Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 10 STRAIPSNIO 7 DALIES PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio 7 dalies papildymas Papildyti 10 straipsnio 7 dalį 6, 7 ir 8 punktais ir juos išdėstyti taip: ,,6) dirbo pagal darbo sutartį pelno nesiekiančioje organizacijoje;
7) dirbo pagal sutartį daugiabučio namo bendrijoje;
8) dirbo valytoju ar kiemsargiu ne visą darbo laiką.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Valerijus Simulik
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas norint pakeisti fizinių asmenų, kurių darbo pobūdis lemia, kad jie dirba ne visą darbo laiką darbo vietos apmokestinimą. Siūlymas susijęs su tuo, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, kurias tiesiogiai teikia šios kategorijos darbuotojai, iš valstybės lėšų vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, įsigyja ir valstybinės institucijos. Sudarytų sutarčių kaina negali būti keičiama iš esmės, todėl juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas, „Sodros“ grindų iš anksto numatyti ir įskaičiuoti į kainą neturėjo galimybės. Valstybinis teisinis reguliavimas neturi verslo pastatyti į padėtį, kuomet sutarčių vykdymo sąnaudos viršija pajamas, galimybės keisti sutarčių nuostatas nėra, o pasekmės už viešųjų sutarčių netinkamą vykdymą gali lemti, kad juridiniai asmenys apskritai neturės galimybės toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat valstybinis reguliavimas šiuo atveju sukels pasekmes, kad patalpų ir teritorijos valymo paslaugų kaina viešajam sektoriui ženkliai išaugs. Valstybinės įstaigos, įsigydamos šią paslaugą, turės apmokėti ir grindų mokestį už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką, todėl bus daroma ekonominė žala valstybei.
Kadangi tokios profesijos kaip valytojai ir kiemsargiai savo esme lemia, kad šių profesijų žmonės nei faktiškai, nei fiziškai negali dirbti pilnos darbo dienos bei siekiant išvengti rizikos, kad tokių darbuotojų darbo vietos nebūtų naikinamos, o verslas nebūtų ribojamas dalyvauti valstybinių institucijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, būtų sklandžiai vykdomos sudarytos viešosios sutartys, o valstybinės įstaigos nepatirtų papildomų sąnaudų, įsigydamos patalpų ir teritorijos valymo paslaugas, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už asmenis, dirbančius valytojais ir kiemsargiais, draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Daugelis daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir buhalterių ,,į rankas“ už darbą gauna 50-100 eurų, todėl valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis už ne visą darbo laiką, privalės susimokėti darbuotojas arba namo gyventojai, kuriems ir taip sudėtinga išlaikyti bendrijos administraciją. Įstatymo projektu siūloma, kad visais minėtais atvejais draudėjui nereikėtų papildomai iš savo lėšų sumokėti apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Valerijus Simulik. Įstatymo projekto rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Valerijus Simulik. 3.
santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2,
socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2,
socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. Š iuo metu galiojančiame Įstatyme už asmenis, dirbančius valytojais ir kiemsargiais, daugiabučių namų bendrijose bei pagal darbo sutartį pelno nesiekiančiose organizacijose draudėjas papildomai iš savo lėšų turi sumokėti apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už asmenis, dirbančius valytojais ir kiemsargiais, daugiabučių namų bendrijose bei pagal darbo sutartį pelno nesiekiančiose organizacijose draudėjui būtų netaikomas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas reikalavimas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų rengiant įstatymo projektą nebuvo gauta. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Valerijus Simulik
DĖL
2019-02-22
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
draudimo įmokų nuo minimaliosios mėnesinės algos, siejamos su draudžiamo (apdraustojo) asmens teisiniu statusu (draustas pas kitą darbdavį, gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, yra ne vyresnis kaip 24 metų, augina neįgalų vaiką iki 18 metų, kt.). Tuo tarpu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 ir 7 punktuose suformuluotose išimtyse nustatytas ne tik asmens, bet ir draudėjų teisinis statusas – atitinkamai pelno nesiekianti organizacija ar daugiabučio namo bendrija. Pasirinkta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 bei 7 punktų konstrukcija, vertinant jos santykį su šios dalies pirmuoju sakiniu, gali būti suprasta taip, kad ši išimtis taikoma ne tik draudėjui - pelno nesiekiančiai organizacijai ar daugiabučio namo bendrijai, bet ir bet kuriam kitam draudėjui, jeigu pas jį dirbantis draudžiamasis asmuo tuo pačiu metu dirba pelno nesiekiančioje organizacijoje ar daugiabučio namo bendrijoje. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, nuostata tikslintina. 2. Svarstytina, ar įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte siūloma išimtis, leidžianti nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas dėl tam tikrose pareigybėse dirbančių asmenų, t.y. dėl valytojo ir kiemsargio, nesudaro prielaidų šiuos asmenis traktuoti skirtingai, juos diskriminuoti, nepaisyti lygiateisiškumo principo užtikrinant jų socialines garantijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu minėtiems asmenims būtų sukurtos prielaidos nesukaupti būtinojo stažo pensijai gauti. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmojo sakinio formuluotę, 7 dalies 6 punkte žodžiai „pagal darbo sutartį“, 7 punkte žodžiai „pagal sutartį“, 8 punkte žodžiai „ne visą darbo laiką“ brauktini kaip pertekliniai . 4. Siekiant teisinio apibrėžtumo reikėtų tikslinti sąvoką „pelno nesiekiančioje organizacijoje“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.)“. Taip pat pastebėtina, kad viešieji juridiniai asmenys yra asociacijos pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą bei nevyriausybinės organizacijos pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atskleidžiamas keičiamo įstatymo
subjektų ratas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, kad būtų aišku, kokios organizacijos turimos omeny. 5.
įsigaliojimo datos, kad būtų aišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal siūlomus įtvirtinti pakeitimus. Taip pat reikėtų nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus) ir nustatyti tam reikalingą terminą. 6. Įstatymo projektas tikslintinas pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini skaičius ir žodžiai
„7 DALIES“, „PROJEKTAS“, vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis
„PAKEITIMO“, vietoj žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“ ir jis dėstytinas
atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj skaičiaus ir žodžių „7 dalies papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
3) iš eilės einantys punktai turi būti pildomi atskiromis straipsnio dalimis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnis turi būti sudarytas iš trijų dalių (1 dalimi pildoma 6 punktu ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys, kad pildant punktu pakeitimo esmėje nereikia rašyti žodžių „ir jį išdėstyti taip“. 7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškoms įstatymo projekto Nr. XIIIP-1630 nuostatoms Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 923 nepritarė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-02-28 Nr. S-2019-1181 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl
Nr. XIIIP‑3243 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-2019-1181 pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336
(toliau – Įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]