Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį nariui galima sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Viktoras Rinkevičius Rimantas Sinkevičius Antanas Baura Vytautas Kamblevičius Valius Ąžuolas
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per metus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagal
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 pakeitimą, mažosios bendrijos (toliau – MB) narys negali turėti darbo santykių su MB. Be visa to papildomai nustatyta, jog MB narys, taip pat negali sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų MB teikimo ar darbų atlikimo (Pavyzdys:. - automobilio, patalpų nuom a, panaudos, paskolos tarp nario ir bendrijos ir kt. ) Pagal šiuo metu galiojantį MB Įstatymą MB nariui yra draudžiama gauti atlygį už MB paslaugų teikimą ir/ar jų darbų atlikimą. Tačiau Individualių Įmonių, Uždarųjų akcinių bendrovių savininkams tai yra leidžiama. Projektu siekiama MB nariams suvienodinti sąlygas su kitais juridiniais asmenimis, bei vystyti MB, kaip juridinio asmens patrauklumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Viktoras Rinkevičius kartu su VšĮ Versli Lietuva. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį MB įstatymą MB nariui yra draudžiama gauti atlygį už bet kokį darbą išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su MB vadovu sudaroma civilinė (vadovavimo paslaugų) sutartis, kurioje susitariama dėl vadovavimo MB paslaugų teikimo. Apribojus MB narių teises, sudaryti nuomos, panaudos ar paslaugų sutartis, MB nariai, išskyrus MB vadovą, negali suteikti paskolos apyvartinėms lėšoms savo MB, išnuomoti ar panaudos pagrindais perleisti savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, bei teikti kitas paslaugas pagal paslaugų sutartį MB veiklai užtikrinti.
Tokiu būdu MB steigėjai priversti ieškoti kitų finansavimo šaltinių apyvartinėms lėšoms papildyti, o tai sukelia papildomų sunkumų, ypatingai įkūrūs MB ir pradedant jos veiklą. Dėl šios priežasties verslininkai yra priversti rinktis kitą Juridinio asmens formą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma galimybė mažosios bendrijos nariui sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Priėmus Įstatymo projektą mažųjų bendrijų nariams bus suvienodintos sąlygos su kitais juridiniais asmenimis, bei bus vystomas Mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens patrauklumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą pagerės smulkaus verslo sąlygos, išaugs naujai besikuriančių MB skaičius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti nereikėtų.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikėtų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Mažoji bendrija‘‘ , ,,Civilinė sutartis‘‘, ,,Darbo santykių požymiai‘‘. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kilus klausimams galime tiesiogiai kreiptis į Įstatymo projekto iniciatorius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Viktoras Rinkevičius Rimantas Sinkevičius Antanas Baura Vytautas Kamblevičius Valius Ąžuolas
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
bendrijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,mažosios bendrijos nariui galima sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis“. Galiojančio keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukščiau nurodytų civilinių sutarčių mažosios bendrijos narys su mažąja bendrija sudaryti negali, taip pat nustatyta, kad mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, civilinėje teisėje galioja principas ,,leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Atsižvelgiant į šį principą, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą mažosios bendrijos narys su mažąja bendrija galėtų sudaryti ne tik projekte nurodytas, bet ir kitų rūšių civilines sutartis. Būtų draudžiama sudaryti tik darbo santykių požymių turinčias sutartis. Todėl vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek siūloma nustatyti mažosios bendrijos nario teisę sudaryti su mažąja bendrija civilines paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo sutartis vertintina kaip neturinti teisinio krūvio ir perteklinė. Taip pat kyla abejonių, ar projekto nuostata savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nurodyta, kokias konkrečiai sutartis su mažąja bendrija mažosios bendrijos nariams draudžiama sudaryti, bet ne leidimas sudaryti tam tikrų rūšių civilines sutartis.
Antra, projektu siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad ,,mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar mažosios bendrijos narys neturėtų teisės sudaryti su mažąja bendrija darbo sutarties. Tai, kad tarp bendrijos nario ir mažosios bendrijos negali būti sudaroma darbo sutartis yra vienas iš esminių mažosios bendrijos požymių. Todėl, svarstytina, ar pagrįstai siūloma atsisakyti aukščiau minėtos galiojančio įstatymo nuostatos. Trečia, siūlytina tikslinti formuluotę „paslaugų ir/ar jų darbų atlikimo“, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas yra „jų darbų“ (darbų mažajai bendrijai ar paslaugai suteikti reikalingų papildomų veiksmų) atlikimas. 2. Tobulinant projekto teisinę techniką:
Mažųjų bendrijų įstatymas yra parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1042 ,,Dėl numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintą mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931-XIIIP-3227 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos
Nr. XIIIP‑3227 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3227 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698 , el. p. [email protected]
21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per metus.“. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti vienų metų terminas, t. y. ar terminas skaičiuojamas nuo mažosios bendrijos įsteigimo dienos, ar turimi omenyje kalendoriniai metai, ar vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu mažosios bendrijos narių su bendrija sudaromų civilinių sutarčių suma viršytų projekte siūlomą nustatyti dydį. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nr. xi-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-3227 2020-05-20 Nr. 108-P-18 2020-09-30 Nr. 108-P-37 Vilnius
1Komiteto posėdyje 2020-05-20 dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, komiteto nariai Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Viktoras Rinkevičius ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atstovė Daiva Čibirienė (nuotoliniu būdu). Komiteto posėdyje 2020-09-30 dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, komiteto nariai Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma; Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė ir Bronislovas Matelis (nuotoliniu būdu). Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-19 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,mažosios bendrijos nariui galima sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis“. Galiojančio keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukščiau nurodytų civilinių sutarčių mažosios bendrijos narys su mažąja bendrija sudaryti negali, taip pat nustatyta, kad mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, civilinėje teisėje galioja principas ,,leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Atsižvelgiant į šį principą, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą mažosios bendrijos narys su mažąja bendrija galėtų sudaryti ne tik projekte nurodytas, bet ir kitų rūšių civilines sutartis. Būtų draudžiama sudaryti tik darbo santykių požymių turinčias sutartis. Todėl vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek siūloma nustatyti mažosios bendrijos nario teisę sudaryti su mažąja bendrija civilines paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo sutartis vertintina kaip neturinti teisinio krūvio ir perteklinė. Taip pat kyla abejonių, ar projekto nuostata savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nurodyta, kokias konkrečiai sutartis su mažąja bendrija mažosios bendrijos nariams draudžiama sudaryti, bet ne leidimas sudaryti tam tikrų rūšių civilines sutartis. Antra, projektu siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad ,,mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija“.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar mažosios bendrijos narys neturėtų teisės sudaryti su mažąja bendrija darbo sutarties. Tai, kad tarp bendrijos nario ir mažosios bendrijos negali būti sudaroma darbo sutartis yra vienas iš esminių mažosios bendrijos požymių. Todėl, svarstytina, ar pagrįstai siūloma atsisakyti aukščiau minėtos galiojančio įstatymo nuostatos. Trečia, siūlytina tikslinti formuluotę „paslaugų ir/ar jų darbų atlikimo“, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas yra „jų darbų“ (darbų mažajai bendrijai ar paslaugai suteikti reikalingų papildomų veiksmų) atlikimas. Pritarti iš dalies Siekiant didinti mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens, patrauklumą ir suvienodinti mažųjų bendrijų narių veiklos sąlygas su kitų juridinių asmenų veiklos sąlygomis, p rojekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį patikslinti (Žr. konkrečias formuluotes argumentų skiltyje prie Seimo narių pasiūlymo). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-19 Tobulinant projekto teisinę techniką:
Žr. konkrečias formuluotes argumentų skiltyje prie Seimo narių pasiūlymo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-19 Atsižvelgiant į tai, kad Mažųjų bendrijų įstatymas yra parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr.
koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintą mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Vyriausybės nuomonė yra gauta (2020-01-08 Nutarimas Nr. 5). 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-03-01 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3227 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
buhalterių ir auditorių asociacija 2019-02-14 Nr. G-2019-1384 Dėl Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Siūlome Mažųjų bendrijų įstatyme apibrėžti terminus, ką jie reiškia:
1Civilinė paslaugų sutartis;
nėra nei vieno teisės akto, kuris duotų Mažųjų bendrijų įstatyme naudojamų terminų apibrėžti, todėl susidaro situacijos, kai kiekviena šalis pradeda jas aiškinti kaip jai patogu. Pvz. VMI pradėjo aiškinti, kad paskolų sutartys tai nėra civilinės paslaugų sutartys. Civilinė teisė tokio termino „civilinė paslaugų sutartis“ neturi, todėl MB įstatymo nuostatos sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms.
Skirtingi asmenys gali skirtingai suprasti civilinės paslaugų sutarties sąvoką. Verslui tokia aplinka yra komplikuota, nesaugi ir neaiški. Terminų paaiškinimas sudarytų saugesnes sąlygas verslui veikti ir sumažintų įstatymo pažeidimų skaičių, kuris yra užprogramuotas, kai teisės aktuose nėra iki galo paaiškinti terminai. Siūlome svarstant projektą nepamiršti, kad dabartinė MB įstatymo redakcija prieštarauja ne tik LR Konstitucijai, bet ir dvejoms Europos Sąjungos direktyvoms bei dvejiems LR įstatymams:
: Lietuvos Respublikai pripažinus profesinę kvalifikaciją, asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tą pačią profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje. Jokie teisės aktai negali riboti profesinio asmens darbo. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22). Lietuvoje ši Direktyva yra įgyvendinta LR Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu (2008 m. balandžio 3 d. Nr. X-1478). 2. Paslaugų direktyva: draudžiama kaip nors diskriminuoti bendrovės veiklą dėl to, kad jinai yra MB, o ne UAB, ar kita verslo forma. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36). Lietuvoje Paslaugų direktyva įgyvendinta LR paslaugų įstatymu (2009 m. gruodžio 15 d. Nr. XI-570). Draudimas numatytas 4 str. 2 d.2 p. 3. LR Konstitucijos 48 str. „ Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę (..) gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Dabartiniame MB įstatyme yra uždrausta gauti atlygį ir tartis dėl atlygio gavimo už atliekamus darbus savo įmonei, kurios teisinė forma yra MB.
Pvz. advokatas yra vienas iš MB savininkų ir jo MB prireikė teisinių konsultacijų. Jei MB norėtų sumokėti savo MB nariui už darbus, jinai negali pagal MB įstatymą, todėl vienintelis būdas apmokėti advokatui už suteiktas paslaugas, yra išmokėti lėšas be jokios priežasties, kurios vadinasi lėšos savoms reikmėms, kurių teismas nepripažins kaip kompensuotinas. Kai MB įstatymas uždraudžia taikyti civilinės teisės nuostatas dėl paslaugų teikimo, nėra kaip prašyti kompensuoti žalą, dėl netinkamai suteiktos paslaugos ar naudoti kitas civilinėje teisėje nustatytas paslaugų kokybę ir apmokėjimo santykius reglamentuojančias nuostatas. Jei MB vadovas nuspręs nemokėti kitam MB nariui už gautas paslaugas, MB narys neturi jokios įstatyminės gynybos, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ar dėl pavėluotai atliekamų mokėjimų. Situacija yra tokia absurdiška, kad MB savininkas advokatas, net negali atstovauti savo MB teisme kaip advokatas, nes atstovavimas irgi yra civilinė paslaugų sutartis, tačiau jis gali savo paslaugą parduoti kitam advokatui, per kurį jo atstovavimas MB yra galimas. Atsižvelgti Konkrečios formuluotės nėra pateiktos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2020-01-08 Nutarimas Nr. 5 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1445 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr.
XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3227 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227) dėl šių priežasčių: 1. 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymu Nr. XI-2159 (toliau – MBĮ) reglamentuojama juridinio asmens teisinė forma, skirta smulkiajam verslui vykdyti. Numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio
koncepcijos patvirtinimo“, 7 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, skirtas smulkiojo verslo pradžiai paspartinti, leidžia mažąsias bendrijas įsteigti greitai ir mažiausiomis sąnaudomis, joms efektyviai funkcionuoti ir konkuruoti rinkoje. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad naujos teisinės formos juridinis asmuo – mažoji bendrija – užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, bei tai, kad mažosios bendrijos sudarys papildomas galimybes steigti labai mažas įmones, kurių verslo egzistavimas paremtas intuitu personae (asmeninėmis savybėmis grįstas bendradarbiavimas) principu. Minėti tikslai, intuitu personae principas lemia MBĮ nustatytus teisinio reguliavimo ypatumus, skiriančius mažąsias bendrijas nuo kitų formų juridinių asmenų (minimalaus kapitalo reikalavimo netaikymas, paprastesnis ir lankstesnis valdymas, apskaita). 2.
straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas mažosios bendrijos nariams turėti darbo santykių su mažąja bendrija, sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, susijęs su MBĮ
mažosios bendrijos nario teise paimti ir gauti mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams, kaip avansu išmokamą pelną, kuri įgyvendinama šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarką bei sąlygas nustačius mažosios bendrijos nuostatuose. Atsižvelgus į tai, kad mažųjų bendrijų nariai už mažajai bendrijai teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus gauna lėšų, kaip avansu išmokamą pelną, asmeniniams poreikiams, civilinės sutartys su mažosios bendrijos nariais nesudaromos. 3. 2015 m. gegužės 14 d. buvo priimtas Mažųjų bendrijų įstatymo 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1700, nustatęs ribojimus mažosios bendrijos nariams sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar paslaugų atlikimo, kurių Įstatymo projektu
siūloma atsisakyti. Šie ribojimai buvo nustatyti atsižvelgiant į piktnaudžiavimo teisėmis atvejus, kuomet sudarant paslaugų teikimo ar darbų atlikimo civilines sutartis su mažąja bendrija, buvo nepagrįstai sumažintas mažosios bendrijos pelnas (padidinus mažosios bendrijos sąnaudas), išvengta prievolės grąžinti mažosios bendrijos nariams tenkančią mažosios bendrijos pelno dalį viršijančias iš mažosios bendrijos gautas išmokas (MBĮ
Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3227 siūlomas ribojimo panaikinimas turės neigiamą poveikį biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio, taip pat bus sumažinta mažosios bendrijos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, o kartu – ir mažosios bendrijos kaip juridinio asmens teisinės formos patikimumas.
Nepritarti Siekiant didinti mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens, patrauklumą ir suvienodinti mažųjų bendrijų narių veiklos sąlygas su kitų juridinių asmenų veiklos sąlygomis, siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 2. Seimo nariai Antanas Baura, Viktoras Rinkevičius, Rimantas Sinkevičius 2020-06-11 Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo Projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Papildyti 1 straipsnio 4 dalį: ,,
sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir/ar jų darbų atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma tarp Mažosios bendrijos nario ir Mažosios bendrijos negali viršyti 100 tūkst. eur. per metus. “ Pritarti iš dalies Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies formuluotes patikslinti ir išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis . Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per metus. “
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
nėra paskirta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė