1271 Įstatymo projektas Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Monika Navickienė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narė Raminta Popovienė XIIIP-3218 2019-02-11 Registruotas

Lithuania · XIIIP-3218 · 2019-02-11 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2019-02-11
  2. Aiškinamasis raštas · 2019-02-11
  3. Teisės departamento išvada · 2019-02-11
  4. Teisės departamento išvada · 2019-02-11

Lyginamasis variantas

2019-02-11 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO

138 straipsnio PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki

aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena Viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, - dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį., Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. suteikiama darbuotojams: auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; auginantiems du vaikus iki dvylikos metų; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 70 metų ir daugiau. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Seimo nariai) Monika Navickienė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Aiškinamasis raštas

2019-02-11 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą paskatinusios priežastys susijusios su poreikiu sudaryti sąlygas derinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus ne tik tiems darbuotojams, kurie turi vaikų, tačiau ir tiems, kurie turi neįgalius ir

70 metų bei vyresnius tėvus arba vieną iš jų. Darbuotojai, kurių tėvai turi

negalią ar/ir yra pasiekę garbų amžių dažnai turi skirti nemažai dėmesio jų priežiūrai: nuvežti ar palydėti į gydymo ar kitą įstaigą, padėti apsirūpinti maisto produktais ar kitais pirkiniais, sutvarkyti buitį ir panašiai. Tačiau šiandien Lietuvoje į šiuos įsipareigojimus nėra pakankamai atsižvelgiama, nėra darbuotojams, turintiems neįgalius ar vyresnius ir daugau priežiūros bei pagalbos reikalaujančius tėvus, realių galimybių ir priemonių, palengvinančių atlikti pareigą savo tėvų atžvilgiu. Šio projekto tikslas – darbuotojams, kurie turi neįgalius, sunkiai sergančius ar 70 metų ir daugiau sulaukusius tėvus arba vieną iš jų suteikiant vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį sudaryti sąlygas pasirūpinti tėvų poreikiais. Šiuo įstatymo pakeitimu siūlomas principas – darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; kurie serga į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė; kuriems 70 metų ir daugiau suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). 2.

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narės Monika Navickienė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 138 straipsnį, viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) suteikiama tik darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma darbuotojams, turintiems darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; kurie serga į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė; kuriems 70 metų ir daugiau suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Kokią įtaką

priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektu numatoma praplėsti jau dabar galiojančios nuostatos taikymo galimybes, t.y. dalis darbuotojų jau dabar turi galimybę pasiimti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį, kad galėtų įvykdyti šeimos įsipareigojimus, konkrečiai susijusius su vaikų priežiūra. Tie patys darbuotojai, tą poilsio dieną galės panaudoti ne tik vaikų, bet ir savo neįgalių, sergančių ir/ar vyresnių tėvų poreikių užtikrinimui. Verslo sąlygoms ir plėtrai tokie pakeitimai neturi neigiamos įtakos. Priešingai, ilgoje perspektyvoje, kaip rodo kitų šalių, reglamentavusių lankstaus darbo grafiko nuostatas, taikančių trumpesnes darbo valandas ir pan., patirtis, tokie pakeitimai netgi suteiks privalumų. Tyrimai ir geroji šalių patirtis rodo, kad suteikiant darbuotojams galimybes lanksčiau derinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus didėja jų motyvacija, našumas, lojalumas, mažėja patiriamas stresas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

9. Ar

įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11.

11. Jeigu

įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Papildoma poilsio diena. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Monika Navickienė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Teisės departamento išvada

2019-02-11 · the official register ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15

Nr. S-2019-931-XIIIP-3218

Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3218 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3218 (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūloma išskirti vieną iš asmenų grupių – asmenis, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė. Tokiu būdu galimybe pasinaudoti viena papildoma poilsio diena per mėnesį negalėtų kiti asmenys, kurių tėvai ar vienas iš tėvų serga kitomis į Projekte nurodytą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis, kurių gydymas reikalauja panašios priežiūros. Todėl siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, Projekte siūlytume išbraukti žodžius „ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė“. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2019-02-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-02-18

Nr. XIIIP-3218

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1

straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; kurie serga į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 70 metų ir daugiau“ suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu būdu siekiama sudaryti galimybes lanksčiau derinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 28 straipsnyje jau yra numatyta principinė nuostata, kuri įpareigoja darbdavį imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Šios nuostatos įgyvendinimas yra siejamas su darbuotojo poreikiu prižiūrėti vaikus, teikti pagalbą šeimos nariams ir pan. Tuo tarpu siūloma nuostata iš esmės suponuoja vienos papildomos poilsio dienos per mėnesį suteikimą visiems darbuotojams, vien dėl to, kad jie turi neįgalius ar vyresnius kaip 70 metų tėvus. Antra, neaišku, kodėl siekiant sudaryti lanksčias galimybes derinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus, yra siūloma suteikti papildomą poilsio dieną tik darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų).

Pažymėtina, kad galima situacija, kai darbuotojas gali turėti vaikų, vyresnių kaip aštuoniolika metų ar sutuoktinį, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba jie gali sirgti į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bet neturėti tėvų. 2. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje dėstomas nuostatas dėl darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų, suteikiamų papildomų poilsių dienų skaičiaus galima vertinti dvejopai: kaip tam tikrą išimtį iš keičiamo įstatymo

138 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio, taip pat kaip savarankišką elgesio

taisyklę. Todėl, siekiant išvengti skirtingo normų interpretavimo, formuluotę reikėtų tikslinti. 3. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]