Lyginamasis variantas
2017
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaipJeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
procentų mokesčio tarifu;
procentų mokesčio tarifu;
procentų mokesčio tarifu;
procentų mokesčio tarifu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Andrius Palionis
Lyginamasis projekto variantas
gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR. IX-1007 6 straipsniO pakeitimo
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu;
viršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 20 procentų mokesčio tarifu.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. liepos 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Algirdas Sysas
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Projekto rengimą paskatino tai, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio (toliau –
„mokestis“) tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės
narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siekiama nustatyti skirtingą mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, didesnes pajamas gaunantiems asmenims taikant didesnį mokesčio tarifą. Tokiu būdu proporcingai būtų paskirstoma mokestinė našta, mažinama socialinė nelygybė. Pirminis projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andrius Palionis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – įtvirtinti socialiai teisingą, proporcingą gyventojų apmokestinimą, kuris mažintų socialinę nelygybę. Projekto uždaviniai – įtvirtinti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų taikomas skirtingas mokesčių tarifas skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu įstatyme nustatytas vienodas mokesčio tarifas skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma nustatyti skirtingą mokesčių tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims.
Kuo didesnes pajamas asmuo gautų, tuo didesnis mokesčių tarifas būtų taikomas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos biudžeto lėšoms, kadangi bus surenkama daugiau biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Pajamų mokesčio tarifas“, „gyventojų pajamų mokestis“, „metinė
pajamų dalis“.
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Palionis
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingesnę mokesčių sistemą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnis nustato, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siekiama nustatyti proporcingą asmenų apmokestinimo tvarką taikant skirtingus gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. Tuo tarpu gautas papildomas biudžeto lėšas panaudojant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, socialinių išmokų indeksavimui ir nemokamam maitinimui didesniam skaičiui vaikų besimokančių ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – „GPM įstatymo projektas“) pirmiausia siūloma nustatyti skirtingus gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis.
Įsigaliojus įstatymo projektui per metus į biudžetą būtų surenkami papildomi 105 mln. eurų dėl skirtingo gyventojų pajamų mokesčio tarifo taikymo skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. Pirminis įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andrius Palionis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – įtvirtinti socialiai teisingesnę, proporcingą gyventojų apmokestinimą. Projekto uždaviniai – įtvirtinti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų taikomas skirtingas mokesčių tarifas skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. 3. Projektu siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme šiuo metu nustatytas vienodas mokesčio tarifas skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. 4. Projektu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyti skirtingą mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8.
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projektų įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms GPM įstatymo projektas iš viso papildys biudžetą 105 mln. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projektų rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projektų reikšminiai žodžiai „Gyventojų pajamų mokesčio tarifas“, „gyventojų pajamų mokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Algirdas Sysas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-01-30 Nr. S-2017-810 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-321, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
–321 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t.y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 15 iki 18 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą (ne laisvosios profesijos atstovas), net ir 40 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t.y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų.
Minėtų principų įgyvendinimas mokesčių sistemoje turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t.y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgus į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Neatsižvelgus į šią pastabą, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose po žodžio „eurų“ įrašyti formuluotę „bet neviršijanti 30 000 (40 000) eurų“. 2. Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi tik tam tikros rūšies pajamoms metiniai pajamų mokesčio tarifai, nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., t.y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo
ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1142 buvo nepritarta analogiško turinio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-730(2) nuostatoms dėl teikiamų siūlymų nenuoseklumo. 4.
įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatyta data (2018 m. sausio 1 d.) koreguotina į 2017 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-08-25 Nr. S-2017-7632 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-321(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t. y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, projektu siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 15 iki 20 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą (ne laisvosios profesijos atstovas), net ir 40 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.).
Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t.y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir
visuotinio privalomumo principų. Minėtų principų įgyvendinimas mokesčių sistemoje turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t. y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgus į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 2. Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi tik tam tikros rūšies pajamoms metiniai pajamų mokesčio tarifai, nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t. y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d., t.y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo
ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d., įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatyta data (2018 m. liepos 1 d.) koreguotina į 2018 m. birželio 30 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė,
padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, N. Raglienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento auditorė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ministras, V. Vidžiūnienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Brasiūnaitė –finansų viceministrė, J. Laurikėnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Miknevičienė – Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyr. patarėja, A. Bakšinskas – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, E. Židonas – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narys, V.
Mitalas – Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, T. Jakutavičius
Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos narė, L. Križinauskienė - Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narė, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys, R. Skyrienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-041 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-321(2) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t. y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, projektu siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo
sumos).
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą (ne laisvosios profesijos atstovas), net ir 40 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t.y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų. Minėtų principų įgyvendinimas mokesčių sistemoje turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t. y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgus į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-041
mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi tik tam tikros rūšies pajamoms metiniai pajamų mokesčio tarifai, nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t. y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-0421 3.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d., t. y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. LR Vyriausybės išvada gauta. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-0423
m. liepos 1 d., įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatyta data (2018 m. liepos 1 d.) koreguotina į 2018 m. birželio 30 d. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 5. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-08-30 Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-321(2) atitikties Europos Sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-321(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas,
2018-02-08 Nr. g-2018-1427, 2018-03-30 Nr. g-2018-3466 LR Seimo posėdžių sekretoriatui, LR finansų ministerijai, 2018-02-08 Nr.1.16-08 LR Seimo biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui, 2018-03-30 Nr.1.16-15 Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-321(2) Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-321(2) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma nustatyti skirtingą gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims: ● metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, būtų apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu; ● metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, būtų apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu; ● metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, būtų apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu; ● metinė pajamų dalis, viršijanti 40 000 eurų, būtų apmokestinama 20 procentų mokesčio tarifu. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Priėmus pasiūlymą išaugtų ir taip didelė darbo mokesčių našta Lietuvoje Darbo apmokestinimo našta gaunantiems vidutines pajamas Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių narių vidurkį (2016 m. ES vidurkis – 40,6%, o Lietuvoje našta siekė – 41,2%). Pagal darbo mokesčių naštą lenkiame ir labiausiai išsivysčiusias valstybes – EBPO šalis nares. 2016 m. duomenimis, organizacijos narėse reali mokesčių našta vidutiniškai siekė 36 %. Progresinio mokesčių tarifo įvedimas nesumažintų mokestinės naštos jokiems mokesčių mokėtojams.
Gaunantiems didesnes pajamas mokesčių našta dar labiau padidėtų (uždirbančiam 4000 eurų „ant popieriaus“ arba 3040 eurų „į rankas“ – nuo 42,1% iki 43,2 %). Sukuriamos prielaidos gyventojų mokesčių naštos didėjimui ateityje Įstatymo projektu būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje ilgainiui mokestinė našta didės. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 15 proc. dydžio tarifu – apmokestinama pajamų dalis sudarys vis mažesnę gyventojų pajamų dalį, todėl didės efektyvus apmokestinimo tarifas. Tokia situacija Lietuvoje jau buvo susiklosčiusi 1993 - 1994 metais, kai sparčiai augant infliacijai ir atlyginimams, progresinė sistema (iš pradžių faktiškai, o paskui realiai) tapo proporcine, ir visoms pajamoms buvo pradėtas taikyti aukščiausias – 33 procentų – mokesčio tarifas. Palyginti su kitomis šalimis mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos Siūloma 20 tūkst. eurų riba, nuo kurios taikomas didesnis GPM tarifas yra labai žema. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas (25 vietoj 20 proc.) įsijungia ties 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas (15 proc. vietoj 11,15 proc.) taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Danijoje taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas. Lietuvoje jau ir taip egzistuoja didelis pajamų apmokestinimo progresyvumas Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 1160 eurų „ant popieriaus“. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema.
Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų. Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Pavyzdžiui, 2000 eurų ikimokestinį atlyginimą („ant popieriaus“) gaunantis asmuo uždirba 4 kartus daugiau nei uždirbantis 500 eurų „ant popieriaus“, tačiau gyventojų pajamų mokesčio sumoka net daugiau nei 11 kartų daugiau. Pagal siūlomus tarifų laiptelius, žmonės, uždirbantys „ant popieriaus“ daugiau negu po 1667 eurus per mėnesį turėtų mokėti GPM pagal aukštesnį tarifą, tad visiems tiek uždirbantiems asmenims išaugtų mokesčių našta. „Sodros“ duomenimis, šalyje tokių asmenų daugiau nei 8 proc. Tai reiškia, kad mokestinė našta išaugtų beveik kas dešimtam dirbančiajam. Priėmus Projektą tikėtinos papildomos biudžeto pajamos galėtų būti mažesnės, nei vertina projekto autoriai Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui per metus į biudžetą būtų surenkami papildomi 105 mln. eurų. Progresinio GPM tarifo įvedimas nebūtinai atneš papildomų pajamų biudžetui dėl išaugsiančio mokesčių vengimo, mažėjančių paskatų užsidirbti daugiau bei papildomų išlaidų mokesčių administravimui. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti. 2015 m. LLRI atlikto tyrimo duomenimis, „šešėlis“ darbo rinkoje sudarė apie 22 proc. Įvedus progresinius mokesčius, šešėline veikla užsiimančių ūkio subjektų dalis bei šešėlinė ekonomika neabejotinai dar labiau išaugtų.
Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias 1667 eurus (kitaip tariant, atlyginimo dalis iki 1667 eurų galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu). Projekto rengėjai nevertina, kiek kainuotų papildomas mokesčių administravimas, susijęs su progresinių mokesčių įvedimu. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, tokia nuostata nėra pagrįsta. Priešingai, mokesčių administravimas kainuotų brangiau ne tik valstybės, bet ir įmonių lygmenyje. Perėjimas prie naujos sistemos atneštų tiek vienkartinių, tiek nuolatinių papildomų sąnaudų mokesčių administratoriams bei mokesčio mokėtojams. Projektu nebūtų sprendžiama socialinės atskirties ir skurdo problemos, o tik padidinamas pajamų perskirstymas Projekto rengėjų teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą GPM tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį. Papildomai apmokestinus gyventojų pajamas, planuojamas papildomas biudžeto lėšas siūloma panaudoti didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, socialinių išmokų indeksavimui ir nemokamam maitinimui didesniam skaičiui vaikų besimokančių ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Akivaizdu, kad surinkus papildomas biudžeto pajamas jas skiriant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, nemokamam visų vaikų maitinimui ar darbuotojų darbo užmokesčio didinimui paprasčiausiai būtų padidinamas perskirstymas, tačiau tai niekaip nesumažintų socialinės atskirties ar nelygybės, nes į šias priemones pretenduotų ir pasiturinčios šeimos. Atvirkščiai – socialinės paramos sistema taptų dar netaiklesne.
Kalbant apie socialinę atskirtį (pajamų skirtumus tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančiųjų), ši taip pat nesumažėtų įvedus progresinius mokesčius. Daug uždirbantys turi daugiau mobilumo, atitinkamai ir daugiau galimybių persikelti į mažesnio apmokestinimo šalis. Poreikis įvesti progresinį GPM tarifą dažnai grindžiamas siekiu sumažinti skurdą. Skurdo palyginimas tarp ES šalių, kuriose yra progresiniai mokesčiai ir tokių, kuriose jie netaikomi, rodo, kad 2016 m. žemiau skurdo ribos buvusių darbingo amžiaus (18-64 m.) gyventojų dalis yra labai panaši (sudaro apie 25% ir progresinius mokesčius turinčiose ir jų neturinčiose šalyse). Įvedus siūlomus pakeitimus šalies mokesčių sistema taptų sudėtingesne Progresinio tarifo įvedimas sukurtų sudėtingesnę mokestinę sistemą, mažintų jos skaidrumą. Tai pažeistų mokesčių sistemos paprastumo principą. Progresinių tarifų įvedimas padarytų mokestinę sistemą itin sudėtinga dar ir todėl, kad nėra numatyta, kuriuo tarifu reikėtų mokėti mokesčius išmokant atlyginimą kiekvieną mėnesį. Įstatymo projekte numatyti tarifai būtų taikomi tam tikrai metinei pajamų daliai, tačiau metų bėgyje nežinomos žmogaus metinės pajamos, todėl abejotina sklandžiu tokios sistemos veikimu praktikoje. Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas Progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Tai prieštarautų LR Vyriausybės programos daliai „Geros sąlygos investicijoms“ ir 188.7. punktui skatinti inovacijas ir iniciatyvą ekonomikoje, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinti tai su tėvynainių sugrįžimu.
Į užsienį emigravę asmenys, svarstydami apie grįžimą į Lietuvą, pretenduoja bent jau į vidutinį ar didesnį atlyginimą. Lietuvos diplomatų vertinimu, atlyginimas, galintis paskatinti emigrantų grįžimą į Lietuvą, yra
todėl mokestinės naštos didinimas visiems, uždirbantiems daugiau nei 1267 eurus „į rankas“ per mėnesį menkintų gyventojų paskatas sugrįžti į tėvynę. Priimtas Projektas, skirtingai nei deklaruojama, skatintų laikytis tradicinių ūkio šakų ir veiklų, o ne vystyti inovacijas, ieškoti produktyvumo didinimo galimybių. Progresinio tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką. Neigiamą poveikį investicinei aplinkai galėtų turėti ne tik pats progresinio mokesčio įvedimo faktas. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Ateityje svarstyti galimybę mokesčių sistemos progresyvumą didinti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 3. Jurgis Zabilius, LKDP valdybos vardu, 2018-03-22 Nr. g-2018-3114 LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, LR premjerui Sauliui Skverneliui, BFK pirmininkui Stasiui Jakeliūnui, LR socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui Prašymas 1.
Pensijų algoritmas blogas, nes po kiekvieno padidinimo didėja atskirtis tarp mažas ir dideles pensijas turinčių pensininkų. Pažeidžiamas krikščioniško socialinio mokymo principas. Lietuva pensijoms skiria beveik du kartus mažiau procentais nuo BVP palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. 2. Kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi būtina skatinant socialinės apsaugos reformas, darbo vietų kūrimą ir konstruktyvų dialogą tarp paramos gavėjų ir teikėjų. Būtina pasitelkti žmonių švietimą - supažindinant su jų teisėmis, skatinti dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei darbo rinkoje. Pensija tiesiogiai turėtų priklausyti nuo darbo stažo Ps=l\2 MMAxstažas:30(būtino stažo)+nuo įmokėtų įmokų sumosx0,005. Pvz. stažas=40 m. Sodrai nuo 1994 m. įmokėta 30 000 eurų. Mokama pensija bus 250x40\30+3 0000x0,005=4 83,33 eurų. Visų pensijų, rentų suma nedidesnė už
socialinio draudimo stažą būtų nemažesnė už 2\3 MMA. Motinos išauginusios 2 ir daugiau vaikų išleidžiamos į pensiją nuo 60 metų ir pensija didinama 20 eurų už kiekvieną vaiką bei stažas už kiekvieną vaiką pridedama po 2 metus. 3. Sodros lubos neturi būti įvedamos, bus pažeistas solidarumo principas. I. Degutienė Sodros lubas buvo įvedusi. Sodra patyrė virš pusės milijardo Lt nuostolių per pusę metų. Valdančiųjų ir opozicinių partijų pritarimu Sodros lėšos neteisėtai buvo pervedamos į privačius fondus (nukentėjo dauguma pensininkų), o motinoms už vaikus pravedami pinigai turėjo būti iš valstybės biudžeto ir mokama visoms motinoms nuo 2 MMA iki 4 MMA. Visos LR Vyriausybės grubiai pažeidė 48 Konstitucijos straipsnį, todėl LR piliečiai buvo priversti emigruoti.
Pilietis iš valstybės, kurioje yra įvairiapusiškai saugus, nebėga, nesižudo. Iš Lietuvos bėga, žudosi. 4. Dėl Sodros ir valstybės praskolinimo kalti E. Masiulis, A. Kubilius, I. Šimonytė, valdančiosios partijos Liberalų sąjūdis, TS-Konservatoriai. Mes nesuteikėme jiems tokios teisės. Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos Partijos pirmininko pavaduotojas Jurgis Zabilius I. Šimonytės pavaduotojoms siūlė nesiskolinti iš bankų, o skolintis iš LR gyventojų su 3,5 proc. palūkanomis, sumažinti šešėlinę ekonomiką 33%, įvesti progresinius mokesčius, įvesti turto mokestį (Turtas viršijantis milijoną litų apmokestinamas 2 % tarifu) ir jokio skolinimosi būtų nereikėję. Sodros duomenų bazėje buvo duomenys iš kurių aiškiai matėsi, kam mokama vokeliuose. Būtina buvo informuoti visuomenę ir pranešusiems apie mokėjimą vokeliuose skirti 5000Lt premiją ir 10000Lt baudą darbdaviui. J. Zabilius tai pasiūlė R. Dagiui, kuris pasakė, kad tapsime skundikų valstybe. Sodra neinformavo LR gyventojų, kurie negavo minimalios algos ir išėję į pensiją pamato, kad jie neturi 30 metų darbo stažo. Dėl Sodros ir valstybės praskolinimo nukentėjo dauguma LR piliečių. Teisus buvo LKDP garbės pirmininkas monsinjoras A. Svarinskas, sakydamas, jog „Liberalizmas pražudys Lietuvą“
didelė žala valstybei, nes Finansų ministerija skolinosi iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas - triskart didesnes palūkanas nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Būtina sudaryti komisiją iš parlamento ir visuomenės atstovų, kurie ištirtų ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Lenkija ir Estija krizės beveik nepatyrė. Būtina, kad komisija atsakytų į LR piliečiams ramybės neduodantį klausimą, kodėl skolintasi taip brangiai, nes skolos našta yra padalinta kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui.
Dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. LKDP nori sužinoti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 m. nebuvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymą bei skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, kodėl buvo skolinamasi už LR pražūtingas palūkanas, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai, tikėtina, jie priimdavo sprendimus. Taip pat būtina nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo juos priimant, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos, ir medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai. 6. Tarpukariu Lietuvos bankas dirigavo visiems LR ūkio subjektams. Užėjus krizei JAV doleris nuvertėjo, o Litas išliko stabilus. Neaišku, kur dingo milijardai rublių po vagnorėlių įvedimo. LR vyko bankų „griūtys“ Sekundės, Litinpex, G. Konopliovo, Snoro, Ūkio ir kiti, nes jų vadovai buvo nesąžiningi, nebuvo priežiūros ir nukentėjo dauguma LR gyventojų. Lietuvoje verslui sąlygų nebuvo, nes siautėjo nusikalstamos grupuotės (Tulpiniai, agurkiniai, daktaras, dekanidzė ir kitos), kurios reketavo verslininkus. Reikėjo tiek nedaug - atsigręžti j LKDP valdymo laikotarpį 1918-1926 metus ir vadovautis 10 Dievo įsakymų. Nė vienas iš dabartinės Lietuvos prezidentų neprilygo pirmam LKDP konstituciniam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Neturint valstybinio komercinio banko jokiai krizei užkirsti kelio neįmanoma. Demokratija klestės, kai bus atkurtos Suvereno galios, jo lemiama vieta valstybėje ir pažabota politinės nomenklatūros visavaldystė valstybėje. Netinkamai panaudota ES parama. Prel. M. Krupavičius savo sumaniai vykdyta žemės reforma išgelbėjo Lietuvą nuo bolševizmo perversmo ir okupacijos.) Be to, prel. M.
M. Krupavičiaus žemės reforma buvo pripažinta geriausia katalikiškuose kraštuose. Lietuvoje daroma priešingai - žlugdomi smulkūs ir vidutiniai ūkininkai. Priėjome iki tokios ribos, kad vėl būtina atlikti žemės reformą ir sunaikinti latifundijas. 7. Progresiniai mokesčiai - demokratijos rodiklis, todėl būtini atlyginimams ir dividendams. Neapmokestinamas minimumas minimali mėnesinė alga (toliau - MMA)=500 Eurų ir tiek motinai, tiek tėvui neapmokestinamas minimumas didinamas po 200 Eurų už kiekvieną vaiką. Nuo MMA iki 3MMA (1500 Eurų ) - 15%, nuo 3 MMA iki 5 MMA (nuo 1501 Euro iki 2500 Eurų) - 20%, virš 5 MMA - 2500 Eurų - 33 %. MMA kasmet didinti nemažiau kaip 20 Eurų. Sekmadieniais, šventinėmis dienomis mokamas ne mažesnis kaip 10 eurų val. atlyginimas. Reikia pradėti laikytis Europos socialinės chartijos reikalavimų, todėl MMA >= 500 Eurų. Įvesti privalomą fizinių asmenų turto ir pajamų deklaravimą asmenims, kurių metinės pajamos viršija 30 000 Eurų arba turimo turto vertė viršija 300 000 Eurų. Turtas viršijantis 300 000 Eurų apmokestinamas 2% tarifu, žemė iki 50 000 Eurų vertės apmokestinama 0,3-1% tarifu, virš 50 000 Eurų vertės apmokestinama 2%. Pelno mokesčio tarifas - iki 100000 Eurų - 20 % , virš 35% reinvestuojamam pelnui Lietuvoje - 5 %. Antkainius perdirbėjams ir mažmeninėje prekyboje kasdieninio vartojimo prekėms, vaistams apriboti iki 20%, o didmeninėje iki 15 %. PVM sumažinti iki 18%, maisto produktams iki 10%. Padidinti biudžeto įplaukas, užkertant kelią šešėlinei kuro, alkoholinių gėrimų bei tabako prekybai ir kontrabandai. Išmokos atleistiems iš darbo negali viršyti 3 M MA. Parama Šeimoms: Jaunoms šeimoms, turinčioms 3 ir daugiau vaikų, suteikti beprocentę paskolą 10 metų iki 50 000 eurų būstui įsigyti. Ir už kiekvieną vaiką suteikti 5 proc. kompensaciją. Popiežius šv.
Popiežius šv. Jonas Paulius Il-asis: „šeimos kaskart geriau turi suprasti savo vaidmenį kuriant vadinamąją „šeimos politiką“ bei jausti atsakomybę už visuomeninius pasikeitimus: priešingu atveju jos taps auka to blogio, į kurį žiūrėjo abejingai“. Liberalus požiūris pražūtis šeimai ir Lietuvai. Kiekviena vyriausybė ėmė paskolas, išpardavė Lietuvos turtą, praskolino Lietuvą, didino biurokratų skaičių. 8. Visuomenei tarnaujanti valdžia, LKDP laikosi nuostatos, kad kiekviena valdžia turi būti grindžiama tarnavimo piliečiams dvasia, Valstybės valdžios uždaviniai kyla iš valstybės pareigos saugoti ir didinti bendrą gerovę. Bendrą gerovę suprantame kaip visuomeninio gyvenimo sąlygų visumą, sudarančią sąlygas kiekvienam žmogui, šeimai ir bendruomenei lengviau ir geriau įgyvendinti savo pašaukimą. Tš valstybės tarnautojų reikalaujame pasiryžimo nesavanaudiškai ir teisingai tarnauti visiems piliečiams ir Lietuvai, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo nuostatos nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol valstybės remtoms politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines galimybes naujų politinių jėgų iškilimui, vienodai partijų ir piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje. Būtina demokratizuoti politinių partijų finansavimo įstatymą, nes visi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą nebuvo laisvi ir sąžiningi. Juose rungėsi ne realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai. Įvesti 5-7 procentu barjerai bei užstatai daro rinkimus nedemokratiškus ir žlugdo pilietiškumą. Tokie rinkimai naudingi tik partijoms, gaunančioms valstybės dotacijas. Ištrauka iš LKDP programos Tarnauti Lietuvai. Valstybė, užuot skyrusi lėšas ir pastangas visuomenei, kuri ir sudaro valstybę, šviesti bei ugdyti, tas lėšas skiria bilietams į valdžias išsipirkti (parama nomenklatūrinėms partijoms, rinkimų kampanijoms ir t.t.).
Tuo paremtas partijų finansavimas iš valstybės biudžeto: finansuojamos tik parlamentinės partijos, o likusios partijos pasmerktos sunaikinimui. Prašome atsižvelgti į LKDP pasiūlymus ir laukiame atsakymo. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2018-03-14 Nutarimas Nr. 226 dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-321(2) <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-321(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
sumažinimas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams) šiuo metu užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − NPD), kai maksimalus NPD taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, o pajamoms didėjant, palaipsniui mažėja ir pasiekus tam tikrą lygį visiškai išnyksta. 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymu nuo 2018 m. sausio 1 d. NPD nuo 310 eurų padidinamas iki 380 eurų ir jis nebebus taikomas pajamoms, viršijančioms 1160 eurų per mėnesį.
Tokie pakeitimai leidžia pasiekti, kad efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, nuo 2018 m. siekia 0,75 procento, 500 eurų siekiantis darbo užmokestis apmokestinamas 5,1 procento, 800 eurų – 11,6 procento, o virš 1160 eurų – 15 procentų tarifu. 2. Mokesčių sistemos progresyvumas Lietuvos Respublikoje užtikrinamas ir alternatyviomis priemonėmis:
išmokos yra ribojamos. Pažymėtina, kad socialinių išmokų sistema turi daug didesnę įtaką pajamų perskirstymui ir nelygybės mažinimui nei mokesčių sistema (remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) duomenimis, mokesčių vaidmuo mažinant nelygybę vidutiniškai sudaro tik vieną ketvirtadalį);
gyventojų nekilnojamojo (tiek žemės, tiek statinių ir patalpų) turto apmokestinimas nuosekliai didinamas: nuo 2006 m. apmokestinami gyventojų komerciniais tikslais naudojami statiniai ir patalpos, nuo 2012 m. –
nekilnojamojo turto dalis, nuo 2015 m. – 220 tūkstančių eurų viršijanti tokio turto dalis, o 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu nuo 2018 m. sausio 1 d. įtvirtintas gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto progresinis apmokestinimas. Be to, nuo 2017 m. galutinai pereita prie žemės apmokestinimo nuo žemės vidutinės rinkos vertės. 3. EBPO parengtoje 2015 m.
EBPO parengtoje 2015 m. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje buvo pažymėta, kad progresinės mokesčių sistemos pasitelkimas mažinant pajamų nelygybę turėtų atsverti tokius jos trūkumus kaip rizika dėl mokamo darbo užmokesčio lygio slėpimo ar mažesnis patrauklumas siekiant tiesioginių užsienio investicijų. Šiame kontekste svarbu, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtais pakeitimais pelno apmokestinimo srityje (2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 46¹ ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas) siekiama, kad didesnę Lietuvos pramonės struktūros dalį sudarytų aukštosios technologijos, kas ilguoju laikotarpiu užtikrintų tvarų ekonomikos augimą, todėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos išlaikymas ir papildomas pritraukimas yra vienas iš būtinų veiksnių šiam tikslui pasiekti, o progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvertinus ir socialinio draudimo įmokų naštos darbo jėgai lygį, galėtų neigiamai paveikti Lietuvos pozicijas regione konkuruojant dėl atitinkamų investicijų. 4. Jeigu gyventojų pajamos būtų apmokestintos pagal Įstatymo projekto nuostatas, papildomai galėtų būti surinkta apie 105 milijonai eurų gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai būtų tik galimas tiesioginis poveikis. Taip pat prognozuotinas ir netiesioginis poveikis, kuris, tikėtina, būtų neigiamas – progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų rizika tiek dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, tiek dėl realaus pajamų lygio slėpimo, bet ir pasyvios veiklos pajamoms (kapitalo prieaugiui, palūkanoms, dividendams – paprastai net ir progresinę sistemą taikančiose valstybėse apmokestinamiems proporciniu tarifu), kurios dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.
Be to, Įstatymo projektu nekeičiama dabar galiojanti NPD taikymo tvarka, todėl teigiamas poveikis susidaro dėl dviejų progresyvumo elementų (diferencijuoto NPD ir progresinių tarifų) taikymo toms pačioms pajamoms, o tarptautinėje praktikoje progresinė pajamų apmokestinimo sistema grindžiama diferencijuoto pajamų mokesčio tarifo taikymu skirtingiems pajamų lygiams, t. y. toms pačioms pajamoms taikomas vienas progresyvumo elementas. Atsisakius šiuo metu taikomo progresyvumo elemento – diferencijuoto NPD – ir nustačius visiems bendrą NPD tiesioginis poveikis valstybės ir savivaldybių biudžetams sumažėtų arba net būtų neigiamas priklausomai nuo to, koks būtų pasirinktas NPD dydis. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, kadangi komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2215 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo narių, komiteto ir kt. pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 6, susilaikė – 4 (balsuota dėl pritarimo iniciatorių pateiktam įstatymo projektui). 8. Komiteto paskirtas pranešėja: Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė [¹] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pasake-uz-kokia-alga-emigrantai-griztu-praso-bent-1-tukst-euru-i-rankas.d?id=75585131