Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen
RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. I-1343 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
pagalbinio apvaisinimo įstatymą (toliau – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Iki šio įstatymo priėmimo nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo parengti keli įstatymų projektai ir jų variantai, kuriuose buvo numatyta, jog sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, tačiau ne ilgiau nei 5 metus. Tačiau svarstymų metu šios nuostatos buvo išbrauktos ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas iš esmės numačius „amžiną“ sukurtų ir nepanaudotų embrionų saugojimą (šaldymą). Taigi įstatymais buvo užprogramuotas „amžinas“ embrionų saugojimas (šaldymas), kuris yra atliekamas nevaisingų porų lėšomis, o tai reiškia, kad valstybė šias poras įpareigojo naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis (kas mėnesį poroms kainuoja daugiau kaip 30 Eur). Tai visiškai neskatina porų spręsti savo nevaisingumo problemas, nes valstybė, užuot aktyviai sprendusi šeimų ir gimstamumo problemas, jas tiesiog pagilina ir nesuteikia jokios realios apsaugos ir paramos, o tik sukuria prievoles. Šias prievoles sukuria ir lytinių ląstelių banko paslaugas teikiantiems asmenims, kadangi priimant įstatymus nebuvo vertinama, kas atsitiks, kai sutuoktiniai (sugyventiniai), kurie apmoka embrionų saugojimo išlaidas, mirs, kas turės investuoti ir plėsti lytinių ląstelių bankų saugyklas ir t.t. Pasaulyje 1 iš 6 porų kenčia nuo nevaisingumo, apie 15 proc. nevaisingų porų pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis tinkamas gydymo metodas.
Lietuvoje nustatyta, kad yra per 50 tūkst. nevaisingų porų. Embrionų sukūrimas ir perkėlimas į moters organizmą yra kraštutinė pagalba siekiant išspręsti nevaisingumo problemas. Tačiau net ir pritaikius šį pagalbinio apvaisinimo būdą, kuomet panaudojami atšildyti donuoti embrionai, yra sąlyginai nedidelė tikimybė moteriai pastoti ir pagimdyti gyvą kūdikį (tik 10-15 proc.). Nepaisant to, tai yra šansas susilaukti vaikų ir valstybė turėtų visomis išgalėmis padėti tokioms poroms, kadangi nevaisingumas yra liga, o žmogaus teisė sukurti šeimą ir turėti vaikų turi būti vertinama kaip prigimtinė teisė, kuri turėtų būti realiai užtikrinama ir remiama, o ne apsunkinama. Šiandieninis Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintas kraštutinis konservatyvus reglamentavimas ne tik nesprendžia embrionų donorystės ir nepanaudotų embrionų saugojimo problemos, sukurdamas finansinę naštą patiems donorams ar poroms, tačiau kartu nenumato ir valstybės realaus vaidmens, visų pirma finansinio prisidėjimo, nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo bei lytinių ląstelių donorų ištyrimo, šių ląstelių paėmimo ir saugojimo procese. Pažymėtina, kad daugelis procedūrų ne tik yra brangios, tačiau ir skausmingos. Valstybė nekompensuoja nevaisingumo gydymo iki paties vaiko gimimo, o apsiriboja tik epizodiniu prisidėjimu, t. y. Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką apmokami ne daugiau kaip 2 gydymo ciklai, nors pasiekti laukiamą rezultatą kartais reikalinga net kelių ar keliolikos ciklų, kurių vienas vidutiniškai porai kainuoja apie 4 tūkst. Eur. Dėl minėtų priežasčių šiandien Lietuvoje realiai nėra nei lytinių ląstelių, nei embrionų donorų, o porų, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, kaip minėta, yra daugiau nei keliasdešimt tūkstančių. 2017 m. birželio 19 d.
apvaisinimas Lietuvoje: kur esame ir ko siekiame?“, kurios dalyviai (Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro ir Akušerijos ir ginekologijos centro, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Vaisingumo asociacijos bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) atstovai) vieningai priėmė rezoliuciją, kuria Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją paragino spręsti „amžino“ embrionų saugojimo problemą ir embrionų donorystės klausimus, tobulinti nevaisingumo gydymo kompensavimo bei nustatyti jaunų onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo kompensavimo tvarkas, įtvirtinti su lytinių ląstelių ir embrionų donavimu susijusių išlaidų kompensavimo galimybę bei atlyginimą donorams. Septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 (toliau – Programa),
nevaisingumu susijusias problemas. Esame įsitikinę, kad darniai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos prioritetas – nevaisingumo priežasčių prevencija, profilaktinės priemonės, padedančios išlaikyti vaisingumą bei nevaisingumą sukeliančių ligų gydymas.“ Programos 9.10 punkte skelbiama, kad bus skatinama nevaisingumo prevencija ir nevaisingumo priežastis šalinančio gydymo galimybių plėtra, perimant gerąją užsienio šalių patirtį. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos pagrindiniame dokumente numatytos pozityvios siekiamybės, tačiau pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nėra numačiusi nei priemonių, nei rodiklių šia tema. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr.
XII-2608 3, 5, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas) siekiama sukurti racionalesnę embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, skatinti nevaisingas poras naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais, garantuoti valstybės finansinę pagalbą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos demografinės padėties gerinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas) siekiama sudaryti teisinį pagrindą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pilnai finansuoti visas būtinas nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, pagalbinio apvaisinimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo ir šių ląstelių paėmimo procedūras (įskaitant vaistus), taikomas sunkiems ligoniams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Įstatymo projektą parengė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Tai reiškia „amžiną“ embrionų saugojimą, kuris atliekamas privačiomis nevaisingų porų lėšomis. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta tik viena išimtinė aplinkybė, kuomet nėra draudžiama embriono donorystė – donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu (ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios) atsisakė santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę veiksnūs asmenys, patys dalyvaujantys pagalbinio apvaisinimo procese.
Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nėra jokių nuostatų dėl embrionų saugojimo atsakomybės dalijimosi su valstybe, valstybės realios paramos gydant nevaisingumą, taikomų kompensavimo mechanizmų ir skatinant lytinių ląstelių donorystę. Sveikatos draudimo įstatyme nėra aiškiai numatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finasuojamos visos būtinos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektu:
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, susijusias su embrionų donoryste ir jas sistemiškai susiejus su kitomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis, numatyti, kad donorystei leidžiama naudoti lytinių ląstelių banke laikomą embrioną, pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam jo saugojimo terminui arba mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), arba pasibaigus santuokai ar registruotai partnerystei, tačiau visais atvejais tik esant abiejų sutuoktinių (sugyventinių) (embriono donorų) sutikimui dėl embriono panaudojimo donorytei.
Reikia pažymėti, kad be išankstinio sutikimo panaudoti embrionus donorystei, net ir tuo atveju, kai embriono donorai miršta, būtų amoralu ir nesuderinama su žmogaus teisėmis ir medicinine etika;
Tai leistų vienodai suprasti nustatytus formos reikalavimus skirtingose gydymo įstaigose, išvengti galimų klaidų;
esamu apribojimu atsisakyti embriono anksčiau nei kaip praėjus dvejiems metams. Tačiau tai neapriboja porų embrionus savo lėšomis saugoti ir ilgesnį terminą.
Pasibaigus pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam ar abiems sutuoktiniams (sugyventiniams), iki embriono panaudojimo donorystei (jei yra sutuoktinių (sugyventinių) sutikimas), o taip pat ir tuo atveju, kai dėl embriono donorystės nesutinkama, embriono saugojimas būtų tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis.
tęsiamos po šio įstatymo įsigaliojimo ir dėl jų patiriamos išlaidos. Keičiamame Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra apmokamos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytos nevaisingumo gydymo, vaisingumo išsaugojimo, lytinių ląstelių donorų ištyrimo, lytinių ląstelių paėmimo, laikymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų (įskaitant vaistus) išlaidos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninės situacijos ir korupcijos neigiamai neįtakos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras turės pakeisti esamus ar priimti reikiamus naujus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui kasmet reikės valstybės biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurių dydį paskaičiuotų ir nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi esamą faktinę embrionų saugojimo, ligų gydymo ir būtinosios pagalbos teikimo situaciją, apimtis bei įkainius. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant pirminį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-1277) buvo gauti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro specialistų vertinimai. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „embrionų donorystė“, „embrionų saugojimas“, „lytinių ląstelių donoras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3204, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 2. Atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]