Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) muitinės pareigūnai muitinės mobiliųjų grupių
pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą .“
jį išdėstyti taip: „1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;“
jį išdėstyti taip: „4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų;“ 3.
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų. 4. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės
pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. 5.
išdėstyti taip:
„3. Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į
tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:“
išdėstyti taip:
„4. Pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m.
sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
išdėstyti taip: „5.
Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos,
valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
išdėstyti taip: „3.
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:“
3Papildyti 16 straipsnį 14 dalimi:
„14. Šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje
nenurodytiems, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės pareigūnams, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. įsigaliojimo.“
4Papildyti 16 straipsnį 15 dalimi:
„15. Muitinės pareigūnams į tarnybos laiką
pensijai skirti neįskaitomas tarnybos muitinės sistemoje laikas, už kurį buvo skirta bei mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Aušra Papirtienė
Projekto Nr. XIIIP-3200(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnio 1 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
„8) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai.“
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus
tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;“
2Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės
centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų;“ 3.
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų. 4. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus. 5. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų.“ 6.
Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų.“
6Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. „1.
„1. Vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos,
prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
Vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, prokuratūros, valstybės saugumo sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir tarnybos vidaus tarnybos, krašto apsaugos, prokuratūros, valstybės saugumo sistemose bei Specialiųjų tyrimų tarnyboje laikas nuo 2019 m. sausio 1 d.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289.
Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos
sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria atitinkamai Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
2Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:“. 3. Papildyti 16 straipsnį 15 dalimi: „15. Muitinės pareigūnams, išskyrus nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Daliai Lietuvos muitinėje tarnaujančių statutinių pareigūnų iki šiol taikomos išskirtinai pablogintos socialinės garantijos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas išskiria vieną instituciją „Lietuvos muitinę" kurios pareigūnus skirsto į turinčius teisę gauti pensiją pagal šį įstatymą ir neturinčius tokios teisės. Įstatymu numatyta, kad į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi teisę tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitines postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteismini tyrimą. Likusieji muitinės pareigūnai tokios teisės neturi. Toks reglamentavimas beprecedentis, nes jokiai kitai institucijai, kurių pareigūnams įstatymu nustatoma teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, toks skirstymas netaikomas. Aiškių tokio teisinio reguliavimo priežasčių nėra ir kaip pagrindine skirtingų sąlygų nustatymo priežastimi, nurodomi skirtingi reikalavimai šioms pareigūnų grupėms, t.y., kad muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą yra nustatyti aukštesni sveikatos reikalavimai.
Toks reglamentavimas pažeidžia lygiateisiškumo principą, ir šis pažeidimas tapo dar akivaizdesniu po 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto naujai redakcijai, kuri nustato vienodus vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas Policijos departamente, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente, Viešojo saugumo tarnyboje, Kalėjimų departamente ir Muitinės departamente. Tai lemia, kad taikant vienodus reikalavimus, apie 400 statutinių muitinės pareigūnų nustatytos blogesnės socialinės garantijos lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnais, ir tai pareigūnai, atliekantys statutinio pareigūno sąvokoje numatytas pareigas. Pažymėtina, kad rengiantis naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui, Finansų ministro sudaryta komisija atliko Lietuvos muitines pareigūnų pareigybių atitikimo statutinio pareigūno sąvokai vertinimą, bei nuo 2018 m. gruodžio 1 d. šios sąvokos neatitinkančios statutinės pareigybės panaikinamos.
Įstatymo projekto tikslas - panaikinti lygiateisiškumo principą pažeidžiančias ir skirtingas socialines garantijas nustatančias Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas bei užtikrinti vienodas garantijas visiems Lietuvos Respublikos pareigūnams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
nariai Gediminas Vasiliauskas ir Aušra Papirtienė
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų Įstatymas numato, kad teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Likusieji Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai tokios teisės neturi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas, atsižvelgiant į vienodus pareigūnams taikomus tarnybos reikalavimus padės suvienodinti jiems taikomas socialines garantijas, t.y. garantiją tomis pačiomis sąlygomis pretenduoti į pareigūnų ir karių valstybinių pensiją. Bus panaikintos lygiateisiškumo principą pažeidžiančios nuostatos, padidės tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje patrauklumas, pagerės muitinės pareigūnų karjeros sąlygos. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Naujų teisės aktų priimti, pakeisti galiojančius ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Priimto įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, nes teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiranda tik ištarnavus 25 metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis „Pareigūnai ir kariai", „Muitinės pareigūnai", „Valstybinės pensijos". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas Aušra Papirtienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo IR
2019-02-06
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina, kad 2019 m. sauso 1 d.
įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1381. Šiuo įstatymu buvo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. Tuo tikslu buvo naujai apibrėžtos sąvokos ,,vidaus tarnybos sistema“ (į vidaus tarnybos sistemą patenka Kalėjimų departamento ir muitinės pareigūnai) ir ,,vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“ (Kalėjimų departamento valstybės įmonės nėra statutinės įstaigos ir jų darbuotojai nelaikomi pareigūnais). Todėl siekiant įstatyminių normų tarpusavio darnos bei aiškaus įstatymų normų taikymo, siūlytina iš esmės peržiūrėti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas). 2. Įstatymo projekto nuostatos tobulintinos ir šiais aspektais:
įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 16 straipsnio 3 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad muitinės pareigūnams teisė gauti valstybinę pareigūno pensiją būtų nustatyta atgal, t. y. už praeityje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo, teisinio tikrumo principams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nauja ,,vidaus tarnybos sistemos pareigūno“ sąvoka, kuri taikoma ir muitinės pareigūnams įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.; 2.2. įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį sudaro ir punktai.
Straipsnių dalys neturi sudedamųjų dalių – pastraipų, todėl keičiant straipsnio dalį, reikia dėstyti ir šios dalies punktus, einančius po dvitaškio; 2.3. įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamos 7 straipsnio 1 dalies tekstas neatitinka galiojančios šio straipsnio redakcijos, todėl įstatymo projektą reikėtų tikslinti nurodytu aspektu;
keičiamo įstatymo 16 straipsnį, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, neaišku, kokią taisyklę ja siekiama nustatyti;
projekto 5 straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnį 15 dalimi, tačiau šios nuostatos turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose, bet pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose ir susietos su šio įstatymo įsigaliojimu. Be to, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalies formuluotę, nes neaišku, kokia pensija turima omeny ir kokią taisyklę siekiama nustatyti;
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“ bei tikslintina straipsnių numeracija (yra du 5 straipsniai);
(turėtų būti 6 straipsnis) siūlytina papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiam siūlymui, 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje nurodyti datą, iki kurios įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti.
Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2019 m. birželio 30 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-01 Nr. S-2019-571 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo IR
2019-12-18
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip“. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 6 straipsnio tekstą įrašytinas šio straipsnio numeris ir pavadinimas, t.y. ,,6 straipsnis. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo
2019-12-09
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-06 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1381. Šiuo įstatymu buvo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. Tuo tikslu buvo naujai apibrėžtos sąvokos ,,vidaus tarnybos sistema“ (į vidaus tarnybos sistemą patenka Kalėjimų departamento ir muitinės pareigūnai) ir ,,vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“ (Kalėjimų departamento valstybės įmonės nėra statutinės įstaigos ir jų darbuotojai nelaikomi pareigūnais).
Todėl siekiant įstatyminių normų tarpusavio darnos bei aiškaus įstatymų normų taikymo, siūlytina iš esmės peržiūrėti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas). Svarstyti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto nuostatos tobulintinos ir šiais aspektais:
išvadą, kad muitinės pareigūnams teisė gauti valstybinę pareigūno pensiją būtų nustatyta atgal, t. y. už praeityje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo, teisinio tikrumo principams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nauja ,,vidaus tarnybos sistemos pareigūno“ sąvoka, kuri taikoma ir muitinės pareigūnams įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.;
dalių – pastraipų, todėl keičiant straipsnio dalį, reikia dėstyti ir šios dalies punktus, einančius po dvitaškio;
šio straipsnio redakcijos, todėl įstatymo projektą reikėtų tikslinti nurodytu aspektu;
16 straipsnį, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas.
Be to, neaišku, kokią taisyklę ja siekiama nustatyti;
įstatymo 16 straipsnį 15 dalimi, tačiau šios nuostatos turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose, bet pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose ir susietos su šio įstatymo įsigaliojimu. Be to, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalies formuluotę, nes neaišku, kokia pensija turima omeny ir kokią taisyklę siekiama nustatyti;
teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“ bei tikslintina straipsnių numeracija (yra du 5 straipsniai);
papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiam siūlymui, 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje nurodyti datą, iki kurios įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti. Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2019 m. birželio 30 d. Pritarti. 3. Europos teisė departamentas prie TM, 2019-02-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Vitas Volungevičius,
2019-09-12 Muitinės pareigūnų teisėtus lūkesčius įgyvendinti tokiu būdu:
pareigūnams teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyjama nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ar iki 2018 m. gruodžio 1 d. ištarnavusiems 5 ir daugiau metų ir įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems po Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, ši pensija mokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitoma tarnyba muitinės sistemoje iki 2018 m. gruodžio 1 d. 2. Statutiniams Muitinės pareigūnams, nuo 2019 m. sausio 1 d. tapusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyjama nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. ištarnavusiems 5 ir daugiau metų ir įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems po Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, ši pensija mokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitoma tarnyba muitinės sistemoje iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemoje. Svarstyti pagrindiniame komitete. 2. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2019-10-11 2,4,5,6 Profesinė sąjunga susipažino ir įvertino 2019-02-06 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą Nr. XIIIP-3200 bei 2019-07-31 Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 790 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3200, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1851 ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1852“. Norime Jus informuoti, kad pritariame 2019-02-06 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados Nr. XIIIP-3200 2.2, 2.3. 2.5 ir 2.6 punktuose nurodytoms pastaboms, bei LRV nutarimo Nr. 790 1.3 punkte pateiktam pasiūlymui, bet siūlome Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP_3200 patobulinti atliekant šiuos pataisymus:
(išvados 2.2 punktas ) ir ją išdėstyti taip:
5Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje ištarnauja:
1) 24 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
2) 24 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
3) 23 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
4) 23 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
5) 22 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
6) 22 metus – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
7) 21 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
8) 20 metų – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų.“
(išvados 2.3 punktas ) ir jį išdėstyti taip: „ 4 straipsnis.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar
kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant iš 1,289. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
taip: „3. Papildyti 16 straipsnį 14 dalimi:
pareigūnams, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo.“
įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį (išvados 2.5 punktas ir nutarimo 1.3 punktas), nes numatytas reguliavimas nedaro esminės įtakos įstatymo veikimui ir yra nebūtinas. 5. Išbraukti įstatymo projekto pavadinime žodžius „ir papildymo“ (išvados 2.6 punktas. 6.
įstatymo projekto paskutinio straipsnio numerį į 6 (išvados 2.6 punktas) ir išdėstyti šį straipsnį taip: „ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. “ Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31d. nutarimas Nr. 790 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1217 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2, 1.3 bei 1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3200 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 tikslinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381, kuriuo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas) buvo išdėstytas nauja redakcija, nuo 2019 m. sausio 1 d. vietoj vidaus reikalų sistemos sąvokos įtvirtinta vidaus tarnybos sistemos sąvoka, o vidaus reikalų sistemos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei muitinės sistemos pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, todėl siūlytina sistemiškai peržiūrėti Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-3200 keičiamą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir tikslinti šio įstatymo 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnius – atsisakyti vidaus reikalų sistemos, vidaus reikalų sistemos pareigūno, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei muitinės sistemos pareigūnų, tarnybos atitinkamoje sistemoje sąvokų vartojimo, išskyrus tuos atvejus, kai reguliuojami tarnybos laikotarpiai iki 2018 m. gruodžio 31 d. 1.2. Nuo 2019 m. sausio 1 d. visų tarnaujančių muitinės pareigūnų atliekamos funkcijos atitinka vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokai nustatytus kriterijus, visiems šiems pareigūnams taikomi Vidaus tarnybos statute ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti sveikatos būklės, fizinio pasirengimo, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bei apribojimai (pvz., būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje). Todėl, vadovaujantis teisinio tikrumo ir įstatymų negaliojimo atgaline data teisiniais principais, sulyginti visų muitinės pareigūnų, tarnavusių iki 2018 m. gruodžio 31 d., teises į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtų neproporcinga ir socialiai neteisinga.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, jog teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik muitinės pareigūnai, dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, atsižvelgė į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtį „<...> inter alia, atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) ir įvertino šių muitinės pareigūnų tarnybą, kuri skyrėsi nuo likusių muitinės pareigūnų, kuriems nebuvo taikomi tokie reikalavimai ir apribojimai, kokie buvo taikomi muitinės pareigūnams, dirbantiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ar kriminalinę žvalgybą, tarnybos. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200 5 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200 6 straipsnį papildyti nuostatomis dėl Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3200 įgyvendinimo numatant, kad muitinės pareigūnai (išskyrus dirbančius muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekančius kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja nuo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. Kartu šiame Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200 straipsnyje siūlytina nustatyti, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitoma tarnyba muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d., o vidaus tarnybos sistemoje – nuo 2019 m. sausio 1 d. 1.3. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200 5 straipsnio 4 dalies, kuria Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. 2. Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 teikiamam siūlymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) duomenimis, lėšų poreikis 2020 m. būtų 305,9 tūkst. eurų, 2021 m. – 330,9 tūkst. eurų, 2022 m. – 351,3 tūkst. eurų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“),
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Todėl siūlytina Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 svarstyti kartu su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir jo įsigaliojimą nustatyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui XIIIP-3200. 6.2. Pasiūlymai:
1Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui:
1) patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas;
2) apsvarstyti ir įvertinti suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
3) tobulinant projektą įvertinti tai, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.
Muitinės departamento pareigūnų valstybinėms pensijoms numatyta skirti 17 tūkst. eurų. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Varžgalys, M.Majauskas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. i-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro patarėjos: D. Aleksejūnienė,
A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: G. Vasiliauskas – Seimo narys, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyr. patarėja, I. Prialgauskienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Miškinis – Muitinės departamento direktorius, V. Valungevičius – Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas, A. Danusas – Muitinės departamento Teisės skyriaus patarėjas, R. Dzelzienė – Muitinės departamento Teisės skyriaus vyr. inspektorė, L. Daujotaitė – Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-06 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Pažymėtina, kad 2019 m. sauso 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1381. Šiuo įstatymu buvo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. Tuo tikslu buvo naujai apibrėžtos sąvokos ,,vidaus tarnybos sistema“ (į vidaus tarnybos sistemą patenka Kalėjimų departamento ir muitinės pareigūnai) ir ,,vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“ (Kalėjimų departamento valstybės įmonės nėra statutinės įstaigos ir jų darbuotojai nelaikomi pareigūnais). Todėl siekiant įstatyminių normų tarpusavio darnos bei aiškaus įstatymų normų taikymo, siūlytina iš esmės peržiūrėti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą ir patobulintą Įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
345
2Įstatymo projekto nuostatos tobulintinos ir šiais aspektais:
išvadą, kad muitinės pareigūnams teisė gauti valstybinę pareigūno pensiją būtų nustatyta atgal, t. y. už praeityje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo, teisinio tikrumo principams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nauja ,,vidaus tarnybos sistemos pareigūno“ sąvoka, kuri taikoma ir muitinės pareigūnams įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.;
3 straipsnio 3 dalį sudaro ir punktai.
Straipsnių dalys neturi sudedamųjų dalių – pastraipų, todėl keičiant straipsnio dalį, reikia dėstyti ir šios dalies punktus, einančius po dvitaškio;
šio straipsnio redakcijos, todėl įstatymo projektą reikėtų tikslinti nurodytu aspektu;
16 straipsnį, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, neaišku, kokią taisyklę ja siekiama nustatyti;
įstatymo 16 straipsnį 15 dalimi, tačiau šios nuostatos turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose, bet pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose ir susietos su šio įstatymo įsigaliojimu. Be to, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalies formuluotę, nes neaišku, kokia pensija turima omeny ir kokią taisyklę siekiama nustatyti;
teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“ bei tikslintina straipsnių numeracija (yra du 5 straipsniai);
papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiam siūlymui, 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje nurodyti datą, iki kurios įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti.
Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2019 m. birželio 30 d. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 3. Europos teisė departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2019-02-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Volungevičius, 2019-09-12 Muitinės pareigūnų teisėtus lūkesčius įgyvendinti tokiu būdu:
Muitinės pareigūnams teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyjama nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ar iki 2018 m. gruodžio 1 d. ištarnavusiems 5 ir daugiau metų ir įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems po Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, ši pensija mokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitoma tarnyba muitinės sistemoje iki 2018 m. gruodžio 1 d. 2.
Muitinės pareigūnams, nuo 2019 m. sausio 1 d. tapusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyjama nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. ištarnavusiems 5 ir daugiau metų ir įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems po Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, ši pensija mokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitoma tarnyba muitinės sistemoje iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemoje. Nepritarti. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-31d. nutarimu Nr. 790 siūlomam teisiniam reguliavimui. 2. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, 2019-10-112 Profesinė sąjunga susipažino ir įvertino 2019-02-06 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą Nr. XIIIP-3200 bei 2019-07-31 Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 790 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1851 ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 53¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1852“. Norime Jus informuoti, kad pritariame 2019-02-06 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados Nr. XIIIP-3200 2.2, 2.3. 2.5 ir 2.6 punktuose nurodytoms pastaboms, bei LRV nutarimo Nr. 790 1.3 punkte pateiktam pasiūlymui, bet siūlome Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP_3200 patobulinti atliekant šiuos pataisymus:
projekto 2 straipsnio 5 dalį (išvados 2.2 punktas ) ir ją išdėstyti taip:
5Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje ištarnauja:
1) 24 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų.“ “ Nepritarti. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-31d. nutarimu Nr.
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
išdėstyti taip: „
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar
kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant iš 1,289. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-31d. nutarimu Nr. 790 siūlomam teisiniam reguliavimui. 4. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
3
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 16 straipsnį 14 dalimi: 14.
Šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nurodytiems, muitinės sistemoje dirbusiems pareigūnams, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo.“ Nepritarti. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-31d. nutarimu Nr. 790 siūlomam teisiniam reguliavimui. 5. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
4
punktas ir nutarimo 1.3 punktas), nes numatytas reguliavimas nedaro esminės įtakos įstatymo veikimui ir yra nebūtinas. Nepritarti. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-31d. nutarimu Nr. 790 siūlomam teisiniam reguliavimui. 6. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
įstatymo projekto pavadinime žodžius „ir papildymo“ (išvados 2.6 punktas. Pritarti. 7. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,
įstatymo projekto paskutinio straipsnio numerį į 6 (išvados 2.6 punktas) ir išdėstyti šį straipsnį taip: „ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. “ Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31d. nutarimas Nr. 790 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr.
SV-S-1217 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2, 1.3 bei 1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3200 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 tikslinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381, kuriuo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas) buvo išdėstytas nauja redakcija, nuo 2019 m. sausio 1 d. vietoj vidaus reikalų sistemos sąvokos įtvirtinta vidaus tarnybos sistemos sąvoka, o vidaus reikalų sistemos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei muitinės sistemos pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, todėl siūlytina sistemiškai peržiūrėti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 keičiamą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir tikslinti šio įstatymo 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnius – atsisakyti vidaus reikalų sistemos, vidaus reikalų sistemos pareigūno, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei muitinės sistemos pareigūnų, tarnybos atitinkamoje sistemoje sąvokų vartojimo, išskyrus tuos atvejus, kai reguliuojami tarnybos laikotarpiai iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31d. nutarimas Nr. 790 1.2.
790
atliekamos funkcijos atitinka vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokai nustatytus kriterijus, visiems šiems pareigūnams taikomi Vidaus tarnybos statute ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti sveikatos būklės, fizinio pasirengimo, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bei apribojimai (pvz., būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje). Todėl, vadovaujantis teisinio tikrumo ir įstatymų negaliojimo atgaline data teisiniais principais, sulyginti visų muitinės pareigūnų, tarnavusių iki 2018 m. gruodžio 31 d., teises į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtų neproporcinga ir socialiai neteisinga.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, jog teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik muitinės pareigūnai, dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, atsižvelgė į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtį „<...> inter alia, atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) ir įvertino šių muitinės pareigūnų tarnybą, kuri skyrėsi nuo likusių muitinės pareigūnų, kuriems nebuvo taikomi tokie reikalavimai ir apribojimai, kokie buvo taikomi muitinės pareigūnams, dirbantiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ar kriminalinę žvalgybą, tarnybos. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200 5 straipsnio
papildyti nuostatomis dėl Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3200 įgyvendinimo numatant, kad muitinės pareigūnai (išskyrus dirbančius muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekančius kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja nuo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. Kartu šiame Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3200 straipsnyje siūlytina nustatyti, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitoma tarnyba muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d., o vidaus tarnybos sistemoje – nuo
straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31d. nutarimas Nr. 79054
dalies, kuria Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. Pritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnį patikslino nauja 15 dalimi: „15.
Muitinės pareigūnams į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitomas tarnybos muitinės sistemoje laikas, už kurį buvo skirta bei mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.“
„15. Muitinės pareigūnams, išskyrus nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 12
dalyje, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo.“
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-31d. nutarimas Nr. 790
teikiamam siūlymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) duomenimis, lėšų poreikis 2020 m. būtų 305,9 tūkst. eurų, 2021 m. – 330,9 tūkst. eurų, 2022 m. – 351,3 tūkst. eurų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Todėl siūlytina Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3200 svarstyti kartu su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir jo įsigaliojimą nustatyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-12-10 Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui XIIIP-3200. Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui:
departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas;
pasiūlymus;
3) tobulinant projektą įvertinti tai, kad 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-4014 (2) Muitinės departamento pareigūnų valstybinėms pensijoms numatyta skirti 17 tūkst. eurų. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-12-11 5N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1 (dėl sąvokų suvienodinimo visame Įstatyme) – siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu. Atitinkamai patikslinant Įstatymo projekto pavadinimą ir sekančių straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria atitinkamai Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė
Šalaševičiūtė Išvadą užpildė SRDK biuro patarėja I.Kuodienė