Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga
apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. 2. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. 3. Darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi būti perduota lietuvių kalba. Prie jos gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. 5. Pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. 6.
siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju šio kodekso nustatyta tvarka, jame privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Aušrinė Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
Projekto lyginamasis variantas -2
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi:
„6. Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir
(arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pagrindinis projektų paketo tikslas – paskatinti aukštesnio lygmens (nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių) profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą. Aukštesnio lygmens socialiniu dialogu siekiama darbuotojams ir verslui suteikti galimybę koordinuoti darbo užmokesčio ir darbo našumo augimą ir taip užtikrinti didelį verslo konkurencingumą bei tolygesnį darbuotojų pajamų didėjimą. Taip pat tikimasi, kad aukštesnio lygmens socialinis dialogas paskatins glaudesnį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą bei didesnį darbuotojų indėlį į organizacijų (įmonių, valstybės institucijų, biudžetinių įstaigų) veiklos gerinimą. Įstatymo projektas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų nuostatas, paremtas kitų Europos Sąjungos valstybių socialinio dialogo skatinimo praktika. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas kartu su ekspertų darbo grupe, sudaryta 2018 m. gegužės 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-200. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu socialinį dialogą reglamentuoja 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), kuriame nustatomi socialinės partnerystės (socialinio dialogo) teisiniai pagrindai nėra pakankami, siekiant išsamiau plėtoti aukštesnio lygmens socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.
2017 m. pavasarį buvo pasirašytas trišalis Nacionalinis susitarimas dėl svarbiausių šalies reformų. Šiame susitarime Vyriausybė įsipareigojo parengti ir priimti žmonių derybinę galią ir socialinį dialogą skatinančius teisės aktus. Įgyvendinant susitarimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2018 m. gegužės 9 d. buvo sukurta ekspertų darbo grupė (įsakymo Nr. A1-200). Siekdama spręsti praktines socialinio dialogo plėtros problemas, darbo grupė pasiūlė parengti specializuotą teisės akto projektą, kuris papildys Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų teisės aktų kolektyvinių darbo santykių reguliavimą. 2018 m. pabaigoje vykusios mokytojų protesto akcijos tik psustiprino poreikį tobulinti socialinio dialogo institutą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad atskiros institucijos teikia konkrečią pagalbą aukštesnio lygmens socialiniam dialogui. Įvertinus sėkmingą tarpžinybinio bendradarbiavimo praktiką kitose srityse, siūloma, kad nenuolatinė patariamoji institucija
tarybos iš socialinio dialogo srities ekspertų, kurių darbas joje būtų mokamas. Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo kolektyvinėmis sutartimis nustatomam darbo apmokėjimui, darbo sąlygoms ir socialiniam dialogui skatinti skirtų priemonių stebėseną.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija vykdo darbo užmokesčio ir darbo našumo stebėseną visos ekonomikos bei atskirų jos ekonominės veiklos šakų lygiu. Sprendžiant neretai praktikoje pasitaikančią darbdavių identifikavimo problemą, numatoma, kad profesinė sąjunga turės teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, prašydama nustatyti darbdavį ar darbdavių organizaciją, kuri turėtų būti kolektyvinių derybų šalis atitinkamo lygmens kolektyvinėse derybose. Siūlomas projektas numato, kad socialinių partnerių pageidavimu valstybės ir savivaldybių norminių teisės aktų projektai, potvarkiai ir kiti sprendimai turi būti vertinami dėl poveikio galiojančioms kolektyvinėms sutartims. Įvertinus 2018 m. derybų dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties eigą, siūloma aiškiau reglamentuoti derybų eigą ir informacijos socialiniams partneriams teikimo ypatumus. Įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija ne vėliau kaip per dvi savaites nuo derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pradžios (t. y. ankstyvą pavasarį, prieš pradėdama rengti kitų metų biudžetą) pateikia derybų šalims ateinančių metų svarbiausių makroekonominių prognozių rodiklius, minimalios algos dydžio prognozę, planuojamų reformų kaštus, taip pat kitų metų esminius įstatymais priimtų ir numatytų biudžeto asignavimų pokyčio rodiklius. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kolektyvinių santykių subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos: mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio pervedimai, rinkliavų lengvatos; skatinamieji balai viešuosiuose pirkimuose ir paramos projektuose; finansinės paramos priemonės; administracinių paslaugų, mokymų ir konsultacijų teikimas; papildomos garantijos darbuotojų ir darbdavių atstovams.
Kartu su Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektu yra siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Tai paskatins darbdavių socialinę atsakomybę ir sustiprins darbuotojo derybinę galią. Tyrimai rodo, kad daug darbuotojų iš karto, nesiderėdami, priima pirmą darbdavio pasiūlymą ir visai nesidera dėl atlyginimo. Personalo konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad šiuo metu JAV, kaip ir Lietuvoje, darbo rinkos sąlygos yra palankesnės darbuotojui, 64 proc. žmonių teigia, kad prieš pradedami dirbti, jie iš karto sutiko su siūloma alga ir dėl to per savo gyvenimą vidutiniškai praras 750,000 JAv dolerių. Tikėtina, jei žmogus prieš ateidamas į pirmą darbo pokalbį, turės daugiau informacijos, jis bus geriau pasirengęs deryboms. Lietuvos derybų kultūrą turėtų paskatinti ir kartu siūlomos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) pataisos. Jas pateikti šiame pakete paskatino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovų komentarai apie Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio iniciatyvą susitarti su Lietuvos prekybos įmonių asociacija dėl prekybos centrų darbuotojų teisės nedirbti per 2018 m. Kalėdas. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovai pranešė, kad ministras negali kviesti prekybos centrų tartis dėl darbuotojų gerovės, nes tai pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Tačiau Konkurencijos įstatymas numato, kad galima įstatymo netaikyti, jei verslininkai tariasi dėl techninės pažangos.
Kitaip tariant, prekybos centrai gali tartis dėl naujų kasos aparatų diegimo ir tai nebus laikoma karteliniu susitarimu, bet negali tartis dėl darbuotojų Kalėdų. Todėl siūlome papildyti Konkurencijos įstatymą nuostata, kad kartelinio susitarimu nebūtų laikomas susitarimas skatinantis ne tik techninę ar ekonominę pažangą, bet ir gerinantis tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas suteiks priemones geriau derinti darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo tempus, taip bus stiprinamas verslo konkurencingumas, bus sudarytos palankesnės sąlygos darbo našumui augti, pagerės socialiai atsakingas darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymus, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Projekte nurodomi reikalingi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti pakaks esamų asignavimų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektą padėjo rengti ekspertų darbo grupė, sukurta Socialinės apsaugos ir darbo ministro potvarkiu. Darbo grupėje dalyvavo ekonomistai, teisininkai, valstybės institucijų atstovai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Profesinė sąjunga, darbdavys. Socialinis dialogas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Vytautas Bakas Aušrinė Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
DĖL
2019-01-31
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju šio kodekso nustatyta tvarka, jame privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad d arbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiant darbo skelbimą iš anksto negalės būti žinoma ir paskelbta šalių susitarimu nustatoma darbo užmokesčio dalis bei papildoma, nuo darbo rezultatų priklausanti darbo užmokesčio dalis, siūlytina darbo skelbime nurodytinos informacijos turinį apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, tikslinti.
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomomis įstatymo nuostatomis turės vadovautis ir darbdaviai – valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose yra darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Pažymėtina, kad tokių darbuotojų darbo užmokesčio dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis); priemokos; mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; premijos. Todėl darbo skelbime galėtų būti nurodoma pareiginės algos pastovioji dalis, nes kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo. Kartu svarstytina, ar pasirinktas tinkamas Darbo kodekso straipsnis siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 25 straipsnis yra šio kodekso II dalies I skyriuje, kuriame apibrėžiamos darbo sutarties šalys ir jų bendrosios pareigos. Svarstytina, ar įstatymo projekte teikiama norma neturėtų būti įtvirtinta, pavyzdžiui, Darbo kodekso 140 straipsnyje, reguliuojančiame darbo užmokesčio nustatymą. 2.
taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „IR
2) atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamo Darbo kodekso 25 straipsnis nėra keičiamas visas, o tik pildomas viena dalimi, įstatymo projekto
projekte dėstytina tik 25 straipsnio 6 dalis. 3. Svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyta jo įsigaliojimo data, atsižvelgiant į tai, kad pasirengti nuostatų įgyvendinimui bus reikalingas tam tikras laikotarpis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-01
Lietuvos Respublikos Seimui
KODEKSO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3183 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3183 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
2019-06-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 25 straipsnio 6 dalies nuostatas tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi šiame punkte nėra numatyta, kad darbo užmokestį sudaro ir pareiginės algos pastovioji dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė;
kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Dobužinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, R. Motiejūnaitė Pekkinen - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos viešųjų ryšių specialistė, V. Banel - Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, J. Guzavičius – Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas, K. Mickutė – Lietuvos laisvos rinkos instituto tyrėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
1Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „Darbdavys,
skelbdamas darbo skelbimą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju šio kodekso nustatyta tvarka, jame privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių.
Visų pirma pažymėtina, kad Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiant darbo skelbimą iš anksto negalės būti žinoma ir paskelbta šalių susitarimu nustatoma darbo užmokesčio dalis bei papildoma, nuo darbo rezultatų priklausanti darbo užmokesčio dalis, siūlytina darbo skelbime nurodytinos informacijos turinį apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, tikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomomis įstatymo nuostatomis turės vadovautis ir darbdaviai – valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose yra darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Pažymėtina, kad tokių darbuotojų darbo užmokesčio dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis); priemokos; mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; premijos.
Todėl darbo skelbime galėtų būti nurodoma pareiginės algos pastovioji dalis, nes kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo. Kartu svarstytina, ar pasirinktas tinkamas Darbo kodekso straipsnis siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 25 straipsnis yra šio kodekso II dalies I skyriuje, kuriame apibrėžiamos darbo sutarties šalys ir jų bendrosios pareigos. Svarstytina, ar įstatymo projekte teikiama norma neturėtų būti įtvirtinta, pavyzdžiui, Darbo kodekso 140 straipsnyje, reguliuojančiame darbo užmokesčio nustatymą. Pritarti. Siūlome tokią šios dalies redakciją:
„6. Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti
informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir
(arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „IR PAPILDYMO“;
2) atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamo Darbo kodekso 25 straipsnis nėra keičiamas visas, o tik pildomas viena dalimi, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip:“ ir projekte dėstytina tik 25 straipsnio 6 dalis. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti nustatyta jo įsigaliojimo data, atsižvelgiant į tai, kad pasirengti nuostatų įgyvendinimui bus reikalingas tam tikras laikotarpis. Nepritarti.
Nepritarti. Šias įstatymo nuostatas galima įgyvendinti nuo jų paskelbimo ir papildomas pasirengimas nėra reikalingas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sąjunga „Solidarumas“, 2019-02-13 Pritaria įstatymo projektui. Pritarti. 2. Trišalė taryba, 2019-03-26 SVARSTYTA. Dėl Darbo kodekso 25 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3183 ir Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3184. NUTARTA. Fiksuoti skirtingas socialinių partnerių pozicijas dėl Darbo kodekso 25 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3183 ir Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3184.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3184;
Nr. XIIIP-3184. Įvertinti. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.