Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą Nr. XI-1860 ir jį išdėstyti taip:
probacijos tikslą ir principus, probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą. 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
priežiūros planas – dokumentas, kuriame nustatoma konkretaus probuojamojo priežiūros vykdymo tvarka, priemonės ir terminai. 2. Kriminogeniniai veiksniai – veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį. 3. Nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. 4. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – standartizuotas kaltinamojo ar nuteistojo nusikalstamo elgesio tikimybės ir galimybių ją sumažinti tyrimas. 5. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. 6. Probacijos sąlygos
reglamentuojančių įstatymų taikymas
vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. 2. Probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma. 3. Jeigu yra probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, probaciją vykdančios institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame įstatyme nustatytus probacijos vykdymo principus. 4. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytosios šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. 4 straipsnis. Probacijos tikslas ir principai
užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. 2.
grindžiamas šiais principais:
1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių;
2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes;
3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti;
4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai;
5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. 3. Probacijos vykdymas taip pat grindžiamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais principais. 5 straipsnis. Probaciją vykdančios institucijos vykdanti institucija Teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, ir probuojamųjų priežiūrą Probaciją vykdo probacijos tarnybos tarnyba . Šios tarnybos Ši tarnyba turi ir kitų įstatymų nustatytų įgaliojimų. II SKYRIUS
bendradarbiavimas vykdant probaciją
tarnybos tarnyba bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. 2.
įstaigos vykdo probuojamųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką , praneša probacijos tarnyboms apie probuojamųjų padarytus administracinius nusižengimus ir probuojamiesiems pradėtus ikiteisminius tyrimus . 3. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), laisvės atėmimo vietų įstaigos ir probacijos tarnybos tarnyba kartu planuoja ir organizuoja nusikalstamo elgesio rizikos (toliau – rizika) vertinimų ir vertina resocializacijos priemonių nuteistiesiems, atliekantiems arešto ir laisvės atėmimo bausmę bausmes , diegimą laisvės atėmimo vietų įstaigose ir vertina jų veiksmingumą. 4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos, rengdamos nuteistuosius lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, savarankiškai ar kartu su probacijos tarnybomis tarnyba vykdo resocializacijos priemones, padedančias užtikrinti sėkmingą nuteistųjų resocializaciją, teikia probuotojams informaciją apie rengiamus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistuosius, jiems taikytas resocializacijos priemones, atliktą rizikos vertinimą ir kitą informaciją, Kalėjimų departamento nustatyta tvarka kartu su probacijos tarnybomis tarnyba rengia socialinio tyrimo išvadas dėl nuteistųjų, kuriuos rengiamasi lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. 5. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) probuojamiesiems sudaro individualius užimtumo veiklos planus, numato užimtumo rėmimo priemones, sudarančias palankias probuojamųjų integracijos į darbo rinką sąlygas. 6. Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo nustatytą pareigą
tarnybos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius probacijos tarnybų tarnybos prašymu teikia informaciją apie nepilnamečius probuojamuosius ir jų socialinę aplinką, apie nuteistųjų probuojamųjų , turinčių nepilnamečių vaikų ir pretenduojančių būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, taip pat jau paleistų , tėvų pareigų atlikimą. 8. Savivaldybių institucijos sudaro sąlygas probuojamiesiems atlikti nemokamus darbus ir teikia informaciją probacijos tarnyboms tarnybai apie šių darbų eigą ir rezultatus. 7 straipsnis. Bendradarbiavimas su asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, savanoriais
tarnybos tarnyba , siekdamos siekdama probacijos tikslo, sutarčių (susitarimų) pagrindu bendradarbiauja su asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, kitais juridiniais asmenimis ar jų padaliniais ir savanoriais, koordinuoja jų darbą su probuojamaisiais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pagal kompetenciją turi teisę vykdyti šio įstatymo 18,19 , ir20 ir 21 straipsniuose nustatytas ir kitas probuojamojo resocializacijos priemones. 3. Sutartyse (susitarimuose) nustatomos šios straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisės ir pareigos, vykdant probuojamųjų resocializaciją patirtų nuostolių kompensavimas, probacijos tarnybų tarnybos įsipareigojimai ir kitos bendradarbiavimo sąlygos. 4. Sudarant sutartį (susitarimą) su savanoriu, turi būti atsižvelgiama į jo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką probuojamajam. Savanoriais gali būti 18 metų sulaukę ir probacijos tarnybų tarnybos pasitikėjimo verti asmenys. 5. Nuteistasis turi teisę pats pasirinkti savanorį, atsakingą už jo resocializaciją. Nuteistojo pasirinktas savanoris turi atitikti šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 6.
nurodytiems asmenims gali būti kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant probaciją. Išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą tvirtina ir maksimalų kompensuojamų išlaidų dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. III SKYRIUS
8 straipsnis. Socialinio tyrimo išvadų rengimo pagrindai
tarnybos tarnyba rengia socialinio tyrimo išvadas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais. 2. Socialinio tyrimo išvados formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 9 straipsnis. Socialinio tyrimo išvados turinys
apibūdinama:
1) kaltinamasis (nuteistasis) ir jo socialinė aplinka;
2) rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai;
atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir jo rezultatai, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimas nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai , kai socialinio tyrimo išvada rengiama dėl asmens, teikiamo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos;
4) kiti reikšmingi duomenys;
5) motyvuota nuomonė dėl probacijos sąlygų kaltinamajam individualizavimo. 2. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodines rekomendacijas tvirtina teisingumo ministras. 10 straipsnis. Rizikos vertinimas
socialinio tyrimo išvadą ar kitais būtinais atvejais. 2. Rizikos vertinimo rezultatai gali būti naudojami sprendžiant dėl probacijos skyrimo tikslingumo, nustatant arba keičiant probacijos sąlygas ar sudarant arba keičiant individualų probuojamojo priežiūros planą ir kitais būtinais atvejais. 3. Rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. IV SKYRIUS
pagrindai
yra:
1) įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį;
nutartis lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos . 2. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną , o kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, – jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną . Probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą. 12 straipsnis. Probuojamųjų teisinė padėtis
Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. 2. Probuojamųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys. 13 straipsnis. Probuojamųjų teisės Probuojamieji turi teisę:
1) gauti žodinę ir rašytinę informaciją apie teismo nuosprendžiu ar nutartimi paskirtos probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas.
Šią informaciją probacijos tarnybos tarnyba pateikia lietuvių kalba arba probuojamojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis supranta;
2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar pareigūnus, visuomenines ar tarptautines organizacijas, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas;
3) turėti atstovus pagal įstatymą, kai yra nepilnamečiai;
4) gauti asmeninę ir socialinę pagalbą. 14 straipsnis. Probuojamųjų bendrosios pareigos Probuojamieji privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties) , kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar arba probuotojo šaukimo gavimo dienos ;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pranešti apie tai probuotojui;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. 15 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų nuteistųjų specialiosios pareigos 1.
Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:
1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 arba 4 dalį;
2) dalyvauti elgesio pataisos programose;
3) gydytis priklausomybės ligas, jei toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;
4) nesilankyti tam tikrose vietose;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;
6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
7) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 2. Lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, el gesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. 3.
ir 30 straipsniuose nustatyta tvarka lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti paskirtos ir kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, pareigos, auklėjamojo poveikio priemonės arba baudžiamojo poveikio priemonės, intensyvi priežiūra arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali būti pakeistos kitomis pareigomis, auklėjamojo poveikio priemonėmis arba baudžiamojo poveikio priemonėmis, intensyvia priežiūra. 1516 straipsnis. Nepilnamečio probuojamojo atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos
kitų kituose įstatymų ir kitų teisės aktų aktuose numatytų teisių, nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą turi teisę:
1) gauti žodinę ar rašytinę informaciją apie nepilnamečiui probuojamajam teismo nuosprendžiu ar nutartimi paskirtos probacijos vykdymo nepilnamečiam probuojamajam tvarką ir sąlygas, jo ir savo teises ir pareigas. Šią informaciją probacijos tarnyba pateikia lietuvių kalba arba nepilnamečio probuojamojo atstovo pagal įstatymą gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis supranta;
2) gauti informaciją apie nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam paskirtos vykdomos probacijos vykdymo eigą;
3) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos tarnybas tarnybą ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar pareigūnus, visuomenines ar tarptautines organizacijas, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas;
4) dalyvauti nepilnamečio probuojamojo resocializacijoje. 2.
atstovai pagal įstatymą privalo:
1) teikti probuotojui informaciją, būtiną nepilnamečio probuojamojo rizikos vertinimui atlikti;
2) atvykti į probacijos tarnybą kartu su nepilnamečiu probuojamuoju per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties) , kuriuo nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
3) rūpintis, kad nepilnametis probuojamasis vykdytų jam nustatytas probacijos sąlygas ir dalyvautų probuojamojo resocializacijoje;
4) teikti informaciją probuotojui apie nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam paskirtų taikomų probacijos sąlygų vykdymą;
5) bendradarbiauti su probuotoju sprendžiant nepilnamečio probuojamojo resocializacijos klausimus. 1617 straipsnis. Probuotojų teisės ir pareigos vykdant probaciją
1Probuotojai turi teisę:
1) kviesti probuojamąjį ir nepilnamečio probuojamojo atstovus pagal įstatymą atvykti į probacijos tarnybą;
2) tikrinti, kaip probuojamasis vykdo probacijos sąlygas;
3) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių, žinybinių registrų duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą socialinio tyrimo išvadai parengti ir (ar) teismo nuosprendžiui (nutarčiai) įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;
4) tvarkyti asmenų, dėl kurių rengiama socialinio tyrimo išvada, ir probuojamųjų asmens duomenis;
5) lankytis asmenų, dėl kurių rengiama socialinio tyrimo išvada, ir probuojamųjų gyvenamojoje vietoje . ;
6) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos probuojamasis atlieka nemokamus darbus ar nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, taip pat lankytis šių darbų atlikimo vietose;
7) Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka probuojamųjų elgesio kontrolei naudoti elektroninio stebėjimo ir specialiąsias technines priemones. 2.
2Probuotojai privalo:
1) užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą;
2) teikti informaciją probuojamiesiems apie probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas;
3) užtikrinti informacijos apie kaltinamąjį ir probuojamąjį konfidencialumą;
4) atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 3. Nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą šaukiami atvykti į probacijos tarnybą kartu su nepilnamečiu probuojamuoju pradedant vykdyti nepilnamečio probuojamojo priežiūrą, sudarant jam individualų probuojamojo priežiūros planą, probuojamojo dienotvarkę, kai nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam paskirta intensyvi priežiūra, nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam nevykdant probacijos sąlygų ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų nepilnamečio probuojamojo priežiūros priemonių. 4. Pradedant vykdyti priežiūrą, probuojamasis informuojamas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas pareigas vykdyti probacijos sąlygas
1718 straipsnis. Probuojamojo priežiūros planavimas
probuojamojo priežiūros planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti probuojamasis, o kai planas sudaromas nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam,
Lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems sudarant individualų priežiūros planą taip pat atsižvelgiama į jų elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės atlikimo metu jiems taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus. 3. Individualiame probuojamojo priežiūros plane turi būti nustatyta:
1) probuojamojo resocializacijos ilgalaikiai tikslai, priemonės ir jų įgyvendinimo terminai;
2) priemonės, padėsiančios probuojamajam įvykdyti probacijos sąlygas, ir jų įgyvendinimo terminai;
3) probuojamojo elgesio kontrolės priemonės ir jų vykdymo intensyvumas;
4) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kiti juridiniai asmenys, taip pat savanoriai, vykdantys probuojamojo resocializaciją;
5) nepilnamečio probuojamojo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo vykdant probaciją formos;
6) probuojamojo atsiskaitymo apie įvykdytas probacijos sąlygas periodiškumas;
7) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis. 4. Individualus probuojamojo priežiūros planas lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems turi būti sudarytas iki jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, o kitiems probuojamiesiems – ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo priežiūros vykdymo bylos pradžios dienos. Individualus probuojamojo priežiūros planas gali būti nesudaromas, kai probacijos terminas yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai, o nepilnamečiams probuojamiesiems ir lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems
Individualus probuojamojo priežiūros planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. 5. Probuojamasis su individualiu probuojamojo priežiūros planu , išskyrus šiame plane nustatytas elgesio kontrolės priemones, supažindinamas pasirašytinai. Su individualiu nepilnamečio probuojamojo priežiūros planu , išskyrus šiame plane nustatytas elgesio kontrolės priemones, pasirašytinai supažindinami ir nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą. 6. Individualaus probuojamojo priežiūros plano formą ir rengimo metodiką nustato teisingumo ministro tvirtinamas Probacijos vykdymo tvarkos aprašas. Šį aprašą tvirtina teisingumo ministras. 1819 straipsnis. Probuojamojo resocializacijos priemonės Probuojamojo resocializacijos priemonės yra šios:
1) individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju, kurio metu ugdomi probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jo socialinė integracija;
2) probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės;
3) socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas;
4) socialinių įgūdžių lavinimas ir pozityvaus užimtumo skatinimas;
5) elgesio pataisos programų įgyvendinimas;
6) individuali ar grupinė psichoterapija;
7) psichologinė pagalba;
8) atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;
9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis. 1920 straipsnis.
1920 straipsnis. Probuotojų socialinė pagalba probuojamiesiems Probuotojai padeda probuojamiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas:
1) konsultuoja ir tarpininkauja asmens ar kitų dokumentų tvarkymo, būsto paieškos klausimais;
2) nukreipia į socialinių paslaugų įstaigas, taip pat įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, informuoja apie socialines lengvatas iš laisvės atėmimo vietų paleistiems asmenims;
3) padeda įsidarbinti probuojamiesiems, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, informuoja apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas;
4) motyvuoja ir skatina probuojamuosius įgyti išsilavinimą;
5) motyvuoja ir skatina probuojamuosius dalyvauti elgesio pataisos programose;
6) teikia informaciją ir konsultuoja kitais probuojamųjų socialinės integracijos klausimais ir teikia kitą reikalingą asmeninę ar socialinę pagalbą. 2021 straipsnis. Elgesio pataisos programų įgyvendinimas
probuojamojo kriminogeninius veiksnius ir riziką, nustato individualias socialinės pagalbos kryptis ir įgyvendina Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotas elgesio pataisos programas. 2. Nepilnamečiams probuojamiesiems turi būti taikomos specialios elgesio pataisos programos, atitinkančios jų amžių, socialinę brandą, ugdymo poreikius. 2122 straipsnis. Probuojamųjų elgesio kontrolė 1.
Probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro:
1) individualus prevencinis darbas;
2) probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas;
3) dokumentų ir informacijos, reikalingų probacijos sąlygų įvykdymui užtikrinti, rinkimas;
4) probuojamiesiems teismo paskirtų paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso72
2 5 dalies 7, 8, 9 punktuose nustatytų pareigų,72 1 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytų pareigų ir draudimų , šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytų pareigų ir intensyvios priežiūros vykdymo stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis;
5) probuojamiesiems teismo paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio2 5 dalies 10 punkte nustatytos pareigos , taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 27 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir draudimo vykdymo tikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis;
6) kitos įstatymuose nustatytos priemonės. 2. Elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ir kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. Elektroninio stebėjimo ir specialiųjų techninių priemonių naudojimo tvarka ir sąlygos nustatomos Probacijos vykdymo tvarkos apraše tvarką ir sąlygas nustato Kalėjimų departamento direktorius . 3. Probuojamieji, kurių probacijos sąlygų vykdymas stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis, turi laikytis šio įstatymo 26 straipsnio 1, 4,
6 ir 7 punktuose nustatytų pareigų ir šio įstatymo 27 straipsnio 1 punkte nustatyto draudimo. 4.
atsisakymas arba nesutikimas, kad jam pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui vykdyti probacijos sąlygas. 2223 straipsnis. Probuojamojo priežiūros vykdymo sustabdymas Probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas gali būti laikinai sustabdytas, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Šis laikas įskaitomas į probacijos laikotarpį, jeigu probuojamasis vėliau buvo išteisintas arba baudžiamoji byla ar ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta)
straipsnis. Probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimas prieš terminą
tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiui nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu . 2. Jeigu teismas nenutraukia probuojamojo priežiūros vykdymo prieš terminą, pakartotinis teikimas galimas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teismo nutarties atsisakyti nutraukti prieš terminą probuojamojo priežiūros vykdymą priėmimo dienos. VI SKYRIUS
2425 straipsnis. Intensyvi probuojamojo priežiūra Intensyvi probuojamojo priežiūra – probuojamojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. 1.
penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma probuojamojo intensyvi priežiūra, gavimo, o kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo ar probacijos tarnybos nustatytoje nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama įranga elektroniniam stebėjimui vykdyti, taip pat nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su šio elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Jei nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą. 2. Intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo gali būti nuimamas šiais atvejais:
1) elektroninio stebėjimo įtaisas trukdo nuteistajam teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) esant būtinybei pakeisti ji kitu dėl dėvimo elektroninio stebėjimo įtaiso gedimo;
3) kai nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 3. Elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo nuimamas paskutinę intensyvios priežiūros vykdymo dieną. 4. Intensyvios priežiūros sąlygų laikymosi kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. 25 straipsnis. Probuojamojo dienotvarkė
dienotvarkėje nustatomos galimos probuojamojo buvimo vietos, vykimo iki jų ir buvimo jose laikas. Laikas nustatomas ne didesniu kaip 30 minučių tikslumu. Sudarant probuojamojo dienotvarkę, turi dalyvauti probuojamasis, o kai dienotvarkė sudaroma nepilnamečiui probuojamajam, – ir jo atstovas pagal įstatymą. 2. Atsižvelgdamas į probuojamajam paskirtas probacijos sąlygas, probuojamojo pateiktą informaciją apie galimas jo buvimo vietas ir buvimo jose laiką, probuojamojo dienotvarkę sudaro probuotojas, ją tvirtina tiesioginis probuotojo vadovas. Su dienotvarke probuojamasis supažindinamas pasirašytinai.
Su sudaryta nepilnamečio probuojamojo dienotvarke pasirašytinai supažindinami ir nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą. 3. Probuojamojo dienotvarkė gali būti keičiama, jeigu probuojamasis pakeitė gyvenamąją, mokslo ar darbo vietą arba dėl kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tolesnis probuojamojo stebėjimas pagal patvirtintą dienotvarkę būtų neįmanomas. 26 straipsnis. Probuojamojo, kuriam paskirta vykdoma intensyvi priežiūra, specialiosios pareigos Probuojamasis, kuriam paskirta vykdoma intensyvi priežiūra, privalo:
1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2) laikytis nustatytos dienotvarkės būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku ;
3) dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4) 3) pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;
5) 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6) 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą , taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7) 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. 27 straipsnis. Draudimai probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama:
1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą;
2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 28 straipsnis. Intensyvios priežiūros vykdymo terminas
1Intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius , išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas .
Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu , probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip vienus metus, o nepilnamečio probuojamojo – ilgiau kaip devynis mėnesius būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką . 2. Probuojamiesiems, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. VII SKYRIUS
29 straipsnis. Probacijos sąlygų keitimas
tarnybos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. 2. Probacijos tarnybų tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas , taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir
(ar) šio kodekso 75 straipsnio25 ar36 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. 30 straipsnis. Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės 1.
Probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, laikėsi intensyvios priežiūros sąlygų, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę. 2. Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti.
Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;
2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio25 ar36 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių , ir
(ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę , arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis ;
3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. 3.
tarnyba, nustačiusi šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkte nurodytus probuojamojo padarytus teisės pažeidimus ir (ar) probacijos sąlygų nevykdymo atvejus, teikimą teismui pateikia nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. 31 straipsnis. Probacijos vykdymo pabaiga
bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. 2. Probacijos vykdymo nutraukimo pagrindai yra:
1) teismo nutartis nutraukti probuojamojo priežiūros vykdymą prieš terminą;
2) teismo nutartis vykdyti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią jos dalį;
3) teismo nutartis atleisti nuo bausmės atlikimo;
4) teismo nuosprendis (nutartis), kuriuo paskirta bausmė subendrinta su kita bausme probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką;
5) aukštesnės instancijos teismo sprendimas panaikinti nuosprendį (nutartį), kuriuo buvo paskirta probacija;
6) Lietuvos Respublikos Seimo priimtas amnestijos aktas;
7) Respublikos Prezidento dekretas suteikti probuojamajam malonę;
8) kiti įstatymų nustatyti pagrindai. VIII SKYRIUS
32 straipsnis. Probacijos vykdymo teisėtumo priežiūra Probacijos tarnybų tarnybos ir probuotojų veiklos vykdant probaciją priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 33 straipsnis. Probacijos tarnybų tarnybos ir probuotojų veiksmų ir sprendimų apskundimas
sprendimai skundžiami probacijos tarnybos direktoriui.
Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo probacijos tarnyboje dienos, o kai dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per dešimt darbo dienų nuo tarnybinio tyrimo baigimo dienos. 2. Probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, – apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tarnybinis tyrimas, – per dešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka probacijos tarnybų tarnybos ir probuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, Lygių galimybių kontrolieriui, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir (ar) kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Iki 2019 m. liepos
pagal teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytas probacijos sąlygas, o Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos. 3.
Prezidentas
,
SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36, 40 straipsniŲ pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
IR
ir uždaviniai: Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių
skaičius (21) Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra net mažesnis, nei daugumoje ES valstybių, todėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, skaičius dar labiau skiriasi nuo ES vidurkio. Tai lemia poreikį ieškoti teisinių nuteistųjų skaičiaus mažinimo sprendimo priemonių. ES valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau, nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje
Tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta, rodo ir tas faktas, kad Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę ( 51,5 proc. ) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažiau nuteistųjų, pavyzdžiui: Lenkijoje – 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje – 21,9 proc., Danijoje – 24,4 proc., Prancūzijoje – 25,9 proc., Anglijoje ir Velse – 30,2 proc., Vengrijoje – 33,7 proc., Estijoje – 37,2 proc. [1] Pažymėtina ir tai, kad nuo 2012 m., keičiant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), baudžiamoji politika buvo orientuojama tik į griežtesnes bausmes, išskyrus kai kurias išimtis. Pavyzdžiui:
praplėtus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo ribas, t. y. numačius galimybę šį institutą taikyti ir asmenis, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams [2] , pataisos įstaigose nuteistųjų skaičius gan ženkliai sumažėjo (asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sumažėjo net 46 proc.). Tačiau minėtas BK 75 str. pakeitimas 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo panaikintas [3] ir artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme, skaičius pataisos įstaigose tik didės.
asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio [4] . Už šį nusikaltimą arešto bausmė 2017 m. taikyta 475 asmenims. Per 2018 m. 9 mėn. policija nustatė 16 proc. daugiau asmenų, įtariamų kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu (per 2017 m. 9 mėn. buvo nustatyti 3057 tokie asmenys, o per 2018 m. 9 mėn. – 3542 [5] ).
[5] ). Pastebima ir asmenų, nuteistų trumpalaikėmis bausmėmis, skaičiaus didėjimo tendencija. Vien per 2017 m. tokių asmenų skaičius padidėjo apie 54 proc. Šio skaičiaus didėjimą taip pat lėmė minėti BK pakeitimai, numatantys baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio. Už šį nusikaltimą terminuotas laisvės atėmimas 2017 m. taikytas 189 asmenims [6] . Artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų trumpomis bausmės (iki 1 m.) skaičius, tik didės.
įstatymas Nr. XI-1425. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Ikiteisminio tyrimo institucijos, gavusios informaciją apie tokią veiką arba patys nustatę smurto artimoje aplinkoje įvykį, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai lėmė 30 kartų padidėjusį asmenų, atvykstančių atlikti arešto bausmės už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, skaičių (2010-2011 m. šią bausmę atlikdavo 18-20 asmenų, o 2017 m. – 567). Dideliam nuteistųjų skaičiui pataisos įstaigose Lietuvoje įtakos taip pat turi ir BK nustatytos bausmių keitimo taisyklės. Pavyzdžiui, viešieji darbai gali būti keičiami tik bauda arba areštu (BK 46 str. 7 d.); bauda gali būti keičiama tik areštu (BK 47 str. 8 d.); laisvės apribojimas gali būti keičiamas tik areštu (48 str. 10 d.). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, arešto bausmės atlikti papildomai į pataisos įstaigą atvyksta 600-700 nuteistųjų, t. y. apie 29 proc. nuo visų nuteistųjų, atvykstančių atlikti arešto bausmės, kas taip pat turi įtakos Lietuvos „lyderystei“ ES pagal kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų. Priemonės, turėjusios padėti mažinti įkalintųjų skaičių Lietuvoje:
BVK) 157 str.).
Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, r ealią terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvyksta atlikti apie 26 proc. mažiau nuteistųjų. Bet, net ir įvertinus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo praktiką, terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymas išlieka tarp 3 dažniausiai taikomų baudžiamosios atsakomybės formų (bauda skiriama apie 32,2 proc. nuteistųjų, laisvės apribojimas – 21,8 proc., terminuotas laisvės atėmimas – 18,2 proc. , areštas – 12,9 proc., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – 8,8 proc., viešieji darbai – 6,2 proc., laisvės atėmimas iki gyvos galvos – 0,02 proc.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas taip pat tik mažėja: 2013 m. nuo visų iš pataisos įstaigų paleistų asmenų skaičiaus, lygtinai paleisti nuteistieji sudarė apie 34,4 proc., 2014 m. – apie 31 proc., 2015 m. – apie 31 proc., 2016 m. – apie 30,2 proc., 2017 m. – apie 25,6 proc., per 2018 m. I pusmetį – apie 20,9 proc. Taigi, minėtos priemonės tik maža dalimi prisideda prie įkalintųjų skaičiaus mažinimo. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) savo vizitų ataskaitose Lietuvoje pažymi, kad turi būti didinamos įkalintų asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu galimybės. Nors BVK įtvirtina įvairių priemonių nuteistiesiems bendrauti su artimaisiais ne tik jiems būnant pataisos įstaigoje, bet ir trumpam iš jos išvykus (BVK 104, 130, 154 str.), tačiau daugelio šių teisių suteikimas iš esmės priklauso tik nuo pataisos įstaigos diskrecijos teisės leisti arba neleisti pasinaudoti minėtomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, praktikoje minėtos teisės nuteistiesiems suteikiamos pakankamai retai.
Teikiami projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą) numatytas priemones, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
pateiktas rekomendacijas. Teikiamų projektų tikslai:
su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas;
baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą. Projektų uždaviniai:
nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones;
aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo);
suderinti BK, BVK, B audžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) , Probacijos įstatymo (toliau – PĮ), Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – PPVĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius ir rengėjas
BK nenumato galimybės skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 42 str.). Pagal BK 46 str. 1 d. viešųjų darbų bausmė vykdoma tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, tačiau toks sutikimas turėtų būti gaunamas skiriant bausmę, kad teismui nereikėtų vėliau papildomai spręsti klausimo dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita, jei nuteistasis nesutinka vykdyti viešųjų darbų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. BK 46 str. 5 d. numatyta, kad asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turi skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems turėtų būti taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 46 str. 7 d., ir 47 str. numatyta, kad asmeniui, vengiančiam atlikti viešuosius darbus arba savo noru sumokėti baudą, šios bausmės keičiamos areštu, kai BK numato ir kitų, bausmių rūšių, į kurias pakeitus viešuosius darbus, galėtų būti pasiekti bausmių tikslai, asmens neizoliuojant nuo visuomenės (pvz., laisvės apribojimo bausmė). BK 48 str. 1 ir 2 d. numatytas sąrašas draudimų ir įpareigojimų, kurie gali būti skiriami laisvės apribojimu nuteistiems asmenims. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytais draudimais ir įpareigojimais.
BK 48 str. 9 d. numatyta, kad asmeniui dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti laisvės apribojimo bausmės, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turėtų skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 48 str. nenumato galimybės teismui pakeisti draudimus ir įpareigojimus laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims ar skirti papildomų draudimų ar įpareigojimų, jei vykdant šią bausmę paaiškėtų, kad kiti (ar papildomi) draudimai ir įpareigojimai darytų didesnę teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
BK 49 str. nustatyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Tačiau faktiškai asmenys tokią bausmę atlieka pataisos įstaigose ir papildomai steigti atskiras areštines būtų neracionalu. Be to, minėtame straipsnyje nustatyta, kad paskirtą iki 45 parų arešto bausmę nuteistajam gali būti leidžiama atlikti jo poilsio dienomis. Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan. Pagal BK 50 str. 3 d. ir 51 str. teismas turi nustatyti, kokioje pataisos įstaigoje (pataisos namuose, atviroje kolonijoje, kalėjime) nuteistasis turės atlikti bausmę, nors tai jau bausmės vykdymo aspektas, nustatytinas BVK.
Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, tik pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau BK numato ir kitų su įkalinimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų, kurios galėtų būti taikomos nuteistajam ir prisidėtų prie bausmės tikslų įgyvendinimo, nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažinimo, pvz., probacija – bausmės vykdymo atidėjimas. BK 67 str. nenumato galimybės kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 74 str. nustatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Tačiau pažymėtina, kad bausmė šiuo atveju skiriama ne pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, o baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo. BK 75 ir 92 str. nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą areštu nuteistiems asmenims, arba iš dalies atidėti terminuotą laisvės atėmimą. Be to, BK 75 str. numatytas sąrašas pareigų, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, atidedant jiems terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų pareigų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytomis.
Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK 243 str. numatyta atsakomybė tokiems asmenims yra perteklinė. BVK 18 str. numatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos. Tačiau šiame procese dalyvauja ir policija, vykdydama nuteistųjų viešųjų darbų bausme, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. Be to, 5 probacijos tarnybos buvo reorganizuotos į vieną tarnybą, tad atitinkamai tikslintinos ir kitos BVK nuostatos, kuriose šios tarnybos yra minimos. BVK 19 str. numatyta, kad policija kontroliuoja nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą, kai pagal BPK 342 str. laisvės apribojimą vykdanti institucija – probacijos tarnyba. BVK 20 ir 50 str. nustatyta, kad arešto bausmę vykdo areštinės, nors, kaip jau minėta dėl BK nuostatų, šią bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos. BVK 39 str. 1 d. ir
pateikimo vykdyti tvarkos nustatymas – BPK reguliavimo sritis. BVK 43 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija: nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas BVK nustatytas pareigas.
Tačiau vykdant viešųjų darbų bausmę, ją vykdančiai institucijai būtina turėti papildomų teisių, kad bausmės vykdymas būtų efektyvus, pavyzdžiui, teisę kviesti nuteistąjį atvykti, teisę gauti informaciją iš kitų įstaigų, organizacijų, teisę tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis, teisę lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose ir kt.. BVK 48 str. nustatytas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas kaip ir BVK 43 str. dėl probacijos tarnybos teisių ir jis, atsižvelgiant į paminėtas priežastis dėl BVK 43 str. 1 d., taip pat turėtų būti tikslinamas. BVK 44 str. numatyta, kad darbdavys turi pranešti bausmę vykdančiai institucijai apie teismo nuosprendžio gavimą dėl viešųjų darbų bausmės vykdymo nuteistajam. Tačiau, atsižvelgiant
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, darbdaviui teismo nuosprendis neturėtų būti teikiamas. Pagal BVK 51 str. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti suimami ir pristatomi į bausmės atlikimo vietą. Tik poilsio dienomis areštą atliekantys nuteistieji turi savarankiškai atvykti bausmės.
Pagal BVK 52 str. pirmą kartą arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi būti atskirai laikomi nuo nuteistųjų, anksčiau atlikusių arešto arba laisvės atėmimo bausmes, buvę ir esami politikai, teisėsaugos, teismų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta arešto bausmė; neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras. Dalies šių asmenų atskiras laikymas, pvz., pirmą kartą ir anksčiau jau atlikusių bausmę, yra netikslingas. BVK 53 str. nuteistųjų areštu pataisos priemonėmis įvardintos arešto bausmės atlikimo režimas ir socialinė reabilitacija. Iš esmės ši nuostata deklaratyvi, kadangi bausmės atlikimo režimas ir socialinės reabilitacijos vykdymas reglamentuotas kituose BVK straipsniuose (pvz., 54, 55, 56, 57 str.). BVK 54 ir 55 str. str. numatyta, kad nuteistiesiems areštu leidžiama turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, nors jie bausmę atlieka tik labai trumpą laiką. Taip pat minėtame straipsnyje numatytas pakankamai ilgas laikas tokių nuteistųjų laisvalaikiui, kas sumažina bausmės poveikį tokiems nuteistiesiems. BVK 58 ir 136 str. nustato, kokias funkcijas vykdo areštinės ir pataisos įstaigos psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini BVK reguliavimo sričiai. BVK 59 str. numato poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus. BVK 60 str. ir 61 str. nustato paskatinimo priemonių ir nuobaudų taikymo nuteistiesiems areštu tvarką. Kadangi arešto bausmė, kaip jau minėta, vykdoma labai trumpą laiką, šių priemonių taikymas nuteistojo elgesiui iš esmės poveikio neturi.
BVK 62 str. nustato, kad p ataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių pataisos įstaigų funkcijas ir kardomąjį kalinimą. Ši nuostata dalinai riboja galimybes efektyviai išnaudoti pataisos įstaigų patalpas ir racionaliai naudoti lėšas bausmių vykdymo sistemai išlaikyti. BVK 63 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos rūšį, kurioje bus atliekama bausmė, nuteistajam nustato teismas . BVK 64 str. nustato, kad didžiausią pataisos įstaigose laikomų asmenų skaičių turėtų nustatyti Teisingumo ministerija, kai už naujų pataisos įstaigų statybą, nuteistųjų paskirstymą po pataisos įstaigas yra atsakingas KD. BVK 69 str. gan abstrakčiai nurodyta, kada leidžiama nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą
Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste nepagrįstų ribojimų nuteistiesiems (nepriklausomai nuo jo elgesio) pasimatyti su artimaisiais prilygsta šių asmenų kankinimui, nurodytą teisinį reguliavimą būtina tobulinti, numatant teisę pasimatyti ir kalėjimo drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. BVK nenumato konkrečių sąlygų dėl nuteistųjų perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus ir perkeltųjų grąžinimo atgal į kalėjimą. Pagal BVK 90 str. a tvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 91 str. nustatyti bausmės atlikimo atviroje kolonijoje ypatumai, apribojantys tam tikras nuteistųjų teises, kurios galėtų prisidėti prie efektyvesnio bausmės vykdymo, pvz., nuteistieji praranda anksčiau turėta darbą, negali apsilankyti pas artimuosius, nors turi teisę parvykti į namus ir kt. Pagal BVK 92 str. nuostatas visi nuteistieji, net ir už bausmės atlikimo režimo pažeidimus drausmės grupėje esantys, turi teisė įsigyti maisto produktų, kitų daiktų. Pagal BVK 101 str. nuteistiesiems teisinė pagalba gali būti teikiama iš esmės tik advokatams lankantis pas nuteistuosius, kai tokia pagalba iš advokatų galėtų būti teikiama ir kitomis alternatyviomis priemonėmis (pvz., telefonu). Be to, nuteistųjų bendravimo su advokatais tvarką tikslinga suvienodinti su suimtiesiems nustatyta tvarka, pagal kurią skambučiai advokatams yra neribojami. BVK 104, 130 ir 154 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką (iki 3 parų) ar leisti atostogų metu parvykti į namus, suteikti teisę be sargybos (palydos) dienos metu išvykti iš pataisos įstaigos darbo, mokymosi ar dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse tikslais.
Kadangi šių teisių suteikimas priklauso tik nuo pataisos įstaigos vadovo valios, tikslinga nustatyti konkrečias sąlygas ir kriterijus, kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems minėtos teisės turėtų būti suteikiamos. BVK 110 str. nustatyta pareiga nuteistiesiems tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. Taip pat minėtame straipsnyje nustatyti draudimai nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, bet kokiu būdu įgyti ar perleisti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems asmenims. Iš esmės analogiška pareiga ir draudimai nustatyti ir suimtiesiems (SVĮ 32 str.). Už minėtų pareigų ir draudimų nevykdymą nuteistajam ir suimtajam taikomos nuobaudos, nustatytos BVK ir SVĮ, kai tuo pačiu metu gali būti taikomos ir administracinės nuobaudos (ANK 71, 115, 137, 485 str.). Pagal BVK 136 str. nuostatas, nuteistųjų socialinę reabilitaciją turi organizuoti pataisos įstaigos administracija, o valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi tik teisę dalyvauti šiame procese. Tačiau socialinės reabilitacijos organizavimo funkcija priskirtina KD, kaip metodinio vadovavimo pataisos įstaigoms centrui, pataisos įstaigos atsakingos už socialinės reabilitacijos tinkamą vykdymą.
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turi aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme, o ne laukti, kol minėtos organizacijos pasinaudos joms suteikta teise. Pagal BVK 1371
pagal BVK nuostatas nuteistasis gali būti perkeliamas ir į kitas įstaigas (pvz., atvirą koloniją). BVK 140 ir 141 str. nustatytos iš esmės abstrakčios sąlygos dėl nuteistųjų skatinamo: iniciatyvus ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropus darbas ir geri mokymosi rezultatai, kas sudaro prielaidas subjektyviai priimti sprendimus dėl skatinimo priemonių taikymo. Be to, šiame straipsnyje numatyta skatinimo priemonė – premija už geriausiu darbo rezultatus – praktikoje nenaudojama. BVK 142 str. numatyta galimybė skirti nuteistajam nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų, iš esmės už bet kokį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuobauda yra susijusi su didesniu nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymu, tokia nuobauda turėtų būti taikoma tik sistemingai arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Taip pat minėtame straipsnyje numatyta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. Tai pakankamai ilgas nuobaudos vykdymo laikas, kurios metu maksimaliai suvaržomos nuteistojo teisės ir laisvės, ypatingai bendravimas su artimaisiais, kas gali prisidėti prie neigiamo bausmės atlikimo efekto – nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais praradimo.
BVK 145 str. nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, laikomi po vieną, o jei nėra tokios galimybės, – po du. Tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigose vienviečių arba dviviečių kamerų tipo patalpų yra tik nedidelė dalis, todėl, laikant po vieną ar kelis nuteistuosius didesnėse kamerų tipo patalpose neracionaliai panaudojamos pataisos įstaigų patalpos. BVK 157-164 str. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos. Pagal jas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų pagal paminėtas sąlygas, š io instituto taikymas kasmet tik mažėja.
BVK 182 str. tik fragmentiškai reglamentuoja pagalbos iš pataisos įstaigų paleidžiamiems nuteistiesiems suteikimą, todėl, siekiant palengvinti nuteistųjų integracijos į visuomenę procesą, tikslinga aiškiai numatyti, kokius veiksmus pataisos įstaigos administracija turėtų atlikti, kad išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis valstybės ir savivaldybių įstaigose galėtų gauti tikslinę ir savalaikę socialinę pagalbą. SVĮ 2 str. nustatyta, kad tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė. Tačiau minėtame straipsnyje nenumatyta, kad tardymo izoliatoriais gali vykdyti ir pataisos įstaigų funkcijas, nors BVK 62 str. p ataisos įstaigoms yra suteikta teisė vykdyti kardomąjį kalinimą. SVĮ 6, 7, 8, 27, 36 str. minimos areštinės, kaip vykdančios arešto bausmę. Tačiau, kaip minėta, šią bausmę vykdo pataisos įstaigos. SVĮ 43 str. nustato, kokias funkcijas vykdo tardymo izoliatoriaus psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini SVĮ reguliavimo sričiai. PPVĮ 5 straipsnyje nustatytos šios pataisos pareigūnų pareigybės: direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, valdybos viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojo, poskyrio (grupės) viršininko, vyriausiojo specialisto, specialisto, jaunesniojo specialisto. PPVĮ nenumato, kas turėtų nustatyti KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūrą. Atsižvelgiant į vis daugiau atsirandančių galimybių naudotis informaciniais ištekliais, žinybiniais registrais, prisijungiant prie jų elektroninio ryšio priemonėmis, atitinkamai tikslintos ir pataisos pareigūnų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (PPVĮ, PĮ). PĮ numatyta, kad probaciją vykdo probacijos tarnybos, nors anksčiau veikusios 5 tarnybos šiuo metu yra reorganizuotos į vieną juridinį asmenį.
Taip pat šiame įstatyme tikslintini ir kiti pasikeitę juridinių asmenų pavadinimai (PĮ 6 str.). Kiti pakeitimai atliekami atsižvelgiant į BK ir BVK įstatymų projektuose numatytus pakeitimus, siekiant suderinti minėtų įstatymų nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Plėtojant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų vykdymą ir siekiant veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinti nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BK projektas) siūloma numatyti galimybę teismui:
bausme taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus. Kartu numatyti galimybę skirti nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 13 str.);
Kartu numatyti galimybę skirti nepilnamečiams, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 16 str.). Taip pat siūloma BK 55 str. nustatyti, kad a smeniui, pirmą kartą teisiamam už nusikaltimą, teismas paprastai skirtų su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, arba arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėtų, jei sankcijoje su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nenumatytos. Plėtojant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BVK projektas) siūloma keisti šio instituto taikymo tvarką nustatant, kad n uteistieji, atlikę didesnę bausmės dalį (3/4) būtų pataisos įstaigos lygtinai paleidžiami ir tęstų bausmės atlikimą laisvėje su intensyvia priežiūra ir prižiūrimi probacijos tarnybos (BVK projekto 63 str.). Pagal projekto nuostatas šis institutas nebūtų taikomas nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
Siekiant paskatinti nuteistuosius keisti savo elgesį, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai siūloma nustatyti, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galėtų būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Ar nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, o jos sprendimų teisėtumą – teismas. Atsižvelgiant į BVK nustatytą teisingą ir progresyvų bausmių atlikimo principą, atitinkamai siūloma BVK projekte nustatyti, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu padariusiam teisės pažeidimų, atliktinos bausmės dalis didėtų už teisės pažeidimą paskirtos nuobaudos atlikimo terminui ir trims mėnesiams po nuobaudos atlikimo. Tokia nuostata prisidėtų prie teisės pažeidimų pataisos įstaigose prevencijos ir kartu užtikrintų, kad lygtinai nebūtų paleidžiami nuteistieji, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų.
Skirtingai, nei pagal galiojančias sąlygas, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems taikytinas probacijos sąlygas siūloma nustatyti įstatyme (pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, lygtinai paleistiesiems pareigas nustato teismas). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – PĮ projektas) siūloma įtvirtinti šias pareigas lygtinai paleidžiamiesiems (PĮ projekto 15 str.): 1) laikytis intensyvios priežiūros sąlygų; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės ligas, 4) nesilankyti tam tikrose vietose, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir kt.. Tai pareigos, kurios labiausiai orientuotos į kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimą, o kartu ir laipsnišką asmens parengimą gyvenimui visuomenėje, intensyviai jį prižiūrint ir padedant jam integruotis į visuomenę. Be to, numatoma galimybė šias pareigas pakeisti, kitomis BK nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemonėmis), BK 75 str. nustatytomis pareigomis, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką lygtinai paleisto nuteistojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus (PĮ projekto 29 str.). Pažymėtina ir tai, kad PĮ projekte kartu siūloma nuteistojo parengimą probacijai pradėti dar iki jo paleidimo iš pataisos įstaigos (PĮ projekto 18 str.). Dar nuteistajam atliekant bausmę pataisos įstaigoje, jam būtų sudaromas individualus priežiūros planas, kuriame būtų numatytos jo tęstinės resocializacijos priemonės po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Priežiūra būtų pradedama tą pačią paleidimo iš pataisos įstaigos dieną, kai šiuo metu pradedama praėjus 3-7 d. po paleidimo ir dar apie 10 d. – nuo individualaus priežiūros plano sudarymo. Numačius paminėtas galimybes, tikimasi, kad:
nuteistieji bus siunčiami atlikti arešto bausmės (iki 50 proc. (1000 asmenų) gali sumažėti per metus į pataisos įstaigas atlikti arešto bausmės atvykstančių asmenų skaičius;
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas nuteistiesiems (iki 2 kartų);
atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose (iki 15 proc.)
išlaidos nuteistųjų išlaikymui (maitinimui, aprūpinimui būtiniausiais reikmenimis ir drabužiais, komunalinėms paslaugoms ir pan.) pataisos įstaigose, o lėšų ekonomiją bus galima panaudoti nuteistųjų resocializacijos ir priežiūros visuomenėje veiksmingumui didinti.
efektyvesnė nuteistųjų prižiūra visuomenėje ir jų resocializacija , kas atitinkamai sumažins vengiančių atlikti bausmę pasiuntimo į įkalinimo įstaigas ir jų nusikaltimų recidyvą. Kiti BK siūlomi pakeitimai:
keičiamoje 46 str. 1 d. siūloma numatyti, kad viešieji darbai skiriami, tik jei asmuo sutinka, kad papildomai teismui nereikėtų spręsti klausimo dėl bausmės pakeitimo, kai jau pateikus vykdyti nuosprendį asmuo atsisako atlikti tokią bausmę.
Dėl tų pačių motyvų, o taip pat siekiant suderinti sąvokų vartojimą su Socialinių paslaugų įstatyme vartojamomis sąvokomis siūlomi pakeitimai ir BK 67, 70, 74, 82 ir 85 str., reglamentuojančiuose auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių – nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir nemokamų darbų skyrimą;
areštą nuteistieji faktiškai atlieka pataisos įstaigoje, atitinkamai 5 str. siūloma patikslinti BK 49 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Taip pat minėtu straipsniu siūloma atsisakyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, kaip mažu efektyvumu pasižyminčio ir reikalaujančio neproporcingai didelių išlaidų, instituto;
pakeitimais siūloma atsisakyti teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę, šį klausimą paliekant reguliuoti specialiame įstatyme – BVK;
į tai, kad BK 46, 47 ir 48 str. nustatytos bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu keitimo griežtesnėmis bausmėmis taisyklės, atitinkamai siūloma patikslinti BK 243 str. nuostatas, kuriose numatyta papildomai baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK projekto 16 str.). Kiti BVK projekte siūlomi pakeitimai:
į tai, kad nuteistųjų viešaisiais darbais, kurių buvimo vieta nėra žinoma, paiešką vykdo policija, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 18 str.
į BK projekto pakeitimus dėl laisvės apribojimo bausmės, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 19 str. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra tik probacijos tarnyba (BPK 342 str.), atitinkamai BVK 19 str. siūloma atsisakyti nuostatų, dėl policijos kompetencijos laisvės apribojimo bausmės vykdyme.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad policija ir toliau nuteistojo elgesį turės galimybę kontroliuoti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais pagrindais, vykdant teisės pažeidimų prevenciją;
į tai, kad arešto bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos, atitinkamai siūloma atsisakyti BVK 20 str. nuostatos, kad šią bausmę vykdo areštinės ir atitinkamai patikslinti BVK 21 str. (BVK projekto 3 ir 4 str.);
į BVK 25 str. turinį, kuriame aptariamos ne tik baudos bausmės vengimo vykdyti pasekmės, atitinkamai siūloma tikslinti šio straipsnio pavadinimą (BVK projekto
nuostatomis, kuriose siūloma baudą keisti į laisvės apribojimo bausmę, jei nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti;
į tai, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti nustato BPK 342, atitinkamai siūloma patikslinti BVK 39 str.
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
Atitinkamai tikslinami ir kt. BVK straipsniai (BVK projekto 30–35, 46–50, 54, 55 str.);
Tai leis ne tik racionaliau panaudoti išteklius nuteistųjų priežiūrai, bet ir kryptingiau vykdyti nuteistųjų resocializaciją, ją orientuojant į visuomenei pavojingesnę nuteistųjų grupę;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turės aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme. Kartu minėtuose straipsniuose numatoma galimybė nevyriausybinėms organizacijoms, savanoriams kompensuoti su jų savanoriška veikla nuteistųjų socialinės reabilitacijos srityje susijusias išlaidas, kas, tikimasi prisidės prie šių asmenų įtraukimo į nuteistųjų socialinės reabilitacijos procesą;
str. siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 138 str., kuriame buvo reglamentuotos pataisos įstaigos administracijos padalinio – psichologinės tarnybos funkcijos, kadangi šiuos aspektus nustato pataisos įstaigos vadovas, tvirtindamas administracijos padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus.
Be to pažymėtina, kad su psichologine pagalba susijusios priemonės yra nustatytos BVK 137 str.;
Taip pat minėtu BVK projekto straipsniu siūloma atsisakyti kaip skatinimo priemonę taikyti nuteistųjų perkėlimą į švelnesnio režimo pataisos įstaigas, kadangi, kaip minėta, tokiam perkėlimui nustatomi atitinkami kriterijai (BVK projekto 26 ir 38 str.);
Be to, pažymėtina, kad siūloma panaikinti nuostata praktikoje nebuvo taikyta, o nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms BVK sudarytos palankesnės sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę (BVK 151 ir 153 str.);
BK projekte numatytą bausmės vykdymo atidėjimo taikymo iš dalies institutą, atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma papildyti BVK nuostatomis dėl iš dalies atidėtos bausmės vykdymo panaikinimo.
Iš dalies atidėtą bausmės vykdymą siūloma panaikinti, kai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padidėja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priimtų teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos teikimą.
Atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta teismui, t. y. duomenys apie nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, priežastis, dėl kurios nusikalstamo elgesio rizika padidėjo bausmės atlikimo metu, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat duomenis apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą;
paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė paslauga, pataisos įstaigos turi bendradarbiauti su savivaldybe, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga teiktų savivaldybei, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką ir jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, nuteistajam reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą reikalingą pagalbą;
BVK projekto straipsniais suderinamos BVK nuostatos su BVK projekte siūlomais pakeitimais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, PĮ projektu ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36,
(toliau – SVĮ projektas) suderinamos BPK, PĮ ir SVĮ nuostatos su BK ir BVK projektų nuostatomis. Kartu minėtuose projektuose:
gauti duomenis ne tik iš įvairių institucijų ir įstaigų, bet ir valstybės informacinių išteklių, žinybinių registrų. Papildomai PPVĮ siūloma užpildyti įstatymų spragą ir nustatyti teisinius santykius, susijusius su KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūros tvirtinimu;
ANK), SVĮ projekto 11 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus suimtiesiems;
pareigūnų veiklos įstatymo Nr.
XIII-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma PPVĮ 5 straipsnį, kuriame nustatytas pataisos pareigūnų pareigybių sąrašas, pripažinti netekusiu galios, kadangi toks pareigybių sąrašas yra nustatytas Vidaus tarnybos statute. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Galima visuomenės, ypatingai asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, neigiama reakcija dėl plečiamų galimybių taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas, plečiamo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymo galimybių. Todėl projektuose numatytas kompleksas priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tiek visuomenės apsaugą nuo galimų naujų nuteistųjų teisės pažeidimų, tiek nukentėjusių asmenų apsaugą ir žalos jiems atlyginimą: pvz., numatyta, kad nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, neišvengtų visos laisvės atėmimo bausmės – t. y. dalį bausmės turės atlikti nedelsiant, o dėl likusios bausmės dalies tolesnio atlikimo būtų sprendžiama tik įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu.
Taip pat numatytas kompleksas priemonių veiksmingesnei nuteistųjų resocializacijai (pvz., elgesio pataisos programų vykdymas) ir elgesio kontrolei (pvz., nuteistųjų intensyvi priežiūra). 6. K okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas individualizuoti baudžiamosios atsakomybę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. K aip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Projektai teikiami kompleksiškai, todėl papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir KD direktorius iki atitinkamų projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pažymėtina, kad įgyvendinus projektuos nustatytas priemones, tikimasi kad padažnėtų alternatyvių laisvės atėmimui baudžiamosios atsakomybės formų, bausmių bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas, kas lems nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažėjimą. Vien arešto bausme nuteistų asmenų skaičiaus sumažėjimo pataisos įstaigose tikimasi iki 50 proc. (apie 150 nuteistųjų), o terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų – iki 15 proc. (iki 700 asmenų). Per vieną dieną vieno nuteistojo pataisos įstaigoje mitybai, medikamentams, aprangai ir patalynei, komunalinėms paslaugoms, spaudiniams, kitoms prekėms yra išleidžiama apie 4,6 euro, o per metus – apie 1680 eurų. Pataisos įstaigose sumažėjus nuteistųjų iki 850, atitinkamai per vienerius metus būtų sutaupoma apie 1428 tūkst. eurų, o per trejus metus – apie 4284 tūkst. eurų . Taip pat pagal projektus dalis nuteistųjų bus perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus.
Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji savarankiškai rūpinasi maistu, drabužiais ir avalyne, medicinos pasaugos jiems teikiamos visuomenės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paminėtoms reikmėms pataisos namuose per vieną dieną išleidžiama 2,65 euro vienam nuteistajam. 100 proc. užpildžius pusiaukelės namuose ir atviroje kolonijoje laisvas vietas, per vienerius metus gali būti sutaupoma iki 120,9 tūkst. eurų, o per trejus metus – iki 362,7 tūkst. eurų. Lėšų ekonomija būtų naudojama:
intensyviai priežiūrai vykdyti įsigijimui. Preliminariai numatoma, kad asmenų, kuriems vienu metu bus taikomas elektroninis stebėjimas, skaičius per kelerius metus gali išaugti iki 3100. Kalėjimų departamentas turi įrangą, su kuria gali intensyvią priežiūrą vykdyti 125 asmenis (šiuo metu intensyvi priežiūra vykdoma
stebėjimo prietaisų, o 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšomis yra planuojama įsigyti papildomai apie 300–500 elektroninių stebėjimo prietaisų. Papildomai dar reikia įsigyti apie 2475–2675 vnt. elektroninių stebėjimo prietaisų. Šie prietaisai būtų įsigyjami palaipsniui, priklausomai nuo asmenų, kuriems būtų skiriamas elektroninis stebėjimas, skaičiaus didėjimo. 2. Papildomų pareigybių, skirtų nuteistųjų probacijai vykdyti, steigimui ir Lietuvos probacijos tarnybos materialiniam aprūpinimui. Tikėtina, kad Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų skaičiaus po įstatymų projektų paketo įsigaliojimo didės palaipsniui iki 1300. Todėl papildomai gali reikėti įsteigti iki 40 etatų (statutinių valstybės tarnautojų) ir papildomai per vienerius metus jų išlaikymui skirti 875,2 tūkst. eurų, o per 3 trejus metus – apie 2625,6 tūkst. eurų.
Taip pat reikės ir papildomai probacijos tarnybą aprūpinti transporto priemonėmis (apie 16 vnt.). Tam vieneriems metams papildomai gali reikėti iki 76,8 tūkst. eurų, o 3 trejiems metams – iki 230,4 tūkst. eurų. 3. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo optimizavimui, t. y. darbuotojų, vykdančių nuteistųjų dinaminę priežiūrą, socialinių darbuotojų ir psichologų pareigybių skaičiui didinti, pataisos įstaigų pritaikymui vykdyti atvirosios kolonijos funkcijas, nuteistųjų užimtumo priemonių organizavimui ir kt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Lietuvos tesiės institutas išsakė abejones dėl nuteistųjų intensyvios priežiūros (elektroninio monitoringo), kurios metu naudojamos asmenų elektroninio stebėjimo priemonės, plėtojimo tikslingumo ir proporcingumo jų teisių atžvilgiu. Vertinant pateiktus šiuos pastebėjimus, pažymėtina, kad nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [7] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitorigą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina.
Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo 85 iki 95 proc. nuteistųjų sėkmingai baigia elektroninio stebėjimo programą [8] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie
elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: baudžiamasis kodeksas, baudžiamoji atsakomybė, baudžiamoji teisė, lygtinis paleidimas, nusikalstama veikla, teisės kodeksas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. [1] Europos Tarybos Bausmių taikymo ir vykdymo statistikos ataskaita SPACE I, Lentelė Nr. 7.2., 2016, p. 94. Prieiga per internetą: http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE-I-2016-Final-Report-180315.pdf [2] 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 39, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 [3] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 64, 681 , 682 , 71, 75, 902, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1554 [4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1871 [5] https://www.ird.lt/lt/paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1/view_item_datasource?id=7473&datasource=28088 [6] Teismų veiklos apžvalga. 2017 m. http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2018/04/galutine-ataskaita-10.pdf [7] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [8] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf
ĮSTATYMO projekto
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų“ . Ši nuostata nėra suderinta su kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172 keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu – laisvės apribojimo bausmės vienu iš draudimų – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (
atitinkamas draudimas nėra siejamas su sąlyga, kad nuteistasis padarė veiką, būdamas apsvaigęs nuo atitinkamų medžiagų). 2. Teikiamo projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „ Šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatyta tvarka lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti paskirtos ir kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, pareigos, auklėjamojo poveikio priemonės arba baudžiamojo poveikio priemonės <...>“ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek baudžiamojo poveikio priemonės, tiek auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis BK, o ne keičiamo įstatymo nuostatomis (žr. BK 2 straipsnio 5 dalį) . 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, „p robuotojas – pataisos pareigūnas, vykdantis probaciją“, įstatymo 22 straipsnio 4 dalis koreguotina, vietoje žodžio „Probuotojo“ įrašant žodį „Probuojamojo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROBACIJOS ĮSTATYMO NR. XI-1860 PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2019-06-14 Nr. XIIIP-3175(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Rimvydas Laukis; Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Bernotienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys; LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška;
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo projekto 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad „ lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų“ . Ši nuostata nėra suderinta su kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172 keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu – laisvės apribojimo bausmės vienu iš draudimų – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (
veiką, būdamas apsvaigęs nuo atitinkamų medžiagų). Pritarti
Teikiamo projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „ Šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatyta tvarka lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti paskirtos ir kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, pareigos, auklėjamojo poveikio priemonės arba baudžiamojo poveikio priemonės <...>“ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek baudžiamojo poveikio priemonės, tiek auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis BK, o ne keičiamo įstatymo nuostatomis (žr. BK 2 straipsnio
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo
probaciją“, įstatymo 22 straipsnio 4 dalis koreguotina, vietoje žodžio
„Probuotojo“ įrašant žodį „Probuojamojo“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau - profesinė sąjunga), susipažinusi su siūlomais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Bausmių vykdymo, Baudžiamojo proceso kodeksų ir Probacijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakulinių projektais ir atsižvelgdama į tai, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, kurie yra aktualūs Lietuvos probacijos tarnybai (toliau - LPT) ir kurie yra susiję su LPT vykdoma veikla, liks daug neišspręstų problemų, kurių nesprendžiant susidarys labai sudėtinga situacija ir kils rizika, kad bus neužtikrintas visuomenės saugumas dėl nepakankamos teistų asmenų priežiūros, kontrolės ir resocializacijos procesų, 2018-12-10 raštu Nr. 4-287 „Dėl Teisės aktu projektu“ (kopija pridedama) pateikė Teisingumo ministerijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo pasiūlymus ir pastabas dėl nurodytų teisės aktų. Profesinė sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad jos pasiūlymai ir pastabos nebuvo vertinamos , ir Lietuvos probacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP- 3175 (toliau - Projektas) pateiktas svarstyti Seimui, pakartotinai teikia savo pastabas ir pasiūlymus Projektui, nes mano, jog vis dėlto lieka daug neišspręstų problemų ir klausimų. Atsižvelgti
Dėl Projekto 6 straipsnio 2 dalies. Siūlome aiškiai reglamentuoti paieškos skelbimo pagrindą (ar paieška vykdoma policijos įstaigos, ar probacijos tarnybos iniciatyva, kokių veiksmų imtis, asmenį suradus ir pan., nes nėra numatyta jokio teisinio pagrindo suradus asmenį jį sulaikyti). Taip pat pažymime, kad šioje dalyje nelieka pareigos policijos įstaigoms pranešti probacijos tarnyboms apie probuojamųjų padarytus administracinius nusižengimus ir probuojamiesiems pradėtus ikiteisminius tyrimus, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Šios pareigos panaikinimas apsunkins tinkamą Projekto 30 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą, kadangi registruose nurodyta informacija tikrinama tik periodiškai (ne mažiau nei vieną kartą per mėnesį), tuo pačiu sumažins galimybę tinkamai reaguoti į nusižengimus ir nustatyti laiku kitas kontrolės ar resocializacijos priemones. 3. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 6 straipsnio 5 ir 6 dalių. Projekto 6 straipsnio 5 dalis iki šiol nėra suderinta su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatomis, probuojamieji nėra išskirtinė socialinė grupė, kuriai būtų taikomos išskirtinės sąlygos, todėl manome, kad ši nuostata neturi jokios įtakos, lieka deklaratyvi ir praktikoje nebus realizuojama. Projekto 6 straipsnio 6 dalį siūlome tikslinti, kad Projekte nebūtų išskirta grupė tik asmenų, kuriems yra paskirta pareiga gydytis priklausomybės ligas bei siūlome nustatyti, kad probacijos tarnybos prašymu sveikatos priežiūros įstaigos teiktų informaciją apie visus probuojamuosius, kurie gydosi priklausomybės ligas. 4. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 11 straipsnio 1 dalies
šiuo metu galiojančio Probacijos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame yra nurodyta -
2) įsiteisėjusi teismo nutartis lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį, tapo abstraktus. Manome, kad turi būti nurodytas konkretus dokumentas, kuris reglamentuotų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - nutartis, nuosprendis, pranešimas ar koks kitoks teisinis dokumentas.
Pažymime, kad taip yra nurodyta Projekto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. 5. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 15 straipsnio. Siūlome tikslinti, nes dėl šio viso straipsnio įgyvendinimo kyla daug klausimų, nes nėra aišku, ar Projekto 15 straipsnyje nurodytos specialiosios pareigos skirtos visiems lygtinai paleistiems nuteistiesiems ar tik lygtinai paleistiems nuteistiesiems su intensyvia priežiūra. Siūlome tikslinti, nes iš toliau teikiamų pastabų ir pasiūlymų matyti, kad vis dėlto Projekto 15 straipsnis yra taikomas lygtinai paleistiems nuteistiesiems su intensyvia priežiūra. 6. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir
nustatyti Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad dalyvauti elgesio pataisos programose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo tik esant vidutinei ar aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nes lyginai paleisti nuteistieji pataisos įstaigose taip pat dalyvauja elgesio pataisos programose, kurias veda specialistai - psichologai. Pažymėtina, kad probacijos tarnyboje labai trūksta specialistų - psichologų, kurie taikytų elgesio pataisos programas probuoj amiesiems. Siūloma papildyti Projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, taikant intensyvią priežiūrą, privalo nesilankyti tam tikrose vietose, nes kitaip yra neaišku, kaip tai bus įforminta, kaip sukontroliuojama, ar visi lygtinai paleisti nuteistieji bus su intensyvia priežiūra?
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytos pareigos buvo skiriamos teismo nutartimi kaip individualūs įpareigojimai, atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurį asmuo buvo nuteistas, pobūdį. Nesuprantama, kokiu tikslu šie punktai įtraukiami prie bendrų lygtinai paleistų probuojamųjų pareigų, nes ne visų nuteistųjų nusikalstamos veikos susiję su kokių nors vietų, turinčių įtakos nusikalstamumui, lankymu ar bendravimu su asmenimis, turinčiais įtakos nuteistojo nusikalstamumui. 7. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 15 straipsnio 2 dalies. Pagal Projektą nėra aišku, kaip bus įforminamos šios pareigos nuteistiesiems, kaip bus tais atvejais, kai nuteistieji nesutiks su probacijos tarnybos pareigūno sprendimu. Kaip suprantama, Projekte nebelieka probuojamojo dienotvarkės, todėl kyla klausimas, kaip bus įformintas intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku buvimas tam tikrose vietose. Nes iš pateikto Projekto vis dėlto galima suprasti, jog lygtinai paleidžiami nuteistieji bus tik su intensyvia priežiūra. Taip pat Projekte nėra numatyta, per kiek laiko lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą. Pabrėžime, kad, kaip jau buvo minėta, Projekto 15 straipsnio 2 dalis numato pareigą probacijos tarnybai nustatyti eilę reikalavimų intensyvios priežiūros metu - kokias programas lankyti, su kokiais asmenimis nebendrauti ir kt., tačiau nėra nuostatos, kad visos priemonės turi būti derinamos su probuojamuoju bei nėra numatytos jokios alternatyvos objektyviems prieštaravimams, vertinimams ir 1.1. 8.
Dėl Projekto 16 straipsnio 2 dalies. Pažymime, kad šioje dalyje yra nustatytos tik privalomos nepilnamečio probuojamojo atstovo pagal įstatymą pareigos, tačiau pasigendama atsakomybės. Ši nuostata galioja ir šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme, tačiau ir dabar nėra numatyta jokių atsakomybės priemonių, kurių nesant, kai kuriais atvejais nėra galimybės tinkamai bendrauti ir įtraukti įstatyminių atstovų. Dėl to siūlome tikslinti šio straipsnio 2 dalį. 9. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 17 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta, jog probuotojai turi teisę
„sudaryti“ ir „nutraukti“ sutartis su darbdaviais, pas kuriuos probuojamasis
atlieka nemokamus darbus. Tačiau nėra aišku, kokia šių sutarčių forma, kokia šalių atsakomybė. Atsižvelgdami į tai bei į tai, kad šie darbai yra trumpalaikiai ir nėra tikslo sutarčių sudarinėti, siūlome šį punktą naikinti. 10. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 18 straipsnio 1 dalies. Pažymime, kad Projekto 18 straipsnio 1 dalis ir Projekto 18 straipsnio 4 dalis tarpusavyje turi nesuderinamumų dėl jų įgyvendinimo, kurie turi būti pašalinti, nes:
probuotojas, tai kokiu būdu probuojamasis gali dalyvauti sudarant planą, jei jis dar tuo metu turėtų būti pataisos namuose (4 dalyje numatyta, kad planas turi būti sudarytas iki probuojamojo lygtinio paleidimo)? 2. jei probuotojas sudarinėtų planą nedalyvaujant probuojamajam, tai kokia informacija jis turėtų vadovautis, jei nuteistojo asmens byla su visa informacija iki lygtinio paleidimo pradžios saugoma pataisos įstaigoje, o tik paleidus nuteistąjį persiunčiama probacijos tarnybai?
paleidžiamų probuojamųjų priežiūros planai turi būti sudaromi iki jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, o probuotojas negali dalyvauti plano sudaryme, tai kas tada pataisos įstaigose sudarys probuojamųjų priežiūros planus? 11. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 18 straipsnio 4 dalies. Dėl šio Projekto straipsnio 4 dalies įgyvendinimo LTPF jau teikė pastabas, tačiau atsižvelgta nebuvo. Todėl kartojame, kad ši nuteistųjų priežiūros naujovė pareikalaus nemažai papildomų žmogiškųjų ir kitų išteklių, nes toks siūlomas teisinis reguliavimas įpareigoja probuotojui individualų probuojamojo priežiūros planą parengti iki jo lygtinio paleidimo. Kadangi plano rengimas neįmanomas be nuteistojo dalyvavimo, probuotojas kiekvienu lygtinio paleidimo atveju, kad būtų tinkamai įgyvendinta ši nuostata, privalės vykti į pataisos įstaigą, kad toks planas būtų parengtas. Taip pat pažymime, kad sudėtinga net įsivaizduoti, kaip ši nuostata turės būti įgyvendinta, kadangi iki šiol dažnu atveju pirmiausia grįžta žmogus, o tik vėliau gaunami visi dokumentai, nors Projekto 18 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kas turi būti nustatyta individualiame priežiūros plane. Be to, neaišku, kas vis dėl to turi sudaryti planą - probacijos tarnyba ar pataisos įstaigų darbuotojai. Jei vis dėlto probacijos tarnyba, tai kaip jau yra nurodyta, tai bus sudėtinga įgyvendinti dėl pateiktų argumentų. 12. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija
3 punkto. Siūlome keisti ir rašyti „informuoja apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas ir nukreipia į ją“, nes įsidarbinimas, organizavimas susitikimų su galimais darbdaviais yra Užimtumo tarnybos tiesioginės funkcijos. 13.
Dėl Projekto 22 straipsnio 4 dalies. Siūlome tikslinti, nes turi būti keičiamas žodis Probuotojo į Probuojamojo , kitaip tai reikštų, kad šio straipsnis 4 dalis bus taikomas probacijos pareigūnui. 14. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 23 straipsnio. Si nuostata „ Probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas sali būti laikinai sustabdytas, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. “ galioja ir šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme, tačiau praktika rodo, kad formuluotė „gali būti“ yra interpretuojama įvairiai: vienais atvejais stabdoma probacija, kitais - ne, todėl siūlome imperatyviai nurodyti, ar stabdoma probacija suėmimo atveju, ar ne. Taip pat nėra aišku, kaip įforminti atvejus, kai asmeniui yra pakeičiama kardomoji priemonė ir tokiu atveju yra tęsiama probacija. Be to, manome, kad ši nuostata yra deklaratyvi, neturi jokios įtakos nei resocializacijai, nei kontrolei, nei naujo teismo sprendimo priėmimui. 15. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 25 straipsnio 1 dalies. Siūlome tikslinti, nes neaišku, kaip probacijos tarnybos pareigūnas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną probuojamajam uždės elektroninio stebėjimo įtaisą. Ar turės vykti į pataisos įstaigą ir uždėti minėtą įtaisą, ar įtaisą uždės pataisos įstaigos pareigūnai? Fiziškai atlikti visus nurodytus veiksmus tą pačią dieną - lygtinio paleidimo dieną - neįmanoma. Manome, kad terminas elektroninio stebėjimo įtaiso uždėjimui probuojamajam ir įrangos sumontavimui nuteistojo gyvenamojoje vietoje turėtų būti ilgesnis (bent jau ne trumpesnis nei kitą darbo dieną po lygtinio paleidimo pradžios).
Reikėtų atsižvelgti į galimas aplinkybes: nuteistasis paleistas iš pataisos įstaigos dalį laiko sugaištų kelionėje (į kai kuriuos Lietuvos rajonus visuomeninis transportas nuo pataisos įstaigos gali važiuoti keletą valandų); probacijos tarnybos skyriuose ne visada yra laisvų elektroninio stebėjimo įtaisų, kurie gali būti uždėti iš karto atvykus probuojamajam; ne visi probacijos tarnybos skyriai turi tarnybinį transportą, kad galėtų tą pačią dieną nuvykti į nuteistojo gyvenamąją vietą ir sumontuoti įrangą elektroniniam stebėjimui. Todėl siūloma, kad būtų numatytas terminas - per 3 darbo dienas nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas. Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, kad matyti, jog Projekte yra panaikintas šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme esantis 25 straipsnis „Probuojamojo dienotvarkė“, sunku suvokti kokiame dokumente turės atsispindėti galimos probuojamojo buvimo vietos. 16. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto 28 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 28 straipsnyje atsiranda nauja nuostata, kad intensyvi priežiūra turi būti vykdoma ir tiems probuojamiesiems, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, reikalingas bus pakankamai didelis skaičius elektroninių stebėjimo įtaisų. Tačiau elektroninio stebėjimo įtaisas yra techninis aparatas, kuris genda, be to, gali atsirasti ir kitų aplinkybių, dėl kurių intensyvią priežiūrą bus neįmanoma užtikrinti, kyla klausimas, kodėl nėra numatyta kitų alternatyvų, nes, pvz., nesant nurodytam įtaisui, neaišku kokiu būdu turės būti užtikrinama intensyvi priežiūra. Be to, pagal dabartinius turimus žmogiškuosius išteklius iš esmės nebus įmanoma užtikrinti tinkamos intensyvios priežiūros. 17.
Dėl Projekto 30 straipsnio. Siūlome du variantus:
pareigūnai neturi jokių galimybių kiekvienu atveju, nustačius probuojamojo padarytus teisės pažeidimus, teikimą pateikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Pažymėtina, kad pateikus teikimą nustatytais terminais, teismo posėdis per tris darbo dienas neįvyksta, posėdis atidedamas, tokiu būdu neracionaliai naudojamas tiek pataisos pareigūnų, tiek teisėjų, tiek prokurorų darbas. Be to, probuojamieji per tokį trumpą laiką neinformuojami apie teismo posėdį ir į posėdžius neatvyksta;
nustačius pažeidimą ar pažeidimus, teikimas teismui pateikiamas per 3 darbo dienas, nes dėl nuolat vykdomų kitų darbų ar užduočių, įvykdyti, kad teikimas teismui būtų pateiktas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, pakankamai yra sudėtinga. Be to, pastebėtina, kad ne visi padaryti pažeidimai kelia tokią grėsmę, kad į teismą būtų kreiptasi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Galimas variantas, kad teikimas teismui gali būti teikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kai per vieną darbo dieną tik tais atvejais, kai padarytas pažeidimas kelia grėsmę, kitais atvejais turi būti nustatytas protingas terminas (siūlomas 3 darbo dienų) teikimo teismui pateikti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 30 straipsnio 3 dalies nuostata yra labai svarbi vykdant probuojamųjų priežiūrą, tačiau kalbant apie šios nuostatos įgyvendinimą praktikoje, konstatuotina, jog visiškai neatkreiptas dėmesys į šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, neatkreiptas dėmesys į atliktas analizes dėl netenkintų teikimų didelio skaičiaus, kuomet kreipiamasi į teismą po dviejų pažeidimų, neatkreiptas dėmesys į tai, kad dažnu atveju nutartyse konstatuojama, kad probacijos tarnyba neišnaudojo visų turimų priemonių ir t. t.
Be to, tiek teisėjų, tiek prokurorų nuomonės labai išsiskyrė, ar vienu teikimu galima kreiptis su siūlymu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o nustačius dar galimybę likti laisvėje, paskirti papildomas priemones. Didžia dalimi, tiek teisėjai, tiek prokurorai reikalauja vieno pasirinkimo, motyvuodami tuo, kad asmuo nežino, dėl ko kreiptasi į teismą, ar dėl panaikinimo, ar dėl papildomų priemonių. Pažymėtina, kad analogiška nuostata galioja ir šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, tačiau dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus yra faktiškai neįgyvendinama ir šiuo metu, todėl yra grėsmė, kad bus neįgyvendinta ir priėmus Projektą. 18. Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacija Dėl Projekto ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Amnestijos akto taikymo suderinamumo. Pažymime, kad probacijos tarnybos pareigūnai jau dabar praktikoje susidūrė su asmenimis, kuriems pritaikytos įstatymo dėl Amnestijos akto nuostatos. Šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme nėra numatytas darbas su šios kategorijos asmenimis. Todėl kyla neaiškumų, ar paleistiems pagal įstatymą dėl Amnestijos akto galioja šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatos, t. y. probuojamųjų bendrosios pareigos.
Nes įstatymo dėl Amnestijos akto 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Nuteistieji, kuriems taikyta amnestija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sąlygas , prilyginami probuoiamiesiems - lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems ir vienus metus nuo paleidimo iš pataisos įstaigos vykdoma jų, kaip probuojamųjų, priežiūra. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą priežiūra vykdo Lietuvos probacijos tarnyba panai Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas. ", o įstatymo dėl Amnestijos akto 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
„4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
nuteistasis priežiūros metu padarė administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdo individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdo kitų įstatymuose nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti priežiūrą ir vykdyti likusią bausmės dalį, nuo kurios nuteistasis buvo atleistas pagal šį įstatymą. “ T. y. iš esmės neaišku, kaip ir buvo minėta, kokių įstatymuose numatytų pareigų turi būti nevykdoma, kad būtų panaikinta priežiūra ir nustatyta prievolė vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu nėra aišku ar paleistiems pagal įstatymo dėl Amnestijos akto taikomos šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatos? Be to, minėtoje normoje nėra aptariamos ir pasekmės, kurios gali būti, jeigu nevykdamos bendrosios pareigos.
Taip pat kyla dviprasmybės ir dėl kreipimosi į teismą panaikinti priežiūrą: neaišku, ar priežiūrą vykdantis pareigūnas turi kreiptis, jei prižiūrimasis nevykdo vienos resocializacijos priemonės ar tik tuo atveju, jei nevykdo dviejų ir daugiau, per kiek laiko parengia teikimą. Atsižvelgdami į tai, siūlome į Projektą įtraukti darbo su asmenimis, kuriems pritaikytas įstatymas dėl Amnestijos akto, aiškų teisinį reglamentavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808
DĖL
projekto
2019-06-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė; padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Rimvydas Laukis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad „ lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų“ . Ši nuostata nėra suderinta su kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172 keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu – laisvės apribojimo bausmės vienu iš draudimų – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (
BK atitinkamas draudimas nėra siejamas su sąlyga, kad nuteistasis padarė veiką, būdamas apsvaigęs nuo atitinkamų medžiagų).
Pritarti iš dalies Nepritarti dėl suderinamumo su BK aspektu, nes Probacijos įstatymas neapima BK 48 str. nuostatų, kadangi minėti teisės aktai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. Be to, Probacijos įstatyme siūloma nustatyti individualias probacijos sąlygas lygtinai paliestiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė, nei kt. nuteistųjų. Tačiau klausymų metu patikslintos 15 straipsnio 1 dalies nuostatos, atkreipiant dėmesį, kad 15 straipsnio 1 dalyje numatytos lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų nuteistųjų specialiosios pareigos, kai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, todėl tikslinga patikslinti šio straipsnio 1 dalies 3 punktą , išdėstant jį taip: “
3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jei toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;“
3
Šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatyta tvarka lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti paskirtos ir kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, pareigos, auklėjamojo poveikio priemonės arba baudžiamojo poveikio priemonės
<...>“
. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek baudžiamojo poveikio priemonės, tiek auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis BK, o ne keičiamo įstatymo nuostatomis (žr. BK 2 straipsnio 5 dalį) . Nepritarti Probacijos sąlygų keitimas – Probacijos įstatymo reguliavimo dalykas (žr. Probacijos įstatymo 1 str.).
Probacijos įstatymo 1 str.). Tokių nuostatų perkėlimas į Baudžiamąjį kodeksą netikslingas, prieštarautų šio kodekso sistemai, bei logikai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
į tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, „p robuotojas
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
2 Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau - profesinė sąjunga), susipažinusi su siūlomais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Bausmių vykdymo, Baudžiamojo proceso kodeksų ir Probacijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakulinių projektais ir atsižvelgdama į tai, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, kurie yra aktualūs Lietuvos probacijos tarnybai (toliau - LPT) ir kurie yra susiję su LPT vykdoma veikla, liks daug neišspręstų problemų, kurių nesprendžiant susidarys labai sudėtinga situacija ir kils rizika, kad bus neužtikrintas visuomenės saugumas dėl nepakankamos teistų asmenų priežiūros, kontrolės ir resocializacijos procesų, 2018-12-10 raštu Nr. 4-287 „Dėl Teisės aktu projektų“ (kopija pridedama) pateikė Teisingumo ministerijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo pasiūlymus ir pastabas dėl nurodytų teisės aktų. Profesinė sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad jos pasiūlymai ir pastabos nebuvo vertinamos, ir Lietuvos probacijos įstatymo projektas Nr.
XIIIP- 3175 (toliau - Projektas) pateiktas svarstyti Seimui, pakartotinai teikia savo pastabas ir pasiūlymus Projektui, nes mano, jog vis dėlto lieka daug neišspręstų problemų ir klausimų. 1. Dėl Projekto 6 straipsnio 2 dalies. Siūlome aiškiai reglamentuoti paieškos skelbimo pagrindą (ar paieška vykdoma policijos įstaigos, ar probacijos tarnybos iniciatyva, kokių veiksmų imtis, asmenį suradus ir pan., nes nėra numatyta jokio teisinio pagrindo suradus asmenį jį sulaikyti). Taip pat pažymime, kad šioje dalyje nelieka pareigos policijos įstaigoms pranešti probacijos tarnyboms apie probuojamųjų padarytus administracinius nusižengimus ir probuojamiesiems pradėtus ikiteisminius tyrimus, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Šios pareigos panaikinimas apsunkins tinkamą Projekto 30 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą, kadangi registruose nurodyta informacija tikrinama tik periodiškai (ne mažiau nei vieną kartą per mėnesį), tuo pačiu sumažins galimybę tinkamai reaguoti į nusižengimus ir nustatyti laiku kitas kontrolės ar resocializacijos priemones. Nepritarti Probacijos tarnybos funkcija – teikti duomenis policijai dėl probuojamųjų paieškos, nustatyta Lietuvos probacijos tarnybos nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1R-57. Asmenų paieškos vykdymo tvarką nustato Asmenų paieškos instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4RN. Suradus asmenį, kuris vengė probacijos ir probacija buvo panaikintą, toks asmuo turi būti sulaikomas ir konvojuojamas atlikti bausmės. Kitais atvejais probacijos tarnyba turi spręsti klausimą dėl probacijos nuteistajam tolesnio vykdymo.
Policijai nustatyti pareigą – pranešti apie probuojamųjų padarytus administracinius nusižengimus ir pradėtus ikiteisminius tyrimus netikslinga, kadangi duomenys apie tokius pažeidimus yra kaupiami registruose (Administracinių nusižengimų registras, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras), kurių duomenis turi teisę gauti ir probacijos tarnyba. 2. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
2Dėl Projekto 6 straipsnio 5 ir 6 dalių. Projekto 6 straipsnio 5 dalis iki šiol nėra suderinta su Lietuvos
Respublikos užimtumo įstatymo nuostatomis, probuojamieji nėra išskirtinė socialinė grupė, kuriai būtų taikomos išskirtinės sąlygos, todėl manome, kad ši nuostata neturi jokios įtakos, lieka deklaratyvi ir praktikoje nebus realizuojama. Projekto 6 straipsnio 6 dalį siūlome tikslinti, kad Projekte nebūtų išskirta grupė tik asmenų, kuriems yra paskirta pareiga gydytis priklausomybės ligas bei siūlome nustatyti, kad probacijos tarnybos prašymu sveikatos priežiūros įstaigos teiktų informaciją apie visus probuojamuosius, kurie gydosi priklausomybės ligas. Nepritarti Paminėtose nuostatose akcentuojamas institucijų, dalyvaujančių probacijos vykdyme tarpusavio veiksmų derinimas, siekiant bendro tikslo – nuteistųjų efektyvios resocializacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp probuojamųjų taip pat yra bedarbių, nedarbingų asmenų, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatos. Esant poreikiui gauti informaciją apie kitų nuteistųjų, kurie nėra įpareigoti teismo gydytis priklausomybės ligas, sveikatos būklę, tai galima padaryti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. gavus nuteistojo sutikimą. 3. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
12
3Dėl Projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
Siūlome tikslinti, nes šis punktas, palyginus su šiuo metu galiojančio Probacijos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame yra nurodyta -
2) įsiteisėjusi teismo nutartis lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį, tapo abstraktus. Manome, kad turi būti nurodytas konkretus dokumentas, kuris reglamentuotų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - nutartis, nuosprendis, pranešimas ar koks kitoks teisinis dokumentas. Pažymime, kad taip yra nurodyta Projekto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. Nepritarti Nuostatos yra suderintos su Bausmių vykdymo kodekso projekto XIIP-3173 63, 65 ir 66 straipsniais. 4. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
4Dėl Projekto 15 straipsnio. Siūlome tikslinti, nes dėl šio viso straipsnio įgyvendinimo kyla daug
klausimų, nes nėra aišku, ar Projekto 15 straipsnyje nurodytos specialiosios pareigos skirtos visiems lygtinai paleistiems nuteistiesiems ar tik lygtinai paleistiems nuteistiesiems su intensyvia priežiūra. Siūlome tikslinti, nes iš toliau teikiamų pastabų ir pasiūlymų matyti, kad vis dėlto Projekto 15 straipsnis yra taikomas lygtinai paleistiems nuteistiesiems su intensyvia priežiūra. Nepritarti Projekto 15 straipsnio pavadinime ir 1 punkte aiškiai pasisakyta, kad jo nuostatos taikomos visiems lygtinai paleistiems asmenims. 5. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
1
5Dėl Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 6 punktų.
Siūlome nustatyti Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad dalyvauti elgesio pataisos programose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo tik esant vidutinei ar aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nes lyginai paleisti nuteistieji pataisos įstaigose taip pat dalyvauja elgesio pataisos programose, kurias veda specialistai - psichologai. Pažymėtina, kad probacijos tarnyboje labai trūksta specialistų - psichologų, kurie taikytų elgesio pataisos programas probuojamiesiems. Siūloma papildyti Projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, taikant intensyvią priežiūrą, privalo nesilankyti tam tikrose vietose, nes kitaip yra neaišku, kaip tai bus įforminta, kaip sukontroliuojama, ar visi lygtinai paleisti nuteistieji bus su intensyvia priežiūra? Be to, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 ir
individualūs įpareigojimai, atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurį asmuo buvo nuteistas, pobūdį. Nesuprantama, kokiu tikslu šie punktai įtraukiami prie bendrų lygtinai paleistų probuojamųjų pareigų, nes ne visų nuteistųjų nusikalstamos veikos susiję su kokių nors vietų, turinčių įtakos nusikalstamumui, lankymu ar bendravimu su asmenimis, turinčiais įtakos nuteistojo nusikalstamumui. Nepritarti Atliktus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą gali būti nustatytas poreikis ir nuteistiesiems su žema nusikalstamo elgesio rizika dalyvauti elgesio pataisos programose. Todėl netikslinga projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte apriboti tokių programų taikymą. Jei poreikis dalyvauti elgesio pataisos programoje nenustatomas, pagal projekto 15 straipsnio 3 dalį minėta pareiga galės būti pakeista kitomis. Vietas, kuriose nuteistasis negalės lankytis, turės nustatyti probacijos pareigūnas (projekto 15 straipsnio 2 dalis).
Jos nustatomos atsižvelgiant į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Projekto 15 straipsnyje specialiosios pareigos lygtinai paleistiems nuteistiesiems nustatytos atsižvelgiant į dažniausias nuteistųjų resocializacijos problemas, rizikos veiksnius asmens nusikalstamam elgesiui. Siekiant užtikrinti specialiųjų pareigūnų individualizavimą, projekto 15 straipsnio 3 dalyje numatytas specialiųjų pareigų keitimo mechanizmas. 6. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
2
6Dėl Projekto 15 straipsnio 2 dalies. Pagal Projektą nėra aišku, kaip bus įforminamos šios pareigos
nuteistiesiems, kaip bus tais atvejais, kai nuteistieji nesutiks su probacijos tarnybos pareigūno sprendimu. Kaip suprantama, Projekte nebelieka probuojamojo dienotvarkės, todėl kyla klausimas, kaip bus įformintas intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku buvimas tam tikrose vietose. Nes iš pateikto Projekto vis dėlto galima suprasti, jog lygtinai paleidžiami nuteistieji bus tik su intensyvia priežiūra. Taip pat Projekte nėra numatyta, per kiek laiko lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą. Pabrėžime, kad, kaip jau buvo minėta, Projekto 15 straipsnio 2 dalis numato pareigą probacijos tarnybai nustatyti eilę reikalavimų intensyvios priežiūros metu - kokias programas lankyti, su kokiais asmenimis nebendrauti ir kt., tačiau nėra nuostatos, kad visos priemonės turi būti derinamos su probuojamuoju bei nėra numatytos jokios alternatyvos objektyviems prieštaravimams, vertinimams ir 1.1. Nepritarti Probuotojo sprendimo apskundimas nustatytas projekto 33 straipsnyje.
Nuteistojo buvimą tam tikroje vietoje probuotojas nustatys individualiu sprendimu. Tai galės būti atliekama ir sudarant individualų probuojamojo priežiūros planą. Probuotojas su nuteistuoju, kuris bus lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, turės susitikti dar jam atliekant bausmę, tad papildomas reikalavimas atvykti tokiam nuteistajam probacijos tarnybą iš karto po paleidimo netikslinga. Esant poreikiui, probacijos tarnyba gali įteikti probuojamajam šaukimą atvykti į probacijos tarnybą. Gavęs tokį šaukimą probuojamasis privalės per 3 darbo dienas atvykti (projekto 14 straipsnio). Be to, siekiant individualizuoti probacijos sąlygas nuteistajam, atitinkamai projekto 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apribojimai nuteistajam turi būti nustatomi atsižvelgdama į nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. 7. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
2
7Dėl Projekto 16 straipsnio 2 dalies. Pažymime, kad šioje dalyje yra nustatytos tik privalomos nepilnamečio
probuojamojo atstovo pagal įstatymą pareigos, tačiau pasigendama atsakomybės. Ši nuostata galioja ir šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme, tačiau ir dabar nėra numatyta jokių atsakomybės priemonių, kurių nesant, kai kuriais atvejais nėra galimybės tinkamai bendrauti ir įtraukti įstatyminių atstovų. Dėl to siūlome tikslinti šio straipsnio 2 dalį. Nepritarti Vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 8. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
16 8.
Dėl Projekto 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta, jog probuotojai turi teisę „sudaryti“ ir „nutraukti“ sutartis su darbdaviais, pas kuriuos probuojamasis atlieka nemokamus darbus. Tačiau nėra aišku, kokia šių sutarčių forma, kokia šalių atsakomybė. Atsižvelgdami į tai bei į tai, kad šie darbai yra trumpalaikiai ir nėra tikslo sutarčių sudarinėti, siūlome šį punktą naikinti. Nepritarti Sutartys turėtų būti dėl bendradarbiavimo nuteistiesiems atliekant nemokamus darbus. Šalių atsakomybė turėtų būti nustatoma sutartyje. Sutartis būtų ne vienkartinės (ne dėl 1 asmens), o nuolatinės, kad pagal jas galėtų nuolatos kreiptis į darbdavius dėl nemokamų darbų atlikimo. Šios sutartys skirtos sklandžiam nemokamų darbų vykdymo užtikrinimui, informacijos keitimuisi tarp darbdavių ir probacijos tarnybos. 9. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
1
9Dėl Projekto 18 straipsnio 1 dalies. Pažymime, kad Projekto 18 straipsnio 1 dalis ir Projekto 18
straipsnio 4 dalis tarpusavyje turi nesuderinamumų dėl jų įgyvendinimo, kurie turi būti pašalinti, nes:
probuotojas, tai kokiu būdu probuojamasis gali dalyvauti sudarant planą, jei jis dar tuo metu turėtų būti pataisos namuose (4 dalyje numatyta, kad planas turi būti sudarytas iki probuojamojo lygtinio paleidimo)? 2. jei probuotojas sudarinėtų planą nedalyvaujant probuojamajam, tai kokia informacija jis turėtų vadovautis, jei nuteistojo asmens byla su visa informacija iki lygtinio paleidimo pradžios saugoma pataisos įstaigoje, o tik paleidus nuteistąjį persiunčiama probacijos tarnybai?
sudaromi iki jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, o probuotojas negali dalyvauti plano sudaryme, tai kas tada pataisos įstaigose sudarys probuojamųjų priežiūros planus? Nepritarti Pagal projekto 18 straipsnio 1 dalį individualų probuojamojo priežiūros planą sudaro probuotojas. Siekdamas sudaryti tokį planą nuteistajam, kuris bus lygtinai paleidžiamas, probuotojas galės pasirinkti, kokiu būdu susirinks reikiamą informaciją: bendradarbiaudamas su pataisos įstaigomis projekto 6 straipsnio 4 dalies pagrindu, ar vykdamas į pataisos įstaigą. 10. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13, 2019-03-2018 4,5
10Dėl Projekto 18 straipsnio 4 dalies. Dėl šio Projekto straipsnio 4 dalies įgyvendinimo LTPF jau teikė
pastabas, tačiau atsižvelgta nebuvo. Todėl kartojame, kad ši nuteistųjų priežiūros naujovė pareikalaus nemažai papildomų žmogiškųjų ir kitų išteklių, nes toks siūlomas teisinis reguliavimas įpareigoja probuotojui individualų probuojamojo priežiūros planą parengti iki jo lygtinio paleidimo. Kadangi plano rengimas neįmanomas be nuteistojo dalyvavimo, probuotojas kiekvienu lygtinio paleidimo atveju, kad būtų tinkamai įgyvendinta ši nuostata, privalės vykti į pataisos įstaigą, kad toks planas būtų parengtas. Taip pat pažymime, kad sudėtinga net įsivaizduoti, kaip ši nuostata turės būti įgyvendinta, kadangi iki šiol dažnu atveju pirmiausia grįžta žmogus, o tik vėliau gaunami visi dokumentai, nors Projekto 18 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kas turi būti nustatyta individualiame priežiūros plane. Be to, neaišku, kas vis dėl to turi sudaryti planą - probacijos tarnyba ar pataisos įstaigų darbuotojai.
Jei vis dėlto probacijos tarnyba, tai kaip jau yra nurodyta, tai bus sudėtinga įgyvendinti dėl pateiktų argumentų. Pritarti iš dalies Pagal projekto 18 straipsnio 1 dalį individualų probuojamojo priežiūros planą sudaro probuotojas. Kartu pastebėtina, kad, atsižvelgiant į probacijos tarnybos veiklos pokyčius, probacijos tarnybos žmogiškieji ir kiti resursai palaipsniui yra ir bus didinami. Pažymėtina, kad vien 2017-2018 m. pareigybių skaičius probacijos tarnyboje padidintas apie 30 proc. (74 pareigybėmis). Atsižvelgiant į projektų poveikį įkalinimo įstaigų ir probacijos tarnybos veiklai, atitinkamai resursai papildomai galės būti perskirstomi, vienose įstaigose jų mažinant, kitose – didinant. Atsižvelgiant į įstatymo įgyvendinimui reikalingas įsigyti elektroninio stebėjimo priemones ir išspręsti jų techninio aptarnavimo problemas, klausymų metu nutarta įstatymo
2020 m. liepos 1d ., atitinkamai pakeičiant ir projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis. Taip pat klausymų metu pritarta Seimo kontrolierių siūlymui patobulinti projekto 18 straipsnio 5 dalį, išdėstant ją taip:
„5. Probuojamasis su individualiu probuojamojo priežiūros planu, išskyrus šiame
plane nustatyt as ą elgesio kontrolės priemon es ių vykdymo intensyvumą, supažindinamas pasirašytinai. Su individualiu nepilnamečio probuojamojo priežiūros planu, išskyrus šiame plane nustatyt as ą elgesio kontrolės priemon es ių vykdymo intensyvumą , pasirašytinai supažindinami ir nepilnamečio probuojamojo atstovai pagal įstatymą.“
teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
3
11Dėl Projekto 20 straipsnio 3 punkto. Siūlome keisti ir rašyti „informuoja apie Užimtumo tarnybos teikiamas
paslaugas ir nukreipia į ją “, nes įsidarbinimas, organizavimas susitikimų su galimais darbdaviais yra Užimtumo tarnybos tiesioginės funkcijos.
Nepritarti Užimtumo įstatymo 24 straipsnyje numatyti atvejai, kai bedarbio statusas gali būti panaikintas ir asmeniui nebus teikiamos įdarbinimo paslaugos. Nuteistajam negaunant atitinkamų paslaugų gali būti komplikuota jo integracija į visuomenę, todėl projekte tikslinga palikti probacijos tarnybai numatytą funkciją dėl pagalbos nuteistajam įsidarbinant. 12. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
4
Probuotojo į Probuojamojo , kitaip tai reikštų, kad šio straipsnis 4 dalis bus taikomas probacijos pareigūnui. Atsižvelgti Pritarta 3 TD pastabai. 13. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
Probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas gali būti laikinai sustabdytas, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam taikoma kardomoji priemonė — suėmimas.
“ galioja ir šiuo metu galiojančiame Probacijos
įstatyme, tačiau praktika rodo, kad formuluotė „gali būti“ yra interpretuojama įvairiai: vienais atvejais stabdoma probacija, kitais - ne, todėl siūlome imperatyviai nurodyti, ar stabdoma probacija suėmimo atveju, ar ne. Taip pat nėra aišku, kaip įforminti atvejus, kai asmeniui yra pakeičiama kardomoji priemonė ir tokiu atveju yra tęsiama probacija. Be to, manome, kad ši nuostata yra deklaratyvi, neturi jokios įtakos nei resocializacijai, nei kontrolei, nei naujo teismo sprendimo priėmimui. Pritarti iš dalies Kiekvienu atveju dėl probacijos vykdymo sustabdymo turėtų būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų įgyvendinimą, kardomosios priemonės trukmę.
Projekto nuostata dėl priežiūros sustabdymo būtina, kad galima būtų planuoti tinkamą probacijos tarnybos resursų panaudojimą. Aiškumo dėlei 23 straipsnio 1 sakinys patobulintas, išdėstant jį taip:
„Probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto
probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas gali būti laikinai sustabd yt om as, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam taikoma kardomoji priemonė — suėmimas. “
teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
1
14Dėl Projekto 25 straipsnio 1 dalies. Siūlome tikslinti, nes neaišku, kaip probacijos tarnybos pareigūnas
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną probuojamajam uždės elektroninio stebėjimo įtaisą. Ar turės vykti į pataisos įstaigą ir uždėti minėtą įtaisą, ar įtaisą uždės pataisos įstaigos pareigūnai? Fiziškai atlikti visus nurodytus veiksmus tą pačią dieną - lygtinio paleidimo dieną - neįmanoma. Manome, kad terminas elektroninio stebėjimo įtaiso uždėjimui probuojamajam ir įrangos sumontavimui nuteistojo gyvenamojoje vietoje turėtų būti ilgesnis (bent jau ne trumpesnis nei kitą darbo dieną po lygtinio paleidimo pradžios). Reikėtų atsižvelgti į galimas aplinkybes: nuteistasis paleistas iš pataisos įstaigos dalį laiko sugaištų kelionėje (į kai kuriuos Lietuvos rajonus visuomeninis transportas nuo pataisos įstaigos gali važiuoti keletą valandų); probacijos tarnybos skyriuose ne visada yra laisvų elektroninio stebėjimo įtaisų, kurie gali būti uždėti iš karto atvykus probuojamajam; ne visi probacijos tarnybos skyriai turi tarnybinį transportą, kad galėtų tą pačią dieną nuvykti į nuteistojo gyvenamąją vietą ir sumontuoti įrangą elektroniniam stebėjimui.
Todėl siūloma, kad būtų numatytas terminas - per 3 darbo dienas nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas. Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, kad matyti, jog Projekte yra panaikintas šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme esantis 25 straipsnis
„Probuojamojo dienotvarkė“, sunku suvokti kokiame dokumente turės
atsispindėti galimos probuojamojo buvimo vietos. Nepritarti Tvarką, kaip bus naudojamos (dedamos) elektroninio stebėjimo priemonės turės nustatyti Kalėjimų departamento direktorius (projekto 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra elektroninio stebėjimo priemonių, kurių tinkamam veikimui nebūtina įrengti įtaisus nuteistojo gyvenamojoje vietoje, o pakanka įrenginį uždėti tik nuteistajam. Galimos nuteistojo buvimo vietos galės atsispindėti individualiame probuotojo sprendime arba individualiame probuojamojo priežiūros plane. 15. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
15Dėl Projekto 28 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 28 straipsnyje atsiranda nauja
nuostata, kad intensyvi priežiūra turi būti vykdoma ir tiems probuojamiesiems, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, reikalingas bus pakankamai didelis skaičius elektroninių stebėjimo įtaisų.
Tačiau elektroninio stebėjimo įtaisas yra techninis aparatas, kuris genda, be to, gali atsirasti ir kitų aplinkybių, dėl kurių intensyvią priežiūrą bus neįmanoma užtikrinti, kyla klausimas, kodėl nėra numatyta kitų alternatyvų, nes, pvz., nesant nurodytam įtaisui, neaišku kokiu būdu turės būti užtikrinama intensyvi priežiūra. Be to, pagal dabartinius turimus žmogiškuosius išteklius iš esmės nebus įmanoma užtikrinti tinkamos intensyvios priežiūros. Nepritarti Klausimai dėl elektroninio stebėjimo priemonių įsigijimo ir jų techninio aptarnavimo spręstini organizacinėmis priemonėmis. O kitomis priemonėmis gali būti neužtikrinta nuteistųjų intensyvi priežiūra
tarnybos veiklos pokyčius, probacijos tarnybos žmogiškieji ir kiti resursai palaipsniui yra ir bus didinami. Pažymėtina, kad vien 2017-2018 m. pareigybių skaičius probacijos tarnyboje padidintas apie 30 proc. (74 pareigybėmis). Atsižvelgiant į projektų poveikį įkalinimo įstaigų ir probacijos tarnybos veiklai, atitinkamai resursai papildomai galės būti perskirstomi, vienose įstaigose jų mažinant, kitose – didinant. 16. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
16Dėl Projekto 30 straipsnio. Siūlome du variantus:
-naikinti Projekto 30 straipsnio 3 dalį, kadangi praktika rodo, jog pareigūnai neturi jokių galimybių kiekvienu atveju, nustačius probuojamojo padarytus teisės pažeidimus, teikimą pateikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.
Pažymėtina, kad pateikus teikimą nustatytais terminais, teismo posėdis per tris darbo dienas neįvyksta, posėdis atidedamas, tokiu būdu neracionaliai naudojamas tiek pataisos pareigūnų, tiek teisėjų, tiek prokurorų darbas. Be to, probuojamieji per tokį trumpą laiką neinformuojami apie teismo posėdį ir į posėdžius neatvyksta; -arba tikslinti Projekto 30 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad, nustačius pažeidimą ar pažeidimus, teikimas teismui pateikiamas per 3 darbo dienas, nes dėl nuolat vykdomų kitų darbų ar užduočių, įvykdyti, kad teikimas teismui būtų pateiktas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, pakankamai yra sudėtinga. Be to, pastebėtina, kad ne visi padaryti pažeidimai kelia tokią grėsmę, kad į teismą būtų kreiptasi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Galimas variantas, kad teikimas teismui gali būti teikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kai per vieną darbo dieną tik tais atvejais, kai padarytas pažeidimas kelia grėsmę, kitais atvejais turi būti nustatytas protingas terminas (siūlomas 3 darbo dienų) teikimo teismui pateikti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Projekto 30 straipsnio 3 dalies nuostata yra labai svarbi vykdant probuojamųjų priežiūrą, tačiau kalbant apie šios nuostatos įgyvendinimą praktikoje, konstatuotina, jog visiškai neatkreiptas dėmesys į šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, neatkreiptas dėmesys į atliktas analizes dėl netenkintų teikimų didelio skaičiaus, kuomet kreipiamasi į teismą po dviejų pažeidimų, neatkreiptas dėmesys į tai, kad dažnu atveju nutartyse konstatuojama, kad probacijos tarnyba neišnaudojo visų turimų priemonių ir t. t.
Be to, tiek teisėjų, tiek prokurorų nuomonės labai išsiskyrė, ar vienu teikimu galima kreiptis su siūlymu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o nustačius dar galimybę likti laisvėje, paskirti papildomas priemones. Didžia dalimi, tiek teisėjai, tiek prokurorai reikalauja vieno pasirinkimo, motyvuodami tuo, kad asmuo nežino, dėl ko kreiptasi į teismą, ar dėl panaikinimo, ar dėl papildomų priemonių. Pažymėtina, kad analogiška nuostata galioja ir šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo
neįgyvendinama ir šiuo metu, todėl yra grėsmė, kad bus neįgyvendinta ir priėmus Projektą. Nepritarti Siekiant užkardyti galimus probuojamojo tolesnius neteisėtus veiksmus, sumažinti riziką dėl jo naujos nusikalstamos veikos, svarbu yra savalaikiai ir operatyviai jam taikyti atitinkamas poveikio priemones. Tuo pačiu pastaboje paminėtos problemos dėl vėlavo pateikti ar išnagrinėti teikimus, spręstinos organizacinėmis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad probuojamajam nustatytų įpareigojimų, draudimų nesilaikymas, nedalyvavimas elgesio pataisos programose, teisės pažeidimų darymas jau yra indikatorius, rodantis probuojamojo negatyvų požiūrį į valstybės parodytą pasitikėjimą juo, taikant probaciją. Jei probuojamasis neišnaudoja jam suteiktos galimybės probacijos metu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės probacijos panaikinimo ir tolesnio bausmės vykdymo pagal nuosprendį.
teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13,
taikymo suderinamumo. Pažymime, kad probacijos tarnybos pareigūnai jau dabar praktikoje susidūrė su asmenimis, kuriems pritaikytos įstatymo dėl Amnestijos akto nuostatos. Šiuo metu galiojančiame Probacijos įstatyme nėra numatytas darbas su šios kategorijos asmenimis. Todėl kyla neaiškumų, ar paleistiems pagal įstatymą dėl Amnestijos akto galioja šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatos, t. y. probuojamųjų bendrosios pareigos. Nes įstatymo dėl Amnestijos akto 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „1. Nuteistieji, kuriems taikyta amnestija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytas sąlygas , prilyginami probuoiamiesiems
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistasis priežiūros metu padarė administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdo individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdo kitų įstatymuose nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti priežiūrą ir vykdyti likusią bausmės dalį, nuo kurios nuteistasis buvo atleistas pagal šį įstatymą. “ T. y. iš esmės neaišku, kaip ir buvo minėta, kokių įstatymuose numatytų pareigų turi būti nevykdoma, kad būtų panaikinta priežiūra ir nustatyta prievolė vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu nėra aišku ar paleistiems pagal įstatymo dėl Amnestijos akto taikomos šiuo metu galiojančio Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatos? Be to, minėtoje normoje nėra aptariamos ir pasekmės, kurios gali būti, jeigu nevykdamos bendrosios pareigos. Taip pat kyla dviprasmybės ir dėl kreipimosi į teismą panaikinti priežiūrą: neaišku, ar priežiūrą vykdantis pareigūnas turi kreiptis, jei prižiūrimasis nevykdo vienos resocializacijos priemonės ar tik tuo atveju, jei nevykdo dviejų ir daugiau, per kiek laiko parengia teikimą. Atsižvelgdami į tai, siūlome į Projektą įtraukti darbo su asmenimis, kuriems pritaikytas įstatymas dėl Amnestijos akto, aiškų teisinį reglamentavimą. Nepritarti Paminėti aspektai nesusiję su projektu. Amnestijos pagrindai, taikymo sąlygos ir tvarka nustatytini tik konkrečiame amnestijos akte. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apeliacinis teismas 2019-04-04 * Atsakydami j Jūsų 2019-03-26 raštą Nr. S-2019-1706, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3172-3177 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Pataisos pareigūnų veikos įstatymo pakeitimų įstatymų projektai), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame, Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
departamentas 2019-04-09 * Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3172, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3173, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3174, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3175, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3176, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 4 ir
projektą Nr. XIIIP-3177, informuoja, kad pasiūlymų, pastabų dėl minėtų projektų neturi. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas 2019-04-09 * Pritariant teikiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3172 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3172), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3173), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3174 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3174), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3175 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3175), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3176 (toliau – Projektas XIIIP-3176) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3177 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3177) siekiui švelninti baudžiamąją politiką išplečiant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą, pagal kompetenciją teikiamos šios pastabos <...>. 5. Dėl Projektų Nr. 3174–3177 pastabų ir pasiūlymų neturime. Pažymėtina, kad šios pastabos 2019 m. balandžio 4 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti
administracija 2019-04-10 * Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), išnagrinėjusi pastaboms ir pasiūlymams pateiktus įstatymų projektus Nr.
-3172-3177, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) pakeitimo įstatymo projektą (toliau - B V K projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BPK projektas), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. X I-1860 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Probacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir
projektą (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. X III-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas), (toliau - projektai) pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlom ų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Pažymėtina, kad teikiama nuomonė, atsižvelgiant į jos reikšmę teismams, buvo suderinta su Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų vertinimo komitetu.
Įvertinus teikiam ų projektų nuostatas, matyti, kad šiais projektais siekiam a įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) nevienkartinės rekomendacijas Lietuvai, taip pat kad projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę – patobulintų (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą. Administracija iš esmės pritaria projektų siekiui švelninti baudžiamąją politiką ir mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat projektų tikslams išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) platesnio taikymo prielaidas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstam ų veikų recidyvą. Taip pat pritartina šių projektų uždaviniams sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones; įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo); tarpusavyje suderinti keičiamų įstatymų nuostatas<..>.
Probacijos įstatymo projektui, Suėmimo vykdymo įstatymo projektui ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pastabų Administracija neturi. Administracija taip pat pritaria Lietuvos
projekto, BVK projekto, BPK projekto ir Probacijos įstatymo projekto. Atsižvelgti
institutas 2019-04-10 * Išnagrinėję Jūsų rašte nurodytus Įstatymų projektus, teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus. Palaikome projekto rengėjų keliamą tikslą mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje ir daugelį projektu teikiamų nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu). Kita vertus, turime abejonių, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo ir užsibrėžtų tikslų, kaip to tikisi projekto autoriai
institutas 2019-04-10 * Dėl intensyvios priežiūros plėtros Viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą (toliau vadinama – IP) nuteistiesiems laisvės apribojimu ir (privalomai) asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad IP taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. [1] Paprastai valstybių praktikoje IP yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje EM taikomas tik tada, kai yra identifikuojama jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą). Moksliniai tyrimai rodo, kad IP veiksmingumas, atsižvelgiant į dideles šiai priemonei įgyvendinti reikalingas investicijas, nėra didelis. [2] Abejonės šios priemonės veiksmingumu yra pateikiamos ir Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentuose. Pavyzdžiui, šios tarptautinės organizacijos parengtame Įkalinimo įstaigų perpildymo mažinimo strategijų vadove pažymima, kad tarptautinei bendruomenei kelia susirūpinimą, kad elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas sukelia papildomos priežiūros ir ribojimų, kurie ne visada yra pagrįsti bei pažeidžia asmens privatumą ir orumą.
Todėl elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį būtina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse. [3] Mūsų nuomone, parengtų projektų atžvilgiu tokio atidaus apsvarstymo yra stokojama. Ypač kelia abejonių, ar galimybė taikyti intensyvią priežiūrą asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme, taip pat asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, neišplės IP taikymą tų asmenų atžvilgiu, kuriems elektroninio stebėjimo taikymas, atsižvelgiant į bausmės proporcingumo ir individualizavimo principus nėra tikslingas, tai yra, ar vietoje įkalinimo mažinimo tikslo, nebus pasiektas atvirkštinis – tinklo išplėtimo efektas, kai naujos priemonės daugiau taikomos ne potencialiems kaliniams, o tiems asmenimis, kuriems atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, laisvės atėmimo bausmės ir taip nėra taikomos. Tiek šiuo metu galiojantys įstatymai, tiek parengti projektai, saugiklių, kurie užkirstų kelią intensyvios priežiūros taikymui asmenims, kurie padidinta elgesio kontrolė netikslinga, nenumato. Pavyzdžiui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų praktikoje IP taikoma ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai negali būti paveikti elektroninio stebėjimo (pvz., asmenys teisti už vadinamuosius „baltųjų apykaklių nusikaltimus“ (finansinis sukčiavimas, pinigų padirbinėjimas, nusikaltimai elektroninėje erdvėje ir pan.)). Individualizavimo požiūriu IP taikyti tokiems asmenims yra visiškai netikslinga.
Todėl koncepciškai keltinas klausimas, ar maksimaliai intensyvi kontrolė tikrai sumažintų kalinčiųjų skaičių, o gal priešingai – plačiai taikant IP ir jautriai fiksuojant jos sąlygų pažeidimus, gal kaip tik daugiau asmenų patirtų įkalinimą? Neatmestina, kad nemažai atvejų sugriežtintas laisvės apribojimas būtų taikomas ne vietoj laisvės atėmimo, o vietoj kitų bausmių – viešųjų darbų, baudos ar tiems patiems asmenims, kam šiuo metu taikomas laisvės apribojimas be IP (taip vadinamas tinklo plėtimo efektas). Tokių atvejų, manytina, būtų kur kas daugiau, nei atvejų, kada teismas taikytų laisvės apribojimą vietoj laisvės atėmimo. Individualizavimo požiūriu svarbu atsižvelgti ir į asmens gebėjimą vykdyti IP ir laikytis visų nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, ekspertai pažymi, kad IP taikymas reikalauja pozityvaus „kliento“ požiūrio ir gebėjimo griežtai organizuoti savo dienotvarkę (ir jos laikytis). Nemažai asmenų tokių socialinių gebėjimų nėra išvystę. Projekte „DETOUR“ mūsų kalbintas vienas iš Lietuvos prokurorų taip komentavo intensyvią priežiūrą (kaip kardomąją priemonę): „ Kad ši priemonė veiktų, jos adresatas turi parodyti tam tikrą rūpestingumą, turi būti tam tikro mentaliteto. Mano
„klientai“ dažnai tuo nepasižymi. Kai kurie atvejai būtų tiesiog
neprognozuojami. Gal ir nebėgtų, bet įranga gal būtų sugadinta, laiku nepakrauta, jie elgtųsi neatsakingai, kiltų daugybė problemų “ [4] . Panašią mintį išsakė ir kito tarptautinio tyrimo ekspertai: „ IP turėtų būti vengiama taikyti asmenims, kurie turi priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų, intelektinės raidos sutrikimų “ [5] . Privalomas IP taikymas taikant BK 75 ir 92 straipsnių pirmas dalis kelia abejonių.
IP taikymo ekspertai apskritai rekomenduoja IP taikyti tik asmeniui (ir jo šeimai) sutinkant. [6] Kitaip kyla rizika, kad šios priemonės taikymas taptų gan beprasmiškas – asmuo elgtųsi nerūpestingai ir siekis asmeniui netaikyti griežtesnių priemonių liktų neįgyvendintas, taip pat kiltų ir materialinių rūpesčių – asmuo neprižiūrėtų sistemos, gal net ją apgadintų. Svarbu atkreipti į dėmesį ir į dar vieną svarbų, ekonomiškumo principą. Minėtame Jungtinių Tautų Organizacijos vadove akcentuojama, kad elektroninis stebėjimas reikalauja didelių valstybės investicijų į pažangias ir kokybiškas technologijas bei jų palaikymo infrastruktūrą, todėl nerekomenduotina elektroninio stebėjimo priemonių taikyti mažesnių pajamų valstybėms. [7] Įsigaliojus projektuose pateiktoms teisės normoms, atsiras platesnės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, todėl atitinkamai bus reikalingos papildomos investicijos į technologijas ir infrastruktūrą. Referuojant į aukščiau paminėtą atidaus apsvarstymo poreikį, bei atsižvelgiant į tai, kad, remiantis moksliniais tyrimais, IP veiksmingumas nėra didelis, keltinas klausimas, ar tikrai valstybei yra tikslinga investuoti į šios priemonės plėtrą. Atsižvelgiant į šiuos aukščiau pateiktus argumentus, manome, kad siūlymai, susiję su IP plėtra kelia didelių abejonių veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo požiūriu.<...>. Nepritarti Nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [8] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitorigą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina. Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo
[9] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie 16 proc., o 2017 m. – 10,7 proc.). Atsižvelgiant į tokius aukštus teigiamus elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. 7. Generalinė prokuratūra
neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2019-05-16 *
teisėsaugos pareigūnų federacijos pastabas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3175(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3175(2) (nauja redakcija). Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Recommendation CM/Rec(2010)1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe Probation Rules: https://www.cep-probation.org/wp-content/uploads/2015/03/CMRec20101E.pdf [2] Apie elektroninio stebėjimo priemonių taikymo praktiką ir vertinimo tyrimus įvairiose Europos šalyse plačiau žr.: Dünkel F., Thiele C., Treig J. (Hrsg.). Elektronische Überwachung von Straffälligen im europäischen Vergleich
[3] UNODC (2013a). Handbook on Strategies to Reduce Overcrowding in Prison.
New York: United Nations.: https://www.unodc.org/documents/justice-and-prison-reform/Overcrowding_in_prisons_Ebook.pdf [4] Skirmantas Bikelis, Virgilijus Pajaujis (2017), DETOUR – Towards Pre-trail Detention as Ultima Ratio, 2nd Lithuanian Report on Experts Interviews. [5] Miranda Boone, Matthijs van der Kooij and Stephanie Rap ‘‘Electronic Monitoring in the Netherlands“ // Briefing paper; an output from the European project: ‘Creativity and effectiveness in the use of electronic monitoring as an alternative to imprisonment in EU member states’ [6] Sutikimas paprastai užsienio valstybių praktikoje yra reikalingas bausmės skyrimo stadijoje, kai teismas pasiūlo IP kaip alternatyvą įkalinimui, o teisiamasis gali pasirinkti, ar jam bausmę atlikti laisvėje su IP ar atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. (plačiau žr.: Mike Nellis, Standardsand Ethics In Electronic Monitoring. Handbook for professionals responsible for the establishment and the use of Electronic Monitoring // Council of Europe, June 2015.) [7] [8] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [9] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf