Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 IR
1Pripažinti netekusiu galios 309 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 6) paskiria areštą, atliekamą poilsio dienomis;
2Pakeisti 309 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atideda nuosprendžio ar visos bausmės vykdymą.“ 2 straipsnis. 339 straipsnio pakeitimas Pakeisti 339 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„339 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas
92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendį gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti ar atidėti jos vykdymą iš dalies . 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nuosprendyje nurodo bausmės atidėjimo trukmę ir nuteistajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones , ir (ar) pareigas ir (ar) intensyvią priežiūrą . Kai bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, taip pat nurodoma, kokią bausmės dalį turi nuteistasis atlikti nedelsdamas, kai įsiteisės nuosprendis . 3. Kai atidėtas visos bausmės vykdymas, Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kai bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos. “
1Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) dėl viešųjų darbų bausmės – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 2. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dėl laisvės apribojimo bausmės – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 3.
straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dėl poilsio dienomis atliekamo arešto bausmės – areštinėms pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatytą tvarką laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis arba kurioje jis turės atlikti bausmę, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ;“. 4. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis, arba policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;“. 5. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 6. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) dėl kitų auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus įspėjimą) taikymo nepilnamečiams – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 7. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) nuosprendis, kuriuo atidedamas visos paskirtos bausmės vykdymas, – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 4 straipsnis. 353 straipsnio pakeitimas Pakeisti 353 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „353 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, vykdymas
teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos
baudžiamojo kodekso48 straipsnyje numatytais atvejais. 3.
bausmė ar jos atlikimo sąlygos pakeičiama pakeičiamos šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 354 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„354 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymas
nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso49 straipsnyje numatytais atvejais. 3. Arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 357 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Pataisos įstaigos arba areštinės administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos arba areštinės uždraudimą naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 358 straipsnį jį išdėstyti taip: „
panaikinimas arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimas vykdymas
paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Jeigu nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas iš dalies, bausmės vykdymo atidėjimas pradedamas vykdyti, kai nuteistasis atliko nuosprendyje nustatytą bausmės dalį.
Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia teismo nuosprendį su patvarkymu probacijos tarnybai. 1. 3. Nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso75 ar92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę , išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje nurodytu atveju, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos probacijos tarnybos teikimu. 4. Nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje nurodytu atveju bausmės vykdymo atidėjimą panaikina bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas pataisos įstaigos teikimu. 2. 5. Teismas, gavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje arba
probacijos įstatymo30 straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos įstaigos arba probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. 3. 6. Šio straipsnio1
ir25 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos , pateikusios teikimą, atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. 4. 7. Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusius į posėdį asmenis. 5. 8. Teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę motyvuota nutartimi.
Nutarties nuorašas išsiunčiamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 360 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5. Priėmęs nutartį patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą arba patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas kartu nustato nuteistajam probacijos sąlygas. 6. Nuteistajam, pateikusiam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
sąlygos nustatomos atsižvelgiant į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir (ar) lygtinai paleidžiamo iš pataisos įstaigos nuteistojo kriminogeninius veiksnius. 9 straipsnis. 361 straipsnio pakeitimas Pakeisti 361 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė
veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.“10 straipsnis. 362 straipsnio pakeitimas Pakeisti 362 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį, dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo viešųjų darbų bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 351 straipsnį, dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 353 straipsnį, dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį , dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone pagal šio Kodekso 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais – bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.“
pakeitimas Pakeisti 364 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Skundo padavimas sustabdo teismo nutarčių atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą konfiskuoti ir šio Kodekso 360 straipsnio 5 dalyje nurodytų nutarčių , pagal kurias nuteistasis turėtų būti lygtinai paleistas, vykdymą.“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Klausimą dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos arešto bausmės, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, atlikimo tvarkos pakeitimo nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3174(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 IR
1Pripažinti netekusiu galios 309 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 6) paskiria areštą, atliekamą poilsio dienomis;
2Pakeisti 309 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atideda nuosprendžio ar visos bausmės vykdymą.“ 2 straipsnis. 339 straipsnio pakeitimas Pakeisti 339 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„339 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas
92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendį gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti ar iš dalies atidėti jos vykdymą . 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nuosprendyje nurodo bausmės atidėjimo trukmę ir nuteistajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones , ir (ar) pareigas ir (ar) intensyvią priežiūrą . Kai bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, papildomai nurodoma, kokią bausmės dalį nuteistasis turi atlikti nedelsiant, kai įsiteisės nuosprendis . 3. Kai atidėtas visos bausmės vykdymas, Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kai bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. “
1Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) dėl viešųjų darbų bausmės – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 2. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dėl laisvės apribojimo bausmės – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 3.
straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dėl poilsio dienomis atliekamo arešto bausmės – areštinėms pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatytą tvarką laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis arba kurioje jis turės atlikti bausmę, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ;“. 4. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis, arba policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;“. 5. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 6. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) dėl kitų auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus įspėjimą) taikymo nepilnamečiams – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 7. Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) nuosprendis, kuriuo atidedamas visos paskirtos bausmės vykdymas, – probacijos tarnyboms tarnybai ;“. 4 straipsnis. 353 straipsnio pakeitimas Pakeisti 353 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „353 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, vykdymas
teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos
baudžiamojo kodekso48 straipsnyje numatytais atvejais. 3.
bausmė ar jos atlikimo sąlygos pakeičiama pakeičiamos šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 354 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„354 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymas
nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso49 straipsnyje numatytais atvejais. 3. Arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 357 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Pataisos įstaigos arba areštinės administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos arba areštinės uždraudimą naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 358 straipsnį jį išdėstyti taip: „
panaikinimas arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimas
nuteistajam bausmės vykdymas atidėtas, vykdymas
paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, nuosprendžio vykdymo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2.
bausmės vykdymas buvo atidėtas iš dalies, bausmės vykdymo atidėjimas pradedamas vykdyti, kai nuteistasis atliko nuosprendyje nustatytą bausmės dalį. Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos išsiunčia teismo nuosprendį su patvarkymu probacijos tarnybai. 1. 3. Nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso75 ar92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę , išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje nurodytu atveju, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos probacijos tarnybos teikimu. 4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje nurodytu atveju bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam panaikina bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas pataisos įstaigos teikimu. 2. 5. Teismas, gavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje arba Lietuvos
probacijos įstatymo30 straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos įstaigos arba probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. 3. 6. Šio straipsnio1
ir25 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos , pateikusios teikimą, atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. 4. 7. Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusius į posėdį asmenis. 5. 8. Teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę motyvuota nutartimi.
Nutarties nuorašas išsiunčiamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 360 straipsnio 5 ir 6 dalis. 5. Priėmęs nutartį patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą arba patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas kartu nustato nuteistajam probacijos sąlygas. 6. Nuteistajam, pateikusiam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso157 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutikimą, nustatoma intensyvi priežiūra, kitos probacijos sąlygos nustatomos atsižvelgiant į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir (ar) lygtinai paleidžiamo iš pataisos įstaigos nuteistojo kriminogeninius veiksnius. 9 straipsnis. 361 straipsnio pakeitimas Pakeisti 361 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė
arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.“10 straipsnis. 362 straipsnio pakeitimas Pakeisti 362 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį, dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo viešųjų darbų bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 351 straipsnį, dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 353 straipsnį, dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį , dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone pagal šio Kodekso 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais – bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 364 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Skundo padavimas sustabdo teismo nutarčių atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą konfiskuoti ir šio Kodekso 360 straipsnio 5 dalyje nurodytų nutarčių , kurių pagrindu nuteistasis turėtų būti lygtinai paleistas, vykdymą.“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 7 dalis, 4, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Klausimą dėl iki šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo paskirtos arešto bausmės, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, atlikimo tvarkos pakeitimo nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
,
SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36, 40 straipsniŲ pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
IR
ir uždaviniai: Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių
skaičius (21) Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra net mažesnis, nei daugumoje ES valstybių, todėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, skaičius dar labiau skiriasi nuo ES vidurkio. Tai lemia poreikį ieškoti teisinių nuteistųjų skaičiaus mažinimo sprendimo priemonių. ES valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau, nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje
Tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta, rodo ir tas faktas, kad Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę ( 51,5 proc. ) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažiau nuteistųjų, pavyzdžiui: Lenkijoje – 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje – 21,9 proc., Danijoje – 24,4 proc., Prancūzijoje – 25,9 proc., Anglijoje ir Velse – 30,2 proc., Vengrijoje – 33,7 proc., Estijoje – 37,2 proc. [1] Pažymėtina ir tai, kad nuo 2012 m., keičiant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), baudžiamoji politika buvo orientuojama tik į griežtesnes bausmes, išskyrus kai kurias išimtis. Pavyzdžiui:
praplėtus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo ribas, t. y. numačius galimybę šį institutą taikyti ir asmenis, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams [2] , pataisos įstaigose nuteistųjų skaičius gan ženkliai sumažėjo (asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sumažėjo net 46 proc.). Tačiau minėtas BK 75 str. pakeitimas 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo panaikintas [3] ir artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme, skaičius pataisos įstaigose tik didės.
asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio [4] . Už šį nusikaltimą arešto bausmė 2017 m. taikyta 475 asmenims. Per 2018 m. 9 mėn. policija nustatė 16 proc. daugiau asmenų, įtariamų kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu (per 2017 m. 9 mėn. buvo nustatyti 3057 tokie asmenys, o per 2018 m. 9 mėn. – 3542 [5] ).
[5] ). Pastebima ir asmenų, nuteistų trumpalaikėmis bausmėmis, skaičiaus didėjimo tendencija. Vien per 2017 m. tokių asmenų skaičius padidėjo apie 54 proc. Šio skaičiaus didėjimą taip pat lėmė minėti BK pakeitimai, numatantys baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio. Už šį nusikaltimą terminuotas laisvės atėmimas 2017 m. taikytas 189 asmenims [6] . Artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų trumpomis bausmės (iki 1 m.) skaičius, tik didės.
įstatymas Nr. XI-1425. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Ikiteisminio tyrimo institucijos, gavusios informaciją apie tokią veiką arba patys nustatę smurto artimoje aplinkoje įvykį, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai lėmė 30 kartų padidėjusį asmenų, atvykstančių atlikti arešto bausmės už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, skaičių (2010-2011 m. šią bausmę atlikdavo 18-20 asmenų, o 2017 m. – 567). Dideliam nuteistųjų skaičiui pataisos įstaigose Lietuvoje įtakos taip pat turi ir BK nustatytos bausmių keitimo taisyklės. Pavyzdžiui, viešieji darbai gali būti keičiami tik bauda arba areštu (BK 46 str. 7 d.); bauda gali būti keičiama tik areštu (BK 47 str. 8 d.); laisvės apribojimas gali būti keičiamas tik areštu (48 str. 10 d.). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, arešto bausmės atlikti papildomai į pataisos įstaigą atvyksta 600-700 nuteistųjų, t. y. apie 29 proc. nuo visų nuteistųjų, atvykstančių atlikti arešto bausmės, kas taip pat turi įtakos Lietuvos „lyderystei“ ES pagal kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų. Priemonės, turėjusios padėti mažinti įkalintųjų skaičių Lietuvoje:
BVK) 157 str.).
Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, r ealią terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvyksta atlikti apie 26 proc. mažiau nuteistųjų. Bet, net ir įvertinus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo praktiką, terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymas išlieka tarp 3 dažniausiai taikomų baudžiamosios atsakomybės formų (bauda skiriama apie 32,2 proc. nuteistųjų, laisvės apribojimas – 21,8 proc., terminuotas laisvės atėmimas – 18,2 proc. , areštas – 12,9 proc., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – 8,8 proc., viešieji darbai – 6,2 proc., laisvės atėmimas iki gyvos galvos – 0,02 proc.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas taip pat tik mažėja: 2013 m. nuo visų iš pataisos įstaigų paleistų asmenų skaičiaus, lygtinai paleisti nuteistieji sudarė apie 34,4 proc., 2014 m. – apie 31 proc., 2015 m. – apie 31 proc., 2016 m. – apie 30,2 proc., 2017 m. – apie 25,6 proc., per 2018 m. I pusmetį – apie 20,9 proc. Taigi, minėtos priemonės tik maža dalimi prisideda prie įkalintųjų skaičiaus mažinimo. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) savo vizitų ataskaitose Lietuvoje pažymi, kad turi būti didinamos įkalintų asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu galimybės. Nors BVK įtvirtina įvairių priemonių nuteistiesiems bendrauti su artimaisiais ne tik jiems būnant pataisos įstaigoje, bet ir trumpam iš jos išvykus (BVK 104, 130, 154 str.), tačiau daugelio šių teisių suteikimas iš esmės priklauso tik nuo pataisos įstaigos diskrecijos teisės leisti arba neleisti pasinaudoti minėtomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, praktikoje minėtos teisės nuteistiesiems suteikiamos pakankamai retai.
Teikiami projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą) numatytas priemones, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
pateiktas rekomendacijas. Teikiamų projektų tikslai:
su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas;
baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą. Projektų uždaviniai:
nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones;
aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo);
suderinti BK, BVK, B audžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) , Probacijos įstatymo (toliau – PĮ), Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – PPVĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius ir rengėjas
BK nenumato galimybės skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 42 str.). Pagal BK 46 str. 1 d. viešųjų darbų bausmė vykdoma tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, tačiau toks sutikimas turėtų būti gaunamas skiriant bausmę, kad teismui nereikėtų vėliau papildomai spręsti klausimo dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita, jei nuteistasis nesutinka vykdyti viešųjų darbų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. BK 46 str. 5 d. numatyta, kad asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turi skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems turėtų būti taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 46 str. 7 d., ir 47 str. numatyta, kad asmeniui, vengiančiam atlikti viešuosius darbus arba savo noru sumokėti baudą, šios bausmės keičiamos areštu, kai BK numato ir kitų, bausmių rūšių, į kurias pakeitus viešuosius darbus, galėtų būti pasiekti bausmių tikslai, asmens neizoliuojant nuo visuomenės (pvz., laisvės apribojimo bausmė). BK 48 str. 1 ir 2 d. numatytas sąrašas draudimų ir įpareigojimų, kurie gali būti skiriami laisvės apribojimu nuteistiems asmenims. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytais draudimais ir įpareigojimais.
BK 48 str. 9 d. numatyta, kad asmeniui dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti laisvės apribojimo bausmės, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turėtų skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 48 str. nenumato galimybės teismui pakeisti draudimus ir įpareigojimus laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims ar skirti papildomų draudimų ar įpareigojimų, jei vykdant šią bausmę paaiškėtų, kad kiti (ar papildomi) draudimai ir įpareigojimai darytų didesnę teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
BK 49 str. nustatyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Tačiau faktiškai asmenys tokią bausmę atlieka pataisos įstaigose ir papildomai steigti atskiras areštines būtų neracionalu. Be to, minėtame straipsnyje nustatyta, kad paskirtą iki 45 parų arešto bausmę nuteistajam gali būti leidžiama atlikti jo poilsio dienomis. Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan. Pagal BK 50 str. 3 d. ir 51 str. teismas turi nustatyti, kokioje pataisos įstaigoje (pataisos namuose, atviroje kolonijoje, kalėjime) nuteistasis turės atlikti bausmę, nors tai jau bausmės vykdymo aspektas, nustatytinas BVK.
Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, tik pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau BK numato ir kitų su įkalinimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų, kurios galėtų būti taikomos nuteistajam ir prisidėtų prie bausmės tikslų įgyvendinimo, nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažinimo, pvz., probacija – bausmės vykdymo atidėjimas. BK 67 str. nenumato galimybės kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 74 str. nustatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Tačiau pažymėtina, kad bausmė šiuo atveju skiriama ne pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, o baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo. BK 75 ir 92 str. nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą areštu nuteistiems asmenims, arba iš dalies atidėti terminuotą laisvės atėmimą. Be to, BK 75 str. numatytas sąrašas pareigų, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, atidedant jiems terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų pareigų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytomis.
Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK 243 str. numatyta atsakomybė tokiems asmenims yra perteklinė. BVK 18 str. numatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos. Tačiau šiame procese dalyvauja ir policija, vykdydama nuteistųjų viešųjų darbų bausme, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. Be to, 5 probacijos tarnybos buvo reorganizuotos į vieną tarnybą, tad atitinkamai tikslintinos ir kitos BVK nuostatos, kuriose šios tarnybos yra minimos. BVK 19 str. numatyta, kad policija kontroliuoja nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą, kai pagal BPK 342 str. laisvės apribojimą vykdanti institucija – probacijos tarnyba. BVK 20 ir 50 str. nustatyta, kad arešto bausmę vykdo areštinės, nors, kaip jau minėta dėl BK nuostatų, šią bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos. BVK 39 str. 1 d. ir
pateikimo vykdyti tvarkos nustatymas – BPK reguliavimo sritis. BVK 43 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija: nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas BVK nustatytas pareigas.
Tačiau vykdant viešųjų darbų bausmę, ją vykdančiai institucijai būtina turėti papildomų teisių, kad bausmės vykdymas būtų efektyvus, pavyzdžiui, teisę kviesti nuteistąjį atvykti, teisę gauti informaciją iš kitų įstaigų, organizacijų, teisę tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis, teisę lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose ir kt.. BVK 48 str. nustatytas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas kaip ir BVK 43 str. dėl probacijos tarnybos teisių ir jis, atsižvelgiant į paminėtas priežastis dėl BVK 43 str. 1 d., taip pat turėtų būti tikslinamas. BVK 44 str. numatyta, kad darbdavys turi pranešti bausmę vykdančiai institucijai apie teismo nuosprendžio gavimą dėl viešųjų darbų bausmės vykdymo nuteistajam. Tačiau, atsižvelgiant
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, darbdaviui teismo nuosprendis neturėtų būti teikiamas. Pagal BVK 51 str. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti suimami ir pristatomi į bausmės atlikimo vietą. Tik poilsio dienomis areštą atliekantys nuteistieji turi savarankiškai atvykti bausmės.
Pagal BVK 52 str. pirmą kartą arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi būti atskirai laikomi nuo nuteistųjų, anksčiau atlikusių arešto arba laisvės atėmimo bausmes, buvę ir esami politikai, teisėsaugos, teismų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta arešto bausmė; neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras. Dalies šių asmenų atskiras laikymas, pvz., pirmą kartą ir anksčiau jau atlikusių bausmę, yra netikslingas. BVK 53 str. nuteistųjų areštu pataisos priemonėmis įvardintos arešto bausmės atlikimo režimas ir socialinė reabilitacija. Iš esmės ši nuostata deklaratyvi, kadangi bausmės atlikimo režimas ir socialinės reabilitacijos vykdymas reglamentuotas kituose BVK straipsniuose (pvz., 54, 55, 56, 57 str.). BVK 54 ir 55 str. str. numatyta, kad nuteistiesiems areštu leidžiama turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, nors jie bausmę atlieka tik labai trumpą laiką. Taip pat minėtame straipsnyje numatytas pakankamai ilgas laikas tokių nuteistųjų laisvalaikiui, kas sumažina bausmės poveikį tokiems nuteistiesiems. BVK 58 ir 136 str. nustato, kokias funkcijas vykdo areštinės ir pataisos įstaigos psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini BVK reguliavimo sričiai. BVK 59 str. numato poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus. BVK 60 str. ir 61 str. nustato paskatinimo priemonių ir nuobaudų taikymo nuteistiesiems areštu tvarką. Kadangi arešto bausmė, kaip jau minėta, vykdoma labai trumpą laiką, šių priemonių taikymas nuteistojo elgesiui iš esmės poveikio neturi.
BVK 62 str. nustato, kad p ataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių pataisos įstaigų funkcijas ir kardomąjį kalinimą. Ši nuostata dalinai riboja galimybes efektyviai išnaudoti pataisos įstaigų patalpas ir racionaliai naudoti lėšas bausmių vykdymo sistemai išlaikyti. BVK 63 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos rūšį, kurioje bus atliekama bausmė, nuteistajam nustato teismas . BVK 64 str. nustato, kad didžiausią pataisos įstaigose laikomų asmenų skaičių turėtų nustatyti Teisingumo ministerija, kai už naujų pataisos įstaigų statybą, nuteistųjų paskirstymą po pataisos įstaigas yra atsakingas KD. BVK 69 str. gan abstrakčiai nurodyta, kada leidžiama nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą
Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste nepagrįstų ribojimų nuteistiesiems (nepriklausomai nuo jo elgesio) pasimatyti su artimaisiais prilygsta šių asmenų kankinimui, nurodytą teisinį reguliavimą būtina tobulinti, numatant teisę pasimatyti ir kalėjimo drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. BVK nenumato konkrečių sąlygų dėl nuteistųjų perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus ir perkeltųjų grąžinimo atgal į kalėjimą. Pagal BVK 90 str. a tvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 91 str. nustatyti bausmės atlikimo atviroje kolonijoje ypatumai, apribojantys tam tikras nuteistųjų teises, kurios galėtų prisidėti prie efektyvesnio bausmės vykdymo, pvz., nuteistieji praranda anksčiau turėta darbą, negali apsilankyti pas artimuosius, nors turi teisę parvykti į namus ir kt. Pagal BVK 92 str. nuostatas visi nuteistieji, net ir už bausmės atlikimo režimo pažeidimus drausmės grupėje esantys, turi teisė įsigyti maisto produktų, kitų daiktų. Pagal BVK 101 str. nuteistiesiems teisinė pagalba gali būti teikiama iš esmės tik advokatams lankantis pas nuteistuosius, kai tokia pagalba iš advokatų galėtų būti teikiama ir kitomis alternatyviomis priemonėmis (pvz., telefonu). Be to, nuteistųjų bendravimo su advokatais tvarką tikslinga suvienodinti su suimtiesiems nustatyta tvarka, pagal kurią skambučiai advokatams yra neribojami. BVK 104, 130 ir 154 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką (iki 3 parų) ar leisti atostogų metu parvykti į namus, suteikti teisę be sargybos (palydos) dienos metu išvykti iš pataisos įstaigos darbo, mokymosi ar dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse tikslais.
Kadangi šių teisių suteikimas priklauso tik nuo pataisos įstaigos vadovo valios, tikslinga nustatyti konkrečias sąlygas ir kriterijus, kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems minėtos teisės turėtų būti suteikiamos. BVK 110 str. nustatyta pareiga nuteistiesiems tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. Taip pat minėtame straipsnyje nustatyti draudimai nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, bet kokiu būdu įgyti ar perleisti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems asmenims. Iš esmės analogiška pareiga ir draudimai nustatyti ir suimtiesiems (SVĮ 32 str.). Už minėtų pareigų ir draudimų nevykdymą nuteistajam ir suimtajam taikomos nuobaudos, nustatytos BVK ir SVĮ, kai tuo pačiu metu gali būti taikomos ir administracinės nuobaudos (ANK 71, 115, 137, 485 str.). Pagal BVK 136 str. nuostatas, nuteistųjų socialinę reabilitaciją turi organizuoti pataisos įstaigos administracija, o valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi tik teisę dalyvauti šiame procese. Tačiau socialinės reabilitacijos organizavimo funkcija priskirtina KD, kaip metodinio vadovavimo pataisos įstaigoms centrui, pataisos įstaigos atsakingos už socialinės reabilitacijos tinkamą vykdymą.
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turi aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme, o ne laukti, kol minėtos organizacijos pasinaudos joms suteikta teise. Pagal BVK 1371
pagal BVK nuostatas nuteistasis gali būti perkeliamas ir į kitas įstaigas (pvz., atvirą koloniją). BVK 140 ir 141 str. nustatytos iš esmės abstrakčios sąlygos dėl nuteistųjų skatinamo: iniciatyvus ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropus darbas ir geri mokymosi rezultatai, kas sudaro prielaidas subjektyviai priimti sprendimus dėl skatinimo priemonių taikymo. Be to, šiame straipsnyje numatyta skatinimo priemonė – premija už geriausiu darbo rezultatus – praktikoje nenaudojama. BVK 142 str. numatyta galimybė skirti nuteistajam nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų, iš esmės už bet kokį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuobauda yra susijusi su didesniu nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymu, tokia nuobauda turėtų būti taikoma tik sistemingai arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Taip pat minėtame straipsnyje numatyta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. Tai pakankamai ilgas nuobaudos vykdymo laikas, kurios metu maksimaliai suvaržomos nuteistojo teisės ir laisvės, ypatingai bendravimas su artimaisiais, kas gali prisidėti prie neigiamo bausmės atlikimo efekto – nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais praradimo.
BVK 145 str. nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, laikomi po vieną, o jei nėra tokios galimybės, – po du. Tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigose vienviečių arba dviviečių kamerų tipo patalpų yra tik nedidelė dalis, todėl, laikant po vieną ar kelis nuteistuosius didesnėse kamerų tipo patalpose neracionaliai panaudojamos pataisos įstaigų patalpos. BVK 157-164 str. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos. Pagal jas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų pagal paminėtas sąlygas, š io instituto taikymas kasmet tik mažėja.
BVK 182 str. tik fragmentiškai reglamentuoja pagalbos iš pataisos įstaigų paleidžiamiems nuteistiesiems suteikimą, todėl, siekiant palengvinti nuteistųjų integracijos į visuomenę procesą, tikslinga aiškiai numatyti, kokius veiksmus pataisos įstaigos administracija turėtų atlikti, kad išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis valstybės ir savivaldybių įstaigose galėtų gauti tikslinę ir savalaikę socialinę pagalbą. SVĮ 2 str. nustatyta, kad tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė. Tačiau minėtame straipsnyje nenumatyta, kad tardymo izoliatoriais gali vykdyti ir pataisos įstaigų funkcijas, nors BVK 62 str. p ataisos įstaigoms yra suteikta teisė vykdyti kardomąjį kalinimą. SVĮ 6, 7, 8, 27, 36 str. minimos areštinės, kaip vykdančios arešto bausmę. Tačiau, kaip minėta, šią bausmę vykdo pataisos įstaigos. SVĮ 43 str. nustato, kokias funkcijas vykdo tardymo izoliatoriaus psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini SVĮ reguliavimo sričiai. PPVĮ 5 straipsnyje nustatytos šios pataisos pareigūnų pareigybės: direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, valdybos viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojo, poskyrio (grupės) viršininko, vyriausiojo specialisto, specialisto, jaunesniojo specialisto. PPVĮ nenumato, kas turėtų nustatyti KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūrą. Atsižvelgiant į vis daugiau atsirandančių galimybių naudotis informaciniais ištekliais, žinybiniais registrais, prisijungiant prie jų elektroninio ryšio priemonėmis, atitinkamai tikslintos ir pataisos pareigūnų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (PPVĮ, PĮ). PĮ numatyta, kad probaciją vykdo probacijos tarnybos, nors anksčiau veikusios 5 tarnybos šiuo metu yra reorganizuotos į vieną juridinį asmenį.
Taip pat šiame įstatyme tikslintini ir kiti pasikeitę juridinių asmenų pavadinimai (PĮ 6 str.). Kiti pakeitimai atliekami atsižvelgiant į BK ir BVK įstatymų projektuose numatytus pakeitimus, siekiant suderinti minėtų įstatymų nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Plėtojant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų vykdymą ir siekiant veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinti nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BK projektas) siūloma numatyti galimybę teismui:
bausme taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus. Kartu numatyti galimybę skirti nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 13 str.);
Kartu numatyti galimybę skirti nepilnamečiams, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 16 str.). Taip pat siūloma BK 55 str. nustatyti, kad a smeniui, pirmą kartą teisiamam už nusikaltimą, teismas paprastai skirtų su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, arba arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėtų, jei sankcijoje su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nenumatytos. Plėtojant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BVK projektas) siūloma keisti šio instituto taikymo tvarką nustatant, kad n uteistieji, atlikę didesnę bausmės dalį (3/4) būtų pataisos įstaigos lygtinai paleidžiami ir tęstų bausmės atlikimą laisvėje su intensyvia priežiūra ir prižiūrimi probacijos tarnybos (BVK projekto 63 str.). Pagal projekto nuostatas šis institutas nebūtų taikomas nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
Siekiant paskatinti nuteistuosius keisti savo elgesį, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai siūloma nustatyti, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galėtų būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Ar nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, o jos sprendimų teisėtumą – teismas. Atsižvelgiant į BVK nustatytą teisingą ir progresyvų bausmių atlikimo principą, atitinkamai siūloma BVK projekte nustatyti, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu padariusiam teisės pažeidimų, atliktinos bausmės dalis didėtų už teisės pažeidimą paskirtos nuobaudos atlikimo terminui ir trims mėnesiams po nuobaudos atlikimo. Tokia nuostata prisidėtų prie teisės pažeidimų pataisos įstaigose prevencijos ir kartu užtikrintų, kad lygtinai nebūtų paleidžiami nuteistieji, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų.
Skirtingai, nei pagal galiojančias sąlygas, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems taikytinas probacijos sąlygas siūloma nustatyti įstatyme (pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, lygtinai paleistiesiems pareigas nustato teismas). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – PĮ projektas) siūloma įtvirtinti šias pareigas lygtinai paleidžiamiesiems (PĮ projekto 15 str.): 1) laikytis intensyvios priežiūros sąlygų; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės ligas, 4) nesilankyti tam tikrose vietose, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir kt.. Tai pareigos, kurios labiausiai orientuotos į kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimą, o kartu ir laipsnišką asmens parengimą gyvenimui visuomenėje, intensyviai jį prižiūrint ir padedant jam integruotis į visuomenę. Be to, numatoma galimybė šias pareigas pakeisti, kitomis BK nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemonėmis), BK 75 str. nustatytomis pareigomis, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką lygtinai paleisto nuteistojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus (PĮ projekto 29 str.). Pažymėtina ir tai, kad PĮ projekte kartu siūloma nuteistojo parengimą probacijai pradėti dar iki jo paleidimo iš pataisos įstaigos (PĮ projekto 18 str.). Dar nuteistajam atliekant bausmę pataisos įstaigoje, jam būtų sudaromas individualus priežiūros planas, kuriame būtų numatytos jo tęstinės resocializacijos priemonės po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Priežiūra būtų pradedama tą pačią paleidimo iš pataisos įstaigos dieną, kai šiuo metu pradedama praėjus 3-7 d. po paleidimo ir dar apie 10 d. – nuo individualaus priežiūros plano sudarymo. Numačius paminėtas galimybes, tikimasi, kad:
nuteistieji bus siunčiami atlikti arešto bausmės (iki 50 proc. (1000 asmenų) gali sumažėti per metus į pataisos įstaigas atlikti arešto bausmės atvykstančių asmenų skaičius;
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas nuteistiesiems (iki 2 kartų);
atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose (iki 15 proc.)
išlaidos nuteistųjų išlaikymui (maitinimui, aprūpinimui būtiniausiais reikmenimis ir drabužiais, komunalinėms paslaugoms ir pan.) pataisos įstaigose, o lėšų ekonomiją bus galima panaudoti nuteistųjų resocializacijos ir priežiūros visuomenėje veiksmingumui didinti.
efektyvesnė nuteistųjų prižiūra visuomenėje ir jų resocializacija , kas atitinkamai sumažins vengiančių atlikti bausmę pasiuntimo į įkalinimo įstaigas ir jų nusikaltimų recidyvą. Kiti BK siūlomi pakeitimai:
keičiamoje 46 str. 1 d. siūloma numatyti, kad viešieji darbai skiriami, tik jei asmuo sutinka, kad papildomai teismui nereikėtų spręsti klausimo dėl bausmės pakeitimo, kai jau pateikus vykdyti nuosprendį asmuo atsisako atlikti tokią bausmę.
Dėl tų pačių motyvų, o taip pat siekiant suderinti sąvokų vartojimą su Socialinių paslaugų įstatyme vartojamomis sąvokomis siūlomi pakeitimai ir BK 67, 70, 74, 82 ir 85 str., reglamentuojančiuose auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių – nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir nemokamų darbų skyrimą;
areštą nuteistieji faktiškai atlieka pataisos įstaigoje, atitinkamai 5 str. siūloma patikslinti BK 49 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Taip pat minėtu straipsniu siūloma atsisakyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, kaip mažu efektyvumu pasižyminčio ir reikalaujančio neproporcingai didelių išlaidų, instituto;
pakeitimais siūloma atsisakyti teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę, šį klausimą paliekant reguliuoti specialiame įstatyme – BVK;
į tai, kad BK 46, 47 ir 48 str. nustatytos bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu keitimo griežtesnėmis bausmėmis taisyklės, atitinkamai siūloma patikslinti BK 243 str. nuostatas, kuriose numatyta papildomai baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK projekto 16 str.). Kiti BVK projekte siūlomi pakeitimai:
į tai, kad nuteistųjų viešaisiais darbais, kurių buvimo vieta nėra žinoma, paiešką vykdo policija, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 18 str.
į BK projekto pakeitimus dėl laisvės apribojimo bausmės, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 19 str. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra tik probacijos tarnyba (BPK 342 str.), atitinkamai BVK 19 str. siūloma atsisakyti nuostatų, dėl policijos kompetencijos laisvės apribojimo bausmės vykdyme.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad policija ir toliau nuteistojo elgesį turės galimybę kontroliuoti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais pagrindais, vykdant teisės pažeidimų prevenciją;
į tai, kad arešto bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos, atitinkamai siūloma atsisakyti BVK 20 str. nuostatos, kad šią bausmę vykdo areštinės ir atitinkamai patikslinti BVK 21 str. (BVK projekto 3 ir 4 str.);
į BVK 25 str. turinį, kuriame aptariamos ne tik baudos bausmės vengimo vykdyti pasekmės, atitinkamai siūloma tikslinti šio straipsnio pavadinimą (BVK projekto
nuostatomis, kuriose siūloma baudą keisti į laisvės apribojimo bausmę, jei nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti;
į tai, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti nustato BPK 342, atitinkamai siūloma patikslinti BVK 39 str.
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
Atitinkamai tikslinami ir kt. BVK straipsniai (BVK projekto 30–35, 46–50, 54, 55 str.);
Tai leis ne tik racionaliau panaudoti išteklius nuteistųjų priežiūrai, bet ir kryptingiau vykdyti nuteistųjų resocializaciją, ją orientuojant į visuomenei pavojingesnę nuteistųjų grupę;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turės aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme. Kartu minėtuose straipsniuose numatoma galimybė nevyriausybinėms organizacijoms, savanoriams kompensuoti su jų savanoriška veikla nuteistųjų socialinės reabilitacijos srityje susijusias išlaidas, kas, tikimasi prisidės prie šių asmenų įtraukimo į nuteistųjų socialinės reabilitacijos procesą;
str. siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 138 str., kuriame buvo reglamentuotos pataisos įstaigos administracijos padalinio – psichologinės tarnybos funkcijos, kadangi šiuos aspektus nustato pataisos įstaigos vadovas, tvirtindamas administracijos padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus.
Be to pažymėtina, kad su psichologine pagalba susijusios priemonės yra nustatytos BVK 137 str.;
Taip pat minėtu BVK projekto straipsniu siūloma atsisakyti kaip skatinimo priemonę taikyti nuteistųjų perkėlimą į švelnesnio režimo pataisos įstaigas, kadangi, kaip minėta, tokiam perkėlimui nustatomi atitinkami kriterijai (BVK projekto 26 ir 38 str.);
Be to, pažymėtina, kad siūloma panaikinti nuostata praktikoje nebuvo taikyta, o nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms BVK sudarytos palankesnės sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę (BVK 151 ir 153 str.);
BK projekte numatytą bausmės vykdymo atidėjimo taikymo iš dalies institutą, atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma papildyti BVK nuostatomis dėl iš dalies atidėtos bausmės vykdymo panaikinimo.
Iš dalies atidėtą bausmės vykdymą siūloma panaikinti, kai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padidėja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priimtų teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos teikimą.
Atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta teismui, t. y. duomenys apie nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, priežastis, dėl kurios nusikalstamo elgesio rizika padidėjo bausmės atlikimo metu, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat duomenis apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą;
paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė paslauga, pataisos įstaigos turi bendradarbiauti su savivaldybe, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga teiktų savivaldybei, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką ir jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, nuteistajam reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą reikalingą pagalbą;
BVK projekto straipsniais suderinamos BVK nuostatos su BVK projekte siūlomais pakeitimais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, PĮ projektu ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36,
(toliau – SVĮ projektas) suderinamos BPK, PĮ ir SVĮ nuostatos su BK ir BVK projektų nuostatomis. Kartu minėtuose projektuose:
gauti duomenis ne tik iš įvairių institucijų ir įstaigų, bet ir valstybės informacinių išteklių, žinybinių registrų. Papildomai PPVĮ siūloma užpildyti įstatymų spragą ir nustatyti teisinius santykius, susijusius su KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūros tvirtinimu;
ANK), SVĮ projekto 11 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus suimtiesiems;
pareigūnų veiklos įstatymo Nr.
XIII-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma PPVĮ 5 straipsnį, kuriame nustatytas pataisos pareigūnų pareigybių sąrašas, pripažinti netekusiu galios, kadangi toks pareigybių sąrašas yra nustatytas Vidaus tarnybos statute. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Galima visuomenės, ypatingai asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, neigiama reakcija dėl plečiamų galimybių taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas, plečiamo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymo galimybių. Todėl projektuose numatytas kompleksas priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tiek visuomenės apsaugą nuo galimų naujų nuteistųjų teisės pažeidimų, tiek nukentėjusių asmenų apsaugą ir žalos jiems atlyginimą: pvz., numatyta, kad nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, neišvengtų visos laisvės atėmimo bausmės – t. y. dalį bausmės turės atlikti nedelsiant, o dėl likusios bausmės dalies tolesnio atlikimo būtų sprendžiama tik įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu.
Taip pat numatytas kompleksas priemonių veiksmingesnei nuteistųjų resocializacijai (pvz., elgesio pataisos programų vykdymas) ir elgesio kontrolei (pvz., nuteistųjų intensyvi priežiūra). 6. K okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas individualizuoti baudžiamosios atsakomybę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. K aip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Projektai teikiami kompleksiškai, todėl papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir KD direktorius iki atitinkamų projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pažymėtina, kad įgyvendinus projektuos nustatytas priemones, tikimasi kad padažnėtų alternatyvių laisvės atėmimui baudžiamosios atsakomybės formų, bausmių bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas, kas lems nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažėjimą. Vien arešto bausme nuteistų asmenų skaičiaus sumažėjimo pataisos įstaigose tikimasi iki 50 proc. (apie 150 nuteistųjų), o terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų – iki 15 proc. (iki 700 asmenų). Per vieną dieną vieno nuteistojo pataisos įstaigoje mitybai, medikamentams, aprangai ir patalynei, komunalinėms paslaugoms, spaudiniams, kitoms prekėms yra išleidžiama apie 4,6 euro, o per metus – apie 1680 eurų. Pataisos įstaigose sumažėjus nuteistųjų iki 850, atitinkamai per vienerius metus būtų sutaupoma apie 1428 tūkst. eurų, o per trejus metus – apie 4284 tūkst. eurų . Taip pat pagal projektus dalis nuteistųjų bus perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus.
Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji savarankiškai rūpinasi maistu, drabužiais ir avalyne, medicinos pasaugos jiems teikiamos visuomenės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paminėtoms reikmėms pataisos namuose per vieną dieną išleidžiama 2,65 euro vienam nuteistajam. 100 proc. užpildžius pusiaukelės namuose ir atviroje kolonijoje laisvas vietas, per vienerius metus gali būti sutaupoma iki 120,9 tūkst. eurų, o per trejus metus – iki 362,7 tūkst. eurų. Lėšų ekonomija būtų naudojama:
intensyviai priežiūrai vykdyti įsigijimui. Preliminariai numatoma, kad asmenų, kuriems vienu metu bus taikomas elektroninis stebėjimas, skaičius per kelerius metus gali išaugti iki 3100. Kalėjimų departamentas turi įrangą, su kuria gali intensyvią priežiūrą vykdyti 125 asmenis (šiuo metu intensyvi priežiūra vykdoma
stebėjimo prietaisų, o 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšomis yra planuojama įsigyti papildomai apie 300–500 elektroninių stebėjimo prietaisų. Papildomai dar reikia įsigyti apie 2475–2675 vnt. elektroninių stebėjimo prietaisų. Šie prietaisai būtų įsigyjami palaipsniui, priklausomai nuo asmenų, kuriems būtų skiriamas elektroninis stebėjimas, skaičiaus didėjimo. 2. Papildomų pareigybių, skirtų nuteistųjų probacijai vykdyti, steigimui ir Lietuvos probacijos tarnybos materialiniam aprūpinimui. Tikėtina, kad Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų skaičiaus po įstatymų projektų paketo įsigaliojimo didės palaipsniui iki 1300. Todėl papildomai gali reikėti įsteigti iki 40 etatų (statutinių valstybės tarnautojų) ir papildomai per vienerius metus jų išlaikymui skirti 875,2 tūkst. eurų, o per 3 trejus metus – apie 2625,6 tūkst. eurų.
Taip pat reikės ir papildomai probacijos tarnybą aprūpinti transporto priemonėmis (apie 16 vnt.). Tam vieneriems metams papildomai gali reikėti iki 76,8 tūkst. eurų, o 3 trejiems metams – iki 230,4 tūkst. eurų. 3. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo optimizavimui, t. y. darbuotojų, vykdančių nuteistųjų dinaminę priežiūrą, socialinių darbuotojų ir psichologų pareigybių skaičiui didinti, pataisos įstaigų pritaikymui vykdyti atvirosios kolonijos funkcijas, nuteistųjų užimtumo priemonių organizavimui ir kt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Lietuvos tesiės institutas išsakė abejones dėl nuteistųjų intensyvios priežiūros (elektroninio monitoringo), kurios metu naudojamos asmenų elektroninio stebėjimo priemonės, plėtojimo tikslingumo ir proporcingumo jų teisių atžvilgiu. Vertinant pateiktus šiuos pastebėjimus, pažymėtina, kad nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [7] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitorigą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina.
Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo 85 iki 95 proc. nuteistųjų sėkmingai baigia elektroninio stebėjimo programą [8] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie
elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: baudžiamasis kodeksas, baudžiamoji atsakomybė, baudžiamoji teisė, lygtinis paleidimas, nusikalstama veikla, teisės kodeksas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. [1] Europos Tarybos Bausmių taikymo ir vykdymo statistikos ataskaita SPACE I, Lentelė Nr. 7.2., 2016, p. 94. Prieiga per internetą: http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE-I-2016-Final-Report-180315.pdf [2] 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 39, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 [3] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 64, 681 , 682 , 71, 75, 902, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1554 [4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1871 [5] https://www.ird.lt/lt/paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1/view_item_datasource?id=7473&datasource=28088 [6] Teismų veiklos apžvalga. 2017 m. http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2018/04/galutine-ataskaita-10.pdf [7] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [8] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf
364
ĮSTATYMO projekto
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl arešto atlikimo poilsio dienomis. Kaip minėta išvadoje dėl kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172, keltina prielaida, kad galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis atsisakymas BK daliai nuteistųjų gali reikšti darbo vietos praradimą, o kartu ir naują paskatą toliau pažeidinėti įstatymus ir (ar) nusikalsti. Pastaroji aplinkybė galimai nėra suderinta su bausmės paskirtimi ir baudžiamosios teisės individualiosios prevencijos funkcija – taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų . Atitinkama pastaba taip pat teiktina dėl projekto 5 ir 10 straipsnių. 2. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 339 straipsnis, jame numatant sąlygas dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies . Tačiau pasiremiant išvadoje dėl kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172 išdėstytais argumentais, atitinkamam institutui trūksta pagrįstumo. Neatsižvelgus į šią pastabą, ir įteisinus bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies institutą baudžiamojoje teisėje, turėtų būti keičiamas BPK 339 straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 7 straipsniu keičiamo BPK 358 straipsnio. 3.
antrajame sakinyje („Kai bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, taip pat nurodoma, kokią bausmės dalį turi nuteistasis atlikti nedelsdamas, kai įsiteisės nuosprendis“) vietoje prieveiksmio „taip pat“ rašytinas žodis
„papildomai“; žodis „turi“ rašytinas po žodžio „nuteistasis“; o pusdalyvis
„nedelsdamas“ keistinas į padalyvį „nedelsiant“. 4. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 339 straipsnio 3 dalies
antrajame sakinyje po žodžių „<...> terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos“ įrašytinas žodis „dienos“. 5. Teikiamo projekto 7 straipsniu pakeistas BPK 358 straipsnio pavadinimas
yra nelogiškas ir prieštaringas, dėl to turi būti koreguojamas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalių. 6. Projekto 11 straipsniu keičiamoje BPK 364 straipsnio 4 dalyje žodžiai „pagal kurias“ keistini į žodžius „kurių pagrindu“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
364 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2019-06-14 Nr. XIIIP-3174(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 IR
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Rimvydas Laukis; Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Bernotienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys; LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška;
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu siekiama pripažinti netekusia galios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl arešto atlikimo poilsio dienomis. Kaip minėta išvadoje dėl kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172, keltina prielaida, kad galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis atsisakymas BK daliai nuteistųjų gali reikšti darbo vietos praradimą, o kartu ir naują paskatą toliau pažeidinėti įstatymus ir (ar) nusikalsti. Pastaroji aplinkybė galimai nėra suderinta su bausmės paskirtimi ir baudžiamosios teisės individualiosios prevencijos funkcija – taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų
projekto 5 ir 10 straipsnių. Pritarti
2 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 339 straipsnis, jame numatant sąlygas dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies . Tačiau pasiremiant išvadoje dėl kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172 išdėstytais argumentais, atitinkamam institutui trūksta pagrįstumo. Neatsižvelgus į šią pastabą, ir įteisinus bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies institutą baudžiamojoje teisėje, turėtų būti keičiamas BPK 339 straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 7 straipsniu keičiamo BPK 358 straipsnio. Pritarti
2 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 339 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje („Kai bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, taip pat nurodoma, kokią bausmės dalį turi nuteistasis atlikti nedelsdamas, kai įsiteisės nuosprendis“) vietoje prieveiksmio „taip pat“ rašytinas žodis „papildomai“; žodis „turi“ rašytinas po žodžio
„nuteistasis“; o pusdalyvis „nedelsdamas“ keistinas į padalyvį „nedelsiant“. Pritarti
4.
2 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 339 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „<...> terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
7 Teikiamo projekto 7 straipsniu pakeistas BPK 358 straipsnio pavadinimas – „Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymas“ yra nelogiškas ir prieštaringas, dėl to turi būti koreguojamas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalių. Diskutuotina
11 Projekto 11 straipsniu keičiamoje BPK
pagrindu“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
3174 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei svarstyti jį kartu su įstatymo projektu
3251 , kuriuo taip pat keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnis. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Valerijus Simulik Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808
DĖL
339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 IR
ĮSTATYMO projekto
2019-06-05
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Rimvydas Laukis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 02-271 Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu siekiama pripažinti netekusia galios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl arešto atlikimo poilsio dienomis. Kaip minėta išvadoje dėl kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172, keltina prielaida, kad galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis atsisakymas BK daliai nuteistųjų gali reikšti darbo vietos praradimą, o kartu ir naują paskatą toliau pažeidinėti įstatymus ir
(ar) nusikalsti. Pastaroji aplinkybė galimai nėra suderinta su bausmės paskirtimi ir baudžiamosios teisės individualiosios prevencijos funkcija – taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų .
Atitinkama pastaba taip pat teiktina dėl projekto 5 ir 10 straipsnių. Nepritarti Susijusiame BK projekte XIIIP-3172 atsisakyta arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, ši nuostata Komiteto patobulintame BK projekte-2 paliekama, taigi BPK suderinta su BK pakeitimais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 02-272 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 339 straipsnis, jame numatant sąlygas dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies . Tačiau pasiremiant išvadoje dėl kartu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3172 išdėstytais argumentais, atitinkamam institutui trūksta pagrįstumo. Neatsižvelgus į šią pastabą, ir įteisinus bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies institutą baudžiamojoje teisėje, turėtų būti keičiamas BPK 339 straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 7 straipsniu keičiamo BPK 358 straipsnio. Nepritarti Susijusiame BK projekte XIIIP-3172 siūlomas bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies institutas, ši nuostata Komiteto patobulintame BK projekte-XIIIP-3172(2) paliekama, taigi svarstomas BPK projektas suderintas su BK pakeitimais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 02-272 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas BPK 339 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje („Kai bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, taip pat nurodoma, kokią bausmės dalį turi nuteistasis atlikti nedelsdamas, kai įsiteisės nuosprendis“) vietoje prieveiksmio „taip pat“ rašytinas žodis „papildomai“; žodis „turi“ rašytinas po žodžio „nuteistasis“; o pusdalyvis „nedelsdamas“ keistinas į padalyvį „nedelsiant“. Pritarti4 .
4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 02-272 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 339 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių
„<...> terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš
pataisos įstaigos“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 02-277 Teikiamo projekto 7 straipsniu pakeistas BPK 358 straipsnio pavadinimas – „Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymas“ yra nelogiškas ir prieštaringas, dėl to turi būti koreguojamas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 02-2711 Projekto 11 straipsniu keičiamoje BPK 364 straipsnio 4 dalyje žodžiai „pagal kurias“ keistini į žodžius „kurių pagrindu“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13, 2019-03-20 * Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau - profesinė sąjunga), susipažinusi su siūlomais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Bausmių vykdymo, Baudžiamojo proceso kodeksų ir Probacijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakulinių projektais ir atsižvelgdama į tai, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, kurie yra aktualūs Lietuvos probacijos tarnybai (toliau - LPT) ir kurie yra susiję su LPT vykdoma veikla, liks daug neišspręstų problemų, kurių nesprendžiant susidarys labai sudėtinga situacija ir kils rizika, kad bus neužtikrintas visuomenės saugumas dėl nepakankamos teistų asmenų priežiūros, kontrolės ir resocializacijos procesų, 2018-12-10 raštu Nr. 4-287 „Dėl Teisės aktu projektų“ (kopija pridedama) pateikė Teisingumo ministerijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo pasiūlymus ir pastabas dėl nurodytų teisės aktų.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2019-04-09 * Pritariant teikiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3172 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3172), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau – Projektas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3174 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3174) , Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3175 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3175), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir
(toliau – Projektas XIIIP-3176) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3177 (toliau – Projektas Nr.
siekiui švelninti baudžiamąją politiką išplečiant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą, pagal kompetenciją teikiamos šios pastabos <...> ( BK projektui XIIIP-3172). Pažymėtina, kad šios pastabos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. 5. Dėl Projektų Nr. 3174–3177 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
apeliacinis teismas 2019-04-04 * Atsakydami j Jūsų 2019-03-26 raštą Nr. S-2019-1706, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3172-3177 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso , Probacijos įstatymo, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Pataisos pareigūnų veikos įstatymo pakeitimų įstatymų projektai), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame,
departamentas 2019-04-09 * Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos , išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3172, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3173, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3174 , Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3175, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3176, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3177, informuoja, kad pasiūlymų, pastabų dėl minėtų projektų neturi. Atsižvelgti
administracija 2019-04-10 * Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), išnagrinėjusi pastaboms ir pasiūlymams pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIIP -3172-3177, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) pakeitimo įstatymo projektą (toliau - B V K projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BPK projektas), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. X I-1860 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Probacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. X III-1387 4 ir
projektą (toliau - Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas), (toliau - projektai) pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių .
Pažymėtina, kad teikiama nuomonė, atsižvelgiant į jos reikšmę teismams, buvo suderinta su Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų vertinimo komitetu. Įvertinus teikiam ų projektų nuostatas, matyti, kad šiais projektais siekiama įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) nevienkartinės rekomendacijas Lietuvai, taip pat kad projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę
ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą . Administracija iš esmės pritaria projektų siekiui švelninti baudžiamąją politiką ir mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat projektų tikslams išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) platesnio taikymo prielaidas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstam ų veikų recidyvą.
Taip pat pritartina šių projektų uždaviniams sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones; įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo); tarpusavyje suderinti keičiamų įstatymų nuostatas<...>. Probacijos įstatymo projektui, Suėmimo vykdymo įstatymo projektui ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pastabų Administracija neturi. Administracija taip pat pritaria Lietuvos
projekto, BVK projekto, BPK projekto ir Probacijos įstatymo projekto. Atsižvelgti
administracija 2019-04-10 * Teisėjų tarybos pozicija dėl projektų derinimo etape (Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 3 6 P -13
taip pat buvo pastebėta, kad dėl BVK projektu siūlomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ir kitų klausimų sprendimo perdavimo kitoms institucijoms, nei teismai, gali būti reikalinga ir platesnė diskusija. Nepritarti Lygtinio paleidimo taikymas per 10 m. sumažėjo kelis kartus.
Pagrindinės tokio mažėjimo priežastys: Lygtinio paleidimo taikyme dalyvauja 2 subjektai: Lygtinio paleidimo komisija ir teismas. Komisija nagrinėja nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vertina nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu, jiems taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir priima sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo tikslingumo. Tik teismui patvirtinus Komisijos sprendimą, nuteistasis paleidžiamas lygtinai. Tačiau teismai Lygtinio paleidimo komisijų atliekamą darbą vertina atsargiai ir nepatikliai, iš naujo vertina visas aplinkybes, kurias vertino minėtos komisijos ir patvirtina tik apie 48 proc. komisijų sprendimų. Nesiėmus priemonių keisti situacijos, kalinių skaičius įkalinimo įstaigose nemažės. 6. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 1, 7 Be to, siūlytina sistemiškai peržiūrėti BPK projektą (pavyzdžiui, jo
, kuriais keičiami BPK 309 ir 358 straipsniai), įvertinant tai, kad BK projektu yra siūloma numatyti galimybę atidėti ne vien laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmės vykdymą, taip pat ir tai, kad BK projektu šalia laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra siūloma numatyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą iš dalie s. Nepritarti BPK pakeitimai atitinka kartu svarstomus BK siūlomus pakeitimus. 7. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 * Probacijos įstatymo projektui, Suėmimo vykdymo įstatymo projektui ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pastabų Administracija neturi. Administracija taip pat pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl BK projekto, BVK projekto,
ir Probacijos įstatymo projekto. Atsižvelgti
institutas 2019-04-10 * Išnagrinėję Jūsų rašte nurodytus Įstatymų projektus, teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus.
Palaikome projekto rengėjų keliamą tikslą mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje ir daugelį projektu teikiamų nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu). Kita vertus, turime abejonių, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo ir užsibrėžtų tikslų, kaip to tikisi projekto autoriai. Atsižvelgti
prokuratūra 2019-04-11
<...>
projektų
-3173–
kompetenciją neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui XIIIP- 3174 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei svarstyti jį kartu su įstatymo projektu
3251 , kuriuo taip pat keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnis. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas - 2. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3174(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė