Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija
1Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos tarnyba . 2. Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. 2. 3. Probacijos tarnybas tarnybą steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija
1Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos tarnyba . 2. Policija , neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką . 3. Probacijos tarnybų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarką nustato teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministras.
“ 3 straipsnis. 20 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Arešto bausmę vykdanti institucija
1Arešto bausmę vykdo areštinės. 2. Areštines steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 21 straipsnis. Arešto, Terminuoto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija
1Arešto, Terminuoto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos . 2.
2Pataisos įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.“ 5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vengimo vykdyti baudos bausmę Baudos bausmės nevykdymo pasekmės
1Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso
47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. 2. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu laisvės apribojimu . 3. Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.“ 6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžia ir vieta
1Teismas, paskyręs viešųjų darbų bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje probacijos tarnyboje dienos. 2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.“ 7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką.
Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija
tarnybos teisės ir pareigos, vykdant viešųjų darbų bausmę
bausmę vykdanti institucija: nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas šio Kodekso nustatytas pareigas. 2. Kai nuteistajam, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nustatomas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba jis sulaukia valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, arba nuteistoji moteris išeina nėštumo ir gimdymo atostogų, arba nuteistasis dėl kitų objektyvių priežasčių nebegali atlikti paskirtų viešųjų darbų, bausmę vykdanti institucija kreipiasi su teikimu į apylinkės teismą dėl jo atleidimo nuo šios bausmės. 1.
viešųjų darbų bausmę probacijos tarnyba turi teisę:
1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą;
organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;
3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;
4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;
5) lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose. 2. Probacijos tarnyba gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų teisių. 3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę probacijos tarnyba privalo:
1) motyvuoti ir skatinti nuteistuosius atlikti viešuosius darbus;
2) bendradarbiauti su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;
3) tikrinti, kaip nuteistasis atlieka viešuosius darbus ir kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, vykdo šiame Kodekse nustatytas pareigas;
4) Baudžiamojo kodekso ir šio Kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl nuteistojo viešųjų darbų bausme atleidimo nuo bausmės arba šios bausmės pakeitimo kita bausme, viešųjų darbų laiko pratęsimo;
5) teikti informaciją nuteistiesiems apie bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas;
6) užtikrinti informacijos apie nuteistąjį konfidencialumą;
7) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas. “
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
Darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigos Darbdavys, pas kurį atliekama viešųjų darbų bausmė, privalo:
1) kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu;
2) pranešti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai probacijos tarnybai apie nuosprendžio nuorašo gavimą, apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie nuteistųjų susirgimus laikinąjį nedarbingumą , sužalojimą ir mirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes;
3) tvarkyti nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai probacijos tarnybai ;
4) laikytis šio Kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir kitų šio Kodekso nustatytų pareigų atlikti kitas šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir su probacijos tarnyba sudarytoje sutartyje nustatytas pareigas .“ 10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia
1Teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje probacijos tarnyboje dienos. 2. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir įpareigojimų vykdymą tvarka.
“ 11 straipsnis. Kodekso papildymas 461 straipsniu Papildyti Kodeksą 461 straipsniu:
„46 1 straipsnis. Nuteistojo, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmės, pareigos ir draudimai jam 1.
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. 2. Nuteistajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. “
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo
sąlygos
1Nuteistasis,
kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. 2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. 1.
penkias darbo dienas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra, nuorašo gavimo probacijos tarnyboje, nuteistajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo nustatytoje nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama įranga elektroniniam stebėjimui vykdyti, taip pat nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su šio elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Jei nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą. 2. Intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo gali būti nuimamas šiais atvejais:
1) elektroninio stebėjimo įtaisas trukdo nuteistajam teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) esant būtinybei reikia pakeisti jį kitu dėl dėvimo elektroninio stebėjimo įtaiso gedimo;
3) nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 3. Elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo nuimamas paskutinę intensyvios priežiūros vykdymo dieną. 4. Intensyvios priežiūros sąlygų laikymosi kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius. 5. Kai nuteistasis laisvės apribojimu yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali vykdyti probacijos tarnyba ar kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų vykdomose programose susimoka pats nuteistasis. 6.
nuteistasis laisvės apribojimo bausme teismo yra įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą taikomos šio Kodekso 39 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių ir 44 straipsnio nuostatos. 3. 7. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija probacijos tarnyba , kiek tai įmanoma, atsižvelgdama į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 8. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) paskirtų įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. 4. 9. Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutraukti, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta). “
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija
vykdant laisvės apribojimo bausmę
apribojimo bausmę vykdanti institucija: kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; vykdo kitas šio Kodekso nustatytas pareigas.
Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką ir kontroliuoja nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos direktoriaus nutarimu nuteistajam nustatytų draudimų laikymasis ir (ar) paskirtų įpareigojimų vykdymas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus nustatyta tvarka gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. 2. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat padėti nuteistiesiems spręsti jų asmenines ir socialines problemas. 1. Vykdydama laisvės apribojimo bausmę probacijos tarnyba, be šio Kodekso 43 straipsnio
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) lankytis nuteistojo laisvės apribojimo bausme gyvenamojoje vietoje, nemokamų darbų atlikimo vietose;
2) Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistajam laisvės apribojimo bausme teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis;
3) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekami nemokami darbai, įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitais asmenimis, kurie vykdo elgesio pataisos programas. 2.
2Vykdydama laisvės apribojimo bausmę probacijos tarnyba privalo:
1) tikrinti, kaip nuteistasis laisvės apribojimo bausme vykdo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus, laikosi intensyvios priežiūros sąlygų ir nustatytų draudimų;
2) tikrinti, kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai, vykdo šiame Kodekse nustatytas pareigas;
3) Baudžiamojo kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo atlikimo sąlygų pakeitimo ar bausmės pakeitimo kita bausme;
4) atlikti šio Kodekso 43 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.
“ 14 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Arešto bausmės atlikimo vieta
1Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse pataisos įstaigoje . 2. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje pataisos įstaigoje . Perkelti nuteistąjį atlikti areštą arešto iš vienos areštinės pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje areštinėje pataisos įstaigoje . Nuteistųjų perkėlimo iš vienos areštinės pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Areštinių teisingumo ministro tvirtinamos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) . Jas tvirtina Teisingumo ministerija.
“ 15 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, siuntimas pristatymas ir savarankiškas atvykimas į areštines pataisos įstaigas
1Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas , kai vykdomas suėmimas , ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami . 2.
vietą Iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba). 3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. 4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. 5. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. “
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
paskirta arešto bausmė, izoliuotas arba atskiras laikymas
Arešto bausmę atliekantys vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai , asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė , taip pat nuo nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes .
Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų , atliekančių arešto bausmę, taip pat laikomi : asmenys, jau kartą atlikę arešto arba laisvės atėmimo bausmes; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems kurie pirmą kartą paskirta atlieka arešto bausmė bausmę ; neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras . 2. Areštinės Pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu izoliuoti nuo kitų nuteistųjų gali būti laikomi ir kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji.“ 17 straipsnis. 53 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 53 straipsnį. 53 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės Nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės yra arešto bausmės atlikimo režimas bei socialinė reabilitacija. 18 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Režimas areštinėse Arešto bausmės vykdymo režimas
1Režimas – tai diferencijuotų arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai režimo areštinėse reikalavimai yra šie:
būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų dinaminė priežiūra; reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdytų savo pareigas ir laikytųsi dienotvarkės . 2. Atlikdami areštą, nuteistieji dėvi nuosavus drabužius, arešto Arešto metu daroma nuteistųjų asmens krata.
Nuteistųjų asmens kratą daro tos pačios lyties asmenys. 3. Areštinėse nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės Nuteistieji, atlikdami arešto bausmę, gali turėti savo baudžiamosios bylos medžiagą, laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Kitų savų daiktų nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę, turėti draudžiama. 4. Į areštinę įeinantys ir iš jos išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, teisėjus, tikrinami Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat tikrinamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į areštinę įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai. Asmenų lankymosi areštinėse tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 5. 4. Areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Pas nuteistuosius, atliekančius arešto bausmę, Rasti rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti Kiti rasti daiktai , kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Areštinių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami.
atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), laisvalaikio (ne trumpesnis kaip dvi valandos), pasivaikščiojimo , užimtumo darbine ar kita prasminga veikla ir socialinės reabilitacijos laikas. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkę nustato areštinės pataisos įstaigos direktorius įsakymu. 7. 6. Areštinių bei jose atliekančių bausmę asmenų apsaugą vykdo šių įstaigų pareigūnai. Apsaugai Vykdant arešto bausmę gali būti naudojamos šio Kodekso 114 straipsnio 2 ir 3 dalyse , 118 ir 119 straipsniuose nustatytos priemonės. 8. Režimui areštinėse užtikrinti gali būti naudojamos šio Kodekso 118 ir 119 straipsniuose nustatytos priemonės. “
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos
–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą. Į šią sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Šioje dalyje nurodyta apsipirkimo suma neribojama krūtimi maitinančioms motinoms. 2. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų.
Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu pakartotinai pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka arba už trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda , kiti nuteistojo trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas.
Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Skambinimo telefonu, Pasimatymų pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 3. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį, taip pat teisę gauti smulkiųjų paketų. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys
nuteistiesiems tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaiga aprūpina areštą atliekančius nuteistuosius, pageidaujančius kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais, vokais, pašto ženklais, rašymo priemonėmis ir popieriumi arba sudaro sąlygas į šias institucijas kreiptis elektroninio ryšio priemonėmis. 4.
turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – ne trumpiau kaip dvi valandas pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai vyksta laikantis šio Kodekso 52 ir 103 straipsniuose nustatytų reikalavimų. 5. Areštą atliekantys nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, jos išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Areštinės direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Išvykų į namus tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 6. 5. Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, artimieji giminaičiai
3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nuteistųjų Areštą atliekančių nuteistųjų darbas areštinėse
gali dirbti, jei areštinės pataisos įstaigos administracija pasiūlo darbą ir nuteistasis sutinka. Dirbantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 128 straipsnio 1–5 dalių, 129 straipsnio, 131 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 132 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių taisyklės, nustatytos pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. 2.
Pataisos įstaigos administracija turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į areštinės pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir darbas neturi trukti ilgiau kaip tris valandas per dieną.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės Kalėjimų departamentas, vykdo – pataisos įstaigų administracija , įtraukdama į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius . Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. 3. Areštą atliekančių nuteistųjų dalyvavimas socialinėje reabilitacijoje skatinamas, į tai atsižvelgiama skiriant paskatinimo priemones arba nuobaudas. 4. 3. Areštą atliekančių nuteistųjų (išskyrus nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis ugdymas , ir profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos neorganizuojamas neorganizuojami .
Areštą atliekančių nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas areštinėse organizuojamas šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiais galios 58, 59, 60 ir 61 straipsnius. 58 straipsnis. Areštinės psichologinė tarnyba Areštinės psichologinė tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) tiria areštą atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės administracijai dėl socialinės reabilitacijos priemonių;
2) konsultuoja areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais;
3) teikia nuteistiesiems psichologinę pagalbą, taip pat atlieka individualią ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją ir įgyvendina kitas socialinės reabilitacijos priemones. 59 straipsnis. Poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai
nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, po nuosprendžio paskelbimo ir jo pareigų bei teisių išaiškinimo paleidžiamas iš suėmimo. 2. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. 3.
dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. 4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. 5. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. 60 straipsnis. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonė ir nuobaudos
elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda. 2. Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas;
3) draudimas iki penkiolikos parų apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);
4) perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki dešimt parų, o nepilnamečiams – iki penkių parų;
5) poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas įprastine tvarka atliekamu areštu. 3. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą nuobaudą skiria apylinkės teismas areštinės direktoriaus teikimu. 4. Areštą atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, ją atlieka šio Kodekso 144 straipsnyje nustatyta tvarka. 61 straipsnis. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka
atliekantiems nuteistiesiems skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones ir nuobaudas nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 4. Kaip paskatinimas pasivaikščiojimo laikas gali būti pailgintas ne daugiau kaip dvidešimt dienų. 5.
nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis areštą atliekantis nuteistasis padarė pažeidimą, į paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių skaičių ir pobūdį, taip pat nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo esmės. Skiriant nuobaudas, turi būti atsižvelgta į nuteistojo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 6. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – ne vėliau kaip per dešimt parų nuo dienos, kurią tyrimas baigtas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat arba ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. 7. Areštą atliekantis nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti ją aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas paskirtą nuobaudą sušvelnina arba panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. 8. Jeigu per vieną mėnesį po nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nuobaudų neturi. 9. Apie paskatinimo priemonės ar nuobaudos skyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. 23 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys
vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. 2.
2Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių kelias ar visas , nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pataisos įstaigų rūšių , pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas .“ 24 straipsnis. 63 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnį. 63 straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso
64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Didžiausias pataisos įstaigoje laikomų nuteistųjų skaičius Didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius . Jas tvirtina Teisingumo ministerija.
“ 26 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas
1Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti toliau atlikti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima , jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. 2. Nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos namų paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kuriame nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės;
2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu tokia rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;
5) jie nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. 3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7 , ir8 ir 10 punktuose nustatytas teises.
Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos, kurioje veikia pusiaukelės namai, direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus. 4. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namų lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti perkelti į atvirą koloniją, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu tokia rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
3) jie nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. 45 . Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius , o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir
. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą , taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.“
Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atskirose pataisos įstaigose , arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu. “
71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose išskyrus nurodytus šio Kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje .“
29 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių ;
2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. 2. Drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus .“ 30 straipsnis. X skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti Kodekso X skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS NEPILNAMEČIŲ PATAISOS NAMAI NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO YPATUMAI “. 31 straipsnis. 77 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 77 straipsnį. 77 straipsnis. Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka. 32 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis.
Bausmes nepilnamečių pataisos namuose atliekančių nepilnamečių nuteistųjų grupės Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nepilnamečiai nuteistieji suskirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes.“ 33 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos Paprastajai grupei priskirti nepilnamečiai nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;
2) per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.“ 34 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos Lengvajai grupei priskirti nepilnamečiai nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;
2) per mėnesį gauti keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) vieną kartą per dieną paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.“ 35 straipsnis. 81 ir 82 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 81 ir 82 straipsnius. 81 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose ir jiems taikomas režimas
1Nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, paliekami nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis dvidešimt ketveri metai. 2.
pataisos namuose, taikomas nepilnamečiams nuteistiesiems nustatytas režimas, laikymo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šie nuteistieji gali būti laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. 82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus Nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidę bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje. 36 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo , ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, nurodyti šio Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso69 straipsnyje, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo straipsniuose . Šiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytas režimas. “
Pakeisti 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
įstaigos parduotuvėje įsigyti higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių ;
mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;23 ) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;34 ) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas;45 ) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 881 straipsniu: „881 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus
laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės;
2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. 3. Iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastąją grupę. 4. Iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai iš kalėjimo į pataisos namus gali būti perkeliami, tik jei jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nuo jų grąžinimo į kalėjimą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai. 5. Nuteistieji iš kalėjimo į pataisos namus perkeliami ir grąžinami į kalėjimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. “
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „90 straipsnis. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji 1.
Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir nesunkius tyčinius nusikaltimus , už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti pilnamečiai asmenys , kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose . Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso140 69 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys.
“ 40 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai
1Atvirose kolonijose nuteistieji:
1) laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi;
2) nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;
3) gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;
4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir juo skambinti telefonu ;
5) jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;
6) atviros kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros iki 14 valandų išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;
7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus , kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius . Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu.
Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai kiti jų nurodyti asmenys ;
8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus , kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius . Ši išvyka leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. kiti jų nurodyti asmenys;
9) gali tęsti darbą, kurį dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo atviroje kolonijoje pradžios;
10) atviros kolonijos direktoriaus leidimu gali likusius tris mėnesius iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose . 2. Nuteistieji, išvykę už atviros kolonijos teritorijos ribų, taip pat šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyti nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų ir išvykų į namus jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. 3. Šio Kodekso14069 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą daro teisės pažeidimus , gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinti grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
ir ją išdėstyti taip: „3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų , atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems .“
Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę Nuteistiesiems , išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje.“
101 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „101 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą susitikti su advokatu “. 2.
2Pakeisti 101 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas Nuteistieji turi teisę susitikti su savo advokatu ar jam paskambinti . Susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimo skaičių neįskaitomi.“
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „104 straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus iš pataisos įstaigos
pataisos įstaigose Pataisos namų lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jei jie atitinka visas šias sąlygas:
nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
yra atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;
neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;
dirba arba mokosi, arba užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. 2.
atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos:
mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;
metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, iš pataisos įstaigos leidžiama išvykti:
kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o šiems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį;
bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį;
kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas,
užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos. Šio draudimo taikymo terminai, draudimo pratęsimo procedūra ir nuteistojo informavimo apie taikomą draudimą tvarka nustatyta šio Kodekso 155 straipsnyje. 6.Trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems:
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;
recidyvistams;
pakaltinamiems;
pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą;
trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už teisės pažeidimus įvykdymo dienos. 7. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu trumpalaikėje išvykoje iš pataisos įstaigos esančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 28 . Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Trumpalaikės išvykos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos datą, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, nustato ir klausimą dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai kiti jo nurodyti asmenys . 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji. 49 . Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Apie nuteistojo išvyką pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“
netekusiu galios 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą;
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;“. 3. Pakeisti 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo , kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai;“. 46 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atvirose kolonijose ir nepilnamečių pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę ir nepilnamečių nuteistųjų, taip pat nuteistųjų neįgaliųjų darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130 straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas
1Atvirose kolonijose,
nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dešimt darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. 2.
nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus . Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. 3. Pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams ir neįgaliesiems šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su palyda. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Apie nuteistojo išvyką pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji turi teisę šio Kodekso 104 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis savo nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos. 4. Prie atostogų gali būti pridedamas šio Kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos. 5. Atostogų suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. “
Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Į nepilnamečių pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.“
Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių pataisos namuose nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje,
Respublikos Vyriausybė.“
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „136 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, vykdo pataisos įstaigų administracija , įtraukdama į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Pataisos įstaigos gali kompensuoti asociacijoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitiems juridiniams asmenims (išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas) ar jų padaliniams ir savanoriams su savanoriška veikla, vykdant nuteistųjų socialinę reabilitaciją, susijusias išlaidas Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka. “
Papildyti 137 straipsnį 7 dalimi: „ 7.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas priemones, išskyrus paskatinimo priemones ir nuobaudas, pataisos įstaiga pagal kompetenciją gali leisti vykdyti šio Kodekso 136 straipsnyje nurodytoms organizacijoms ir asmenims . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1371 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga, galimo perkėlimo į pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį ( atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ) data ir galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data;“. 53 straipsnis. 138 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 138 straipsnį. 138 straipsnis. Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba Pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos kryptys yra šios:
1) nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir kriminogeninių veiksnių nustatymas arba dalyvavimas atliekant šį vertinimą ir nustatant šiuos veiksnius;
2) nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio priemonių nustatymas ir koregavimas;
3) psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas, individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija, kitų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas;
4) nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas. 54 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės 1.
Už nepriekaištingą elgesį , iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones , stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:
teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;
paskirtos nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą panaikinimas prieš terminą;
pasivaikščiojimo laiko pailginimas ne daugiau kaip dviem valandomis;
didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;
leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;
9) leidimas atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus;
trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas;
atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. 2. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems Nepilnamečiams nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius. 3.
mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. 4. Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. “
premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą. 2. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pasimatymą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už didesnę pinigų sumą ar suteikiama papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus , gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pasimatymų, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ar gauti trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos .“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama paskambinti telefonu, suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš terminą panaikinama paskirta nuobauda, pailginamas pasivaikščiojimo laikas, leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, skiriamas turinčio teisę skirti šias paskatinimo priemones pataisos įstaigos pareigūno nutarimu arba įsakymu Konkreti paskatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui galėtų padaryti šios paskatinimo priemonės skyrimas .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Padėka kaip paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, leidžiama nepilnamečiui nuteistajam pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų , . vienu Vienu nutarimu arba įsakymu galima suteikti tik vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį pasimatymą, leisti vieną kartą nepilnamečiui išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Leidimą nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nepilnamečiams nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje organizuojamą renginį.“
142 straipsnio pakeitimas Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
1Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas;
2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;
3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) ;
4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų . 2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;
2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;
3) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų . 3. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. 4. 3. Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 3 punkte nustatytos nuobaudos neskiriamos nustatyta nuobauda neskiriama , o jeigu buvo paskirtos, – nevykdomos paskirta, – nevykdoma .“
Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „144 straipsnis. Laikinas nuteistojo izoliavimas Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio43 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistieji, atliekantys šio
12 dalies43 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.“
patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso
sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. 59 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 152 straipsnio 7 dalį. 7. Nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas šio Kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima atitinkamai nutarimą ir nutartį taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. 60 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos 1.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. 2. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. 3. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu nuteistųjų, turinčių teisę išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 4. Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų:
recidyvistams;
kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų;
iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;
pakaltinamiems, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantiems nuteistiesiems. 1.
sargybos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, jeigu pataisos įstaigos administracija jam leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, vykdomas už pataisos įstaigos teritorijos ribų, ir nuteistasis atitinka visas šias sąlygas:
bausmę pataisos namų paprastojoje arba lengvojoje grupėje;
elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės;
nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu;
neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;
dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla;
neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiama liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. 2. Nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. “
Pakeisti 155 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „155 straipsnis. Teisės išvykti be sargybos arba be palydos suteikimo nuteistiesiems tvarka
sargybos arba be palydos
teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu. 2.
be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų priežiūrą apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose arba už šių įstaigų teritorijos ribų esančiuose jos specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose), kuriuose nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų. 3. Nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. 4. Jeigu pasikeičia darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones sąlygos, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu nuteistojo teisė išvykti be sargybos arba be palydos panaikinama. 1. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti šio Kodekso 154 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius. 2. Pataisos įstaigos direktoriui laikinai uždraudus nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuteistajam raštu nurodomos priežastys, dėl kurių tokį draudimą būtina taikyti, draudimo taikymo trukmė ir rekomendacijos, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad draudimas be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos teritorijos ribų jam nebūtų taikomas. 3.
pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, pataisos įstaigos direktorius gali šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimti naują nutarimą laikinai uždrausti nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. “
Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „156 straipsnis. Nuteistųjų išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos ypatumai
išvykti be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo laiku tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. Su vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai. 2. Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, laikymo sąlygas ir elgesio taisykles nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu už pataisos įstaigos teritorijos ribų išvykstančių nuteistųjų elgesio kontrolė gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis. 3. Teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji užtikrinant jų priežiūrą gali būti apgyvendinti pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų. “
Pakeisti 157 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų
1.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 3.
dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. 4. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 5. Lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir
(ar) intensyvią priežiūrą. 6. Lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nepilnamečiams vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar)
baudžiamojo kodekso75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų nustatomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą). 7.
iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 8. Jeigu pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija per tris darbo dienas nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo praneša nukentėjusiajam apie teisę per dešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo. 1.
kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus nuteistuosius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį:
nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;
viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 2. Nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. 3.
3Nuteistieji, išskyrus nuteistuosius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje,
nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir nedarančius pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. 4. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, nei nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. 5. Nuteistiesiems, neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą iki jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas, kol bus atlikta nuobauda ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 8. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų pakeitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. “64 straipsnis. 158 straipsnio pakeitimas Pakeisti 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „158 straipsnis.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas Lygtinai Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų nepaleidžiami netaikomas :
asmenims , nuteisti atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
asmenims , nuteisti atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;
asmenims , kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuteisti asmenys bausmę ;
asmenims , nuteisti atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose;
iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„159 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka
1Pataisos įstaiga,
gavusi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu pataisos įstaiga pateikia probacijos tarnybai. 3. Pataisos įstaiga, lygtinai paleidusi iš pataisos įstaigos nuteistąjį pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia probacijos tarnybai. 4.
kartu su probacijos tarnyba Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina, kad lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos momento. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„164 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijos sudarymas ir Lygtinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka
sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinės bendruomenės ar religinės bendrijos atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Nariu negali būti asmuo, jaunesnis kaip 25 metų ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras Kalėjimų departamento direktorius . 2.
2Pataisos įstaiga,
likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. 3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą išvadoje pateiktą informaciją nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. 3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikiamos motyvuotos rekomendacijos teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų nustatymo, laiko, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti, ir (ar) intensyvios priežiūros nustatymo. Jeigu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jam paskiriama nuobauda už teisės pažeidimą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pataisos įstaiga raštu informuoja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, kuri šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikui. 4.
iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą šio Kodekso 157 straipsnio
įstaigos, nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo apskundimo terminui, nustatytam šio straipsnio 7 dalyje, taip pat jei šis nutarimas nebuvo apskųstas, nutarimo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas pataisos įstaigai, kuri, suėjus šio Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos. 4. 5. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti šio Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla. 5. 6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.
Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo. 6. 7. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teisę paduoti skundą dėl šio straipsnio
nutarimų turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą , o dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų nutarimų – nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą .“
Papildyti XI skyrių aštuntuoju skirsniu: „
164
Iš dalies atidėto bausmės vykdymo panaikinimas Jeigu terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas pataisos įstaigos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 1642 straipsnis. Teikimas panaikinti iš dalies atidėtą bausmės vykdymą
panaikinti iš dalies atidėtą bausmės vykdymą teismui teikia pataisos įstaiga. Kartu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti duomenys apie nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, priežastis, dėl kurių nusikalstamo elgesio rizika padidėjo atliekant bausmę, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymą, nuteistojo elgesį atliekant bausmę, taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. “
Pripažinti netekusia galios 165 straipsnio 4 dalį. 4. Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. 69 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka 1.
tvarka
atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Areštinės ar pataisos Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo išieškoti žalos atlyginimą vykdymo. Kalėjimų departamento direktorius nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą. Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už padarytą žalą sumos grąžinamos į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas dėl nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga. 3. Valstybei padarytos žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai visiškai neatlygino paleistas iš areštinės ar pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas
atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. 2.
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji , i šskyrus atliekančius arešto bausmę, taip pat drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) , jeigu to pageidauja . 3. Arešto, Terminuoto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji drabužiais ir avalyne apsirūpina patys. Nuteistieji terminuota laisvės atėmimo bausme ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, jų laikymo drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose metu, dėvi pataisos įstaigos administracijos išduotą aprangą. 4. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji, drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose laikomi n uteistieji terminuota laisvės atėmimo bausme ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų įsigyti asmens higienos reikmenų arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai. 4. 5. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. 5. 6. Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 6. 7. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose arba perkelti į pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį ( pusiaukelės namus ), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nuteistieji maistu, drabužiais , ir avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys. Šiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį iš pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos lėšų išmokami vienos bazinės socialinės išmokos Jei atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji yra perkelti į kamerų tipo patalpas arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti arba jų turi nepakankamai, jų aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3–5 dalyse nustatyta tvarka dydžio maistpinigiai . Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, maitinimas organizuojamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o maistpinigiai už kamerų tipo patalpose praleistą laiką šiems nuteistiesiems nemokami . 7. 8. Arešto, terminuoto Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 8. 9.
9. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. “
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos apsaugą reglamentuojančius įstatymus.“
Pakeisti 178 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl neįgalumo, pensinio amžiaus, nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas teikia probacijos tarnyba . Kartu su teikimu teismui nusiunčiama pateikiama nuteistojo asmens byla, o neįgalumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.“
Pakeisti 180 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu bausmės vykdymo institucija yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas apie nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos privalo pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki nuteistojo paleidimo dienos.
Tais atvejais, kai nuteistasis iš laisvės atėmimo vietos turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietos, nukentėjusiajam pranešama iš karto po nuteistojo paleidimo į laisvę ar nuteistojo pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę nepranešama, jeigu nuteistasis paskirtą arešto bausmę atlieka poilsio dienomis. “
Pakeisti XV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims
įstaigų asmenys aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai. Paleidžiami neįgalūs asmenys gali būti už valstybės lėšas parvežami į jų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą, o sergantys paleidžiami asmenys, kuriems reikalingos stacionarios sveikatos priežiūros paslaugos, – į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. 2. Paleidžiamiems neįgaliesiems ir sulaukusiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus asmenims jų prašymu turi būti suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama. Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija pasiunčia į vaikų globos įstaigas arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.
Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių ir (ar) avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai. 3. Paleidžiami nepilnamečiai asmenys perduodami tėvams arba rūpintojams (globėjams). 4. Kai paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė pagalba, pataisos įstaigos bendradarbiauja su savivaldybe, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais, kad paleistam asmeniui galėtų būti laiku suteikta socialinė ir kita reikalinga pagalba, atlikdamas bausmę jis galėtų ieškoti darbo, kurį dirbtų išėjęs iš pataisos įstaigos. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga privalo savivaldybei, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms ne vėliau kaip prieš mėnesį pateikti informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką, jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą informaciją, kuri reikalinga sprendimui dėl kitos pagalbos paleidžiamam asmeniui organizuoti. “
įstatymo 3, 4, 10–22, 28, 39, 42, 44, 59, 63–67, 69, 70 ir 71 straipsniai įsigalioja
bausmė nuteistajam ar jo gynėjui, nepateikus prašymo dėl bausmės sušvelninimo, po šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių įsigaliojimo vykdoma pagal iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusią arešto bausmės vykdymo tvarką. 3.
šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems straipsniams Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir pataisos įstaigos per tris mėnesius perkelia nuteistuosius į pataisos įstaigas, kuriose jie privalo atlikti bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnio, 83 straipsnio 1 dalies ir 90 straipsnio nuostatas. Į kitas pataisos įstaigas neperkeliami šie nuteistieji:
kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji, jei juos reikėtų perkelti į pataisos namus arba kalėjimą;
bausmę atliekantys nuteistieji, jei juos reikėtų perkelti į kalėjimą. 4. 2019 m. liepos 1 d. teismai ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo dėl nuteistųjų, kuriems taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo procesus nutraukia. Sprendimai dėl iki 2019 m. liepos
komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. 5. Iki 2019 m. liepos 1 d. lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės ar 82 straipsnyje nurodytos auklėjamojo poveikio priemonės ir (ar) 75 straipsnyje nurodytos pareigos, taip pat intensyvi priežiūra vykdomos iki jų įvykdymo galiojusio Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki šio įstatymo atitinkamų straipsnių įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3173(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija
1Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos tarnyba . 2. Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. 2. 3. Probacijos tarnybas tarnybą steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija
1Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos tarnyba . 2. Policija , neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką . 3. Probacijos tarnybų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarką nustato teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministras.
“ 3 straipsnis. 20 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Arešto bausmę vykdanti institucija
1Arešto bausmę vykdo areštinės. 2. Areštines steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 21 straipsnis. Arešto, Terminuoto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija
1Arešto, Terminuoto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos . 2.
2Pataisos įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.“ 5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vengimo vykdyti baudos bausmę Baudos bausmės nevykdymo pasekmės
1Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso
47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. 2. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu laisvės apribojimu . 3. Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.“ 6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžia ir vieta
1Teismas, paskyręs viešųjų darbų bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje probacijos tarnyboje dienos. 2. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.“ 7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką.
Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija
tarnybos teisės ir pareigos vykdant viešųjų darbų bausmę
bausmę vykdanti institucija: nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas šio Kodekso nustatytas pareigas. 2. Kai nuteistajam, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nustatomas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba jis sulaukia valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, arba nuteistoji moteris išeina nėštumo ir gimdymo atostogų, arba nuteistasis dėl kitų objektyvių priežasčių nebegali atlikti paskirtų viešųjų darbų, bausmę vykdanti institucija kreipiasi su teikimu į apylinkės teismą dėl jo atleidimo nuo šios bausmės. 1.
viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:
1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą;
organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;
3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;
4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;
5) lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose. 2. Probacijos tarnyba gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų teisių. 3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba privalo:
1) motyvuoti ir skatinti nuteistuosius atlikti viešuosius darbus;
2) bendradarbiauti su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;
3) tikrinti, kaip nuteistasis atlieka viešuosius darbus ir kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, vykdo šiame Kodekse nustatytas pareigas;
4) Baudžiamojo kodekso ir šio Kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl nuteistojo viešųjų darbų bausme atleidimo nuo bausmės arba šios bausmės pakeitimo kita bausme, viešųjų darbų laiko pratęsimo;
5) teikti informaciją nuteistiesiems apie bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas;
6) užtikrinti informacijos apie nuteistąjį konfidencialumą;
7) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas. “
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
Darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigos Darbdavys Darbdaviai , pas kurį kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, privalo:
1) kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu;
2) pranešti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai probacijos tarnybai apie nuosprendžio nuorašo gavimą, apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie nuteistųjų susirgimus laikinąjį nedarbingumą , sužalojimą ir mirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes;
3) tvarkyti nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai probacijos tarnybai ;
4) laikytis šio Kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir kitų šio Kodekso nustatytų pareigų atlikti kitas šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir su probacijos tarnyba sudarytoje sutartyje nustatytas pareigas .“ 10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia
1Teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje probacijos tarnyboje dienos. 2. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir įpareigojimų vykdymą tvarka.
“ 11 straipsnis. Kodekso papildymas 461 straipsniu Papildyti Kodeksą 461 straipsniu:
„46 1 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, pareigos ir jiems taikomi draudimai 1.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. 2. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. “
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo
sąlygos
1Nuteistasis,
kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. 2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. 1.
penkias darbo dienas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra, nuorašo gavimo probacijos tarnyboje, nuteistajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo nustatytoje nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga, o nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Jei nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą. 2. Intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo gali būti nuimamas šiais atvejais:
1) elektroninio stebėjimo įtaisas trukdo nuteistajam teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) dėl dėvimo elektroninio stebėjimo įtaiso gedimo būtina jį pakeisti kitu;
3) nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 3. Elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo nuimamas paskutinę intensyvios priežiūros vykdymo dieną. 4. Intensyvios priežiūros sąlygų laikymosi kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius. 5. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose programose susimoka pats nuteistasis. 6.
nuteistasis teismo yra įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą taikomos šio Kodekso 39 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių ir 44 straipsnio nuostatos. 3. 7. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija probacijos tarnyba , kiek tai įmanoma, atsižvelgdama į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 8. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. 4. 9. Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutraukti, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta). “
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija
vykdant laisvės apribojimo bausmę
apribojimo bausmę vykdanti institucija: kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; vykdo kitas šio Kodekso nustatytas pareigas.
Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką ir kontroliuoja nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos direktoriaus nutarimu nuteistajam nustatytų draudimų laikymasis ir (ar) paskirtų įpareigojimų vykdymas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus nustatyta tvarka gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. 2. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat padėti nuteistiesiems spręsti jų asmenines ir socialines problemas. 1. Vykdydama laisvės apribojimo bausmę, probacijos tarnyba, be šio Kodekso 43 straipsnio
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje, nemokamų darbų atlikimo vietose;
2) Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistajam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis;
3) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekami nemokami darbai, įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitais asmenimis, kurie įgyvendina elgesio pataisos programas. 2.
2Vykdydama laisvės apribojimo bausmę probacijos tarnyba privalo:
1) tikrinti, kaip nuteistasis vykdo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus, laikosi intensyvios priežiūros sąlygų ir nustatytų draudimų;
2) tikrinti, kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai, atlieka šiame Kodekse nustatytas pareigas;
3) Baudžiamojo kodekso nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo ar šios bausmės pakeitimo kita bausme;
4) atlikti šio Kodekso 43 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.
“ 14 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Arešto bausmės atlikimo vieta
1Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse pataisos įstaigoje . 2. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje pataisos įstaigoje . Perkelti nuteistąjį atlikti areštą arešto iš vienos areštinės pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje areštinėje pačioje pataisos įstaigoje . Nuteistųjų perkėlimo iš vienos areštinės pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius . Jas tvirtina Teisingumo ministerija.
“ 15 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, siuntimas pristatymas ir savarankiškas atvykimas į areštines pataisos įstaigas
1Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas , kai vykdomas suėmimas , ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami . 2.
vietą Iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba). 3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. 4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. 5. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. “
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
paskirta arešto bausmė, izoliuotas arba atskiras laikymas
Arešto bausmę atliekantys vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė , taip pat nuo nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes .
Izoliuoti nuo kitų arešto bausmę atliekančių nuteistųjų taip pat laikomi : asmenys, jau kartą atlikę arešto arba laisvės atėmimo bausmes; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems kurie pirmą kartą paskirta atlieka arešto bausmė bausmę ; neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras . Nuteistieji, kuriems paskirta arešto bausmė, vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 2. Areštinės Pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu izoliuoti nuo kitų nuteistųjų gali būti laikomi ir kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji.“
Pripažinti netekusiu galios 53 straipsnį. 53 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės Nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės yra arešto bausmės atlikimo režimas bei socialinė reabilitacija. 18 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Režimas areštinėse
arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai režimo areštinėse reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų dinaminė priežiūra; reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdytų atliktų savo pareigas ir laikytųsi dienotvarkės . 2.
2Atlikdami areštą,
nuteistieji dėvi nuosavus drabužius, arešto Arešto metu daroma nuteistųjų asmens krata. Nuteistųjų asmens kratą daro tos pačios lyties asmenys. 3. Areštinėse nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės Nuteistieji, atlikdami arešto bausmę, gali turėti savo baudžiamosios bylos medžiagą, laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Kitų savų daiktų arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti draudžiama. 4. Į areštinę įeinantys ir iš jos išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, teisėjus, tikrinami Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat tikrinamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į areštinę įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai. Asmenų lankymosi areštinėse tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 5. 4. Areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Pas arešto bausmę atliekančius nuteistuosius Rasti rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti Kiti rasti daiktai , kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Areštinių teisingumo ministro tvirtinamų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami. 6. 5. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), laisvalaikio (ne trumpesnis kaip dvi valandos), pasivaikščiojimo , socialinės reabilitacijos, užimtumo darbine ir (ar) kita veikla ir socialinės reabilitacijos laikas. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkę nustato areštinės pataisos įstaigos direktorius įsakymu. 7. 6. Areštinių bei jose atliekančių bausmę asmenų apsaugą vykdo šių įstaigų pareigūnai. Apsaugai Vykdant arešto bausmę, gali būti naudojamos šio Kodekso 114 straipsnio 2 ir 3 dalyse , 118 ir 119 straipsniuose nustatytos priemonės. 8. Režimui areštinėse užtikrinti gali būti naudojamos šio Kodekso 118 ir 119 straipsniuose nustatytos priemonės.
“ 19 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos
1Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96– 100, 101, 105,
106 , 108 –110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą.
Į šią sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Šioje dalyje nurodyta apsipirkimo suma neribojama krūtimi maitinančioms motinoms. 2. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu pakartotinai pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka arba už trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda , kiti nuteistojo trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti.
Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Skambinimo telefonu, Pasimatymų pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 3. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį, taip pat teisę gauti smulkiųjų paketų. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys
nuteistiesiems tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigos aprūpina areštą atliekančius nuteistuosius, pageidaujančius kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais, vokais, pašto ženklais, rašymo priemonėmis ir popieriumi arba sudaro sąlygas į šias institucijas ar organizacijas kreiptis elektroninio ryšio priemonėmis. 4.
turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – ne trumpiau kaip dvi valandas pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai vyksta laikantis šio Kodekso 52 ir 103 straipsniuose nustatytų reikalavimų. 5. Areštą atliekantys nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, jos išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Areštinės direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Išvykų į namus tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 6. 5. Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, artimieji giminaičiai
3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Nuteistųjų Areštą atliekančių nuteistųjų darbas areštinėse
gali dirbti, jei areštinės pataisos įstaigos administracija pasiūlo darbą ir nuteistasis sutinka. Dirbantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 128 straipsnio 1–5 dalių, 129 straipsnio, 131 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 132 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių taisyklės, nustatytos pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. 2.
Pataisos įstaigos administracija turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į areštinės pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir darbas neturi trukti ilgiau kaip tris valandas per dieną.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigos administracija , įtraukdama į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius . Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. 3. Areštą atliekančių nuteistųjų dalyvavimas socialinėje reabilitacijoje skatinamas, į tai atsižvelgiama skiriant paskatinimo priemones arba nuobaudas. 4. 3. Areštą atliekančių nuteistųjų (išskyrus nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis ugdymas , ir profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos neorganizuojamas neorganizuojami .
Areštą atliekančių nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas areštinėse organizuojamas šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiais galios 58, 59, 60 ir 61 straipsnius. 58 straipsnis. Areštinės psichologinė tarnyba Areštinės psichologinė tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) tiria areštą atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės administracijai dėl socialinės reabilitacijos priemonių;
2) konsultuoja areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais;
3) teikia nuteistiesiems psichologinę pagalbą, taip pat atlieka individualią ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją ir įgyvendina kitas socialinės reabilitacijos priemones. 59 straipsnis. Poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai
nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, po nuosprendžio paskelbimo ir jo pareigų bei teisių išaiškinimo paleidžiamas iš suėmimo. 2. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. 3.
dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. 4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. 5. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. 60 straipsnis. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonė ir nuobaudos
elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda. 2. Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas;
3) draudimas iki penkiolikos parų apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);
4) perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki dešimt parų, o nepilnamečiams – iki penkių parų;
5) poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas įprastine tvarka atliekamu areštu. 3. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą nuobaudą skiria apylinkės teismas areštinės direktoriaus teikimu. 4. Areštą atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, ją atlieka šio Kodekso 144 straipsnyje nustatyta tvarka. 61 straipsnis. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka
atliekantiems nuteistiesiems skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones ir nuobaudas nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 4. Kaip paskatinimas pasivaikščiojimo laikas gali būti pailgintas ne daugiau kaip dvidešimt dienų. 5.
nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis areštą atliekantis nuteistasis padarė pažeidimą, į paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių skaičių ir pobūdį, taip pat nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo esmės. Skiriant nuobaudas, turi būti atsižvelgta į nuteistojo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 6. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – ne vėliau kaip per dešimt parų nuo dienos, kurią tyrimas baigtas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat arba ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. 7. Areštą atliekantis nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti ją aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas paskirtą nuobaudą sušvelnina arba panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. 8. Jeigu per vieną mėnesį po nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nuobaudų neturi. 9. Apie paskatinimo priemonės ar nuobaudos skyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. 23 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys
vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. 2.
2Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių kelias ar visas , nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pataisos įstaigų rūšių , pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas .“ 24 straipsnis. 63 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 63 straipsnį. 63 straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso
64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Didžiausias pataisos įstaigoje laikomų nuteistųjų skaičius Didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius . Jas tvirtina Teisingumo ministerija.
“ 26 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas
1Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti toliau atlikti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima , jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. 2. Nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės;
2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;
5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. 3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7 , ir8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus. 4.
atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti perkelti į atvirą koloniją, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
3) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. 45 . Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius , o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir
. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą , taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Atskirose pataisos įstaigose , arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu. “
ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi : nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos . Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
“ 28 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose išskyrus nurodytuosius šio Kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje .“
29 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ;
2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. 2.
2Drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus .“ 30 straipsnis. X skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti Kodekso X skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS NEPILNAMEČIŲ PATAISOS NAMAI NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO YPATUMAI “. 31 straipsnis. 77 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 77 straipsnį. 77 straipsnis. Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka. 32 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Bausmes nepilnamečių pataisos namuose atliekančių nepilnamečių nuteistųjų grupės Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nepilnamečiai nuteistieji suskirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes.“ 33 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos Paprastajai grupei priskirti nepilnamečiai nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;
2) per mėnesį gauti du trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.“ 34 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis.
Lengvajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos Lengvajai grupei priskirti nepilnamečiai nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;
2) per mėnesį gauti keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;
4) vieną kartą per dieną paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.“35 straipsnis. 81 ir 82 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 81 ir
straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose ir jiems taikomas režimas
1Nuteistieji,
kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, paliekami nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis dvidešimt ketveri metai. 2. Nuteistiesiems, kuriems suėjo aštuoniolika metų, paliktiems nepilnamečių pataisos namuose, taikomas nepilnamečiams nuteistiesiems nustatytas režimas, laikymo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šie nuteistieji gali būti laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. 82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus Nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidę bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje. 36 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji 1.
Kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo , ir nuteistieji, kuriems paskirtas paskirta laisvės atėmimas atėmimo iki gyvos galvos bausmė . 2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo straipsniuose nurodyti nuteistieji . Šiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytas režimas.
“ 37 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ;
2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;2 3 ) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;3 4 ) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas;4 5 ) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.“ 38 straipsnis. Kodekso papildymas 881 straipsniu Papildyti Kodeksą 881 straipsniu: „88 1 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus 1.
Terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys šią bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės;
2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. 3. Iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastąją grupę. 4. Iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai iš kalėjimo į pataisos namus gali būti perkeliami, tik jei jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nuo jų grąžinimo į kalėjimą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai. 5. Nuteistieji iš kalėjimo į pataisos namus perkeliami ir grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. “
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „90 straipsnis. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
nusikaltimus ir nesunkius tyčinius nusikaltimus , už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti pilnamečiai asmenys , kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose . Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso14069 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai 1.
Atvirose kolonijose nuteistieji:
1) laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi;
2) nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;
3) gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;
4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir juo skambinti telefonu ;
5) jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;
kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros iki 14 valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;
7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus , kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius . Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai kiti jų nurodyti asmenys ;
8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus , kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius . Ši išvyka leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. kiti jų nurodyti asmenys;
9) gali tęsti darbą, kurį dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo atviroje kolonijoje pradžios;
10) atviros kolonijos direktoriaus leidimu gali likusius tris mėnesius iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose . 2.
kolonijos teritorijos ribų, taip pat šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyti nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų ir išvykų į namus jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. 3. Šio Kodekso14069 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą daro teisės pažeidimus , gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinti grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus.“
ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
ir ją išdėstyti taip: „3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos.
Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų , atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems .“
Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę Nuteistiesiems , išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius, leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje.“
Pakeisti 101 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius
ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas. Susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimo skaičių neįskaitomi.“
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „104 straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus iš pataisos įstaigos 1.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose Pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;
galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;
arba mokosi, arba užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. 2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos:
mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;
metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;
metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, iš pataisos įstaigos leidžiama išvykti:
kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o šiems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį;
bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį;
kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas,
Kodekso 155 straipsnyje.
6.Trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems:
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;
recidyvistams;
pakaltinamiems;
pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą;
trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos. 7. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu trumpalaikėje išvykoje iš pataisos įstaigos esančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 28 . Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos datą, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, nustato ir klausimą dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai kiti jo nurodyti asmenys . 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji. 49 . Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką iš pataisos įstaigos pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“
netekusiu galios 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
4) tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą;
2Pakeisti 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;“. 3. Pakeisti 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo , kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai;
taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai;“. 46 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atvirose kolonijose ir nepilnamečių pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę ir nepilnamečių nuteistųjų, taip pat nuteistųjų neįgaliųjų darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ 47 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130 straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas
1Atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dešimt darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus . Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. 3.
grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams ir neįgaliesiems šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su palyda. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Apie nuteistojo išvyką pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji turi teisę šio Kodekso 104 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis savo nemokamų atostogų metu išvykti iš pataisos įstaigos. 4. Prie atostogų gali būti pridedamas šio Kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos. 5. Atostogų suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. “
Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Į nepilnamečių pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.“
Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių pataisos namuose nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje,
Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „136 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracija administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Pataisos įstaigos gali Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka kompensuoti asociacijoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitiems juridiniams asmenims (išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas) ar jų padaliniams ir savanoriams su savanoriška veikla, įgyvendinant nuteistųjų socialinę reabilitaciją, susijusias išlaidas. “
Papildyti 137 straipsnį 7 dalimi: „ 7.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas priemones, išskyrus paskatinimo priemones ir nuobaudas, pataisos įstaiga pagal kompetenciją gali leisti įgyvendinti šio Kodekso 136 straipsnyje nurodytiems subjektams . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1371 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga, galimo perkėlimo į pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį ( atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ) data ir galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data;“. 53 straipsnis. 138 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 138 straipsnį. 138 straipsnis. Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba Pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos kryptys yra šios:
1) nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir kriminogeninių veiksnių nustatymas arba dalyvavimas atliekant šį vertinimą ir nustatant šiuos veiksnius;
2) nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio priemonių nustatymas ir koregavimas;
3) psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas, individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija, kitų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas;
4) nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas. 54 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės 1.
Už nepriekaištingą elgesį , iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones , stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:
teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;
paskirtos nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą panaikinimas prieš terminą;
pasivaikščiojimo laiko pailginimas ne daugiau kaip dviem valandomis;
didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;
leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;
9) leidimas atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus;
trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas;
atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. 2. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems Nepilnamečiams nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius. 3.
mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. 4. Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. “
premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą. 2. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pasimatymą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už didesnę pinigų sumą ar suteikiama papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus , gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pasimatymų, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ar gauti trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos .“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama paskambinti telefonu, suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš terminą panaikinama paskirta nuobauda, pailginamas pasivaikščiojimo laikas, leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, skiriamas turinčio teisę skirti šias paskatinimo priemones pataisos įstaigos pareigūno nutarimu arba įsakymu Konkreti paskatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui galėtų padaryti šios paskatinimo priemonės skyrimas .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Padėka kaip paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, leidžiama nepilnamečiui nepilnamečiam nuteistajam pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų , . vienu Vienu nutarimu arba įsakymu galima suteikti tik vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį pasimatymą, leisti vieną kartą nepilnamečiui išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Leidimą nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nepilnamečiams nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje organizuojamą renginį.“
Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas;
2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;
3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis
perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų . 2. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;
2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;
3) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų . 3. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio
patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. 4. 3.
moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio
nustatytos nuobaudos neskiriamos nustatyta nuobauda neskiriama , o jeigu buvo paskirtos,
Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „144 straipsnis. Laikinas nuteistojo izoliavimas Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio43 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Nuteistieji, atliekantys šio
12 dalies43 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.“
patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso
sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. 59 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 152 straipsnio 7 dalį. 7. Nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas šio Kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima atitinkamai nutarimą ir nutartį taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. 60 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos 1.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. 2. Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. 3. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu nuteistųjų, turinčių teisę išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. 4. Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų:
recidyvistams;
kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų;
iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;
pakaltinamiems, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantiems nuteistiesiems. 1.
sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas:
bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis;
elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės;
pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu;
nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus;
mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla;
pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. 2. Nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. “
Pakeisti 155 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „155 straipsnis. Teisės išvykti be sargybos arba be palydos suteikimo nuteistiesiems tvarka Nuteistiesiems taikomi apribojimai išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos
teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu. 2. Teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų priežiūrą apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose arba už šių įstaigų teritorijos ribų esančiuose jos specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose), kuriuose nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų. 3.
3Nuteistajam,
kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. 4. Jeigu pasikeičia darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones sąlygos, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu nuteistojo teisė išvykti be sargybos arba be palydos panaikinama. 1. Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti šio Kodekso 154 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius. 2. Nuteistajam, kuriam pataisos įstaigos direktorius laikinai uždraudė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, raštu nurodomos priežastys, dėl kurių tokį draudimą būtina taikyti, draudimo taikymo trukmė ir rekomendacijos, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad draudimas be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos teritorijos ribų jam nebūtų taikomas. 3.
šio straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, pataisos įstaigos direktorius gali šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimti naują nutarimą laikinai uždrausti šiam nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „156 straipsnis. Nuteistųjų išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos ypatumai
išvykti be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo laiku tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. Su vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai. 2. Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, laikymo sąlygas ir elgesio taisykles nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu už pataisos įstaigos teritorijos ribų išvykstančių be sargybos arba be palydos nuteistųjų elgesio kontrolė gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis. 3. Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji, užtikrinant jų priežiūrą, gali būti apgyvendinti pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų. “
Pakeisti 157 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų
1.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 3.
dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. 4. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 5. Lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir
(ar) intensyvią priežiūrą. 6. Lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nepilnamečiams vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar)
baudžiamojo kodekso75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų nustatomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą). 7.
iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 8. Jeigu pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija per tris darbo dienas nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo praneša nukentėjusiajam apie teisę per dešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo. 1.
kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį:
už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;
viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 2. Nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. 3.
3Nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius,
nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. 4. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. 5. Nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 8. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. “64 straipsnis. 158 straipsnio pakeitimas Pakeisti 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „158 straipsnis.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas Lygtinai Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų nepaleidžiami netaikomas :
asmenims , nuteisti atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
asmenims , nuteisti atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;
asmenims , kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuteisti asmenys bausmę ;
asmenims , nuteisti atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose;
iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„159 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka
1Pataisos įstaiga,
gavusi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu pataisos įstaiga pateikia probacijos tarnybai. 3. Pataisos įstaiga, lygtinai paleidusi iš pataisos įstaigos nuteistąjį pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia probacijos tarnybai. 4.
kartu su probacijos tarnyba Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina, kad lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos momento. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„164 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijos sudarymas ir Lygtinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka
sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinės bendruomenės ar religinės bendrijos atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras Kalėjimų departamento direktorius . 2.
2Pataisos įstaiga,
likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. 3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą išvadoje pateiktą informaciją nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo lygtinio paleidimo netaikyti. 3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikiamos motyvuotos rekomendacijos teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų nustatymo, laiko, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti, ir (ar) intensyvios priežiūros nustatymo. Jeigu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jam paskiriama nuobauda už teisės pažeidimą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nuobaudos paskyrimo, pataisos įstaiga raštu praneša Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikui. 4.
iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą šio Kodekso 157 straipsnio
įstaigos, nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat jei šis nutarimas nebuvo apskųstas, nutarimo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas pataisos įstaigai, kuri, suėjus šio Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos. 4. 5. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti šio Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla. 5. 6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.
Pakartotinis Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos . 6. 7. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teisę paduoti skundą dėl šio straipsnio
nutarimų turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą , o dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų nutarimų – nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą .“
Papildyti XI skyrių aštuntuoju skirsniu: „
164
Iš dalies atidėto bausmės vykdymo panaikinimas Jeigu terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas pataisos įstaigos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 1642 straipsnis. Teikimas panaikinti iš dalies atidėtą bausmės vykdymą
panaikinti iš dalies atidėtą bausmės vykdymą teismui teikia pataisos įstaiga. Kartu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti duomenys apie nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, priežastis, dėl kurių nusikalstamo elgesio rizika padidėjo atliekant bausmę, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymą, nuteistojo elgesį atliekant bausmę, taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. “
Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo vieta
galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. 2.
gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių ir kai yra pataisos namų administracijos teikimas , Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti apylinkės teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę. 3. Nuteistieji, grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę, gali būti teikiami apylinkės teismui pakartotinai perkelti juos į pataisos namus toliau atlikti bausmę ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po teismo nutarties dėl grąžinimo į kalėjimą priėmimo dienos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka . 4. Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. “
Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Areštinės ar pataisos Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo išieškoti žalos atlyginimą vykdymo.
Kalėjimų departamento direktorius , nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti išieškotinų sumų išieškotinos sumos dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą. Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už padarytą žalą sumos grąžinamos į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas dėl nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga. 3. Valstybei padarytos žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai visiškai neatlygino paleistas iš areštinės ar pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas
atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. 2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji , i šskyrus atliekančius areštą, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius , gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) , jeigu to pageidauja . 3. Arešto, Terminuoto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.
Arešto bausmę atliekantys nuteistieji drabužiais ir avalyne apsirūpina patys. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies
įstaigos administracijos išduotą aprangą. 4. Areštą atliekantys nuteistieji, šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekantys n uteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai. 4. 5. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. 5. 6. Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. 6. 7. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose arba perkelti į pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį ( pusiaukelės namus ), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nuteistieji maistu, drabužiais , ir avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys.
Šiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį iš pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos lėšų išmokami vienos bazinės socialinės išmokos Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti arba jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka dydžio maistpinigiai . Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, maitinimas organizuojamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o maistpinigiai už kamerų tipo patalpose praleistą laiką šiems nuteistiesiems nemokami . 7. 8. Arešto, terminuoto Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 8. 9. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. “
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos apsaugą reglamentuojančius įstatymus.“
Pakeisti 178 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl neįgalumo, pensinio amžiaus, nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas teikia probacijos tarnyba . Kartu su teikimu teismui nusiunčiama pateikiama nuteistojo asmens byla, o neįgalumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „180 straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų ir areštinių tvarka“. 2. Pakeisti 180 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu bausmės vykdymo institucija yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas apie nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos privalo pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki nuteistojo paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis iš laisvės atėmimo vietos turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietos, nukentėjusiajam pranešama iš karto po nuteistojo paleidimo į laisvę ar nuteistojo pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę nepranešama, jeigu nuteistasis paskirtą arešto bausmę atlieka poilsio dienomis. “
XV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas Pakeisti XV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims
įstaigų asmenims
įstaigų asmenys (išskyrus paleidžiamus asmenis, atlikusius areštą) aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai. Paleidžiami neįgalūs asmenys gali būti už valstybės lėšas parvežami į jų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą, o sergantys paleidžiami asmenys, kuriems reikalingos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, – į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. 2. Paleidžiamiems neįgaliesiems ir sulaukusiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus asmenims jų prašymu turi būti suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama. Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija pasiunčia į vaikų globos įstaigas arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių ir (ar) avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai. 3. Paleidžiami nepilnamečiai asmenys perduodami tėvams arba rūpintojams (globėjams). 4.
paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė pagalba, pataisos įstaigos bendradarbiauja su savivaldybės, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, administracija, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais, kad paleistam asmeniui galėtų būti laiku suteikta socialinė ir kita reikalinga pagalba, atlikdamas bausmę jis galėtų ieškoti darbo, kurį dirbtų išėjęs iš pataisos įstaigos. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga privalo savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, administracijai, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms ne vėliau kaip prieš mėnesį pateikti informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką, jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, įgyvendintas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą informaciją, kuri reikalinga sprendimui dėl kitos pagalbos paleidžiamam iš pataisos įstaigos asmeniui organizuoti. “
įstatymo 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Arešto bausmė, nuteistajam ar jo gynėjui nepateikus prašymo dėl bausmės sušvelninimo, po šio įstatymo įsigaliojimo vykdoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią arešto bausmės vykdymo tvarką. 3. Įsigaliojus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems straipsniams, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir pataisos įstaigos per tris mėnesius perkelia nuteistuosius į pataisos įstaigas, kuriose jie privalo atlikti bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnio, 83 straipsnio 1 dalies ir 90 straipsnio nuostatas.
Į kitas pataisos įstaigas neperkeliami šie nuteistieji:
kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji, jei juos reikėtų perkelti į pataisos namus arba kalėjimą;
bausmę atliekantys nuteistieji, jei juos reikėtų perkelti į kalėjimą. 4. 2020 m. liepos 1 d. teismai ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutraukia sprendimų dėl nuteistųjų, kuriems taikomas lygtinis paleidimas pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo procedūras. Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. 5. Iki 2020 m. birželio 30 d. lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės ar 82 straipsnyje nurodytos auklėjamojo poveikio priemonės ir (ar) 75 straipsnyje nurodytos pareigos, taip pat intensyvi priežiūra taikomos iki jų įvykdymo galiojusio Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
,
SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36, 40 straipsniŲ pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
IR
ir uždaviniai: Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių
skaičius (21) Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra net mažesnis, nei daugumoje ES valstybių, todėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, skaičius dar labiau skiriasi nuo ES vidurkio. Tai lemia poreikį ieškoti teisinių nuteistųjų skaičiaus mažinimo sprendimo priemonių. ES valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau, nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje
Tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta, rodo ir tas faktas, kad Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę ( 51,5 proc. ) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažiau nuteistųjų, pavyzdžiui: Lenkijoje – 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje – 21,9 proc., Danijoje – 24,4 proc., Prancūzijoje – 25,9 proc., Anglijoje ir Velse – 30,2 proc., Vengrijoje – 33,7 proc., Estijoje – 37,2 proc. [1] Pažymėtina ir tai, kad nuo 2012 m., keičiant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), baudžiamoji politika buvo orientuojama tik į griežtesnes bausmes, išskyrus kai kurias išimtis. Pavyzdžiui:
praplėtus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo ribas, t. y. numačius galimybę šį institutą taikyti ir asmenis, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams [2] , pataisos įstaigose nuteistųjų skaičius gan ženkliai sumažėjo (asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sumažėjo net 46 proc.). Tačiau minėtas BK 75 str. pakeitimas 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo panaikintas [3] ir artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme, skaičius pataisos įstaigose tik didės.
asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio [4] . Už šį nusikaltimą arešto bausmė 2017 m. taikyta 475 asmenims. Per 2018 m. 9 mėn. policija nustatė 16 proc. daugiau asmenų, įtariamų kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu (per 2017 m. 9 mėn. buvo nustatyti 3057 tokie asmenys, o per 2018 m. 9 mėn. – 3542 [5] ).
[5] ). Pastebima ir asmenų, nuteistų trumpalaikėmis bausmėmis, skaičiaus didėjimo tendencija. Vien per 2017 m. tokių asmenų skaičius padidėjo apie 54 proc. Šio skaičiaus didėjimą taip pat lėmė minėti BK pakeitimai, numatantys baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio. Už šį nusikaltimą terminuotas laisvės atėmimas 2017 m. taikytas 189 asmenims [6] . Artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų trumpomis bausmės (iki 1 m.) skaičius, tik didės.
įstatymas Nr. XI-1425. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Ikiteisminio tyrimo institucijos, gavusios informaciją apie tokią veiką arba patys nustatę smurto artimoje aplinkoje įvykį, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai lėmė 30 kartų padidėjusį asmenų, atvykstančių atlikti arešto bausmės už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, skaičių (2010-2011 m. šią bausmę atlikdavo 18-20 asmenų, o 2017 m. – 567). Dideliam nuteistųjų skaičiui pataisos įstaigose Lietuvoje įtakos taip pat turi ir BK nustatytos bausmių keitimo taisyklės. Pavyzdžiui, viešieji darbai gali būti keičiami tik bauda arba areštu (BK 46 str. 7 d.); bauda gali būti keičiama tik areštu (BK 47 str. 8 d.); laisvės apribojimas gali būti keičiamas tik areštu (48 str. 10 d.). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, arešto bausmės atlikti papildomai į pataisos įstaigą atvyksta 600-700 nuteistųjų, t. y. apie 29 proc. nuo visų nuteistųjų, atvykstančių atlikti arešto bausmės, kas taip pat turi įtakos Lietuvos „lyderystei“ ES pagal kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų. Priemonės, turėjusios padėti mažinti įkalintųjų skaičių Lietuvoje:
BVK) 157 str.).
Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, r ealią terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvyksta atlikti apie 26 proc. mažiau nuteistųjų. Bet, net ir įvertinus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo praktiką, terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymas išlieka tarp 3 dažniausiai taikomų baudžiamosios atsakomybės formų (bauda skiriama apie 32,2 proc. nuteistųjų, laisvės apribojimas – 21,8 proc., terminuotas laisvės atėmimas – 18,2 proc. , areštas – 12,9 proc., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – 8,8 proc., viešieji darbai – 6,2 proc., laisvės atėmimas iki gyvos galvos – 0,02 proc.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas taip pat tik mažėja: 2013 m. nuo visų iš pataisos įstaigų paleistų asmenų skaičiaus, lygtinai paleisti nuteistieji sudarė apie 34,4 proc., 2014 m. – apie 31 proc., 2015 m. – apie 31 proc., 2016 m. – apie 30,2 proc., 2017 m. – apie 25,6 proc., per 2018 m. I pusmetį – apie 20,9 proc. Taigi, minėtos priemonės tik maža dalimi prisideda prie įkalintųjų skaičiaus mažinimo. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) savo vizitų ataskaitose Lietuvoje pažymi, kad turi būti didinamos įkalintų asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu galimybės. Nors BVK įtvirtina įvairių priemonių nuteistiesiems bendrauti su artimaisiais ne tik jiems būnant pataisos įstaigoje, bet ir trumpam iš jos išvykus (BVK 104, 130, 154 str.), tačiau daugelio šių teisių suteikimas iš esmės priklauso tik nuo pataisos įstaigos diskrecijos teisės leisti arba neleisti pasinaudoti minėtomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, praktikoje minėtos teisės nuteistiesiems suteikiamos pakankamai retai.
Teikiami projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą) numatytas priemones, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
pateiktas rekomendacijas. Teikiamų projektų tikslai:
su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas;
baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą. Projektų uždaviniai:
nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones;
aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo);
suderinti BK, BVK, B audžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) , Probacijos įstatymo (toliau – PĮ), Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – PPVĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius ir rengėjas
BK nenumato galimybės skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 42 str.). Pagal BK 46 str. 1 d. viešųjų darbų bausmė vykdoma tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, tačiau toks sutikimas turėtų būti gaunamas skiriant bausmę, kad teismui nereikėtų vėliau papildomai spręsti klausimo dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita, jei nuteistasis nesutinka vykdyti viešųjų darbų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. BK 46 str. 5 d. numatyta, kad asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turi skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems turėtų būti taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 46 str. 7 d., ir 47 str. numatyta, kad asmeniui, vengiančiam atlikti viešuosius darbus arba savo noru sumokėti baudą, šios bausmės keičiamos areštu, kai BK numato ir kitų, bausmių rūšių, į kurias pakeitus viešuosius darbus, galėtų būti pasiekti bausmių tikslai, asmens neizoliuojant nuo visuomenės (pvz., laisvės apribojimo bausmė). BK 48 str. 1 ir 2 d. numatytas sąrašas draudimų ir įpareigojimų, kurie gali būti skiriami laisvės apribojimu nuteistiems asmenims. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytais draudimais ir įpareigojimais.
BK 48 str. 9 d. numatyta, kad asmeniui dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti laisvės apribojimo bausmės, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turėtų skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 48 str. nenumato galimybės teismui pakeisti draudimus ir įpareigojimus laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims ar skirti papildomų draudimų ar įpareigojimų, jei vykdant šią bausmę paaiškėtų, kad kiti (ar papildomi) draudimai ir įpareigojimai darytų didesnę teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
BK 49 str. nustatyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Tačiau faktiškai asmenys tokią bausmę atlieka pataisos įstaigose ir papildomai steigti atskiras areštines būtų neracionalu. Be to, minėtame straipsnyje nustatyta, kad paskirtą iki 45 parų arešto bausmę nuteistajam gali būti leidžiama atlikti jo poilsio dienomis. Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan. Pagal BK 50 str. 3 d. ir 51 str. teismas turi nustatyti, kokioje pataisos įstaigoje (pataisos namuose, atviroje kolonijoje, kalėjime) nuteistasis turės atlikti bausmę, nors tai jau bausmės vykdymo aspektas, nustatytinas BVK.
Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, tik pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau BK numato ir kitų su įkalinimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų, kurios galėtų būti taikomos nuteistajam ir prisidėtų prie bausmės tikslų įgyvendinimo, nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažinimo, pvz., probacija – bausmės vykdymo atidėjimas. BK 67 str. nenumato galimybės kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 74 str. nustatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Tačiau pažymėtina, kad bausmė šiuo atveju skiriama ne pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, o baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo. BK 75 ir 92 str. nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą areštu nuteistiems asmenims, arba iš dalies atidėti terminuotą laisvės atėmimą. Be to, BK 75 str. numatytas sąrašas pareigų, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, atidedant jiems terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų pareigų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytomis.
Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK 243 str. numatyta atsakomybė tokiems asmenims yra perteklinė. BVK 18 str. numatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos. Tačiau šiame procese dalyvauja ir policija, vykdydama nuteistųjų viešųjų darbų bausme, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. Be to, 5 probacijos tarnybos buvo reorganizuotos į vieną tarnybą, tad atitinkamai tikslintinos ir kitos BVK nuostatos, kuriose šios tarnybos yra minimos. BVK 19 str. numatyta, kad policija kontroliuoja nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą, kai pagal BPK 342 str. laisvės apribojimą vykdanti institucija – probacijos tarnyba. BVK 20 ir 50 str. nustatyta, kad arešto bausmę vykdo areštinės, nors, kaip jau minėta dėl BK nuostatų, šią bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos. BVK 39 str. 1 d. ir
pateikimo vykdyti tvarkos nustatymas – BPK reguliavimo sritis. BVK 43 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija: nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas BVK nustatytas pareigas.
Tačiau vykdant viešųjų darbų bausmę, ją vykdančiai institucijai būtina turėti papildomų teisių, kad bausmės vykdymas būtų efektyvus, pavyzdžiui, teisę kviesti nuteistąjį atvykti, teisę gauti informaciją iš kitų įstaigų, organizacijų, teisę tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis, teisę lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose ir kt.. BVK 48 str. nustatytas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas kaip ir BVK 43 str. dėl probacijos tarnybos teisių ir jis, atsižvelgiant į paminėtas priežastis dėl BVK 43 str. 1 d., taip pat turėtų būti tikslinamas. BVK 44 str. numatyta, kad darbdavys turi pranešti bausmę vykdančiai institucijai apie teismo nuosprendžio gavimą dėl viešųjų darbų bausmės vykdymo nuteistajam. Tačiau, atsižvelgiant
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, darbdaviui teismo nuosprendis neturėtų būti teikiamas. Pagal BVK 51 str. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti suimami ir pristatomi į bausmės atlikimo vietą. Tik poilsio dienomis areštą atliekantys nuteistieji turi savarankiškai atvykti bausmės.
Pagal BVK 52 str. pirmą kartą arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi būti atskirai laikomi nuo nuteistųjų, anksčiau atlikusių arešto arba laisvės atėmimo bausmes, buvę ir esami politikai, teisėsaugos, teismų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta arešto bausmė; neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras. Dalies šių asmenų atskiras laikymas, pvz., pirmą kartą ir anksčiau jau atlikusių bausmę, yra netikslingas. BVK 53 str. nuteistųjų areštu pataisos priemonėmis įvardintos arešto bausmės atlikimo režimas ir socialinė reabilitacija. Iš esmės ši nuostata deklaratyvi, kadangi bausmės atlikimo režimas ir socialinės reabilitacijos vykdymas reglamentuotas kituose BVK straipsniuose (pvz., 54, 55, 56, 57 str.). BVK 54 ir 55 str. str. numatyta, kad nuteistiesiems areštu leidžiama turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, nors jie bausmę atlieka tik labai trumpą laiką. Taip pat minėtame straipsnyje numatytas pakankamai ilgas laikas tokių nuteistųjų laisvalaikiui, kas sumažina bausmės poveikį tokiems nuteistiesiems. BVK 58 ir 136 str. nustato, kokias funkcijas vykdo areštinės ir pataisos įstaigos psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini BVK reguliavimo sričiai. BVK 59 str. numato poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus. BVK 60 str. ir 61 str. nustato paskatinimo priemonių ir nuobaudų taikymo nuteistiesiems areštu tvarką. Kadangi arešto bausmė, kaip jau minėta, vykdoma labai trumpą laiką, šių priemonių taikymas nuteistojo elgesiui iš esmės poveikio neturi.
BVK 62 str. nustato, kad p ataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių pataisos įstaigų funkcijas ir kardomąjį kalinimą. Ši nuostata dalinai riboja galimybes efektyviai išnaudoti pataisos įstaigų patalpas ir racionaliai naudoti lėšas bausmių vykdymo sistemai išlaikyti. BVK 63 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos rūšį, kurioje bus atliekama bausmė, nuteistajam nustato teismas . BVK 64 str. nustato, kad didžiausią pataisos įstaigose laikomų asmenų skaičių turėtų nustatyti Teisingumo ministerija, kai už naujų pataisos įstaigų statybą, nuteistųjų paskirstymą po pataisos įstaigas yra atsakingas KD. BVK 69 str. gan abstrakčiai nurodyta, kada leidžiama nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą
Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste nepagrįstų ribojimų nuteistiesiems (nepriklausomai nuo jo elgesio) pasimatyti su artimaisiais prilygsta šių asmenų kankinimui, nurodytą teisinį reguliavimą būtina tobulinti, numatant teisę pasimatyti ir kalėjimo drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. BVK nenumato konkrečių sąlygų dėl nuteistųjų perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus ir perkeltųjų grąžinimo atgal į kalėjimą. Pagal BVK 90 str. a tvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 91 str. nustatyti bausmės atlikimo atviroje kolonijoje ypatumai, apribojantys tam tikras nuteistųjų teises, kurios galėtų prisidėti prie efektyvesnio bausmės vykdymo, pvz., nuteistieji praranda anksčiau turėta darbą, negali apsilankyti pas artimuosius, nors turi teisę parvykti į namus ir kt. Pagal BVK 92 str. nuostatas visi nuteistieji, net ir už bausmės atlikimo režimo pažeidimus drausmės grupėje esantys, turi teisė įsigyti maisto produktų, kitų daiktų. Pagal BVK 101 str. nuteistiesiems teisinė pagalba gali būti teikiama iš esmės tik advokatams lankantis pas nuteistuosius, kai tokia pagalba iš advokatų galėtų būti teikiama ir kitomis alternatyviomis priemonėmis (pvz., telefonu). Be to, nuteistųjų bendravimo su advokatais tvarką tikslinga suvienodinti su suimtiesiems nustatyta tvarka, pagal kurią skambučiai advokatams yra neribojami. BVK 104, 130 ir 154 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką (iki 3 parų) ar leisti atostogų metu parvykti į namus, suteikti teisę be sargybos (palydos) dienos metu išvykti iš pataisos įstaigos darbo, mokymosi ar dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse tikslais.
Kadangi šių teisių suteikimas priklauso tik nuo pataisos įstaigos vadovo valios, tikslinga nustatyti konkrečias sąlygas ir kriterijus, kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems minėtos teisės turėtų būti suteikiamos. BVK 110 str. nustatyta pareiga nuteistiesiems tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. Taip pat minėtame straipsnyje nustatyti draudimai nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, bet kokiu būdu įgyti ar perleisti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems asmenims. Iš esmės analogiška pareiga ir draudimai nustatyti ir suimtiesiems (SVĮ 32 str.). Už minėtų pareigų ir draudimų nevykdymą nuteistajam ir suimtajam taikomos nuobaudos, nustatytos BVK ir SVĮ, kai tuo pačiu metu gali būti taikomos ir administracinės nuobaudos (ANK 71, 115, 137, 485 str.). Pagal BVK 136 str. nuostatas, nuteistųjų socialinę reabilitaciją turi organizuoti pataisos įstaigos administracija, o valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi tik teisę dalyvauti šiame procese. Tačiau socialinės reabilitacijos organizavimo funkcija priskirtina KD, kaip metodinio vadovavimo pataisos įstaigoms centrui, pataisos įstaigos atsakingos už socialinės reabilitacijos tinkamą vykdymą.
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turi aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme, o ne laukti, kol minėtos organizacijos pasinaudos joms suteikta teise. Pagal BVK 1371
pagal BVK nuostatas nuteistasis gali būti perkeliamas ir į kitas įstaigas (pvz., atvirą koloniją). BVK 140 ir 141 str. nustatytos iš esmės abstrakčios sąlygos dėl nuteistųjų skatinamo: iniciatyvus ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropus darbas ir geri mokymosi rezultatai, kas sudaro prielaidas subjektyviai priimti sprendimus dėl skatinimo priemonių taikymo. Be to, šiame straipsnyje numatyta skatinimo priemonė – premija už geriausiu darbo rezultatus – praktikoje nenaudojama. BVK 142 str. numatyta galimybė skirti nuteistajam nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų, iš esmės už bet kokį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuobauda yra susijusi su didesniu nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymu, tokia nuobauda turėtų būti taikoma tik sistemingai arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Taip pat minėtame straipsnyje numatyta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. Tai pakankamai ilgas nuobaudos vykdymo laikas, kurios metu maksimaliai suvaržomos nuteistojo teisės ir laisvės, ypatingai bendravimas su artimaisiais, kas gali prisidėti prie neigiamo bausmės atlikimo efekto – nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais praradimo.
BVK 145 str. nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, laikomi po vieną, o jei nėra tokios galimybės, – po du. Tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigose vienviečių arba dviviečių kamerų tipo patalpų yra tik nedidelė dalis, todėl, laikant po vieną ar kelis nuteistuosius didesnėse kamerų tipo patalpose neracionaliai panaudojamos pataisos įstaigų patalpos. BVK 157-164 str. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos. Pagal jas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų pagal paminėtas sąlygas, š io instituto taikymas kasmet tik mažėja.
BVK 182 str. tik fragmentiškai reglamentuoja pagalbos iš pataisos įstaigų paleidžiamiems nuteistiesiems suteikimą, todėl, siekiant palengvinti nuteistųjų integracijos į visuomenę procesą, tikslinga aiškiai numatyti, kokius veiksmus pataisos įstaigos administracija turėtų atlikti, kad išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis valstybės ir savivaldybių įstaigose galėtų gauti tikslinę ir savalaikę socialinę pagalbą. SVĮ 2 str. nustatyta, kad tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė. Tačiau minėtame straipsnyje nenumatyta, kad tardymo izoliatoriais gali vykdyti ir pataisos įstaigų funkcijas, nors BVK 62 str. p ataisos įstaigoms yra suteikta teisė vykdyti kardomąjį kalinimą. SVĮ 6, 7, 8, 27, 36 str. minimos areštinės, kaip vykdančios arešto bausmę. Tačiau, kaip minėta, šią bausmę vykdo pataisos įstaigos. SVĮ 43 str. nustato, kokias funkcijas vykdo tardymo izoliatoriaus psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini SVĮ reguliavimo sričiai. PPVĮ 5 straipsnyje nustatytos šios pataisos pareigūnų pareigybės: direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, valdybos viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojo, poskyrio (grupės) viršininko, vyriausiojo specialisto, specialisto, jaunesniojo specialisto. PPVĮ nenumato, kas turėtų nustatyti KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūrą. Atsižvelgiant į vis daugiau atsirandančių galimybių naudotis informaciniais ištekliais, žinybiniais registrais, prisijungiant prie jų elektroninio ryšio priemonėmis, atitinkamai tikslintos ir pataisos pareigūnų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (PPVĮ, PĮ). PĮ numatyta, kad probaciją vykdo probacijos tarnybos, nors anksčiau veikusios 5 tarnybos šiuo metu yra reorganizuotos į vieną juridinį asmenį.
Taip pat šiame įstatyme tikslintini ir kiti pasikeitę juridinių asmenų pavadinimai (PĮ 6 str.). Kiti pakeitimai atliekami atsižvelgiant į BK ir BVK įstatymų projektuose numatytus pakeitimus, siekiant suderinti minėtų įstatymų nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Plėtojant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų vykdymą ir siekiant veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinti nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BK projektas) siūloma numatyti galimybę teismui:
bausme taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus. Kartu numatyti galimybę skirti nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 13 str.);
Kartu numatyti galimybę skirti nepilnamečiams, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 16 str.). Taip pat siūloma BK 55 str. nustatyti, kad a smeniui, pirmą kartą teisiamam už nusikaltimą, teismas paprastai skirtų su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, arba arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėtų, jei sankcijoje su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nenumatytos. Plėtojant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BVK projektas) siūloma keisti šio instituto taikymo tvarką nustatant, kad n uteistieji, atlikę didesnę bausmės dalį (3/4) būtų pataisos įstaigos lygtinai paleidžiami ir tęstų bausmės atlikimą laisvėje su intensyvia priežiūra ir prižiūrimi probacijos tarnybos (BVK projekto 63 str.). Pagal projekto nuostatas šis institutas nebūtų taikomas nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
Siekiant paskatinti nuteistuosius keisti savo elgesį, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai siūloma nustatyti, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galėtų būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Ar nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, o jos sprendimų teisėtumą – teismas. Atsižvelgiant į BVK nustatytą teisingą ir progresyvų bausmių atlikimo principą, atitinkamai siūloma BVK projekte nustatyti, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu padariusiam teisės pažeidimų, atliktinos bausmės dalis didėtų už teisės pažeidimą paskirtos nuobaudos atlikimo terminui ir trims mėnesiams po nuobaudos atlikimo. Tokia nuostata prisidėtų prie teisės pažeidimų pataisos įstaigose prevencijos ir kartu užtikrintų, kad lygtinai nebūtų paleidžiami nuteistieji, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų.
Skirtingai, nei pagal galiojančias sąlygas, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems taikytinas probacijos sąlygas siūloma nustatyti įstatyme (pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, lygtinai paleistiesiems pareigas nustato teismas). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – PĮ projektas) siūloma įtvirtinti šias pareigas lygtinai paleidžiamiesiems (PĮ projekto 15 str.): 1) laikytis intensyvios priežiūros sąlygų; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės ligas, 4) nesilankyti tam tikrose vietose, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir kt.. Tai pareigos, kurios labiausiai orientuotos į kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimą, o kartu ir laipsnišką asmens parengimą gyvenimui visuomenėje, intensyviai jį prižiūrint ir padedant jam integruotis į visuomenę. Be to, numatoma galimybė šias pareigas pakeisti, kitomis BK nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemonėmis), BK 75 str. nustatytomis pareigomis, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką lygtinai paleisto nuteistojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus (PĮ projekto 29 str.). Pažymėtina ir tai, kad PĮ projekte kartu siūloma nuteistojo parengimą probacijai pradėti dar iki jo paleidimo iš pataisos įstaigos (PĮ projekto 18 str.). Dar nuteistajam atliekant bausmę pataisos įstaigoje, jam būtų sudaromas individualus priežiūros planas, kuriame būtų numatytos jo tęstinės resocializacijos priemonės po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Priežiūra būtų pradedama tą pačią paleidimo iš pataisos įstaigos dieną, kai šiuo metu pradedama praėjus 3-7 d. po paleidimo ir dar apie 10 d. – nuo individualaus priežiūros plano sudarymo. Numačius paminėtas galimybes, tikimasi, kad:
nuteistieji bus siunčiami atlikti arešto bausmės (iki 50 proc. (1000 asmenų) gali sumažėti per metus į pataisos įstaigas atlikti arešto bausmės atvykstančių asmenų skaičius;
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas nuteistiesiems (iki 2 kartų);
atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose (iki 15 proc.)
išlaidos nuteistųjų išlaikymui (maitinimui, aprūpinimui būtiniausiais reikmenimis ir drabužiais, komunalinėms paslaugoms ir pan.) pataisos įstaigose, o lėšų ekonomiją bus galima panaudoti nuteistųjų resocializacijos ir priežiūros visuomenėje veiksmingumui didinti.
efektyvesnė nuteistųjų prižiūra visuomenėje ir jų resocializacija , kas atitinkamai sumažins vengiančių atlikti bausmę pasiuntimo į įkalinimo įstaigas ir jų nusikaltimų recidyvą. Kiti BK siūlomi pakeitimai:
keičiamoje 46 str. 1 d. siūloma numatyti, kad viešieji darbai skiriami, tik jei asmuo sutinka, kad papildomai teismui nereikėtų spręsti klausimo dėl bausmės pakeitimo, kai jau pateikus vykdyti nuosprendį asmuo atsisako atlikti tokią bausmę.
Dėl tų pačių motyvų, o taip pat siekiant suderinti sąvokų vartojimą su Socialinių paslaugų įstatyme vartojamomis sąvokomis siūlomi pakeitimai ir BK 67, 70, 74, 82 ir 85 str., reglamentuojančiuose auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių – nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir nemokamų darbų skyrimą;
areštą nuteistieji faktiškai atlieka pataisos įstaigoje, atitinkamai 5 str. siūloma patikslinti BK 49 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Taip pat minėtu straipsniu siūloma atsisakyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, kaip mažu efektyvumu pasižyminčio ir reikalaujančio neproporcingai didelių išlaidų, instituto;
pakeitimais siūloma atsisakyti teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę, šį klausimą paliekant reguliuoti specialiame įstatyme – BVK;
į tai, kad BK 46, 47 ir 48 str. nustatytos bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu keitimo griežtesnėmis bausmėmis taisyklės, atitinkamai siūloma patikslinti BK 243 str. nuostatas, kuriose numatyta papildomai baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK projekto 16 str.). Kiti BVK projekte siūlomi pakeitimai:
į tai, kad nuteistųjų viešaisiais darbais, kurių buvimo vieta nėra žinoma, paiešką vykdo policija, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 18 str.
į BK projekto pakeitimus dėl laisvės apribojimo bausmės, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 19 str. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra tik probacijos tarnyba (BPK 342 str.), atitinkamai BVK 19 str. siūloma atsisakyti nuostatų, dėl policijos kompetencijos laisvės apribojimo bausmės vykdyme.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad policija ir toliau nuteistojo elgesį turės galimybę kontroliuoti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais pagrindais, vykdant teisės pažeidimų prevenciją;
į tai, kad arešto bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos, atitinkamai siūloma atsisakyti BVK 20 str. nuostatos, kad šią bausmę vykdo areštinės ir atitinkamai patikslinti BVK 21 str. (BVK projekto 3 ir 4 str.);
į BVK 25 str. turinį, kuriame aptariamos ne tik baudos bausmės vengimo vykdyti pasekmės, atitinkamai siūloma tikslinti šio straipsnio pavadinimą (BVK projekto
nuostatomis, kuriose siūloma baudą keisti į laisvės apribojimo bausmę, jei nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti;
į tai, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti nustato BPK 342, atitinkamai siūloma patikslinti BVK 39 str.
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
Atitinkamai tikslinami ir kt. BVK straipsniai (BVK projekto 30–35, 46–50, 54, 55 str.);
Tai leis ne tik racionaliau panaudoti išteklius nuteistųjų priežiūrai, bet ir kryptingiau vykdyti nuteistųjų resocializaciją, ją orientuojant į visuomenei pavojingesnę nuteistųjų grupę;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turės aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme. Kartu minėtuose straipsniuose numatoma galimybė nevyriausybinėms organizacijoms, savanoriams kompensuoti su jų savanoriška veikla nuteistųjų socialinės reabilitacijos srityje susijusias išlaidas, kas, tikimasi prisidės prie šių asmenų įtraukimo į nuteistųjų socialinės reabilitacijos procesą;
str. siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 138 str., kuriame buvo reglamentuotos pataisos įstaigos administracijos padalinio – psichologinės tarnybos funkcijos, kadangi šiuos aspektus nustato pataisos įstaigos vadovas, tvirtindamas administracijos padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus.
Be to pažymėtina, kad su psichologine pagalba susijusios priemonės yra nustatytos BVK 137 str.;
Taip pat minėtu BVK projekto straipsniu siūloma atsisakyti kaip skatinimo priemonę taikyti nuteistųjų perkėlimą į švelnesnio režimo pataisos įstaigas, kadangi, kaip minėta, tokiam perkėlimui nustatomi atitinkami kriterijai (BVK projekto 26 ir 38 str.);
Be to, pažymėtina, kad siūloma panaikinti nuostata praktikoje nebuvo taikyta, o nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms BVK sudarytos palankesnės sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę (BVK 151 ir 153 str.);
BK projekte numatytą bausmės vykdymo atidėjimo taikymo iš dalies institutą, atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma papildyti BVK nuostatomis dėl iš dalies atidėtos bausmės vykdymo panaikinimo.
Iš dalies atidėtą bausmės vykdymą siūloma panaikinti, kai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padidėja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priimtų teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos teikimą.
Atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta teismui, t. y. duomenys apie nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, priežastis, dėl kurios nusikalstamo elgesio rizika padidėjo bausmės atlikimo metu, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat duomenis apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą;
paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė paslauga, pataisos įstaigos turi bendradarbiauti su savivaldybe, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga teiktų savivaldybei, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką ir jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, nuteistajam reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą reikalingą pagalbą;
BVK projekto straipsniais suderinamos BVK nuostatos su BVK projekte siūlomais pakeitimais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, PĮ projektu ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36,
(toliau – SVĮ projektas) suderinamos BPK, PĮ ir SVĮ nuostatos su BK ir BVK projektų nuostatomis. Kartu minėtuose projektuose:
gauti duomenis ne tik iš įvairių institucijų ir įstaigų, bet ir valstybės informacinių išteklių, žinybinių registrų. Papildomai PPVĮ siūloma užpildyti įstatymų spragą ir nustatyti teisinius santykius, susijusius su KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūros tvirtinimu;
ANK), SVĮ projekto 11 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus suimtiesiems;
pareigūnų veiklos įstatymo Nr.
XIII-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma PPVĮ 5 straipsnį, kuriame nustatytas pataisos pareigūnų pareigybių sąrašas, pripažinti netekusiu galios, kadangi toks pareigybių sąrašas yra nustatytas Vidaus tarnybos statute. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Galima visuomenės, ypatingai asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, neigiama reakcija dėl plečiamų galimybių taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas, plečiamo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymo galimybių. Todėl projektuose numatytas kompleksas priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tiek visuomenės apsaugą nuo galimų naujų nuteistųjų teisės pažeidimų, tiek nukentėjusių asmenų apsaugą ir žalos jiems atlyginimą: pvz., numatyta, kad nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, neišvengtų visos laisvės atėmimo bausmės – t. y. dalį bausmės turės atlikti nedelsiant, o dėl likusios bausmės dalies tolesnio atlikimo būtų sprendžiama tik įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu.
Taip pat numatytas kompleksas priemonių veiksmingesnei nuteistųjų resocializacijai (pvz., elgesio pataisos programų vykdymas) ir elgesio kontrolei (pvz., nuteistųjų intensyvi priežiūra). 6. K okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas individualizuoti baudžiamosios atsakomybę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. K aip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Projektai teikiami kompleksiškai, todėl papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir KD direktorius iki atitinkamų projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pažymėtina, kad įgyvendinus projektuos nustatytas priemones, tikimasi kad padažnėtų alternatyvių laisvės atėmimui baudžiamosios atsakomybės formų, bausmių bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas, kas lems nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažėjimą. Vien arešto bausme nuteistų asmenų skaičiaus sumažėjimo pataisos įstaigose tikimasi iki 50 proc. (apie 150 nuteistųjų), o terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų – iki 15 proc. (iki 700 asmenų). Per vieną dieną vieno nuteistojo pataisos įstaigoje mitybai, medikamentams, aprangai ir patalynei, komunalinėms paslaugoms, spaudiniams, kitoms prekėms yra išleidžiama apie 4,6 euro, o per metus – apie 1680 eurų. Pataisos įstaigose sumažėjus nuteistųjų iki 850, atitinkamai per vienerius metus būtų sutaupoma apie 1428 tūkst. eurų, o per trejus metus – apie 4284 tūkst. eurų . Taip pat pagal projektus dalis nuteistųjų bus perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus.
Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji savarankiškai rūpinasi maistu, drabužiais ir avalyne, medicinos pasaugos jiems teikiamos visuomenės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paminėtoms reikmėms pataisos namuose per vieną dieną išleidžiama 2,65 euro vienam nuteistajam. 100 proc. užpildžius pusiaukelės namuose ir atviroje kolonijoje laisvas vietas, per vienerius metus gali būti sutaupoma iki 120,9 tūkst. eurų, o per trejus metus – iki 362,7 tūkst. eurų. Lėšų ekonomija būtų naudojama:
intensyviai priežiūrai vykdyti įsigijimui. Preliminariai numatoma, kad asmenų, kuriems vienu metu bus taikomas elektroninis stebėjimas, skaičius per kelerius metus gali išaugti iki 3100. Kalėjimų departamentas turi įrangą, su kuria gali intensyvią priežiūrą vykdyti 125 asmenis (šiuo metu intensyvi priežiūra vykdoma
stebėjimo prietaisų, o 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšomis yra planuojama įsigyti papildomai apie 300–500 elektroninių stebėjimo prietaisų. Papildomai dar reikia įsigyti apie 2475–2675 vnt. elektroninių stebėjimo prietaisų. Šie prietaisai būtų įsigyjami palaipsniui, priklausomai nuo asmenų, kuriems būtų skiriamas elektroninis stebėjimas, skaičiaus didėjimo. 2. Papildomų pareigybių, skirtų nuteistųjų probacijai vykdyti, steigimui ir Lietuvos probacijos tarnybos materialiniam aprūpinimui. Tikėtina, kad Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų skaičiaus po įstatymų projektų paketo įsigaliojimo didės palaipsniui iki 1300. Todėl papildomai gali reikėti įsteigti iki 40 etatų (statutinių valstybės tarnautojų) ir papildomai per vienerius metus jų išlaikymui skirti 875,2 tūkst. eurų, o per 3 trejus metus – apie 2625,6 tūkst. eurų.
Taip pat reikės ir papildomai probacijos tarnybą aprūpinti transporto priemonėmis (apie 16 vnt.). Tam vieneriems metams papildomai gali reikėti iki 76,8 tūkst. eurų, o 3 trejiems metams – iki 230,4 tūkst. eurų. 3. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo optimizavimui, t. y. darbuotojų, vykdančių nuteistųjų dinaminę priežiūrą, socialinių darbuotojų ir psichologų pareigybių skaičiui didinti, pataisos įstaigų pritaikymui vykdyti atvirosios kolonijos funkcijas, nuteistųjų užimtumo priemonių organizavimui ir kt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Lietuvos tesiės institutas išsakė abejones dėl nuteistųjų intensyvios priežiūros (elektroninio monitoringo), kurios metu naudojamos asmenų elektroninio stebėjimo priemonės, plėtojimo tikslingumo ir proporcingumo jų teisių atžvilgiu. Vertinant pateiktus šiuos pastebėjimus, pažymėtina, kad nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [7] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitorigą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina.
Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo 85 iki 95 proc. nuteistųjų sėkmingai baigia elektroninio stebėjimo programą [8] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie
elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: baudžiamasis kodeksas, baudžiamoji atsakomybė, baudžiamoji teisė, lygtinis paleidimas, nusikalstama veikla, teisės kodeksas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. [1] Europos Tarybos Bausmių taikymo ir vykdymo statistikos ataskaita SPACE I, Lentelė Nr. 7.2., 2016, p. 94. Prieiga per internetą: http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE-I-2016-Final-Report-180315.pdf [2] 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 39, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 [3] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 64, 681 , 682 , 71, 75, 902, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1554 [4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1871 [5] https://www.ird.lt/lt/paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1/view_item_datasource?id=7473&datasource=28088 [6] Teismų veiklos apžvalga. 2017 m. http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2018/04/galutine-ataskaita-10.pdf [7] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [8] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf
projekto
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamo projekto 1 straipsniu Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK;
kodeksas) 18 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi: „Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką“. Tačiau ji iš esmės atkartoja Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto reguliavimą („policija atlieka pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, be žinios dingusių asmenų ir pasišalinusių iš sveikatos priežiūros įstaigų asmenų, kuriems teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones, kitų asmenų paiešką <...>“). Dėl tos priežasties, manytina, kad atitinkama nuostata kodekse yra perteklinio pobūdžio. Atitinkama pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo BVK 19 straipsnio 2 dalies, taip pat dėl projekto 15 straipsniu keičiamo BVK 51 straipsnio 5 dalies. 2. Teikiamo projekto 5 straipsniu keičiama BVK 25 straipsnio 2 dalis, įtvirtinant, kad „ Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas <...> baudą gali pakeisti laisvės apribojimu“ (
bauda gali būti pakeista areštu ). Neginčytina, kad formaliai pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių hierarchiją laisvės apribojimo bausmė įstatymų leidėjo yra traktuojama kaip griežtesnė bausmė už baudą . Tačiau realiai baudos bausmė nuteistajam paprastai sukelia gerokai sunkesnius padarinius nei laisvės apribojimas . Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d.) priimtus BK 47 straipsnio pakeitimus (TAR, 2017, Nr.
2017-15859), kuriais ne tik apie keturis kartus pakelti maksimalūs baudų dydžiai [1] , bet ir proporcingai pagal nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pakelti minimalūs baudų dydžiai. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Maksimali laisvės apribojimo bausmė yra 730 dienų, o tai atitinka 730 MGL. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskiriamos tokios bausmės: „už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki
apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio; už sunkų nusikaltimą – nuo
dydžio.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realiai pagal esamą reguliavimą baudos bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė nei laisvės apribojimas . Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad baudos keitimas laisvės apribojimu , vengiant savo noru sumokėti baudą, nebūtų racionalus ir pagrįstas. Priešingai, įtvirtinus atitinkamą nuostatą, teikiamas reguliavimas ne tik neatliks atgrasančios funkcijos, bet dėl jo gali padaugėti baudų mokėjimo vengimo atvejų. 3. Teikiamo projekto 11 straipsniu BVK papildančio 461 straipsnio pavadinimas nėra aiškus. 4. Teikiamo projekto 64 straipsniu keičiamas BVK 158 straipsnio 5 punktas, nustatant, kad
„lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims,
atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį“ . Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į išvadoje kartu teikiamam projektu Reg. Nr. XIIIP-3172 išdėstytas pastabas dėl gausių dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto trūkumų. Nusprendus atsisakyti šio instituto projekte Reg. Nr. XIIIP-3172, turės būti išbraukta ir keičiama BVK 158 straipsnio 5 punkto nuostata. 5.
XI skyriaus papildymo aštuntuoju skirsniu. Nepritarus šiai pastabai, akcentuotina, kad turėtų būti pakoreguota BVK 1641 straipsnio („Iš dalies atidėto bausmės vykdymo panaikinimas“) formuluotė – „<...> teismas pataisos įstaigos teikimu priima (
sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę “ , įpareigojanti teismą priimti iš esmės tik vienos rūšies sprendimą ir varžanti teismo diskrecijos teisę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1]
nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ( Žin. , 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeltas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, realiai šiomis reformomis baudžiamajame įstatyme baudos buvo padidintos net apie šešis kartus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2019-06-14 Nr. XIIIP-3173(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Rimvydas Laukis; Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Bernotienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys; LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška;
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas1 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo projekto 1 straipsniu Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK; kodeksas) 18 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi: „Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką“.
Tačiau ji iš esmės atkartoja Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto reguliavimą („policija atlieka pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, be žinios dingusių asmenų ir pasišalinusių iš sveikatos priežiūros įstaigų asmenų, kuriems teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones, kitų asmenų paiešką <...>“). Dėl tos priežasties, manytina, kad atitinkama nuostata kodekse yra perteklinio pobūdžio. Atitinkama pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo BVK 19 straipsnio 2 dalies, taip pat dėl projekto 15 straipsniu keičiamo BVK 51 straipsnio 5 dalies. Pritarti
kanceliarijos teisės departamentas5 Teikiamo projekto 5 straipsniu keičiama BVK 25 straipsnio 2 dalis, įtvirtinant, kad „Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas <...> baudą gali pakeisti laisvės apribojimu“ (
bauda gali būti pakeista areštu ). Neginčytina, kad formaliai pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių hierarchiją laisvės apribojimo bausmė įstatymų leidėjo yra traktuojama kaip griežtesnė bausmė už baudą . Tačiau realiai baudos bausmė nuteistajam paprastai sukelia gerokai sunkesnius padarinius nei laisvės apribojimas . Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d.) priimtus BK 47 straipsnio pakeitimus (TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kuriais ne tik apie keturis kartus pakelti maksimalūs baudų dydžiai [1] , bet ir proporcingai pagal nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pakelti minimalūs baudų dydžiai.
Remiantis BK
laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Maksimali laisvės apribojimo bausmė yra 730 dienų, o tai atitinka 730 MGL. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskiriamos tokios bausmės: „už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki
sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio; už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realiai pagal esamą reguliavimą baudos bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė nei laisvės apribojimas . Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad baudos keitimas laisvės apribojimu , vengiant savo noru sumokėti baudą, nebūtų racionalus ir pagrįstas. Priešingai, įtvirtinus atitinkamą nuostatą, teikiamas reguliavimas ne tik neatliks atgrasančios funkcijos, bet dėl jo gali padaugėti baudų mokėjimo vengimo atvejų. Pritarti
kanceliarijos teisės departamentas11
straipsnio pavadinimas nėra aiškus. Pritarti
kanceliarijos teisės departamentas64 Teikiamo projekto 64 straipsniu keičiamas BVK 158 straipsnio 5 punktas, nustatant, kad „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį“ . Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į išvadoje kartu teikiamam projektu Reg. Nr. XIIIP-3172 išdėstytas pastabas dėl gausių dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto trūkumų. Nusprendus atsisakyti šio instituto projekte Reg. Nr. XIIIP-3172, turės būti išbraukta ir keičiama BVK
5.
kanceliarijos teisės departamentas67 Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 67 straipsniu teikiamo BVK XI skyriaus papildymo aštuntuoju skirsniu. Nepritarus šiai pastabai, akcentuotina, kad turėtų būti pakoreguota BVK 1641 straipsnio („Iš dalies atidėto bausmės vykdymo panaikinimas“) formuluotė – „<...> teismas pataisos įstaigos teikimu priima (
mūsų) sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę“ , įpareigojanti teismą priimti iš esmės tik vienos rūšies sprendimą ir varžanti teismo diskrecijos teisę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau – Projektas) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą paskirdamas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą papildomu komitetu Projektui svarstyti. Atsižvelgdama į tai, kad BVK pataisos glaudžiai susijusios su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Seimo kontrolierių įstaiga, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 19¹ ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, teikia Projekto atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą. 1.
Projekto 2 straipsniu naikinama BVK 19 straipsnio 3 dalis, kurioje numatytas probacijos ir policijos tarnybų bendradarbiavimas vykdant laisvės apribojimo bausmę. Šio bendradarbiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pastebi, kad BVK 19 straipsnyje numatyta bendradarbiavimo pareiga yra labai svarbi ir būtina siekiant užtikrinti tarptautinius žmogaus teisių standartus atitinkančius institucijų veiksmus bei šių veiksmų proporcingumą asmenų, kurių laisvė yra apribota, atžvilgiu, todėl pirmiau minėtos normos panaikinimas vertintinas neigiamai. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2018 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-1203 atkreipė dėmesį į tai, jog, pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnį, teismo įpareigojimo asmeniui būti namuose nakties metu vykdymą prižiūri policijos pareigūnai. Taip pat pirmiau nurodytas teismo įpareigojimas yra ir asmens, kuriam taikoma probacija, individualaus priežiūros plano dalis. Šio plano vykdymą prižiūri ir kontroliuoja probacijos tarnybos pareigūnai. Todėl, policijos ir probacijos tarnybų pareigūnams nederinant tarpusavio veiksmų, gali susiklostyti situacija, kuomet asmuo, kuriam taikoma probacija, nakties metu yra net kelis kartus lankomas šių dviejų, skirtingų, institucijų pareigūnų, kurie tikrina, kaip asmuo laikosi to paties įpareigojimo, t. y. nakties metu būti namuose. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius konstatavo, kad tokiu būdu yra neproporcingai varžoma asmens teisė į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siekiant išvengti situacijų, kai yra neproporcingai varžoma asmens teisė į privatumą, siūlytina arba nepritarti šio BVK straipsnio 3 dalies pakeitimui ją naikinant, arba šį BVK straipsnį suderinti su Policijos įstatymo normomis, panaikinant probacijos ir policijos tarnybų funkcijų dubliavimąsi. 2.
Projekto 16 straipsnyje numatoma, jog BVK 52 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatomas asmenų, sergančių somatinėmis ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, izoliavimas nuo kitų arešto bausmę atliekančių asmenų. Seimo kontrolierius pastebi, kad asmenų izoliavimas turėtų būti taikomas kaip kraštutinė priemonė, taip pat ir tuo atveju, jei asmuo kelia realų pavojų kitiems arešto bausmę atliekantiems asmenims. Sulaikymo režimo apribojimai turėtų atitikti proporcingumo, teisėtumo, atskaitomybės, būtinumo ir nediskriminavimo principus (PTABN) [1] . Asmens izoliavimas arba atskyrimas nuo bendrosios populiacijos visuomet turėtų būti vertinamas individualiai, vadovaujantis įstatymu, patvirtintas kompetentingos institucijos. Seimo kontrolieriaus vertinimu, pirmiau minėtos normos pakeitimas leistų automatiškai izoliuoti asmenis, sergančius somatinėmis ligomis, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro, individualiai neįvertinant tokio izoliavimo būtinumo, proporcingumo. Pažymėtina, kad sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-250 „Dėl somatinių ligų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi areštinėse izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, sąrašas. Jame numatyta 18 punktų, įskaitant ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligą su išlyga, kad nuteistieji, sergantys ŽIV liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuoti arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areštinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą juos izoliuoti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad net minimalų žiaurumo laipsnį atitinkantis netinkamas elgesys patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio apsaugą.
S iekiant išvengti netinkamo elgesio su asmenimis, kuriems paskirta arešto bausmė, juos izoliuojant nuo kitų, siūlytina nepritarti šio BVK straipsnio
sąvoka „dinaminė priežiūra“, kuri nėra apibrėžta jokiuose kituose teisės aktuose. Seimo kontrolierius teigiamai vertindamas dinaminės priežiūros įtvirtinimą, numatant, kad nuolatinį areštą atliekančių nuteistųjų dinaminė priežiūra yra vienas pagrindinių režimo reikalavimų, pastebi, kad neapibrėžus
„dinaminės priežiūros“ sąvokos nebus užtikrinamas
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Be to, įstatyme numatyti teisėkūros principai įtvirtina imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Dinaminė priežiūra yra orientuota į pareigūno santykį su nuteistuoju. Įstaigos ir įkalintų asmenų saugumas užtikrinamas per visapusį kalinčio asmens pažinimą ir jo elgesio korekciją pozityvia linkme pasitelkiant tik tam asmeniui aktualias ir veiksmingas intervencines priemones, todėl „dinaminė priežiūra“ sukuria tam tikras pareigas dinaminės priežiūros specialistui vykdant socialinės reabilitacijos veiklą, parenkant intervencines priemones, sukuriančias teisines pasekmes nuteistiesiems vertinant jų elgesio pokytį ir pažangą.
Pažymėtina, kad, Seimo kontrolieriui tiriant pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir vykdant nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, nustatoma pakankamai nemažai atvejų, kuomet ir asmenims, kuriems skirta arešto bausmė, ir juos prižiūrintiems pareigūnams nėra aišku, kas yra dinaminė priežiūra, kaip ji turi būti vykdoma ir koks yra dinaminės priežiūros priemonėmis siekiamas rezultatas. Seimo kontrolieriaus vertinimu, būtina apibrėžti „dinaminės priežiūros“ sąvoką, kad būtų išvengta teisinio netikrumo bei teisės aktų nesuderinamumo. 3.2. Šiuo metu galiojančioje BVK 54 straipsnio 6 dalies redakcijoje numatyta, kad areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), laisvalaikio (ne trumpesnis nei dvi valandos), pasivaikščiojimo ir socialinės reabilitacijos laikas. Pastebėtina, jog Projekte siūloma šios dalies redakcija yra papildyta teiginiu ,,užimtumas darbine ar kita prasminga veikla“, pašalinus laisvalaikio sąvoką.
Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad pareiga pataisos įstaigai užtikrinti asmens laisvalaikį (ne trumpesnį nei dvi valandos) yra pakeičiama į pareigą užtikrinti užimtumą darbine ar kita prasminga veikla , taip sukuriant prielaidas pataisos įstaigos administracijai kvestionuoti asmens laisvalaikio veiklą kaip (ne)prasmingą, sudarant sąlygas pareigūnų piktnaudžiavimui vertinant asmens laisvalaikio veiklą (jos prasmingumą). Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) nuomone, esą šiuo metu BVK nustatytos dvi valandos skiriamos nuteistojo laisvalaikiui „mažina bausmės poveikį“, Seimo kontrolierius pažymi, kad Europos regiono valstybėse kankinimų prevenciją vykdančio Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau vadinama – CPT) atstovai, lankydamiesi Lietuvoje, yra ne kartą pasisakę dėl nepakankamų Lietuvos pastangų skiriant reikiamą dėmesį visų kalinių, įskaitant suimtuosius, poreikiams pritaikyto režimo bei įvairialypės veiklos už kameros ribų programos, t. y. įvairių švietimo, sporto, laisvalaikio grupinių ir individualių užsiėmimų, užtikrinimui (2004 m. vasario 17–24 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2006) 9] 79 punktas, 2008 m. balandžio 21–30 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2009) 22] 53–55 punktai, 2010 m. birželio 14–18 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2011) 17] 41 punktas, 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. vizito ataskaitos [CPT/Inf (2014) 18] 61 punktas). Nesutikdamas su Projekto 18 straipsnyje siūlomais BVK 54 str. 6 d. pakeitimais Seimo kontrolierius siūlo nepritarti šiam pakeitimui, kuriuo panaikinama areštą atliekančių nuteistųjų teisė į laisvalaikį (ne trumpesnį kaip dvi valandos). 4.
pripažinimo netekusiu galios Projekto 23 straipsniu panaikinama BVK 62 straipsnio 1 dalies sąvoka
„nepilnamečių pataisos namai“, o Projekto 31 straipsniu naikinamas BVK 77
straipsnis, kuriame nustatyta asmenų, galinčių būti paskirtais atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, kategorija. Nesutikdamas su tokiu pirmiau minėtų normų pakeitimu ir panaikinimu, Seimo kontrolierius pastebi, kad pataisomis būtų sukuriamos prielaidos pažeisti nepilnamečių asmenų, kaip ypatingai pažeidžiamos nuteistųjų grupės, teises. Pažymėtina, jog, pagal CPT standartus, būtinas ypatingas budrumas siekiant užtikrinti, kad nepilnamečių (t. y., asmenų iki 18 metų) psichinė ir dvasinė gerovė būtų tinkamai apsaugota, todėl nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių jiems buvo atimta laisvė, šie asmenys savaime yra labiau pažeidžiami už suaugusius (Devintosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (99) 12], 20 punktas). CPT taip pat pabrėžia, kad nepilnamečių, kuriems atimta laisvė, priežiūra yra ypač sudėtinga užduotis. Daugelis iš jų yra patyrę fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą, todėl nepilnamečių įstaigose svarbus vaidmuo priskirtinas personalo atrankai, tokioje įstaigoje nuolat turi dirbti specializuoti ugdytojai, psichologai ir socialiniai darbuotojai ( Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1]
svarbi yra ir įkalinimo įstaigose dirbančio personalo kompetencija. Nepilnamečių įstaigose dirbantys darbuotojai turi būti baigę specialiuosius mokymus dirbti su tokio amžiaus asmenimis, mokėti atpažinti patyčių požymius ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti bei išvengti tokių incidentų ateityje (2008 m. balandžio 21–30 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2009) 22] 77 punktas, 2010 m. birželio 14–18 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2011) 17] 51 punktas, Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1] 100, 121 punktai).
Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, jog CPT rekomenduoja, kad nepilnamečių laisvės apribojimo aplinka kuo mažiau primintų įkalinimo įstaigą: tiesiogiai su nepilnamečiais dirbantys asmenys neturi nešiotis lazdų, dujų balionėlių ir kitų specialiųjų priemonių (Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1]
būti gerai suprojektuota, užtikrinant teigiamas ir individualizuotas laikymo sąlygas jauniems asmenims, gerbiant jų orumą ir privatumą, o jų kambariai būtų tinkamai įrengti (Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1] 104, 119 punktai). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlytina nepritarti BVK 62 straipsnio 1 dalies pakeitimui, t. y. sąvokos „nepilnamečių pataisos namai“ panaikinimui ir BVK 77 straipsnio pripažinimui netekusiu galios, nes panaikinant nepilnamečių pataisos namus, kaip specializuotą įstaigą, galimai būtų sudarytos sąlygos pažeisti nepilnamečių, kaip ypatingai pažeidžiamos kalinių kategorijos, teises. 5. Dėl BVK 69 straipsnio pakeitimo Projekto 26 straipsniu keičiamas BVK 69 straipsnis numatant konkrečius nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas atvejus, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygas.
Seimo kontrolierius pastebi, kad siekiant bausmės tikslų (ne tik izoliuoti visuomenei pavojingus nuteistuosius nuo visuomenės, tačiau juos pataisyti ir perauklėti) būtina sudaryti nuteistiesiems palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis, skatinant įvairias socialinių ryšių palaikymo (plėtros) formas, kuriant esmines nuteistųjų socialinės reintegracijos prielaidas. Atkreipdamas dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 punktą, kuriame pabrėžiama, kad kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų, Seimo kontrolierius siūlo Projekte papildomai įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią perkeliamojo (iki bausmės paskyrimo) gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. 6. Dėl BVK 75, 86 ir 92 straipsnių pakeitimų
1 dalies 1 punkte,
grupei priskirtų nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, susiaurinant jų teisę iki leidimo įsigyti higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Įvertinęs siūlomus keitimus Seimo kontrolierius pastebi, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turėtų atitikti bausmės vykdymo tikslus, toks ribojimas turėtų būti proporcingas padarytam nusižengimui.
CPT ir Seimo kontrolierius pastebi, kad dėl nuteistųjų asmenų saugumo neužtikrinimo pataisos įstaigose, jiems būnant kitų režimų grupėse, t. y. dėl gręsiančio pavojaus nuteistųjų sveikatai ir (arba) gyvybei, nuteistieji priversti atsisakyti eiti gyventi į paskirtus kitų režimų būrius, todėl šis papildomas ribojimas suvaržytų teises ir tų asmenų, kurie dėl pataisos įstaigų negebėjimo užtikrinti nuteistųjų saugumą kitų režimų (ne drausmės grupės) būriuose, yra perkeliami į drausmės grupes. Be to, pastebėtina, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji joje gali būti iki 1 (vienerių) metų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, todėl, kai drausmės grupėje esantis nuteistasis yra mokus, jis ne tik netenka galimybės nemokamai gauti, bet ir įsigyti drabužių bei avalynės, dėl ko gali būti pažeistos asmens teisės. Taip pat primintina, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų, todėl abejotina, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno drausmės grupėje esančio nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kadangi iki šiol drausmės grupės nuteistieji papildydavo savo racioną parduotuvėse perkamu maistu. Vertindamas pirmiau minėtų normų pakeitimus, Seimo kontrolierius pastebi, kad pataisomis būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės. 6.2.
straipsnio 2 dalis; Projekte įtvirtinta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Pažymėtina, kad šio Bausmių vykdymo kodekso Projekto vienas iš uždavinių yra „įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo)“. Nesutikdamai su Teisingumo ministerijos išsakyta pozicija, kad dėl drausmės grupėse laikomų asmenų skaičiaus didėjimo reikėtų griežtinti drausmės grupės sąlygas, CPT ir Seimo kontrolierius pastebi, kad drausmės grupėse laikomų asmenų skaičiaus didėjimas yra galimai susijęs su nepakankama nuteistųjų apsauga jiems būnant kitų režimų grupėse, t. y. dėl gresiančio pavojaus nuteistųjų sveikatai ir (arba) gyvybei, nuteistieji priversti atsisakyti eiti gyventi į paskirtus kitų režimų būrius; dėl nepasitikėjimo pataisos įstaigų pareigūnais (pagal asmeninę arba kitų nuteistųjų patirtį) nuteistieji atsisako įvardinti nuteistuosius, kurie kelia grėsmę jų sveikatai ir (arba) gyvybei. Tokiais atvejais, dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, nenurodant jų nevykdymą pagrindžiančių aplinkybių, asmenys būna baudžiami, juos priskiriant drausmės grupei. Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje nuostatoje nėra nurodyti kriterijai, kada drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Tai sukuria prielaidas galimam pareigūnų piktnaudžiavimui ir manipuliacijoms, nes aiškūs kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai turėtų priimti sprendimus dėl nuteistųjų laikymo užrakintais, t. y. papildomo jų teisių suvaržymo, nėra apibrėžiami. Seimo kontrolierius siūlo nepritarti BVK 75 straipsnio 2 dalies pakeitimams, kadangi juos priėmus būtų papildomai ribojamos asmenų teisės. 7.
Projekto 42 ir 70 straipsniais BVK 97 straipsnyje ir 173 straipsnio 3 dalyje papildomai įtvirtinamas draudimas nuteistiesiems, atliekantiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jų laikymo drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose metu vilkėti savo drabužius ir avėti nuosavą avalynę. Itin neigiamai vertindamas pirmiau minėtų normų pakeitimus, Seimo kontrolierius pastebi, kad kalinių apranga negali žeminti nuteistųjų orumo bei stigmatizuoti esančiuosius įkalinimo įstaigose. Taikomos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir šios priemonės neturi varžyti asmens teisių bei laisvių labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad nors kai kurios užsienio valstybės taiko praktiką, kuomet įkalintieji (sulaikytieji) vilkti jiems išduotas uniformas, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – kaliniai privalo dėvėti uniformas pirmąsias dvi buvimo įstaigoje savaites, po šio laikotarpio už gerą elgesį jiems leidžiama dėvėti savo asmeninius rūbus; Vokietijoje – nuteistieji (sulaikytieji) turi galimybę pasirinkti: dėvėti išduotas uniformas (už kurių švarą yra atsakinga įstaiga) arba savo rūbus (už kurių švarą yra atsakingas pats nuteistasis /sulaikytasis). Vis dėlto CPT savo ataskaitoje pažymi, kad kalinių (suimtųjų) savigarba yra svarbi socialinės reabilitacijos dalis, todėl CPT abejoja, ar draudimas kaliniams (suimtiesiems) dėvėti savo nuosavus drabužius prisidėtų prie kalinių (suimtųjų) savigarbos puoselėjimo ([CPT/Inf (2009) 34] 74 p.). Be to, Europos kalėjimų taisyklėse reglamentuojama, kad kaliniai, neturintys nuosavų tinkamų drabužių, turi būti aprūpinami rūbais, atitinkančiais klimatą (20.1 p.). Tokie drabužiai jokiu būdu negali žeisti kalinių savigarbos (20.2 p.). Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus būti pakeičiami (20.3 p.).
Kai kaliniai gauna leidimą išeiti už įstaigos ribų, iš jų neturi būti reikalaujama dėvėti tokius drabužius, kurie išskirtų juos kaip kalinius (20.4 p.). Suimtiesiems turi būti leidžiama vilkėti jų asmeninius drabužius, jeigu jie yra tinkami dėvėti kalėjime (97.1 p.). Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) pažymima, kad, kai kaliniai yra aprūpinami įstaigos uniforma /drabužiais, jie turi atitikti klimatą ir būti tinkami saugoti asmenų sveikatą. Tokie drabužiai jokiu būdu negali būti žeminantys orumą (19(1) p.). Tais atvejais, kai kalinys turi teisę išeiti už kalėjimo ribų teisiniu pagrindu (konvojuojamas į kitą įstaigą ir pan.), jam turi būti leidžiama dėvėti nuosavus drabužius arba neišsiskiriančius drabužius (19(3) p.). Seimo kontrolierius siūlo nepritarti šių BVK straipsnių pakeitimams, nes iniciatyva uždrausti tam tikrų grupių nuteistiesiems dėvėti asmeninius drabužius neleis pasiekti Bausmių vykdymo kodekso pataisomis galimai užsibrėžto tikslo – mažinti pataisos įstaigose klestinčias subkultūras. Taip pat kelia abejonių ir tai, ar yra išnaudotos visos kitos galimos ir rekomenduojamos tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose priemonės subkultūroms įkalinimo įstaigose mažinti. 8. Dėl BVK 101 straipsnio pakeitimo Projekto 43 straipsniu keičiamas BVK 101 straipsnis, kuris, pagal šiuo metu galiojančią teisės akto redakciją, suteikia teisę nuteistiesiems gauti teisinę pagalbą. Pagal siūlomą šio straipsnio pakeitimą, vietoje teisės į teisinę pagalbą nuteistieji turėtų teisę susitikti su advokatu, taip pat nuteistųjų susitikimai su advokatu arba telefono skambučiai jam nebūtų įtraukiami į nuteistojo turimų pasimatymų ir skambučių skaičių.
Seimo kontrolierius teigiamai vertina tai, jog siūlomas BVK 101 straipsnio pakeitimas įtvirtintų nuostatą, kad susitikimų su advokatais ir skambučių jiems skaičius neįskaičiuojamas į bendrą pasimatymų ir skambučių, priklausančių nuteistajam, skaičių, nes tai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais, tačiau Seimo kontrolierius nesutinka su minėtos normos pakeitimu, dėl kurios susiaurinama nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą, kadangi Projekte numatyta, kad vietoje teisės į teisinę pagalbą nuteistasis turės teisę susitikti su advokatu. Pažymėtina, kad BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta bendroji nuteistųjų teisė – gauti teisinę pagalbą, todėl teisės į teisinę pagalbą susiaurinimas iki teisės susitikti su advokatu nepagrįstai suvaržytų nuteistųjų teises. Teisė į teisinę pagalbą pripažįstama svarbia žmogaus teise bei pagrindu kitoms pamatinėms teisėms įgyvendinti, nes ji leidžia asmeniui praktiškai apginti savo teises. Tokia teisė yra vienas iš pagrindinių teisės į teisingumą užtikrinimo būdų. Seimo kontrolierius pastebi, kad teisinė pagalba yra esminis teisingos, humaniškos ir veiksmingos teisingumo administravimo sistemos, grindžiamos teisinės valstybės principu, elementas. Pastebėtina, kad teisė į teisinę pagalbą apima pirminio pobūdžio teisinės informacijos teikimą ir konsultacijas, ginčų sprendimą ne teismo tvarka ir teisminę pagalbą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose pakankamai finansinių lėšų neturintiems ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, todėl teisinės pagalbos suteikimas negali būti apribotas tik teisės susitikti su advokatu užtikrinimu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad visi kaliniai turi teisę į teisinę konsultaciją, o įkalinimo įstaigos vadovybė turi sudaryti jiems tinkamas sąlygas ją gauti (Europos kalėjimų taisyklių
su pasirinktu teisininku, taip pat ir už savo pačių lėšas (Europos kalėjimų taisyklių 23.2 punktas), Seimo kontrolierius siūlo nepritarti pakeitimams, kurie nuteistųjų teisę gauti teisinę pagalbą apribotų iki susitikimų su advokatu. 9. Dėl BVK 142 straipsnio pakeitimo Projekto 56 straipsniu yra papildomas BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatant, kad drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas galimas iki trisdešimt parų, ir panaikinant iki šiol galiojusį (nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių) terminą. Seimo kontrolierius teigiamai vertintina tai, kad nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) suaugusiems nuteistiesiems sumažinama iki trisdešimt parų (vietoj buvusių šešių mėnesių be pasimatymų, smulkiųjų paketų, laiškų (išskyrus kreipimusis), skambinimo telefonu, apsipirkimo parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis), be maisto produktų ir kitų daiktų perdavimo. Tačiau Seimo kontrolierius negali sutikti su tokiu pirmiau minėtos normos pakeitimu, kai Projekte yra numatyta, kad nepilnamečiams nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) – iki dešimties parų.
Pažymėtina, jog Seimo kontrolierius yra ne kartą atkreipęs Teisingumo ministerijos dėmesį į tai, kad turėtų būti panaikinta dešimties parų nuobauda, taikoma nepilnamečiams asmenims, juos perkeliant į kamerų tipo patalpas. Tarptautiniuose dokumentuose [2] pastebima, kad nuobaudos atlikimas izoliuojant asmenis nuo bendros populiacijos yra netinkamas ir gali būti taikomas išimtiniais atvejais. Pripažįstama, kad asmenų visiškas izoliavimas gali pakenkti nuteistojo psichikai. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimų ir žiauraus elgesio klausimais vertinimu, nepilnamečio izoliavimas prilygsta žiauriam, nežmoniškam, žeminančiam elgesiui ar net kankinimui [3] . CPT nuomone, nepilnamečiams skirta nuobauda izoliuojant neturi trukti ilgiau nei tris dienas ir taikant šią nuobaudą turi būti teikiama socialinė-pedagoginė pagalba, užtikrinamas žmogiškasis kontaktas, nepilnametis turi būti reguliariai (bent kartą per dieną) lankomas sveikatos priežiūros darbuotojo ( Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1]
pakeitimu, nes Projekte numatyta, kad nepilnamečiams nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) – iki dešimties parų, kadangi galimai tokiu atveju būtų galima nustatyti netinkamo elgesio su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, juos visiškai izoliuojant, požymių, taip pat galimai būtų sukuriamos prielaidos pažeisti nepilnamečių asmenų, kaip ypatingai pažeidžiamos nuteistųjų kategorijos, teises. Seimo kontrolierius siūlo pakeisti BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatant, kad nepilnamečių nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais ir tik iki trijų parų.
Seimo kontrolierius rekomenduoja pakeisti BVK 85 straipsnį, jame numatant nuteistiesiems teisę į ilgalaikius pasimatymus. Pažymėtina, kad t eisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Konvencijos 8 straipsnyje numatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad tai, jog institucija nepagrįstai apribojo asmens teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme (2017 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017 ; 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-346-822/2017 ). Taikomos mažiau palankios bausmės atlikimo sąlygos, kai dėl BVK nustatyto reguliavimo nesudaromos galimybės gauti ilgalaikius pasimatymus, yra susijusios su
os8 straipsniu, kuris garantuoja asmenų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taikymo sritimi.
Dėl šių mažiau palankių sąlygų palaikyti santykius su artimais žmonėmis nuteistasis gali patirti didžiulius dvasinius skausmus ir neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti bei puoselėti savo šeimą, todėl siūlytina keisti Projekto 85 straipsnio reguliavimą, jame numatant nuteistiesiems teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniais. 11. Dėl BVK 94 straipsnio 6 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad ,, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje BVK
sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. [...]. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji“. Šeimoms, iš kurių tik vienas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, ši nuostata nėra taikoma ir galioja tik atitinkamiems bausmės atlikimo režimams taikomi apribojimai (pvz., kai vienas sutuoktinis yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namų paprastojoje grupėje, sutuoktiniai turi teisę į 6 ilgalaikius pasimatymus per metus). Akcentuotina, jog santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos [4] .
Kaip minėta šio rašto 10 punkte, nuteistasis dėl mažiau palankių sąlygų palaikyti santykius su artimais žmonėmis gali patirti didžiulius dvasinius skausmus ir neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, kurie abu atlieka bausmes laisvės atėmimo įstaigose, visais atvejais patys apmoka tokių ilgalaikių pasimatymų išlaidas, todėl valstybei tokių sutuoktinių ilgalaikiai pasimatymai nesudaro didesnių materialinių kaštų nei ilgalaikiai pasimatymai sutuoktinių, iš kurių tik vienas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo svarbą bei šeimos gyvenimo neliečiamumą, manytina, kad šiuo metu galiojanti BVK 94 straipsnio 6 dalies nuostata sudaro galimai diskriminacines sąlygas šeimoms, iš kurių abu sutuoktiniai atlieka laisvės atėmimo bausmę. 12. Dėl BVK nuostatų, reglamentuojančių kratų atlikimą nakties metu, suderinimo su atitinkamomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad svarbu suderinti BVK nuostatas su LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis kratų arba poėmių atlikimą nakties metu. Pažymėtina, kad BPK 149 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas draudimas daryti kratas arba poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai nei aktualioje BVK redakcijoje, nei Projekte nėra numatyta analogiško reglamentavimo. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad nuteistieji visą parą yra pataisos įstaigose prižiūrimi pareigūnų, taip pat valstybė, įkalinusi asmenį, prisiima pozityvias pareigas užtikrinti, kad jis pataisos įstaigoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.
Taip pat situacija, kuomet nėra aiškaus teisinio reglamentavimo dėl kratų atlikimo pataisos įstaigose nakties metu, sudaro prielaidas pareigūnams piktnaudžiauti savo teisėmis, pažeisti proporcingumo principą atliekant kratas arba poėmius nakties metu. Seimo kontrolierius rekomenduoja suderinti Projekte BVK nuostatas su BPK, numatant, kad nakties metu kratos būtų atliekamos tik kraštutiniu atveju, t. y., gavus pagrįstos informacijos apie galimai daromą pažeidimą arba esant pagrįstoms grėsmėms, kaip tai reglamentuota BPK. Iš esmės pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-3173 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Seimo kontrolierių įstaigos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808 [1] CPT, 21 Bendroji ataskaita (2011), § 55; Europos kalėjimų taisyklės, § 3, ir Mandelos taisyklės, § 37. [2] Europos kalėjimo taisyklių 43.2–43.3 punktai; Bankoko taisyklių 22 punktas;
CPT Dvidešimt pirmosios bendrosios ataskaitos [ CPT/Inf (2011) 28] 55 punktas; Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimų ir žiauraus elgesio klausimais 2011 m. rugpjūčio 5 d. ataskaitos Nr. A/66/268 26, 84–89 punktai, 2013 m. spalio 7 d. ataskaitos Nr. A/68/295 61 punktas. [3]
86 punktai), 2013 m. spalio 7 d. ataskaitoje Nr.
A/68/295 (61 punktas), 2015 m. kovo 5 d. ataskaitoje Nr. A/HRC/28/68 (44 ir 86(d) punktai). [4] Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/ Inf
(92) 3] 51 punktas bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003) 23 „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui“ 22 rekomendacija.
DĖL
ĮSTATYMO projekto
2019-06-05
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė; padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Rimvydas Laukis. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK; kodeksas) 18 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi: „Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką“. Tačiau ji iš esmės atkartoja Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto reguliavimą („policija atlieka pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, be žinios dingusių asmenų ir pasišalinusių iš sveikatos priežiūros įstaigų asmenų, kuriems teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones, kitų asmenų paiešką <...>“). Dėl tos priežasties, manytina, kad atitinkama nuostata kodekse yra perteklinio pobūdžio.
Atitinkama pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo BVK 19 straipsnio 2 dalies, taip pat dėl projekto 15 straipsniu keičiamo BVK 51 straipsnio 5 dalies. Nepritarti Sistemiškai vertinant BVK nuostatas, siūlomos atsisakyti nuostatos turėtų likti, kadangi jos apibrėžia kiekvieno subjekto, dalyvaujančio vykdant bausmes kompetenciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Teikiamo projekto 5 straipsniu keičiama BVK 25 straipsnio 2 dalis,
įtvirtinant, kad
„Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir
nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas< ...> baudą gali pakeisti laisvės apribojimu“ (
bauda gali būti pakeista areštu ). Neginčytina, kad formaliai pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių hierarchiją laisvės apribojimo bausmė įstatymų leidėjo yra traktuojama kaip griežtesnė bausmė už baudą . Tačiau realiai baudos bausmė nuteistajam paprastai sukelia gerokai sunkesnius padarinius nei laisvės apribojimas . Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d.) priimtus BK 47 straipsnio pakeitimus (TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kuriais ne tik apie keturis kartus pakelti maksimalūs baudų dydžiai [1] , bet ir proporcingai pagal nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pakelti minimalūs baudų dydžiai. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Maksimali laisvės apribojimo bausmė yra 730 dienų, o tai atitinka 730 MGL.
Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskiriamos tokios bausmės: „už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio; už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio; už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio; už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realiai pagal esamą reguliavimą baudos bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė nei laisvės apribojimas . Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad baudos keitimas laisvės apribojimu , vengiant savo noru sumokėti baudą, nebūtų racionalus ir pagrįstas. Priešingai, įtvirtinus atitinkamą nuostatą, teikiamas reguliavimas ne tik neatliks atgrasančios funkcijos, bet dėl jo gali padaugėti baudų mokėjimo vengimo atvejų. Nepritarti Kartu teikiamame BK projekte siūlomi ir BK 48 str. pakeitimai, kuriais keičiamos laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos, t. y. numatomas nuteistųjų teises ir laisves suvaržančios priemonės (pvz., intensyvi priežiūra) ir poveikio asmens elgesiui instrumentai (pvz., pareigos dalyvauti elgesio pataisos programose), kurios turės didesnio poveikio asmens elgesio pokyčiams įtaką, nei šiuo metu turi arešto bausmė. Be to, kaip praktika parodė taikant amnestiją, nuteistieji arešto bausme labiau linkę toliau atlikti trumpą arešto bausmę, nei būti ilgesnį laiką prižiūrimi laisvėje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu BVK papildančio 461 straipsnio pavadinimas nėra aiškus. Pritarti Siūloma išdėstyti taip: „461 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, pareigos ir jiems taikomi draudimai“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 03-0164 4.
Teikiamo projekto 64 straipsniu keičiamas BVK 158 straipsnio 5 punktas, nustatant, kad
„lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims,
atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį“ . Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į išvadoje kartu teikiamam projektu Reg. Nr. XIIIP-3172 išdėstytas pastabas dėl gausių dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto trūkumų. Nusprendus atsisakyti šio instituto projekte Reg. Nr. XIIIP-3172, turės būti išbraukta ir keičiama BVK 158 straipsnio 5 punkto nuostata. Nepritarti BK projekte siūloma palikti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pastaba teiktina ir dėl projekto 67 straipsniu teikiamo BVK XI skyriaus papildymo aštuntuoju skirsniu. Nepritarus šiai pastabai, akcentuotina, kad turėtų būti pakoreguota BVK 1641 straipsnio („Iš dalies atidėto bausmės vykdymo panaikinimas“) formuluotė – „<...> teismas pataisos įstaigos teikimu priima (
sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę “ , įpareigojanti teismą priimti iš esmės tik vienos rūšies sprendimą ir varžanti teismo diskrecijos teisę. Pritarti iš dalies BK projekte siūloma palikti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, todėl 67 straipsnis nepildomas. BVK 1641 straipsnio formuluotė tobulinta į – „<...> teismas pataisos įstaigos teikimu priima gali priimti. sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.“ 6.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2019-06-0514 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje ir remiantis projekto atskirais straipsniais, keičiančiais Bausmių vykdymo kodekso straipsnius, nustatant, kad arešto bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose, bei atsižvelgiant į projekto 26 straipsnyje numatytą reguliavimą, projekto 14 straipsniu keičiamo BVK 50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį tikslinga patikslinti. Pritarti Komitetas siūlo projekto 14 straipsniu keičiamo BVK 50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius . Jas tvirtina Teisingumo ministerija. “
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2019-06-0573 Derinant tarpusavyje nuostatas ir remiantis projekto atskirais straipsniais, keičiančiais Bausmių vykdymo kodekso straipsnius, nustatant, kad arešto bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose, tikslinga patikslinti ir projekto 73 straipsniu keičiamo BVK 180 straipsnio pavadinimą. Pritarti Komitetas siūlo 73 straipsnį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 180 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„180 straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų
ir areštinių tvarka
“. 2. Pakeisti 180 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu bausmės vykdymo institucija yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas apie nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos privalo pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki nuteistojo paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis iš laisvės atėmimo vietos turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietos, nukentėjusiajam pranešama iš karto po nuteistojo paleidimo į laisvę ar nuteistojo pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos.”
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2019-06-0574 Derinant tarpusavyje nuostatas ir remiantis projekto atskirais straipsniais, keičiančiais arešto bausmės atlikimo reglamentavimą, liko teisinė spraga. Pagal šiuo metu galiojančio Bausmių vykdymo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos po bausmės atlikimo turėjo būti aprūpinami tik iš pataisos įstaigų paleidžiami asmenys, t. y. asmenys, atlikę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Projekte pakeitus Bausmių vykdymo kodekso 20 ir 21 straipsnius ir nustačius, kad arešto bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose, bet nepatikslinus galiojančio Bausmių vykdymo kodekso 182 straipsnio 1 dalies, pataisos įstaigoms tektu papildoma administracinė ir finansinė našta arešto bausmę atlikusius nuteistuosius (net ir tokią bausmę atliekančius poilsio dienomis), aprūpinti viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos (per metus paleidžiama apie 2650 arešto bausmę atlikusių asmenų). Siekiant nesudaryti papildomos naštos pataisos įstaigoms, projekto rengėjų prašymu, siūlytina tikslinti projekto 74 straipsniu keičiamo 182 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, numatant išimtį dėl arešto bausmę atlikusių asmenų aprūpinimo viešojo transporto bilietais. Pritarti Komitetas siūlo projekto 74 straipsniu keičiamo BVK 182 straipsnio 1 dalies 1 sakinį išdėstyti taip:
„1. Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys
(išskyrus paleidžiamus asmenis, atlikusius areštą) aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-04 * Atsakydami j Jūsų 2019-03-26 raštą Nr. S-2019-1706, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr.
XIIIP-3172-3177 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Pataisos pareigūnų veikos įstatymo pakeitimų įstatymų projektai), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame, Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
2019-04-09 * Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3172, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3173, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3174, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3175, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3176, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3177, informuoja, kad pasiūlymų, pastabų dėl minėtų projektų neturi. Atsižvelgti
2019-04-09 * Pritariant teikiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3172 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3172), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-3173), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3174 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3174), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3175 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3175), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3176 (toliau – Projektas XIIIP-3176) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3177 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3177) siekiui švelninti baudžiamąją politiką išplečiant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą, pagal kompetenciją teikiamos šios pastabos <..> :
apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti
straipsnio 3 dalies ir BVK 157 straipsnio 3 dalies pakeitimuose yra nustatyti visi aktualūs BK skyriai ir juose nurodyti nusikaltimai (pavyzdžiui, BK XV, XVI skyriai). Be to, nėra aišku, kodėl Projektu Nr. XIIIP-3173 siūlomoje BVK 157 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas BK XVII skyrius (Nusikaltimai žmogaus gyvybei), kuris yra nustatytas Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalyje.
Pritarti iš dalies BK 75 straipsnio 3 dalies 1 sakinio formuluotė patobulinta. BVK projekte siūlomuose BVK 157 straipsnio 3 dalies pakeitimuose nenurodyti BK XVI skyriuje numatyti nusikaltimai, kadangi pagal BVK 158 straipsnį tokius nusikaltimus padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, o BK XV ir XVII skyriai, atsižvelgiant į tai, kad po ilgalaikio įkalinimo nuteistiesiems yra būtina pagalba integruojantis į visuomenę, kurios jie negautų, jei būtų paleisti iš pataisos įstaigos, jiems atlikus visą bausmę. Be to, pažymėtina, kad BVK projekto siūlomuose BVK 157 straipsnio pakeitimuose (3 dalyje) ir 158 straipsnio pakeitimuose numatyti saugikliai, kad iš pataisos įstaigų nebūtų paleidžiami visuomenei grėsmę keliantys nuteistieji. 5. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 * Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), išnagrinėjusi pastaboms ir pasiūlymams pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIIP -3172-3177, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) pakeitimo įstatymo projektą (toliau - B V K projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BPK projektas), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. X I-1860 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Probacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir
projektą (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr.
X III-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas), (toliau - projektai) pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlom ų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Pažymėtina, kad teikiama nuomonė, atsižvelgiant į jos reikšmę teismams, buvo suderinta su Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų vertinimo komitetu. Įvertinus teikiam ų projektų nuostatas, matyti, kad šiais projektais siekiam a įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) nevienkartinės rekomendacijas Lietuvai, taip pat kad projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę – patobulintų (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą. Administracija iš esmės pritaria projektų siekiui švelninti baudžiamąją politiką ir mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat projektų tikslams išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) platesnio taikymo prielaidas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstam ų veikų recidyvą.
Taip pat pritartina šių projektų uždaviniams sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones; įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo); tarpusavyje suderinti keičiamų įstatymų nuostatas. Svarstytina, ar juridinės technikos požiūriu yra korektiškas siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet BK projekto 13 straipsniu keičiamo BK
vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam < ...> šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje intensyvi priežiūra numatyta arešto bausmės vykdymo atidėjimo kontekste, kai tuo tarpu 2, 3 ir 5 dalyse reglamentuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Probacijos įstatymo projektui, Suėmimo vykdymo įstatymo projektui ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pastabų Administracija neturi. Administracija taip pat pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl BK projekto, BV K projekto, BPK projekto ir Probacijos įstatymo projekto. Atsižvelgti 6.
administracija 2019-04-1063 Be to, diskutuotina, ar iš tiesų BK projekto 13 ir 16 straipsniais keičiamų BK 75 ir 92 straipsnių trečiosiose dalyse numatyti BK skyrių sąrašai turi nesutapti su BVK projekto 63 straipsniu keičiamo BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytu BK skyrių sąrašu (t. y. kodėl B V K 157 straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVII skyriuje
„Nusikaltimai žmogaus gyvybei“, o BK 75 straipsnio 3 dalyje ir 92
straipsnio 3 dalyje tokia nuoroda yra). Teisėjų tarybos pozicijos dėl projektų derinimo etape (Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 3 6 P -13 8 -(7 .1.10) „Dėl teisės projektų Nr. 18-12583-18-12588 derinimo“, pridedama) taip pat buvo pastebėta, kad dėl BVK projektu siūlomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ir kitų klausimų sprendimo perdavimo kitoms institucijoms, nei teismai, gali būti reikalinga ir platesnė diskusija. Nepritarti BK 75 ir 92 straipsniuose ir BVK 157 reglamentuojami skirtini institutai (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), todėl jų taikymo sąlygos nebūtinai turi sutapti. 7. Lietuvos teisės institutas 2019-04-10 * Išnagrinėję Jūsų rašte nurodytus Įstatymų projektus, teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus. Palaikome projekto rengėjų keliamą tikslą mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje ir daugelį projektu teikiamų nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu). Kita vertus, turime abejonių, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo ir užsibrėžtų tikslų, kaip to tikisi projekto autoriai. Atsižvelgti 8.
institutas 2019-04-10 * Dėl intensyvios priežiūros plėtros Viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą (toliau vadinama – IP) nuteistiesiems laisvės apribojimu ir (privalomai) asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama. Norėtume atkreipti dėmesį, kad IP taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. [1] Paprastai valstybių praktikoje IP yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje EM taikomas tik tada, kai yra identifikuojama jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą). Moksliniai tyrimai rodo, kad IP veiksmingumas, atsižvelgiant į dideles šiai priemonei įgyvendinti reikalingas investicijas, nėra didelis. [2] Abejonės šios priemonės veiksmingumu yra pateikiamos ir Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentuose. Pavyzdžiui, šios tarptautinės organizacijos parengtame Įkalinimo įstaigų perpildymo mažinimo strategijų vadove pažymima, kad tarptautinei bendruomenei kelia susirūpinimą, kad elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas sukelia papildomos priežiūros ir ribojimų, kurie ne visada yra pagrįsti bei pažeidžia asmens privatumą ir orumą.
Todėl elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį būtina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse. [3] Mūsų nuomone, parengtų projektų atžvilgiu tokio atidaus apsvarstymo yra stokojama. Ypač kelia abejonių, ar galimybė taikyti intensyvią priežiūrą asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme, taip pat asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, neišplės IP taikymą tų asmenų atžvilgiu, kuriems elektroninio stebėjimo taikymas, atsižvelgiant į bausmės proporcingumo ir individualizavimo principus nėra tikslingas, tai yra, ar vietoje įkalinimo mažinimo tikslo, nebus pasiektas atvirkštinis – tinklo išplėtimo efektas, kai naujos priemonės daugiau taikomos ne potencialiems kaliniams, o tiems asmenimis, kuriems atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, laisvės atėmimo bausmės ir taip nėra taikomos. Tiek šiuo metu galiojantys įstatymai, tiek parengti projektai, saugiklių, kurie užkirstų kelią intensyvios priežiūros taikymui asmenims, kurie padidinta elgesio kontrolė netikslinga, nenumato. Pavyzdžiui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų praktikoje IP taikoma ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai negali būti paveikti elektroninio stebėjimo (pvz., asmenys teisti už vadinamuosius „baltųjų apykaklių nusikaltimus“ (finansinis sukčiavimas, pinigų padirbinėjimas, nusikaltimai elektroninėje erdvėje ir pan.)). Individualizavimo požiūriu IP taikyti tokiems asmenims yra visiškai netikslinga.
Todėl koncepciškai keltinas klausimas, ar maksimaliai intensyvi kontrolė tikrai sumažintų kalinčiųjų skaičių, o gal priešingai – plačiai taikant IP ir jautriai fiksuojant jos sąlygų pažeidimus, gal kaip tik daugiau asmenų patirtų įkalinimą? Neatmestina, kad nemažai atvejų sugriežtintas laisvės apribojimas būtų taikomas ne vietoj laisvės atėmimo, o vietoj kitų bausmių – viešųjų darbų, baudos ar tiems patiems asmenims, kam šiuo metu taikomas laisvės apribojimas be IP (taip vadinamas tinklo plėtimo efektas). Tokių atvejų, manytina, būtų kur kas daugiau, nei atvejų, kada teismas taikytų laisvės apribojimą vietoj laisvės atėmimo. Individualizavimo požiūriu svarbu atsižvelgti ir į asmens gebėjimą vykdyti IP ir laikytis visų nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, ekspertai pažymi, kad IP taikymas reikalauja pozityvaus „kliento“ požiūrio ir gebėjimo griežtai organizuoti savo dienotvarkę (ir jos laikytis). Nemažai asmenų tokių socialinių gebėjimų nėra išvystę. Projekte „DETOUR“ mūsų kalbintas vienas iš Lietuvos prokurorų taip komentavo intensyvią priežiūrą (kaip kardomąją priemonę): „ Kad ši priemonė veiktų, jos adresatas turi parodyti tam tikrą rūpestingumą, turi būti tam tikro mentaliteto. Mano
„klientai“ dažnai tuo nepasižymi. Kai kurie atvejai būtų tiesiog
neprognozuojami. Gal ir nebėgtų, bet įranga gal būtų sugadinta, laiku nepakrauta, jie elgtųsi neatsakingai, kiltų daugybė problemų “ [4] . Panašią mintį išsakė ir kito tarptautinio tyrimo ekspertai: „ IP turėtų būti vengiama taikyti asmenims, kurie turi priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų, intelektinės raidos sutrikimų “ [5] . Privalomas IP taikymas taikant BK 75 ir 92 straipsnių pirmas dalis kelia abejonių.
IP taikymo ekspertai apskritai rekomenduoja IP taikyti tik asmeniui (ir jo šeimai) sutinkant. [6] Kitaip kyla rizika, kad šios priemonės taikymas taptų gan beprasmiškas – asmuo elgtųsi nerūpestingai ir siekis asmeniui netaikyti griežtesnių priemonių liktų neįgyvendintas, taip pat kiltų ir materialinių rūpesčių – asmuo neprižiūrėtų sistemos, gal net ją apgadintų. Svarbu atkreipti į dėmesį ir į dar vieną svarbų, ekonomiškumo principą. Minėtame Jungtinių Tautų Organizacijos vadove akcentuojama, kad elektroninis stebėjimas reikalauja didelių valstybės investicijų į pažangias ir kokybiškas technologijas bei jų palaikymo infrastruktūrą, todėl nerekomenduotina elektroninio stebėjimo priemonių taikyti mažesnių pajamų valstybėms. [7] Įsigaliojus projektuose pateiktoms teisės normoms, atsiras platesnės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, todėl atitinkamai bus reikalingos papildomos investicijos į technologijas ir infrastruktūrą. Referuojant į aukščiau paminėtą atidaus apsvarstymo poreikį, bei atsižvelgiant į tai, kad, remiantis moksliniais tyrimais, IP veiksmingumas nėra didelis, keltinas klausimas, ar tikrai valstybei yra tikslinga investuoti į šios priemonės plėtrą. Atsižvelgiant į šiuos aukščiau pateiktus argumentus, manome, kad siūlymai, susiję su IP plėtra kelia didelių abejonių veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo požiūriu. Aukščiau išdėstytų pastebėjimų kontekste, toliau pateikiame konkrečius pasiūlymus dėl, mūsų nuomone, svarbiausių pateiktuose derinimui projektuose numatomo teisinio reguliavimo aspektų.<..> Nepritarti Nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [8] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitorigą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina. Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo
[9] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie 16 proc., o 2017 m. – 10,7 proc.). Atsižvelgiant į tokius aukštus teigiamus elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. 9. Generalinė prokuratūra 2019-04-11 * Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais Nr. XIIIP-3172, Nr. XIIIP-3173, Nr. XIIIP-3174, Nr. XIIIP-3175,Nr.XIIIP-3176 ir Nr. XIIIP-3177, teikia šias pastabas.<..>
projektų
-3173–
neturime. Atsižvelgti
įstaiga 2019-05-082
VYKDYMO KODEKSO PROJEKTO 2019 m. kovo 19 d.
Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau - Projektas) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą paskirdamas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą papildomu komitetu Projektui svarstyti. Atsižvelgdama į tai, kad BVK pataisos glaudžiai susijusios su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Seimo kontrolierių įstaiga, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, teikia Projekto atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą. 1. Dėl B VK 19 straipsnio pakeitimo Projekto 2 straipsniu naikinama BVK 19 straipsnio 3 dalis, kurioje numatytas probacijos ir policijos tarnybų bendradarbiavimas vykdant laisvės apribojimo bausmę. Šio bendradarbiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pastebi, kad BVK 19 straipsnyje numatyta bendradarbiavimo pareiga yra labai svarbi ir būtina siekiant užtikrinti tarptautinius žmogaus teisių standartus atitinkančius institucijų veiksmus bei šių veiksmų proporcingumą asmenų, kurių laisvė yra apribota, atžvilgiu, todėl pirmiau minėtos normos panaikinimas vertintinas neigiamai. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2018 m. birželio 29 d. pažymoje Nr.
4D-2017/1-1203 atkreipė dėmesį į tai, jog, pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnį, teismo įpareigojimo asmeniui būti namuose nakties metu vykdymą prižiūri policijos pareigūnai. Taip pat pirmiau nurodytas teismo įpareigojimas yra ir asmens, kuriam taikoma probacija, individualaus priežiūros plano dalis. Šio plano vykdymą prižiūri ir kontroliuoja probacijos tarnybos pareigūnai. Todėl, policijos ir probacijos tarnybų pareigūnams nederinant tarpusavio veiksmų, gali susiklostyti situacija, kuomet asmuo, kuriam taikoma probacija, nakties metu yra net kelis kartus lankomas šių dviejų, skirtingų, institucijų pareigūnų, kurie tikrina, kaip asmuo laikosi to paties įpareigojimo, t. y. nakties metu būti namuose. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius konstatavo, kad tokiu būdu yra neproporcingai varžoma asmens teisė į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siekiant išvengti situacijų, kai yra neproporcingai varžoma asmens teisė į privatumą, siūlytina arba nepritarti šio BVK straipsnio 3 dalies pakeitimui ją naikinant, arba šį BVK straipsnį suderinti su Policijos įstatymo normomis, panaikinant probacijos ir policijos tarnybų funkcijų dubliavimąsi. Nepritarti Projektais XIIIP-3172, XIIIP-3173 ir XIIIP-3174 keičiamos laisvės apribojimo bausmės turinys ir jos vykdymo sąlygos. Pagal minėtus pakeitimus už šios bausmės vykdymą bus atsakinga tik probacijos tarnyba, kuriai derinti savo veiksmų su policijos pareigūnais nereikės. 11. Seimo kontrolierių įstaiga
pakeitimo Projekto 16 straipsnyje numatoma, jog BVK 52 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatomas asmenų, sergančių somatinėmis ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, izoliavimas nuo kitų arešto bausmę atliekančių asmenų.
Seimo kontrolierius pastebi, kad asmenų izoliavimas turėtų būti taikomas kaip kraštutinė priemonė, taip pat ir tuo atveju, jei asmuo kelia realų pavojų kitiems arešto bausmę atliekantiems asmenims. Sulaikymo režimo apribojimai turėtų atitikti proporcingumo, teisėtumo, atskaitomybės, būtinumo ir nediskriminavimo principus (PTABN)1. Asmens izoliavimas arba atskyrimas nuo bendrosios populiacijos visuomet turėtų būti vertinamas individualiai, vadovaujantis įstatymu, patvirtintas kompetentingos institucijos. Seimo kontrolieriaus vertinimu, pirmiau minėtos normos pakeitimas leistų automatiškai izoliuoti asmenis, sergančius somatinėmis ligomis, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro, individualiai neįvertinant tokio izoliavimo būtinumo, proporcingumo. Pažymėtina, kad sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-250 „Dėl somatinių ligų sąrašo patvirtinimo44 patvirtintas somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi areštinėse izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, sąrašas. Jame numatyta 18 punktų, įskaitant ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligą su išlyga, kad nuteistieji, sergantys ŽIV liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuoti arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areštinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą juos izoliuoti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad net minimalų žiaurumo laipsnį atitinkantis netinkamas elgesys patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio apsaugą.
Siekiant išvengti netinkamo elgesio su asmenimis, kuriems paskirta arešto bausmė, juos izoliuojant nuo kitų, siūlytina nepritarti šio BVK straipsnio 1 dalies pakeitimui. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytus atvejus dėl nuteistųjų izoliavimo, projekto 16 straipsniu keičiamo 52 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „
moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, asmenys sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras , turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų, taip pat nuo nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę, taip pat laikomi buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kurie pirmą kartą atlieka arešto bausmę. Nuteistieji, kuriems paskirta arešto bausmė, vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. “ Papildomai suderinant BVK nuostatas su 52 straipsnio 1 dalies pakeitimu, projektu keičiamo projekto 27 straipsnis tobulintinas, papildomai keičiant ir 70 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, 27 straipsnis dėstytinas taip: „
1Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje
pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai.
Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu.“
2Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose
pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi : nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos . Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. “
įstaiga
pakeitimo
apibrėžta jokiuose kituose teisės aktuose.
Seimo kontrolierius teigiamai vertindamas dinaminės priežiūros įtvirtinimą, numatant, kad nuolatinį areštą atliekančių nuteistųjų dinaminė priežiūra yra vienas pagrindinių režimo reikalavimų, pastebi, kad neapibrėžus „dinaminės priežiūros“ sąvokos nebus užtikrinamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Be to, įstatyme numatyti teisėkūros principai įtvirtina imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Dinaminė priežiūra yra orientuota į pareigūno santykį su nuteistuoju. Įstaigos ir įkalintų asmenų saugumas užtikrinamas per visapusį kalinčio asmens pažinimą ir jo elgesio korekciją pozityvia linkme pasitelkiant tik tam asmeniui aktualias ir veiksmingas intervencines priemones, todėl „dinaminė priežiūra“ sukuria tam tikras pareigas dinaminės priežiūros specialistui vykdant socialinės reabilitacijos veiklą, parenkant intervencines priemones, sukuriančias teisines pasekmes nuteistiesiems vertinant jų elgesio pokytį ir pažangą. Pažymėtina, kad, Seimo kontrolieriui tiriant pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir vykdant nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, nustatoma pakankamai nemažai atvejų, kuomet ir asmenims, kuriems skirta arešto bausmė, ir juos prižiūrimiems pareigūnams nėra aišku, kas yra dinaminė priežiūra, kaip ji turi būti vykdoma ir koks yra dinaminės priežiūros priemonėmis siekiamas rezultatas.
Seimo kontrolieriaus vertinimu, būtina apibrėžti „dinaminės priežiūros“ sąvoką, kad būtų išvengta teisinio netikrumo bei teisės aktų nesuderinamumo. 3.2. Šiuo metu galiojančioje BVK
dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), laisvalaikio (ne trumpesnis nei dvi valandos), pasivaikščiojimo ir socialinės reabilitacijos laikas. Pastebėtina, jog Projekte siūloma šios dalies redakcija yra papildyta teiginiu „užimtumas darbine ar kita prasminga veikla“, pašalinus laisvalaikio sąvoką. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad pareiga pataisos įstaigai užtikrinti asmens laisvalaikį (ne trumpesnį nei dvi valandos) yra pakeičiama į pareigą užtikrinti užimtumą darbine ar kita prasminga veikla , taip sukuriant prielaidas pataisos įstaigos administracijai kvestionuoti asmens laisvalaikio veiklą kaip (ne)prasmingą, sudarant sąlygas pareigūnų piktnaudžiavimui vertinant asmens laisvalaikio veiklą (jos prasmingumą).
Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) nuomone, esą šiuo metu BVK nustatytos dvi valandos skiriamos nuteistojo laisvalaikiui „mažina bausmės poveikį“, Seimo kontrolierius pažymi, kad Europos regiono valstybėse kankinimų prevenciją vykdančio Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau vadinama - CPT) atstovai, lankydamiesi Lietuvoje, yra ne kartą pasisakę dėl nepakankamų Lietuvos pastangų skiriant reikiamą dėmesį visų kalinių, įskaitant suimtuosius, poreikiams pritaikyto režimo bei įvairialypės veiklos už kameros ribų programos, t. y. įvairių švietimo, sporto, laisvalaikio grupinių ir individualių užsiėmimų, užtikrinimui (2004 m. vasario 17- 24 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2006) 9] 79 punktas, 2008 m. balandžio 21-30 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2009) 22] 53-55 punktai,
punktas. 2012 m. lapkričio 27 d. - gruodžio 4 d. vizito ataskaitos [CPT/Inf (2014) 18] 61 punktas). Nesutikdamas su Projekto 18 straipsnyje siūlomais BVK 54 str. 6 d. pakeitimais Seimo kontrolierius siūlo nepritarti šiam pakeitimui, kuriuo panaikinama areštą atliekančių nuteistųjų teisė į laisvalaikį (ne trumpesnį kaip dvi valandos). Pritarti iš dalies Dinaminės priežiūros sąvoka nustatyta Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 2 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į projekte numatomus arešto bausmės vykdymo pakeitimus, atitinkamai turi būti tikslinamas ir nuteistojo, atliekančio arešto bausmę, dienotvarkė sudarymas. Tačiau, siekiant sumažinti prielaidas pataisos įstaigų administracijai kvestionuoti asmens veiklos prasmingumą, projekto 18 straipsniu keičiamo 54 straipsnio 5 dalis išdėstytina taip:
„5. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje turi
būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), pasivaikščiojimo, socialinės reabilitacijos , užimtumo darbine ir (ar) kita prasminga veikla socialinės reabilitacijos laikas. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Areštą atliekančių nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.“
įstaiga
pakeitimo ir BVK 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Projekto 23 straipsniu panaikinama BVK 62 straipsnio 1 dalies sąvoka „nepilnamečių pataisos namai“, o Projekto 31 straipsniu naikinamas BVK 77 straipsnis, kuriame nustatyta asmenų, galinčių būti paskirtais atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, kategorija. Nesutikdamas su tokiu pirmiau minėtų normų pakeitimu ir panaikinimu, Seimo kontrolierius pastebi, kad pataisomis būtų sukuriamos prielaidos pažeisti nepilnamečių asmenų, kaip ypatingai pažeidžiamos nuteistųjų grupės, teises. Pažymėtina, jog, pagal CPT standartus, būtinas ypatingas budrumas siekiant užtikrinti, kad nepilnamečių (t. y., asmenų iki
nuo priežasčių, dėl kurių jiems buvo atimta laisvė, šie asmenys savaime yra labiau pažeidžiami už suaugusius (Devintosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf
(99) 12], 20 punktas). CPT taip pat pabrėžia, kad nepilnamečių, kuriems atimta laisvė, priežiūra yra ypač sudėtinga užduotis.
Daugelis iš jų yra patyrę fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą, todėl nepilnamečių įstaigose svarbus vaidmuo priskirtinas personalo atrankai, tokioje įstaigoje nuolat turi dirbti specializuoti ugdytojai, psichologai ir socialiniai darbuotojai (Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1] 119 punktas). Itin svarbi yra ir įkalinimo įstaigose dirbančio personalo kompetencija. Nepilnamečių įstaigose dirbantys darbuotojai turi būti baigę specialiuosius mokymus dirbti su tokio amžiaus asmenimis, mokėti atpažinti patyčių požymius ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti bei išvengti tokių incidentų ateityje (2008 m. balandžio 21-30 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2009) 22] 77 punktas, 2010 m. birželio 14-18 dienų vizito ataskaitos [CPT/Inf (2011) 17] 51 punktas, Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1] 100, 121 punktai). Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, jog CPT rekomenduoja, kad nepilnamečių laisvės apribojimo aplinka kuo mažiau primintų įkalinimo įstaigą: tiesiogiai su nepilnamečiais dirbantys asmenys neturi nešiotis lazdų, dujų balionėlių ir kitų specialiųjų priemonių (Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1] 119 punktas). Nepilnamečių laisvės apribojimo vieta turi būti gerai suprojektuota, užtikrinant teigiamas ir individualizuotas laikymo sąlygas jauniems asmenims, gerbiant jų orumą ir privatumą, o jų kambariai būtų tinkamai įrengti (Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1] 104, 119 punktai).
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlytina nepritarti BVK 62 straipsnio 1 dalies pakeitimui, t. y. sąvokos
„nepilnamečių pataisos namai“ panaikinimui ir BVK 77 straipsnio pripažinimui
netekusiu galios, nes panaikinant nepilnamečių pataisos namus, kaip specializuotą įstaigą, galimai būtų sudarytos sąlygos pažeisti nepilnamečių, kaip ypatingai pažeidžiamos kalinių kategorijos, teises. Nepritarti BVK X skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja nepilnamečių nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatybes, kas leidžia užtikrinti nepilnamečių asmenų, kaip ypatingai pažeidžiamos nuteistųjų grupės, teises, apsaugota jų psichinė ir dvasinė gerovė, atitinkamą jų priežiūros organizavimą ir vykdymą. 14. Seimo kontrolierių įstaiga
pakeitimo Projekto 26 straipsniu keičiamas BVK 69 straipsnis numatant konkrečius nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas atvejus, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygas. Seimo kontrolierius pastebi, kad siekiant bausmės tikslų (ne tik izoliuoti visuomenei pavojingus nuteistuosius nuo visuomenės, tačiau juos pataisyti ir perauklėti) būtina sudaryti nuteistiesiems palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis, skatinant įvairias socialinių ryšių palaikymo (plėtros) formas, kuriant esmines nuteistųjų socialinės reintegracijos prielaidas. Atkreipdamas dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr.
R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau - Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 punktą. kuriame pabrėžiama, kad kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra Seimo kontrolierius siūlo Projekte papildomai įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią perkeliamojo (iki bausmės paskyrimo) gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. Pritarti iš dalies Konkrečią pataisos įstaigą, kurioje nuteistasis atlikinės bausmę, nustato Kalėjimų departamentas (BVK 65 str.). atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamas minėto subjekto sprendimas. Siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas socialinei reabilitacijai atskirų grupių nuteistiesiems, o taip pat iš esmės suvienodinti nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, klausymų metu apsispręsta projekto 68 str. keičiamą įstatymo 165 straipsnį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. 165 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo vieta
gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas , apylinkės teismo nutartim i Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą . 2.
gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių ir kai yra pataisos namų administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti apylinkės teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą , grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę. 3. Nuteistieji, grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę, gali būti teikiami apylinkės teismui pakartotinai perkelti juos į pataisos namus toliau atlikti bausmę ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po teismo nutarties dėl grąžinimo į kalėjimą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. “
įstaiga
3741
straipsnių pakeitimų
straipsniais panaikinama BVK 75 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 86 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 92 straipsnio 1 dalyje numatyta drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, susiaurinant jų teisę iki leidimo įsigyti higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Įvertinęs siūlomus keitimus Seimo kontrolierius pastebi, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turėtų atitikti bausmės vykdymo tikslus, toks ribojimas turėtų būti proporcingas padarytam nusižengimui. CPT ir Seimo kontrolierius pastebi, kad dėl nuteistųjų asmenų saugumo neužtikrinimo pataisos įstaigose, jiems būnant kitų režimų grupėse, t. y. dėl gręsiančio pavojaus nuteistųjų sveikatai ir (arba) gyvybei, nuteistieji priversti atsisakyti eiti gyventi į paskirtus kitų režimų būrius, todėl šis papildomas ribojimas suvaržytų teises ir tų asmenų, kurie dėl pataisos įstaigų negebėjimo užtikrinti nuteistųjų saugumą kitų režimų (ne drausmės grupės) būriuose, yra perkeliami į drausmės grupes. Be to, pastebėtina, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji joje gali būti iki 1 (vienerių) metų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR -139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. IR -132 redakcija) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, todėl, kai drausmės grupėje esantis nuteistasis yra mokus, jis ne tik netenka galimybės nemokamai gauti, bet ir įsigyti drabužių bei avalynės, dėl ko gali būti pažeistos asmens teisės. Taip pat primintina, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų, todėl abejotina, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno drausmės grupėje esančio nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kadangi iki šiol drausmės grupės nuteistieji papildydavo savo racioną parduotuvėse perkamu maistu. Vertindamas pirmiau minėtų normų pakeitimus. Seimo kontrolierius pastebi, kad pataisomis būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės. 6.2. Projekto 29 straipsnyje keičiama ir šiuo metu galiojanti BVK 75 straipsnio 2 dalis; Projekte įtvirtinta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Pažymėtina, kad šio Bausmių vykdymo kodekso Projekto vienas iš uždavinių yra „įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo)“.
Nesutikdamai su Teisingumo ministerijos išsakyta pozicija, kad dėl drausmės grupėse laikomų asmenų skaičiaus didėjimo reikėtų griežtinti drausmės grupės sąlygas, CPT ir Seimo kontrolierius pastebi, kad drausmės grupėse laikomų asmenų skaičiaus didėjimas yra galimai susijęs su nepakankama nuteistųjų apsauga jiems būnant kitų režimų grupėse, t. y. dėl gresiančio pavojaus nuteistųjų sveikatai ir (arba) gyvybei, nuteistieji priversti atsisakyti eiti gyventi į paskirtus kitų režimų būrius; dėl nepasitikėjimo pataisos įstaigų pareigūnais (pagal asmeninę arba kitų nuteistųjų patirtį) nuteistieji atsisako įvardinti nuteistuosius, kurie kelia grėsmę jų sveikatai ir (arba) gyvybei. Tokiais atvejais, dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, nenurodant jų nevykdymą pagrindžiančių aplinkybių, asmenys būna baudžiami, juos priskiriant drausmės grupei. Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje nuostatoje nėra nurodyti kriterijai, kada drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Tai sukuria prielaidas galimam pareigūnų piktnaudžiavimui ir manipuliacijoms, nes aiškūs kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai turėtų priimti sprendimus dėl nuteistųjų laikymo užrakintais, t. y. papil42domo jų teisių suvaržymo, nėra apibrėžiami. Seimo kontrolierius siūlo nepritarti BVK 75 straipsnio 2 dalies pakeitimams, kadangi juos priėmus būtų papildomai ribojamos asmenų teisės. Pritarti iš dalies Pagal BVK 96 straipsnį nuteistieji, atliekantys bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės naudotis elektros prietaisais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytais daiktais.
Taip pat BVK nustatyta, kad nuteistieji turi būti maitinami pagal fiziologines mitybos normas ir maistu aprūpinami nemokamai. Projekte papildomai numatyta, kad nuteistieji, esantys drausmės grupėje, bus aprūpinti drabužiais ir avalyne (projekto 70 str.). Taigi nuteistųjų visi būtini poreikiai iš esmės yra patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji, laikomi drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, neturi sąlygų maisto produktus laikyti ir gamintis maisto, jiems galėtų būti numatyta galimybė įsigyti tik nedidelę dalį maisto produktų. Atsižvelgiant į tai projekto 29 ir 37 straipsniais keičiamo 75 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 86 straipsnio 1 dalies 1 punktas išdėstytini taip: „1) įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ;“ Projekto 41 straipsniu keičiamo 92 straipsnio 1 dalies antras sakinys išdėstytinas taip: „ Drausmės grupė je s sąlygomis ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji turi teisę įsigyti tik maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės . “ Atsižvelgiant į BVK 70 str. 7 dalies nuostatas, rakinimo tvarką ir kriterijus nustatys poįstatyminis teisės aktas
straipsnių pakeitimų Projekto 42 ir 70 straipsniais BVK 97 straipsnyje ir 173 straipsnio 3 dalyje papildomai įtvirtinamas draudimas nuteistiesiems, atliekantiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jų laikymo drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose metu vilkėti savo drabužius ir avėti nuosavą avalynę.
Itin neigiamai vertindamas pirmiau minėtų normų pakeitimus, Seimo kontrolierius pastebi, kad kalinių apranga negali žeminti nuteistųjų orumo bei stigmatizuoti esančiuosius įkalinimo įstaigose. Taikomos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir šios priemonės neturi varžyti asmens teisių bei laisvių labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad nors kai kurios užsienio valstybės taiko praktiką, kuomet įkalintieji (sulaikytieji) vilkti jiems išduotas uniformas, pavyzdžiui. Didžiojoje Britanijoje - kaliniai privalo dėvėti uniformas pirmąsias dvi buvimo įstaigoje savaites, po šio laikotarpio už gerą elgesį jiems leidžiama dėvėti savo asmeninius rūbus; Vokietijoje - nuteistieji (sulaikytieji) turi galimybę pasirinkti: dėvėti išduotas uniformas (už kurių švarą yra atsakinga įstaiga) arba savo rūbus (už kurių švarą yra atsakingas pats nuteistasis /sulaikytasis). Vis dėlto CPT savo ataskaitoje pažymi, kad kalinių (suimtųjų) savigarba yra svarbi socialinės reabilitacijos dalis, todėl CPT abejoja, ar draudimas kaliniams (suimtiesiems) dėvėti savo nuosavus drabužius prisidėtų prie kalinių (suimtųjų) savigarbos puoselėjimo ([CPT/Inf (2009) 34] 74 p.). Be to, Europos kalėjimų taisyklėse reglamentuojama, kad kaliniai, neturintys nuosavų tinkamų drabužių, turi būti aprūpinami rūbais, atitinkančiais klimatą (20.1 p.). Tokie drabužiai jokiu būdu negali žeisti kalinių savigarbos (20.2 p.). Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus būti pakeičiami (20.3 p.).
Kai kaliniai gauna leidimą išeiti už įstaigos ribų, iš jų neturi būti reikalaujama dėvėti tokius drabužius, kurie išskirtų juos kaip kalinius (20.4 p.). Suimtiesiems turi būti leidžiama vilkėti jų asmeninius drabužius, j eigų jie yra tinkami dėvėti kalėjime (97.1 p.). Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) pažymima, kad, kai kaliniai yra aprūpinami įstaigos uniforma /drabužiais, jie turi atitikti klimatą ir būti tinkami saugoti asmenų sveikatą. Tokie drabužiai jokiu būdu negali būti žeminantys orumą (19(1) p.). Tais atvejais, kai kalinys turi teisę išeiti už kalėjimo ribų teisiniu pagrindu (konvojuojamas į kitą įstaigą ir pan.), jam turi būti leidžiama dėvėti nuosavus drabužius arba neišsiskiriančius drabužius (19(3) p.). Seimo kontrolierius siūlo nepritarti šių BVK straipsnių pakeitimams, nes iniciatyva uždrausti tam tikrų grupių nuteistiesiems dėvėti asmeninius drabužius neleis pasiekti Bausmių vykdymo kodekso pataisomis galimai užsibrėžto tikslo - mažinti pataisos įstaigose klestinčias subkultūras. Taip pat kelia abejonių ir tai, ar yra išnaudotos visos kitos galimos ir rekomenduojamos tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose priemonės subkultūroms įkalinimo įstaigose mažinti. Pritarti iš dalies Projekto 42 straipsnis išdėstytinas taip: „
Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę Nuteistiesiems , išskyrus šio Kodekso
nuteistuosius, leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę.
Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje.“ Projekto 70 straipsniu keičiamo BVK 173 straipsnio 2 dalies antras sakinys išdėstytinas taip: „ Nuteistieji, i šskyrus atliekančius areštą, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę). “ Projekto 70 straipsniu keičiamo BVK 173 straipsnio 3 dalies antras sakinys išdėstytinas taip:
„Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas
nuobaudas atliekantys nuteistieji dėvi pataisos įstaigos administracijos išduotą aprangą.“ Projekto 70 straipsniu keičiamo BVK 173 straipsnio 4 dalis išdėstytina taip: „4.
Areštą atliekantys nuteistieji, šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas nuobaudas atliekantys n uteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai.“ Projekto 70 straipsniu keičiamo BVK 173 straipsnio 7 dalies antras sakinys išdėstytinas taip:
„Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę
atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti arba jų turi nepakankamai, jų aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3,4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“ Taip pat pažymėtina, kad nuteistųjų aprūpinimo drabužiais ir avalyne atvejai ir tvarka nustatyta projektu keičiamame BVK 173 straipsnyje, kuriame taip pat numatyta, kad išduodant drabužius turi būti atsižvelgiama ir į sezoną.
Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, projekte siūloma nustatyti pareigą dėvėti pataisos įstaigos išduotus drabužius tik sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, nuteistiesiems, kuriems jų teisės ir laisvės, dėl jų padarytų pažeidimų, suvaržomos maksimaliai. Tokiu būdu siekiama teisės pažeidimų prevencijos pataisos įstaigose, o ne žeminti nuteistųjų orumą. 17. Seimo kontrolierių įstaiga
pakeitimo Projekto 43 straipsniu keičiamas BVK 101 straipsnis, kuris, pagal šiuo metu galiojančią teisės akto redakciją, suteikia teisę nuteistiesiems gauti teisinę pagalbą. Pagal siūlomą šio straipsnio pakeitimą, vietoje teisės į teisinę pagalbą nuteistieji turėtų teisę susitikti su advokatu, taip pat nuteistųjų susitikimai su advokatu arba telefono skambučiai jam nebūtų įtraukiami į nuteistojo turimų pasimatymų ir skambučių skaičių.
Seimo kontrolierius teigiamai vertina tai, jog siūlomas BVK 101 straipsnio pakeitimas įtvirtintų nuostatą, kad susitikimų su advokatais ir skambučių jiems skaičius neįskaičiuojamas į bendrą pasimatymų ir skambučių, priklausančių nuteistajam, skaičių, nes tai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais, tačiau Seimo kontrolierius nesutinka su minėtos normos pakeitimu, dėl kurios susiaurinama nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą, kadangi Projekte numatyta, kad vietoje teisės į teisinę pagalbą nuteistasis turės teisę susitikti su advokatu. Pažymėtina, kad BVK 11 straipsnio
pagalbą, todėl teisės į teisinę pagalbą susiaurinimas iki teisės susitikti su advokatu nepagrįstai suvaržytų nuteistųjų teises. Teisė į teisinę pagalbą pripažįstama svarbia žmogaus teise bei pagrindu kitoms pamatinėms teisėms įgyvendinti, nes ji leidžia asmeniui praktiškai apginti savo teises. Tokia teisė yra vienas iš pagrindinių teisės į teisingumą užtikrinimo būdų. Seimo kontrolierius pastebi, kad teisinė pagalba yra esminis teisingos, humaniškos ir veiksmingos teisingumo administravimo sistemos, grindžiamos teisinės valstybės principu, elementas. Pastebėtina, kad teisė į teisinę pagalbą apima pirminio pobūdžio teisinės informacijos teikimą ir konsultacijas, ginčų sprendimą ne teismo tvarka ir teisminę pagalbą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose pakankamai finansinių lėšų neturintiems ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, todėl teisinės pagalbos suteikimas negali būti apribotas tik teisės susitikti su advokatu užtikrinimu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad visi kaliniai turi teisę į teisinę konsultaciją, o įkalinimo įstaigos vadovybė turi sudaryti jiems tinkamas sąlygas ją gauti (Europos kalėjimų taisyklių 23.1 punktas), ir kad kaliniai gali konsultuotis bet kokiu teisiniu klausimu su pasirinktu teisininku, taip pat ir už savo pačių lėšas (Europos kalėjimų taisyklių 23.2 punktas), Seimo kontrolierius siūlo nepritarti pakeitimams, kurie nuteistųjų teisę gauti teisinę pagalbą apribotų iki susitikimų su advokatu. Pritarti iš dalies Projekto 43 straipsnis išdėstytinas taip: „43 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas. Susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimo skaičių neįskaitomi.“ Su kitais asmenimis (ne advokatais) dėl teisinės pagalbos nuteistieji gali susitikti pasimatymu metu (BVK 94 str.). Taip nuteistieji turi teisę skambinti telefonu, neribotai siųsti ir gauti laiškus, gauti trumpalaikes išvykas į namus, o pataisos įstaigos turi padėti spręsti su socialines problemas, kas taip pat sudaro prielaidas jiems gauti teisinę pagalbą iš asmenų, kurie nėra advokatai . 18. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-05-0856 9.
Dėl BVK 142 straipsnio pakeitimo Projekto 56 straipsniu yra papildomas BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatant, kad drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas galimas iki trisdešimt parų, ir panaikinant iki šiol galiojusį (nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių) terminą. Seimo kontrolierius teigiamai vertintina tai, kad nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) suaugusiems nuteistiesiems sumažinama iki trisdešimt parų (vietoj buvusių šešių mėnesių be pasimatymų, smulkiųjų paketų, laiškų (išskyrus kreipimusis), skambinimo telefonu, apsipirkimo parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis), be maisto produktų ir kitų daiktų perdavimo. Tačiau Seimo kontrolierius negali sutikti su tokiu pirmiau minėtos normos pakeitimu, kai Projekte yra numatyta, kad nepilnamečiams nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) – iki dešimties parų. Pažymėtina, jog Seimo kontrolierius yra ne kartą atkreipęs Teisingumo ministerijos dėmesį į tai, kad turėtų būti panaikinta dešimties parų nuobauda, taikoma nepilnamečiams asmenims, juos perkeliant į kamerų tipo patalpas. Tarptautiniuose dokumentuose [10] pastebima, kad nuobaudos atlikimas izoliuojant asmenis nuo bendros populiacijos yra netinkamas ir gali būti taikomas išimtiniais atvejais. Pripažįstama, kad asmenų visiškas izoliavimas gali pakenkti nuteistojo psichikai. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimų ir žiauraus elgesio klausimais vertinimu, nepilnamečio izoliavimas prilygsta žiauriam, nežmoniškam, žeminančiam elgesiui ar net kankinimui [11] .
CPT nuomone, nepilnamečiams skirta nuobauda izoliuojant neturi trukti ilgiau nei tris dienas ir taikant šią nuobaudą turi būti teikiama socialinė-pedagoginė pagalba, užtikrinamas žmogiškasis kontaktas, nepilnametis turi būti reguliariai (bent kartą per dieną) lankomas sveikatos priežiūros darbuotojo ( Dvidešimt ketvirtosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2015) 1]
pakeitimu, nes Projekte numatyta, kad nepilnamečiams nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas) – iki dešimties parų, kadangi galimai tokiu atveju būtų galima nustatyti netinkamo elgesio su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, juos visiškai izoliuojant, požymių, taip pat galimai būtų sukuriamos prielaidos pažeisti nepilnamečių asmenų, kaip ypatingai pažeidžiamos nuteistųjų kategorijos, teises. Seimo kontrolierius siūlo pakeisti BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatant, kad nepilnamečių nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais ir tik iki trijų parų. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į galimus nuteistųjų negatyvaus elgesio atvejus, projekto 56 straipsniu keičiamo 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas išdėstytinas taip: „<...> o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties penkių parų.“
įstaiga
pakeitimo Seimo kontrolierius rekomenduoja pakeisti BVK 85 straipsnį, jame numatant nuteistiesiems teisę į ilgalaikius pasimatymus.
Pažymėtina, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Konvencijos 8 straipsnyje numatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad tai jog institucija nepagrįstai apribojo asmens teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio prasme (2017 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017; 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-346- 822/2017). Taikomos mažiau palankios bausmės atlikimo sąlygos, kai dėl BVK nustatyto reguliavimo nesudaromos galimybės gauti ilgalaikius pasimatymus, yra susijusios su Konvencijos 8 straipsniu, kuris garantuoja asmenų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taikymo sritimi. Dėl šių mažiau palankių sąlygų palaikyti santykius su artimais žmonėmis nuteistasis gali patirti didžiulius dvasinius skausmus ir neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti bei puoselėti savo šeimą, todėl siūlytina keisti Projekto 85 straipsnio reguliavimą, jame numatant nuteistiesiems teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniais. Nepritarti Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriame iš esmės siūloma keisti pasimatymų suteikimo ir vykdymo tvarką ( https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/679520516ca911e99684a7f33a9827ac?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=d5fd23d1-1e33-4637-912a-b05112aef980 ). 20. Seimo kontrolierių įstaiga
dalies Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje BVK 94 straipsnio 6 dalies redakcijoje yra nustatyta, jog: „nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. [...]. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji“. Šeimoms, iš kurių tik vienas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, ši nuostata nėra taikoma ir galioja tik atitinkamiems bausmės atlikimo režimams taikomi apribojimai (pvz., kai vienas sutuoktinis yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namų paprastojoje grupėje, sutuoktiniai turi teisę į 6 ilgalaikius pasimatymus per metus).
Akcentuotina, jog santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos4. Kaip minėta šio rašto
artimais žmonėmis gali patirti didžiulius dvasinius skausmus ir neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, kurie abu atlieka bausmes laisvės atėmimo įstaigose, visais atvejais patys apmoka tokių ilgalaikių pasimatymų išlaidas, todėl valstybei tokių sutuoktinių ilgalaikiai pasimatymai nesudaro didesnių materialinių kaštų nei ilgalaikiai pasimatymai sutuoktinių, iš kurių tik vienas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo svarbą bei šeimos gyvenimo neliečiamumą, manytina, kad šiuo metu galiojanti BVK 94 straipsnio 6 dalies nuostata sudaro galimai diskriminacines sąlygas šeimoms, iš kurių abu sutuoktiniai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nepritarti Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriame iš esmės siūloma keisti pasimatymų suteikimo ir vykdymo tvarką ( https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/679520516ca911e99684a7f33a9827ac?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=d5fd23d1-1e33-4637-912a-b05112aef980 ). 21. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-05-08 12.
Dėl BVK nuostatų, reglamentuojančių kratų atlikimą nakties metu, suderinimo su atitinkamomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad svarbu suderinti BVK nuostatas su LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau
ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat situacija, kuomet nėra aiškaus teisinio reglamentavimo dėl kratų atlikimo pataisos įstaigose nakties metu. sudaro prielaidas pareigūnams piktnaudžiauti savo teisėmis, pažeisti proporcingumo principą atliekant kratas arba poėmius nakties metu. Seimo kontrolierius rekomenduoja suderinti Projekte BVK nuostatas su BPK, numatant, kad nakties metu kratos būtų atliekamos tik kraštutiniu atveju, t. y., gavus pagrįstos informacijos apie galimai daromą pažeidimą arba esant pagrįstoms grėsmėms, kaip tai reglamentuota BPK. Nepritarti Pasiūlymui įgyvendinti tikslingiau būtų pakeisti ne BVK, o Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją, kuri patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas 2019-05-16 * iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIIP-3173 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Seimo kontrolierių įstaigos pastabas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3173(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2019-06-0514 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje ir remiantis projekto atskirais straipsniais, keičiančiais Bausmių vykdymo kodekso straipsnius, nustatant, kad arešto bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose, bei atsižvelgiant į projekto 26 straipsnyje numatytą reguliavimą, projekto 14 straipsniu keičiamo BVK 50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį tikslinga patikslinti. Pasiūlymas:
Komitetas siūlo projekto 14 straipsniu keičiamo BVK 50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento direktorius . Jas tvirtina Teisingumo ministerija. “
teisėtvarkos komitetas 2019-06-0573 Derinant tarpusavyje nuostatas ir remiantis projekto atskirais straipsniais, keičiančiais Bausmių vykdymo kodekso straipsnius, nustatant, kad arešto bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose, tikslinga patikslinti ir projekto 73 straipsniu keičiamo BVK 180 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas:
Komitetas siūlo 73 straipsnį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 180 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„180 straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų
ir areštinių tvarka
“. 2. Pakeisti 180 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu bausmės vykdymo institucija yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, bausmės vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas apie nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos privalo pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki nuteistojo paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis iš laisvės atėmimo vietos turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietos, nukentėjusiajam pranešama iš karto po nuteistojo paleidimo į laisvę ar nuteistojo pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos.”
teisėtvarkos komitetas 2019-06-0574 Derinant tarpusavyje nuostatas ir remiantis projekto atskirais straipsniais, keičiančiais arešto bausmės atlikimo reglamentavimą, lieka teisinė spraga. Pagal šiuo metu galiojančio Bausmių vykdymo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos po bausmės atlikimo turėjo būti aprūpinami tik iš pataisos įstaigų paleidžiami asmenys, t. y. asmenys, atlikę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Projekte pakeitus Bausmių vykdymo kodekso 20 ir 21 straipsnius ir nustačius, kad arešto bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose, bet nepatikslinus galiojančio Bausmių vykdymo kodekso 182 straipsnio 1 dalies, pataisos įstaigoms tektu papildoma administracinė ir finansinė našta arešto bausmę atlikusius nuteistuosius (net ir tokią bausmę atliekančius poilsio dienomis), aprūpinti viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos (per metus paleidžiama apie 2650 arešto bausmę atlikusių asmenų). Siekiant nesudaryti papildomos naštos pataisos įstaigoms, siūlytina tikslinti projekto 74 straipsniu keičiamo 182 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, numatant išimtį dėl arešto bausmę atlikusių asmenų aprūpinimo viešojo transporto bilietais. Pasiūlymas:
Komitetas siūlo projekto 74 straipsniu keičiamo BVK 182 straipsnio 1 dalies 1 sakinį išdėstyti taip:
„1. Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys
(išskyrus paleidžiamus asmenis, atlikusius areštą) aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 10, prieš – nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3173(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] Recommendation CM/Rec(2010)1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe Probation Rules: https://www.cep-probation.org/wp-content/uploads/2015/03/CMRec20101E.pdf [2] Apie elektroninio stebėjimo priemonių taikymo praktiką ir vertinimo tyrimus įvairiose Europos šalyse plačiau žr.: Dünkel F., Thiele C., Treig J. (Hrsg.). Elektronische Überwachung von Straffälligen im europäischen Vergleich
[3] UNODC (2013a). Handbook on Strategies to Reduce Overcrowding in Prison. New York: United Nations.: https://www.unodc.org/documents/justice-and-prison-reform/Overcrowding_in_prisons_Ebook.pdf [4] Skirmantas Bikelis, Virgilijus Pajaujis (2017), DETOUR – Towards Pre-trail Detention as Ultima Ratio, 2nd Lithuanian Report on Experts Interviews. [5] Miranda Boone, Matthijs van der Kooij and Stephanie Rap ‘‘Electronic Monitoring in the Netherlands“ // Briefing paper; an output from the European project: ‘Creativity and effectiveness in the use of electronic monitoring as an alternative to imprisonment in EU member states’ [6] Sutikimas paprastai užsienio valstybių praktikoje yra reikalingas bausmės skyrimo stadijoje, kai teismas pasiūlo IP kaip alternatyvą įkalinimui, o teisiamasis gali pasirinkti, ar jam bausmę atlikti laisvėje su IP ar atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. (plačiau žr.: Mike Nellis, Standardsand Ethics In Electronic Monitoring.
Handbook for professionals responsible for the establishment and the use of Electronic Monitoring // Council of Europe, June 2015.) [7] [8] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [9] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf [10] Europos kalėjimo taisyklių 43.2–43.3 punktai; Bankoko taisyklių 22 punktas;
CPT Dvidešimt pirmosios bendrosios ataskaitos [ CPT/Inf (2011) 28] 55 punktas; Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimų ir žiauraus elgesio klausimais 2011 m. rugpjūčio 5 d. ataskaitos Nr. A/66/268 26, 84–89 punktai, 2013 m. spalio 7 d. ataskaitos Nr. A/68/295 61 punktas. [11]
86 punktai), 2013 m. spalio 7 d. ataskaitoje Nr. A/68/295 (61 punktas), 2015 m. kovo 5 d. ataskaitoje Nr. A/HRC/28/68 (44 ir 86(d) punktai).