Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 IR 243 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681 ,
68 2 , 71, 72, 721 , 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.“ 2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.“
2Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemonę priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis .“
3Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių.
Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę viešuosius darbus , teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu laisvės apribojimu . Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47,4948 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“
galios 46 straipsnio 8 dalį. 8. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. 3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu laisvės apribojimu . Keisdamas baudą areštu laisvės apribojimu , teismas vadovaujasi šio kodekso
65 straipsnyje straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Laisvės apribojimas
bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria nuteistajam intensyvią priežiūrą
paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali nuteistąjį įpareigoti:
2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. 5. Teismas gali uždrausti Kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali nuteistajam uždrausti :
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus . ;
4) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 6. Teismas gali įpareigoti:
1) tam tikru laiku būti namuose;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;
4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 7.
vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar nuteistajam kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu , taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. 8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami. 9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. 10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. 7. Laisvės apribojimo vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. 8.
8Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę,
teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir
(ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas , atliekamas areštinėje . Arešto terminas skaičiuojamas paromis.“
straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. 6 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose pataisos įstaigoje . Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Bausmių bausmių vykdymo kodeksas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigoje kalėjime . Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą
kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias sankcijoje numatytas bausmes arba šio kodekso nustatyta tvarka arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymą atideda, jei sankcijoje su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nenumatytos . Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę arba neatidėdamas šių bausmių vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas. 3. Nemokami darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. 3. 4.
naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. 4. 5. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba
numatytais pagrindais , gali būti skiriamas skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. 5. 6. Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. 6. 7. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Nemokami darbai
priežiūros, globos ir rūpybos socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai. 2. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. “11 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Papildyti 71 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.
Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. 2. Kai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama kartu su baudos bausme, šios įmokos dydis negali viršyti paskirtos baudos bausmės dydžio. “
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės
Teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 , ar5 ir 6 punktuose punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone. 2. Asmeniui Asmuo , kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. “
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas
bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse. 1. 2.
2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus š io kodekso XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose , teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1–3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos. 2. 5.
bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis , teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones , šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 3. 6. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 4. 7. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio25 ir36 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 5. 8. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas .“
Papildyti 82 straipsnį 4 dalimi: „
auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu nepilnametis sutinka. “
Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„85 straipsnis. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai
1.
Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. 2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka. 3. 2. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.“
Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas
nepilnamečiui
bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 1. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus š io kodekso XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose , teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1–3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos. 2. 5. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis , teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 3. 6. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas .“
Pakeisti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „243 straipsnis. Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.“18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo 4–7, 13 ir 16 straipsniai įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2.
nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jei nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo. 3. Jeigu po 2019 m. liepos
dienomis atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3172(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 IR 243 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681 ,
68 2 , 71, 72, 721 , 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.
“ 2 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Papildyti 43 straipsnį 5 dalimi:
„
5Juridiniam asmeniui, kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 71, 72 ir 723 straipsniais gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su juridinio asmens veiklos apribojimo bausme.
“ 3 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju, jeigu nuteistasis kaltinamasis sutinka.“
2Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemonę priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis .“
3Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę viešuosius darbus , teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu laisvės apribojimu . Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47,
49
4Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 8 dalį. 8. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. 4 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu laisvės apribojimu . Keisdamas baudą areštu laisvės apribojimu , teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir
65 straipsnyje straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.“ 5 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 3.
laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą
2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. 5. Teismas gali uždrausti Kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti :
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus . ;
4) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 6.
įpareigoti:
1) tam tikru laiku būti namuose;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;
4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu , taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. 8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami. 9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. 10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. 7.
apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. 8. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir
(ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas , atliekamas areštinėje . Arešto terminas skaičiuojamas paromis.“
straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. 7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 50 straipsnio 3 dalį. 3.
3Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. 8 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka pataisos įstaigose kalėjime . Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.“
9 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 55 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“ 10 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
1Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2.
2Pilnamečiam asmeniui,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas. 3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais , gali būti skiriamas skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. 5.
skiriamas skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Skirdamas nemokamus darbus, teismas nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai. 2. Nemokami darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka.“12 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL , o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Nepilnamečiui įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto. 2. Juridiniam asmeniui teismas gali paskirti nuo 100 iki 2 000 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 3. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. “
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Bet kokia teismo Teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 , ar5 ir 6 punktuose punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone. 2. Asmeniui Asmuo , kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. “
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vykdymo atidėjimas
bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. 1. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus š io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose , teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos. 2. 5.
bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis , teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones , šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 3. 6. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 4. 7. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio25 ir36 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 8. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 5. 9. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas .“
Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. 2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju , jeigu nepilnametis sutinka. 3. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.“
Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
atidėjimas nepilnamečiui
bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 1. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, numatytus š io kodekso XV, XVI, XVII, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose , teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos. 2. 5. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis , teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 6. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. 3. 7. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas .“
Pakeisti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.“
1.
Šio įstatymo 5, 7, 8, 14 ir 16 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių įsigaliojimo paskirta arešto bausmė, taip pat arešto bausmė, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jeigu nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo. 3. Jeigu po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo asmuo pažeidžia arešto bausmės, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
,
SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36, 40 straipsniŲ pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
IR
ir uždaviniai: Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių
skaičius (21) Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra net mažesnis, nei daugumoje ES valstybių, todėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, skaičius dar labiau skiriasi nuo ES vidurkio. Tai lemia poreikį ieškoti teisinių nuteistųjų skaičiaus mažinimo sprendimo priemonių. ES valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau, nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje
Tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta, rodo ir tas faktas, kad Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę ( 51,5 proc. ) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažiau nuteistųjų, pavyzdžiui: Lenkijoje – 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje – 21,9 proc., Danijoje – 24,4 proc., Prancūzijoje – 25,9 proc., Anglijoje ir Velse – 30,2 proc., Vengrijoje – 33,7 proc., Estijoje – 37,2 proc. [1] Pažymėtina ir tai, kad nuo 2012 m., keičiant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), baudžiamoji politika buvo orientuojama tik į griežtesnes bausmes, išskyrus kai kurias išimtis. Pavyzdžiui:
praplėtus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo ribas, t. y. numačius galimybę šį institutą taikyti ir asmenis, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams [2] , pataisos įstaigose nuteistųjų skaičius gan ženkliai sumažėjo (asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sumažėjo net 46 proc.). Tačiau minėtas BK 75 str. pakeitimas 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo panaikintas [3] ir artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų 3-5 metų trukmės laisvės atėmimo bausme, skaičius pataisos įstaigose tik didės.
asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio [4] . Už šį nusikaltimą arešto bausmė 2017 m. taikyta 475 asmenims. Per 2018 m. 9 mėn. policija nustatė 16 proc. daugiau asmenų, įtariamų kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu (per 2017 m. 9 mėn. buvo nustatyti 3057 tokie asmenys, o per 2018 m. 9 mėn. – 3542 [5] ).
[5] ). Pastebima ir asmenų, nuteistų trumpalaikėmis bausmėmis, skaičiaus didėjimo tendencija. Vien per 2017 m. tokių asmenų skaičius padidėjo apie 54 proc. Šio skaičiaus didėjimą taip pat lėmė minėti BK pakeitimai, numatantys baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio. Už šį nusikaltimą terminuotas laisvės atėmimas 2017 m. taikytas 189 asmenims [6] . Artimiausius kelis metus galima tikėtis, kad asmenų, nuteistų trumpomis bausmės (iki 1 m.) skaičius, tik didės.
įstatymas Nr. XI-1425. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Ikiteisminio tyrimo institucijos, gavusios informaciją apie tokią veiką arba patys nustatę smurto artimoje aplinkoje įvykį, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai lėmė 30 kartų padidėjusį asmenų, atvykstančių atlikti arešto bausmės už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, skaičių (2010-2011 m. šią bausmę atlikdavo 18-20 asmenų, o 2017 m. – 567). Dideliam nuteistųjų skaičiui pataisos įstaigose Lietuvoje įtakos taip pat turi ir BK nustatytos bausmių keitimo taisyklės. Pavyzdžiui, viešieji darbai gali būti keičiami tik bauda arba areštu (BK 46 str. 7 d.); bauda gali būti keičiama tik areštu (BK 47 str. 8 d.); laisvės apribojimas gali būti keičiamas tik areštu (48 str. 10 d.). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, arešto bausmės atlikti papildomai į pataisos įstaigą atvyksta 600-700 nuteistųjų, t. y. apie 29 proc. nuo visų nuteistųjų, atvykstančių atlikti arešto bausmės, kas taip pat turi įtakos Lietuvos „lyderystei“ ES pagal kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų. Priemonės, turėjusios padėti mažinti įkalintųjų skaičių Lietuvoje:
BVK) 157 str.).
Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, r ealią terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvyksta atlikti apie 26 proc. mažiau nuteistųjų. Bet, net ir įvertinus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo praktiką, terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymas išlieka tarp 3 dažniausiai taikomų baudžiamosios atsakomybės formų (bauda skiriama apie 32,2 proc. nuteistųjų, laisvės apribojimas – 21,8 proc., terminuotas laisvės atėmimas – 18,2 proc. , areštas – 12,9 proc., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – 8,8 proc., viešieji darbai – 6,2 proc., laisvės atėmimas iki gyvos galvos – 0,02 proc.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas taip pat tik mažėja: 2013 m. nuo visų iš pataisos įstaigų paleistų asmenų skaičiaus, lygtinai paleisti nuteistieji sudarė apie 34,4 proc., 2014 m. – apie 31 proc., 2015 m. – apie 31 proc., 2016 m. – apie 30,2 proc., 2017 m. – apie 25,6 proc., per 2018 m. I pusmetį – apie 20,9 proc. Taigi, minėtos priemonės tik maža dalimi prisideda prie įkalintųjų skaičiaus mažinimo. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) savo vizitų ataskaitose Lietuvoje pažymi, kad turi būti didinamos įkalintų asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu galimybės. Nors BVK įtvirtina įvairių priemonių nuteistiesiems bendrauti su artimaisiais ne tik jiems būnant pataisos įstaigoje, bet ir trumpam iš jos išvykus (BVK 104, 130, 154 str.), tačiau daugelio šių teisių suteikimas iš esmės priklauso tik nuo pataisos įstaigos diskrecijos teisės leisti arba neleisti pasinaudoti minėtomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, praktikoje minėtos teisės nuteistiesiems suteikiamos pakankamai retai.
Teikiami projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą) numatytas priemones, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
pateiktas rekomendacijas. Teikiamų projektų tikslai:
su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas;
baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą. Projektų uždaviniai:
nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones;
aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo);
suderinti BK, BVK, B audžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) , Probacijos įstatymo (toliau – PĮ), Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – PPVĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius ir rengėjas
BK nenumato galimybės skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 42 str.). Pagal BK 46 str. 1 d. viešųjų darbų bausmė vykdoma tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, tačiau toks sutikimas turėtų būti gaunamas skiriant bausmę, kad teismui nereikėtų vėliau papildomai spręsti klausimo dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita, jei nuteistasis nesutinka vykdyti viešųjų darbų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. BK 46 str. 5 d. numatyta, kad asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turi skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems turėtų būti taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 46 str. 7 d., ir 47 str. numatyta, kad asmeniui, vengiančiam atlikti viešuosius darbus arba savo noru sumokėti baudą, šios bausmės keičiamos areštu, kai BK numato ir kitų, bausmių rūšių, į kurias pakeitus viešuosius darbus, galėtų būti pasiekti bausmių tikslai, asmens neizoliuojant nuo visuomenės (pvz., laisvės apribojimo bausmė). BK 48 str. 1 ir 2 d. numatytas sąrašas draudimų ir įpareigojimų, kurie gali būti skiriami laisvės apribojimu nuteistiems asmenims. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytais draudimais ir įpareigojimais.
BK 48 str. 9 d. numatyta, kad asmeniui dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti laisvės apribojimo bausmės, teismas gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. riboja galimybes skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, jei teismas manytų, kad jos kartu galėtų būti naudingos nuteistojo elgesio pokyčiams. Be to, nepilnamečiams, atleidžiamiems nuo bausmės, teismas taip pat turėtų skirti baudžiamojo poveikio priemones, nors jiems taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės. BK 48 str. nenumato galimybės teismui pakeisti draudimus ir įpareigojimus laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims ar skirti papildomų draudimų ar įpareigojimų, jei vykdant šią bausmę paaiškėtų, kad kiti (ar papildomi) draudimai ir įpareigojimai darytų didesnę teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
BK 49 str. nustatyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Tačiau faktiškai asmenys tokią bausmę atlieka pataisos įstaigose ir papildomai steigti atskiras areštines būtų neracionalu. Be to, minėtame straipsnyje nustatyta, kad paskirtą iki 45 parų arešto bausmę nuteistajam gali būti leidžiama atlikti jo poilsio dienomis. Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan. Pagal BK 50 str. 3 d. ir 51 str. teismas turi nustatyti, kokioje pataisos įstaigoje (pataisos namuose, atviroje kolonijoje, kalėjime) nuteistasis turės atlikti bausmę, nors tai jau bausmės vykdymo aspektas, nustatytinas BVK.
Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, tik pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau BK numato ir kitų su įkalinimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų, kurios galėtų būti taikomos nuteistajam ir prisidėtų prie bausmės tikslų įgyvendinimo, nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažinimo, pvz., probacija – bausmės vykdymo atidėjimas. BK 67 str. nenumato galimybės kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 74 str. nustatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Tačiau pažymėtina, kad bausmė šiuo atveju skiriama ne pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, o baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo. BK 75 ir 92 str. nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą areštu nuteistiems asmenims, arba iš dalies atidėti terminuotą laisvės atėmimą. Be to, BK 75 str. numatytas sąrašas pareigų, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems, atidedant jiems terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors minėtas straipsnis numato galimybę skirti ir kitų, baudžiamajame įstatyme nenumatytų pareigų, tačiau teismai dažniausiai apsiriboja tik sąraše nurodytomis.
Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK 243 str. numatyta atsakomybė tokiems asmenims yra perteklinė. BVK 18 str. numatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos. Tačiau šiame procese dalyvauja ir policija, vykdydama nuteistųjų viešųjų darbų bausme, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. Be to, 5 probacijos tarnybos buvo reorganizuotos į vieną tarnybą, tad atitinkamai tikslintinos ir kitos BVK nuostatos, kuriose šios tarnybos yra minimos. BVK 19 str. numatyta, kad policija kontroliuoja nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą, kai pagal BPK 342 str. laisvės apribojimą vykdanti institucija – probacijos tarnyba. BVK 20 ir 50 str. nustatyta, kad arešto bausmę vykdo areštinės, nors, kaip jau minėta dėl BK nuostatų, šią bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos. BVK 39 str. 1 d. ir
pateikimo vykdyti tvarkos nustatymas – BPK reguliavimo sritis. BVK 43 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija: nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas BVK nustatytas pareigas.
Tačiau vykdant viešųjų darbų bausmę, ją vykdančiai institucijai būtina turėti papildomų teisių, kad bausmės vykdymas būtų efektyvus, pavyzdžiui, teisę kviesti nuteistąjį atvykti, teisę gauti informaciją iš kitų įstaigų, organizacijų, teisę tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis, teisę lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose ir kt.. BVK 48 str. nustatytas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas kaip ir BVK 43 str. dėl probacijos tarnybos teisių ir jis, atsižvelgiant į paminėtas priežastis dėl BVK 43 str. 1 d., taip pat turėtų būti tikslinamas. BVK 44 str. numatyta, kad darbdavys turi pranešti bausmę vykdančiai institucijai apie teismo nuosprendžio gavimą dėl viešųjų darbų bausmės vykdymo nuteistajam. Tačiau, atsižvelgiant
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, darbdaviui teismo nuosprendis neturėtų būti teikiamas. Pagal BVK 51 str. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti suimami ir pristatomi į bausmės atlikimo vietą. Tik poilsio dienomis areštą atliekantys nuteistieji turi savarankiškai atvykti bausmės.
Pagal BVK 52 str. pirmą kartą arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi būti atskirai laikomi nuo nuteistųjų, anksčiau atlikusių arešto arba laisvės atėmimo bausmes, buvę ir esami politikai, teisėsaugos, teismų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta arešto bausmė; neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras. Dalies šių asmenų atskiras laikymas, pvz., pirmą kartą ir anksčiau jau atlikusių bausmę, yra netikslingas. BVK 53 str. nuteistųjų areštu pataisos priemonėmis įvardintos arešto bausmės atlikimo režimas ir socialinė reabilitacija. Iš esmės ši nuostata deklaratyvi, kadangi bausmės atlikimo režimas ir socialinės reabilitacijos vykdymas reglamentuotas kituose BVK straipsniuose (pvz., 54, 55, 56, 57 str.). BVK 54 ir 55 str. str. numatyta, kad nuteistiesiems areštu leidžiama turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, nors jie bausmę atlieka tik labai trumpą laiką. Taip pat minėtame straipsnyje numatytas pakankamai ilgas laikas tokių nuteistųjų laisvalaikiui, kas sumažina bausmės poveikį tokiems nuteistiesiems. BVK 58 ir 136 str. nustato, kokias funkcijas vykdo areštinės ir pataisos įstaigos psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini BVK reguliavimo sričiai. BVK 59 str. numato poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus. BVK 60 str. ir 61 str. nustato paskatinimo priemonių ir nuobaudų taikymo nuteistiesiems areštu tvarką. Kadangi arešto bausmė, kaip jau minėta, vykdoma labai trumpą laiką, šių priemonių taikymas nuteistojo elgesiui iš esmės poveikio neturi.
BVK 62 str. nustato, kad p ataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių pataisos įstaigų funkcijas ir kardomąjį kalinimą. Ši nuostata dalinai riboja galimybes efektyviai išnaudoti pataisos įstaigų patalpas ir racionaliai naudoti lėšas bausmių vykdymo sistemai išlaikyti. BVK 63 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos rūšį, kurioje bus atliekama bausmė, nuteistajam nustato teismas . BVK 64 str. nustato, kad didžiausią pataisos įstaigose laikomų asmenų skaičių turėtų nustatyti Teisingumo ministerija, kai už naujų pataisos įstaigų statybą, nuteistųjų paskirstymą po pataisos įstaigas yra atsakingas KD. BVK 69 str. gan abstrakčiai nurodyta, kada leidžiama nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą
Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste nepagrįstų ribojimų nuteistiesiems (nepriklausomai nuo jo elgesio) pasimatyti su artimaisiais prilygsta šių asmenų kankinimui, nurodytą teisinį reguliavimą būtina tobulinti, numatant teisę pasimatyti ir kalėjimo drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. BVK nenumato konkrečių sąlygų dėl nuteistųjų perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus ir perkeltųjų grąžinimo atgal į kalėjimą. Pagal BVK 90 str. a tvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 91 str. nustatyti bausmės atlikimo atviroje kolonijoje ypatumai, apribojantys tam tikras nuteistųjų teises, kurios galėtų prisidėti prie efektyvesnio bausmės vykdymo, pvz., nuteistieji praranda anksčiau turėta darbą, negali apsilankyti pas artimuosius, nors turi teisę parvykti į namus ir kt. Pagal BVK 92 str. nuostatas visi nuteistieji, net ir už bausmės atlikimo režimo pažeidimus drausmės grupėje esantys, turi teisė įsigyti maisto produktų, kitų daiktų. Pagal BVK 101 str. nuteistiesiems teisinė pagalba gali būti teikiama iš esmės tik advokatams lankantis pas nuteistuosius, kai tokia pagalba iš advokatų galėtų būti teikiama ir kitomis alternatyviomis priemonėmis (pvz., telefonu). Be to, nuteistųjų bendravimo su advokatais tvarką tikslinga suvienodinti su suimtiesiems nustatyta tvarka, pagal kurią skambučiai advokatams yra neribojami. BVK 104, 130 ir 154 str. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką (iki 3 parų) ar leisti atostogų metu parvykti į namus, suteikti teisę be sargybos (palydos) dienos metu išvykti iš pataisos įstaigos darbo, mokymosi ar dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse tikslais.
Kadangi šių teisių suteikimas priklauso tik nuo pataisos įstaigos vadovo valios, tikslinga nustatyti konkrečias sąlygas ir kriterijus, kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems minėtos teisės turėtų būti suteikiamos. BVK 110 str. nustatyta pareiga nuteistiesiems tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. Taip pat minėtame straipsnyje nustatyti draudimai nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, bet kokiu būdu įgyti ar perleisti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems asmenims. Iš esmės analogiška pareiga ir draudimai nustatyti ir suimtiesiems (SVĮ 32 str.). Už minėtų pareigų ir draudimų nevykdymą nuteistajam ir suimtajam taikomos nuobaudos, nustatytos BVK ir SVĮ, kai tuo pačiu metu gali būti taikomos ir administracinės nuobaudos (ANK 71, 115, 137, 485 str.). Pagal BVK 136 str. nuostatas, nuteistųjų socialinę reabilitaciją turi organizuoti pataisos įstaigos administracija, o valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi tik teisę dalyvauti šiame procese. Tačiau socialinės reabilitacijos organizavimo funkcija priskirtina KD, kaip metodinio vadovavimo pataisos įstaigoms centrui, pataisos įstaigos atsakingos už socialinės reabilitacijos tinkamą vykdymą.
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turi aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme, o ne laukti, kol minėtos organizacijos pasinaudos joms suteikta teise. Pagal BVK 1371
pagal BVK nuostatas nuteistasis gali būti perkeliamas ir į kitas įstaigas (pvz., atvirą koloniją). BVK 140 ir 141 str. nustatytos iš esmės abstrakčios sąlygos dėl nuteistųjų skatinamo: iniciatyvus ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropus darbas ir geri mokymosi rezultatai, kas sudaro prielaidas subjektyviai priimti sprendimus dėl skatinimo priemonių taikymo. Be to, šiame straipsnyje numatyta skatinimo priemonė – premija už geriausiu darbo rezultatus – praktikoje nenaudojama. BVK 142 str. numatyta galimybė skirti nuteistajam nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų, iš esmės už bet kokį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuobauda yra susijusi su didesniu nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymu, tokia nuobauda turėtų būti taikoma tik sistemingai arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Taip pat minėtame straipsnyje numatyta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. Tai pakankamai ilgas nuobaudos vykdymo laikas, kurios metu maksimaliai suvaržomos nuteistojo teisės ir laisvės, ypatingai bendravimas su artimaisiais, kas gali prisidėti prie neigiamo bausmės atlikimo efekto – nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais praradimo.
BVK 145 str. nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, laikomi po vieną, o jei nėra tokios galimybės, – po du. Tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigose vienviečių arba dviviečių kamerų tipo patalpų yra tik nedidelė dalis, todėl, laikant po vieną ar kelis nuteistuosius didesnėse kamerų tipo patalpose neracionaliai panaudojamos pataisos įstaigų patalpos. BVK 157-164 str. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos. Pagal jas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų pagal paminėtas sąlygas, š io instituto taikymas kasmet tik mažėja.
BVK 182 str. tik fragmentiškai reglamentuoja pagalbos iš pataisos įstaigų paleidžiamiems nuteistiesiems suteikimą, todėl, siekiant palengvinti nuteistųjų integracijos į visuomenę procesą, tikslinga aiškiai numatyti, kokius veiksmus pataisos įstaigos administracija turėtų atlikti, kad išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis valstybės ir savivaldybių įstaigose galėtų gauti tikslinę ir savalaikę socialinę pagalbą. SVĮ 2 str. nustatyta, kad tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė. Tačiau minėtame straipsnyje nenumatyta, kad tardymo izoliatoriais gali vykdyti ir pataisos įstaigų funkcijas, nors BVK 62 str. p ataisos įstaigoms yra suteikta teisė vykdyti kardomąjį kalinimą. SVĮ 6, 7, 8, 27, 36 str. minimos areštinės, kaip vykdančios arešto bausmę. Tačiau, kaip minėta, šią bausmę vykdo pataisos įstaigos. SVĮ 43 str. nustato, kokias funkcijas vykdo tardymo izoliatoriaus psichologinė tarnyba. Tačiau minėti aspektai, kaip įstaigos vidaus administravimo dalykas, nepriskirtini SVĮ reguliavimo sričiai. PPVĮ 5 straipsnyje nustatytos šios pataisos pareigūnų pareigybės: direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, valdybos viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko, skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojo, poskyrio (grupės) viršininko, vyriausiojo specialisto, specialisto, jaunesniojo specialisto. PPVĮ nenumato, kas turėtų nustatyti KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūrą. Atsižvelgiant į vis daugiau atsirandančių galimybių naudotis informaciniais ištekliais, žinybiniais registrais, prisijungiant prie jų elektroninio ryšio priemonėmis, atitinkamai tikslintos ir pataisos pareigūnų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (PPVĮ, PĮ). PĮ numatyta, kad probaciją vykdo probacijos tarnybos, nors anksčiau veikusios 5 tarnybos šiuo metu yra reorganizuotos į vieną juridinį asmenį.
Taip pat šiame įstatyme tikslintini ir kiti pasikeitę juridinių asmenų pavadinimai (PĮ 6 str.). Kiti pakeitimai atliekami atsižvelgiant į BK ir BVK įstatymų projektuose numatytus pakeitimus, siekiant suderinti minėtų įstatymų nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Plėtojant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų vykdymą ir siekiant veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinti nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BK projektas) siūloma numatyti galimybę teismui:
bausme taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus.
Kartu atsižvelgiant į tai, kad baudos bausmė ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir siekiant išvengti atvejų, kai paskirta baudos bausmė būtų net mažesnė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamai siūloma nustatyti, kad kartu su baudos bausme skiriamos įmokos į nukentėjusių asmenų fondą dydis neturėtų būti didesnis, nei baudos dydis (BK projekto 1, 9 ir 11 str.);
nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones, o nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemones, kai jie atleidžiami nuo bausmės dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės (BK projekto 2 str.);
nuteistajam, vengiančiam atlikti viešųjų darbų arba baudos bausmę, šias bausmes kita, griežtesne, tačiau neizoliuojančia nuo visuomenės bausmę – laisvės apribojimu (BK projekto 2 ir 3 str.);
nuteistiesiems laisvės apribojimu intensyvią priežiūrą, papildomų draudimų ir įpareigojimų (draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programose), taip pat galimybę teismui keisti baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones, draudimus ir įpareigojimus, skirti papildomų paminėtų priemonių, intensyvią priežiūrą, kad nuteistajam būtų daroma didesnė įtaka keisti savo elgesį teigiama linkme (BK projekto 4 str.);
bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra nuteistiesiems arešto bausme, o bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies – asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkų nusikaltimą visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. pavojingiausius nusikaltimus. Kartu numatyti galimybę skirti nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 13 str.);
Kartu numatyti galimybę skirti nepilnamečiams, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, intensyvią priežiūrą (BK projekto 16 str.). Taip pat siūloma BK 55 str. nustatyti, kad a smeniui, pirmą kartą teisiamam už nusikaltimą, teismas paprastai skirtų su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, arba arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėtų, jei sankcijoje su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nenumatytos. Plėtojant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (toliau – BVK projektas) siūloma keisti šio instituto taikymo tvarką nustatant, kad n uteistieji, atlikę didesnę bausmės dalį (3/4) būtų pataisos įstaigos lygtinai paleidžiami ir tęstų bausmės atlikimą laisvėje su intensyvia priežiūra ir prižiūrimi probacijos tarnybos (BVK projekto 63 str.). Pagal projekto nuostatas šis institutas nebūtų taikomas nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
Siekiant paskatinti nuteistuosius keisti savo elgesį, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai siūloma nustatyti, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galėtų būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Ar nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, o jos sprendimų teisėtumą – teismas. Atsižvelgiant į BVK nustatytą teisingą ir progresyvų bausmių atlikimo principą, atitinkamai siūloma BVK projekte nustatyti, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu padariusiam teisės pažeidimų, atliktinos bausmės dalis didėtų už teisės pažeidimą paskirtos nuobaudos atlikimo terminui ir trims mėnesiams po nuobaudos atlikimo. Tokia nuostata prisidėtų prie teisės pažeidimų pataisos įstaigose prevencijos ir kartu užtikrintų, kad lygtinai nebūtų paleidžiami nuteistieji, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų.
Skirtingai, nei pagal galiojančias sąlygas, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems taikytinas probacijos sąlygas siūloma nustatyti įstatyme (pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, lygtinai paleistiesiems pareigas nustato teismas). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (toliau – PĮ projektas) siūloma įtvirtinti šias pareigas lygtinai paleidžiamiesiems (PĮ projekto 15 str.): 1) laikytis intensyvios priežiūros sąlygų; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) gydytis priklausomybės ligas, 4) nesilankyti tam tikrose vietose, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir kt.. Tai pareigos, kurios labiausiai orientuotos į kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimą, o kartu ir laipsnišką asmens parengimą gyvenimui visuomenėje, intensyviai jį prižiūrint ir padedant jam integruotis į visuomenę. Be to, numatoma galimybė šias pareigas pakeisti, kitomis BK nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (nepilnamečiui – auklėjamojo poveikio priemonėmis), BK 75 str. nustatytomis pareigomis, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką lygtinai paleisto nuteistojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus (PĮ projekto 29 str.). Pažymėtina ir tai, kad PĮ projekte kartu siūloma nuteistojo parengimą probacijai pradėti dar iki jo paleidimo iš pataisos įstaigos (PĮ projekto 18 str.). Dar nuteistajam atliekant bausmę pataisos įstaigoje, jam būtų sudaromas individualus priežiūros planas, kuriame būtų numatytos jo tęstinės resocializacijos priemonės po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Priežiūra būtų pradedama tą pačią paleidimo iš pataisos įstaigos dieną, kai šiuo metu pradedama praėjus 3-7 d. po paleidimo ir dar apie 10 d. – nuo individualaus priežiūros plano sudarymo. Numačius paminėtas galimybes, tikimasi, kad:
nuteistieji bus siunčiami atlikti arešto bausmės (iki 50 proc. (1000 asmenų) gali sumažėti per metus į pataisos įstaigas atlikti arešto bausmės atvykstančių asmenų skaičius;
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas nuteistiesiems (iki 2 kartų);
atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose (iki 15 proc.)
išlaidos nuteistųjų išlaikymui (maitinimui, aprūpinimui būtiniausiais reikmenimis ir drabužiais, komunalinėms paslaugoms ir pan.) pataisos įstaigose, o lėšų ekonomiją bus galima panaudoti nuteistųjų resocializacijos ir priežiūros visuomenėje veiksmingumui didinti.
efektyvesnė nuteistųjų prižiūra visuomenėje ir jų resocializacija , kas atitinkamai sumažins vengiančių atlikti bausmę pasiuntimo į įkalinimo įstaigas ir jų nusikaltimų recidyvą. Kiti BK siūlomi pakeitimai:
keičiamoje 46 str. 1 d. siūloma numatyti, kad viešieji darbai skiriami, tik jei asmuo sutinka, kad papildomai teismui nereikėtų spręsti klausimo dėl bausmės pakeitimo, kai jau pateikus vykdyti nuosprendį asmuo atsisako atlikti tokią bausmę.
Dėl tų pačių motyvų, o taip pat siekiant suderinti sąvokų vartojimą su Socialinių paslaugų įstatyme vartojamomis sąvokomis siūlomi pakeitimai ir BK 67, 70, 74, 82 ir 85 str., reglamentuojančiuose auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių – nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir nemokamų darbų skyrimą;
areštą nuteistieji faktiškai atlieka pataisos įstaigoje, atitinkamai 5 str. siūloma patikslinti BK 49 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad areštas atliekamas areštinėje. Taip pat minėtu straipsniu siūloma atsisakyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, kaip mažu efektyvumu pasižyminčio ir reikalaujančio neproporcingai didelių išlaidų, instituto;
pakeitimais siūloma atsisakyti teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę, šį klausimą paliekant reguliuoti specialiame įstatyme – BVK;
į tai, kad BK 46, 47 ir 48 str. nustatytos bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu keitimo griežtesnėmis bausmėmis taisyklės, atitinkamai siūloma patikslinti BK 243 str. nuostatas, kuriose numatyta papildomai baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK projekto 16 str.). Kiti BVK projekte siūlomi pakeitimai:
į tai, kad nuteistųjų viešaisiais darbais, kurių buvimo vieta nėra žinoma, paiešką vykdo policija, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 18 str.
į BK projekto pakeitimus dėl laisvės apribojimo bausmės, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 19 str. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra tik probacijos tarnyba (BPK 342 str.), atitinkamai BVK 19 str. siūloma atsisakyti nuostatų, dėl policijos kompetencijos laisvės apribojimo bausmės vykdyme.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad policija ir toliau nuteistojo elgesį turės galimybę kontroliuoti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais pagrindais, vykdant teisės pažeidimų prevenciją;
į tai, kad arešto bausmę faktiškai vykdo pataisos įstaigos, atitinkamai siūloma atsisakyti BVK 20 str. nuostatos, kad šią bausmę vykdo areštinės ir atitinkamai patikslinti BVK 21 str. (BVK projekto 3 ir 4 str.);
į BVK 25 str. turinį, kuriame aptariamos ne tik baudos bausmės vengimo vykdyti pasekmės, atitinkamai siūloma tikslinti šio straipsnio pavadinimą (BVK projekto
nuostatomis, kuriose siūloma baudą keisti į laisvės apribojimo bausmę, jei nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti;
į tai, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti nustato BPK 342, atitinkamai siūloma patikslinti BVK 39 str.
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
1 d.. (BVK projekto 6 str.);
į tai, kad tiek BPK 342 str., tiek BVK 18 str. aiškiai įvardintos bausmę vykdančios institucijos, atitinkamai siūloma tikslinti BVK 39, 42, 44, 46, 47, 178 str. (BVK projekto 6, 7, 9, 10, 12, 72 str.);
į viešųjų darbų ir laisvės apribojimo vykdymo specifiką ir būtiną nuteistųjų, o taip pat darbdavių, pas kuriuos nuteistieji atlieka viešuosius ar nemokamus darbus, kontrolę, probacijos tarnybų tvarkomus asmens duomenis, taip pat BK projekte siūlomus pakeitimus atitinkamai siūloma tikslinti BVK 43, 44, 47 ir 48 str. ir BVK papildyti 461 str. (BVK projekto 8–13 str.);
1) nuteistieji areštu, jei jiems nebuvo paskirtas suėmimas, patys atvyktų į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės;
2) nuteistųjų areštu privaloma izoliacija vienų nuo kitų būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir galimas ligas;
3) vykdant šią bausmę būtų taikoma dinaminė priežiūra, kurios metu būtų vykdomos resocializacijos, socialinės pagalbos nuteistiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonės, atsisakant paskatinimo ir nuobaudų taikymo, kaip pridėtinės vertės neturinčių priemonių;
4) nuteistiesiems areštu būtų leidžiama turėti minimalų kiekį ir tik reikalingiausių nuosavų daiktų ir reikmenų, kas supaprastintų šių nuteistųjų priežiūrą;
5) nuteistieji areštu galėtų naudotis tik tomis teisėmis, kurių vėlesnis įgyvendinimas (po bausmės atlikimo) nebūtų įmanomas arba komplikuotas (pvz., teisė sudaryti civilinius sandorius, gauti teisinę pagalbą, atlikti religines apeigas, palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus);
Atitinkamai tikslinami ir kt. BVK straipsniai (BVK projekto 30–35, 46–50, 54, 55 str.);
Tai leis ne tik racionaliau panaudoti išteklius nuteistųjų priežiūrai, bet ir kryptingiau vykdyti nuteistųjų resocializaciją, ją orientuojant į visuomenei pavojingesnę nuteistųjų grupę;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Kartu siūloma atsisakyti prievolės nuteistuosius privalomai rakinti gyvenamosiose patalpose, kad būtų galimybės racionaliau panaudoti pataisos įstaigų patalpas ir kitiems nuteistiesiems laikyti;
ANK), BVK projekto 46 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus nuteistiesiems;
Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atitinkamai BVK projekto 47 str. siūloma nustatyti, kad nuteistiesiems vietoj šiuo metu suteikiamų 14 kalendorinių dienų atostogų būtų suteikiamos 10 darbo dienų atostogos;
Be to, siekdamos efektyvios resocializacijos, pataisos įstaigos turės aktyviai veikti ir kviesti nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, jų narius, kitus fizinius ir juridinius asmenis dalyvauti socialinės reabilitacijos vykdyme. Kartu minėtuose straipsniuose numatoma galimybė nevyriausybinėms organizacijoms, savanoriams kompensuoti su jų savanoriška veikla nuteistųjų socialinės reabilitacijos srityje susijusias išlaidas, kas, tikimasi prisidės prie šių asmenų įtraukimo į nuteistųjų socialinės reabilitacijos procesą;
str. siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 138 str., kuriame buvo reglamentuotos pataisos įstaigos administracijos padalinio – psichologinės tarnybos funkcijos, kadangi šiuos aspektus nustato pataisos įstaigos vadovas, tvirtindamas administracijos padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus.
Be to pažymėtina, kad su psichologine pagalba susijusios priemonės yra nustatytos BVK 137 str.;
Taip pat minėtu BVK projekto straipsniu siūloma atsisakyti kaip skatinimo priemonę taikyti nuteistųjų perkėlimą į švelnesnio režimo pataisos įstaigas, kadangi, kaip minėta, tokiam perkėlimui nustatomi atitinkami kriterijai (BVK projekto 26 ir 38 str.);
Be to, pažymėtina, kad siūloma panaikinti nuostata praktikoje nebuvo taikyta, o nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms BVK sudarytos palankesnės sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę (BVK 151 ir 153 str.);
BK projekte numatytą bausmės vykdymo atidėjimo taikymo iš dalies institutą, atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma papildyti BVK nuostatomis dėl iš dalies atidėtos bausmės vykdymo panaikinimo.
Iš dalies atidėtą bausmės vykdymą siūloma panaikinti, kai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padidėja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priimtų teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos teikimą.
Atitinkamai BVK projekto 67 str. siūloma nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta teismui, t. y. duomenys apie nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir šios rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu, priežastis, dėl kurios nusikalstamo elgesio rizika padidėjo bausmės atlikimo metu, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat duomenis apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą;
paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė paslauga, pataisos įstaigos turi bendradarbiauti su savivaldybe, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga teiktų savivaldybei, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką ir jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, nuteistajam reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą reikalingą pagalbą;
BVK projekto straipsniais suderinamos BVK nuostatos su BVK projekte siūlomais pakeitimais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, PĮ projektu ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 32, 36,
(toliau – SVĮ projektas) suderinamos BPK, PĮ ir SVĮ nuostatos su BK ir BVK projektų nuostatomis. Kartu minėtuose projektuose:
gauti duomenis ne tik iš įvairių institucijų ir įstaigų, bet ir valstybės informacinių išteklių, žinybinių registrų. Papildomai PPVĮ siūloma užpildyti įstatymų spragą ir nustatyti teisinius santykius, susijusius su KD ir jam pavaldžių įstaigų struktūros tvirtinimu;
ANK), SVĮ projekto 11 str. siūloma patikslinti atitinkamas pareigas ir draudimus suimtiesiems;
pareigūnų veiklos įstatymo Nr.
XIII-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma PPVĮ 5 straipsnį, kuriame nustatytas pataisos pareigūnų pareigybių sąrašas, pripažinti netekusiu galios, kadangi toks pareigybių sąrašas yra nustatytas Vidaus tarnybos statute. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Galima visuomenės, ypatingai asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, neigiama reakcija dėl plečiamų galimybių taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas, plečiamo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymo galimybių. Todėl projektuose numatytas kompleksas priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tiek visuomenės apsaugą nuo galimų naujų nuteistųjų teisės pažeidimų, tiek nukentėjusių asmenų apsaugą ir žalos jiems atlyginimą: pvz., numatyta, kad nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, neišvengtų visos laisvės atėmimo bausmės – t. y. dalį bausmės turės atlikti nedelsiant, o dėl likusios bausmės dalies tolesnio atlikimo būtų sprendžiama tik įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu.
Taip pat numatytas kompleksas priemonių veiksmingesnei nuteistųjų resocializacijai (pvz., elgesio pataisos programų vykdymas) ir elgesio kontrolei (pvz., nuteistųjų intensyvi priežiūra). 6. K okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas individualizuoti baudžiamosios atsakomybę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. K aip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Projektai teikiami kompleksiškai, todėl papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir KD direktorius iki atitinkamų projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pažymėtina, kad įgyvendinus projektuos nustatytas priemones, tikimasi kad padažnėtų alternatyvių laisvės atėmimui baudžiamosios atsakomybės formų, bausmių bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas, kas lems nuteistųjų skaičiaus pataisos įstaigose mažėjimą. Vien arešto bausme nuteistų asmenų skaičiaus sumažėjimo pataisos įstaigose tikimasi iki 50 proc. (apie 150 nuteistųjų), o terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų – iki 15 proc. (iki 700 asmenų). Per vieną dieną vieno nuteistojo pataisos įstaigoje mitybai, medikamentams, aprangai ir patalynei, komunalinėms paslaugoms, spaudiniams, kitoms prekėms yra išleidžiama apie 4,6 euro, o per metus – apie 1680 eurų. Pataisos įstaigose sumažėjus nuteistųjų iki 850, atitinkamai per vienerius metus būtų sutaupoma apie 1428 tūkst. eurų, o per trejus metus – apie 4284 tūkst. eurų . Taip pat pagal projektus dalis nuteistųjų bus perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus.
Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji savarankiškai rūpinasi maistu, drabužiais ir avalyne, medicinos pasaugos jiems teikiamos visuomenės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paminėtoms reikmėms pataisos namuose per vieną dieną išleidžiama 2,65 euro vienam nuteistajam. 100 proc. užpildžius pusiaukelės namuose ir atviroje kolonijoje laisvas vietas, per vienerius metus gali būti sutaupoma iki 120,9 tūkst. eurų, o per trejus metus – iki 362,7 tūkst. eurų. Lėšų ekonomija būtų naudojama:
intensyviai priežiūrai vykdyti įsigijimui. Preliminariai numatoma, kad asmenų, kuriems vienu metu bus taikomas elektroninis stebėjimas, skaičius per kelerius metus gali išaugti iki 3100. Kalėjimų departamentas turi įrangą, su kuria gali intensyvią priežiūrą vykdyti 125 asmenis (šiuo metu intensyvi priežiūra vykdoma
stebėjimo prietaisų, o 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšomis yra planuojama įsigyti papildomai apie 300–500 elektroninių stebėjimo prietaisų. Papildomai dar reikia įsigyti apie 2475–2675 vnt. elektroninių stebėjimo prietaisų. Šie prietaisai būtų įsigyjami palaipsniui, priklausomai nuo asmenų, kuriems būtų skiriamas elektroninis stebėjimas, skaičiaus didėjimo. 2. Papildomų pareigybių, skirtų nuteistųjų probacijai vykdyti, steigimui ir Lietuvos probacijos tarnybos materialiniam aprūpinimui. Tikėtina, kad Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų skaičiaus po įstatymų projektų paketo įsigaliojimo didės palaipsniui iki 1300. Todėl papildomai gali reikėti įsteigti iki 40 etatų (statutinių valstybės tarnautojų) ir papildomai per vienerius metus jų išlaikymui skirti 875,2 tūkst. eurų, o per 3 trejus metus – apie 2625,6 tūkst. eurų.
Taip pat reikės ir papildomai probacijos tarnybą aprūpinti transporto priemonėmis (apie 16 vnt.). Tam vieneriems metams papildomai gali reikėti iki 76,8 tūkst. eurų, o 3 trejiems metams – iki 230,4 tūkst. eurų. 3. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo optimizavimui, t. y. darbuotojų, vykdančių nuteistųjų dinaminę priežiūrą, socialinių darbuotojų ir psichologų pareigybių skaičiui didinti, pataisos įstaigų pritaikymui vykdyti atvirosios kolonijos funkcijas, nuteistųjų užimtumo priemonių organizavimui ir kt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Lietuvos tesiės institutas išsakė abejones dėl nuteistųjų intensyvios priežiūros (elektroninio monitoringo), kurios metu naudojamos asmenų elektroninio stebėjimo priemonės, plėtojimo tikslingumo ir proporcingumo jų teisių atžvilgiu. Vertinant pateiktus šiuos pastebėjimus, pažymėtina, kad nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [7] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitorigą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina.
Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo 85 iki 95 proc. nuteistųjų sėkmingai baigia elektroninio stebėjimo programą [8] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie
elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: baudžiamasis kodeksas, baudžiamoji atsakomybė, baudžiamoji teisė, lygtinis paleidimas, nusikalstama veikla, teisės kodeksas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. [1] Europos Tarybos Bausmių taikymo ir vykdymo statistikos ataskaita SPACE I, Lentelė Nr. 7.2., 2016, p. 94. Prieiga per internetą: http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE-I-2016-Final-Report-180315.pdf [2] 2015-03-19 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 39, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 [3] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 64, 681 , 682 , 71, 75, 902, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1554 [4] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1871 [5] https://www.ird.lt/lt/paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1/view_item_datasource?id=7473&datasource=28088 [6] Teismų veiklos apžvalga. 2017 m. http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2018/04/galutine-ataskaita-10.pdf [7] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [8] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf
71, 74, 75, 82, 85, 92 IR
ĮSTATYMO projekto
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusikaltimų asmenų fondą (projekto 1, 9 ir 11 straipsniai) . Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 6 dalis, įtraukiant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą į baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą. Ši nuostata diskutuotina, atsižvelgiant į atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri pagal savo pobūdį yra labai panaši į baudos bausmę [1] . Remiantis BK 47 straipsnio 1 dalimi, „bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais“. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi,
„baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti
įgyvendinti bausmės paskirtį“ . Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį . Pastebėtina, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne tik turinys, bet ir vykdymas labai panašus į baudos bausmę. BK 71 straipsnyje nustatyta:
„Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio
įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.
Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.“ Konstatuotina, kad projektu įtvirtinus galimybę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skirti kartu su bausme, ji galės būti skiriama ir su bauda . Atitinkama situacija, kai už vieną nusikalstamą veiką gali būti paskiriami du savo pobūdžiu itin panašūs baudžiamosios atsakomybės realizavimo instrumentai, gali būti interpretuojama ir kaip dvigubas baudimas už tą pačią veiką, nepaisant to į kokį fondą ar sąskaitą turės būti sumokami pinigai. Šitos prielaidos nepašalina ir projekto 11 straipsniu teikiamas BK 71 straipsnio papildymas 2 dalimi, pagal kurią:
„Kai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama kartu
su baudos bausme, šios įmokos dydis negali viršyti paskirtos baudos bausmės dydžio“ [2] . Pabrėžtina, kad ši nuostata teisiškai yra ydinga, nes įgalina teismą už vieną nusikalstamą veiką paskirti vienodo dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Šiame kontekste pastebėtina, kad baudos bausmė ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje nėra suderinamos ir dubliuoja viena kitą panašiai kaip viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnis) ir nemokamų darbų baudžiamojo poveikio priemonė (BK
pataisą, visoje baudžiamojo poveikio priemonių sistemoje liktų tik dvi baudžiamojo poveikio priemonės (
žalos atlyginimas ar pašalinimas), kurių negalima skirti kartu su bausme. Pritarus teikiamai pataisai, keltina diskusija dėl visų be išimties baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kartu su bausme. Tokiu būdu iš esmės būtų sugrįžta prie 1961 m. BK bausmių sistemos, kurią sudarė pagrindinės ir papildomos bausmės. 2. Dėl projekto pakeitimų, susijusių su viešaisiais ir nemokamais darbais (projekto 2, 9, 10, 12, 14 ir 15 straipsniai). 2.1.
projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiama BK 46 straipsnio 1 dalis, nustatant, jog viešieji darbai gali būti skiriami (
redakcijoje įrašytas žodis – „vykdomi“), tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka“. Atitinkama pataisa kelia abejonių dėl jos atitikimo BK sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, tarp kurių nėra nukentėjusiojo sutikimo . Pabrėžtina, kad ši specialioji nuostata negali prieštarauti bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Dėl tos priežasties rekomenduotina šios pataisos atsisakyti. Atitinkamas pasiūlymas teiktinas ir dėl projekto 9 straipsniu teikiamo BK 67 straipsnio papildymo nauja 3 dalimi. 2.2. Nepritarus išdėstytai pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu BK 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas žodis „skiriami“ nėra suderintas su sąlyga –
„jeigu nuteistasis sutinka“. Pastebėtina, kad „nuteistuoju“ asmuo tampa tik
priėmus nuosprendį. Iki to momento asmuo turi „kaltinamojo“ statuso. Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės
<...>“
. Atsižvelgiant į tai, BK 46 straipsnio 1 dalyje žodį „vykdomi“ pakeitus žodžiu „skiriami“, šioje dalyje turėtų būti pakeistas ir žodis „nuteistasis“. 2.3. Teikiamo projekto 2 straipsnio 4 daliai, kuria pripažįstama netekusia galios 46 straipsnio 8 dalis, nepritartina, nes atitinkama pataisa gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987) 4 straipsnio 2 daliai – „Niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą.“ Jeigu asmuo nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, ji turėtų būti pakeista kita bausme.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl BK 70 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios; taip pat dėl BK 74 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pripažinimo netekusiu galios. 3. Dėl vengiamų atlikti bausmių keitimo ne į arešto , o į laisvės apribojimo bausmę (projekto 2 ir 3 straipsniai). 3.1. Teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamas BK 46 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nustatant, kad jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbas, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laivės apribojimu ( past.
2017-15859), kuriais ne tik apie keturis kartus pakelti maksimalūs baudų dydžiai [3] , bet ir proporcingai pagal nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pakelti minimalūs baudų dydžiai. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Maksimali laisvės apribojimo bausmė yra 730 dienų, o tai atitinka 730 MGL. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskiriamos tokios bausmės: „už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki
apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio; už sunkų nusikaltimą – nuo
dydžio.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realiai pagal esamą reguliavimą baudos bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė nei laisvės apribojimas . Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad baudos keitimas laisvės apribojimu , vengiant savo noru sumokėti baudą, nebūtų racionalus ir pagrįstas. Priešingai, įtvirtinus atitinkamą nuostatą, teikiamas reguliavimas ne tik neatliks atgrasančios funkcijos, bet dėl jo gali padaugėti baudų mokėjimo vengimo atvejų. 4. Dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimų (projekto
projekto 4 straipsniu keičiama BK 48 straipsnio 3 dalis, įtvirtinant, kad „Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria nuteistajam intensyvią priežiūrą <...>“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos: Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad intensyvi priežiūra yra ne materialinės baudžiamosios teisės, o penitencinės (bausmių vykdymo teisės) institutas. Intensyvi priežiūra yra reglamentuojama Probacijos įstatymo VI skyriuje.
Probacijos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad „Intensyvi probuojamojo priežiūra – probuojamojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.“ Pabrėžtina, kad intensyvi priežiūra nėra ir negali būti traktuojama kaip bausmė ar bausmės turinį sudarantis elementas. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi: „Probacija
Nustatant intensyvią priežiūrą kaip vieną iš bausmės elementų, į vieną dalyką sudedami skirtingų teisės šakų (
teisės) tarpusavyje sunkiai suderinami institutai. Pabrėžtina, kad negalima paskirti realios bausmės (
laisvės apribojimo ), kurios turinį sudarytų bausmės vykdymo atidėjimo elementai . Tai prieštarautų ne tik BK sistemai, bet ir logikai. Be to, atkreipiame dėmesį, kad BK kontekste intensyvios priežiūros sąvoka nėra vartojama ir apibrėžta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritartina BK 48 straipsnio sąlygų, susijusių su nuteistojo intensyvia priežiūra, plėtimui (nustatymui). Antra, žodis
„nuteistajam“ nėra suderintas su žodžiu „skirdamas“. Skiriant bausmę, asmuo dar
neturi „nuteistojo“ statuso – šį statusą jis įgauna tik paskelbus nuosprendį. Dėl tos priežasties vietoje žodžio „nuteistajam“ tiksliau vartoti žodį „asmeniui“. Trečia, ginčytinas šioje nuostatoje vartojamas žodis „paprastai“. Jeigu intensyviąją priežiūrą siekiama nustatyti kaip vieną iš laisvės apribojimo bausmės sudėtinių dalių, žodis „paprastai“ nėra tinkamas, nes prieštarauja nulla poena sine lege (
Manytina, kad baudžiamajame įstatyme turėtų būti išvardinti objektyvaus pobūdžio kriterijai, kuriems esant (ar priešingai – nesant) galėtų būtų skiriama intensyvi priežiūra . Kita vertus, jeigu teismo nuomone, intensyvios priežiūros (kuri pagal teikiamą projektą yra laisvės apribojimo bausmės sudėtinė dalis) skyrimas asmeniui nėra tikslingas, keltinas klausimas, ar šiam asmeniui būtų pagrįstas ir pačios laisvės apribojimo bausmės (
reglamentuotos) paskyrimas. Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų . Kartu su šiuo projektu teikiamo Probacijos įstatymo pakeitimo projekto Reg. Nr. XIIIP-3175 28 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad: „Intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius , išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.“ Teigtina, kad cituojamos nuostatos tarpusavyje nėra idealiai suderintos, nes skiriasi jų bendrasis terminas. 4.2. Projekto 4 straipsniu keičiamo BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatoma: „Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali nuteistąjį įpareigoti
<...>“
; o 5 dalyje – „Kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali nuteistajam uždrausti <...>“ . Visų pirma atitinkamos nuostatos diskutuotinos dėl teismo diskrecijos išlaikymo skirti (ar ne) intensyvią priežiūrą.
Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kokiais atvejais teismas turės skirti intensyvią priežiūrą, o kuriais galės neskirti. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar 5 dalyje numatyti draudimai galės būti skiriami tik kartu su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais, ar galės būti skiriami ir atskirai su kiekvienu iš jų. Trečia, iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar galės būti skiriamas daugiau negu vienas įpareigojimas, taip pat daugiau negu vienas draudimas. Ketvirta, žodis „vietoj“ teisės akte vartotinas pilna gramatine forma – „vietoje“. 4.3. Teikiamo projekto 4 straipsniu BK 48 straipsnis papildomas nauja 7 dalimi: „Laisvės apribojimo vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.“ Pacituota nuostata ginčytina. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudarantys elementai – įpareigojimai, draudimai ir šiame kontekste intensyvi priežiūra – turėtų būti aiškiai apibrėžti nuosprendyje, o keičiami gali būti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų ar laikytis draudimų.
Siūloma nuostata įgalina keisti ar net papildyti bausmės turinį sudarančius elementus bausmę vykdančios institucijos teikimu, po bausmės skyrimo – bausmės vykdymo stadijos metu. Atitinkama nuostata ne tik galimai prieštarauja bausmės skyrimo instituto sistemai, teisėtumo principui, bet ir gali būti traktuojama kaip pakartotinis baudimas už tą pačią veiką. Kita vertus, pažymime, kad cituojama nuostata yra susijusi su bausmės vykdymo stadija. Dėl tos priežasties ji yra ne šio kodekso reguliavimo dalykas. 4.4. Teikiamo projekto 4 straipsniu BK 48 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi: „Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“ Keltina abejonė dėl cituojamos BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatos – „<...> teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti <...>“ – atitikimo teisėtumo principui, bausmės skyrimo institutui, taip pat, ar nepažeidžia dvigubo baudimo už vieną veiką principo. 4.5. BK 48 straipsnyje turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl skiriamų įpareigojimų ir draudimų tarpusavio suderinamumo, taip pat dėl galimo jų skaičiaus (minimalaus ir (ar) maksimalaus).
(projekto 5 straipsnis) . 5.1. Teikiamo įstatymo projekto 5 straipsniu siekiama pripažinti netekusia galios BK 49 straipsnio 5 dalį, taip atsisakant nuostatos dėl arešto iki keturiasdešimt penkių parų bausmės atlikimo poilsio dienomis. Projekto rengėjai teikiamą pataisą pagrindžia tokiais argumentais: „Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan.“ . Pažymėtina, jog teismų praktikoje arešto atlikimas poilsio dienomis paprastai nustatomas dirbantiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013 yra konstatavęs:
Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo. Darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio praradimas nubaustajam asmeniui būtų paskata ne tiek nepažeidinėti įstatymų, kiek, priešingai, – ieškoti neteisėto pragyvenimo šaltinio [4] . Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis atsisakymas BK daliai nuteistųjų gali reikšti darbo vietos praradimą, o kartu ir naują paskatą toliau pažeidinėti įstatymus ir (ar) nusikalsti. Pastaroji aplinkybė galimai nėra suderinta su bausmės paskirtimi ir baudžiamosios teisės individualiosios prevencijos funkcija – taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų . 5.2.
5.2. Diskutuotina, ar teikiamu projektu nereikėtų išspręsti kolizinio reguliavimo problematikos, susijusios su BK 49 straipsnio 6 dalimi („Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus“) ir jos santykio su BK 50 straipsniu („Terminuotas laisvės atėmimas“), kuriame analogiškos išimties nėra. Atsižvelgiant į tai, nėščioms moterims ir vaiką iki trejų metų auginantiems asmenims formaliai negali būti skiriama švelnesnio pobūdžio arešto (
atėmimo) bausmė, nors gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas . Ši problema yra ne tik teorinio pobūdžio, bet gali bet kada virsti praktiniu kazusu – pavyzdžiui, nėščiai moteriai taikant sankciją, kurioje numatytos tik dvi alternatyvios bausmės: areštas ir terminuotas laisvės atėmimas (pavyzdžiui, BK 131 straipsnis, 132 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis,
kt.). Tokiu būdu privilegijuojančios aplinkybės – nėštumas ir vaikų iki trejų metų auginimas
dviejų alternatyvių bausmių, o tai neatitiktų teisingumo principo. 6. Atsižvelgiant į teikiamo projekto 5 straipsniu teikiamą BK 49 straipsni
straipsnio 3 dalis taip pat galėtų būti pripažinta netekusia galios. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Atitinkamos nuostatos nurodymas Baudžiamajame kodekse ne tik neturi jokios „pridėtinės vertės“ taikymo prasme, bet ir gali būti traktuojamas kaip perteklinio pobūdžio teisėkūros aspektu. 7. Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamo 55 straipsnio pirmajame ir antrajame sakinyje nėra suvienodintas terminų – areštas ir laisvės atėmimas
Šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatoma:
„<...> teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias sankcijoje numatytas bausmes <...>“ ; o antrajame sakinyje – „Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę <...>“ . Konstatuotina, kad šios projekto nuostatos prieštarauja viena kita: BK 55 straipsnio pirmajame sakinyje areštas prilyginamas laisvės atėmimui , o antrajame sakinyje šie terminai yra atskiriami. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 49 straipsnio 2 dalimi, a reštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas . Tai reiškia, kad pagal BK plačiąja prasme laisvės atėmimo sąvoka apima ir trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą . Atriboti areštą galima nuo kitos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo , bet ne nuo laisvės atėmimo apskritai. 8. Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamo 55 straipsnio antrajame sakinyje vartojama formuluotė „arba neatidėdamas šių bausmių vykdymo“ keistina į sistemiškai tikslesnę formuluotę – „arba netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo“ . 9. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas BK yra išimtinio pobūdžio, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, jeigu teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo . Pabrėžtina, kad šis institutas negali būti paverstas bendrąja taisykle. Priešingu atveju kyla grėsmė, kad baudžiamoji teisė negalės realizuoti pagrindinių savo funkcijų – apsauginės ir represinės , be to, iš esmės bus sumenkintas teisingumo principo įgyvendinimas. Akcentuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir esant kodekse išvardintų formalių sąlygų visumai, išskirtinai priklauso nuo teismo diskrecijos.
Konstatuotina, kad teikiamo projekto 8 straipsniu pakeitus BK 55 straipsnį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant tam tikroms sąlygoms, pavirstų bendrąja taisykle, kas prieštarautų ne tik šio instituto, bet ir visos baudžiamosios teisės esmei. 10. Siūlytina nepritarti projekto 9 straipsniu keičiamo BK 67 straipsnio dalių pernumeravimui. Be to, projekto 9 straipsniu papildomos BK 67 straipsnio
projekto 10 straipsniu daromai BK 70 straipsnio 2 dalies pataisai. 11. Siūlytina nepritarti projekto 9 straipsniu keičiamo BK 67 straipsnio 5 dalies (
galimybė skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nepilnamečiui. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 71 straipsniu, teismo paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis gali būti nuo 5 iki 125 MGL . Remiantis BK 90 straipsnio 3 dalimi: „Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 MGL dydžio bauda .“ Atsižvelgiant į išdėstytą, pabrėžtina, kad nepilnamečių atveju turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taptų griežtesne nei turtinio pobūdžio bausmė – bauda . Be to, priešingai nei bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų siejama su papildomomis aplinkybėmis – nepilnamečio darbu ar asmeninio turto turėjimu. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad BK 67 straipsnio 5 dalies pataisa iš esmės prieštarauja tiek bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai, taip pat neatitinka bendrųjų baudžiamosios teisės principų. 12.
įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų būti skiriama ir juridiniam asmeniui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skiriant šią priemonę kartu su bausme, realiai ji galėtų būti suderinama tik su vienintele bausme juridiniam asmeniui
Kaip minėta šios išvados 1 pastaboje, baudos bausmė nėra ir negali būti suderinama su įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą baudžiamojo poveikio priemone dėl šių dviejų baudžiamosios atsakomybės realizavimo instrumentų didelio panašumo. Be to, akcentuotina, kad cituojama taisyklė yra teisiškai ydinga, nes įgalina teismą už vieną nusikalstamą veiką paskirti vienodo dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiu būdu keltinas klausimas, ar įmokos fondas (sąskaita) gali būti tas esminis kriterijus, kurio pagrindu atribojama bauda nuo baudžiamojo poveikio priemonės. 14. Kaip minėta šios išvados 2 pastaboje, siūlytina nepritarti teikiamo projekto 12 straipsniu keičiamo BK 74 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio išbraukimui; taip pat projekto 15 straipsniu keičiamo BK 85 straipsnio 2 dalies pripažinimui netekusia galios. Niekas negali būti verčiamas dirbti net ir teismo paskirtų nemokamų darbų . 15.
straipsnio 2 dalyje išbraukiamas antrasis sakinys: „Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“ Taip pat diskutuotina, ar šios dalies pirmasis sakinys BK sistemos kontekste apskritai nėra perteklinis. 16. Teikiamo projekto 13 straipsniu keičiamas BK 75 straipsnis, įtvirtinant galimybę atidėti ne tik terminuoto laisvės atėmimo , bet ir arešto bausmės vykdymą. Šiame kontekste keltinas klausimas, kodėl plečiant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, papildomai pasirinkta tik viena bausmė – areštas , ir nepasirinktos kitos bausmių rūšys – pavyzdžiui, bauda . Pažymėtina, kad baudos bausmė, ypač po 2017 m. rugsėjo 28 d. pakeitimų, atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, pagal asmeniui keliamus suvaržymus, bausmės dydį bei griežtumą ne tik pranoksta arešt o bausmę, bet gali prilygti ir terminuotam laisvės atėmimui [5] . Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad baudos (ne arešto ) vykdymo atidėjimas efektyviau leistų pasiekti bausmės vykdymo atidėjimo instituto baudžiamojoje teisėje tikslus. 17. Teikiamo projekto 13 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų <...>“. Dėl šios nuostatos teiktinos tokios pastabos:
ilgesnis už pačios bausmės terminą (
pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo 92 straipsnio 1 dalies. 17.2. Nėra aišku, ką BK sistemos kontekste reiškia BK 75 straipsnio 1 dalies formuluotė
„<...> pirmą kartą nuteistam arešto bausme <...>“
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK kontekste „pirmo karto“ aplinkybė yra siejama ne su tam tikros bausmės paskyrimu, o su nusikalstamos veikos padarymu [6] . Trūksta aiškumo ir kaip atitinkama aplinkybė būtų traktuojama, skiriant bausmę nusikalstamų veikų sutapčių atveju (BK 63 straipsnis). 17.3. Kita vertus, šiame kontekste nėra aišku, kodėl asmens teisinę padėtį turėtų sunkinti antrasis nuteisimas arešto bausme, palyginus su atvejais, kai, pavyzdžiui, asmuo už pirmą nusikalstamą veiką yra nuteisiamas terminuoto laisvės atėmimo bausme, o už antrą nusikalstamą veiką – arešto bausme. 18. Teikiamo projekto 13 straipsniu BK 75 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi:
„Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams
už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.“ Apibendrinant, šia pataisa projekto rengėjai baudžiamajame įstatyme siekia įtvirtinti naują institutą – dalinį bausmės vykdymo atidėjimą . Dėl cituojamos kodekso naujovės teiktinos šios pastabos: 18.1. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis numatoma galimybė atidėti bausmės vykdymą ir nuteistiems už sunkius nusikaltimus asmenims.
Atitinkama pataisa iš esmės prieštarauja naujausiai BK 75 straipsnio teisėkūros reformai ( žr.
nusikaltimų (ne)taikymo kontekste) būtų keistas net tris kartus – visus iš esmės priešingomis kryptimis (
[8] , 2017 m. – griežtėjimo,
principo sudėtinės dalies – teisėkūros nuoseklumo, prieštarautų esminiams teisėkūros principams, galimai išbalansuotų ir šio instituto taikymą. 18.2. Taip pat kelia abejonių selektyvaus BK skyrių (
XVII, XVIII, XX, XXI ir XXXV skyriai), kuriuose įtvirtintų sunkių nusikaltimų atveju nėra galimas bausmės vykdymo atidėjimas, pasirinkimas. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl į šį sąrašą nėra įtraukti sunkūs nusikaltimai, aprašyti BK XV („Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“) ir XVI („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) skyriuose ar, pavyzdžiui, sunkūs nusikaltimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad dalyje iš selektyviai pasirinktų BK skyrių nėra nei vieno sunkaus nusikaltimo sudėties arba tėra pavienės sunkių nusikaltimų sudėtys. Pavyzdžiui, BK XVII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus gyvybei“) nėra aprašyto nei vieno sunkaus nusikaltimo [9] ; o BK XVIII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus sveikatai“) yra aprašyta tik viena sunkaus nusikaltimo sudėtis (BK 135 straipsnio 1 dalis). 18.3.
straipsnio 3 dalyje vartojamoje formuluotėje „<...> apysunkius tyčinius nusikaltimus <...>“ žodis „tyčinius“ yra perteklinis. Atsižvelgtina į BK
BK 75 straipsnio 3 dalyje, analogiška korekcija turėtų būti padaryta ir BK 75 straipsnio 2 dalyje. 18.4. Pabrėžtina, kad neatsargių ir apysunkių nusikaltimų atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimo institutas prieštarautų BK sistemai ir bausmės skyrimo instituto esmei . Jeigu teismas už neatsargų nusikaltimą [10] skiria daugiau kaip šešerius metus laisvės atėmimo arba už vieną ar kelis apysunkius [11] nusikaltimus skiria daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimo, akivaizdu, kad teismo parinkta bausmė yra ne tik didesnė nei sankcijos vidurkis, bet galimai siekia (ar beveik siekia) ir sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi: „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“ Remiantis BK 56 straipsnio pirmuoju sakiniu:
„Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu
straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.“ Vadinasi, paprastai jeigu teismo skirta bausmė viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tai rodo, jog asmuo yra pavojingas visuomenei. Pavojingo recidyvo arba sunkinančių aplinkybių atveju taikyti privilegijuotą dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą būtų ne tik nepagrįsta, bet ir neracionalu. Jeigu teismas skiria griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, galima savaime konstatuoti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos . 18.5.
„<...> arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius <...> nusikaltimus
<...>“
pasigesta nesunkių nusikaltimų, kurie taip pat gali būti kvalifikuojami sutaptyje su apysunkiais nusikaltimais (žr. galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį) . 18.6. Kita vertus, teikiamame BK 75 straipsnio 3 dalies reglamentavime nėra išspręsta situacija dėl sunkaus nusikaltimo sutapties su kitais nusikaltimais. Pavyzdžiui, jeigu padaromas sunkus ir nesunkus nusikaltimas, bausmės už juos subendrinamos apėmimo būdu, ir paskiriama galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 18.7. Nepritarus išdėstytoms pastaboms, ir įteisinus BK dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą , reikėtų keisti BK 75 straipsnio pavadinimą. 18.8. Dauguma šioje dalyje išdėstytų pastabų teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo BK 92 straipsnio 3 dalies. 19. Teikiamo projekto 17 straipsniu keičiamas BK 243 straipsnis, dekriminalizuojant baudžiamąjį nusižengimą – vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę . Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo tokius šios pataisos argumentus: „Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK 243 str. numatyta atsakomybė tokiems asmenims yra perteklinė.“ Tačiau tokie projekto rengėjų argumentai nėra išsamūs ir motyvuoti. Priešingai, keltina prielaida, kad atitinkama pataisa bus sukurta teisės spraga. Pastebėtina, kad priėmus teikiamą pataisą, BK
viešųjų darbų , baudos bei laisvės apribojimo bausmių vengimą, nors baudžiamoji atsakomybė už švelnesnių nei bausmės – baudžiamojo poveikio priemonių vengimą bus palikta. 20.
20Atkreiptinas dėmesys, kad dalis teikiamo projekto pakeitimų:
pavyzdžiui, pataisos susijusios su daliniu bausmės vykdymo atidėjimu ar arešto bausmės vykdymo atidėjimu turi švelnesnio baudžiamojo įstatymo bruožų. Tai reiškia, kad, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtas įstatymas turės grįžtamąją galią, t. y. bus taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto įgyvendinimas pareikalaus ne tik papildomų valstybės finansų, bet galimai lems ir išaugusias procesines bylų nagrinėjimo ir (ar) atnaujinimo sąnaudas, taip pat išaugusį teismų krūvį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Plačiau apie tai žr. : PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: „Teisinės informacijos centras“, 2004, p. 387. [2]
papildymu 2 dalimi projekto rengėjai tarsi „išsiduoda“ apie galimą siūlomos pataisos neatitikimą esminiams baudžiamosios teisės principams. Priešingu atveju, atitinkamas normų konkurencijos (kolizijos?) sprendimas BK apskritai prarastų prasmę. [3]
nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ( Žin. , 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeltas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, realiai šiomis reformomis baudžiamajame įstatyme baudos buvo padidintos net apie šešis kartus. [4] Žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.
1A-623/2013. [5] Žr. Teisės departamento išvados dėl Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066, 7.3. pastabą. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4bd7b020985811e7b3928d2a13aab184?jfwid=-3c1muu1re [6] Žr. BK 39, 40, 55 straipsnius. Plačiau apie šio požymio sampratą žr.: ŠVEDAS, Gintaras. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: „Teisinės informacijos centras“ , 2004; p. 310-311. [7] Projekto Reg. Nr. XIIIP-1066 rengėjai aiškinamajame rašte taip motyvavo BK 75 straipsnio pataisas (
„Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmę už sunkius nusikaltimus
tapo populiariu būdu išsisukti nuo atsakomybės. Praktika, kai vis dažniau už sunkius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė yra atidedama, ne tik iškreipia teisingumo sampratą, bet ir diskredituoja teisinės valstybės principus. Manytina, kad paskirta bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi, t. y. laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne atidedama. Todėl teikiamu Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, vykdymą.“ Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9ee5f5908d6a11e7a5e2b345b086d377?jfwid=2vcanvltv [8] Žr. 2015 m. kovo 19 d. įstatymą Reg. Nr. XII-1554. [9] Šiame skyriuje yra įtvirtinti tik labai sunkūs , apysunkiai ir neatsargūs nusikaltimai. [10]
Kita vertus, visame BK yra vos kelios neatsargių nusikaltimų sankcijos, kuriose laisvės atėmimo bausmė siekia dešimt metų laisvės atėmimo. [11]
metų maksimali laisvės atėmimo bausmė.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 IR 243 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2019-06-14 Nr. XIIIP-3172(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 IR
projekto
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Rimvydas Laukis; Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Bernotienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys; LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška;
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas1 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Dėl projekto pakeitimų, susijusių su įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (projekto 1, 9 ir 11 straipsniai) .
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 6 dalis, įtraukiant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą į baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą. Ši nuostata diskutuotina, atsižvelgiant į atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri pagal savo pobūdį yra labai panaši į baudos bausmę [1] . Remiantis BK 47 straipsnio 1 dalimi, „bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais“. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, „baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį“ . Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį . Pastebėtina, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne tik turinys, bet ir vykdymas labai panašus į baudos bausmę. BK 71 straipsnyje nustatyta: „Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.“ Konstatuotina, kad projektu įtvirtinus galimybę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skirti kartu su bausme, ji galės būti skiriama ir su bauda .
Atitinkama situacija, kai už vieną nusikalstamą veiką gali būti paskiriami du savo pobūdžiu itin panašūs baudžiamosios atsakomybės realizavimo instrumentai, gali būti interpretuojama ir kaip dvigubas baudimas už tą pačią veiką, nepaisant to į kokį fondą ar sąskaitą turės būti sumokami pinigai. Šitos prielaidos nepašalina ir projekto 11 straipsniu teikiamas BK 71 straipsnio papildymas 2 dalimi, pagal kurią: „Kai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama kartu su baudos bausme, šios įmokos dydis negali viršyti paskirtos baudos bausmės dydžio“ [2] . Pabrėžtina, kad ši nuostata teisiškai yra ydinga, nes įgalina teismą už vieną nusikalstamą veiką paskirti vienodo dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Šiame kontekste pastebėtina, kad baudos bausmė ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje nėra suderinamos ir dubliuoja viena kitą panašiai kaip viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnis) ir nemokamų darbų baudžiamojo poveikio priemonė (BK 70 straipsnis). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priėmus siūlomą pataisą, visoje baudžiamojo poveikio priemonių sistemoje liktų tik dvi baudžiamojo poveikio priemonės (
ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas), kurių negalima skirti kartu su bausme. Pritarus teikiamai pataisai, keltina diskusija dėl visų be išimties baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kartu su bausme. Tokiu būdu iš esmės būtų sugrįžta prie 1961 m. BK bausmių sistemos, kurią sudarė pagrindinės ir papildomos bausmės. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti Siūlyti pagrindiniam Komitetui po klausymų patobulinti įstatymo projektą 2.
21 Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiama BK 46 straipsnio 1 dalis, nustatant, jog viešieji darbai gali būti skiriami (
„vykdomi“), tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka“. Atitinkama pataisa
kelia abejonių dėl jos atitikimo BK sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, tarp kurių nėra nukentėjusiojo sutikimo . Pabrėžtina, kad ši specialioji nuostata negali prieštarauti bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Dėl tos priežasties rekomenduotina šios pataisos atsisakyti. Atitinkamas pasiūlymas teiktinas ir dėl projekto 9 straipsniu teikiamo BK 67 straipsnio papildymo nauja 3 dalimi. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti Siūlyti pagrindiniam Komitetui po klausymų patobulinti įstatymo projektą
21 Nepritarus išdėstytai pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu BK 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas žodis „skiriami“ nėra suderintas su sąlyga – „jeigu nuteistasis sutinka“. Pastebėtina, kad „nuteistuoju“ asmuo tampa tik priėmus nuosprendį. Iki to momento asmuo turi „kaltinamojo“ statuso. Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės
<...>“
. Atsižvelgiant į tai, BK 46 straipsnio 1 dalyje žodį
„vykdomi“ pakeitus žodžiu „skiriami“, šioje dalyje turėtų būti pakeistas ir
žodis „nuteistasis“. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 2.2.
24 Teikiamo projekto 2 straipsnio 4 daliai, kuria pripažįstama netekusia galios 46 straipsnio 8 dalis, nepritartina, nes atitinkama pataisa gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987) 4 straipsnio 2 daliai –
„Niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą.“ Jeigu
asmuo nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, ji turėtų būti pakeista kita bausme. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BK 70 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios; taip pat dėl BK 74 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pripažinimo netekusiu galios. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
23 Dėl vengiamų atlikti bausmių keitimo ne į arešto , o į laisvės apribojimo bausmę (projekto 2 ir 3 straipsniai). Teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamas BK 46 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nustatant, kad jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbas, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laivės apribojimu (
atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu ). Atitinkama pataisa kritikuotina, pasigendant argumentacijos, kodėl vietoje arešto bausmės pasirinkta kita bausmė – laisvės apribojimas . Be to, atsižvelgiant į laisvės apribojimo bausmės pobūdį, keltinas klausimas, ar ji gebės įgyvendinti atgrasančią funkciją, kad asmuo tinkamai atliktų (
viešųjų darbų bausmę. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 3.1.
3 Vertinant teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamą BK 47 straipsnio 8 dalį dėl nesumokamos baudos pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę, ankstesnėje pastaboje iškelta abejonė dėl tinkamo paskirtos bausmės atlikimo (vykdymo) yra dar ryškesnė. Neginčytina, kad formaliai pagal BK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių hierarchiją laisvės apribojimo bausmė įstatymų leidėjo yra traktuojama kaip griežtesnė bausmė už baudą . Tačiau realiai baudos bausmė nuteistajam paprastai sukelia gerokai sunkesnius padarinius nei laisvės apribojimas . Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d.) priimtus BK 47 straipsnio pakeitimus (TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kuriais ne tik apie keturis kartus pakelti maksimalūs baudų dydžiai [3] , bet ir proporcingai pagal nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pakelti minimalūs baudų dydžiai. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Maksimali laisvės apribojimo bausmė yra 730 dienų, o tai atitinka 730 MGL. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskiriamos tokios bausmės: „už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio; už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio; už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio; už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realiai pagal esamą reguliavimą baudos bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė nei laisvės apribojimas . Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad baudos keitimas laisvės apribojimu , vengiant savo noru sumokėti baudą, nebūtų racionalus ir pagrįstas.
Priešingai, įtvirtinus atitinkamą nuostatą, teikiamas reguliavimas ne tik neatliks atgrasančios funkcijos, bet dėl jo gali padaugėti baudų mokėjimo vengimo atvejų. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
4 Teikiamo projekto 4 straipsniu keičiama BK 48 straipsnio 3 dalis, įtvirtinant, kad
„Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas
paprastai paskiria nuteistajam intensyvią priežiūrą <...>“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos: Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad intensyvi priežiūra yra ne materialinės baudžiamosios teisės, o penitencinės (bausmių vykdymo teisės) institutas. Intensyvi priežiūra yra reglamentuojama Probacijos įstatymo VI skyriuje. Probacijos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad
„Intensyvi probuojamojo priežiūra – probuojamojo buvimo vietos pagal
nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.“ Pabrėžtina, kad intensyvi priežiūra nėra ir negali būti traktuojama kaip bausmė ar bausmės turinį sudarantis elementas. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi: „Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.“ Nustatant intensyvią priežiūrą kaip vieną iš bausmės elementų, į vieną dalyką sudedami skirtingų teisės šakų (
materialinės baudžiamosios teisės ir penitencinės teisės) tarpusavyje sunkiai suderinami institutai. Pabrėžtina, kad negalima paskirti realios bausmės (
laisvės apribojimo ), kurios turinį sudarytų bausmės vykdymo atidėjimo elementai . Tai prieštarautų ne tik BK sistemai, bet ir logikai. Be to, atkreipiame dėmesį, kad BK kontekste intensyvios priežiūros sąvoka nėra vartojama ir apibrėžta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritartina BK 48 straipsnio sąlygų, susijusių su nuteistojo intensyvia priežiūra, plėtimui (nustatymui). Antra, žodis „nuteistajam“ nėra suderintas su žodžiu
„skirdamas“. Skiriant bausmę, asmuo dar neturi „nuteistojo“ statuso – šį
statusą jis įgauna tik paskelbus nuosprendį. Dėl tos priežasties vietoje žodžio „nuteistajam“ tiksliau vartoti žodį „asmeniui“. Trečia, ginčytinas šioje nuostatoje vartojamas žodis
„paprastai“. Jeigu intensyviąją priežiūrą siekiama nustatyti kaip vieną iš
laisvės apribojimo bausmės sudėtinių dalių, žodis „paprastai“ nėra tinkamas, nes prieštarauja nulla poena sine lege (
įstatymo) principui. Manytina, kad baudžiamajame įstatyme turėtų būti išvardinti objektyvaus pobūdžio kriterijai, kuriems esant (ar priešingai – nesant) galėtų būtų skiriama intensyvi priežiūra . Kita vertus, jeigu teismo nuomone, intensyvios priežiūros (kuri pagal teikiamą projektą yra laisvės apribojimo bausmės sudėtinė dalis) skyrimas asmeniui nėra tikslingas, keltinas klausimas, ar šiam asmeniui būtų pagrįstas ir pačios laisvės apribojimo bausmės (
2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų . Kartu su šiuo projektu teikiamo Probacijos įstatymo pakeitimo projekto Reg. Nr. XIIIP-3175 28 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad: „Intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius , išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas.
Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.“ Teigtina, kad cituojamos nuostatos tarpusavyje nėra idealiai suderintos, nes skiriasi jų bendrasis terminas. Projekto 4 straipsniu keičiamo BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatoma:
„Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali
nuteistąjį įpareigoti <...>“ ; o 5 dalyje – „Kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali nuteistajam uždrausti
<...>“
. Visų pirma atitinkamos nuostatos diskutuotinos dėl teismo diskrecijos išlaikymo skirti (ar ne) intensyvią priežiūrą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kokiais atvejais teismas turės skirti intensyvią priežiūrą, o kuriais galės neskirti. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar 5 dalyje numatyti draudimai galės būti skiriami tik kartu su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais, ar galės būti skiriami ir atskirai su kiekvienu iš jų. Trečia, iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar galės būti skiriamas daugiau negu vienas įpareigojimas, taip pat daugiau negu vienas draudimas. Ketvirta, žodis „vietoj“ teisės akte vartotinas pilna gramatine forma – „vietoje“. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 4.1.
4 Teikiamo projekto 4 straipsniu BK 48 straipsnis papildomas nauja 7 dalimi:
„Laisvės apribojimo vykdymo metu teismas bausmę vykdančios
institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir
(ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.“ Pacituota nuostata ginčytina. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudarantys elementai – įpareigojimai, draudimai ir šiame kontekste intensyvi priežiūra – turėtų būti aiškiai apibrėžti nuosprendyje, o keičiami gali būti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų ar laikytis draudimų. Siūloma nuostata įgalina keisti ar net papildyti bausmės turinį sudarančius elementus bausmę vykdančios institucijos teikimu, po bausmės skyrimo – bausmės vykdymo stadijos metu. Atitinkama nuostata ne tik galimai prieštarauja bausmės skyrimo instituto sistemai, teisėtumo principui, bet ir gali būti traktuojama kaip pakartotinis baudimas už tą pačią veiką. Kita vertus, pažymime, kad cituojama nuostata yra susijusi su bausmės vykdymo stadija. Dėl tos priežasties ji yra ne šio kodekso reguliavimo dalykas. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 4.2.
4 Teikiamo projekto 4 straipsniu BK 48 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi:
„Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės
apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“ Keltina abejonė dėl cituojamos BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatos – „<...> teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti <...>“ – atitikimo teisėtumo principui, bausmės skyrimo institutui, taip pat, ar nepažeidžia dvigubo baudimo už vieną veiką principo. 4.3. Seimo kanceliarijos teisės departamentas4 BK 48 straipsnyje turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl skiriamų įpareigojimų ir draudimų tarpusavio suderinamumo, taip pat dėl galimo jų skaičiaus (minimalaus ir (ar) maksimalaus). 5. Seimo kanceliarijos teisės departamentas5 Dėl arešto bausmės pakeitimų (projekto 5 straipsnis) . Teikiamo įstatymo projekto 5 straipsniu siekiama pripažinti netekusia galios BK 49 straipsnio 5 dalį, taip atsisakant nuostatos dėl arešto iki keturiasdešimt penkių parų bausmės atlikimo poilsio dienomis. Projekto rengėjai teikiamą pataisą pagrindžia tokiais argumentais: „Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan.“ .
Pažymėtina, jog teismų praktikoje arešto atlikimas poilsio dienomis paprastai nustatomas dirbantiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013 yra konstatavęs: Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo. Darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio praradimas nubaustajam asmeniui būtų paskata ne tiek nepažeidinėti įstatymų, kiek, priešingai, – ieškoti neteisėto pragyvenimo šaltinio [4] . Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis atsisakymas BK daliai nuteistųjų gali reikšti darbo vietos praradimą, o kartu ir naują paskatą toliau pažeidinėti įstatymus ir (ar) nusikalsti. Pastaroji aplinkybė galimai nėra suderinta su bausmės paskirtimi ir baudžiamosios teisės individualiosios prevencijos funkcija – taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų . Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
Diskutuotina, ar teikiamu projektu nereikėtų išspręsti kolizinio reguliavimo problematikos, susijusios su BK 49 straipsnio 6 dalimi („Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus“) ir jos santykio su BK
nėra.
Atsižvelgiant į tai, nėščioms moterims ir vaiką iki trejų metų auginantiems asmenims formaliai negali būti skiriama švelnesnio pobūdžio arešto (
skiriamas terminuotas laisvės atėmimas . Ši problema yra ne tik teorinio pobūdžio, bet gali bet kada virsti praktiniu kazusu – pavyzdžiui, nėščiai moteriai taikant sankciją, kurioje numatytos tik dvi alternatyvios bausmės: areštas ir terminuotas laisvės atėmimas (pavyzdžiui, BK 131 straipsnis, 132 straipsnio 1 dalis,
straipsnio 3 dalis, 146 straipsnio 2 ir 3 dalys ir kt.). Tokiu būdu privilegijuojančios aplinkybės – nėštumas ir vaikų iki trejų metų auginimas
Atsižvelgiant į teikiamo projekto 5 straipsniu teikiamą BK 49 straipsni 2 dalies pakeitimą, manytina, kad projekto 6 straipsniu keičiama BK 50 straipsnio 3 dalis taip pat galėtų būti pripažinta netekusia galios. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Atitinkamos nuostatos nurodymas Baudžiamajame kodekse ne tik neturi jokios „pridėtinės vertės“ taikymo prasme, bet ir gali būti traktuojamas kaip perteklinio pobūdžio teisėkūros aspektu. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 7.
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 8 Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamo 55 straipsnio pirmajame ir antrajame sakinyje nėra suvienodintas terminų – areštas ir laisvės atėmimas – vartojimas. Šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatoma:
„<...> teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias sankcijoje numatytas bausmes <...>“ ; o antrajame sakinyje – „Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę <...>“ . Konstatuotina, kad šios projekto nuostatos prieštarauja viena kita: BK 55 straipsnio pirmajame sakinyje areštas prilyginamas laisvės atėmimui , o antrajame sakinyje šie terminai yra atskiriami. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 49 straipsnio 2 dalimi, areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas . Tai reiškia, kad pagal BK plačiąja prasme laisvės atėmimo sąvoka apima ir trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą . Atriboti areštą galima nuo kitos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo , bet ne nuo laisvės atėmimo apskritai. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 8.1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
8 Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamo 55 straipsnio antrajame sakinyje vartojama formuluotė „arba neatidėdamas šių bausmių vykdymo“ keistina į sistemiškai tikslesnę formuluotę – „arba netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo“ . Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti 8.2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 8 Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas BK yra išimtinio pobūdžio, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, jeigu teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo . Pabrėžtina, kad šis institutas negali būti paverstas bendrąja taisykle.
Priešingu atveju kyla grėsmė, kad baudžiamoji teisė negalės realizuoti pagrindinių savo funkcijų – apsauginės ir represinės , be to, iš esmės bus sumenkintas teisingumo principo įgyvendinimas. Akcentuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir esant kodekse išvardintų formalių sąlygų visumai, išskirtinai priklauso nuo teismo diskrecijos. Konstatuotina, kad teikiamo projekto 8 straipsniu pakeitus BK 55 straipsnį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant tam tikroms sąlygoms, pavirstų bendrąja taisykle, kas prieštarautų ne tik šio instituto, bet ir visos baudžiamosios teisės esmei. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
9 Siūlytina nepritarti projekto 9 straipsniu keičiamo BK 67 straipsnio dalių pernumeravimui. Be to, projekto 9 straipsniu papildomos BK
straipsnio 2 dalyje (
straipsnio 2 dalies pataisai. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
9 Siūlytina nepritarti projekto 9 straipsniu keičiamo BK 67 straipsnio 5 dalies (
kuria numatoma galimybė skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nepilnamečiui. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 71 straipsniu, teismo paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis gali būti nuo 5 iki 125 MGL . Remiantis BK 90 straipsnio 3 dalimi: „Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui.
Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 MGL dydžio bauda .“ Atsižvelgiant į išdėstytą, pabrėžtina, kad nepilnamečių atveju turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taptų griežtesne nei turtinio pobūdžio bausmė – bauda . Be to, priešingai nei bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų siejama su papildomomis aplinkybėmis – nepilnamečio darbu ar asmeninio turto turėjimu. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad BK 67 straipsnio 5 dalies pataisa iš esmės prieštarauja tiek bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai, taip pat neatitinka bendrųjų baudžiamosios teisės principų. 9.2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas9 Teikiamo projekto 9 straipsniu keičiama BK 67 straipsnio 6 dalis (
įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų būti skiriama ir juridiniam asmeniui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skiriant šią priemonę kartu su bausme, realiai ji galėtų būti suderinama tik su vienintele bausme juridiniam asmeniui – juridinio asmens veiklos apribojimu (BK 52 straipsnis). Kita vertus, pritarus teikiamai pataisai, svarstytina, ar analogiškai bausmei, nereikėtų papildomai diferencijuoti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio fiziniams ir juridiniams asmenims. 10. Seimo kanceliarijos teisės departamentas11 Nepritartina projekto 11 straipsnio 2 dalimi teikiamam BK 71 straipsnio papildymo 2 dalimi: „2.
Kai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama kartu su baudos bausme, šios įmokos dydis negali viršyti paskirtos baudos bausmės dydžio.“ Kaip minėta šios išvados 1 pastaboje, baudos bausmė nėra ir negali būti suderinama su įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą baudžiamojo poveikio priemone dėl šių dviejų baudžiamosios atsakomybės realizavimo instrumentų didelio panašumo. Be to, akcentuotina, kad cituojama taisyklė yra teisiškai ydinga, nes įgalina teismą už vieną nusikalstamą veiką paskirti vienodo dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiu būdu keltinas klausimas, ar įmokos fondas (sąskaita) gali būti tas esminis kriterijus, kurio pagrindu atribojama bauda nuo baudžiamojo poveikio priemonės. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
12 Kaip minėta šios išvados 2 pastaboje, siūlytina nepritarti teikiamo projekto 12 straipsniu keičiamo BK 74 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio išbraukimui; taip pat projekto 15 straipsniu keičiamo BK 85 straipsnio 2 dalies pripažinimui netekusia galios. Niekas negali būti verčiamas dirbti net ir teismo paskirtų nemokamų darbų . Nėra aišku, kodėl teikiamo projekto 12 straipsniu keičiamo BK 74 straipsnio 2 dalyje išbraukiamas antrasis sakinys: „Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“ Taip pat diskutuotina, ar šios dalies pirmasis sakinys BK sistemos kontekste apskritai nėra perteklinis. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
13 Teikiamo projekto 13 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų <...>“.
Dėl šios nuostatos teiktinos tokios pastabos: Teikiamo projekto 13 straipsniu BK 75 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi:
„Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau
kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.“ Apibendrinant, šia pataisa projekto rengėjai baudžiamajame įstatyme siekia įtvirtinti naują institutą – dalinį bausmės vykdymo atidėjimą
esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
Dėl cituojamos kodekso naujovės teiktinos šios pastabos: Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis numatoma galimybė atidėti bausmės vykdymą ir nuteistiems už sunkius nusikaltimus asmenims. Atitinkama pataisa iš esmės prieštarauja naujausiai BK 75 straipsnio teisėkūros reformai ( žr.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pritarus projektu teikiamam pakeitimui, per pastaruosius penkerius metus BK 75 straipsnis (
sunkių nusikaltimų (ne)taikymo kontekste) būtų keistas net tris kartus – visus iš esmės priešingomis kryptimis (
[8] , 2017 m. – griežtėjimo, 2019 m. – vėl švelnėjimo). Minima tendencija neatitiktų teisinės valstybės principo sudėtinės dalies – teisėkūros nuoseklumo, prieštarautų esminiams teisėkūros principams, galimai išbalansuotų ir šio instituto taikymą. Taip pat kelia abejonių selektyvaus BK skyrių (
XVII, XVIII, XX, XXI ir XXXV skyriai), kuriuose įtvirtintų sunkių nusikaltimų atveju nėra galimas bausmės vykdymo atidėjimas, pasirinkimas. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl į šį sąrašą nėra įtraukti sunkūs nusikaltimai, aprašyti BK XV („Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“) ir XVI („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) skyriuose ar, pavyzdžiui, sunkūs nusikaltimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad dalyje iš selektyviai pasirinktų BK skyrių nėra nei vieno sunkaus nusikaltimo sudėties arba tėra pavienės sunkių nusikaltimų sudėtys. Pavyzdžiui, BK XVII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus gyvybei“) nėra aprašyto nei vieno sunkaus nusikaltimo [9] ; o BK XVIII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus sveikatai“) yra aprašyta tik viena sunkaus nusikaltimo sudėtis (BK 135 straipsnio 1 dalis). BK 75 straipsnio 3 dalyje vartojamoje formuluotėje
„<...> apysunkius tyčinius nusikaltimus <...>“ žodis „tyčinius“
yra perteklinis. Atsižvelgtina į BK 11 straipsnio 2 ir 4 dalių reguliavimą. Ištaisius šią techninio pobūdžio klaidą BK 75 straipsnio 3 dalyje, analogiška korekcija turėtų būti padaryta ir BK 75 straipsnio 2 dalyje.
Pabrėžtina, kad neatsargių ir apysunkių nusikaltimų atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimo institutas prieštarautų BK sistemai ir bausmės skyrimo instituto esmei . Jeigu teismas už neatsargų nusikaltimą [10] skiria daugiau kaip šešerius metus laisvės atėmimo arba už vieną ar kelis apysunkius [11] nusikaltimus skiria daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimo, akivaizdu, kad teismo parinkta bausmė yra ne tik didesnė nei sankcijos vidurkis, bet galimai siekia (ar beveik siekia) ir sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi: „Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“ Remiantis BK
nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.“ Vadinasi, paprastai jeigu teismo skirta bausmė viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tai rodo, jog asmuo yra pavojingas visuomenei. Pavojingo recidyvo arba sunkinančių aplinkybių atveju taikyti privilegijuotą dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą būtų ne tik nepagrįsta, bet ir neracionalu. Jeigu teismas skiria griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, galima savaime konstatuoti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos .
BK 75 straipsnio 3 dalyje vartojamoje formuluotėje „<...> arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius <...> nusikaltimus <...>“ pasigesta nesunkių nusikaltimų, kurie taip pat gali būti kvalifikuojami sutaptyje su apysunkiais nusikaltimais (žr. galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį) . Kita vertus, teikiamame BK 75 straipsnio 3 dalies reglamentavime nėra išspręsta situacija dėl sunkaus nusikaltimo sutapties su kitais nusikaltimais. Pavyzdžiui, jeigu padaromas sunkus ir nesunkus nusikaltimas, bausmės už juos subendrinamos apėmimo būdu, ir paskiriama galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nepritarus išdėstytoms pastaboms, ir įteisinus BK dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą , reikėtų keisti BK 75 straipsnio pavadinimą. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
16 Dauguma šioje dalyje išdėstytų pastabų teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo BK 92 straipsnio 3 dalies. 15. Seimo kanceliarijos teisės departamentas17 Teikiamo projekto 17 straipsniu keičiamas BK 243 straipsnis, dekriminalizuojant baudžiamąjį nusižengimą – vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę . Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo tokius šios pataisos argumentus: „Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK
Tačiau tokie projekto rengėjų argumentai nėra išsamūs ir motyvuoti. Priešingai, keltina prielaida, kad atitinkama pataisa bus sukurta teisės spraga.
Pastebėtina, kad priėmus teikiamą pataisą, BK 242 ir 243 straipsniuose neliks numatytos baudžiamosios atsakomybės už viešųjų darbų , baudos bei laisvės apribojimo bausmių vengimą, nors baudžiamoji atsakomybė už švelnesnių nei bausmės – baudžiamojo poveikio priemonių vengimą bus palikta. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
Atkreiptinas dėmesys, kad dalis teikiamo projekto pakeitimų: pavyzdžiui, pataisos susijusios su daliniu bausmės vykdymo atidėjimu ar arešto bausmės vykdymo atidėjimu turi švelnesnio baudžiamojo įstatymo bruožų. Tai reiškia, kad, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtas įstatymas turės grįžtamąją galią, t. y. bus taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto įgyvendinimas pareikalaus ne tik papildomų valstybės finansų, bet galimai lems ir išaugusias procesines bylų nagrinėjimo ir (ar) atnaujinimo sąnaudas, taip pat išaugusį teismų krūvį. Iš esmės Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausias Teismas Pritariant teikiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3172 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3172), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-3173), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3174 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3174), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3175 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3175), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3176 (toliau – Projektas XIIIP-3176) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3177 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3177) siekiui švelninti baudžiamąją politiką išplečiant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą, pagal kompetenciją teikiamos šios pastabos :
pakeitimais siekiama numatyti galimybę asmeniui, vengusiam savo noru sumokėti baudą, ir nesant galimybės jos išieškoti, baudą pakeisti laisvės apribojimu (o ne kaip šiuo metu nustatyta – areštu). Viena vertus, tokie pakeitimai iš tiesų leistų sumažinti arešto bausmę atliekančių asmenų skaičių. Kita vertus, šie pakeitimai gali kelti klausimų dėl baudos kaip bausmės efektyvumo. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad nuo 2017 metų ypač pakėlus baudos dydžius, o nuo
keitimo kitomis bausmėmis problema (BK 65 straipsnis).
Taigi keičiant baudą į laisvės apribojimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus dvejų metų laisvės apribojimo terminas ne visuomet apims už nusikalstamos veikos padarymą paskirtą baudą (baudą pakeitus laisvės apribojimu, baudos dalis, viršijanti maksimalų dvejų metų laisvės apribojimo terminą, išnyks). Be to, apibendrinus paskutinių kelerių metų bausmių ir jų skyrimo nuostatų pokyčius, galima pastebėti baudžiamosios politikos nenuoseklumą – padidinus baudos dydžius neišvengiamai tenka spręsti tokios bausmės įgyvendinamumo, atitinkamai ir arešto bausmę atliekančių asmenų didėjimo problemas. 2. Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomais BK 55 straipsnio pakeitimais siekiama nustatyti įpareigojimą pirmą kartą teisiamam asmeniui atidėti arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei sankcijoje nenumatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, prieštarauja BK 75 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir esant BK 75 straipsnyje nurodytų sąlygų visumai, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, taip pat vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika, nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.
Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas neturėtų būti taikomas formaliai, jo taikymui nepakankama nustatyti tik to, kad asmuo yra teisiamas pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad arešto bausmė nelaikoma laisvės atėmimu, nors BK ji ir apibūdinama kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo terminas yra vartojamas ir kituose BK straipsniuose, gali būti klaidingai suprastas Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomas BK 55 straipsnio pakeitimas: „teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias <...> bausmes“. 3. Siūlytina įvertinti, ar Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomuose BK 75 straipsnio 3 dalies ir BVK 157 straipsnio 3 dalies pakeitimuose yra nustatyti visi aktualūs BK skyriai ir juose nurodyti nusikaltimai (pavyzdžiui, BK XV, XVI skyriai). Be to, nėra aišku, kodėl Projektu Nr. XIIIP-3173 siūlomoje BVK 157 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas BK XVII skyrius (Nusikaltimai žmogaus gyvybei), kuris yra nustatytas Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalyje. 4. Projektu Nr. XIIIP-3172 siūloma BK 243 straipsnyje dekriminalizuoti vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę tai argumentuojant tuo, kad BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis. Pažymėtina, kad vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones taip pat ne visais atvejais yra baudžiamas pagal BK 243 straipsnį.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį netaikoma tais atvejais, kai atskiriems baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba atsisakyti BK 243 straipsnio pakeitimų, paliekant teismo nuožiūrai spręsti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal minėtą BK straipsnį klausimą, arba dekriminalizuoti ir vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad šios pastabos
apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3172 . 1.1. Dėl BK 42 straipsnio pakeitimo. Siūlymui pakeisti BK 42 straipsnio 6 dalį, įtraukiant į baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pritartina iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad p agal siūlomą šios dalies redakciją ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama su bet kuria bausme, tarp jų ir bauda. Tačiau abejotina, ar įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti suderinama su bauda, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobūdį yra labai panaši į baudos bausmę, kuri yra piniginė bausmė (BK 47 straipsnis). Abejonių kyla ir dėl to, ar bus pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kai tiek įmoka, tiek bauda savo esme ir vykdymo tvarka yra panašios.
Siūlytina numatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – negalėtų būti skiriama kartu su baudos bausme. 1.2. Dėl BK 46 straipsnio 8 dalies pakeitimo. S iūlymas numatyti, kad asmeniui, kuris vengia atlikti viešuosius darbus, teismas juos galėtų pakeisti laisvės apribojimo bausme (vietoj šiuo metu numatyto arešto), kelia abejonių dėl to, ar galės būti pasiekti bausmės tikslai. Laisvės apribojimo bausmė priskiriama švelnesnei bausmių rūšiai, todėl manytina, kad turi mažesnį atgrasymo poveikį negu arešto bausmė. Siūlytina suderinti siūlomą pakeitimą su BK 65 straipsnio nuostatomis ir svarstyti galimybę numatyti labiau atgrasantį santykį. 1.3. Dėl BK 48 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo terminai nesutampa su Probacijos įstatyme numatytais intensyviosios priežiūros terminais. 1.4. Dėl BK 49 straipsnio 5 dalies pripažinimo netekusia galios. Nepritartina siūlymui atsisakyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis. Pasiūlymas aiškinamajame rašte argumentuojamas tuo, kad šis institutas pasižymi mažu efektyvumu ir reikalauja neproporcingai didelių išlaidų. Manytina, kad toks vertinimas labai vienpusis ir visiškai neatsižvelgia į nuteisto asmens padėtį, nes atlikdamas teismo skirtą arešto bausmę poilsio dienomis nuteistasis turi galimybę išsaugoti savo darbo vietą, nenutraukti kitų socialinių ryšių, o tai labai svarbu įgyvendinant bausmės paskirtį. 1.5. Dėl BK 55 straipsnio pakeitimo. Manytina, kad nuostata dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmės, paskirtos asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo yra perteklinė, nes tiems patiems tikslams pasiekti pakanka BK 75 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas) nuostatų. 1.6.
straipsnio pakeitimo. Nepritartina siūlymui papildomai numatyti galimybę nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks siūlymas nedera su BK 90 straipsnio (Bausmių ypatumai nepilnamečiams) 3 dalies ir 71 straipsnio (Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) nuostatomis. Kaip minėta, tiek bauda, tiek įmoka savo turiniu ir vykdymu yra panašios, tačiau bauda gali būti paskirta tik dirbančiam ir savo turto turinčiam nepilnamečiui, o įmokai tokių apribojimų nėra numatyta. Be to, nepilnamečiui skiriamos baudos dydis yra nuo 5 iki 50 MGL dydžio, o įmokos maksimalus dydis yra 125 MGL (BK 71 straipsnis). 1.7. Dėl BK 75 straipsni o 3 dalies pakei timo. Nepritartina siūlymui įtvirtinti institutą, numatantį galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Svarstytina, ar jis neprieštarautų bausmės vykdymo instituto esmei, pagal kurią teismas, nuosprendžio priėmimo metu paskyręs bausmę, sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo ir bausmės tikslai (ne dalies bausmės, o visos bausmės) gali būti pasiekti be realaus visos paskirtos bausmės vykdymo. Be to, iš dalies atidėto bausmės vykdymo atveju teismai susidurs su sprendimo argumentavimo problema, t. y. kuo remdamasis teismas motyvuos savo manymą (įsitikinimą), kad tam tikrą paskirtos bausmės dalį ir kokią bausmės dalį nuteistasis vis tik privalo atlikti realiai, o kitos (likusios) bausmės dalies vykdymas galėtų būti atidėtas (t. y. asmuo vertas tik teismo dalinio pasitikėjimo).
Asmens atleidimas nuo dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymo yra panašus į lygtinį paleidimą ir tinkamai gali būti išspręstas tik taikant lygtinį paleidimą pagal tiesiogiai bausmę vykdančios institucijos motyvuotą išvadą apie asmens elgesį, sumažėjusią jo galimo nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios išankstinio dalinio atleidimo nuo bausmės vykdymo atveju teismui negali būti žinomos. Be to, abejotina, ar iš anksto nuosprendžiu nustatytas atleidimas nuo dalies bausmės atlikimo (dalies bausmės vykdymo atidėjimas) skatins nuteistuosius realiai taisytis, keisti požiūrį į savo elgesį, įstatymo saugomas vertybes, jeigu iš anksto bus žinoma, kad pagal įsiteisėjusį nuosprendį jie bus paleisti į laisvę, atlikę tik dalį bausmės. Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, kurie padarė sunkius nusikaltimus (jei jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų), įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje buvo įtvirtinta 2015 m. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas, įsigaliojęs 2015 m. kovo 24 d.). 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 grąžinta iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija. Svarstomu projektu vėl siūloma numatyti galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Toks įstatymo leidėjo nenuoseklumas ir kardinalūs įstatymo pokyčiai kelia abejonių dėl baudžiamosios politikos racionalumo. Projekto autoriai siekia įstatymo pokyčiais sumažinti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir kartu spręsti įkalintų asmenų skaičiaus sumažinimo problemą.
Tokiu būdu pageidaujami statistikos pokyčiai bandomi pasiekti neatsižvelgiant į baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, aukojant vieną iš bausmės paskirties principų – teisingumo principo įgyvendinimą. Atidedant bausmės vykdymą labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, būtų iškreipiama bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis), formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, ignoruojami nukentėjusiųjų interesai ir visuomenės saugumas. Manytina, kad nekyla abejonių, jog sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims privalo būti paskirta nusikaltimo sunkumui adekvati bausmė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad priešingu atveju formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui ar ignoruojami nukentėjusiųjų teisėti interesai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Nors padaryta daug išlygų, pvz., išskiriami sunkūs nusikaltimai, numatyti BK XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, ir tai leidžia manyti, kad BK 75 straipsnio pokyčiai neturi sąlygoti itin plataus šios normos taikymo už sunkius (ypač smurtinius) nusikaltimus nuteistiems asmenims, tačiau liko gana pavojingų smurtinių nusikalstamų veikų (pvz., BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuotas plėšimas, BK 263 straipsnio 2 dalyje numatyta didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas), už kurių padarymą bus galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos išimtys neapima kai kurių kategorijų sunkių nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo nepilnamečiai (BK 156 str. (Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas), 162 str. (Vaiko išnaudojimas pornografijai), 307 str. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos), 308 str. (Įtraukimas į prostituciją)).
Taigi, jeigu asmuo padarys BK XXIII skyriuje numatytas (pvz.,
nusikaltimams, nebus kliūčių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nors veikos padarytos mažamečiams ar nepilnamečiams asmenims. Be to, manytina, kad bus galimybė atidėti bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, prieš tai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (švelnesnės bausmės, nei numatyta sankcijoje, skyrimas). Pvz., už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką šiuo metu plačiai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama už sankcijos minimumą mažesnė laisvės atėmimo bausmė, o pakeitus įstatymą atsiras galimybė dar ir atidėti bausmės vykdymą. Taip pat pažymėtina, kad, skirtingai nei pirminio teisės aktų projektų derinimo metu siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalies formuluotėje, prieš žodį „apysunkius“ nebeliko žodžių „nesunkius ar“. Kitaip tariant, nenumatoma galimybė iš dalies atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, nors šiems asmenims lieka galimybė atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą. Manytina, kad baudžiamosios politikos nenuoseklumą, galimą asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principo pažeidimą bei galimybės tinkamai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ribojimą gali lemti ir tai, jog siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalies formuluotėje nurodoma, kad iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą galima tik „asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus“.
Tai reiškia, kad, pvz., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu 4 metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą arba už nesunkų nusikaltimą, teismas, nusprendęs neatidėti visos paskirtos bausmės vykdymo, negalės spręsti klausimo dėl dalies paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nors tokia galimybė būtų tuo atveju, jei asmeniui būtų paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė (pvz., 7 metai) arba asmuo būtų nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje taikyti siūlomą bausmės vykdymo atidėjimą būtų sunkiau tiems asmenims, kurie padarė ne tokius pavojingus nusikaltimus ir kuriems dėl to buvo skirtos mažesnės laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas yra glaudžiai susijęs su bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutais, svarstytina dėl šių institutų tobulinimo ir atsisakytina kurti naują mechanizmą, kurio reglamentavimas nėra pakankamas. Atsižvelgti
Išnagrinėję Jūsų rašte nurodytus Įstatymų projektus, teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus. Palaikome projekto rengėjų keliamą tikslą mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje ir daugelį projektu teikiamų nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu).
Kita vertus, turime abejonių, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo ir užsibrėžtų tikslų, kaip to tikisi projekto autoriai. Dėl intensyvios priežiūros plėtros Viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą (toliau vadinama – IP) nuteistiesiems laisvės apribojimu ir (privalomai) asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama. Norėtume atkreipti dėmesį, kad IP taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. [1] Paprastai valstybių praktikoje IP yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje EM taikomas tik tada, kai yra identifikuojama jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą). Moksliniai tyrimai rodo, kad IP veiksmingumas, atsižvelgiant į dideles šiai priemonei įgyvendinti reikalingas investicijas, nėra didelis. [2] Abejonės šios priemonės veiksmingumu yra pateikiamos ir Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentuose.
Pavyzdžiui, šios tarptautinės organizacijos parengtame Įkalinimo įstaigų perpildymo mažinimo strategijų vadove pažymima, kad tarptautinei bendruomenei kelia susirūpinimą, kad elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas sukelia papildomos priežiūros ir ribojimų, kurie ne visada yra pagrįsti bei pažeidžia asmens privatumą ir orumą. Todėl elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį būtina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse. [3] Mūsų nuomone, parengtų projektų atžvilgiu tokio atidaus apsvarstymo yra stokojama. Ypač kelia abejonių, ar galimybė taikyti intensyvią priežiūrą asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme, taip pat asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, neišplės IP taikymą tų asmenų atžvilgiu, kuriems elektroninio stebėjimo taikymas, atsižvelgiant į bausmės proporcingumo ir individualizavimo principus nėra tikslingas, tai yra, ar vietoje įkalinimo mažinimo tikslo, nebus pasiektas atvirkštinis – tinklo išplėtimo efektas, kai naujos priemonės daugiau taikomos ne potencialiems kaliniams, o tiems asmenimis, kuriems atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, laisvės atėmimo bausmės ir taip nėra taikomos. Tiek šiuo metu galiojantys įstatymai, tiek parengti projektai, saugiklių, kurie užkirstų kelią intensyvios priežiūros taikymui asmenims, kurie padidinta elgesio kontrolė netikslinga, nenumato. Pavyzdžiui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų praktikoje IP taikoma ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai negali būti paveikti elektroninio stebėjimo (pvz., asmenys teisti už vadinamuosius
„baltųjų apykaklių nusikaltimus“ (finansinis sukčiavimas, pinigų
padirbinėjimas, nusikaltimai elektroninėje erdvėje ir pan.)).
Individualizavimo požiūriu IP taikyti tokiems asmenims yra visiškai netikslinga. Todėl koncepciškai keltinas klausimas, ar maksimaliai intensyvi kontrolė tikrai sumažintų kalinčiųjų skaičių, o gal priešingai – plačiai taikant IP ir jautriai fiksuojant jos sąlygų pažeidimus, gal kaip tik daugiau asmenų patirtų įkalinimą? Neatmestina, kad nemažai atvejų sugriežtintas laisvės apribojimas būtų taikomas ne vietoj laisvės atėmimo, o vietoj kitų bausmių – viešųjų darbų, baudos ar tiems patiems asmenims, kam šiuo metu taikomas laisvės apribojimas be IP (taip vadinamas tinklo plėtimo efektas). Tokių atvejų, manytina, būtų kur kas daugiau, nei atvejų, kada teismas taikytų laisvės apribojimą vietoj laisvės atėmimo. Individualizavimo požiūriu svarbu atsižvelgti ir į asmens gebėjimą vykdyti IP ir laikytis visų nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, ekspertai pažymi, kad IP taikymas reikalauja pozityvaus „kliento“ požiūrio ir gebėjimo griežtai organizuoti savo dienotvarkę (ir jos laikytis). Nemažai asmenų tokių socialinių gebėjimų nėra išvystę. Projekte „DETOUR“ mūsų kalbintas vienas iš Lietuvos prokurorų taip komentavo intensyvią priežiūrą (kaip kardomąją priemonę): „ Kad ši priemonė veiktų, jos adresatas turi parodyti tam tikrą rūpestingumą, turi būti tam tikro mentaliteto. Mano „klientai“ dažnai tuo nepasižymi. Kai kurie atvejai būtų tiesiog neprognozuojami. Gal ir nebėgtų, bet įranga gal būtų sugadinta, laiku nepakrauta, jie elgtųsi neatsakingai, kiltų daugybė problemų “ [4] .
Panašią mintį išsakė ir kito tarptautinio tyrimo ekspertai: „ IP turėtų būti vengiama taikyti asmenims, kurie turi priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų, intelektinės raidos sutrikimų “ [5] . Privalomas IP taikymas taikant BK 75 ir 92 straipsnių pirmas dalis kelia abejonių. IP taikymo ekspertai apskritai rekomenduoja IP taikyti tik asmeniui (ir jo šeimai) sutinkant. [6] Kitaip kyla rizika, kad šios priemonės taikymas taptų gan beprasmiškas – asmuo elgtųsi nerūpestingai ir siekis asmeniui netaikyti griežtesnių priemonių liktų neįgyvendintas, taip pat kiltų ir materialinių rūpesčių – asmuo neprižiūrėtų sistemos, gal net ją apgadintų. Svarbu atkreipti į dėmesį ir į dar vieną svarbų, ekonomiškumo principą. Minėtame Jungtinių Tautų Organizacijos vadove akcentuojama, kad elektroninis stebėjimas reikalauja didelių valstybės investicijų į pažangias ir kokybiškas technologijas bei jų palaikymo infrastruktūrą, todėl nerekomenduotina elektroninio stebėjimo priemonių taikyti mažesnių pajamų valstybėms. [7] Įsigaliojus projektuose pateiktoms teisės normoms, atsiras platesnės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, todėl atitinkamai bus reikalingos papildomos investicijos į technologijas ir infrastruktūrą. Referuojant į aukščiau paminėtą atidaus apsvarstymo poreikį, bei atsižvelgiant į tai, kad, remiantis moksliniais tyrimais, IP veiksmingumas nėra didelis, keltinas klausimas, ar tikrai valstybei yra tikslinga investuoti į šios priemonės plėtrą. Atsižvelgiant į šiuos aukščiau pateiktus argumentus, manome, kad siūlymai, susiję su IP plėtra kelia didelių abejonių veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo požiūriu. Aukščiau išdėstytų pastebėjimų kontekste, toliau pateikiame konkrečius pasiūlymus dėl, mūsų nuomone, svarbiausių pateiktuose derinimui projektuose numatomo teisinio reguliavimo aspektų.
Dėl laisvės apribojimo bausmės Projekte patekto BK 48 str. 3 d. formuluotė aiškiai indikuoja, kad Laisvės apribojimo bausmės metu vykdoma nuteistojo IP. Tik straipsnio 4 dalyje teismui palikta galimybė vietoje intensyvios priežiūros taikyti galimybę kitas straipsnyje nustatytas priemones. Teisės taikytojo požiūriu tokia straipsnio konstrukcija gali būti interpretuojama, kad intensyvios priežiūros netaikymas yra daugiau išimtis nei bendra taisyklė. Tai leidžia daryti prielaidą apie pernelyg plataus intensyvios priežiūros taikymo praktikoje riziką. Siūlome įstatyme apsibrėžti IP taikymo kriterijus, kurie teismams ir prokurorams padėtų susiorientuoti, kokiais atvejais, kokiems asmenims yra prasminga taikyti IP. Tokiu būdu būtų mažinama inertiško, betikslio IP taikymo, minėto tinklo plėtimo efekto rizika. Manytina, kad tinkama įpareigojimų ir draudimų kombinacija daugeliu atvejų ir be IP galėtų padėti pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus, o IP turėtų būti greičiau išimtiniai atvejai. Taip pat nėra aiškūs, šiuo metu galiojančio BK laisvės apribojimo turinį sudarančio įpareigojimo būti namuose tam tikru laiku atsisakymo motyvai. Tai gali būti tikslinga priemonė tais atvejais, kai nebūtų pagrindo taikyti intensyvios priežiūros, tačiau, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, asmens rizikos veiksnius ir pan., gali būti reikalinga mažesnio intensyvumo asmens judėjimo stebėsena (pvz., tai gali būti atvejai, kai asmens rizika nėra didelė, jis nekelia pavojaus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, bet jo asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžia manyti, jog šis įpareigojimas gali turėti prevencinį poveikį pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir pan.).
Siekiant laisvės apribojimo turinį sudarančių priemonių diferencijavimo ir individualizavimo, siūlome šį įpareigojimą įtraukti į laisvės apribojimo bausmės turinį. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl intensyvios priežiūros taikymo proporcingumo ir individualizavimo, manytina, kad IP neturėtų būti privaloma priemonė, taikant tiek arešto bausmės, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, - teismui turėtų būti palikta diskrecija dėl šios priemonės taikymo atsižvelgiant į tokius, kriterijus kaip nusikalstamos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė (arba asmens gebėjimas vykdyti paskirtą priemonę) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, duomenys apie grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Dėl intensyvios priežiūros nepilnamečiams asmenims Siūlome koreguoti projekto nuostatas, susijusias su intensyvios priežiūros nepilnamečių asmenų taikymu. Tarptautiniai dokumentai įtvirtina minimalios intervencijos nepilnamečių pažeidėjų principą, kuris reiškia, kad valstybėse turi būti taikoma, kuo mažiau į asmens laisvės suvaržymą nukreiptų baudžiamųjų priemonių, prioritetą teikiant pagalbai ir resocializacijai. Pavyzdžiui, Jungtinių tautų standartinės minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklės (Pekino taisyklės) nustato, kad griežtas baudžiamasis reagavimas nepilnamečių teisės pažeidėjų atžvilgiu nėra tinkamas.
Kai suaugusiųjų bylose teisingas atpildas ir baudžiamosios sankcijos gali būti laikomos tikslingomis, nepilnamečių bylose prioritetas visada turėtų būti - interesas užtikrinti jaunuolio gerovę ir ateitį. [8] Manome, kad IP turėtų būti reta išimtis nepilnamečių atžvilgiu ir taikoma tik išskirtiniais atvejais (pvz., kai atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nepilnamečio asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra galimybės parinkti švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės arba yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai). Svarbu paminėti, kad atitinkamos nuostatos, susijusios su atsižvelgimu į nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką ir jos veiksnius, turėtų paskatinti teismus kur kas dažniai kreiptis į Probacijos tarnybą dėl socialinio tyrimo išvadų taikymo ir tokiu būdu užtikrintų šios priemonės platesnį taikymą. Dėl vengiamų atlikti bausmių keitimo ne į laisvės apribojimo bausmę Teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamas BK 46 straipsnio 7 dalis, nustatant, kad jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laivės apribojimu. Priėmus šias pataisas, teismas asmens vengiamų atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu. Šį pakeitimą vertiname teigiamai. Pirma, areštas savo turiniu yra ne kas kita, o trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į bausmių hierarchiją, nėra nei teisinga nei proporcinga, kad švelniausia viešųjų darbų bausmė yra keičiama į vieną griežčiausių, areštą. Laisvės apribojimas yra įstatymo leidėjo vertinama kaip griežčiausia iš bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu.
Todėl šiuo atveju viešieji darbai bus pakeičiami griežtesne bausme, ir tai vėlgi atitiks tiek teisingumo, tiek proporcingumo principus. Taip pat šis pakeitimas svarbus ir aktualus atsižvelgiant į didelį kalinčių asmenų skaičių Lietuvoje, - jis gali prisidėti prie arešto, kaip trumpalaikio laisvės atėmimo taikymo mažinimo. Taip pat pateikiame keletą smulkių techninių pastebėjimų:
Galbūt būtų racionaliau 42 straipsnyje paminėti, kokios baudžiamojo poveikio priemonės negali būti skiriamos su bausme, vietoj to, kad būtų vardinamos priemonės, kurios gali būti taikomos su bausme, kurios jau sudaro praktiškai išsamų šių priemonių sąrašą. Kartu pabrėžiame, kad pritariame nuostatai, jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų būti skiriama kartu su bausmėmis. Kiek abejotina, kiek su projekto tikslu ir uždaviniais dera siūlymas atsisakyti arešto bausmės atlikimo savaitgaliais. Ištisinis arešto atlikimas kur kas labiau neigiamai veikia nuteistojo socialinius ryšius (visų pirma – darbą, kurio gali būti netenkama), kas neprisidėtų prie nuteistojo sėkmingos socializacijos. Pateikiame šiuos pasiūlymus dėl aukščiau aptartų straipsnių formuluočių: „
specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 3.
gali įpareigoti:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. 6) tam tikru laiku būti namuose. 5. Teismas gali nuteistajam uždrausti:
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus . ;
4) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 4. Laisvės apribojimo bausmės metu teismo sprendimu gali būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, skirdamas intensyvią priežiūrą atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, asmens nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius arba duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nepilnamečiui asmeniui intensyvi priežiūra gali būti paskirta tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. 6.
prašymu taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. 7. Laisvės apribojimo vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir
(ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. 8. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“ „
bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.
Teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nustatytas šio straipsnio 4 ir 5 dalyje. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas šiems asmenims gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė, kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė, kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4.
dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 5. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 6. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 7. Jeigu terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal šio straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 8.
atidėtas, gali paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, skirdamas intensyvią priežiūrą atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, asmens nusikalstamo elgesio veiksnius, arba duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. 9. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“ „
atidėjimas nepilnamečiui
1Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme,
teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas šiems asmenims gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė, kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė, kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 5. Jeigu terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepilnamečio, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal šio straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 6. Teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą nepilnamečiui asmeniui, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, tačiau tik tais atvejais, kai nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika ir yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. 7. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“
Teisėjų tarybos nuomone) Nacionalinė teismų administracija, atsižvelgdama į projektų reikšmę teismas, derino nuomonę su Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų vertinimo komitetu.
Nacionalinė teismų administracija iš esmės pritaria projektų siekiui švelninti baudžiamąją politiką ir mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat projektų tikslams išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų platesnio taikymo prielaidas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą. Svarstytina, ar juridinės technikos požiūriu yra korektiškas siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet BK projekto 13 straipsnio keičiamo BK 75 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatoma:
„Atidėdadas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas
paskiria nuteistajam < ... > šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio
kontekste, kai tuo tarpu 2, 3 ir 5 dalyse reglamentuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
Be to, diskutuotina, ar iš tiesų BK projekto
numatyti BK skyrių sąrašai turi nesutapti su BVK projekto 63straipsniu keičiamo BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytu BK skyrių sąrašu (t. y. kodėl BVK 157 straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus gyvybei“, o BK 75 straipsnio 3 dalyje ir 92 straipsnio 3 dalyje tokia nuoroda yra).
<...>
Be to, siūlytina sistemiškai peržiūrėti BPK projekto (pavyzdžiui, jo 1 ir 7 straipsnius, kuriais keičiami BPK 309 ir 358 straipsniai), įvertinant tai, kad BK projektu yra siūloma numatyti galimybę atidėti ne vien laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmės vykdymą, taip pat ir tai, kad BK projektu šalia laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra siūloma numatyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi išvadoms pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 54, 55, 67, 74, 75, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projektą (toliau – BVK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361,
Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Probacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos s uėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – S uėmimo vykdymo įstatymo projektas ) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas), (toliau – projektai) pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Įvertinus teikiamų projektų nuostatas, matyti, kad šiais projektais siekiama įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) nevienkartinės rekomendacijas Lietuvai, taip pat kad projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę – patobulintų (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas. Teisėjų taryba iš esmės pritaria projektų siekiui švelninti baudžiamąją politiką ir mažinti kalinių skaičių, taip pat projektų tikslams išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą.
Taip pat pritartina šių projektų uždaviniams sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones; įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo); tarpusavyje suderinti keičiamų įstatymų nuostatas. Teisėjų tarybos pozicijos derinimo etape taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad neaiškumų kelia dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto skirtumai nuo lygtinio paleidimo instituto (neaišku, ar jie yra esminiai) ir, jeigu būtų pritarta siūlomam naujam institutui, jo nuostatos turėtų būti labiau atribotos nuo kito panašaus reguliavimo. Taip pat pastebėta, kad klausimui dėl lygtinio paleidimo ir kitų klausimų sprendimo perdavimo kitoms institucijoms ateityje gali būti reikalinga platesnė diskusija. Toliau teikiame pastabas dėl projektuose siūlomų nuostatų. Dėl BK projekto 1.
„Teismas nuteistajam kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu taip pat savo
nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytas auklėjamojo poveikio priemones , kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.“ Kyla klausimas, ar įstatymo leidėjas siekia nustatyti tokį reguliavimą, kuomet ne kelių, bet vienos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimas šioje situacijoje nebūtų įmanomas. Siūlytina minėtoje nuostatoje naudoti formuluotę
„vieną ar kelias (tarpusavyje suderintas)“, kaip, pavyzdžiui, BK projekto 2
straipsnio 2 dalimi keičiamoje BK 46 straipsnio 5 dalyje, BK projekto 12 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalyse, BK projekto 13 straipsniu keičiamo BK 92 straipsnio 1 ir 4 dalyse. 2. BK projekto 9 straipsniu keičiamame BK 55 straipsnyje nustatyta: „Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nusikalstamą veiką, teismas paprastai skiria su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, jei su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nustatytos sankcijoje už nusikalstamą veiką, arba šio kodekso nustatyta tvarka arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymą atideda, jei sankcijoje už nusikalstamą veiką nenumatyta skirti su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių .“ Siekiant suvienodinti toje pačioje BK normoje vartojamas formuluotes, cituojamos nuostatos pabaigoje siūlytina rašyti „jei sankcijoje už nusikalstamą veiką nenustatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės“. 3.
numatant, kad „Nemokami darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka“, manytina, kad reikėtų pripažinti netekusia galios galiojančios redakcijos BK
atveju, jeigu asmuo sutinka“. Be to, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūlytina ir galiojančios redakcijos BK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai skiriami , jeigu nepilnametis sutinka.“
straipsnio 6 ir 7 dalyse to paties straipsnio 4 ir 5 dalių pavyzdžiu siūlytina įtvirtinti, kad šio BK straipsnio dalyse numatytos atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos „kartu su bausme“. 5. BK projekto 11 straipsniu keičiamo BK 74 straipsnio 1 dalies formuluotė „ Bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies
punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomais šios BK normos pakeitimais bus numatytos nebe trys, o tik dvi konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, logiška manyti, kad ta pati baudžiamojo poveikio priemonė negali būti numatyta ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir 5 punkte. Todėl žodžių
„bet kokia“ siūlytina atsisakyti, minėtą formuluotę išdėstant taip: „Teismo
paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies
baudžiamojo poveikio priemonė“. 6. BK projekto 12 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 1 dalies skaičius ir žodžius „nustatytas šio straipsnio 4 ir 5 dalyje “ siūlytina pakeisti skaičiais ir žodžiais „nustatytas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse “, kaip įtvirtinta ir šio BK straipsnio 6 dalyje. 7.
požiūriu yra korektiškas toks siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet BK projekto 12 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje numatoma: „Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam <…> šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą <…>“. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje intensyvi priežiūra numatyta arešto bausmės vykdymo atidėjimo kontekste, kai tuo tarpu 2, 3 ir 4 dalyse reglamentuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. 8. BK projekto 13 straipsniu keičiamo BK 92 straipsnio 3 dalyje siūloma tokia nuostata: „Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį <…>“. BK projekto 12 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 3 dalies pavyzdžiu siūlytina šią nuostatą performuluoti taip: „Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį <…>“. Dėl BPK projekto
1Siūlytina sistemiškai peržiūrėti BPK projektą (jo 1, 2 ir 7 straipsnius,
kuriais keičiami BPK 309, 339 ir 358 straipsniai), įvertinant tai, kad BK projektu yra siūloma numatyti galimybę atidėti ne vien laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmės vykdymą, taip pat ir tai, kad BK projektu yra siūloma numatyti ne tik visos laisvės atėmimo bausmės , bet ir dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą . 2. BPK projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 339 straipsnio 2 dalies formuluotę „nurodoma, kokią bausmės dalį turi nuteistasis atlikti iš karto , kai įsiteisės nuosprendis“ siūlytina keisti formuluote „nurodoma, kokią bausmės dalį nuteistasis turi atlikti nedelsiant , kai įsiteisės nuosprendis“, be kita ko todėl, kad būtent žodis „nedelsiant“ yra vartojamas BK projekto 12 straipsniu keičiamo BK 75 straipsnio 3 dalyje. 3.
projekto 6 straipsniu, siūlant keisti BPK 357 straipsnio 3 dalį, iš jos eliminuojamos nuorodos į arešto bausmę. Pastebėtina, kad galiojančios redakcijos BK 68, 681 ir 682 straipsniuose (kurių BK projektu nėra siūloma keisti) išlieka galimybė juose reglamentuotas baudžiamojo poveikio priemones paskirti ir su arešto bausme. 4. BPK projekto 10 straipsniu keičiamo BPK 362 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas nagrinėja ir nutartimi išsprendžia, be kita ko, ir klausimus „dėl laisvės apribojimo bausmės sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme“. Pirma, projekto 4 straipsniu keičiamo BPK 353 straipsnio 2 ir 3 dalių pavyzdžiu žodžius
„bausmės sąlygų“ siūlytina pakeisti žodžiais „bausmės
atlikimo sąlygų“. Antra, įvertinus visos BPK 362 straipsnio 1 dalies kontekstą, manytina, kad iš jos neturėtų būti išbraukiama nuoroda į BPK 353 straipsnį, reglamentuojantį nuosprendžio, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, vykdymą. Probacijos įstatymo projektui, S uėmimo vykdymo įstatymo projektui ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pastabų neturime. Pritariame ir BVK projekto nuostatoms, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projektų aiškinamojo rašto 4 punkte (9 puslapyje) teigiama, jog BVK projekte siūloma numatyti automatinį lygtinį paleidimą nuteistiesiems, jiems atlikus didesnę dalį ( du trečdalius ) laisvės atėmimo bausmės, tuo tarpu kai BVK projekto 61 dėstomos naujosios BVK 157 straipsnio „Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų“ redakcijos 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nuteistieji, išskyrus nuteistuosius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų“. Tame pačiame kontekste nuteistieji, atlikę tris ketvirtadalius bausmės, minimi ir BVK projekto 72 straipsnio 4 dalyje.
bei jo lyginamojo varianto nuostatas. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitų institucijų pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808 [1] Recommendation CM/Rec(2010)1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe Probation Rules: https://www.cep-probation.org/wp-content/uploads/2015/03/CMRec20101E.pdf [2] Apie elektroninio stebėjimo priemonių taikymo praktiką ir vertinimo tyrimus įvairiose Europos šalyse plačiau žr.: Dünkel F., Thiele C., Treig J. (Hrsg.). Elektronische Überwachung von Straffälligen im europäischen Vergleich
[3] UNODC (2013a). Handbook on Strategies to Reduce Overcrowding in Prison.
New York: United Nations.: https://www.unodc.org/documents/justice-and-prison-reform/Overcrowding_in_prisons_Ebook.pdf [4] Skirmantas Bikelis, Virgilijus Pajaujis (2017), DETOUR – Towards Pre-trail Detention as Ultima Ratio, 2nd Lithuanian Report on Experts Interviews. [5] Miranda Boone, Matthijs van der Kooij and Stephanie Rap ‘‘Electronic Monitoring in the Netherlands“ // Briefing paper; an output from the European project: ‘Creativity and effectiveness in the use of electronic monitoring as an alternative to imprisonment in EU member states’ [6] Sutikimas paprastai užsienio valstybių praktikoje yra reikalingas bausmės skyrimo stadijoje, kai teismas pasiūlo IP kaip alternatyvą įkalinimui, o teisiamasis gali pasirinkti, ar jam bausmę atlikti laisvėje su IP ar atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. (plačiau žr.: Mike Nellis, Standardsand Ethics In Electronic Monitoring. Handbook for professionals responsible for the establishment and the use of Electronic Monitoring // Council of Europe, June 2015.) [7] [8]
DĖL
48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 IR
ĮSTATYMO projekto
2019-06-05
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Rimvydas Laukis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-04 1, 10,12 Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 6 dalis, įtraukiant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą į baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą. Ši nuostata diskutuotina, atsižvelgiant į atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri pagal savo pobūdį yra labai panaši į baudos bausmę [1] . Remiantis BK 47 straipsnio 1 dalimi, „bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, „baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį“ . Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį . Pastebėtina, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne tik turinys, bet ir vykdymas labai panašus į baudos bausmę. BK 71 straipsnyje nustatyta: „Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.“ Konstatuotina, kad projektu įtvirtinus galimybę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skirti kartu su bausme, ji galės būti skiriama ir su bauda . Atitinkama situacija, kai už vieną nusikalstamą veiką gali būti paskiriami du savo pobūdžiu itin panašūs baudžiamosios atsakomybės realizavimo instrumentai, gali būti interpretuojama ir kaip dvigubas baudimas už tą pačią veiką, nepaisant to į kokį fondą ar sąskaitą turės būti sumokami pinigai. Šitos prielaidos nepašalina ir projekto 11 straipsniu teikiamas BK 71 straipsnio papildymas 2 dalimi, pagal kurią: „Kai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama kartu su baudos bausme, šios įmokos dydis negali viršyti paskirtos baudos bausmės dydžio“ [2] . Pabrėžtina, kad ši nuostata teisiškai yra ydinga, nes įgalina teismą už vieną nusikalstamą veiką paskirti vienodo dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Šiame kontekste pastebėtina, kad baudos bausmė ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje nėra suderinamos ir dubliuoja viena kitą panašiai kaip viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnis) ir nemokamų darbų baudžiamojo poveikio priemonė (BK
siūlomą pataisą, visoje baudžiamojo poveikio priemonių sistemoje liktų tik dvi baudžiamojo poveikio priemonės (
nemokami darbai ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas), kurių negalima skirti kartu su bausme . Pritarus teikiamai pataisai, keltina diskusija dėl visų be išimties baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kartu su bausme. Tokiu būdu iš esmės būtų sugrįžta prie 1961 m. BK bausmių sistemos, kurią sudarė pagrindinės ir papildomos bausmės. Pritarti Projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 6 dalis ir 10 straipsnio, kuriuo kečiamos BK 67 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, nustatoma išimtis: „ Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama .“ Projekto 12 straipsnyje patikslinami įmokos į nukentėjusių fondą dydžiai, taip pat kitos sąlygos: „
nuo nusikaltimų asmenų fondą
asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL , o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Nepilnamečiui įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto. 2 .Juridiniam asmeniui teismas gali paskirti nuo 100 iki 2000 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 3.
fondą, kartu nustato terminą šiai įmokai sumokėti. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. “ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) ir teismas, skirdamas poveikio priemonę kartu su bausme, turės įvertinti ir pagrįsti jos/jų suderinamumą ir galimybes veikti taisomai nuteistąjį (BK 67 str. 7 d.). Taip pat BK 42 straipsnio 6 dalyje (projektu papildomas ir BK 43 str. 5 dalimi), yra nustatyta, kad su bausme gali būti skiriama viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, gali jų ir neskirti, nes BK nėra nustatyta imperatyvi norma , be to, senajame 1961 m. BK buvo numatyta, kad kai kurias pagrindines bausmes, kaip baudą, nutrėmimą, ištrėmimą ir kt. šalia pagrindinės bausmės galima skirti ir kaip papildomas bausmes, todėl šiuo metu BK numatytų baudžiamojo poveikio priemonių negalima prilyginti senojo BK papildomoms bausmėms. 2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2019-05-15 2,105 Įstatymo projektas papildomas nauju 2 straipsniu, atitinkamai patikslinamas projekto pavadinimas ir pernumeruojami kiti jo straipsniai, nes klausymų metu prieita prie išvados, kad Baudžiamojo kodekso 43 straipsnis turėtų būti suderintas su 67 straipsniu dėl poveikio priemonių skyrimo juridiniams asmenims, kaip šiuo metu suderintas 42 straipsnis (jo 6 dalis) su BK 67 straipsniu dėl poveikio priemonių skyrimo fiziniams asmenims. Juo labiau, kad šiuo metu BK 67 str. 5 dalyje jau numatytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamas juridiniam asmeniui – tai turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Projekto nauju 2 straipsniu keičiamas BK 43 straipsnis (Bausmių rūšys juridiniam asmeniui), t. y.
su bausme juridiniam asmeniui skirti išvardytas baudžiamojo poveikio priemones. Taip pat patikslinama BK 67 str. 5 dalis papildant ją baudžiamojo poveikio priemone juridiniams asmenims
asmenų fondą . Pritarti Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo keičiamas BK 43 straipsnis, t. y. 43 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi: „2 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Papildyti 43 straipsnį 5 dalimi: „
67, 71, 72 ir 723 straipsniais gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su juridinio asmens veiklos apribojimo bausme. “ 67 straipsnio 5 dalies redakcija: „5. Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-04 3,10 Teikiamo projekto 2 straipsnio (pernumeravus 3 straipsnis) 1 dalimi keičiama BK 46 straipsnio 1 dalis, nustatant, jog viešieji darbai gali būti skiriami (
jeigu nuteistasis sutinka“. Atitinkama pataisa kelia abejonių dėl jos atitikimo BK sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, tarp kurių nėra nuteistojo sutikimo . Pabrėžtina, kad ši specialioji nuostata negali prieštarauti bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Dėl tos priežasties rekomenduotina šios pataisos atsisakyti.
Atitinkamas pasiūlymas teiktinas ir dėl projekto 9 straipsniu (pernumeravus 10 straipsnis) teikiamo BK 67 straipsnio papildymo nauja 3 dalimi. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata dėl sutikimo yra šiuo metu galiojančioje BK 46 str. 1 d. redakcijoje. Sutiktina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytus bausmės skyrimo principus ar pagrindus nuostata, jog kaltinamasis (šiuo metu BK
turi duoti sutikimą dėl bausmės skyrimo, lyg ir galėtų prieštarauti bendriesiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bausmės skyrimo pagrindams, tačiau tokia nuostata buvo priimta atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnį dar 2000 m. rugsėjo 26 d. priimant naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Šiame straipsnyje „priverčiamasis ar privalomasis darbas“ nereiškia:
a) bet kokio darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu sutinkamai su šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, arba lygtinio atleidimo nuo kalinimo laikotarpiu;
b) bet kokios karinės tarnybos ar tarnybos, kurios reikalaujama iš asmenų, atsisakančių nuo privalomosios karinės tarnybos dėl įsitikinimų, vietoj karinės tarnybos tose šalyse, kur toks atsisakymas yra pripažįstamas;
c) bet kokios tarnybos, būtinos nepaprastosios padėties ar nelaimių, keliančių pavojų visuomenės egzistavimui ir gerovei, atvejais;
d) bet kokio darbo ar tarnybos, kurie yra įprastinių pilietinių pareigų dalis. “ Kaip pavyzdžiui, dėl viešųjų darbų (darbų visuomenės labui) skyrimo sutikimo gavimas iki nuosprendžio priėmimo taip įtvirtintas ir tokių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, kaip: Olandija (BK 22d str. 4 d.), Ispanija (BK 49 str.) Prancūzija (BK131-8 str. 2 d.) Norvegija (BK &28a). Pagal BK 54 str. 2 d. 5 p. teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę.
Kita vertus, kaltinamojo sutikimas ar nesutikimas dėl viešųjų darbų bausmės skyrimo atspindi jo supratimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės prisiėmimą už nusikaltimu padarytą žalą visuomenės gėriams ir siekį tokią žalą pašalinti. BK yra ir kitų pavyzdžių, kai atitinkamos baudžiamosios atsakomybės formos sąlygos skiriamos tik su nuteistojo sutikimu (pvz., BK 75 str. 2 d. 3 p., kuriame numatyta, kad pareiga gydytis priklausomybės ligas skiriama, kai nuteistasis sutinka). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Nepritarus išdėstytai pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu BK 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas žodis „skiriami“ nėra suderintas su sąlyga –
„jeigu nuteistasis sutinka“. Pastebėtina, kad „nuteistuoju“ asmuo tampa tik
priėmus nuosprendį. Iki to momento asmuo turi „kaltinamojo“ statusą. Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės
<...>“
. Atsižvelgiant į tai, BK 46 straipsnio 1 dalyje žodį
„vykdomi“ pakeitus žodžiu „skiriami“, šioje dalyje turėtų būti pakeistas ir
žodis „nuteistasis“. Pritarti Žodis „nuteistasis“ tikslintinas, keistinas žodžiu „kaltinamasis“ ir suderinamas su žodžiu „skiriami“. Logiška rengėjų BK pataisa, nes pirmiausia kaltinamajam bausmė yra skiriama, paskui vykdoma ar jos vykdymas atidedamas, todėl toje stadijoje žodis „skiriami“ yra tinkamesnis. Tik vėliau paskirta viešųjų darbų bausmė yra vykdoma. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsnio (pernumeravus-3 straipsnio) 4 daliai, kuria pripažįstama netekusia galios 46 straipsnio 8 dalis, nepritartina, nes atitinkama pataisa gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987) 4 straipsnio 2 daliai –
„Niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą.“ Jeigu
asmuo nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, ji turėtų būti pakeista kita bausme. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BK 70 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios; taip pat dėl BK 74 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pripažinimo netekusiu galios. Pritarti iš dalies Dėl keičiamo BK 46 straipsnio argumentai išdėstyti lentelės 3 p. prie TD 2 pastabos. Iš projekto 11 straipsniu keičiamo BK 70 str. atsisakoma išbraukti 2 dalį, o ji patikslinama pagal pastabą: „2. Nemokami darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Teikiamo projekto 2 straipsnio (pernumeravus-3 straipsnio) 3 dalimi keičiamas BK 46 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nustatant, kad jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbas, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laivės apribojimu (
atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu ). Atitinkama pataisa kritikuotina, pasigendant argumentacijos, kodėl vietoje arešto bausmės pasirinkta kita bausmė – laisvės apribojimas . Be to, atsižvelgiant į laisvės apribojimo bausmės pobūdį, keltinas klausimas, ar ji gebės įgyvendinti atgrasančią funkciją, kad asmuo tinkamai atliktų (
viešųjų darbų bausmę.
Nepritarti Kartu projekto 5 straipsniu siūlomi ir BK
sąlygos, t. y. numatomas nuteistųjų teises ir laisves suvaržančios priemonės (pvz., intensyvi priežiūra) ir poveikio asmens elgesiui instrumentai (pvz., pareigos dalyvauti elgesio pataisos programose), kurios turės didesnio poveikio asmens elgesio pokyčiams įtaką, nei šiuo metu turi arešto bausmė. Be to, kaip praktika parodė taikant amnestiją, nuteistieji arešto bausme labiau linkę toliau atlikti trumpą arešto bausmę, nei būti ilgesnį laiką prižiūrimi laisvėje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-044 Vertinant teikiamo projekto 3 straipsniu (pernumeravus 4 straipsnis) keičiamą BK 47 straipsnio 8 dalį dėl nesumokamos baudos pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę, ankstesnėje pastaboje iškelta abejonė dėl tinkamo paskirtos bausmės atlikimo (vykdymo) yra dar ryškesnė. Neginčytina, kad formaliai pagal BK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių hierarchiją laisvės apribojimo bausmė įstatymų leidėjo yra traktuojama kaip griežtesnė bausmė už baudą . Tačiau realiai baudos bausmė nuteistajam paprastai sukelia gerokai sunkesnius padarinius nei laisvės apribojimas . Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d.) priimtus BK 47 straipsnio pakeitimus (TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kuriais ne tik apie keturis kartus pakelti maksimalūs baudų dydžiai [3] , bet ir proporcingai pagal nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį pakelti minimalūs baudų dydžiai. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Maksimali laisvės apribojimo bausmė yra 730 dienų, o tai atitinka 730 MGL.
Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskiriamos tokios bausmės: „už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki
sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio; už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realiai pagal esamą reguliavimą baudos bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė nei laisvės apribojimas . Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad baudos keitimas laisvės apribojimu , vengiant savo noru sumokėti baudą, nebūtų racionalus ir pagrįstas. Priešingai, įtvirtinus atitinkamą nuostatą, teikiamas reguliavimas ne tik neatliks atgrasančios funkcijos, bet dėl jo gali padaugėti baudų mokėjimo vengimo atvejų. Nepritarti Argumentai pateikti prie 5 pastabos. Be to, pažymėtina, kad vykdant baudos bausmę, didesnis poveikis daromas asmens turtinei padėčiai, negu asmens pataisymui. Tam, kad būtų pagerinta nusikaltusiojo turtinė padėtis, jis jau ryžosi nusikalstamos veikos padarymui ir po tokios bausmės – baudos paskyrimo išlieka didesnė tikimybė, kad jis vėl imsis tokios veiklos, nes jo turtinė padėtis bus dar labiau suprastėjusi. Atkreiptinas dėmesys, kad su laisvės apribojimu skiriamos įvairios baudžiamojo poveikio priemonės, kurios labiau motyvuotų ir padėtų nuteistajam taisytis. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-045 Teikiamo projekto 4 straipsniu (pernumeravus 5 straipsnis) keičiama BK 48 straipsnio 3 dalis, įtvirtinant, kad
„Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria
nuteistajam intensyvią priežiūrą <...>“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
intensyvi priežiūra yra ne materialinės baudžiamosios teisės, o penitencinės (bausmių vykdymo teisės) institutas.
Intensyvi priežiūra yra reglamentuojama Probacijos įstatymo VI skyriuje. Probacijos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad „Intensyvi probuojamojo priežiūra – probuojamojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.“ Pabrėžtina, kad intensyvi priežiūra nėra ir negali būti traktuojama kaip bausmė ar bausmės turinį sudarantis elementas. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi:
„Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės
vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.“ Nustatant intensyvią priežiūrą kaip vieną iš bausmės elementų, į vieną dalyką sudedami skirtingų teisės šakų (
penitencinės teisės) tarpusavyje sunkiai suderinami institutai. Pabrėžtina, kad negalima paskirti realios bausmės (
atveju – laisvės apribojimo ), kurios turinį sudarytų bausmės vykdymo atidėjimo elementai . Tai prieštarautų ne tik BK sistemai, bet ir logikai. Be to, atkreipiame dėmesį, kad BK kontekste intensyvios priežiūros sąvoka nėra vartojama ir apibrėžta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritartina BK 48 straipsnio sąlygų, susijusių su nuteistojo intensyvia priežiūra, plėtimui (nustatymui). Antra, žodis
„nuteistajam“ nėra suderintas su žodžiu „skirdamas“. Skiriant bausmę, asmuo
dar neturi „nuteistojo“ statuso – šį statusą jis įgauna tik paskelbus nuosprendį. Dėl tos priežasties vietoje žodžio „nuteistajam“ tiksliau vartoti žodį „asmeniui“. Trečia, ginčytinas šioje nuostatoje vartojamas žodis „paprastai“.
Jeigu intensyviąją priežiūrą siekiama nustatyti kaip vieną iš laisvės apribojimo bausmės sudėtinių dalių, žodis „paprastai“ nėra tinkamas, nes prieštarauja nulla poena sine lege (
baudžiamajame įstatyme turėtų būti išvardinti objektyvaus pobūdžio kriterijai, kuriems esant (ar priešingai – nesant) galėtų būti skiriama intensyvi priežiūra . Kita vertus, jeigu teismo nuomone, intensyvios priežiūros (kuri pagal teikiamą projektą yra laisvės apribojimo bausmės sudėtinė dalis) skyrimas asmeniui nėra tikslingas, keltinas klausimas, ar šiam asmeniui būtų pagrįstas ir pačios laisvės apribojimo bausmės (
dėmesį, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų . Kartu su šiuo projektu teikiamo Probacijos įstatymo pakeitimo projekto Reg. Nr. XIIIP-3175 28 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad: „Intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius , išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.“ Teigtina, kad cituojamos nuostatos tarpusavyje nėra idealiai suderintos, nes skiriasi jų bendrasis terminas. 4.2. Projekto 4 straipsniu keičiamo BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatoma: „Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali nuteistąjį įpareigoti
<...>“
; o 5 dalyje – „Kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali nuteistajam uždrausti <...>“ .
Visų pirma atitinkamos nuostatos diskutuotinos dėl teismo diskrecijos išlaikymo skirti (ar ne) intensyvią priežiūrą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kokiais atvejais teismas turės skirti intensyvią priežiūrą, o kuriais galės neskirti. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar 5 dalyje numatyti draudimai galės būti skiriami tik kartu su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais, ar galės būti skiriami ir atskirai su kiekvienu iš jų. Trečia, iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar galės būti skiriamas daugiau negu vienas įpareigojimas, taip pat daugiau negu vienas draudimas. Ketvirta, žodis
„vietoj“ teisės akte vartotinas pilna gramatine forma – „vietoje“. Teikiamo projekto 4
straipsniu (pernumeravus – 5 straipsniu) BK 48 straipsnis papildomas nauja 7 dalimi:
„Laisvės apribojimo vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos
teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.“ Pacituota nuostata ginčytina.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudarantys elementai – įpareigojimai, draudimai ir šiame kontekste intensyvi priežiūra – turėtų būti aiškiai apibrėžti nuosprendyje, o keičiami gali būti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų ar laikytis draudimų. Siūloma nuostata įgalina keisti ar net papildyti bausmės turinį sudarančius elementus bausmę vykdančios institucijos teikimu, po bausmės skyrimo
Teikiamo projekto 4 straipsniu BK 48 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi: „Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“ Keltina abejonė dėl cituojamos BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatos – „<...> teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti <...>“ – atitikimo teisėtumo principui, bausmės skyrimo institutui, taip pat, ar nepažeidžia dvigubo baudimo už vieną veiką principo. BK 48 straipsnyje turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl skiriamų įpareigojimų ir draudimų tarpusavio suderinamumo, taip pat dėl galimo jų skaičiaus (minimalaus ir (ar) maksimalaus). Pritarti iš dalies Atsižvelgta tik dėl redakcinių patikslinimų. Pastabos autoriai bausmės elementus netinkamai palygino su probacijos elementais. Pažymėtina, kad intensyvios priežiūros taikymas laisvės apribojimo metu apibrėžiamas BK, o šios priemonės vykdymas – BVK projektuose, o ne Probacijos įstatyme, kaip nurodė pastabos autoriai. Taip pat pastabos autoriai neatsižvelgė į tai, kad BK projekte intensyvi priežiūra nėra traktuojama kaip bausmė. Ji numatyta kaip bausmės elementas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti šiai dienai skiriami nuteistajam laisvės apribojimu įpareigojimai ir draudimai, kuriems, be kita ko, pastabos autoriai pastabų neturėjo.
Penitencinės teisės elementų BK projekte nėra, o kartu su BK projektu teikiamas ir BVK projektas, kuriame aptarti visi su laisvės apribojimo vykdymu susiję aspektai. Dėl objektyvių kriterijų skiriant bausmę, o taip pat ir intensyvią priežiūrą, pažymėtina, BK 54 str. 2 d. nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšys, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir
identifikuoti, kiek tikslinga taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Dėl draudimų skyrimo kartu su intensyvia priežiūra, pažymėtina, kad apie tai pasisakyta BK projektu keičiamo 48 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad „ Kartu su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali nuteistajam uždrausti :<...>“ Pagal paminėtą nuostatą, tiek kartu su intensyvia priežiūra, tiek su įpareigojimais ar atskirai su kiekvienu iš jų galės būti taikomi draudimai. Dėl įpareigojimų ir pareigų keitimo ir kitais atvejais, pažymėtina, kad pagal BK 41 str. bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Jei dėl tam tikrų aplinkybių paaiškėtų, kad teismo paskirti įpareigojimai nedaro įtakos asmens elgesiui, turi būti sudaryta galimybė juos pakeisti efektyvesnėmis priemonėmis, priešingu atveju – bausmės tikslai nebus įgyvendinti ir tai nebeužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo.
Dėl siūlymo įtvirtinti nuostatas dėl skiriamų įpareigojimų ir draudimų tarpusavio suderinamumo, taip pat dėl galimo jų skaičiaus (minimalaus ir (ar) maksimalaus), įgyvendinimo tikslingumo abejotina, kadangi skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 str. nustatytą bausmės paskirtį, t. y. įpareigojimai ir draudimai turi būti susiję su bausmės paskirties įgyvendinimu. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Teikiamo įstatymo projekto 5 straipsniu (pernumeravus – 6 straipsniu) siekiama pripažinti netekusia galios BK 49 straipsnio 5 dalį, taip atsisakant nuostatos dėl arešto iki keturiasdešimt penkių parų bausmės atlikimo poilsio dienomis. Projekto rengėjai teikiamą pataisą pagrindžia tokiais argumentais: „Toks bausmės atlikimo būdas iš esmės neįgyvendina bausmei nustatytų tikslų ir yra tik papildoma našta šią bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, vykdant itin dažną tokių asmenų priėmimą į pataisos įstaigas ir išleidimą iš jų, tokių asmenų kratas ir pan.“ . Pažymėtina, jog teismų praktikoje arešto atlikimas poilsio dienomis paprastai nustatomas dirbantiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013 yra konstatavęs:
Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo. Darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio praradimas nubaustajam asmeniui būtų paskata ne tiek nepažeidinėti įstatymų, kiek, priešingai, – ieškoti neteisėto pragyvenimo šaltinio [4] .
Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis atsisakymas BK daliai nuteistųjų gali reikšti darbo vietos praradimą, o kartu ir naują paskatą toliau pažeidinėti įstatymus ir (ar) nusikalsti. Pastaroji aplinkybė galimai nėra suderinta su bausmės paskirtimi ir baudžiamosios teisės individualiosios prevencijos funkcija – taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų . Diskutuotina, ar teikiamu projektu nereikėtų išspręsti kolizinio reguliavimo problematikos, susijusios su BK 49 straipsnio 6 dalimi („Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus“) ir jos santykio su BK 50 straipsniu („Terminuotas laisvės atėmimas“), kuriame analogiškos išimties nėra. Atsižvelgiant į tai, nėščioms moterims ir vaiką iki trejų metų auginantiems asmenims formaliai negali būti skiriama švelnesnio pobūdžio arešto (
laisvės atėmimo) bausmė, nors gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas . Ši problema yra ne tik teorinio pobūdžio, bet gali bet kada virsti praktiniu kazusu – pavyzdžiui, nėščiai moteriai taikant sankciją, kurioje numatytos tik dvi alternatyvios bausmės: areštas ir terminuotas laisvės atėmimas (pavyzdžiui, BK 131 straipsnis, 132 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis, 139 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 3 dalis, 146 straipsnio 2 ir 3 dalys ir kt.). Tokiu būdu privilegijuojančios aplinkybės – nėštumas ir vaikų iki trejų metų auginimas
Nepritarti Pažymėtina, kad vietoj siūlomos panaikinti nuostatos projekte siūloma numatyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, kas leis nuteistiesiems, kuriems buvo skiriama arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis, išsaugoti darbo vietas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistiesiems bus teikiama pagalba, kad jie ateityje nepažeidinėtų įstatymų, ko nėra daroma šiuo metu. Taip pat abejotina, ar galima būtų skirtingą arešto ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymo reglamentavimą nėščioms moterims ir asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, vertinti kaip kolizinį. Atkreiptinas dėmesys, kad arešto bausmė skiriama už mažiau visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, kai terminuotas laisvės atėmimas – už ženkliai pavojingesnius nusikaltimus. Siekiant sumažinti galimo pastaboje paminėto praktinio kazuso atvejų, BK atitinkamai numatyta galimybė skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje (BK 54 str. 3 d.)
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-04 6,7 2,3 Atsižvelgiant į teikiamo projekto 5 straipsniu (pernumeravus – 6 straipsniu) teikiamą BK 49 straipsni 2 dalies pakeitimą, manytina, kad projekto 6 straipsniu keičiama BK 50 straipsnio 3 dalis taip pat galėtų būti pripažinta netekusia galios. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Atitinkamos nuostatos nurodymas Baudžiamajame kodekse ne tik neturi jokios „pridėtinės vertės“ taikymo prasme, bet ir gali būti traktuojamas kaip perteklinio pobūdžio teisėkūros aspektu. Pritarti Projekto 7 straipsnis patikslinamas pagal pastabą. 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-049 Teikiamo projekto 8 straipsniu (pernumeravus – 9 straipsniu) keičiamo 55 straipsnio pirmajame ir antrajame sakinyje nėra suvienodintas terminų – areštas ir laisvės atėmimas – vartojimas. Šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatoma:
„<...> teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias sankcijoje numatytas bausmes <...>“ ; o antrajame sakinyje – „Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę <...>“ . Konstatuotina, kad šios projekto nuostatos prieštarauja viena kitai: BK 55 straipsnio pirmajame sakinyje areštas prilyginamas laisvės atėmimui , o antrajame sakinyje šie terminai yra atskiriami. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 49 straipsnio 2 dalimi, a reštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas . Tai reiškia, kad pagal BK plačiąja prasme laisvės atėmimo sąvoka apima ir trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą . Atriboti areštą galima nuo kitos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo , bet ne nuo laisvės atėmimo apskritai. Pritarti BK 55 straipsnio pirmajame ir antrajame sakinyje vartojamos sąvokos patikslintos –suvienodintos – pagal pastabą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-049 Teikiamo projekto 8 straipsniu (pernumeravus – 9 straipsniu) keičiamo 55 straipsnio antrajame sakinyje vartojama formuluotė „arba neatidėdamas šių bausmių vykdymo“ keistina į sistemiškai tikslesnę formuluotę – „arba netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo“ . Nepritarti Formuluotės suderintos su BK 75 ir 92 str.
nuostatomis, pagal kurias bausmės vykdymas
(ne) atidedamas . 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-049 Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas BK yra išimtinio pobūdžio, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, jeigu teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo . Pabrėžtina, kad šis institutas negali būti paverstas bendrąja taisykle.
Priešingu atveju kyla grėsmė, kad baudžiamoji teisė negalės realizuoti pagrindinių savo funkcijų – apsauginės ir represinės , be to, iš esmės bus sumenkintas teisingumo principo įgyvendinimas. Akcentuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir esant kodekse išvardintų formalių sąlygų visumai, išskirtinai priklauso nuo teismo diskrecijos. Konstatuotina, kad teikiamo projekto 8 straipsniu (pernumeravus – 9 straipsniu) pakeitus BK 55 straipsnį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant tam tikroms sąlygoms, pavirstų bendrąja taisykle, kas prieštarautų ne tik šio instituto, bet ir visos baudžiamosios teisės esmei. Nepritarti Pagal projekto BK 55 str. pakeitimus siūloma numatyti, kad laisvės atėmimo bausmės būtų taikomos kaip ultima ratio priemonės, nes šiuo metu jos yra vienos dažniausiai taikomų bausmių Lietuvoje (o Lietuva dažniausiai taikančių laisvės atėmimo bausmę valstybių visoje ES). Be to, kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių (baudžiamojo poveikio priemonių, probacijos) įgyvendinimas lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis prisideda prie apsauginės ir represinės funkcijos, o taip pat teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi jas vykdant taip pat daromas poveikis nuteistajam. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 03-04 10, 11,16 Siūlytina nepritarti projekto 9 straipsniu (pernumeravus – 10 straipsniu) keičiamo BK
aktualioje redakcijoje). Atsižvelgiant į tai, nepritartina ir projekto 10 straipsniu (pernumeravus – 11 straipsniu) daromai BK 70 straipsnio 2 dalies pataisai.
Pritarti Atsisakoma projekto 10 str. (BK 67 str.) pildymo nauja 3 dalimi, taip pat iš projekto 11 str. (BK 70 str.) neišbraukiama 2 dalis, o joje vietoje žodžio vykdoma įrašomas žodis „skiriama“ ir redakcija išdėstoma taip:
2Nemokami darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka.“ Atsižvelgiant į šią TD pastabą, dėl normų suvienodinimo, atsisakoma projekto 15 straipsnio, kuriuo keičiamas BK 82 straipsnis, o pernumeruotame projekto 15 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 85 str., 2 dalis neišbraukiama, o ją patiksliname taip:
„
2Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju , jeigu nepilnametis sutinka.“ Atitinkamai iš pavadinimo išbraukiamas 82 straipsnis. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 03-04 10, 12 Siūlytina nepritarti projekto 9 straipsniu (pernumeravus – 10 straipsniu) keičiamo BK 67 straipsnio 5 dalies ( past.
Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad BK 67 straipsnio 5 dalies pataisa iš esmės prieštarauja tiek bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai, taip pat neatitinka bendrųjų baudžiamosios teisės principų. Pritarti Projekto 12 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 71 straipsnis ( Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) , patikslinti nepilnamečiams taikomi įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžiai (nustatyti mažesni įmokų dydžiai – nuo 3 iki 25 MGL, suderinti su baudos dydžiais – nuo 5 iki 50 MGL), taip pat jiems nustatoma ir taikoma sąlyga, kad nepilnametis dirbtų arba turėtų savo turto. Taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi įmokų dydžiai juridiniams asmenims ir kitos sąlygos. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 03-04 10, 12 Teikiamo projekto
(
, nustatant, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų būti skiriama ir juridiniam asmeniui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skiriant šią priemonę kartu su bausme, realiai ji galėtų būti suderinama tik su vienintele bausme juridiniam asmeniui – juridinio asmens veiklos apribojimu (BK 52 straipsnis). Kita vertus, pritarus teikiamai pataisai, svarstytina, ar analogiškai bausmei, nereikėtų papildomai diferencijuoti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio fiziniams ir juridiniams asmenims. Pritarti Projekto 12 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 71 straipsnis, jo 2 dalyje nustatomi įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžiai juridiniams asmenims: „2.
Juridiniam asmeniui teismas gali paskirti nuo 100 iki 2000 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.“ Projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 43 straipsnis, numatyta sąlyga juridiniams asmenims: „ Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su juridinio asmens veiklos apribojimo bausme.“ Projekto 10 straipsnio (keičiamas BK 67 str.) 5 dalyje nustatyta: „5. Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-0412 Nepritartina projekto 11 straipsnio (pernumeravus – 12 straipsniu) 2 dalimi teikiamam BK 71 straipsnio papildymo 2 dalimi: „2. Kai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama kartu su baudos bausme, šios įmokos dydis negali viršyti paskirtos baudos bausmės dydžio.“ Kaip minėta šios išvados 1 pastaboje, baudos bausmė nėra ir negali būti suderinama su įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą baudžiamojo poveikio priemone dėl šių dviejų baudžiamosios atsakomybės realizavimo instrumentų didelio panašumo. Be to, akcentuotina, kad cituojama taisyklė yra teisiškai ydinga, nes įgalina teismą už vieną nusikalstamą veiką paskirti vienodo dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiu būdu keltinas klausimas, ar įmokos fondas (sąskaita) gali būti tas esminis kriterijus, kurio pagrindu atribojama bauda nuo baudžiamojo poveikio priemonės. Pritarti Be to, pažymėtina, kad siūlomoje taisyklėje apribojamos galimybės teismui skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri būtų didesnė už skiriamą baudą, kad minėta įmoka nebūtų griežtesne sankcija, nei skiriama bausmė.
Be to, projekto 10 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 67 straipsnis, jo 3,, 4, ir 5 dalyse nustatyta, kad: „Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-0413 Kaip minėta šios išvados 2 pastaboje, siūlytina nepritarti teikiamo projekto 12 straipsniu (pernumeravus – 13 straipsniu) keičiamo BK 74 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio išbraukimui; taip pat projekto 15 straipsniu keičiamo BK 85 straipsnio 2 dalies pripažinimui netekusia galios. Niekas negali būti verčiamas dirbti net ir teismo paskirtų nemokamų darbų . Pritarti iš dalies Dėl pirmos pastabos dalies , t. y. keičiamo BK 74 str. argumentai išdėstyti prie TD 3 p. pastabos. Pagal TD pastabą taisomas BK 85 straipsnis, neatsisakant jo 2 dalies, o ją pataisant tokia redakcija: „2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi skiriami tik tuo atveju , jeigu nepilnametis sutinka.“ Tačiau kaip perteklinis iš projekto išbraukiamas keičiamas BK 82 straipsnis (buvęs projekto 14 str.), t. y. atsisakoma BK 82 straipsnio pildymo nauja 4 dalimi:
Papildyti 82 straipsnį 4 dalimi: „
skiriami tik tuo atveju, jeigu nepilnametis sutinka. “ Taip pat iš įstatymo projekto pavadinimo išbraukiamas 82 straipsnis. 19.
Teisės departamentas 2019-03-0413 Nėra aišku, kodėl teikiamo projekto 12 straipsniu (pernumeravus – 13 straipsniu) keičiamo BK 74 straipsnio 2 dalyje išbraukiamas antrasis sakinys: „Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“ Taip pat diskutuotina, ar šios dalies pirmasis sakinys BK sistemos kontekste apskritai nėra perteklinis. Nepritarti Sakinys išbraukiamas, kadangi pagal BK 243 str. nuteistajam bus skiriamos bausmės, kurios, be kita ko, griežtesnės už baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina ir tai, kad skirdamas naują bausmę, teismas kartu turi subendrinti bausmes. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-0414 Teikiamo projekto 13 straipsniu (pernumeravus – 14 straipsniu) keičiamas BK 75 straipsnis, įtvirtinant galimybę atidėti ne tik terminuoto laisvės atėmimo , bet ir arešto bausmės vykdymą. Šiame kontekste keltinas klausimas, kodėl plečiant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, papildomai pasirinkta tik viena bausmė – areštas , ir nepasirinktos kitos bausmių rūšys – pavyzdžiui, bauda . Pažymėtina, kad baudos bausmė, ypač po 2017 m. rugsėjo 28 d. pakeitimų, atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, pagal asmeniui keliamus suvaržymus, bausmės dydį bei griežtumą ne tik pranoksta arešt o bausmę, bet gali prilygti ir terminuotam laisvės atėmimui [5] . Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad baudos (ne arešto ) vykdymo atidėjimas efektyviau leistų pasiekti bausmės vykdymo atidėjimo instituto baudžiamojoje teisėje tikslus. Nepritarti Projektais sprendžiama didelio kalinių skaičiaus Lietuvos įkalinimo įstaigose problema. Tuo tarpu paskyrus baudos bausmę nuteistasis nėra izoliuojamas nuo visuomenės. Be to, arešto bausmės efektyvumas žemas, tad atidėjus šios bausmės vykdymą, galima būtų užtikrinti efektyvesnį baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų įgyvendinimą. 21.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-0414 Teikiamo projekto
dalyje nustatoma, kad „Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų <...>“. Dėl šios nuostatos teiktinos tokios pastabos: Diskutuotina, ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis gali būti ilgesnis už pačios bausmės terminą (
projekto 16 straipsniu keičiamo 92 straipsnio 1 dalies. Nėra aišku, ką BK sistemos kontekste reiškia BK 75 straipsnio 1 dalies formuluotė „<...> pirmą kartą nuteistam arešto bausme <...>“
BK kontekste „pirmo karto“ aplinkybė yra siejama ne su tam tikros bausmės paskyrimu, o su nusikalstamos veikos padarymu [6] . Trūksta aiškumo ir kaip atitinkama aplinkybė būtų traktuojama, skiriant bausmę nusikalstamų veikų sutapčių atveju (BK 63 straipsnis). Kita vertus, šiame kontekste nėra aišku, kodėl asmens teisinę padėtį turėtų sunkinti antrasis nuteisimas arešto bausme, palyginus su atvejais, kai, pavyzdžiui, asmuo už pirmą nusikalstamą veiką yra nuteisiamas terminuoto laisvės atėmimo bausme, o už antrą nusikalstamą veiką – arešto bausme. Nepritarti Pagal galiojančio BK 75 str. nuostatas, kai atidedamas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali ir būna didesnis, nei paskirtos bausmės terminas. Dėl formuluotės „<...> pirmą kartą nuteistam arešto bausme <...>“. pažymėtina, kad pagal BK 97 str. 6 d. asmenys, kuriems teistumas panaikintas arba išnykęs, laikomi neteistais. Tad tokie asmenys, kurie padarė naują nusikaltimą ir jiems paskirta arešto bausmė, turėtų būti laikomi kaip pirmą kartą nuteisti tokia bausme.
Kartu pažymėtina, kad minėtu institutu tik sudaromos teisinės prielaidos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arešto bausme nuteistiems asmenims, įvertinus visas aplinkybes. Taikyti šį institutą ar ne,
Teikiamo projekto
nauja 3 dalimi:
„Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip
šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.“ Apibendrinant, šia pataisa projekto rengėjai baudžiamajame įstatyme siekia įtvirtinti naują institutą – dalinį bausmės vykdymo atidėjimą . Dėl cituojamos kodekso naujovės teiktinos šios pastabos:
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis numatoma galimybė atidėti bausmės vykdymą ir nuteistiems už sunkius nusikaltimus asmenims. Atitinkama pataisa iš esmės prieštarauja naujausiai BK 75 straipsnio teisėkūros reformai ( žr.
28 d. įstatymą Nr. XIII-653, įsigaliojusį 2017 m. spalio 6 d. (TAR, 2017, Nr. 2017-15859)), kuria panaikinta galimybė atidėti bausmės vykdymą sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims [7] .
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pritarus projektu teikiamam pakeitimui, per pastaruosius penkerius metus BK 75 straipsnis (
nusikaltimų (ne)taikymo kontekste) būtų keistas net tris kartus – visus iš esmės priešingomis kryptimis (
[8] , 2017 m. – griežtėjimo, 2019 m. – vėl švelnėjimo). Minima tendencija neatitiktų teisinės valstybės principo sudėtinės dalies – teisėkūros nuoseklumo, prieštarautų esminiams teisėkūros principams, galimai išbalansuotų ir šio instituto taikymą. Taip pat kelia abejonių selektyvaus BK skyrių (
XX, XXI ir XXXV skyriai), kuriuose įtvirtintų sunkių nusikaltimų atveju nėra galimas bausmės vykdymo atidėjimas, pasirinkimas. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl į šį sąrašą nėra įtraukti sunkūs nusikaltimai, aprašyti BK XV („Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“) ir XVI („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) skyriuose ar, pavyzdžiui, sunkūs nusikaltimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad dalyje iš selektyviai pasirinktų BK skyrių nėra nei vieno sunkaus nusikaltimo sudėties arba tėra pavienės sunkių nusikaltimų sudėtys. Pavyzdžiui, BK XVII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus gyvybei“) nėra aprašyto nei vieno sunkaus nusikaltimo [9] ; o BK XVIII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus sveikatai“) yra aprašyta tik viena sunkaus nusikaltimo sudėtis (BK 135 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad neatsargių ir apysunkių nusikaltimų atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimo institutas prieštarautų BK sistemai ir bausmės skyrimo instituto esmei .
Jeigu teismas už neatsargų nusikaltimą [10] skiria daugiau kaip šešerius metus laisvės atėmimo arba už vieną ar kelis apysunkius [11] nusikaltimus skiria daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimo, akivaizdu, kad teismo parinkta bausmė yra ne tik didesnė nei sankcijos vidurkis, bet galimai siekia (ar beveik siekia) ir sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą. Vadovaujantis BK
atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.“ Remiantis BK 56 straipsnio pirmuoju sakiniu: „Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.“ Vadinasi, paprastai jeigu teismo skirta bausmė viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tai rodo, jog asmuo yra pavojingas visuomenei. Pavojingo recidyvo arba sunkinančių aplinkybių atveju taikyti privilegijuotą dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą būtų ne tik nepagrįsta, bet ir neracionalu. Jeigu teismas skiria griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, galima savaime konstatuoti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik dalį jos . BK 75 straipsnio
„<...> arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius <...> nusikaltimus
<...>“
pasigesta nesunkių nusikaltimų, kurie taip pat gali būti kvalifikuojami sutaptyje su apysunkiais nusikaltimais (žr. galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį) .
Kita vertus, teikiamame BK 75 straipsnio 3 dalies reglamentavime nėra išspręsta situacija dėl sunkaus nusikaltimo sutapties su kitais nusikaltimais. Pavyzdžiui, jeigu padaromas sunkus ir nesunkus nusikaltimas, bausmės už juos subendrinamos apėmimo būdu, ir paskiriama galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nepritarus išdėstytoms pastaboms, ir įteisinus BK dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą , reikėtų keisti BK 75 straipsnio pavadinimą. BK 75 straipsnio
nusikaltimus <...>“ žodis „tyčinius“ yra perteklinis. Atsižvelgtina į BK 11 straipsnio 2 ir 4 dalių reguliavimą. Ištaisius šią techninio pobūdžio klaidą BK 75 straipsnio 3 dalyje, analogiška korekcija turėtų būti padaryta ir BK 75 straipsnio 2 dalyje. Dauguma šioje dalyje išdėstytų pastabų teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo BK
Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigose) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra apie du kartus didesnis negu visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų skaičių visoje ES. ES valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau, nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų, Nyderlandų Karalystėje – 23 proc. nuteistųjų. Tuo tarpu Lietuvoje šios bausmės taikomos apie31 proc. nuteistųjų.
Tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra labai griežta, rodo ir tas faktas, kad Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę ( 51,5 proc. ) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažiau nuteistųjų, pavyzdžiui: Lenkijoje – 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje – 21,9 proc., Danijoje – 24,4 proc., Prancūzijoje – 25,9 proc., Anglijoje ir Velse – 30,2 proc., Vengrijoje – 33,7 proc., Estijoje – 37,2 proc. Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, r ealią terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvyksta atlikti apie 26 proc. mažiau nuteistųjų. Bet, net ir įvertinus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo praktiką, terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymas išlieka tarp 3 dažniausiai taikomų baudžiamosios atsakomybės formų (bauda skiriama apie 32,2 proc. nuteistųjų, laisvės apribojimas – 21,8 proc., terminuotas laisvės atėmimas – 18,2 proc. , areštas – 12,9 proc., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – 8,8 proc., viešieji darbai – 6,2 proc., laisvės atėmimas iki gyvos galvos – 0,02 proc.). Atsižvelgiant į paminėtus aspektus, konstatuotina, kad jie įpareigoja Lietuvos valstybę imtis papildomų priemonių, kurios ne tik mažintų kalinių skaičių, bet ir kaip galima daugiau trumpintų skiriamas laisvės atėmimo bausmes. Viena iš tokių priemonių (naujas institutas) – dalinio bausmės vykdymo atidėjimo įteisinimas. Projekto 14 (BK 75 str.) ir 17 (BK 92 str.) straipsniai papildyti nusikaltimais, už kuriuos nebūtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į tai, kad projekte įvardyti tie nusikaltimai, kuriais daroma didžiausia žala visuomenei. Taip pat pažymėtina, kad dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymas būtų teismo diskrecija. Tad, vertindamas ar tokį institutą būtų galima taikyti asmeniui, teismas turės įvertinti aplinkybių visumą ir savo sprendimą motyvuoti.
Atsižvelgiant į tai, teiginiai, kad recidyvistams ar kitiems pavojingiems asmenims bus pritaikytas minėtas institutas, nepagrįsti. Nors BK 11 straipsnyje apibrėžta kokie yra tyčiniai nusikaltimai, tačiau žodis „tyčinis“ iš BK 75 straipsnio 3 ir 2 dalių neišbraukiamas, kadangi BK Bendrosios dalies daugelyje straipsnių vartojamas šis žodžių junginys – nesunkus, apysunkis, sunkus tyčinis nusikaltimas, todėl žodį „tyčinis“ reikėtų braukti iš visų Bendrosios dalies straipsnių arba palikti juose visuose taip dabar vartojamą sąvoką, t. y. jos nekeisti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-0417 Teikiamo projekto 17 straipsniu keičiamas BK 243 straipsnis, dekriminalizuojant baudžiamąjį nusižengimą – vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę . Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo tokius šios pataisos argumentus:
„Pagal BK 243 str. nuteistiesiems, vengiantiems atlikti su
laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, sumokėti baudą), BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis (BK 46, 47 ir 48 str.), tad BK 243 str. numatyta atsakomybė tokiems asmenims yra perteklinė.“ Tačiau tokie projekto rengėjų argumentai nėra išsamūs ir motyvuoti. Priešingai, keltina prielaida, kad atitinkama pataisa bus sukurta teisės spraga. Pastebėtina, kad priėmus teikiamą pataisą, BK 242 ir 243 straipsniuose neliks numatytos baudžiamosios atsakomybės už viešųjų darbų , baudos bei laisvės apribojimo bausmių vengimą, nors baudžiamoji atsakomybė už švelnesnių nei bausmės – baudžiamojo poveikio priemonių vengimą bus palikta. Nepritarti Baudžiamajame įstatyme neturėtų būti numatytos dvigubos sankcijos už analogišką veiką.
Be to, LAT taip pat yra pasisakęs, kad asmeniui, vengiančiam įvykdyti bausmę, šią bausmę pakeitus areštu ir jį atlikus, negali būti keliamas dar ir baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal BK 243 straipsnį. Priešingu atveju būtų pažeistas non bis in idem principas. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 03-0418 Atkreiptinas dėmesys, kad dalis teikiamo projekto pakeitimų: pavyzdžiui, pataisos susijusios su daliniu bausmės vykdymo atidėjimu ar arešto bausmės vykdymo atidėjimu turi švelnesnio baudžiamojo įstatymo bruožų. Tai reiškia, kad, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtas įstatymas turės grįžtamąją galią, t. y. bus taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto įgyvendinimas pareikalaus ne tik papildomų valstybės finansų, bet galimai lems ir išaugusias procesines bylų nagrinėjimo ir (ar) atnaujinimo sąnaudas, taip pat išaugusį teismų krūvį. Pritarti iš dalies Projekto 18 straipsnyje aptarti įstatymo įgyvendinimo aspektai ir jų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Projektai derinti ir su Teisėjų taryba. Taip pat su rengėjais suderintos naujos įstatymo įsigaliojimo datos ir įgyvendinimo nuostatos:18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šio įstatymo 5, 7, 8, 14 ir 16 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių
įsigaliojimo paskirta arešto bausmė, taip pat arešto bausmė, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jeigu nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo. 3.
įsigaliojimo asmuo pažeidžia arešto bausmės, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-02-13, 2019-03-20 * Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau - profesinė sąjunga), susipažinusi su siūlomais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo , Bausmių vykdymo, Baudžiamojo proceso kodeksų ir Probacijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų projektais ir atsižvelgdama į tai, kad priėmus siūlomus pakeitimus, kurie yra aktualūs Lietuvos probacijos tarnybai (toliau - LPT) ir kurie yra susiję su LPT vykdoma veikla, liks daug neišspręstų problemų, kurių nesprendžiant susidarys labai sudėtinga situacija ir kils rizika, kad bus neužtikrintas visuomenės saugumas dėl nepakankamos teistų asmenų priežiūros, kontrolės ir resocializacijos procesų, 2018-12-10 raštu Nr. 4-287 „Dėl Teisės aktų projektų“ (kopija pridedama) pateikė Teisingumo ministerijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo pasiūlymus ir pastabas dėl nurodytų teisės aktų. Pastabos teikiamos Probacijos įstatymo pakeitimų projektui XIIIP-3175. Pastabų Baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir
įstatymo projektui XIIP-3172 nepateikta. Atsižvelgti Pastabos pateiktos BVK projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2019-04-09 * Pritariant teikiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3172 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3172), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3173 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3173), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3174 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3174), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3175 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3175), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36,
įstatymo projekto Nr. XIIIP-3176 (toliau – Projektas XIIIP-3176) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3177 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3177) siekiui švelninti baudžiamąją politiką išplečiant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuojant baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą, pagal kompetenciją teikiamos šios pastabos :
Aukščiausiasis Teismas
1Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomais BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimais siekiama numatyti
galimybę asmeniui, vengusiam savo noru sumokėti baudą, ir nesant galimybės jos išieškoti, baudą pakeisti laisvės apribojimu (o ne kaip šiuo metu nustatyta – areštu).
Viena vertus, tokie pakeitimai iš tiesų leistų sumažinti arešto bausmę atliekančių asmenų skaičių. Kita vertus, šie pakeitimai gali kelti klausimų dėl baudos kaip bausmės efektyvumo. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad nuo 2017 metų ypač pakėlus baudos dydžius, o nuo 2018 m. – ir bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, lieka neišspręsta vienų bausmių keitimo kitomis bausmėmis problema (BK 65 straipsnis). Taigi keičiant baudą į laisvės apribojimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus dvejų metų laisvės apribojimo terminas ne visuomet apims už nusikalstamos veikos padarymą paskirtą baudą ( baudą pakeitus laisvės apribojimu, baudos dalis, viršijanti maksimalų dvejų metų laisvės apribojimo terminą, išnyks ). Be to, apibendrinus paskutinių kelerių metų bausmių ir jų skyrimo nuostatų pokyčius, galima pastebėti baudžiamosios politikos nenuoseklumą – padidinus baudos dydžius neišvengiamai tenka spręsti tokios bausmės įgyvendinamumo, atitinkamai ir arešto bausmę atliekančių asmenų didėjimo problemas. Nepritarti Keičiant baudą į laisvės apribojimo bausmę, ji 4 kartus daugiau gali apimti paskirtos baudos bausmės, nei arešto bausmė (arešto bausmė maksimaliai gali apimti 180 MGL dydžio baudą, o laisvės apribojimo bausmė – 730 MGL dydžio baudą). Be to, arešto bausme siekiama paveikti asmenį taikant jam tik trumpalaikę izoliavimo nuo visuomenės „terapiją“. Jos vykdymo metu nuteisto asmens įtraukimas į resocializacijos procesą iš esmės neįmanomas, o nuteistojo izoliavimas duoda tik trumpalaikę ir nedidelę naudą – laikiną asmens galimybių padaryti naują nusikalstamą veiką apribojimą.
Kad trumpalaikis izoliavimas duoda tik nedidelę naudą, nustatyta dar 2010 m. atliktos arešto bausmės taikymo stebėsenos metu, atkreipiant dėmesį, kad apie 70 proc. nuteistųjų arešto bausme yra teisti jau ne pirmą kartą [12] . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad arešto bausmės atlikti atvyksta dažniausiai asmenys, nuteisti už smurtines nusikalstamas veikas, – apie 26,4 proc. Statistikos departamento 2017 m. duomenimis, nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje dažniausiai įtariami (kaltinami) asmenys, kurie neturėjo darbo ir nesimokė (50,8 proc.), nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų (60,2 proc.). [13] Su tokiomis problemomis, kaip polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas susiduria ir kiti arešto bausme nuteisiami asmenys. Taigi arešto bausmę atlikti atvyksta asmenys linkę vartoti psichiką veikiančias medžiagas, neturi išsilavinimo, darbo, pajamų, susiduriantys su psichologinėmis problemomis, nemokantys valdyti emocijų arba netinkamai jas valdantys, nemokantys spręsti konfliktų, ir pan. Siekiant paveikti tokius asmenis, kad jie pakeistų savo elgesį, visos priemonės iš esmės turėtų būti nukreiptos į smurtą lėmusių kriminogeninių veiksnių (išsilavinimo stoka, darbinių įgūdžių neturėjimas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, pykčio nevaldymas, mąstysenos problemos, bendravimas su netinkamais asmenimis ir t. t.) eliminavimą, ko negali suteikti arešto bausmės vykdymas dėl pernelyg trumpo šios bausmės vykdymo laiko.
Vietoj arešto bausmės pradėjus dažniau taikyti laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis jau bus prižiūrimas net iki 2 m., jo elgesio korekcijai bus galima taikyti įvairias elgesio pataisos programas, kas atitinkamai turės daugiau naudos, nei formalus asmens izoliavimas nuo visuomenės įkalinimo įstaigoje iki 90 parų. 3. Lietuvos
įpareigojimą pirmą kartą teisiamam asmeniui atidėti arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei sankcijoje nenumatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, prieštarauja BK 75 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir esant BK 75 straipsnyje nurodytų sąlygų visumai, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, taip pat vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika, nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.
Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas neturėtų būti taikomas formaliai, jo taikymui nepakankama nustatyti tik to, kad asmuo yra teisiamas pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad arešto bausmė nelaikoma laisvės atėmimu, nors BK ji ir apibūdinama kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo terminas yra vartojamas ir kituose BK straipsniuose, gali būti klaidingai suprastas Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomas BK 55 straipsnio pakeitimas:
„teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu (įskaitant areštą) nesusijusias
<...> bausmes“. Pritarti iš dalies BK 55 straipsnio 1 sakinio formuluotė patobulinta: „Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“ Dėl siūlymo BK 55 straipsnyje neminėti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, pažymėtina, kad minėtas straipsnis tik iš dalies yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. įpareigoja teismą vertinti ar baudžiamosios atsakomybės tikslų negalima būtų pasiekti kitoms priemonėmis, nei taikant laisvės atėmimo bausmes.
Pastebėtina ir tai, kad pagal projekte siūlomus BK 55 straipsnio pakeitimus siūloma numatyti, kad laisvės atėmimo bausmės būtų taikomos kaip ultima ratio priemonės, nes šiuo metu jos yra vienos dažniausiai taikomų bausmių Lietuvoje (taip pat Lietuva daugiausiai iš visų ES valstybių skiria laisvės atėmimo bausmę). Be to, kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių (baudžiamojo poveikio priemonių, probacijos) įgyvendinimas lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis prisideda prie apsauginės ir represinės funkcijos, o taip pat teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi jas vykdant taip pat daromas poveikis nuteistajam. 4. Lietuvos
įvertinti, ar Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomuose BK 75 straipsnio 3 dalies ir BVK 157 straipsnio 3 dalies pakeitimuose yra nustatyti visi aktualūs BK skyriai ir juose nurodyti nusikaltimai (pavyzdžiui, BK XV, XVI skyriai). Be to, nėra aišku, kodėl Projektu Nr. XIIIP-3173 siūlomoje BVK 157 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas BK XVII skyrius (Nusikaltimai žmogaus gyvybei), kuris yra nustatytas Projektu Nr. XIIIP-3172 siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalyje. Pritarti iš dalies BK 75 straipsnio 3 dalies formuluotė patobulinta: „3.
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus š io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose , teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. “ BVK projektas suderintas su BK, siūlomuose BVK 157 straipsnio 3 dalies pakeitimuose nenurodyti BK XVI skyriuje numatyti nusikaltimai, kadangi pagal BVK 158 straipsnį tokius nusikaltimus padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, Be to, pažymėtina, kad BVK projekto siūlomuose BVK 157 straipsnio pakeitimuose (3 dalyje) ir 158 straipsnio pakeitimuose numatyti saugikliai, kad iš pataisos įstaigų nebūtų paleidžiami visuomenei grėsmę keliantys nuteistieji. 5. Lietuvos
laisvės atėmimu nesusijusią bausmę tai argumentuojant tuo, kad BK numato galimybę šias bausmes pakeisti griežtesnėmis. Pažymėtina, kad vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones taip pat ne visais atvejais yra baudžiamas pagal BK 243 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį netaikoma tais atvejais, kai atskiriems baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba atsisakyti BK 243 straipsnio pakeitimų, paliekant teismo nuožiūrai spręsti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal minėtą BK straipsnį klausimą, arba dekriminalizuoti ir vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Nepritarti Baudžiamajame įstatyme neturėtų būti numatytos dvigubos sankcijos už analogiška veiką. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmeniui, vengiančiam įvykdyti bausmę, šią bausmę pakeitus areštu ir jį atlikus, negali būti keliamas dar ir baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal BK 243 straipsnį (pavyzdžiui, minėtos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) . Priešingu atveju būtų pažeistas non bis in idem principas. Taip pat pažymėtina, kad dekriminalizavus vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones, kiltų grėsmė dėl baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo, t. y. asmenys pradėtų vengti jas vykdyti, o jokia atsakomybė už tai nebūtų taikoma. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Projektų Nr. 3174–3177 pastabų ir pasiūlymų neturime. Pažymėtina, kad šios pastabos
apeliacinis teismas 2019-04-04 * Atsakydami j Jūsų 2019-03-26 raštą Nr. S-2019-1706, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr.
-3177 ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso , Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Pataisos pareigūnų veikos įstatymo pakeitimų įstatymų projektai), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame,
pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
departamentas 2019-04-09 * Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3172 , Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3173, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3174, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3175, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3176, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 4 ir
projektą Nr. XIIIP-3177, informuoja, kad pasiūlymų, pastabų dėl minėtų projektų neturi. Atsižvelgti
administracija 2019-04-10 * Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), išnagrinėjusi pastaboms ir pasiūlymams pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIIP -3172-3177, t. y.
t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BK projektas) , Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BVK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - BPK projektas), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. X I-1860 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Probacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 2, 6, 7, 8, 12, 17, 20, 22, 27, 30, 36, 40 straipsnių pakeitimo ir 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. X III-1387 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas), (toliau - projektai) pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Pažymėtina, kad teikiama nuomonė , atsižvelgiant į jos reikšmę teismams, buvo suderinta su Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų vertinimo komitetu. Įvertinus teikiamų projektų nuostatas, matyti, kad šiais projektais siekiam a įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) nevienkartinės rekomendacijas Lietuvai, taip pat kad projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę – patobulintų (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo ir mediacijos institutų) ir naujų laisvės atėmimo alternatyvų (elektroninių priemonių, naujų socialinių ryšių palaikymo galimybių ir kt.) platesnis panaudojimas, siekiant sumažinti realaus laisvės atėmimo bausmės taikymą.
Administracija iš esmės pritaria projektų siekiui švelninti baudžiamąją politiką ir mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat projektų tikslams išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) platesnio taikymo prielaidas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą . Taip pat pritartina šių projektų uždaviniams sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones; įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų priiminėjami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo); tarpusavyje suderinti keičiamų įstatymų nuostatas. Atsižvelgti 10.
administracija 2019-04-1014 Svarstytina, ar juridinės technikos požiūriu yra korektiškas siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet BK projekto 13 straipsniu (pernumeravus 14 straipsniu) keičiamo BK 75 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje numatoma: „Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam < ...> šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje intensyvi priežiūra numatyta arešto bausmės vykdymo atidėjimo kontekste, kai tuo tarpu 2, 3 ir 5 dalyse reglamentuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nepritarti Projekte siūlomas teisinis reglamentavimas atitinka reikalavimus juridinei technikai, taip pat jo nuostatos taikomos tiek arešto bausmės, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. 11. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 14, 16 Be to, diskutuotina, ar iš tiesų BK projekto 13 ir 16 straipsniais keičiamų BK 75 ir 92 straipsnių trečiosiose dalyse numatyti BK skyrių sąrašai turi nesutapti su BVK projekto 63 straipsniu keičiamo BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytu BK skyrių sąrašu (t. y. kodėl BVK 157 straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVII skyriuje
„Nusikaltimai žmogaus gyvybei“, o BK 75 straipsnio 3 dalyje ir 92
straipsnio 3 dalyje tokia nuoroda yra). Pritarti BK 75 str. 3 dalyje ir 92 str. 3 dalyje nusikaltimų sąrašai pakoreguoti, papildyti nusikalstamomis veikomis, BK XVII skyrius išbrauktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje reglamentuojami skirtingi institutai (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), todėl šių kodeksų taikymo sąlygos nebūtinai turi sutapti. 12. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 * Teisėjų tarybos pozicija dėl projektų derinimo etape (Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 3 6 P -13 8 -(7 .1.10) „Dėl teisės projektų Nr.
18-12583-18-12588 derinimo“, pridedama) taip pat buvo pastebėta, kad dėl BVK projektu siūlomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ir kitų klausimų sprendimo perdavimo kitoms institucijoms, nei teismai, gali būti reikalinga ir platesnė diskusija. Nepritarti Lygtinio paleidimo taikymas per 10 m. sumažėjo kelis kartus. Pagrindinės tokio mažėjimo priežastis:
Lygtinio paleidimo taikyme dalyvauja 2 subjektai: Lygtinio paleidimo komisija ir teismas. Komisija nagrinėja nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vertina jų elgesį bausmės atlikimo metu, jiems taikytas socialinės reabilitacijos ir priima sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo tikslingumo. Tik teismui patvirtinus Komisijos sprendimą, nuteistasis paleidžiamas lygtinai. Tačiau teismai komisijų atliekamą darbą vertina atsargiai ir nepatikliai, iš naujo vertina visas aplinkybes, kurias vertino minėtos komisijos ir patvirtina tik apie 48 proc. komisijų sprendimų. Nesiėmus priemonių keisti situacijos, kalinių skaičius įkalinimo įstaigose nemažės. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pagal įkalintųjų asmenų skaičių ES pirmauja. 13. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 *, 14 Be to, siūlytina sistemiškai peržiūrėti BPK projektą (pavyzdžiui, jo
tai, kad BK projektu yra siūloma numatyti galimybę atidėti ne vien laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmės vykdymą, taip pat ir tai, kad BK projektu šalia laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra siūloma numatyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies. Pritarti iš dalies BPK pakeitimai suderinti su BK siūlomais pakeitimais. 14. Nacionalinė teismų administracija 2019-04-10 * Probacijos įstatymo projektui, Suėmimo vykdymo įstatymo projektui ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pastabų Administracija neturi.
Administracija taip pat pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl BK projekto
institutas 2019-04-10 * Išnagrinėję Jūsų rašte nurodytus Įstatymų projektus, teikiame savo nuomonę ir pasiūlymus. Palaikome projekto rengėjų keliamą tikslą mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje ir daugelį projektu teikiamų nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kita vertus, turime abejonių, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo ir užsibrėžtų tikslų, kaip to tikisi projekto autoriai. Atsižvelgti
institutas 2019-04-10 14, 16 Dėl intensyvios priežiūros plėtros Viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą (toliau vadinama – IP) nuteistiesiems laisvės apribojimu ir (privalomai) asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama. Norėtume atkreipti dėmesį, kad IP taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan.
Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. [14] Paprastai valstybių praktikoje IP yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje EM taikomas tik tada, kai yra identifikuojama jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą). Moksliniai tyrimai rodo, kad IP veiksmingumas, atsižvelgiant į dideles šiai priemonei įgyvendinti reikalingas investicijas, nėra didelis. [15] Abejonės šios priemonės veiksmingumu yra pateikiamos ir Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentuose. Pavyzdžiui, šios tarptautinės organizacijos parengtame Įkalinimo įstaigų perpildymo mažinimo strategijų vadove pažymima, kad tarptautinei bendruomenei kelia susirūpinimą, kad elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas sukelia papildomos priežiūros ir ribojimų, kurie ne visada yra pagrįsti bei pažeidžia asmens privatumą ir orumą. Todėl elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį būtina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse. [16] Mūsų nuomone, parengtų projektų atžvilgiu tokio atidaus apsvarstymo yra stokojama.
Ypač kelia abejonių, ar galimybė taikyti intensyvią priežiūrą asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme, taip pat asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, neišplės IP taikymą tų asmenų atžvilgiu, kuriems elektroninio stebėjimo taikymas, atsižvelgiant į bausmės proporcingumo ir individualizavimo principus nėra tikslingas, tai yra, ar vietoje įkalinimo mažinimo tikslo, nebus pasiektas atvirkštinis – tinklo išplėtimo efektas, kai naujos priemonės daugiau taikomos ne potencialiems kaliniams, o tiems asmenimis, kuriems atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, laisvės atėmimo bausmės ir taip nėra taikomos. Tiek šiuo metu galiojantys įstatymai, tiek parengti projektai, saugiklių, kurie užkirstų kelią intensyvios priežiūros taikymui asmenims, kurie padidinta elgesio kontrolė netikslinga, nenumato. Pavyzdžiui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų praktikoje IP taikoma ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai negali būti paveikti elektroninio stebėjimo (pvz., asmenys teisti už vadinamuosius „baltųjų apykaklių nusikaltimus“ (finansinis sukčiavimas, pinigų padirbinėjimas, nusikaltimai elektroninėje erdvėje ir pan.)). Individualizavimo požiūriu IP taikyti tokiems asmenims yra visiškai netikslinga. Todėl koncepciškai keltinas klausimas, ar maksimaliai intensyvi kontrolė tikrai sumažintų kalinčiųjų skaičių, o gal priešingai – plačiai taikant IP ir jautriai fiksuojant jos sąlygų pažeidimus, gal kaip tik daugiau asmenų patirtų įkalinimą? Neatmestina, kad nemažai atvejų sugriežtintas laisvės apribojimas būtų taikomas ne vietoj laisvės atėmimo, o vietoj kitų bausmių – viešųjų darbų, baudos ar tiems patiems asmenims, kam šiuo metu taikomas laisvės apribojimas be IP (taip vadinamas tinklo plėtimo efektas).
Tokių atvejų, manytina, būtų kur kas daugiau, nei atvejų, kada teismas taikytų laisvės apribojimą vietoj laisvės atėmimo. Individualizavimo požiūriu svarbu atsižvelgti ir į asmens gebėjimą vykdyti IP ir laikytis visų nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, ekspertai pažymi, kad IP taikymas reikalauja pozityvaus „kliento“ požiūrio ir gebėjimo griežtai organizuoti savo dienotvarkę (ir jos laikytis). Nemažai asmenų tokių socialinių gebėjimų nėra išvystę. Projekte „DETOUR“ mūsų kalbintas vienas iš Lietuvos prokurorų taip komentavo intensyvią priežiūrą (kaip kardomąją priemonę): „ Kad ši priemonė veiktų, jos adresatas turi parodyti tam tikrą rūpestingumą, turi būti tam tikro mentaliteto. Mano „klientai“ dažnai tuo nepasižymi. Kai kurie atvejai būtų tiesiog neprognozuojami. Gal ir nebėgtų, bet įranga gal būtų sugadinta, laiku nepakrauta, jie elgtųsi neatsakingai, kiltų daugybė problemų “ [17] . Panašią mintį išsakė ir kito tarptautinio tyrimo ekspertai: „ IP turėtų būti vengiama taikyti asmenims, kurie turi priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų, intelektinės raidos sutrikimų “ [18] . Privalomas IP taikymas taikant BK 75 ir 92 straipsnių pirmas dalis kelia abejonių. IP taikymo ekspertai apskritai rekomenduoja IP taikyti tik asmeniui (ir jo šeimai) sutinkant. [19] Kitaip kyla rizika, kad šios priemonės taikymas taptų gan beprasmiškas – asmuo elgtųsi nerūpestingai ir siekis asmeniui netaikyti griežtesnių priemonių liktų neįgyvendintas, taip pat kiltų ir materialinių rūpesčių – asmuo neprižiūrėtų sistemos, gal net ją apgadintų. Svarbu atkreipti į dėmesį ir į dar vieną svarbų, ekonomiškumo principą.
Minėtame Jungtinių Tautų Organizacijos vadove akcentuojama, kad elektroninis stebėjimas reikalauja didelių valstybės investicijų į pažangias ir kokybiškas technologijas bei jų palaikymo infrastruktūrą, todėl nerekomenduotina elektroninio stebėjimo priemonių taikyti mažesnių pajamų valstybėms. [20] Įsigaliojus projektuose pateiktoms teisės normoms, atsiras platesnės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, todėl atitinkamai bus reikalingos papildomos investicijos į technologijas ir infrastruktūrą. Referuojant į aukščiau paminėtą atidaus apsvarstymo poreikį, bei atsižvelgiant į tai, kad, remiantis moksliniais tyrimais, IP veiksmingumas nėra didelis, keltinas klausimas, ar tikrai valstybei yra tikslinga investuoti į šios priemonės plėtrą. Atsižvelgiant į šiuos aukščiau pateiktus argumentus, manome, kad siūlymai, susiję su IP plėtra kelia didelių abejonių veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo požiūriu. Aukščiau išdėstytų pastebėjimų kontekste, toliau pateikiame konkrečius pasiūlymus dėl, mūsų nuomone, svarbiausių pateiktuose derinimui projektuose numatomo teisinio reguliavimo aspektų. Nepritarti Nuteistojo įkalinimas per se yra kur kas labiau ribojantis asmenų teises, nei intensyvi priežiūra. Ši priemonė pagal projektus siūloma plėtoti kaip alternatyvą asmens įkalinimui, nuteistųjų priežiūrai visuomenėje optimizavimui, nuteistųjų naujų nusikaltimų prevencijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši priemonė taikoma vis didesniame skaičiuje Europos valstybių: Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje [21] . Valstybės, pradėjusios taikyti elektroninį monitoringą, jo taikymo mastus tik plečia, o tai laikytina vienu iš rodiklių, rodančių, kad ši priemonė pasiteisina.
Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo
[22] . Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjus taikyti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos nuteistiesiems tokias priemones, taip pat yra stebimi teigiami rezultatai – sumažėjo nuteistųjų vengiančių laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir nuteisiamų už naujas nusikalstamas veikas (2011 m. tokių nuteistųjų buvo apie 16 proc., o 2017 m. – 10,7 proc.). Atsižvelgiant į tokius aukštus teigiamus elektroninio monitoringo taikymo rezultatus, galima būtų tikėtis, kad plėtojant tokios priemonės vykdymą Lietuvoje ir kitų baudžiamosios atsakomybės formų (laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo) vykdymo efektyvumas didės. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas - 2. 17. Lietuvos teisės institutas 2019-04-105 Dėl laisvės apribojimo bausmės Projekte patekto BK 48 str. 3 d. formuluotė aiškiai indikuoja, kad Laisvės apribojimo bausmės metu vykdoma nuteistojo IP. Tik straipsnio 4 dalyje teismui palikta galimybė vietoje intensyvios priežiūros taikyti galimybę kitas straipsnyje nustatytas priemones. Teisės taikytojo požiūriu tokia straipsnio konstrukcija gali būti interpretuojama, kad intensyvios priežiūros netaikymas yra daugiau išimtis nei bendra taisyklė. Tai leidžia daryti prielaidą apie pernelyg plataus intensyvios priežiūros taikymo praktikoje riziką. Siūlome įstatyme apsibrėžti IP taikymo kriterijus, kurie teismams ir prokurorams padėtų susiorientuoti, kokiais atvejais, kokiems asmenims yra prasminga taikyti IP. Tokiu būdu būtų mažinama inertiško, betikslio IP taikymo, minėto tinklo plėtimo efekto rizika.
Manytina, kad tinkama įpareigojimų ir draudimų kombinacija daugeliu atvejų ir be IP galėtų padėti pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus, o IP turėtų būti greičiau išimtiniai atvejai. Taip pat nėra aiškūs, šiuo metu galiojančio BK laisvės apribojimo turinį sudarančio įpareigojimo būti namuose tam tikru laiku atsisakymo motyvai. Tai gali būti tikslinga priemonė tais atvejais, kai nebūtų pagrindo taikyti intensyvios priežiūros, tačiau, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, asmens rizikos veiksnius ir pan., gali būti reikalinga mažesnio intensyvumo asmens judėjimo stebėsena (pvz., tai gali būti atvejai, kai asmens rizika nėra didelė, jis nekelia pavojaus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, bet jo asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžia manyti, jog šis įpareigojimas gali turėti prevencinį poveikį pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ir pan.). Siekiant laisvės apribojimo turinį sudarančių priemonių diferencijavimo ir individualizavimo, siūlome šį įpareigojimą įtraukti į laisvės apribojimo bausmės turinį. Nepritarti Argumentai pateikti prie 1 (lentelės 16 p.) Teisės instituto pastabos. Įpareigojimo – būti namuose tam tikru laiku, projekte nenumatoma, kadangi siūloma taikyti jam alternatyvą – intensyvią priežiūrą, kuri, be kita ko apima nuteistojo pareigą būti tam tikru laiku tam tikroje vietoje (taip pat ir namuose). Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas - 2. 18.
institutas 2019-04-1014 Dėl bausmės vykdymo atidėjimo Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl intensyvios priežiūros taikymo proporcingumo ir individualizavimo, manytina, kad IP neturėtų būti privaloma priemonė, taikant tiek arešto bausmės, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, - teismui turėtų būti palikta diskrecija dėl šios priemonės taikymo atsižvelgiant į tokius, kriterijus kaip nusikalstamos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė (arba asmens gebėjimas vykdyti paskirtą priemonę) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, duomenys apie grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Nepritarti Argumentai pateikti prie 1 Teisės instituto pastabos. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas -
institutas 2019-04-1016 Dėl intensyvios priežiūros nepilnamečiams asmenims Siūlome koreguoti projekto nuostatas, susijusias su intensyvios priežiūros nepilnamečių asmenų taikymu. Tarptautiniai dokumentai įtvirtina minimalios intervencijos nepilnamečių pažeidėjų principą, kuris reiškia, kad valstybėse turi būti taikoma, kuo mažiau į asmens laisvės suvaržymą nukreiptų baudžiamųjų priemonių, prioritetą teikiant pagalbai ir resocializacijai. Pavyzdžiui, Jungtinių tautų standartinės minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklės (Pekino taisyklės) nustato, kad griežtas baudžiamasis reagavimas nepilnamečių teisės pažeidėjų atžvilgiu nėra tinkamas.
Kai suaugusiųjų bylose teisingas atpildas ir baudžiamosios sankcijos gali būti laikomos tikslingomis, nepilnamečių bylose prioritetas visada turėtų būti - interesas užtikrinti jaunuolio gerovę ir ateitį. [23] Manome, kad IP turėtų būti reta išimtis nepilnamečių atžvilgiu ir taikoma tik išskirtiniais atvejais (pvz., kai atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nepilnamečio asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra galimybės parinkti švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės arba yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai). Svarbu paminėti, kad atitinkamos nuostatos, susijusios su atsižvelgimu į nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką ir jos veiksnius, turėtų paskatinti teismus kur kas dažniai kreiptis į Probacijos tarnybą dėl socialinio tyrimo išvadų taikymo ir tokiu būdu užtikrintų šios priemonės platesnį taikymą. Nepritarti Argumentai pateikti prie 1 Teisės instituto pastabos (lentelės 16 p.). Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas -
3 Dėl vengiamų atlikti bausmių keitimo ne į laisvės apribojimo bausmę Teikiamo projekto 2 straipsnio (pernumeravus 3 straipsnio) 3 dalimi keičiamas BK 46 straipsnio 7 dalis, nustatant, kad jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laivės apribojimu. Priėmus šias pataisas, teismas asmens vengiamų atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu. Šį pakeitimą vertiname teigiamai. Pirma, areštas savo turiniu yra ne kas kita, o trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į bausmių hierarchiją, nėra nei teisinga nei proporcinga, kad švelniausia viešųjų darbų bausmė yra keičiama į vieną griežčiausių, areštą. Laisvės apribojimas yra įstatymo leidėjo vertinama kaip griežčiausia iš bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu. Todėl šiuo atveju viešieji darbai bus pakeičiami griežtesne bausme, ir tai vėlgi atitiks tiek teisingumo, tiek proporcingumo principus. Taip pat šis pakeitimas svarbus ir aktualus atsižvelgiant į didelį kalinčių asmenų skaičių Lietuvoje, - jis gali prisidėti prie arešto, kaip trumpalaikio laisvės atėmimo taikymo mažinimo. Pritarti
institutas 2019-04-101 Taip pat pateikiame keletą smulkių techninių pastebėjimų: Galbūt būtų racionaliau 42 straipsnyje paminėti, kokios baudžiamojo poveikio priemonės negali būti skiriamos su bausme, vietoj to, kad būtų vardinamos priemonės, kurios gali būti taikomos su bausme, kurios jau sudaro praktiškai išsamų šių priemonių sąrašą. Kartu pabrėžiame, kad pritariame nuostatai, jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų būti skiriama kartu su bausmėmis. Kiek abejotina, kiek su projekto tikslu ir uždaviniais dera siūlymas atsisakyti arešto bausmės atlikimo savaitgaliais. Ištisinis arešto atlikimas kur kas labiau neigiamai veikia nuteistojo socialinius ryšius (visų pirma – darbą, kurio gali būti netenkama), kas neprisidėtų prie nuteistojo sėkmingos socializacijos. Nepritarti Praktikoje pastebima, kad išvardytos priemonės dažniau taikomos nuteistiesiems, nei neišvardytos. Kartu pažymėtina, kad vietoj arešto bausmės atlikimo savaitgaliais, projekte siūloma numatyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, kas leis nuteistiesiems, kuriems buvo skiriama arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis, išsaugoti darbo vietas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistiesiems bus teikiama pagalba, kad jie ateityje nepažeidinėtų įstatymų, kas šiuo metu nėra daroma. 22.
institutas 2019-04-105 Pateikiame šiuos pasiūlymus dėl aukščiau aptartų straipsnių formuluočių: „48 straipsnis. Laisvės apribojimas
specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 3. Asmenį, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, teismas gali įpareigoti:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
5) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. 6) tam tikru laiku būti namuose. 5. Teismas gali nuteistajam uždrausti:
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus . ;
4) vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 4. Laisvės apribojimo bausmės metu teismo sprendimu gali būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, skirdamas intensyvią priežiūrą atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, asmens nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius arba duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nepilnamečiui asmeniui intensyvi priežiūra gali būti paskirta tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. 6. Teismas nuteistajam kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. 7. Laisvės apribojimo vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir
(ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. 8.
bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.“ Nepritarti Argumentai pateikti prie 1 teisės instituto pastabos. Be to, abejotina, ar teismas skirs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jei nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas -
institutas 2019-04-1014 „
bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nustatytas šio straipsnio 4 ir 5 dalyje. 2. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas šiems asmenims gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3.
šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė, kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė, kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. 5. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone , turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. 6.
baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. 7. Jeigu terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal šio straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 8. Teismas asmeniui, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, gali paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, skirdamas intensyvią priežiūrą atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, asmens nusikalstamo elgesio veiksnius, arba duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. 9. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“ Nepritarti Argumentai pateikti prie 1 teisės instituto pastabos. Be to, teismas greičiausiai bausmės vykdymo atidėjimo netaikys, jei bus nustatyta, kad nuteistasis kelia grėsmę nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas -
institutas 2019-04-1016 „
nepilnamečiui
1Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme,
teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių.
Atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. 2. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas šiems asmenims gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Nepilnamečiui, nuteistam daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato teismo nuosprendžiui įsiteisėjus atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė, kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė, kaip vieneri metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. 4. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 5.
metu nepilnamečio, kuriam bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas pagal šio straipsnio 3 dalį, nusikalstamo elgesio rizika padidėja ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir toliau vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 6. Teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą nepilnamečiui asmeniui, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, tačiau tik tais atvejais, kai nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika ir yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. 7. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.“ Nepritarti Argumentai pateikti prie 1 teisės instituto pastabos. Be to, teismas greičiausiai bausmės vykdymo atidėjimo netaikys, jei bus nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika aukšta, jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas -
prokuratūra
1 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra , susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais
, Nr. XIIIP-3173, Nr. XIIIP-3174, Nr. XIIIP-3175,Nr.XIIIP-3176 ir Nr. XIIIP-3177, teikia šias pastabas. 1. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 82, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3172 . 1.1. Dėl BK 42 straipsnio pakeitimo. Siūlymui pakeisti BK 42 straipsnio 6 dalį, įtraukiant į baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pritartina iš dalies.
Atkreiptinas dėmesys, kad p agal siūlomą šios dalies redakciją ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama su bet kuria bausme, tarp jų ir bauda. Tačiau abejotina, ar įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti suderinama su bauda, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobūdį yra labai panaši į baudos bausmę, kuri yra piniginė bausmė (BK 47 straipsnis). Abejonių kyla ir dėl to, ar bus pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kai tiek įmoka, tiek bauda savo esme ir vykdymo tvarka yra panašios. Siūlytina numatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – negalėtų būti skiriama kartu su baudos bausme. Atsižvelgti Pritarti Patobulintas projekto 1 straipsnis, nustatant, kad: „ Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. “ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) ir teismas, skirdamas poveikio priemonę kartu su bausme turi įvertinti ir pagrįsti jų suderinamumą ir galimybes veikti taisomai nuteistąjį (BK 67 str. 7 d.). 26. Generalinė prokuratūra
8
straipsnio 8 dalies pakeitimo. S iūlymas numatyti, kad asmeniui, kuris vengia atlikti viešuosius darbus, teismas juos galėtų pakeisti laisvės apribojimo bausme (vietoj šiuo metu numatyto arešto), kelia abejonių dėl to, ar galės būti pasiekti bausmės tikslai. Laisvės apribojimo bausmė priskiriama švelnesnei bausmių rūšiai, todėl manytina, kad turi mažesnį atgrasymo poveikį negu arešto bausmė. Siūlytina suderinti siūlomą pakeitimą su BK 65 straipsnio nuostatomis ir svarstyti galimybę numatyti labiau atgrasantį santykį.
Nepritarti Laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė už viešųjų darbų bausmę. Kartu teikiamame BK projekte siūlomi ir BK 48 str. pakeitimai, kuriais keičiamos laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos, t. y. numatomas nuteistųjų teises ir laisves suvaržančios priemonės (pvz., intensyvi priežiūra) ir poveikio asmens elgesiui instrumentai (pvz., pareigos dalyvauti elgesio pataisos programose), kurios turės didesnio poveikio asmens elgesio pokyčiams įtaką, nei šiuo metu turi arešto bausmė. Be to, kaip praktika parodė taikant amnestiją, nuteistieji arešto bausme labiau linkę toliau atlikti trumpą arešto bausmę, nei būti ilgesnį laiką prižiūrimi laisvėje. 27. Generalinė prokuratūra
3
straipsnio 3 dalies pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo terminai nesutampa su Probacijos įstatyme numatytais intensyviosios priežiūros terminais. Nepritarti Skirtingų baudžiamosios atsakomybės formų taikymo ir vykdymo aspektai neturi būti tapatūs (BK 48 straipsnyje reglamentuojami laisvės apribojimo bausmės taikymas, o Probacijos įstatyme – probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos) vykdymas). 28. Generalinė prokuratūra
5
1.4. Dėl BK 49 straipsnio 5 dalies pripažinimo netekusia galios. Nepritartina siūlymui atsisakyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis. Pasiūlymas aiškinamajame rašte argumentuojamas tuo, kad šis institutas pasižymi mažu efektyvumu ir reikalauja neproporcingai didelių išlaidų. Manytina, kad toks vertinimas labai vienpusis ir visiškai neatsižvelgia į nuteisto asmens padėtį, nes atlikdamas teismo skirtą arešto bausmę poilsio dienomis nuteistasis turi galimybę išsaugoti savo darbo vietą, nenutraukti kitų socialinių ryšių, o tai labai svarbu įgyvendinant bausmės paskirtį.
Nepritarti Vietoj arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, projekte siūloma numatyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, kas leis nuteistiesiems, kuriems buvo skiriama arešto bausmę, ją atliekant poilsio dienomis, išsaugoti darbo vietas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistiesiems bus teikiama pagalba, kad jie ateityje nepažeidinėtų įstatymų, kas šiuo metu nėra daroma. 29. Generalinė prokuratūra 2019-04-119
straipsnio pakeitimo. Manytina, kad nuostata dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmės, paskirtos asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo yra perteklinė, nes tiems patiems tikslams pasiekti pakanka BK 75 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas) nuostatų. Nepritarti Projekte numatytais pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškią įstatymų leidėjo poziciją, kad reali laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik kaip ultima ratio priemonė, išnaudojus kitas galimas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimą. 30. Generalinė prokuratūra 2019-04-11 10, 12
straipsnio pakeitimo. Nepritartina siūlymui papildomai numatyti galimybę nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks siūlymas nedera su BK 90 straipsnio (Bausmių ypatumai nepilnamečiams) 3 dalies ir 71 straipsnio (Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) nuostatomis. Kaip minėta, tiek bauda, tiek įmoka savo turiniu ir vykdymu yra panašios, tačiau bauda gali būti paskirta tik dirbančiam ir savo turto turinčiam nepilnamečiui, o įmokai tokių apribojimų nėra numatyta.
Be to, nepilnamečiui skiriamos baudos dydis yra nuo 5 iki 50 MGL dydžio, o įmokos maksimalus dydis yra 125 MGL (BK 71 straipsnis). Pritarti Projekto 12 straipsnyje, kuriuo keičiamas BK 71 straipsnis ( Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ) , patikslinti nepilnamečiams taikomi įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžiai (nustatyti mažesni įmokų dydžiai – nuo 3 iki 25 MGL, suderinti su baudos dydžiais – nuo 5 iki 50 MGL), taip pat jiems nustatoma ir taikoma sąlyga, kad nepilnametis dirbtų arba turėtų savo turto. Taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi įmokų dydžiai juridiniams asmenims ir kitos sąlygos. 31. Generalinė prokuratūra 2019-04-1114
straipsni o 3 dalies pakei timo. Nepritartina siūlymui įtvirtinti institutą, numatantį galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Svarstytina, ar jis neprieštarautų bausmės vykdymo instituto esmei, pagal kurią teismas, nuosprendžio priėmimo metu paskyręs bausmę, sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo ir bausmės tikslai (ne dalies bausmės, o visos bausmės) gali būti pasiekti be realaus visos paskirtos bausmės vykdymo. Be to, iš dalies atidėto bausmės vykdymo atveju teismai susidurs su sprendimo argumentavimo problema, t. y. kuo remdamasis teismas motyvuos savo manymą (įsitikinimą), kad tam tikrą paskirtos bausmės dalį ir kokią bausmės dalį nuteistasis vis tik privalo atlikti realiai, o kitos (likusios) bausmės dalies vykdymas galėtų būti atidėtas (t. y. asmuo vertas tik teismo dalinio pasitikėjimo).
Asmens atleidimas nuo dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymo yra panašus į lygtinį paleidimą ir tinkamai gali būti išspręstas tik taikant lygtinį paleidimą pagal tiesiogiai bausmę vykdančios institucijos motyvuotą išvadą apie asmens elgesį, sumažėjusią jo galimo nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios išankstinio dalinio atleidimo nuo bausmės vykdymo atveju teismui negali būti žinomos. Be to, abejotina, ar iš anksto nuosprendžiu nustatytas atleidimas nuo dalies bausmės atlikimo (dalies bausmės vykdymo atidėjimas) skatins nuteistuosius realiai taisytis, keisti požiūrį į savo elgesį, įstatymo saugomas vertybes, jeigu iš anksto bus žinoma, kad pagal įsiteisėjusį nuosprendį jie bus paleisti į laisvę, atlikę tik dalį bausmės. Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, kurie padarė sunkius nusikaltimus (jei jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų), įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje buvo įtvirtinta 2015 m. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas, įsigaliojęs 2015 m. kovo 24 d.). 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 grąžinta iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija. Svarstomu projektu vėl siūloma numatyti galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Toks įstatymo leidėjo nenuoseklumas ir kardinalūs įstatymo pokyčiai kelia abejonių dėl baudžiamosios politikos racionalumo. Projekto autoriai siekia įstatymo pokyčiais sumažinti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir kartu spręsti įkalintų asmenų skaičiaus sumažinimo problemą.
Tokiu būdu pageidaujami statistikos pokyčiai bandomi pasiekti neatsižvelgiant į baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, aukojant vieną iš bausmės paskirties principų – teisingumo principo įgyvendinimą. Atidedant bausmės vykdymą labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, būtų iškreipiama bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis), formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, ignoruojami nukentėjusiųjų interesai ir visuomenės saugumas. Manytina, kad nekyla abejonių, jog sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims privalo būti paskirta nusikaltimo sunkumui adekvati bausmė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad priešingu atveju formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui ar ignoruojami nukentėjusiųjų teisėti interesai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Nors padaryta daug išlygų, pvz., išskiriami sunkūs nusikaltimai, numatyti BK XVII, XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, ir tai leidžia manyti, kad BK 75 straipsnio pokyčiai neturi sąlygoti itin plataus šios normos taikymo už sunkius (ypač smurtinius) nusikaltimus nuteistiems asmenims, tačiau liko gana pavojingų smurtinių nusikalstamų veikų (pvz., BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuotas plėšimas, BK 263 straipsnio 2 dalyje numatyta didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas), už kurių padarymą bus galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos išimtys neapima kai kurių kategorijų sunkių nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo nepilnamečiai (BK 156 str. (Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas), 162 str. (Vaiko išnaudojimas pornografijai), 307 str. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos), 308 str. (Įtraukimas į prostituciją)).
Taigi, jeigu asmuo padarys BK XXIII skyriuje numatytas (pvz.,
nusikaltimams, nebus kliūčių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nors veikos padarytos mažamečiams ar nepilnamečiams asmenims. Be to, manytina, kad bus galimybė atidėti bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, prieš tai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (švelnesnės bausmės, nei numatyta sankcijoje, skyrimas). Pvz., už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką šiuo metu plačiai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama už sankcijos minimumą mažesnė laisvės atėmimo bausmė, o pakeitus įstatymą atsiras galimybė dar ir atidėti bausmės vykdymą. Taip pat pažymėtina, kad, skirtingai nei pirminio teisės aktų projektų derinimo metu siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalies formuluotėje, prieš žodį „apysunkius“ nebeliko žodžių „nesunkius ar“. Kitaip tariant, nenumatoma galimybė iš dalies atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, nors šiems asmenims lieka galimybė atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą. Manytina, kad baudžiamosios politikos nenuoseklumą, galimą asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principo pažeidimą bei galimybės tinkamai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ribojimą gali lemti ir tai, jog siūlomoje BK 75 straipsnio 3 dalies formuluotėje nurodoma, kad iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą galima tik „asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus“.
Tai reiškia, kad, pvz., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu 4 metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą arba už nesunkų nusikaltimą, teismas, nusprendęs neatidėti visos paskirtos bausmės vykdymo, negalės spręsti klausimo dėl dalies paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nors tokia galimybė būtų tuo atveju, jei asmeniui būtų paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė (pvz., 7 metai) arba asmuo būtų nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje taikyti siūlomą bausmės vykdymo atidėjimą būtų sunkiau tiems asmenims, kurie padarė ne tokius pavojingus nusikaltimus ir kuriems dėl to buvo skirtos mažesnės laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas yra glaudžiai susijęs su bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutais, svarstytina dėl šių institutų tobulinimo ir atsisakytina kurti naują mechanizmą, kurio reglamentavimas nėra pakankamas. Pritarti iš dalies Projekto 14 straipsnis, kuriuo keičiamas BK 75 straipsnis, jo 3 dalis pakoreguota, papildant nusikalstamomis veikomis (BK skyriais). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų skaičių visoje ES.
ES valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau, nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų, Nyderlandų Karalystėje – 23 proc. nuteistųjų. Tuo tarpu Lietuvoje šios bausmės taikomos apie31
labai griežta, rodo ir tas faktas, kad Lietuvos pataisos įstaigose daugiau kaip pusę ( 51,5 proc. ) nuteistųjų atlieka ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. ES valstybėse ilgesnes, nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažiau nuteistųjų, pavyzdžiui: Lenkijoje – 14,3 proc., Nyderlandų Karalystėje – 21,9 proc., Danijoje – 24,4 proc., Prancūzijoje – 25,9 proc., Anglijoje ir Velse – 30,2 proc., Vengrijoje – 33,7 proc., Estijoje – 37,2 proc. Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, r ealią terminuotą laisvės atėmimo bausmę atvyksta atlikti apie 26 proc. mažiau nuteistųjų.
Bet, net ir įvertinus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo praktiką, terminuotos laisvės atėmimo bausmės taikymas išlieka tarp 3 dažniausiai taikomų baudžiamosios atsakomybės formų (bauda skiriama apie 32,2 proc. nuteistųjų, laisvės apribojimas – 21,8 proc., terminuotas laisvės atėmimas – 18,2 proc. , areštas – 12,9 proc., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – 8,8 proc., viešieji darbai – 6,2 proc., laisvės atėmimas iki gyvos galvos – 0,02 proc.). atsižvelgiant į paminėtus aspektus, paminėti aspektai įpareigoja Lietuvos valstybę imtis papildomų priemonių, kurios ne tik mažintų kalinių skaičių, bet ir kaip galima daugiau trumpintų skiriamas laisvės atėmimo bausmes. Viena iš tokių priemonių – dalinio bausmės vykdymo atidėjimo įteisinimas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte įvardyti nusikaltimai, kuriais daroma didžiausia žala visuomenei ir, kuriuos padarius, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų taikomas. Taip pat pažymėtina, kad dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymas būtų teismo diskrecija. Tad, vertindamas ar tokį institutą būtų galima taikyti asmeniui, teismas turės įvertinti aplinkybių visumą ir savo sprendimą motyvuoti. Pažymėtina ir tai, kad projekte numatyta ir sąlyga dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, jei nustatoma, kad asmuo, atlikdamas dalį bausmės, nebūtų linkęs taisytis, laikytis teisės aktų reikalavimų. Projekte dalinis bausmės vykdymo atidėjimas numatytas taikyti tik asmenims, kuriems negali būti atidėtas visos bausmės vykdymas, todėl projektu keičiamo 75 straipsnio 3 dalyje nesunkūs nusikaltimai neįvardinti. Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas
projektų
-3173–
kompetenciją neturime. Atsižvelgti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIIP-3172 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitų institucijų pastabas. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas - 2. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3172(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 11 – už (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas - 2, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Plačiau apie tai žr. : PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: „Teisinės informacijos centras“, 2004, p. 387. [2]
papildymu 2 dalimi projekto rengėjai tarsi „išsiduoda“ apie galimą siūlomos pataisos neatitikimą esminiams baudžiamosios teisės principams. Priešingu atveju, atitinkamas normų konkurencijos (kolizijos?) sprendimas BK apskritai prarastų prasmę. [3]
nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr.
nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ( Žin. , 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeltas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, realiai šiomis reformomis baudžiamajame įstatyme baudos buvo padidintos net apie šešis kartus. [4] Žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013. [5] Žr. Teisės departamento išvados dėl Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066, 7.3. pastabą. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4bd7b020985811e7b3928d2a13aab184?jfwid=-3c1muu1re [6] Žr. BK 39, 40, 55 straipsnius. Plačiau apie šio požymio sampratą žr.: ŠVEDAS, Gintaras. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: „Teisinės informacijos centras“ , 2004; p. 310-311. [7] Projekto Reg. Nr. XIIIP-1066 rengėjai aiškinamajame rašte taip motyvavo BK 75 straipsnio pataisas (
„Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmę už sunkius nusikaltimus
tapo populiariu būdu išsisukti nuo atsakomybės. Praktika, kai vis dažniau už sunkius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė yra atidedama, ne tik iškreipia teisingumo sampratą, bet ir diskredituoja teisinės valstybės principus. Manytina, kad paskirta bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi, t. y. laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne atidedama.
Todėl teikiamu Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, vykdymą.“ Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9ee5f5908d6a11e7a5e2b345b086d377?jfwid=2vcanvltv [8] Žr. 2015 m. kovo 19 d. įstatymą Reg. Nr. XII-1554. [9] Šiame skyriuje yra įtvirtinti tik labai sunkūs , apysunkiai ir neatsargūs nusikaltimai. [10]
visame BK yra vos kelios neatsargių nusikaltimų sankcijos, kuriose laisvės atėmimo bausmė siekia dešimt metų laisvės atėmimo. [11]
metų maksimali laisvės atėmimo bausmė. [12] Prieiga per internetą http://www.tm.lt/dok/Stebesena_aresto_bausmes_taikymas.pdf [13] Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=173685 . [14] Recommendation CM/Rec(2010)1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe Probation Rules: https://www.cep-probation.org/wp-content/uploads/2015/03/CMRec20101E.pdf [15] Apie elektroninio stebėjimo priemonių taikymo praktiką ir vertinimo tyrimus įvairiose Europos šalyse plačiau žr.: Dünkel F., Thiele C., Treig J. (Hrsg.). Elektronische Überwachung von Straffälligen im europäischen Vergleich
[16] UNODC (2013a). Handbook on Strategies to Reduce Overcrowding in Prison.
New York: United Nations.: https://www.unodc.org/documents/justice-and-prison-reform/Overcrowding_in_prisons_Ebook.pdf [17] Skirmantas Bikelis, Virgilijus Pajaujis (2017), DETOUR – Towards Pre-trail Detention as Ultima Ratio, 2nd Lithuanian Report on Experts Interviews. [18] Miranda Boone, Matthijs van der Kooij and Stephanie Rap ‘‘Electronic Monitoring in the Netherlands“ // Briefing paper; an output from the European project: ‘Creativity and effectiveness in the use of electronic monitoring as an alternative to imprisonment in EU member states’ [19] Sutikimas paprastai užsienio valstybių praktikoje yra reikalingas bausmės skyrimo stadijoje, kai teismas pasiūlo IP kaip alternatyvą įkalinimui, o teisiamasis gali pasirinkti, ar jam bausmę atlikti laisvėje su IP ar atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. (plačiau žr.: Mike Nellis, Standardsand Ethics In Electronic Monitoring. Handbook for professionals responsible for the establishment and the use of Electronic Monitoring // Council of Europe, June 2015.) [20] [21] SPACE II (Annual Penal Statistics of the Council Of Europe), 2016. http://wp.unil.ch/space/files/2018/03/SPACE_II_report_2016_Final_100320.pdf [22] Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinė patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, 2009 m., 10 psl. http://www.tm.lt/dok/LAVP/elMonitoringas/Analiz%C4%97-elektroninis_monitoringas.pdf [23]