Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
apskundimas
sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. 2. Šio kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. “
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-3169(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas
ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip1 vieni metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per30 dienų tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams vienam mėnesiui pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. 2. Komisijos Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. “
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo (toliau – Derinimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Vyriausybės programa), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių – darnus valstybės valdymas, kurio vienas iš elementų
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (toliau – Komitetas) vykdant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK arba Komisija) parlamentinę kontrolę nustatytas ne vienas atvejis, kuomet Komisijos kompetencijai priskirtų įstatymų nuostatų įgyvendinimas yra problematiškas arba egzistuoja tam tikros teisės spragos (pavyzdžiui, neišsami Komisijos pirmininko pavadavimo tvarka, VTEK pavestos funkcijos yra sukoncentruotos į mažareikšmius Derinimo įstatymo nuostatų pažeidimus (paprastai dėl deklaravimo termino praleidimo), nepakankamas tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose koordinavimas ir kt.). Galiojančio teisinio reguliavimo nenuoseklumas menkina VTEK reputaciją, todėl siekiant kelti VTEK autoritetą ir skaidrinti veiklą būtina sistemiškai tobulinti teisinį reguliavimą.
Teikiamais įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
1) Komisijos veiklą padaryti efektyvesnę kartu stiprinant VTEK kaip tarnybinės etikos konsultanto vaidmenį;
2) įstatymams keliamų tikslų kontekste pagal principą „valstybei būtina žinoti“ išgryninti deklaruotinus privačius interesus ir atsisakyti perteklinių duomenų deklaravimo;
3) stiprinti VTEK bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų (toliau
4) įtvirtinti Privačių interesų registro (toliau – PIR) teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas;
5) užtikrinti asmens duomenų apsaugą Derinimo ir VTEK įstatymo nuostatomis;
6) patikslinti kitas Derinimo įstatymo ir VTEK įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į šių įstatymų praktinio taikymo problemas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė VTEK ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1 Galiojančiame VTEK įstatyme. Bendrosios nuostatos. Galiojančiame VTEK įstatyme nėra išsamiai įtvirtinta Komisijos paskirtis ir jai keliami uždaviniai bei neįtvirtintas Komisijos veiklai taikomas kolegialumo principas. 4 straipsnyje reglamentuojamas visuomenės dalyvavimas VTEK veikloje, tačiau nepakankamai atskleisti kiti VTEK veiklos viešumo aspektai. VTEK narių skyrimas.
narių skyrimas. 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai VTEK nariui: nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą. Kandidatą į VTEK narius Seimui teikia: 1) Respublikos Prezidentas, 2) Seimo Pirmininkas, 3) Ministras Pirmininkas, 4) du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Seimas VTEK narį (išskyrus VTEK pirmininką) skiria į pareigas Seimo nutarimu posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, atitinkamą nutarimą priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos. 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Tokia šio įstatymo nuostata kelia abejonių dėl galimo diskriminavimo amžiaus pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad pats VTEK pirmininkas, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, paveda šias pareigas atlikti kitam VTEK nariui. Toks reguliavimas kelia abejonių dėl Komisijos kolegialumo tinkamo realizavimo. Pagal
atleidimo iš pareigų teisinį reguliavimą neaišku, ar pasibaigus VTEK nario kadencijos laikui, pastarojo įgaliojimai pasibaigia automatiškai, ar turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl jo atleidimo iš pareigų. VTEK įstatymas taip pat nenustato, ar VTEK narys pareigas pasibaigus kadencijai turėtų eiti iki tol, kol bus priimtas atitinkamas Seimo nutarimas, ar kol į jo vietą bus paskirtas naujas VTEK narys.
pirmininkui 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte suteiktas įgaliojimas „vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus“ kelia abejonių dėl jo galimo konflikto su VTEK, kaip kolegialios institucijos, statusu. Posėdžių organizavimas. VTEK įstatymo 161 straipsnis nustato VTEK posėdžių organizavimo teisinius pagrindus. Tačiau VTEK įstatymas nenumato teisės Komisijai, prieš priimant sprendimą, pasitarti ir (ar) atidėti sprendimo priėmimą. Galiojantis VTEK įstatymas taip pat nustato, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami, o posėdžių garso įrašai gali būti daromi. VTEK įgaliojimai ir teisės. 17 straipsnio 1 punkte numatyta, jog VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais. Galiojanti nuostata įpareigoja VTEK prižiūrėti ir kitus tarnybinės etikos normas reglamentuojančius teisės aktus, kas iš esmės yra atskirų institucijų ar įstaigų kompetencija. Galiojančiame 17 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtinta VTEK vykdoma konsultavimo ir švietimo jos kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo klausimais funkcija. Taip pat nėra aiškiai įtvirtinta, jog VTEK kaupia informaciją apie su Derinimo, Lobistinės veiklos, Etikos kodekso ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, nors VTEK teisė tokią informaciją gauti yra nustatyta. Pažymėtina, kad 17 straipsnio 2 punktu nustatyta, kad VTEK tiria skundus ir pranešimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms.
Tuo tarpu subjektų ratas, kuriems šiuo aspektu yra taikomos VTEK ir Derinimo įstatymo nuostatos, yra platesnis. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoką keistina ir kituose VTEK įstatymo straipsniuose. Pažymėtina ir tai, kad galiojančiu VTEK įstatymu Komisijai suteikti kai kurie įgaliojimai dubliuojasi, pavyzdžiui, funkcija teikti metodinio pobūdžio rekomendacijas nustatyta ir kaip įgaliojimas, ir kaip teisė. Be to, VTEK įstatymas įgalioja Komisiją sekti visuomenės informavimo priemonių publikuojamą informaciją tik apie valstybės politikų elgesį, tuo tarpu visuomenės informavimo priemonėse būna publikuojama informacija ir apie kitų asmenų, kuriems taikomos Derinimo įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos, galimus pažeidimus. Galiojančiu VTEK įstatymu Komisijai suteikta teisė gauti informaciją, reikalingą VTEK įgaliojimams vykdyti. Tačiau įstatymu tiesiogiai neįvardijama, kad šia teise VTEK gali pasinaudoti siekiant gauti informaciją iš bankų, finansų ar kredito įstaigų bei valstybės informacinių sistemų. 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog VTEK turi teisę pavesti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Derinimo įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir, nesutikus su atlikto tyrimo išvada, pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. 18 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta VTEK teisė priimti rekomendacinio pobūdžio rezoliucijas, kuriose pateikiama VTEK nuomonė tam tikru klausimu arba apibendrinama VTEK veiklos praktika. Rezoliucija, kaip teisės akto forma, nėra įprasta teisiniams santykiams reguliuoti, todėl tikslinga jos atsisakyti. VTEK atliekami tyrimai.
VTEK atliekami tyrimai. 23 straipsnyje tyrimui pradėti nustatytas bendrasis 3 metų terminas nuo pažeidimo padarymo ir šio termino išimtys, kuomet tyrimas pradedamas praėjus šiam terminui:
1) gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą;
2) gautas Seimo komiteto ar komisijos arba ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą;
3) gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą;
4) priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą. Šios išimties taikymo praktika nėra dažna. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog teisinėje valstybėje pažeidimo vertinimas ir senaties termino pažeidimo tyrimui taikymas neturėtų būti siejamas su subjektais, pateikusiais pranešimą apie galimą pažeidimą, juolab, kad dalis subjektų yra politikai arba teisėsaugos institucijos. Galiojančio VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tyrimo nepradėjimo pagrindai, apie kuriuos per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo dienos informuojamas pranešėjas:
1) pranešimas pateiktas praėjus 3 metų terminui;
pat numatyta, jog pareiškimas netiriamas, kai pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo. VTEK praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet pranešime pateikiama veika kaip pažeidimas kvalifikuotina pagal VTEK įstatymo normas, tačiau, skundžiamas asmuo nėra priskirtas VTEK kontroliuojamų asmenų ratui. Todėl VTEK įstatyme įtvirtintas atsisakymo pradėti tyrimą pagrindų sąrašas tikslintinas. VTEK įstatymu aiškiai nėra nustatyta teisė Komisijai perduoti pranešimą dėl institucijos ar įstaigos vadovo veikos atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms nagrinėti vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai institucijai ir atlikti kitus su vadovo galimais įstatymų pažeidimais susijusius veiksmus.
VTEK įstatymo 25 straipsnyje realizuojama anksčiau aptarta VTEK teisė pavesti institucijai ar įstaigai atlikti VTEK kompetencijai priskirtą Derinimo įstatymo pažeidimų tyrimą. Numatyta tokių tyrimų revizavimo VTEK tvarka (institucija ar įstaiga atlikusi tyrimą tyrimo medžiagą pateikia VTEK įvertinti veikos kvalifikavimo atitiktį Derinimo įstatymo nuostatoms). VTEK nustačiusi, kad tyrimas atliktas tinkamai, informuoja instituciją ar įstaigą apie tai, o ši savo ruožtu priima galutinį sprendimą. VTEK nustačiusi, kad asmens veikos įvertinimas neatitinka Derinimo įstatymo nuostatų, gali nuspręsti pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, pavesti pakartotinai atlikti tyrimą ar pavesti patikslinti tyrimo išvadą. Tokiu būdu
„padeda“ įstaigoms priimti sprendimus arba perima tyrimą ir pati priima sprendimą. Tokia praktika Lietuvos teisės sistemoje nėra įprasta, o aptartų VTEK įstatymo nuostatų
taikymas kelia klausimų dėl VTEK ir įstaigose atliktų tyrimų išvadų ar priimtų sprendimų galiojimo ir jų santykio, VTEK pavedimų privalomumo ir kt. aspektais. 26 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas tyrimui Komisijoje atlikti. Taip pat nustatyta galimybė šį terminą pratęsti iki 6 mėnesių. Tuo tarpu VTEK įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje kitoms institucijoms ir įstaigoms, kurioms pranešimą nagrinėti perduoda VTEK, nustatytas 1 mėnuo tyrimui atlikti ir išvadai Komisijai pateikti. Komisija gauna daug motyvuotų prašymų šį terminą pratęsti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga institucijų ir įstaigų bei VTEK atliekamų tyrimų terminus suvienodinti. VTEK įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kokius veiksmus VTEK turi teisę atlikti spręsdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo.
Taip pat nėra įtvirtinta pareiga VTEK pačiai surinkti informaciją, kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. 28 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad gavus du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimų dėl to paties asmens veikos, VTEK gali sujungti pranešimus į vieną tyrimą. Tačiau nenustatyta galimybė išskirti skundžiamo asmens kelias veikas į atskirus tyrimus. Taip pat įstatymas nenumato galimybės kelių asmenų veikų atitiktį Derinimo įstatymo nuostatoms ištirti ir priimti vieną sprendimą, kai veikų teisinis vertinimas yra neatsiejamas. VTEK įstatymo 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti institucija ar įstaiga, ar kitas juridinis asmuo, kuriems rekomendacija pateikta. Siūlymą imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų nuostatų pažeidimams ateityje VTEK gali teikti taip pat atitinkamiems juridiniams asmenims. Tuo tarpu fiziniams asmenims pareiga vykdyti nurodymus nėra numatyta. VTEK įstatymo 161 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad VTEK sprendimai yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje. Tačiau VTEK įstatymas nenustato asmens duomenų viešinimo ir saugojimo taisyklių. Dėl šios priežasties VTEK įstatyme nustatytas sprendimų viešo skelbimo teisinis reguliavimas neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nuostatų. 3.2. Galiojančiame Derinimo įstatyme. Derinimo įstatymo paskirtis ir sąvokos, deklaruojantys asmenys. Derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinti įstatymo tikslai, kurių pagrindinis – suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus.
Tačiau nėra įtvirtinta, jog įstatymo paskirtis visų pirma yra sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus. Derinimo įstatymo 4 straipsniu nustatytas platus asmenų, kuriems taikomi atitinkami šio įstatymo reikalavimai (pavyzdžiui pareiga teikti privačių interesų deklaracijas, vengti interesų konflikto), ratas, tačiau šie asmenys nėra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Realus Derinimo įstatymo adresatų ratas turėtų atsispindėti pavadinime, 1 ir atitinkamai kituose Derinimo įstatymo straipsniuose. Valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi (2 straipsnio 1 dalis) ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovai ir jų pavaduotojai. Tačiau tokios bendrovės dažnai įsteigia dukterinių bendrovių, kurios vykdo dalį joms perduotų funkcijų. Dukterinių bendrovių vadovai ir jų pavaduotojai (stebėtojų tarybų ar valdybų nariai), nepatenka į Derinimo įstatymo kontrolės lauką. Įstatymo
galimybė deklaruojančiajam asmeniui ir kitus faktiškai artimais esančius asmenis laikyti artimais asmenimis Derinimo įstatymo prasme. Derinimo įstatymo atskiruose straipsniuose yra vartojama sąvoka „administravimo įgaliojimai“, tačiau ji nėra apibrėžta kaip sąvoka ir neatskleistas jos turinys, ko pasėkoje įgyvendinant įstatymą kyla ginčų (pavyzdžiui, 2018-08-09 Vilniaus apygardos teismo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, LVAT 2019-01-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A–2896–624/2018 ir kt.). VTEK praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai teismui skundžiami Komisijos priimti sprendimai nesutinkant su juose pateikiamomis „atstovo pagal įstatymą“, „įmonės“ ir kt. sąvokoms.
Tokia situacija didina VTEK administracinių resursų poreikį ir kaštus. Deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tačiau dalis viešajame sektoriuje dirbančių asmenų nepatenka į Deklaravimo įstatymo kontrolės lauką, nors pagal atliekamų funkcijų pobūdį jo privačių ir viešųjų interesų konfliktas gali kilti. Deklaravimo įstatyme nenumatyta institucijos ar įstaigos vadovui galimybė įvertinus rizikas nuspręsti, kokias pareigas užimantys pavaldūs asmenys taip pat turėtų deklaruoti privačius interesus. Deklaravimo įstatyme valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus (Derinimo įstatymas taikoma visa apimtimi). Kyla abejonių, dėl tokio reguliavimo proporcingumo įstatymo tikslams. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia vienoje privačių asmenų įsteigtoje viešojoje įstaigoje ar asociacijoje dirbti artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Paprastai tokie subjektai ir būna įsteigti šeimos narių, o tai Derinimo įstatymas iš esmės draudžia. Deklaravimo terminas. Derinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys deklaraciją privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Nenumatytas deklaravimo terminas, kai pareiga deklaruoti atsiranda kitais pagrindais. 7 straipsnyje nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo deklaruotino fakto atsiradimo/pasikeitimo dienos deklaraciją patikslinti. Numatytas sutrumpintas iki 7 kalendorinių dienų terminas patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai atsiradęs deklaruotinas faktas kelia interesų konfliktą.
Derinimo įstatyme nustatytas deklaracijos pateikimo terminas sudaro prielaidas VTEK konstatuoti Derinimo įstatymo pažeidimus asmenims nepateikus/nepapildžius deklaracijos, nors deklaruotinas faktas nėra susijęs su asmens privačiu interesu ir nekelia interesų konflikto. Toks reguliavimas yra formalus ir neefektyvus siekiant įstatymo tikslų. Keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta pareiga asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje, pateikti privačių interesų deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Visi konkursuose ar atrankose į pareigas valstybinėje tarnyboje dalyvaujantys asmenys privalo pateikti deklaracijas. Tokiu būdu nustatyta didžiulė administracinė našta atrankas vykdančioms institucijoms. Pakankamai dažnai pretendentai šios savo pareigos nevykdo, o į pareigas priimantys subjektai deklaracijų pateikimo fakto taip pat netikrina. Todėl nuostata laikytina deklaratyvia. Deklaravimas. Deklaravimo įstatyme tiesiogiai nenumatyta, kas atsako už deklaracijos duomenų tikrumą. Nenumatyta vadovo pareiga žinoti vadovaujamoje institucijoje ar įstaigoje įsteigtų pareigų, kurias užimantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, rato ir jas užimančius asmenis informuoti apie pareigą deklaruoti.
Derinimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta pareiga deklaruojančiam asmeniui deklaruoti savo, sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio 1 dalyje nurodytus duomenis :
1) vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas;
2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra;
3) individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;
fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
5) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų;
6) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų;
derinti viešuosius ir privačius interesus (2 straipsnio 2 dalis: privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas ). Pažymėtina, jog Deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja deklaruoti privačius interesus. Tačiau konkretus įstatymo 6 straipsnis „Deklaracijos turinys“ įpareigoja deklaruoti gerokai platesnį duomenų kiekį. Pagal privačių interesų sąvoką, tokiais interesais gali būti laikomi tik dalis dabar deklaruojamų duomenų. Darytina prielaida, jog Derinimo įstatymo nuostatos yra nesuderintos tarpusavyje, todėl, įvertinus Derinimo įstatymui keliamus tikslus, tikslintinos.
Renkamų asmens duomenų apimtis ir kiekis ypač aktualus įsigaliojus BDAR. Derinimo įstatyme įtvirtinta pareiga deklaruoti individualios veiklos vykdymo faktą, tačiau toks reikalavimas neužtikrina iš šios veiklos atsirandančių ryšių su trečiaisiais asmenimis atskleidimo (Derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Deklaravimo įstatyme nustatytas reikalavimas deklaruoti dovanų artimiems asmenis teikimo sandorius (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nors pats artimas asmuo susidūrus su jo klausimo sprendimu atliekant tarnybines pareigas kelia interesų konfliktą. Šis reguliavimas laikytinas pertekliniu. Pareiga deklaruoti privačius interesus numatyta ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau nurodytos nuostatos nėra taikomos asmenims, pirkimus vykdantiems, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Deklaracijų viešumas.
Deklaracijų viešumas. Deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kurių deklaracijos yra skelbiamos viešai ( valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą).
Deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kurių deklaracijos yra skelbiamos viešai ( valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą). Deklaravimo kontrolė.
Deklaravimo kontrolė. Deklaravimo įstatymo 9 straipsnyje numatyti subjektai, turintys teisę tikrinti deklaracijų duomenis: institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovas ar jo įgalioti asmenys; Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; Valstybinė mokesčių inspekcija; teisėsaugos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka; audito ir kontrolės funkcijas atliekančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant šių subjektų funkcijas kyla abejonių dėl to, ar visų šių institucijų atliekami veiksmai turėtų būti laikomi deklaracijų duomenų tikrinimu. Deklaravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kaip asmenys vykdo įstatymą kontroliuoja ir atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Atkreiptinas dėmesys, jog institucijų ir įstaigų, įmonių, bendrovių veiklą reguliuojantys teisės aktai taip pat nustato pavaldžių ar atskaitingų institucijų ar įstaigų vadovų veikos kontrolės funkciją, kurią įgyvendina vadovą į pareigas priimantis arba skiriantis subjektas (ypač aktualu sprendžiant vadovo nusišalinimo ir tyrimo dėl jo veikos atlikimo atvejais). Tačiau galimybė kontroliuoti institucijos ar įstaigos vadovą Derinimo įstatyme nėra tiesiogiai numatyta. 22 straipsnyje numatytos tyrimo atlikimo taisyklės dubliuojasi su VTEK įstatymo 25 straipsnio atitinkamomis nuostatomis. Siekiant teisinio aiškumo, minėtos įstatymų nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Deklaruojantiems asmenims taikomi apribojimai. Deklaravimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta pareiga nusišalinti taikoma tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (netaikoma kitiems deklaruojantiems asmenims). 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog VTEK elektroninėmis priemonėmis pateikiama informacija apie institucijos ar įstaigos vadovo sprendimą nepriimti asmens nusišalinimo, tačiau nėra pareigos pateikti duomenų apie nusišalinimą ar asmens nušalinimą.
Keičiamo Įstatymo 12 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinto draudimo valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti „privačioms grupėms ir asmenims“ sąvoka yra neaiški ir nedera su šio įstatymo 20 straipsnyje vartojama sąvoka. Derinimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šiuo aspektu svarbu sistemiškai įvertinti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą „Draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis“. Derinimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos 30 eurų vertė, kurią viršijus gauta dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į infliaciją diskutuotina dėl dovanos sumos. Taip pat spręstina dėl subjekto, kuris efektyviausiai galėtų nustatyti tokių dovanų saugojimo tvarką (reguliavimo subsidiarumo aspektas). Deklaravimo įstatymo 18 straipsnyje numatyti apribojimai dirbti nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje.
Nustatyta, jog asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Galiojančiame įstatyme pateikiant baigtinį sąrašą pareigų, asmenys įmonėse gali įsidarbinti į kitas pareigos, pavyzdžiui, vadovo patarėju ir tokiu būdu išvengti „atvėsimo“ laikotarpio taikymo. Derinimo įstatymo 12 ir 20 straipsniuose numatyti atstovavimo apribojimai einant pareigas ir pasibaigus tarnybai. Nors 12 straipsnyje numatyta, jog atstovavimo ribojimas netaikomas atstovaujant pagal įstatymą, tačiau ši nuostata neatskleidžia įstatymų leidėjo tikrojo ketinimo Derinimo įstatyme atstovu pagal įstatymą laikyti vaiko tėvus, globėjus, rūpintojus arba įstatymo nustatyta tvarka teismo paskirtus pilnamečio asmens globėjus (rūpintojus). Sistemiškai tikslintinas ir
steigimas numatytas Derinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, tačiau įtvirtinta nuoroda į jau negaliojantį Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, taip pat esamas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad atitinkamame įstatyme turi būti nurodomi ir registruojami objektai, registro valdytojas ir kitos nuostatos. 3.3. Etikos kodeksas.
Etikos kodeksas. Etikos kodekso 10 straipsnyje numatyta, jog Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Nenumatyta galimybė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių Etikos komisijų priimamus sprendimus skųsti VTEK. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. VTEK įstatymo projektu siūloma:
uždavinius. 3 straipsnyje greta kitų VTEK veiklos principų įtvirtinti ir kolegialumo principą. 4 straipsnyje atskleisti VTEK veiklos viešumo aspektus: vieši posėdžiai, viešai skelbiamos darbotvarkės, asmenų teisė dalyvauti VTEK posėdžiuose, visuomenės informavimas apie VTEK formuojamą įstatymų taikymo praktiką ir Komisijos veiklą. 6 straipsnyje nustatyti reikalavimą VTEK nariui turėti 3 metų darbo patirtį viešajame sektoriuje (vietoj galiojančio reikalavimo turėti 5 metų bet kokio darbo patirtį). 7 straipsnyje nustatyti, jog vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba, vietoj vieno iš dviejų pagal galiojantį VTEK įstatymą Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų kandidatų. Tokiu būdu bus prisidedama prie vieno iš Vyriausybės programos siekių įgyvendinimo – nevyriausybinio sektoriaus didesnio įsitraukimo į valstybės valdymą. Siekiant užtikrinti VTEK nepriklausomumą ir nešališkumą, nustatyti, jog ne tik VTEK pirmininkas, bet ir Komisijos nariai Seime skiriami slaptu balsavimu . Siekiant užtikrinti VTEK veiklos nenutrūkstamumą pasibaigus ar nutrūkus VTEK nario įgaliojimams, įtvirtinti taisykles dėl kandidato į VTEK narius skyrimo nutrūkus įgaliojimams kitais, nei kadencijos pabaiga, pagrindais.
Taip pat siekiant išspręsti situacijas, kuomet teikiantys subjektai delstų teikti kandidatą į VTEK narius, siūloma nustatyti specialią taisyklę, suteikiančią teisę Seimo Pirmininkui inicijuoti kandidato į VTEK narius teikimo procedūras. 11 straipsnyje įtvirtinti VTEK pirmininko pavaduotojo institutą ir, užtikrinant VTEK veiklos kolegialumą, nustatyti kitas VTEK pirmininko pavadavimo taisykles. 14 straipsnyje patikslinti ir papildyti VTEK narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašą. Taip pat nustatyti, kad VTEK pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. 16 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 7 dalyje nustatyti Komisijai teisę atlikus tyrimą posėdyje pasitarti prieš priimant sprendimą ir (ar) atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Nustatyti, jog
posėdžių eigai fiksuoti visais atvejais daromi garso įrašai, kurie įforminami ir saugomi Reglamento nustatyta tvarka. Numatyti sąrašą subjektų, turinčių teisę susipažinti su protokolais ir garso įrašais.
patikslinti VTEK įgaliojimus: 1) vietoj vykdomo institucijose ir įstaigose atliekamų tyrimų revizavimo, pavesti VTEK išankstinio ginčų nagrinėjimo funkciją (įskaitant skundus dėl Valstybės politikų etikos kontrolės subjektų priimtų sprendimų); 2) numatyti pareigą analizuoti ir apibendrinti tarnybinės etikos politikos institucijoje ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo praktiką, teikti rekomendacijas ir konsultuoti šiais klausimais; 3) kaupti duomenis apie Derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Elgesio kodekso ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 4) organizuoti ir vykdyti švietimą VTEK kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo klausimais; 5) nustatyti, kad VTEK vykdo ne tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, bet visų deklaruojančių asmenų veiklos priežiūrą;
6) patikslinti, kad VTEK stebi visuomenės informavimo priemonėse publikuojamą informaciją ne tik dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų, bet ir dėl Derinimo įstatymo ir Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų ir esant pagrindui atlieka tyrimą arba informaciją perduoda atitinkamiems kontrolės subjektams ir kiti sisteminiai patikslinimai. 18 straipsnyje patikslinti VTEK teisę gauti informaciją, akcentuojant informacijos iš bankų ir kitų kredito įstaigų gavimo taisykles ir įtvirtinant teisę naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti. Atsisakyti VTEK teisės duoti pavedimus kitoms institucijoms ir įstaigoms atlikti tyrimus. Vietoj to įtvirtinti VTEK teisę perduoti institucijai ar įstaigai ištirti informaciją apie galimą Derinimo įstatymo ar Etikos kodekso nuostatų pažeidimą. Įtvirtinti teisę teikti norminio pobūdžio rekomendacijas.
atsisakymo atlikti tyrimą pagrindus, nustatant, kad tyrimas nepradedamas, jeigu pranešime nenurodytas skundžiamas asmuo ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jis dirba, ir
pažeidžianti veika, jos padarymo data ir aplinkybės, kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimą. Taip pat papildyti naujais atsisakymo pagrindais – jeigu pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK kontrolės subjektas, arba jei iki pranešimo VTEK gavimo dienos skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis, arba kai VTEK nusprendžia perduoti gautą pranešimą ištirti ir sprendimą dėl jo priimti institucijai ar įstaigai, kurioje skundžiamas asmuo dirba. Nustatyti, kad motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo VTEK priima per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, o pareiškėjas apie šį sprendimą informuojamas per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. 24 straipsnyje reglamentuoti tyrimų institucijose ir įstaigose atlikimo tvarką. Sistemiškai taikant Etikos kodekso 6 straipsnio 3 dalį nustatyti, jog VTEK įstatymo šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Etikos kodeksą. Įgyvendinant Etikos kodekso 9 straipsnio 3 dalį ir VTEK įgaliojimus kaupti informaciją apie Derinimo įstatymo ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatyti kad 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, atlikę tyrimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia VTEK priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, jog VTEK yra Derinimo įstatymo priežiūros institucija, VTEK suteikiamas įgaliojimas, įvertinus atlikto tyrimo medžiagą ir kilus abejonių dėl priimto sprendimo atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos nuspręsti pačiai atlikti tyrimą. Taip pat siūloma įstatyme įtvirtinti pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos pagal Derinimo įstatymą ir Etikos kodeksą institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, teisę priimtus sprendimus skųsti VTEK. Numatyti, jog VTEK nagrinėdama tokius skundus veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. 25 straipsnyje nustatyti, jog tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, bet ne anksčiau negu praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. 30 dienų terminas nustatomas siekiant sistemiškai suderinti VTEK ir Derinimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias pareigą privačius interesus deklaruoti nedelsiant . Nedeklaravimas pats savaime visais atvejais nebebūtų laikomas įstatymo pažeidimu, o būtų tiriamas tik viešųjų ir privačių interesų atskleidimo ir interesų konflikto kontekste. Taip pat siūloma įtvirtinti taisyklę, jog t yrimą pradėti ir (ar) atlikti reikalingą informaciją, kurią turi VTEK arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, surenka pati Komisija.
Siūloma įtvirtinti, jog VTEK spręsdama klausimą ar pradėti tyrimą, prireikus, surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti arba patikslinti pranešimą ( pre tyrimo veiksmai). 26 straipsnyje įtvirtinti galimybes VTEK išskirti skundžiamo asmens kelias veikas į atskirus tyrimus, jeigu tikslingiau jas nagrinėti skyrium, arba kelių asmenų veikų atitiktį įstatymų nuostatoms įvertinti priimant vieną sprendimą, jei veikų teisinis vertinimas yra neatsiejamas. 29 straipsnyje suteikti teisę Komisijai, atlikus tyrimą, pateikti rekomendaciją ir siūlymus ne tik juridiniam asmeniui, bet ir fiziniam asmeniui, dėl kurio veikos buvo atliktas tyrimas, taip pat pateikti rekomendacijas ar siūlymus, kad būtų panaikinti įstatymų nuostatų pažeidimai. 30 straipsnyje numatyti pareigą (pagal galiojantį reguliavimą numatyta teisė) VTEK priėmus sprendimą dėl įstatymo pažeidimo imtis vieno iš veiksmų: siūlyti skirti tarnybines (drausmines) nuobaudas, siūlyti panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius ar imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog sistemiškai įstatymų projektuose atsisakius formalių VTEK tiriamų pažeidimų sudėčių (paprastai veikai pasireiškiant pavėlavimu nustatytu laiku deklaruoti duomenis), VTEK bus tiriami ir konstatuojami realiomis grėsmėmis esantys įstatymų pažeidimai (viešųjų ir privačių interesų konfliktai). 31 straipsnyje nustatyti VTEK sprendimo pateikimo ir paskelbimo tvarką. Jei asmuo pažeidė įstatymą – 1 metus laiko VTEK sprendimai apie tai skelbiami viešai VTEK svetainėje. Po metų sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai. Kiti sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai.
Įgyvendinant BDAR nuostatas, taip įtvirtinama asmens duomenų viešo skelbimo tvarka. VTEK įstatyme įtvirtinama VTEK teisė pranešimą apie įstaigos vadovo galimai padarytus įstatymų pažeidimus perduoti spręsti vadovą priimančiam arba skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 4.2. Derinimo įstatymo projektu siūloma:
Tikslinti Derinimo įstatymo pavadinimą, atsisakant nuorodos į valstybinę tarnybą, nes Derinimo įstatymas taikomas ne tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, bet ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose dirbantiems asmenims. 1 straipsnyje įstatymo tikslu nustatyti siekiamybę sudaryti sąlygas atskleisti asmenų privačius interesus ir šiuos interesus suderinti su visuomenės viešaisiais interesais. Tokiu būdu bus išsamiau įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO), kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt.) rekomendacijos, kuriuose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. 2 straipsnyje tikslinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratą, šiai kategorijai nebepriskiriant asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar fondų. Nuostata siekta sukontroliuoti subjektų, kurie gauna viešąsias lėšas, elgesį, kad tokios lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Tačiau tokia kontrolė bus užtikrinta per viešųjų pirkimų įstatymais suteiktą perkančiojo subjekto statusą.
Nustatyti, kad ne tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, bet ir šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai butų laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Nustatyti, jog artimu asmeniu deklaruojantis asmuo gali laikyti ir kitus asmenis, ne tik esančius Derinimo įstatyme pateiktame sąraše. Derinimo įstatymą papildyti sąvoka „Administravimo įgaliojimai“, ir patikslinti sąvokas „Įmonė“, „Kontroliuojama įmonė“. 4 straipsnyje papildyti asmenų, kuriems taikoma pareiga teikti deklaracijas ir taikomi atskiri Derinimo įstatymo straipsniai (11 straipsnis „Pareiga nusišalinti“ ir 13 straipsnis „Dovanų priėmimo apribojimai“), sąrašą, į jį papildomai įtraukiant: * au kštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausių kolegialių valdymo organų (pvz. senato ir tarybos) narius; * valstybės ar savivaldybių institucijų sprendimu ar valstybės pareigūnų skyrimu sudarytų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, narius; * akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) įsteigtų dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų ir valdybų nariams ; * kitus viešojo sektoriaus subjektuose dirbančius asmenis, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su
Įtvirtinus pastarąją nuostatą, institucijos ar įstaigos vadovui suteikiamas efektyvus viešųjų ir privačių interesų kontrolės įrankis. Kad įstaigų vadovai šia teise naudotųsi sąžiningai, numatyta pareigą sąrašą suderinti su VTEK. Taip pat nustatyti pareigą institucijos ir įstaigos vadovui informuoti į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją. Ši pareiga nustatoma sistemiškai įtvirtinant ir pareigą institucijos ir įstaigos vadovui tvirtinti sąrašą deklaruojančių pareigų ir teisę į šį sąrašą įtraukti Derinimo įstatyme nenumatytas pareigas (21 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas). Tokiu būdu įtraukiant institucijų ir įstaigų vadovus bus įgyvendinamas siekis daugiau atsakomybės korupcijos prevencijos srityje numatyti pačioms institucijoms ar įstaigoms.
papildomos nedelsiant po asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas ar kitų deklaruotinų aplinkybių atsiradimo. 30 dienų termino deklaracijai pareikti ar papildyti atsisakoma, tačiau sistemiškai VTEK įstatyme numatoma taisyklė, jog tyrimas dėl asmens veiklos gali būti pradedamas tik praėjus 30 dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta, jog deklaracijos nepateikimo ir nepatikslinimo faktas, nesant interesų konflikto situacijos, nebūtų laikomas įstatymų pažeidimu. VTEK darbas taps gerokai efektyvesnis. Juolab įsteigus PIR, asmuo apie pareigą deklaruoti privačius interesus atsiradus/pasikeitus deklaruotiniems duomenims bus nuolat informuojamas elektroninėmis priemonėmis. Nustatyti teisę susipažinti su
saugomomis deklaracijomis ir PIR tvarkomais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai, teisėsaugos, audito ir kontrolės institucijoms. Reglamentuoti pretendentų pareigą deklaruoti privačius interesus, nustatant teisę pačioms atrankas ar konkursus organizuojančioms institucijoms ar įstaigoms spręsti, ar pretendentai turi pateikti deklaracijas, ir kada, kokiu būdu jos turėtų būti pateiktos. 6 straipsnyje pakeisti deklaracijos turinio koncepciją. Siūloma nustatyti pareigą deklaruojančiam asmeniui deklaruoti savo objektyvius duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus. Tuomet numatyti pareigą deklaruoti privačius interesus, atsiradusius iš tam tikrų juridinių faktų :
asmens dalyvis.
Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos ;
2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius ; 3) dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų. Atsisakoma perteklinių duomenų (kurie nėra privatūs interesai ir nesukelia interesų konflikto) apie deklaruojančio asmens sutuoktinį, sugyventinį partnerį rinkimo, tačiau nustatoma pareiga deklaruoti privačius interesus dėl platesnio rato artimų asmenų ir susijusių aplinkybių (žr. apibrėžimą 2 straipsnio 2 ir 7 dalys). Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingai nei pagal galiojančią tvarką, kuomet yra deklaruojami visi 3000 eurų viršijantys sandoriai, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, deklaruoti reikės tik ryšius, atsiradusius iš tokių sandorių, kurie yra deklaruojančio asmens privatūs interesai (t. y. deklaruojančiajam kyla asmeninis suinteresuotumas pagal einamas pareigas priimti sprendimus (arba daryti įtaką sprendimų rengimui), palankius kitai sandorio šaliai). Privatūs interesai, pasireiškiantys kaip ryšiai iš mažesnių nei 3000 eurų sandorių, turės būti deklaruojami pagal 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Įtvirtinus siūlomą koncepciją, bus aiškiai nustatyta pareiga deklaruoti tik privačius interesus ir ši priemonė taps gerokai efektyvesnė siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir mažinti korupcijos ir nepotizmo mastą. Atsižvelgiant į tai, jog yra plečiama deklaruotinų privačių interesų apimtis (įtraukiant artimų asmenų privačius interesus), siūlome įtvirtinti taisyklę, kad „Deklaruojančio asmens privačiais interesais nelaikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi“. Įsteigus PIR ir deklaruojančiam asmeniui gavus duomenis apie deklaruotinus faktus, jam atsiras pareiga tuos duomenis peržiūrėti ir deklaruoti tik privačius interesus. VTEK ar institucijoje ir įstaigoje atliekant tyrimą, deklaruojančiam asmeniui kils įrodinėjimo pareiga, kad tam tikri su juo ar jam artimu asmeniu susiję duomenys nėra jo privatus interesas ir jam negali kilti interesų konfliktas, todėl jų neprivalu deklaruoti. Deklaruojantis asmuo taip pat turės pareigą įrodinėti, ar tokie duomenys jam objektyviai gali būti žinomi. 9 straipsnyje nustatyti, jog deklaracijoje pateiktus duomenis ir privačius interesus gali tikrinti institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo, perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba VTEK. 10 straipsnyje nustatyti, kad aktualių deklaracijų duomenys yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami jos interneto svetainėje (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas). Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, jog deklaracijose turės būti deklaruojami tik asmenų privatūs interesai, t. y. galintys turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Atsižvelgiant į BDAR nuostatas numatoma, kokie deklaracijų duomenys negali būti skelbiami viešai. 11 straipsnyje numatyti, jog informacija apie nusišalinimą, nušalinimą ar sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka. Šiuo siekiama, jog visi nusišalinimo atvejai būtų fiksuojami elektroninėje erdvėje. Pareiškus nusišalinimą, deklaruojantis asmuo aplinkybę, dėl kurios įvyko nusišalinimas, turės deklaruoti kaip privatų interesą (jei to dar nėra padaręs). Tikslinti 11 straipsnį numatant, kad nusišalinti privaloma dėl visų tarnybinių pareigų atlikimo, ne tik nuo sprendimų priėmimo, kaip yra numatyta galiojančiame Derinimo įstatyme. 12 straipsnyje sukonkretinti subjektų ratą, kurių interesams valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys negali atstovauti valstybės ar savivaldybių institucijose, t. y. nustatyti, kad negalima atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai asmuo veikia kaip atstovas pagal įstatymą ( ( vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatytas tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) ; arba atstovauja savo kitai darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. 13 straipsnyje padidinti dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos vertę iki 150 eurų. Kai dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Nustatyti, kad tokia dovana įvertinama ir saugoma institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka (ne Vyriausybės, nes tokia tvarka ir nebuvo patvirtinta).
Įtvirtinti, jog deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Tokiu būdu bus sistemiškai suderinti Derinimo įstatyme ir Civilinio kodekso
leidžiamo dydžio dovanos priėmimo. 15 straipsnyje nustatyti, jog asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti įmonėje ar jos kontroliuojamoje įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi arba kuriai palankius sprendimus rengiant, svarstant ar priimant jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Siūlyti atsisakyti konkrečių pareigų, į kurias asmuo negalėjo įsidarbinti, sąrašo, paliekant tik bendro pobūdžio draudimą dirbti esant straipsnyje numatytoms aplinkybėms. 19 straipsnyje įtvirtinti tinkamą PIR steigimo teisinį pagrindą, t. y. nustatyti, kad PIR steigiamas Valstybės informacinių išteklių įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nustatyti šio registro objektų duomenų viešinimo ir saugojimo pagrindines nuostatas, kas atitinka BDAR nustatytus reikalavimus. 24 straipsnyje sistemiškai su VTEK įstatymu tikslinti tyrimų atlikimo tvarka – pateikiama nuoroda į VTEK įstatyme nustatytą reguliavimą. Numatyti pareigą vadovui jo vadovaujamoje institucijoje ar įstaigoje tvirtinti sąrašą deklaruojančių pareigų. Straipsnio 5 dalyje įtvirtinti korupcijos prevencijos priemonę, kuri bus pradėta naudoti įsteigus PIR: „ VTEK savo iniciatyva, institucijų ir įstaigų vadovų arba deklaruojančiojo asmens motyvuotu rašytiniu prašymu teikia VTEK turimą informaciją apie galimas interesų konflikto grėsmes“.
Visame įstatyme patikslinti ir nustatyti, kad prievolė deklaruoti privačius interesus ir vengti interesų konflikto būtų taikoma perkančiojo subjekto (kuris apima tiek perkančiąsias organizacijas, tiek perkančiuosius subjektus) vadovams, perkančiosios organizacijos pirkimų komisijų nariams, supaprastintus pirkimus atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems asmenims ir perkančiojoje organizacijoje pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. 4.2. Etikos kodekso 10 straipsnio pakeitimo projektu siūloma:
Etikos kodekso 10 straipsnyje įtvirtinti teisę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių Etikos komisijų priimtus sprendimus skųsti VTEK, kaip privalomai išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijai, ir skundimo tvarką:
„Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytų Komisijų priimti sprendimai gali
būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos“. Straipsnio 2 dalyje numatyti, kad VTEK priimti sprendimai dėl parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą būtų sudaryta galimybė pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir politikų etikos ir elgesio klausimams nagrinėti.
Šiuo aspektu svarbu paminėti, jog VTEK tyrimus dėl dalies politikų etikos ir elgesio atlieka ir pagal galiojantį reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Tikėtina, prisidės mažinant korupciją. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. Įstatyme vartojamos ir naujai siūlomos įtvirtinti sąvokos bus derinamos įstatymų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įgyvendinant įstatymų projektus VTEK turės pakeisti Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-73 ir VTEK darbo reglamentą, patvirtintą VTEK 2018 m. gegužės
. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų Įstatymų projektų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešieji ir privatūs interesai“, „privačių interesų deklaravimas“, „interesų derinimas“,
„tarnybinė etika“, „Privačių interesų registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-18 Nr. S-2019-312 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3169 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3169, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2019-02-18 Nr. XIIIP-3169 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Šio kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka <...>“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), tačiau Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje jokie sprendimai neįvardijami, o tik nurodoma, kad „ Parlamentinių politinių partijų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio , kuriuo pažeidžiami šiame kodekse numatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komi sija“, todėl siūlytina projekto redakciją tikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene @lrs.lt A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
7 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2019-06-25 Nr. XIIIP-3169(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2019-05-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau
Saulius Katuoka ir Antanas Šenavičius, Areta Miškinienė VTEK Tyrimų skyriaus vedėja, Evelina Matulaitienė VTEK Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja, Eglė Ivanauskaitė VTEK Administravimo skyriaus atstovė spaudai ir duomenų apsaugos pareigūnė, Mindaugas Lingė Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas, Rūta Kaziliūnaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė, Aleksandras Tiaškevičius Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
dalyje numatytais atvejais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka <...>“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), tačiau Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje jokie sprendimai neįvardijami , o tik nurodoma, kad „ Parlamentinių politinių partijų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio , kuriuo pažeidžiami šiame kodekse numatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komi sija“, todėl siūlytina projekto redakciją tikslinti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymo Nr. 2. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3169, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
procedūrų komisija, 2019-04-17
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3168 2 straipsnis numato, kad „VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija“, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos atlikto tyrimo sprendimo apskundimo galimybė VTEK neatitiktų valdžių pasidalinimo ir pusiausvyros principų. VTEK pati būdama atskaitinga Seimui tikrintų Seimo padalinio atliktą darbą ir priimtų dėl jo sprendimą. Siūlymas:
1Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytų Komisijų,
išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisiją , priimti sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Iš dalies pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pakeitimo turinį išdėstyti pateikiant nuorodą į reikiamą Kodekso straipsnio dalies punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje dalies 2 punkte numatytų nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.“
procedūrų komisija, 2019-04-17
numatytais atvejais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Iš dalies pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pakeitimo turinį išdėstyti pateikiant nuorodą į reikiamą Kodekso straipsnio dalį ir dalies punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatytais atvejais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas : Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3169(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-08 I Argumentai:
Komiteto siūlymu įstatymo projektas papildomas nauju straipsniu, kuriuo keičiamas Kodekso 7 straipsnis (žr. Komiteto argumentus žemiau prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2). Atitinkamai būtina patikslinti ir įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
10
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-081 N Argumentai:
Atsižvelgiant į Etikos ir procedūrų komisijos įstatymo projektui Nr. XIIIP-3168 pateiktą pasiūlymą VTEK įstatymo 28 straipsniui dėl tyrimo termino suvienodinimo, siūlome šį pasiūlymą realizuoti ne VTEK įstatyme, o keisti Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į Valstybės politikų etikos kodekse numatytą 1 metų senaties terminą tyrimams pradėti, siekiant operatyvumo siūlome nustatyti 3 mėnesių terminą tyrimams pagal šį teisės aktą atlikti ir įtvirtinti galimybę šį terminą pratęsti iki 1 mėnesio. Straipsnis taip pat tikslinamas pagal kalbos redaktorių pastabas. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas
ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip1 vieni metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per30 dienų tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams vienam mėnesiui pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą.“
ir savivaldybių komitetas 2019-05-083 Argumentai: Įstatymo projektas yra įstatymų projektų paketo dalis, todėl visi susiję projektai turėtų įsigalioti 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip ir jį laikyti atitinkamai 3 straipsniu: „23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2019 2020
sausio
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė