DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo (toliau – Derinimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Vyriausybės programa), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių – darnus valstybės valdymas, kurio vienas iš elementų
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (toliau – Komitetas) vykdant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK arba Komisija) parlamentinę kontrolę nustatytas ne vienas atvejis, kuomet Komisijos kompetencijai priskirtų įstatymų nuostatų įgyvendinimas yra problematiškas arba egzistuoja tam tikros teisės spragos (pavyzdžiui, neišsami Komisijos pirmininko pavadavimo tvarka, VTEK pavestos funkcijos yra sukoncentruotos į mažareikšmius Derinimo įstatymo nuostatų pažeidimus (paprastai dėl deklaravimo termino praleidimo), nepakankamas tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose koordinavimas ir kt.). Galiojančio teisinio reguliavimo nenuoseklumas menkina VTEK reputaciją, todėl siekiant kelti VTEK autoritetą ir skaidrinti veiklą būtina sistemiškai tobulinti teisinį reguliavimą.
Teikiamais įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
1) Komisijos veiklą padaryti efektyvesnę kartu stiprinant VTEK kaip tarnybinės etikos konsultanto vaidmenį;
2) įstatymams keliamų tikslų kontekste pagal principą „valstybei būtina žinoti“ išgryninti deklaruotinus privačius interesus ir atsisakyti perteklinių duomenų deklaravimo;
3) stiprinti VTEK bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų (toliau
4) įtvirtinti Privačių interesų registro (toliau – PIR) teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas;
5) užtikrinti asmens duomenų apsaugą Derinimo ir VTEK įstatymo nuostatomis;
6) patikslinti kitas Derinimo įstatymo ir VTEK įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į šių įstatymų praktinio taikymo problemas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė VTEK ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1 Galiojančiame VTEK įstatyme. Bendrosios nuostatos. Galiojančiame VTEK įstatyme nėra išsamiai įtvirtinta Komisijos paskirtis ir jai keliami uždaviniai bei neįtvirtintas Komisijos veiklai taikomas kolegialumo principas. 4 straipsnyje reglamentuojamas visuomenės dalyvavimas VTEK veikloje, tačiau nepakankamai atskleisti kiti VTEK veiklos viešumo aspektai. VTEK narių skyrimas.
narių skyrimas. 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai VTEK nariui: nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą. Kandidatą į VTEK narius Seimui teikia: 1) Respublikos Prezidentas, 2) Seimo Pirmininkas, 3) Ministras Pirmininkas, 4) du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Seimas VTEK narį (išskyrus VTEK pirmininką) skiria į pareigas Seimo nutarimu posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, atitinkamą nutarimą priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos. 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Tokia šio įstatymo nuostata kelia abejonių dėl galimo diskriminavimo amžiaus pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad pats VTEK pirmininkas, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, paveda šias pareigas atlikti kitam VTEK nariui. Toks reguliavimas kelia abejonių dėl Komisijos kolegialumo tinkamo realizavimo. Pagal
atleidimo iš pareigų teisinį reguliavimą neaišku, ar pasibaigus VTEK nario kadencijos laikui, pastarojo įgaliojimai pasibaigia automatiškai, ar turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl jo atleidimo iš pareigų. VTEK įstatymas taip pat nenustato, ar VTEK narys pareigas pasibaigus kadencijai turėtų eiti iki tol, kol bus priimtas atitinkamas Seimo nutarimas, ar kol į jo vietą bus paskirtas naujas VTEK narys.
pirmininkui 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte suteiktas įgaliojimas „vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus“ kelia abejonių dėl jo galimo konflikto su VTEK, kaip kolegialios institucijos, statusu. Posėdžių organizavimas. VTEK įstatymo 161 straipsnis nustato VTEK posėdžių organizavimo teisinius pagrindus. Tačiau VTEK įstatymas nenumato teisės Komisijai, prieš priimant sprendimą, pasitarti ir (ar) atidėti sprendimo priėmimą. Galiojantis VTEK įstatymas taip pat nustato, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami, o posėdžių garso įrašai gali būti daromi. VTEK įgaliojimai ir teisės. 17 straipsnio 1 punkte numatyta, jog VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais. Galiojanti nuostata įpareigoja VTEK prižiūrėti ir kitus tarnybinės etikos normas reglamentuojančius teisės aktus, kas iš esmės yra atskirų institucijų ar įstaigų kompetencija. Galiojančiame 17 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtinta VTEK vykdoma konsultavimo ir švietimo jos kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo klausimais funkcija. Taip pat nėra aiškiai įtvirtinta, jog VTEK kaupia informaciją apie su Derinimo, Lobistinės veiklos, Etikos kodekso ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, nors VTEK teisė tokią informaciją gauti yra nustatyta. Pažymėtina, kad 17 straipsnio 2 punktu nustatyta, kad VTEK tiria skundus ir pranešimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms.
Tuo tarpu subjektų ratas, kuriems šiuo aspektu yra taikomos VTEK ir Derinimo įstatymo nuostatos, yra platesnis. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoką keistina ir kituose VTEK įstatymo straipsniuose. Pažymėtina ir tai, kad galiojančiu VTEK įstatymu Komisijai suteikti kai kurie įgaliojimai dubliuojasi, pavyzdžiui, funkcija teikti metodinio pobūdžio rekomendacijas nustatyta ir kaip įgaliojimas, ir kaip teisė. Be to, VTEK įstatymas įgalioja Komisiją sekti visuomenės informavimo priemonių publikuojamą informaciją tik apie valstybės politikų elgesį, tuo tarpu visuomenės informavimo priemonėse būna publikuojama informacija ir apie kitų asmenų, kuriems taikomos Derinimo įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos, galimus pažeidimus. Galiojančiu VTEK įstatymu Komisijai suteikta teisė gauti informaciją, reikalingą VTEK įgaliojimams vykdyti. Tačiau įstatymu tiesiogiai neįvardijama, kad šia teise VTEK gali pasinaudoti siekiant gauti informaciją iš bankų, finansų ar kredito įstaigų bei valstybės informacinių sistemų. 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog VTEK turi teisę pavesti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Derinimo įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir, nesutikus su atlikto tyrimo išvada, pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. 18 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta VTEK teisė priimti rekomendacinio pobūdžio rezoliucijas, kuriose pateikiama VTEK nuomonė tam tikru klausimu arba apibendrinama VTEK veiklos praktika. Rezoliucija, kaip teisės akto forma, nėra įprasta teisiniams santykiams reguliuoti, todėl tikslinga jos atsisakyti. VTEK atliekami tyrimai.
VTEK atliekami tyrimai. 23 straipsnyje tyrimui pradėti nustatytas bendrasis 3 metų terminas nuo pažeidimo padarymo ir šio termino išimtys, kuomet tyrimas pradedamas praėjus šiam terminui:
1) gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą;
2) gautas Seimo komiteto ar komisijos arba ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą;
3) gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą;
4) priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą. Šios išimties taikymo praktika nėra dažna. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog teisinėje valstybėje pažeidimo vertinimas ir senaties termino pažeidimo tyrimui taikymas neturėtų būti siejamas su subjektais, pateikusiais pranešimą apie galimą pažeidimą, juolab, kad dalis subjektų yra politikai arba teisėsaugos institucijos. Galiojančio VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tyrimo nepradėjimo pagrindai, apie kuriuos per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo dienos informuojamas pranešėjas:
1) pranešimas pateiktas praėjus 3 metų terminui;
pat numatyta, jog pareiškimas netiriamas, kai pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo. VTEK praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet pranešime pateikiama veika kaip pažeidimas kvalifikuotina pagal VTEK įstatymo normas, tačiau, skundžiamas asmuo nėra priskirtas VTEK kontroliuojamų asmenų ratui. Todėl VTEK įstatyme įtvirtintas atsisakymo pradėti tyrimą pagrindų sąrašas tikslintinas. VTEK įstatymu aiškiai nėra nustatyta teisė Komisijai perduoti pranešimą dėl institucijos ar įstaigos vadovo veikos atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms nagrinėti vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai institucijai ir atlikti kitus su vadovo galimais įstatymų pažeidimais susijusius veiksmus.
VTEK įstatymo 25 straipsnyje realizuojama anksčiau aptarta VTEK teisė pavesti institucijai ar įstaigai atlikti VTEK kompetencijai priskirtą Derinimo įstatymo pažeidimų tyrimą. Numatyta tokių tyrimų revizavimo VTEK tvarka (institucija ar įstaiga atlikusi tyrimą tyrimo medžiagą pateikia VTEK įvertinti veikos kvalifikavimo atitiktį Derinimo įstatymo nuostatoms). VTEK nustačiusi, kad tyrimas atliktas tinkamai, informuoja instituciją ar įstaigą apie tai, o ši savo ruožtu priima galutinį sprendimą. VTEK nustačiusi, kad asmens veikos įvertinimas neatitinka Derinimo įstatymo nuostatų, gali nuspręsti pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, pavesti pakartotinai atlikti tyrimą ar pavesti patikslinti tyrimo išvadą. Tokiu būdu
„padeda“ įstaigoms priimti sprendimus arba perima tyrimą ir pati priima sprendimą. Tokia praktika Lietuvos teisės sistemoje nėra įprasta, o aptartų VTEK įstatymo nuostatų
taikymas kelia klausimų dėl VTEK ir įstaigose atliktų tyrimų išvadų ar priimtų sprendimų galiojimo ir jų santykio, VTEK pavedimų privalomumo ir kt. aspektais. 26 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas tyrimui Komisijoje atlikti. Taip pat nustatyta galimybė šį terminą pratęsti iki 6 mėnesių. Tuo tarpu VTEK įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje kitoms institucijoms ir įstaigoms, kurioms pranešimą nagrinėti perduoda VTEK, nustatytas 1 mėnuo tyrimui atlikti ir išvadai Komisijai pateikti. Komisija gauna daug motyvuotų prašymų šį terminą pratęsti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga institucijų ir įstaigų bei VTEK atliekamų tyrimų terminus suvienodinti. VTEK įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kokius veiksmus VTEK turi teisę atlikti spręsdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo.
Taip pat nėra įtvirtinta pareiga VTEK pačiai surinkti informaciją, kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. 28 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad gavus du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimų dėl to paties asmens veikos, VTEK gali sujungti pranešimus į vieną tyrimą. Tačiau nenustatyta galimybė išskirti skundžiamo asmens kelias veikas į atskirus tyrimus. Taip pat įstatymas nenumato galimybės kelių asmenų veikų atitiktį Derinimo įstatymo nuostatoms ištirti ir priimti vieną sprendimą, kai veikų teisinis vertinimas yra neatsiejamas. VTEK įstatymo 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti institucija ar įstaiga, ar kitas juridinis asmuo, kuriems rekomendacija pateikta. Siūlymą imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų nuostatų pažeidimams ateityje VTEK gali teikti taip pat atitinkamiems juridiniams asmenims. Tuo tarpu fiziniams asmenims pareiga vykdyti nurodymus nėra numatyta. VTEK įstatymo 161 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad VTEK sprendimai yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje. Tačiau VTEK įstatymas nenustato asmens duomenų viešinimo ir saugojimo taisyklių. Dėl šios priežasties VTEK įstatyme nustatytas sprendimų viešo skelbimo teisinis reguliavimas neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nuostatų. 3.2. Galiojančiame Derinimo įstatyme. Derinimo įstatymo paskirtis ir sąvokos, deklaruojantys asmenys. Derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinti įstatymo tikslai, kurių pagrindinis – suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus.
Tačiau nėra įtvirtinta, jog įstatymo paskirtis visų pirma yra sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus. Derinimo įstatymo 4 straipsniu nustatytas platus asmenų, kuriems taikomi atitinkami šio įstatymo reikalavimai (pavyzdžiui pareiga teikti privačių interesų deklaracijas, vengti interesų konflikto), ratas, tačiau šie asmenys nėra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Realus Derinimo įstatymo adresatų ratas turėtų atsispindėti pavadinime, 1 ir atitinkamai kituose Derinimo įstatymo straipsniuose. Valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi (2 straipsnio 1 dalis) ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovai ir jų pavaduotojai. Tačiau tokios bendrovės dažnai įsteigia dukterinių bendrovių, kurios vykdo dalį joms perduotų funkcijų. Dukterinių bendrovių vadovai ir jų pavaduotojai (stebėtojų tarybų ar valdybų nariai), nepatenka į Derinimo įstatymo kontrolės lauką. Įstatymo
galimybė deklaruojančiajam asmeniui ir kitus faktiškai artimais esančius asmenis laikyti artimais asmenimis Derinimo įstatymo prasme. Derinimo įstatymo atskiruose straipsniuose yra vartojama sąvoka „administravimo įgaliojimai“, tačiau ji nėra apibrėžta kaip sąvoka ir neatskleistas jos turinys, ko pasėkoje įgyvendinant įstatymą kyla ginčų (pavyzdžiui, 2018-08-09 Vilniaus apygardos teismo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, LVAT 2019-01-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A–2896–624/2018 ir kt.). VTEK praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai teismui skundžiami Komisijos priimti sprendimai nesutinkant su juose pateikiamomis „atstovo pagal įstatymą“, „įmonės“ ir kt. sąvokoms.
Tokia situacija didina VTEK administracinių resursų poreikį ir kaštus. Deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tačiau dalis viešajame sektoriuje dirbančių asmenų nepatenka į Deklaravimo įstatymo kontrolės lauką, nors pagal atliekamų funkcijų pobūdį jo privačių ir viešųjų interesų konfliktas gali kilti. Deklaravimo įstatyme nenumatyta institucijos ar įstaigos vadovui galimybė įvertinus rizikas nuspręsti, kokias pareigas užimantys pavaldūs asmenys taip pat turėtų deklaruoti privačius interesus. Deklaravimo įstatyme valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus (Derinimo įstatymas taikoma visa apimtimi). Kyla abejonių, dėl tokio reguliavimo proporcingumo įstatymo tikslams. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia vienoje privačių asmenų įsteigtoje viešojoje įstaigoje ar asociacijoje dirbti artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Paprastai tokie subjektai ir būna įsteigti šeimos narių, o tai Derinimo įstatymas iš esmės draudžia. Deklaravimo terminas. Derinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys deklaraciją privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Nenumatytas deklaravimo terminas, kai pareiga deklaruoti atsiranda kitais pagrindais. 7 straipsnyje nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo deklaruotino fakto atsiradimo/pasikeitimo dienos deklaraciją patikslinti. Numatytas sutrumpintas iki 7 kalendorinių dienų terminas patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai atsiradęs deklaruotinas faktas kelia interesų konfliktą.
Derinimo įstatyme nustatytas deklaracijos pateikimo terminas sudaro prielaidas VTEK konstatuoti Derinimo įstatymo pažeidimus asmenims nepateikus/nepapildžius deklaracijos, nors deklaruotinas faktas nėra susijęs su asmens privačiu interesu ir nekelia interesų konflikto. Toks reguliavimas yra formalus ir neefektyvus siekiant įstatymo tikslų. Keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta pareiga asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje, pateikti privačių interesų deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Visi konkursuose ar atrankose į pareigas valstybinėje tarnyboje dalyvaujantys asmenys privalo pateikti deklaracijas. Tokiu būdu nustatyta didžiulė administracinė našta atrankas vykdančioms institucijoms. Pakankamai dažnai pretendentai šios savo pareigos nevykdo, o į pareigas priimantys subjektai deklaracijų pateikimo fakto taip pat netikrina. Todėl nuostata laikytina deklaratyvia. Deklaravimas. Deklaravimo įstatyme tiesiogiai nenumatyta, kas atsako už deklaracijos duomenų tikrumą. Nenumatyta vadovo pareiga žinoti vadovaujamoje institucijoje ar įstaigoje įsteigtų pareigų, kurias užimantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, rato ir jas užimančius asmenis informuoti apie pareigą deklaruoti.
Derinimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta pareiga deklaruojančiam asmeniui deklaruoti savo, sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio 1 dalyje nurodytus duomenis :
1) vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas;
2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra;
3) individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;
fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
5) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų;
6) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų;
derinti viešuosius ir privačius interesus (2 straipsnio 2 dalis: privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas ). Pažymėtina, jog Deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja deklaruoti privačius interesus. Tačiau konkretus įstatymo 6 straipsnis „Deklaracijos turinys“ įpareigoja deklaruoti gerokai platesnį duomenų kiekį. Pagal privačių interesų sąvoką, tokiais interesais gali būti laikomi tik dalis dabar deklaruojamų duomenų. Darytina prielaida, jog Derinimo įstatymo nuostatos yra nesuderintos tarpusavyje, todėl, įvertinus Derinimo įstatymui keliamus tikslus, tikslintinos.
Renkamų asmens duomenų apimtis ir kiekis ypač aktualus įsigaliojus BDAR. Derinimo įstatyme įtvirtinta pareiga deklaruoti individualios veiklos vykdymo faktą, tačiau toks reikalavimas neužtikrina iš šios veiklos atsirandančių ryšių su trečiaisiais asmenimis atskleidimo (Derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Deklaravimo įstatyme nustatytas reikalavimas deklaruoti dovanų artimiems asmenis teikimo sandorius (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nors pats artimas asmuo susidūrus su jo klausimo sprendimu atliekant tarnybines pareigas kelia interesų konfliktą. Šis reguliavimas laikytinas pertekliniu. Pareiga deklaruoti privačius interesus numatyta ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau nurodytos nuostatos nėra taikomos asmenims, pirkimus vykdantiems, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Deklaracijų viešumas.
Deklaracijų viešumas. Deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kurių deklaracijos yra skelbiamos viešai ( valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą).
Deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kurių deklaracijos yra skelbiamos viešai ( valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą). Deklaravimo kontrolė.
Deklaravimo kontrolė. Deklaravimo įstatymo 9 straipsnyje numatyti subjektai, turintys teisę tikrinti deklaracijų duomenis: institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovas ar jo įgalioti asmenys; Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; Valstybinė mokesčių inspekcija; teisėsaugos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka; audito ir kontrolės funkcijas atliekančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant šių subjektų funkcijas kyla abejonių dėl to, ar visų šių institucijų atliekami veiksmai turėtų būti laikomi deklaracijų duomenų tikrinimu. Deklaravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kaip asmenys vykdo įstatymą kontroliuoja ir atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Atkreiptinas dėmesys, jog institucijų ir įstaigų, įmonių, bendrovių veiklą reguliuojantys teisės aktai taip pat nustato pavaldžių ar atskaitingų institucijų ar įstaigų vadovų veikos kontrolės funkciją, kurią įgyvendina vadovą į pareigas priimantis arba skiriantis subjektas (ypač aktualu sprendžiant vadovo nusišalinimo ir tyrimo dėl jo veikos atlikimo atvejais). Tačiau galimybė kontroliuoti institucijos ar įstaigos vadovą Derinimo įstatyme nėra tiesiogiai numatyta. 22 straipsnyje numatytos tyrimo atlikimo taisyklės dubliuojasi su VTEK įstatymo 25 straipsnio atitinkamomis nuostatomis. Siekiant teisinio aiškumo, minėtos įstatymų nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Deklaruojantiems asmenims taikomi apribojimai. Deklaravimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta pareiga nusišalinti taikoma tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (netaikoma kitiems deklaruojantiems asmenims). 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog VTEK elektroninėmis priemonėmis pateikiama informacija apie institucijos ar įstaigos vadovo sprendimą nepriimti asmens nusišalinimo, tačiau nėra pareigos pateikti duomenų apie nusišalinimą ar asmens nušalinimą.
Keičiamo Įstatymo 12 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinto draudimo valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti „privačioms grupėms ir asmenims“ sąvoka yra neaiški ir nedera su šio įstatymo 20 straipsnyje vartojama sąvoka. Derinimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šiuo aspektu svarbu sistemiškai įvertinti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą „Draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis“. Derinimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos 30 eurų vertė, kurią viršijus gauta dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į infliaciją diskutuotina dėl dovanos sumos. Taip pat spręstina dėl subjekto, kuris efektyviausiai galėtų nustatyti tokių dovanų saugojimo tvarką (reguliavimo subsidiarumo aspektas). Deklaravimo įstatymo 18 straipsnyje numatyti apribojimai dirbti nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje.
Nustatyta, jog asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Galiojančiame įstatyme pateikiant baigtinį sąrašą pareigų, asmenys įmonėse gali įsidarbinti į kitas pareigos, pavyzdžiui, vadovo patarėju ir tokiu būdu išvengti „atvėsimo“ laikotarpio taikymo. Derinimo įstatymo 12 ir 20 straipsniuose numatyti atstovavimo apribojimai einant pareigas ir pasibaigus tarnybai. Nors 12 straipsnyje numatyta, jog atstovavimo ribojimas netaikomas atstovaujant pagal įstatymą, tačiau ši nuostata neatskleidžia įstatymų leidėjo tikrojo ketinimo Derinimo įstatyme atstovu pagal įstatymą laikyti vaiko tėvus, globėjus, rūpintojus arba įstatymo nustatyta tvarka teismo paskirtus pilnamečio asmens globėjus (rūpintojus). Sistemiškai tikslintinas ir
steigimas numatytas Derinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, tačiau įtvirtinta nuoroda į jau negaliojantį Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, taip pat esamas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad atitinkamame įstatyme turi būti nurodomi ir registruojami objektai, registro valdytojas ir kitos nuostatos. 3.3. Etikos kodeksas.
Etikos kodeksas. Etikos kodekso 10 straipsnyje numatyta, jog Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Nenumatyta galimybė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių Etikos komisijų priimamus sprendimus skųsti VTEK. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. VTEK įstatymo projektu siūloma:
uždavinius. 3 straipsnyje greta kitų VTEK veiklos principų įtvirtinti ir kolegialumo principą. 4 straipsnyje atskleisti VTEK veiklos viešumo aspektus: vieši posėdžiai, viešai skelbiamos darbotvarkės, asmenų teisė dalyvauti VTEK posėdžiuose, visuomenės informavimas apie VTEK formuojamą įstatymų taikymo praktiką ir Komisijos veiklą. 6 straipsnyje nustatyti reikalavimą VTEK nariui turėti 3 metų darbo patirtį viešajame sektoriuje (vietoj galiojančio reikalavimo turėti 5 metų bet kokio darbo patirtį). 7 straipsnyje nustatyti, jog vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba, vietoj vieno iš dviejų pagal galiojantį VTEK įstatymą Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų kandidatų. Tokiu būdu bus prisidedama prie vieno iš Vyriausybės programos siekių įgyvendinimo – nevyriausybinio sektoriaus didesnio įsitraukimo į valstybės valdymą. Siekiant užtikrinti VTEK nepriklausomumą ir nešališkumą, nustatyti, jog ne tik VTEK pirmininkas, bet ir Komisijos nariai Seime skiriami slaptu balsavimu . Siekiant užtikrinti VTEK veiklos nenutrūkstamumą pasibaigus ar nutrūkus VTEK nario įgaliojimams, įtvirtinti taisykles dėl kandidato į VTEK narius skyrimo nutrūkus įgaliojimams kitais, nei kadencijos pabaiga, pagrindais.
Taip pat siekiant išspręsti situacijas, kuomet teikiantys subjektai delstų teikti kandidatą į VTEK narius, siūloma nustatyti specialią taisyklę, suteikiančią teisę Seimo Pirmininkui inicijuoti kandidato į VTEK narius teikimo procedūras. 11 straipsnyje įtvirtinti VTEK pirmininko pavaduotojo institutą ir, užtikrinant VTEK veiklos kolegialumą, nustatyti kitas VTEK pirmininko pavadavimo taisykles. 14 straipsnyje patikslinti ir papildyti VTEK narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašą. Taip pat nustatyti, kad VTEK pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. 16 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 7 dalyje nustatyti Komisijai teisę atlikus tyrimą posėdyje pasitarti prieš priimant sprendimą ir (ar) atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Nustatyti, jog
posėdžių eigai fiksuoti visais atvejais daromi garso įrašai, kurie įforminami ir saugomi Reglamento nustatyta tvarka. Numatyti sąrašą subjektų, turinčių teisę susipažinti su protokolais ir garso įrašais.
patikslinti VTEK įgaliojimus: 1) vietoj vykdomo institucijose ir įstaigose atliekamų tyrimų revizavimo, pavesti VTEK išankstinio ginčų nagrinėjimo funkciją (įskaitant skundus dėl Valstybės politikų etikos kontrolės subjektų priimtų sprendimų); 2) numatyti pareigą analizuoti ir apibendrinti tarnybinės etikos politikos institucijoje ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo praktiką, teikti rekomendacijas ir konsultuoti šiais klausimais; 3) kaupti duomenis apie Derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Elgesio kodekso ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 4) organizuoti ir vykdyti švietimą VTEK kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo klausimais; 5) nustatyti, kad VTEK vykdo ne tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, bet visų deklaruojančių asmenų veiklos priežiūrą;
6) patikslinti, kad VTEK stebi visuomenės informavimo priemonėse publikuojamą informaciją ne tik dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų, bet ir dėl Derinimo įstatymo ir Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų ir esant pagrindui atlieka tyrimą arba informaciją perduoda atitinkamiems kontrolės subjektams ir kiti sisteminiai patikslinimai. 18 straipsnyje patikslinti VTEK teisę gauti informaciją, akcentuojant informacijos iš bankų ir kitų kredito įstaigų gavimo taisykles ir įtvirtinant teisę naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti. Atsisakyti VTEK teisės duoti pavedimus kitoms institucijoms ir įstaigoms atlikti tyrimus. Vietoj to įtvirtinti VTEK teisę perduoti institucijai ar įstaigai ištirti informaciją apie galimą Derinimo įstatymo ar Etikos kodekso nuostatų pažeidimą. Įtvirtinti teisę teikti norminio pobūdžio rekomendacijas.
atsisakymo atlikti tyrimą pagrindus, nustatant, kad tyrimas nepradedamas, jeigu pranešime nenurodytas skundžiamas asmuo ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jis dirba, ir
pažeidžianti veika, jos padarymo data ir aplinkybės, kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimą. Taip pat papildyti naujais atsisakymo pagrindais – jeigu pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK kontrolės subjektas, arba jei iki pranešimo VTEK gavimo dienos skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis, arba kai VTEK nusprendžia perduoti gautą pranešimą ištirti ir sprendimą dėl jo priimti institucijai ar įstaigai, kurioje skundžiamas asmuo dirba. Nustatyti, kad motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo VTEK priima per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, o pareiškėjas apie šį sprendimą informuojamas per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. 24 straipsnyje reglamentuoti tyrimų institucijose ir įstaigose atlikimo tvarką. Sistemiškai taikant Etikos kodekso 6 straipsnio 3 dalį nustatyti, jog VTEK įstatymo šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Etikos kodeksą. Įgyvendinant Etikos kodekso 9 straipsnio 3 dalį ir VTEK įgaliojimus kaupti informaciją apie Derinimo įstatymo ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatyti kad 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, atlikę tyrimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia VTEK priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, jog VTEK yra Derinimo įstatymo priežiūros institucija, VTEK suteikiamas įgaliojimas, įvertinus atlikto tyrimo medžiagą ir kilus abejonių dėl priimto sprendimo atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos nuspręsti pačiai atlikti tyrimą. Taip pat siūloma įstatyme įtvirtinti pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos pagal Derinimo įstatymą ir Etikos kodeksą institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, teisę priimtus sprendimus skųsti VTEK. Numatyti, jog VTEK nagrinėdama tokius skundus veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. 25 straipsnyje nustatyti, jog tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, bet ne anksčiau negu praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. 30 dienų terminas nustatomas siekiant sistemiškai suderinti VTEK ir Derinimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias pareigą privačius interesus deklaruoti nedelsiant . Nedeklaravimas pats savaime visais atvejais nebebūtų laikomas įstatymo pažeidimu, o būtų tiriamas tik viešųjų ir privačių interesų atskleidimo ir interesų konflikto kontekste. Taip pat siūloma įtvirtinti taisyklę, jog t yrimą pradėti ir (ar) atlikti reikalingą informaciją, kurią turi VTEK arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, surenka pati Komisija.
Siūloma įtvirtinti, jog VTEK spręsdama klausimą ar pradėti tyrimą, prireikus, surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti arba patikslinti pranešimą ( pre tyrimo veiksmai). 26 straipsnyje įtvirtinti galimybes VTEK išskirti skundžiamo asmens kelias veikas į atskirus tyrimus, jeigu tikslingiau jas nagrinėti skyrium, arba kelių asmenų veikų atitiktį įstatymų nuostatoms įvertinti priimant vieną sprendimą, jei veikų teisinis vertinimas yra neatsiejamas. 29 straipsnyje suteikti teisę Komisijai, atlikus tyrimą, pateikti rekomendaciją ir siūlymus ne tik juridiniam asmeniui, bet ir fiziniam asmeniui, dėl kurio veikos buvo atliktas tyrimas, taip pat pateikti rekomendacijas ar siūlymus, kad būtų panaikinti įstatymų nuostatų pažeidimai. 30 straipsnyje numatyti pareigą (pagal galiojantį reguliavimą numatyta teisė) VTEK priėmus sprendimą dėl įstatymo pažeidimo imtis vieno iš veiksmų: siūlyti skirti tarnybines (drausmines) nuobaudas, siūlyti panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius ar imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog sistemiškai įstatymų projektuose atsisakius formalių VTEK tiriamų pažeidimų sudėčių (paprastai veikai pasireiškiant pavėlavimu nustatytu laiku deklaruoti duomenis), VTEK bus tiriami ir konstatuojami realiomis grėsmėmis esantys įstatymų pažeidimai (viešųjų ir privačių interesų konfliktai). 31 straipsnyje nustatyti VTEK sprendimo pateikimo ir paskelbimo tvarką. Jei asmuo pažeidė įstatymą – 1 metus laiko VTEK sprendimai apie tai skelbiami viešai VTEK svetainėje. Po metų sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai. Kiti sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai.
Įgyvendinant BDAR nuostatas, taip įtvirtinama asmens duomenų viešo skelbimo tvarka. VTEK įstatyme įtvirtinama VTEK teisė pranešimą apie įstaigos vadovo galimai padarytus įstatymų pažeidimus perduoti spręsti vadovą priimančiam arba skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 4.2. Derinimo įstatymo projektu siūloma:
Tikslinti Derinimo įstatymo pavadinimą, atsisakant nuorodos į valstybinę tarnybą, nes Derinimo įstatymas taikomas ne tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, bet ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose dirbantiems asmenims. 1 straipsnyje įstatymo tikslu nustatyti siekiamybę sudaryti sąlygas atskleisti asmenų privačius interesus ir šiuos interesus suderinti su visuomenės viešaisiais interesais. Tokiu būdu bus išsamiau įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO), kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt.) rekomendacijos, kuriuose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. 2 straipsnyje tikslinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratą, šiai kategorijai nebepriskiriant asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar fondų. Nuostata siekta sukontroliuoti subjektų, kurie gauna viešąsias lėšas, elgesį, kad tokios lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Tačiau tokia kontrolė bus užtikrinta per viešųjų pirkimų įstatymais suteiktą perkančiojo subjekto statusą.
Nustatyti, kad ne tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, bet ir šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai butų laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Nustatyti, jog artimu asmeniu deklaruojantis asmuo gali laikyti ir kitus asmenis, ne tik esančius Derinimo įstatyme pateiktame sąraše. Derinimo įstatymą papildyti sąvoka „Administravimo įgaliojimai“, ir patikslinti sąvokas „Įmonė“, „Kontroliuojama įmonė“. 4 straipsnyje papildyti asmenų, kuriems taikoma pareiga teikti deklaracijas ir taikomi atskiri Derinimo įstatymo straipsniai (11 straipsnis „Pareiga nusišalinti“ ir 13 straipsnis „Dovanų priėmimo apribojimai“), sąrašą, į jį papildomai įtraukiant: * au kštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausių kolegialių valdymo organų (pvz. senato ir tarybos) narius; * valstybės ar savivaldybių institucijų sprendimu ar valstybės pareigūnų skyrimu sudarytų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, narius; * akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) įsteigtų dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų ir valdybų nariams ; * kitus viešojo sektoriaus subjektuose dirbančius asmenis, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su
Įtvirtinus pastarąją nuostatą, institucijos ar įstaigos vadovui suteikiamas efektyvus viešųjų ir privačių interesų kontrolės įrankis. Kad įstaigų vadovai šia teise naudotųsi sąžiningai, numatyta pareigą sąrašą suderinti su VTEK. Taip pat nustatyti pareigą institucijos ir įstaigos vadovui informuoti į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją. Ši pareiga nustatoma sistemiškai įtvirtinant ir pareigą institucijos ir įstaigos vadovui tvirtinti sąrašą deklaruojančių pareigų ir teisę į šį sąrašą įtraukti Derinimo įstatyme nenumatytas pareigas (21 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas). Tokiu būdu įtraukiant institucijų ir įstaigų vadovus bus įgyvendinamas siekis daugiau atsakomybės korupcijos prevencijos srityje numatyti pačioms institucijoms ar įstaigoms.
papildomos nedelsiant po asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas ar kitų deklaruotinų aplinkybių atsiradimo. 30 dienų termino deklaracijai pareikti ar papildyti atsisakoma, tačiau sistemiškai VTEK įstatyme numatoma taisyklė, jog tyrimas dėl asmens veiklos gali būti pradedamas tik praėjus 30 dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta, jog deklaracijos nepateikimo ir nepatikslinimo faktas, nesant interesų konflikto situacijos, nebūtų laikomas įstatymų pažeidimu. VTEK darbas taps gerokai efektyvesnis. Juolab įsteigus PIR, asmuo apie pareigą deklaruoti privačius interesus atsiradus/pasikeitus deklaruotiniems duomenims bus nuolat informuojamas elektroninėmis priemonėmis. Nustatyti teisę susipažinti su
saugomomis deklaracijomis ir PIR tvarkomais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai, teisėsaugos, audito ir kontrolės institucijoms. Reglamentuoti pretendentų pareigą deklaruoti privačius interesus, nustatant teisę pačioms atrankas ar konkursus organizuojančioms institucijoms ar įstaigoms spręsti, ar pretendentai turi pateikti deklaracijas, ir kada, kokiu būdu jos turėtų būti pateiktos. 6 straipsnyje pakeisti deklaracijos turinio koncepciją. Siūloma nustatyti pareigą deklaruojančiam asmeniui deklaruoti savo objektyvius duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus. Tuomet numatyti pareigą deklaruoti privačius interesus, atsiradusius iš tam tikrų juridinių faktų :
asmens dalyvis.
Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos ;
2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius ; 3) dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų. Atsisakoma perteklinių duomenų (kurie nėra privatūs interesai ir nesukelia interesų konflikto) apie deklaruojančio asmens sutuoktinį, sugyventinį partnerį rinkimo, tačiau nustatoma pareiga deklaruoti privačius interesus dėl platesnio rato artimų asmenų ir susijusių aplinkybių (žr. apibrėžimą 2 straipsnio 2 ir 7 dalys). Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingai nei pagal galiojančią tvarką, kuomet yra deklaruojami visi 3000 eurų viršijantys sandoriai, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, deklaruoti reikės tik ryšius, atsiradusius iš tokių sandorių, kurie yra deklaruojančio asmens privatūs interesai (t. y. deklaruojančiajam kyla asmeninis suinteresuotumas pagal einamas pareigas priimti sprendimus (arba daryti įtaką sprendimų rengimui), palankius kitai sandorio šaliai). Privatūs interesai, pasireiškiantys kaip ryšiai iš mažesnių nei 3000 eurų sandorių, turės būti deklaruojami pagal 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Įtvirtinus siūlomą koncepciją, bus aiškiai nustatyta pareiga deklaruoti tik privačius interesus ir ši priemonė taps gerokai efektyvesnė siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir mažinti korupcijos ir nepotizmo mastą. Atsižvelgiant į tai, jog yra plečiama deklaruotinų privačių interesų apimtis (įtraukiant artimų asmenų privačius interesus), siūlome įtvirtinti taisyklę, kad „Deklaruojančio asmens privačiais interesais nelaikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi“. Įsteigus PIR ir deklaruojančiam asmeniui gavus duomenis apie deklaruotinus faktus, jam atsiras pareiga tuos duomenis peržiūrėti ir deklaruoti tik privačius interesus. VTEK ar institucijoje ir įstaigoje atliekant tyrimą, deklaruojančiam asmeniui kils įrodinėjimo pareiga, kad tam tikri su juo ar jam artimu asmeniu susiję duomenys nėra jo privatus interesas ir jam negali kilti interesų konfliktas, todėl jų neprivalu deklaruoti. Deklaruojantis asmuo taip pat turės pareigą įrodinėti, ar tokie duomenys jam objektyviai gali būti žinomi. 9 straipsnyje nustatyti, jog deklaracijoje pateiktus duomenis ir privačius interesus gali tikrinti institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo, perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba VTEK. 10 straipsnyje nustatyti, kad aktualių deklaracijų duomenys yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami jos interneto svetainėje (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas). Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, jog deklaracijose turės būti deklaruojami tik asmenų privatūs interesai, t. y. galintys turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Atsižvelgiant į BDAR nuostatas numatoma, kokie deklaracijų duomenys negali būti skelbiami viešai. 11 straipsnyje numatyti, jog informacija apie nusišalinimą, nušalinimą ar sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka. Šiuo siekiama, jog visi nusišalinimo atvejai būtų fiksuojami elektroninėje erdvėje. Pareiškus nusišalinimą, deklaruojantis asmuo aplinkybę, dėl kurios įvyko nusišalinimas, turės deklaruoti kaip privatų interesą (jei to dar nėra padaręs). Tikslinti 11 straipsnį numatant, kad nusišalinti privaloma dėl visų tarnybinių pareigų atlikimo, ne tik nuo sprendimų priėmimo, kaip yra numatyta galiojančiame Derinimo įstatyme. 12 straipsnyje sukonkretinti subjektų ratą, kurių interesams valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys negali atstovauti valstybės ar savivaldybių institucijose, t. y. nustatyti, kad negalima atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai asmuo veikia kaip atstovas pagal įstatymą ( ( vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatytas tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) ; arba atstovauja savo kitai darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. 13 straipsnyje padidinti dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos vertę iki 150 eurų. Kai dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Nustatyti, kad tokia dovana įvertinama ir saugoma institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka (ne Vyriausybės, nes tokia tvarka ir nebuvo patvirtinta).
Įtvirtinti, jog deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Tokiu būdu bus sistemiškai suderinti Derinimo įstatyme ir Civilinio kodekso
leidžiamo dydžio dovanos priėmimo. 15 straipsnyje nustatyti, jog asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti įmonėje ar jos kontroliuojamoje įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi arba kuriai palankius sprendimus rengiant, svarstant ar priimant jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Siūlyti atsisakyti konkrečių pareigų, į kurias asmuo negalėjo įsidarbinti, sąrašo, paliekant tik bendro pobūdžio draudimą dirbti esant straipsnyje numatytoms aplinkybėms. 19 straipsnyje įtvirtinti tinkamą PIR steigimo teisinį pagrindą, t. y. nustatyti, kad PIR steigiamas Valstybės informacinių išteklių įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nustatyti šio registro objektų duomenų viešinimo ir saugojimo pagrindines nuostatas, kas atitinka BDAR nustatytus reikalavimus. 24 straipsnyje sistemiškai su VTEK įstatymu tikslinti tyrimų atlikimo tvarka – pateikiama nuoroda į VTEK įstatyme nustatytą reguliavimą. Numatyti pareigą vadovui jo vadovaujamoje institucijoje ar įstaigoje tvirtinti sąrašą deklaruojančių pareigų. Straipsnio 5 dalyje įtvirtinti korupcijos prevencijos priemonę, kuri bus pradėta naudoti įsteigus PIR: „ VTEK savo iniciatyva, institucijų ir įstaigų vadovų arba deklaruojančiojo asmens motyvuotu rašytiniu prašymu teikia VTEK turimą informaciją apie galimas interesų konflikto grėsmes“.
Visame įstatyme patikslinti ir nustatyti, kad prievolė deklaruoti privačius interesus ir vengti interesų konflikto būtų taikoma perkančiojo subjekto (kuris apima tiek perkančiąsias organizacijas, tiek perkančiuosius subjektus) vadovams, perkančiosios organizacijos pirkimų komisijų nariams, supaprastintus pirkimus atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems asmenims ir perkančiojoje organizacijoje pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. 4.2. Etikos kodekso 10 straipsnio pakeitimo projektu siūloma:
Etikos kodekso 10 straipsnyje įtvirtinti teisę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių Etikos komisijų priimtus sprendimus skųsti VTEK, kaip privalomai išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijai, ir skundimo tvarką:
„Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytų Komisijų priimti sprendimai gali
būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos“. Straipsnio 2 dalyje numatyti, kad VTEK priimti sprendimai dėl parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą būtų sudaryta galimybė pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir politikų etikos ir elgesio klausimams nagrinėti.
Šiuo aspektu svarbu paminėti, jog VTEK tyrimus dėl dalies politikų etikos ir elgesio atlieka ir pagal galiojantį reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Tikėtina, prisidės mažinant korupciją. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. Įstatyme vartojamos ir naujai siūlomos įtvirtinti sąvokos bus derinamos įstatymų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įgyvendinant įstatymų projektus VTEK turės pakeisti Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-73 ir VTEK darbo reglamentą, patvirtintą VTEK 2018 m. gegužės
. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų Įstatymų projektų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešieji ir privatūs interesai“, „privačių interesų deklaravimas“, „interesų derinimas“,
„tarnybinė etika“, „Privačių interesų registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto) 1 straipsnyje aptartas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos trumpinys „VTEK arba Komisija“ gali būti klaidinantis, todėl būtų aiškiau, jei būtų pasirinktas vienas iš šių nurodytų trumpinių. 2. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VTEK posėdžiai yra vieši. Tačiau projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad esant čia nurodytoms aplinkybėms, motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali būti uždaras, todėl aptariamoje nuostatoje turėtų būti nurodyta išimtis kada rengiami uždari VTEK posėdžiai. 3. Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimą VTEK nariui – būti nepriekaištingos reputacijos. Projekte nėra nustatomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o galiojančiuose įstatymuose šie reikalavimai skirtingoms asmenų kategorijoms yra apibrėžti skirtingai. Projektas tikslintinas nustatant, kokie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi VTEK nariui. 4. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują
nario kandidatūrą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu ta pati kandidatūra teikiama antrai kadencijai, ją vadinti „nauja“ kandidatūra būtų netikslu. Todėl siūlytume atsisakyti žodžio „nauja“. Taip pat diskutuotina nuostata „jeigu per šį laiką VTEK nario kandidatūra nepateikta, Seimo Pirmininkas kreipiasi į visus subjektus, turinčius teisę teikti VTEK narių kandidatūras, ir pasiūlo pateikti po kandidatą“.
Ši nuostata reiškia, kad Seimo Pirmininkas kreipiasi ir į tą subjektą, kuris nepateikė kandidatūros, tačiau, jei šis subjektas nepateikė kandidatūros per nustatytą terminą, kažin, ar būtų prasminga į jį kreiptis dar kartą. Be to, toliau tekste numatyta atrankos tvarka – Seimas naują VTEK narį skiria iš pateiktų kandidatų – neaiški, nes neatskleista kaip kandidatas yra atrenkamas. 5. Projekto nuostatose dėl VTEK sudarymo stokojama nuostatų kaip būtų skiriamas VTEK narys, kai jis skiriamas vietoje kadencijos nebaigusio VTEK nario. 6. Projekto
Seimo nutarimu slaptu balsavimu . Šią nuostatą reiktų suformuluoti aiškiau, atskiriant balsavimo būdą ir priimamo teisės akto rūšį dėl VTEK nario paskyrimo: Seimas VTEK narį skiria slaptu balsavimu. Dėl VTEK nario paskyrimo Seimas priima nutarimą. Be to, šioje dalyje yra numatyta, kad Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, nutarimą dėl šio VTEK nario skyrimo priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmosios kadencijos pabaigos. Pažymėtina, kad tokiu atveju svarbu yra ne Seimo nutarimo dėl asmens paskyrimo antrai kadencijai priėmimo data, o jo įsigaliojimo data, kuri būtų susieta su VTEK nario pirmosios kadencijos pabaiga. 7. Projekto
nustatyta tvarka“ yra perteklinis, nes Seimas savo veikloje Seimo statutu privalo vadovautis pagal Konstitucijos 76 straipsnio reikalavimus. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių VTEK pirmininko atleidimą iš pareigų. 8.
pirmininko pavaduotojas nepaskirti, ar dėl objektyvių priežasčių negali eiti VTEK pirmininko pareigų, šias pareigas eina VTEK narys, kurį savo posėdyje paskiria Komisija. Siekiant išvengti skirtingo „objektyvių priežasčių“ interpretavimo, siūlytume jas įvardinti. Taip pat siūlytina aptarti, kiek laiko gali VTEK pirmininko pareigas eiti VTEK paskirtas pirmininku šios komisijos narys ir kada reikėtų organizuoti naujo pirmininko ar pavaduotojo rinkimus. 9. Projekto
įstaigose, įmonėse ar organizacijose“ konstrukcija ir terminija neatitinka modernios teisėkūros praktikos ir teisės akto aiškumo bei glaustumo sumetimais keistina, pavyzdžiui, į „dirbti kituose juridiniuose asmenyse“, „dirbti kitą darbą“ ar pan. 10. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, leidžianti VTEK pirmininkui gauti atlyginimą už mokslinį darbą aukštosiose mokyklose diskutuotina. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje nustatomos dvi mokslo ir studijų institucijų grupės – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Mokslinis darbas ir mokslinė veikla šiame įstatyme siejama su abejomis institucijų grupėmis, todėl nėra aišku, kodėl vertinamoje projekto nuostatoje nurodoma tik aukštųjų mokyklų grupė. 11. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad VTEK pirmininkas „įformina Komisijos narių įgaliojimų pabaigą“. Neaiškus tokio įforminimo tikslas, nes VTEK nario kadencijos trukmė pagal projekto 7 straipsnio 3 dalį – 5 metai, o jos pradžia skaičiuojama nuo Seimo nutarimo dėl VTEK nario paskyrimo įsigaliojimo dienos. 12. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas VTEK pirmininko ir VTEK nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų.
Projektas stokoja nuostatų, detalizuojančių šio pagrindo taikymą – nėra aišku, kas ir kaip šiuo atveju nustato asmens sveikatos būklę, įvertina jos įtaką pareigų ėjimui ir priima sprendimą dėl įgaliojimų pabaigos. Analogiška pastaba dėl normos taikymo išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto įgaliojimų pabaigos pagrindo – „sulaužius priesaiką“. 13. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieš priimdami sprendimą VTEK nariai turi teisę pasitarti. Tačiau toliau projekto nuostatose neaptarta, kokia tvarka ir forma vyksta pasitarimas, kokios šio pasitarimo teisinės pasekmės. Taip pat neaiški šioje dalyje numatyta balsavimo forma „atviras vardinis balsavimas“, t.y. neaišku kokia bus vardinio balsavimo tvarka. 14. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kuriose nurodomas subjektų, dėl kurių veiklos gali būti pradėtas tyrimas, ratas, tikslintinos. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – Interesų derinimo įstatymas) taikomas platesniam asmenų ratui, nei tie, dėl kurių veiklos gali būti pradėtas tyrimas – į darbą ar tarnybą priimantiems asmenims, VTEK pareigūnams ir pan. Vertinamoje nuostatoje subjektų ratas galėtų būti apibrėžiamas, pavyzdžiui, nurodant „deklaruojančius asmenis“, kaip jie apibrėžti minėtame įstatyme. 15. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata „valstybės politikų ir kitų asmenų <...> pažeidimus“ tikslintina. „Kiti asmenys“ apima visus asmenis, todėl valstybės politikų atskiras nurodymas neturi prasmės. Šioje nuostatoje pakaktų nurodyti „asmenų <...> pažeidimus“. 16. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata „institucijas, įstaigas bei asmenis“ vertintina kaip prieštaringa ir nelogiška.
Sąvoka
„asmenys“ apima visus fizinius ir juridinius asmenis, todėl institucijų ir
įstaigų nurodymas yra perteklinis. Jei nurodant terminą „asmenys“ turėti omenyje fiziniai asmenys, tuomet lieka neaišku, kodėl nuostatoje nurodytos tik institucijos ir įstaigos, bet nenurodyti kiti viešųjų ir privačių interesų teisinio reguliavimo sferos subjektai – biudžetinės įstaigos ir akcinės bendrovės, nurodytos Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. 17. Projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „institucijų, įmonių, įstaigų bei kitų organizacijų“ tikslintina logikos ir apimties požiūriu. Įstaigos ir įmonės nėra organizacijos, „įmonių, įstaigų ir organizacijų“ terminas modernioje teisėkūroje nėra vartojamas, vertinamoje normoje išvardintas subjektų ratas apima visus juridinius asmenis, todėl „juridiniai asmenys“ ir turėtų būti nurodyti normoje. Taip pat nėra aišku, kodėl vertinamame punkte atskirai išskiriamas Lietuvos Bankas, finansų bei kredito institucijos, nes tiek projekte vartojamas asmenų kategorijų išvardinimas, tiek siūloma „juridinių asmenų“ sąvoka šiuos subjektus apima. 18. Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios pranešimų ir prašymų pateikimo būdą, tikslintinos. „Elektroninių ryšių priemonių“ sąvoka yra žymiai platesnė, nei vien elektroninis paštas ir faksas. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme ši sąvoka apima bet kokį signalo perdavimą elektromagnetinėmis priemonėmis. Jei vertinamoje normoje turimas omenyje tik elektroninis paštas ir faksas, brauktini žodžiai
„elektroninių ryšių priemonės“, o jei turimos omenyje elektroninių ryšių
priemonės, nėra aišku, kodėl apsiribojama tik nurodytomis priemonėmis ir nenumatomas, pavyzdžiui, prašymo pateikimas internetu, VTEK interneto svetainėje ar pan. 19.
pranešimą, vadinamas pareiškėju. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į šiame straipsnyje vartojamą sąvoką „pranešimas“, nebūtų tiksliau tokį asmenį vadinti
„pranešėju“. 20. Projekto 22 straipsnyje įvardinant tyrimo senaties terminą, reiktų
patikslinti šio termino skaičiavimo pradžią – nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veiklos padarymo dienos (žodį „dienos“ taip pat reikėtų įrašyti ir projekto 30 straipsnio 6 dalyje) . 21. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas tikslintinas glaustumo ir aiškumo prasme pateikiant nuorodą į 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte nurodytą pranešimo turinį. 22. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad VTEK priima sprendimą nepradėti tyrimo jei iki pranešimo VTEK gavimo dienos skundžiamas asmuo pateikė ar patikslino privačių interesų deklaraciją pranešime nurodytais duomenimis. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių įvertinus VTEK tikslus, nustatytus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai, užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai. Įgyvendindama jai pavestus uždavinius VTEK tiria asmenų veikos atitiktį Interesų derinimo įstatymo nuostatoms (projekto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Interesų derinimo įstatymo reikalavimai gali būti skirstomi į tris pagrindines grupes – reikalavimai dėl privačių interesų deklaravimo (antrasis įstatymo skirsnis), reikalavimai vengti interesų konflikto dirbant valstybinėje tarnyboje bei esant interesų konflikto galimybei nusišalinti (įstatymo trečiasis ir ketvirtasis skirsniai), ir atstovavimo bei kito darbo apribojimai (įstatymo trečiasis ir ketvirtasis skirsniai). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą tyrimas dėl asmens veikos nebūtų pradedamas visais atvejais, kai asmuo privačių interesų deklaraciją patikslino pranešime nurodytais duomenimis.
Tai reiškia, kad VTEK nepradėtų tyrimo ir tais atvejais, kai asmuo priėmė asmeniniu suinteresuotumu grįstus sprendimus, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, kai pagal įstatymą privalėjo tai padaryti, arba pažeidė atstovavimo apribojimus, jeigu jis duomenis apie tokį suinteresuotumą, netinkamą atstovavimą ar kitokį esamą interesų konfliktą pateikė privačių interesų deklaracijoje. Kitaip tariant, privačių interesų deklaravimas leistų išvengti atsakomybės dėl vadovaujantis šiais interesais priimtų sprendimų ar kitų veikų, prieštaraujančių viešajam interesui. Ši pastaba atitinkamai taikoma ir projekto
ir deklaruotinais faktais, o ne su kitais Interesų deklaravimo įstatymo pažeidimais. 23. Projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tyrimas pradedamas ne anksčiau, kaip 30 dienų nuo tam tikro fakto atsiradimo dienos vertintina kaip galimai nepagrįstai atidedanti tyrimo pradžią, leidžianti ilgiau egzistuoti atsiradusioms neigiamoms pažeidimo pasekmėms, užkertanti galimybę operatyviai tokias pasekmes šalinti. 24. Projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime. Lieka neaišku, dėl ko būtų atliekamas tyrimas, pradėtas straipsnio 2 dalies pagrindu. 25. Projekto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad į vieną tyrimą gali būti sujungti du ar daugiau pranešimų dėl to paties asmens veikos. Normos konstrukcija suponuoja, kad sujungti gali būti tyrimai dėl to paties asmens bet kokių, tarpusavyje nesusijusių veikų. Svarstytina, ar būtent toks normos turinys turėtas omenyje.
Jei taip – tyrimų dėl skirtingų veikų sujungimas diskutuotinas tyrimo operatyvumo ir racionalumo prasme, o jei ne – norma tikslintina įvardinant ne tik tą patį asmenį, bet ir tą pačią veiką. 26. Projekto 29 straipsnio 3 dalies konstrukcija „valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir kiti juridiniai asmenys“ diskutuotina dėl jos turinio ir loginės struktūros. Valstybės ir savivaldybių institucijos ne visada yra juridiniai asmenys (Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius), o „juridinio asmens“ sąvoka apima valstybės ir savivaldybių įstaigas, todėl jos atskirai neturėtų būti nurodomos. 27. Projekto 30 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios tyrimo sustabdymo pagrindą „jei asmuo <...> serga arba yra išvykęs“ diskutuotinos ir dėl to tikslintinos. Liga nėra vienintelė pateisinama nedalyvavimo priežastis, asmuo taip pat gali neturėti galimybės dalyvauti nagrinėjime pavyzdžiui dėl šeimos nario mirties, šeimos nario slaugos. Tuo tarpu tyrimo sustabdymo pagrindu įtvirtinus bet kokį išvykimą asmuo, dėl kurio atliekamas tyrimas, gali piktnaudžiauti šia norma, reikiamu metu išvykti asmeniniais tikslais ir taip įstatymo leidžiamu būdu trukdyti tyrimui. 28. Projekto 30 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė baigus tyrimą, VTEK posėdyje nuspręsti atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, tačiau neaišku, dėl kokių motyvų VTEK gali priimti tokį sprendimą. Be to toks sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino pratęsimas nesiderina su projekto 28 straipsnyje numatytais tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminais. 29. Vertinamo įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų VTEK narių įgaliojimai pasibaigia projekto 14 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Atkreipiame dėmesį, kad projekte nustatomi VTEK narių įgaliojimų pabaigos pagrindai nesutampa su galiojančiame įstatyme įtvirtintais. Projektu šie pagrindai išplečiami. Jei tokia nuostata būtų priimta, papildomų ir kitokių, nei buvo nustatyti paskyrimo metu, įgaliojimų pabaigos pagrindų nustatymas galimai prieštarautų konstituciniams asmenų teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principams. 30. Projekto nuostatos susijusios su fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymu, todėl, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, siūlytina projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 31. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 ir 15 punktus teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu bei teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis.
Atkreipiame dėmesį, kad toks vertinimas kartu su projektu nėra pateiktas, todėl siūlome vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi svarstant vertinamą projektą siūlytume kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene @lrs.lt A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-18 Nr. S-2019-312 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3168 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3168, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos (toliau – įstatymo projektas) 7 straipsnio 2 dalyje aptariami keli skirtingi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nario kandidatūros pateikimo atvejai: baigiantis pareigas einančio nario kadencijai (ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo nario kadencijos pabaigos) ir nario įgaliojimams nutrūkus 14 straipsnio 2-10 punktuose nurodytais pagrindais(ne vėliau kaip per mėnesį nuo įgaliojimų pabaigos dienos). Nėra aišku, kuriam atvejų būtų taikoma aptariamoje projekto nuostatoje išdėstyta taisyklė, pagal kurią „ Jeigu per šį laiką VTEK nario kandidatūra nepateikta, Seimo Pirmininkas kreipiasi į visus subjektus, turinčius teisę teikti VTEK narių kandidatūras, ir pasiūlo pateikti po kandidatą į VTEK narius“, t.y. neaišku, kuris laikas čia nurodomas kaip „šis“ – trys mėnesiai ar mėnuo. Siūlytina įstatymo projekto tekstą patikslinti. 2. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, nutarimą dėl šio VTEK nario skyrimo priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmosios kadencijos pabaigos. Pažymėtina, kad tokiu atveju svarbu yra ne Seimo nutarimo dėl asmens paskyrimo antrai kadencijai priėmimo data, o jo įsigaliojimo data, kuri būtų susieta su VTEK nario pirmosios kadencijos pabaiga. 3. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte asmuo, kuris pateikia pranešimą, vadinamas pareiškėju.
Atsižvelgiant į šiame straipsnyje ir kitose projekto nuostatose vartojamą sąvoką „pranešimas“, siūlytina tokį asmenį vadinti „pranešėju“. Atitinkamai siūlytina keisti 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 ir 3 dalių , 23 straipsnio 2 ir 4 dalių, 24 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 25 straipsnio 1 ir 5 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio pavadinimo ir 2-4 dalių, 28 straipsnio 2 ir 3 dalių tekstą. Pažymime, kad ir
„pranešėjo“, ir „pareiškėjo“ sąvokos yra vartojamos skirtinguose įstatymuose
turi skirtingą prasmę, o ši pastaba teikiama ne siekiant kištis į kitų įstattymų reguliavimo sferą, o suvienodinti projekte vartojamą terminiją. 4. Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime. Lieka neaišku, dėl ko būtų atliekamas tyrimas, pradėtas straipsnio 2 dalies pagrindu. 5. Neaišku, dėl kokiu motyvų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje atsisakyta pareiškėjo teisės pateikti VTEK motyvuotą prašymą atidėti asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą, veikos nagrinėjimą VTEK posėdyje. 6. Projekto 30 straipsnio 4 dalies
priežasčių“, oprie kurių priskiriamas ir išvykimas, negali dalyvauti posėdyje. Tyrimo sustabdymo pagrindu įtvirtinus bet kokį išvykimą (o bet koks išvykimo faktas pagal siūlomą nuostatą ir būtų objektyvi priežastis), asmuo, dėl kurio atliekamas tyrimas, gali piktnaudžiauti šia norma, reikiamu metu objektyviai ir neginčijamai išvykti asmeniniais tikslais ir taip įstatymo leidžiamu būdu trukdyti tyrimui. 7. Įstatymo projekto 30 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė baigus tyrimą, VTEK posėdyje nuspręsti atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks atidėjimas kai kuriais atvejais galėtų nesiderinti su įstatymo projekto 28 straipsnyje numatytais tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminais, tačiau atitinkamo turinio išlyga aptariamoje nuostatoje nenurodoma. 8. Vertinamo projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų VTEK narių įgaliojimai pasibaigia projekto 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nustatomi VTEK narių įgaliojimų pabaigos pagrindai nesutampa su galiojančiame įstatyme įtvirtintais. Projektu šie pagrindai išplečiami. Jei tokia nuostata būtų priimta, papildomų ir kitokių, nei buvo nustatyti paskyrimo metu, įgaliojimų pabaigos pagrindų nustatymas galimai prieštarautų konstituciniams asmenų teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2019-05-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pirmininkas Edmundas Sakalauskas, VTEK nariai Saulius Katuoka ir Antanas Šenavičius, Areta Miškinienė VTEK Tyrimų skyriaus vedėja, Evelina Matulaitienė VTEK Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja, Eglė Ivanauskaitė VTEK Administravimo skyriaus atstovė spaudai ir duomenų apsaugos pareigūnė, Mindaugas Lingė Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas, Rūta Kaziliūnaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė, Aleksandras Tiaškevičius Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Nepritarti Siekiant teisinio aiškumo įstatymo tekste kai kur reikalinga viename sakinyje pagal kontekstą pavartoti abu trumpinius, abu trumpiniai reikalingi ir derinant linksnius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1841
VTEK posėdžiai yra vieši. Tačiau projekto 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad esant čia nurodytoms aplinkybėms, motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali būti uždaras, todėl aptariamoje nuostatoje turėtų būti nurodyta išimtis kada rengiami uždari VTEK posėdžiai. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. VTEK posėdžiai yra vieši, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio
. Apibendrintos VTEK posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai Komisijos interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka. Asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti VTEK posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-186
reikalavimą VTEK nariui – būti nepriekaištingos reputacijos. Projekte nėra nustatomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o galiojančiuose įstatymuose šie reikalavimai skirtingoms asmenų kategorijoms yra apibrėžti skirtingai. Projektas tikslintinas nustatant, kokie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi VTEK nariui. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 6 straipsnį išdėstyti taip: „
Reikalavimai VTEK nariui VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį bakalauro ir magistro arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį. VTEK nariui taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai . “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1872
VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu ta pati kandidatūra teikiama antrai kadencijai, ją vadinti „nauja“ kandidatūra būtų netikslu. Todėl siūlytume atsisakyti žodžio „nauja“. Taip pat diskutuotina nuostata „jeigu per šį laiką VTEK nario kandidatūra nepateikta, Seimo Pirmininkas kreipiasi į visus subjektus, turinčius teisę teikti VTEK narių kandidatūras, ir pasiūlo pateikti po kandidatą“. Ši nuostata reiškia, kad Seimo Pirmininkas kreipiasi ir į tą subjektą, kuris nepateikė kandidatūros, tačiau, jei šis subjektas nepateikė kandidatūros per nustatytą terminą, kažin, ar būtų prasminga į jį kreiptis dar kartą. Be to, toliau tekste numatyta atrankos tvarka – Seimas naują VTEK narį skiria iš pateiktų kandidatų – neaiški, nes neatskleista kaip kandidatas yra atrenkamas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba.
VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus šio įstatymo 14 straipsnio 2–10 punktuose nurodytais pagrindais, VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas naują VTEK nario kandidatūrą privalo pateikti Seimui ne vėliau kaip per mėnesį nuo to Komisijos nario įgaliojimų pabaigos dienos. Jeigu per šį laiką VTEK nario kandidatūra nepateikta, Seimo Pirmininkas kreipiasi į visus subjektus, turinčius teisę teikti VTEK narių kandidatūras, ir pasiūlo pateikti po kandidatą į VTEK narius. Seimas už pateiktus kandidatus į VTEK narius balsuoja alternatyviai, o naują VTEK narį skiria iš pateiktų kandidatų nauju VTEK nariu skiriamas daugiausia balsų surinkęs kandidatas .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-187
nuostatų kaip būtų skiriamas VTEK narys, kai jis skiriamas vietoje kadencijos nebaigusio VTEK nario. Nepritarti Kiekvienas VTEK narys yra skiriamas atskirai (ne visa komisija in corpore), todėl kiekvienam nariui 5 metų kadencija yra skaičiuojama individualiai. Esant tokiam reguliavimui, naujam nariui būtų nustatoma jo individuali kadencija. Skyrimas vyktų straipsnio 2 dalyje ir Seimo statute nustatyta tvarka. Manytume teisinis reguliavimas yra aiškus ir nėra būtinybės jo tikslinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1874
VTEK narį skiria Seimo nutarimu slaptu balsavimu . Šią nuostatą reiktų suformuluoti aiškiau, atskiriant balsavimo būdą ir priimamo teisės akto rūšį dėl VTEK nario paskyrimo: Seimas VTEK narį skiria slaptu balsavimu.
Dėl VTEK nario paskyrimo Seimas priima nutarimą. Be to, šioje dalyje yra numatyta, kad Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, nutarimą dėl šio VTEK nario skyrimo priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmosios kadencijos pabaigos. Pažymėtina, kad tokiu atveju svarbu yra ne Seimo nutarimo dėl asmens paskyrimo antrai kadencijai priėmimo data, o jo įsigaliojimo data, kuri būtų susieta su VTEK nario pirmosios kadencijos pabaiga. Iš dalies pritarti Pritarti siūlymui atskirti balsavimo būdą ir priimamo teisės akto rūšį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Seimas VTEK narį skiria Seimo nutarimu slaptu balsavimu. Dėl VTEK nario paskyrimo Seimas priima nutarimą. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, nutarimą dėl šio VTEK nario skyrimo priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmosios kadencijos pabaigos.“ * Manytina, kad šios straipsnio dalies sakinys dėl Seimo nutarimo priėmimo datos yra reikalingas siekiant užtikrinti, kad laiku būtų skiriamas VTEK narys. Seimo nutarimo įsigaliojimo klausimas turėtų būti aptartas pačiame nutarime. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1810
pirmininką skiria „Seimo statuto nustatyta tvarka“ yra perteklinis, nes Seimas savo veikloje Seimo statutu privalo vadovautis pagal Konstitucijos 76 straipsnio reikalavimus. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių VTEK pirmininko atleidimą iš pareigų. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 10 straipsnį išdėstyti taip: „
VTEK pirmininko skyrimas VTEK pirmininką iš Komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu Seimo statuto nustatyta tvarka skiria Seimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1811
jei VTEK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nepaskirti, ar dėl objektyvių priežasčių negali eiti VTEK pirmininko pareigų, šias pareigas eina VTEK narys, kurį savo posėdyje paskiria Komisija. Siekiant išvengti skirtingo
„objektyvių priežasčių“ interpretavimo, siūlytume jas įvardinti. Taip pat
siūlytina aptarti, kiek laiko gali VTEK pirmininko pareigas eiti VTEK paskirtas pirmininku šios komisijos narys ir kada reikėtų organizuoti naujo pirmininko ar pavaduotojo rinkimus. Iš dalies pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo ir vienodo sąvokų vartojimo, siūlome kartu tikslinti straipsnio 2 ir 3 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai VTEK pirmininko nėra pirmininkas nepaskirtas arba kai jis laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.) negali eiti savo pareigų, VTEK pirmininko pareigas eina VTEK pirmininko pavaduotojas. “ Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir ją išdėstyti taip: „3. Jei VTEK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nepaskirti ar dėl objektyvių priežasčių abu laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.) negali eiti VTEK pirmininko pareigų, šias pareigas eina VTEK narys, kurį savo posėdyje paskiria Komisija. Šį posėdį turi teisę šaukti ir vyriausiasis pagal amžių iš likusių VTEK narių.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18121 9.
Projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose“ konstrukcija ir terminija neatitinka modernios teisėkūros praktikos ir teisės akto aiškumo bei glaustumo sumetimais keistina, pavyzdžiui, į „dirbti kituose juridiniuose asmenyse“, „dirbti kitą darbą“ ar pan. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose kito darbo , negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą Komisijos pirmininko darbo užmokestį ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose mokslo ir studijų institucijose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18121
išimtis, leidžianti VTEK pirmininkui gauti atlyginimą už mokslinį darbą aukštosiose mokyklose diskutuotina. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje nustatomos dvi mokslo ir studijų institucijų grupės – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Mokslinis darbas ir mokslinė veikla šiame įstatyme siejama su abejomis institucijų grupėmis, todėl nėra aišku, kodėl vertinamoje projekto nuostatoje nurodoma tik aukštųjų mokyklų grupė. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 9. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1813111
numatyta, kad VTEK pirmininkas „įformina Komisijos narių įgaliojimų pabaigą“. Neaiškus tokio įforminimo tikslas, nes VTEK nario kadencijos trukmė pagal projekto 7 straipsnio 3 dalį – 5 metai, o jos pradžia skaičiuojama nuo Seimo nutarimo dėl VTEK nario paskyrimo įsigaliojimo dienos.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo
taip: „11) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų sekretoriato darbuotojus, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas, įformina su Komisijos narių įgaliojimų pabaigą pabaiga susijusius dokumentus ;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181413
numatytas VTEK pirmininko ir VTEK nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas – dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų. Projektas stokoja nuostatų, detalizuojančių šio pagrindo taikymą – nėra aišku, kas ir kaip šiuo atveju nustato asmens sveikatos būklę, įvertina jos įtaką pareigų ėjimui ir priima sprendimą dėl įgaliojimų pabaigos. Analogiška pastaba dėl normos taikymo išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto įgaliojimų pabaigos pagrindo – „sulaužius priesaiką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18163
prieš priimdami sprendimą VTEK nariai turi teisę pasitarti. Tačiau toliau projekto nuostatose neaptarta, kokia tvarka ir forma vyksta pasitarimas, kokios šio pasitarimo teisinės pasekmės. Taip pat neaiški šioje dalyje numatyta balsavimo forma „atviras vardinis balsavimas“, t.y. neaišku kokia bus vardinio balsavimo tvarka. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Posėdyje prieš priimdami sprendimą VTEK nariai turi teisę pasitarti dėl sprendimo priėmimo ir (arba) dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo .
Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu posėdžių salėje gali būti VTEK nariai ir sekretoriato darbuotojai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti dėl sprendimo turi ne mažiau negu 3 VTEK nariai. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę.“ *Analogiška nuostata dėl atviro vardinio balsavimo yra galiojančiame VTEK įstatyme ir praktinių jos taikymo problemų nekyla. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181712
nuostatos, kuriose nurodomas subjektų, dėl kurių veiklos gali būti pradėtas tyrimas, ratas, tikslintinos. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – Interesų derinimo įstatymas) taikomas platesniam asmenų ratui, nei tie, dėl kurių veiklos gali būti pradėtas tyrimas – į darbą ar tarnybą priimantiems asmenims, VTEK pareigūnams ir pan. Vertinamoje nuostatoje subjektų ratas galėtų būti apibrėžiamas, pavyzdžiui, nurodant „deklaruojančius asmenis“, kaip jie apibrėžti minėtame įstatyme. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo ir Vyriausybės narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.
Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą ;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181718
nuostata „valstybės politikų ir kitų asmenų <...> pažeidimus“ tikslintina. „Kiti asmenys“ apima visus asmenis, todėl valstybės politikų atskiras nurodymas neturi prasmės. Šioje nuostatoje pakaktų nurodyti „asmenų <...> pažeidimus“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo
8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) stebi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją apie valstybės politikų ir kitų asmenų galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimus ir, kai yra pagrįstų duomenų, atlieka tyrimą arba informaciją perduoda ištirti kitiems šiuose įstatymuose numatytiems kontrolės subjektams;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1817112
nuostata „institucijas, įstaigas bei asmenis“ vertintina kaip prieštaringa ir nelogiška. Sąvoka „asmenys“ apima visus fizinius ir juridinius asmenis, todėl institucijų ir įstaigų nurodymas yra perteklinis.
Jei nurodant terminą
„asmenys“ turėti omenyje fiziniai asmenys, tuomet lieka neaišku, kodėl
nuostatoje nurodytos tik institucijos ir įstaigos, bet nenurodyti kiti viešųjų ir privačių interesų teisinio reguliavimo sferos subjektai – biudžetinės įstaigos ir akcinės bendrovės, nurodytos Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo
12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) konsultuoja institucijas ir įstaigas bei asmenis viešųjų ir privačių interesų derinimo, lobistinės veiklos, tarnybinės etikos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181811
nuostata „institucijų, įmonių, įstaigų bei kitų organizacijų“ tikslintina logikos ir apimties požiūriu. Įstaigos ir įmonės nėra organizacijos, „įmonių, įstaigų ir organizacijų“ terminas modernioje teisėkūroje nėra vartojamas, vertinamoje normoje išvardintas subjektų ratas apima visus juridinius asmenis, todėl „juridiniai asmenys“ ir turėtų būti nurodyti normoje. Taip pat nėra aišku, kodėl vertinamame punkte atskirai išskiriamas Lietuvos Bankas, finansų bei kredito institucijos, nes tiek projekte vartojamas asmenų kategorijų išvardinimas, tiek siūloma „juridinių asmenų“ sąvoka šiuos subjektus apima. Iš dalies pritarti Argumentai:
Taip pat atsižvelgiama į VDAI pastabą Nr. 8.
8Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš institucijų , įmonių, ir įstaigų, kitų organizacijų juridinių asmenų , įskaitant Lietuvos banką, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius bankus, finansų ar kredito įstaigas, visą reikiamą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, taip pat naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis , įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis, ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti. Jeigu reikiama informacija per nustatytą terminą be svarbių priežasčių nepateikiama, VTEK turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atitinkamo subjekto veiksmų ir atsakomybės;“ * Dėl Bankų išskyrimo. Vadovaujantis Bankų įstatymo 55 straipsnio
informaciją bankas įstatymų nustatyta tvarka teikia valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18201
18Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos,
nustatančios pranešimų ir prašymų pateikimo būdą, tikslintinos. „ Elektroninių ryšių priemonių“ sąvoka yra žymiai platesnė, nei vien elektroninis paštas ir faksas . Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme ši sąvoka apima bet kokį signalo perdavimą elektromagnetinėmis priemonėmis. Jei vertinamoje normoje turimas omenyje tik elektroninis paštas ir faksas, brauktini žodžiai „elektroninių ryšių priemonės“, o jei turimos omenyje elektroninių ryšių priemonės, nėra aišku, kodėl apsiribojama tik nurodytomis priemonėmis ir nenumatomas, pavyzdžiui, prašymo pateikimas internetu, VTEK interneto svetainėje ar pan. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pranešimai ir prašymai VTEK gali būti pateikti rašytiniai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis : elektroniniu paštu ar faksu . Atsakymai į pranešimus ir prašymus bei su jų nagrinėjimu susijusi informacija pateikiama asmenims pranešime ar prašyme nurodytu elektroniniu paštu, o asmens pageidavimu siunčiami paštu jo nurodytu adresu laikantis šio įstatymo nustatytų terminų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-182112
19Projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte asmuo,
kuris pateikia pranešimą, vadinamas pareiškėju. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į šiame straipsnyje vartojamą sąvoką „pranešimas“, nebūtų tiksliau tokį asmenį vadinti „pranešėju“. Nepritarti Pranešėjų apsaugos įstatyme yra vartojama sąvoka pranešėjas, o šis statusas suteikiamas esant tam tikroms minėtame įstatyme numatytoms sąlygoms. Kad nekiltų neaiškumo taikant VTEK įstatymą, siūlome palikti galiojančiame įstatyme įtvirtintą pareiškėjo sąvoką. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1822
senaties terminą, reiktų patikslinti šio termino skaičiavimo pradžią – nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veiklos padarymo dienos (žodį
„dienos“ taip pat reikėtų įrašyti ir projekto 30 straipsnio 6 dalyje)
. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 22 straipsnį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Tyrimo senaties terminas Pranešimams pateikti ar tyrimui savo iniciatyva pradėti nustatomas trejų metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo dienos .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-182314
tikslintinas glaustumo ir aiškumo prasme pateikiant nuorodą į 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte nurodytą pranešimo turinį.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pranešime nenurodytas skundžiamas asmuo ir skundžiamo asmens pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jis dirba, ir (ar) galimai teisės aktus pažeidžianti veika, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės, nenurodyti šio įstatymo
kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-182317
siūloma nustatyti, kad VTEK priima sprendimą nepradėti tyrimo jei iki pranešimo VTEK gavimo dienos skundžiamas asmuo pateikė ar patikslino privačių interesų deklaraciją pranešime nurodytais duomenimis. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių įvertinus VTEK tikslus, nustatytus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai, užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai. Įgyvendindama jai pavestus uždavinius VTEK tiria asmenų veikos atitiktį Interesų derinimo įstatymo nuostatoms (projekto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Interesų derinimo įstatymo reikalavimai gali būti skirstomi į tris pagrindines grupes – reikalavimai dėl privačių interesų deklaravimo (antrasis įstatymo skirsnis), reikalavimai vengti interesų konflikto dirbant valstybinėje tarnyboje bei esant interesų konflikto galimybei nusišalinti (įstatymo trečiasis ir ketvirtasis skirsniai), ir atstovavimo bei kito darbo apribojimai (įstatymo trečiasis ir ketvirtasis skirsniai). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą tyrimas dėl asmens veikos nebūtų pradedamas visais atvejais, kai asmuo privačių interesų deklaraciją patikslino pranešime nurodytais duomenimis.
Tai reiškia, kad VTEK nepradėtų tyrimo ir tais atvejais, kai asmuo priėmė asmeniniu suinteresuotumu grįstus sprendimus, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, kai pagal įstatymą privalėjo tai padaryti, arba pažeidė atstovavimo apribojimus, jeigu jis duomenis apie tokį suinteresuotumą, netinkamą atstovavimą ar kitokį esamą interesų konfliktą pateikė privačių interesų deklaracijoje. Kitaip tariant, privačių interesų deklaravimas leistų išvengti atsakomybės dėl vadovaujantis šiais interesais priimtų sprendimų ar kitų veikų, prieštaraujančių viešajam interesui. Ši pastaba atitinkamai taikoma ir projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostatai, tyrimo pradžią siejančiai tik su deklaracija ir deklaruotinais faktais, o ne su kitais Interesų deklaravimo įstatymo pažeidimais. Pritarti
1
tyrimas pradedamas ne anksčiau, kaip 30 dienų nuo tam tikro fakto atsiradimo dienos vertintina kaip galimai nepagrįstai atidedanti tyrimo pradžią, leidžianti ilgiau egzistuoti atsiradusioms neigiamoms pažeidimo pasekmėms, užkertanti galimybę operatyviai tokias pasekmes šalinti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 13. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18253
tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime. Lieka neaišku, dėl ko būtų atliekamas tyrimas, pradėtas straipsnio 2 dalies pagrindu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų asmeniui raštu pateiktame šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime apie tyrimą .
Tyrimo metu paaiškėjus kitų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas tyrimas, VTEK motyvuotu sprendimu gali nuspręsti pradėti atskirą tyrimą dėl šių aplinkybių arba raštu pateikti asmeniui naują pranešimą apie išplėstas tyrimo ribas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18261
vieną tyrimą gali būti sujungti du ar daugiau pranešimų dėl to paties asmens veikos. Normos konstrukcija suponuoja, kad sujungti gali būti tyrimai dėl to paties asmens bet kokių, tarpusavyje nesusijusių veikų. Svarstytina, ar būtent toks normos turinys turėtas omenyje. Jei taip – tyrimų dėl skirtingų veikų sujungimas diskutuotinas tyrimo operatyvumo ir racionalumo prasme, o jei ne – norma tikslintina įvardinant ne tik tą patį asmenį, bet ir tą pačią veiką. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu paaiškėja, kad gauti du ar daugiau
skirtingų pareiškėjų pranešimų dėl to paties asmens ir (ar) jo veikos (veikų) , VTEK gali šiuos pranešimus sujungti į vieną tyrimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18293
„valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir kiti juridiniai
asmenys“ diskutuotina dėl jos turinio ir loginės struktūros. Valstybės ir savivaldybių institucijos ne visada yra juridiniai asmenys (Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius), o „juridinio asmens“ sąvoka apima valstybės ir savivaldybių įstaigas, todėl jos atskirai neturėtų būti nurodomos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
VTEK pateiktą rekomendaciją ar siūlymus turi svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos ar kiti juridiniai asmenys , kurioms rekomendacija ar siūlymas pateikti, ir informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus. Ši informacija VTEK pateikiama nedelsiant po sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į VTEK pateiktą rekomendaciją ar siūlymus, priėmimo, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo VTEK rekomendacijos gavimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-183042
nuostatos, numatančios tyrimo sustabdymo pagrindą „jei asmuo <...> serga arba yra išvykęs“ diskutuotinos ir dėl to tikslintinos. Liga nėra vienintelė pateisinama nedalyvavimo priežastis, asmuo taip pat gali neturėti galimybės dalyvauti nagrinėjime pavyzdžiui dėl šeimos nario mirties, šeimos nario slaugos. Tuo tarpu tyrimo sustabdymo pagrindu įtvirtinus bet kokį išvykimą asmuo, dėl kurio atliekamas tyrimas, gali piktnaudžiauti šia norma, reikiamu metu išvykti asmeniniais tikslais ir taip įstatymo leidžiamu būdu trukdyti tyrimui. Pritarti Argumentai:
Dalis tikslinama objektyvių priežasčių nebaigtiniu sąrašu. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo30 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai asmuo, kurio pranešimas ar skundžiami veiksmai elgesys tiriami tiriamas, dėl objektyvių priežasčių (s erga arba , yra išvykęs ar kt.) negali dalyvauti posėdyje, o jam nedalyvaujant neįmanoma išnagrinėti veikos aplinkybių ir priimti sprendimo arba dėl kitų objektyvių aplinkybių nėra galimybės tinkamai pranešti asmeniui apie atliekamą tyrimą dėl jo veikos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18307 28.
Projekto 30 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė baigus tyrimą, VTEK posėdyje nuspręsti atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, tačiau neaišku, dėl kokių motyvų VTEK gali priimti tokį sprendimą . Be to toks sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino pratęsimas nesiderina su projekto 28 straipsnyje numatytais tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminais. Iš dalies pritarti Argumentai:
Negali būti nesilaikoma Įstatymo projekte nustatytų tyrimo atlikimo terminų VTEK įgyvendinant projekte siūlomą nustatyti teisę pasitarti. Pažymėtina ir tai, jog paprastai VTEK sprendimus priima ne paskutinę tyrimams atlikti nustatyto termino atlikimo dieną. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Baigusi Atlikusi tyrimą, VTEK gali savo posėdyje nuspręsti atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų , kai tyrimas yra didelės apimties arba posėdyje paaiškėja nauja informacija ar pateikiama papildoma medžiaga .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1824
dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų VTEK narių įgaliojimai pasibaigia projekto 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nustatomi VTEK narių įgaliojimų pabaigos pagrindai nesutampa su galiojančiame įstatyme įtvirtintais. Projektu šie pagrindai išplečiami. Jei tokia nuostata būtų priimta, papildomų ir kitokių, nei buvo nustatyti paskyrimo metu, įgaliojimų pabaigos pagrindų nustatymas galimai prieštarautų konstituciniams asmenų teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principams. Nepritarti Įstatymo projekte atsisakoma įgaliojimų pabaigos pagrindo „sulaužius priesaiką“, kadangi teisės aktai nenumato subjekto, galinčio konstatuoti priesaikos sulaužymo faktą.
Visi kiti įstatymo projekte nustatyti įgaliojimų nutraukimo pagrindai yra iš esmės analogiški, todėl asmenų teisėti lūkesčiai nebus pažeisti. „Nepasitikėjimas“ yra įtvirtintas galiojančios įstatymo redakcijos 15 straipsnio 2 dalyje, sveikatos būklės pagrindas taip pat yra galiojančiame 15 straipsnio 1 dalies
dėmesys, jog lyginant su galiojančiu įstatymu, projekte yra siaurinamas nepasitikėjimo iniciatorių ratas (siekiant užtikrinti VTEK narių nepriklausomumą, atsisakoma teikiančio subjekto). Todėl nėra pagrindo teigti, jog siūlomu teisiniu reguliavimu būtų kėsinamasi į teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18
susijusios su fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymu, todėl, vadovaujantis
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, siūlytina projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Atsižvelgti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E) ( registracijos Seimo kanceliarijoje Nr. G-2019-2916 ). 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18 31.
Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 ir 15 punktus teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu bei teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad toks vertinimas kartu su projektu nėra pateiktas, todėl siūlome vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi svarstant vertinamą projektą siūlytume kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl projekto antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada su pasiūlymais gauta 2019-03- 29, Nr. 4-01-3028 (registracijos Seimo kanceliarijoje Nr. G-2019-2698 )
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3168, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.: 4-01-3028 Pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos iniciatyvoms dėl viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir palaikome nuomonę, kad reformuojant viešųjų ir privačių interesų derinimo institutą prioritetas turėtų būti teikiamas ne formaliam įstatymo raidės laikymosi užtikrinimui, bet veiksmingai interesų konfliktų prevencijai ir realių rizikų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų konfliktais, užkardymui. Atsižvelgti
apsaugos inspekcija, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)41
dėmesį į Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Įstatymo Nr. X-1666 projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog VTEK posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu siūlome apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga tikslinti Įstatymo Nr.
VIII-371 projekto 4 straipsnio 1 dalį numatant asmens duomenis tvarkomus VTEK posėdžių darbotvarkėje, kurie viešinami VTEK interneto svetainėje, baigtiniu sąrašu. Taip pat vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktu siūlome tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 4 straipsnio 1 dalį numatant tikslą, dėl kurio asmens duomenys VTEK posėdžių darbotvarkėje viešinami VTEK interneto svetainėje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.:
1 Dėl Projekto Nr. XIIIP-3168 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas:
reikalavimus VTEK nariui) numatyti, kad „VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis <...> išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį
“. Iš minėtų nuostatų neaišku, kokius konkrečius reikalavimus turi
atitikti asmuo, kad būtų laikoma, jog jis yra nepriekaištingos reputacijos. Teisinio aiškumo aspektu Projektas tobulintinas atskleidžiant šiuos reikalavimus arba nustatant atvejus, kada asmens reputacija nelaikoma nepriekaištinga. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 3. 4. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.:
aiškumo aspektu svarstytinos Projektu siūlomo įstatymo 7 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios VTEK nario skyrimo tvarką: 2.1.
Pagal minėto straipsnio
VTEK nario įgaliojimai nutrūksta įstatymo 14 straipsnio 2–10 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas nepateikia naujos VTEK nario kandidatūros, Seimo Pirmininkas kreipiasi į visus subjektus, turinčius teisę teikti VTEK narių kandidatūras, ir pasiūlo pateikti po kandidatą, o naujas VTEK narys skiriamas iš pateiktų kandidatų . Praktinis šių Projekto nuostatų įgyvendinimas reikštų, kad vienas subjektas (turintis teisę teikti VTEK narių kandidatūras) į VTEK narius pateiktų dviejų ( teoriškai – net daugiau , jeigu vadovaujantis įstatymo
kelių VTEK narių įgaliojimai ) VTEK narių kandidatūras, o kiti tokią teisę turintys subjektai – tik po vieną (o nustatyta tvarka kandidatūros į VTEK narius nepateikęs subjektas tokios teisės kurį laiką net negalėtų įgyvendinti). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia situacija gali sukelti abejonių dėl VTEK veiklos veiksmingumo užtikrinant politinio neutralumo , skaidrumo ir nešališkumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į VTEK keliamų uždavinių pobūdį ir priimamų sprendimų svarbą, taip pat siekdami užtikrinti Projektu siūlomo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi siūlomų VTEK veiklos principų ( ypač nešališkumo, politinio neutralumo , skaidrumo ir viešumo) įgyvendinimą, manome, kad kandidatus į VTEK narius tokiomis pačiomis sąlygomis (t. y. po vieną kandidatūrą) turėtų teikti visi tokią teisę turintys subjektai (t. y. VTEK nariai būtų skiriami tik iš skirtingų subjektų pateiktų VTEK narių kandidatūrų). Šiuo aspektu siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą. 2.2.
išdėstytą 2.2 pastabą atkreipiame dėmesį, kad iš Projekto neaišku, kokia tvarka turėtų būti pakeičiamas pasinaudojant numatoma išimtimi paskirtas VTEK narys. Vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis baigiantis VTEK nario kadencijos laikotarpiui atitinkamas (t. y. VTEK nario kandidatūrą pateikęs) subjektas pateikia naujo VTEK nario kandidatūrą, tačiau 2.2. pastaboje aprašytuoju atveju vienas subjektas būtų pateikęs dvi VTEK narių kandidatūras, todėl formaliai vertinant Projektu siūlomo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, toks subjektas tų dviejų VTEK narių (kurių kandidatūras buvo teikęs) kadencijų pasibaigimo atveju turėtų teisę (ar pareigą) siūlyti nebe vieno, bet dviejų naujų VTEK narių kandidatūras. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume Projektą tikslinti šiuo aspektu. Nepritarti Specialių taisyklių nustatymo tikslas - sudaryti prielaidas, kad VTEK visada būtų suformuota ir veikianti. Manytume būtent siūlomų taisyklių nustatymas, leis Seimui pasiekti šį tikslą. Specialia tvarka paskirtas VTEK narys bus pakeičiamas bendra tvarka, nes straipsnio tekste naudojama formuluotė „teikiantis subjektas“. 5. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.:
VTEK pirmininko įgaliojimai pasibaigia tokiais pat pagrindais, kaip ir VTEK narių. Atkreipiame dėmesį, kad VTEK pirmininko įgaliojimai skiriasi nuo kitų VTEK narių ir papildomai apima VTEK ir Komisijos sekretoriato veiklos organizavimo, administravimo ir kitas panašaus pobūdžio funkcijas. Šiuo aspektu manytume, kad svarstytina, ar VTEK pirmininko įgaliojimų nutrūkimas visais atvejais turėtų būti tapatinamas su kitiems VTEK nariams taikomais įgaliojimų nutrūkimo pagrindais.
Manytume, kad VTEK pirmininkui dėl tam tikrų aplinkybių galėtų būti taikomas tik kaip VTEK pirmininko, bet ne kaip VTEK nario įgaliojimų nutraukimas, pavyzdžiui, jeigu jis netinkamai vykdo VTEK pirmininko funkcijas, arba jeigu dėl objektyvių priežasčių savo noru nori atsistatydinti iš VTEK pirmininko, bet ne iš VTEK nario pareigų ir kt.. Šiuo atveju siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybę diferencijuojant VTEK pirmininko ir VTEK narių įgaliojimų nutraukimo pagrindus. Nepritarti
dalyje numatyti bendro pobūdžio įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, kurių netikslinga diferencijuoti. 6. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.:
3
(numatančios, kad motyvuotai siūlyti atleisti VTEK narį iš pareigų turi teisę jo kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka Seimui pateikęs subjektas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių) susijusios su 1 dalies 9 punkto nuostatų (numatančių, kad VTEK pirmininko ir VTEK nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais: 9) Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš VTEK narių pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų motyvuotą teikimą) taikymu, tačiau kadangi jose nurodomos tik
nario atleidimo iš pareigų aplinkybės, lieka neaišku, ar jos gali būti taikomos ir asmens atleidimui iš VTEK pirmininko , bet ne iš VTEK nario apskritai pareigų. Siekiant išvengti dviprasmiškumų, siūlytume apsvarstyti šių įstatymo
tikslingumą. Nepritarti VTEK pirmininko, kaip Seimo skiriamo institucijos vadovo, atleidimo iniciatoriai ir procedūra yra numatyti Seimo statuto 217 ir 218 straipsniuose, todėl ši dalis taikoma tik VTEK nariams.
Prieštaravimo tarp minėtų nuostatų nėra. 7. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)166
6Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas duomenų gavėjų ratas,
kuriems gali būti pateikti VTEK posėdžio protokolai ar jų išrašai ir garso įrašai. Pažymėtina, jog Įstatymo Nr. X-1666 projekto 5 straipsnyje nustatyta, jog dalyvauti VTEK posėdyje kviečiamas asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo. Tačiau pranešimą pateikęs asmuo, kaip duomenų subjektas, nėra minimas Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio 6 dalyje, kuriam gali būti pateiktas VTEK posėdžio protokolas ar jo išrašas, ar garso įrašas.
Reglamento preambulės 73 konstatuojamoje dalyje pasisakoma, jog Europos Sąjungos arba valstybės narės teisėje gali būti nustatyti apribojimai, kuriais suvaržomi konkretūs principai ir teisė gauti informaciją, teisė susipažinti su duomenimis ir teisė reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis <...>, jeigu toks ribojimas būtinas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, įskaitant žmonių gyvybių apsaugą, ypač reaguojant į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas ar baudžiamųjų sankcijų vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui, reglamentuojamųjų profesijų etikos taisyklių pažeidimų, kitų Sąjungos arba valstybės narės svarbių bendrųjų viešųjų interesų, visų pirma svarbaus Europos Sąjungos arba valstybės narės ekonominio arba finansinio intereso, pažeidimų ir jų prevenciją, teisę turėti viešus registrus bendrojo viešojo intereso tikslais, toliau tvarkyti suarchyvuotus asmens duomenis siekiant pateikti konkrečią informaciją, susijusią su politine elgsena buvusių totalitarinių valstybės režimų metu, arba užtikrinti duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą, įskaitant socialinę apsaugą, visuomenės sveikatą ir humanitarinius tikslus. Tie apribojimai turėtų atitikti Chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus reikalavimus.
Reglamento
taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti, pavyzdžiui, duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą ir kt. Taigi siūlome tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio
pateikimo pranešimą pateikusio asmeniui. Jeigu Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio 6 dalimi siekiama apriboti teisę susipažinti su VTEK posėdžių protokolų ar jų išrašų ar garso įrašu, tuomet tokie ribojimai turi atitikti Reglamento 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nepritarti Pranešimą pateikęs asmuo, jei jis dalyvavo posėdyje, šią teisę gali įgyvendinti bendrųjų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų numatytais pagrindais kaip duomenų subjektas (t. y. turi teisę gauti su juo susijusią informaciją). 8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)167
posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) stebėtojo teisėmis gali dalyvauti ir kiti asmenys, prieš tai pranešę posėdžio sekretoriui. VTEK posėdyje daryti vaizdo ar garso įrašus galima apie tai pranešus komisijai iki posėdžio pradžios ir jeigu tai netrukdo komisijos darbui bei nevaržo kitų asmenų teisių ir laisvių.
Pažymėtina, jog vaizdo ar garso įrašas yra laikomas asmens duomenimis, todėl manytina, asmens duomenų tvarkymas įtvirtintas Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio 7 dalyje visuomet bus laikomas fizinių asmenų ir teisių laisvių suvaržymu (ribojimu), pavyzdžiui, asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimu . 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės, įkurtos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 95/46 EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo pagrindu (toliau – Darbo grupė) parengtoje nuomonėje dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis Nr. WP 89 (2004) nurodyta, kad vaizdo ir (ar) garso duomenys turi būti adekvatūs ir proporcingi siekiamiems tikslams , t. y., kad vaizdo ir
(ar) garso įrašymo sistemos būtų diegiamos, jei kitos fizinės ar loginės prevencijos, saugumo ar apsaugos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, pasirodė nepakankamos ar netinkamos siekiant teisėtų tikslų . Kitaip tariant, atsižvelgiant į siekiamus tikslus kiekvienu konkrečiu atveju reikia taikyti adekvatumo principą, kuris iš valdytojo pusės reikalauja asmens duomenų tvarkymo mažinimo prievolės (Reglamento
pakartotinai apsvarstyti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio 7 dalį numatant tikslą dėl kurio, siekiama leisti daryti vaizdo ar garso įrašą bei numatyti sąlygas, kurioms esant vaizdo ar garso įrašas būtų leidžiamas Įstatymo Nr. X-1666 projekto 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintiems stebėtojams ir kitiems asmenims. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 9. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.:
1
įgyvendinant Projektu siūlomo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgdami į teisės aktais keliamų uždavinių reikšmingumą, o taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pastebėtus praktinės veiklos kontroliuojant viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų laikymąsi aspektus, manytume, kad šių uždavinių įgyvendinimui itin svarbi yra proaktyvi prevencinė VTEK veikla . Tačiau Projektu siūlomo įstatymo 17 straipsnio nuostatos suponuoja, kad VTEK veiksmai iš esmės bus pasyvaus pobūdžio – t.y. įgyvendindama savo veiklai keliamus uždavinius VTEK reaguos į faktiškai pasireiškusius veiksnius. Dėl minėtos priežasties manytume, kad prevencinė VTEK veikla gali būti nepakankamai efektyvi. Atsižvelgdami į tai, kad (kaip rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos praktinė patirtis) prevencinės veiklos efektyvumas tiesiogiai koreliuoja su asmeninių iniciatyvų įgyvendinimu (kitaip sakant, išankstinės ir asmeninės iniciatyvos leidžia pasiekti geresnius prevencinės veiklos rezultatus), siūlytume Projektu siūlomo įstatymo 17 straipsnį papildyti nuostatomis, akcentuojančiomis tokio pobūdžio veiklos įgyvendinimo principus (pavyzdžiui, kad įvertinusi aktualijas VTEK nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgdama atlieka tikrintinų deklaruojančių asmenų ir /ar jų grupių atranką ir savo iniciatyva atlieka šių asmenų privačių interesų deklaracijose nurodytų duomenų tikrumo bei Interesų derinimo įstatymo laikymosi patikrinimą). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokių principų nustatymas Projekte ir jų įgyvendinimas turėtų teigiamos reikšmės VTEK prevencinio pobūdžio veiklos ir teisės aktais saugomų vertybių užtikrinimo efektyvumui. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6. 10. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)18
Įstatymo Nr. X-1666 projekto 18 straipsnį po žodžio „duomenimis“ įrašyti žodžius („įskaitant asmens duomenimis“). Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 17. 11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-182317
komisijos įstatymo projekto (toliau – Projektas). Siūlome: 2.1. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą išbraukti; Nepritarti Ši nuostata Komiteto patikslinta, Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 12. 12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18243
nurodytą vieno mėnesio terminą, kuris, mūsų nuomone, yra per ilgas , neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų; Nepritarti
yra nustatomas sistemiškai su 1 mėnesio kontrolės subjektų sprendimų apskundimo terminu. 13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18251
nurodytas 30 dienų terminas yra nelogiškas, nesuderintas su kitomis Projekto nuostatoms; Pritarti
savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18281
straipsnio 1 dalyje trumpinti nustatytą terminą, nes trijų mėnesių terminas tyrimui atlikti yra aiškiai per ilgas ir neatitinka protingumo principo; Nepritarti Tyrimai gali būti atliekami ir greičiau, tačiau esant sudėtingesniems atvejams, manytina 3 mėnesių terminas yra būtinas. 15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18306
šio straipsnio 6 dalies 2 punkte <...>“. Pritarti Argumentai: Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 20 papildoma žodžiu „dienos“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
atnaujinti tyrimą paaiškėjus šio straipsnio65 dalies 2 punkte nurodytiems duomenims, jeigu nėra suėjęs trejų metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo dienos
Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas VTEK sprendimo (įskaitant asmens duomenų) viešo paskelbimo tikslas, todėl siūlome tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto
paskelbimo tikslą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 18. 17. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)31
10Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
jog VTEK sprendimai, kuriais pripažinta, kad asmuo pažeidė įstatymų nuostatas, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje. Pažymėtina, jog Įstatymo Nr. X-1666 projekto 5 straipsnyje nustatyta, jog dalyvauti VTEK posėdyje kviečiamas asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo. Taigi, kyla klausimas, ar Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas VTEK sprendimo viešo paskelbimo terminas būtų proporcingas pranešimą pateikusio asmens atžvilgiu, pavyzdžiui, fizinio asmens atžvilgiu, jeigu toks asmuo yra minimas VTEK sprendime. Taigi siūlome pakartotinai apsvarstyti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalį, ar minimoje nuostatoje VTEK sprendimo viešinimo terminas vieneri metai yra adekvatus pranešimą pateikusio asmens atžvilgiu. Taip pat, siūlome tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalį numatant tikslą dėl kurio, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje.
Atitinkamai tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 5 dalį numatant tikslą, dėl kurio skelbiama nustatyto sprendimo reoliucinė dalis, VTEK vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 18. 18. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)31
Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pasibaigus terminui VTEK sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai. Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, VTEK sprendimai nuasmeninami ir skelbiami viešai VTEK interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys
Antra vertus, iš konkrečių atvejų tyrimų ir mokslinių straipsnių aiškiai matyti, kad, remiantis gausiu asmens duomenų rinkiniu, parengti visiškai anoniminį duomenų rinkinį ir kartu išsaugoti tiek jame esančios informacijos, kiek reikia užduočiai atlikti, nėra paprasta. Pavyzdžiui, anoniminiu laikomą duomenų rinkinį sujungus su kitu duomenų rinkiniu, gali atsirasti galimybė nustatyti vieno arba daugiau asmenų tapatybę. Tuo pačiu, Reglamento preambulės 26 konstatuojamoje dalyje nustatyta, jog duomenų apsaugos principai turėtų būti taikomi bet kokiai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Asmens duomenys, kuriems suteikti pseudonimai ir kurie galėtų būti priskirti fiziniam asmeniui pasinaudojus papildoma informacija, turėtų būti laikomi informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė gali būti nustatyta. Sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti, pagrįstai tikėtina, galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo. Įsitikinant, ar tam tikros priemonės, pagrįstai tikėtina, galėtų būti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, sąnaudas ir laiko trukmę, kurių prireiktų tapatybei nustatyti, turint omenyje duomenų tvarkymo metu turimas technologijas bei technologinę plėtrą. Todėl duomenų apsaugos principai neturėtų būti taikomi anonimiškai informacijai, t .y. informacijai, kuri nėra susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, arba asmens duomenims, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta.
Todėl šis reglamentas netaikomas tokios anonimiškos informacijos tvarkymui, įskaitant statistiniais ar tyrimų tikslais. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 18. 19. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)315
Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 5 dalies nėra aišku, ar VTEK sprendimų priimtų uždarame posėdyje viešo paskelbimo terminas ir veiksmai, susiję su nuasmeninimo procesu ir
Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalyje, jeigu taip, siūlome tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 5 dalį minimais šiais aspektais arba pateikti nuorodą į Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalį. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 18. 20. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)31
Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog VTEK sprendimai skelbiami laikantis asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, banko ir kitų įstatymų saugomų paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Svarbu pastebėti, jog praktikoje kyla neaiškumo, ar galima, pavyzdžiui, informaciją, sprendimus ir kt. skelbti su asmens duomenimis ar ne. Todėl siūlome apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga tikslinti Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo Nr. X-1666 projekto 31 straipsnio 5 dalį numatant, kokie asmens duomenys nebus viešai skelbiami VTEK priimtose sprendimuose, atskirojoje nuomonėje ir VTEK sprendimo rezoliucinėje dalyje (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 3 dalis). Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 18. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
19 N Argumentai: Pažeidimai , kurie nagrinėjami įstatymo rėmuose nėra tarpusavyje lygiaverčiai. Įstatymo projekto 30 straipsnio nuostatuose pasigendama sprendimo kategorijos, kuri galėtų būti taikoma jeigu padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ( pvz. pavėluotai patikslinti deklaracijos duomenys ir pan.) Mažareikšmiškumas yra apibrėžtas „Viešojo administravimo įstatyme“ sekančiai: teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti.
Pasiūlymas: Siūlau papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“ Nepritarti Seimo narės pasiūlyme numatytas tikslas pasiektas Komitetui patobulinus įstatymo projekto 23 ir 25 straipsnius, Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 12 ir Nr. 13. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
procedūrų komisija, 2019-04-19
: pritarti įstatymo projektui, išvadoms dėl įstatymo projekto ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Atsižvelgti
procedūrų komisija,
1 Argumentai: Šioje dalyje nurodoma, jog valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl VTEK sprendimų turinio ir jų priėmimo procedūrų. Tokia formuluotė gali būti suprasta kaip draudimas asmeniui, dėl kurio atliekamas tyrimas, gintis ir tokiu būdu daryti įtaką VTEK, taip pat asmeniui, pateikusiam pranešimą, teikti savo paaiškinimus, kurie gali būti traktuojami kaip įtaka VTEK. Konstitucijos 114 straipsnis nustato draudimą kištis į teismų ir teisėsaugos institucijų veiklą, todėl ir šiame įstatyme tiksliau būtų vartoti sąvoką „ kištis “. Siūlymas:
Projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus.
Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl VTEK sprendimų turinio ir jų priėmimo procedūrų. kištis į VTEK veiklą. Iš dalies pritarti Argumentai: Siekiant aiškumo teisės normos adresatams, tikslinga keičiamame įstatyme palikti ir sprendimų turinio ir procedūrų aspektus. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl VTEK sprendimų turinio ir jų priėmimo procedūrų ar kitaip kištis į VTEK veiklą .“
procedūrų komisija,
3 Argumentai: Šioje dalyje nurodoma, kad motyvuotai siūlyti atleisti VTEK narį iš pareigų turi teisę jo kandidatūrą Seimui pateikęs subjektas arba ne mažiau nei 1/5 Seimo narių. Abejonių kelia VTEK narį Seimui pateikusio subjekto teisę siūlyti atleisti VTEK narį, kadangi VTEK narys nėra pateikusio subjekto atstovas, neatstovauja subjekto, kuris jo kandidatūrą pateikė Seimui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija siūlo atsisakyti teisės siūlyti atleisti VTEK narį iš pareigų subjektui, kuris pateikė Seimui VTEK nario kandidatūrą. Siūlymas:
Išdėstyti 14 straipsnio 3 dalį taip: Motyvuotai siūlyti atleisti VTEK narį iš pareigų turi teisę jo kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka Seimui pateikęs subjektas arba ne mažiau nei 1/5 Seimo narių. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Motyvuotai siūlyti atleisti VTEK narį iš pareigų turi teisę jo kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka Seimui pateikęs subjektas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.“
procedūrų komisija,
1 2, 8 Argumentai: Šiame punkte numatyta, kad VTEK stebi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją apie valstybės politikų galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimus ir, kai yra pagrįstų duomenų, atlieka tyrimą arba informaciją perduoda ištirti kitiems šiuose įstatymuose numatytiems kontrolės subjektams. Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog tyrimą dėl Seimo bei Vyriausybės narių atlieka Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tam, kad nebūtų dubliuojamas VTEK ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos darbas, tikslinga nustatyti, kad tyrimus pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą bei dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų galimų pažeidimų visais atvejais atlieka Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Pasiūlymas:
Projekto 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip:
„8) stebi visuomenės informavimo priemonėse
skelbiamą informaciją apie valstybės politikų , išskyrus Seimo bei Vyriausybės narių, galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimus ir, kai yra pagrįstų duomenų, atlieka tyrimą arba informaciją perduoda ištirti kitiems šiuose įstatymuose numatytiems kontrolės subjektams.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyta taip: „
deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo ir Vyriausybės narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą ;“ *Nepritarti siūlymui dėl 8 punkto. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą Nr. 15, straipsnio 1 dalies 8 punkte nebeliko nuorodos į valstybės politikus. Manytume, jog VTEK atlikdama žiniasklaidos stebėjimą informaciją apie visus straipsnyje nurodytus subjektus (įskaitant Seimo ir Vyriausybės narius), turėtų rinkti, tačiau atsižvelgiant į aukščiau komiteto pateiktą šio straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, kuria aiškiai atribojama VTEK ir Seimo etikos ir procedūrų komisijos kompetencija, tokia informacija būtų persiunčiama Seimo etikos ir procedūrų komisijai. Čia taip pat svarbu paminėti, jog tik VTEK tiria Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, todėl žiniasklaidos stebėjimas yra būtinas ir VTEK tiriant galimai neteisėtos lobistinės veiklos atvejus. 5.
procedūrų komisija,
12 Argumentai:
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 projektas Nr. XIIIP-3167 (nauja redakcija), kuriuo įstatymo pavadinimas keičiamas į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, todėl tikslinga Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (nauja redakcija) suvienodinti minėto įstatymo pavadinimą ir naudoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pavadinimą. Siūlymas:
Projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
2) perduoti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai atlikti tyrimą, kai yra pagrįstos informacijos apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito tarnybinę etiką ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų nesilaikymą;“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyta taip: „2) perduoti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai atlikti tyrimą, kai yra pagrįstos informacijos apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito tarnybinę etiką ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų nesilaikymą;“
procedūrų komisija, 2019-04-1922 Argumentai: Projekto ketvirtasis skirsnis reglamentuoja pranešimų tyrimą ir VTEK sprendimų priėmimą. Projekto 22 straipsnis numato, jog pranešimams pateikti ir tyrimui pradėti taikomas trejų metų senaties terminas.
Projekto 24 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šio skirsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Pažymėtina, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradedamas, jei nuo galimo pažeidimo praėjo ne daugiau nei vieneri metai. Trejų metų senaties terminas taikomas tiriant galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus. Būtina projekte patikslinti nurodytą senaties terminą, kadangi ketvirtasis skirsnis reglamentuoja ne tik tyrimus dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projektu išplečiamas sąrašas atvejų, kai tyrimas pagal gautą pranešimą gali būti nepradedamas. Tuo tarpu pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą tyrimas neatliekamas, kai praėjo vienerių metų terminas nuo galimo pažeidimo padarymo (VTEK įstatymo projekte treji metai). Projekte reikėtų tikslinti, ar senaties terminas taikomas ir pranešimų pateikimui, ar tik tyrimo pradžiai. Valstybės politikų elgesio kodekse numatoma, kad praėjus vieneriems metams nuo galimo pažeidimo padarymo tyrimas nepradedamas. Tačiau neribojama asmens teisė po daugiau nei vienerių metų kreiptis į atitinkamą instituciją, tai tik yra pagrindas nepradėti tyrimo. Siūlymas: 22 straipsnis. Tyrimo senaties terminas. Tyrimui pradėti nustatomas trejų metų terminas nuo galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo bei vienerių metų terminas nuo Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimo. Nepritarti Siūloma nustatyti, kad šio (Viešųjų ir privačių interesų derinimo) įstatymo nuostatos politikų elgesio tyrimų atveju būtų taikomos mutatis mutandi s (kiek nereglamentuoja Valstybės politikų elgesio kodeksas).
Atsižvelgiant į tai, jog Valstybės politikų elgesio kodekse yra numatytas specialus tyrimo senaties terminas (vieni metai), būtent jis ir būtų taikomas. 7. Etikos ir procedūrų komisija, 2019-04-1924 Argumentai: Straipsnyje reglamentuojamas tyrimo atlikimas institucijose ir įstaigose, kuriose dirba skundžiamas asmuo. Straipsnio 2 dalis numato, kad įstaiga, atlikusi tyrimą, per 5 darbo dienas priimtą sprendimą ir visą jį pagrindžiančią medžiagą perduoda VTEK. 24 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę VTEK patikrinus pateiktą medžiagą ir sprendimą bei kilus abejonių dėl netinkamo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo, nuspręsti atlikti tyrimą pačiai. 24 straipsnio 4 dalis numato galimybę institucijos ar įstaigos priimtus sprendimus per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar įteikimo asmeniui dienos skųsti VTEK. Įstatymo projekto 2 straipsnis numato, kad „VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija“, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos atlikto tyrimo sprendimo ir medžiagos perdavimas VTEK patikrinimui neatitiktų valdžių pasidalinimo ir pusiausvyros principų. VTEK pati būdama atskaitinga Seimui tikrintų Seimo padalinio atliktą darbą ir priimtų dėl jo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 24 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuostatos taikomos ir tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą, tačiau 3 dalis numato tik neatitikimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Taip pat šiame įstatymo projekte yra nurodoma, jog tyrimai atliekami dėl Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimų, todėl lieka neaišku, ar nurodytos nuostatos taikomos ir tyrimams dėl Lobistinės veiklos pažeidimų.
Pasiūlymas: Netaikyti projekto 24 straipsnio nuostatų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos atliekamiems tyrimams. Palikti galioti nuostatą, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Atitinkamai turėtų būti papildytas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis, nustatantis administracinių teismų kompetenciją. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tyrimą pagal šio skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimantis arba skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija. Šio skyriaus nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą.“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus) .“
procedūrų komisija, 2019-04-1928 Argumentai: Projekto 28 straipsnyje nustatyti tyrimo atlikimo terminai nesutampa su Valstybės politikų elgesio kodekse numatytais.
Siūlymas: Nustatyti vienodus tyrimo atlikimo terminus VTEK įstatyme ir Valstybės politikų elgesio kodekse, paliekant VTEK įstatyme nustatytus. Atsižvelgti Komitetas lydimajame Valstybės politikų elgesio kodekso 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3169 (2) patikslino nuostatas dėl tyrimo atlikimo termino (nustatytas 3 mėnesių terminas, su galimybe jį pratęsti 1 mėnesiui). 9. Etikos ir procedūrų komisija,
1 Projekto 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti galima VTEK sprendimai. Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnis numato tokius galimus sprendimus:
1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;
2) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;
3) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;
4) rekomenduoti viešai atsiprašyti;
5) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 24 straipsnis nustato, kad šio skirsnio (jame yra ir 30 straipsnis) nuostatos taikomos ir tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą, reikalinga nuostatas suvienodinti. Siūlymas: 30 straipsnis. VTEK sprendimai. 1.
tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas;
2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;
43 ) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų;5
įstatymo nuostatų;
kad asmuo nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų; priimti Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus ;
7) sustabdyti tyrimą;
8) nutraukti tyrimą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. VTEK, atlikusi tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas;
2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;
kad asmuo pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas; priimti vieną iš Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų sprendimų;
4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų;
5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų;
kad asmuo nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų
Seimo statuto Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18, 20, 21, 78 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 181 straipsniu projektą Nr. XIIIP-500, kuriame tikslinama prievolė vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, tikslinama privačių interesų deklaracijų pateikimo bei priežiūros tvarka ir pan.
Kadangi šis Seimo statuto pakeitimo statuto projektas yra susijęs su svarstomais įstatymų pakeitimo projektais, tikslinga šiuos projektus svarstyti kartu. Atsižvelgti Protokoliniu sprendimu kreiptis į TTK su prašymu svarstyti projektą Nr. XIIIP-500. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3168(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Siūlome VTEK uždaviniu laikyti ir įvairiapusę pagalbą asmenims deklaruojant privačius interesus (pavyzdžiui, teikiant asmenims preliminarias deklaracijas, konsultuojant ir kt.). Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą Nr. 5 dėl teisinio reglamentavimo VTEK užsiimti prevencine veikla stokos įstatymo projekte, atitinkamai siūlome numatyti 6 VTEK uždavinį. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 26, numatoma institucijų ir įstaigų santrumpa, kuri apima visus juridinius asmenis, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
VTEK uždaviniai yra:
asmenims derinti viešuosius ir privačius interesus padėti asmenims deklaruoti privačius interesus ir juos derinti su viešaisiais interesais ;
2) užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai;
3) įgyvendinant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus įgaliojimus užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai;
4) įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekse nustatytus įgaliojimus padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai;
5) koordinuoti tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kituose viešojo sektoriaus subjektuose (toliau – institucijos ir įstaigos) ;
6) atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose viešojo sektoriaus subjektuose ir kituose Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodytuose juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys (toliau visi kartu – institucijos ir įstaigos) . “
ir savivaldybių komitetas 2019-05-084 Argumentai: Atsižvelgdami į VDAI pastabą Nr. 5, siūlome tikslinti VTEK veiklos viešumą reglamentuojantį straipsnį. Straipsnyje nurodomas viešo skelbimo tikslas, įtvirtinami atvejai, kuomet skelbiami asmens duomenys, išvardijamos skelbtinų asmens duomenų kategorijos. Straipsnis taip pat patikslintas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 2. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnį išdėstyti taip: „
1VTEK posėdžiai yra vieši,
išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kai VTEK posėdis gali būti uždaras . Apibendrintos VTEK posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai Komisijos interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka.
Asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti VTEK posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę. 2. Siekdama visuomenės įsitraukimo kontroliuojant valstybės valdymą, VTEK apie savo veiklą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų reikšmę ir svarbą, formuojamą šių teisės aktų taikymo praktiką nuolat informuoja visuomenę. 3. Visuomenės informavimo tikslais VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka viešai skelbiami:
1) VTEK posėdžio darbotvarkės klausimai, susiję su Komisijos priimtais sprendimais atlikus tyrimus;
2) informacija apie atliekamus tyrimus ir atlikus tyrimus priimtus sprendimus. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas. “
ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Siekiant užtikrinti VTEK pirmininko pavaduotojo ir narių kito darbo suderinamumą su VTEK nario pareigomis, siūlome numatyti ribojimą dirbti tokį kitą darbą, kurio turinio apsaugą reglamentuoja specialūs įstatymai. Apribojimo tikslas – užtikrinti viešojo intereso viršenybę ir privačių interesų patikros galimybę, nes neįtvirtinus siūlomo reguliavimo, būtų neįmanoma viešųjų ir privačių interesų konfliktų galimybės ar buvimo patikra VTEK pirmininko pavaduotojui ar nariams dirbant kitą darbą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2VTEK narys ir pirmininko pavaduotojas,
gavęs VTEK sutikimą, gali dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlikti pareigų VTEK.
pirmininko pavaduotojas ir narys negali dirbti kito darbo, jeigu specialūs tą darbą reglamentuojantys įstatymai draudžia atskleisti informaciją apie to darbo turinį. “
ir savivaldybių komitetas 2019-05-0814 Argumentai: Įstatymo projekto straipsnis patikslintas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 12, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą Nr. 3 ir Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymą šiam straipsniui. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:
įgaliojimų pabaiga
pagrindais:
1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) atsistatydinus savo noru;
pareigų ;
4) jam mirus;
5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
pareiškus nepasitikėjimą;
nutarimą atleisti jį iš VTEK narių pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų motyvuotą teikimą ;
10) sulaužius priesaiką . 2. VTEK pirmininkas ar VTEK narys, kurio kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks naujas Komisijos pirmininkas ar narys. 3. Motyvuotai siūlyti atleisti VTEK narį iš pareigų turi teisę jo kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka Seimui pateikęs subjektas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. 4. Nutarimą dėl VTEK pirmininko atleidimo iš pareigų priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka . 5.
straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl VTEK pirmininko ar nario atleidimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 6. VTEK pirmininkas, atsistatydinęs iš Komisijos pirmininko pareigų, turi teisę eiti VTEK nario pareigas iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas VTEK nariu, pabaigos. “
ir savivaldybių komitetas
7 Argumentai: Atsižvelgiant į VDAI pastabą Nr. 7, siūlome tikslinti šios straipsnio dalies nuostatas nurodant tikslą – visuomenės informavimą, dėl kurio gali būti daromas VTEK posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Šiuos santykius siūlome reglamentuoti straipsnio 8 dalyje, atitinkamai nuostatas išbraukiant iš 7 šio straipsnio dalies. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. VTEK posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) stebėtojo teisėmis
gali dalyvauti ir kiti asmenys, prieš tai pranešę posėdžio sekretoriui. VTEK posėdyje daryti vaizdo ar garso įrašus galima apie tai pranešus Komisijai iki posėdžio pradžios ir jeigu tai netrukdo Komisijos darbui bei nevaržo kitų asmenų teisių ir laisvių.
Atsižvelgiant į VDAI pastabą Nr. 7, siūlome tikslinti šios straipsnio dalies nuostatas nurodant tikslą – visuomenės informavimą, dėl kurio gali būti daromas VTEK posėdžio vaizdo ir garso įrašas, pateikiant nuorodą į VTEK nustatytą tvarką, akcentuojant, kad šią teisę turi visi posėdyje dalyvavę asmenys ir tikslinant kitus procedūrinius tokio leidimo aspektus. Šiuos santykius siūlome reglamentuoti naujoje straipsnio 8 dalyje. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 8 dalimi: „8. VTEK posėdyje dalyvaujantys asmenys visuomenės informavimo tikslais gali Komisijos nustatyta tvarka daryti vaizdo ar garso įrašus apie tai pranešę Komisijai iki posėdžio pradžios.
Daryti vaizdo ir garso įrašų neleidžiama, jeigu tai gali trukdyti Komisijos darbui ar reikia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ar kitus įstatymų saugomus interesus
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą pastabą Nr. 5, siūlome įtvirtinti prevencinio pobūdžio funkciją. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nauja 16 dalimi: „
Įvertinus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas įstatymo projektui, siūloma aiškiai nustatyti VTEK, kaip registro tvarkytojo ir subjekto, užtikrinančio viešą jo duomenų skelbimą, įgaliojimus. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nauja 17 dalimi: „17) tvarko Privačių interesų registrą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbia jo duomenis;“
ir savivaldybių komitetas
118 N Argumentai: Įstatymo projekte siūlome apibrėžti VTEK, kaip Privačių interesų registro tvarkytojo, veiksmus ir sukonkretinti duomenų rinkimo tikslus. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nauja 18 dalimi: „18) renka, kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis (įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis), reikalingus interesų konfliktų rizikos stebėsenai, rizikos valdymui ir prevencijai, apribojimų pasibaigus tarnybai laikymosi priežiūrai.“ Pritarti 10.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
113 Argumentai: Įstatymo projekto 17 straipsnio (VTEK įgaliojimai) 1 dalį papildžius
deklaracijų patikrinimus“, tikslinga iš esmės analogišką nuostatą išbraukti iš 18 straipsnio 1 dalies 13 punkto. Šiame 18 straipsnio 1 dalies punkte tikslinga įtvirtinti VTEK teisę deklaruojantiems asmenims pateikti raginimą. Šiuo pagrindu VTEK raginimą galės pateikti tuo atveju, kai savo iniciatyva vykdydama prevencinius veiksmus nustatys galimus privačių interesų ar duomenų nedeklaravimo atvejus (tyrimai iš karto pradedami nebus). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) analizuoti privačių interesų deklaracijas ir tikrinti jose pateiktus duomenis pateikti raginimą deklaruojantiems asmenims pateikti deklaraciją, ją patikslinti arba papildyti ;“
ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Siekiant VTEK veiklos viešumo, numatoma pareiga Komisijai savo posėdyje patvirtinus paėjusių metų ataskaitą ją paskelbti viešai. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Komisijos patvirtinta veiklos ataskaita paskelbiama VTEK interneto svetainėje.“
ir savivaldybių komitetas
17 Argumentai: Atsižvelgiant į teisės departamento pastabas Nr.
teisinio reguliavimo aiškumo ir šiuo įstatymo projektu užsibrėžtų tikslų (VTEK veiklą padaryti labiau orientuotą ne į nubaudimą, bet į pagalbą asmenims deklaruojant ir derinant privačius ir viešuosius interesus), siūlome įstatymo projekte įtvirtinti šį mechanizmą. Gavus pranešimą VTEK tyrimas pradedamas tik tuo atveju, jei:
1) yra pagrindas deklaruojančiojo asmens veiksmuose įtarti interesų konfliktą;
2) per VTEK raginime nustatytą terminą deklaruojantis asmuo nepateikia, nepatikslina, nepapildo deklaracijos. Kai asmuo deklaruos privačius interesus iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba per VTEK pateiktame raginime nurodytą terminą (jei nebus duomenų apie deklaruojančio asmens galimą interesų konfliktą), tyrimas nebus pradedamas. Tokiu būdu 30 dienų termino deklaruoti privačius interesus (pateikti duomenis) praleidimas iš karto pats savaime nebus laikomas įstatymo pažeidimu. Pažeidimas galės būti konstatuotas tik po VTEK raginime nurodyto termino pabaigos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto
Pakartojami Komiteto pasiūlymo tobulinti 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą argumentai, nes pasiūlymas sisteminis. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr.
teisinio reguliavimo aiškumo ir šiuo įstatymo projektu užsibrėžtų tikslų (VTEK veiklą padaryti labiau orientuotą ne į nubaudimą, bet į pagalbą asmenims deklaruojant ir derinant privačius ir viešuosius interesus), siūlome įstatymo projekte įtvirtinti šį mechanizmą. Gavus pranešimą VTEK tyrimas pradedamas tik tuo atveju, jei:
1) yra pagrindas deklaruojančiojo asmens veiksmuose įtarti interesų konfliktą;
2) per VTEK raginime nustatytą terminą deklaruojantis asmuo nepateikia, nepatikslina, nepapildo deklaracijos. Kai asmuo deklaruos privačius interesus iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba per VTEK pateiktame raginime nurodytą terminą (jei nebus duomenų apie deklaruojančio asmens galimą interesų konfliktą), tyrimas pradedamas nebus. Tokiu būdu 30 dienų termino deklaruoti privačius interesus (pateikti duomenis) praleidimas iš karto pats savaime nebus laikomas įstatymo pažeidimu. Pažeidimas galės būti konstatuotas tik po VTEK raginime nurodyto termino pabaigos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto
pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, bet ne anksčiau negu praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos arba nuo VTEK pateiktame raginime nurodyto termino pabaigos . Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos raštu pranešama pareiškėjui, asmeniui, kurio veika tiriama, ir institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar
Pakartojami Komiteto pasiūlymo tobulinti 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą argumentai, nes pasiūlymas sisteminis.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 22 - 23 bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir šiuo įstatymo projektu užsibrėžtų tikslų (VTEK veiklą padaryti labiau orientuotą ne į nubaudimą, bet į pagalbą asmenims deklaruojant ir derinant privačius ir viešuosius interesus), siūlome įstatymo projekte įtvirtinti šį mechanizmą. Gavus pranešimą VTEK tyrimas pradedamas tik tuo atveju, jei:
1) yra pagrindas deklaruojančiojo asmens veiksmuose įtarti interesų konfliktą;
2) per VTEK raginime nustatytą terminą deklaruojantis asmuo nepateikia, nepatikslina, nepapildo deklaracijos. Kai asmuo deklaruos privačius interesus iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba per VTEK pateiktame raginime nurodytą terminą (jei nebus duomenų apie deklaruojančio asmens galimą interesų konfliktą), tyrimas pradedamas nebus. Tokiu būdu 30 dienų termino deklaruoti privačius interesus (pateikti duomenis) praleidimas iš karto pats savaime nebus laikomas įstatymo pažeidimu. Pažeidimas galės būti konstatuotas tik po VTEK raginime nurodyto termino pabaigos. Atkreipiame dėmesį, jog šioje straipsnio dalyje reglamentuojami VTEK veiksmai atliekami gavus pranešimą apie galimą pažeidimą ir iki VTEK sprendimo pradėti/nepradėti tyrimo priėmimo „pre tyrimas“. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį nauja 3 dalimi: „
3) išsiunčia raginimą deklaruojančiam asmeniui per VTEK nustatytą terminą deklaruoti konkrečius privačius interesus
Pareiškėjui užtikrinama teisė gauti informaciją apie planuojamą jo pranešimo VTEK svarstymo laiką ir vietą.
Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo27 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) gauti informaciją apie VTEK posėdžio vietą ir laiką bei dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą,
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pažeidimo nagrinėjimas VTEK nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, siūlome atsisakyti tokio asmens teisės prašyti atidėti jo pareiškimo nagrinėjimą. Atkreipiame dėmesį, jog susiklosčiusioje administracinių teismų praktikoje pareiškėjai apie galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus nelaikomi tinkamu pareiškėju procesine prasme ir jų skundai teismuose nėra priimami. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo27 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „
6) pateikti VTEK motyvuotą prašymą atidėti asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą, veikos nagrinėjimą VTEK posėdyje .“
ir savivaldybių komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pažeidimo nagrinėjimas VTEK nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, siūlome atsisakyti tokio asmens teisės prašyti atidėti jo pareiškimo nagrinėjimą. Atkreipiame dėmesį, jog susiklosčiusioje administracinių teismų praktikoje pareiškėjai apie galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus nelaikomi tinkamu pareiškėju procesine prasme ir jų skundai teismuose nėra priimami. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo27 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip:
„4. Asmeniui, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, ir
pareiškėjui pranešama apie VTEK posėdžio vietą ir laiką.
Jų ar jų atstovų neatvykimas į VTEK posėdį netrukdo Komisijai svarstyti pranešimą ir priimti sprendimą. VTEK, iki pranešimo nagrinėjimo VTEK posėdyje pradžios gavusi šių asmenų asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, prašymą atidėti pranešimo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias
ji pripažįsta svarbiomis, turi teisę pranešimo nagrinėjimą atidėti.“
ir savivaldybių komitetas 2019-05-0831 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas Nr. 9 - 13 šiame straipsnyje nurodomas viešo skelbimo tikslai ir tikslinamos kitos su asmens duomenų apsauga susijusios nuostatos. Taip pat siūloma nustatyti, kad metus laiko skelbiami visi atlikus tyrimą priimti sprendimai (ir konstatuojantys pažeidimus ir tie, kuriais pripažinta, kad asmuo įstatymų nepažeidė). Pastaruosius tikslinga skelbti, nes asmenys pageidauja būti viešai reabilituoti, todėl toks skelbimas yra suderinamas su asmens duomenų skelbimo proporcingumu. Straipsnyje aiškiai įvardijama, kokie asmens duomenys negali būti skelbiami. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 31 straipsnį išdėstyti taip: „
sprendimai per 5 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių veikos buvo atliktas tyrimas ir institucijos ar įstaigos, kurioje asmuo dirba, vadovui, o kai sprendimas priimtas dėl įstaigos vadovo, šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai . 2. VTEK sprendimai, kuriais pripažinta, kad asmuo pažeidė įstatymų nuostatas, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje. Pasibaigus šiam terminui šie sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai. 3.
sprendimai nuasmeninami ir skelbiami viešai VTEK interneto svetainėje. 4. VTEK sprendimai skelbiami laikantis asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, banko ir kitų įstatymų saugomų paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų . 5. Kai VTEK sprendimas priimtas uždarame posėdyje, skelbiama tik šio sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė. 6. VTEK sprendimai viešai paskelbiami ne vėliau kaip per
darbo dieną po atskirosios nuomonės pateikimo ir pridedamos prie sprendimo. 1. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai per 5 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių veikos buvo atliktas tyrimas, ir institucijos ar įstaigos, kurioje asmuo dirba, vadovui, o kai sprendimas priimtas dėl įstaigos vadovo,
priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai . 2. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės pažeidimų prevencijos tikslais vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje, nepateikiant šių sprendimuose nurodytų duomenų:
1) asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas, ir kitų fizinių asmenų asmens kodų, gyvenamosios vietos adresų, gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties datų bei vietos, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerių, elektroninio pašto adresų ir kitų kontaktinių duomenų, privačių transporto priemonių valstybinių numerių, banko ar kitų kredito įstaigų privačių sąskaitų numerių, unikalių nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerių, tikslių šio turto buvimo vietos adresų.
Be to, neskelbiami kitų fizinių asmenų vardai ir pavardės;
2) asmens, kuris pateikė pranešimą, asmens duomenų. 3. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, VTEK sprendimuose viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės. Tokie VTEK sprendimai viešai skelbiami neterminuotai. 4. VTEK sprendimai skelbiami laikantis valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, banko ir kitų įstatymų saugomų paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Kai šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas VTEK sprendimas priimtas uždarame posėdyje, pažeidimų prevencijos tikslais, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, skelbiama tik šio sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė. 6. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai viešai paskelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo. Atskirosios nuomonės paskelbiamos kitą darbo dieną po atskirosios nuomonės pateikimo ir pridedamos prie sprendimo. “ Pritarti 19.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-082 1 P Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą naujos redakcijos VTEK įstatymo įgyvendinimui, siūlome nustatyti šią jo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 2020 m.
liepos sausio 1 d.“ Pritarti
4 P Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą naujos redakcijos VTEK įstatymo įgyvendinimui, siūlome nustatyti šią jo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „
2Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2019 m.
birželio 30 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė