DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo (toliau – Derinimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Vyriausybės programa), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių – darnus valstybės valdymas, kurio vienas iš elementų
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (toliau – Komitetas) vykdant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK arba Komisija) parlamentinę kontrolę nustatytas ne vienas atvejis, kuomet Komisijos kompetencijai priskirtų įstatymų nuostatų įgyvendinimas yra problematiškas arba egzistuoja tam tikros teisės spragos (pavyzdžiui, neišsami Komisijos pirmininko pavadavimo tvarka, VTEK pavestos funkcijos yra sukoncentruotos į mažareikšmius Derinimo įstatymo nuostatų pažeidimus (paprastai dėl deklaravimo termino praleidimo), nepakankamas tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose koordinavimas ir kt.). Galiojančio teisinio reguliavimo nenuoseklumas menkina VTEK reputaciją, todėl siekiant kelti VTEK autoritetą ir skaidrinti veiklą būtina sistemiškai tobulinti teisinį reguliavimą.
Teikiamais įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
1) Komisijos veiklą padaryti efektyvesnę kartu stiprinant VTEK kaip tarnybinės etikos konsultanto vaidmenį;
2) įstatymams keliamų tikslų kontekste pagal principą „valstybei būtina žinoti“ išgryninti deklaruotinus privačius interesus ir atsisakyti perteklinių duomenų deklaravimo;
3) stiprinti VTEK bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų (toliau
4) įtvirtinti Privačių interesų registro (toliau – PIR) teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas;
5) užtikrinti asmens duomenų apsaugą Derinimo ir VTEK įstatymo nuostatomis;
6) patikslinti kitas Derinimo įstatymo ir VTEK įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į šių įstatymų praktinio taikymo problemas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė VTEK ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1 Galiojančiame VTEK įstatyme. Bendrosios nuostatos. Galiojančiame VTEK įstatyme nėra išsamiai įtvirtinta Komisijos paskirtis ir jai keliami uždaviniai bei neįtvirtintas Komisijos veiklai taikomas kolegialumo principas. 4 straipsnyje reglamentuojamas visuomenės dalyvavimas VTEK veikloje, tačiau nepakankamai atskleisti kiti VTEK veiklos viešumo aspektai. VTEK narių skyrimas.
narių skyrimas. 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai VTEK nariui: nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą. Kandidatą į VTEK narius Seimui teikia: 1) Respublikos Prezidentas, 2) Seimo Pirmininkas, 3) Ministras Pirmininkas, 4) du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Seimas VTEK narį (išskyrus VTEK pirmininką) skiria į pareigas Seimo nutarimu posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, atitinkamą nutarimą priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos. 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Tokia šio įstatymo nuostata kelia abejonių dėl galimo diskriminavimo amžiaus pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad pats VTEK pirmininkas, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, paveda šias pareigas atlikti kitam VTEK nariui. Toks reguliavimas kelia abejonių dėl Komisijos kolegialumo tinkamo realizavimo. Pagal
atleidimo iš pareigų teisinį reguliavimą neaišku, ar pasibaigus VTEK nario kadencijos laikui, pastarojo įgaliojimai pasibaigia automatiškai, ar turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl jo atleidimo iš pareigų. VTEK įstatymas taip pat nenustato, ar VTEK narys pareigas pasibaigus kadencijai turėtų eiti iki tol, kol bus priimtas atitinkamas Seimo nutarimas, ar kol į jo vietą bus paskirtas naujas VTEK narys.
pirmininkui 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte suteiktas įgaliojimas „vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus“ kelia abejonių dėl jo galimo konflikto su VTEK, kaip kolegialios institucijos, statusu. Posėdžių organizavimas. VTEK įstatymo 161 straipsnis nustato VTEK posėdžių organizavimo teisinius pagrindus. Tačiau VTEK įstatymas nenumato teisės Komisijai, prieš priimant sprendimą, pasitarti ir (ar) atidėti sprendimo priėmimą. Galiojantis VTEK įstatymas taip pat nustato, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami, o posėdžių garso įrašai gali būti daromi. VTEK įgaliojimai ir teisės. 17 straipsnio 1 punkte numatyta, jog VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais. Galiojanti nuostata įpareigoja VTEK prižiūrėti ir kitus tarnybinės etikos normas reglamentuojančius teisės aktus, kas iš esmės yra atskirų institucijų ar įstaigų kompetencija. Galiojančiame 17 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtinta VTEK vykdoma konsultavimo ir švietimo jos kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo klausimais funkcija. Taip pat nėra aiškiai įtvirtinta, jog VTEK kaupia informaciją apie su Derinimo, Lobistinės veiklos, Etikos kodekso ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, nors VTEK teisė tokią informaciją gauti yra nustatyta. Pažymėtina, kad 17 straipsnio 2 punktu nustatyta, kad VTEK tiria skundus ir pranešimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms.
Tuo tarpu subjektų ratas, kuriems šiuo aspektu yra taikomos VTEK ir Derinimo įstatymo nuostatos, yra platesnis. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoką keistina ir kituose VTEK įstatymo straipsniuose. Pažymėtina ir tai, kad galiojančiu VTEK įstatymu Komisijai suteikti kai kurie įgaliojimai dubliuojasi, pavyzdžiui, funkcija teikti metodinio pobūdžio rekomendacijas nustatyta ir kaip įgaliojimas, ir kaip teisė. Be to, VTEK įstatymas įgalioja Komisiją sekti visuomenės informavimo priemonių publikuojamą informaciją tik apie valstybės politikų elgesį, tuo tarpu visuomenės informavimo priemonėse būna publikuojama informacija ir apie kitų asmenų, kuriems taikomos Derinimo įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos, galimus pažeidimus. Galiojančiu VTEK įstatymu Komisijai suteikta teisė gauti informaciją, reikalingą VTEK įgaliojimams vykdyti. Tačiau įstatymu tiesiogiai neįvardijama, kad šia teise VTEK gali pasinaudoti siekiant gauti informaciją iš bankų, finansų ar kredito įstaigų bei valstybės informacinių sistemų. 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog VTEK turi teisę pavesti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Derinimo įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir, nesutikus su atlikto tyrimo išvada, pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. 18 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta VTEK teisė priimti rekomendacinio pobūdžio rezoliucijas, kuriose pateikiama VTEK nuomonė tam tikru klausimu arba apibendrinama VTEK veiklos praktika. Rezoliucija, kaip teisės akto forma, nėra įprasta teisiniams santykiams reguliuoti, todėl tikslinga jos atsisakyti. VTEK atliekami tyrimai.
VTEK atliekami tyrimai. 23 straipsnyje tyrimui pradėti nustatytas bendrasis 3 metų terminas nuo pažeidimo padarymo ir šio termino išimtys, kuomet tyrimas pradedamas praėjus šiam terminui:
1) gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą;
2) gautas Seimo komiteto ar komisijos arba ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą;
3) gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą;
4) priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą. Šios išimties taikymo praktika nėra dažna. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog teisinėje valstybėje pažeidimo vertinimas ir senaties termino pažeidimo tyrimui taikymas neturėtų būti siejamas su subjektais, pateikusiais pranešimą apie galimą pažeidimą, juolab, kad dalis subjektų yra politikai arba teisėsaugos institucijos. Galiojančio VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tyrimo nepradėjimo pagrindai, apie kuriuos per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo dienos informuojamas pranešėjas:
1) pranešimas pateiktas praėjus 3 metų terminui;
pat numatyta, jog pareiškimas netiriamas, kai pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo. VTEK praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet pranešime pateikiama veika kaip pažeidimas kvalifikuotina pagal VTEK įstatymo normas, tačiau, skundžiamas asmuo nėra priskirtas VTEK kontroliuojamų asmenų ratui. Todėl VTEK įstatyme įtvirtintas atsisakymo pradėti tyrimą pagrindų sąrašas tikslintinas. VTEK įstatymu aiškiai nėra nustatyta teisė Komisijai perduoti pranešimą dėl institucijos ar įstaigos vadovo veikos atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms nagrinėti vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai institucijai ir atlikti kitus su vadovo galimais įstatymų pažeidimais susijusius veiksmus.
VTEK įstatymo 25 straipsnyje realizuojama anksčiau aptarta VTEK teisė pavesti institucijai ar įstaigai atlikti VTEK kompetencijai priskirtą Derinimo įstatymo pažeidimų tyrimą. Numatyta tokių tyrimų revizavimo VTEK tvarka (institucija ar įstaiga atlikusi tyrimą tyrimo medžiagą pateikia VTEK įvertinti veikos kvalifikavimo atitiktį Derinimo įstatymo nuostatoms). VTEK nustačiusi, kad tyrimas atliktas tinkamai, informuoja instituciją ar įstaigą apie tai, o ši savo ruožtu priima galutinį sprendimą. VTEK nustačiusi, kad asmens veikos įvertinimas neatitinka Derinimo įstatymo nuostatų, gali nuspręsti pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, pavesti pakartotinai atlikti tyrimą ar pavesti patikslinti tyrimo išvadą. Tokiu būdu
„padeda“ įstaigoms priimti sprendimus arba perima tyrimą ir pati priima sprendimą. Tokia praktika Lietuvos teisės sistemoje nėra įprasta, o aptartų VTEK įstatymo nuostatų
taikymas kelia klausimų dėl VTEK ir įstaigose atliktų tyrimų išvadų ar priimtų sprendimų galiojimo ir jų santykio, VTEK pavedimų privalomumo ir kt. aspektais. 26 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas tyrimui Komisijoje atlikti. Taip pat nustatyta galimybė šį terminą pratęsti iki 6 mėnesių. Tuo tarpu VTEK įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje kitoms institucijoms ir įstaigoms, kurioms pranešimą nagrinėti perduoda VTEK, nustatytas 1 mėnuo tyrimui atlikti ir išvadai Komisijai pateikti. Komisija gauna daug motyvuotų prašymų šį terminą pratęsti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga institucijų ir įstaigų bei VTEK atliekamų tyrimų terminus suvienodinti. VTEK įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kokius veiksmus VTEK turi teisę atlikti spręsdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo.
Taip pat nėra įtvirtinta pareiga VTEK pačiai surinkti informaciją, kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. 28 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad gavus du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimų dėl to paties asmens veikos, VTEK gali sujungti pranešimus į vieną tyrimą. Tačiau nenustatyta galimybė išskirti skundžiamo asmens kelias veikas į atskirus tyrimus. Taip pat įstatymas nenumato galimybės kelių asmenų veikų atitiktį Derinimo įstatymo nuostatoms ištirti ir priimti vieną sprendimą, kai veikų teisinis vertinimas yra neatsiejamas. VTEK įstatymo 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti institucija ar įstaiga, ar kitas juridinis asmuo, kuriems rekomendacija pateikta. Siūlymą imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų nuostatų pažeidimams ateityje VTEK gali teikti taip pat atitinkamiems juridiniams asmenims. Tuo tarpu fiziniams asmenims pareiga vykdyti nurodymus nėra numatyta. VTEK įstatymo 161 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad VTEK sprendimai yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje. Tačiau VTEK įstatymas nenustato asmens duomenų viešinimo ir saugojimo taisyklių. Dėl šios priežasties VTEK įstatyme nustatytas sprendimų viešo skelbimo teisinis reguliavimas neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nuostatų. 3.2. Galiojančiame Derinimo įstatyme. Derinimo įstatymo paskirtis ir sąvokos, deklaruojantys asmenys. Derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinti įstatymo tikslai, kurių pagrindinis – suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus.
Tačiau nėra įtvirtinta, jog įstatymo paskirtis visų pirma yra sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus. Derinimo įstatymo 4 straipsniu nustatytas platus asmenų, kuriems taikomi atitinkami šio įstatymo reikalavimai (pavyzdžiui pareiga teikti privačių interesų deklaracijas, vengti interesų konflikto), ratas, tačiau šie asmenys nėra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Realus Derinimo įstatymo adresatų ratas turėtų atsispindėti pavadinime, 1 ir atitinkamai kituose Derinimo įstatymo straipsniuose. Valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi (2 straipsnio 1 dalis) ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovai ir jų pavaduotojai. Tačiau tokios bendrovės dažnai įsteigia dukterinių bendrovių, kurios vykdo dalį joms perduotų funkcijų. Dukterinių bendrovių vadovai ir jų pavaduotojai (stebėtojų tarybų ar valdybų nariai), nepatenka į Derinimo įstatymo kontrolės lauką. Įstatymo
galimybė deklaruojančiajam asmeniui ir kitus faktiškai artimais esančius asmenis laikyti artimais asmenimis Derinimo įstatymo prasme. Derinimo įstatymo atskiruose straipsniuose yra vartojama sąvoka „administravimo įgaliojimai“, tačiau ji nėra apibrėžta kaip sąvoka ir neatskleistas jos turinys, ko pasėkoje įgyvendinant įstatymą kyla ginčų (pavyzdžiui, 2018-08-09 Vilniaus apygardos teismo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, LVAT 2019-01-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A–2896–624/2018 ir kt.). VTEK praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai teismui skundžiami Komisijos priimti sprendimai nesutinkant su juose pateikiamomis „atstovo pagal įstatymą“, „įmonės“ ir kt. sąvokoms.
Tokia situacija didina VTEK administracinių resursų poreikį ir kaštus. Deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tačiau dalis viešajame sektoriuje dirbančių asmenų nepatenka į Deklaravimo įstatymo kontrolės lauką, nors pagal atliekamų funkcijų pobūdį jo privačių ir viešųjų interesų konfliktas gali kilti. Deklaravimo įstatyme nenumatyta institucijos ar įstaigos vadovui galimybė įvertinus rizikas nuspręsti, kokias pareigas užimantys pavaldūs asmenys taip pat turėtų deklaruoti privačius interesus. Deklaravimo įstatyme valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus (Derinimo įstatymas taikoma visa apimtimi). Kyla abejonių, dėl tokio reguliavimo proporcingumo įstatymo tikslams. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia vienoje privačių asmenų įsteigtoje viešojoje įstaigoje ar asociacijoje dirbti artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Paprastai tokie subjektai ir būna įsteigti šeimos narių, o tai Derinimo įstatymas iš esmės draudžia. Deklaravimo terminas. Derinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys deklaraciją privalo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Nenumatytas deklaravimo terminas, kai pareiga deklaruoti atsiranda kitais pagrindais. 7 straipsnyje nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo deklaruotino fakto atsiradimo/pasikeitimo dienos deklaraciją patikslinti. Numatytas sutrumpintas iki 7 kalendorinių dienų terminas patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai atsiradęs deklaruotinas faktas kelia interesų konfliktą.
Derinimo įstatyme nustatytas deklaracijos pateikimo terminas sudaro prielaidas VTEK konstatuoti Derinimo įstatymo pažeidimus asmenims nepateikus/nepapildžius deklaracijos, nors deklaruotinas faktas nėra susijęs su asmens privačiu interesu ir nekelia interesų konflikto. Toks reguliavimas yra formalus ir neefektyvus siekiant įstatymo tikslų. Keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta pareiga asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje, pateikti privačių interesų deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Visi konkursuose ar atrankose į pareigas valstybinėje tarnyboje dalyvaujantys asmenys privalo pateikti deklaracijas. Tokiu būdu nustatyta didžiulė administracinė našta atrankas vykdančioms institucijoms. Pakankamai dažnai pretendentai šios savo pareigos nevykdo, o į pareigas priimantys subjektai deklaracijų pateikimo fakto taip pat netikrina. Todėl nuostata laikytina deklaratyvia. Deklaravimas. Deklaravimo įstatyme tiesiogiai nenumatyta, kas atsako už deklaracijos duomenų tikrumą. Nenumatyta vadovo pareiga žinoti vadovaujamoje institucijoje ar įstaigoje įsteigtų pareigų, kurias užimantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, rato ir jas užimančius asmenis informuoti apie pareigą deklaruoti.
Derinimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta pareiga deklaruojančiam asmeniui deklaruoti savo, sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio 1 dalyje nurodytus duomenis :
1) vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas;
2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra;
3) individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;
fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
5) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų;
6) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų;
derinti viešuosius ir privačius interesus (2 straipsnio 2 dalis: privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas ). Pažymėtina, jog Deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja deklaruoti privačius interesus. Tačiau konkretus įstatymo 6 straipsnis „Deklaracijos turinys“ įpareigoja deklaruoti gerokai platesnį duomenų kiekį. Pagal privačių interesų sąvoką, tokiais interesais gali būti laikomi tik dalis dabar deklaruojamų duomenų. Darytina prielaida, jog Derinimo įstatymo nuostatos yra nesuderintos tarpusavyje, todėl, įvertinus Derinimo įstatymui keliamus tikslus, tikslintinos.
Renkamų asmens duomenų apimtis ir kiekis ypač aktualus įsigaliojus BDAR. Derinimo įstatyme įtvirtinta pareiga deklaruoti individualios veiklos vykdymo faktą, tačiau toks reikalavimas neužtikrina iš šios veiklos atsirandančių ryšių su trečiaisiais asmenimis atskleidimo (Derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Deklaravimo įstatyme nustatytas reikalavimas deklaruoti dovanų artimiems asmenis teikimo sandorius (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nors pats artimas asmuo susidūrus su jo klausimo sprendimu atliekant tarnybines pareigas kelia interesų konfliktą. Šis reguliavimas laikytinas pertekliniu. Pareiga deklaruoti privačius interesus numatyta ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau nurodytos nuostatos nėra taikomos asmenims, pirkimus vykdantiems, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Deklaracijų viešumas.
Deklaracijų viešumas. Deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kurių deklaracijos yra skelbiamos viešai ( valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą).
Deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kurių deklaracijos yra skelbiamos viešai ( valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą). Deklaravimo kontrolė.
Deklaravimo kontrolė. Deklaravimo įstatymo 9 straipsnyje numatyti subjektai, turintys teisę tikrinti deklaracijų duomenis: institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovas ar jo įgalioti asmenys; Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; Valstybinė mokesčių inspekcija; teisėsaugos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka; audito ir kontrolės funkcijas atliekančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant šių subjektų funkcijas kyla abejonių dėl to, ar visų šių institucijų atliekami veiksmai turėtų būti laikomi deklaracijų duomenų tikrinimu. Deklaravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kaip asmenys vykdo įstatymą kontroliuoja ir atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Atkreiptinas dėmesys, jog institucijų ir įstaigų, įmonių, bendrovių veiklą reguliuojantys teisės aktai taip pat nustato pavaldžių ar atskaitingų institucijų ar įstaigų vadovų veikos kontrolės funkciją, kurią įgyvendina vadovą į pareigas priimantis arba skiriantis subjektas (ypač aktualu sprendžiant vadovo nusišalinimo ir tyrimo dėl jo veikos atlikimo atvejais). Tačiau galimybė kontroliuoti institucijos ar įstaigos vadovą Derinimo įstatyme nėra tiesiogiai numatyta. 22 straipsnyje numatytos tyrimo atlikimo taisyklės dubliuojasi su VTEK įstatymo 25 straipsnio atitinkamomis nuostatomis. Siekiant teisinio aiškumo, minėtos įstatymų nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Deklaruojantiems asmenims taikomi apribojimai. Deklaravimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta pareiga nusišalinti taikoma tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (netaikoma kitiems deklaruojantiems asmenims). 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog VTEK elektroninėmis priemonėmis pateikiama informacija apie institucijos ar įstaigos vadovo sprendimą nepriimti asmens nusišalinimo, tačiau nėra pareigos pateikti duomenų apie nusišalinimą ar asmens nušalinimą.
Keičiamo Įstatymo 12 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinto draudimo valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti „privačioms grupėms ir asmenims“ sąvoka yra neaiški ir nedera su šio įstatymo 20 straipsnyje vartojama sąvoka. Derinimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šiuo aspektu svarbu sistemiškai įvertinti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą „Draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis“. Derinimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos 30 eurų vertė, kurią viršijus gauta dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į infliaciją diskutuotina dėl dovanos sumos. Taip pat spręstina dėl subjekto, kuris efektyviausiai galėtų nustatyti tokių dovanų saugojimo tvarką (reguliavimo subsidiarumo aspektas). Deklaravimo įstatymo 18 straipsnyje numatyti apribojimai dirbti nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje.
Nustatyta, jog asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Galiojančiame įstatyme pateikiant baigtinį sąrašą pareigų, asmenys įmonėse gali įsidarbinti į kitas pareigos, pavyzdžiui, vadovo patarėju ir tokiu būdu išvengti „atvėsimo“ laikotarpio taikymo. Derinimo įstatymo 12 ir 20 straipsniuose numatyti atstovavimo apribojimai einant pareigas ir pasibaigus tarnybai. Nors 12 straipsnyje numatyta, jog atstovavimo ribojimas netaikomas atstovaujant pagal įstatymą, tačiau ši nuostata neatskleidžia įstatymų leidėjo tikrojo ketinimo Derinimo įstatyme atstovu pagal įstatymą laikyti vaiko tėvus, globėjus, rūpintojus arba įstatymo nustatyta tvarka teismo paskirtus pilnamečio asmens globėjus (rūpintojus). Sistemiškai tikslintinas ir
steigimas numatytas Derinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, tačiau įtvirtinta nuoroda į jau negaliojantį Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, taip pat esamas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad atitinkamame įstatyme turi būti nurodomi ir registruojami objektai, registro valdytojas ir kitos nuostatos. 3.3. Etikos kodeksas.
Etikos kodeksas. Etikos kodekso 10 straipsnyje numatyta, jog Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Nenumatyta galimybė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių Etikos komisijų priimamus sprendimus skųsti VTEK. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. VTEK įstatymo projektu siūloma:
uždavinius. 3 straipsnyje greta kitų VTEK veiklos principų įtvirtinti ir kolegialumo principą. 4 straipsnyje atskleisti VTEK veiklos viešumo aspektus: vieši posėdžiai, viešai skelbiamos darbotvarkės, asmenų teisė dalyvauti VTEK posėdžiuose, visuomenės informavimas apie VTEK formuojamą įstatymų taikymo praktiką ir Komisijos veiklą. 6 straipsnyje nustatyti reikalavimą VTEK nariui turėti 3 metų darbo patirtį viešajame sektoriuje (vietoj galiojančio reikalavimo turėti 5 metų bet kokio darbo patirtį). 7 straipsnyje nustatyti, jog vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba, vietoj vieno iš dviejų pagal galiojantį VTEK įstatymą Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų kandidatų. Tokiu būdu bus prisidedama prie vieno iš Vyriausybės programos siekių įgyvendinimo – nevyriausybinio sektoriaus didesnio įsitraukimo į valstybės valdymą. Siekiant užtikrinti VTEK nepriklausomumą ir nešališkumą, nustatyti, jog ne tik VTEK pirmininkas, bet ir Komisijos nariai Seime skiriami slaptu balsavimu . Siekiant užtikrinti VTEK veiklos nenutrūkstamumą pasibaigus ar nutrūkus VTEK nario įgaliojimams, įtvirtinti taisykles dėl kandidato į VTEK narius skyrimo nutrūkus įgaliojimams kitais, nei kadencijos pabaiga, pagrindais.
Taip pat siekiant išspręsti situacijas, kuomet teikiantys subjektai delstų teikti kandidatą į VTEK narius, siūloma nustatyti specialią taisyklę, suteikiančią teisę Seimo Pirmininkui inicijuoti kandidato į VTEK narius teikimo procedūras. 11 straipsnyje įtvirtinti VTEK pirmininko pavaduotojo institutą ir, užtikrinant VTEK veiklos kolegialumą, nustatyti kitas VTEK pirmininko pavadavimo taisykles. 14 straipsnyje patikslinti ir papildyti VTEK narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindų sąrašą. Taip pat nustatyti, kad VTEK pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. 16 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 7 dalyje nustatyti Komisijai teisę atlikus tyrimą posėdyje pasitarti prieš priimant sprendimą ir (ar) atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Nustatyti, jog
posėdžių eigai fiksuoti visais atvejais daromi garso įrašai, kurie įforminami ir saugomi Reglamento nustatyta tvarka. Numatyti sąrašą subjektų, turinčių teisę susipažinti su protokolais ir garso įrašais.
patikslinti VTEK įgaliojimus: 1) vietoj vykdomo institucijose ir įstaigose atliekamų tyrimų revizavimo, pavesti VTEK išankstinio ginčų nagrinėjimo funkciją (įskaitant skundus dėl Valstybės politikų etikos kontrolės subjektų priimtų sprendimų); 2) numatyti pareigą analizuoti ir apibendrinti tarnybinės etikos politikos institucijoje ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo praktiką, teikti rekomendacijas ir konsultuoti šiais klausimais; 3) kaupti duomenis apie Derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Elgesio kodekso ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 4) organizuoti ir vykdyti švietimą VTEK kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo klausimais; 5) nustatyti, kad VTEK vykdo ne tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, bet visų deklaruojančių asmenų veiklos priežiūrą;
6) patikslinti, kad VTEK stebi visuomenės informavimo priemonėse publikuojamą informaciją ne tik dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų, bet ir dėl Derinimo įstatymo ir Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų ir esant pagrindui atlieka tyrimą arba informaciją perduoda atitinkamiems kontrolės subjektams ir kiti sisteminiai patikslinimai. 18 straipsnyje patikslinti VTEK teisę gauti informaciją, akcentuojant informacijos iš bankų ir kitų kredito įstaigų gavimo taisykles ir įtvirtinant teisę naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti. Atsisakyti VTEK teisės duoti pavedimus kitoms institucijoms ir įstaigoms atlikti tyrimus. Vietoj to įtvirtinti VTEK teisę perduoti institucijai ar įstaigai ištirti informaciją apie galimą Derinimo įstatymo ar Etikos kodekso nuostatų pažeidimą. Įtvirtinti teisę teikti norminio pobūdžio rekomendacijas.
atsisakymo atlikti tyrimą pagrindus, nustatant, kad tyrimas nepradedamas, jeigu pranešime nenurodytas skundžiamas asmuo ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jis dirba, ir
pažeidžianti veika, jos padarymo data ir aplinkybės, kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimą. Taip pat papildyti naujais atsisakymo pagrindais – jeigu pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK kontrolės subjektas, arba jei iki pranešimo VTEK gavimo dienos skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis, arba kai VTEK nusprendžia perduoti gautą pranešimą ištirti ir sprendimą dėl jo priimti institucijai ar įstaigai, kurioje skundžiamas asmuo dirba. Nustatyti, kad motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo VTEK priima per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, o pareiškėjas apie šį sprendimą informuojamas per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. 24 straipsnyje reglamentuoti tyrimų institucijose ir įstaigose atlikimo tvarką. Sistemiškai taikant Etikos kodekso 6 straipsnio 3 dalį nustatyti, jog VTEK įstatymo šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Etikos kodeksą. Įgyvendinant Etikos kodekso 9 straipsnio 3 dalį ir VTEK įgaliojimus kaupti informaciją apie Derinimo įstatymo ir kitų tarnybinę etiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatyti kad 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, atlikę tyrimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia VTEK priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, jog VTEK yra Derinimo įstatymo priežiūros institucija, VTEK suteikiamas įgaliojimas, įvertinus atlikto tyrimo medžiagą ir kilus abejonių dėl priimto sprendimo atitikties Derinimo įstatymo nuostatoms, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos nuspręsti pačiai atlikti tyrimą. Taip pat siūloma įstatyme įtvirtinti pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos pagal Derinimo įstatymą ir Etikos kodeksą institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, teisę priimtus sprendimus skųsti VTEK. Numatyti, jog VTEK nagrinėdama tokius skundus veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. 25 straipsnyje nustatyti, jog tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, bet ne anksčiau negu praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. 30 dienų terminas nustatomas siekiant sistemiškai suderinti VTEK ir Derinimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias pareigą privačius interesus deklaruoti nedelsiant . Nedeklaravimas pats savaime visais atvejais nebebūtų laikomas įstatymo pažeidimu, o būtų tiriamas tik viešųjų ir privačių interesų atskleidimo ir interesų konflikto kontekste. Taip pat siūloma įtvirtinti taisyklę, jog t yrimą pradėti ir (ar) atlikti reikalingą informaciją, kurią turi VTEK arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, surenka pati Komisija.
Siūloma įtvirtinti, jog VTEK spręsdama klausimą ar pradėti tyrimą, prireikus, surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti arba patikslinti pranešimą ( pre tyrimo veiksmai). 26 straipsnyje įtvirtinti galimybes VTEK išskirti skundžiamo asmens kelias veikas į atskirus tyrimus, jeigu tikslingiau jas nagrinėti skyrium, arba kelių asmenų veikų atitiktį įstatymų nuostatoms įvertinti priimant vieną sprendimą, jei veikų teisinis vertinimas yra neatsiejamas. 29 straipsnyje suteikti teisę Komisijai, atlikus tyrimą, pateikti rekomendaciją ir siūlymus ne tik juridiniam asmeniui, bet ir fiziniam asmeniui, dėl kurio veikos buvo atliktas tyrimas, taip pat pateikti rekomendacijas ar siūlymus, kad būtų panaikinti įstatymų nuostatų pažeidimai. 30 straipsnyje numatyti pareigą (pagal galiojantį reguliavimą numatyta teisė) VTEK priėmus sprendimą dėl įstatymo pažeidimo imtis vieno iš veiksmų: siūlyti skirti tarnybines (drausmines) nuobaudas, siūlyti panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius ar imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog sistemiškai įstatymų projektuose atsisakius formalių VTEK tiriamų pažeidimų sudėčių (paprastai veikai pasireiškiant pavėlavimu nustatytu laiku deklaruoti duomenis), VTEK bus tiriami ir konstatuojami realiomis grėsmėmis esantys įstatymų pažeidimai (viešųjų ir privačių interesų konfliktai). 31 straipsnyje nustatyti VTEK sprendimo pateikimo ir paskelbimo tvarką. Jei asmuo pažeidė įstatymą – 1 metus laiko VTEK sprendimai apie tai skelbiami viešai VTEK svetainėje. Po metų sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai. Kiti sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai.
Įgyvendinant BDAR nuostatas, taip įtvirtinama asmens duomenų viešo skelbimo tvarka. VTEK įstatyme įtvirtinama VTEK teisė pranešimą apie įstaigos vadovo galimai padarytus įstatymų pažeidimus perduoti spręsti vadovą priimančiam arba skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 4.2. Derinimo įstatymo projektu siūloma:
Tikslinti Derinimo įstatymo pavadinimą, atsisakant nuorodos į valstybinę tarnybą, nes Derinimo įstatymas taikomas ne tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, bet ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose dirbantiems asmenims. 1 straipsnyje įstatymo tikslu nustatyti siekiamybę sudaryti sąlygas atskleisti asmenų privačius interesus ir šiuos interesus suderinti su visuomenės viešaisiais interesais. Tokiu būdu bus išsamiau įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO), kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt.) rekomendacijos, kuriuose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. 2 straipsnyje tikslinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratą, šiai kategorijai nebepriskiriant asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar fondų. Nuostata siekta sukontroliuoti subjektų, kurie gauna viešąsias lėšas, elgesį, kad tokios lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Tačiau tokia kontrolė bus užtikrinta per viešųjų pirkimų įstatymais suteiktą perkančiojo subjekto statusą.
Nustatyti, kad ne tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, bet ir šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai butų laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Nustatyti, jog artimu asmeniu deklaruojantis asmuo gali laikyti ir kitus asmenis, ne tik esančius Derinimo įstatyme pateiktame sąraše. Derinimo įstatymą papildyti sąvoka „Administravimo įgaliojimai“, ir patikslinti sąvokas „Įmonė“, „Kontroliuojama įmonė“. 4 straipsnyje papildyti asmenų, kuriems taikoma pareiga teikti deklaracijas ir taikomi atskiri Derinimo įstatymo straipsniai (11 straipsnis „Pareiga nusišalinti“ ir 13 straipsnis „Dovanų priėmimo apribojimai“), sąrašą, į jį papildomai įtraukiant: * au kštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausių kolegialių valdymo organų (pvz. senato ir tarybos) narius; * valstybės ar savivaldybių institucijų sprendimu ar valstybės pareigūnų skyrimu sudarytų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, narius; * akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) įsteigtų dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų ir valdybų nariams ; * kitus viešojo sektoriaus subjektuose dirbančius asmenis, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su
Įtvirtinus pastarąją nuostatą, institucijos ar įstaigos vadovui suteikiamas efektyvus viešųjų ir privačių interesų kontrolės įrankis. Kad įstaigų vadovai šia teise naudotųsi sąžiningai, numatyta pareigą sąrašą suderinti su VTEK. Taip pat nustatyti pareigą institucijos ir įstaigos vadovui informuoti į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją. Ši pareiga nustatoma sistemiškai įtvirtinant ir pareigą institucijos ir įstaigos vadovui tvirtinti sąrašą deklaruojančių pareigų ir teisę į šį sąrašą įtraukti Derinimo įstatyme nenumatytas pareigas (21 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas). Tokiu būdu įtraukiant institucijų ir įstaigų vadovus bus įgyvendinamas siekis daugiau atsakomybės korupcijos prevencijos srityje numatyti pačioms institucijoms ar įstaigoms.
papildomos nedelsiant po asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas ar kitų deklaruotinų aplinkybių atsiradimo. 30 dienų termino deklaracijai pareikti ar papildyti atsisakoma, tačiau sistemiškai VTEK įstatyme numatoma taisyklė, jog tyrimas dėl asmens veiklos gali būti pradedamas tik praėjus 30 dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta, jog deklaracijos nepateikimo ir nepatikslinimo faktas, nesant interesų konflikto situacijos, nebūtų laikomas įstatymų pažeidimu. VTEK darbas taps gerokai efektyvesnis. Juolab įsteigus PIR, asmuo apie pareigą deklaruoti privačius interesus atsiradus/pasikeitus deklaruotiniems duomenims bus nuolat informuojamas elektroninėmis priemonėmis. Nustatyti teisę susipažinti su
saugomomis deklaracijomis ir PIR tvarkomais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai, teisėsaugos, audito ir kontrolės institucijoms. Reglamentuoti pretendentų pareigą deklaruoti privačius interesus, nustatant teisę pačioms atrankas ar konkursus organizuojančioms institucijoms ar įstaigoms spręsti, ar pretendentai turi pateikti deklaracijas, ir kada, kokiu būdu jos turėtų būti pateiktos. 6 straipsnyje pakeisti deklaracijos turinio koncepciją. Siūloma nustatyti pareigą deklaruojančiam asmeniui deklaruoti savo objektyvius duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus. Tuomet numatyti pareigą deklaruoti privačius interesus, atsiradusius iš tam tikrų juridinių faktų :
asmens dalyvis.
Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos ;
2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius ; 3) dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų. Atsisakoma perteklinių duomenų (kurie nėra privatūs interesai ir nesukelia interesų konflikto) apie deklaruojančio asmens sutuoktinį, sugyventinį partnerį rinkimo, tačiau nustatoma pareiga deklaruoti privačius interesus dėl platesnio rato artimų asmenų ir susijusių aplinkybių (žr. apibrėžimą 2 straipsnio 2 ir 7 dalys). Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingai nei pagal galiojančią tvarką, kuomet yra deklaruojami visi 3000 eurų viršijantys sandoriai, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, deklaruoti reikės tik ryšius, atsiradusius iš tokių sandorių, kurie yra deklaruojančio asmens privatūs interesai (t. y. deklaruojančiajam kyla asmeninis suinteresuotumas pagal einamas pareigas priimti sprendimus (arba daryti įtaką sprendimų rengimui), palankius kitai sandorio šaliai). Privatūs interesai, pasireiškiantys kaip ryšiai iš mažesnių nei 3000 eurų sandorių, turės būti deklaruojami pagal 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Įtvirtinus siūlomą koncepciją, bus aiškiai nustatyta pareiga deklaruoti tik privačius interesus ir ši priemonė taps gerokai efektyvesnė siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir mažinti korupcijos ir nepotizmo mastą. Atsižvelgiant į tai, jog yra plečiama deklaruotinų privačių interesų apimtis (įtraukiant artimų asmenų privačius interesus), siūlome įtvirtinti taisyklę, kad „Deklaruojančio asmens privačiais interesais nelaikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi“. Įsteigus PIR ir deklaruojančiam asmeniui gavus duomenis apie deklaruotinus faktus, jam atsiras pareiga tuos duomenis peržiūrėti ir deklaruoti tik privačius interesus. VTEK ar institucijoje ir įstaigoje atliekant tyrimą, deklaruojančiam asmeniui kils įrodinėjimo pareiga, kad tam tikri su juo ar jam artimu asmeniu susiję duomenys nėra jo privatus interesas ir jam negali kilti interesų konfliktas, todėl jų neprivalu deklaruoti. Deklaruojantis asmuo taip pat turės pareigą įrodinėti, ar tokie duomenys jam objektyviai gali būti žinomi. 9 straipsnyje nustatyti, jog deklaracijoje pateiktus duomenis ir privačius interesus gali tikrinti institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo, perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba VTEK. 10 straipsnyje nustatyti, kad aktualių deklaracijų duomenys yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami jos interneto svetainėje (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas). Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, jog deklaracijose turės būti deklaruojami tik asmenų privatūs interesai, t. y. galintys turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Atsižvelgiant į BDAR nuostatas numatoma, kokie deklaracijų duomenys negali būti skelbiami viešai. 11 straipsnyje numatyti, jog informacija apie nusišalinimą, nušalinimą ar sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka. Šiuo siekiama, jog visi nusišalinimo atvejai būtų fiksuojami elektroninėje erdvėje. Pareiškus nusišalinimą, deklaruojantis asmuo aplinkybę, dėl kurios įvyko nusišalinimas, turės deklaruoti kaip privatų interesą (jei to dar nėra padaręs). Tikslinti 11 straipsnį numatant, kad nusišalinti privaloma dėl visų tarnybinių pareigų atlikimo, ne tik nuo sprendimų priėmimo, kaip yra numatyta galiojančiame Derinimo įstatyme. 12 straipsnyje sukonkretinti subjektų ratą, kurių interesams valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys negali atstovauti valstybės ar savivaldybių institucijose, t. y. nustatyti, kad negalima atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai asmuo veikia kaip atstovas pagal įstatymą ( ( vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatytas tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) ; arba atstovauja savo kitai darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. 13 straipsnyje padidinti dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos vertę iki 150 eurų. Kai dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Nustatyti, kad tokia dovana įvertinama ir saugoma institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka (ne Vyriausybės, nes tokia tvarka ir nebuvo patvirtinta).
Įtvirtinti, jog deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Tokiu būdu bus sistemiškai suderinti Derinimo įstatyme ir Civilinio kodekso
leidžiamo dydžio dovanos priėmimo. 15 straipsnyje nustatyti, jog asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti įmonėje ar jos kontroliuojamoje įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi arba kuriai palankius sprendimus rengiant, svarstant ar priimant jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Siūlyti atsisakyti konkrečių pareigų, į kurias asmuo negalėjo įsidarbinti, sąrašo, paliekant tik bendro pobūdžio draudimą dirbti esant straipsnyje numatytoms aplinkybėms. 19 straipsnyje įtvirtinti tinkamą PIR steigimo teisinį pagrindą, t. y. nustatyti, kad PIR steigiamas Valstybės informacinių išteklių įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nustatyti šio registro objektų duomenų viešinimo ir saugojimo pagrindines nuostatas, kas atitinka BDAR nustatytus reikalavimus. 24 straipsnyje sistemiškai su VTEK įstatymu tikslinti tyrimų atlikimo tvarka – pateikiama nuoroda į VTEK įstatyme nustatytą reguliavimą. Numatyti pareigą vadovui jo vadovaujamoje institucijoje ar įstaigoje tvirtinti sąrašą deklaruojančių pareigų. Straipsnio 5 dalyje įtvirtinti korupcijos prevencijos priemonę, kuri bus pradėta naudoti įsteigus PIR: „ VTEK savo iniciatyva, institucijų ir įstaigų vadovų arba deklaruojančiojo asmens motyvuotu rašytiniu prašymu teikia VTEK turimą informaciją apie galimas interesų konflikto grėsmes“.
Visame įstatyme patikslinti ir nustatyti, kad prievolė deklaruoti privačius interesus ir vengti interesų konflikto būtų taikoma perkančiojo subjekto (kuris apima tiek perkančiąsias organizacijas, tiek perkančiuosius subjektus) vadovams, perkančiosios organizacijos pirkimų komisijų nariams, supaprastintus pirkimus atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems asmenims ir perkančiojoje organizacijoje pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. 4.2. Etikos kodekso 10 straipsnio pakeitimo projektu siūloma:
Etikos kodekso 10 straipsnyje įtvirtinti teisę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių Etikos komisijų priimtus sprendimus skųsti VTEK, kaip privalomai išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijai, ir skundimo tvarką:
„Šio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytų Komisijų priimti sprendimai gali
būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos“. Straipsnio 2 dalyje numatyti, kad VTEK priimti sprendimai dėl parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą būtų sudaryta galimybė pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir politikų etikos ir elgesio klausimams nagrinėti.
Šiuo aspektu svarbu paminėti, jog VTEK tyrimus dėl dalies politikų etikos ir elgesio atlieka ir pagal galiojantį reguliavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Tikėtina, prisidės mažinant korupciją. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. Įstatyme vartojamos ir naujai siūlomos įtvirtinti sąvokos bus derinamos įstatymų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įgyvendinant įstatymų projektus VTEK turės pakeisti Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-73 ir VTEK darbo reglamentą, patvirtintą VTEK 2018 m. gegužės
. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų Įstatymų projektų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešieji ir privatūs interesai“, „privačių interesų deklaravimas“, „interesų derinimas“,
„tarnybinė etika“, „Privačių interesų registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį ir nurodant asmenų privačius interesus, tikslintinas šių asmenų ratas. Terminas „šiame įstatyme nurodyti asmenys“ apima visus įstatyme nurodytus asmenis, įskaitant juridinius asmenis bei fizinius asmenis, kurių interesų deklaravimo šis įstatymas nereglamentuoja (pavyzdžiui, fiziniai asmenys, kuriems atstovauti pagal šį įstatymą draudžiama). 2. Projekto 1 straipsnio nuostata „valstybinėje tarnyboje ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose“ tikslintina. Pirma, įstatyme nėra apibrėžta sąvoka „valstybinė tarnyba“ (beje, vartojama ir projekto 2 straipsnio
loginė konstrukcija „valstybinė tarnyba ir kiti subjektai“ nėra tinkama. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje sąvoka „administravimo įgaliojimai“ vertinamo projekto prasme apibrėžiama nekorektiškai. Apibrėžimo formuluotėje ši sąvoka niekaip nesiejama su įstatymo reguliavimo sritimi ir apima iš esmės bet kokioje srityje esančius bet kokius įgaliojimus (pavyzdžiui, privataus juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės vadovo įgaliojimus darbuotojų atžvilgiu darbo organizavimo srityje). 4. Projekto 2 straipsnio 2, 3 dalyse yra minimi
„deklaruojantys asmenys“, tačiau šis trumpinys aptartas tik šio straipsnio 7
dalyje. Šį trumpinį reiktų aptarti pirmą kartą jį pavartojus arba apibrėžti projekto 2 straipsnyje kaip atskirą sąvoką.
Taip pat diskutuotina 2 dalies nuostata, kad deklaruojantis asmuo artimais asmenimis gali laikyti ir kitus asmenis (išskyrus šioje dalyje išvardintus), nes neaišku kokiais motyvais ir kriterijais remiantis deklaruojantis asmuo galės kitus asmenis priskirti prie sau artimų asmenų. Kita vertus, nevisai aišku, ar deklaruojantis asmuo turėtų pareigą apie tai, kad tam tikrus asmenis jis laiko artimais asmenimis, informuoti šiuos asmenis, kas būtų aktualu, atsižvelgiant į deklaruojančio asmens artimiesiems asmenims kylančias pasekmes. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomas sąvokos „įmonė“ apibrėžimas tikslintinas: 5.1. greta abstrakcijos „bet kurios rūšies įmonė“ įvardijama
„bendrovė“, kas tikriausiai reiškia akcinę bendrovę, kuri, savo ruožtu, yra
viena įmonių rūšių, čia įvardijamas terminas „susivienijimas“ yra neaiškaus turinio. 5.2. apibrėžimas turėtų būti konstruojamas įvardinant konkrečias „įmonėmis“ šio įstatymo prasme laikomų juridinių asmenų teisines formas. Be to, kadangi apibrėžime pateikiamos tokios teisinės formos kaip asociacija ar bendrija (galinti reikšti, pavyzdžiui, ir sodininkų bendriją), diskutuotina pati „įmonės“ sąvoka, suponuojanti verslo subjektą – privatų juridinį asmenį. 5.3. „įmonės“ požymis „vykdanti <...> finansinę <...> veiklą“ nesuteikia jokio papildomo požymio apibrėžimui, nes apima bet kokius bet kokią veiklą vykdančius juridinius asmenis, kurie atlieka nors vieną piniginę (finansinę) operaciją. Pavyzdžiui, gauna pajamų ir moka darbo užmokestį. 6.
„kontroliuojamos įmonės“ apibrėžimas yra nekorektiškas ir apima visas be
išimties įmones, nes požymis „kurioje kita institucija <...> yra įgaliota prižiūrėti“ konstruojamas taip, kad apima visą valstybės institucijų (pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos) vykdomą kontrolę ir visus jų kontroliuojamus juridinius asmenis. 7. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir toliau įstatyme kontrolės požymiai „turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį“,
„turi įstatinio kapitalo ar akcijų“ ir pan. turi būti suvienodinti bei,
atsižvelgiant į įprastas įstatymuose vartojamas formuluotes, turėtų būti apibrėžti per balsavimo teisę juridinio asmens dalyvių susirinkime ar teisę skirti valdymo organų narius. 8. Projekto 2 straipsnis skirtas pagrindinėms įstatymo sąvokoms apibrėžti, tačiau 9 dalyje yra išvardintos asmenų, kurie laikomi valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, grupės, todėl 9 dalies nuostata pagal turinį arba neturėtų būti dėstoma kaip projekto 2 straipsnio sudėtinė dalis, arba konstruojama kaip sąvokos „valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys“ apibrėžimas. 9. Projekto 3 straipsnio pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „bendrosios“, kaip neturinčio jokios teisinės reikšmės. 10. Projekto 3 straipsnio 3 ir 4 dalyje bei toliau projekte reikia suderinti vartojamą skirtingą terminiją „dirbti valstybės tarnyboje“ ir
„eiti pareigas valstybės tarnyboje“. 11. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...>
vadovai ar jų įgalioti asmenys informuoja į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją“. Ši nuostata tikslintina nurodant kaip ir kada informuojamas asmuo, iki kada jis turi pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją (toliau - deklaracija). 12.
siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos aukštųjų mokyklų , kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausiųjų kolegialių valdymo organų nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo normos neskirsto auštųjų mokyklų kolegialių valdymo organų į aukščiausius ir žemesnius, todėl gali būti neaišku, kokiems asmenims aptariamos projekto nuostatos pagrindu būtų taikomos nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo. 13. Tarp projekto 4 straipsnio 3 dalyje numatytų asmenų, kuriems taikomos įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo,
sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK. Pagal šią nuostatą darbuotojų, kuriems būtų taikomos įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, sąrašas būtų sudaromas ir tvirtinamas vadovaujantis ne įstatyme numatytomis pareigybėmis ar sąlygomis, o subjektyvia institucijos ar įstaigos vadovo nuožiūra, suderinta su VTEK. Tai galimai pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. 14. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje atskirai nustatoma kandidatų į valstybės politikus bei Europos Parlamento narius pareiga pateikti deklaracijas atitinkamų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata eliminuoja minėtus kandidatus iš vertinamo įstatymo reguliavimo sferos ir galimai apskritai atleidžia nuo pareigos teikti deklaracijas. Pagal projekto nuostatas jie nepriskiriami „deklaruojančių asmenų“ kategorijai (pagal projekto 2 straipsnio
dalyje nurodyti asmenys), tad vertinamo projekto nuostatos dėl interesų deklaravimo jiems nebūtų taikomos.
Projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jie pateikia deklaracijas atitinkamų rinkimų įstatymų „nustatyta tvarka“ taip pat abejotina, nes rinkimų įstatymai deklaracijų pateikimo tvarkos ir sąlygų nenustato, o tik numato kandidato pareigą tokią deklaraciją pateikti kartu su pareiškiniais dokumentais. 15. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, deklaracijas pateikia tik institucijos ar įstaigos, į kurią pretenduoja, reikalavimu ir šios įstaigos nustatytais terminais. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, deklaracijos pateikimas negali priklausyti nuo įstatymu nepagrįstos institucijos valios. Įstatyme turėtų nustatytos bendrosios sąlygos ir pagrindai (kriterijai), kuriems esant institucija gali spręsti dėl deklaracijos pateikimo ir minimalūs bei maksimalūs terminai ir termino parinkimo kriterijai, kuriais privalėtų vadovautis institucija, nustatanti terminą. Analogiška pastaba dėl termino nustatymo išsakytina ir dėl projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatų. 16. Projektu siūloma iš esmės keisti deklaracijos turinio reglamentavimą. Galiojančiame įstatyme deklaracijos turinys siejamas su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais – nustatyta deklaruojančio asmens pareiga nurodyti juridinį asmenį, savo vykdomą individualią veiklą, narystę, gautas dovanas, sudarytus sandorius, artimus asmenis. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad deklaracijos objektas – privatūs interesai, atsiradę dėl buvimo juridinio asmens dalyviu, sandorio, narystės, asmenų.
Privatūs interesai projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiami kaip „asmeninis <...> suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams, priimamiems <...> atliekant tarnybines pareigas“. Loginė šio apibrėžimo konstrukcija bei deklaracijos turinio reglamentavimas reiškia, jog tam, kad deklaruojančiam asmeniui atsirastų pareiga teikti deklaraciją, nebeužteks sandorio, narystės ar pan. fakto, tačiau šios aplinkybės turės įtakoti asmeninį deklaruojančio asmens suinteresuotumą, ir be to, tik tokį suinteresuotumą, kuris „gali turėti įtakos sprendimams“ (pabraukta - mūsų). „Suinteresuotumas“ ir jo galima
„įtaka“ sprendimams iš esmės neturi objektyvių požymių ir yra vertinamosios
kategorijos, priklausančios tik nuo paties deklaruojančio asmens vidinio psichinio santykio su atliekant tarnybines pareigas priimamų sprendimų motyvais. Be to, ir pats deklaruojantis asmuo savo suinteresuotumą bei jo įtaka sprendimams pagal siūlomą reguliavimą gali konstatuoti tik tada, kai atsiranda poreikis priimti konkretų sprendimą. Tai reiškia, kad kol pats deklaruojantysis asmuo nepripažins savo suinteresuotumo ir negana to, nepripažins, kad šis suinteresuotumas paveikė ar paveiks jo priimamus konkrečius sprendimus, tol pareiga teikti deklaraciją jam neatsiranda. Deklaruojantis asmuo visada galėtų teigti, kad nors jis ir turėjo asmeninį suinteresuotumą priimdamas konkretų sprendimą, tačiau tas suinteresuotumas įtakos sprendimui neturėjo. Priešingai gali būti įrodyta tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad deklaruojantis asmuo iš konkretaus sprendimo priėmimo turėjo konkrečios turtinės ar neturtinės naudos.
Pagal siūlomą reguliavimą neginčijamas privatus interesas gali būti konstatuojamas (taip pat neginčijamai konstatuojama atsiradusi pareiga jį deklaruoti) iš esmės dviem atvejais – kai deklaruojantis asmuo pripažįsta interesų konfliktą (taigi, ir privataus intereso egzistavimą) bei vadovaudamasis projekto 11 straipsniu nusišalina, arba kai to nepadaro, ir nustatyta tvarka yra pripažįstamas pažeidęs projektu keičiamo įstatymo reikalavimus. Toks siūlomas reguliavimas tikėtinai mažintų galimybes siekti projekto 1 straipsnyje nurodyto įstatymo tikslo
„sudaryti sąlygas atskleisti <...> privačius interesus“. Pasekmių prasme
siūlomas reguliavimas eliminuoja deklaracijos pateikimą kaip savarankišką įstatymo antrojo skirsnio reikalavimų pažeidimą, nes jis gali būti konstatuojamas tik kartu su trečiajame skirsnyje nurodyto reikalavimo nusišalinti pažeidimu. Atitinkamai netenka prasmės ir projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios atsakomybę už įstatymo antrojo skirsnio pažeidimą. 17. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu siekiama nustatyti deklaruojančio asmens pareigą deklaracijoje nurodyti privačius interesus, atsiradusius „ dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu
vertintina kaip stokojanti aiškumo, nes nenurodoma per kokį laikotarpį toks sandoris turėtų būti sudarytas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje yra aiškiai nustatyta, kad informacija apie tokios vertės sandorius teikiama apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 18.
siekiama nustatyti deklaruojančio asmens pareigą deklaracijoje nurodyti privačius interesus, atsiradusius „ dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų“. Nors panašaus turinio nuostata yra išdėstyta projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje (žr. 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas), atkreiptinas dėmesys, kad nuostata yra neaiškaus, subjektyviai interpretuotino turinio. 19. Iš projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatos galima suprasti, kad būtų viešai skelbiami visų pareigą deklaruoti privačius interesus turinčių asmenų aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas, kaip nurodoma projekte). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos nuostatas viešai skelbiami ne visų, o tik 10 straipsnio
projektu siūloma labai išplėsti ratą asmenų, kurių aktualių deklaracijų duomenys būtų viešinami ir ar toks siūlymas dera su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - BDAR) nustatytais reikalavimais asmens duomenų tvarkymui (įskaitant viešinimą). 20. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas subjektų, kuriems draudžiama atstovauti, ratas tikslintinas. Siūlomoje formuluotėje „institucija ar įstaiga“ nurodoma be jokių papildomų požymių, nėra siejama su valstybine tarnyba ir reiškia bet kokią instituciją ar įstaigą. Pagal siūlomą reguliavimą, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, pavyzdžiui, negalėtų atstovauti viešajai įstaigai automobilių restauratorių klubui, kurio pirmininkas jis yra. 21.
įmonių požymio „visų rūšių“ atsisakytina kaip perteklinio. 22. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje bei 17 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstaigų sistema“, tačiau projekte tokia sąvoka nėra apibrėžta, nėra pateikiama ir nuoroda į kito įstatymo apibrėžimą. Pažymime, kad skirtinguose įstatymuose sąvoka „įstaigų sistema“ yra apibrėžiama ir vartojama skirtingai, todėl projekte šią sąvoką derėtų apibrėžti. 23. Projekto 12 straipsnio 4 dalimi asmenims suteikiant teisę nustatyti įstatymo taikymo išimtis, įstatymu turi būti nustatytos ir sąlygos, kurioms esant asmuo tokią teisę galėtų įgyvendinti. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto
draudimas deklaruojančiam asmeniui – „negali priimti <...> paslaugų, jeigu tai susiję su <...> tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis“. Pažymime, kad ši formuluotė nekorektiška, nes apima visas paslaugas, visais būdais susijusias su einamomis pareigomis, pavyzdžiui – transporto paslaugą iš darbo vietos į oro uostą, iš kurio vykstama į komandiruotę. Svarstytina draudžiamos priimti paslaugos sąvoką papildyti atlygintinumo, asmeninės naudos ir/ar kitais požymiais. 25. Projekto 15 straipsniu siūloma nustatyti absoliutų draudimą dirbti įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole yra susijusi tarnyba, kurioje asmuo ėjo pareigas. Ši nuostata tikslintina nustatant draudžiamų eiti pareigų pobūdį diferencijuojant pareigas, atsakomybės ir priimamų sprendimų lygį, nes siūloma nuostatos formuluotė asmeniui, ėjusiam pareigas universalias kontrolės funkcijas atliekančioje institucijoje (pavyzdžiui, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) užkirstų kelią dirbti bet kokį, netgi mažiausiai apmokamą nekvalifikuotą darbą bet kokiame Lietuvos Respublikoje veikiančiame privačiame juridiniame asmenyje bei daugumoje viešųjų juridinių asmenų. 26.
atskleistas „dalykinių santykių“ turinys, nes nėra aišku, kokie santykiai turimi omenyje ir kas laikoma dalykiniais santykiais. 27. Priklausomai nuo to, kaip bus atsižvelgta į 26 pastabą, gali kelti abejonių projekto 17 straipsnio 3 dalies konstrukcija, suponuojanti absoliutų draudimą valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui turėti tam tikrų santykių su bet kuriuo asmeniu, per pastaruosius metus nustojusiu eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai taikomi visiems be išimties asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, todėl absoliutus draudimas turėti dalykinių santykių su tokiu asmeniu būtų nepagrįstas ir neproporcingas bei turėtų būti sukonkretintas nustatant tokių santykių pobūdį, sritį, su kuria tokie santykiai susiję. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti tai, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo pagal siūlomą reguliavimą negalėtų įsigyti bet kokios prekės iš asmens, kuris prieš mažiau nei metus nustojo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, nors tokio prekės pardavėjo statuso gali net nežinoti. 28. Projekto 18 straipsnyje vartojamas terminas
„viešieji visuomenės ar valstybės interesai“ tikslintinas, atsižvelgiant į tai,
kad pagal 2 straipsnio 8 dalies nuostatą „ Viešieji interesai
suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). 29. Projekto penktajame skirsnyje reglamentuojamo privačių interesų registro pavadinimas nėra tikslus, nes pagal projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas privatūs interesai nebūtų šio registro objektas. 30. Projekto 21 straipsnyje tikslintina kokios institucijos ir įstaigos turimos omenyje, nes ne visos įstaigos (pavyzdžiui, viešosios įstaigos) gali būti siejamos su įstatymo taikymo sritimi.
Be to, sąvoka „institucijos ir įstaigos“ neapima visų subjektų, darbas kuriose pagal projekto 2 straipsnio 9 dalį laikomas darbu valstybinėje tarnyboje (pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių įmonės, tam tikras sąlygas atitinkančios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės), todėl lieka neaišku, kodėl įstatymo laikymosi kontrolė būtų nereglamentuojama likusiuose subjektuose, kurie nėra institucijos ar įstaigos. 31. Projekto 22 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „ Asmenys, už šio įstatymo pažeidimą atleisti iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje“. Pagal projekto 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi valstybės politikai, t. y. ir Seimo nariai bei Respublikos Prezidentas. Vadinasi, kompleksiškai vertinant minėtas projekto nuostatas, asmuo atleistas iš pareigų už projekto nuostatų pažeidimą, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negalėtų būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu. T oks apribojimas, jei būtų įtvirtintas įstatyme, neatitiktų Konstitucijos, nes reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu yra nustatyti Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje". Šio straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“.
Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai taip pat yra nustatyti Konstitucijos 141 straipsnio nuostatoje
„Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat
neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais“ ir Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje. Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Seimo nariais taip pat negali būti renkami:
Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, išskyrus Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies išimtį, pagal kurią asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą – gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). Jokių kitų pasyviosios rinkimų teisės į Seimą apribojimų asmenims, taip pat ir siūlomų įtvirtinti projekte, Konstitucijos tekste bei Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra , todėl projekto 22 straipsnio 5 dalies nuostata, jei nebus patikslinta, vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos 56 straipsnio nuostatoms, 78 straipsnio pirmajai daliai, Konstitucijos 7 straipsnio pirmosios dalies normai, numatančiai, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 32.
nuostata „deklaruojantys asmenys <...> negali būti <...> priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“ yra neaiški ir neįgyvendinama. Deklaruojančių asmenų (vertinant vien valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis) pareigos gali būti skirtingos prigimties, ir daugeliu atveju tarpusavyje negali būti sulygintos ir įvardintos aukštesnėmis ar žemesnėmis. Kaip pavyzdį galima paminėti ministro (valstybės politiko), teisėjo, profesinės karo tarnybos kario ir uždarosios akcinės bendrovės darbuotojo pareigas. 33. Projekte stokojama nuostatų, reglamentuojančių VTEK, kaip deklaruojančių asmenų įstatymų laikymosi kontrolę ir priežiūrą vykdančios institucijos, veiklos teisinius pagrindus. 34. Projekto nuostatos susijusios su fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymu, todėl, vadovaujantis BDAR
priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, siūlytina projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 35. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 ir 15 punktus teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu bei teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad toks vertinimas kartu su projektu nėra pateiktas, todėl siūlome vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi svarstant vertinamą projektą siūlytume kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-01-18 Nr. S-2019-312 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3167 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3167 (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį į tai, kad asmens duomenų rinkimą, kaupimą, viešinimą ar kitokį tvarkymą reguliuoja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto 10 straipsnis, reguliuojantis asmens duomenų viešinimą, yra derinamas su Reglamentu (ES) 2016/679. Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlytume papildomai numatyti, kad asmens duomenys viešai nėra skelbiami, kai tai draudžia įstatymai ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) . Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį numatančią, kad aktualių deklaracijų duomenys yra vieši, tačiau iš įstatymo projekto turinio negalima aiškiai suprasti, kokių deklaracijų duomenys yra aktualūs.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje jau nurodoma į deklaruojančio asmens statusą, o ne deklaracijų aktualumą. Siekiant teisinio tikrumo ir suderinamumo su Reglamentu (ES) 2016/679 siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį nurodant aktualių deklaracijų duomenų kriterijus. Atsižvelgdami į tai, kad Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos reguliuoja ne tik asmens duomenų viešinimą, bet ir kitokį jų tvarkymą, siūlytume apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte įtvirtinti bendro pobūdžio nuostatą dėl įstatymo taikymo suderinamumo su Reglamentu (ES) 2016/679. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis, tel. 8 706 63 697, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„tam“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. 2. Pagal
projekto 2 straipsnio 5 dalies 7 punktą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims priskirtini „ valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai“. Pagal aptariamos nuostatos konstrukciją nėra visai aišku, ar valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikytini tik biudžetinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, ar šis statusas suteiktinas ir valstybės ir savivaldybių įmonių struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams, todėl siūlytina projekto nuostatą patikslinti. 3. Projekto 2 straipsnio 5 dalies
„taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar
uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai“. Reikėtų arba pašalinti perteklinį tekstą, arba patikslinti projekto redakciją, jei siekiama valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims priskirti dar kokią nors asmenų kategoriją. 4.
straipsnio 3 dalies 7 punkte ir toliau projekte (6 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 12 straiopsnio 1 dalies 2 punktas, 16 straipsnio 1 dalis) kontrolės požymiai „įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios <...>“, „turimų akcijų suteikiami balsai“, „turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį“,
„turi įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo“ ir pan. turi būti suvienodinti bei,
atsižvelgiant į įprastas įstatymuose vartojamas formuluotes, turėtų būti apibrėžti per balsavimo teisę juridinio asmens dalyvių susirinkime ar teisę skirti valdymo organų narius. 5. Projekto
valstybinėje tarnyboje, deklaracijas pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje pretenduoja dirbti, reikalavimu. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl įstatyme turėtų nustatyti deklaracijos pateikimo ir minimalūs bei maksimalūs terminai ir termino parinkimo kriterijai, kuriais privalėtų vadovautis institucija, nustatanti terminą. Analogiška pastaba dėl termino nustatymo išsakytina ir dėl projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatų. 6. Projekto
Europos Parlamento narius pareiga pateikti deklaracijas atitinkamų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas jie nepriskiriami „deklaruojančių asmenų“ kategorijai (pagal projekto 2 straipsnio
dalyje nurodyti asmenys), tad vertinamo projekto nuostatos dėl interesų deklaravimo jiems nebūtų taikomos. Siekiant nustatyti šių asmenų pareigą teikti deklaracijas, jie turėtų būti nurodyti projekto 4 straipsnyje, nes 5 straipsnis nustato ne deklaracijas teikiančius asmenis, o tik deklaracijų teikimo tvarką. 7.
dalies 1 punktu deklaruojantis asmuo įpareigojamas deklaracijoje nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti „ dėl to, kad jis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis. Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba , arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos “ (išskirta – mūsų). Nėra aišku, kas turima mintyje vardininko linksniu įvardijant „jai pavaldžias institucijas ar įstaigas“, todėl projekto redakcija tikslintina. 8. Projekto
deklaracijoje nurodyti privačius interesus, atsiradusius „ dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu
vertintina kaip stokojanti aiškumo, nes nenurodoma per kokį laikotarpį toks sandoris turėtų būti sudarytas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje yra aiškiai nustatyta, kad informacija apie tokios vertės sandorius teikiama apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Jei siekiama prailginti laikotarpį, per kurį sudarytus čia nurodytos vertės sandorius reikėtų deklaruoti, reikėtų tai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyti aptariamoje projekto nuostatoje, tačiau tas laikotarpis turėtų atitikti protingumo kriterijus ir būti pagrįstas, nes deklaruojantis asmuo, pavyzdžiui, gali neprisiminti ir nebeturėti duomenų apie sandorius, sudarytus, pavyzdžiui, prieš 20 metų, tačiau pagal siūlomą foeremuluotę privalėtų juos deklaruoti. 9. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 4 punktu siekiama nustatyti deklaruojančio asmens pareigą deklaracijoje nurodyti privačius interesus, atsiradusius „ dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų“. Nors panašaus turinio nuostata yra išdėstyta projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje (žr. 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas), atkreiptinas dėmesys, kad nuostata yra neaiškaus, subjektyviai interpretuotino turinio. 10. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje turėtų būti atskleistas „dalykinių santykių“ turinys, nes nėra aišku, kokie santykiai turimi omenyje ir kas laikoma dalykiniais santykiais. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka . Tačiau Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-3529), kuriuo siūloma panaikinti administracinę atsakomybę už nešiurkščius įstatymo pažeidimus, atsakomybės pagrindai asmeniui už atitinkamus pažeidimus kiltų ne „įstatymų“, o tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl projekto 23 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „įstatymų“ vertintinas kaip klaidinantis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pirmininkas Edmundas Sakalauskas, VTEK nariai Saulius Katuoka ir Antanas Šenavičius, VTEK Tyrimų skyriaus vedėja Areta Miškinienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – projekto) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį ir nurodant asmenų privačius interesus, tikslintinas šių asmenų ratas . Terminas „šiame įstatyme nurodyti asmenys“ apima visus įstatyme nurodytus asmenis, įskaitant juridinius asmenis bei fizinius asmenis, kurių interesų deklaravimo šis įstatymas nereglamentuoja (pavyzdžiui, fiziniai asmenys, kuriems atstovauti pagal šį įstatymą draudžiama). Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento šią ir pastabą Nr.
2, bei siekiant sukonkretinti įstatymo paskirtį ir jam keliamus uždavinius, siūlome patikslinti šį straipsnį. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „
paskirtis ir uždaviniai Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti šiame įstatyme nurodytų asmenų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus ir juos suderinti su visuomenės viešaisiais interesais , užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose viešajame sektoriuje .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181
valstybinėje tarnyboje ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose“ tikslintina . Pirma, įstatyme nėra apibrėžta sąvoka „valstybinė tarnyba“ (beje, vartojama ir projekto 2 straipsnio 7 dalyje), antra – valstybinė tarnyba bet kuriuo atveju nėra subjektas, todėl loginė konstrukcija „valstybinė tarnyba ir kiti subjektai“ nėra tinkama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1821
„administravimo įgaliojimai“ vertinamo projekto prasme apibrėžiama
nekorektiškai. Apibrėžimo formuluotėje ši sąvoka niekaip nesiejama su įstatymo reguliavimo sritimi ir apima iš esmės bet kokioje srityje esančius bet kokius įgaliojimus (pavyzdžiui, privataus juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės vadovo įgaliojimus darbuotojų atžvilgiu darbo organizavimo srityje).
Pastaba nebeaktuali Atsisakius įstatymo projekte sąvokos administravimo įgaliojimai, atitinkamai 2 straipsnio 5 dalis papildyta naujais 7 ir 8 punktais (įtraukti valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai). Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-182
minimi „ deklaruojantys asmenys“, tačiau šis trumpinys aptartas tik šio straipsnio 7 dalyje. Šį trumpinį reiktų aptarti pirmą kartą jį pavartojus arba apibrėžti projekto 2 straipsnyje kaip atskirą sąvoką. Taip pat diskutuotina 2 dalies nuostata, kad deklaruojantis asmuo artimais asmenimis gali laikyti ir kitus asmenis (išskyrus šioje dalyje išvardintus), nes neaišku kokiais motyvais ir kriterijais remiantis deklaruojantis asmuo galės kitus asmenis priskirti prie sau artimų asmenų. Kita vertus, nevisai aišku, ar deklaruojantis asmuo turėtų pareigą apie tai, kad tam tikrus asmenis jis laiko artimais asmenimis, informuoti šiuos asmenis, kas būtų aktualu, atsižvelgiant į deklaruojančio asmens artimiesiems asmenims kylančias pasekmes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1824
sąvokos „įmonė“ apibrėžimas tikslintinas:
įmonė“ įvardijama „bendrovė“, kas tikriausiai reiškia akcinę bendrovę, kuri, savo ruožtu, yra viena įmonių rūšių, čia įvardijamas terminas „susivienijimas“ yra neaiškaus turinio.
įvardinant konkrečias „įmonėmis“ šio įstatymo prasme laikomų juridinių asmenų teisines formas. Be to, kadangi apibrėžime pateikiamos tokios teisinės formos kaip asociacija ar bendrija (galinti reikšti, pavyzdžiui, ir sodininkų bendriją), diskutuotina pati „įmonės“ sąvoka, suponuojanti verslo subjektą – privatų juridinį asmenį. 5.3. „įmonės“ požymis „vykdanti <...> finansinę <...> veiklą“ nesuteikia jokio papildomo požymio apibrėžimui, nes apima bet kokius bet kokią veiklą vykdančius juridinius asmenis, kurie atlieka nors vieną piniginę (finansinę) operaciją. Pavyzdžiui, gauna pajamų ir moka darbo užmokestį. Pastaba nebeaktuali Sąvokos įstatymo projekte atsisakyta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1826
pateikiamas „kontroliuojamos įmonės“ apibrėžimas yra nekorektiškas ir apima visas be išimties įmones, nes požymis „kurioje kita institucija <...> yra įgaliota prižiūrėti“ konstruojamas taip, kad apima visą valstybės institucijų (pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos) vykdomą kontrolę ir visus jų kontroliuojamus juridinius asmenis. Pastaba nebeaktuali Sąvokos įstatymo projekte atsisakyta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1826
įstatyme kontrolės požymiai „turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį“, „turi įstatinio kapitalo ar akcijų“ ir pan. turi būti suvienodinti bei, atsižvelgiant į įprastas įstatymuose vartojamas formuluotes, turėtų būti apibrėžti per balsavimo teisę juridinio asmens dalyvių susirinkime ar teisę skirti valdymo organų narius.
Pastaba nebeaktuali Sąvokos įstatymo projekte atsisakyta. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1829
pagrindinėms įstatymo sąvokoms apibrėžti, tačiau 9 dalyje yra išvardintos asmenų, kurie laikomi valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, grupės, todėl 9 dalies nuostata pagal turinį arba neturėtų būti dėstoma kaip projekto 2 straipsnio sudėtinė dalis, arba konstruojama kaip sąvokos „valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys“ apibrėžimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-183
atsisakyti žodžio „bendrosios“, kaip neturinčio jokios teisinės reikšmės. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
asmenų bendrosios pareigos“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-183
„dirbti valstybės tarnyboje“ ir „eiti pareigas valstybės tarnyboje“. Pritarti
Atitinkamai techniškai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis ir 15-17 straipsniai, žr. Komiteto pasiūlymus tobulinti šiuos straipsnius. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmenys, nustoję eiti pareigas dirbti valstybinėje tarnyboje, turi šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytas pareigas ir jiems taikomi šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyti apribojimai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1842 11.
Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> vadovai ar jų įgalioti asmenys informuoja į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją“. Ši nuostata tikslintina nurodant kaip ir kada informuojamas asmuo, iki kada jis turi pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją (toliau - deklaracija). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-184310
nustatyti, kad nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos aukštųjų mokyklų , kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausiųjų kolegialių valdymo organų nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo normos neskirsto auštųjų mokyklų kolegialių valdymo organų į aukščiausius ir žemesnius, todėl gali būti neaišku, kokiems asmenims aptariamos projekto nuostatos pagrindu būtų taikomos nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-184311
asmenų, kuriems taikomos įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo,
darbuotojai, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK. Pagal šią nuostatą darbuotojų, kuriems būtų taikomos įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, sąrašas būtų sudaromas ir tvirtinamas vadovaujantis ne įstatyme numatytomis pareigybėmis ar sąlygomis, o subjektyvia institucijos ar įstaigos vadovo nuožiūra, suderinta su VTEK. Tai galimai pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1844 14.
Projekto 4 straipsnio 4 dalyje atskirai nustatoma kandidatų į valstybės politikus bei Europos Parlamento narius pareiga pateikti deklaracijas atitinkamų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata eliminuoja minėtus kandidatus iš vertinamo įstatymo reguliavimo sferos ir galimai apskritai atleidžia nuo pareigos teikti deklaracijas . Pagal projekto nuostatas jie nepriskiriami
„deklaruojančių asmenų“ kategorijai (pagal projekto 2 straipsnio 7 dalį jai
priskiriami valstybės tarnyboje dirbantys asmenys ir 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys), tad vertinamo projekto nuostatos dėl interesų deklaravimo jiems nebūtų taikomos. Projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jie pateikia deklaracijas atitinkamų rinkimų įstatymų „nustatyta tvarka“ taip pat abejotina , nes rinkimų įstatymai deklaracijų pateikimo tvarkos ir sąlygų nenustato, o tik numato kandidato pareigą tokią deklaraciją pateikti kartu su pareiškiniais dokumentais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1853
nustatoma, kad asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, deklaracijas pateikia tik institucijos ar įstaigos, į kurią pretenduoja, reikalavimu ir šios įstaigos nustatytais terminais. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, deklaracijos pateikimas negali priklausyti nuo įstatymu nepagrįstos institucijos valios. Įstatyme turėtų nustatytos bendrosios sąlygos ir pagrindai (kriterijai), kuriems esant institucija gali spręsti dėl deklaracijos pateikimo ir minimalūs bei maksimalūs terminai ir termino parinkimo kriterijai, kuriais privalėtų vadovautis institucija, nustatanti terminą. Analogiška pastaba dėl termino nustatymo išsakytina ir dėl projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Iš dalies pritarti Pritarta pasiūlymui įtvirtinti kriterijus, kuriais vadovaujantis įstaigos vadovas pretendentų galėtų reikalauti pateikti deklaraciją. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-186
turinio reglamentavimą. Galiojančiame įstatyme deklaracijos turinys siejamas su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais – nustatyta deklaruojančio asmens pareiga nurodyti juridinį asmenį, savo vykdomą individualią veiklą, narystę, gautas dovanas, sudarytus sandorius, artimus asmenis. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad deklaracijos objektas – privatūs interesai, atsiradę dėl buvimo juridinio asmens dalyviu, sandorio, narystės, asmenų. Privatūs interesai projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiami kaip „asmeninis <...> suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams, priimamiems <...> atliekant tarnybines pareigas“. Loginė šio apibrėžimo konstrukcija bei deklaracijos turinio reglamentavimas reiškia, jog tam, kad deklaruojančiam asmeniui atsirastų pareiga teikti deklaraciją, nebeužteks sandorio, narystės ar pan. fakto, tačiau šios aplinkybės turės įtakoti asmeninį deklaruojančio asmens suinteresuotumą, ir be to, tik tokį suinteresuotumą, kuris „gali turėti įtakos sprendimams“ (pabraukta - mūsų). „ Suinteresuotumas“ ir jo galima „įtaka“ sprendimams iš esmės neturi objektyvių požymių ir yra vertinamosios kategorijos, priklausančios tik nuo paties deklaruojančio asmens vidinio psichinio santykio su atliekant tarnybines pareigas priimamų sprendimų motyvais. Be to, ir pats deklaruojantis asmuo savo suinteresuotumą bei jo įtaka sprendimams pagal siūlomą reguliavimą gali konstatuoti tik tada, kai atsiranda poreikis priimti konkretų sprendimą .
Tai reiškia, kad kol pats deklaruojantysis asmuo nepripažins savo suinteresuotumo ir negana to, nepripažins, kad šis suinteresuotumas paveikė ar paveiks jo priimamus konkrečius sprendimus, tol pareiga teikti deklaraciją jam neatsiranda. Deklaruojantis asmuo visada galėtų teigti, kad nors jis ir turėjo asmeninį suinteresuotumą priimdamas konkretų sprendimą, tačiau tas suinteresuotumas įtakos sprendimui neturėjo. Priešingai gali būti įrodyta tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad deklaruojantis asmuo iš konkretaus sprendimo priėmimo turėjo konkrečios turtinės ar neturtinės naudos. Pagal siūlomą reguliavimą neginčijamas privatus interesas gali būti konstatuojamas (taip pat neginčijamai konstatuojama atsiradusi pareiga jį deklaruoti) iš esmės dviem atvejais – kai deklaruojantis asmuo pripažįsta interesų konfliktą (taigi, ir privataus intereso egzistavimą) bei vadovaudamasis projekto 11 straipsniu nusišalina, arba kai to nepadaro, ir nustatyta tvarka yra pripažįstamas pažeidęs projektu keičiamo įstatymo reikalavimus. Toks siūlomas reguliavimas tikėtinai mažintų galimybes siekti projekto 1 straipsnyje nurodyto įstatymo tikslo „sudaryti sąlygas atskleisti <...> privačius interesus“. Pasekmių prasme siūlomas reguliavimas eliminuoja deklaracijos pateikimą kaip savarankišką įstatymo antrojo skirsnio reikalavimų pažeidimą , nes jis gali būti konstatuojamas tik kartu su trečiajame skirsnyje nurodyto reikalavimo nusišalinti pažeidimu . Atitinkamai netenka prasmės ir projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios atsakomybę už įstatymo antrojo skirsnio pažeidimą. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo patikslinta ir sąvoka „privatūs interesai“. Atsisakyta požymio „galintys turėti įtakos sprendimams“.
Nustatyta deklaruojančiam asmeniui pareiga pateikti/patikslinti/papildyti deklaraciją per 30 dienų nuo deklaruotino fakto įvykimo dienos (projekto 3 str. 2 d., 5 str. 2 d. ir 7 straipsnis). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18622
nustatyti deklaruojančio asmens pareigą deklaracijoje nurodyti privačius interesus, atsiradusius „dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius“. Tokia nuostata vertintina kaip stokojanti aiškumo , nes nenurodoma per kokį laikotarpį toks sandoris turėtų būti sudarytas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje yra aiškiai nustatyta, kad informacija apie tokios vertės sandorius teikiama apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandoriu s (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nepritarti Pakeitus deklaravimo koncepciją, iš sandorio atsiradęs privatus interesas, turėtų būti deklaruotas neterminuotai, nes neaišku kada gali tekti atlikti su sandorio šalimi susijusias tarnybines pareigas. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18624
nustatyti deklaruojančio asmens pareigą deklaracijoje nurodyti privačius interesus, atsiradusius „ dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų “. Nors panašaus turinio nuostata yra išdėstyta projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje (žr. 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas), atkreiptinas dėmesys, kad nuostata yra neaiškaus, subjektyviai interpretuotino turinio . Nepritarti Įstatyme neįmanoma išvardinti visų galimų privačių interesų, todėl tokia nuostata yra reikalinga.
Šiuo atveju atkreipiame dėmesį tai, jog STT kaip alternatyvą siūlo apskritai įstatymo 6 straipsnyje atsisakyti visų atvejų vardijimo. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18101
galima suprasti, kad būtų viešai skelbiami visų pareigą deklaruoti privačius interesus turinčių asmenų aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir
(arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas, kaip nurodoma projekte). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos nuostatas viešai skelbiami ne visų, o tik 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų deklaracijų duomenys. Nėra aišku, dėl kokių motyvų projektu siūloma labai išplėsti ratą asmenų, kurių aktualių deklaracijų duomenys būtų viešinami ir ar toks siūlymas dera su
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - BDAR) nustatytais reikalavimais asmens duomenų tvarkymui (įskaitant viešinimą). Nepritarti Motyvai nurodyti aiškinamajame rašte. Įstatymo projekte siūloma išgryninti deklaruojančių asmenų privačių interesų koncepciją, o identifikavus tikrus privačius interesus susijusius su tarnybinėmis pareigomis, juos tikslinga viešinti. 10 straipsnio ir kitos šio ir VTEK įstatymo projekto nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18121
subjektų, kuriems draudžiama atstovauti, ratas tikslintinas.
Siūlomoje formuluotėje „institucija ar įstaiga“ nurodoma be jokių papildomų požymių, nėra siejama su valstybine tarnyba ir reiškia bet kokią instituciją ar įstaigą. Pagal siūlomą reguliavimą, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, pavyzdžiui, negalėtų atstovauti viešajai įstaigai automobilių restauratorių klubui, kurio pirmininkas jis yra. Nepritarti Institucija ar įstaiga suprantama kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens darbovietė. Žr. Komiteto pasiūlymu Nr. 2 patikslintą įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir joje pateikiamą santrumpą institucijos ir įstaigos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-181212
požymio „visų rūšių“ atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18122
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstaigų sistema“, tačiau projekte tokia sąvoka nėra apibrėžta, nėra pateikiama ir nuoroda į kito įstatymo apibrėžimą. Pažymime, kad skirtinguose įstatymuose sąvoka „įstaigų sistema“ yra apibrėžiama ir vartojama skirtingai, todėl projekte šią sąvoką derėtų apibrėžti. Nepritarti Įstaigų sistema gali būti apibrėžta specialiuose atskirų tarnybų veiklą ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl netikslinga šiame įstatyme įtvirtinti specialios sąvokos. Atkreipiame dėmesį, jog apibūdinimas „įstaigų sistema“ vartojama ir Valstybės tarnybos įstatyme. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18124
suteikiant teisę nustatyti įstatymo taikymo išimtis, įstatymu turi būti nustatytos ir sąlygos, kurioms esant asmuo tokią teisę galėtų įgyvendinti. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 18 straipsnio nuostatų.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis konkrečiais atvejais
įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai.“ * Nepritarti siūlymui dėl 18 straipsnio analogiško tikslinimo, nes 12 ir 18 straipsniuose kalbama apie skirtingus išimtis galinčius numatyti subjektus. Juolab 18 straipsnyje numatyti išimčių taikymo kriterijus „visuomenės valstybės interesas“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18131
draudimas deklaruojančiam asmeniui – „negali priimti <...> paslaugų, jeigu tai susiję su <...> tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis“. Pažymime, kad ši formuluotė nekorektiška, nes apima visas paslaugas, visais būdais susijusias su einamomis pareigomis, pavyzdžiui – transporto paslaugą iš darbo vietos į oro uostą, iš kurio vykstama į komandiruotę. Svarstytina draudžiamos priimti paslaugos sąvoką papildyti atlygintinumo, asmeninės naudos ir/ar kitais požymiais. Iš dalies pritarti Argumentai:
Siūlome tikslinti ne 13 straipsnio 1, bet 2 dalį, nustatančią 1 dalies išimtis. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog 1 dalyje yra nustatytas požymis, jog dovanos ar paslaugos turi būti susijusios su asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinių pareigų atlikimu. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba jeigu paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1815
absoliutų draudimą dirbti įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole yra susijusi tarnyba, kurioje asmuo ėjo pareigas. Ši nuostata tikslintina nustatant draudžiamų eiti pareigų pobūdį diferencijuojant pareigas, atsakomybės ir priimamų sprendimų lygį, nes siūloma nuostatos formuluotė asmeniui, ėjusiam pareigas universalias kontrolės funkcijas atliekančioje institucijoje (pavyzdžiui, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) užkirstų kelią dirbti bet kokį, netgi mažiausiai apmokamą nekvalifikuotą darbą bet kokiame Lietuvos Respublikoje veikiančiame privačiame juridiniame asmenyje bei daugumoje viešųjų juridinių asmenų. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymo Nr. 5. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18173
atskleistas „dalykinių santykių“ turinys, nes nėra aišku, kokie santykiai turimi omenyje ir kas laikoma dalykiniais santykiais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18173 27.
Priklausomai nuo to, kaip bus atsižvelgta į 26 pastabą, gali kelti abejonių projekto 17 straipsnio 3 dalies konstrukcija, suponuojanti absoliutų draudimą valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui turėti tam tikrų santykių su bet kuriuo asmeniu, per pastaruosius metus nustojusiu eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai taikomi visiems be išimties asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, todėl absoliutus draudimas turėti dalykinių santykių su tokiu asmeniu būtų nepagrįstas ir neproporcingas bei turėtų būti sukonkretintas nustatant tokių santykių pobūdį, sritį, su kuria tokie santykiai susiję. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti tai, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo pagal siūlomą reguliavimą negalėtų įsigyti bet kokios prekės iš asmens, kuris prieš mažiau nei metus nustojo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, nors tokio prekės pardavėjo statuso gali net nežinoti. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymo Nr. 6. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1818
„viešieji visuomenės ar valstybės interesai“ tikslintinas, atsižvelgiant į
tai, kad pagal 2 straipsnio 8 dalies nuostatą „ Viešieji interesai
suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
netaikymas VTEK konkrečiais atvejais gali priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15,
išimčių, kai apribojimų taikymas gali pakenkti viešiesiems visuomenės ar valstybės interesams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18193 29.
Projekto penktajame skirsnyje reglamentuojamo privačių interesų registro pavadinimas nėra tikslus, nes pagal projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas privatūs interesai nebūtų šio registro objektas. Pritarti Privatūs interesai įtraukti į Registro objektų sąrašą. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 9. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-1822
institucijos ir įstaigos turimos omenyje, nes ne visos įstaigos (pavyzdžiui, viešosios įstaigos) gali būti siejamos su įstatymo taikymo sritimi. Be to, sąvoka „institucijos ir įstaigos“ neapima visų subjektų, darbas kuriose pagal projekto 2 straipsnio 9 dalį laikomas darbu valstybinėje tarnyboje (pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių įmonės, tam tikras sąlygas atitinkančios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės), todėl lieka neaišku, kodėl įstatymo laikymosi kontrolė būtų nereglamentuojama likusiuose subjektuose, kurie nėra institucijos ar įstaigos. Iš dalies pritarti Patikslintas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18235
Asmenys, už šio įstatymo pažeidimą atleisti iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje“. Pagal projekto 2 straipsnio 9 dalies 1 punktą valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi valstybės politikai, t. y. ir Seimo nariai bei Respublikos Prezidentas. Vadinasi, kompleksiškai vertinant minėtas projekto nuostatas, asmuo atleistas iš pareigų už projekto nuostatų pažeidimą, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negalėtų būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu.
T oks apribojimas, jei būtų įtvirtintas įstatyme, neatitiktų Konstitucijos, nes reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu yra nustatyti Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje
"Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris
nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje". Šio straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai taip pat yra nustatyti Konstitucijos
alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais“ ir Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje.
Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Seimo nariais taip pat negali būti renkami:
Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra, todėl projekto 22 straipsnio 5 dalies nuostata, jei nebus patikslinta, vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos 56 straipsnio nuostatoms, 78 straipsnio pirmajai daliai, Konstitucijos 7 straipsnio pirmosios dalies normai, numatančiai, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 23 straipsnį (buvusį 22) papildyti nauja 9 dalimi:
„9. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi asmeniui įgyvendinančiam
teisę būti renkamu Respublikos Prezidentu arba Seimo nariu.“ 32.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18233
„deklaruojantys asmenys <...> negali būti <...> priimami,
skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“ yra neaiški ir neįgyvendinama. Deklaruojančių asmenų (vertinant vien valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis) pareigos gali būti skirtingos prigimties, ir daugeliu atveju tarpusavyje negali būti sulygintos ir įvardintos aukštesnėmis ar žemesnėmis. Kaip pavyzdį galima paminėti ministro (valstybės politiko), teisėjo, profesinės karo tarnybos kario ir uždarosios akcinės bendrovės darbuotojo pareigas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą patikslinta, jog ribojimas keisti pareigas galimas tik toje pačioje institucijoje ar įstaigoje ar įstaigų sistemoje. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 23 straipsnio (buvusio 22) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitus, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami , skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba .“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 23 straipsnio (buvusio 22) 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18 33.
Projekte stokojama nuostatų, reglamentuojančių VTEK, kaip deklaruojančių asmenų įstatymų laikymosi kontrolę ir priežiūrą vykdančios institucijos, veiklos teisinius pagrindus. Nepritarti Tai reglamentuojama naujos redakcijos VTEK įstatymo projekte Nr. XIIIP-3168(2). 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18
asmens duomenų tvarkymu, todėl, vadovaujantis BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, siūlytina projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Atsižvelgti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E) ( registracijos Seimo kanceliarijoje Nr. G-2019-2916
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-18
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 ir 15 punktus teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu bei teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad toks vertinimas kartu su projektu nėra pateiktas, todėl siūlome vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi svarstant vertinamą projektą siūlytume kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl projekto antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada su pasiūlymais gauta 2019-03- 29, Nr. 4-01-3028 (registracijos Seimo kanceliarijoje Nr. G-2019-2698 ) 3-4.
G-2019-2698 ) 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.: 4-01-3028 Pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos iniciatyvoms dėl viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir palaikome nuomonę, kad reformuojant viešųjų ir privačių interesų derinimo institutą prioritetas turėtų būti teikiamas ne formaliam įstatymo raidės laikymosi užtikrinimui, bet veiksmingai interesų konfliktų prevencijai ir realių rizikų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų konfliktais, užkardymui. Atsižvelgti
tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
1 Dėl Projekto Nr. XIIIP-3167 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
reglamentuojama „administravimo įgaliojimų“ sąvoka, numatanti, kad tokiais įgaliojimais laikomi „ teisės aktais suteikti įgaliojimai kontroliuoti ir
(ar) prižiūrėti pavaldžius arba nepavaldžius asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus
“. 6.1 Minėta sąvoka pagal Projektu siūlomo įstatymo 2
straipsnio 9 dalies 7–8 punktų nuostatas siejama su asmenimis, kurie Projekto kontekste laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Pažymime, kad pritariame siekiui Projektu siūlomame įstatyme įtvirtinti sąvokos
„administraciniai įgaliojimai“ apibrėžimą, tokiu būdu atskleidžiant šios
sąvokos reikšmę ir identifikuojant asmenų grupes, kurioms būtų taikomi įstatymu numatomi reikalavimai dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo.
Tačiau pagal Projektu siūlomame įstatyme pateiktą aptariamos sąvokos apibrėžimą svarstytina, ar visų apibrėžime minėtus kriterijus atitinkančių asmenų atžvilgiu įstatymo taikymas būtų tikslingas. Mūsų nuomone, Projektu siūlomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sąvoka „administraciniai įgaliojimai“ nėra aiški, dėl ko gali kilti jos taikymo ir aiškinimo problemų, nepagrįstų ginčų tarp asmenų ir kontrolės subjektų, vykdančių Projektu siūlomo įstatymo priežiūrą, taip pat galėtų sąlygoti dviprasmišką nuostatų prasmės ir įstatymu siekiamų tikslų aiškinimą, sprendžiant klausimą, kokie asmenys laikomi turinčiais administracinius įgaliojimus. Pavyzdžiui, sutiktina, kad valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir kitų įstaigų, numatytų 2 straipsnio 9 dalies 8 punkte, struktūrinių padalinių vadovai, t. y. asmenys, turintys įgaliojimus kontroliuoti jam pavaldžius asmenis, turėtų deklaruoti privačius interesus, tačiau iš pateiktos sąvokos apibrėžimo nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu asmuo dirba savivaldybės įmonėje ir jam vidaus teisės aktu (pareigybės aprašymu) pavesta prižiūrėti jam pavaldžius darbuotojus, atliekančius išimtinai bendrovės vidaus administracinį darbą (pavyzdžiui, ūkvedžio pareigas einantis darbuotojas prižiūri jam pavaldaus darbuotojo tinkamą pareigų atlikimą), jis privalomai turėtų deklaruoti privačius interesus. Manytume, kad toks reikalavimas šiam asmeniui taikyti nustatytus viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus Projektu siūlomu įstatymu siekiamų įgyvendinti tikslų kontekste nebūtų reikšmingas.
Atsižvelgdami į išdėstytą ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios [1] , siūlytume apsvarstyti sąvokos „administraciniai įgaliojimai“ tikslinimo galimybę, taip pat apsvarstyti papildomų valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomų asmenų kriterijų, leidžiančių identifikuoti Projektu siūlomo įstatymo tikslų įgyvendinimo aspektu reikšmingas asmenų ir /ar jų veiklų kategorijas, konkretizavimo įstatyme tikslingumą. Pastaba nebeaktuali Sąvokos įstatymo projekte atsisakyta. 3. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-172 Sutinkame su pateiktomis LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis dėl šio įstatymo projekto. Papildomai teikiame pastabas ir pasiūlymus
žodžių „valstybinėje tarnyboje“, siūlytina šių sąvokų atsisakyti ir visame Įstatymo projekte, t.y. 2 straipsnio 9 dalyje, o ir visuose kituose straipsniuose, kuriuose šis žodžių junginys vartojamas, vartoti žodžių junginį „Deklaruojantis asmuo“ arba „Deklaruojantys asmenys“ . Nepritarti Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų grupei Derinimo įstatymas yra taikomas visa apimtimi, tuo tarpu kitai daliai deklaruojančiųjų tik dalis straipsnių. Aiškumo dėlei būtina palikti abu apibrėžimus. 4. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1722
perteklinį sakinį „Artimais asmenimis deklaruojantis asmuo gali laikyti ir kitus asmenis“, dėl to, kad vykdant kontrolę, tai žymiai apsunkins administracinę naštą, kils neaiškumų.
Yra nurodyti duomenys, kuriuos deklaruojantys asmenys privalo nurodyti deklaracijoje, todėl šios sąvokos išplėtimo, siūlome vengti. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 5. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
3
siūloma „asmeninio suinteresuotumo“ sąvoka, nustatanti, kad asmeninis suinteresuotumas – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas , turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dėl vartojamų formuluočių „moralinė skola“ ir „moralinis įsipareigojimas“ sąvokos
„asmeninis suinteresuotumas“ turinys yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvieno
žmogaus gali būti daugiaprasmiškai (subjektyviai) interpretuojamas, priklausomai nuo asmeninio sąmoningumo ir kitų su asmeniu susijusių savybių. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projektu siūlomo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas tais atvejais, kai įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo asmeninį suinteresuotumą, gali būti pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas ir jam, remiantis įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatomis, už tokį pažeidimą gali būti taikomos sankcijos (t. y. deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo ir siekiant išvengti nepagrįstų padarinių, minėta asmeninio suinteresuotumo sąvoka turėtų būti tikslinama.
Nepritarti Interesų konfliktų prevencijos tikslais praktikai būtinos įstatyme numatytos vertinamojo pobūdžio formuluotės. 6. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1724
joje nurodyto apibrėžimo, nes dėstant, kokios tai įmonės, o būtent „įstaigos, Bendrijos, asociacijos“, visiškai netinkamas tolesnis jų nusakymas
„vykdantys kredito, finansinę, ūkinę, komercinę veiklą“, be to, visiškai
neaišku, kodėl išimtis padaryta biudžetinėms įstaigoms. Pastaba nebeaktuali Sąvokos įstatymo projekte atsisakyta. 7. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1727
42 straipsnio 7 dalis taisytina,
kadangi sąvoka neaiški, nes daugiau apibrėžiama, kas yra asmenys, be to, kyla klausimas ar visi kartu bus tie asmenys, ar atskirai jie bus taip įvardijami, juo labiau, kad projekte daugiau toks žodžių junginys nevartojamas, o kas yra „privatūs interesai“ ir lieka neišgryninti . Siūlytina išbraukti žodžius po brūkšnio
Žr. Komiteto pasiūlymą Prie Teisės departamento pastabos Nr. 1. 8. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
910 9.
Projektu siūlomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 10 punkte nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai . Atsižvelgdami į tai, kad akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, ir jų dukterinių bendrovių struktūrinių padalinių vadovai ir /ar jų pavaduotojai taip pat gali daryti įtaką valstybei / savivaldybei /šioms bendrovėms svarbių sprendimų priėmime (pavyzdžiui, bendrovės finansinių išteklių panaudojime, viešųjų pirkimų vykdyme ir kt.), siūlome praplėsti deklaruojančių asmenų sąrašą ir numatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis pripažįstami akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), taip pat šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, jų pavaduotojai ir šių bendrovių struktūrinių padalinių vadovai. Taip pat manome, kad būtų tikslinga apsvarstyti ir Projektu siūlomame įstatyme numatyti, kad valstybinėje tarnyboje laikomi ir aukščiau aptartų dukterinių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių (nepriklausomai nuo to, kiek yra dukterinių bendrovių lygmenų) ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai, o jei būtų pritarta aukščiau esančiai pastabai – ir šių bendrovių struktūrinių padalinių vadovai. Iš dalies pritarti
tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
911 6.2.
Kita vertus, pagal minėtas nuostatas valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis būtų laikomi kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus . Tačiau, kadangi nei vienas teisės aktas nedetalizuoja ,,kitų asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus“ sąvokos ar tokių asmenų pareigybių sąrašo, lieka neaišku, ar, pavyzdžiui, notarai ir antstoliai, vykdantys valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas, kurie baudžiamosios ir administracinės atsakomybės požiūriu yra prilyginami valstybės tarnautojams [2] , turintiems viešojo administravimo įgaliojimus, patenka į šią asmenų grupę ir privalo deklaruoti privačius interesus. Atsižvelgdami į tai, kad esamas neaiškumas gali sudaryti sąlygas netinkamam įstatyminių nuostatų įgyvendinimui ir dviprasmiškumams, siūlome Projektu atskleisti kitų asmenų , turinčių viešojo administravimo įgaliojimu s, kriterijus (arba nustatyti konkretų tokių asmenų pareigybių sąrašą). Nepritarti Viešojo administravimo įgaliojimus pagal kompetenciją konstatuoja Vidaus reikalų ministerija. Praktikoje analogiškos įstatymo nuostatos taikymo problemų nekyla. 10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-1831
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projekto (toliau – Projektas). Siūlome: 1.1. išbraukti Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jame nurodyta pareiga nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir jos įtvirtinimas Projekte nėra Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija;
Nepritarti Čia įtvirtinta bendroji deklaruojančiųjų asmenų pareiga. Derinimo įstatymas taikomas ne tik valstybės tarnautojams, bet gerokai platesniam viešajame sektoriuje dirbančių asmenų ratui. 11. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.: 4-01-30284 8.
Projektu siūlomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi nustatoma, kokie asmenys įstatymo kontekste laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiaisiais asmenimis, tačiau įstatyme nėra atskiros nuostatos apie tokių asmenų pareigą deklaruoti privačius interesus. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projektu siūlomo įstatymo 4 straipsnis tokiomis nuostatomis turėtų būti papildomas. Nepritarti Pareiga deklaruoti numatyta 3 straipsnio 2 dalyje. 12. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1743
5Siūlytina 4 straipsnio 3 dalį apjungti su 2 straipsnio 9 dalimi,
kurioje siūlytina nurodyti vietoje žodžių junginio „Valstybinėje tarnyboje“ nurodyti žodžius „Deklaruojantys asmenys“. Nepritarti Įstatyme būtinos abi formuluotės, nes jomis yra atskiriamos dvi dirbančiųjų viešajame sektoriuje asmenų grupės, kurioms skirtinga apimtimi taikomas Derinimo įstatymas. 13. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
3
pat taikomos perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovams, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims ir perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. Iš minėtų nuostatų neaišku, ar jos apimtų ir pirkimus inicijuojančius ir pirkimų specifikacijas rengiančius asmenis, kurių reikšmė (mūsų nuomone) užtikrinant pirkimų skaidrumą yra itin didelė. Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti numatant ir šiuos pirkimų rengimo procedūrose dalyvaujančius asmenis. Pritarti Įtraukti pirkimo iniciatoriai, o ši sąvoką pasiūlyta įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatyme. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 14. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1745 6.
Siūlytina 4 straipsnio 5 dalį išbraukti, kaip perteklinę. Iš dalies pritarti Įtraukta į 3 dalies preambulę. 15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-1852 1.2. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje konkretizuoti terminą:
„Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip... <...>“;
Pritarti
miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1753
tarnyboje“ siūlytina įrašyti žodžius „užimti pareigas, nurodytas 2 straipsnio
įstaigos nustatytais terminais“ į „iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip“. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 17. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
4
numato, kad asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje ( išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą ), pateikia deklaraciją institucijos ar įstaigos, kurioje pretenduoja eiti pareigas, reikalavimu šios institucijos ar įstaigos nustatytais terminais, o 5 straipsnio 4 dalis numato, kad asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaraciją pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš šių nuostatų lieka neaišku, kokia deklaracijos pateikimo tvarka būtų taikoma asmenims, kurie pretenduoja atlikti pareigas, nustatytas Projektu siūlomo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgdami į tai, siūlytume patikslinti Projektu siūlomo įstatymo 4 dalies nuostatas ir nustatyti, kad šia tvarka deklaracijas pateikia ir pretendentai į šioje dalyje numatytas pareigas. Pritarti
miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-1855
frazė „<...> turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.“ nėra suderinama su teisės aktais; Nepritarti Praktinių analogiškos galiojančio įstatymo nuostatos taikymo problemų nekyla. 19. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17622
junginį iš „sutuoktinio, sugyventinio, partnerio“ į „ar jam artimo asmens“. Nepritarti2 punkte turėtas omenyje siauresnis ratas subjektų. Manytume netikslinga tikrinti ir kontroliuoti visų artimųjų asmenų sudaromų sandorių. 20. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
24
punktas numato, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, atsiradusius dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų . 12.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir loginio nuoseklumo, minėtos nuostatos turėtų būti tikslinamos, kad deklaruojantis asmuo privalo nurodyti privačius interesus, atsiradusius dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės deklaruojančiojo suinteresuotumui. 12.2.
įstatyme išvardyti visus įmanomus atvejus , lemiančius asmens suinteresuotumą ir atitinkamai keliančius viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmę, nes dėl nuolat kintančių socialinio ir ekonominio gyvenimo aplinkybių ir vis naujai paaiškėjančių korupcijos rizikos veiksnių toks reguliavimas, viena vertus, atsilieka nuo aktualijų, o kita vertus – veda kazuistinio reglamentavimo link. Manytume, kad siekiant užtikrinti Projektu siūlomo įstatymo efektyvų įgyvendinimą būtina užtikrinti, kad operatyviai reaguojant į su privačių interesų deklaravimu susijusias aktualijas nekeičiant įstatymo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į savo praktinę funkcijų įgyvendinimo patirtį savo kompetencijos ribose galėtų nustatyti aplinkybes, kurioms esant būtų koreliuojami su privačių interesų deklaravimu susiję reikalavimai. Tuo tikslu, mūsų nuomone, Projektu siūlomas įstatymas galėtų būti papildomas nuostatomis, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patvirtintų pavyzdinį aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės deklaruojančiojo suinteresuotumui, sąrašą. Nepritarti Patikslinta privačių interesų sąvoka, Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. Visų aplinkybių išvardinti įstatymo projekte neįmanoma. Pavyzdinis dažniausiai kaip privatus interesas pasitaikančių aplinkybių sąrašas įstatymo turi būti numatytas, nes jo pagrindu Privačių interesų registre bus renkami ir kaupiami asmens duomenys, numatomos sąveikos su kitais valstybės registrais. 21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18624
punktą; Nepritarti Siūloma formuluotė yra analogiška galiojančiai nuostatai, numatančiai nebaigtinį deklaruotinų privačių interesų sąrašą. 22. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17624
10Taisytinas 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas,
kuris visiškai neaiškus.
Nepritarti Siūloma formuluotė yra analogiška galiojančiai nuostatai, numatančiai nebaigtinį deklaruotinų privačių interesų sąrašą. 23. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
Nr. 4-01-8210 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir nusišalinimo instituto tobulinimo“ pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Interesų derinimo įstatymo tobulinimo išplečiant privačių interesų deklaracijų turinį . Mūsų nuomone, Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nurodytinų duomenų sąrašas nepakankamas, kadangi tam tikri praktiniai pavyzdžiai rodo, kad valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui neatskleidus visų savo ar (ir) artimų asmenų bei jų valdomų įmonių sudarytų sandorių, kyla abejonių dėl šių asmenų pakankamo atsparumo korupcijai . Abejones dar labiau sustiprina atvejai, kai valstybės tarnyboje dirbančio asmens artimų asmenų valdomos įmonės dalyvauja ir laimi viešuosius konkursus, kuriuos organizuoja valstybės tarnyboje dirbančio asmens vadovaujama ar jam pavaldi institucija. Kylančio interesų konflikto pavojus suponuoja skaidrumo principo pažeidimus, todėl privačių interesų deklaracijoje nurodymas duomenų, atskleidžiančių ryšį tarp valstybės tarnyboje dirbančio asmens ir tiesiogiai bei netiesiogiai (per artimus asmenis) susijusių juridinių asmenų, kurie turi sutartinių įsipareigojimų su valstybinėmis ar savivaldybių institucijomis, prisidėtų prie efektyvesnės viešųjų ir privačių interesų derinimo priežiūros bei padidintų visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis. Minėtame rašte Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pateikė nuomonę, kad Interesų derinimo įstatyme nustatytas deklaruotinas privačių interesų sąrašas yra ganėtinai formalus, nesudarantis galimybių objektyviai pastebėti ir įvertinti galimą interesų konfliktą.
Todėl siūlėme apsvarstyti papildomos informacijos, kuri galėtų būti nurodoma privačių interesų deklaracijoje, nustatymo Projektu Nr. XIIIP-3167 siūlomame įstatyme tikslingumą [3] . Projektu Nr. XIIIP-3167 siūlomu įstatymu į šiuos pasiūlymus atsižvelgta tik iš dalies, todėl manytume, kad jie išlieka aktualūs. Dėl šių priežasčių, tuo atveju, jei nebūtų pritarta šio rašto 12.1 ir 12.2 punktuose pateiktiems siūlymams atsisakyti siekio visus galimus asmens suinteresuotumo atvejus įtvirtinti įstatyme, siūlome aukščiau šiame punkte nurodytais duomenimis papildyti deklaruotinų aplinkybių sąrašą. Taip pat informuojame, kad juridinės technikos ir panašaus pobūdžio pastebėjimai bus pateikti darbo tvarka. Nepritarti Visų aplinkybių išvardinti įstatymo projekte neįmanoma. Pavyzdinis dažniausiai kaip privatus interesas pasitaikančių aplinkybių sąrašas įstatymo turi būti numatytas, nes jo pagrindu Privačių interesų registre bus renkami ir kaupiami asmens duomenys, numatomos sąveikos su kitais valstybės registrais. 24. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-187 1.5. Projekto 7 straipsnyje konkretizuoti terminą:
„<...> privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip <...>“;
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymo 7 straipsniui, Nr. 3. 25. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)101 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr.VIII-371 pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymo Nr. VIII-371 projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr.
X-1666 pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymo Nr. X-1666 projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1.Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas) yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nustatyta tvarka skelbiami jos interneto svetainėje. Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintuose VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo” (toliau – Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės), 10 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų deklaracijų duomenys (išskyrus viešai neskelbtinus duomenis) yra vieši ir VTEK skelbiami VTEK interneto svetainėje www.vtek.lt. Svarbu pastebėti, jog Inspekcija 2019 m. kovo 8 d. rekomendacijoje „Asmens duomenų viešinimas – kas viešinama, kiek viešinama ir kokių tikslų tuo siekiama“ nurodė: „ <...> 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas) kelia reikalavimus teisės aktams, kuriais siekiama įtvirtinti tam tikrus apribojimus, pvz., kai numatomas asmens duomenų viešinimas.
Visų pirma teisės aktas, kuriuo įtvirtinami apribojimai, turi atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią tokie apribojimai galimi, laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime taip pat nurodyta, kad „Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu ; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis, nurodytus institucijų ar įstaigų dokumentuose, galima skelbti viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks asmens duomenų tvarkymas. Viešai paskelbti asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą interesą tokius asmens duomenis gauti. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad tam tikrais atvejais viešas asmens duomenų paskelbimas gali sulaikyti asmenį nuo galimybės teisėtai pasinaudoti jam teisės aktais numatytomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, turi būti įvertinta, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai neskelbiant asmens duomenų.
Europos Teisingumo Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendime sujungtose bylose C-92/09 ir C-93/09 yra pažymėjęs, kad skaidrumo principas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, taip pat garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje sistemoje, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima, net jei tai susiję su svarbiais ekonominiais interesais (68 ir 85 paragrafai). Taigi institucijos ir įstaigos turi išgryninti šiuos aspektus: ar asmens duomenų viešinimas numatytas tinkamo lygio teisės akte, kokiu tikslu siekiama viešinti duomenis, kokie asmens duomenys turėtų būti skelbiami viešai atsižvelgiant į jų skelbimo tikslus, kur ir kaip tai bus daroma (pvz., numatyti papildomas apsaugos priemones, kad tokių duomenų kopijavimas būtų apribotas) ir kokį laikotarpį. <...>“. Svarbu pastebėti, jog Inspekcijos
projektams, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas“ nurodoma kad „<...> rengiant teisės aktų, kuriais numatomas asmens duomenų viešas paskelbimas, projektus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad juose nepakanka nurodyti tik tai, kad asmens duomenys skelbiami viešai. Net jeigu ir detalesnę skelbimo viešai tvarką pavedama nustatyti poįstatyminiais teisės aktais, laikantis aukščiau nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, įstatyme, kuriame numatoma prievolė viešai skelbti asmens duomenis, turėtų būti nustatyti bent asmens duomenų viešo skelbimo tikslas, kokie konkrečiai asmens duomenys yra skelbiami bei kokį laikotarpį yra viešinami <...>“. Taip pat numatyta ir kita aktuali su asmens duomenų tvarkymu susijusi informacija.
Atsižvelgiant į tai, siūlome pakartotinai apsvarstyti ir peržiūrėti, ar Įstatymo Nr.VIII-371 projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatytas duomenų (įskaitant asmens duomenų) viešinimas VTEK nustatyta tvarka ( pavyzdžiui, VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. KS-84 dėl Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse ar kt.) numatytas tinkamo lygio teisės akte, taip pat siūlome tikslinti Įstatymo Nr.VIII-371 projekto 10 straipsnio 1 dalį numatant asmens duomenų viešo paskelbimo tikslą VTEK interneto svetainėje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6, 9, 10 ir VTEK įstatymo Nr. XIIIP-3168 (2) siūlomus pakeitimus. Juose įtvirtinami asmens duomenų rinkimo ir skelbimo tikslai. 26. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17101
žodžius „laikantis BDAR nuostatų“. Nepritarti Nuostata patikslinta pagal VDAI pastabas. 27. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)102
2Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog VTEK,
turėdama pagrįstų duomenų apie deklaruojančio asmens statuso praradimą arba gavusi deklaruojančio asmens statusą praradusio asmens prašymą ir patikrinusi jo pagrįstumą, priima sprendimą dėl deklaracijos duomenų viešo skelbimo VTEK interneto svetainėje nutraukimo. Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, jog asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši ir kuris prarado deklaruojančiojo asmens statusą (pavyzdžiui, nustojo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje), prašymu VTEK organizuoja deklaracijos viešo skelbimo VTEK interneto svetainėje nutraukimą. Iš Įstatymo Nr.
Iš Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 10 straipsnio 2 dalies nėra aišku, kaip vyksta asmens duomenų viešo paskelbimo nutraukimo procesas, t.y. per kokį nustatytą terminą viešinami asmens duomenys pašalinami iš VTEK interneto svetainės ir kt. Taigi siūlome tikslinti Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 10 straipsnio 2 dalį numatant terminą per kurį viešinami asmens duomenys pašalinami iš VTEK interneto svetainės arba pateikiant nuorodą į teisės aktą, kuriame aptariamas viešinamų asmens duomenų VTEK interneto svetainėje nutraukimo procesas. Svarbu pastebėti, jog Reglamento preambulės 39 punkte nustatyta, jog visų pirma konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti. Taigi svarstytina, ar Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 10 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta aukščiau minimais Reglamento nustatytais aspektais dėl asmenų duomenų tvarkymo (viešinimo), pavyzdžiui, pagal poreikį nustatant asmens duomenų periodinės peržiūros terminus. Iš dalies pritarti
miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17103 12.
Siūlytina 10 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą deklaruojamų fizinių asmenų asmens duomenys, daugiabučių namų Savininkų ar sodininkų bendrijų duomenys“ , todėl, kad visų kategorijų išvardinti neįmanoma, o toliau sekantys žodžiai pilnai pakankami. Nepritarti Tikslinga išskirti šiuos duomenis, nes juos atskleidus viešai būtų identifikuota asmens gyvenamoji vieta. 29. Europos Teisės departamentas, 2019-02-0610 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3167 (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį į tai, kad asmens duomenų rinkimą, kaupimą, viešinimą ar kitokį tvarkymą reguliuoja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto 10 straipsnis, reguliuojantis asmens duomenų viešinimą, yra derinamas su Reglamentu (ES) 2016/679. Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlytume papildomai numatyti, kad asmens duomenys viešai nėra skelbiami, kai tai draudžia įstatymai ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) .
Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį numatančią, kad aktualių deklaracijų duomenys yra vieši, tačiau iš įstatymo projekto turinio negalima aiškiai suprasti, kokių deklaracijų duomenys yra aktualūs. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje jau nurodoma į deklaruojančio asmens statusą, o ne deklaracijų aktualumą. Siekiant teisinio tikrumo ir suderinamumo su Reglamentu (ES) 2016/679 siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį nurodant aktualių deklaracijų duomenų kriterijus. Atsižvelgdami į tai, kad Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos reguliuoja ne tik asmens duomenų viešinimą, bet ir kitokį jų tvarkymą, siūlytume apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte įtvirtinti bendro pobūdžio nuostatą dėl įstatymo taikymo suderinamumo su Reglamentu (ES) 2016/679. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir VTEK įstatyme atliktus pakeitimus. 30. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
3
dalies nuostatas institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais , motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. 13.1. Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu neigiamai vertina šias Projekto, taip pat – ir galiojančiame įstatyme nustatytas analogiško pobūdžio nuostatas, kadangi jomis neužkertamas kelias sprendimų priėmime dalyvauti asmeninį turtinį arba neturtinį suinteresuotumą turintiems asmenims.
Minėtose nuostatose minimi „VTEK nustatyti kriterijai“ turėtų įvardyti konkrečius atvejus, kada vadovybė, nepažeisdama viešojo intereso, galėtų nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir sudaryti galimybę jam toliau vykdyti tarnybines pareigas, užtikrinant priimamų sprendimų objektyvumą, tačiau tokių kriterijų turinys Projektu neatskleistas. Manytume, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo tokių kriterijų požymiai Projektu galėtų būti atskleidžiami [4] . 13.2. Kita vertus, net ir tais atvejais, kada institucijos vadovo nusišalinimas yra tenkinamas, tai neužtikrina, kad priimtas sprendimas bus objektyvus ir nešališkas: pažymėtina, kad paprastai institucijos vadovui nusišalinus nuo sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūros, šias funkcijas atlieka jo pavaduotojas ar kitas jam pavaldus asmuo. Taigi, išlieka tikimybė, kad esant vadovo asmeniniam suinteresuotumui jis galės daryti poveikį jam pavaldiems asmenims.
Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytume apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumo alternatyvas, kad:
vadovui pateikus nusišalinimą sprendimo priėmime vietoj jo dalyvautų šios institucijos savininko steigimo teises įgyvendinančios institucijos atstovas (pavyzdžiui: vadovas arba jo įgaliotas asmuo), arba;
projektas būtų derinamas su tokios institucijos vadovu arba tokioje institucijoje sudarytu kolegialiuoju organu, arba;
projektas būtų derinamas su kita kompetentinga institucija, kurios įgaliojimai yra susiję su priimamo sprendimo pobūdžiu (pavyzdžiui: viešųjų pirkimų atveju – su Viešųjų pirkimų tarnyba) ir kuri turi realias galimybes užtikrinti sprendimo priėmimo procedūrų skaidrumą ir paties sprendimo objektyvumą. Pritarti
miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18114
nuostatos: „Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra“; Nepritarti Viešumas būtinas siekiant užtikrinti skaidrumą viešajame sektoriuje. 32. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-1711
pareigas“ keisti kita, gal „tarnybinės funkcijos“, nes tarnybinės pareigos yra labai plati sąvoka, kuri gali būti suprasta, kaip visų pareigų atlikimas. Nepritarti Formuluotės įstatymo projekte yra derinamos. 33. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17118
darbo dienų, palikti 5 darbo dienas, kurios ir yra šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepritarti Siekiant, kad VTEK būtų operatyviai informuojamas, būtent 3 dienų terminas yra tinkamesnis. 34. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17124 15.
Taisytina 12 straipsnio 4 dalis po žodžio
„atstovas“, nes toliau įrašyti žodžiai „savininko teises ir pareigas
Įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba“ yra per didelis subjektų ratas, kurių įgaliojimai apibrėžti atitinkamuose Teisės aktuose, taip pat ir įstatuose, todėl nebeaišku bus, kas ką turės nustatyti. Nepritarti Praktikoje taikant analogišką įstatymo nustatą, reikalinga, jog įstatyme būtų išvardinti subjektai. 35. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17131
asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą“. Nepritarti Civiliniame kodekse yra numatytas draudimas viešiesiems asmenims priimti dovanas. 6.470 str. „
5Draudžiama priimti dovanas politikams,
valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.“
tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
„valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nedelsdamas raštu informuoti
savo institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant užtikrinti įstatymo įgyvendinimo efektyvumą, asmuo turėtų būti įpareigojamas savo institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį informuoti ne tik apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą, bet ir apie tokio siūlymo gavimą, kada, tikėtina, jis susijęs su asmens tarnybinių pareigų atlikimu ir pateiktas siekiant paveikti jo sprendimą: mūsų manymu, būtent tokios aplinkybės (kada, pavyzdžiui, mainais už palankų sprendimą pasiūloma keisti darbovietę) sukelia realia interesų konflikto grėsmę. Nepritarti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo paskirtis neturėtų būti absoliutus informacijos apie deklaruojančius asmenis ir jų susitikimus ar gautus pasiūlymus dėl darbo rinkimas. 37. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-1814
privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip <...>“; Nepritarti Maksimalus terminas išeinant iš darbo yra 14 dienų, todėl pranešama turėtų būti operatyviai. Netikslinga nustatyti konkretaus termino. 38. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
nuostatos nustato atstovavimo draudimus valstybės tarnyboje dirbusiam asmeniui, o šio straipsnio 3 dalis valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui su tokiu asmeniu draudžia turėti dalykinius santykius ir įpareigoja apie tokius dalykinius santykius raštu pranešti savo institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šių santykių atsiradimo ar bandymo juos užmegzti dienos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nepakankamai aiški minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „dalykiniai santykiai“ r eikšmė (pavyzdžiui: ar tokiais pripažįstami santykiai, kurie susiję su valstybės tarnyboje dirbančio asmens vykdomomis darbinėmis funkcijomis, ar kažkokie kiti santykiai), todėl atsižvelgdami į tai, kad šių nuostatų pažeidimas susijęs su sankcijų deklaruojančiam asmeniui taikymu (pagal Projektu siūlomo įstatymo 22 straipsnio nuostatas) ir siekdami išvengti nepagrįstų sprendimų priėmimo, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti (pavyzdžiui, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys informuoja apie 22 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų bandymus užmegzti dalykinius santykius, kurių esmė – daryti poveikį valstybės tarnautojo sprendimams ar pan.). Pritarti
miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17172
„tarnybinėms pareigoms“ į „tarnybinėms funkcijoms“, pagal tai, kas buvo
nurodyta aukščiau . Nepritarti Formuluotės suderintos. 40. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)19
straipsnio 2 ir 3 dalių siūlome konsultuotis su Informacinės visuomenės plėtros komitetu. Iš dalies pritarti Įstatymo formuluotės patikslintos. 41. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-03-21 raštas Nr. 2R-1470 (3.2.E)202
4Iš Įstatymo Nr.
Iš Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 20 straipsnio 2 dalies nėra aiškūs tolimesni VTEK veiksmai pasibaigus asmens duomenų tvarkymo saugojimo laikotarpiui , ar asmens duomenys sunaikinami (sunaikinimo sąlygos ir tvarka) ar galimai perduodami teisės aktų nustatyta tvarka archyvarui saugoti. Todėl siūlome tikslinti Įstatymo Nr. VIII-371 projekto 20 straipsnio 2 dalį šiais aspektais. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10. 42. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas
16Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017 m. kovo 6 d.
atlikusi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio antikorupcinį vertinimą, pateikė pasiūlymus [5] , leidžiančius sumažinti galimą privačių interesų įtaką viešajame sektoriuje priimamiems sprendimams ir prisidėti prie efektyvesnio viešųjų ir privačių interesų konfliktų rizikų valdymo. Minėtu antikorupciniu vertinimu Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme (toliau - Interesų derinimo įstatymas) įtvirtinta pareiga elektroninėmis priemonėmis (IDIS) pateikti VTEK duomenis apie sprendimą nepriimti valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareikšto nusišalinimo, tačiau prisijungti ir naudotis IDIS gali tik valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, todėl visuomenei šioje sistemoje pateikti duomenys tiesiogiai nėra prieinami. Mūsų nuomone, visuomenė turi turėti galimybę sužinoti, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių tam tikrą institucijos sprendimą priėmė ne jos vadovas, o vadovą dėl nusišalinimo pavadavęs kitas asmuo, arba kodėl nebuvo priimtas valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareikštas nusišalinimas rengiant, svarstant ar priimant institucijos sprendimą. Manytina, kad esant viešai prieinamai informacijai minėtais klausimais sumažėtų interesų konfliktų.
Taip pat galimai sumažėtų skundų, pranešimų ar kitų paklausimų valstybinėms institucijoms prašant ištirti atitinkamą atvejį – tokiu būdu sumažėtų administracinė našta. Be to, tai atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą skaidrumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vieša, bei Nacionalinės kovos su korupcija programos 2015–2025 m. siekį sudaryti geresnes galimybes visuomenės kontrolei. Atsižvelgdami į tai, siūlome apsvarstyti teisės aktų tobulinimo tikslingumą, kad informacija apie priimtus sprendimus dėl interesų konflikte esančio asmens nušalinimo rengiant, svarstant ar priimant institucijos sprendimą arba tokio asmens nenušalinimo būtų viešai prieinama. Nepritarti Tokia informacija bus apskaitoma VTEK, įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalis. 43. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18212
institucijoms ir įstaigoms patvirtinti pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašą kaip perteklinę; Nepritarti Pasiūlymas yra vienas iš vadovų pozicijos stiprinimo institucijose ir įstaigose valdant galimas interesų konfliktų grėsmes aspektų. Įsteigus Registrą, planuojama jog sąrašas bus formuojamas jame. 44. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas, 2019-04-18214
tyrimai institucijose atliekami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (darbuotojų atžvilgiu) arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (valstybės tarnautojų atžvilgiu) nustatyta tvarka. Nepritarti Numatyta, jog tyrimai dėl galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų bus atliekami pagal VTEK įstatymą. Tam VTEK įstatyme numatytos specialios tyrimų atlikimo taisyklės. 45.
miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17215
„Įsteigus Registrą“ ir „turimą“. Nepritarti
Įstatymo projektas gali įsigalioti anksčiau, nei bus įsteigtas Registras. 46. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17216
19Siūlytina papildyti 21 straipsnį 6 dalimi,
nes Projekte nebeliko senaties termino, kuriam suėjus, tyrimas neturi būti pradėtas, o pradėtas turėtų būti nutrauktas „Deklaruojančio asmens, veiklos tyrimo pradėjimui dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo“ Vienerių metų terminas siūlytinas dėl to, kad ši nuostata būtų suderinta su kitais teisės aktais, tame tarpe ir LR Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata. Nepritarti Tyrimo atlikimo terminas, kuris taikomas atliekant tyrimus VTEK bei institucijose ir įstaigose, nustatytas VTEK įstatyme. 47. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-03-29 raštas Nr.: 4-01-3028 Dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybių:
Esamas teisinis reglamentavimas reglamentuoja tik atvejus, kada su esamu ar galimu interesų konfliktu susiduria fiziniai asmenys. Tuo tarpu (Specialiųjų tyrimų tarnybos žiniomis) praktikoje pasitaiko atvejai, kada iš esmės panašaus pobūdžio situacijose atsiduria ir juridiniai asmenys, pavyzdžiui: kada viešajam juridiniam asmeniui paramą teikiantis asmuo dalyvauja tokio asmens vykdomuosiuose viešuosiuose pirkimuose arba su šiuo asmeniu sudarytos sutarties pagrindu įgyvendina sutartines prievoles, o viešasis juridinis asmuo jo atžvilgiu vykdo arba privalo vykdyti veiklos priežiūros funkcijas.
Atsižvelgdami į tai, kad tokios situacijos gali turėti neigiamus padarinius Interesų deklaravimo įstatymo saugomoms vertybėms, o taip pat nepagrįstai mažinti visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, siekdami išvengti tokių padarinių siūlytume inicijuoti diskusiją dėl juridinių asmenų veikimo interesų konflikto ar jo regimybės sąlygomis instituto teisinio reglamentavimo: mūsų nuomone, kaip juridinių asmenų interesų konfliktas galėtų būti deklaruojami atvejai, kada t arp viešojo juridinio asmens ar su juo susijusių juridinių asmenų iš vienos pusės ir privataus juridinio asmens ar su juo susijusių juridinių asmenų iš kitos pusės susiklosto keli skirtingi teisiniai santykiai, kurie gali kelti interesų konfliktą. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 48. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2019-04-17
subjektas“ į „perkančioji organizacija“, taip kaip yra numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Nepritarti Specialiuose įstatymuose vartojamos abi sąvokos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Etikos ir procedūrų komisija, 2019-04-19 6.1.
Sprendimas : pritarti įstatymo projektui, išvadoms dėl įstatymo projekto ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Atsižvelgti
ir procedūrų komisija,
2 Argumentai: Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaracijos pateikiamos nedelsiant po deklaruojančiojo asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. Neapibrėžtas sąvokos „nedelsiant“ turinys gali kelti minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo problemų. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina nustatyti konkretų terminą. Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatą išdėstyti taip: „Deklaracijos pateikiamos nedelsiant , bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančiojo asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos.“
ir procedūrų komisija,
2 Argumentai: Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsiradus naujų duomenų ar privačių interesų, pasikeitus duomenims ar privatiems interesams, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas patikslinti arba papildyti deklaraciją. Neapibrėžtas sąvokos „nedelsiant“ turinys gali kelti šios nuostatos aiškinimo ir taikymo problemų. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina nustatyti konkretų terminą. Pasiūlymas:
Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatą išdėstyti taip:
„Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų
duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas , bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų ar interesų pasikeitimo ar naujų duomenų ar privačių interesų atsiradimo dienos patikslinti arba papildyti deklaraciją.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome išdėstyti taip.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir
nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją.“
ir procedūrų komisija,
12 Argumentai: Projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo neturi teisės atstovauti valstybei ar savivaldybei arba institucijai ar įstaigai tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, tačiau nenumatytas atvejis, kai asmuo turi žemės ūkio bendrovės arba viešosios įstaigos pajų. Pasiūlymas:
Projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą išdėstyti taip: „2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo, arba akcijų , arba pajų. Pritarti Argumentai: Tikslintina ir atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 21.
21Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis juridiniais asmenimis , kuriuose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo, pajų arba akcijų.“
ir procedūrų komisija, 2019-04-1915 Argumentai: Projekto 15 straipsnyje nustatytas draudimas asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus dirbti įmonėje ar jos kontroliuojamoje įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi arba kuriai palankius sprendimus rengiant, svarstant ar priimant jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Kelia abejonių siūlymas nustatyti draudimą asmeniui, ėjusiam pareigas valstybinėje tarnyboje, dirbti įmonėje ar jos kontroliuojamoje įmonėje neatsižvelgiant į jo užimamų pareigų pobūdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių valstybių įstatymuose yra įtvirtintas finansinio kompensavimo mechanizmas asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, kuriems taikomas laikinas apribojimas dirbti (vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis). Pasiūlymas:
Siūlytina patikslinti, kokias pareigas draudžiama užimti atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, atsakomybės ir priimamų sprendimų lygį. Taip pat siūlytina atsisakyti vertinamojo pobūdžio kategorijos „palankūs sprendimai“, jos vietoje vartojant vertinamojo aspekto neturinčią sąvoką „sprendimai“. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti pasiūlymui atsisakyti požymio palankūs sprendimai. Straipsnis taip pat patikslintas pagal Teisės departamento pastabas Nr. 10 ir 25. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Apribojimai dirbti Asmuo, nustojęs eiti pareigas dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti įmonėje ar jos kontroliuojamoje įmonėje juridiniame asmenyje , su kurio veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus buvo tiesiogiai susijusios jo tarnyba tarnybinės pareigos buvo tiesiogiai susijusios arba kuriai palankius, dėl kurio sprendimus rengiant, svarstant ar priimant sprendimus jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.“
ir procedūrų komisija,
3 Argumentai: Projekto 17 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „dalykiniai santykiai“ turinys yra neaiškus, todėl gali būti nepagrįstai apribota valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimybė turėti dalykinius santykius su asmeniu, nustojusiu eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Pasiūlymas: Projekto 17 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui vienus metus neleidžiama turėti
dalykinių tarnybinių santykių su asmeniu, nustojusiu eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo apie tokius dalykinius tarnybinius santykius privalo ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šių santykių atsiradimo ar bandymo juos užmegzti dienos raštu pranešti savo institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Patikslinta atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 10, 26 ir 27, bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą Nr. 15. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui vienus metus neleidžiama turėti su jo tarnybinėmis pareigomis susijusių dalykinių santykių su nustojusiu eiti pareigas dirbti valstybinėje tarnyboje asmeniu , kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo apie bandymus užmegzti tokius dalykinius santykius privalo ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šių santykių atsiradimo ar bandymo juos užmegzti dienos raštu pranešti savo institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.“
ir procedūrų komisija, 2019-04-1918 Argumentai: Projekto 18 straipsnyje nustatyta, kad VTEK gali priimti sprendimą dėl įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų apribojimų išimčių, kai apribojimų taikymas gali pakenkti viešiesiems visuomenės ar valstybės interesams. Manytina, kad toks reglamentavimas yra pernelyg abstraktus, nes suteikia teisę VTEK taikyti apribojimų išimtis įstatyme nenustačius išimčių taikymo bendrųjų sąlygų ir pagrindų (kriterijų). Pasiūlymas:
Patikslinti nuostatą nustatant, kokioms sąlygoms ir pagrindams esant VTEK gali taikyti įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų apribojimų išimtis. Nepritarti Projekte įtvirtintas visuomenės ir valstybės interesų kriterijus manytina yra pakankamas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3167(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-292 Argumentai: Po derinimo su Seimo kanceliarijos Terminijos komisija ir Valstybine lietuvių kalbos komisija atsisakyta sąvokų: administravimo įgaliojimai, įmonė, kontroliuojama įmonė, o likusios sąvokos ir jų išdėstymas patikslinti.
Patikslinta sąvoką privatūs interesai, į ją inkorporuojant sąvoką „asmeninis suinteresuotumas“. Atsisakius įstatymo projekte sąvokos administravimo įgaliojimai, atitinkamai 2 straipsnio 5 dalis papildyta naujais 7 ir 8 punktais (įtraukti valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai). Straipsnio 5 dalies 10 punktas patikslintas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą Nr. 9. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnį išdėstyti taip: „
įgaliojimai
(ar) prižiūrėti pavaldžius arba nepavaldžius asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus. 2. 1. Artimi asmenys
sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. Artimais asmenimis deklaruojantis asmuo gali laikyti ir kitus asmenis. 3. Asmeninis suinteresuotumas
asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. 4. Įmonė
kokios rūšies įmonė, bendrovė, įstaiga (išskyrus biudžetines įstaigas), bendrija, asociacija, susivienijimas ir organizacija, vykdantys kredito, finansinę, ūkinę komercinę veiklą. 5. 2.
kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, privalo turi priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais . 6. Kontroliuojama įmonė
kurioje kita įmonė, institucija ar įstaiga turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą, arba kurią kita įmonė, institucija ar įstaiga pagal teisės aktus yra įgaliota prižiūrėti, duoti privalomus vykdyti nurodymus ar daryti kitą lemiamą poveikį. 7. 3. Privatūs interesai
arba šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams, priimamiems šiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas tam deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. 8. 4. Viešieji interesai
:
1) valstybės politikai;
2) valstybės pareigūnai;
3) valstybės tarnautojai;
4) teisėjai;
5) žvalgybos pareigūnai;
6) profesinės karo tarnybos kariai;
7) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus;
7) valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
8) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir turintys administravimo įgaliojimus;
8) viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
9) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas);
10) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių patronuojamųjų ( dukterinių ) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai ;
11) kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-294 Argumentai: Straipsnis patikslintas pagal Teisės departamento pastabas Nr. 11 – 14, bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą Nr. 10 (dėl viešųjų pirkimų organizatorių ir techninių specifikacijų tokiems pirkimams rengėjų įtraukimo). Pirkimo organizatoriaus sąvoka pasiūlytą įtvirtinti ir Viešųjų pirkimų įstatyme.
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnį išdėstyti taip: „
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) arba kitiems šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems subjektams pateikiant privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bei kitų viešojo sektoriaus subjektų ir šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys, (toliau visi kartu – institucijos ir įstaigos) vadovai ar jų įgalioti asmenys informuoja į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais (deklaruojančiojo asmens statusą turintis asmuo) , apie pareigą pateikti deklaraciją. Deklaruojantis asmuo apie šią pareigą informuojamas priėmimo, skyrimo į pareigas ar deklaruojančio asmens statuso įgijimo metu. 3.
ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsniai taip pat taikomos taikomi :
1) politinių partijų pirmininkams ir pirmininkų pavaduotojams;
2) valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams;
3) Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintiems ekspertams;
4) ministerijų kolegijų nariams;
5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), šių bendrovių patronuojamųjų ( dukterinių ) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų, ir valdybų nariams, struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams ;
6) valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams;
7) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniams patarėjams, Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją turinčiose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse ir įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei;
8) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovams, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims, ir perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriams (toliau – pirkimo iniciatorius) .
Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsniai taip pat taikomos taikomi :
1) politinių partijų pirmininkams ir pirmininkų pavaduotojams;
2) valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams;
3) Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintiems ekspertams;
4) ministerijų kolegijų nariams;
5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), šių bendrovių patronuojamųjų ( dukterinių ) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų, ir valdybų nariams, struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams ;
6) valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams;
7) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniams patarėjams, Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją turinčiose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse ir įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei;
8) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovams, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims, ir perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriams (toliau – pirkimo iniciatorius) . 9) institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams;
10) aukštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausiųjų kolegialių valdymo organų nariams;
11) kitiems viešojo sektoriaus subjektų darbuotojams, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK.
Į šį sąrašą gali būti įtraukiamos pareigos, kurioms priskirtos funkcijos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu. 4. Kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaracijas pateikia atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatos. “
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-295 Argumentai: Straipsnis patikslintas pagal Teisės departamento pastabas Nr. 14 ir 15, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą Nr. 11. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas
pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2 . Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. 3.
tarnyboje, (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse nurodytus asmenis ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą ) kartu su pretendento dokumentais pateikia deklaraciją institucijos ar įstaigos, kurioje pretenduoja eiti pareigas dirbti , reikalavimu šios institucijos ar įstaigos nustatytais terminais . Pateikti deklaraciją gali būti reikalaujama, jei pareigoms, į kurias asmuo pretenduoja, priskirtos funkcijos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu. 4. Kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaracijas pateikia atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą. 4. 5. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, arba asmenys, pretenduojantys į šias pareigas , deklaraciją pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas ar į kurią pretenduoja , vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais. 5. 6. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios.
Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai , nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų. 6. 7. Valstybinė mokesčių inspekcija, teisėsaugos, audito ir kontrolės institucijos turi teisę susipažinti su deklaruojančio asmens pateiktomis VTEK saugomomis deklaracijomis ir Privačių interesų registre tvarkomais duomenimis. Su deklaruojančio asmens pateiktomis VTEK saugomomis deklaracijomis ir Privačių interesų registre tvarkomais duomenimis turi teisę susipažinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisėsaugos, audito, kontrolės institucijos ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymus turi teisę susipažinti su tokia informacija. “
valdymo ir savivaldybių komitetas
1 Argumentai: Svarstymo Komitete metu kilus diskusijų su Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir kitų institucijų atstovais apie tai, ar kai kurios aplinkybės neturėtų privačių interesų deklaracijose būti nurodomos kaip duomenys (t. y. faktiškai nebūtų susiję su deklaruojančio asmens privačiais interesais), nuspręsta įstatymo projekte siūlyti kaip duomenis privačių interesų deklaracijose atskleisti: 1) visas deklaruojančio darbovietes; 2) deklaruojančiojo sutuoktinį sugyventinį ar partnerį ir jo darbovietes; 3) juridinius asmenis, kuriuose deklaruojantis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris daro lemiamą įtaką (turi daugiau nei 50 proc. turtinio įnašo ar kt.).
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo
nurodyti šiuos duomenis :
1) savo vardą, pavardę , asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas ;
sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas;
ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai. “
valdymo ir savivaldybių komitetas2019-05-2962 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti 6 straipsnio 2 dalies preambulę - akcentuojant privataus intereso egzistavimo ar jo galimybės (regimybės) aspektą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti atsiradusius :
kad jis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis. Šiuo atveju deklaracijoje pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos ;
2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius ;
narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;
4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-2910 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus straipsnis patikslintas. Siūloma atsisakyti VTEK sprendimo dėl duomenų viešo skelbimo nutraukimo priėmimo. Patikslinami kiti techniniai aspektai. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 10 straipsnį išdėstyti taip: „
duomenų viešumas
(išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir
(arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas) yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami jos interneto svetainėje . 2.
apie deklaruojančio asmens statuso praradimą arba gavusi deklaruojančio asmens statusą praradusio asmens prašymą ir patikrinusi jo pagrįstumą, priima sprendimą dėl deklaracijos duomenų viešo skelbimo VTEK interneto svetainėje nutraukimo nutraukia deklaracijos viešą skelbimą . 3. Negali būti viešai skelbiami deklaracijoje nurodyti asmens kodas, specialiųjų kategorijų asmens duomenys, kitos sandorio šalies, kuri yra fizinis asmuo, asmens duomenys, pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies
punktus deklaruojamų kitų fizinių asmenų asmens duomenys, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ar sodininkų bendrijų duomenys, taip pat kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-2911 Argumentai: Sudaroma galimybė įstaigos vadovui priimant sprendimus vidaus administravimo srities klausimais dėl savęs (dėl komandiruočių, atostogų ir kt.), šį klausimą iš anksto aptarti su įstaigos vadovą į pareigas skiriančiu subjektu ir pastarajam priimti nuolatinio pobūdžio sprendimą leidžiantį įstaigos vadovui savo nuožiūra spręsti tam tikrus vidaus administravimo klausimus. Straipsnis patikslintas pagal STT pastabą Nr. 13 (siūloma nauja 4 dalis). Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 11 straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Deklaruojančio asmens pareiga nusišalinti
ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais ir sukelia interesų konfliktą . 2.
2Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus,
prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, - šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai. 3. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. 4. Kai nuo tarnybinių pareigų atlikimo nusišalina arba yra nušalinimas institucijos ar įstaigos vadovas, institucijoje ar įstaigoje šias tarnybines pareigas atliekant kitiems asmenims priimami sprendimai turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu arba kolegialia valstybės ar savivaldybės institucija, arba jų įgaliotu asmeniu. 45 .
4
5. Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra. 5 . 6. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels interesų konfliktą. 6 . 7 . Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 7 . 8. Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, ir perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba. 8 . 9.
nusišalinimą, nušalinimą ar sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiama VTEK jos nustatyta tvarka.“
valdymo ir savivaldybių komitetas
1 Argumentai: Pagal Teisės departamento technines pastabas ir po įstatymo projekto sąvokų svarstymo Seimo kanceliarijos Terminijos komisijoje (atsisakyta sąvokos įmonė) patikslinta straipsnio dalis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas dirbti valstybinėje tarnyboje, ar įmonė juridinis asmuo , kurioje kuriame jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo vienus metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar įstaiga, kurioje paskutinius metus šis asmuo dirbo, ir naudotis šios institucijos ar įstaigos teikiamomis individualiomis lengvatomis.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-2919 Argumentai: Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas patikslintas įstatymo projekto straipsnis. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Privačių interesų registras
informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigiamas Privačių interesų registras (toliau – Registras). Registro valdytoja ir tvarkytoja yra VTEK. VTEK yra ir Registre esančių asmens duomenų valdytoja. 2. Registras skirtas Registro objektams registruoti, Registro duomenims rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenų gavėjams, kitiems Registro duomenų tvarkymo veiksmams atlikti. 3. Registro objektai yra:
1) deklaruojantys asmenys ;
2) deklaracijos. 1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigiamas Privačių interesų registras (toliau – Registras). Registro valdytoja ir tvarkytoja yra
VTEK yra ir Registre esančių asmens duomenų valdytoja. 2. Registras skirtas Registro objektams registruoti, Registro duomenims rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenų gavėjams, kitiems Registro duomenų tvarkymo veiksmams atlikti. 3. Registro asmens duomenų tvarkymo tikslas – identifikuoti ir į apskaitą įtraukti Registro objektus, sudaryti sąlygas deklaruojantiems asmenims tinkamai įgyvendinti šiame įstatyme numatytas pareigas , sudaryti sąlygas VTEK bei kitoms institucijoms ir įstaigoms vertinti ir valdyti interesų konfliktų riziką, užkirsti kelią galimiems pažeidimams. 4 . Registro objektai yra:
1) deklaruojantys asmenys ;
2) deklaracijos;
“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-2920 Argumentai: Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas patikslintas įstatymo projekto straipsnis. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 20 straipsnį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Registro objektų duomenų viešinimas ir saugojimas
duomenys Registre šio įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbiami tol, kol atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai. 2. Registro objektų duomenys Registre saugomi 3 metus nuo deklaruojančio asmens statuso praradimo arba deklaracijos duomenų pasikeitimo dienos. 20 straipsnis. Registro objektų duomenų tvarkymas
tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Registro nuostatais ir kitais teisės aktais. 2. Registre tvarkomi aktualių deklaracijų duomenys, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis, yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje. Viešo asmens duomenų skelbimo tikslas - užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir sudaryti sąlygas visuomenei įsitikinti priimamų sprendimų skaidrumu. 3. Registro duomenys skelbiami tol, kol asmuo praranda deklaruojančio asmens statusą. Registro duomenų skelbimas nutraukiamas Registro nuostatų nustatyta tvarka. 4.
Registre saugomi 3 metus nuo deklaruojančio asmens statuso praradimo dienos. Pasibaigus Registro duomenų saugojimo terminui, Registro duomenys sunaikinami, išskyrus tuos, kurie teisės aktų nustatyta tvarka perduodami valstybės archyvui. 5. Institucijos ir įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti juridiniai asmenys Registro nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti Registrui duomenis (įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis), būtinus šiame įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-2921 N Argumentai: Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas ir konsultuojantis su asmens duomenų apsaugos specialistais patikslintas įstatymo projekto straipsnis. Šiame straipsnyje įteisinamas interesų konfliktų rizikos grėsmių valdymo įrankis. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 21 straipsnį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Interesų konfliktų rizikos
valdymo informacinė sistema
sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta interesų konfliktų rizikos pasireiškimo tikimybei nustatyti būtinai informacijai ir asmens duomenims rinkti, kaupti, sisteminti, analizuoti, vertinti ir kitaip tvarkyti, interesų konfliktų rizikos stebėsenai vykdyti, duomenimis pagrįstiems sprendimams dėl rizikos valdymo priemonių parinkimo ir taikymo priimti. 2. Asmens duomenų tvarkymo Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinėje sistemoje tikslas – interesų konfliktų rizikos stebėsena ir valdymas, interesų konfliktų prevencija. 3. Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos valdytoja yra VTEK. VTEK yra ir Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja ir tvarkytoja. 4.
4Institucijos ir įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti juridiniai asmenys Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinei sistemai duomenis (įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis), būtinus šiame įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.
“ Pritarti
1 3 Argumentai: Straipsnis patikslintas įstatymo projekte atsiradus naujam subjektui: pirkimo iniciatoriui. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) perkančiųjų subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys (dėl pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių );“ Pritarti
7 3 Argumentai: Straipsnis patikslintas atsižvelgiant į tai, jog patikslinta sąvoką „privatūs interesai“. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo asmeninį suinteresuotumą privatų interesą .“ Pritarti
14Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-05-292 P Argumentai:
Tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad VTEK spėtų tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 2020 m.
liepos sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2019 m. birželio 30 gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10.
10Atskiroji nuomonė:
nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė [1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018 . [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-P-89/2014. [3] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarstytini šie papildomi įvykiai, aplinkybės, informacija, kurie galėtų būti nurodomi privačių interesų deklaracijoje: 1) juridinio asmens, kurio dalyvis yra deklaruojantysis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, tėvai, vaikai, su valstybės ar savivaldybės įstaigomis ir įmonėmis sudaryti sandoriai; 2) deklaruojančiojo, jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, tėvų, vaikų dalyvavimas politinių partijų kolegialiuose valdymo organuose; 3) deklaruojančiojo, jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, tėvų, vaikų dalyvavimas privačių ir viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, taip pat veikla, susijusi su šių juridinių asmenų finansinės veiklos tvarkymu; 4) deklaruojančiojo, tėvų, vaikų pagrindinė ir kitos darbovietės; 5) deklaruojančiojo, jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, tėvų, vaikų dalyvavimas Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose; 6) artimi asmenys, dirbantys toje pačioje darbovietėje, ar jos kontroliuojamuose, ją kontroliuojančiose juridiniuose asmenyse; 7) deklaruojančiajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, tėvams, vaikams suteikti (išduoti) įgaliojimai atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis; 8) gautos dovanos iš artimų asmenų, jei dovanos vertė viršija 10 000 Eur. [4] P avyzdžiui, vienas iš kriterijų galėtų būti atvejai, kad nusišalinimas gali būti nepriimamas, jeigu deklaruojančiojo asmens dalyvavimas būtinas sprendimo priėmimui, tačiau nekelia pavojaus sprendimo objektyvumui. [5] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e4f053c0023f11e7ae41f2dbc54c44ce?jfwid=-rwipzltrt .