Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMo Dėl europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR
Nr. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais X, XI, XII, XIII skyriais įstatymas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) Europos tyrimo orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;“. 2. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 10 punktu:
„10) Lietuvos Respublikoje išduotų Europos tyrimo orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;“. 3. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;“. 4. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 12 punktu:
„12) Lietuvos Respublikoje išduotų turto (arba įrodymų) arešto aktų liudijimų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos.“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Europos tyrimo orderis
2Buvusias 2 straipsnio 4–14 dalis laikyti atitinkamai 5–15 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Turto (arba įrodymų) arešto aktas – procesinis dokumentas, išduodamas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš vykdančiosios valstybės, pardavimo ar kitokio perleidimo.
Airijos ir Danijos Karalystės atžvilgiu turto (arba įrodymų) arešto aktu laikomas taip pat ir procesinis dokumentas, išduodamas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš vykdančiosios valstybės, pardavimo ar kitokio perleidimo.“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu dėl nuteistojo anksčiau padarytos veikos Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu yra priimta kardomoji priemonė – suėmimas arba yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, dėl kurių šis asmuo turėtų būti sulaikytas arba suimtas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Susipažinusi su šia informacija, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija gali atsiimti savo prašymą.“
2Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 4 dalį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra imasi reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti šio asmens perdavimą Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. 4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sprendime dėl kardomosios priemonės nurodyti įpareigojimai ar draudimai neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje nurodytų kriterijų;“. 5 straipsnis.
Papildyti Įstatymą nauju X skyriumi:
51 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį
kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
tyrimo orderis išduotas teisminio nagrinėjimo stadijoje (toliau šiame skyriuje
Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją, kai Europos tyrimo orderis išduotas ikiteisminio tyrimo stadijoje;
prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją, kai reikia laikinai perduoti suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką. 2. Teismas ir prokuroras Europos tyrimo orderį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Visas tolesnis susirašinėjimas tarp teismo ar prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos vyksta tiesiogiai. 3. Teismas ir prokuroras Europos tyrimo orderį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro – Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo). 4.
institucijos, gavusios Europos tyrimo orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio gavimą, naudodamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamą pavyzdinę Europos tyrimo orderio gavimo patvirtinimo formą. Jeigu Europos tyrimo orderį gavo institucija, neturinti kompetencijos spręsti jo pripažinimo klausimo, jį persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai ir apie tai informuoja kitos
nustatyta tvarka. 52 straipsnis. Europos tyrimo orderio pripažinimas Lietuvos Respublikoje
dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį turi būti priimtas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo Europos tyrimo orderio gavimo šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kompetentingoje institucijoje dienos arba per trumpesnį terminą, nurodytą Europos tyrimo orderyje, atsižvelgiant į proceso terminus, nusikalstamos veikos sunkumą ar kitas ypatingos skubos aplinkybes, arba, kai tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Europos tyrimo orderio gavimo, kai jis išduotas, siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo. 2. Išimtiniais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą teismas ar prokuroras gali pratęsti iki trisdešimt dienų, apie tai informuodamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas pratęsimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti. 3.
pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos tyrimo orderį, jeigu:
pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2)Europos tyrimo orderis išduotas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai Europos tyrimo orderis išduotas dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose D priede nurodytos nusikalstamos veikos ir Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką nustato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;
tyrimo orderis išduotas 2014 m. balandžio 3 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 4 straipsnio b ir c punktuose nurodyto proceso metu;
vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo ar prokuroro nustatytą terminą arba jis nėra išverstas į lietuvių arba anglų kalbą;
tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba daiktams, dokumentams ar kitam turtui, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą, arba Europos tyrimo orderio vykdymas neįmanomas, kadangi esama Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų;
kuri padaryta ne Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tokia veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
8) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų sukelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
9) Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese už tą pačią nusikalstamą veiką;
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 4 straipsnio b ir c punktuose nurodyto proceso metu;
vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo ar prokuroro nustatytą terminą arba jis nėra išverstas į lietuvių arba anglų kalbą;
tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba daiktams, dokumentams ar kitam turtui, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą, arba Europos tyrimo orderio vykdymas neįmanomas, kadangi esama Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų;
kuri padaryta ne Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tokia veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
8) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų sukelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
9) Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese už tą pačią nusikalstamą veiką;
2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 2 straipsnio c punkte nurodyta institucija arba jis nebuvo kompetentingos institucijos patvirtintas, kaip nurodyta 2014 m. balandžio 3 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 2 straipsnio c punkto ii papunktyje;
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo būtų laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos, ir dėl perdavimo galėtų pailgėti suėmimo ar su laisvės atėmimu susijusios bausmės trukmė;
atlikti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, ir nepavyko susitarti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių proceso veiksmų trukmės, atlikimo sąlygų ir proceso veiksmus atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų statuso. 4. Šio straipsnio 3 dalies 2 ir 9 punktai netaikomi, kai Europos tyrimo orderis išduotas, siekiant:
1) gauti įrodymus, kuriuos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos jau turi ir šie įrodymai galėjo būti surinkti Lietuvos Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu ar vykdant Europos tyrimo orderį;
2) gauti informaciją, kuri yra teismui ar prokurorui prieinamoje ar ikiteisminio tyrimo įstaigos turimoje informacinėje sistemoje ir teismas arba prokuroras galėtų ją gauti baudžiamajam procesui vykstant Lietuvos Respublikoje;
3) apklausti liudytoją, ekspertą, nukentėjusįjį, įtariamąjį, kaltinamąjį ar kitą proceso dalyvį;
4) gauti informaciją, kuri gali būti surinkta netaikant procesinių prievartos priemonių;
5) gauti duomenis, kurie padėtų nustatyti telefono ryšio numerio ar interneto protokolo (IP) adreso abonentą. 5.
nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, negalima atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderio dėl to, kad tokios pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba dėl to, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nustatyto reguliavimo. 6. Šio straipsnio 3 dalies 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9,
pripažinimo, teismas arba prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas arba prokuroras priima sprendimą atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį. Prireikus gauti papildomos informacijos ir kitais atvejais teismas arba prokuroras gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, teismas arba prokuroras vietoj atsisakymo pripažinti Europos tyrimo orderį gali nuspręsti iš dalies pripažinti Europos tyrimo orderį arba imtis kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nustatytų proceso veiksmų, negu nurodyti Europos tyrimo orderyje, jeigu juos pritaikius ar įvykdžius būtų gautas tas pats rezultatas kaip įvykdžius prašomą veiksmą. 8.
Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali nuspręsti imtis kitų, negu Europos tyrimo orderyje nurodyti, proceso veiksmų, mažiau ribojančių asmens privatų gyvenimą, jeigu juos pritaikius ar įvykdžius būtų gautas tas pats rezultatas kaip įvykdžius prašomą veiksmą. 9. Jeigu teismui arba prokurorui sprendžiant dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo kyla abejonių, ar išduotas Europos tyrimo orderis ar juo paskirti proceso veiksmai atitinka proporcingumo principą atsižvelgiant į padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir mastą, teismas arba prokuroras gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos. Kai kita Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po konsultacijų nusprendžia, kad nėra tikslinga atšaukti Europos tyrimo orderio, teismas arba prokuroras gali atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį tik nustatęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. 10. Šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu atveju, prieš nuspręsdamas dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo, teismas arba prokuroras kreipiasi į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl imuniteto, taikomo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo. Dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo į atitinkamą užsienio valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją kreipiasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 11.
kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją arba šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu atveju kreipiasi dėl imuniteto panaikinimo, arba jeigu būtina išversti Europos tyrimo orderį ar kitus pridėtus dokumentus į lietuvių kalbą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atnaujinama nuo tos dienos, kai gaunami papildomi paaiškinimai, kita reikalinga informacija ar Europos tyrimo orderio ar kitų dokumentų vertimas arba kai šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka asmuo, daiktai, dokumentai ar kitas turtas prarado imunitetą ar gautas kompetentingos institucijos leidimas. 12. Nutartį visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį priėmęs teismas arba nutarimą visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį priėmęs prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio atsisakymo raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie tokį atsisakymą ir jo motyvus. 13. Šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nurodytos teismo nutartys ir prokuroro rezoliucijos bei nutarimai neskundžiami. 53 straipsnis. Europos tyrimo orderio vykdymas Lietuvos Respublikoje
pripažinti Europos tyrimo orderį, teismas arba prokuroras jį vykdo atlikdamas arba pavesdamas atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nustatytus proceso veiksmus. 2.
Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti leista dalyvauti Lietuvos Respublikos pareigūnams atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, jeigu tokių pareigūnų dalyvavimas nekenkia Lietuvos Respublikos saugumo interesams ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Sprendimą dėl leidimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams dalyvauti Lietuvos Respublikoje atliekant proceso veiksmus priima Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, dalyvavę atliekant proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje, prieš juos arba jų padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu prilyginami Lietuvos Respublikos pareigūnams. 3. Vykdant Europos tyrimo orderį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gali būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nenustatytų proceso taisyklių, jei tokių taisyklių laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nenustatytų proceso taisyklių neįmanoma, apie tai informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 4. Europos tyrimo orderio vykdymą kontroliuoja jį pripažinusi institucija. Prireikus Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija visais su jo vykdymu susijusiais klausimais konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 5.
kaip per devyniasdešimt dienų nuo sprendimo pripažinti Europos tyrimo orderį priėmimo dienos arba per trumpesnį terminą, jeigu egzistuoja aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje, arba jeigu Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jau turi informaciją, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, nurodytus Europos tyrimo orderyje. 6. Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali nuspręsti jo vykdymą laikinai atidėti arba laikinai perduoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kuriems išduotas Europos tyrimo orderis, jeigu:
1) Europos tyrimo orderio vykdymas pakenktų vykstančiam kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui;
išduotas daiktams, dokumentams ar kitam turtui, į kuriuos jau laikinai apribota nuosavybės teisė arba jie paimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Teismas arba prokuroras, nusprendęs laikinai atidėti Europos tyrimo orderio vykdymą, taip pat jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių Europos tyrimo orderis negali būti įvykdytas per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo arba Europos tyrimo orderio vykdymo atidėjimo dienos raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio vykdymo atidėjimą ar uždelsimą, jo motyvus ir numatomą atidėjimo ar uždelsimo trukmę. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atidėtas Europos tyrimo orderio vykdymas, teismas arba prokuroras imasi veiksmų vykdyti Europos tyrimo orderį, apie tai raštu informuodamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 8.
tyrimo orderį, surinktą medžiagą, paimtus daiktus, dokumentus ar kitą turtą teismas arba prokuroras nedelsdamas arba iš karto po to, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl jų perdavimo, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi Lietuvos Respublikoje, perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir nurodo, ar reikalauja, kad perduota medžiaga, daiktai, dokumentai ar kitas turtas būtų grąžinti į Lietuvos Respubliką, kai tik jie taps nebereikalingi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Vykdant Europos tyrimo orderį surinkta medžiaga, paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pagal šio straipsnio 2 dalį dalyvavusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus. 9. Jeigu Europos tyrimo orderis buvo išduotas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo, daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant Europos tyrimo orderį, paėmimas taikomas tol, kol šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju bus nuspręsta dėl jų perdavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ar jų konfiskavimo arba kol šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą. 10. Europos tyrimo orderio pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms. 11. Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Europos tyrimo orderio pakeitimu, papildymu, panaikinimu ar atšaukimu.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pakeitus ar papildžius Europos tyrimo orderį, pakeistas ar papildytas Europos tyrimo orderis pripažįstamas šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka. 12. Visos išlaidos, susijusios su Europos tyrimo orderio vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, taip pat asmens laikino perdavimo iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką išlaidas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų dalyvavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant proceso veiksmus išlaidas bei duomenų, surinktų iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, transkripcijos, dekodavimo ar iššifravimo išlaidas, kurias padengia kita Europos Sąjungos valstybė narė. Tuo atveju, jeigu Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos būtų itin didelės, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių išlaidų ar jų dalies padengimo. Kai kita Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po konsultacijų nusprendžia, kad nepadengs išlaidų ir neatšauks Europos tyrimo orderio, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali nuspręsti visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti Europos tyrimo orderį. 13. Europos tyrimo orderyje nurodyti duomenys viešai neskelbtini, išskyrus tiek, kiek būtina jo vykdymui užtikrinti. Jeigu Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija negali užtikrinti Europos tyrimo orderyje nurodytų duomenų neskelbtinumo, ji apie tai nedelsdama informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija reikiamais atvejais įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus Europos tyrimo orderio vykdymo veiksmus, kad draudžiama be jos leidimo paskelbti Europos tyrimo orderio duomenis. 14. Europos tyrimo orderio vykdymo metu atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Teismas arba prokuroras apie skundo padavimą ir numatomą skundo nagrinėjimo trukmę, apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Skundo padavimas iki jo išsprendimo sustabdo daiktų, dokumentų ar kito turto, dėl kurių išduotas Europos tyrimo orderis, perdavimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, kai Europos tyrimo orderyje nurodytos pakankamos priežastys, dėl kurių būtina nedelsiant perduoti daiktus, dokumentus ar turtą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta baudžiamojo proceso sėkmei arba kad būtų apgintos žmogaus teisės ir laisvės, nebent perdavimu asmeniui būtų padaryta didelė žala. Teismas arba prokuroras, priėmęs sprendimą sustabdyti daiktų, dokumentų ar kito turto perdavimą iki skundo išsprendimo, apie priimtą sprendimą informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 54 straipsnis. Europos tyrimo orderio vykdymo nutraukimas 1.
Europos tyrimo orderio vykdymas gali būti nutraukiamas teismo nutartimi arba prokuroro nutarimu, jeigu:
kurio prašoma atlikti proceso veiksmus, negyvena, jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jis galutinai išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos;
dokumentai ar kitas turtas yra dingę, sunaikinti arba jų negalima rasti nurodytoje vietoje;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina Europos tyrimo orderį arba atšaukia jo vykdymą arba kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje buvo priimtas sprendimas pakeisti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus kitais ir gaunamas pakeistas Europos tyrimo orderis;
prievartos priemonių taikymo maksimalūs terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
5) Europos tyrimo orderis išduotas, kad suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo būtų laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką, ir šis asmuo nesutinka dėl perdavimo; kai suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo dėl amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šio asmens atstovui pagal įstatymą suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl perdavimo;
6) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų sukelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
veiksmų atlikimas tampa neįmanomas. 2.
nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą priėmęs prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio vykdymo nutraukimą ir jo motyvus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama iš anksto prieš priimant sprendimą nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą. 55 straipsnis. Laikinas suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens perdavimas iš Lietuvos
generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams, reikalingiems kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykstančiame baudžiamajame procese atlikti. 2. Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, o jei perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos, – į suimto asmens kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos administraciją su prašymu organizuoti asmens perdavimą, taip pat raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie priimtą nutarimą; jeigu laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, nurodo terminą, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką. 3.
Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo. 4. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka asmuo buvo perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikyto suėmimo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką Lietuvos Respublikoje. 56 straipsnis. Tranzitas
atėmimu susijusią bausmę atliekantys asmenys į kitą Europos Sąjungos valstybę narę proceso veiksmams atlikti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą. 2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą dėl leidimo pervežti suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį proceso veiksmams atlikti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą ir Europos tyrimo orderio nuorašą, taip pat jų vertimus į lietuvių arba anglų kalbą. 57 straipsnis. Apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis
1Jeigu Europos tyrimo orderis buvo išduotas siekiant apklausti asmenį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija susitaria dėl praktinės apklausos tvarkos.
Susitardama dėl apklausos tvarkos, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, įsipareigoja: 1)Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka iškviesti apklausiamą asmenį į apklausą; 2)įsitikinti apklausiamo asmens tapatybe. 2. Apklausa atliekama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos arba jai vadovaujant ir laikantis jos teisės aktuose nustatytų taisyklių, jei tokių taisyklių laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, mano, kad per apklausą yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ar esminiai baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principai, ji nedelsdama imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad toliau apklausa būtų atliekama laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ar esminių baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principų. 3. Prieš pradedant apklausą, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, išaiškina asmeniui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas apklausiamo asmens teises ir pareigas, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija išaiškina asmeniui savo teisės aktuose nustatytas apklausiamo asmens teises ir pareigas. 4.
4Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, užtikrina, kad prireikus šios institucijos atstovo ar apklausiamo asmens prašymu apklausoje dalyvautų vertėjas, ir susitaria su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl apsaugos priemonių taikymo apklausiamam asmeniui. 5. Pabaigusi apklausą, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita institucija, nurodyta šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, surašo patvirtinimą, kuriame nurodo apklausos vietą ir laiką, informaciją apie apklausto asmens tapatybę ir visų kitų apklausoje dalyvavusių Lietuvos Respublikos institucijų atstovų tapatybę ir pareigas, duotas priesaikas ir technines sąlygas, kuriomis vyko apklausa. 58 straipsnis. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimas be Lietuvos Respublikos techninės pagalbos
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimą iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio subjekto, kai Lietuvos Respublikos techninė pagalba nereikalinga, ir nustatęs šio įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 2 ar 9 punkte nurodytas aplinkybes, ne vėliau kaip per 96 valandas nuo tokio pranešimo gavimo gali informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kad informacijos perėmimo negalima vykdyti arba kad jis turi būti nutrauktas, ir prireikus nurodo, kad visa medžiaga, kuri jau buvo perimta, negali būti naudojama arba gali būti naudojama tik laikantis nurodytų sąlygų, kartu pateikdamas tokio sprendimo motyvus.“
Papildyti Įstatymą nauju XI skyriumi:
LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDUOTŲ EUROPOS TYRIMO ORDERIŲ PERDAVIMO VYKDYTI KITOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS TVARKA IR SĄLYGOS59 straipsnis. Europos tyrimo orderio išdavimas 1.
Europos tyrimo orderis gali būti išduodamas, kai reikia gauti įrodymus, kuriuos turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, arba kai yra pagrindas manyti, kad įrodymai yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir reikia atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nurodytus proceso veiksmus. 2. Europos tyrimo orderį išduoda:
nagrinėjantis teismas (toliau šiame skyriuje – teismas);
2) ikiteisminio tyrimo metu – apygardos prokuratūros prokuroras savo iniciatyva, jeigu Europos tyrimo orderis išduodamas apygardos prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime, arba gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja apygardos prokuratūra, motyvuotą prašymą;
3) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras savo iniciatyva, jeigu Europos tyrimo orderis išduodamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime, arba gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, motyvuotą prašymą, arba gavęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro arba teismo motyvuotą prašymą tuo atveju, jeigu reikia laikinai perduoti suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką. 3. Prie šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto prašymo pridedama:
1) užpildytas Europos tyrimo orderio projektas;
2) ikiteisminio tyrimo pareigūno ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties nuorašas, kai procesinė prievartos priemonė ar kitas proceso veiksmas gali būti atliekami tik priėmus nutarimą ar nutartį. 4.
trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą prašymą, kreipiasi į prašymą pateikusią instituciją, kad ši pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus papildytų Europos tyrimo orderio projektą per nurodytą terminą. Jeigu per nurodytą terminą nėra gaunama trūkstama informacija, prašymas išduoti Europos tyrimo orderį grąžinamas jį pateikusiai institucijai. 5. Teismas arba prokuroras, spręsdamas dėl Europos tyrimo orderio išdavimo, įvertina, ar Europos tyrimo orderio išdavimas atitinka proporcingumo principą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir mastą. 6. Europos tyrimo orderis išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę formą. Jeigu Europos tyrimo orderis išduodamas gavus šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytą prašymą, jis turi būti išduotas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo visos Europos tyrimo orderiui išduoti reikalingos informacijos gavimo. Europos tyrimo orderis turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Europos tyrimo orderio vertimą užtikrina jį išdavusi institucija. Vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija paprašo pateikti papildomus dokumentus, reikalingus Europos tyrimo orderiui vykdyti, tais atvejais, kai Europos tyrimo orderis išduotas gavus šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytą prašymą, papildomų dokumentų vertimą užtikrina prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo pateikusi institucija. 7.
atsisakyti išduoti Europos tyrimo orderį arba jį atšaukti gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje arba X dalyje nustatyta tvarka. 8. Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, esant kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimui, gali dalyvauti atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. 60 straipsnis. Europos tyrimo orderio perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
jį tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Europos tyrimo orderis perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 2. Neatidėliotinu atveju Europos tyrimo orderis kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti siunčiamas per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). 3. Jeigu siekiant papildyti ar pakeisti ankstesnį Europos tyrimo orderį buvo išduotas naujas Europos tyrimo orderis, jį tiesiogiai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali perduoti ir pareigūnai, kurie šio įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais dalyvauja atliekant proceso veiksmus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. 4.
siekiant perimti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios techninė pagalba yra reikalinga, ir galimybę suteikti visą būtiną techninę pagalbą tam pačiam elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimui turi daugiau negu viena Europos Sąjungos valstybė narė, toks Europos tyrimo orderis gali būti siunčiamas tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Pirmenybė visada teikiama tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra arba bus informacijos perėmimo subjektas. 5. Europos tyrimo orderį išdavusi institucija visais su Europos tyrimo orderio vykdymu susijusiais klausimais su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba centrine institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai. 61 straipsnis. Institucijų pareigos, perdavus vykdyti Europos tyrimo orderį 1.
Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija privalo:
išdavusią instituciją, jeigu buvo pateiktas skundas dėl sprendimo atlikti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus, taip pat jeigu buvo nuspręsta pakeisti taikytiną proceso veiksmą kitu arba jeigu atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų taikymas tampa nebetikslingas;
2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų panaikinimo, pakeitimo ar jų taikymo termino pratęsimo arba laiku kreiptis dėl šių sprendimų priėmimo į kompetentingas institucijas ir apie juos nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją, o prireikus išduoti papildytą ar pakeistą Europos tyrimo orderį, šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo;
3) atlikus proceso veiksmus, kuriems suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo laikinai buvo perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsdama po šių veiksmų atlikimo informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją;
4) laiku pranešti Europos tyrimo orderį išdavusiai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
5) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis, nedelsdama turi informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją.
Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija privalo:
išdavusią instituciją, jeigu buvo pateiktas skundas dėl sprendimo atlikti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus, taip pat jeigu buvo nuspręsta pakeisti taikytiną proceso veiksmą kitu arba jeigu atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų taikymas tampa nebetikslingas;
2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų panaikinimo, pakeitimo ar jų taikymo termino pratęsimo arba laiku kreiptis dėl šių sprendimų priėmimo į kompetentingas institucijas ir apie juos nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją, o prireikus išduoti papildytą ar pakeistą Europos tyrimo orderį, šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo;
3) atlikus proceso veiksmus, kuriems suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo laikinai buvo perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsdama po šių veiksmų atlikimo informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją;
4) laiku pranešti Europos tyrimo orderį išdavusiai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
5) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis, nedelsdama turi informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją. 2.
privalo:
narės kompetentingos institucijos vykdant Europos tyrimo orderį gautą informaciją perduoti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai institucijai;
valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai teikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai Europos tyrimo orderio vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie pateiktą skundą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar sprendimo taikyti jame nurodytą proceso veiksmą ir šio skundo nagrinėjimo rezultatus;
pagrindui, atšaukti Europos tyrimo orderį;
kompetentingai institucijai kreipusis dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos arba pranešus, kad proceso veiksmas, dėl kurio išduotas Europos tyrimo orderis, nenustatytas jos teisėje arba jo negalima būtų atlikti panašioje nacionalinėje byloje, pasikonsultavusi su Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusia institucija, nedelsdama nuspręsti, ar palikti galioti išduotą Europos tyrimo orderį, jį pakeisti, papildyti ar panaikinti;
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo, kuris buvo laikinai perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsiant po proceso veiksmų, kuriems buvo perduotas, atlikimo ir bet kuriuo atveju per kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą terminą būtų grąžintas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
valstybės narės kompetentingai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, turi užtikrinti, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis;
organizaciją dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo.
Europos tyrimo orderį išdavusi institucija privalo:
narės kompetentingos institucijos vykdant Europos tyrimo orderį gautą informaciją perduoti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai institucijai;
valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai teikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai Europos tyrimo orderio vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie pateiktą skundą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar sprendimo taikyti jame nurodytą proceso veiksmą ir šio skundo nagrinėjimo rezultatus;
pagrindui, atšaukti Europos tyrimo orderį;
kompetentingai institucijai kreipusis dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos arba pranešus, kad proceso veiksmas, dėl kurio išduotas Europos tyrimo orderis, nenustatytas jos teisėje arba jo negalima būtų atlikti panašioje nacionalinėje byloje, pasikonsultavusi su Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusia institucija, nedelsdama nuspręsti, ar palikti galioti išduotą Europos tyrimo orderį, jį pakeisti, papildyti ar panaikinti;
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo, kuris buvo laikinai perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsiant po proceso veiksmų, kuriems buvo perduotas, atlikimo ir bet kuriuo atveju per kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą terminą būtų grąžintas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
valstybės narės kompetentingai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, turi užtikrinti, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis;
organizaciją dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo. 3.
punktuose nurodytas funkcijas Europos tyrimo orderį išdavusi institucija gali pavesti vykdyti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 62 straipsnis. Europos tyrimo orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei pasekmės
orderio vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat asmens laikino perdavimo iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką išlaidas, teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno dalyvavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje atliekant proceso veiksmus išlaidas bei duomenų, surinktų iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, transkripcijos, dekodavimo ar iššifravimo išlaidas, kurios apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija praneša, kad Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos gali būti itin didelės, prašydama padengti šias išlaidas, Europos tyrimo orderį išdavusi institucija, prireikus pasikonsultavusi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl išlaidų pasidalijimo, gali nuspręsti padengti šias išlaidas ar jų dalį arba visiškai ar iš dalies atšaukti arba pakeisti Europos tyrimo orderį. Išlaidas gali nuspręsti padengti ir Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija. 2. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija nėra nurodžiusi kitaip, vykdant Europos tyrimo orderį gauti įrodymai ar kita informacija naudojami tik ta apimtimi, kiek jie yra būtini Europos tyrimo orderyje nurodytam ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamajam procesui. 3.
orderį surinkta medžiaga, daiktai, dokumentai ar kitas turtas buvo perduoti Lietuvos Respublikai, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patenkinamas skundas dėl su Europos tyrimo orderio vykdymu susijusių proceso veiksmų ar sprendimų, į šią aplinkybę atsižvelgiama Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese. 63 straipsnis. Laikinas suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens perdavimas iš Lietuvos Respublikos arba į
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams, reikalingiems Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese atlikti, bet ne baudžiamojo persekiojimo tikslu. 2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gavęs informaciją, kad Europos tyrimo orderis, kuriuo buvo prašoma atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą proceso veiksmą, buvo pripažintas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedelsdamas kreipiasi į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas dėl asmens perdavimo; jeigu laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai nurodo terminą, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką. 3.
Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta Europos tyrimo orderyje, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo. 4. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka asmuo buvo perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikyto suėmimo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką Lietuvos Respublikoje. 64 straipsnis. Pranešimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra informacijos perėmimo subjektas ir kurios techninės pagalbos nereikia
kodekso 154 straipsnyje nustatyta tvarka yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo ir ją vykdant reikia surinkti duomenis iš informacijos perėmimo subjekto, esančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios techninės pagalbos nereikia informacijos perėmimui įvykdyti, teritorijoje, šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, naudodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamą pavyzdinę pranešimo formą, apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją:
1) prieš perimant informaciją, kai priėmus nutartį yra žinoma, kad informacijos perėmimo subjektas yra arba bus Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai pranešama, teritorijoje;
2) informacijos perėmimo metu arba perėmus informaciją, nedelsdama po to, kai tampa žinoma, kad informacijos perėmimo subjektas informacijos perėmimo metu yra arba buvo valstybės, kuriai pranešama, teritorijoje. 2.
kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Pranešimo vertimą užtikrina šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija.“
Papildyti Įstatymą nauju XII skyriumi:
vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą
kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą Lietuvos Respublikoje pripažįsta turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą atsisako pripažinti nutarimu. 2. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Visas tolesnis susirašinėjimas tarp prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos vyksta tiesiogiai. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro – Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo). 3.
aktą gavo institucija, neturinti kompetencijos spręsti jo pripažinimo klausimo, jį persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, per 24 valandas nuo turto (arba įrodymų) arešto akto gavimo, ir apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 66 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto pripažinimas Lietuvos Respublikoje
(arba įrodymų) arešto aktą prokuroras priima kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo turto (arba įrodymų) arešto akto gavimo, ir apie tai nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Jeigu buvo nuspręsta atsisakyti pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, nurodomi ir atsisakymo motyvai. 2. Prokuroras gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą turto (arba įrodymų) arešto aktą, jeigu:
pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
daiktams, dokumentams ar kitam turtui, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą;
dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas dėl 2003 m. liepos 22 d.
Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ir turto (arba įrodymų) arešto aktą išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;
pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 9 straipsnyje nurodytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka turto (arba įrodymų) arešto akto, kurio pagrindu liudijimas turėjo būti išduotas, ir jis nebuvo pateiktas, papildytas ar ištaisytas per prokuroro nustatytą terminą, arba gautas liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą. 3.
arešto aktas išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, negalima atsisakyti pripažinti turto (arba įrodymų) arešto akto dėl to, kad tokios pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba dėl to, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nustatyto reguliavimo. 4. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu atveju prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją, papildyti ar ištaisyti šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą liudijimą. Prokuroras taip pat gali vietoj šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto liudijimo priimti lygiavertį dokumentą arba atleisti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją nuo šio reikalavimo, jeigu pakanka pateiktos informacijos. 5. Šiame ir šio įstatymo 65 straipsniuose nustatyta tvarka surašytos prokuroro rezoliucijos ir priimti nutarimai neskundžiami. 67 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas Lietuvos Respublikoje
1Priėmęs sprendimą pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, prokuroras jį vykdo kuo greičiau
laikinai apribodamas nuosavybės teisę į turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytą turtą, darydamas kratą ar poėmį arba atlikdamas kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse bei šiame skyriuje nurodytus proceso veiksmus. Jeigu turto (arba įrodymų) arešto aktą pripažino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmai gali būti pavedami atlikti apygardų prokuratūroms ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms. 2.
kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gali būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nenurodytų proceso taisyklių, jei tokių taisyklių laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nenustatytų proceso taisyklių neįmanoma, apie tai informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 3. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą kontroliuoja jį pripažinęs prokuroras. Prireikus visais su turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymu susijusiais klausimais prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 4. Prokuroras gali nuspręsti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą laikinai atidėti, jeigu:
pakenktų vykstančiam kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui;
daiktams, dokumentams ar kitam turtui, į kuriuos jau laikinai apribota nuosavybės teisė arba jie paimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atidėtas turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas, prokuroras imasi veiksmų vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą, apie tai raštu informuodamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 6. Daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant turto (arba įrodymų) arešto aktą, paėmimas taikomas tol, kol šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytais atvejais bus nuspręsta dėl jų perdavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ar jų konfiskavimo arba kol šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą. 7.
atsiųsti ar vėliau gauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymai perduoti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytus daiktus, dokumentus ar kitą turtą arba juos konfiskuoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 8. Kartu su turto (arba įrodymų) arešto aktu atsiųsto ar vėliau gauto kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymo perduoti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytus daiktus, dokumentus ar kitą turtą negalima atsisakyti vykdyti dėl to, kad toks prašymas pateiktas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, jeigu ji nustatyta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 3 straipsnio 2 dalyje ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę. 9. Apie turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat apie sprendimą laikinai atidėti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą, įskaitant numatomą atidėjimo trukmę bei motyvus ir apie alternatyvias procesines prievartos priemones, kurios gali būti taikomos turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytam turtui, prokuroras nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 10. Turto (arba įrodymų) arešto akte nurodyti duomenys viešai neskelbtini, išskyrus tiek, kiek būtina jo vykdymui užtikrinti. Jeigu prokuroras negali užtikrinti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytų duomenų neskelbtinumo, jis apie tai nedelsdamas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Prokuroras reikiamais atvejais įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus, kad draudžiama be jo leidimo paskelbti turto (arba įrodymų) arešto akto duomenis. 11. Visos išlaidos, susijusios su turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, nebent kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir turto (arba įrodymų) arešto aktą pripažinęs prokuroras susitaria kitaip. 12. Turto (arba įrodymų) arešto akto pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms. 13. Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su turto (arba įrodymų) arešto akto pakeitimu, papildymu, panaikinimu ar atšaukimu. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pakeitus ar papildžius turto (arba įrodymų) arešto aktą, pakeistas ar papildytas turto (arba įrodymų) arešto aktas pripažįstamas šio įstatymo 65 ir
metu atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroras apie skundo padavimą, jo motyvus, taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 68 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo nutraukimas 1.
Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas gali būti nutraukiamas prokuroro nutarimu, jeigu:
daiktai, dokumentai ar kitas turtas yra dingę, sunaikinti arba jų negalima rasti nurodytoje vietoje;
2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina turto (arba įrodymų) arešto aktą arba atšaukia jo vykdymą;
prievartos priemonių taikymo maksimalūs terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
įrodymų) arešto akto vykdymas tampa neįmanomas. 2. Prokuroras, priėmęs nutarimą nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą, nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo nutraukimą ir jo motyvus. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama iš anksto prieš priimant sprendimą nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą.“
Papildyti Įstatymą nauju XIII skyriumi:
69 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimas 1.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas gali būti išduodamas:
konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymus materialiai atsakingo už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus fizinio asmens arba fizinių asmenų ar juridinio asmens turimas nusikalstamu būdu gautas arba įgytas turtas arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantis konfiskuotinas turtas yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas prokuroro nutarimas ar teismo nutartis skirti arba pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą;
arba Danijos Karalystėje yra arba gali būti nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo, esantis Airijoje ar Danijos Karalystėje, jų turi ir yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratą, arba jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra Airijoje ar Danijos Karalystėje, ir yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti poėmį. 2. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išduoda Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras arba apygardos prokuratūros prokuroras savo iniciatyva, jeigu turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime, arba gavęs bylą nagrinėjančio teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos prokuratūra, motyvuotą prašymą. 3.
3Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedamas užpildytas turto (arba įrodymų) arešto
akto liudijimo projektas ir prokuroro nutarimo ar teismo nutarties skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties daryti kratą ar poėmį nuorašas. 4. Jeigu turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimui išduoti trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi prašymą dėl turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimo, kreipiasi į prašymą pateikusią instituciją, kad ši pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus papildytų turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo projektą per nurodytą terminą. Jeigu per nurodytą terminą nėra gaunama trūkstama informacija, prašymas išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą grąžinamas jį pateikusiai institucijai. 5. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę liudijimo formą. Tuo atveju, jeigu turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą, jis turi būti išduotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo visos turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimui išduoti reikalingos informacijos gavimo. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vertimą užtikrina jį išdavusi institucija. Vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą.
Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija paprašo pateikti papildomus dokumentus, reikalingus turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimui vykdyti, tais atvejais, kai turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduotas gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą, papildomų dokumentų vertimą užtikrina prašymą dėl turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimo pateikusi institucija. 6. Prokuroro nutarimas atsisakyti išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą arba jį atšaukti gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. 70 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
1Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą,
jo vertimą ir prokuroro nutarimą ar teismo nutartį skirti arba pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį daryti kratą ar poėmį turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 2. Neatidėliotinu atveju turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti siunčiamas per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). 3.
išdavusi institucija visais su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymu susijusiais klausimais su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba centrine institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai. 4. Visos išlaidos, susijusios su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebent kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija susitaria kitaip. 71 straipsnis. Institucijų pareigos perdavus vykdyti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą
išdavimą inicijavusi institucija privalo:
akto liudijimą išdavusią instituciją, jeigu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi atsisakyta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, arba buvo panaikinta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratą ar poėmį, taip pat jeigu atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymas tampa nebetikslingas;
2) jei ketina kreiptis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, likus penkiolikai dienų iki termino pabaigos apie tai informuoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusią instituciją ir gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nedelsdama pateikti jos nuorašą turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusiai institucijai;
3) prireikus išduoti papildytą ar pakeistą turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimo. 2.
išdavusi institucija privalo:
liudijimą visą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gautą informaciją perduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimą inicijavusiai institucijai;
valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai teikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymo eigai užtikrinti;
3) gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nuorašą, nedelsdama pateikti prašymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo;
liudijimo išdavimo pagrindui, atšaukti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą.“
1Buvusį X skyrių laikyti XIV skyriumi. 2. Buvusius 51 ir 52 straipsnius laikyti atitinkamai
1Papildyti 72 straipsnį 3 dalimi:
„3. Informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautų, pripažintų ir atsisakytų pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir jose pripažintų ar atsisakytų pripažinti sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės ir sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos skaičių renka ir sistemina, taip pat nuo 2019 m. kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Nacionalinė teismų administracija.“
2Papildyti 72 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Informaciją apie šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyta tvarka iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių perimtų ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų nuteistųjų skaičių renka ir sistemina, taip pat nuo 2019 m. kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
3Papildyti 72 straipsnį 5 dalimi:
„5. Informaciją apie kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir jose įvykdytų turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimų skaičių renka ir sistemina, taip pat nuo 2019 m. kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 1 punktu:
„1. 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR
dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 185).“
atitinkamai 2–5 punktais. 3. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:
„6. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL 2014 L 130, p. 1).“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
ĮSTATYMo „Dėl europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR
Nr. XII-1322 pakeitimo įstatymas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) Europos tyrimo orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;“. 2. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 10 punktu:
„10) Lietuvos Respublikoje išduotų Europos tyrimo orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;“. 3. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;“. 4. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 12 punktu:
„12) Lietuvos Respublikoje išduotų turto (arba įrodymų) arešto aktų liudijimų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos.“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Europos tyrimo orderis
2Buvusias 2 straipsnio 4–14 dalis laikyti atitinkamai 5–15 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Turto (arba įrodymų) arešto aktas – procesinis dokumentas, išduodamas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš vykdančiosios valstybės, pardavimo ar kitokio perleidimo.
Airijos ir Danijos Karalystės atžvilgiu turto (arba įrodymų) arešto aktu taip pat laikomas ir procesinis dokumentas, išduodamas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš vykdančiosios valstybės, pardavimo ar kitokio perleidimo.“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu dėl nuteistojo anksčiau padarytos veikos Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu yra priimta kardomoji priemonė – suėmimas arba yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, dėl kurių šis asmuo turėtų būti sulaikytas arba suimtas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Susipažinusi su šia informacija, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija gali atsiimti savo prašymą.“
2Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 4 dalį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra imasi reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti šio asmens perdavimą Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. 4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sprendime dėl kardomosios priemonės nurodyti įpareigojimai ar draudimai neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje nurodytų kriterijų;“. 5 straipsnis.
Papildyti Įstatymą nauju X skyriumi:
51 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį
kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
skyriuje – teismas) – kai Europos tyrimo orderis išduotas bylos nagrinėjimo teisme metu;
Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją, – kai Europos tyrimo orderis išduotas ikiteisminio tyrimo metu;
prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją, – kai reikia suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį laikinai perduoti iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką. 2. Teismas ir prokuroras Europos tyrimo orderį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Visas tolesnis teismo ar prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos susirašinėjimas vyksta tiesiogiai. 3. Teismas ir prokuroras Europos tyrimo orderį iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). 4.
institucijos, gavusios Europos tyrimo orderį, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją naudodamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę Europos tyrimo orderio gavimo patvirtinimo formą. Jeigu Europos tyrimo orderį gavo institucija, neturinti kompetencijos spręsti dėl jo pripažinimo, Europos tyrimo orderį ji persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai ir apie tai šioje dalyje nustatyta tvarka informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 52 straipsnis. Europos tyrimo orderio pripažinimas Lietuvos Respublikoje
dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį turi būti priimtas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo Europos tyrimo orderio gavimo šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kompetentingoje institucijoje dienos arba per Europos tyrimo orderyje nurodytą trumpesnį terminą, atsižvelgiant į proceso terminus, nusikalstamos veikos sunkumą ar kitas ypatingos skubos aplinkybes, o kai tai praktiškai įmanoma, – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Europos tyrimo orderio, kuris išduotas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo, gavimo. 2. Išimtiniais atvejais teismas ar prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą gali pratęsti iki trisdešimt dienų ir apie tai privalo informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodydamas termino pratęsimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą sprendimui priimti. 3.
pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos tyrimo orderį, jeigu:
1) yra pagrindas manyti, kad Europos tyrimo orderio vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2)Europos tyrimo orderis išduotas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai Europos tyrimo orderis išduotas dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose D priede nurodytos nusikalstamos veikos ir Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką nustato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;
tyrimo orderis išduotas 2014 m. balandžio 3 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 4 straipsnio b ir c punktuose nurodyto proceso metu;
vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo ar prokuroro nustatytą terminą arba nėra išverstas į lietuvių arba anglų kalbą;
tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba daiktams, dokumentams ar kitam turtui, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą, arba Europos tyrimo orderio vykdyti neįmanoma dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų;
kuri padaryta ne Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ši veika nelaikoma nusikalstama;
8) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų kelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir
(ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
9) Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese dėl analogiškos nusikalstamos veikos;
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 4 straipsnio b ir c punktuose nurodyto proceso metu;
vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo ar prokuroro nustatytą terminą arba nėra išverstas į lietuvių arba anglų kalbą;
tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba daiktams, dokumentams ar kitam turtui, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą, arba Europos tyrimo orderio vykdyti neįmanoma dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų;
kuri padaryta ne Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ši veika nelaikoma nusikalstama;
8) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų kelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir
(ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
9) Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese dėl analogiškos nusikalstamos veikos;
2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 2 straipsnio c punkte nurodyta institucija arba Europos tyrimo orderis nebuvo kompetentingos institucijos patvirtintas, kaip numatyta 2014 m. balandžio 3 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 2 straipsnio c punkto ii papunktyje;
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo būtų laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos, ir dėl perdavimo galėtų pailgėti suėmimo ar su laisvės atėmimu susijusios bausmės trukmė;
atlikti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, ir nepavyko susitarti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių proceso veiksmų trukmės, atlikimo sąlygų ir proceso veiksmus atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų statuso. 4. Šio straipsnio 3 dalies 2 ir 9 punktai netaikomi, kai Europos tyrimo orderis išduotas siekiant:
1) gauti duomenis ar įrodymus, kuriuos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos jau turi ir kurie galėjo būti surinkti Lietuvos Respublikoje pradėto baudžiamojo proceso metu ar vykdant Europos tyrimo orderį;
2) gauti informaciją, kuri yra teismui ar prokurorui prieinamoje ar ikiteisminio tyrimo įstaigos turimoje informacinėje sistemoje, ir kurią teismas ar prokuroras galėtų gauti baudžiamajam procesui vykstant Lietuvos Respublikoje;
3) apklausti liudytoją, ekspertą, nukentėjusįjį, įtariamąjį, kaltinamąjį ar kitą proceso dalyvį;
4) gauti informaciją, kuri gali būti surinkta netaikant procesinių prievartos priemonių;
5) gauti duomenis, kurie padėtų nustatyti telefono ryšio numerio ar interneto protokolo (IP) adreso abonentą. 5.
orderio, kuris išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, arba tuo, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. 6. Šio straipsnio 3 dalies 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9,
dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo, konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija negauta, teismas arba prokuroras priima sprendimą atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas arba prokuroras gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, teismas arba prokuroras vietoj atsisakymo pripažinti Europos tyrimo orderį gali nuspręsti iš dalies pripažinti Europos tyrimo orderį arba imtis kitų, negu nurodyta Europos tyrimo orderyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nustatytų proceso veiksmų, jeigu jais būtų gautas tas pats rezultatas kaip atlikus prašomą veiksmą. 8. Teismas arba prokuroras, pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali nuspręsti imtis kitų, negu Europos tyrimo orderyje nurodyta, proceso veiksmų, mažiau ribojančių asmens privatų gyvenimą, jeigu jais būtų gautas tas pats rezultatas kaip atlikus prašomą veiksmą. 9.
Europos tyrimo orderio pripažinimo kyla abejonių, ar išduotas Europos tyrimo orderis ar juo paskirti proceso veiksmai atitinka proporcingumo principą atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas arba prokuroras gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos. Kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po konsultacijų nusprendžia, kad netikslinga atšaukti Europos tyrimo orderį, teismas arba prokuroras gali atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį tik nustatęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. 10. Šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu atveju teismas arba prokuroras, prieš nuspręsdamas dėl Europos tyrimo orderio pripažinimo, kreipiasi į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl imuniteto, taikomo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo. Dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo į atitinkamą užsienio valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją kreipiasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 11. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga sustoja, jeigu teismas arba prokuroras kreipiasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją arba šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu atveju kreipiasi dėl imuniteto panaikinimo, arba jeigu būtina išversti Europos tyrimo orderį ar kitus pridėtus dokumentus į lietuvių kalbą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga atnaujinama nuo tos dienos, kurią gaunami papildomi paaiškinimai, kita reikalinga informacija ar Europos tyrimo orderio ar kitų dokumentų vertimas arba kurią šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka asmuo, daiktai, dokumentai ar kitas turtas prarado imunitetą ar gautas kompetentingos institucijos leidimas. 12. Nutartį visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį priėmęs teismas arba nutarimą visiškai ar iš dalies atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį priėmęs prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie atsisakymą visiškai ar iš dalies pripažinti Europos tyrimo orderį ir jo motyvus. 13. Šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nurodytos teismo nutartys ir prokuroro rezoliucijos bei nutarimai neskundžiami. 53 straipsnis. Europos tyrimo orderio vykdymas Lietuvos Respublikoje
pripažinti Europos tyrimo orderį, teismas arba prokuroras jį vykdo atlikdamas arba pavesdamas atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje numatytus veiksmus. 2.
Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams gali būti leista Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyvauti Lietuvos Respublikos pareigūnams atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, jeigu jų dalyvavimas nekenkia Lietuvos Respublikos saugumo interesams ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Sprendimą dėl leidimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams dalyvauti Lietuvos Respublikoje atliekant proceso veiksmus priima Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, dalyvavę atliekant proceso veiksmus Lietuvos Respublikoje, prieš juos arba jų padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu prilyginami Lietuvos Respublikos pareigūnams. 3. Vykdant Europos tyrimo orderį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gali būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nenustatytų proceso taisyklių, jeigu jų laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame skyriuje nenustatytų proceso taisyklių neįmanoma, apie tai informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 4. Europos tyrimo orderio vykdymą kontroliuoja jį pripažinusi institucija. Prireikus Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija visais su jo vykdymu susijusiais klausimais konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 5.
kaip per devyniasdešimt dienų nuo sprendimo pripažinti Europos tyrimo orderį priėmimo dienos arba per trumpesnį terminą, kai egzistuoja šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija jau turi informaciją, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, nurodytus Europos tyrimo orderyje. 6. Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali nuspręsti jo vykdymą laikinai atidėti arba laikinai perduoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, dėl kurių išduotas Europos tyrimo orderis, jeigu:
vykdymas pakenktų vykstančiam kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui;
išduotas dėl daiktų, dokumentų ar kito turto, į kuriuos jau laikinai apribota nuosavybės teisė arba jie paimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Teismas arba prokuroras, nusprendęs laikinai atidėti Europos tyrimo orderio vykdymą, taip pat tuo atveju, kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių Europos tyrimo orderis negali būti įvykdytas per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo arba Europos tyrimo orderio vykdymo atidėjimo dienos raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio vykdymo atidėjimą ar uždelsimą, motyvus ir numatomą vykdymo atidėjimo ar uždelsimo trukmę. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atidėtas Europos tyrimo orderio vykdymas, teismas arba prokuroras imasi Europos tyrimo orderio vykdymo veiksmų ir apie tai raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 8.
tyrimo orderį, surinktą medžiagą, paimtus daiktus, dokumentus ar kitą turtą teismas arba prokuroras nedelsdamas arba iš karto po to, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl jų perdavimo, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi Lietuvos Respublikoje, perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir nurodo, ar reikalauja, kad perduota medžiaga, daiktai, dokumentai ar kitas turtas būtų grąžinti į Lietuvos Respubliką, kai tik jie taps nebereikalingi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Vykdant Europos tyrimo orderį surinkta medžiaga, paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pagal šio straipsnio 2 dalį dalyvavusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus. 9. Jeigu Europos tyrimo orderis buvo išduotas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo, daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant Europos tyrimo orderį, paėmimas taikomas tol, kol šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju bus nuspręsta dėl jų perdavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ar jų konfiskavimo arba kol šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą. 10. Europos tyrimo orderio pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms. 11. Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Europos tyrimo orderio pakeitimu, papildymu, panaikinimu ar atšaukimu.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pakeistas ar papildytas Europos tyrimo orderis pripažįstamas šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka. 12. Išlaidos, susijusios su Europos tyrimo orderio vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, taip pat asmens laikino perdavimo iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką išlaidas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pareigūnų dalyvavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekant proceso veiksmus išlaidas bei duomenų, surinktų iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, transkripcijos, dekodavimo ar iššifravimo išlaidas, kurias padengia kita Europos Sąjungos valstybė narė. Tuo atveju, kai Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos būtų itin didelės, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių išlaidų ar jų dalies padengimo. Kai kita Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija po konsultacijų nusprendžia, kad nepadengs išlaidų ir neatšauks Europos tyrimo orderio, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali nuspręsti visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti Europos tyrimo orderį. 13. Europos tyrimo orderyje nurodyti duomenys viešai neskelbtini, išskyrus tiek, kiek būtina Europos tyrimo orderio vykdymui užtikrinti. Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija, negalėdama užtikrinti Europos tyrimo orderyje nurodytų duomenų neskelbtinumo, apie tai nedelsdama informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.
Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija reikiamais atvejais įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus Europos tyrimo orderio vykdymo veiksmus, kad draudžiama be jos leidimo paskelbti Europos tyrimo orderio duomenis. 14. Europos tyrimo orderio vykdymo metu atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Teismas arba prokuroras apie skundo padavimą ir numatomą skundo nagrinėjimo trukmę, apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Šioje dalyje nurodyto skundo padavimas iki sprendimo dėl jo priėmimo sustabdo daiktų, dokumentų ar kito turto, dėl kurių išduotas Europos tyrimo orderis, perdavimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, kai Europos tyrimo orderyje nurodytos pakankamos priežastys, dėl kurių būtina nedelsiant perduoti daiktus, dokumentus ar turtą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta baudžiamojo proceso sėkmei arba kad būtų apgintos žmogaus teisės ir laisvės, nebent perdavimu asmeniui būtų padaryta didelė žala. Teismas arba prokuroras, priėmęs sprendimą sustabdyti daiktų, dokumentų ar kito turto perdavimą iki skundo išsprendimo, apie šį sprendimą informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 54 straipsnis. Europos tyrimo orderio vykdymo nutraukimas 1.
Europos tyrimo orderio vykdymas gali būti nutrauktas teismo nutartimi arba prokuroro nutarimu, jeigu:
kurio prašoma atlikti proceso veiksmus, negyvena, jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jis galutinai išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos;
dokumentai ar kitas turtas yra dingę, sunaikinti arba jų negalima rasti nurodytoje vietoje;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina Europos tyrimo orderį ar atšaukia jo vykdymą arba kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje buvo priimtas sprendimas pakeisti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus kitais ir gaunamas pakeistas Europos tyrimo orderis;
prievartos priemonių taikymo maksimalūs terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
5) Europos tyrimo orderis išduotas, kad suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo būtų laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką, ir šis asmuo nesutinka dėl perdavimo; kai suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo dėl amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šio asmens atstovui pagal įstatymą suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl perdavimo;
6) Europos tyrimo orderio vykdymas galėtų sukelti pavojų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams;
atlikti proceso veiksmus. 2.
nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą priėmęs prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie Europos tyrimo orderio vykdymo nutraukimą ir jo motyvus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama iš anksto prieš priimant sprendimą nutraukti Europos tyrimo orderio vykdymą. 55 straipsnis. Laikinas suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens perdavimas iš Lietuvos Respublikos arba į
prokuroro nutarimu suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams, reikalingiems kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykstančiame baudžiamajame procese atlikti. 2. Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, o kai perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos, – ir į suimto asmens kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos administraciją ar nuteisto asmens laisvės atėmimo vietos administraciją su prašymu organizuoti asmens perdavimą, taip pat raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie priimtą nutarimą. Tuo atveju, kai laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, nurodomas ir terminas, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką. 3.
Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo. 4. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka asmuo buvo perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikyto suėmimo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką Lietuvos Respublikoje. 56 straipsnis. Tranzitas
atliekantys asmenys į kitą Europos Sąjungos valstybę narę atlikti proceso veiksmų gali būti vežami tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą. 2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą dėl leidimo pervežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį atlikti proceso veiksmų priima Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą ir Europos tyrimo orderio nuorašą, taip pat jų vertimus į lietuvių arba anglų kalbą. 57 straipsnis. Apklausa garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis
1Jeigu Europos tyrimo orderis buvo išduotas siekiant apklausti asmenį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija susitaria dėl praktinės apklausos tvarkos.
Susitardama dėl apklausos tvarkos, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija įsipareigoja: 1)Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka iškviesti apklausiamą asmenį į apklausą; 2)įsitikinti apklausiamo asmens tapatybe. 2. Apklausa atliekama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos arba jai vadovaujant ir laikantis jos teisės aktuose nustatytų taisyklių, jeigu šių taisyklių laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija mano, kad per apklausą yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ar esminiai baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principai, ji nedelsdama imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad toliau apklausa būtų atliekama laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ar esminių baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principų. 3. Prieš pradedant apklausą, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija išaiškina asmeniui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas apklausiamo asmens teises ir pareigas, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija išaiškina asmeniui savo teisės aktuose nustatytas apklausiamo asmens teises ir pareigas. 4.
4Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija užtikrina, kad prireikus šios institucijos atstovo ar apklausiamo asmens prašymu apklausoje dalyvautų vertėjas, ir susitaria su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl apsaugos priemonių taikymo apklausiamam asmeniui. 5. Baigusi apklausą, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija ar kita šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija surašo patvirtinimą, kuriame nurodo apklausos vietą ir laiką, informaciją apie apklausto asmens tapatybę ir visų kitų apklausoje dalyvavusių Lietuvos Respublikos institucijų atstovų tapatybę ir pareigas, duotas priesaikas ir technines sąlygas, kuriomis vyko apklausa. 58 straipsnis. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimas be Lietuvos Respublikos techninės pagalbos
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimą iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio subjekto, kai Lietuvos Respublikos techninė pagalba nereikalinga, ir nustatęs šio įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 2 ar 9 punkte nurodytas aplinkybes, ne vėliau kaip per 96 valandas nuo šio pranešimo gavimo gali informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kad informacijos perimti negalima arba kad perėmimas turi būti nutrauktas, ir prireikus nurodo, kad visa jau perimta medžiaga negali būti naudojama arba gali būti naudojama tik laikantis nurodytų sąlygų, kartu pateikdamas šio sprendimo motyvus.“
Papildyti Įstatymą XI skyriumi:
LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDUOTŲ EUROPOS TYRIMO ORDERIŲ PERDAVIMO VYKDYTI KITOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS TVARKA IR SĄLYGOS
1.
Europos tyrimo orderis gali būti išduotas, kai reikia gauti įrodymus, kuriuos turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, arba kai yra pagrindas manyti, kad įrodymai yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir reikia atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XII, XIV ir XXI skyriuose ir šiame šio įstatymo skyriuje numatytus veiksmus. 2. Europos tyrimo orderį išduoda:
1) bylos nagrinėjimo teisme metu – bylą nagrinėjantis teismas (toliau šiame skyriuje – teismas);
generalinė prokuratūra, kai Europos tyrimo orderis išduodamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą arba gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, prašymą, arba gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro arba teismo prašymą tuo atveju, kai reikia laikinai perduoti suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką. 3. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir apygardos prokuratūrai pateikiamas motyvuotas prašymas išduoti Europos tyrimo orderį ir prie jo pridedami:
1) Europos tyrimo orderio projektas;
2) ikiteisminio tyrimo pareigūno ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties nuorašas, kai procesinė prievartos priemonė ar kitas proceso veiksmas gali būti atliekami tik priėmus nutarimą ar nutartį. 4.
trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytą prašymą išduoti Europos tyrimo orderį, kreipiasi į prašymą pateikusią instituciją, kad ši per nurodytą terminą pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus papildytų Europos tyrimo orderio projektą. Jeigu per nurodytą terminą negaunama trūkstama informacija, prašymas išduoti Europos tyrimo orderį grąžinamas jį pateikusiai institucijai. 5. Teismas arba prokuroras, spręsdamas dėl Europos tyrimo orderio išdavimo, įvertina, ar Europos tyrimo orderio išdavimas atitinka proporcingumo principą atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. 6. Europos tyrimo orderis išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę Europos tyrimo orderio formą. Europos tyrimo orderis, išduodamas gavus šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytą prašymą, turi būti išduotas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo visos Europos tyrimo orderiui išduoti reikalingos informacijos gavimo. Europos tyrimo orderis turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Europos tyrimo orderio vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą. 7. Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimu gali dalyvauti atliekant Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. 60 straipsnis. Europos tyrimo orderio perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
jį tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ši yra paskirta.
Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Europos tyrimo orderis perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 2. Neatidėliotinais atvejais Europos tyrimo orderis kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti siunčiamas per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). 3. Jeigu siekiant papildyti ar pakeisti ankstesnį Europos tyrimo orderį buvo išduotas naujas Europos tyrimo orderis, jį tiesiogiai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali perduoti ir pareigūnai, kurie šio įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais dalyvauja atliekant proceso veiksmus kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. 4. Jeigu Europos tyrimo orderis išduotas siekiant perimti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios techninė pagalba yra reikalinga, ir galimybę suteikti visą būtiną techninę pagalbą tam pačiam elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos perėmimui turi daugiau negu viena Europos Sąjungos valstybė narė, toks Europos tyrimo orderis gali būti siunčiamas tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Pirmenybė visada teikiama tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra arba bus informacijos perėmimo subjektas. 5. Europos tyrimo orderį išdavusi institucija visais su Europos tyrimo orderio vykdymu susijusiais klausimais su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba centrine institucija susižino tiesiogiai.
61 straipsnis. Institucijų pareigos, perdavus vykdyti Europos tyrimo orderį 1.
Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija privalo:
išdavusią instituciją apie pateiktą skundą dėl sprendimo atlikti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus, apie taikytino proceso veiksmo pakeitimą kitu proceso veiksmu arba apie tai, kad atsirado kitų priežasčių, dėl kurių Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų taikymas tampa nebetikslingas;
2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų panaikinimo, pakeitimo ar jų taikymo termino pratęsimo arba laiku kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių sprendimų priėmimo ir apie juos nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją, o prireikus išduoti papildytą ar pakeistą Europos tyrimo orderį, šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo;
3) atlikus proceso veiksmus, kuriems atlikti suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo laikinai buvo perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsdama po šių veiksmų atlikimo informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją;
4) laiku pranešti Europos tyrimo orderį išdavusiai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
5) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis, nedelsdama turi informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją.
Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija privalo:
išdavusią instituciją apie pateiktą skundą dėl sprendimo atlikti Europos tyrimo orderyje nurodytus proceso veiksmus, apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus, apie taikytino proceso veiksmo pakeitimą kitu proceso veiksmu arba apie tai, kad atsirado kitų priežasčių, dėl kurių Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų taikymas tampa nebetikslingas;
2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl Europos tyrimo orderyje nurodytų proceso veiksmų panaikinimo, pakeitimo ar jų taikymo termino pratęsimo arba laiku kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių sprendimų priėmimo ir apie juos nedelsdama informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją, o prireikus išduoti papildytą ar pakeistą Europos tyrimo orderį, šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo;
3) atlikus proceso veiksmus, kuriems atlikti suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo laikinai buvo perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsdama po šių veiksmų atlikimo informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją;
4) laiku pranešti Europos tyrimo orderį išdavusiai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
5) jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis, nedelsdama turi informuoti Europos tyrimo orderį išdavusią instituciją. 2.
2Europos tyrimo orderį išdavusi institucija privalo:
narės kompetentingos institucijos vykdant Europos tyrimo orderį gautą informaciją perduoti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai institucijai;
valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai teikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai Europos tyrimo orderio vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie pateiktą skundą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar sprendimo taikyti orderyje nurodytą proceso veiksmą ir šio skundo nagrinėjimo rezultatus;
pagrindui, atšaukti Europos tyrimo orderį;
kompetentinga institucija kreipėsi dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos arba pranešė, kad proceso veiksmas, dėl kurio išduotas Europos tyrimo orderis, nenustatytas jos teisėje arba jo negalima būtų atlikti panašioje nacionalinėje byloje, pasikonsultavusi su Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusia institucija, nedelsdama nuspręsti, ar palikti galioti išduotą Europos tyrimo orderį, ar jį pakeisti, papildyti arba panaikinti;
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo, kuris buvo laikinai perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsiant po proceso veiksmų, kuriems buvo perduotas, atlikimo ir bet kuriuo atveju per kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą terminą būtų grąžintas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
valstybės narės kompetentingai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, užtikrinti, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis;
organizaciją dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo.
Europos tyrimo orderį išdavusi institucija privalo:
narės kompetentingos institucijos vykdant Europos tyrimo orderį gautą informaciją perduoti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai institucijai;
valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai teikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai Europos tyrimo orderio vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie pateiktą skundą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar sprendimo taikyti orderyje nurodytą proceso veiksmą ir šio skundo nagrinėjimo rezultatus;
pagrindui, atšaukti Europos tyrimo orderį;
kompetentinga institucija kreipėsi dėl Europos tyrimo orderio vykdymo svarbos arba pranešė, kad proceso veiksmas, dėl kurio išduotas Europos tyrimo orderis, nenustatytas jos teisėje arba jo negalima būtų atlikti panašioje nacionalinėje byloje, pasikonsultavusi su Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusia institucija, nedelsdama nuspręsti, ar palikti galioti išduotą Europos tyrimo orderį, ar jį pakeisti, papildyti arba panaikinti;
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo, kuris buvo laikinai perduotas į Lietuvos Respubliką, nedelsiant po proceso veiksmų, kuriems buvo perduotas, atlikimo ir bet kuriuo atveju per kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą terminą būtų grąžintas kitai Europos Sąjungos valstybei narei;
valstybės narės kompetentingai institucijai, kad laikinai paimti daiktai, dokumentai ar kitas turtas gali būti perduoti Lietuvos Respublikai arba grąžinti jų savininkams, jeigu Europos tyrimo orderyje buvo nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitas turtas turi būti laikomi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol bus nuspręsta dėl jų perdavimo Lietuvos Respublikai arba konfiskavimo;
institucija, perduodama medžiagą, daiktus, dokumentus ar kitą turtą, pareikalavo, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tik jie taps nebereikalingi Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese, užtikrinti, kad jie būtų grąžinti kitai Europos Sąjungos valstybei narei iš karto po to, kai jie tampa nebereikalingi baudžiamajame procese, kuriame buvo išduotas Europos tyrimo orderis;
organizaciją dėl imuniteto, taikomo pagal tarptautinę teisę, panaikinimo ar kompetentingos užsienio valstybės institucijos arba tarptautinės organizacijos leidimo suteikimo. 3.
punktuose nurodytas funkcijas Europos tyrimo orderį išdavusi institucija gali pavesti atlikti Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 62 straipsnis. Europos tyrimo orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei pasekmės
orderio vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat asmens laikino perdavimo iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką išlaidas, teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno dalyvavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje atliekant proceso veiksmus išlaidas bei duomenų, surinktų iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, transkripcijos, dekodavimo ar iššifravimo išlaidas, kurios apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija praneša, kad Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos gali būti itin didelės ir prašo padengti šias išlaidas, Europos tyrimo orderį išdavusi institucija, prireikus pasikonsultavusi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl išlaidų pasidalijimo, gali nuspręsti padengti šias išlaidas ar jų dalį arba visiškai ar iš dalies atšaukti arba pakeisti Europos tyrimo orderį. Padengti išlaidas gali nuspręsti ir Europos tyrimo orderio išdavimą inicijavusi institucija. 2. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija nenurodė kitaip, vykdant Europos tyrimo orderį gauti įrodymai ar kita informacija naudojami tik tiek, kiek jie yra būtini Europos tyrimo orderyje nurodytam ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamajam procesui. 3.
3Jeigu po to, kai surinkta medžiaga, daiktai,
dokumentai ar kitas turtas įvykdžius Europos tyrimo orderį buvo perduoti Lietuvos Respublikai, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patenkinamas skundas dėl su Europos tyrimo orderio vykdymu susijusių proceso veiksmų ar sprendimų, į šią aplinkybę atsižvelgiama Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu. 63 straipsnis. Laikinas suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens perdavimas iš Lietuvos Respublikos arba į
atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams, reikalingiems Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese atlikti, bet ne baudžiamojo persekiojimo tikslais. 2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gavęs informaciją, kad Europos tyrimo orderis, kuriuo buvo prašoma atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą proceso veiksmą, buvo pripažintas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedelsdamas kreipiasi į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas dėl asmens perdavimo. Tuo atveju, kai laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai nurodomas ir terminas, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką. 3.
Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta Europos tyrimo orderyje, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo. 4. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka asmuo buvo perduotas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje taikyto suėmimo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką Lietuvos Respublikoje. 64 straipsnis. Pranešimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra informacijos perėmimo subjektas ir kurios techninės pagalbos nereikia
kodekso 154 straipsnyje nustatyta tvarka yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo ir ją vykdant reikia surinkti duomenis iš informacijos perėmimo subjekto, esančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios techninės pagalbos nereikia informacijos perėmimui įvykdyti, teritorijoje, šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, naudodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę pranešimo formą, apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją:
1) prieš perimant informaciją, kai priėmus nutartį yra žinoma, kad informacijos perėmimo subjektas yra arba bus Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai pranešama, teritorijoje;
2) informacijos perėmimo metu arba perėmus informaciją, nedelsdama po to, kai tampa žinoma, kad informacijos perėmimo subjektas informacijos perėmimo metu yra arba buvo valstybės narės, kuriai pranešama, teritorijoje. 2.
kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų“
Papildyti Įstatymą XII skyriumi:
vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą
kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą Lietuvos Respublikoje pripažįsta turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą atsisako pripažinti nutarimu. 2. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gauna tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Visas tolesnis prokuroro ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos susirašinėjimas vyksta tiesiogiai. Prokuroras turto (arba įrodymų) arešto aktą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali gauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro – Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo). 3.
institucija, neturinti kompetencijos spręsti dėl jo pripažinimo, turto (arba įrodymų) arešto aktą ji persiunčia šio straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, – per 24 valandas nuo gavimo, ir apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 66 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto pripažinimas Lietuvos Respublikoje
įrodymų) arešto aktą prokuroras priima kuo greičiau, o kai tai praktiškai įmanoma, – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo turto (arba įrodymų) arešto akto gavimo, ir apie tai nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Jeigu buvo nuspręsta atsisakyti pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, nurodomi ir atsisakymo motyvai. 2. Prokuroras gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą turto (arba įrodymų) arešto aktą, jeigu:
pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą;
dėl daiktų, dokumentų ar kito turto, kuriems pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus taikomas imunitetas nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių daiktų, dokumentų ar kito turto paėmimą;
dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas dėl 2003 m. liepos 22 d.
Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos ir turto (arba įrodymų) arešto aktą išdavusios valstybės narės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;
pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 9 straipsnyje nurodytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka turto (arba įrodymų) arešto akto, kurio pagrindu liudijimas turėjo būti išduotas, ir liudijimas nebuvo pateiktas, papildytas ar ištaisytas per prokuroro nustatytą terminą, arba gautas liudijimas neišverstas į lietuvių kalbą. 3.
išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, arba tuo, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. 4. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu atveju prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją, papildyti ar ištaisyti šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą liudijimą. Be to, prokuroras taip pat gali vietoj šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto liudijimo priimti lygiavertį dokumentą arba atleisti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją nuo šio reikalavimo, jeigu pakanka pateiktos informacijos. 5. Šiame straipsnyje ir šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos prokuroro rezoliucijos ir priimti nutarimai neskundžiami. 67 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas Lietuvos Respublikoje
įrodymų) arešto aktą, prokuroras jį vykdo kuo greičiau laikinai apribodamas nuosavybės teisę į turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytą turtą, darydamas kratą ar poėmį arba atlikdamas kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse bei šiame šio įstatymo skyriuje Atlikti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus gali būti pavesta kitam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai. 2.
2Vykdant turto (arba įrodymų) arešto aktą,
kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu gali būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nenustatytų proceso taisyklių, jei jų laikymasis nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams. Jeigu laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar šiame šio įstatymo skyriuje nenustatytų proceso taisyklių neįmanoma, apie tai informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 3. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą kontroliuoja jį pripažinęs prokuroras. Prireikus visais su turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymu susijusiais klausimais prokuroras konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. 4. Prokuroras gali nuspręsti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą laikinai atidėti, jeigu:
vykstančiam kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui;
daiktų, dokumentų ar kito turto, į kuriuos jau laikinai apribota nuosavybės teisė arba jie paimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo atidėtas turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas, prokuroras imasi turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmų ir apie tai raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 6. Daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant turto (arba įrodymų) arešto aktą, paėmimas taikomas tol, kol šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytais atvejais bus nuspręsta dėl jų perdavimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ar jų konfiskavimo arba kol šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą.
atsiųsti ar vėliau gauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymai perduoti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytus daiktus, dokumentus ar kitą turtą arba juos konfiskuoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 8. Negalima atsisakyti vykdyti kartu su turto (arba įrodymų) arešto aktu atsiųsto ar vėliau gauto kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymo perduoti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytus daiktus, dokumentus ar kitą turtą dėl to, kad šis prašymas pateiktas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, jeigu ši veika nustatyta
įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 3 straipsnio 2 dalyje ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę. 9. Apie turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat apie sprendimą laikinai atidėti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą, įskaitant numatomą atidėjimo trukmę bei motyvus, ir apie alternatyvias procesines prievartos priemones, kurios gali būti taikomos turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytam turtui, prokuroras nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 10.
duomenys viešai neskelbtini, išskyrus tiek, kiek būtina jo vykdymui užtikrinti. Prokuroras, negalėdamas užtikrinti turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytų duomenų neskelbtinumo, apie tai nedelsdamas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Prokuroras reikiamais atvejais įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmus, kad draudžiama be jo leidimo paskelbti turto (arba įrodymų) arešto akto duomenis. 11. Išlaidos, susijusios su turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymu Lietuvos Respublikoje, apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išskyrus išlaidas, kurios atsirado kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, nebent kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir turto (arba įrodymų) arešto aktą pripažinęs prokuroras susitaria kitaip. 12. Turto (arba įrodymų) arešto akto pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms. 13. Tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimus, susijusius su turto (arba įrodymų) arešto akto pakeitimu, papildymu, panaikinimu ar atšaukimu. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pakeistas ar papildytas turto (arba įrodymų) arešto aktas pripažįstamas šio įstatymo 65 ir 66 straipsniuose nustatyta tvarka. 14. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo metu atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroras apie skundo padavimą, jo motyvus, taip pat apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. 68 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo nutraukimas 1.
Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymas gali būti nutrauktas prokuroro nutarimu, jeigu:
daiktai, dokumentai ar kitas turtas yra dingę, sunaikinti arba jų negalima rasti nurodytoje vietoje;
2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina turto (arba įrodymų) arešto aktą arba atšaukia jo vykdymą;
prievartos priemonių taikymo maksimalūs terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
turto (arba įrodymų) arešto aktą tampa neįmanoma. 2. Prokuroras, priėmęs nutarimą nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą, nedelsdamas raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo nutraukimą ir jo motyvus. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama iš anksto prieš priimant sprendimą nutraukti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymą.“
Papildyti Įstatymą XIII skyriumi:
69 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimas 1.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas gali būti išduotas:
konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymus materialiai atsakingo už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus fizinio asmens arba fizinių asmenų ar juridinio asmens turimas nusikalstamu būdu gautas arba įgytas turtas arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantis konfiskuotinas turtas yra ar gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas prokuroro nutarimas ar teismo nutartis skirti arba pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą;
arba Danijos Karalystėje yra arba gali būti nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo, esantis Airijoje ar Danijos Karalystėje, jų turi ir yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratą, arba kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra Airijoje ar Danijos Karalystėje, ir yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti poėmį. 2. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba apygardos prokuratūra, kai turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ar apygardos prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą arba gavus bylą nagrinėjančio teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos prokuratūra, prašymą. 3.
generalinei prokuratūrai ir apygardos prokuratūrai pateikiamas motyvuotas prašymas išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą ir prie jo pridedami:
1) turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo projektas;
2) prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties daryti kratą ar poėmį nuorašas. 4. Jeigu turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimui išduoti trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi prašymą išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, kreipiasi į prašymą pateikusią instituciją, kad ši pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus per nurodytą papildytų turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo projektą. Jeigu per nurodytą terminą trūkstama informacija negaunama, prašymas išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą grąžinamas jį pateikusiai institucijai. 5. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas išduodamas užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo formą. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas, išduodamas gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą, turi būti išduotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo visos šiam liudijimui išduoti reikalingos informacijos gavimo. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė narė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą. 70 straipsnis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei 1.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, jo vertimą ir prokuroro nutarimą ar teismo nutartį skirti arba pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį daryti kratą ar poėmį turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija tiesiogiai perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba šios valstybės narės centrinei institucijai, jeigu ši yra paskirta. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 2. Neatidėliotinais atvejais turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti siunčiamas per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). 3. Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija visais su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymu susijusiais klausimais su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija arba centrine institucija susižino tiesiogiai. 4. Išlaidos, susijusios su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tenka kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išskyrus išlaidas, kurios atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebent kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusi institucija susitaria kitaip. 71 straipsnis. Institucijų pareigos perdavus vykdyti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą 1.
Turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimą inicijavusi institucija privalo:
akto liudijimą išdavusią instituciją, jeigu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi atsisakyta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, arba buvo panaikinta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratą ar poėmį, taip pat jeigu atsiranda kitų priežasčių, dėl kurių vykdyti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą tampa nebetikslinga;
2) ketindama kreiptis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, likus penkiolikai dienų iki termino pabaigos apie tai informuoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusią instituciją ir gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nedelsdama nutarties nuorašą pateikti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą išdavusiai institucijai;
3) prireikus išduoti papildytą ar pakeistą turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą, šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka laiku pateikti prašymą dėl turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimo. 2.
išdavusi institucija privalo:
liudijimą, visą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gautą informaciją perduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimą inicijavusiai institucijai;
valstybės narės kompetentinga institucija ir savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu teikti jai visą informaciją, reikalingą sklandžiai turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo vykdymo eigai užtikrinti;
3) gavusi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nuorašą, nedelsdama pateikti prašymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo;
liudijimo išdavimo pagrindui, atšaukti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą.“
1Buvusį X skyrių laikyti XIV skyriumi. 2. Buvusius 51 ir 52 straipsnius laikyti atitinkamai
1Papildyti 72 straipsnį 3 dalimi:
„3. Informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautų, pripažintų ir atsisakytų pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintų ar atsisakytų pripažinti sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės ir sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, ir sprendimų dėl probacijos skaičių renka ir sistemina, taip pat nuo 2019 metų kasmet iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Nacionalinė teismų administracija.“
2Papildyti 72 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Informaciją apie šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyta tvarka iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių perimtų ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų nuteistųjų skaičių renka ir sistemina, taip pat nuo 2019 metų kasmet iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
3Papildyti 72 straipsnį 5 dalimi:
„5. Informaciją apie kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įvykdytų turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimų skaičių renka ir sistemina, taip pat nuo 2019 metų kasmet iki vasario 1 dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 1 punktu:
„1. 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR
dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 185).“
atitinkamai 2, 3, 4, 5 punktais. 3. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:
„6. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL 2014 L 130, p. 1).“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra iki 2017 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO Nr. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais X, XI, XII, XIII skyriais ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-02-21
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį papildančioje naujoje 4 dalyje minimas „kitos kompetentingos teisminės institucijos terminas“. Svarstytina, kokia kita institucija nei teismas galėtų būti traktuojama kaip kita kompetentinga teisminė institucija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateikti šios sąvokos apibrėžimą. 2. Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje antrasis jungtukas „iš“ neturėtų būti pakeistas jungtuku „per“, atitinkamai pakeičiant po jo vartojamų žodžių linksnius. 3. Projektu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Išimtiniais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą teismas ar prokuroras gali pratęsti iki trisdešimt dienų <...>“. Svarstytina, ar šioje nuostatoje minimi „išimtiniai atvejai“ neturėtų būti atskleisti, pateikiant bent pavyzdinį jų sąrašą. 4. Projektu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinamas vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį – „Europos tyrimo orderio pripažinimas ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą“. Atitinkama nuostata įtvirtinama ir keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 2 punkte dėl turto (arba įrodymų) arešto akto pripažinimo atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas bus taikomas praktikoje, siūlome įstatyme detalizuoti šio principo turinį. 5.
straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinamas vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį, jeigu – „Europos tyrimo orderis išduotas dėl veikos, kuri padaryta ne Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tokia veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu“ – turėtų būti patikslintas. Akcentuotina, kad tiek veikos, tiek nusikalstamos veikos yra ne „vykdomos“, o „daromos“. Vykdymo terminas siejamas tik su viena iš bendrininkavimo rūšių, bet neapima visų jų. Dėl tos priežasties šiame punkte vartojamas žodis „įvykdyta“ keistinas žodžiu „padaryta“. Be to, įstatymo
baudžiamuoju nusižengimu“ keistini į žodžius – „nėra laikoma nusikalstama“. 6. Projektu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinamas vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį, jeigu – „Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese už tą pačią nusikalstamą veiką“. Šiame punkte vartojama formuluotė „už tą pačią nusikalstamą veiką“ keistinas žodžiais – „dėl analogiškos nusikalstamos veikos“. 7. Svarstytina, ką reiškia keičiamo įstatymo 52 straipsnio 9 dalyje vartojamas nusikalstamos veikos pavojingumo masto terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinėje baudžiamojoje teisėje vartojami nusikalstamo veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio terminai. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje svarstytinas žodžio „mastą“ keitimas į žodį „laipsnį“. Atitinkama pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 59 straipsnio 5 dalies. 8.
8Svarstytina,
kaip keičiamo įstatymo 53 straipsnio 10 dalis, nustatanti kad „Europos tyrimo orderio pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms“, dera su bendrąja skundo teise, užtikrinama proceso dalyviams Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (pavyzdžiui, BPK 21 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi ir kt.). Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 67 straipsnio 12 dalies. 9. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje nustatyta: „Tuo atveju, jeigu Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos būtų itin didelės, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių išlaidų ar jų dalies padengimo.“ Akcentuotina, kad cituojamame sakinyje vartojamas abstraktaus turinio vertinamasis požymis – itin didelės Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos. Svarstytina, ar dėl praktinių interesų nėra galimybės įstatyme numatyti bent jau orientacinių šio požymio turinio atskleidimo kriterijų. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies, kurioje taip pat vartojamas itin didelių Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidų terminas, taip pat dėl keičiamo įstatymo 53 straipsnio 14 dalies, kurioje įtvirtinamas vertinamasis požymis didelė žala asmeniui. 10. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriam esant gali būti nutraukiamas ETO vykdymas, – „jis galutinai išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos“ – turinys. 11. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje aprašytą teismo nutarties arba prokuroro nutarimo atsisakyti išduoti Europos tyrimo orderį arba jį atšaukti apskundimo tvarką siūlytina patikslinti, atskirai konkretizuojant, kokios normos taikomos prokuroro nutarimo apskundimo tvarkai, o kokios – teismo nutarties apskundimui. 12.
straipsnio 1 dalyje tarp institucijų, pripažįstančių kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą nenurodomas teismas, nors šis subjektas įtvirtinamas keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tarp subjektų pripažįstančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5)
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL
europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO
2017-05-29
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5)
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL
europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO Nr. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais X, XI, XII, XIII skyriais
2017 m. gegužės 10 d. Nr. 102-P-16 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai:
Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Tarptautinės teisės departamento direktorius Dainius Žilys, Generalinės prokuratūros atstovai Tomas Krušna ir Ina Linevaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį papildančioje naujoje 4 dalyje minimas „kitos kompetentingos teisminės institucijos terminas“. Svarstytina, kokia kita institucija nei teismas galėtų būti traktuojama kaip kita kompetentinga teisminė institucija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateikti šios sąvokos apibrėžimą.
Nepritarti Europos tyrimo orderio apibrėžimas taikomas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotiems Europos tyrimo orderiams. Sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas yra aišku, kad Lietuvoje Europos tyrimo orderius išduos tik teismai ir prokuratūros (žr. Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Įstatymo 59 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodomos Europos tyrimo orderius išduodančios institucijos). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
3
jungtukas „iš“ neturėtų būti pakeistas jungtuku „per“, atitinkamai pakeičiant po jo vartojamų žodžių linksnius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
2
atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą teismas ar prokuroras gali pratęsti iki trisdešimt dienų <...>“. Svarstytina, ar šioje nuostatoje minimi „išimtiniai atvejai“ neturėtų būti atskleisti, pateikiant bent pavyzdinį jų sąrašą. Nepritarti Sąvoka „išimtiniai atvejai“ jau yra vartojama galiojančiame įstatyme. 4. Seimo
vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį – „Europos tyrimo orderio pripažinimas ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą“. Atitinkama nuostata įtvirtinama ir keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 2 punkte dėl turto (arba įrodymų) arešto akto pripažinimo atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas bus taikomas praktikoje, siūlome įstatyme detalizuoti šio principo turinį. Nepritarti Formuluotė vartojama galiojančiame įstatyme (žr.
straipsnio 1 dalies 5 punktą, 40 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 45 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
37
vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį, jeigu –
„Europos tyrimo orderis išduotas dėl veikos, kuri padaryta ne Europos tyrimo
orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tokia veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu“ – turėtų būti patikslintas. Akcentuotina, kad tiek veikos, tiek nusikalstamos veikos yra ne „vykdomos“, o
„daromos“. Vykdymo terminas siejamas tik su viena iš bendrininkavimo rūšių,
bet neapima visų jų. Dėl tos priežasties šiame punkte vartojamas žodis „įvykdyta“ keistinas žodžiu „padaryta“. Be to, įstatymo 52 straipsnio
nusižengimu“ keistini į žodžius – „nėra laikoma nusikalstama“. Pritarti
keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinamas vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti Europos tyrimo orderį, jeigu – „Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese už tą pačią nusikalstamą veiką“. Šiame punkte vartojama formuluotė „už tą pačią nusikalstamą veiką“ keistinas žodžiais – „dėl analogiškos nusikalstamos veikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
9 7.
Svarstytina, ką reiškia keičiamo įstatymo 52 straipsnio 9 dalyje vartojamas nusikalstamos veikos pavojingumo masto terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinėje baudžiamojoje teisėje vartojami nusikalstamo veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio terminai. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje svarstytinas žodžio „mastą“ keitimas į žodį „laipsnį“. Atitinkama pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 59 straipsnio 5 dalies. Pritarti
kaip keičiamo įstatymo 53 straipsnio 10 dalis, nustatanti kad „Europos tyrimo orderio pagrįstumas gali būti skundžiamas tik kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms“, dera su bendrąja skundo teise, užtikrinama proceso dalyviams Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (pavyzdžiui, BPK
teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 67 straipsnio 12 dalies. Nepritarti Šia nuostata įgyvendinama Direktyvos 14 straipsnio 2 dalis. Ši nuostata neužkerta teisės skųsti Lietuvoje Europos tyrimo orderių vykdymo veiksmus. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
nustatyta: „Tuo atveju, jeigu Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos būtų itin didelės, Europos tyrimo orderį pripažinusi institucija gali konsultuotis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl šių išlaidų ar jų dalies padengimo.“ Akcentuotina, kad cituojamame sakinyje vartojamas abstraktaus turinio vertinamasis požymis – itin didelės Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidos. Svarstytina, ar dėl praktinių interesų nėra galimybės įstatyme numatyti bent jau orientacinių šio požymio turinio atskleidimo kriterijų.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies, kurioje taip pat vartojamas itin didelių Europos tyrimo orderio vykdymo išlaidų terminas, taip pat dėl keičiamo įstatymo 53 straipsnio 14 dalies, kurioje įtvirtinamas vertinamasis požymis didelė žala asmeniui. Nepritarti Sąvoka paimta iš Direktyvos; jos turinys atskleistas Direktyvoje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
1
pagrindo, kuriam esant gali būti nutraukiamas ETO vykdymas, – „jis galutinai išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos“ – turinys. Nepritarti Formuluotė vartojama galiojančiame įstatyme (žr. 47 straipsnio 1 dalies 1) punktą). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
7
prokuroro nutarimo atsisakyti išduoti Europos tyrimo orderį arba jį atšaukti apskundimo tvarką siūlytina patikslinti, atskirai konkretizuojant, kokios normos taikomos prokuroro nutarimo apskundimo tvarkai, o kokios – teismo nutarties apskundimui. Pritarti Atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pastabas (žr. 1 pastabą 14 lape), 59 straipsnio 7 dalis iš projekto išbraukta. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21
1
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą nenurodomas teismas, nors šis subjektas įtvirtinamas keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tarp subjektų pripažįstančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti Europos tyrimo orderį).
Nepritarti Pagal galiojantį teisinį reguliavimą turto ar įrodymų arešto aktą pripažįsta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, o turto ar įrodymų arešto aktų liudijimus išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Direktyva 2014/41/ES pakeičiamos Pamatinio sprendimo 2003/577/TVR nuostatos, susijusios su įrodymų areštu. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, įstatymų projektais siekiama suderinti nacionalinės teisės aktų nuostatas su minėtais pakeitimais, o taip pat užtikrinti nuoseklų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą jų nuostatas perkeliant į vieną teisės aktą. Įstatymų projektais nesiekiama iš esmės pakeisti esamos turto ar įrodymų arešto aktų išdavimo, pripažinimo bei vykdymo tvarkos. Be to, derinimo su rengėjais Nacionalinės teismų administracijos pastabose buvo nurodyta, kad siūlymas perduoti teismams dar vieną funkciją abejotinas, įvertinant augantį bylų skaičių ir teismams tenkantį didelį darbo krūvį, kurį siekiama sureguliuoti tiek organizacinėmis priemonėmis, tiek inicijuojant teisinį reguliavimą, įgalinantį atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kad teismai galėtų kuo operatyviau spręsti bylas. Atsižvelgiant į tai bei į siekį užtikrinti skubų turto (arba įrodymų) arešto aktų išdavimą, pripažinimą bei vykdymą, manytina, kad kompetentinga institucija turto (arba įrodymų) arešto aktų išdavimui, pripažinimui ir vykdymui turėtų likti prokuratūra. 13.
Latvelienė (2017-04-26)12 Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūrų terminus, svarstytina, ar Projekto 12 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data (2017 m. gegužės 1 d.) neturėtų būti pakeista į realią datą. Pritarti Su rengėjais suderinta įsigaliojimo data 2017 m. birželio 15 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
prokuratūra 2017-04-24
pasirinkto Direktyvos 2014/41/ES įgyvendinimo modelio. Dėl Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 6 straipsnio (59 straipsnio pakeitimas). Siūlome pakeisti 59 straipsnio 2–7 dalis ir jas formuluoti taip: „2. Europos tyrimo orderį išduoda:
1) teisminio nagrinėjimo metu – bylą nagrinėjantis teismas (toliau šiame skyriuje – teismas);
2) ikiteisminio tyrimo metu: 2.1) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardos prokuratūros prokuroras – savo iniciatyva, jeigu Europos tyrimo orderis išduodamas pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardos prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime arba tos prokuratūros organizuojamame ir vadovaujamame ikiteisminiame tyrime; arba gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja apygardos prokuratūra, motyvuotą prašymą; 2.2) ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas – šioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje atliekamame ikiteisminiame tyrime, tačiau šiuo atveju turi būti gautas ikiteisminį tyrimą organizuojančios ir jam vadovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro patvirtinimas.
3) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, savo iniciatyva, jeigu Europos tyrimo orderis išduodamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime, arba gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, motyvuotą prašymą, arba gavęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro arba teismo motyvuotą prašymą tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu reikia laikinai perduoti suimtą arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantį asmenį iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką. 3.
ir apygardos prokuratūrai kartu su motyvuotu pašymu dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar patvirtinimo pateikiami: Prie šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto prašymo pridedama:
1) užpildytas Europos tyrimo orderio projektas;
2) ikiteisminio tyrimo pareigūno ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties nuorašas, kai procesinė prievartos priemonė ar kitas proceso veiksmas gali būti atliekami tik priėmus nutarimą ar nutartį. 4. Jeigu Europos tyrimo orderiui išduoti ar patvirtinti trūksta informacijos, prokuratūra, gavusi šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą prašymą, kreipiasi į prašymą pateikusį prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, kad pateiktų trūkstamą informaciją ir prireikus papildytų Europos tyrimo orderį ar jo projektą per nurodytą terminą. Jeigu per nurodytą terminą nėra gaunama trūkstama informacija, prašymas išduoti ar patvirtinti Europos tyrimo orderį grąžinamas jį pateikusiai institucijai. 5. Teismas arba prokuroras, spręsdamas dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar patvirtinimo, įvertina Europos tyrimo orderio būtinumą ir proporcingumą, atsižvelgdamas ar Europos tyrimo orderio išdavimas atitinka proporcingumo principą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir mastą. 6. Europos tyrimo orderis išduodamas ir patvirtinamas užpildant užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamą pavyzdinę formą. Jeigu Europos tyrimo orderis išduodamas ar patvirtinamas gavus šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose numatytais atvejais, nurodytą prašymą, jis turi būti išduotas ar patvirtintas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo visos sprendimui dėl Europos tyrimo orderio išdavimo ar patvirtinimo priimti Europos tyrimo orderiui išduoti reikalingos informacijos gavimo.
Europos tyrimo orderis turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Europos tyrimo orderio vertimą užtikrina jį išdavusi ar jį patvirtinusi institucija. Vertimo laikas neįskaitomas į šioje dalyje nurodytą terminą. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija paprašo pateikti papildomus dokumentus, reikalingus Europos tyrimo orderiui vykdyti, tais atvejais, kai Europos tyrimo orderis išduotas gavus šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytą prašymą, papildomų dokumentų vertimą užtikrina prašymą dėl Europos tyrimo orderį išdavusi ar jį patvirtinusi institucija Europos tyrimo orderio išdavimo pateikusi institucija. 7. Teismo nutartis arba prokuroro nutarimas atsisakyti išduoti Europos tyrimo orderį arba jį atšaukti gali būti skundžiama(s) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje arba X dalyje nustatyta tvarka.“ Vertinant Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) atskirų skyrių normas, būtina atsižvelgti į jų santykį su BPK įtvirtintu ikiteisminio tyrimo organizavimo modeliu, taip pat į visų tarptautinių sutarčių, kurios pakeičiamos Direktyva 2014/41/ES, atitinkamas nuostatas, įskaitant Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo nuostatas, taip pat į jau galiojančias Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) normas.
BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo organizavimo modelis nustato aiškius funkcinius ryšius, ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo, prokuroro ir aukštesniojo prokuroro sąveikos būdus, formas, taip pat apibrėžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų įgaliojimus. Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) nuostatos sudaro teisines prielaidas tokiam teisinio reguliavimo interpretavimui ir tokiam atitinkamų nuostatų taikymui, kai ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir jį organizuojančio prokuroro žinios kreipiasi į kitą apygardos prokuratūros prokurorą dėl Europos tyrimo orderio (toliau – ETO) išdavimo. Tokia teisės taikymo praktika būtų ydinga ir nepagrįsta. Kita vertus, jei pagal šio straipsnio prasmę ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali kreiptis tik į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį apygardos prokuratūros (kurią sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai) prokurorą, kuris ir turi spręsti dėl ETO išdavimo, tada, žvelgiant į kitus su ETO išdavimu susijusius straipsnius, kyla klausimas dėl pačios sistemos funkcionavimo, nes kuriami visiškai nepagrįsti ir beprasmiai funkciniai ryšiai. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto Nr.
16-8419(3) 61 straipsnio
nedelsdama informuoti ETO išdavusią instituciją apie pateikto skundo dėl sprendimo atlikti ETO nurodytus veiksmus nagrinėjimo rezultatus, o tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga įpareigojama informuoti prokurorą apie jo paties priimtą sprendimą (žr. BPK 62 str. (Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas)). Kita vertus, Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) nuostatomis siaurinami ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno įgaliojimai procese priimti tam tikrus sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje (ne prašyti, bet duoti pavedimą apklausti kitoje vietovėje gyvenantį liudytoją; svarstomo Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) kontekste tai atitiktų ETO išdavimą dėl tokios tyrimo priemonės vykdymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuris būtų patvirtinamas prokuroro). Kaip minėta, BPK jau įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios prokuroro veiklą organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, todėl jų pakartojimas, o juo labiau nustatymas kitokio teisinio reguliavimo nei yra BPK, neturėtų ir negalėtų būti teikiamo Įstatymo paskirtis ir tikslas. Taip pat siūlome atsisakyti nuostatų, susijusių su prokuroro nutarimo apskundimu. Nereikėtų dubliuoti, tuo labiau keisti BPK įtvirtintų nuostatų ar sukurti dvigubą apskundimo mechanizmą vien dėl to, kad prašomi veiksmai turėtų būti atliekami ne Lietuvoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. BPK 178 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. <….> Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Šiame kontekste pažymėtina, kad ETO skirtas tiems patiems BPK 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytiems veiksmams atlikti Pritarti iš dalies Pritarti Priimti sprendimai dėl pastabų suderinti su rengėjais ir su Generaline prokuratūra. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, nuspręsta pakoreguoti Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 59 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, 64 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 5 dalį. Neatsižvelgta į siūlymą perduoti Europos tyrimo orderio išdavimo funkciją ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/41/ES 1 str. 1 d. nustatytą apibrėžimą Europos tyrimo orderis (ETO) yra valstybės narės teisminės institucijos priimtas arba patvirtintas teisminis sprendimas, kad kitoje valstybėje narėje būtų įvykdyta viena ar kelios konkrečios tyrimo priemonės siekiant gauti įrodymų pagal šią direktyvą. Išduodančiąja teismine institucija gali būti paskirtas tik teismas, tiriantysis teisėjas ar prokuroras. Kita baudžiamajame procese tyrimą atliekanti institucija gali būti paskirta išduodančiąja institucija tik jeigu pagal nacionalinę teisę ji yra kompetentinga nurodyti rinkti įrodymus ir jeigu jos išduotas ETO bus patvirtintas teisminės institucijos. Teisingumo ministerijos vertinimu, ši išimtis nustatyta atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinių sistemų skirtumus, įvertinus, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse policija yra nepriklausoma nuo prokuratūros. Pagal dabartinę bendradarbiavimo praktiką ikiteisminio tyrimo įstaigų teisinės pagalbos pavedimai (teikiami pagal 1959 m. Europos Tarybos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, 2000 m.
Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ar kitas tarptautines sutartis) pirmiausia siunčiami prokuratūrai, kuri juos patikrina teisėtumo ir formalumo prasme ir kartu su savo parengtu teisinės pagalbos prašymu siunčia užsienio valstybės kompetentingai institucijai. Pastebėtina, kad LR tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, kurie pakeičiami Direktyva 2014/41/ES, ikiteisminio tyrimo įstaigos nėra paskirtos teisminėmis institucijomis, įgaliotomis tiesiogiai teikti teisinės pagalbos prašymus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisminėms institucijoms (skirtingai nuo kai kurių kitų valstybių, kaip pavyzdžiui, Kipras, Danija, Suomija ar Latvija). Teisminėmis institucijomis tarptautinėse sutartyse numatytoms funkcijoms atlikti Lietuvoje yra prokuratūra ir teismai, o pagal pamatinį sprendimą 2003/577/TVR – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Be to, pagal galiojančią turto ar įrodymų arešto akto liudijimo išdavimo tvarką dėl tokio liudijimo išdavimo į Lietuvos generalinę prokuratūrą kreipiasi ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras ar bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo projekto 59 straipsnį prokuratūra išduos ETO, gavusi ikiteisminio tyrimo įstaigos motyvuotą prašymą kartu su užpildytu ETO projektu ir visa reikiama medžiaga. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad naujomis nuostatomis iš principo nebūtų pakeičiama galiojanti teisinės pagalbos prašymų teikimo tvarka. Išbrauktos Įstatymo projekto 59 straipsnio 7 dalis ir 69 straipsnio 6 dalis. 2. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
3
straipsnio (63 straipsnio 3 dalies pakeitimas). Siūlome pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją formuluoti taip: „3.
Laikinai į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta Europos tyrimo orderyje, išskyrus atvejus, kai asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per penkiolika dienų arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo.“ Atsižvelgus į Direktyvos 2014/41/ES preambulės 25 ir 26 punktus, siūloma Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) perteklinė nuostata keistina išbraukiant žodžius ,,už iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką padarytą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta Europos tyrimo orderyje“, nes ši dalis tiesiogiai susijusi su kitu instrumentu, t. y. su Europos arešto orderiu. Nepritarti Įstatymo projekto
dalis: „Nedarant poveikio 6 daliai, perduotas asmuo išduodančiojoje valstybėje netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nesulaikomas ar kitaip nesuvaržoma jo asmeninė laisvė dėl iki jo išvykimo iš vykdančiosios valstybės teritorijos įvykdytų veikų ar priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, nenurodytų ETO.“ Kaip pažymėta Įstatymo projekto 63 straipsnio 1 dalyje, asmuo negali būti laikinai perduotas pagal Europos tyrimo orderį baudžiamojo persekiojimo veiksmams atlikti. Šios nuostatos nesudaro kliūčių prireikus kompetentingoms institucijoms spręsti Europos arešto orderio išdavimo klausimą (baudžiamojo persekiojimo veiksmams atlikti) ir (ar) konsultuotis su kitos valstybės institucijomis dėl tolimesnių galimų veiksmų. 3. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
3, 4
3 ir 4 dalies). Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 52 straipsnio 3 dalis numato atvejus, kuriais teismas arba prokuroras gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą Europos tyrimo orderį. Tarp jų numatyti ir šie atvejai: „1) Europos tyrimo orderio vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) Europos tyrimo orderis išduotas dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai Europos tyrimo orderis išduotas dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose D priede nurodytos nusikalstamos veikos ir Europos tyrimo orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą veiką nustato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;“ „9) Europos tyrimo orderyje nurodyti proceso veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnyje, XII, XIV ir XXI skyriuose bei šiame skyriuje nurodytų proceso veiksmų arba jų atlikimas nebūtų leidžiamas Lietuvos Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese už tą pačią nusikalstamą veiką.“ Įstatymo projekto Nr.
16-8419(3) 52 straipsnio 4 dalis numato: šio straipsnio 3 dalies 2 ir 9 punktai netaikomi, kai Europos tyrimo orderis išduotas, siekiant:
„1) gauti įrodymus, kuriuos Lietuvos Respublikos teisėsaugos
institucijos jau turi ir šie įrodymai galėjo būti surinkti Lietuvos Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu ar vykdant Europos tyrimo orderį;
2) gauti informaciją, kuri yra teismui ar prokurorui prieinamoje ar ikiteisminio tyrimo įstaigos turimoje informacinėje sistemoje ir teismas arba prokuroras galėtų ją gauti baudžiamajam procesui vykstant Lietuvos Respublikoje;
3) apklausti liudytoją, ekspertą, nukentėjusįjį, įtariamąjį, kaltinamąjį ar kitą proceso dalyvį;
4) gauti informaciją, kuri gali būti surinkta netaikant procesinių prievartos priemonių;
5) gauti duomenis, kurie padėtų nustatyti telefono ryšio numerio ar interneto protokolo (IP) adreso abonentą.“ Teisingumo ministerija derinimo pažymoje dėl Generalinės prokuratūros pastabos, liečiančios Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 52 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė: ,,manytina, kad Direktyvos 10 str. 2 d. numatytus proceso veiksmus galima atsisakyti vykdyti remiantis visais Direktyvoje nustatytais atsisakymo pagrindais, išskyrus numatytus 11 str.
Sprendžiant dėl ETO, išduotų Direktyvos 2014/41/ES 4 straipsniuose b ir c punktuose nurodytų procesų metu, gali būti taikomas Įstatymo projekto 16-8419(3) 52 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo pripažinti pagrindas. Tačiau Įstatymo projekte 16-8419(3) nėra apibrėžti atvejai, kuriais prokuroras arba teismas turi pripažinti ir vykdyti ETO, išduotą Direktyvos 2014/41/ES 4 straipsnio 1 punkte nurodyto proceso metu dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nėra laikoma nusikalstama veika. Direktyvos 2014/41/ES 1 straipsnio 4 dalies imperatyvas – pareiga paisyti pagrindinių teisių ir teisės principų, įtvirtintų Europos Sąjungos (toliau – ES) sutarties 6 straipsnyje, akivaizdu, kad negali būti traktuojama kaip prokuroro diskrecijos dalykas. Išskirtume šiuos kelis su minėtų Direktyvos 2014/41/ES nuostatų perkėlimu ir siūlomu teisiniu reguliavimu susijusius probleminius klausimus. Viena vertus, pati Direktyvos 2014/41/ES 1 straipsnio
punkte įtvirtinta kaip, kad teismas arba prokuroras gali atsisakyti pripažinti kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą ETO, jeigu ETO vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Kita vertus, dėl Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 52 straipsnio 4 dalies nuostatų neapibrėžtumo sudaroma situacija tokiam šio teisinio reguliavimo interpretavimui bei tokiam atitinkamų nuostatų taikymui, kai spręsdamas dėl ETO, išduoto siekiant apklausti įtariamąjį dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal BK nėra laikoma nusikalstama veika, prokuroras savo nuožiūra gali taikyti Įstatymo Nr.
16-8419(3) 52 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir atsisakyti pripažinti ir vykdyti ETO (atsižvelgęs nors ir į tai, kad BPK numatyti veiksmai, įskaitant įtariamojo apklausą, gali būti atliekami tik dėl nusikalstamų veikų) arba gali nuspręsti taikyti 52 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir pripažinti bei vykdyti ETO (tačiau ir šiuo atveju galimi keblumai sprendžiant klausimą, kokios procesinės taisyklės turėtų būti taikomos, jei kita valstybė, be kita ko, prašo taikyti kitokias taisykles negu numato BPK). Pastebėtina, kad neapibrėžtas teisinis reguliavimas tokių atvejų, kai ETO išduotas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal BK nėra laikoma nusikalstama veika, ir ETO yra prašoma atlikti įtariamojo apklausą bei užtikrinti, kad įtariamojo apklausos metu dalyvautų gynėjas. Vertintume, kad gali kilti klausimai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tokiam asmeniui ir dėl išlaidų atlyginimo pripažinus ir vykdant ETO, išduotą baudžiamojoje byloje, bet pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atitinkančioje administracinio nusižengimo bylą, kai pats įtariamasis nepasikvies gynėjo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, pakeistas Įstatymo projekto 52 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Manytina, kad Įstatymo projekto nuostatomis tinkamai įgyvendinamos Direktyvos 2014/41/ES 11 ir 10 straipsnių nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 2014/41/ES 11 str. 2 d., išduodančiajai valstybei prašant Direktyvos 10 straipsnio 2 d. nurodytų proceso veiksmų, vykdančioji valstybė negali remtis Direktyvos 11 str.
1 d. g-h punktuose nurodytais atsisakymo pagrindais, tokiais kaip veikos dvigubo baudžiamumo nebuvimas ar rėmimasis nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis proceso veiksmams atlikti. Manytina, kad Direktyvos 10 str. 2 d. numatytus proceso veiksmus galima atsisakyti vykdyti remiantis visais Direktyvoje nustatytais atsisakymo pagrindais, išskyrus numatytus 11 str. 1 d. g-h punktuose. 5. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
41
projekto Nr. 16-8419(3) 5 straipsnio (dėl 52 str. 4 d. 1 p. vartojamos sąvokos „įrodymai“). BPK įrodymais pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, t. y. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad minėtos Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) nuostatos turi būti siūlomos įvertinus Direktyvos 2014/41/ES tikslus, paisant atitinkamo nuoseklumo ir vidinės darnos, o ne siekiant tik mechaniško šios Direktyvos nuostatų perkėlimo. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 52 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama įrodymų sąvoka turėtų atitikti BPK numatytą sąvoką ne tik gramatine, bet ir turinio prasme. Pritarti Pakeistas Įstatymo projekto 52 straipsnio 4 dalies 1 punktas. 6. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
2
Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 5 straipsnio (55 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Siūlome patikslinti 55 straipsnio 2 dalį ir ją formuluoti taip: „2.
Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, o jei perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos, – ir į suimto asmens kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos administraciją ar nuteisto asmens laisvės atėmimo vietos administraciją su prašymu organizuoti asmens perdavimą, taip pat raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie priimtą nutarimą; jeigu laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, nurodo terminą, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką.“ Pritarti Pakeista Įstatymo projekto 55 straipsnio 2 dalis. 7. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
1 2.5. Dėl Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 7 straipsnio (67 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Siūlome pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją formuluoti taip: „1. Priėmęs sprendimą pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą, prokuroras jį vykdo kuo greičiau laikinai apribodamas nuosavybės teisę į turto (arba įrodymų) arešto akte nurodytą turtą, darydamas kratą ar poėmį arba atlikdamas kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse bei šiame skyriuje nurodytus numatytus proceso veiksmus. Jeigu turto (arba įrodymų) arešto aktą pripažino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmai gali būti pavedami atlikti atitinkamai kitam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apygardų prokuratūroms ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms.“ Atkreiptinas dėmesys, kad jokie kiti turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo procesiniai veiksmai šiame skyriuje nėra nurodyti.
Taip pat, to paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu turto (arba įrodymų) arešto aktą pripažino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, Turto (arba įrodymų) arešto akto vykdymo veiksmai gali būti pavedami atlikti apygardų prokuratūroms ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Atkreipiame dėmesį, kad duoti pavedimus atlikti proceso veiksmus turi teisę ne tik Generalinės prokuratūros, bet ir apygardos prokuratūros prokuroras. Pritarti Pakeista Įstatymo projekto 67 straipsnio 1 dalis, 53 straipsnio 1 dalis, 59 straipsnio 1 dalis. 8. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
1 2.6. Dėl Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 7 straipsnio (65 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Siūlome keisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją formuluoti taip: „1. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
1) nutartimi apylinkės teismas, kai turto (arba įrodymų) arešto aktas išduotas teisminio nagrinėjimo stadijoje;
2) turto buvimo vietos apygardos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, užrašydamas rezoliuciją, kai Europos tyrimo orderis išduotas ikiteisminio tyrimo stadijoje. Atsisakydamas pripažinti turto (arba įrodymų) arešto aktą teismas priima nutartį, o prokuroras – nutarimą.“ Įstatymo projekto Nr.
16-8419(3) 51 straipsnyje kaip ETO pripažįstanti institucija nurodomas ir teismas, o 65 straipsnyje tarp institucijų, pripažįstančių kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti turto (arba įrodymų) arešto aktą, nėra teismo (nurodomas tik apygardos prokuratūros ar Generalinės prokuratūros prokuroras). Atsižvelgiant į tai, kad Airija ir Danijos Karalystė nedalyvavo priimant Direktyvą 2014/41/ES ir jų atžvilgiu turto (arba įrodymų) arešto aktu laikomas taip pat ir procesinis dokumentas, išduodamas siekiant laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš vykdančiosios valstybės, pardavimo ar kitokio perleidimo (Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3)
skirtinga. Siūlymas su turto (ar įrodymų) arešto akto pripažinimu ir vykdymu Lietuvoje susijusias nuostatas iš BPK perkelti į Įstatymą yra puiki galimybė įvertinti jas naujų ES teisės aktų kontekste, atitinkamai keisti ir nustatyti deramą teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas teisinės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna. Dėl nuostatų, susijusių su turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimo išdavimu teisminio nagrinėjimo metu, pastabos pateiktos Generalinės prokuratūros 2016-08-10 rašte Nr. 17.2.-9406 „Dėl teisės aktų projektų derinimo“. Dar kartą atkreipiame dėmesį į šias BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas – kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taip pat į šias 2003 m. liepos 22 d.
Tarybos pagrindų sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (toliau – TPS2003/577/TVR) nuostatas – liudijimą, kurio standartinis blankas pateikiamas priede, pasirašo ir jo turinį patvirtina tą priemonę paskyrusi išduodančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija (TPS 2003/577/TVR 9 str. 1 d.). Pastebėtina, kad skirtingai nei ETO atveju, turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimui išduoti būtina sąlyga yra procesinis sprendimas, kurį gali priimti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nepritarti Pagal galiojantį teisinį reguliavimą turto ar įrodymų arešto aktą pripažįsta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, o turto ar įrodymų arešto aktų liudijimus išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Direktyva 2014/41/ES pakeičiamos Pamatinio sprendimo 2003/577/TVR nuostatos, susijusios su įrodymų areštu. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, įstatymų projektais siekiama suderinti nacionalinės teisės aktų nuostatas su minėtais pakeitimais, o taip pat užtikrinti nuoseklų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą jų nuostatas perkeliant į vieną teisės aktą (Įstatymą dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo). Įstatymų projektais nesiekiama iš esmės pakeisti esamos turto ar įrodymų arešto aktų išdavimo, pripažinimo bei vykdymo tvarkos. Be to, kaip nurodoma Nacionalinės teismų administracijos pastabose, siūlymas perduoti teismams dar vieną funkciją abejotinas, įvertinant augantį bylų skaičių ir teismams tenkantį didelį darbo krūvį, kurį siekiama sureguliuoti tiek organizacinėmis priemonėmis, tiek inicijuojant teisinį reguliavimą, įgalinantį atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kad teismai galėtų kuo operatyviau spręsti bylas.
Atsižvelgiant į tai bei į siekį užtikrinti skubų turto (arba įrodymų) arešto aktų išdavimą, pripažinimą bei vykdymą, numatytą Pamatiniame sprendime 2003/577/TVR, manytina, kad kompetentinga institucija turto (arba įrodymų) arešto aktų išdavimui, pripažinimui ir vykdymui turėtų likti prokuratūra. 9. Generalinė prokuratūra 2017-04-24
6 Dėl nuostatų, susijusių su prokuroro nutarimo atsisakyti išduoti turto (arba įrodymų) arešto akto liudijimą apskundimu, teikiame tą pačią pastabą, kaip ir prie šio Įstatymo projekto 59 straipsnio: siūlytina atsisakyti nuostatų, susijusių su prokuroro nutarimo apskundimu. Nereikėtų dubliuoti, tuo labiau keisti BPK įtvirtintų nuostatų ar sukurti dvigubą apskundimo mechanizmą vien dėl to, kad prašomi veiksmai turėtų būti atliekami ne Lietuvoje, bet kitoje ES valstybėje narėje. BPK 178 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. <….> Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pritarti Išbraukta
3Dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo.
Pažymėtina, kad svarstomas Direktyvos 2014/41/ES įgyvendinimo modelis su siūlomu nauju teisiniu reguliavimu neabejotinai turės neigiamų pasekmių, susijusių su papildomų procesų nustatymu, kas lems ir papildomus finansinius kaštus. Papildomų procesų atsiradimas yra susijęs su Direktyvos 2014/41/ES įgyvendinimui reikalingomis būtinomis pasirengimo priemonėmis: mokymų poreikiu, specialių elektroninių formų parengimu ir papildomu integravimu į šiuo metu funkcionuojančią Integruotą baudžiamojo proceso sistemą (IBPS), papildomu žmogiškųjų išteklių poreikiu, išaugusiu vertimų poreikiu ir sudėtingesnėmis procedūromis. Manome, kad visoms šioms priemonėms, susijusioms su minėtų įstatymų projektų įgyvendinimu, turėtų būti numatyti papildomi valstybės skirti asignavimai. Dėl nežinomų priežasčių ekonominis poveikis susijęs su teisės akto projekto įgyvendinimu nebuvo visapusiškai vertintas. Generalinėje prokuratūroje įvertinus pastarųjų dvejų metų tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose su ES valstybėmis narėmis tendencijas, prognozuojama, kad kasmet bus gaunama vykdyti apie 700 ETO, o į užsienio valstybes siunčiama apie 600 ETO. Vien su vertimų atlikimu susijusios papildomos bendros išlaidos sudarytų apie 540 tūkst. eurų. Nurodyta suma nebuvo planuojama prokuratūros biudžete. Pritarti Pakeistas 12 straipsnis (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas). 10. Generalinė prokuratūra
1 Prašytume pakeisti Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 12 straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymo įsigaliojimo terminą į 2017 m. gegužės 22 d. Šis prašymas grindžiamas objektyviu reikalavimu Direktyvą 2014/41/ES įgyvendinti iki 2017 m. gegužės 22 d. Atitinkamus pareiškimus jau yra padariusios kitos ES valstybės narės (Prancūzija, Vokietija). Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 12 straipsnio 2 dalis numato, kad Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra iki nustatyto termino turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Kadangi pagal siūlomą Direktyvos 2014/41/ES įgyvendinimo modelį, kuris turi būti papildomai įvertintas, prokuratūros veiklos organizavimo procedūriniai klausimai reglamentuoti labai detaliai ir smulkmeniškai, siūlome iš Įstatymo projekto Nr. 16-8419(3) 12 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“. Pritarti Pakeistas 12 straipsnis (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas), rengėjų siūlymu įstatymo įsigaliojimas siūlomas – 2017 m. birželio 15 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-316(2)ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-316(2)ES, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė