Projekto Projekto lyginamasis variantas
NR. I-532
keitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„
nariu negali būti renkamas asmuo, kuris savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų neteko savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo251 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nuo sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, dienos nepraėjo aštuoneri metai . “
Pakeisti 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija,
Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, jis atsistatydinti negali, o Vyriausioji rinkimų komisija jo pareiškimo atsistatydinti nepriima ;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Audronius Ažubalis Irena Haase
88
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo r, I-532 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis paskatinti savivaldybių tarybų narius ir merus atsakingiau žiūrėti į savo pareigas ir laikytis duotos priesaikos. Pasitaiko atvejų, kada savivaldybės tarybos narys sulaužo priesaiką, nes veikia prieš Lietuvą. Dėl to jam pradedama savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje. Tokiu atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų reikalavimų, o savivaldybės taryba savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys neteko savo įgaliojimų, toks savivaldybės tarybos narys įgaliojimų netenka. Tačiau netekęs įgaliojimų asmuo vėl gali kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose. Todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad toks asmuo negalėtų kandidatuoti savivaldos rinkimuose, jei nuo savivaldybės tarybos sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys
Be to, galimai priesaiką sulaužęs savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, nelaukdamas galutinio savivaldybės tarybos sprendimo, gali savo noru atsistatydinti ir vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose. Todėl siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams išvengti tokio apribojimo, siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta ir nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, negalėtų savo noru atsistatydinti, o Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų priimti jo atsistatydinimo pareiškimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai“. Konstitucijos 114 nustatyta, kokie asmenys negali būti renkami savivaldybių tarybų nariais. T. y. „asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“ Taip pat pagal Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalį „rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“.
Dalyvavimas rinkimuose piliečių apima ir aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teises, t. y. dalyvavimą balsuojant ir kandidatavimą. Tuo tarpu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytas platesnis ir konkretesnis apribojimų sąrašas. Pagal šiuo metu galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 ir 6 dalis „ savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.“ Taip pat „savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje .“ Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai „jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas ir asmuo, kuris savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų neteko savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nuo sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, dienos nepraėjo aštuoneri metai . Taip pat nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta ir nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, negalėtų savo noru atsistatydinti, o Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų priimti jo atsistatydinimo pareiškimo. Tikimasi, kad tai paskatins vietos politikus atsakingiau vykdyti savo pareigas, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numačius apribojimą būti savivaldybės tarybos nariu asmenims, kurie savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų neteko savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nustatyta tvarka, ir užkirtus kelią galimybėms jo išvengti, bus skatinamas atsakingesnis požiūris į keliamus reikalavimus atlikti pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai n eturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Savivaldybių tarybų rinkimai“, „savivaldybės tarybos narys“,
„įgaliojimų netekimas“, „visuotinė rinkimų teisė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Agnė Bilotaitė Audronius Ažubalis Irena Haase
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-18
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3158 (toliau – Įstatymo projektas) pagal kompetenciją norėtume atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamo siūlymo taikymo užsieniečiams aplinkybes. Direktyvos 94/80/EB [1]
gali nustatyti [2] , kad bet kokiam Sąjungos piliečiui, kuriam individualiu sprendimu, priimtu pagal baudžiamąją ar civilinę teisę, buvo atimta teisė būti kandidatu pagal jo kilmės valstybės narės teisę, neleidžiama naudotis ta teise per vietos savivaldos rinkimus“, o 9 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad gyvenamosios vietos valstybė narė taip pat gali reikalauti , kad asmuo oficialioje deklaracijoje nurodytų, kad jam neatimta teisė būti kandidatu kilmės valstybėje narėje.
Atitinkamai, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.“ Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjui nusprendus, jog siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi nustatyti apribojimai turėtų būti taikomi ir užsieniečiams, dėl kurių analogiškas sprendimas buvo priimtas jų kilmės valstybėje [3] , turėtų būti papildoma Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio
pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084 , el. p. [email protected] [1] 1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyva 94/80/EB nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus [2] Čia ir toliau paryškinta mūsų. [3] Direktyvos 94/80/EB preambulėje numatyta, kad „kadangi, atsižvelgiant į renkamųjų pareigų savivaldų institucijose politinę svarbą, valstybės narės turėtų turėti teisę imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad asmuo, kuriam buvo atimta teisė būti kandidatu kilmės valstybėje narėje, negalėtų atgauti tos teisės vien dėl to, kad jis apsigyveno kitoje valstybėje narėje; kadangi ši problema, konkrečiai susijusi su ne valstybės narės kandidatais, yra pakankamai svarbi, kad būtų pateisinta nuostata, pagal kurią toms valstybėms narėms, kurios mano, jog būtina, būtų leidžiama tokiems kandidatams taikyti ne tik gyvenamosios vietos valstybės narės, bet ir kilmės valstybės narės teisių atėmimo taisykles “.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kuria būtų apribojama savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra, teisė atsistatydinti iš užimamų pareigų. Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) tokio asmens prašymo atsistatydinti nepriimtų. Šioje nuostatoje nurodyto asmens teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų ribojimas neturi konstitucinio pagrindo, kuris prieš asmens valią priverstų jį dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ir neatitiktų Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės pasirinkti laisvai darbą, kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų). Kartu pažymime, taikant siūlomo teisinio reguliavimo ir Seimo statute įtvirtinto teisinio reguliavimo lyginamąjį metodą, matyti, kad pagal Seimo statuto 243 straipsnį asmuo (Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, Seimo nariai, šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas), kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas.
Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas, ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas. Taigi, mūsų nuomone, nėra pagrindo nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą politikų (savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra ir Seimo nario, kuriam taikoma apkalta) teisei atsistadidinti (atsisakyti mandato) iš užimamų pareigų (iki balsavimo pradžios) įgyvendinti. Be to, vertinama projekto nuostata ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad „Vyriausioji rinkimų komisija jo pareiškimo atsistatydinti nepriima“ riboja ne tik asmens teisę kreiptis į šią institucija, bet ir šios institucijos įstatymuose nustatytus valdingus įgaliojimus priimti ir nagrinėti jai teikiamų asmenų prašymus, skundus ir priimti dėl jų sprendimus. Konstitucijos 33 straipsnio antroji dalis laiduoja piliečiams skundo teisę, t. y. teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Tirti piliečių skundus ir prašymus – kiekvienos valstybės institucijos pareiga (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Kitaip būtų paneigtos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – vienas iš teisinės valstybės principo elementų, įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad piliečiai turi teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat garantuojant piliečiams galimybę ginti savo teises teisme, peticijos teisę, teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. Tokią valstybės institucijoms ir įstaigoms teikiamų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat Viešojo administravimo įstatymas, kuriuo savo veikloje turi vadovautis ir VRK. Atsižvelgus į tai, taip pat į tai, kad asmens teisės teikti prašymą valstybės institucijai teisinė prasmė ir reikšmė nėra tapati tokį prašymą gavusios ir išnagrinėjusios valstybės institucijos pareigai tokį prašymą besąlygiškai tenkinti, vertinama nuostata negali būti formuluojama kaip draudimas VRK priimti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero teikiamą atsistatydinimo pareiškimą. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti asmens, kuris savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų neteko savivaldybės tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nustatyta tvarka, teisės ribojimą būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ir savivaldybės tarybos nariu – meru „jeigu nuo sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, dienos nepraėjo aštuoneri metai“.
Toks ribojimas gali būti neproporcingas ir suvaržyti asmens teisę būti renkamam į minėtas pareigas labiau nei reikia projekto tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves <...> galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). 3. Atkreipiame dėmesį, kad projektas yra teikiamas šiuo metu vykstančios savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos metu, kai Seimas skyrė savivaldybių tarybų rinkimus 2019 m. kovo 3 d. [1] , o projekte vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data nenustatoma.
Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomi įtvirtinti asmens pasyviosios rinkimų teisės ribojimai, taip pat savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra, teisė atsistatydinti iš užimamų pareigų, neatitinka visuotinai pripažintų demokratinės teisinės valstybės standartų, įpareigojančiu įstatymų leidėją minėtą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo koregavimą atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki savivaldybių tarybų rinkimų (Konstitucinio Teismo
įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi, o buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi. Atkreipiame dėmesį, kad priimto ir įsigaliojusio Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo (Reg. Nr. XIII-1778) 1 straipsniu yra keičiama to paties keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis. Minėto pakeitimo įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio įsigaliojimo nuostatas būtina suderinti su minėto pakeitimo įstatymo nuostatomis. 5. Projekto 2 straipsnio tekste nurodant įstatymo pavadinimą nebevartotini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2018
25 d. nutarimas Nr. XIII-1496 “ Dėl 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų“
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Rivena Zėgerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti nuostatą, kuria būtų apribojama savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra, teisė atsistatydinti iš užimamų pareigų. Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) tokio asmens prašymo atsistatydinti nepriimtų.
Šioje nuostatoje nurodyto asmens teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų ribojimas neturi konstitucinio pagrindo, kuris prieš asmens valią priverstų jį dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ir neatitiktų Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės pasirinkti laisvai darbą, kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų). Kartu pažymime, taikant siūlomo teisinio reguliavimo ir Seimo statute įtvirtinto teisinio reguliavimo lyginamąjį metodą, matyti, kad pagal Seimo statuto 243 straipsnį asmuo (Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, Seimo nariai, šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas), kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas, ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas. Taigi, mūsų nuomone, nėra pagrindo nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą politikų (savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra ir Seimo nario, kuriam taikoma apkalta) teisei atsistadidinti (atsisakyti mandato) iš užimamų pareigų (iki balsavimo pradžios) įgyvendinti.
Be to, vertinama projekto nuostata ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad
„Vyriausioji rinkimų komisija jo pareiškimo atsistatydinti nepriima“ riboja
ne tik asmens teisę kreiptis į šią institucija, bet ir šios institucijos įstatymuose nustatytus valdingus įgaliojimus priimti ir nagrinėti jai teikiamų asmenų prašymus, skundus ir priimti dėl jų sprendimus. Konstitucijos
apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Tirti piliečių skundus ir prašymus – kiekvienos valstybės institucijos pareiga (Konstitucinio Teismo
straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – vienas iš teisinės valstybės principo elementų, įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad piliečiai turi teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat garantuojant piliečiams galimybę ginti savo teises teisme, peticijos teisę, teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt.
Tokią valstybės institucijoms ir įstaigoms teikiamų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat Viešojo administravimo įstatymas, kuriuo savo veikloje turi vadovautis ir VRK. Atsižvelgus į tai, taip pat į tai, kad asmens teisės teikti prašymą valstybės institucijai teisinė prasmė ir reikšmė nėra tapati tokį prašymą gavusios ir išnagrinėjusios valstybės institucijos pareigai tokį prašymą besąlygiškai tenkinti, vertinama nuostata negali būti formuluojama kaip draudimas VRK priimti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero teikiamą atsistatydinimo pareiškimą. Pritarti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai).
Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d.,
yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Manytina, kad nėra pagrindo nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą politikų (savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės tarybos nario – mero, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jų įgaliojimų netekimo procedūra ir Seimo nario, kuriam taikoma apkalta) teisei atsistatydinti (atsisakyti mandato) iš užimamų pareigų (iki balsavimo pradžios) įgyvendinti , juolab nustatant griežtesnius standartus savivaldybės politikams. 3.
sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. vasario 22 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo p rojekto 2 straipsniu siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės pasirinkti laisvai darbą, kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų), bei konstitucinių teisinės valstybės principų. 4. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –nėra, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė