Projekto lyginamasis variantas
viešojo saugumo tarnybos ĮSTATYMo Nr. X-813
įstatymas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Svarbus valstybės objektas – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, įrenginys ir (ar) turtas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pastatas, teritorija, infrastruktūra ar kitas objektas, kurių sunaikinimas, pažeidimas ar veiklos sutrikdymas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui ar pažeistų valstybės interesus.“
teritorija – valstybinės žemės sklypai, kuriuose įrengta stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, vykdomas Tarnybos pareigūnų specialusis rengimas atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais ir pratybos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę (krašto apsaugos tikslais). 8.9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. 3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
viešojo saugumo tarnybos ĮSTATYMo Nr. X-813
įstatymas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Svarbus valstybės objektas – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, įrenginys ir (ar) turtas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pastatas, teritorija, infrastruktūra ar kitas objektas, kurių sunaikinimas, pažeidimas ar veiklos sutrikdymas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui ar pažeistų valstybės interesus.“
teritorija – valstybinės žemės sklypai, kuriuose įrengta stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, vykdomas Tarnybos pareigūnų specialusis rengimas atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais ir pratybos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę (krašto apsaugos tikslais). 8.9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. 3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Vidaus tarnybos statutas).“
dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2.
reikalų ministras iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektai parengti įvertinus poreikį optimizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) vykdomas funkcijas. Teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama atsisakyti tarnybai nebūdingos funkcijos. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka pavestų saugoti objektų fizinę apsaugą, t. y. tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys vykdo VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) perimetro ir IAE teritorijoje esančių objektų fizinę apsaugą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 15 straipsniu, Vidaus reikalų ministras 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1V-457, įgaliojo tarnybą atlikti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 5–6 punktuose ir pagal kompetenciją – 7 ir 11 punktuose nustatytas funkcijas. Valstybės kontrolės atlikto audito Nr.
FA-P-40-6-24-1 ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje atlikto finansinio audito rezultatų“ nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nuostatomis tarnybai pavesta saugoti valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vandenyse, atlikti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę, užtikrinti pasienio teisinį režimą ir viešąją tvarką pasienio ruože, tačiau tarnybai pavaldžios rinktinės saugo valstybei svarbius objektus, nors tarnybai tokia funkcija nenustatyta ir yra nebūdinga kaip institucijai, kurios pagrindinė funkcija yra valstybės sienos apsauga. Tarnybos paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, todėl tiek žmogiškieji ištekliai, tiek tarnybos biudžeto lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos šiai funkcijai vykdyti (išlaidos, susijusios su branduolinių energetikos objektų fizine apsauga, šiuo metu apmokamos iš tarnybai skiriamų valstybės biudžeto lėšų). IAE ir kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų fizinės apsaugos funkcija yra nebūdinga tarnybai, be to, branduolinių energetikos objektų fizinės saugos organizavimas reglamentuojamas visai kitos srities tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, standartais ir rekomendacijomis. Šiuo metu strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų (suskystintų gamtinių dujų terminalą (Klaipėdoje), tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriją, tarptautinio Kauno oro uosto teritoriją, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – ir tarptautinio Palangos oro uosto teritoriją), kurie yra tarnybos veiklos teritorijoje, fizinę apsaugą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST). VST vykdoma objektų fizinės saugos užtikrinimo veikla neturi jokios įtakos tarnybai pavestų tiesioginių funkcijų įgyvendinimui šiose teritorijose.
Manytina, kad ir IAE bei kitų branduolinių energetikos objektų apsaugos funkcijos perdavimas VST turės teigiamos įtakos valstybės sienos apsaugai ir jos kirtimo kontrolei be neigiamų pasekmių. Siekiant, kad Projektas būtų inkorporuotas į teisinę sistemą, taip pat kartu teikiami Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas įvertinus numatomus pokyčius, t. y. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu pavestų saugoti objektų ir krovinių fizinę apsaugą ir apsaugos reagavimo pajėgų funkcijų vykdymą perdavus VST, šiuo metu Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje numatyta tarnybos teisė, vykdant nusikalstamų veikų, galinčių sutrikdyti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą, prevenciją, teisę tikrinti fizinius asmenis, transporto priemones, krovinius ir jų dokumentus bei riboti fizinių asmenų patekimą į riboto patekimo zoną turės būti perduota VST. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 4 punkte bei 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad VST „saugo svarbius valstybės objektus“ ir nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta „svarbaus valstybės objekto“ sąvoka, kurią siekiama įvesti Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatyme. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą inicijavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
įstatymo nustatyta tvarka pavestų saugoti objektų fizinę apsaugą, t. y. tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys vykdo IAE perimetro ir IAE teritorijoje esančių objektų fizinę apsaugą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1V-457, įgaliojo tarnybą atlikti minėto įstatymo 15 straipsnio 5–7 ir
Respublikos branduolinės energijos įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad vykdant nusikalstamų veikų, galinčių sutrikdyti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą, prevenciją, teisę tikrinti fizinius asmenis, transporto priemones, krovinius ir jų dokumentus bei riboti fizinių asmenų patekimą į riboto patekimo zoną turi tarnybos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, vadovaudamiesi jų teises ir pareigas reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatyme neapibrėžta „svarbaus valstybės objekto“ sąvoka, nors ji įstatymo projekte vartojama – tai sukuria teisinį neapibrėžtumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Projekte siūloma atsisakyti tarnybai nebūdingos, su valstybės sienos apsauga nesusijusios, funkcijos – vykdyti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu pavestų saugoti objektų ir krovinių fizinę apsaugą ir apsaugos reagavimo pajėgų funkcijas. VST neprieštarauja teisės aktų nustatyta tvarka perimti šiuo metu tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio vykdomą IAE perimetro ir IAE teritorijoje esančių objektų fizinę apsaugą, per Lietuvos Respublikos teritoriją vežamų Branduolinės saugos įstatymo
fizinę apsaugą bei apsaugos reagavimo pajėgų funkcijų vykdymą, įvertinus materialinių resursų ir žmogiškųjų išteklių paskirstymą. VST pavaldumui būtų perduotos tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio 274 pareigybės ir šiai funkcijai vykdyti tarnybai priskirtas valstybės turtas (statiniai, transportas, ginkluotė ir kt.). Pareigūnai, šiuo metu vykdantys IAE teritorijoje esančių objektų fizinę apsaugą, atitinka šiems objektams apsaugoti keliamus reikalavimus, yra kompetentingi ir dėl institucinio pavaldumo pasikeitimo personalo kaita nenumatoma. 2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti 36 straipsnio 10 punktą ir numatyti, kad vykdant nusikalstamų veikų, galinčių sutrikdyti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą, prevenciją, teisę tikrinti fizinius asmenis, transporto priemones, krovinius ir jų dokumentus bei riboti fizinių asmenų patekimą į riboto patekimo zoną turės VST ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, vadovaudamiesi jų teises ir pareigas reglamentuojančiais įstatymais. 3. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr.
X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu 2 straipsnis bus papildytas nauja 7 dalimi apibrėžiant sąvoką „svarbus valstybės objektas“, kuri apimtų visus VST pavestus saugoti objektus, taip pat ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, ta apimtimi, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas projektas nesusijęs su kriminogeninės situacijos kontrole bei įtaka korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas neturės įtakos administracinės naštos mažinimui. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte vartojama sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą. 3. Taip pat turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1V-457 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnį“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamų įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. VST perduotos pareigybės bei infrastruktūra, perimta iš tarnybos, bus išlaikoma iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų, numatytų VST. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, „fizinė apsauga“. 15.
Kitų, iniciatorių nuomone, reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Antanas Montvydas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Darius Domarkas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus viršininkas Sergejus Sankovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisės aktus, jie paprastai yra vardinami abėcėlės tvarka, todėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje žodžiai
„Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų
apsaugos įstatyme“ dėstytini po žodžių „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme“, o žodžiai „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute“ – po žodžių „Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme“.
departamentas
3
keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje turi būti dėstomi ir žodžiai
„(toliau – Vidaus tarnybos statutas)“, perbraukti plona linija. Pritarti
departamentas
teikiamais įstatymo projektais (reg. Nr. XIIIP-3148 ir XIIIP-3149), kurių įsigaliojimas numatytas 2019 m. spalio 1 d., svarstytina, ar nereikėtų ir projekte nustatyti šią įsigaliojimo datą. Nepritarti Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3150 parengtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 4 punkte bei 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba „saugo svarbius valstybės objektus“, tačiau nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta „svarbaus valstybės objekto“ sąvoka, kurią siekiama įvesti Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatyme. Todėl įstatymo projektu teikiamas teisinis reglamentavimas gali įsigalioti pagal bendrąją teisės aktų įsigaliojimo taisyklę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 6.
patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3150 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo politikos patarėjas Darius Domarkas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas gen. Renatas Požėla. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-17. 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose teikiant nuorodas į teisės aktus, jie paprastai yra vardinami abėcėlės tvarka, todėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme“ dėstytini po žodžių „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme“, o žodžiai „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute“ – po žodžių „Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-17. 2. Projekto lyginamajame variante 1 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje turi būti dėstomi ir žodžiai „(toliau – Vidaus tarnybos statutas)“, perbraukti plona linija. Pritarti 3.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-17. 3. Kadangi šis projektas yra susijęs su kitais kartu teikiamais įstatymo projektais (reg. Nr. XIIIP-3148 ir XIIIP-3149), kurių įsigaliojimas numatytas 2019 m. spalio 1 d., svarstytina, ar nereikėtų ir projekte nustatyti šią įsigaliojimo datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3150(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2019-03-20. 13 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma šiame straipsnyje nurodytus įstatymų pavadinimus išdėstyti abėcėlės tvarka. Pasiūlymas: Pakeisti teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2019-03-20. Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma įstatymo projektą papildyti antru straipsniu, nustatančiu įstatymo įsigaliojimo datą ir įgyvendinimą.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-3150(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius