Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas)), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria žvalgybos institucijos vadovas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Vytautas Bakas Saulius Skvernelis Laurynas Kasčiūnas
Projekto XIIIP-3143(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (dėl to yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas)), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Vykstantys globalūs politiniai, sociokultūriniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai žvalgybos institucijoms kelia naujų, dažnai sunkiai prognozuojamų iššūkių ir uždavinių. Nuolat kinta grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis, ženkliai išaugo hibridinės grėsmės, kuriomis kėsinamasi pažeisti pamatines demokratinės ir teisinės valstybės principus. Vertinant tai, kad žvalgybos pareigūnai turi gebėti greitai ir efektyviai veikti, atsižvelgdami į kintančias grėsmes, ir tai, kad žvalgybos institucijų tikslas yra stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, kuris, be kita ko, laikytinas viena aukščiausių konstitucinių vertybių, žvalgybos pareigūnų veikloje neišvengiamai kyla konfliktų tarp visuomenės intereso iš vienos pusės ir asmens teisių ir laisvių apsaugos – iš kitos pusės. Siekdami visuomenės intereso ir asmens teisių ir laisvių apsaugos balanso ir rizikuodami pažeisti šias teises ir laisves, žvalgybos pareigūnai veikia gana aukštos profesinės rizikos sąlygomis. Svarbu pažymėti, kad žvalgybos pareigūnui pažeidus šį balansą ir padarius teisės pažeidimą, jis dėl to galimai patirtų tiek turtinę (teisinių paslaugų išlaidos ir kt.), tiek neturtinę (dvasiniai išgyvenimai, reputacijos pablogėjimas ir kt.) žalą, net jei vėliau būtų įrodyta, kad tarnybinė rizika buvo pateisinama, t. y. žvalgybos institucijai keliamo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir žvalgybos pareigūnas ėmėsi būtinų priemonių, kad apsaugotų įstatymų saugomus interesus. Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybės paramos tarnybinės rizikos viršijimo atveju neužtikrinimas neigiamai įtakoja žvalgybos pareigūnų saugumo jausmą ir dėl to varžo jų veikimo laisvę, mažina motyvaciją, o kartu ir tarnybos patrauklumą.
Teikiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – atsižvelgiant į aukštą žvalgybos pareigūnų veiklos tarnybinę riziką, didinti jų saugumo jausmą, motyvaciją, o kartu ir žvalgybos tarnybos patrauklumą, tokiu būdu sudarant prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti valstybės paramą žvalgybos pareigūnams, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir inicijavo Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas nenumato garantijų žvalgybos pareigūnams tais atvejais, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas)), užtikrinama valstybės parama, t. y. šiam asmeniui iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis.
Įstatymo projektu nustatoma, kad šią kompensaciją skiria žvalgybos institucijos vadovas. Kintantis grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui pobūdis ir žvalgybos veiklos specifika lemia aukštą žvalgybos pareigūnų veiklos tarnybinę riziką, tad valstybės parama tarnybinės rizikos viršijimo atveju leis padidinti žvalgybos pareigūnų saugumo jausmą, motyvaciją, o kartu ir žvalgybos tarnybos patrauklumą. Atitinkamai bus didinamas žvalgybos institucijų veiklos efektyvumas kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, numatoma kad padidės žvalgybos pareigūnų saugumo jausmas (atitinkamai, jų veikimo laisvė), motyvacija, tarnybos patrauklumas, o kartu ir žvalgybos institucijų veiklos efektyvumas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Praktikoje nebuvo atvejų, kai žvalgybos pareigūnas buvo traukiamas teisinėn atsakomybėn dėl galimai padaryto teisės pažeidimo viršijus tarnybinės rizikos ribas, todėl prognozuoti lėšų poreikį sudėtinga. Vis tik vertintina, kad Įstatymo projektui įgyvendinti lėšų poreikis bus nežymus, todėl papildomų biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Tarnybinė rizika“, „kompensacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Vytautas Bakas Saulius Skvernelis Laurynas Kasčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-11 Nr. S-2019-125 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3143 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3143, pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 41 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas)), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria žvalgybos institucijos vadovas“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokią konkrečiai teisinę pagalbą, paslaugas apimtų sąvoka ,,teisinės paslaugos”. Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, advokatų teikiamos teisinės paslaugos yra apibrėžtos Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra apibrėžtas sąvokų ,,pirminė teisinė pagalba” ir ,,antrinė teisinė pagalba” turinys. Pastarųjų sąvokų apibrėžime yra nurodyta, kokias konkrečiai teisines paslaugas šios sąvokos apima. Baudžiamojo proceso kodekse ir Civilinio proceso kodekse yra nustatytos taisyklės atitinkamai išlaidų advokato paslaugoms ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų nustatyti, kokią konkrečiai teisinę pagalbą, kurios išlaidos būtų kompensuojamos iš žvalgybos institucijos lėšų, galėtų gauti žvalgybos pareigūnai.
Antra, projekte siūloma nustatyti, kad teisinės pagalbos išlaidos (jų dalis) būtų kompensuojama iš žvalgybos institucijos lėšų. Taigi kompensacijoms mokėti būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos žvalgybos institucijai. Iš valstybės biudžeto lėšų skiriamų piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatyti įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais kompensuojamos visos teisinių paslaugų išlaidos, o kuriais - tik dalis jų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kuri išlaidų teisinėms paslaugoms dalis turėtų būti kompensuojama. Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui visais atvejais gali būti kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ir tais atvejais, kai jo atžvilgiu pareikštas ieškinys. Pastebėtina, kad ieškinį gali pareikšti ne tik nuketėjusysis baudžiamojoje byloje, bet ir valstybė (jos vardu veikianti institucija), jeigu ji atlygino žvalgybos pareigūno padarytą žalą (regresinis ieškinys). Taigi valstybė, kaip proceso šalis, kompensuotų kitos proceso šalies patirtas išlaidas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje, kuris nustato pareigūnams garantuojamą teisinę pagalbą, nėra nurodyta kompensacija teisinei pagalbai apmokėti tuo atveju, kai pareigūno atžvilgiu pareiškiamas ieškinys. Ketvirta, neaišku, kokiais atvejais prieš žvalgybos pareigūną, kuris vykdydamas tarnybines pareigas galimai viršijo tarnybinės rizikos ribas, galėtų būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Pastebėtina, kad tuo atveju, kai neteisėtais pareigūnų veiksmais padaroma žala ir dėl to pateikiamas skundas ar ieškinys teismui, žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė (Civilinio kodekso 6.271 ir 6.272 straipsniai). Valstybė, atlyginusi žalą, turi regreso teisę į padariusį žalą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai tvarka būtų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų įgyvendinimas, nustatant subjektą, kuris tokią tvarką patvirtintų. 3. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nurodytos kompensacijos būtų mokamos iš žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2019 m. sausio 12 d. Nr. 104-P-1
dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainiaus Gaižausko pavaduotojas Lauras Stacevičius, Jono Jaručio pavaduotojas Vytautas Rastenis, Rasa Juknevičienė, Michalas Mackevičius, Juozas Olekas, Audrys Šimas, komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Valstybės saugumo departamento atstovė Inga Šilinytė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 41 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas)), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria žvalgybos institucijos vadovas“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokią konkrečiai teisinę pagalbą, paslaugas apimtų sąvoka ,,teisinės paslaugos”.
Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, advokatų teikiamos teisinės paslaugos yra apibrėžtos Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra apibrėžtas sąvokų ,,pirminė teisinė pagalba” ir ,,antrinė teisinė pagalba” turinys. Pastarųjų sąvokų apibrėžime yra nurodyta, kokias konkrečiai teisines paslaugas šios sąvokos apima. Baudžiamojo proceso kodekse ir Civilinio proceso kodekse yra nustatytos taisyklės atitinkamai išlaidų advokato paslaugoms ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų nustatyti, kokią konkrečiai teisinę pagalbą, kurios išlaidos būtų kompensuojamos iš žvalgybos institucijos lėšų, galėtų gauti žvalgybos pareigūnai. Antra, projekte siūloma nustatyti, kad teisinės pagalbos išlaidos (jų dalis) būtų kompensuojama iš žvalgybos institucijos lėšų. Taigi kompensacijoms mokėti būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos žvalgybos institucijai. Iš valstybės biudžeto lėšų skiriamų piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatyti įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais kompensuojamos visos teisinių paslaugų išlaidos, o kuriais - tik dalis jų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kuri išlaidų teisinėms paslaugoms dalis turėtų būti kompensuojama. Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui visais atvejais gali būti kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ir tais atvejais, kai jo atžvilgiu pareikštas ieškinys.
Pastebėtina, kad ieškinį gali pareikšti ne tik nuketėjusysis baudžiamojoje byloje, bet ir valstybė (jos vardu veikianti institucija), jeigu ji atlygino žvalgybos pareigūno padarytą žalą (regresinis ieškinys). Taigi valstybė, kaip proceso šalis, kompensuotų kitos proceso šalies patirtas išlaidas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje, kuris nustato pareigūnams garantuojamą teisinę pagalbą, nėra nurodyta kompensacija teisinei pagalbai apmokėti tuo atveju, kai pareigūno atžvilgiu pareiškiamas ieškinys. Ketvirta, neaišku, kokiais atvejais prieš žvalgybos pareigūną, kuris vykdydamas tarnybines pareigas galimai viršijo tarnybinės rizikos ribas, galėtų būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Pastebėtina, kad tuo atveju, kai neteisėtais pareigūnų veiksmais padaroma žala ir dėl to pateikiamas skundas ar ieškinys teismui, žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė (Civilinio kodekso 6.271 ir 6.272 straipsniai). Valstybė, atlyginusi žalą, turi regreso teisę į padariusį žalą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Netikslinga siaurinti galimas teisinių paslaugų rūšis, taip ribojant garantiją. Be to, analogiškos formuluotės įtvirtintos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme ir Vidaus tarnybos statute. Pažymėtina, jog analogiškos formuluotės įtvirtintos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme ir Vidaus tarnybos statute, o kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kuri išlaidų teisinėms paslaugoms dalis turėtų būti kompensuojama, nustatymas sudarytų prielaidas neužtikrinti objektyvumo principo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartyje (byla A-662-563-14) konstatavo, kad "Sprendimas dėl teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją ir pagrindžiamas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, <...> priimamas išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, pareigūno atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais." Projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį išlaidos, patirtos dėl teisinių paslaugų, būtų kompensuojamos tik tuo atveju, kai teisinės paslaugos suteikiamos žvalgybos pareigūnui, kuris teisės pažeidimą padarė dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo vykdant tarnybines pareigas (t. y. vykdant institucijos funkcijas). Projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos kompensuoti žvalgybos pareigūno patiriamas teisinių paslaugų išlaidas ir tuo atveju, kai pareigūnas padaro teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo vykdant tarnybines pareigas (t. y. vykdant institucijos funkcijas), o ieškinys dėl jo padaryto teisės pažeidimo pareiškiamas jam kaip fiziniam asmeniui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
būtų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų įgyvendinimas, nustatant subjektą, kuris tokią tvarką patvirtintų. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dėl teisinių paslaugų patirtų išlaidų kompensaciją skiria institucijos vadovas. Tai suponuoja, kad kompensacijos skyrimo tvarka nustatoma institucijos vidiniais dokumentais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nurodytos kompensacijos būtų mokamos iš žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Nepritarti Šiuo atveju kompensacija traktuojama kaip finansinės naštos, patiriamos dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo vykdant tarnybines pareigas (t. y. vykdant institucijos funkcijas), palengvinimas, o ne naudos teikimas, todėl antikorupcinis vertinimas nėra būtinas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3143(2) ir Komiteto išvadai.. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-01-12. 1 Argumentai: Siūloma patikslinti projekto 1 straipsnyje vartojamas formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnį 6 dalimi:
tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (dėl to yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas)), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Šią kompensacijąa skiriama žvalgybos institucijos vadovaso nustatyta tvarka.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3143(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Išvadą parengė: Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius