Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38,
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Atvejis
išdėstyti taip: „5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai pagal įstatymą skiriamos ar taikomos bausmės ir kitokios teisėtos poveikio priemonės nepilnamečiams.“
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų grupė, skubiai suteikianti ir organizuojanti vaikui ir teikianti į krizę patekusiai šeimai ir vaikui individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę skubią pagalbą ir (ar) kartu bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku teikiant tęstinę kompleksinę pagalbą.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam buvo sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar buvo pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“
2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Vaiko interesai – gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas, sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.“
išdėstyti taip: „14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) ir, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) ir Šeimos stiprinimo įstatyme.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.“
Pakeisti 4 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) pagalbos viršenybės – vaikui, ypač delinkventinio elgesio atvejais, ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamąsiasosios ir administracinės atsakomybės taikymą priemones.“4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į identiškumą ir jo
išsaugojimą Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius, bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.“5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto
teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtais veiksmais vaikui ir kitiems šeimos nariams sukelta žala atlyginama Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nustatyta tvarka.“ 2.
Papildyti 29 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Tėvai, kiti įstatyminiai vaiko atstovai dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus. Šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui.“6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą
atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“
išdėstyti taip: „7. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei.“
išdėstyti taip: „8.
Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su, sveikatos priežiūrą priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovu vadovai, kitu kiti švietimo paslaugų teikėju teikėjai, mokytojais mokytojai, kitais specialistais kiti specialistai, teikiančiais teikiantys specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas kartu bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
perduoti kitiems asmenims. 2. Kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybėje šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms sudaromos
galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose.
Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, kūrimo, taip pat sudaromos sąlygos organizuoti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė steigia ir remia vaikų dienos centrus, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes vaikus auginančioms šeimoms, kurios susiduria su krizėmis dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu.“
straipsnio pakeitimas
35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“
35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, tapatybė gali būti atskleista ir tada, kai nustatoma, kad buvo suteikta melaginga informacija. Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis,
įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3.
3Policijos pareigūnai,
įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios neutralios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, kai gali kilti (kyla) grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, ir imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, konstatavęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, imasi šio straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų. 5.
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų:
1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą ir teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo;
3) vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
4) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą. Į pranešimą apie vaikui kilusį realų ir tiesioginį pavojų jo sveikatai, gyvybei yra reaguojama nedelsiant (pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento). 2. Pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius. 3.
susitinkama su šeima jos gyvenamojoje aplinkoje, yra išklausomas vaikas ir tėvai ar atstovai pagal įstatymą, o taip pat gali būti išklausyti ir kiti asmenys, tame tarpe švietimo bei ugdymo įstaigų pedagogai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai, jei nagrinėjančio pranešimą asmens manymu šie asmenys gali turėti informacijos, kuri bus reikšminga pranešimo nagrinėjimui. Visas pranešimo nagrinėjimo procesas, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, yra fiksuojamas naudojant tarnybines garso ir (arba) vaizdo įrašymo priemones. Apie pranešimo nagrinėjimo proceso fiksavimą garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis asmenys, dalyvaujantys pranešimo nagrinėjimo procese, yra įspėjami. 4. Jeigu Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, įsitikina, jog pranešimas apie padarytą ar daromą vaiko teisių pažeidimą yra nepagrįstas, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 5. Jei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, nustato, jog pranešimas apie padarytą ar daromą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, bet nėra realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, jis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja vaiko ir šeimos poreikių vertinimą. 6. Paaiškėjus, kad egzistuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuojamas atvejo vadybos procesas, kurio metu yra įvertinamas kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 7.
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustato, jog vaiko gyvenamojoje aplinkoje egzistuoja realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, jis 36³ straipsnyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. 8. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Jei vaiko gyvenamojoje aplinkoje egzistuoja realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, policijos pareigūnai, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą.“12 straipsnis. Įstatymo papildymas 36¹ straipsniu Papildyti įstatymą 36¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „36¹ straipsnis. Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta
vaikas yra patikėtas prižiūrėti, globos arba nustatę vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą, paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta, ir imtis veiksmų grąžinti vaiką tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. 2. Jei vaiko grąžinti yra neįmanoma dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių ar dėl to, kad grąžinus vaiką gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, vaikas perduodamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.
Jeigu su vaiku yra kiti vaiko šeimos nariai ar giminaičiai, pagal savo amžių ir sveikatos būklę galintys ir sutinkantys prižiūrėti vaiką, yra laikoma, jog vaikas yra patikėtas jiems prižiūrėti, nebent būtų nustatyta kitaip. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta, ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką, ir nedelsiant imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. 4. Kai kyla grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką iš nesaugios aplinkos, kurios nėra vaiko gyvenamoji vieta, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, šiam procesui užtikrinti yra pasitelkiami policijos pareigūnai. 5.
negali būti grąžintas vaiko tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, imasi šio įstatymo 36³ straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų.“
Papildyti įstatymą 36² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „36² straipsnis. Vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą principai
priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254¹ straipsnio nustatyta tvarka visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas, be kita to, nurodant ir aplinkybes, kodėl vaiko nebuvo įmanoma apsaugoti kitais būdais. 3. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą. 4. Vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas. 5. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą atveju vaikas yra perduodamas kitam vaiko atstovui pagal įstatymą arba šeimos nariui, arba giminaičiui, kuris pagal savo amžių ir sveikatos būklę gali pasirūpinti vaiku ir sutinka laikinai globoti vaiką. 6.
taip pat nukreipimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kai reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas, atveju yra užtikrinama vieno iš tėvų, kurio elgesys nekelia realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei ar sveikatai, galimybė būti kartu su vaiku.“
Papildyti įstatymą 36³ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „36³ straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, esant reikalui pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl 36¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų:
1) laikydamasis 36² straipsnio 5 dalyje nustatyto principo užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka;
ir šeimai poreikio vertinimą ir atvejo vadybos procesą;
3) teikia motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
teritorinis skyrius, vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo bei Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą.“
Įstatymo papildymas 36⁴straipsniu Papildyti įstatymą 36⁴straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„36⁴straipsnis. Vaiko paėmimas iš tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, kai jie sistemingai
piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos kompleksinės pagalbos priemonės yra nevaisingos Jei atvejo vadybos metu paaiškėja, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja naudodami smurtą ar kitaip sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, ir dėl to kyla realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaiko sveikatai ar gyvybei, o visos šeimai teiktos kompleksinės pagalbos priemonės yra neveiksmingos dėl to, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas, esant motyvuotam atvejo vadybininko siūlymui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo Civilinio Kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atvejo vadyba taikoma paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių.
Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius. Tai pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.“
37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vaikams, kurių atvejui nepriskiriamas vienas iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių ir netaikoma atvejo vadyba (patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais), turi būti taikoma atvejo vadyba, taip pat įstatymu taip pat garantuojama kompleksinė pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų tėvams ir kitiems jų atstovams pagal įstatymą, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą.“
37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atvejo vadybą sudaro:
1) šeimos poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
2) pagalbos plano sudarymas pagal poreikio lygį;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
4) šeimos stebėsena;
5) periodinis pagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą per pusmetį, jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis – o kai yra motyvuotas tėvų prašymas – ne vėliau kaip per 60 dienų.
Jeigu vaikas paimtas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, pagalbos planas peržiūrimas išnykus realiam pavojui vaiko sveikatai ar gyvybei, bet ne vėliau kaip po 60 dienų nuo vaiko paėmimo momento, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius, pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Jeigu yra poreikis, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau, negu nurodyta šiame punkte.“
37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo, bet Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 36³ straipsnio 5 1 dalyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 38 straipsnį, išdėstant jį nauja redakcija: „38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2.
2Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas,
kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 38 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas
1Pagalbos vaikui ir šeimai poreikis vertinamas:
iniciatyva, jiems einant savo tiesiogines pareigas;
įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistams 36 straipsnyje nustatyta tvarka nustačius, jog yra padarytas vaiko teisių pažeidimas ir egzistuoja pagalbos vaikui ir šeimai teikimo poreikis. 2. Pirminį vaiko ir šeimos vertinimą atlieka socialinis darbuotojas, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Įvertinęs vaiko ir šeimos poreikius ir nustatęs pagalbos poreikį, dalyvaujant tėvams jis priima sprendimą dėl pagalbos vaikui ir šeimai bei su tuo susijusių paslaugų teikimo. Socialinis pedagogas teikia pagalbą vaikui ir šeimai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 3.
3Paaiškėjus, kad egzistuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis,
atvejis yra perduodamas savivaldybės, kurioje yra vaiko gyvenamoji vieta, atvejo vadybininkui, kuris per 30 dienų atlieka išsamų vaiko ir šeimos poreikių vertinimą. 4. Atvejo vadybininkas, atlikęs išsamų vaiko ir šeimos poreikių vertinimą, ir nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai būtinybę, inicijuoja atvejo vadybą ir 39 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoja vaikui ir šeimai būtinų paslaugų teikimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 39 straipsnį, išdėstant jį nauja redakcija:
„39 straipsnis. Veiksmai nustačius pirmąjį
grėsmės vaikui lygį
jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jeigu jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą. 3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4.
4Nagrinėjant atvejį dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio,
atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 37 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad situacijai nesikeičiant kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, gali būti nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis ir atliekami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti veiksmai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 39 straipsnis. Veiksmai, esant kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiui
vadybininkas, nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikį per 7 darbo dienas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame šeima supažindinama su išsamaus pagalbos vaikui ir šeimai vertinimo rezultais ir paaiškėjusiu kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiu, informuojama apie galimas ir jai siūlomas teikti paslaugas, su ja sutariama dėl vaikui ir šeimai teiktinų paslaugų pobūdžio, būdo ir masto ir sudaromas pagalbos šeimai planas. Tuo tikslu į posėdį kviečiami:
priežiūros įstaigos specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą.
Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų;
ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. 2. Esant kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiui, dėl jos teikimo yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia su vaiku dirbantis specialistas, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pasiūlymai arba šie pasiūlymai pateikiami raštu. Atvejo vadybos posėdis yra protokoluojamas ir gali būti daromas posėdžio garso įrašas. 4. Posėdžio metu pateikta informacija apie privatų šeimos gyvenimą yra konfidenciali. Vaiko tėvų arba vaiko atstovų pagal įstatymą viešinamai informacijai apie šeimos privatų gyvenimą konfidencialumo reikalavimas nėra taikomas. 5. Esant kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiui, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 37 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nekeičia vaikui žalingo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiku ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad dėl krizės šeimoje atsiranda intensyvesnės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, atliekami šio įstatymo 40¹ straipsnyje nustatyti veiksmai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 40 straipsnį, išdėstant jį nauja redakcija: „40 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3.
paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas organizuoja vaiko grąžinimą jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, taip pat šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos šeimai teikimą. 4. Gavęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobiliąją komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 5.
paaiškėjus, kad:
1) tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, vaikas nedelsiant grąžinamas tėvams, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą;
2) tėvai stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai, taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams;
3) tėvai nesistengia keisti savo netinkamo elgesio su vaiku ir išlieka pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkui pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, o atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir atlieka kitas funkcijas šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad, atlikus intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima ir pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui atmetus ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 7. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmajam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas ir atliekami kiti šio įstatymo 39 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti veiksmai. 40 straipsnis. Veiksmai, nustačius vaikui ir šeimai reikalingos intensyvios pagalbos poreikį
poreikių vertinimo metu atvejo vadybininkas nustato, jog yra reikalingas didesnis pagalbos vaikui ir šeimai teikimo mastas, yra priimamas sprendimas suintensyvinti pagalbą šeimai. 2. Sprendimo suintensyvinti pagalbą šeimai, ją pratęsti ar ją baigti priėmimui yra taikoma 39 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta procedūra. Priimant sprendimą suintensyvinti pagalbą šeimai yra būtina pagrįsti gilesnės intervencijos į šeimą būtinybę, taip pat nuspręsti dėl intensyvios pagalbos teikimo trukmės ir masto. 3. Priėmus sprendimą suintensyvinti pagalbą šeimai, atvejo vadybininkas parenka tam reikalingus būdus ir priemones. Intensyvios pagalbos teikimui gali būti pasitelkiama mobilioji komanda. Intensyvesnės pagalbos teikimas šeimai gali apimti lankomąją priežiūrą, šeimos apgyvendinimą krizių centre ar kitą analogišką pagalbą, kurios metu šeima stebima ir ugdomi vaiko priežiūrai reikalingi įgūdžiai.
Intensyvios pagalbos šeimai teikimo tvarką ir jų apimtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Po intensyvios pagalbos teikimo atvejo vadybininkas atlieka įvertinimą dėl tolesnio vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą gebėjimo rūpintis vaiku. 5. Baigus intensyvų darbą su šeima ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą:
1) įgijo reikiamus įgūdžius, leidžiančius jiems savarankiškai pasirūpinti vaiku, ir nebėra kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikio, atvejo vadyba baigiama, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą;
2) dar neįgijo reikiamų įgūdžių, leidžiančių jiems savarankiškai pasirūpinti vaiku, ir tebeegzistuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, toliau taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas;
sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, vaikas ir šeima ruošiami vaiko atskyrimui ir globai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, esant motyvuotam atvejo vadybininko teikimui, Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 7.
teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, esant būtinybei užtikrinti vaiko interesus gali būti steigiama laikinoji globa (rūpyba). 8. Teismui atmetus ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo arba jos pratęsimo Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“20 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atvejo vadybininkas įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas padeda rasti šeimai geriausią problemų sprendimo būdą, sudaro sąlygas šeimai spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.“
41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, atvejo Atvejo vadybininkas per 30 darbo dienų nuo jo paskyrimo:
1) atlieka išsamų vaiko ir šeimos poreikių vertinimą, esant būtinybei tuo tikslu pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis.
Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) kai yra tarnybinis būtinumas, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti išvadas iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra priregistruotas vaikas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie yra priregistruoti, asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams specialistams nurodant, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku;
3) inicijuoja pagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus atstovu ar kitais šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais asmenims.“
41 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nusiunčia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas.“ 4.
Pakeisti 41 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustatęs, kad pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus ir tiesioginis pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos įstatyminių atstovų bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Šiame punkte nurodytas 12 mėnesių terminas gali būti trumpesnis, jeigu jo pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti.“
turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo.“21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs motyvuotą atvejo vadybininko mobiliosios komandos specialisto, įgalioto nagrinėti pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos vaiko tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei:
1) šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos;
21) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
2) gavęs teismo leidimą šio įstatymo 36³ straipsnyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą.“
2Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX XIX skyriuje nustatyta tvarka.“
42 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą.“22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu šio įstatymo 36 36¹ straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti grąžintas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.“23 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas. 1.
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti įgaliotų tarnautojų sudėtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotų teritorinių skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas šiam įstatymui įsigaliojus kvalifikacinius tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
2Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) koordinuoja mobiliųjų komandų darbą dėl skubios ir (ar) tęstinės pagalbos vaikui ir pagalbos šeimai suteikimo.“
dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti. Mobiliųjų komandų specialistai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.“24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2019 m. gegužė 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos valstybės institucijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ramūnas Karbauskis
NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37,
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Nr. I-1234 ir jį išdėstė nauja redakcija. Šiuo įstatymu buvo pradėta vaiko teisių apsaugos institucinė reforma Lietuvoje. Ja buvo siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintą Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją, kurios tikslas – suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems. Koncepcijoje nustatyta tobulinti esamos vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos sistemos funkcionavimą, plėtoti nepakankamą paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą sistemą, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždavinius, funkcijas, vietą valstybės institucijų sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, stiprinti savivaldybių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse, veiklą ir koordinavimą, tobulinti jų struktūrą ir nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus šiems specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas. Septynioliktosios Vyriausybės 2014–2020 metų programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
XII-82
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, Vyriausybė įsipareigojo
teikti kompetentingą ir veiksmingą pagalbą vaikui ir šeimai (25–27 punktai), vaiko teisių apsaugos sistemą formuoti vaiko interesų, pagarbos visoms šeimoms ir efektyvaus skirtingų institucijų bendradarbiavimo principais (26 punktas), vaikų globos ir įvaikinimo problemas spręsti kompleksiškai (11–15 punktai) ir formuoti nuostatas, kurios padėtų visuomenei atpažinti, netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms (22–24 punktai). Vaiko teisių apsaugos institucinės reformos vykdymo eigoje buvo parengti jai įgyvendinti reikalingi poįstatyminiai aktai, iš kurių svarbiausi buvo:
BV-95), kuria buvo apibrėžti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų veiksmai gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informacijos perdavimo, nagrinėjimo etapai bei procedūros. Minėta įstatymo redakcija ir jo pagrindu patvirtintais poįstatyminiais teisės aktais buvo siekiama sukurti centralizuotą institucinį vaiko teisių apsaugos modelį. Dėl trumpo įstatymo leidėjo skirto pasirengimo įstatymo įgyvendinimui laiko šis modelis nebuvo išbandytas praktikoje, patikrinant jo veikimo stipriąsias ir silpnąsias puses vienoje ar keliose tuo tikslu pasirinktose savivaldybėse. Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, jo įgyvendinimas susilaukė labai stiprios negatyvios visuomenės reakcijos, vaiko ir šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kritikos, o jos taikymo praktikoje išryškėjo kai kurios įstatymo taikymo praktikoje problemos. Išryškėjusios vaiko teisių apsaugos reformos problemos, susijusios su naujos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijos koncepcine sandara ir iš jos kylančia įstatymo taikymo prieiga reikalauja skubios šio įstatymo redakcijos peržiūros ir korekcijos. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), parengtas, siekiant patobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą.
Įstatymo projektu siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Ramūnas Karbauskis. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra teisiškai ydingos, neatitinka Europos Žmogaus teisių Konvencijos nuostatų, reglamentuojančių asmens teisę į privatų šeimos gyvenimą, iškreipia balansą tarp geriausių vaiko interesų užtikrinimo ir šeimos integralumo išsaugojimo, numatydamos asmenų teisių apribojimus vaiko teisių apsaugos srityje nepaiso proporcingumo principo ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, prieštarauja šiuolaikinėms socialinio darbo mokslo teorijoms ir neatitinka pasaulinės gerosios socialinio darbo su vaiku ir šeima praktikos. Įgyvendinant LR Vyriausybės programoje „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimo Lietuvoje“, kurios pagrindinis tikslas pateiktas pavadinime ir pagrįstas holistiniu požiūriu, buvo numatyta atlikti vaiko teisių apsaugos sistemos institucinę pertvarką. Tačiau svarstant ir priimant šią reformą konceptualizuojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą šio tikslo siekimas buvo susiaurintas iki tėvų ar kitų įstatyminių vaiko atstovų smurto prieš vaikus užkardymo. Tai lėmė tuo metu visuomenėje nuskambėję smurto prieš vaikus atvejai. Tuo tikslu buvo įvestas unifikuotas grėsmės lygių nustatymas, kuris tapo pagrindiniu ir vieninteliu vaiko ir jo šeimos gyvenimo ir santykių kokybės vertinimo įrankiu. Įvesta grėsmės vaikui lygių nustatymo tvarka numatė galimybę dirbti su šeima atskiriant vaiką nuo šeimos, kuri praktikoje buvo įgyvendinama remiantis imperatyvia įstatymo norma nustačius II grėsmės lygį visais atvejais vaiką paimti iš šeimos (40 str. 1 d.).
išsaugojimo šeimoje prioriteto principui, yra neaptvirtinta socialinių mokslų duomenimis ir neatitinka gerosios socialinio darbo praktikos, kuri sako, jog vaiko atskyrimas nuo šeimos yra galimas tik tada, kai darbas su šeima yra jau nebeįmanomas. Moksliniai tyrimai šioje srityje rodo, kad atskyrus vaiką nuo šeimos daug sudėtingiau atstatyti šeimos ryšius negu neatskyrus, bet suteikus pagalbą tėvams (Doyle, 2007). Be to, tiek psichologijos, tiek ir socialinio darbo mokslo paradigma sako, kad krizinė situacija yra indikacija, jog šeimai yra reikalinga išorinė pagalba pakeisti savo elgesį ar bendrą situaciją, o ne drausminamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės. Įvykus konfliktinei situacijai tarp tėvų ir vaiko ar kitais atvejais, kai aplinkiniai praneša apie komplikuotą situaciją šeimoje, turi būti iš karto mažinama tėvų įtampa ir agresija bei nustatinėjama, kokia pagalba reikalinga šeimai ir pagalba iš karto imama teikti. Tokia koncepcija ir tokios metodikos taikomos Kanadoje, daugelyje Vakarų Europos valstybių (Devine, 2015). Tuo tarpu rizikos veiksnių vertinimas sukelia įtampą šeimai ir apsunkina pagalbos teikimą. Įstatymu įvesta grėsmės vaikui lygių nustatymo metodika remiasi tėvų drausminimo ir baudimo, o ne pagalbos šeimai koncepcija. Metodologine prasme, grėsmės vaikui lygio nustatymas yra intervencijos į šeimą, bet ne pagalbos vaikai ir šeimai poreikio masto ir lygio matavimo būdas, todėl yra netinkamas instrumentas siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą vaiko interesų sąvoka neapima šeimos ryšių išsaugojimo, nors JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis sako, kad vienas iš svarbiausių vaiko identiškumo elementų yra jo šeimos ryšiai, kuriuos valstybė įsipareigoja saugoti nuo neteisėto kišimosi.
Kaip pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Nėra jokios abejonės, kad „geriausias kiekvieno vaiko interesas" yra augti aplinkoje, kuri jam ar jai leidžia leidžia palaikyti reguliarų santykį su abiem tėvais (žr. pirmuosius 7, 9 ir 18 Vaiko teisių konvencijos straipsnių paragrafus)” (Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją). Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas, nustačius II grėsmės lygį visais atvejais yra privaloma vaiką paimti iš šeimos (40 str. 1 d.), neatsižvelgiant į tai:
Françoise Dolto, Donald Kalshed ir kt.), tai patvirtina ir modernūs mokslo tyrimai (dr. Alissa Jerud, dr. Louis Kraus ir kt.). Nėra nė vieno rimto tyrimo ar teorijos, neigiančios ar menkinančios vaiko atskyrimo nuo tėvų žalą.
Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas į pranešimą apie galimai padarytą vaiko teisių pažeidimą turėjo pareigą reaguoti, pranešimą nagrinėti ir grėsmės vaikui lygį nustatinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus specialistas. Kelių mėnesių patirtis parodė, kad šie specialistai stokoja tinkamo pasirengimo, neturi krizių intervencijai reikalingų profesinių įgūdžių, pakankamų psichologinių žinių apie šeimos dinamiką, nemoka identifikuoti smurtinių santykių. Neteisingas situacijos vertinimas ir klaidingas rizikos faktorių gyvenamojoje aplinkoje identifikavimas ir lėmė pareigūnų klaidas nustatant grėsmės vaikiu lygį. Perteklinių ir neproporcingų priemonių taikymas sprendžiant krizines situacijas šeimoje buvo susijęs ir su neaiškiai įstatyme apibrėžta policijos funkcija, nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejus. Galiojančiose įstatymo nuostatose nebuvo aiškaus ir imperatyvaus reikalavimo, kad vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų galimas tik jiems dalyvaujant. Įstatymas (36 straipsnio 6 dalis) tik numatė pareigą pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu jie nedalyvavo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos metu. Toks neaiškus įstatyminis reguliavimas sudarė prielaidas piktnaudžiavimui: pasitaikydavo atvejų, jog vaikas būdavo apimamas iš namų, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigų be tėvų žinios, juos informuojant apie vaiko poėmį tik kitą dieną. Tokia praktika buvo ribojama įstatymuose numatyta tėvų teisė ir pareiga atstovauti savo vaiką. Be to, vaiko poėmio iš įstatyminių atstovų praktika jam esant ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri pagal apibrėžimą yra saugi aplinka, akivaizdžiai neatitiko principo jog vaikas gali būti paimamas tik iš nesaugios aplinkos.
Galiojantis teisinis reguliavimas nedarė aiškus skirtumo tarp vaiko buvimo nesaugioje gyvenamojoje aplinkoje ir vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje, kuri yra kita, nei jo gyvenamoji vieta. Dėl to, radus vaiką nesaugioje aplinkoje, kuri yra kita, nei jo gyvenamoji vieta, prieš gražinant vaiką tėvams visais atvejais buvo vertinama vaiko gyvenamoji aplinka ir nustatinėjamas grėsmės vaikui lygis. Kitaip tariant, nebuvo daromas skirtumas tarp dviejų skirtingų situacijų ir nagrinėjant pranešima apie vaiko teisių pažeidimą nebuvo atsižvelgiama, kada jis yra padarytas šeimoje, ir kada jis yra padarytas ne šeimoje. Tai sąlygojo perteklinį ir neproporcingą kišimąsi į privatų šeimos gyvenimą. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta tėvų ar kiti vaiko atstovų pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti su ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, neatsižvelgė į tai, kad vaiko tėvai gali turėti kitokį supratimą apie vaikų ugdymą ir kitokią pedagoginę prieigą (vaiko gimdymas namuose, jo grūdinimas, skiepų atsisakymas ir pan.), kuri, jei nesukelia grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, yra konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, išraiška. Bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas dažnai buvo laikomas rizikos faktoriumi, nustatant grėsmes vaikui lygį ir atskiriant vaiką nuo šeimos, neatsižvelgiant į to nebendradarbiavimo priežastis (pvz., jei tai yra natūrali neigiama psichologinė reakcija prieš intervenciją į privatų šeimos gyvenimą). Naujai priimto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija nustatė visuotinę pareigą pranešti policijai arba vaiko teisių apsaugos tarnybai apie kiekvieną vaiko teisių pažeidimą.
Toks teisinis reguliavimas neatitinka protingumo kriterijaus. Be to, įstatymas nepateikė sąvokos “vaiko teisių pažeidimas” apibrėžimo ir neišaiškino jos turinio. Todėl juo potencialiai galėjo buti laikoma bet kas, kas subjektyvia vertintojo nuomone neatitinka jo asmeninio įsivaizdavimo apie tai, kaip dera auklėti vaikus. Dėl šios priežasties tiek vaiko drausminimas, tiek atsisakymas tenkinti jo subjektyvius poreikius ar jų ribojimas, galėjo būti traktuojamas kaip vaiko teisų pažeidimas. Tačiau ne kiekvienas vaiko teisių pažeidimas yra nusikaltimas. Toli gražu ne kiekvienas vaiko teisių pažeidimas nusipelno nusikaltimo tyrimui taikomo procedūrinio nagrinėjimo ir su tuo susijusios gilios intervencijos į šeimos gyvenimą. Dabartinis Vaiko teisių apsaugos įstatymas neproporcingai išplėtė pareigą reaguoti į vaiko teisių pažeidimus, o taip pat numatė policiniam veikimo modeliui taikomo procedūrinio nagrinėjimo galimybę bet kokio vaiko teisių pažeidimo atveju. Dėl šios priežasties vien per keturis mėnesius buvo užregistruota 9235 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių daugiau kaip 4088 nepasitvirtino. Tai reiškia, kad maždaug 40 proc. atvejų pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar net akivaizdžiai melagingi. Nustatant tokią tvarką buvo argumentuojama, kad toks teisinis reguliavimas yra reikalingas prevencine prasme, kaip priemonė užkardyti galimus atvejus, kai vaikas šeimoje yra sunkiai sužalojamas ar miršta. Tačiau skundo pagrindu atliekama prievartinė šeimos patikra, kurią lydi intervencija į šeimos gyvenamąją aplinką yra policinio poveikio priemonė, nėra ir negali būti laikoma prevencijos forma.
Socialiniuose moksluose intervencinė prevencija visų pirma suprantama kaip pagalba tėvams įgyjant reikiamus įgūdžius (pirminių tėvystės įgūdžių, tėvų elgesio korekcijos programos). Be to, ne kiekvienas vaiko teisių pažeidimas yra nusikaltimas. Toli gražu ne kiekvienas vaiko teisių pažeidimas nusipelno nusikaltimo tyrimui taikomo procedūrinio nagrinėjimo ir su tuo susijusios gilios intervencijos į šeimos gyvenimą. Dabartinis Vaiko teisių apsaugos įstatymas neproporcingai išplėtė pareigą reaguoti į vaiko teisių pažeidimus, o taip pat numatė policiniam veikimo modeliui taikomą procedūrinį nagrinėjimą bet kokio vaiko teisių pažeidimo atveju. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu patobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas JTO Vaiko teisių konvencijoje numatytas tikslas - atliepti geriausius vaiko interesus. Suvokiant, kad geriausiai vaiko interesus užtikrina jo buvimas biologinėje šeimoje, siekiama, kad tiek vertinant vaiko ir šeimos poreikius, tiek suteikiant vaikui ir šeimai reikalingą pagalbą tinkamomis ir proporcingomis siekiamam tikslui priemonėmis, yra siekiama užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai vyktų neatskiriant jo nuo šeimos. Įstatymo projekto nuostatomis siekiama suderinti įstatyme esančią vaiko interesų sąvoką su JT Vaiko teisių konvencijos teisiniu rėžimu, numatant, kad vaiko interesai apima ir gyvenimą šeimoje su tėvais bei giminystės ryšių išlaikymą, kuriuos valstybė įsipareigoja saugoti nuo neteisėto bet kokio asmens ir institucijos, įskaitant ir valstybines, kišimosi. Šio tarptautinio įsipareigojimo garantu yra į įstatymą įvedama nuostata, kad prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma.
Įstatymo 1 pakeitimais yra nustatomas baigtinis pagrindų sąrašas, kada galimas vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų pagal CK 3.254-1 straipsnį:
pagalbos atveju, kai gresia realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei
b) kai arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos pagalbos šeimai priemonės yra nevaisingos. Pirmasis pagrindas taikomas krizinėse šeimos situacijose, kada yra būtinas vaiko paėmimas iš šeimos, siekiant jį apsaugoti nuo jam gręsiančio realaus ir tiesioginio pavojaus, galinčio sukelti vaikui didelę žalą, kai kitų priemonių užtikrinti vaiko saugumą nėra, o reaguoti reikia nedelsiant. Tokia nuostata atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną, pagal kurią valstybės privalo gerbti fundamentalią šeiminio santykio tarp tėvų ir jų vaikų prigimtį. EŽTT pabrėžia, kad „Vaiko paėmimas iš šeimos yra ekstremali priemonė, kuri turi būti naudojama kaip paskutinė galimybė, siekiant išgelbėti vaiką nuo tiesioginio pavojaus“ (NeulingerandShuruk v. Switzerland). „Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus“ (žr. Pontes v. Portugal, Scozzari et Giunta v. Italy ir daugelį kitų). Įstatymo pakeitimas atitinka Europos Tarybai priklausančių šalių narių praktika socialinės apsaugos srityje vaiko atskyrimo nuo šeimos klausimu, kurią apibendrino Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atliktas tyrimas, kurio pagrindu ET parengė rezoliucija Nr. 2232 (2018) dėl tinkamo balansą tarp geriausių vaiko interesų užtikrinimo ir šeimos integralumo išsaugojimo.
Ji atkartoja Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 2049 (2015) ir rekomendacijoje nr. 2068 (2015) išreikštą principą vaiko atskyrimo nuo šeimos klausimu, jog vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik kai yra reali rizika, jog jį palikus šeimoje jam kils tikra ir didelė žala, todėl vaiko atskyrimas nuo šeimos visais atvejais turi būti kraštutinė priemonė Esant šiam pagrindui ir motyvuotam mobilios komandos specialisto teikimui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų CK nustatyta tvarka. Antrasis pagrindas reguliuoja situacijas, kai po intensyvaus darbo su vaiku ir šeima paaiškėja, jog visos priemonės padėti vaikui išlikti šeimoje yra bevaisės. Tokiu atveju atvejo vadybininko motyvuotu teikimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius priima sprendimą paimti vaiką iš įstatyminių atstovų ir spręsti jam laikinosios (nuolatinės) globos nustatymo klausimą. Priėmus šį sprendimą atvejo vadybininkas šeimą palaipsniui ruošia vaiko atskyrimui nuo šeimos. Visas kitais atvejais vaiko atskyrimas nuo šeimos nėra galimas. Įstatymo projektu yra naikinama iki tol egzistavusi grėsmės vaikui lygių nustatymo tvarka ir įvedamas vaiko ir šeimos poreikių vertinimas. Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka yra naikinama siekiant užtikrinti įstatymo 33 str. 5 dalyje numatytą vaiko išsaugojimo šeimoje prioriteto principą. Todėl įstatymo pakeitimais įvedamas vaiko ir šeimos poreikių vertinimas, leisiantis nustatyti darbo su vaiku ir šeima lygį ir mastą, bei pagrįsti intervencijos į šeimos privatų gyvenimą būtinybę.
Socialinio darbo specialistų nuomone, įvertinimą, kokios pagalbos reikia šeimai, turi vykdyti ne valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos teritorinio padalinio specialistas, o bet kuris bendruomenėje dirbantis švietimo, sveikatos ar socialinės srities specialistas. Pastebėjęs galimus sunkumus šeimoje ar vaiko raidoje, elgesyje, emocijose ir kt., ir atlikęs pirminį vaiko poreikių vertinimą, jis informuoja tėvus ir nukreipia pas reikalingų paslaugų teikėjus. Jei pastebėti didesni ir tuoj pat neišsprendžiami sunkumai, kuriems įveikti reikalinga ilgalaikė pagalba, yra privaloma kreiptis į atvejo vadybos specialistą. Jis, sutelkęs komandą, įvertina vaiko ir šeimos poreikius, nustato poreikių lygį, kartu su tėvais sudaro paslaugų planą ir skiria pagalbą. Todėl Įstatymo projektu yra numatoma įdiegti vaiko ir šeimos poreikių vertinimą ir tripakopę pagalbos šeimai sistemą. Įstatymo projekto pakeitimais siūloma patobulinti įstatyme numatytą vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, ją aiškiai atskiriant nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros, tokiu būdu minimizuojant intervencinių ir baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonių šeimai taikymą. Įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti, kad įstatyme numatyta tėvų (ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą) ir ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančių specialistų bendradarbiavimo pareiga vaiko teisių užtikrinimo srityje būtų abipusė ir atsižvelgtų į LR Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Rengiant projektą buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas projektui Nr. XIIIP-2966. 5.
priimtų Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikėtina, kad su teikiamomis įstatymų pataisomis bus pradėtas vaiko teisių apsaugos sistemos persiorientavimas nuo grėsmės vaikui (šeimoje) lygio nustatymo į pagalbos šeimai modelį. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės atitinkamai priimti naujus ar pakeisti galiojančius arba pripažinti netekusiais galios teisės aktus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių vykdomosios institucijos priims Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka tam reikalingų lėšų apskaičiavimus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo aptartas su valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Vaikas, šeima, vaiko teisės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2019-01-11
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga skatina vaiko teisių apsaugą, prisideda prie vaiko teisių apsaugos, o šių tikslų siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatytos pagrindinės vaiko teisės, kurios turi būti užtikrinamos Sąjungos teisės kompetencijos srityje. Todėl pagal kompetenciją atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio
Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
Minėta Įstatymo projekto nuostata siūloma numatyti, kad „[k]ai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į bendras BDAR įtvirtintas asmens duomenų valdytojų pareigas duomenų subjektų atžvilgiu, nėra aiškus šios nuostatos tikslas ir turinys. T.y., nėra aišku, ar tokia nuostata suteikiama teisė rinkti asmens duomenis ar jau turinčiam tokią teisę duomenų valdytojui nustatoma viena iš pareigų duomenų subjektų atžvilgiu. Pažymėtina, kad kiekvienas duomenų valdytojas, tiesiogiai vadovaudamasis BDAR nuostatomis ir, kai taikytina, konkrečiais jam taikomais teisės aktais, turi užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba asmens duomenis gali tvarkyti, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė[1] arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas[2], kiti juridiniai ar fiziniai asmenys turi gauti aiškų sutikimą tvarkyti konkrečius asmens duomenis aiškiai nurodytu tikslu[3]) ir įgyvendinti duomenų subjektų teises, kurios apima ne tik duomenų subjektų teisę būti informuotiems, bet ir teisę susipažinti su duomenimis, teisę ištaisyti duomenis, teisę apriboti duomenų tvarkymą, teisę būti pamirštam ir pan.
Aptariamoje Įstatymo projekto nuostatoje apibendrintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų nurodymas yra per daug abstraktus, kad būtų laikomas tinkamu užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir neatitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba, tuo atveju, jei teisinis reguliavimas, skirtas užtikrinti duomenų subjektų teises, yra nepakankamas, papildyti atitinkamų duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus konkrečiomis nuostatomis, nurodančiomis kokius konkrečius duomenis kokiu tikslu duomenų valdytojas turi teisę rinkti, kiek laiko juos gali saugoti ir pan.
Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto nuostatų atitiktį BDAR nuostatomis, vadovaudamiesi BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR
pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected] [1] BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas. [2] BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas. [3] BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas.
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50
Nr. xiiip-3135
pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė - Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė;
Seimo narė Dovilė Šakalienė; kviestieji asmenys: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė ir patarėja Laura Purinė, Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės Birutė Sabatauskaitė, Karolina Borysaitė, Gražina Širvytė-Belafatti, Rasa Dičpetrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): l. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nesvarstyta Nuspręsta projektą atmesti
siūloma pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Vaiko interesai – gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas, sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.“ Siūlymas galiojančią sąvoką papildyti nuostata „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“ diskutuotinas. Pastebėtina, kad sąvoka „vaiko interesai“ yra vartojama kituose Įstatymo straipsniuose (4, 9, 11, 12 ir kt. straipsniai), o papildžius vaiko interesų sąvoką nurodyta nuostata, gali kilti teisės taikymo problemų, nes toks papildymas sukeltų teisės normų tarpusavio nesuderinamumą. Pvz., Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas „vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo“ principas, kuriuo privalo vadovautis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, priimdami sprendimus, ir kuris reiškia, kad „vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų neaišku, kaip vaiko nuomonės išklausymas gali prieštarauti ar neprieštarauti vaiko gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko interesų sąvoka nėra apibrėžta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, nors ji ten dažnai vartojama.
Taip yra todėl, kad geriausių vaiko interesų principas yra bendrasis principas, kurio turi būti laikomasi aiškinant ir taikant visas vaiko teises. Pastebėtina, kad nurodytoje konvencijoje įtvirtintos geriausių vaiko interesų koncepcijos sudėtinės dalys yra: 1) esminė vaiko teisė - priimant sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju, kai yra keletas interesų, turi būti įvertinama, koks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus ir šiam sprendimui teikiamas prioritetas; 2) pagrindinis teisės aiškinimo principas - jeigu galimi keli teisės aiškinimo būdai, teisės norma turi būti aiškinama taip, kad geriausiai atitiktų vaiko interesus; 3) proceso taisyklė – jeigu priimamas sprendimas yra susijęs su konkrečiu vaiku, konkrečia vaikų grupe ar vaikais bendrai, sprendimo priėmimo procese turi būti įvertinama galimas sprendimo poveikis vaikui (teigiamas ar neigiamas), pagrindžiant sprendimą turi būti nurodyta, kaip šio principo buvo laikomasi, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant vaiko interesus, kaip vaiko interesams buvo suteiktas prioritetas[¹]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.3 straipsnį, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas yra vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, o vaikų auklėjimo šeimoje principas yra išskiriamas kaip atskiras principas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti siūlomo pakeitimo. Jeigu projektu siekiama akcentuoti vaiko auklėjimo šeimoje principą, tai šiuo principu reikėtų papildyti
Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio
pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą“ nėra tiksliai suformuotas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad principo apibrėžime lyginami dalykai – „priemonės“ ir „atsakomybės taikymas“ – nėra tapatūs, dėl ko negali būti tarpusavyje sulyginti, kaip ir negali būti nustatyta jų tarpusavio hierarchija. Atsižvelgiant į tai, ir neprieštaraujant siūlomai idėjai išplėsti atitinkamo principo turinį, siekiant, kad pagalbos priemonės turėtų viršenybę ne tik prieš baudžiamosios, bet ir administracinės teisės priemones, rekomenduotina žodžius – „<...> viršenybė prieš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą <...>“ – pakeisti, pavyzdžiui, į žodžius – „<...> viršenybės prieš valstybės prievartos priemones <...>“ ar pan. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09
1
nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet pateikiama nuoroda į galiojantį teisinį reguliavimą. Be to, siūlomas reguliavimas nėra išsamus ir nuoseklus, todėl gali būti klaidinantis. Pvz., tėvai, kaip ir kiti asmenys, turi teisę į žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį. Taigi taikant įstatymą gali būti neaišku, kodėl Įstatyme nurodyta teisė į žalos atlyginimą tik pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-09
1
ne nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet pateikiama nuoroda į galiojantį teisinį reguliavimą.
Be to, siūlomas reguliavimas nėra išsamus ir nuoseklus, todėl gali būti klaidinantis. Taip pat pastebėtina, kad siūloma nuostata „Šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui“ gali būti skirtingai interpretuojama, gali būti neaišku, nustatytas ar ne privalomas išankstinis skundo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. 1.5
nuostata: „Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Manytume, kad tokia bendra nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo iš dalies nedera su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis.
Siūlytume atsisakyti analizuojamos projekto nuostatos, nes nurodytas Reglamentas yra taikomas tiesiogiai, arba projektą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad:
1) pagal Reglamentą, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik su duomenų subjekto sutikimu, išskyrus Reglamento 6 straipsnio 1 dalies b-f papunkčiuose nurodytus atvejus;
2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kaip viešąsias funkcijas vykdančio subjekto teisės ir pareigos tvarkant su vaiku susijusius asmens duomenis turi būti išskirtos atskirai nuo kitų subjektų teisių tvarkyti tokius duomenis, esant reikalui, nustatant procedūras Reglamente nustatytų taisyklių pritaikymui;
3) privačių fizinių ir juridinių asmenų bei viešąsias funkcijas vykdančių asmenų teisės ir pareigos tvarkant asmens duomenis, susijusius su vaiku, negali būti vienodos;
4) specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo taisyklės turi būti griežtesnės nei kitų su vaiku susijusių asmens duomenų tvarkymo taisyklės. 1.6
dalyje dėstomos Įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti tėvų pareigą pasirūpinti, kad be objektyvios būtinybės priešmokyklinio amžiaus vaikas neliktų vienas aplinkoje, kurioje gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, gali būti skirtingai interpretuojama, t.y nuostata gali būti aiškinama ir taip, kad esant objektyviai būtinybei, vaikas gali likti vienas aplinkoje, kurioje gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei.
Projekto nuostata tobulintina, nustatant bendrą taisyklę, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas, ir šios taisyklės išimtį, nustatančią sąlygas, kurioms esant vaikas gali būti paliktas vienas (esant objektyviai būtinybei, aplinkoje, kurioje nėra realaus pavojaus vaiko sveikatai ir
dėstomoje Įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai „<...> kartu bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.“ Manytume, kad šiuo atveju nuoroda į Konstituciją nėra pagrįsta. Pastebėtina, kad keičiamo straipsnio reguliavimo dalykas – pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė, jame nustatomos vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės visose vaiko gyvenimo srityse (užtikrinant vaiko teisę į mokslą, sveikatos priežiūrą, identiškumą, asmeninį gyvenimą ir kt.).
Tuo tarpu Konstitucijos nuostata, garantuojanti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, yra įtvirtinta Konstitucijos 26 straipsnio, reguliuojančio minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, 5 dalyje ir nustato: „Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Nurodyta Konstitucijos nuostata yra perkelta į Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį: „Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nevaržomi rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas įstatymų nesilaikymas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-098
Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies turinys neaiškus, nes kartu vartojami du neiginiai „nėra realaus pavojaus <...>, kurio neįmanoma pašalinti“. Nuostata tobulintina. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0910
papildyti Įstatymo 35 straipsnio 4 dalį sakiniu: „Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Pastebėtina, kad administracinę atsakomybę reguliuoja Administracinių nusižengimų kodeksas, todėl projektu siūloma nuostata laikytina pertekline. Siūlytume jos atsisakyti.
Siūlytume jos atsisakyti. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekto formuluotė turėtų būti suderinta su Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio 3 dalimi. Kita vertus, šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad viena iš vaiko teisių pažeidimų rūšių yra nusikalstamos veikos prieš vaiką padarymas (past. – žr. įstatymo 29 straipsnio 1 dalį). Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 236 straipsniu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę[²]. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalį papildantis sakinys yra ne tik perteklinis, bet ir neišsamus, nes jame akcentuojama tik administracinė atsakomybė, bet neminima baudžiamoji atsakomybė. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0911
Įstatymo 36 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Pastebėtina, kad galiojančio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nuoroda į įstatymo 36 straipsnio
pakeisti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atitinkamai patikslinant jame nuorodą į įstatymo 36 straipsnį (jo dalį). 1.11
projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aiški „ugdymo įstaigų“ sąvoka. Jeigu ugdymo įstaigomis siekiama įvardinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančius subjektus, tai atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, švietimo įstaigos apima ir minėtas „ugdymo“ įstaigas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 38 straipsniui. 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0911
Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad nagrinėjant pranešimą yra išklausomi vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad tėvai taip pat yra įstatyminiai vaiko atstovai (Civilinio kodekso
atstovai pagal įstatymą“, „tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“ , „atstovai pagal įstatymą“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisėkūros aiškumo principą, teisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai. 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0911
straipsnyje dėstomo Įstatymo 36 straipsnio redakcija tobulintina, atsisakant straipsnio 2 dalies, nes pranešimą nagrinėjantis subjektas yra nurodytas straipsnio 1 dalyje. Be to, 36 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj skaičiaus „36“ įrašytinas žodis „šio“. 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0911
Įstatymo 36 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalyse prieš žodžius „daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimai“. Atkreiptinas dėmesys į šio straipsnio pavadinimą – „Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Be to, dėstomo Įstatymo 36 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalyse turėtų būti išlaikomas žodžių „daromą ar padarytą“ vartojimo eiliškumo nuoseklumas (past. – pradžioje rašant žodį – „daromą“, po to – „padarytą“). 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojama nauja formuluotė „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei“. Keltina prielaida, kad žodis „tiesioginis“, apibūdinantis pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei yra ne tik perteklinio pobūdžio, bet ir sukelia neaiškumų tiek dėl šios sąlygos turinio, tiek ir dėl jos taikymo.
Šiame kontekste diskutuotina, kaip turėtų būti kvalifikuojami atvejai, kai vaiko sveikatai ir gyvybei yra sukeliamas realus, bet netiesioginis pavojus (ir atvirkščiai); ir apskritai, ar tokie atvejai yra įmanomi. 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0912 (61¹)
su vaiku yra kiti vaiko šeimos nariai ar giminaičiai, pagal savo amžių ir sveikatos būklę galintys ir sutinkantys prižiūrėti vaiką, yra laikoma, jog vaikas yra patikėtas jiems prižiūrėti, nebent būtų nustatyta kitaip.“ Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio
„kartu su vaiku yra“ turinys. Nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad
vaikas galėtų būti perduodamas tik kartu su juo nuolat gyvenantiems kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, ar tai, kad šie asmenys turi dalyvauti paimant vaiką iš tėvų. Be to, neaišku, kokias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu turės projekte nurodyti asmenys. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0912 (36¹)
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0912 (36¹)
vietoj formuluotės „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, imasi šio įstatymo 36³ straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų“ siūlytume įrašyti formuluotę „mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36³ straipsnio nuostatos“. 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0913 (36²) 19.
Projekto 13 straipsnyje dėstomo Įstatymo 36²straipsnio pavadinimas – „Vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą principai“ – neatitinka straipsnio turinio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinamos nuostatos pagal savo formą ir turinį labiau priskirtinos teisės normoms, o ne teisės principams. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti koreguojamas straipsnio pavadinimas arba straipsnyje įtvirtinamos nuostatos formuluojamos kaip principai. 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0913 (36²)
Įstatymo 36² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „3. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.” Atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų nustatyti siūlomos įtvirtinti bendrosios taisyklės išimtis, nes gali būti atvejų, kai tėvai ar vaiko atstovai pagal įstatymą negalės dalyvauti (pvz., yra mirę, dingę be žinios ir pan.). 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0913 (36²)
straipsnyje dėstomo Įstatymo 36² straipsnio 4 dalies nuostata, jog vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, tobulintina, nes neaišku, kas šiuo atveju yra „saugi aplinka“ ir koks analizuojamos straipsnio dalies santykis su to paties straipsnio 1 dalimi. 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0913 (36²)
dėstomo Įstatymo 36² straipsnio 5 ir 6 dalių tarpusavio santykis, taip pat neaiškus 36² straipsnio 5 dalies nuostatų santykis su Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus. Be to, atsižvelgiant į straipsnio paskirtį, 36² straipsnio 5 dalis tobulintina, formuluojant jos nuostatas kaip principą, o ne kaip atitinkamą procedūrą nustatančią taisyklę.
Kitu atveju gali būti neaišku, kaip taikyti projekto 14 straipsnyje dėstomo Įstatymo 36³ straipsnio 1 dalies 1
straipsniu dėstomame Įstatymo 36⁴ straipsnyje, taip pat projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 40 straipsnyje vartojamas naujas „sistemingo piktnaudžiavimo tėvų valdžia“ terminas. Pažymime, kad prieveiksmis „sistemingai“šiame žodžių junginyje yra ne tik perteklinis, bet ir sukelia abejonių dėl šio termino turinio aiškumo. Žodžio „piktnaudžiauti“ semantinė reikšmė yra susijusi ne su vienkartine, o tęstinio (trunkamojo) pobūdžio veika, tam tikros „sistemos“ buvimu. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina minėtuose straipsniuose atsisakyti žodžio „sistemingai“. Priešingu atveju, keltina prielaida, kad praktikoje bus itin sudėtinga atriboti vertinamojo pobūdžio terminą – „piktnaudžiavimą tėvų valdžia“ – nuo kito vertinamojo pobūdžio termino – „sistemingo piktnaudžiavimo tėvų valdžia“ (past. – jame nustatomas dvigubas
dalyje, lieka neaišku, kokiais atvejais ir kokioms šeimoms turėtų būti taikoma atvejo vadyba. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 4 daliai, nes projektu siūlomu teisiniu reguliavimu atvejo vadybos poreikis susiejamas su tam tikrų asmenų grupių ypatybėmis (pavyzdžiui, vaikų specialieji poreikiai), o ne objektyviu kompleksinės pagalbos poreikiu konkrečioms socialinės rizikos šeimoms. Siūlytina projekto 16 straipsnio 1 ir
Projekto 16 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, jog atvejo vadyba turi būti taikoma vaikams, „patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais“. Neaišku, kas ir kokiu pagrindu nurodytais atvejais turėtų inicijuoti atvejo vadybą. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 1.26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0917
Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kiek tai susiję su mobiliosios komandos specialistais, derintinos su projekto 11 straipsnyje dėstomomis Įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose mobiliosios komandos specialistai neminimi. 1.27 Seimo kanceliarijos
38
straipsnyje dėstomame Įstatymo 38 straipsnyje nėra nuostatų dėl kitų nei tėvai vaiko atstovų pagal įstatymą. 1.28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0918
Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostata, jog vaiko tėvų arba vaiko atstovų pagal įstatymą viešinamai informacijai apie šeimos privatų gyvenimą visais atvejais, taigi ir tada, kai tai neatitinka geriausių vaiko interesų, konfidencialumo reikalavimas nėra taikomas, kelia abejonių dėl jos atitikimo Civiliniame kodekse įtvirtintam, visuotinai pripažintam ir teismų praktikoje taikomam prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. 1.29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0918
Įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičiaus „40¹“ įrašytinas skaičius „40“. Be to, straipsnio dalys pernumeruotinos, nes numeruojant praleista straipsnio 3 dalis. 1.30
Projekto 19 straipsnyje dėstomo Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai pernumeravus Įstatymo 39 straipsnio dalis, kaip nurodyta šioje Išvadoje, nuoroda į 39 straipsnio 2-3 dalis tikslintina, o prieš skaičių „39“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 1.31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0919
Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Intensyvesnės“ įrašytinas žodis „Intensyvios“. Šios dalies paskutinio sakinio nuostata tobulintina, nes neaišku, kam taikoma formuluotė „jų apimtį“. 1.32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0919
Įstatymo 40 straipsnio 4 dalies formuluotė „Po intensyvios pagalbos teikimo“ tobulintina, aiškiai apibrėžiant terminą, kuriam pasibaigus atvejo vadybininkas turi atlikti analizuojamoje straipsnio dalyje nurodytus veiksmus. 1.33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0919
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaiškios formuluotės „Baigus intensyvų darbą su šeima“ (neaišku, kada šis darbas laikomas baigtu), „vaikas ir šeima ruošiami vaiko atskyrimui ir globai“ (neaišku, kas ir kokių veiksmų turi imtis). 1.34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0920
dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytas 30 darbo dienų terminas derintinas su projekto 17 straipsnyje dėstomo Įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu 30 dienų terminu tiems patiems veiksmams atlikti. 1.35
Projekto 20 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 3 punkte nuoroda į 39 straipsnio 2 dalies
straipsnio 2 dalis reguliuoja kitus teisinius santykius nei galiojančio Įstatymo 39 straipsnio 2 dalis ir punktų neturi. 1.36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0920
keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas, vietoje žodžio „asmenims“
dalyje dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatų santykis su tuos pačius teisinius santykius reguliuojančiomis Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis (projekto 18 ir 19 straipsniai). Projektas tobulintinas, suderinant tarpusavyje nurodytas nuostatas. Be to, siekiant aiškumo, vienodintina analizuojamos nuostatos terminija ir vietoj formuluotės „įstatyminių atstovų“ įrašytina formuluotė „tėvų ar vaiko atstovų
dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs motyvuotą mobiliosios komandos specialisto siūlymą paimti vaiką iš vaiko tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, o gavęs teismo leidimą šio įstatymo 36³ straipsnyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą.
Nurodytos nuostatos derintinos su projekto
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir teikia motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. 1.39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0921
dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka.“ Siūlymas diskutuotinas.
Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos šeimos bylos, t.y. civiliniai ieškiniai su šeimos byloms taikomomis išimtimis, kurių nagrinėjimo terminai yra gerokai ilgesni (gali trukti ne vieną mėnesį) nei prašymų išduoti leidimą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka terminai (prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo). Manytina, kad siūlymas nagrinėti prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, kuris pagal galiojančius įstatymus pateikiamas teismui per tris darbo dienas po vaiko paėmimo, ieškinio teisenos tvarka nepadės užtikrinti geriausių vaiko interesų. 1.40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0919
nauja redakcija išdėstytas Įstatymo 40 straipsnis, turi būti atitinkamai pakeista ir galiojančio Įstatymo 42 straipsnio 4 dalis, kurioje teikiama nuoroda į Įstatymo 40 straipsnio 3 dalį. 1.41
straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Atsižvelgdami į projekto 18 ir 19 straipsniuose dėstomas Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatas, manytume, jog turi būti keičiamos visos 42 straipsnio 5 dalies nuostatos, derinant jas su nurodytomis Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis. 1.42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0922
Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į Įstatymo 36¹ straipsnio 5 dalį yra netiksli ir klaidinanti.
Projektas tobulintinas, derinant analizuojamos straipsnio dalies nuostatas su Įstatymo 36¹ straipsnio 2 ir 5 dalių bei 36³ straipsnio nuostatomis. 1.43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-0923
siūloma pakeisti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti reikalavimus
„įgaliotiems tarnautojams“, tačiau iš Įstatymo teksto nėra aišku, kokias
funkcijas vykdo „įgalioti tarnautojai“, t.y. kokie įgaliojimai jiems suteikiami. 1.44 Seimo kanceliarijos
skaičių „2019“. 1.45 Seimo kanceliarijos
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. 2. Europos teisės departamento išvada 2019-01-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga skatina vaiko teisių apsaugą, prisideda prie vaiko teisių apsaugos, o šių tikslų siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatytos pagrindinės vaiko teisės, kurios turi būti užtikrinamos Sąjungos teisės kompetencijos srityje.
Todėl pagal kompetenciją atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis vertintina dėl jos atitikties 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR). Minėta Įstatymo projekto nuostata siūloma numatyti, kad „[k]ai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į bendras BDAR įtvirtintas asmens duomenų valdytojų pareigas duomenų subjektų atžvilgiu, nėra aiškus šios nuostatos tikslas ir turinys. T.y., nėra aišku, ar tokia nuostata suteikiama teisė rinkti asmens duomenis ar jau turinčiam tokią teisę duomenų valdytojui nustatoma viena iš pareigų duomenų subjektų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad kiekvienas duomenų valdytojas, tiesiogiai vadovaudamasis BDAR nuostatomis ir, kai taikytina, konkrečiais jam taikomais teisės aktais, turi užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba asmens duomenis gali tvarkyti, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė[¹] arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas[²], kiti juridiniai ar fiziniai asmenys turi gauti aiškų sutikimą tvarkyti konkrečius asmens duomenis aiškiai nurodytu tikslu[³]) ir įgyvendinti duomenų subjektų teises, kurios apima ne tik duomenų subjektų teisę būti informuotiems, bet ir teisę susipažinti su duomenimis, teisę ištaisyti duomenis, teisę apriboti duomenų tvarkymą, teisę būti pamirštam ir pan. Aptariamoje Įstatymo projekto nuostatoje apibendrintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų nurodymas yra per daug abstraktus, kad būtų laikomas tinkamu užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir neatitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba, tuo atveju, jei teisinis reguliavimas, skirtas užtikrinti duomenų subjektų teises, yra nepakankamas, papildyti atitinkamų duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus konkrečiomis nuostatomis, nurodančiomis kokius konkrečius duomenis kokiu tikslu duomenų valdytojas turi teisę rinkti, kiek laiko juos gali saugoti ir pan.
Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto nuostatų atitiktį BDAR nuostatomis, vadovaudamiesi BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 NVO koalicija „Už vaiko teises“ 2019-01-30 NVO koalicija „Už vaiko teises“, Lietuvos žmogaus teisių centras reiškia susirūpinimą ir nepritaria LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363,
(toliau – Įstatymo projektas) ir jo siūlomoms pataisoms bei teikia Seimo nariams pastabas ir pasiūlymus jo tobulinimui. Šiuo raštu pirmiausiai teikiamos pastabos dėl Įstatymo projekto straipsnių, dėl kurių buvo prašyta pateikti nuomonę 2019 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto klausymų metu.
NVO koalicija „Už vaiko teises“ atkreipia dėmesį į pakitusią smurto sąvoką (Įstatymo projekto 1 str. 4, 5 d., 2 str., keičiantys Įstatymo 2 str. 9 d., 2 str. 12 d., 3 str. 2 p.) – keičiamos smurto prieš vaiką, mobiliosios komandos, vaiko interesų, psichologinio smurto sąvokos. Koalicija nepritaria Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo
yra įtraukiama nuostata, jog smurtu nelaikomi „proporcingi“ veiksmai, tačiau neaiškus šio įtraukimo siekis. Ar tai reiškia, kad vaiką galima sustabdyti, kai jam gresia pavojus, pvz. bėgant į gatvę jį sugriebti, ar žodžio „proporcingai“ įtraukimas taip pat reiškia galimybę vaiką už tai po to
„paauklėti“? Atsižvelgiant į šiuos niuansus žodžio „proporcingai“ įtraukimas
yra netikslingas. Dėl šių priežasčių siūloma šio papildymo atsisakyti. Nesvarstyta Jeigu norma būtų taikoma vadovaujantis geriausiais vaiko interesais bei kituose Įstatymo straipsniuose nustatytu fizinių bausmių draudimu bei paskutiniu normos žodžių junginiu aiškinant sąvoką kai „to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“ suponuotų, jog toks veiksmas negali būti „proporcinga“ fizinė bausmė, o gali būti tik veiksmas, kuriuo vaikas apsaugomas nuo žalos (tai yra vaiko nebaudžiant ar prevenciškai neauklėjant mušimu.) 1.2 NVO koalicija „Už vaiko teises“ 2019-01-301
straipsnio 3 dalyje siūlomai 2 straipsnio 7 dalies naujai formuluotei, kurioje siūloma išbraukti mobiliosios komandos teikiamos pagalbos konkretizaciją. Paliekant aiškią mobiliosios komandos paskirtį, sukonkretinama kokios pagalbos gali tikėtis šeima ar vaikas, taip pat paaiškinama kokią pagalbą privalo užtikrinti valstybės institucijos formuodamos mobiliąsias komandas.
Atsisakius galiojančios nuostatos dėl mobiliosios komandos teikiamos pagalbos, jos paskirtis taptų neaiški dėl kompetencijos ir atsakomybės ribų tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei savivaldybių institucijų. Nesvarstyta NVO koalicija „Už vaiko teises“ 2019-01-301
keičiama vaiko interesų sąvoka įtraukiant gyvenimą šeimoje su tėvais, giminystės ryšių su tėvais išlaikymą. Vaikų prigimtinė teisė turėti tėvus tikrai svarbi ir vaikų paėmimas iš šeimos gali būti atliekamas tik kraštutiniais atvejais. Tai pabrėžiama ir Įstatymo projekte, parengtame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tam pritariame, tačiau siūlome atkreipti dėmesį, kad dabartinės Įstatymo redakcijos 7 str. 1 d. įtvirtinama
„Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.“, be to, 33
str. 1 d. nustato „Pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima.“ Vaiko teisė į giminystės ryšių išsaugojimą jau garantuojama remiantis Įstatymo 9 straipsniu, o prioritetas tėvams teikiamas Įstatyme suformuluojant vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus 4 straipsnyje. Todėl siūlytina atsisakyti vaiko interesų sąvokos papildymo. Nes kiekvienu individualiu atveju yra vertinama, kas yra geriausių vaiko interesų prioritetas, ką ir reglamentuoja dabartinė Įstatymo redakcija, Vaiko teisių konvencija. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje. 1.3 NVO koalicija „Už vaiko teises“ 2019-01-302
Siūloma atsisakyti Projekto 2 straipsniu įstatymo 3 straipsnio 2 punkto pakeitimo, įtvirtinančio kitokią psichologinio smurto sampratą.
Papildžius šį punktą nauja nuostata jog „prievartinis vaikų ar tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai“, papildymas gali būti laikomas kaip prieštaravimas šio ir kitų įstatymų straipsniams. Visų pirma, nėra aišku ar tie atvejai, kai asmenys skiriasi, arba vienas iš tėvų dėl artimojo žmogaus smurto apsigyvena krizių centre, bet dėl to nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, irgi bus laikomi prievartiniu atskyrimu, tai yra, psichologiniu smurtu, kurio atveju tiesioginė grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei nekyla, nes prieš jį tiesiogiai nebuvo smurtaujama. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą nukentėjusiuoju laikomas ir vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta (2 str. 6 d.). Taip pat siūloma pataisa gali sukelti problemų jos praktiniame taikyme, dėl netiksliai ir nepakankamai aiškiai išdėstytų nuostatų. Nėra aišku ar vaiko atskyrimas nuo tėvų būtų suprantamas pagal Civilinio kodekso 3.179 straipsnį, ar ši nuostata taip pat apimtų ir atvejus bei įvykdytas veikas aprašytas Baudžiamojo kodekso 1002 straipsnyje – vaikų atskyrimą, kaip baudžiamąjį nusikaltimą. Nesvarstyta Siūlomame Įstatymo projekte pabrėžiamas realus ar tiesioginis pavojus sveikatai ar gyvybei (keičiant Įstatymo 36 str., pridedant 361 str. ir kitus straipsnius). Siūlytina atsisakyti žodžio „tiesioginis” įtraukimo į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kai siekiama apsaugoti vaikus. Dažnu atveju pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei gali būti netiesioginis.
Toks įtraukimas sudaro pasekmių įvairioms interpretacijoms, kad turi būti tiesioginis pavojus vaikui, tai yra turi būti smurto žymės ant kūno: mušimo žymės, mėlynės, kraujas, prievartos žymės. Šios pataisos gali apsunkinti tarnybų ir policijos darbą reaguoti, kai yra pakankamai informacijos ir duomenų apie pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu vaikas laikomas nukentėjusiu nuo smurto jei jis tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. (2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, jei smurtauja vienas iš vaiko tėvų ar atstovų prieš įstatymą, turėtų būti taikomos priemonės, siekiant užtikrinti vaiko ir suaugusio asmens, prieš kurį smurtaujama saugumą. Tokiu atveju kalbama ne apie vaiko paėmimą iš jo teisėtų atstovų, bet apsaugos priemonių taikymą ir pagalbos teikimą. Vaikui, buvusiam aplinkoje, kurioje smurtaujama, reikalinga pagalba, kuri turėtų būti organizuojama remiantis šio ir kitų įstatymų nuostatomis. O remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą skiriamos apsaugos priemonės: „įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“ Jei galimybių iškeldinti smurtautoją nėra, tikslinga peržiūrėti įvairiuose rajonuose galimybę vaikams ir suaugusiems jų atstovams, kurie nekelia pavojaus laikinai apsigyventi Krizių centruose, kurie veikia ne visos savivaldybėse, užtikrinant jiems teikiamas įvairias paslaugas. 1. 4 Dėl vaiko saugumo:
Raginame atkreipti dėmesį į siaurinamą vaiko teisių apsaugos supratimo sąvoką. Pateiktame Įstatymo projekte iš nemažos dalies straipsnių išbraukiama saugumo sąvoka, taip paliekant pavojų tik gyvybei ir sveikatai (8 str., 11 str. 16 str.
str., 21 str. keičiantys iš Įstatymo 33str. 5 d. 36 str., keičiant jį iš esmės, 37 str. 6 d., 38 str., 39 str., 40 str., 41 str. 6 d., 42 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir daugybės kitų straipsnių). Siūlytina atsisakyti šių pakeitimų, nes jie galimai prieštarauja kitiems Įstatymo straipsniams bei Civiliniam kodeksui. Saugumas yra pamatinis vaiko poreikis, pirmiausia ir esminė sąlyga, kad vaikas galėtų augti, mokytis, kurti socialinius santykius ir t.t. Vaiko teisių apsaugos įstatymas kuris atmeta šio poreikio užtikrinimą niekaip negina vaiko teisės į saugią vaikystę. Organizacijų nuomone, tais atvejais, kai kyla pavojus saugumui, kyla ilgalaikis arba trumpalaikis pavojus sveikatai, nes atskirais atvejais pvz. nuolatiniu vaiko gąsdinimu, žeminimu, bauginimu gali būti sutrikdomas vaiko psichologinis
teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pastabos6
be priežiūros Rekomenduojama atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomo 31 straipsnio 7 dalies pakeitimą, dėl kurio gali susidaryti atvejai, kai mažametis vaikas yra paliekamas be priežiūros, nors gali kilti pavojus. Pagal išvardintas aplinkybes pakeitimas gali būti interpretuojamas taip: jei kyla objektyvi būtinybė, tuomet priešmokyklinio amžiaus vaiką galima palikti vieną aplinkoje, kurioje atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Siūlytina palikti prieš tai buvusią Įstatymo redakciją. Jeigu iš tiesų, norima apsvarstyti kaip atsižvelgti į negalią turinčių vaikų interesus ir jų palikimą, reikėtų ieškoti kitų formuluočių ir papildyti Įstatymą kita jo dalimi, be to, atsižvelgiant į tai, kad vieniši tėvai, ar tėvai, auginantys negalią turinčius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, reikalinga plėsti egzistuojančias paslaugas ir pagalbos suteikimą šeimoms.
Nesvarstyta
10
Dėl pranešimo tik įsitikinus vaiko teisių pažeidimu Išnagrinėjus Įstatymo projekto 10 straipsnio 35 straipsnio 2 dalies pakeitimą, siūloma nepritarti siūlymui išbraukti švietimo ir kitų įstaigų pareigai pranešti apie „galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo
sveikatai ir gyvybei“. Švietimo ar kitų įstaigų pranešimas apie atvejus, kai manoma, kad vaikas dėl savo emocinės būsenos, išgyvenimų gali kelti pavojų savo sveikatai ar gyvybei, gali padėti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti geriausius jų vaiko interesus. Be to, ši nuostata leidžia specialistams pranešti apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos gali atlikti kiti asmenys, nebūtinai vaiko atstovai pagal įstatymą. Žr. 29 str. 2 d. „2. Vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje.“. Nesvarstyta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
1-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir {statymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektu Nr. X IIIP-3135, teikia pastabas ir pasiūlymus jo tobulinimui: Nesvarstyta 1.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-081
straipsnio 7 dalies naujos redakcijos formuluotę, nes Projekto autorių siūloma norma ne tik keičia mobiliosios komandos apibrėžtį, bet ir jos funkcijas, numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos specialistai, bendradarbiaudami su atvejo vadybininku teiks ir tęstinę kompleksinę pagalbą. Įvertinant tai. kad tęstinės kompleksinės pagalbos ir paslaugų teikimas priskirtinas savivaldybių kompetencijai (įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnis), tampa neaiškios savivaldybių institucijų ir valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakomybės ribos ir kompetencijos teikiant šeimai ir vaikui kompleksines paslaugas bei pagalbą. Pastaba dėl mobiliosios komandos funkcijų pakeitimo taikytina ir Projekto 14 straipsniuv dėstomo naujo 363 straipsnio 1 daliai, 17 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 daliai, 21 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 daliai. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Projekto rengėjų siūlymui atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad mobilioji komanda teikia ir organizuoja medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, mobiliosios komandos kompetencijų eglamentavimas taptų neaiškus (neaišku, kokią pagalbą teikią, kokių sričių specialistai turi sudaryti mobiliąją komandą ir pan.).
Taip pat siūlytina diskutuoti dėl žodžio „tęstinė“ siūlomoje normos formuluotėje tikslingumo (teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo aspektu), kadangi kituose įstatymo straipsniuose (išskyrus 37 straipsnio 3 dalį) vartojamos sąvokos „kompleksinė pagalba", ..kompleksinė ilgalaikė pagalba“. Nesvarstyta 1.2 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-081
1 straipsnio 4 dalimi keičiamo 2 straipsnio 9 dalies siūlomai redakcijai, kuria keičiama smurto prieš vaiką sąvoka, išbraukiant iš jo žodį „saugumui“. Tas pats siūlymas ir pastaba galioja ir kitiems {įstatymo projekto straipsniams (6, 8, 11.12, 16, 20, 21 straipsniai), kuriuose siūloma išbraukti žodį
„saugumas“. Projekto rengėjai nepateikia argumentų, kuriais remiantis siūloma
atsisakyti vaiko saugumo, kaip vieno iš vaiko teisių užtikrinimo aspekto, tačiau pažymėtina, kad pritarus siūlomam reglamentavimui, kyla pagrįstos abejonės dėl siūlomo teisinio reguliavimo dermės su Civilinio kodekso nuostatomis (3.248 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio 3 dalies) klausimas. Paminėtina ir tai, kad saugumo vaikams užtikrinimo aspektas yra reikšmingas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Pavyzdžiui, Teisinas byloje Dolhamre prieš Švediją (pareiškimo Nr.
67/04,
konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, nes pripažino, kad valdžios institucijų sprendimas pratęsti trijų pareiškėjų vaikų globą ir bendravimo apribojimus buvo priimtas vadovaujantis geriausiais vaiko interesais ir siekiant užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir raidą. Teismas byloje R. K. ir A. K. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 38000/05, 2008 m. rugsėjo 30) ir byloje M. A. K. ir R. K. prieš Jungtinę Karalystę[2] (pareiškimų Nr. 45901/05 ir 40146/06, 2010 m. kovo 23 d. pažymėjo, kad tiek socialinės apsaugos, tiek medicininės institucijos turi pareigą apsaugoti vaikus ir negali būti laikomos atsakingomis kiekvieną kartą, kai nuoširdus ir pagrįstai iškeltas susirūpinimas dėl vaikų saugumo jų šeimoje pasirodo buvęs klaidingas. Įvertinus tiek viešojoje erdvėje, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotuose pasitarimuose suinteresuotų grupių ir pavienių psichologų išsakytas nuomones dėl vaiko saugumo užtikrinimo reikšmės, siūlytina prašyti Lietuvos psichologų sąjungos pateikti bendrą psichologų bendruomenės nuomonę ginčijamu klausimu. Nesvarstyta 1.3 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-081
straipsnio 12 dalį, išbraukiant žodžius „ gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“. Siūlymas paremtas sekančiais argumentais: Nesvarstyta 1.3.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
atskleistas įstatymo 4 straipsnio „Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai“ 1 punkte, siūlomas pakeitimas nėra suderintas su galiojančios įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 punktu.
Nesvarstyta 1.3.2 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
ir šeimos neišskyrimo realizuojama (turi būti realizuojama) per Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalies, 3.157 straipsnio 1 dalies, 3.161 straipsnio 3 dalies, 3.163 straipsnio 1 dalies, 3.165 straipsnio 1 dalies, 3.170 straipsnio 1 dalies, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkto, 9 straipsnio,
teisės normų, įtvirtinančių principinę vaiko teisių apsaugos nuostatą, numatančių vaiko teisę augti šeimoje ir tėvų pirmumo teisę prieš kitus asmenis auklėti ir rūpintis savo vaikais bei vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais, įgyvendinimą praktikoje.
Nesvarstyta 1.3.3 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
ne tik Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų (pavyzdžiui, 9 ir kitų susijusių straipsnių, nustatančių, kad vaiko išskyrimas su tėvais galimas, kai jis yra „būtinas vaiko interesams“) bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotos praktikos, kadangi vaiko interesų turinys nustatomas kiekvienu atveju individualiai, interesų turinio elementai gali būti skirtingi, priklausomai nuo nagrinėjamos situacijos, kintančių vaiko poreikių (vaikas švietimo sistemoje, sveikatos priežiūros sistemoje, kitų vaiko teisių užtikrinimas ar naudojimosi laisvėmis įgyvendinimas, vaikas saugioje šeimos aplinkoje, vaikas šeimos aplinkoje, kurioje jam kyla realus pavojus sveikatai, saugumui, gyvybei).
Nepaneigiant, kad vaiko išskyrimas su šeima gali būti taikomas kaip kraštutinė priemonė apsaugant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus, ir valstybės pareigos teikti tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai1, siūlytina tobulinti šios teisės užtikrinimo mechanizmą, o ne atsisakyti vaiko interesų sąvokoje vaiko interesų turinio elementų visumos vertinimo. 1.3.4 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
interesų vertimo srityje, laikosi pozicijos, jog „vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius.
Vaikui augant keičiasi ir jo interesai, tačiau pagrindiniai iš jų nekinta, pavyzdžiui: vaiko poreikis turėti geras socialines ir kitokias sąlygas vystytis, galimybę bendrauti su tėvais, broliais, seserimis, bendraamžiais, vystytis savo tautybės visuomenėje, ugdyti turimus talentus ir pan. [...] Be bendrų vaiko interesų, yra interesų, kurie kiekvienam vaikui skiriasi, atsižvelgiant į vaiko charakterio savybes, pomėgius, siekius, amžių, sveikatą, supančią aplinką ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. {statymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35). EŽTT, Europos žmogaus teisių konvencijos kontekste analizuodamas pozityviąsias valstybės pareigas, valstybės ir savivaldybių (nacionalinėms) institucijoms sprendžiant materialiuosius ir procesinius vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus bei praktiškai įgyvendinant teismo sprendimus, kertiniu atskaitos tašku laiko prioritetinius vaiko interesus.
EŽTT praktikoje nuolat pažymima, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į priemones, kurių turi būti imtasi siekiant juos suvienyti su vaikais, ir nacionalinių institucijų pareigą imtis šių priemonių ne tik tais atvejais, kai sprendžiama dėl priverstinio vaikų perdavimo valstybės globai, bet ir bylose, kuriose bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčai dėl vaikų kyla tarp tėvų (vieno iš tėvų) ir kitų vaiko šeimos narių (EŽTT sprendimai bylose Fusca prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 34630/07, 2010 m. liepos 13 d.; Hokkanen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 19823/92, 1994 m. rugsėjo 14 d.). Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Jungtinių Tautų Gairėse2 dėl alternatyvios priežiūros (globos) vaikams, pažymėta, jog būtina stiprinti šeimos ryšių išsaugojimą arba sugrąžinimą atgal į šeimą, tačiau, nepavykus to padaryti, priimti kitą tinkamą ir pastovų sprendimą, įskaitant ir įvaikinimą. Tačiau paminėtina ir tai, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad vaiko grąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (Z. J. prieš Lietuvą, Nr. 60092/12, Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4547/10). sprendžiant vaiko grąžinimo biologiniam tėvui (motinai) klausimą, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. Nesvarstyta 1.3.5 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08 3.5.
Priėmus Projekto rengėjų siūlomą vaiko interesų formuluotę, pagal kurią vaiko interesus geriausiai ir visų pirma atitinka vaiko gyvenimas (augimas) šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas (ši teisė pagal galiojančio Civilinio kodekso redakciją nėra absoliuti), kyla pagrįstų abejonių dėl CK 3.180 straipsnio 4 dalies, 3.209 (įvaikinimas),
pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje, nes pagal siūlomą vaiko interesų apibrėžimo konstrukciją išskyrimas su tėvais, tėvų bendravimo su vaikais ribojimai dėl objektyvių priežasčių neatitiks vaiko interesų. Paminėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.227 straipsnį, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagal 3.228 straipsnį, gali būti vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas (jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę). Nesvarstyta 1.4 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-082
įstatymo 3 straipsnio 2 punkto (psichologinio smurto sąvokos keitimo) pakeitimo tikslingumą, jį papildant žodžių junginiu „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai'.
Pritarus šiam Projekto rengėjų siūlymui, kiltų šios normos praktinio taikymo problemų, nes nėra aišku koks vaikų atskyrimas laikytinas psichologiniu smurtu - ar vaikų ir tėvų atskyrimas, kaip tai suprantama Civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, ar veika, už kurią nustatyta baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas iki aštuonerių metų) Baudžiamojo kodekso 1002 straipsnyje, ar vieno iš tėvų trukdymas vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu kitu iš tėvų, trukdymas jam dalyvauti vaiko auklėjime. Nesvarstyta 1.5 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-085
įstatymo 29 straipsnio 9 dalies formuluotę, ją suderinant su Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, taip pat vietoj žodžių junginio „vaiko įstatyminiai atstovai“ įrašant žodžių junginį „kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“, suderinant Civiliniame kodekse bei galiojančioje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas ir išdėstyti jį taip:
„9. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus.“ Nesvarstyta 1.6 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-086
Tikslinti Projekto 6 straipsnio 1 dalimi dėstomo 31 straipsnio 4 dalies formuluotę, suderinant ją su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjim o ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis bei įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarus Projektų rengėjų siūlymui, tikslinga svarstyti galimybę siūlomas nuostatas dėstyti įstatymo VII skyriuje. Nesvarstyta 1.7 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-086
straipsnio 7 dalies formuluotę, įtvirtinant nuostatą, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas (be priežiūros). Nesvarstyta 1.9 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-086
įstatymo 31 straipsnio 8 dalies formuluotę, įvertinant minėtame straipsnyje reguliuojamų santykių (tėvų ir institucijų bendradarbiavimas vaiko teisių užtikrinimo srityje) ir Konstitucijoje įtvirtintos tėvų teisės rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus dermę, taip pat į tai, kad siūlomas reguliavimas iš esmės dubliuoja įstatymo 10 straipsnio 2 dalį.
Nesvarstyta 1.9 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088
straipsnio 5 dalies formuluotę, atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte nurodytus argumentus ir po žodžio „vaiko“ įrašant žodį „saugumu“, taip pat išbraukiant perteklinį ir normos loginę struktūrą ardantį žodžių junginį „kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis“. Nepritarus siūlymui minėto žodžių junginio išbraukimo dalyje, lieka neaišku, kokiomis alternatyviomis prevencinei ir kompleksinei pagalbai priemonėmis galima būtų pašalinti pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, kol jis nėra realus. Nesvarstyta 1.10 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0810
įstatymo 35 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžio duomenų“ įrašant „apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei“. Nesvarstyta 1.11 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0810
įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, po žodžio „suteikta“ įrašant „žinomai“. Nesvarstyta 1.12 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, 2019-01-0811
12.
Tikslinti Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, vietoj žodžių „daromą ar padarytą“ įrašant žodį „galimą“, išbraukiant žodį „tiesioginį“ (taip suderinant įstatyme avartojamas sąvokas), prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, po žodžio „gyvybei“ įrašant žodžių junginį „taip pat galimą smurtą prieš vaiką“ ir išdėstant šio straipsnio 1 dalį sekančiai: „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą. { pranešimą apie vaikui kilusį realų pavojų jo saugumui, sveikatai, gyvybei, taip pat galimą smurtą prieš vaiką yra reaguojama nedelsiant (pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento).“ Nesvarstyta 1.13 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0811
straipsnio 3 dalį, po žodžio „ar“ įrašant „kiti“. Nesvarstyta 1.14 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0811
straipsnio“. Nesvarstyta 1.15 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
straipsnio 5 dalį, vietoj žodžių „36 straipsnio“ įrašant „šio straipsnio“, vietoj žodžių „padarytą ar daromą“ įrašant žodį „galimą“, išbraukiant žodžių junginį
„ir tiesioginio“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, vietoj
žodžių „vaiko ir šeimos poreikių vertinim ą“ įrašant „pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą" ir išdėstant šią normą sekančiai: „5.
Jei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, nustato, jog pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, bet nėra realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą.“ Nesvarstyta 1.16 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
straipsnio 6 dalį, patikslinant nuorodą į įstatymo straipsnį, reglamentuojantį atvejo vadybos procesą, nes atvejo vadybos inicijavimas reglamentuotas Projekto 17 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 3 dalyje. Nesvarstyta 1.17 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0811
straipsnio 7 dalį, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį
„sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nesvarstyta
1.18 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0811
straipsnio 8 dalies redakciją, atsisakant normos antro sakinio kaip perteklinio, kadangi nurodomi santykiai reguliuojami Projekto 14 straipsnyje dėstomame įstatymo 363 straipsnyje. Nesvarstyta 1.19 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0812 (36¹)
Tikslinti Projekto 12 straipsniu dėstomo įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalį, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, taip pat įvertinant šios dalies antro sakinio ir juo reguliuojamo santykio dermę su to paties straipsnio 1 dalimi . Nesvarstyta 1.20 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0812 (36¹)
įrašant žodį „saugumui“. Nesvarstyta
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0812 (36¹)
straipsnio 5 dalį, prieš žodžių junginį „vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant žodį „kitų“, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nesvarstyta 1.22 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0813 (36²) (3, 6)
įstatymo 36² straipsnio tikslingumą, nes vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo principai dėstomi įstatymo 4 straipsnyje ir jie turi būti taikomi visais vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priemonių taikymo (įskaitant, bet neapsiribojant vaiko paėm imą iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą) atvejais. Be to, kaip buvo minėta šiame rašte, valstybės garantija dėl vaiko ir šeimos neišskyrimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte, 9 straipsnyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnyje.
Pritarus Projekto rengėjų siūlymui atskirame straipsnyje dėstyti vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą pricipus, siūlytina: Nesvarstyta 1.22.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
straipsnio 1 - 5 dalių formuluotes, vietoj žodžių junginio „vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Nesvarstyta 1.22.2 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
straipsnio 1 dalies formuluotę, išbraukiant žodį „priverstinai“, išbraukiant žodžių junginį „tai yra proporcinga priem onė“ (nes toje pačioje normoje yra sąlyga, kad vaikas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą gali būti paimtas kai vaikui gręsiantis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis), išbraukiant žodį „tiesioginio“, prieš žodį „gyvybei“ įrašant žodį „saugumui“. Nesvarstyta 1.22.3 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0813 (36²) (1,2)
dėstomo 36²straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normų turinį, nes siūlomos formuluotės suponuoja, jog paminėtose dalyse nurodyti skirtingi vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą pagrindai (1 dalyje realus ir tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, 2 dalyje - CK 3.2541 straipsnyje nustatyti pagrindai).
Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą pagrindai neatitinka Civilinio kodekso 3.254 ir 3.2541 straipsniuose nustatytų vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymo pagrindų, todėl keltinos abejonės dėl tokio reguliavimo atitikimo aiškumo ir tikslumo teisėkūros procese reikalavimui. Nesvarstyta 1.23 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0813 (36²) (2,3)
straipsnio 3 dalies formuluotę, nes praktikoje ji galės būti įgyvendinama ne visais atvejais (pvz. Projekto 12 straipsniu dėstomo 36¹straipsnio
1.24 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0813 (36²)
straipsnio 6 dalies formuluotę, suderinant šioje normos dalyje ir įstatyme vartojamas sąvokas („laikinąjį globėją“) ir pašalinant loginius prieštaravimus - jei vieno iš tėvų elgesys nekels realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei ir sveikatai vaikas negalės būti paimtas iš šeimos ir jam nebus nustatyta laikinoji globa, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad vaiką laikinai apgyvendinant pas laikinąjį globėją užtikrinama galimybė vienam iš tėvų būti kartu su vaiku.
Taip pat keltinos abejonės ar ši norma, nustatanti, kad vienas iš tėvų kartu su vaiku apgyvendinamas pas laikinąjį globėją, galėtų būti įgyvendinama praktikoje (pavyzdžiui, tėvų apgyvendinimas kartu su vaiku vaikų globos namuose, bendruomeniniuose globos namuose, šeimynose, laikinųjų globėjų ar budinčių globotojų šeimoje). Nesvarstyta 1.25 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0814 (36³)1
straipsnio 1 dalies formuluotę. Tikslinti Projekto 14 straipsniu dėstomo 36³ straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies formuluotes, vietoj žodžių junginio
„vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Nesvarstyta
1.26 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0815 (36⁴)
straipsnio formuluotę, po žodžių junginio „kreiptis į teismą dėl“ įrašant žodžių junginį „leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“. Nesvarstyta 1.27 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0816
straipsnio 2 dalies formuluotę, kadangi neaišku kokiais „visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininkas“, t. y. formuluotė turėtų būti suderinta su to paties Projekto straipsnio 2 dalimi bei Projekto 17 straipsniu. Nesvarstyta 1.28 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0816
Tikslinti Projekto 16 straipsnio 3 dalimi dėstomo 37 straipsnio 5 dalies formuluotę, prieš žodį „sveikatai“ įrašant „saugumui“. Nesvarstyta 1.29 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0816
straipsnio 6 dalies formuluotę, prieš žodį „sveikatai“ įrašant „saugumui“. Nesvarstyta 1.30 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0817
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas su Projekto 11 straipsniu dėstomo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir vietoj žodžių
„mobiliosios komandos specialistams“ įrašyti „Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus specialistams“ . Taip pat, įvertinant projekto rengėjų siūlomus įstatymo
nesant nustatyto vaiko teisių pažeidimo (pavyzdžiui, vaikai, turintys specialiųjų poreikių ir pan.), šeimai gali būti reikalingos paslaugos ir pagalba bei nustatytas jų poreikis. Todėl atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti šiame punkte dėstomos teisės normos formuluotę. Nesvarstyta 1.31 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0817
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įtvirtinant bendresnio pobūdžio nuorodą į subjektus, turinčius teisę inicijuoti pagalbos vaikui ir šeimai vertinimą - švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitas pavienes paslaugas teikusių įstaigų iniciatyva. Nesvarstyta 1.32 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0817
32.
Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo, tikslinti Projekto 17 straipsniu dėstomo 38 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžio „pirminį“ įrašant „pagalbos“, taip pat nustatant terminą, per kurį turi būti atliktas pirminis pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas bei išbraukiant kaip perteklinį sakinį („Socialinis pedagogas teikia pagalbą vaikui ir šeimai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka“. Nesvarstyta 1.33 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė
straipsniu dėstomo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, per kurį turi būti atliekamas išsamus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, taip pat suderinti straipsnio pavadinime ir jo turinyje vartojamas sąvokas (pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, vaiko ir šeimos poreikių vertinimas). Pastaba dėl vartojamų sąvokų suvienodinimo taikytina ir aptariamo straipsnio 4 dalies normai, Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio, Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nesvarstyta 1.34 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0818
straipsnio 1 dalies 1 punktą, po žodžio „šeimų“ įrašant žodžius „ir (ar) vaikų“. Nesvarstyta 1.35 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0818
straipsnio 4 dalį, pirmame sakinyje po žodžio „šeim os“ įrašyti žodžius „ir
(ar) vaiko“, antrame sakinyje po žodžio „arba" įrašyti „kitų“, po žodžio
„šeim os“ įrašyti žodžius „ir (ar) vaiko“, po žodžio „gyvenimą“ įrašant žodžių
junginį „jei šios informacijos viešinimas nepažeidžia vaiko teisių ir interesų,“.
Nesvarstyta 1.36 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0818
straipsnio 6 dalį, vietoj skaičiaus „40 •“ įrašant „40“. 37. Tikslinti Projekto 19 straipsniu keičiamo 40 straipsnio 3 dalies formuluotę, įvertinant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas ir įgaliojimus. Nesvarstyta 1.37 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0819
straipsnio 3 dalies formuluotę, įvertinant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas ir įgaliojimus. Nesvarstyta 1.38 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0819
straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotę, nes neaišku kokius veiksmus ir koks subjektas turi atlikti ruošiant vaiką ir šeimą atskyrimui ir globai (neatskleistas „ruošim o“ turinys). Nesvarstyta 1.39 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0819
straipsnio 6 dalies formuluotę, po žodžių junginio „kreipiasi į teismą dėl“ įrašant žodžių junginį „leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“. Nesvarstyta 1.40 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0819
40.
Įvertinant laikinosios ir nuolatinės globos tikslus (pirmuoju atveju - siekis grąžinti vaiką į šeimą), laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pasekmes, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 40 straipsnio 6-8 dalimis iš esmės griežtinamas (lyginant su šiuo metu galiojančiu) teisinis reguliavimas. Nesvarstyta 1.41 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0820
įstatymo 41 straipsnio 3 dalies formuluotę, suderinant joje esantį terminą su Projekto 17 straipsniu dėstomo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu terminu, taip pat patikslinti šio straipsnio 3 punkte esančią nuorodą į neegzistuojantį įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nesvarstyta 1.42 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0820
įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nesvarstyta 1.43 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0820
įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nesvarstyta 1.44 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0821
įstatymo 42 straipsnio 1 dalies formuluotę mobiliosios komandos specialisto įgaliojimų dalyje (atsižvelgiant į šio rašto 1, 25, 30 punktuose pateiktus argumentus), taip pat po žodžio „ar“ įrašant „kitų“. Nesvarstyta 1.45 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0821
Suderinti Projekto 21 straipsnio 1 dalyje dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatas su Projekto 14 straipsnyje dėstomomis Įstatymo 36³ straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nesvarstyta 1.46 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0821
Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies formuluotė (nuoroda į Civilinio proceso kodekso skyrių), suderinant ją su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso
pat abejotina, ar Projekto rengėjų siūlymas nagrinėti teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo klausimą ginčo teisena (Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka), o ne supaprastinto proceso tvarka atitiks geriausių vaiko interesų užtikrinimo principą dėl ilgų šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminų. Nesvarstyta 1.47 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0821
Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė išbraukiant žodį
„tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui". Nesvarstyta
1.48 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0822
įstatymo straipsnius su Projekto (įstatymo) turiniu. Nesvarstyta
2019-01-235
1-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir (statymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektu (toliau
XIIIP-3135, ir įvertinę jo turinį atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, o Konstitucijos 73 str. 2 d. įtvirtina, kad
„Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus
nustato įstatymas“. Vadovaujantis šia konstitucine norma Lietuvoje buvo įsteigtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institutas, kurio tikslas - rūpintis vaiko teisių apsauga ir gerove šalyje atliekant tyrimus dėl asmenų, įskaitant pareigūnus, galimai pažeidžiančių vaiko teises ir teisėtus interesus, veiksmų. Atsižvelgdami į tai siūlytume Projekto 5 straipsnio 29 straipsnio pakeitimo 2 dalyje atsisakyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, paliekant kompetentingą tam įgaliotą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Be to, siūlytume straipsnį papildyti numatant, kad „tėvai ir kiti įstatyminiai atstovai neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir sprendimus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių Norėtume pastebėti, kad nagrinėdamas skundus Seimo kontrolierius priima sprendimus, kurių tikslas: informuoti, atkreipti dėmesj, siūlyti, pranešti ir pan. Taigi, Seimo kontrolierius negali įpareigoti institucijos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Vadinasi, šių sprendimų prigimtis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jie negali sukelti imperatyvių teisinių pasekmių, todėl norėdami sustabdyti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir sprendimus tėvai ir kiti įstatyminiai atstovai turėtų kreiptis į teismą.
Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, jog „Konstitucijoje yra nurodytos ir kitos valstybės institucijos, kurios pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriamos nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Antai pagal Konstituciją tokios institucijos ir /arba pareigūnai yra Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis), Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (Konstitucijos 118 straipsnis), Valstybės kontrolė (Konstitucijos XII skirsnis), Lietuvos bankas (Konstitucijos 125 ir
punktas), kariuomenės vadas (Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktas, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys), Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas)“. Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo kontrolieriai nėra vykdomosios valdžios atstovai, o tai reiškia, kad Seimo kontrolierius nėra įgaliotas spręsti su įstatymų vykdymu susijusių klausimų. Seimo kontrolieriai nagrinėdami skundus pateikia įstatymų vykdomajai valdžiai rekomendacijas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, atsiradusių vykdant teisės aktų reikalavimus, kurias vykdomoji valdžia privalo išnagrinėti ir nuspręsti, kaip rekomendacijos bus įgyvendinamos ir ar tai bus daroma. Seimo kontrolieriaus priimami sprendimai skiriasi nuo viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų, kurie yra administraciniai aktai (individualūs arba norminiai), sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys asmenų teises ir /arba pareigas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai, t. y., pažymos, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Todėl Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais, jais nėra išsprendžiamas konkretus teisinis ginčas. Dėl šių priežasčių Seimo kontrolieriaus sprendimai (rekomendacijos) negali būti skundžiami administraciniam teismui. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, nustatančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti „[...] Seimo kontrolieriaus sprendimų“, taigi, darytina išvada, kad teismams nėra pavesta vykdyti Seimo kontrolieriaus sprendimų bei veiksmų teisėtumo kontrolę. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto Nr. XIIIP-3135, 5 straipsnio 29 straipsnio pakeitimo 2 dalį išdėstyti taip: „Tėvai, kiti įstatyminiai vaiko atstovai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, turintį teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus“. Nesvarstyta Derintina su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymu. 3.
2019-01 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas) 57 straipsnio 1 dalies c punktu, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektų Nr. XIIIP-3034, Nr. XIIIP-3135 ir pasiūlymų keisti šiuos projektus.
<...>
Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3135) 6 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 31 straipsnio
tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Inspekcija iš esmės pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. raštu pateiktai išvadai dėl Projekto Nr. XIIIP-3135 6 straipsnio 1 dalies ir pažymi, kad pareigą pateikti informaciją duomenų subjektui nustato Reglamento 13 ir 14 straipsniai.
Pažymėtina, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, dėl ko jo nuostatos į nacionalinę teisę neturėtų būti perrašomos, todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo 31 straipsnio 4 dalies, kurioje iš esmės yra pakartojama Reglamento 13 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiga duomenų valdytojams pateikti informaciją apie duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymą. Inspekcija siūlo pakarotinai įvertinti Projekto Nr. XIIIP-3135 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatoma, kad į atvejo nagrinėjimo posėdį kviečiami „socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų“. Manytina, kad ir šiuo atveju reikėtų vadovautis aukščiau aptartais principais, nes atvejo nagrinėjimo posėdžiai būtų susiję su teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ribojimu. Todėl, manytina, kad atvejo nagrinėjimo posėdyje turėtų dalyvauti ribotas asmenų ratas, o sprendžiant, kokie asmenys turėtų dalyvauti, turėtų būti įvertinta, kokią funkciją kiekvienas asmuo atlieka ir ar šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Tais pačiais principais vadovaujantis turėtų būti įvertintas ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko pasiūlymas dėl Projekto Nr. XIIIP-3135 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies. Be to, manytina, kad Įstatyme ar jį įgyvendinančiuose teisės aktuose turėtų būti nustatyti aiški tvarka, kada nurodyti aptariamame procese dalyvauja , kokias pareigas turi. Tiek Projekto Nr.
Tiek Projekto Nr. XIIIP-3135 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko pasiūlyme dėl Projekto Nr. XIIIP-3135, yra nustatoma, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai gali prieštarauti dėl bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo atvejo nagrinėjimo posėdyje. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju tėvai ar kiti vaiko atstovai turėtų iš anksto žinoti apie bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimą atvejo nagrinėjimo posėdyje, kad turėtų galimybę tam prieštarauti. Be to, manytina, kad bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai neturėtų sužinoti apie atvejo nagrinėjimo posėdį ir kas jame bus nagrinėjama ankščiau už tėvus ar kitus vaiko atstovus, tam kad nesusidarytų situacijos, kad vaiko tėvams ar kitiems atstovams prieštaraujant bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gauna informaciją apie vaiko ir šeimos privatų gyvenimą. Manytina, kad turėtų būti nustatyta (įstatyme ar jį įgyvendinančiame teisės akte) aiški ir skaidri tokių posėdžių organizavimo tvarka. Nesvarstyta Nesvarstyta Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo atvejo nagrinėjimo posėdyje, tėvai (vaiko atstovai pagal įstatymą) turėtų galimybę tam prieštarauti, o taip pat, atsišvelgiant į privataus gyvenimo apsaugos svarbą užtikrinant geriausius vaiko interesus, jie turėtų būti supažindinti su teise prieštarauti tokiam dalyvaimui bei su galimomis pasekmėmis, kai posėdyje dalyvauja neturintys specialiųjų žinių apie vaiko teisių apsaugą ar (ir) apie asmens duomenų apsaugą asmenys. Būtina dėmesingai įvertinti VADI pastebėjiomą, kad „atvejo nagrinėjimo posėdyje turėtų dalyvauti ribotas asmenų ratas, o sprendžiant, kokie asmenys turėtų dalyvauti, turėtų būti įvertinta, kokią funkciją kiekvienas asmuo atlieka ir ar šio asmens dalyvavimas yra būtinas“ 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1050 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų” 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I‑1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39,
40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3135 (toliau – Projektas), siekiui tobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus:
Nesvarstyta
3 1.1.Atsižvelgiant į tai, kad mobiliosios komandos paskirtis - teikti šeimai terminuotą pagalbą, įvertinti pagalbos poreikį ir teikti rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui teikimo, siūlyti Projekto 1 straipsnio
(toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies pakeitimo formuluotėje išbraukti žodžius „teikiant tęstinę kompleksinę pagalbą“.
Nesvarstyta 1.2 Lietuvos
5 1.2.Siekiant teikti prioritetą vaiko gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui, tikslinga atsisakyti Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomo pakeitimo dėl vaiko interesų sąvokos apibrėžties tikslinimo ir papildyti Įstatymo 4 straipsnį nauju papunkčiu, apibrėžiančiu biologinės šeimos prioriteto principą: „Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Nesvarstyta 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-302 1.3.Pritarti Projekto 2 straipsnio tikslui apsaugoti vaikus ir tėvus nuo neteisėto išskyrimo, tačiau šiuo metu Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą ir papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nesvarstyta 1.4 Lietuvos
1 1.4.Siūlytina tikslinti Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo
kokius su vaiku susijusius duomenis gali rinkti visi juridiniai ir fiziniai asmenys), neaiškus duomenų rinkimo tikslas, nenurodyta, kokie konkrečiai duomenys būtų tvarkomi.
Nesvarstyta 1.2 Lietuvos
5 1.2.Siekiant teikti prioritetą vaiko gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui, tikslinga atsisakyti Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomo pakeitimo dėl vaiko interesų sąvokos apibrėžties tikslinimo ir papildyti Įstatymo 4 straipsnį nauju papunkčiu, apibrėžiančiu biologinės šeimos prioriteto principą: „Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Nesvarstyta 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-302 1.3.Pritarti Projekto 2 straipsnio tikslui apsaugoti vaikus ir tėvus nuo neteisėto išskyrimo, tačiau šiuo metu Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą ir papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nesvarstyta 1.4 Lietuvos
1 1.4.Siūlytina tikslinti Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo
kokius su vaiku susijusius duomenis gali rinkti visi juridiniai ir fiziniai asmenys), neaiškus duomenų rinkimo tikslas, nenurodyta, kokie konkrečiai duomenys būtų tvarkomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti
Nesvarstyta 1.5 Lietuvos
2 1.5.Projekto 6 straipsniu siūlomą Įstatymo 31 straipsnio 7 dalies pakeitimą tikslinti ir, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siekiant apsaugoti bet kokio amžiaus vaikus su negalia, nustatyti taip: „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į specialiuosius jo poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.“ Nesvarstyta 1.6 Lietuvos
3 1.6.Siekiant teisinio aiškumo, tobulinti Projekto 6 straipsniu siūlomą Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią
pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“
Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 11-20 1.7.Projekto 11-20 straipsniuose ir 21 straipsnio 1 dalyje siūlomą reagavimo į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pagalbos vaikui ir šeimai teikimo bei atvejo vadybos proceso teisinį reguliavimą tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
1-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas. Nesvarstyta Siūlytina atkreipti į vaiko teisių apsaugos kontrolierės bei NVO koalicijos „Už vaiko teises“ pastabą, jog būtina išlaikyti saugumo kriterijų šalia pavojaus sveikatai ir gyvybei, siekiant visapusiškai užtikrinti geriausių vaiko interesų teisinį reglamentavimą. 1.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 Atkreipti dėmesį, kad šiuo metu bylos dėl teismo leidimo išdavimo supaprastinto proceso tvarka teisėjo iniciatyva taip pat gali būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu pagal Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalį.
Teismo leidimų išdavimo nagrinėjimas ieškinio teisenos tvarka užtruktų neprognozuojamai ilgai, nes teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos; siųsdamas pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui ir tretiesiems asmenims, teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, vėliau teismas sprendžia klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo, parengiamasis teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties priėmimo, taip pat gali ilgai trukti apeliacinis procesas ir t. t. (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 301–325 straipsniai). Taigi, nustatyta bylų nagrinėjimo ginčo teisena procedūra nepadėtų užtikrinti geriausių vaiko interesų, nes neapibrėžtą laiką vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nepatikrintas ir nepatvirtintas teismo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina Projekto 21 straipsnyje siūlomame Įstatymo 42 straipsnio
iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka ir įtraukti nuostatas dėl šio prašymo nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Nesvarstyta 1.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 1.9.
Pritarti Projekto 21 straipsnio 3 dalimi siūlomam Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimui – išbraukti žodį „saugumui“, tačiau tobulinti šį punktą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, – vietoj žodžių „kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei“ įrašyti žodžius „vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje
2018-01-18
1 Argumentai: užtikrinant geriausius vaiko ir šeimos interesus atvejo vadybos posėdyje pagal subsidiarumo principą turėtų privalomai dalyvauti ir vietos bendruomenės atstovas, o jo nesant – seniūnas. Šie asmenys geriausiai žino, su kokiais sunkumais susiduria ir kokių poreikių tenkinimo stokoja konkrečioje bendruomenėje gyvenančios šeimos, taip pat jie geriausiai žino, kokios yra vietinės bendruomenės galimybės vaikui ir šeimai bendruomenėje gauti reikiamą pagalbą (įskaitant ir neformalią pagalbą) ir kas ją galėtų suteikti. Pasiūlymas: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
„1) socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros įstaigos specialistas,
švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą. Posėdyje privalo dalyvauti vietos bendruomenės atstovas, jo nesant – seniūnas, taip pat gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų;“ Nesvarstyta Asmens, kuris neturi kvalifikuotos kompetencijos vaiko teisių apsaugos klausimais, privalomas dalyvavimas atvejo vadybos posėdyje galimai pažeistų vaiko ir jo šeimos teisę į privatumą, būtų perteklinis. Tėvai, dėl teisinio neraštingumo, galimai neįvertintų privataus gyvenimo detalių atskleidimo platesniam asmenų ratui nei būtina pasekmių.
Toks dalyvavimas galėtų ( turėtų) būti galimas tik tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą prašant. Kitu atveju, tėvai turėtų būti iki posėdžio ne tik pilnai informuoti apie galimą vietos bendruomenės atstovo ar seniūno dalyvaimą, bet ir apie galimas pasekmes šeimos gyvenimo privatumui bei iš anksto informuojami apie jų teisę atsisakyti tokio asmens dalyvavimo. 2. Ramūnas Karbauskis
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 lydinčiu Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu vaikų paėmimo bylas siūloma nagrinėti teisme žodinio proceso būdu, Projekto Nr. XIIIP-3135 21 straipsnio 2 dalyje esanti blanketinė nuoroda į Civilinio proceso kodekso XIX skyrių taisytina blanketine nuoroda į Civilinio proceso kodeksoXXXIX skyrių. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal
įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodeksoXIX XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.““
2019-02-04 Argumentai: Šiuo metu „sveikatos“ sąvoka yra apibrėžiama Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.
Įvertinus tai, kad Sveikatos sistemos įstatymo paskirtis yra tik reglamentuoti „Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas“, bei siekiantužtikrinti vienodą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymą bei aiškinimą, yra tikslinga ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžti sveikatos sąvoką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį 5 dalimi, 5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 6 ir 7 dalimis bei 1 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. 56. Pakeisti 2 straipsnio 12 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. 13. Vaiko interesai – gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių
išlaikymas, sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.“
ir ją išdėstyti taip: „14. 15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) ir Šeimos stiprinimo įstatyme.““
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1 Komiteto sprendimas: Projektą atmesti. (Argumentai: 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo patobulinta vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema, kurios tikslas – suteikti vaiko visapusiškai raidai reikalingą efektyvią pagalbą ir tinkamą aplinką.
Kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, Įstatymu suteikta ypatinga teisinė apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), įvertinusi praktikoje pasitaikančius įstatymo įgyvendinimo trūkumus, parengė įstatymo projektą Nr. XIIIP-3034, kuriuo pasiūlė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Žmogaus teisių komitetas 2019 m. sausio 9 d. posėdyje pritarė SADM parengtoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms (projektui Nr. XIIIP-3034) , kuriomis siekta ištaisyti vaiko teisių apsaugos reformos spragas, ypač įvertinant vaiko poreikį augti savo šeimoje ir nebūti nuo jos atskirtam, išskyrus kompetentingai nustačius, kad tai yra būtina vaiko interesams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuosekliai seka vaiko teisių įgyvendinimo eigą ir imasi konkrečių priemonių reformos įgyvendinimo metu pastebėtiems trūkumams šalinti. Komiteto nuomone, siekiant vaiko teisių apsaugos teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, Seimo nariai turėtų teikti siūlymus svarstomam SADM projektui Nr. XIIIP-3034, kuris parengtas įstatymą įgyvendinančios institucijos (SADM), o ne rengti atskitrus įstatymų projektus.)
balsavo: už-5; prieš-1, susilaikė-0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas (Parašas) Valerijus Simulik Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35,
2019 m. sausio 31 d. Nr. 102-P-06
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovės Daina Petrauskaitė ir Milda Masteikienė, Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė, LR Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės politikos grupės patarėja Daiva Buivydaitė-Garbštienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Augienė Vilma, Vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė, SADM tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Gailė Veršekienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, LR Seimo kontrolierių įstaigos vyriausiasis konsultantas Vytautas Valentinavičius, LR Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Baronaitienė, "Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, organizacijos
"Gelbėkit vaikus" komunikacijos vadovė Gražina Širvytė-Belafatti. 2-4.
2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
3 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3135, teikia pastabas ir pasiūlymus jo tobulinimui:
straipsnio 7 dalies naujos redakcijos formuluotę, nes Projekto autorių siūloma norma ne tik keičia mobiliosios komandos apibrėžtį, bet ir jos funkcijas, numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos specialistai, bendradarbiaudami su atvejo vadybininku teiks ir tęstinę kompleksinę pagalbą. Įvertinant tai. kad tęstinės kompleksinės pagalbos ir paslaugų teikimas priskirtinas savivaldybių kompetencijai (įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnis), tampa neaiškios savivaldybių institucijų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakomybės ribos ir kompetencijos teikiant šeimai ir vaikui kompleksines paslaugas bei pagalbą. Pastaba dėl mobiliosios komandos funkcijų pakeitimo taikytina ir Projekto 14 straipsniu dėstomo naujo 36³ straipsnio 1 daliai, 17 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 daliai, 21 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 daliai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Projekto rengėjų siūlymui atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad mobilioji komanda teikia ir organizuoja medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, mobiliosios komandos kompetencijų reglamentavimas taptų neaiškus (neaišku, kokią pagalbą teikią, kokių sričių specialistai turi sudaryti mobiliąją komandą ir pan.). Taip pat siūlytina diskutuoti dėl žodžio „tęstinė“ siūlomoje normos formuluotėje tikslingumo (teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo aspektu), kadangi kituose įstatymo straipsniuose (išskyrus 37 straipsnio 3 dalį) vartojamos sąvokos „kompleksinė pagalba",
3 1.Pritariame R. Karbauskio pateiktam 2 straipsnio 7 dalies pakeitimui ir pabrėžiame, kad labai svarbu, jog mobiliosios komandos būtų apmokytos ir kvalifikuotos padėti į krizę patekusioms šeimoms. Mobilių komandų veiklos praktika šiuo metu rodo, kad jos įsitraukimas į pagalbos šeimai procesą praktiškai nutraukia socialinio darbuotojo darbą tam laikotarpiui, kuriuo ji renka informaciją ir siūlo sprendimo variantus. Asmenys, veikiantys šioje srityje, pažymi, kad pradėjus veikti mobiliajai komandai, stoja darbas su šeima, o mobilios komandos surinkta informacija ir teikiami pasiūlymai dažnai dubliuoja jau esančius veiksmus su šeima. Todėl priskyrus mobilioms komandoms specifinę – krizių intervencijos – funkciją, tokio dubliavimo ir darbo stabdymo būtų išvengta. Taip pat pabrėžtinta, kad kaip pabrėžiama mokslinėje literatūroje, esantiems krizinėje situacijoje svarbu laiku gauti kokybišką pagalbą, kurios negavus žmogaus vidiniai ištekliai senka, vystosi krizė.
Kai krizės našta ypač sunki arba nėra pagalbos išteklių, ji užtrunka ir skausmingas patyrimas gali ilgai išlikti kaip negyjanti žaizda, trukdanti individui funkcionuoti. Dažnai žmonės palūžta nuo sunkios naštos ir stengiasi nuo skausmingos situacijos pabėgti destruktyviais būdais (vartodami alkoholį, narkotikus, siekdami nusižudyti ir pan.). Taigi nustačius, kad šeima yra krizėje, mobilios komandos galėtų teikti kvalifikuotą krizės intervencijos pagalbą. Šią pagalbą sėkmingai gali suteikti profesionalai, turintys reikalingų gebėjimų. Mokslininkai R. K. Jamesas ir B. E. Gillilandas pabrėžia, kad krizių intervencijos srityse dirbantiems asmenims reikalingi ypač geri empatiško ir aktyvaus klausymo įgūdžiai, greita reakcija, dėmesingumas ir gebėjimas veikti sudėtingose situacijose. (Liobikienė, 2016). Todėl būtina įpareigoti mobilių komandų narius apmokyti krizių intervencijos įgūdžių. Tuo tikslu siūlome papildyti ir VTAPĮ 50 straipsnį:
ir jį išdėstyti taip: „13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai krizės intervencijos pagalbai šeimai teikti. Mobiliųjų komandų specialistai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.“ Šiuo atveju reikalinga įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti reikiamus teisės aktus, siekiant užtikrinti tokios pagalbos teikimą. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai krizės intervencijos pagalbai šeimai teikti.
Mobiliųjų komandų specialistai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.“ Šiuo atveju reikalinga įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti reikiamus teisės aktus, siekiant užtikrinti tokios pagalbos teikimą. Atsižvelgti Pažymėtina, kad siūloma pritarti Vyriausybės išvadai dėl Įstatymo 2 str. 7 d. pataisų:
„Atsižvelgiant į tai, kad mobiliosios komandos paskirtis - teikti šeimai
terminuotą pagalbą, įvertinti pagalbos poreikį ir teikti rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui teikimo, siūlyti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies pakeitimo formuluotėje išbraukti žodžius „teikiant tęstinę kompleksinę pagalbą“. 3. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
4
straipsnio 4 dalimi keičiamo 2 straipsnio 9 dalies siūlomai redakcijai, kuria keičiama smurto prieš vaiką sąvoka, išbraukiant iš jos žodį „saugumui“. Tas pats siūlymas ir pastaba galioja ir kitiems Įstatymo projekto straipsniams (6, 8, 11.12, 16, 20, 21 straipsniai), kuriuose siūloma išbraukti žodį
„saugumas“. Projekto rengėjai nepateikia argumentų, kuriais remiantis
siūloma atsisakyti vaiko saugumo, kaip vieno iš vaiko teisių užtikrinimo aspekto, tačiau pažymėtina, kad pritarus siūlomam reglamentavimui, kyla pagrįstos abejonės dėl siūlomo teisinio reguliavimo dermės su Civilinio kodekso nuostatomis (3.248 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio 3 dalies) klausimas.
Paminėtina ir tai, kad saugumo vaikams užtikrinimo aspektas yra reikšmingas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Pavyzdžiui, Teisinas byloje Dolhamre prieš Švediją (pareiškimo Nr. 67/04,
konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, nes pripažino, kad valdžios institucijų sprendimas pratęsti trijų pareiškėjų vaikų globą ir bendravimo apribojimus buvo priimtas vadovaujantis geriausiais vaiko interesais ir siekiant užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir raidą. Teismas byloje R. K. ir A. K. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 38000/05, 2008 m. rugsėjo 30) ir byloje M. A. K. ir R. K. prieš Jungtinę Karalystę[2] (pareiškimų Nr. 45901/05 ir 40146/06, 2010 m. kovo 23 d. pažymėjo, kad tiek socialinės apsaugos, tiek medicininės institucijos turi pareigą apsaugoti vaikus ir negali būti laikomos atsakingomis kiekvieną kartą, kai nuoširdus ir pagrįstai iškeltas susirūpinimas dėl vaikų saugumo jų šeimoje pasirodo buvęs klaidingas. Įvertinus tiek viešojoje erdvėje, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotuose pasitarimuose suinteresuotų grupių ir pavienių psichologų išsakytas nuomones dėl vaiko saugumo užtikrinimo reikšmės, siūlytina prašyti Lietuvos psichologų sąjungos pateikti bendrą psichologų bendruomenės nuomonę ginčijamu klausimu. Nepritarti
14 Norime pabrėžti, kad pavojus vaiko saugumui yra perteklinė, neapibrėžta nuostata, neleidžianti užtikrinti, kad vaikai iš šeimų būtų paimami tik išskirtiniais atvejais.
Šios nuostatos įtvirtinimas įstatyminiu lygmeniu skatina tėvus pernelyg rūpintis vaiko saugumu, kas socialiniuose moksluose įvardijama kaip hipergloba, turinti rimtų pasekmių vaiko raidai ir ją trikdanti. Taigi dar kartą pabrėžiame, kad šios nuostatos įtvirtinimas nepadeda vaikams, neužtikrina geriausių jų poreikių, siūlome ją iš įstatymo išimti ir palikti tik nuostatas, kad vaikas gali būti paimamas, jei gresia tiesioginis ir realus pavojus vaiko saugumui. Pritarti Dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Vaiko interesai – gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas, sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.“ Siūlymas galiojančią sąvoką papildyti nuostata „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“ diskutuotinas. Pastebėtina, kad sąvoka „vaiko interesai“ yra vartojama kituose Įstatymo straipsniuose (4, 9, 11, 12 ir kt. straipsniai), o papildžius vaiko interesų sąvoką nurodyta nuostata, gali kilti teisės taikymo problemų, nes toks papildymas sukeltų teisės normų tarpusavio nesuderinamumą.
Pvz., Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas „vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo“ principas, kuriuo privalo vadovautis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, priimdami sprendimus, ir kuris reiškia, kad „vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų neaišku, kaip vaiko nuomonės išklausymas gali prieštarauti ar neprieštarauti vaiko gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko interesų sąvoka nėra apibrėžta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, nors ji ten dažnai vartojama. Taip yra todėl, kad geriausių vaiko interesų principas yra bendrasis principas, kurio turi būti laikomasi aiškinant ir taikant visas vaiko teises.
Pastebėtina, kad nurodytoje konvencijoje įtvirtintos geriausių vaiko interesų koncepcijos sudėtinės dalys yra: 1) esminė vaiko teisė - priimant sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju, kai yra keletas interesų, turi būti įvertinama, koks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus ir šiam sprendimui teikiamas prioritetas; 2) pagrindinis teisės aiškinimo principas - jeigu galimi keli teisės aiškinimo būdai, teisės norma turi būti aiškinama taip, kad geriausiai atitiktų vaiko interesus; 3) proceso taisyklė
Nepaneigiant vaiko gyvenimo šeimoje su tėvais svarbos, pažymėtina, kad teikiamas siūlymas papildyti vaiko interesų sąvoka, o ne kitus įstatymo straipsnius, ne tik nekoreliuotų su kitomis Civilinio kodekso nuostatomis, kurios grindžiamos geriausių vaiko interesų principu, bet kiltų teisės taikymo neaiškumų. Pavyzdžiui, Civilinio 3.160 str.
interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka; 3.174 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (kreipiantis vaiko tėvui, motinai, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvams, globėjams (rūpintojams)), išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą <...>. Vaiko interesais remiamasi ir nustatant vaikui globą (CK 3.264 str.). Papildžius vaiko interesų sąvoką, minėtų nuostatų įgyvendinimas būtų komplikuotas, nes nederėtų su globos ar įvaikinimo institutais kaip tokiais apskritai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visais atvejais vaiko gyvenimas šeimoje su tėvais, taip pat giminystės ryšių išlaikymas atitinka vaiko interesus, tuo tarpu, kad kiti Vaiko interesų sąvokos elementai (sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą) yra vienareikšmiškai bendro pobūdžio ir prigimties, todėl gali būti taikomi kiekvienu konkrečiu atveju, kai priimant sprendimą turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėkūroje be kitų turi būti vadovaujamasi aiškumo (reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) ir sistemiškumo (reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina) principais, įtvirtintais Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d.
pat pažymėtina, kad Vyriausybė siūlo atsisakyti šios nuostatos ir papildyti Įstatymo 4 straipsnį nauju papunkčiu, apibrėžiančiu biologinės šeimos prioriteto principą. 6. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
5
straipsnio 12 dalį, išbraukiant žodžius „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“. Siūlymas paremtas sekančiais argumentais:
atskleistas įstatymo 4 straipsnio „Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai“ 1 punkte, siūlomas pakeitimas nėra suderintas su galiojančios įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 punktu. 3.2. nacionalinėje teisėje valstybės garantija dėl vaiko ir šeimos neišskyrimo realizuojama (turi būti realizuojama) per Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalies, 3.157 straipsnio 1 dalies, 3.161 straipsnio 3 dalies,
dalies, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkto, 9 straipsnio,
teisės normų, įtvirtinančių principinę vaiko teisių apsaugos nuostatą, numatančių vaiko teisę augti šeimoje ir tėvų pirmumo teisę prieš kitus asmenis auklėti ir rūpintis savo vaikais bei vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais, įgyvendinimą praktikoje.
ne tik Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų (pavyzdžiui, 9 ir kitų susijusių straipsnių, nustatančių, kad vaiko išskyrimas su tėvais galimas, kai jis yra „būtinas vaiko interesams“) bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotos praktikos, kadangi vaiko interesų turinys nustatomas kiekvienu atveju individualiai, interesų turinio elementai gali būti skirtingi, priklausomai nuo nagrinėjamos situacijos, kintančių vaiko poreikių (vaikas švietimo sistemoje, sveikatos priežiūros sistemoje, kitų vaiko teisių užtikrinimas ar naudojimosi laisvėmis įgyvendinimas, vaikas saugioje šeimos aplinkoje, vaikas šeimos aplinkoje, kurioje jam kyla realus pavojus sveikatai, saugumui, gyvybei). Nepaneigiant, kad vaiko išskyrimas su šeima gali būti taikomas kaip kraštutinė priemonė apsaugant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus, ir valstybės pareigos teikti tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, siūlytina tobulinti šios teisės užtikrinimo mechanizmą, o ne atsisakyti vaiko interesų sąvokoje vaiko interesų turinio elementų visumos vertinimo. 3.4.
interesų vertinimo srityje, laikosi pozicijos, jog „vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Vaikui augant keičiasi ir jo interesai, tačiau pagrindiniai iš jų nekinta, pavyzdžiui: vaiko poreikis turėti geras socialines ir kitokias sąlygas vystytis, galimybę bendrauti su tėvais, broliais, seserimis, bendraamžiais, vystytis savo tautybės visuomenėje, ugdyti turimus talentus ir pan. [...] Be bendrų vaiko interesų, yra interesų, kurie kiekvienam vaikui skiriasi, atsižvelgiant į vaiko charakterio savybes, pomėgius, siekius, amžių, sveikatą, supančią aplinką ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35). EŽTT, Europos žmogaus teisių konvencijos kontekste analizuodamas pozityviąsias valstybės pareigas, valstybės ir savivaldybių (nacionalinėms) institucijoms sprendžiant materialiuosius ir procesinius vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus bei praktiškai įgyvendinant teismo sprendimus, kertiniu atskaitos tašku laiko prioritetinius vaiko interesus.
praktikoje nuolat pažymima, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į priemones, kurių turi būti imtasi siekiant juos suvienyti su vaikais, ir nacionalinių institucijų pareigą imtis šių priemonių ne tik tais atvejais, kai sprendžiama dėl priverstinio vaikų perdavimo valstybės globai, bet ir bylose, kuriose bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčai dėl vaikų kyla tarp tėvų (vieno iš tėvų) ir kitų vaiko šeimos narių (EŽTT sprendimai bylose Fusca prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 34630/07, 2010 m. liepos 13 d.; Hokkanen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 19823/92, 1994 m. rugsėjo 14 d.). Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Jungtinių Tautų Gairėse dėl alternatyvios priežiūros (globos) vaikams, pažymėta, jog būtina stiprinti šeimos ryšių išsaugojimą arba sugrąžinimą atgal į šeimą, tačiau, nepavykus to padaryti, priimti kitą tinkamą ir pastovų sprendimą, įskaitant ir įvaikinimą. Tačiau paminėtina ir tai, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad vaiko grąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (Z. J. prieš Lietuvą, Nr. 60092/12, Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4547/10). Sprendžiant vaiko grąžinimo biologiniam tėvui (motinai) klausimą, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. 3.5.
formuluotę, pagal kurią vaiko interesus geriausiai ir visų pirma atitinka vaiko gyvenimas (augimas) šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas (ši teisė pagal galiojančio Civilinio kodekso redakciją nėra absoliuti), kyla pagrįstų abejonių dėl CK 3.180 straipsnio 4 dalies, 3.209 (įvaikinimas),
pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje, nes pagal siūlomą vaiko interesų apibrėžimo konstrukciją išskyrimas su tėvais, tėvų bendravimo su vaikais ribojimai dėl objektyvių priežasčių neatitiks vaiko interesų. Paminėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.227 straipsnį, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagal 3.228 straipsnį, gali būti vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas (jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę). Pritarti
įstatymo 3 straipsnio 2 punkto (psichologinio smurto sąvokos keitimo) pakeitimo tikslingumą, jį papildant žodžių junginiu „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai“. Pritarus šiam Projekto rengėjų siūlymui, kiltų šios normos praktinio taikymo problemų, nes nėra aišku koks vaikų atskyrimas laikytinas psichologiniu smurtu - ar vaikų ir tėvų atskyrimas, kaip tai suprantama Civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, ar veika, už kurią nustatyta baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas iki aštuonerių metų) Baudžiamojo kodekso 100² straipsnyje, ar vieno iš tėvų trukdymas vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu kitu iš tėvų, trukdymas jam dalyvauti vaiko auklėjime.
Pritarti Pritarta Vyriausybės siūlymui Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą ir papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“
23 Remiame R. Karbauskio pateiktą 3 straipsnio pakeitimą dėl psichologinio smurto apibrėžimo papildymo. Pažymėtina, kad vaikai, ypač mažesnio amžiaus, patiria didžiulį stresą, jei yra atskiriami nuo savo tėvų, kuris turi realų poveikį jų psichikai, ir vaikai tuo atveju patiria tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes pasekmes, turinčias įtakos jų raidai. Atsižvelgti Siūlytina pritarti Vyriausybės išvadai ir šiuo metu Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą, tačiau papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“
šeimų ir tėvų asociacija23
1Dėl teisinio nuoseklumo:
Pritariame R. Karbauskio pateiktam 3 straipsnio pakeitimui, bet siūlome nurodyti, išlaikant nuoseklumą, kad paėmimo pagrindas – ne tik realus pavojus, bet realus ir tiesioginis pavojus. 2 straipsnis.
„2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus ir tiesioginio pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.“ Ta pati nuostata turėtų būti pakartojama ir 33 straipsnyje, kaip nurodoma Seimo narių grupės pasiūlyme, ten irgi turėtų būti įtvirtinta nuostata „realus ir tiesioginis pavojus.“ Atsižvelgti Siūlytina pritarti Vyriausybės išvadai ir šiuo metu Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą, tačiau papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Dėl „realaus ir tiesioginio pavojaus“ tam tikrose nuostatose įrašymo pritarta, svarstant konkrečius Seimo narių siūlymus. 10. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija29 Manytina, kad smurto apibrėžimas šiame įstatyme yra perteklinis. Taikant atsakomybę už smurtą prieš vaikus, ar tai būtų administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė, šiuo apibrėžimu nebūtų vadovaujamasi, taikant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir intervencijos priemones, taikomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Taigi lieka neaišku, kur šios nuostatos pateikiamas apibrėžimas turi būti pritaikomas. Todėl siūlome naikinti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-103 2.
Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio
užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą“ nėra tiksliai suformuotas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad principo apibrėžime lyginami dalykai – „priemonės“ ir „atsakomybės taikymas“ – nėra tapatūs, dėl ko negali būti tarpusavyje sulyginti, kaip ir negali būti nustatyta jų tarpusavio hierarchija. Atsižvelgiant į tai, ir neprieštaraujant siūlomai idėjai išplėsti atitinkamo principo turinį, siekiant, kad pagalbos priemonės turėtų viršenybę ne tik prieš baudžiamosios, bet ir administracinės teisės priemones, rekomenduotina žodžius – „<...> viršenybė prieš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą <...>“ – pakeisti, pavyzdžiui, į žodžius – „<...> viršenybės prieš valstybės prievartos priemones <...>“ ar pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet pateikiama nuoroda į galiojantį teisinį reguliavimą. Be to, siūlomas reguliavimas nėra išsamus ir nuoseklus, todėl gali būti klaidinantis. Pvz., tėvai, kaip ir kiti asmenys, turi teisę į žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį. Taigi taikant įstatymą gali būti neaišku, kodėl Įstatyme nurodyta teisė į žalos atlyginimą tik pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 9 dalies nuostatos taip pat laikytinos perteklinėmis, nes jose ne nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet pateikiama nuoroda į galiojantį teisinį reguliavimą.
Be to, siūlomas reguliavimas nėra išsamus ir nuoseklus, todėl gali būti klaidinantis. Taip pat pastebėtina, kad siūloma nuostata „Šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui“ gali būti skirtingai interpretuojama, gali būti neaišku, nustatytas ar ne privalomas išankstinis skundo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Pritarti
2
įstatymo 29 straipsnio 9 dalies formuluotę, ją suderinant su Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, taip pat vietoj žodžių junginio „vaiko įstatyminiai atstovai“ įrašant žodžių junginį „kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“, suderinant Civiliniame kodekse bei galiojančioje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas ir išdėstyti jį taip:
„9. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus.“
2 Susipažinę su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
1-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir (statymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projektu (toliau - Projektas), registravimo Nr. XIIIP-3135, ir įvertinę jo turinį atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, o Konstitucijos 73 str. 2 d. įtvirtina, kad
„Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato
įstatymas“. Vadovaujantis šia konstitucine norma Lietuvoje buvo įsteigtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institutas, kurio tikslas - rūpintis vaiko teisių apsauga ir gerove šalyje atliekant tyrimus dėl asmenų, įskaitant pareigūnus, galimai pažeidžiančių vaiko teises ir teisėtus interesus, veiksmų. Atsižvelgdami į tai siūlytume Projekto 5 straipsnio 29 straipsnio pakeitimo 2 dalyje atsisakyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, paliekant kompetentingą tam įgaliotą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Be to, siūlytume straipsnį papildyti numatant, kad
„tėvai ir kiti įstatyminiai atstovai neteisėtus valdžios institucijų veiksmus
ir sprendimus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių“. Norėtume pastebėti, kad nagrinėdamas skundus Seimo kontrolierius priima sprendimus, kurių tikslas: informuoti, atkreipti dėmesį, siūlyti, pranešti ir pan. Taigi, Seimo kontrolierius negali įpareigoti institucijos priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Vadinasi, šių sprendimų prigimtis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jie negali sukelti imperatyvių teisinių pasekmių, todėl norėdami sustabdyti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir sprendimus tėvai ir kiti įstatyminiai atstovai turėtų kreiptis į teismą. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, jog
„Konstitucijoje yra nurodytos ir kitos valstybės institucijos, kurios pagal
Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriamos nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Antai pagal Konstituciją tokios institucijos ir /arba pareigūnai yra Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis), Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (Konstitucijos 118 straipsnis), Valstybės kontrolė (Konstitucijos XII skirsnis), Lietuvos bankas (Konstitucijos 125 ir 126 straipsniai), saugumo tarnyba (Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktas), kariuomenės vadas (Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktas, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys), Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas)“. Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo kontrolieriai nėra vykdomosios valdžios atstovai, o tai reiškia, kad Seimo kontrolierius nėra įgaliotas spręsti su įstatymų vykdymu susijusių klausimų. Seimo kontrolieriai nagrinėdami skundus pateikia įstatymų vykdomajai valdžiai rekomendacijas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, atsiradusių vykdant teisės aktų reikalavimus, kurias vykdomoji valdžia privalo išnagrinėti ir nuspręsti, kaip rekomendacijos bus įgyvendinamos ir ar tai bus daroma. Seimo kontrolieriaus priimami sprendimai skiriasi nuo viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų, kurie yra administraciniai aktai (individualūs arba norminiai), sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys asmenų teises ir /arba pareigas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai, t. y., pažymos, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Todėl Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais, jais nėra išsprendžiamas konkretus teisinis ginčas. Dėl šių priežasčių Seimo kontrolieriaus sprendimai (rekomendacijos) negali būti skundžiami administraciniam teismui. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, nustatančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti „[...] Seimo kontrolieriaus sprendimų“, taigi, darytina išvada, kad teismams nėra pavesta vykdyti Seimo kontrolieriaus sprendimų bei veiksmų teisėtumo kontrolę. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto Nr. XIIIP-3135, 5 straipsnio 29 straipsnio pakeitimo 2 dalį išdėstyti taip:
„Tėvai, kiti įstatyminiai vaiko atstovai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, turintį teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus“. Pritarti Siūloma nuostata koreguotina pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymą. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 4 dalį papildyti nuostata: „Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Manytume, kad tokia bendra nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo iš dalies nedera su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis. Siūlytume atsisakyti analizuojamos projekto nuostatos, nes nurodytas Reglamentas yra taikomas tiesiogiai, arba projektą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad:
1) pagal Reglamentą, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik su duomenų subjekto sutikimu, išskyrus Reglamento 6 straipsnio 1 dalies b-f papunkčiuose nurodytus atvejus;
2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kaip viešąsias funkcijas vykdančio subjekto teisės ir pareigos tvarkant su vaiku susijusius asmens duomenis turi būti išskirtos atskirai nuo kitų subjektų teisių tvarkyti tokius duomenis, esant reikalui, nustatant procedūras Reglamente nustatytų taisyklių pritaikymui;
3) privačių fizinių ir juridinių asmenų bei viešąsias funkcijas vykdančių asmenų teisės ir pareigos tvarkant asmens duomenis, susijusius su vaiku, negali būti vienodos;
4) specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo taisyklės turi būti griežtesnės nei kitų su vaiku susijusių asmens duomenų tvarkymo taisyklės. Pritarti Siūlytina, atsisakyti projekto nuostatos, nes nurodytas Reglamentas (ES) 2016/679 valstybėse narėse yra taikomas tiesiogiai, o jo nuostatų taikymas, prireikus, detalizuojamas poįstatyminiuose teisės aktuose.
Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyvendindamos teisės aktuose pavestas funkcijas, iš esmės turėtų remtis kitu pagrindu nei duomenų subjektu sutikimas, t.y., Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytais pagrindais. Tuo tarpu kitų fizinių ar juridinių asmenų atliekamas duomenų tvarkymas kiekvienu atveju būtų grindžiamas skirtingais pagrindais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (pavyzdžiui duomenų subjekto sutikimas ar kt.). 17. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga skatina vaiko teisių apsaugą, prisideda prie vaiko teisių apsaugos, o šių tikslų siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatytos pagrindinės vaiko teisės, kurios turi būti užtikrinamos Sąjungos teisės kompetencijos srityje. Todėl pagal kompetenciją atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis vertintina dėl jos atitikties 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).
Minėta Įstatymo projekto nuostata siūloma numatyti, kad „[k]ai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į bendras BDAR įtvirtintas asmens duomenų valdytojų pareigas duomenų subjektų atžvilgiu, nėra aiškus šios nuostatos tikslas ir turinys. T.y., nėra aišku, ar tokia nuostata suteikiama teisė rinkti asmens duomenis ar jau turinčiam tokią teisę duomenų valdytojui nustatoma viena iš pareigų duomenų subjektų atžvilgiu. Pažymėtina, kad kiekvienas duomenų valdytojas, tiesiogiai vadovaudamasis BDAR nuostatomis ir, kai taikytina, konkrečiais jam taikomais teisės aktais, turi užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba asmens duomenis gali tvarkyti, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė[¹] arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas[²], kiti juridiniai ar fiziniai asmenys turi gauti aiškų sutikimą tvarkyti konkrečius asmens duomenis aiškiai nurodytu tikslu[³]) ir įgyvendinti duomenų subjektų teises, kurios apima ne tik duomenų subjektų teisę būti informuotiems, bet ir teisę susipažinti su duomenimis, teisę ištaisyti duomenis, teisę apriboti duomenų tvarkymą, teisę būti pamirštam ir pan.
Aptariamoje Įstatymo projekto nuostatoje apibendrintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų nurodymas yra per daug abstraktus, kad būtų laikomas tinkamu užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir neatitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba, tuo atveju, jei teisinis reguliavimas, skirtas užtikrinti duomenų subjektų teises, yra nepakankamas, papildyti atitinkamų duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus konkrečiomis nuostatomis, nurodančiomis kokius konkrečius duomenis kokiu tikslu duomenų valdytojas turi teisę rinkti, kiek laiko juos gali saugoti ir pan.
Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto nuostatų atitiktį BDAR nuostatomis, vadovaudamiesi BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti Komitetas siūlo atsisakyti Projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomo Įstatymo 31 straipsnio 4 dalies papildymo. 18. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
1
straipsnio 4 dalies formuluotę, suderinant ją su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis bei įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarus Projektų rengėjų siūlymui, tikslinga svarstyti galimybę siūlomas nuostatas dėstyti įstatymo VII skyriuje. Pritarti Komitetas siūlo atsisakyti Projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomo Įstatymo 31 straipsnio 4 dalies papildymo. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 6.
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje dėstomos Įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti tėvų pareigą pasirūpinti, kad be objektyvios būtinybės priešmokyklinio amžiaus vaikas neliktų vienas aplinkoje, kurioje gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, gali būti skirtingai interpretuojama, t.y nuostata gali būti aiškinama ir taip, kad esant objektyviai būtinybei, vaikas gali likti vienas aplinkoje, kurioje gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Projekto nuostata tobulintina, nustatant bendrą taisyklę, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas, ir šios taisyklės išimtį, nustatančią sąlygas, kurioms esant vaikas gali būti paliktas vienas (esant objektyviai būtinybei, aplinkoje, kurioje nėra realaus pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei ir pan.). Pritarti
2
straipsnio 7 dalies formuluotę, įtvirtinant nuostatą, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas (be priežiūros). Pritarti
62
1Praktiniame gyvenime šeimos,
ypač daugiavaikės, susiduria su problemomis, įgyvendindamos nuostatą dėl vaikų nepalikimo vienų namie. Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse yra numatyta, jog „Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.“ Tėvai, palikdami vaikus namuose, visada turi pareigą įsitikinti, kad vaikui yra saugu namie, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau šių nuostatų yra apribojami savo nuožiūra pasirūpinti šiuo saugumu.
Pavyzdžiui, pagal įstatymo nuostatas nei trumpam laikui negalima palikti vaiko iki šešių metų, jei šį prižiūri jo brolis ar sesuo, kuriam trylika metų, taigi dar neatitinka įstatyme nustatytos amžiaus ribos. Taip pat nėra aiškios šios nuostatos ribos
Pakeisti 31 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Atsižvelgti iš dalies Siūlytina pritarti Vyriausybės išvadai:
„Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad
vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į specialiuosius jo poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai „<...> kartu bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.“ Manytume, kad šiuo atveju nuoroda į Konstituciją nėra pagrįsta.
Pastebėtina, kad keičiamo straipsnio reguliavimo dalykas – pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė, jame nustatomos vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės visose vaiko gyvenimo srityse (užtikrinant vaiko teisę į mokslą, sveikatos priežiūrą, identiškumą, asmeninį gyvenimą ir kt.). Tuo tarpu Konstitucijos nuostata, garantuojanti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, yra įtvirtinta Konstitucijos 26 straipsnio, reguliuojančio minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, 5 dalyje ir nustato: „Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Nurodyta Konstitucijos nuostata yra perkelta į Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį: „Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nevaržomi rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas įstatymų nesilaikymas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti
3 8.
Tikslinti Projekto 6 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 31 straipsnio 8 dalies formuluotę, įvertinant minėtame straipsnyje reguliuojamų santykių (tėvų ir institucijų bendradarbiavimas vaiko teisių užtikrinimo srityje) ir Konstitucijoje įtvirtintos tėvų teisės rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus dermę, taip pat į tai. Kad siūlomas reguliavimas iš esmės dubliuoja įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 5 dalies turinys neaiškus, nes kartu vartojami du neiginiai „nėra realaus pavojaus <...>, kurio neįmanoma pašalinti“. Nuostata tobulintina. Pritarti
straipsnio 5 dalies formuluotę, atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte nurodytus argumentus ir po žodžio „vaiko“ įrašant žodį „saugumui“, taip pat išbraukiant perteklinį ir normos loginę struktūrą ardantį žodžių junginį „kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis“. Nepritarus siūlymui minėto žodžių junginio išbraukimo dalyje, lieka neaišku, kokiomis alternatyviomis prevencinei ir kompleksinei pagalbai priemonėmis galima būtų pašalinti pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, kol jis nėra realus. Atsižvelgti Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Dėl dviejų neiginių („nėra realaus pavojaus <...>, kurio neįmanoma pašalinti“) vartojimo pritartina Teisės departamento pastabai. 26. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
1
įstatymo 35 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžio duomenų“ įrašant „apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei“. Pritarti 27.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
Įstatymo 35 straipsnio 4 dalį sakiniu: „Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Pastebėtina, kad administracinę atsakomybę reguliuoja Administracinių nusižengimų kodeksas, todėl projektu siūloma nuostata laikytina pertekline. Siūlytume jos atsisakyti. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekto formuluotė turėtų būti suderinta su Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio 3 dalimi. Kita vertus, šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad viena iš vaiko teisių pažeidimų rūšių yra nusikalstamos veikos prieš vaiką padarymas (past. – žr. įstatymo 29 straipsnio 1 dalį). Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 236 straipsniu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę[²]. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalį papildantis sakinys yra ne tik perteklinis, bet ir neišsamus, nes jame akcentuojama tik administracinė atsakomybė, bet neminima baudžiamoji atsakomybė. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei siūlomo keisti Įstatymo 35 straipsnio reguliavimo dalyką (pareiga pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, institucijų veiksmai gavus pranešimą“), siūlytina atsisakyti Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies papildymo. 28. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
2
įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, po žodžio „suteikta“ įrašant „žinomai“. Pritarti
102 1.
Matydami, kad tėvai, susiduriantys su sunkumais auginant vaikus, turėdami psichologinių ir socialinių problemų, vengia kreiptis į specialistus pagalbos, nes šiems yra nustatyta pareiga pranešti apie bet kokį vaiko teisių pažeidimą, pritariame pasiūlymui pakeisti 35 straipsnio 2 dalį, ir siūlome įtvirtinti nuostatą, kad kol yra teikiama pagalba, specialistas neprivalėtų niekur pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą:
išdėstyti taip:
„2. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko
teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą. Psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, teikiantys šeimai pagalbą, neturi pareigos pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kol yra teikiama pagalba šeimai. “ Nepritarti Manytina, kad šie specialistai savo veikloje kiekvieną situaciją turėtų vertinti, vadovaudamiesi geriausių vaiko interesų principu. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išdėstyti nauja redakcija. Pastebėtina, kad galiojančio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nuoroda į įstatymo 36 straipsnio 5 dalį.
Pritarus projektu siūlomai Įstatymo 36 straipsnio redakcijai, reikia pakeisti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atitinkamai patikslinant jame nuorodą į įstatymo 36 straipsnį (jo dalį). Pritarti
įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, vietoj žodžių „daromą ar padarytą“ įrašant žodį „galimą“, išbraukiant žodį „tiesioginį“ (taip suderinant įstatyme vartojamas sąvokas), prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, po žodžio „gyvybei“ įrašant žodžių junginį „taip pat galimą smurtą prieš vaiką“ ir išdėstant šio straipsnio 1 dalį sekančiai:
„1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą. Į pranešimą apie vaikui kilusį realų pavojų jo saugumui, sveikatai, gyvybei, taip pat galimą smurtą prieš vaiką yra reaguojama nedelsiant (pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per
Atsižvelgti Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1011
keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aiški „ugdymo įstaigų“ sąvoka. Jeigu ugdymo įstaigomis siekiama įvardinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančius subjektus, tai atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, švietimo įstaigos apima ir minėtas „ugdymo“ įstaigas.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1011
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad nagrinėjant pranešimą yra išklausomi vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai taip pat yra įstatyminiai vaiko atstovai (Civilinio kodekso 3.157 straipsnis), siūlytina vienodinti projekte naudojamas sąvokas „tėvai ar atstovai pagal įstatymą“, „tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“ , „atstovai pagal įstatymą“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisėkūros aiškumo principą, teisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai. Pritarti
straipsnio 3 dalį, po žodžio „ar“ įrašant „kiti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1011
straipsnio redakcija tobulintina, atsisakant straipsnio 2 dalies, nes pranešimą nagrinėjantis subjektas yra nurodytas straipsnio 1 dalyje. Be to, 36 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj skaičiaus „36“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1, 4, 5 ir 8 dalyse prieš žodžius „daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimai“.
Atkreiptinas dėmesys į šio straipsnio pavadinimą
straipsnio 5 dalį, vietoj žodžių „36 straipsnio“ įrašant „šio straipsnio“, vietoj žodžių „padarytą ar daromą“ įrašant žodį „galimą“, išbraukiant žodžių junginį „ir tiesioginio“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, vietoj žodžių „vaiko ir šeimos poreikių vertinimą“ įrašant „pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą" ir išdėstant šią normą sekančiai:
„5. Jei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, nustato, jog pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, bet nėra realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą.“ Atsižvelgti Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 39. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
straipsnio 6 dalį, patikslinant nuorodą į įstatymo straipsnį, reglamentuojantį atvejo vadybos procesą, nes atvejo vadybos inicijavimas reglamentuotas Projekto 17 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
2019-01-2111 17.
Tikslinti Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį
„sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Atsižvelgti
Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 41. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
straipsnio 8 dalies redakciją, atsisakant normos antro sakinio kaip perteklinio, kadangi nurodomi santykiai reguliuojami Projekto 14 straipsnyje dėstomame įstatymo 36³ straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-10 11, 12, 13, 14, 20,21
vartojama nauja formuluotė „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei“. Keltina prielaida, kad žodis „tiesioginis“, apibūdinantis pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei yra ne tik perteklinio pobūdžio, bet ir sukelia neaiškumų tiek dėl šios sąlygos turinio, tiek ir dėl jos taikymo. Šiame kontekste diskutuotina, kaip turėtų būti kvalifikuojami atvejai, kai vaiko sveikatai ir gyvybei yra sukeliamas realus, bet netiesioginis pavojus
kanceliarijos Teisės departamentas
su vaiku yra kiti vaiko šeimos nariai ar giminaičiai, pagal savo amžių ir sveikatos būklę galintys ir sutinkantys prižiūrėti vaiką, yra laikoma, jog vaikas yra patikėtas jiems prižiūrėti, nebent būtų nustatyta kitaip.“ Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „kartu su vaiku yra“ turinys.
Nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų būti perduodamas tik kartu su juo nuolat gyvenantiems kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, ar tai, kad šie asmenys turi dalyvauti paimant vaiką iš tėvų. Be to, neaišku, kokias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu turės projekte nurodyti asmenys. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
19Tikslinti Projekto 12 straipsniu dėstomo įstatymo 36¹straipsnio 2 dalį, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį
sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, taip pat įvertinant šios dalies antro sakinio ir juo reguliuojamo santykio dermę su to paties straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgti iš dalies Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 45. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
straipsnio 3 dalį, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1012 18.
Projekto 12 straipsnyje dėstomo Įstatymo 36¹ straipsnio
vietoj formuluotės „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, imasi šio įstatymo 36³ straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų“ siūlytume įrašyti formuluotę „mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
straipsnio 5 dalį, prieš žodžių junginį „vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant žodį „kitų“, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nepritarti Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimas – „Vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą principai“ – neatitinka straipsnio turinio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinamos nuostatos pagal savo formą ir turinį labiau priskirtinos teisės normoms, o ne teisės principams. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti koreguojamas straipsnio pavadinimas arba straipsnyje įtvirtinamos nuostatos formuluojamos kaip principai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1013 (36²)
Įstatymo 36² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „3. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.” Atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų nustatyti siūlomos įtvirtinti bendrosios taisyklės išimtis, nes gali būti atvejų, kai tėvai ar vaiko atstovai pagal įstatymą negalės dalyvauti (pvz., yra mirę, dingę be žinios ir pan.).
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1013 (36²)
straipsnyje dėstomo Įstatymo 36² straipsnio 4 dalies nuostata, jog vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, tobulintina, nes neaišku, kas šiuo atveju yra „saugi aplinka“ ir koks analizuojamos straipsnio dalies santykis su to paties straipsnio 1 dalimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1013 (36²) (5,
dėstomo Įstatymo 36² straipsnio 5 ir 6 dalių tarpusavio santykis, taip pat neaiškus 36² straipsnio 5 dalies nuostatų santykis su Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus. Be to, atsižvelgiant į straipsnio paskirtį, 36² straipsnio 5 dalis tobulintina, formuluojant jos nuostatas kaip principą, o ne kaip atitinkamą procedūrą nustatančią taisyklę. Kitu atveju gali būti neaišku, kaip taikyti projekto 14 straipsnyje dėstomo
dėstomo įstatymo 36² straipsnio tikslingumą, nes vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo principai dėstomi įstatymo 4 straipsnyje ir jie turi būti taikomi visais vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priemonių taikymo (įskaitant, bet neapsiribojant vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą) atvejais.
Be to, kaip buvo minėta šiame rašte, valstybės garantija dėl vaiko ir šeimos neišskyrimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos
straipsnio 1 dalyje, 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.163 straipsnio 1 dalyje,
pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte, 9 straipsnyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnyje. Pritarus Projekto rengėjų siūlymui atskirame straipsnyje dėstyti vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą pricipus, siūlytina:
straipsnio 1 - 5 dalių formuluotes, vietoj žodžių junginio „vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. 22.2. Tikslinti Projekto 13 straipsniu dėstomo 362 straipsnio 1 dalies formuluotę, išbraukiant žodį „priverstinai“, išbraukiant žodžių junginį „tai yra proporcinga priemonė“ (nes toje pačioje normoje yra sąlyga, kad vaikas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą gali būti paimtas kai vaikui gręsiantis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis), išbraukiant žodį „tiesioginio“, prieš žodį „gyvybei“ įrašant žodį „saugumui“. 22.3. Suderinti tarpusavyje Projekto 13 straipsniu dėstomo 362 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normų turinį, nes siūlomos formuluotės suponuoja, jog paminėtose dalyse nurodyti skirtingi vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą pagrindai (1 dalyje realus ir tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, 2 dalyje - CK 3.2541 straipsnyje nustatyti pagrindai).
Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą pagrindai neatitinka Civilinio kodekso 3.254 ir 3.254¹ straipsniuose nustatytų vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymo pagrindų, todėl keltinos abejonės dėl tokio reguliavimo atitikimo aiškumo ir tikslumo teisėkūros procese reikalavimui. Atsižvelgti Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 54. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
straipsnio 3 dalies formuluotę, nes praktikoje ji galės būti įgyvendinama ne visais atvejais (pvz. Projekto 12 straipsniu dėstomo 36¹straipsnio
straipsnio 6 dalies formuluotę, suderinant šioje normos dalyje ir įstatyme vartojamas sąvokas („laikinąjį globėją“) ir pašalinant loginius prieštaravimus - jei vieno iš tėvų elgesys nekels realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei ir sveikatai vaikas negalės būti paimtas iš šeimos ir jam nebus nustatyta laikinoji globa, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad vaiką laikinai apgyvendinant pas laikinąjį globėją užtikrinama galimybė vienam iš tėvų būti kartu su vaiku.
Taip pat keltinos abejonės ar ši norma, nustatanti, kad vienas iš tėvų kartu su vaiku apgyvendinamas pas laikinąjį globėją, galėtų būti įgyvendinama praktikoje (pavyzdžiui, tėvų apgyvendinimas kartu su vaiku vaikų globos namuose, bendruomeniniuose globos namuose, šeimynose, laikinųjų globėjų ar budinčių globotojų šeimoje). Pritarti
straipsnio 1 dalies formuluotę, įvertinant tikslingumą suteikti mobiliosios komandos specialistams naujas funkcijas (sprendimų dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymo priėmimą, vaiko laikino apgyvendinimo organizavimą, kt.), taip pat išbraukiant žodį „tiesioginį“, prieš žodį
„sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, išbraukiant žodį „laikinai“. 25.1. Tikslinti Projekto 14 straipsniu dėstomo 363
straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies formuluotes, vietoj žodžių junginio
„vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgti
Nepritartina dėl žodžio „saugumas“ įrašymo (dėl žodžio „saugumas“ apsispręsta svarstant šioje lentelėje nurodytą pastabą Nr. 3.). Taip pat nepritarti dėl žodžio „tiesioginis“ išbraukimo. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įstatymo 36⁴ straipsnyje, taip pat projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 40 straipsnyje vartojamas naujas „sistemingo piktnaudžiavimo tėvų valdžia“ terminas.
Pažymime, kad prieveiksmis „sistemingai“ šiame žodžių junginyje yra ne tik perteklinis, bet ir sukelia abejonių dėl šio termino turinio aiškumo. Žodžio „piktnaudžiauti“ semantinė reikšmė yra susijusi ne su vienkartine, o tęstinio (trunkamojo) pobūdžio veika, tam tikros „sistemos“ buvimu. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina minėtuose straipsniuose atsisakyti žodžio „sistemingai“. Priešingu atveju, keltina prielaida, kad praktikoje bus itin sudėtinga atriboti vertinamojo pobūdžio terminą – „piktnaudžiavimą tėvų valdžia“ – nuo kito vertinamojo pobūdžio termino – „sistemingo piktnaudžiavimo tėvų valdžia“ (past. – jame nustatomas dvigubas požymių vertinimas). Pritarti
straipsnio formuluotę, po žodžių junginio „kreiptis į teismą dėl“ įrašant žodžių junginį „leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1016 1,2
dalyje, lieka neaišku, kokiais atvejais ir kokioms šeimoms turėtų būti taikoma atvejo vadyba. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 4 daliai, nes projektu siūlomu teisiniu reguliavimu atvejo vadybos poreikis susiejamas su tam tikrų asmenų grupių ypatybėmis (pavyzdžiui, vaikų specialieji poreikiai), o ne objektyviu kompleksinės pagalbos poreikiu konkrečioms socialinės rizikos šeimoms. Siūlytina projekto 16 straipsnio 1 ir
1 27.
Tikslinti Projekto 16 straipsnio 1 dalimi dėstomo 37 straipsnio 2 dalies formuluotę, kadangi neaišku kokiais „visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininkas“, t. y. formuluotė turėtų būti suderinta su to paties Projekto straipsnio 2 dalimi bei Projekto 17 straipsniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dėstomo Įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, jog atvejo vadyba turi būti taikoma vaikams, „patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais“. Neaišku, kas ir kokiu pagrindu nurodytais atvejais turėtų inicijuoti atvejo vadybą. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1017
komandos specialistais, derintinos su projekto 11 straipsnyje dėstomomis
specialistai neminimi. Pritarti
3
dėstomo 37 straipsnio 5 dalies formuluotę, prieš žodį „sveikatai“ įrašant „saugumui“. Nepritarti
4
straipsnio 6 dalies formuluotę, prieš žodį „sveikatai“ įrašant „saugumui“. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje dėstomame Įstatymo 38 straipsnyje nėra nuostatų dėl kitų nei tėvai vaiko atstovų pagal įstatymą. Pritarti
2019-01-2117 30.
Suderinti Projekto 17 straipsniu dėstomo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas su Projekto 11 straipsniu dėstomo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir vietoj žodžių „mobiliosios komandos specialistams“ įrašyti „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus specialistams“ . Taip pat, įvertinant projekto rengėjų siūlomus įstatymo
nesant nustatyto vaiko teisių pažeidimo (pavyzdžiui, vaikai, turintys specialiųjų poreikių ir pan.), šeimai gali būti reikalingos paslaugos ir pagalba bei nustatytas jų poreikis. Todėl atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti šiame punkte dėstomos teisės normos formuluotę. Pritarti
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įtvirtinant bendresnio pobūdžio nuorodą į subjektus, turinčius teisę inicijuoti pagalbos vaikui ir šeimai vertinimą - švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitas pavienes paslaugas teikusių įstaigų iniciatyva. Pritarti
32Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo,
tikslinti Projekto 17 straipsniu dėstomo 38 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžio „pirminį“ įrašant „pagalbos“, taip pat nustatant terminą, per kurį turi būti atliktas pirminis pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas bei išbraukiant kaip perteklinį sakinį „Socialinis pedagogas teikia pagalbą vaikui ir šeimai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti
2019-01-2117 33.
Siūlytina trumpinti kaip nepagrįstai ilgą Projekto 17 straipsniu dėstomo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, per kurį turi būti atliekamas išsamus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, taip pat suderinti straipsnio pavadinime ir jo turinyje vartojamas sąvokas (pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, vaiko ir šeimos poreikių vertinimas). Pastaba dėl vartojamų sąvokų suvienodinimo taikytina ir aptariamo straipsnio 4 dalies normai, Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio, Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1018
Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostata, jog vaiko tėvų arba vaiko atstovų pagal įstatymą viešinamai informacijai apie šeimos privatų gyvenimą visais atvejais, taigi ir tada, kai tai neatitinka geriausių vaiko interesų, konfidencialumo reikalavimas nėra taikomas, kelia abejonių dėl jos atitikimo Civiliniame kodekse įtvirtintam, visuotinai pripažintam ir teismų praktikoje taikomam prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Pritarti Siūlytina atsisakyti nuostatos. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičiaus „40¹“ įrašytinas skaičius „40“. Be to, straipsnio dalys pernumeruotinos, nes numeruojant praleista straipsnio 3 dalis. Pritarti
straipsnio 1 dalies 1 punktą, po žodžio „šeimų“ įrašant žodžius „ir (ar) vaikų“. Pritarti
2019-01-2118 35.
Tikslinti Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, pirmame sakinyje po žodžio „šeimos“ įrašyti žodžius „ir
(ar) vaiko“, antrame sakinyje po žodžio „arba“ įrašyti „kitų“, po žodžio
„šeimos“ įrašyti žodžius „ir (ar) vaiko“, po žodžio „gyvenimą“ įrašant žodžių
junginį „jei šios informacijos viešinimas nepažeidžia vaiko teisių ir interesų,“. Pritarti
straipsnio 6 dalį, vietoj skaičiaus „40¹“ įrašant „40“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1019
Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai pernumeravus Įstatymo 39 straipsnio dalis, kaip nurodyta šioje Išvadoje, nuoroda į 39 straipsnio 2-3 dalis tikslintina, o prieš skaičių „39“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1019
Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Intensyvesnės“ įrašytinas žodis „Intensyvios“. Šios dalies paskutinio sakinio nuostata tobulintina, nes neaišku, kam taikoma formuluotė „jų apimtį“. Pritarti
straipsnio 3 dalies formuluotę, įvertinant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas ir įgaliojimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1019
Įstatymo 40 straipsnio 4 dalies formuluotė „Po intensyvios pagalbos teikimo“ tobulintina, aiškiai apibrėžiant terminą, kuriam pasibaigus atvejo vadybininkas turi atlikti analizuojamoje straipsnio dalyje nurodytus veiksmus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-1019
33.
Projekto 19 straipsnyje dėstomo Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaiškios formuluotės „Baigus intensyvų darbą su šeima“ (neaišku, kada šis darbas laikomas baigtu), „vaikas ir šeima ruošiami vaiko atskyrimui ir globai“
straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotę, nes neaišku kokius veiksmus ir koks subjektas turi atlikti ruošiant vaiką ir šeimą atskyrimui ir globai
straipsnio 6 dalies formuluotę, po žodžių junginio „kreipiasi į teismą dėl“ įrašant žodžių junginį „leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“. Pritarti
tikslus (pirmuoju atveju - siekis grąžinti vaiką į šeimą), laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pasekmes, atkreiptinas dėmesys, kad
griežtinamas (lyginant su šiuo metu galiojančiu) teisinis reguliavimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytas 30 darbo dienų terminas derintinas su projekto 17 straipsnyje dėstomo Įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu 30 dienų terminu tiems patiems veiksmams atlikti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 35.
Projekto 20 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 3 punkte nuoroda į 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą tikslintina, nes projekto 18 straipsnyje išdėstyto Įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas, vietoje žodžio „asmenims“ įrašant žodį „asmenimis“. Pritarti
2
straipsnio 3 dalies formuluotę, suderinant joje esantį terminą su Projekto 17 straipsniu dėstomo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu terminu, taip pat patikslinti šio straipsnio 3 punkte esančią nuorodą į neegzistuojantį įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pritarti
2
straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalyje dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatų santykis su tuos pačius teisinius santykius reguliuojančiomis Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis (projekto 18 ir 19 straipsniai). Projektas tobulintinas, suderinant tarpusavyje nurodytas nuostatas. Be to, siekiant aiškumo, vienodintina analizuojamos nuostatos terminija ir vietoj formuluotės „įstatyminių atstovų“ įrašytina formuluotė „tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą“. Pritarti
4 43.
Tikslinti Projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs motyvuotą mobiliosios komandos specialisto siūlymą paimti vaiką iš vaiko tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, o gavęs teismo leidimą šio įstatymo 36³ straipsnyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą. Nurodytos nuostatos derintinos su projekto 14 straipsnyje dėstomomis Įstatymo 36³ straipsnio
įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir teikia motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies formuluotę mobiliosios komandos specialisto įgaliojimų dalyje (atsižvelgiant į šio rašto 1, 25, 30 punktuose pateiktus argumentus), taip pat po žodžio „ar“ įrašant „kitų“. Pritarti 92.
1
straipsnio 1 dalies nuostatas su Projekto 14 straipsnyje dėstomomis Įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka.“ Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos šeimos bylos, t.y. civiliniai ieškiniai su šeimos byloms taikomomis išimtimis, kurių nagrinėjimo terminai yra gerokai ilgesni (gali trukti ne vieną mėnesį) nei prašymų išduoti leidimą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka terminai (prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo). Manytina, kad siūlymas nagrinėti prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, kuris pagal galiojančius įstatymus pateikiamas teismui per tris darbo dienas po vaiko paėmimo, ieškinio teisenos tvarka nepadės užtikrinti geriausių vaiko interesų. Pritarti Pritartina Seimo nario R.Karbauskio siūlymui nekeisti šios nuostatos. Be to pažymėtina, kad kartu su šiuo projektu yra pateiktas Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-3137, kuriuo be kita ko, siūloma nustatyti, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. 94. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
2 46.
Tikslintina Projekto 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies formuluotė (nuoroda į Civilinio proceso kodekso skyrių), suderinant ją su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 nuostatomis. Taip pat abejotina, ar Projekto rengėjų siūlymas nagrinėti teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo klausimą ginčo teisena (Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka), o ne supaprastinto proceso tvarka atitiks geriausių vaiko interesų užtikrinimo principą dėl ilgų šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminų. Pritarti Žiūr. argumentus aukščiau. 95. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nauja redakcija išdėstytas Įstatymo 40 straipsnis, turi būti atitinkamai pakeista ir galiojančio Įstatymo 42 straipsnio 4 dalis, kurioje teikiama nuoroda į Įstatymo 40 straipsnio 3 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Atsižvelgdami į projekto 18 ir 19 straipsniuose dėstomas Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatas, manytume, jog turi būti keičiamos visos 42 straipsnio 5 dalies nuostatos, derinant jas su nurodytomis Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pritarti
3
straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui". Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į Įstatymo 36¹ straipsnio 5 dalį yra netiksli ir klaidinanti.
Projektas tobulintinas, derinant analizuojamos straipsnio dalies nuostatas su Įstatymo 36¹ straipsnio
įstatymo 43 straipsnio 1 dalies formuluotę, suderinant normoje pateiktas nuorodas į įstatymo straipsnius su Projekto (įstatymo) turiniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūloma pakeisti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti reikalavimus „įgaliotiems tarnautojams“, tačiau iš Įstatymo teksto nėra aišku, kokias funkcijas vykdo „įgalioti tarnautojai“, t.y. kokie įgaliojimai jiems suteikiami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
skaičių „2019“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti
Gemskienė 2019-01-09 Prašau Jus pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projektui (XIIIP-3135) <...> Prašau šias vaikų teisių apsaugos pataisas svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka šioje pratęstoje Seimo sesijoje, kadangi po pratęstos Seimo sesijos – kita Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 d., todėl per tą laiką gali įvykti ne vienas vaiko paėmimas iš tėvų.
<...>
Prašau Seimo, reikalui esant, pratęsti Seimo sesiją tiek kiek reikės, kol bus priimtos vaikų teisių apsaugos įstatymo <...> pataisos, kadangi atidėti tokių svarbių klausimų negalima, padaryta žala vėliau nebeištaisoma. Atsižvelgti
Gemskis 2019-01-09 Prašau Jus pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projektui (XIIIP-3135) <...> Valstybės pagrindas yra Šeima. Manau, skandalingi vaikų paėmimo atvejai iš tėvų sukrėtė visuomenę, pasikėsinimas į šeimą, jos privatumą yra absoliučiai nepriimtinas, atkreiptinas dėmesys ir į vaiko teisių tarnybų smurtą nukreiptą prieš vaiką ir tėvus. Todėl prašau šias vaikų teisių apsaugos pataisas https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ba4e2310102811e9b79ed4f43836384a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=99245b60-0a50-4e85-9021-215adc6ead4e svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka šioje pratęstoje Seimo sesijoje, kadangi po pratęstos Seimo sesijos – kita Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 d., todėl per tą laiką gali įvykti ne vienas vaiko paėmimas iš tėvų ir apskritai žmonėms stresą keliantys incidentai. Nei vaiko teisių apsaugos, nei savivaldybės darbuotojai neturi duoti tėvams pasirašyti konfidencialumo sutarčių, jie neprivalo jų pasirašyti.
Prašau Seimo vykdyti parlamentinę kontrolę vaikų teisių tarnyboms, jų vadovams ir jų darbui. Taip pat siūlau Įstatyme numatyti, kad vaiko paėmimo iš tėvų klausimą spręstų tiktai teismas - žodine tvarka, dalyvaujant ir išklausant tėvų paaiškinimus. Teismo posėdžiai išskyrus užtikrinant vaikų būtinas teises turėtų būti vieši ir atviri, vaikų teisių tarnybos išvados, kurių patikimumo negalima patikrinti (ten galima prirašyti ,,bet ką'') teismui neturėtų būti kaip privalomas įrodymas. Valstybė gali sulaukti stambių ieškinių iš tėvų patyrusių žalą ir stresą. Manau, vaiką suaugusieji, vaikų teisių tarnybų atstovai gali ir įtakoti, įkalbėti liudyti prieš tėvus, tėvus gali paskųsti kiti žmonės dėl priešiškumo, keršto ir atkreiptinas dėmesys į šio dalyko finansinę temą, bet svarbiausia - vaikams ir jų tėvams tuo padaroma psichologinė trauma, neištaisoma žala visam gyvenimui. Juk mes norime matyti sveiką savo Lietuvos visuomenę? Manau, Lietuvoje galimai po truputį pradėjo diegti ,,norvegišką'' modelį ir toliau bus žiūrima kiek galima ,,žengti'' toliau, todėl Seimo narių atsakomybė reaguoti į atsiradusias šeimai grėsmes. Pažiūrėkite video įrašus, kaip atiminėjami vaikai. Nejaugi Jūs tai norite matyti Lietuvoje? https://www.youtube.com/watch?v=-JLjznYjTbE&t=9s https://www.youtube.com/watch?time_continue=55&v=5Je3iiNjpgM Manau, vaikai gali būti iš tėvų paimami tiktai kraštutiniu atveju, kai gręsia pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai ir prieš tai išnaudotos visos priemonės, įskaitant pedagogines (turėtų būti tokiems tėvams valstybės rengiami mokymo kursai), tačiau jokiu būdu ne už mažareikšmius ir neadekvačius kaltinimus.
<...>
Prašau Seimo pratęsti Seimo sesiją iki tol, kol bus priimtos vaikų teisių apsaugos įstatymo <...>, kadangi atidėti jų negalima, kitaip bus padaryta neištaisoma žala, už kurią Seimas turi prisiimti atsakomybę.
Mackevičius 2019-01-14 Prašau Jus pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektui (XIIIP-3135) Gerbiami seimo nariai. Per visus nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus buvo daug iššūkių. Per visą tą laikotarpį priimta daugybė įstatymų. Vieni iš jų geri, kiti keliantys pasipiktinimą ar nepritarimą. Tačiau pirmą kartą priimtas įstatymas kuris sukelia ne pasipiktinimą , o baimę. Kalbu apie taip vadinamą
"vaikų teisių" įstatymą. Įstatymas kuris turėtų apginti vaikus,
šeimas ir galėtų suteikti valstybinėms instancijoms galimybę padėti šeimoms išspręsti iškilusias problemas, paverstas represijų bei susidorojimo įrankiu. Pasikėsinta į šeimą bei jos privatumą, o vaiko teisias turinčios atstovauti tarnybos savo veikla smurtauja prieš vaikus bei jų tėvus. Be to ši tvarka suteikia galimybes net pašaliniams žmonėms melagingai skundžiant kerštauti ar net šantažuoti šeimas turinčias vaikus. Teisės aktų neapibrėžtumas, bei santykinai nesenai priimtos tvarkos tikslingumas kelia labai daug abejonių, baimių bei priverčia jaustis nesaugiai.
Todėl prašau šias vaikų teisių apsaugos pataisas: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ba4e2310102811e9b79ed4f43836384a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=99245b60-0a50-4e85-9021-215adc6ead4e&fbclid=IwAR0BCTN9FaNJyoCYu1Y-MmoqR8xULpBpExl21SjFQecAug4PfUSgJjSvII svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka šioje pratęstoje Seimo sesijoje. Man dar niekuomet neteko susidurti su tokiu mamų išgąsčiu bei pasimetimu. Kadangi ne vienas iš tautiečių seniau yra girdėjęs apie "Norvegišką vaikų teisių gynimo tvarką", tačiau mažai, kas galėjo įsivaizduoti jog kažkas panašaus palies mūsų gimtinę. Kadangi esame "emigrantų tauta", tai yra pažystamų įvairiuose pasaulio kampeliuose ir šiuo atveju Norvegija nėra išimtis. Ten su vaikais gyvenantys pažystami lietuviai sako: Jeigu pas mus apsilankys vaikų teisių apsauga bei gausime nors vieną įspėjimą, tai nedelsiant rinksimės lagaminus ir viską metę (įskaitant darbą, mokykla) išvyksim namo (pabėgsim). Jau ir nebejuokinga, nes kai kurios politinės jėgos Lietuvoje galimai panašią ar tokią pačią tvarką įvedė ir Lietuvoje. Tai štai, jaunos mamos bei apskritai šeimos turinčios vaikus susimąsto kur bėgti po socialinių tarnybų apsilankymo? Patikėkit man teko bendrauti su motinom kurios nėra pasodintos prieš filmavimo kamerą televizijoje ir turi apsvarstyti prieš pasakant kiekvieną savo žodį ar emociją. Bendravau akis į akį. Jos pasimetusios. Kol kas nežino, kaip elgtis. Socialinių darbuotojų apsilankymo atveju mažai kas tiki jog pavyktų kažką įrodyti teisme ar kur kitur surasti teisybę, tačiau matydami jau esamus precedentus atimant vaikus bei jausdami grėsmę, pamąsto ar nevertėtų turėti atsarginį variantą, tai yra išvykti iš Lietuvos ten kur su savo vaikais galėtų jaustis saugiai. Niekuomet nebuvau matęs tokio nepasitikėjimo bei pasimetimo.
O kas jeigu pasibels į mano duris, o kas jeigu tai bus mano vaikas, o ar įmanoma jį susigrąžinti ir svarbiausias klausimas... Už ką??? Už ką su mumis, taip elgiatės??? Dėl to apleliuoju į visų esančių seime politikų sąžinę. Prašau priimkit bent šį kartą teisingą sprendimą. Juk šiuo metu sprendžiate ne miškų kirtimo klausimus. O šeimų iškirtimo bei sukapotų vaikiškų likimų klausimą. Miškai ataugs, o štai suardytų šeimų bei suluošintų vaikiškų širdelių niekas nebesuklijuos. Atsižvelgti
106Kauno forumas,
A. Rusteika, 2019-01-23, g-2019-634
pagrindų ĮSTATYMO naujoji redakcija sąlygojo tai, kad per pusės metų jo galiojimo laikotarpį iš šeimų buvo paimta daugiau negu 1000 vaikų. Toks reiškinys sukūrė socialinę įtampą Lietuvoje. 2. Šiuo metu grubia institucine prievarta yra kėsinamasi į tokias konstitucines vertybes, kaip šeima, motinystė, tėvystė ir saugi vaikystė. 3. Šią institucinę prievartą sąlygoja ne netinkami bei neprofesionalūs vaiko teisių tarnybų veiksmai, ne poįstatyminių aktų netobulumas, ne netinkamas pasirengimas reformai, ne per mažas sistemos finansavimas (ką siekia įrodyti reformą ginantys jos strategai). Ši institucinė prievarta yra esminis ir objektyviai pagrįstas ĮSTATYMO nuostatų bei šios reformos rezultatas. 4. Vaikų teisių apsaugos sistema yra sukurta įstatymiškai suardant tėvų ir vaikų interesų vienybę bei ignoruojant esminį - paramos šeimai - prioritetą. Šios reformos objektu tapo ne šeima, o vaikas kaip atskiras individas. Tuo tarpu šeima tapo pagrindinė potencialiai vaikui nesaugios aplinkos erdvė, kuri nebėra organiškai būtina jo teisių visumai, visapusiškam vystymuisi ir laimei. 5. Nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka į latentinių nusikaltimų statistiką leidžia įtraukti didžiąją dalį Lietuvos šeimų.
Tokiu būdu latentiniais nusikaltėliais yra paverstos ne tik šeimos auginančios vaikus, bet ir jų tėvai bei protėviai, o mūsų tauta paverčiama smurtautojų tauta - tai formuoja visuotinį psichologinį tautinio nepilnavertiškumo bei kaltės jausmą. Būtent nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka ĮSTATYMU nustatytų institucinių prievartos priemonių taikymo galimybę leido išplėsti nekontroliuojamai. 6. Atsirado prievartinė paramos sistema, kuri tapo įteisintu valstybiniu verslu, kuriame šeimos tėra paslaugų teikimo objektas, o vaikas - prekė, aptarnaujanti naujai sukurtą „paslaugų šeimai" sistemą. 7. Šia reforma iš esmės pasikėsinta į piliečių konstitucines teises, laisves ir vertybes, skatinamas visuomenės teisinis nihilizmas bei įstatymų negerbimas, ugdomas nepasitikėjimas valdžia bei priešiškumas savo Valstybei. Todėl ĮSTATYMU įteisintos vaikų paėmimo iš tėvų schemos panaikinimas iš esmės tapo nacionalinio saugumo klausimu. 8. Valstybės kontrolė ir sankcijos turi būti pakeistos valstybės pagalba vaikams per juos auginančias šeimas. Valstybė privalo užtikrinti šeimos autonomiją, saugoti šeimas ir vaikus nuo smulkmeniško kišimosi į jų privatumą, užtikrinti garbės, orumo ir reputacijos apsaugą ir konstitucinę tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus. 9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų ĮSTATYMAS turi būti panaikintas arba iš esmės pakeistas. Nuo šios teisėkūros turi būti kategoriškai nušalinti asmenys, kurie yra susiję su šiuo paslaugų verslu per įvairias pinigų įsisavinimo bei finansavimo schemas. Atsižvelgti
šeimų ir tėvų asociacija Kiek girdime iš šeimų patirties, vaikai iš šeimos paimami staiga, neleidus atsisveikinti su tėvais, jiems nepaaiškinant, kas su jais vyks ir kodėl reikia kažkur važiuoti, atsiskirti nuo tėvų.
Nepriklausomai nuo to, kuris projektas būtų patvirtintas, siūlome papildyti atitinkamai straipsnius dėl vaiko paėmimo iš šeimos (tiek dėl realaus ir tiesioginio pavojaus, tiek atveju, kai visos kitos priemonės yra nevaisingos) tokia nuostata: Vaiko paėmimo atveju visi suinteresuoti asmenys, o ypač vaikai, parengiami atsiskyrimui. Vaiko paėmimas atliekamas tokiu būdu, kad kuo mažiau sukeltų neigiamų išgyvenimų vaikui. Vaikui pagal jo supratimo lygį paaiškinama, kas su juo vyks, ir kodėl jis paimamas iš šeimos. Atsižvelgti
šeimų ir tėvų asociacija Įstatymo pakeitimu nesprendžiama, kas konkrečiai atsako už vaiką, kas yra jo teisėti atstovai tuo laikotarpiu, kai vaikas yra skubiai paimtas iš šeimos, tačiau nėra teismo sprendimo dėl vaiko paėmimo. Formaliai žiūrint, vaiko įstatyminiu atstovu lieka tėvai, tačiau dėl atskyrimo jie negali vykdyti savo funkcijų. VTAĮTI irgi nelaikytinas tuo atveju teisėtu vaiko atstovu. Matome realią spragą vaiko įstatyminio atstovavimo reglamentavime šiuo atveju. Siūlytume Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suformuoti atitinkamą pasiūlymą šiuo klausimu. Nepritarti Į teikiamas pastabas atsižvelgtina, tačiau keliami klausimai išspręsti CK 3.250 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad „4. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1050 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų” 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I‑1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39,
40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3135 (toliau – Projektas), siekiui tobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos
3 1.1.Atsižvelgiant į tai, kad mobiliosios komandos paskirtis - teikti šeimai terminuotą pagalbą, įvertinti pagalbos poreikį ir teikti rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui teikimo, siūlyti Projekto 1 straipsnio
žodžius „teikiant tęstinę kompleksinę pagalbą“. Pritarti
5 1.2.Siekiant teikti prioritetą vaiko gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui, tikslinga atsisakyti Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomo pakeitimo dėl vaiko interesų sąvokos apibrėžties tikslinimo ir papildyti Įstatymo 4 straipsnį nauju papunkčiu, apibrėžiančiu biologinės šeimos prioriteto principą: „Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti 4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-302 1.3.Pritarti Projekto 2 straipsnio tikslui apsaugoti vaikus ir tėvus nuo neteisėto išskyrimo, tačiau šiuo metu Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą ir papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1 1.4.Siūlytina tikslinti Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo
kokius su vaiku susijusius duomenis gali rinkti visi juridiniai ir fiziniai asmenys), neaiškus duomenų rinkimo tikslas, nenurodyta, kokie konkrečiai duomenys būtų tvarkomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti
Pritartina, kad siūloma 31 straipsnio 4 dalies formuluotė neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, bei tai, kad minėtas reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, Komitetas siūlo atsisakyti 31 straipsnio
nuostatą tikslinti - Projekte arba duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti, kokius asmens duomenis kokiu tikslu koks duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti, konkrečių siūlymų nepateikia. 6. Lietuvos
2 1.5.Projekto 6 straipsniu siūlomą Įstatymo 31 straipsnio 7 dalies pakeitimą tikslinti ir, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siekiant apsaugoti bet kokio amžiaus vaikus su negalia, nustatyti taip: „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į specialiuosius jo poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.“
3 1.6.Siekiant teisinio aiškumo, tobulinti Projekto 6 straipsniu siūlomą Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią
pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ Pritarti 8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 11-20 1.7.Projekto 11-20 straipsniuose ir 21 straipsnio 1 dalyje siūlomą reagavimo į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pagalbos vaikui ir šeimai teikimo bei atvejo vadybos proceso teisinį reguliavimą tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas. Pritarti
narys Mindaugas Puidokas 2019-01-2118
vaiko ir šeimos interesus atvejo vadybos posėdyje pagal subsidiarumo principą turėtų privalomai dalyvauti ir vietos bendruomenės atstovas, o jo nesant – seniūnas.
Šie asmenys geriausiai žino, su kokiais sunkumais susiduria ir kokių poreikių tenkinimo stokoja konkrečioje bendruomenėje gyvenančios šeimos, taip pat jie geriausiai žino, kokios yra vietinės bendruomenės galimybės vaikui ir šeimai bendruomenėje gauti reikiamą pagalbą (įskaitant ir neformalią pagalbą) ir kas ją galėtų suteikti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „1) socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą. Posėdyje privalo dalyvauti vietos bendruomenės atstovas, jo nesant – seniūnas, taip pat gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų;“ Pritarti iš dalies Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti nuostatą, įtvirtinant pareigą informuoti seniūną ir jį kviesti į atvejo vadybos posėdį. Taip pat siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti nuostatą, nustatant, kad kitų asmenų, t.y. vietos bendruomenės atstovo, nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimas atvejo vadybos posėdyje būtų galimas tik gavus tėvų sutikimą. Šis siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad įtraukiant į atvejo vadybą asmenis, kurie neturi įgaliojimų ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, gali kilti grėsmės šeimos privataus gyvenimo neliečiamumui, šiems asmenims gaunant informaciją apie šeimos privatų gyvenimą. 10.
2 1.8.Atkreipti dėmesį, kad šiuo metu bylos dėl teismo leidimo išdavimo supaprastinto proceso tvarka teisėjo iniciatyva taip pat gali būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu pagal Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalį. Teismo leidimų išdavimo nagrinėjimas ieškinio teisenos tvarka užtruktų neprognozuojamai ilgai, nes teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos; siųsdamas pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui ir tretiesiems asmenims, teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, vėliau teismas sprendžia klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo, parengiamasis teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties priėmimo, taip pat gali ilgai trukti apeliacinis procesas ir 1.1. (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 301-325 straipsniai). Taigi, nustatyta bylų nagrinėjimo ginčo teisena procedūra nepadėtų užtikrinti geriausių vaiko interesų, nes neapibrėžtą laiką vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nepatikrintas ir nepatvirtintas teismo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina Projekto 21 straipsnyje siūlomame Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies pakeitime atsisakyti nuostatų dėl prašymo dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka ir įtraukti nuostatas dėl šio prašymo nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pritarti Projekto autorius, o taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia tokius pačius siūlymus. 11.
narys Ramūnas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 lydinčiu Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu vaikų paėmimo bylas siūloma nagrinėti teisme žodinio proceso būdu, Projekto Nr. XIIIP-3135 21 straipsnio 2 dalyje esanti blanketinė nuoroda į Civilinio proceso kodekso XIX skyrių taisytina blanketine nuoroda į Civilinio proceso kodekso XXXIX skyrių. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal
įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodeksoXIX XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.““ Pritarti Pritariant pasiūlymui, kuriuo būtų palikta šiuo metu galiojanti nuostata, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, pažymėtina, kad Teisės departamentas pažymėjo, kad „Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos šeimos bylos, t.y. civiliniai ieškiniai su šeimos byloms taikomomis išimtimis, kurių nagrinėjimo terminai yra gerokai ilgesni (gali trukti ne vieną mėnesį) nei prašymų išduoti leidimą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka terminai (prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo).
Manytina, kad siūlymas nagrinėti prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, kuris pagal galiojančius įstatymus pateikiamas teismui per tris darbo dienas po vaiko paėmimo, ieškinio teisenos tvarka nepadės užtikrinti geriausių vaiko interesų.“ Pažymėtina, kad kartu su šiuo projektu yra pateiktas Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-3137, kuriuo be kita ko, siūloma nustatyti, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. 12. Lietuvos
3 1.9.Pritarti Projekto 21 straipsnio 3 dalimi siūlomam Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimui - išbraukti žodį „saugumui“, tačiau tobulinti šį punktą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, - vietoj žodžių „kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei“ įrašyti žodžius
„vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje“. Nepritarti
Komitetas taip pat apsisprendė dėl žodžio „saugumas“ išbraukimo. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į gautas pastabas, pasiūlymus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-31 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 sujungti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034 ir pateikti
1 Argumentai: Siūlytina atsisakyti Projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 4 dalies papildymo, kuria siekiama nustatyti, kad „Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyvendindama įstatymu pavestas funkcijas, susijusias su duomenų rinkimu, iš esmės turėtų remtis kitu pagrindu nei duomenų subjektų sutikimas, t.y.: 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytais pagrindais, nustatančiais, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra tiesioginio taikymo teisės aktas, o prireikus, konkretesnis nuostatų taikymas detalizuotinas poįstatyminiuose teisės aktuose.
Tuo tarpu kitų fizinių ar juridinių asmenų veiksmai renkant ar gaunant su vaiku susijusius asmens duomenis kiekvienu atveju būtų grindžiamas skirtingais pagrindais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (pavyzdžiui duomenų subjekto sutikimas ar kt.), tiesiogiai taikant minėtą Reglamentą. Pasiūlymas: „4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“
2 Argumentai: Šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šiame Civilinio proceso kodekso skyriuje įtvirtinta tvarka nagrinėtinos bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka.
Šia tvarka nagrinėtinoms byloms taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui specialus prašymo išnagrinėjimo terminas (prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos.), tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti, kad šie prašymai nagrinėtini CPK XIX skyriuje (nustatančiu šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus) nustatyta tvarka, tokiu atveju teisminis nagrinėjimas labai užtruktų ir neatitiktų kreipimosi dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo esmės. Pažymėtina, kad projekto autorius taip pat teikia papildomą siūlymą nekeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 str. 2 d., be to kartu teikia Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siūlydamas įtvirtinti, kad vaikų paėmimo bylos teisme būtų nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar
kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XIX XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.““
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1,
susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34,
2019-02-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, A. Širinskienė – Seimo narė, J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, L. Kukuraitis –
socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais, G. Veršekienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, G. Vaičekauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, A. Jakavonienė – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vedėja, L. Baronaitienė – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėja, V. Valentinavičius – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėjas, J. Karvovskienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, V. Malinauskas – Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, D. Snieškienė – VDU Socialinių mokslų fakulteto lektorė, R. Žemaitė – Nacionalinio aktyvaus mamų sambūrio atstovė, R. Klišytė – šeimų psichologė, L. Pakalkaitė – „SOS vaikų kaimai“ vadovė, R.
Aušrotas – Laisvos visuomenės instituto narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Komitetui nusprendus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 sujungti su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034, pasiūlymai pateikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Pasiūlymai pateikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Pasiūlymai pateikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Pasiūlymai pateikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Pasiūlymai pateikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 sujungti su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034 (žr. komiteto išvadą dėl vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³ ir 36⁴ straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034) ir pateikti Seimui svarstyti sujungtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴ir36⁵straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3034(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė