6a36b276-d31c-4996-be4e-1bb33eb19706 Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 30 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Priešmokyklinio ugdymo programoje Ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programose ne mažiau kaip
5 valandas valandos per savaitę skiriamos skiriama ugdymui lietuvių kalba . Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba ;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
6a36b276-d31c-4996-be4e-1bb33eb19706 Projekto lyginamasis variantas
2018
1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Priešmokyklinio ugdymo programoje ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programose ne mažiau kaip
5 valandas valandos per savaitę skiriamos skiriama ugdymui lietuvių kalba . Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba ;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2019 21 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki2019 21 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
f61eaee1-d0a7-48a7-8376-1a9e2539eecb
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Žymiai didėjant lingvistiniu ir kultūriniu aspektu skirtingų vaikų skaičiui visame pasaulyje, Lietuva ne išimtis, dvikalbio ugdymo idėja laikoma viena moderniausių. Mokslininkai tam skiria daug dėmesio, ieško ugdymo kokybę gerinančių būdų. Jau ankstyvajame amžiuje turi būti sudaromos palankios sąlygos išmokti valstybinę kalbą ir integruotis į šalies socialinį kultūrinį gyvenimą. Svarbiausia pažymėti, kad lygiagrečiai yra skatinamas ir gimtosios kalbos mokymas(is), visų pirma, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose. Tokiu principu ugdant tautinių mažumų vaikus sudaromos sąlygos ugdytis gimtąja kalba ir išmokti valstybinę (lietuvių) kalbą. Net tokia konservatyvi šalis kaip Didžioji Britanija skatina tikslingą dvikalbystę ten, kur anglų kalba baigia išstumti kitas (pavyzdžiui, airių, velsiečių) kalbas. Dvikalbystė ir jos ugdymo tendencijos taikomos Lenkijoje, Suomijoje, Belgijoje, Šveicarijoje. Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turėtų būti taikomas dvikalbis ugdymas – grupėje lygiais pagrindais bendraujama dviem kalbomis (daugumos ir tautinės mažumos). Tokį poreikį nuolat išsako ir tautinių mažumų vaikų tėvai. Taigi, Švietimo ir mokslo ministerija, matydama ankstyvojo lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose poreikį, remdamasi tarptautinių tyrimų dėl ankstyvojo amžiaus vaikų kalbų mokymo išvadomis, parengė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gair ių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr.
„Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gair ių“, 48.2 papunkčio nuostatą: sudaryti sąlygas (teisines ir finansines) ir stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Įstatymo projekto tikslas – stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, bei siekti, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos. Uždaviniai:
1) įteisinti Švietimo įstatyme, kad tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba;
papildomai būtų pridėta viena valanda per savaitę, ir taip ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose priešmokyklinį ugdymą. Švietimo įstatyme ugdymas apibrėžiamas, kaip dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant, todėl Įstatymo projekte siūlomoje formuluotėje vartojamas žodis „ugdymas, o ne „mokymas“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau
Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? · Švietimo įstatymo 30 straipsnio
keičiama nuostata siūloma įteisinti, kad tautinių mažumų mokyklose ikimokykliniame ugdyme ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Šiuo metu galima ikimokyklinio ugdymo programos dalį tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu vykdyti lietuvių kalba, bet dabartinė praktika rodo, kad, neskiriant konkrečių valandų ir tam reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevykdomas, nors tėvai (globėjai, rūpintojai) to pageidautų. Taigi, įstatymo projektas subalansuotų dvikalbio ugdymo prielaidas, būtų pradedamas ugdymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose jau nuo ikimokyklinio ugdymo. Labai svarbu pažymėti, kad tokį poreikį nuolat išsako tėvai, vedantys vaikus į tautinių mažumų mokyklas, tačiau šių mokyklų steigėjai ne visada atsižvelgia, dažnai tam neturi finansinių galimybių. Todėl būtina spręsti tokią susiklosčiusią praktiką ir ieškoti spendimų, užtikrinant visų: vaikų ir tėvų lūkesčius. Taip pat įstatymo projekte numatoma tautinių mažumų mokyklose privalomame priešmokykliniame ugdyme didinti savaitinių valandų skaičių, skirtą ugdymui lietuvių kalba. Siūloma ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę skirti ugdymui lietuvių kalba, šiuo metu numatyta, kad ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba.
Atsižvelgiant į tai, kad pradiniame ugdyme savaitinių valandų, skirtų lietuvių kalbos bendrajai programai įgyvendinti, tautinių mažumų mokyklose, lyginant su mokyklomis, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, yra mažiau, siekiama gerinti ir vienodinti sąlygas visiems mokytis valstybinės kalbos. Įgyvendinus įstatymo projekto nuostatas, tikimasi, kad bus subalansuotas dvikalbis ugdymas itin palankiame (moksliniai tyrimai tai įrodo) kalbai (gimtajai ir valstybinei) ugdyti ankstyvajame (ikimokykliniame, priešmokykliniame) vaikų amžiaus tarpsnyje. Gerės tautinių mažumų mokyklų vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, bus užtikrinti tėvų lūkesčiai, bus stiprinamas teigiamas požiūris ir nuostatos į valstybinės kalbos mokymą(si). Tikimasi, kad, nuo mažumės mokant lietuvių kalbos, bus sudaromos vienodos sąlygos sėkmingai integracijai į socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galiojančių įstatymų keisti nereikės . 9.
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Reikės keisti šiuos teisės aktus:
„Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje
tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-1106
„Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. V-774
„Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti? Tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinio, priešmokyklinio
ugdymo grupėse galėtų dirbti vienas pedagogas, gerai mokantis abi kalbas, arba du pedagogai, su vaikais bendraujantys skirtingomis kalbomis.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ugdymą lietuvių kalba (valstybine) pagal priešmokyklinio ugdymo programą gali vykdyti lietuvių kalbos mokytojas, išklausęs ne mažiau kaip 40 valandų (1,5 studijų kreditų) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kursų, analogiškai modeliuojamas siūlomas, kad tautinių mažumų mokyklų ikimokykliniame ugdyme lietuvių kalbos galėtų mokyti lietuvių kalbos mokytojas. Tam reikalingos papildomos lėšos. Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, įteisinti
d. iki gruodžio 31 d. lėšų poreikis sudarytų 196,7 tūkst. Eur, o įteisinti 1 papildomą valandą per savaitę priešmokykliniame ugdyme nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. lėšų poreikis sudarytų 16,4 tūkst. Eur. Iš viso lėšų poreikis 2019 metų 4 mėnesiams sudarytų 213,1 tūkst. Eur, o lėšų poreikis 2020 metams – 639,4 tūkst. Eur. Šias reikalingas lėšas planuojama skirti iš bendrų Š vietimo ir mokslo ministerijai 2019–2020 m. numatomų asignavimų. 13. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „ugdymas lietuvių kalba“, „ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas tautinių mažumų mokyklose“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad turėtų būti patikslinta įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-3133 2020-09-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-07 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad turėtų būti patikslinta įstatymo priėmimo data. Pritarti Patikslinti priėmimo datą ir ją išdėstyti taip:201820 m. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Švietimo ir mokslo komitetas,
2020-09-302 Argumentai: Kadangi įstatymo projekte nurodyta jau praėjusi įsigaliojimo data, siūloma tikslinti terminus, kada įsigalioja įstatymas ir iki kada priimami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pasiūlymas:2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 201921
21
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė