Projekto lyginamasis variantas
10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21,22
straipsnio pakeitimas
10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienas fizinis asmuo, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią
šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Bendra vieno fizinio asmens aukų savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos). Į šiuos dydžius neįskaičiuojamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aukos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje , į politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų keliamų kandidatų sąrašus įrašyti kandidatai ir referendumo iniciatoriai savo politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių. Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus negali viršyti 20 procentų tokių asmenų paskutinių praėjusių kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba užpraeitų kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Nepriimtinos aukos 1.
aukos
politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, politinės kampanijos iždininkas per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas per 10 darbo dienų nenustatomas, politinės kampanijos iždininkas auką perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. Jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti. 2. Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. 3. Asmenims, pagal šį įstatymą neturintiems teisės finansuoti politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti . 4 . 3 .
3. Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos politinei kampanijai finansuoti:
1) mažos aukos, suteiktos telefonu ir gautos iš telekomunikacijų bendrovės, su kuria savarankiškas politinės kampanijos dalyvis yra sudaręs šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytą nurodytą sutartį;
2) aukos, viršijančios šio įstatymo
įstatymų nustatyta tvarka deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį , jeigu, pagal politinės kampanijos iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje turimus duomenis, bendra to aukotojo , kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų suma (įskaitant savarankiškam politinės kampanijos dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams nurodyto dydžio neviršija.“
straipsnio pakeitimas
14 straipsnį nauja 8 dalimi: „
dydžio, dėl kurio būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinės kampanijos dalyvį sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti. “
laikyti atitinkamai 9–11 dalimis. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Politinės reklamos žymėjimas
laikotarpiu p P olitinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. 2. Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 3.
specialių šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme reklamai nustatyti principai ir reikalavimai.“5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Politinės kampanijos laikotarpiu iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai kurie iki politinės kampanijos pradžios buvo paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje . Politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti teikiami, keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios p P olitinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti deklaruoti ir (arba) pakeisti su Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sutikimu. Vyriausioji rinkimų komisija įkainius nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje .“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis nuolat privalo pildyti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją. Joje paskleista politinė reklama registruojama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos paskleidimo. Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama privalo pateikti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją du (tris) kartus: likus
pakartotinis balsavimas) ir ne vėliau kaip per25
dien as ų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.“
Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 17 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Politinių kampanijų finansų buhalterinė apskaita ir atskaitomybė “. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savarankiški politinės kampanijos dalyviai politinės kampanijos finansų buhalterinę apskaitą tvarko šio įstatymo , Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Politinės kampanijos finansų buhalterinę apskaitą tvarko politinės kampanijos iždininkas, su kuriuo asmuo, norintis registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu, turi sudaryti turto patikėjimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos L skyriaus reikalavimus.“
4Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos b B uhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka tvarko ir saugo politinės kampanijos finansų buhalterinės apskaitos dokumentus;“. 5.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimo tikslais per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia duomenis apie politinės kampanijos laikotarpiu gautas aukas , politinės kampanijos išlaidas, prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir sudarytas politinės kampanijos sutartis ;“. 6. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) kartu su politinės kampanijos finansavimo ataskaita Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia politinės kampanijos banko sąskaitos išrašą ir pajamas ir bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus;“. 8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimai ir jų padengimas Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių partijai nuosavybės teise priklausančio turto, gaunamų aukų ir politinei partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų , o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija, politinių kampanijų finansavimo ataskaitos ir politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai
, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją ;“. 10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Finansavimo viešumas
rinkimų komisija politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščius, politinės kampanijos finansavimo sutartis, politinių kampanijų finansavimo ataskaitas kartu su auditorių ataskaitomis dėl pastebėtų faktų, jeigu jos privalomos, paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per
dienų nuo jų gavimo . 100 nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos . 2. Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, politinių kampanijų finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu paskleistos politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos, politinės kompanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai , politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra viešos ir teikiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
dalimi: „ 5.
Prasidėjus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo. “
laikyti 6 dalimi. 3. Papildyti 22 straipsnį 7 dalimi: „
viršijo jam nustatytą politinės kampanijos išlaidų dydį, sprendimu įpareigoja politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai, išskyrus sutartį su audito įmone arba auditoriumi, jei savarankiškam politinės kampanijos dalyviui atsiranda šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė .“
dalimi: „
nurodytą sprendimą politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. “
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos politinėms kampanijoms, kurios prasideda po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3129(2) lyginamasis variantas
10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21,22
straipsnio pakeitimas
10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienas fizinis asmuo, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią 10 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Bendra vieno fizinio asmens aukų savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos). Į šiuos dydžius neįskaičiuojamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aukos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje , į politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų keliamų kandidatų sąrašus įrašyti kandidatai ir referendumo iniciatoriai savo politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 20 VMDU dydžių. Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus negali viršyti 20 procentų tokių asmenų paskutinių praėjusių kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba užpraeitų kalendorinių metų deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
aukos
politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, politinės kampanijos iždininkas per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas per 10 darbo dienų nenustatomas, politinės kampanijos iždininkas auką perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas arba pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 2. Jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. 23 . Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. 4. Asmenims, pagal šį įstatymą neturintiems teisės finansuoti politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti . 5 . 3 .
3. Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos politinei kampanijai finansuoti:
1) mažos aukos, suteiktos telefonu ir gautos iš telekomunikacijų bendrovės, su kuria savarankiškas politinės kampanijos dalyvis yra sudaręs šio įstatymo 11 straipsnio
numatytą nurodytą sutartį;
2) aukos, viršijančios šio įstatymo
įstatymų nustatyta tvarka deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį , jeigu pagal politinės kampanijos iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje turimus duomenis, bendra to aukotojo , kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų suma (įskaitant savarankiškam politinės kampanijos dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams nurodyto dydžio neviršija.“
straipsnio pakeitimas
14 straipsnį nauja 8 dalimi: „
dydžio, dėl kurio būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinės kampanijos dalyvį sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. “
dalis laikyti atitinkamai 9, 10 ir 11 dalimis. 3. Papildyti 14 straipsnį 12 dalimi:
„12. Asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Politinės reklamos žymėjimas
laikotarpiu p P olitinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. 2.
reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 3. Politinei reklamai, be specialių šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme reklamai nustatyti principai ir reikalavimai.“5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Politinės kampanijos laikotarpiu iki rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos . Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų pateiktus politinės reklamos įkainius ir sąlygas Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje. Paskelbti politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti keičiami ir teikiami, keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios politinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti pakeisti su keičiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu nustatyta tvarka . Vyriausioji rinkimų komisija įkainius ir sąlygas nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje. “
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis nuolat privalo pildyti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją, kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos paskleidimo.
Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama privalo pateikti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją du (tris) kartus: likus 10 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos (likus 5 dienoms – jeigu vyksta pakartotinis balsavimas) ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Ne politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniams metams .“ 6 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 17 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Politinių kampanijų finansų buhalterinė apskaita ir atskaitomybė “. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savarankiški politinės kampanijos dalyviai politinės kampanijos finansų buhalterinę apskaitą tvarko šio įstatymo , Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Politinės kampanijos finansų buhalterinę apskaitą tvarko politinės kampanijos iždininkas, su kuriuo asmuo, norintis registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu, turi sudaryti turto patikėjimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos L skyriaus reikalavimus.“
4Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos b B uhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka tvarko ir saugo politinės kampanijos finansų buhalterinės apskaitos dokumentus;“. 5. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia duomenis apie politinės kampanijos laikotarpiu gautas aukas , politinės kampanijos išlaidas, prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir sudarytas politinės kampanijos sutartis ;“. 6. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) kartu su politinės kampanijos finansavimo ataskaita Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia politinės kampanijos sąskaitos išrašą ir pajamas ir bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus;“. 8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimai ir jų padengimas Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus partijai nuosavybės teise priklausančio turto, gaunamų aukų ir politinei partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų 1.
Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. 2. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti iki kitos atitinkamų rinkimų politinės kampanijos pradžios. Tais atvejais, kai buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis nepadengia įsiskolinimų iki nustatyto termino, užregistravus jį kitos politinės kampanijos savarankišku dalyviu, jo didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu mažinamas 25 procentais. 3. Buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, padengęs įsiskolinimą, per 5 darbo dienas privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. “9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija, politinių kampanijų finansavimo ataskaitos ir politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai
, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją ;“. 2. Papildyti 19 straipsnį 6 dalimi: „
nutraukusi i kiteisminį tyrimą, bylą ar procesą, taip pat politinės partijos veiklos tyrimą, apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją. “
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Finansavimo viešumas 1.
viešumas
rinkimų komisija politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščius, politinės kampanijos finansavimo sutartis, politinių kampanijų finansavimo ataskaitas kartu su auditorių ataskaitomis dėl pastebėtų faktų, jeigu jos privalomos, paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per100
dienų nuo jų gavimo nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos . 2. Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, politinių kampanijų finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu paskleistos politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos, politinės kompanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai , politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra viešos ir teikiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
dalimi: „
komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. “
laikyti 6 dalimi. 3. Papildyti 22 straipsnį 7 dalimi: „
viršijo jam nustatytą politinės kampanijos išlaidų dydį, sprendimu įpareigoja politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai, išskyrus sutartį su audito įmone arba auditoriumi, jeigu savarankiškam politinės kampanijos dalyviui atsiranda šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė .“
dalimi: „ 8.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. “
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos politinėms kampanijoms, kurios prasideda po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymO PROJEKTO,
19, 20, 21, 23,
10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22
16 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO
IR 122
ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvada, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. Įstatymų projektų tikslai – Vyriausiosios rinkimų komisijos ir ikiteisminio tyrimo institucijų proaktyviais veiksmais, siūlomomis organizacinėmis ir administracinėmis priemonėmis didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti finansavimo kontrolę.
Įstatymų projektų uždaviniai – nustatyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, tame tarpe ir visuomeninių rinkimų komitetų, finansavimą; numatyti finansinio pobūdžio priemones politinėms partijoms už lėšų panaudojimą iš neteisėtų finansavimo šaltinių; apriboti grynųjų pinigų, įskaitant ir nario mokestį, naudojimą partijų veikloje; nustatyti politinių kampanijų išlaidų kontrolę ir politinių partijų atskaitomybę; užkirsti kelią piktnaudžiavimams pasinaudoti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektai parengti pagal Ministro Pirmininko 2018 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės (toliau – Darbo grupė) siūlymus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tobulinimo, siekiant sudaryti teisines prielaidas efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu. 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinius, tvarką, finansavimo kontrolę nustato Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas . Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsniai įtvirtina baigtinį politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių sąrašą.
Finansuoti politines partijas ir politines kampanijas kitomis, šiuose straipsniuose nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Be kita ko, Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai nustato ribotus ir griežtai apibrėžtus būdus, kuriais tretieji asmenys gali finansuoti politinę partiją ar politinę kampaniją. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas neriboja, kokio dydžio gali būti mokamas nario mokestis grynaisiais pinigais, nenumato politinėms partijoms prievolės skelbti sutartis, sudarytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neišsamiai apibrėžia, kokie politinių partijų finansavimo šaltiniai yra laikomi neteisėtais, taip pat nereglamentuoja politinės kampanijos apskaitos žiniaraščių viešinimo. Galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio, kuris kriminalizuotų neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimą. Nors BK XXVI skyriuje yra numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, tačiau šie nusikaltimai yra susiję tik su tiesioginiu poveikiu rinkimų ar referendumų eigai ir neapima veikų, kuriomis kėsinamasi į teisės aktais griežtai reguliuojamus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo principus. Baudžiamoji atsakomybė galima (ir buvo taikyta teismų praktikoje) tik už atskirus veiksmus, kuriais siekiama užmaskuoti ar paslėpti neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą, pavyzdžiui, pagal BK 205 (apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą), 220 (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas),
disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnius.
Kitaip tariant, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kuomet siekiant neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo padaromos kitos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčių vengimu, apgaulinga apskaita, dokumentų klastojimu. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kaip nusikalstamos veikos, dėl kurios leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius ar finansuoti politinės partijas neturint tam teisės. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas , nustatydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinius ir įgaliojimus, nesuteikia teisės Vyriausiajai rinkimų komisijai, nagrinėjant asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų privalomai pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyta, kad paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą. Ši paramos gavėjo statuso suteikimo sąlyga Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – LPĮ pakeitimo įstatymas), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., papildyta naujais reikalavimais: nėra minėto įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių (tam tikrų teisės aktų pažeidimų, neatitikimo minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, likvidavimo, bankroto, pertvarkymo). Įstatyme apibrėžti ir tam tikri paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai, tačiau jų nepakanka, norint sumažinti riziką piktnaudžiavimams pasinaudojant paramos gavėjo statusu. Be to, tam tikri Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinti paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai (atsižvelgiant į LPĮ pakeitimo įstatymą, tuo pačiu ir šio statuso suteikimo sąlygos) neatitinka kitų įstatymų reikalavimų, juos dubliuoja arba ne užtikrina praktinio paramos gavėjo statuso suteikimo mechanizmo įgyvendinimo. 4.
teigiami rezultatai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, taip pat užkirsti kelią naudotis politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimo kontrolės sistemos neefektyvumu, naujame teisiniame reguliavime siūlomos priemonės, kurios apimtų ne tik prevencinę institucijų veiklą, bet ir glaudų Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimą vykdant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę. Siūlomos šios reguliavimo priemonės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumui didinti ir finansavimo kontrolei stiprinti:
I. N eteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas . Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ( ultima ratio ), todėl Baudžiamajame kodekse turėtų būti kriminalizuotos tik pačios pavojingiausios veikos, kurių negalima užkardyti administracinėmis ar kitomis priemonėmis. Būtent neteisėtos finansinės paramos teikimas politinėms partijoms ar politinių kampanijų dalyviams draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių ir jos priėmimas, kai tai atliekama stambiu mastu, priskirtinas prie kriminalizuotinų nusikalstamų veikų. Neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejais tiesioginis ir pagrindinis tikslas yra neteisėtu finansavimu užsitikrinti politinius tikslus – pasiekti politinės partijos ar atskirų politikų, politinių grupių populiarumą tarp rinkėjų, geresnius rinkimų rezultatus ir laimėti politinę valdžią, taip darant įtaką visam valstybės gyvenimui. Taigi tokių veikų tiesioginis objektas yra politinė sistema.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsnių įstatymo projektu (toliau – BK projektas) siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju 1751 straipsniu, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, finansavimą. Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti asmenis, kurie draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Pažymėtina, kad siūlomu BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas tiek politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas iš teisės aktuose nenumatytų šaltinių („iš draudžiamų šaltinių“), pavyzdžiui, parama iš juridinių asmenų ar užsienio valstybių, tiek finansavimas iš įstatymuose numatytų šaltinių, bet pažeidžiant šių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėta parama politinei partijai ar politinei kampanijai gali būti paslėpta ar užmaskuota, BK projektu siūloma kriminalizuoti neteisėtos paramos teikimą, kai tuo siekiama politinę partiją ar politinę kampaniją finansuoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. BK projekto sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra plataus pobūdžio ir apima pinigines lėšas, kilnojamus ar nekilnojamus daiktus, kitas turtines vertybes arba kitus turtinę vertę turinčius materialius ar nematerialius objektus, bet kokias turtinę vertę turinčias paslaugas, įskaitant nuolaidas, reklamą, neatlygintai perduotus ar suteiktus naudoti daiktus, neatlygintinai suteiktas paslaugas, turtinės prievolės sumažinimą ar pašalinimą ir pan.
BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas ne tik neteisėtas lėšų ar kitokios materialinės paramos teikimas, bet ir jos priėmimas bet kokiu būdu. Nėra svarbu, ar šią paramą priima teisės aktų įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, politinės partijos vadovas, politinės kampanijos iždininkas), ar kitas asmuo (pavyzdžiui, jeigu gaunamos lėšos nėra oficialiai apskaitomos ir laikomos atskirai („juodoji buhalterija“)). Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti tik už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą stambiu mastu, t. y. kai neteisėtai suteikiamos, priimamos ar panaudojamos lėšos ar kitokia materialinė parama, kurių bendra vertė viršija 500 MGL (šiuo metu – 25 tūkst. eurų) dydžio sumą. Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tik už tiesiogine tyčia padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis neteisėtai teikia
partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šią paramą bet kokiu būdu priima ar panaudoja politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, ir nori tą daryti. Neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą siūloma priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai ir už šio nusikaltimo padarymą bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, kad BK projekte siūloma numatyti visų politinės kampanijos dalyvių, tiek fizinių asmenų, tiek juridinių asmenų, atsakomybę.
Kadangi visuomeninai rinkimų komitetai nėra laikomi juridiniais asmenimis, o steigiami konkretiems rinkimams ir veikia tik vienos savivaldybės teritorijos ribose, pagal naujai siūlomą reglamentavimą visuomeniniam rinkimų komitetui atsakomybė kiltų ne kaip juridiniam asmeniui, o baudžiami būtų tik kalti visuomeninio rinkimo komiteto nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Baudžiamojo kodekso 24–26 straipsniai numato asmenų bendrininkavimą, todėl priklausomai nuo visuomeninio rinkimo komiteto narių ir kitų asmenų vaidmens susitarime, organizuotumo laipsnio ir pan., pagal teisinį reglamentavimą būtų baudžiami visi visuomeninio rinkimų komiteto nariai ir kiti asmenys, kurie bendrininkavo remdami ar priimdami neteisėtą paramą. Atsižvelgiant į tai, visuomeninio rinkimų komiteto atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė bus taikoma arba pavieniams jo nariams arba visuomeninio rinkimų komiteto narių grupei. Siekiant sudaryti prielaidas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl šio BK projekte išskiriamo apysunkio nusikaltimo, būtina išplėsti nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, sąrašą. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį papildyti nuoroda į BK projektu kriminalizuojamą naują veiką – neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą (BK 1751 straipsnis). II. Priemonės, atgrasančios nuo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų. Siekiant maksimaliai riboti pažeidimus, susijusius su politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimu, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo NR.
I-606 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių partijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo NR. IX-2428
22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektas) siūlomos tam tikros finansinio pobūdžio poveikio priemonės, kurios nesudarytų prielaidų politinėms partijoms, kitiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, iš neteisėto finansavimo gauti naudos, tai yra neleistų pasinaudoti finansavimo pažeidimu. Šiam tikslui Politinių partijų įstatymo projekto 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš įstatyme nenurodytų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą. Atitinkamai
finansavimo įstatymo projekto12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti.
To paties projekto 14 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant ir visuomeninius rinkimų komitetus, nedeklaruoja politinės kampanijos išlaidų, dėl kurių būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinės kampanijos dalyvis sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, privalo pervesti į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, Vyriausioji rinkimų komisija savo proaktyviais veiksmais, nukreiptais kontroliuoti ir identifikuoti politinių kampanijų pažeidimus, efektyviau kovos su neskaidriu ir nelegaliu politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kitų politinių kampanijų dalyvių finansavimu. Kriminalizavus neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektuose siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai politinė partija ar politinės kampanijos dalyvis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali grąžinti lėšas jas pervedusiam asmeniui ar pervesti į valstybės biudžetą , lėšų grąžinimas ar pervedimas sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. III. Netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemonės.
Įgyvendinant Darbo grupės pasiūlytas netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemones, siūlytina pildyti galiojančio Politinių partijų įstatymo nuostatas ir Politinių partijų įstatymo projekte numatyti, kad visos politinės partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turi būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu. Taip pat neteisėto finansavimo prevencijos tikslais Politinių partijų įstatymo projekte siūlytina nustatyti, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas banko pavedimu, ir detaliau sureglamentuoti paskolų garantą politinės partijos prievolėms. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad p olitinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Siekiant veiksmingų poveikio priemonių draudžiant asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma neteisėtai auką suteikusiam asmeniui ar auką suteikusio juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo priėmimą atsakingam asmeniui skirti numatyto dydžio baudą, kurios dydis būtų iki 3000 eurų. Atitinkamai siūloma numatyti baudas iki 3000 eurų už politinių partijų finansavimą neturint tam teisės. Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos taikomos ir visuomeniniams rinkimų komitetams, kaip politinių kampanijų dalyviams. IV. Politinių kampanijų skaidrinimo priemonės.
Užtikrinant politinių kampanijų skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, politinės kampanijos finansavimo sutartis bei politinių kampanijų finansavimo ataskaitos būtų viešinamos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Reikalavimas viešinti finansavimo apskaitos dokumentus būtų taikomas visiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus. Pažymėtina, kad iki šiol politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai nebuvo viešinami. Taip pat Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu numatoma nustatyti 10 darbo dienų terminą išlaidų registravimui (dabar išlaidas galima registruoti ir po rinkimų). Tai leistų efektyviai kampanijos metu kontroliuoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas bei taikyti atsakomybę už neteisėtas išlaidas ar limitų viršijimą dar iki rinkimų bei padėtų užtikrinti visų kampanijos dalyvių, įskaitant partijas ir visuomeninius rinkimų komitetus, lygiateisiškumą. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu taip pat siūloma uždrausti politinės kampanijos dalyviui prisiimti naujų išlaidų ar įsipareigojimų, jei Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad iki rinkimų dienos toks politinės kampanijos dalyvis jau viršijo politinės kampanijos išlaidų limitą. V. Politinių partijų atskaitomybė ir jų veiklos finansavimo stebėsena. Įgyvendinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma numatyti, kad politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateikia ir partijos veiklos finansavimo ataskaitą, į kurią būtų įtraukti politinės partijos organizuoti renginiai, politinė reklama ir kita politinei partijai būdinga veikla.
Siūloma numatyti prievolę politinėms partijoms kas ketvirtį teikti savo sąskaitų, įskaitant valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, išrašus. Tai leistų efektyviau kontroliuoti jų finansavimą Siekiant vykdyti sistemingą visų politinių partijų sudaromų sutarčių stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą politinėms partijoms, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė reikalavimą dėl sudarytų sutarčių paviešinimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai nebūtų skiriama asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių sumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal naujai siūlomą reglamentavimą, užtikrinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte yra nustatyta, kad politinių partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turi būti skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose nurodant partijos nario vardą, pavardę ir sumokėtą sumą. Pasirinkta 360 eurų suma politinių partijų narių sąrašų viešinimui susieta su politinių partijų narių prievole pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruoti savo turtą ir pajamas, kai bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų.
Tobulinant šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinių partijų atskaitomybės srityje, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo
Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projekte (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas) siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimų privalomumą fiziniams ir juridiniams asmenims. Tais atvejais, kai Vyriausiajai rinkimų komisijai, vykdančiai tyrimą dėl šiurkštaus politinės partijos įstatymo pažeidimo, politinė partija turimų dokumentų ir informacijos nepateikia , Vyriausioji rinkimų komisijai suteikiama teisė tokiai politinei partijai sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas taip pat pildomas naujomis nuostatomis dėl asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos ir terminų, taip pat surinktos informacijos ir medžiagos dėl galimų finansavimo pažeidimų pagal kompetenciją perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba Specialiųjų tyrimų tarnybai. VI. Politinės reklamos skaidrinimas . Užtikrinant politinės reklamos skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinė reklama būtų žymima nuolat, o ne tik politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie paskleistą politinę reklamą privalo teikti nuolat.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis, Darbo grupė taip pat nagrinėjo paramos gavėjo statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Labdaros ir paramos įstatymo projektas) s iūloma nustatyti, kad paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas tokiam asmeniui, kurio vadovas yra arba buvo kito asmens, kuriam už atitinkamus Labdaros ir paramos įstatyme įvardytus pažeidimus arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu. Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinės ir teisinius santykius dubliuojančios nuostatos dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas paramos gavėjams nėra taikomas, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti ir šio paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų duomenimis Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota
paramos gavėjai, iš kurių 2 146 yra mokesčių mokėtojai, kurių mokestinė nepriemoka yra mažesnė nei 5 eurai, o bendra šių mokesčių mokėtojų nepriemoka sudaro 2 011 eurų.
Kitų paramos gavėjų, turinčių mokestinę nepriemoką didesnę arba lygią 5 eurams, identifikuota 777. Šių mokesčių mokėtojų bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 2 008 778 eurus, tačiau šią sumą sudaro iš esmės 3 mokesčių mokėtojų, kuriems yra įregistruotas „bankrutuojantis“ statusas, skola. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 2 punktu, juridiniams asmenims, kuriems įregistruotas jo kaip bankrutuojančio juridinio asmens statusas, paramos gavėjo statusas panaikinamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, t. y. tokiems juridiniams asmenims paramos gavėjo statusas panaikinamas kitu pagrindu. Įvertinus visa tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymu, siekiant protingumo ir racionalumo kriterijų, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti 13 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyto paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Nauju teisiniu reguliavimu taip pat siūloma tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas ir nustatyti analogišką reguliavimą dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo tiek tiems labdaros ir paramos fondams ar asociacijoms, kurie pagal naują reguliavimą yra pasirinkę rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tiek tiems, kurie – metinę ataskaitą, kai labdaros ir paramos fondas ar asociacija šių finansinių dokumentų nebus pateikę Juridinių asmenų registro tvarkytojui . 5.
(jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus dar labiau užtikrintas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumas, sustiprinta finansavimo kontrolė, taip pat išvengiamas nepagrįstas naudojimasis mokesčių lengvatomis. Įstatymų projektuose siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos atskleidžiant ir užkardant neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejus, tuo pačiu prisidės prie politinės korupcijos mažinimo. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai turės teigiamą poveikį verslui ir jo plėtrai, kadangi pasirinktomis teisėkūros priemonėmis siūloma mažinti politinės korupcijos apraiškas, kas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamasis kodeksas“, „neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“,
„politinė partija“, „politinė kampanija“, „politinė reklama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO IR FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos – „Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai <...>“
„sprendimą sustabdyti“ ir „sprendimą tęsti“ lėšų gražinimą aukotojui ar
pervedimą į valstybės biudžetą. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) įgaliojimų priimti sprendimus, kuriais politinės kampanijos dalyviai (priėmę ir panaudoję lėšas ar nepiniginę auką, kurių suma viršija mažos aukos sumą) įpareigojami atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą , turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio atskiroje dalyje. Be to, VRK priimamo sprendimo turinį siūlytina patikslinti, nustatant šio sprendimo vykdymo terminą, per kurį politinės kampanijos dalyvis įpareigojamas pervesti į valstybės biudžetą atitinkamą lėšų sumą. Be to, rekomenduotina aptarti politinės kampanijos dalyviams kylančias teisines pasekmes dėl šio VRK sprendimo nevykdymo. Taip pat siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą – „išskyrus tuos atvejus, kai <...> valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti“
įstatymo 14 straipsnio 8 dalis tikslintina pagal pastabas:
patikslinti, nustatant ir šio sprendimo vykdymo terminą, per kurį politinės kampanijos dalyvis įpareigojamas pervesti į valstybės biudžetą atitinkamą lėšų sumą;
2) nuostatoje „išskyrus tuos atvejus, kai <...> valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti“ po žodžių „valstybės biudžeto asignavimai“ įrašytini žodžiai – „politinei partijai“. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlytina aptarti politinės kampanijos dalyviams kylančias teisines pasekmes už šio straipsnio 8 dalyje nurodyto VRK sprendimo nevykdymą. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata „ iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo“ turi būti tikslinama dviem aspektais. Pirma, ji turėtų apimti ne tik „rinkimų“ , bet ir „referendumo“ rezultatų paskelbimą. Antra, pagal šį įstatymą politinės kampanijos (rinkimų ar referendumo) pabaiga yra siejama su „ galutinių rezultatų paskelbimu “ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, ir kt.). 6. Projekto
paskleista politinė reklama registruojama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos paskleidimo“ yra deklaratyvi ir neturi teisinio jos įgyvendinimo mechanizmo. Atkreipiame dėmesį, kad politinės reklamos stebėsena yra, be kita ko, duomenų apie rinkimų (referendumo) agitacijos ir politinės reklamos finansavimą ir skleidimą politinių kampanijų laikotarpiu ir tarp politinių kampanijų rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tiksl ais (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi aptariama projekto nuostata turi būti tikslinama taip, kad būtų aišku, jog ne vėliau kaip per 10 dienų nuo politinės reklamos paskleidimo turėtų būti pildoma viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija ar pan. 7.
papildančios nuostatos – „rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimo tikslais“. Pažymime, kad VRK svetainėje skelbiami atitinkami duomenys savaime reiškia, jog tai yra viena iš priemonių, skirtų užtikrinti politinės kampanijos skaidrumui. 8. Projekto
„banko“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą
politinės kampanijos sąskaitos sąvoką. 9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatų paskirtis skiriasi, siūlytina šio straipsnio
įsiskolinimų parengimo šaltinių, o 2 dalyje – nuostatas dėl politinės kampanijos metų atsiradusių įsiskolinimų padengimo laikotarpio, VRK informavimo tvarkos. Šią dalį rekomenduotina patikslinti taip, kad politinės kampanijos įsiskolinimą padengę politinės kampanijos dalyviai apie tai galėtų pranešti iš karto, o ne iki kiekvienų metų vasario 1 dienos. Be to, aptariamojo straipsnio nuostata – „nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo“
Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO IR FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio
taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti keičiami ir teikiami , prasidėjus politinei kampanijai “ reikėtų išbraukti žodžius
„ir teikiami“, nes pagal šios dalies pirmojo sakinio nuostatą
politinės reklamos įkainius ir sąlygas Vyriausiajai rinkimų komisijai galima teikti ir politinei kampanijai metu, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza, teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas ir Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjas Arnas Trukšnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė ir VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Diana Šalomskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-062 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos – „Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas
(vyksta) baudžiamasis procesas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai <...>“ – nėra aišku, kas turi teisę priimti „sprendimą sustabdyti“ ir „sprendimą tęsti“ lėšų gražinimą aukotojui ar pervedimą į valstybės biudžetą. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad lėšų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą stabdomas ar tęsiamas (priklausomai nuo baudžiamojo proceso rezultatų) VRK sprendimu ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios
neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, politinės kampanijos iždininkas per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas per 10 darbo dienų nenustatomas, politinės kampanijos iždininkas auką perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu , jei dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas ar pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas .
Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu , kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. Jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį per 20 darbo dienų panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai politinei partijai nebuvo skirti.“ Taip pat siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 6 dalimi: “
kiteisminį tyrimą, bylą ar procesą, taip pat politinės partijos veiklos tyrimą, apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją. “
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) įgaliojimų priimti sprendimus, kuriais politinės kampanijos dalyviai (priėmę ir panaudoję lėšas ar nepiniginę auką, kurių suma viršija mažos aukos sumą) įpareigojami atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą , turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio atskiroje dalyje.
Be to, VRK priimamo sprendimo turinį siūlytina patikslinti, nustatant šio sprendimo vykdymo terminą, per kurį politinės kampanijos dalyvis įpareigojamas pervesti į valstybės biudžetą atitinkamą lėšų sumą. Be to, rekomenduotina aptarti politinės kampanijos dalyviams kylančias teisines pasekmes dėl šio VRK sprendimo nevykdymo. Taip pat siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą – „išskyrus tuos atvejus, kai <...> valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti“
Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma nustatyti 20 darbo dienų terminą VRK sprendimui įvykdyti (žr. siūlomą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 1). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalis tikslintina pagal pastabas:
1) VRK priimamo sprendimo turinį siūlytina patikslinti, nustatant ir šio sprendimo vykdymo terminą, per kurį politinės kampanijos dalyvis įpareigojamas pervesti į valstybės biudžetą atitinkamą lėšų sumą;
2) nuostatoje „išskyrus tuos atvejus, kai <...> valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti“ po žodžių
„valstybės biudžeto asignavimai“ įrašytini žodžiai – „politinei partijai“. Pritarti
Atsižvelgiant į TD pastabas siūloma nustatyti 20 darbo dienų terminą VRK sprendimui įvykdyti ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „ 8.
Jeigu politinės kampanijos dalyvis nedeklaruoja politinės kampanijos išlaidų dydžio, dėl kurio būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinės kampanijos dalyvį per20 darbo dienų sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai politinei partijai nebuvo skirti.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlytina aptarti politinės kampanijos dalyviams kylančias teisines pasekmes už šio straipsnio 8 dalyje nurodyto VRK sprendimo nevykdymą. Pritarti iš dalies Atsakomybė už VRK sprendimų nevykdymą gali būti pritaikyta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl papildomai aptarti teisines pasekmes nėra būtina, o tikslingiau būtų papildyti nuostata dėl administracinės atsakomybės už VRK sprendimų nevykdymą. Siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 str. nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Už Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų
nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata „ iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo“ turi būti tikslinama dviem aspektais. Pirma, ji turėtų apimti ne tik „rinkimų“ , bet ir „referendumo“ rezultatų paskelbimą. Antra, pagal šį įstatymą politinės kampanijos (rinkimų ar referendumo) pabaiga yra siejama su „ galutinių rezultatų paskelbimu “ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, ir kt.).
Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Politinės kampanijos laikotarpiu iki galutinių rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, kurie iki politinės kampanijos pradžios buvo paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų ar referendumo . Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų pateiktus politinės reklamos įkainius ir sąlygas Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje. Paskelbti politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios P p olitinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti deklaruoti ir (arba) pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostata kad „ paskleista politinė reklama registruojama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos paskleidimo“ yra deklaratyvi ir neturi teisinio jos įgyvendinimo mechanizmo. Atkreipiame dėmesį, kad politinės reklamos stebėsena yra, be kita ko, duomenų apie rinkimų (referendumo) agitacijos ir politinės reklamos finansavimą ir skleidimą politinių kampanijų laikotarpiu ir tarp politinių kampanijų rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tiksl ais (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).
Taigi aptariama projekto nuostata turi būti tikslinama taip, kad būtų aišku, jog ne vėliau kaip per 10 dienų nuo politinės reklamos paskleidimo turėtų būti pildoma viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija ar pan. Pritarti iš dalies Kadangi įstatymai nenustato reikalavimų politinės reklamos žymėjimui ir įkainiams ne politinės kampanijos laikotarpiu, VRK neturi galimybės oficialiai gauti duomenų iš viešosios informacijos skleidėjų. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Politinės kampanijos laikotarpiu Viešosios informacijos rengėjai
ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis nuolat privalo pildyti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją . , Joje paskleista politinė reklama registruojama kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos jos paskleidimo. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį pasibaigus kalendoriniams metams. “
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte atsisakytina jį papildančios nuostatos – „rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimo tikslais“. Pažymime, kad VRK svetainėje skelbiami atitinkami duomenys savaime reiškia, jog tai yra viena iš priemonių, skirtų užtikrinti politinės kampanijos skaidrumui.
Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma šį punktą išdėstyti taip: „3) rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimo tikslais per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia duomenis apie politinės kampanijos laikotarpiu gautas aukas , politinės kampanijos išlaidas, prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir sudarytas politinės kampanijos sutartis ;“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 7 punkte brauktinas žodis „banko“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą politinės kampanijos sąskaitos sąvoką. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 7 punktą išdėstyti taip:
„7) kartu su politinės kampanijos finansavimo
ataskaita Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia politinės kampanijos banko sąskaitos išrašą ir pajamas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus;“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatų paskirtis skiriasi, siūlytina šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti nuostatas dėl politinės partijos ir politinių kampanijų įsiskolinimų parengimo šaltinių, o 2 dalyje – nuostatas dėl politinės kampanijos metų atsiradusių įsiskolinimų padengimo laikotarpio, VRK informavimo tvarkos. Šią dalį rekomenduotina patikslinti taip, kad politinės kampanijos įsiskolinimą padengę politinės kampanijos dalyviai apie tai galėtų pranešti iš karto, o ne iki kiekvienų metų vasario 1 dienos.
Be to, aptariamojo straipsnio nuostata – „nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo“
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, taip pat Komiteto narių pasiūlymą dėl politinės kampanijos metu susidariusių įsiskolinimų įvykdymo iki politinės kampanijos pabaigos, kuriam Komitetas pritarė, siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnį išdėstyti atskiromis dalimis, sukeičiant dėstomų nuostatų eiliškumą, papildyti straipsnį 4 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „
įsiskolinimai ir jų padengimas
partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. 2. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo iki politinės kampanijos pabaigos . 3. Buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, padengęs įsiskolinimą , per 5 darbo dienas privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. 4.
dalyvis nepadengia įsiskolinimų šio straipsnio 2 dalyje numatytais terminais, užregistravus jį kitos politinės kampanijos savarankišku dalyviu, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu jo didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis mažinamas iki 25 procentų neviršijant nepadengtų ankstesnių politinių kampanijų įsiskolinimų sumos .“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja, be kita ko, politinės reklamos stebėseną, šio straipsnio 5 dalies nuostata dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo turėtų būti siejama su politinės reklamos tikslais paskleistos (past. – ne kurios nors kitos) informacijos turinio vertinimu. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Prasidėjus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu .“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma, 2019-06-058 Pasiūlymas : 8 straipsniu keičiamą 18 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimų išvengimas ir jų padengimas Politinių kampanijų dalyvi ai politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo.Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.“ už reklamos ir kitas politinės kampanijos paslaugas privalo atlikti išankstinį apmokėjimą. Šios paslaugos negali būti teikiamos kol už jas nebus pilnai apmokėta. Išaiškėjus neteisėtam politinės kampanijos paslaugų teikimui negavus pilno išankstinio apmokėjimo, tą pažeidimą padariusiems juridiniams asmenims ir politinių kampanijų dalyviams taikoma ta pati atsakomybė kaip ir neteisėto aukų priėmimo atveju. Nepritarti Priėmus pasiūlymą būtų neproporcingai ribojamos galimybės vykdyti politinę kampaniją, nes dalis politinės kampanijos dalyvių, neturėdami lėšų ir negalėdami jų pasiskolinti, net negalėtų paskelbti informacijos apie savo dalyvavimą kampanijoje ir kaip jiems paaukoti. 2. Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, 2019-07-098 Argumentai:
Įstatymo projektu yra siekiama sugriežtinti rinkimų kampanijų finansų kontrolę. Viena didžiausių rinkimų kampanijų finansų kontrolės spragų, kuri išryškėjo pastaraisiais metais, yra galimybė kandidatui pasilikti dideles (nereguliuojamo dydžio) porinkimines skolas, kurias jis turi apmokėti per vienerius metus nuo rinkimų kampanijos.
Tokiu būdu leidžiama politinėms partijoms vykdyti rinkimų kampanijas „į skolą“ būsimų porinkiminių dotacijų sąskaita, o save išsikėlusiems kandidatams arba visuomeniniams rinkimų komitetams apeiti maksimalios galimos fizinio asmens aukos ribas. Todėl siūloma įvesti reguliavimą, kad po rinkimų kampanijos politinės kampanijos dalyvis galėtų turėti ne didesnę nei 10 procentų nuo rinkimų kampanijos metu surinktų aukų ir/arba gautų dotacijų (kampanijos pajamų). Tai leistų politinės kampanijos dalyviams po rinkimų neturėti didelių skolų, kampanijas vykdyti iš realiai turimų/surinktų lėšų. Taip pat siūloma numatyti, kad visas skolas, kurios negalės viršyti 10 procentų, politinės kampanijos dalyvis apmokėtų iki politinės kampanijos pabaigos. Politinė kampanija pagal įstatymą pasibaigia po 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Taigi, toks reguliavimas numatytų prievolę politinės kampanijos dalyviams visas skolas padengti ne per vienerius metus, kaip yra šiuo metu, o per 100 dienų (tris mėnesius). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
padengimas Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai negali viršyti 10 procentų politinės kampanijos dalyvio rinkimų kampanijos pajamų. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti iki politinės kampanijos pabaigos. per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo.
Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, Iki politinės kampanijos pabaigos buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.“ Pritarti iš dalies Komitetas nepritarė pirmai pasiūlymo daliai dėl politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu leistinų įsiskolinimų apribojimo iki 10 proc. nuo rinkimų kampanijos metu surinktų aukų ir/arba gautų dotacijų (kampanijos pajamų). Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 5, susilaikė – 1. Komitetas pritarė antrai pasiūlymo daliai dėl politinės kampanijos metu atsiradusių įsiskolinimų įvykdymo iki politinės kampanijos pabaigos, tai yra 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Balsavimo rezultatai: už – 5 (ir pirmininko balsas), prieš – 5. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3129 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Bakas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nepareikšta. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto
2019-07-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-122
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies nuostatos – „Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas.
Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai <...>“ – nėra aišku, kas turi teisę priimti „sprendimą sustabdyti“ ir „sprendimą tęsti“ lėšų gražinimą aukotojui ar pervedimą į valstybės biudžetą. Pritarti
2019-02-122
straipsnio 1 dalies nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) įgaliojimų priimti sprendimus, kuriais politinės kampanijos dalyviai (priėmę ir panaudoję lėšas ar nepiniginę auką, kurių suma viršija mažos aukos sumą) įpareigojami atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą , turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio atskiroje dalyje. Be to, VRK priimamo sprendimo turinį siūlytina patikslinti, nustatant šio sprendimo vykdymo terminą, per kurį politinės kampanijos dalyvis įpareigojamas pervesti į valstybės biudžetą atitinkamą lėšų sumą. Be to, rekomenduotina aptarti politinės kampanijos dalyviams kylančias teisines pasekmes dėl šio VRK sprendimo nevykdymo. Taip pat siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą – „išskyrus tuos atvejus, kai <...> valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti“
Nepritarti dėl siūlymo tam tikras šios dalies nuostatas dėstyti keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, nes atitinkamai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnis. Netikslinga nuostatas, reglamentuojančias nepriimtinas aukas, dėstyti skirtinguose straipsniuose, nes tai gali įnešti painiavą.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlome visas nuostatas, reglamentuojančias nepriimtinas aukas, palikti viename straipsnyje išskiriant į kelias dalis. Siūloma nustatyti
terminą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimui įvykdyti. Dėl atsakomybės už VRK sprendimų nevykdymą žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 4. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, ją padalinti į 2 dalis ir šias dalis išdėstyti taip:
„1. Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas
aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Jeigu tokios aukos buvo gautos ir aukotojas yra žinomas, politinės kampanijos iždininkas per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas per 10 darbo dienų nenustatomas, politinės kampanijos iždininkas auką perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu , jei dėl neteisėto politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas arba pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas . Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu , kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 2.
dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti .“ Buvusias projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2-4 dalis laikyti atitinkamai 3-5 dalimis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalis tikslintina pagal pastabas:
1) VRK priimamo sprendimo turinį siūlytina patikslinti, nustatant ir šio sprendimo vykdymo terminą, per kurį politinės kampanijos dalyvis įpareigojamas pervesti į valstybės biudžetą atitinkamą lėšų sumą;
2) nuostatoje „išskyrus tuos atvejus, kai <...> valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti“ po žodžių
„valstybės biudžeto asignavimai“ įrašytini žodžiai – „politinei partijai“. Pritarti
Siūloma nustatyti
terminą VRK sprendimui įvykdyti. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu politinės kampanijos dalyvis nedeklaruoja
politinės kampanijos išlaidų dydžio, dėl kurio būtų viršytas jo išlaidų limitas. Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinės kampanijos dalyvį sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti .“
3 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlytina aptarti politinės kampanijos dalyviams kylančias teisines pasekmes už šio straipsnio 8 dalyje nurodyto VRK sprendimo nevykdymą. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnį 12 dalimi: „
komisijos sprendimų atsako įstatymų nustatyta tvarka. “
1
straipsnio 4 dalies nuostata „ iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo“ turi būti tikslinama dviem aspektais. Pirma, ji turėtų apimti ne tik „rinkimų“ , bet ir „referendumo“ rezultatų paskelbimą. Antra, pagal šį įstatymą politinės kampanijos (rinkimų ar referendumo) pabaiga yra siejama su „ galutinių rezultatų paskelbimu “ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, ir kt.). Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, o taip pat į 2019 m. vasario 14 d. priimtą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1964, siūloma keičiamą dalį papildyti nuostatomis, kurios buvo priimtos po šio projekto užregistravimo Seime. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Politinės kampanijos laikotarpiu iki galutinių rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, kurie iki politinės kampanijos pradžios buvo paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų ar referendumo dienos .
Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų pateiktus politinės reklamos įkainius ir sąlygas Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje. Paskelbti politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti keičiami ir teikiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios P p olitinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti deklaruoti ir (arba) pakeisti keičiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
2
paskleista politinė reklama registruojama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos paskleidimo“ yra deklaratyvi ir neturi teisinio jos įgyvendinimo mechanizmo. Atkreipiame dėmesį, kad politinės reklamos stebėsena yra, be kita ko, duomenų apie rinkimų (referendumo) agitacijos ir politinės reklamos finansavimą ir skleidimą politinių kampanijų laikotarpiu ir tarp politinių kampanijų rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tiksl ais (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi aptariama projekto nuostata turi būti tikslinama taip, kad būtų aišku, jog ne vėliau kaip per 10 dienų nuo politinės reklamos paskleidimo turėtų būti pildoma viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija ar pan.
Pritarti Įstatymai nenustato reikalavimų politinės reklamos žymėjimui ir įkainiams ne politinės kampanijos laikotarpiu ir tuo metu VRK neturi galimybės oficialiai gauti duomenų iš viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios
informacijos rengėjai ar skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis nuolat privalo pildyti viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaraciją . , Joje paskleista politinė reklama registruojama kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo politinės reklamos jos paskleidimo. Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Ne politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus kalendoriniams metams. “
5
skaidrumo užtikrinimo tikslais“. Pažymime, kad VRK svetainėje skelbiami atitinkami duomenys savaime reiškia, jog tai yra viena iš priemonių, skirtų užtikrinti politinės kampanijos skaidrumui.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimo tikslais per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia duomenis apie politinės kampanijos laikotarpiu gautas aukas , politinės kampanijos išlaidas, prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir sudarytas politinės kampanijos sutartis
6
politinės kampanijos sąskaitos sąvoką. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatų paskirtis skiriasi, siūlytina šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti nuostatas dėl politinės partijos ir politinių kampanijų įsiskolinimų parengimo šaltinių, o 2 dalyje – nuostatas dėl politinės kampanijos metų atsiradusių įsiskolinimų padengimo laikotarpio, VRK informavimo tvarkos. Šią dalį rekomenduotina patikslinti taip, kad politinės kampanijos įsiskolinimą padengę politinės kampanijos dalyviai apie tai galėtų pranešti iš karto, o ne iki kiekvienų metų vasario 1 dienos. Be to, aptariamojo straipsnio nuostata – „nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo“
2019-02-1211 10.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja, be kita ko, politinės reklamos stebėseną, šio straipsnio 5 dalies nuostata dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo turėtų būti siejama su politinės reklamos tikslais paskleistos (past. – ne kurios nors kitos) informacijos turinio vertinimu. Pritarti Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Prasidėjus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu .“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2019-06-058 Pasiūlymas : 8 straipsniu keičiamą 18 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dalyvių įsiskolinimų išvengimas ir jų padengimas Politinių kampanijų dalyvi ai politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius.
Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių , o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.“ už reklamos ir kitas politinės kampanijos paslaugas privalo atlikti išankstinį apmokėjimą. Šios paslaugos negali būti teikiamos kol už jas nebus pilnai apmokėta. Išaiškėjus neteisėtam politinės kampanijos paslaugų teikimui negavus pilno išankstinio apmokėjimo, tą pažeidimą padariusiems juridiniams asmenims ir politinių kampanijų dalyviams taikoma ta pati atsakomybė kaip ir neteisėto aukų priėmimo atveju. Nepritarti Priėmus pasiūlymą būtų neproporcingai ribojamos galimybės politinės kampanijos dalyviams vykdyti politinę kampaniją, nes dalis jų, neturėdami lėšų, net negalėtų paskelbti informacijos apie savo dalyvavimą kampanijoje. 2. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas 2019-07-098 Argumentai : Įstatymo projektu yra siekiama sugriežtinti rinkimų kampanijų finansų kontrolę. Viena didžiausių rinkimų kampanijų finansų kontrolės spragų, kuri išryškėjo pastaraisiais metais, yra galimybė kandidatui pasilikti dideles (nereguliuojamo dydžio) porinkimines skolas, kurias jis turi apmokėti per vienerius metus nuo rinkimų kampanijos. Tokiu būdu leidžiama politinėms partijoms vykdyti rinkimų kampanijas „į skolą“ būsimų porinkiminių dotacijų sąskaita, o save išsikėlusiems kandidatams arba visuomeniniams rinkimų komitetams apeiti maksimalios galimos fizinio asmens aukos ribas. Todėl siūloma įvesti reguliavimą, kad po rinkimų kampanijos politinės kampanijos dalyvis galėtų turėti ne didesnę nei 10 procentų nuo rinkimų kampanijos metu surinktų aukų ir/arba gautų dotacijų (kampanijos pajamų).
Tai leistų politinės kampanijos dalyviams po rinkimų neturėti didelių skolų, kampanijas vykdyti iš realiai turimų/surinktų lėšų. Taip pat siūloma numatyti, kad visas skolas, kurios negalės viršyti
pabaigos. Politinė kampanija pagal įstatymą pasibaigia po 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Taigi, toks reguliavimas numatytų prievolę politinės kampanijos dalyviams visas skolas padengti ne per vienerius metus, kaip yra šiuo metu, o per 100 dienų (tris mėnesius). Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimai ir jų padengimas
Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai negali viršyti 10 procentų politinės kampanijos dalyvio rinkimų kampanijos pajamų. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti iki politinės kampanijos pabaigos. per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, Iki politinės kampanijos pabaigos buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti pasiūlymo idėjai, kad būtina griežtinti skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad įpareigojimas padengti įsiskolinimus nėra siejamas su sankcija, siūlymas trumpinti įsiskolinimų padengimo terminą vis tiek neužtikrintų šios prievolės įvykdymo, nes įstatyme nėra nuobaudos už šios prievolės neįvykdymą. Siūlome vietoj skolinių įsipareigojimų įvykdymo termino trumpinimo nustatyti sankciją už šios prievolės neįvykdymą – kitoje tokių pačių (pvz. Seimo) rinkimų kampanijoje įsiskolinimų nepadengusiam politinės kampanijos dalyviui 25 procentais mažinti jam leistiną didžiausią išlaidų limitą. Nepritarti siūlymui, kad politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę skoliniai įsipareigojimai negalėtų viršyti 10 procentų politinės kampanijos dalyvio rinkimų kampanijos pajamų. Susiejus skolinimosi limitą su einamu laikotarpiu turimomis pajamomis būtų labai ribojama politinės kampanijos dalyvio veikla. Politinės kampanijos pradžioje dalyvis gali neturėti lėšų, tačiau jam, pavyzdžiui, reikia sudaryti sutartį su iždininku ir jam mokėti. Lėšos dalyvio sąskaitoje gali atsirasti vėlesniame politinės kampanijos laikotarpyje, tad politinės kampanijos pradžioje jo veiksmų laisvė būtų neproporcingai varžoma. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
padengimas Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo.
Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. 1. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. 2. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti iki kitos atitinkamų rinkimų politinės kampanijos pradžios. Tais atvejais, kai buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis nepadengia įsiskolinimų iki nustatyto termino, užregistravus jį kitos politinės kampanijos savarankišku dalyviu, jo didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu mažinamas 25 procentais. 3. Buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, padengęs įsiskolinimą, per 5 darbo dienas privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. “
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10 Pasiūlymas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3129 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3129(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-07-178 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 9 ir iš dalies į Seimo narių L. Kasčiūno ir A. Anušausko pasiūlymą, siūloma nustatyti, kad buvęs politinės kampanijos dalyvis šios politinės kampanijos įsiskolinimus turi padengti iki kitos tokių pačių (pvz. Seimo) rinkimų politinės kampanijos pradžios. To nepadarius laiku, šiam politinės kampanijos dalyviui būtų 25 procentais mažinamas didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų limitas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
padengimas Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. Politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. 1.
Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. 2. Politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti iki kitos atitinkamų rinkimų politinės kampanijos pradžios. Tais atvejais, kai buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis nepadengia įsiskolinimų iki nustatyto termino, užregistravus jį kitos politinės kampanijos savarankišku dalyviu, jo didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu mažinamas 25 procentais. 3. Buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, padengęs įsiskolinimą, per 5 darbo dienas privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius. “
2019-07-179 Argumentai : Vyriausioji rinkimų komisija turi būti informuojama apie atitinkamo tyrimo ar proceso pradėjimą ar nutraukimą, kad galėtų derinti ir atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pasiūlymas : Papildyti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį 6 dalimi: „
i kiteisminį tyrimą, bylą ar procesą, taip pat politinės partijos veiklos tyrimą, apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją. “
2019-07-1712 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. liepos 1 d. jau yra praėjusi, siūloma nustatyti kitą įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: „ 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2.
komisija iki 2019 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos politinėms kampanijoms, kurios prasideda po šio įstatymo įsigaliojimo .“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3129(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė