Projekto lyginamasis variantas
21, 23, 24, 26, 27,
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Politinių partijų finansavimo šaltiniai
1Politinės partijos finansavimo šaltiniai yra tik:
1) politinės partijos nario mokesčiai;
2) valstybės biudžeto asignavimai;
3) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai;
5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;
7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 2. Politinės partijos nario mokesčiai yra:
1) stojamasis nario mokestis;
2) periodinis nario mokestis. 3. Politinės partijos įstatuose gali būti nustatyta ir kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, nario mokesčių. 4. Politinės partijos narys per kalendorinius metus politinei partijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Bendra politinės partijos nario mokesčio politinei partijai suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų politinės partijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba užpraėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos) metinių pajamų.
Jeigu bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų, politinės partijos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Prieš priimdamas politinės partijos nario mokestį, kurio suma per metus viršija 360 eurų, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės partijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Priimamas tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis nario mokestis. Šio įstatymo reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu. 5. Nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas tik banko pavedimu. Ne banko pavedimu gautą nario mokestį už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nario mokesčio gavimo perveda į politinės partijos einamąją banko sąskaitą. 6. 5. Politinė partija registruoja nario mokestį sumokėjusius savo narius, nurodydama jų sumokėto nario mokesčio dydį. Politinės partijos nario mokesčio registracijos žurnalas kartu su politinės partijos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 7. 6. Politinės partijos lėšos, gautos lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 2 punktą, nurodytų šaltinių, privalo laikyti laikomos ir mokėjimus atlikti iš politinės partijos einamojoje einamosios banko sąskaitoje sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 8 . 7.
valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos yra naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 9. 8. Garanto įvykdytos politinės partijos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padaliniui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje, nelaikomos politinės partijos finansavimo šaltiniu. Garantui įvykdžius politinės partijos prievolę, politinė partija privalo jam tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos paskolos sutartyje, įskaitant paskolos dydį ir palūkanas, grąžinti paskolą. Fizinis asmuo, nesantis politinės partijos nariu, arba juridinis asmuo negali būti garantu politinės partijos prievolėms. 10. 9. Finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. 11. 10. Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenumatytų nenurodytų ar neleistinų , finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neleistino politinių partijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas. Lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 12.
partija priima ir panaudoja lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šios priežasties šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 7 dalimi: „ 7.
Jeigu tam tikroje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatų sąrašas ar vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo arba Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, už tą kandidatų sąrašą ar kandidatą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami .“
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
APSKAITA IR KONTROLĖ“. 5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Finansų Buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
finansų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai. 2. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo finansiniams metams pasibaigus parengia politinės partijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su politinės partijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiamas priedas - parengiami priedai: valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita, politinės partijos veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai . 3. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
finansinės būklės ataskaita ;
2) veiklos rezultatų ataskaita;
3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. 4.
finansinių ataskaitų rinkinį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą jo priedą nurodytus jo priedus pasirašo politinės partijos pirmininkas arba politinės partijos valdymo organo paskirtas už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo. 5. Politinės partijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės partijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį, šio straipsnio
nurodytą jo priedą nurodytus jo priedus , auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų, jeigu ji privaloma, ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalą. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais. 6. Politinės partijos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno metų ketvirčio pabaigos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) tvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos , politinės partijos veiklos finansavimo ataskaitos, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai, ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;
2) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais tvirtina techninę užduotį politinės partijos patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
3) jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;
4) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas jo priedas nurodyti jo priedai būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją . ;
finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas partijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;
6) tvirtina politinių partijų finansinių ataskaitų rinkinių ir politinių partijų sąskaitų išrašų pateikimo tvarkos aprašus .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Finansavimo viešumas 1.
viešumas
ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytu jo priedu nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų , politinės partijos narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai yra vieši ir skelbiami 10 metų . 2. Kiekvienas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos p P olitinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą galintis finansuoti politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedu priedais ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones. 3. Politinės partijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal šį įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 dienų politinės partijos savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas .“
straipsnio pakeitimas Papildyti 27 straipsnį 6 dalimi: „
turi teisę raštu kreiptis į politinę partiją ir gauti informaciją iš jos. Politinė partija privalo ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos rašte nustatyto termino pabaigos pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti .
Nepateikus informacijos ar dokumentų, reikalingų sprendimui, ar politinė partija padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priimti, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę savo sprendime nustatytam terminui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą . “
straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
4) lėšų, gautų iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai. “
straipsnio2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3128(2) lyginamasis variantas
21, 23, 24, 26, 27,
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Politinių partijų finansavimo šaltiniai
1Politinės partijos finansavimo šaltiniai yra tik:
1) politinės partijos nario mokesčiai;
2) valstybės biudžeto asignavimai;
3) lėšos, politinės partijos lėšos, gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai suteiktos paskolos ;
5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;
7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 2. Politinės partijos nario mokesčiai yra:
1) stojamasis nario mokestis;
2) periodinis nario mokestis. 3. Politinės partijos įstatuose gali būti nustatyta ir kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, nario mokesčių. 4.
partijos narys per kalendorinius metus politinei partijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Bendra politinės partijos nario mokesčio politinei partijai suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų politinės partijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba užpraėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos) metinių pajamų. Jeigu bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų, politinės partijos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Prieš priimdamas politinės partijos nario mokestį, kurio suma per metus viršija 360 eurų, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės partijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Priimamas tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis nario mokestis. Šio įstatymo reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu. 5. Nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas tik banko pavedimu. Ne banko pavedimu gautą nario mokestį už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nario mokesčio gavimo perveda į politinės partijos einamąją banko sąskaitą. 6. 5. Politinė partija registruoja nario mokestį sumokėjusius savo narius, nurodydama jų sumokėto nario mokesčio dydį. Politinės partijos nario mokesčio registracijos žurnalas kartu su politinės partijos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 7. 6.
partijos lėšos, gautos lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 2 punktą, nurodytų šaltinių, privalo laikyti laikomos ir mokėjimus atlikti iš politinės partijos einamojoje einamosios banko sąskaitoje sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 8 . 7. Politinės partijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos yra naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 9. 8. Garanto įvykdytos politinės partijos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padaliniui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje, nelaikomos politinės partijos finansavimo šaltiniu. Garantui įvykdžius politinės partijos prievolę, politinė partija privalo jam tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos paskolos sutartyje, įskaitant paskolos dydį ir palūkanas, grąžinti paskolą. Fizinis asmuo, kuris nėra politinės partijos narys, arba juridinis asmuo negali būti garantu politinės partijos prievolėms. 10. 9. Finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. 11. 10. Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenumatytų neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą.
Šioje dalyje nustatyta tvarka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jeigu dėl neleistino politinių partijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas ar pagal šio įstatymo
rinkimų komisijos sprendimu lėšų grąžinimas jas pervedusiam asmeniui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. Ikiteisminį ar politinės partijos veiklos tyrimą pradėjusi ar jį nutraukusi institucija apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją. 12. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. 13. Asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami.
Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šios priežasties šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnio 4 dalį 4 punktu: „
vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami .“
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
APSKAITA IR KONTROLĖ“. 6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Finansų Buhalterinė apskaita ir atskaitomybė 1.
Politinės partijos finansų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai. 2. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo kalendoriniams metams pasibaigus parengia politinės partijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su politinės partijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiamas priedas - parengiami priedai: valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita, politinės partijos veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai . 3. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
finansinės būklės ataskaita ;
2) veiklos rezultatų ataskaita;
3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. 4. Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą jo priedą nurodytus jo priedus pasirašo politinės partijos pirmininkas arba politinės partijos valdymo organo paskirtas už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo. 5. Politinės partijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės partijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį, šio straipsnio
nurodytą jo priedą nurodytus jo priedus , auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų, jeigu ji privaloma, ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalą. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais. 6.
kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio pabaigos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio kalendorinių metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) tvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų priedų ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;
2) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais tvirtina techninę užduotį politinės partijos patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
3) jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;
4) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas jo priedas nurodyti jo priedai būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją . ;
sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės partijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;
6) tvirtina politinių partijų finansinių ataskaitų rinkinių ir politinių partijų sąskaitų išrašų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarkos aprašus .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Finansavimo viešumas 1.
viešumas
ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytu jo priedu nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų , politinės partijos narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai yra vieši ir skelbiami 10 metų . 2. Kiekvienas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos p P olitinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą galintis finansuoti politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedu priedais ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones. 3. Politinės partijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų politinės partijos savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas .“
straipsnio pakeitimas Papildyti 27 straipsnį 6 dalimi: „
turi teisę raštu kreiptis į politinę partiją ir gauti informaciją iš jos. Politinė partija privalo ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos rašte nurodyto termino pabaigos pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti .
Nepateikus informacijos ar dokumentų, reikalingų sprendimui, ar politinė partija padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priimti, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę savo sprendime nustatytam terminui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą . “
Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
šaltinių. “
straipsnio2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymO PROJEKTO,
19, 20, 21, 23,
10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22
16 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO
IR 122
ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvada, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. Įstatymų projektų tikslai – Vyriausiosios rinkimų komisijos ir ikiteisminio tyrimo institucijų proaktyviais veiksmais, siūlomomis organizacinėmis ir administracinėmis priemonėmis didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti finansavimo kontrolę.
Įstatymų projektų uždaviniai – nustatyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, tame tarpe ir visuomeninių rinkimų komitetų, finansavimą; numatyti finansinio pobūdžio priemones politinėms partijoms už lėšų panaudojimą iš neteisėtų finansavimo šaltinių; apriboti grynųjų pinigų, įskaitant ir nario mokestį, naudojimą partijų veikloje; nustatyti politinių kampanijų išlaidų kontrolę ir politinių partijų atskaitomybę; užkirsti kelią piktnaudžiavimams pasinaudoti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektai parengti pagal Ministro Pirmininko 2018 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės (toliau – Darbo grupė) siūlymus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tobulinimo, siekiant sudaryti teisines prielaidas efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu. 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinius, tvarką, finansavimo kontrolę nustato Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas . Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsniai įtvirtina baigtinį politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių sąrašą.
Finansuoti politines partijas ir politines kampanijas kitomis, šiuose straipsniuose nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Be kita ko, Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai nustato ribotus ir griežtai apibrėžtus būdus, kuriais tretieji asmenys gali finansuoti politinę partiją ar politinę kampaniją. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas neriboja, kokio dydžio gali būti mokamas nario mokestis grynaisiais pinigais, nenumato politinėms partijoms prievolės skelbti sutartis, sudarytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neišsamiai apibrėžia, kokie politinių partijų finansavimo šaltiniai yra laikomi neteisėtais, taip pat nereglamentuoja politinės kampanijos apskaitos žiniaraščių viešinimo. Galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio, kuris kriminalizuotų neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimą. Nors BK XXVI skyriuje yra numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, tačiau šie nusikaltimai yra susiję tik su tiesioginiu poveikiu rinkimų ar referendumų eigai ir neapima veikų, kuriomis kėsinamasi į teisės aktais griežtai reguliuojamus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo principus. Baudžiamoji atsakomybė galima (ir buvo taikyta teismų praktikoje) tik už atskirus veiksmus, kuriais siekiama užmaskuoti ar paslėpti neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą, pavyzdžiui, pagal BK 205 (apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą), 220 (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas),
disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnius.
Kitaip tariant, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kuomet siekiant neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo padaromos kitos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčių vengimu, apgaulinga apskaita, dokumentų klastojimu. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kaip nusikalstamos veikos, dėl kurios leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius ar finansuoti politinės partijas neturint tam teisės. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas , nustatydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinius ir įgaliojimus, nesuteikia teisės Vyriausiajai rinkimų komisijai, nagrinėjant asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų privalomai pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyta, kad paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą. Ši paramos gavėjo statuso suteikimo sąlyga Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – LPĮ pakeitimo įstatymas), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., papildyta naujais reikalavimais: nėra minėto įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių (tam tikrų teisės aktų pažeidimų, neatitikimo minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, likvidavimo, bankroto, pertvarkymo). Įstatyme apibrėžti ir tam tikri paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai, tačiau jų nepakanka, norint sumažinti riziką piktnaudžiavimams pasinaudojant paramos gavėjo statusu. Be to, tam tikri Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinti paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai (atsižvelgiant į LPĮ pakeitimo įstatymą, tuo pačiu ir šio statuso suteikimo sąlygos) neatitinka kitų įstatymų reikalavimų, juos dubliuoja arba ne užtikrina praktinio paramos gavėjo statuso suteikimo mechanizmo įgyvendinimo. 4.
teigiami rezultatai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, taip pat užkirsti kelią naudotis politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimo kontrolės sistemos neefektyvumu, naujame teisiniame reguliavime siūlomos priemonės, kurios apimtų ne tik prevencinę institucijų veiklą, bet ir glaudų Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimą vykdant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę. Siūlomos šios reguliavimo priemonės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumui didinti ir finansavimo kontrolei stiprinti:
I. N eteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas . Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ( ultima ratio ), todėl Baudžiamajame kodekse turėtų būti kriminalizuotos tik pačios pavojingiausios veikos, kurių negalima užkardyti administracinėmis ar kitomis priemonėmis. Būtent neteisėtos finansinės paramos teikimas politinėms partijoms ar politinių kampanijų dalyviams draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių ir jos priėmimas, kai tai atliekama stambiu mastu, priskirtinas prie kriminalizuotinų nusikalstamų veikų. Neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejais tiesioginis ir pagrindinis tikslas yra neteisėtu finansavimu užsitikrinti politinius tikslus – pasiekti politinės partijos ar atskirų politikų, politinių grupių populiarumą tarp rinkėjų, geresnius rinkimų rezultatus ir laimėti politinę valdžią, taip darant įtaką visam valstybės gyvenimui. Taigi tokių veikų tiesioginis objektas yra politinė sistema.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsnių įstatymo projektu (toliau – BK projektas) siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju 1751 straipsniu, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, finansavimą. Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti asmenis, kurie draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Pažymėtina, kad siūlomu BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas tiek politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas iš teisės aktuose nenumatytų šaltinių („iš draudžiamų šaltinių“), pavyzdžiui, parama iš juridinių asmenų ar užsienio valstybių, tiek finansavimas iš įstatymuose numatytų šaltinių, bet pažeidžiant šių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėta parama politinei partijai ar politinei kampanijai gali būti paslėpta ar užmaskuota, BK projektu siūloma kriminalizuoti neteisėtos paramos teikimą, kai tuo siekiama politinę partiją ar politinę kampaniją finansuoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. BK projekto sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra plataus pobūdžio ir apima pinigines lėšas, kilnojamus ar nekilnojamus daiktus, kitas turtines vertybes arba kitus turtinę vertę turinčius materialius ar nematerialius objektus, bet kokias turtinę vertę turinčias paslaugas, įskaitant nuolaidas, reklamą, neatlygintai perduotus ar suteiktus naudoti daiktus, neatlygintinai suteiktas paslaugas, turtinės prievolės sumažinimą ar pašalinimą ir pan.
BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas ne tik neteisėtas lėšų ar kitokios materialinės paramos teikimas, bet ir jos priėmimas bet kokiu būdu. Nėra svarbu, ar šią paramą priima teisės aktų įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, politinės partijos vadovas, politinės kampanijos iždininkas), ar kitas asmuo (pavyzdžiui, jeigu gaunamos lėšos nėra oficialiai apskaitomos ir laikomos atskirai („juodoji buhalterija“)). Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti tik už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą stambiu mastu, t. y. kai neteisėtai suteikiamos, priimamos ar panaudojamos lėšos ar kitokia materialinė parama, kurių bendra vertė viršija 500 MGL (šiuo metu – 25 tūkst. eurų) dydžio sumą. Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tik už tiesiogine tyčia padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis neteisėtai teikia
partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šią paramą bet kokiu būdu priima ar panaudoja politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, ir nori tą daryti. Neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą siūloma priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai ir už šio nusikaltimo padarymą bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, kad BK projekte siūloma numatyti visų politinės kampanijos dalyvių, tiek fizinių asmenų, tiek juridinių asmenų, atsakomybę.
Kadangi visuomeninai rinkimų komitetai nėra laikomi juridiniais asmenimis, o steigiami konkretiems rinkimams ir veikia tik vienos savivaldybės teritorijos ribose, pagal naujai siūlomą reglamentavimą visuomeniniam rinkimų komitetui atsakomybė kiltų ne kaip juridiniam asmeniui, o baudžiami būtų tik kalti visuomeninio rinkimo komiteto nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Baudžiamojo kodekso 24–26 straipsniai numato asmenų bendrininkavimą, todėl priklausomai nuo visuomeninio rinkimo komiteto narių ir kitų asmenų vaidmens susitarime, organizuotumo laipsnio ir pan., pagal teisinį reglamentavimą būtų baudžiami visi visuomeninio rinkimų komiteto nariai ir kiti asmenys, kurie bendrininkavo remdami ar priimdami neteisėtą paramą. Atsižvelgiant į tai, visuomeninio rinkimų komiteto atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė bus taikoma arba pavieniams jo nariams arba visuomeninio rinkimų komiteto narių grupei. Siekiant sudaryti prielaidas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl šio BK projekte išskiriamo apysunkio nusikaltimo, būtina išplėsti nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, sąrašą. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį papildyti nuoroda į BK projektu kriminalizuojamą naują veiką – neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą (BK 1751 straipsnis). II. Priemonės, atgrasančios nuo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų. Siekiant maksimaliai riboti pažeidimus, susijusius su politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimu, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo NR.
I-606 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių partijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo NR. IX-2428
22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektas) siūlomos tam tikros finansinio pobūdžio poveikio priemonės, kurios nesudarytų prielaidų politinėms partijoms, kitiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, iš neteisėto finansavimo gauti naudos, tai yra neleistų pasinaudoti finansavimo pažeidimu. Šiam tikslui Politinių partijų įstatymo projekto 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš įstatyme nenurodytų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą. Atitinkamai
finansavimo įstatymo projekto12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti.
To paties projekto 14 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant ir visuomeninius rinkimų komitetus, nedeklaruoja politinės kampanijos išlaidų, dėl kurių būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinės kampanijos dalyvis sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, privalo pervesti į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, Vyriausioji rinkimų komisija savo proaktyviais veiksmais, nukreiptais kontroliuoti ir identifikuoti politinių kampanijų pažeidimus, efektyviau kovos su neskaidriu ir nelegaliu politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kitų politinių kampanijų dalyvių finansavimu. Kriminalizavus neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektuose siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai politinė partija ar politinės kampanijos dalyvis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali grąžinti lėšas jas pervedusiam asmeniui ar pervesti į valstybės biudžetą , lėšų grąžinimas ar pervedimas sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. III. Netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemonės.
Įgyvendinant Darbo grupės pasiūlytas netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemones, siūlytina pildyti galiojančio Politinių partijų įstatymo nuostatas ir Politinių partijų įstatymo projekte numatyti, kad visos politinės partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turi būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu. Taip pat neteisėto finansavimo prevencijos tikslais Politinių partijų įstatymo projekte siūlytina nustatyti, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas banko pavedimu, ir detaliau sureglamentuoti paskolų garantą politinės partijos prievolėms. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad p olitinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Siekiant veiksmingų poveikio priemonių draudžiant asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma neteisėtai auką suteikusiam asmeniui ar auką suteikusio juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo priėmimą atsakingam asmeniui skirti numatyto dydžio baudą, kurios dydis būtų iki 3000 eurų. Atitinkamai siūloma numatyti baudas iki 3000 eurų už politinių partijų finansavimą neturint tam teisės. Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos taikomos ir visuomeniniams rinkimų komitetams, kaip politinių kampanijų dalyviams. IV. Politinių kampanijų skaidrinimo priemonės.
Užtikrinant politinių kampanijų skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, politinės kampanijos finansavimo sutartis bei politinių kampanijų finansavimo ataskaitos būtų viešinamos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Reikalavimas viešinti finansavimo apskaitos dokumentus būtų taikomas visiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus. Pažymėtina, kad iki šiol politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai nebuvo viešinami. Taip pat Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu numatoma nustatyti 10 darbo dienų terminą išlaidų registravimui (dabar išlaidas galima registruoti ir po rinkimų). Tai leistų efektyviai kampanijos metu kontroliuoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas bei taikyti atsakomybę už neteisėtas išlaidas ar limitų viršijimą dar iki rinkimų bei padėtų užtikrinti visų kampanijos dalyvių, įskaitant partijas ir visuomeninius rinkimų komitetus, lygiateisiškumą. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu taip pat siūloma uždrausti politinės kampanijos dalyviui prisiimti naujų išlaidų ar įsipareigojimų, jei Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad iki rinkimų dienos toks politinės kampanijos dalyvis jau viršijo politinės kampanijos išlaidų limitą. V. Politinių partijų atskaitomybė ir jų veiklos finansavimo stebėsena. Įgyvendinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma numatyti, kad politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateikia ir partijos veiklos finansavimo ataskaitą, į kurią būtų įtraukti politinės partijos organizuoti renginiai, politinė reklama ir kita politinei partijai būdinga veikla.
Siūloma numatyti prievolę politinėms partijoms kas ketvirtį teikti savo sąskaitų, įskaitant valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, išrašus. Tai leistų efektyviau kontroliuoti jų finansavimą Siekiant vykdyti sistemingą visų politinių partijų sudaromų sutarčių stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą politinėms partijoms, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė reikalavimą dėl sudarytų sutarčių paviešinimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai nebūtų skiriama asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių sumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal naujai siūlomą reglamentavimą, užtikrinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte yra nustatyta, kad politinių partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turi būti skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose nurodant partijos nario vardą, pavardę ir sumokėtą sumą. Pasirinkta 360 eurų suma politinių partijų narių sąrašų viešinimui susieta su politinių partijų narių prievole pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruoti savo turtą ir pajamas, kai bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų.
Tobulinant šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinių partijų atskaitomybės srityje, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo
Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projekte (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas) siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimų privalomumą fiziniams ir juridiniams asmenims. Tais atvejais, kai Vyriausiajai rinkimų komisijai, vykdančiai tyrimą dėl šiurkštaus politinės partijos įstatymo pažeidimo, politinė partija turimų dokumentų ir informacijos nepateikia , Vyriausioji rinkimų komisijai suteikiama teisė tokiai politinei partijai sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas taip pat pildomas naujomis nuostatomis dėl asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos ir terminų, taip pat surinktos informacijos ir medžiagos dėl galimų finansavimo pažeidimų pagal kompetenciją perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba Specialiųjų tyrimų tarnybai. VI. Politinės reklamos skaidrinimas . Užtikrinant politinės reklamos skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinė reklama būtų žymima nuolat, o ne tik politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie paskleistą politinę reklamą privalo teikti nuolat.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis, Darbo grupė taip pat nagrinėjo paramos gavėjo statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Labdaros ir paramos įstatymo projektas) s iūloma nustatyti, kad paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas tokiam asmeniui, kurio vadovas yra arba buvo kito asmens, kuriam už atitinkamus Labdaros ir paramos įstatyme įvardytus pažeidimus arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu. Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinės ir teisinius santykius dubliuojančios nuostatos dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas paramos gavėjams nėra taikomas, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti ir šio paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų duomenimis Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota
paramos gavėjai, iš kurių 2 146 yra mokesčių mokėtojai, kurių mokestinė nepriemoka yra mažesnė nei 5 eurai, o bendra šių mokesčių mokėtojų nepriemoka sudaro 2 011 eurų.
Kitų paramos gavėjų, turinčių mokestinę nepriemoką didesnę arba lygią 5 eurams, identifikuota 777. Šių mokesčių mokėtojų bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 2 008 778 eurus, tačiau šią sumą sudaro iš esmės 3 mokesčių mokėtojų, kuriems yra įregistruotas „bankrutuojantis“ statusas, skola. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 2 punktu, juridiniams asmenims, kuriems įregistruotas jo kaip bankrutuojančio juridinio asmens statusas, paramos gavėjo statusas panaikinamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, t. y. tokiems juridiniams asmenims paramos gavėjo statusas panaikinamas kitu pagrindu. Įvertinus visa tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymu, siekiant protingumo ir racionalumo kriterijų, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti 13 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyto paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Nauju teisiniu reguliavimu taip pat siūloma tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas ir nustatyti analogišką reguliavimą dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo tiek tiems labdaros ir paramos fondams ar asociacijoms, kurie pagal naują reguliavimą yra pasirinkę rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tiek tiems, kurie – metinę ataskaitą, kai labdaros ir paramos fondas ar asociacija šių finansinių dokumentų nebus pateikę Juridinių asmenų registro tvarkytojui . 5.
(jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus dar labiau užtikrintas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumas, sustiprinta finansavimo kontrolė, taip pat išvengiamas nepagrįstas naudojimasis mokesčių lengvatomis. Įstatymų projektuose siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos atskleidžiant ir užkardant neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejus, tuo pačiu prisidės prie politinės korupcijos mažinimo. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai turės teigiamą poveikį verslui ir jo plėtrai, kadangi pasirinktomis teisėkūros priemonėmis siūloma mažinti politinės korupcijos apraiškas, kas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamasis kodeksas“, „neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“,
„politinė partija“, „politinė kampanija“, „politinė reklama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) priimamo sprendimo turinio siūlytina patikslinti, nustatant sprendimo įvykdymo terminą, per kurį įpareigota partija privalo pervesti į valstybės biudžetą tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11, 12 dalyse, taip pat projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte, apibūdinant politinės partijos neteisėtą finansavimą vartojamos skirtingos sąvokos: 19 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje ir 12 dalyje – „nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių“ ; šio straipsnio 11 dalies trečiajame sakinyje – „neleistino politinės partijos finansavimo“ ; keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte –
„neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“
; galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte – „iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“ . Šiame kontekste pažymėtina, kad neteisėto finansavimo apibūdinimas įstatyme turi būti vartojamas tiksliai, nes politinėms partijoms dėl neteisėto finansavimo gali kilti tokios teisinės pasekmės:
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu: „ lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių panaudojimas politinės partijos veiklai
“ būtų laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.
VRK pripažinus šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tokiai politinei partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). 2) jeigu politinė partija priimtų ir panaudotų lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, tokia politinė partija VRK sprendimu būtų įpareigota atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis);
(galiojančio įstatymo 29 straipsnis);
dėl finansavimo draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių (past. – kai lėšų suma ar materialinė parama viršija 500 MGL) [1] ; ir kt. 3. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies nuostatų: „Šioje dalyje nustatyta tvarka lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei <...> yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas. Lėšų gražinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai <...>“
lėšos). 4.
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta sąlyga dėl lėšų grąžinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą sustabdymo, esant pradėtam (vykstančiam) baudžiamajam procesui , taip pat dėl lėšų gražinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą tęsimo, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas ; rekomenduotina įstatyme reglamentuoti ir atitinkamų lėšų grąžinimo, pervedimo į valstybės biudžetą atvejus, kai pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas. 5. Diskutuotina, ar teisinis reguliavimas, neįtvirtinantis teisinių pasekmių politinėms partijoms, nevykdančioms keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje nurodyto VRK sprendimo, įpareigojančio politinę partiją iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas (atitinkamą jų sumą) pervesti į valstybės biudžetą , atitiktų teisinės valstybės principą. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje po žodžių „valstybės biudžeto asignavimai“ siūlytina įrašyti žodžius – „politinei partijai“. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą dėl rinkėjų balsų įtakos valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimui. Pagal šią nuostatą jeigu tam tikroje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatų sąrašas ar kandidatas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ar Politinės kampanijos finansavimo ar finansavimo kontrolės įstatymą už tokį kandidatų sąrašą ar kandidatą paduoti rinkėjų balsai nebūtų skaičiuojami ir dėl to politinei partijai galėtų sumažėti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydis.
Pažymime, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio
straipsnio 1 dalį; taip pat pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 1 dalį šiurkštaus įstatymo pažeidimo subjektais gali būti politinės partijos ir kandidatai , o ne „ kandidatų sąrašai“ . Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi: „Politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie siekia būti išrinkti arba kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas ir kurie yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, atitinkama projekto nuostata turėtų būti patikslinta. Be to, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje po žodžių „<...> keltas kandidatų sąrašas ar <...>“ brauktini žodžiai „<...> vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos <...>“. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
būti dėstoma šio straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo tvarką. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatoje dėl politinės partijos finansinės atskaitomybės vartojama „finansinių metų“ sąvoka, o šio straipsnio 5 dalyje – „kalendorinių metų“ sąvoka.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar šiame straipsnyje minimos sąvokos sutampa, ar ne. Be to, rekomenduotina patikslinti ir šio straipsnio 6 dalies nuostatą dėl politinių partijų pareigos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno metų ketvirčio pabaigos pateikti VRK praėjusio metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus. 9. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl VRK įgaliojimų tvirtinti šiame punkte nurodytų ataskaitų formas siūlytina pakeisti į
„tvirtina šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų ir politinės
partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų <...>“. 10. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte dėstoma nuostata – „partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais“ yra brauktina, nes keičiamame įstatyme politinių partijų finansavimo skaidrumo tikslai nėra siejami vien su minima priemone. Be to, šio punkto formuluotėje turėtų būti vartojama ne „partijų“, o „politinių partijų“ sąvoka. 11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje nustatoma: „Politinės partijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal šį įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis.“ Cituojamame sakinyje nėra aiškus jame aprašomos nuostatos
straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti, kad šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu be kita ko būtų laikoma
„lėšų, gautų iš neleistinų politinės partijos
finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“. VRK pripažinus šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tokiai politinei partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai nebūtų skiriami (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). Be to, jeigu politinė partija priimtų ir panaudotų lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, tokia politinė partija VRK sprendimu būtų įpareigota atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą: netinkama partijos veikla laikoma tokia politinės partijos veikla, kai ji priima sprendimus politinės partijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių . Pažymėtina, kad nors atitinkama nuostata iš esmės yra identiška projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies nuostatoms, iš esmės skiriasi politinei partijai kylantys teisiniai padariniai: finansiniai , kai sprendimus priima VRK (projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
veiklos suvaržymo , kuriuos priima teismas, nustatęs kad politinės partijos veikla yra netinkama ir taikęs vieną iš šių priemonių:
2) įpareigoti politinę partiją, jos valdymo organus ar jų narius atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti;
3) likviduoti politinę partiją (galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, koks šių skirtingų teisinės atsakomybės instrumentų suderinamumas ir jų tarpusavio sąsajos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Past.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza, teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas ir Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjas Arnas Trukšnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė ir VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Diana Šalomskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma nustatyti 20 darbo dienų terminą VRK sprendimui įvykdyti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „12. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją per 20 darbo dienų tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo valstybės biudžeto asignavimai politinei partijai nebuvo skirti.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
9 2.
Projekto
9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte, apibūdinant politinės partijos neteisėtą finansavimą vartojamos skirtingos sąvokos: 19 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje ir 12 dalyje
; šio straipsnio
„neleistino politinės partijos finansavimo“ ; keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte – „neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“ ; galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte – „iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“ . Šiame kontekste pažymėtina, kad neteisėto finansavimo apibūdinimas įstatyme turi būti vartojamas tiksliai, nes politinėms partijoms dėl neteisėto finansavimo gali kilti tokios teisinės pasekmės:
1) remiantis projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu: „ lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių panaudojimas politinės partijos veiklai “ būtų laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. VRK pripažinus šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tokiai politinei partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). 2) jeigu politinė partija priimtų ir panaudotų lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, tokia politinė partija VRK sprendimu būtų įpareigota atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis);
3) politinės partijos veiklos suvaržymas (galiojančio įstatymo 29 straipsnis);
dėl finansavimo draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių (past. – kai lėšų suma ar materialinė parama viršija 500 MGL) [ [1] ] ; ir kt.
Pritarti Siūloma suvienodinti ir vartoti sąvoką: „iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“ . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 11 dalies nuostatų: „Šioje dalyje nustatyta tvarka lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei <...> yra pradėtas
(vyksta) baudžiamasis procesas. Lėšų gražinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai <...>“ – nėra aišku, kas turi priimti sprendimą sustabdyti ir sprendimą tęsti lėšų grąžinimą ar pervedimą į valstybės biudžetą. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies ketvirtajame sakinyje po žodžio „grąžinimas“ įrašytinas žodis „aukotojui“ (past. – subjektas, kuriam grąžinamos lėšos). Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje nurodyti, kad lėšų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą stabdomas ar tęsiamas (priklausomai nuo pradėto baudžiamojo proceso rezultatų) VRK sprendimu (žr. siūlomą šios dalies išdėstymą ties Teisės departamento 4 pastaba). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-061 4.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo
valstybės biudžetą sustabdymo, esant pradėtam (vykstančiam) baudžiamajam procesui, taip pat dėl lėšų gražinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą tęsimo, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas; rekomenduotina įstatyme reglamentuoti ir atitinkamų lėšų grąžinimo, pervedimo į valstybės biudžetą atvejus, kai pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų , finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos lėšų apskaitą atsakingas asmuo per
pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu lėšų grąžinimas jas pervedusiam asmeniui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neleistino politinių partijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas ar pagal šio įstatymo
. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu L l ėšų grąžinimas jas pervedusiam asmeniui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, politinės partijos veiklos tyrimas, byla ar procesas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos.
Ikiteisminį ar politinės partijos veiklos tyrimą pradėjusi ar jį nutraukusi institucija apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinių pasekmių politinėms partijoms, nevykdančioms keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje nurodyto VRK sprendimo, įpareigojančio politinę partiją iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas (atitinkamą jų sumą) pervesti į valstybės biudžetą, atitiktų teisinės valstybės principą. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje po žodžių „valstybės biudžeto asignavimai“ siūlytina įrašyti žodžius – „politinei partijai“. Pritarti Atsakomybė už VRK sprendimų nevykdymą gali būti pritaikyta pagal blanketinę ANK 505 str. 1 dalį. Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 str. nauja 13 dalimi:
„13. Už Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų
nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka.“ Siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje po žodžių „valstybės biudžeto asignavimai“ įrašyti žodžius – „ politinei partijai “ (žr. siūlomą šios dalies išdėstymą ties Teisės departamento 1 pastaba). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimui.
Pagal šią nuostatą jeigu tam tikroje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatų sąrašas ar kandidatas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ar Politinės kampanijos finansavimo ar finansavimo kontrolės įstatymą už tokį kandidatų sąrašą ar kandidatą paduoti rinkėjų balsai nebūtų skaičiuojami ir dėl to politinei partijai galėtų sumažėti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydis. Pažymime, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 1 dalį; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6 ir 9 dalis, 86 straipsnio 1 dalį; taip pat pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 1 dalį šiurkštaus įstatymo pažeidimo subjektais gali būti politinės partijos ir kandidatai, o ne „kandidatų sąrašai“. Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi: „Politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie siekia būti išrinkti arba kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas ir kurie yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, atitinkama projekto nuostata turėtų būti patikslinta. Be to, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje po žodžių „<...> keltas kandidatų sąrašas ar <...>“ brauktini žodžiai „<...> vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos <...>“. Pritarti iš dalies Kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų rinkimuose gali būti registruojamas savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme subjektas yra kampanijos dalyvis. Taigi, kandidatų sąrašas, gali būti pripažintas šiurkščiai pažeidęs šį įstatymą.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu tam tikroje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatų sąrašas ar vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo arba Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, už tą kandidatų sąrašą ar kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami .“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalies nuostata (past. – ją atitinkamai pakeitus) turėtų būti dėstoma šio straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo tvarką. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą išdėstyti šio straipsnio 4 dalies 4) punktu. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atskaitomybės vartojama „finansinių metų“ sąvoka, o šio straipsnio 5 dalyje –
„kalendorinių metų“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar šiame
straipsnyje minimos sąvokos sutampa, ar ne.
Be to, rekomenduotina patikslinti ir šio straipsnio 6 dalies nuostatą dėl politinių partijų pareigos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno metų ketvirčio pabaigos pateikti VRK praėjusio metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma suvienodinti sąvokas ir projekte naudoti „kalendorinių metų“ sąvoką. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą išdėstyti taip:
„2. Už politinės partijos apskaitą atsakingas
asmuo finansiniams kalendoriniams metams pasibaigus parengia politinės partijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su politinės partijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai: valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita, politinės partijos veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai.“ Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Politinės partijos ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio pabaigos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio kalendorinių metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte nurodytų ataskaitų formas siūlytina pakeisti į „tvirtina šio įstatymo
registracijos žurnalo formas, jų <...>“. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „2.
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) tvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos, politinės partijos veiklos finansavimo ataskaitos, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai, šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų priedų ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;“
10Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte dėstoma nuostata – „partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais“ yra brauktina, nes keičiamame įstatyme politinių partijų finansavimo skaidrumo tikslai nėra siejami vien su minima priemone. Be to, šio punkto formuluotėje turėtų būti vartojama ne „partijų“, o „politinių partijų“ sąvoka. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės partijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-067 11.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje nustatoma: „Politinės partijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal šį įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis.“ Cituojamame sakinyje nėra aiškus jame aprašomos nuostatos – „<...> neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis“ – turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą detalizuoti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Politinės partijos, kurios yra perkančiosios
organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms . Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 dienų politinės partijos savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti, kad šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu be kita ko būtų laikoma „lėšų, gautų iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“. VRK pripažinus šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tokiai politinei partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai nebūtų skiriami (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Be to, jeigu politinė partija priimtų ir panaudotų lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, tokia politinė partija VRK sprendimu būtų įpareigota atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo
tokia politinės partijos veikla, kai ji priima sprendimus politinės partijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių. Pažymėtina, kad nors atitinkama nuostata iš esmės yra identiška projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei keičiamo įstatymo 19 straipsnio
padariniai: finansiniai, kai sprendimus priima VRK (projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
kad politinės partijos veikla yra netinkama ir taikęs vieną iš šių priemonių:
1) laikinai sustabdyti politinės partijos valdymo organų narių įgaliojimus;
2) įpareigoti politinę partiją, jos valdymo organus ar jų narius atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti; 3) likviduoti politinę partiją (galiojančio įstatymo
teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, koks šių skirtingų teisinės atsakomybės instrumentų suderinamumas ir jų tarpusavio sąsajos. Pritarti iš dalies Politinės partijos veiklos tyrimą pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnį atlieka ne VRK.
VRK matydama, kad į partijos sąskaitą aukas jai perveda juridiniai ar fiziniai (ne nariai) asmenys arba per stebėseną matydama, kad partija gauna neatlygintinas paslaugas iš šių asmenų, arba partijos nariai moka limitus viršijančius nario mokesčius, dabar gali šiurkščiu pažeidimu pripažinti tik tuo atveju, jei šios lėšos nenurodytos dėl žinomai neteisingų duomenų pateikimo finansinių ataskaitų rinkinyje. Priešingu atveju medžiagą perduoda prokuratūrai, kuri tiria pagal 29 straipsnį, o kol vyksta tyrimas VRK ir toliau skiria asignavimus šiai partijai. VRK sprendimai dėl šiukščių pažeidimų skundžiami LVAT. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūloma keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) lėšų, gautų iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai politinės partijos finansavimas lėšomis iš neleistinų finansavimo šaltinių.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, 2019-07-091 Argumentai: Įstatymo projektu yra siekiama sugriežtinti partijų finansų kontrolę. Tai yra sveikintinas tikslas. Įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžiamas draudimas fiziniams ir juridiniams asmenims būti partijos garantu už jos prievoles, t. y. skolas ir jų vykdymą. Tačiau paliekama spraga, jog prievolės garantų negalėtų teikti tik fiziniai asmenys, nesantys politinės partijos nariais.
Toks reguliavimas suponuoja, kad fiziniai asmenys, esantys politinės partijos nariais, galėtų teikti garantus, o tai prieštarauja siūlomo teisinio reguliavimo tikslams ir sistemiškumui. Siūlau aiškiai numatyti, kad jokie fiziniai arba juridiniai asmenys negali partijoms teikti garantų už partijos prievoles ir tai galioja net ir partijos nariams. Pasiūlymas :
Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Politinių partijų finansavimo šaltiniai
šaltiniai yra tik:
1) politinės partijos nario mokesčiai;
2) valstybės biudžeto asignavimai;
3) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai;
5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;
7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 2. Politinės partijos nario mokesčiai yra:
1) stojamasis nario mokestis;
2) periodinis nario mokestis. 3. Politinės partijos įstatuose gali būti nustatyta ir kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, nario mokesčių. 4. Politinės partijos narys per kalendorinius metus politinei partijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių.
Bendra politinės partijos nario mokesčio politinei partijai suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų politinės partijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas po gegužės
gegužės 1 dienos) metinių pajamų. Jeigu bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų, politinės partijos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Prieš priimdamas politinės partijos nario mokestį, kurio suma per metus viršija 360 eurų, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės partijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Priimamas tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis nario mokestis. Šio įstatymo reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu. 5. Nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas tik banko pavedimu. Ne banko pavedimu gautą nario mokestį už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per
einamąją banko sąskaitą. 6. Politinė partija registruoja nario mokestį sumokėjusius savo narius, nurodydama jų sumokėto nario mokesčio dydį. Politinės partijos nario mokesčio registracijos žurnalas kartu su politinės partijos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 7.
šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 2 punktą, nurodytų šaltinių, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš politinės partijos einamosios banko sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 8. Politinės partijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 9. Garanto įvykdytos politinės partijos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padaliniui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje, nelaikomos politinės partijos finansavimo šaltiniu. Garantui įvykdžius politinės partijos prievolę, politinė partija privalo jam tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos paskolos sutartyje, įskaitant paskolos dydį ir palūkanas, grąžinti paskolą. Fizinis asmuo, nesantis politinės partijos nariu , arba juridinis asmuo negali būti garantu politinės partijos prievolėms. 10. Finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. 11. Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų, finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neleistino politinių partijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas.
Lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 12. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti.“ Nepritarti Pasiūlymo teikėjai Komiteto posėdyje atsiėmė pasiūlymą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Bakas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nepareikšta. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius [1]
pagal kartu teikiamą Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3126.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto
2019-07-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-122
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) priimamo sprendimo turinio siūlytina patikslinti, nustatant sprendimo įvykdymo terminą, per kurį įpareigota partija privalo pervesti į valstybės biudžetą tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių.
Pritarti Pasiūlymas : Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalį:
„12. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš
kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo valstybės biudžeto asignavimai politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai .“
2019-02-12 2,10
straipsnio 11, 12 dalyse, taip pat projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte, apibūdinant politinės partijos neteisėtą finansavimą vartojamos skirtingos sąvokos: 19 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje ir 12 dalyje – „nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių“; šio straipsnio 11 dalies trečiajame sakinyje – „neleistino politinės partijos finansavimo“; keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte – „neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“; galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte – „iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“.
Šiame kontekste pažymėtina, kad neteisėto finansavimo apibūdinimas įstatyme turi būti vartojamas tiksliai, nes politinėms partijoms dėl neteisėto finansavimo gali kilti tokios teisinės pasekmės:
1) remiantis projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu: „lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių panaudojimas politinės partijos veiklai“ būtų laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. VRK pripažinus šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tokiai politinei partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis). 2) jeigu politinė partija priimtų ir panaudotų lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, tokia politinė partija VRK sprendimu būtų įpareigota atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis);
3) politinės partijos veiklos suvaržymas (galiojančio įstatymo 29 straipsnis);
dėl finansavimo draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių (past. – kai lėšų suma ar materialinė parama viršija 500 MGL) [ [1] ] ; ir kt. Pritarti Siūloma suvienodinti ir vartoti sąvoką „iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“ . 3.
3Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies nuostatų:
„Šioje dalyje nustatyta tvarka lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei< ...> yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas. Lėšų gražinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai <...>“
lėšos). Pritarti Siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija priimtų sprendimą dėl lėšų grąžinimo aukotojui, jų pervedimo į valstybės biudžetą stabdymo ar tęsimo (priklausomai nuo pradėto baudžiamojo proceso rezultatų). Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento 4 pastabos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-122
sąlyga dėl lėšų grąžinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą sustabdymo, esant pradėtam (vykstančiam) baudžiamajam procesui , taip pat dėl lėšų gražinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą tęsimo, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas ; rekomenduotina įstatyme reglamentuoti ir atitinkamų lėšų grąžinimo, pervedimo į valstybės biudžetą atvejus, kai pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, o taip pat į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi būti informuojama apie atitinkamo tyrimo ar proceso pradėjimą ar nutraukimą, kad galėtų derinti ir atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pasiūlymas :
Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų , politinės partijos finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu lėšų grąžinimas jas pervedusiam asmeniui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neleistino politinių partijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas ar pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės partijos veiklos tyrimas . Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu L l ėšų grąžinimas jas pervedusiam asmeniui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. Ikiteisminį ar politinės partijos veiklos tyrimą pradėjusi ar jį nutraukusi institucija apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją. “
2019-02-122
neįtvirtinantis teisinių pasekmių politinėms partijoms, nevykdančioms keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje nurodyto VRK sprendimo, įpareigojančio politinę partiją iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas (atitinkamą jų sumą) pervesti į valstybės biudžetą , atitiktų teisinės valstybės principą.
Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio
žodžius – „politinei partijai“. Pritarti Už Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų nevykdymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas : Papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 13 dalimi: „13. Asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“ Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje po žodžių „valstybės biudžeto asignavimai“ įrašyti žodžius „politinei partijai“. Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti nuostatą dėl rinkėjų balsų įtakos valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimui. Pagal šią nuostatą jeigu tam tikroje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatų sąrašas ar kandidatas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ar Politinės kampanijos finansavimo ar finansavimo kontrolės įstatymą už tokį kandidatų sąrašą ar kandidatą paduoti rinkėjų balsai nebūtų skaičiuojami ir dėl to politinei partijai galėtų sumažėti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydis.
Pažymime, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 1 dalį; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6 ir 9 dalis, 86 straipsnio 1 dalį; taip pat pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 1 dalį šiurkštaus įstatymo pažeidimo subjektais gali būti politinės partijos ir kandidatai , o ne „ kandidatų sąrašai“ . Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi: „Politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie siekia būti išrinkti arba kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas ir kurie yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, atitinkama projekto nuostata turėtų būti patikslinta. Be to, keičiamo įstatymo
<...>“ brauktini žodžiai „<...> vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos <...>“. Pritarti iš dalies Kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų rinkimuose gali būti registruojamas savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme subjektas yra politinės kampanijos dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kandidatų sąrašas gali būti pripažintas šiurkščiai pažeidęs šį įstatymą. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 7 dalimi straipsnio 4 dalį 4 punktu : 7.
tam tikroje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatų sąrašas ar vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo , Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ar ba Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar kandidatų sąrašą ar kandidatą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami .“
reglamentuojančioje valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo tvarką. Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento 6 pastabos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-126
politinės partijos finansinės atskaitomybės vartojama „finansinių metų“ sąvoka, o šio straipsnio 5 dalyje – „kalendorinių metų“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar šiame straipsnyje minimos sąvokos sutampa, ar ne. Be to, rekomenduotina patikslinti ir šio straipsnio 6 dalies nuostatą dėl politinių partijų pareigos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno metų ketvirčio pabaigos pateikti VRK praėjusio metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus. Pritarti Siūloma suvienodinti sąvokas ir visur vartoti „kalendorinių metų“ sąvoką.
Pasiūlymas : Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo
finansiniams kalendoriniams metams pasibaigus parengia politinės partijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su politinės partijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai: valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita, politinės partijos veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai.“ Pasiūlymas :
Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Politinės partijos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno
kalendorinių metų ketvirčio pabaigos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio kalendorinių metų ketvirčio politinės partijos banko sąskaitų išrašus.“
2019-02-127
nuostatas dėl VRK įgaliojimų tvirtinti šiame punkte nurodytų ataskaitų formas siūlytina pakeisti į „tvirtina šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų <...>“. Pritarti Pasiūlymas : Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos, politinės partijos veiklos finansavimo ataskaitos, kurioje nurodomi politinės partijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų priedų ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;“ 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-127
dėstoma nuostata – „partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais“ yra brauktina, nes keičiamame įstatyme politinių partijų finansavimo skaidrumo tikslai nėra siejami vien su minima priemone. Be to, šio punkto formuluotėje turėtų būti vartojama ne „partijų“, o „politinių partijų“ sąvoka. Pritarti Pasiūlymas :
Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės partijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;“
2019-02-128
sakinyje nustatoma: „Politinės partijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal šį įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis.“ Cituojamame sakinyje nėra aiškus jame aprašomos nuostatos – „<...> neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis“
Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą detalizuoti. Pritarti Pasiūlymas : Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Politinės partijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal šį Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms . Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų politinės partijos savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas.“
straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti, kad šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu be kita ko būtų laikoma
„lėšų, gautų iš neleistinų politinės partijos finansavimo
šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“. VRK pripažinus šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tokiai politinei partijai VRK sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai nebūtų skiriami (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Be to, jeigu politinė partija priimtų ir panaudotų lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, tokia politinė partija VRK sprendimu būtų įpareigota atitinkamą lėšų sumą pervesti į valstybės biudžetą (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą: netinkama partijos veikla laikoma tokia politinės partijos veikla, kai ji priima sprendimus politinės partijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių . Pažymėtina, kad nors atitinkama nuostata iš esmės yra identiška projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies nuostatoms, iš esmės skiriasi politinei partijai kylantys teisiniai padariniai: finansiniai , kai sprendimus priima VRK (projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis); ir veiklos suvaržymo , kuriuos priima teismas, nustatęs kad politinės partijos veikla yra netinkama ir taikęs vieną iš šių priemonių:
2) įpareigoti politinę partiją, jos valdymo organus ar jų narius atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti;
3) likviduoti politinę partiją (galiojančio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, koks šių skirtingų teisinės atsakomybės instrumentų suderinamumas ir jų tarpusavio sąsajos. Pritarti iš dalies Politinės partijos veiklos tyrimą pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnį atlieka ne Vyriausioji rinkimų komisija.
Vyriausioji rinkimų komisija matydama, kad į partijos sąskaitą aukas jai perveda juridiniai ar fiziniai (ne nariai) asmenys arba per stebėseną matydama, kad partija gauna neatlygintinas paslaugas iš šių asmenų, arba partijos nariai moka limitus viršijančius nario mokesčius, dabar gali šiurkščiu pažeidimu pripažinti tik tuo atveju, jei šios lėšos nenurodytos dėl žinomai neteisingų duomenų pateikimo finansinių ataskaitų rinkinyje . Priešingu atveju medžiaga perduodama prokuratūrai, kuri tiria pagal 29 straipsnį, o kol vyksta tyrimas Vyriausioji rinkimų komisija ir toliau skiria asignavimus šiai partijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl šiukščių pažeidimų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Pasiūlymas :
Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) lėšų, gautų iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai politinės partijos finansavimas lėšomis iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių .“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2019-07-12 1(N) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teikia papildomą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3128 . Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. sausio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr.
I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą
(toliau – Politinių partijų įstatymas), kuris buvo parengtas siekiant pašalinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimą Europos Sąjungos teisės aktams ir nutraukti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą dėl prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį nevykdymo (pažeidimas Nr. 2012/2116). Priimtame Politinių partijų įstatyme reglamentuojama, kad politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kurie ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius pragyveno Lietuvoje, ir atsisakyta iki tol galiojusio nepagrįsto reikalavimo Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyventi joje 5 metus. Įvertinus Politinių partijų įstatymo nuostatas, paaiškėjo, kad Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje Lietuvos Respublikoje gyvenančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio sąvoką, palikta techninio pobūdžio klaida ir todėl sąvokos apibrėžimas neatitinka kitų įstatymo nuostatų ir Lietuvos Respublikos Seimo išreikštos valios . Atsižvelgdami į tai, kad pažeidimo procedūros nutraukimui būtina ištaisyti techninę klaidą taip, kad ji atitiktų kitas priimto įstatymo nuostatas, siūlome Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį patikslinti, išbraukiant iš sąvokos „ Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis - kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis“ žodį „nuolat “.
Pritarti Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos
Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis.“ Buvusius projekto 1 – 10 straipsnius laikyti atitinkamai 2 – 11 straipsniais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, 2019-07-092 Argumentai : Įstatymo projektu yra siekiama sugriežtinti partijų finansų kontrolę. Tai yra sveikintinas tikslas. Įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžiamas draudimas fiziniams ir juridiniams asmenims būti partijos garantu už jos prievoles, t.y. skolas ir jų vykdymą. Tačiau paliekama spraga, jog prievolės garantų negalėtų teikti tik fiziniai asmenys, nesantys politinės partijos nariais. Toks reguliavimas suponuoja, kad fiziniai asmenys, esantys politinės partijos nariais, galėtų teikti garantus, o tai prieštarauja siūlomo teisinio reguliavimo tikslams ir sistemiškumui.
Siūlau aiškiai numatyti, kad jokie fiziniai arba juridiniai asmenys negali partijoms teikti garantų už partijos prievoles ir tai galoja net ir partijos nariams. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Politinių partijų finansavimo šaltiniai
1Politinės partijos finansavimo šaltiniai yra tik:
1) politinės partijos nario mokesčiai;
2) valstybės biudžeto asignavimai;
3) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai;
5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;
7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 2. Politinės partijos nario mokesčiai yra:
1) stojamasis nario mokestis;
2) periodinis nario mokestis. 3. Politinės partijos įstatuose gali būti nustatyta ir kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, nario mokesčių. 4. Politinės partijos narys per kalendorinius metus politinei partijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių.
Bendra politinės partijos nario mokesčio politinei partijai suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų politinės partijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba užpraėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos) metinių pajamų. Jeigu bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų, politinės partijos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Prieš priimdamas politinės partijos nario mokestį, kurio suma per metus viršija 360 eurų, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės partijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Priimamas tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis nario mokestis. Šio įstatymo reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu. 5. Nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas tik banko pavedimu. Ne banko pavedimu gautą nario mokestį už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nario mokesčio gavimo perveda į politinės partijos einamąją banko sąskaitą. 6. Politinė partija registruoja nario mokestį sumokėjusius savo narius, nurodydama jų sumokėto nario mokesčio dydį. Politinės partijos nario mokesčio registracijos žurnalas kartu su politinės partijos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 7.
7Politinės partijos lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje,
išskyrus 1 dalies 2 punktą, nurodytų šaltinių, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš politinės partijos einamosios banko sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 8. Politinės partijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. 9. Garanto įvykdytos politinės partijos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padaliniui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje, nelaikomos politinės partijos finansavimo šaltiniu. Garantui įvykdžius politinės partijos prievolę, politinė partija privalo jam tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos paskolos sutartyje, įskaitant paskolos dydį ir palūkanas, grąžinti paskolą. Fizinis asmuo, nesantis politinės partijos nariu , arba juridinis asmuo negali būti garantu politinės partijos prievolėms. 10. Finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. 11. Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų, finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jei dėl neleistino politinių partijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas.
Lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 12. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė partija priėmė ar panaudojo iš kitų šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų finansavimo šaltinių, pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti.“ Nepritarti Siūloma nuostata naikina garanto institutą. Pritarus pasiūlymui neliktų jokio subjekto, kuris galėtų būti garantu politinės partijos prievolėms, tad reikėtų iš esmės keisti reglamentavimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10 Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3128(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1.
2019-07-1711 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. liepos 1 d. jau yra praėjusi, siūloma nustatyti kitą įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nuostatos.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3128(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė [1]
kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3126.