Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymas
Pakeisti XXVI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 1751
straipsniu Papildyti Kodeksą 1751 straipsniu: „1751 straipsnis. Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas
kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3126(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymas
Pakeisti XXVI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 1751
straipsniu Papildyti Kodeksą 1751 straipsniu: „1751 straipsnis. Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas
vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3126(3) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymas
Pakeisti XXVI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 1751
straipsniu Papildyti Kodeksą 1751 straipsniu: „1751 straipsnis. Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas
netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI Skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniU įstatymO PROJEKTO,
19, 20, 21, 23,
10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22
16 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO
IR 122
ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvada, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. Įstatymų projektų tikslai – Vyriausiosios rinkimų komisijos ir ikiteisminio tyrimo institucijų proaktyviais veiksmais, siūlomomis organizacinėmis ir administracinėmis priemonėmis didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti finansavimo kontrolę.
Įstatymų projektų uždaviniai – nustatyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, tame tarpe ir visuomeninių rinkimų komitetų, finansavimą; numatyti finansinio pobūdžio priemones politinėms partijoms už lėšų panaudojimą iš neteisėtų finansavimo šaltinių; apriboti grynųjų pinigų, įskaitant ir nario mokestį, naudojimą partijų veikloje; nustatyti politinių kampanijų išlaidų kontrolę ir politinių partijų atskaitomybę; užkirsti kelią piktnaudžiavimams pasinaudoti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektai parengti pagal Ministro Pirmininko 2018 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės (toliau – Darbo grupė) siūlymus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tobulinimo, siekiant sudaryti teisines prielaidas efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu. 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinius, tvarką, finansavimo kontrolę nustato Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas . Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsniai įtvirtina baigtinį politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių sąrašą.
Finansuoti politines partijas ir politines kampanijas kitomis, šiuose straipsniuose nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Be kita ko, Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai nustato ribotus ir griežtai apibrėžtus būdus, kuriais tretieji asmenys gali finansuoti politinę partiją ar politinę kampaniją. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas neriboja, kokio dydžio gali būti mokamas nario mokestis grynaisiais pinigais, nenumato politinėms partijoms prievolės skelbti sutartis, sudarytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neišsamiai apibrėžia, kokie politinių partijų finansavimo šaltiniai yra laikomi neteisėtais, taip pat nereglamentuoja politinės kampanijos apskaitos žiniaraščių viešinimo. Galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio, kuris kriminalizuotų neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimą. Nors BK XXVI skyriuje yra numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, tačiau šie nusikaltimai yra susiję tik su tiesioginiu poveikiu rinkimų ar referendumų eigai ir neapima veikų, kuriomis kėsinamasi į teisės aktais griežtai reguliuojamus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo principus. Baudžiamoji atsakomybė galima (ir buvo taikyta teismų praktikoje) tik už atskirus veiksmus, kuriais siekiama užmaskuoti ar paslėpti neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą, pavyzdžiui, pagal BK 205 (apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą), 220 (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas),
disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnius.
Kitaip tariant, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kuomet siekiant neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo padaromos kitos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčių vengimu, apgaulinga apskaita, dokumentų klastojimu. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kaip nusikalstamos veikos, dėl kurios leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius ar finansuoti politinės partijas neturint tam teisės. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas , nustatydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinius ir įgaliojimus, nesuteikia teisės Vyriausiajai rinkimų komisijai, nagrinėjant asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų privalomai pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyta, kad paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą. Ši paramos gavėjo statuso suteikimo sąlyga Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – LPĮ pakeitimo įstatymas), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., papildyta naujais reikalavimais: nėra minėto įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių (tam tikrų teisės aktų pažeidimų, neatitikimo minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, likvidavimo, bankroto, pertvarkymo). Įstatyme apibrėžti ir tam tikri paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai, tačiau jų nepakanka, norint sumažinti riziką piktnaudžiavimams pasinaudojant paramos gavėjo statusu. Be to, tam tikri Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinti paramos gavėjo statuso netekimo pagrindai (atsižvelgiant į LPĮ pakeitimo įstatymą, tuo pačiu ir šio statuso suteikimo sąlygos) neatitinka kitų įstatymų reikalavimų, juos dubliuoja arba ne užtikrina praktinio paramos gavėjo statuso suteikimo mechanizmo įgyvendinimo. 4.
teigiami rezultatai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, taip pat užkirsti kelią naudotis politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimo kontrolės sistemos neefektyvumu, naujame teisiniame reguliavime siūlomos priemonės, kurios apimtų ne tik prevencinę institucijų veiklą, bet ir glaudų Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimą vykdant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę. Siūlomos šios reguliavimo priemonės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumui didinti ir finansavimo kontrolei stiprinti:
I. N eteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas . Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ( ultima ratio ), todėl Baudžiamajame kodekse turėtų būti kriminalizuotos tik pačios pavojingiausios veikos, kurių negalima užkardyti administracinėmis ar kitomis priemonėmis. Būtent neteisėtos finansinės paramos teikimas politinėms partijoms ar politinių kampanijų dalyviams draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių ir jos priėmimas, kai tai atliekama stambiu mastu, priskirtinas prie kriminalizuotinų nusikalstamų veikų. Neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejais tiesioginis ir pagrindinis tikslas yra neteisėtu finansavimu užsitikrinti politinius tikslus – pasiekti politinės partijos ar atskirų politikų, politinių grupių populiarumą tarp rinkėjų, geresnius rinkimų rezultatus ir laimėti politinę valdžią, taip darant įtaką visam valstybės gyvenimui. Taigi tokių veikų tiesioginis objektas yra politinė sistema.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsnių įstatymo projektu (toliau – BK projektas) siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju 1751 straipsniu, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, finansavimą. Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti asmenis, kurie draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Pažymėtina, kad siūlomu BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas tiek politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas iš teisės aktuose nenumatytų šaltinių („iš draudžiamų šaltinių“), pavyzdžiui, parama iš juridinių asmenų ar užsienio valstybių, tiek finansavimas iš įstatymuose numatytų šaltinių, bet pažeidžiant šių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėta parama politinei partijai ar politinei kampanijai gali būti paslėpta ar užmaskuota, BK projektu siūloma kriminalizuoti neteisėtos paramos teikimą, kai tuo siekiama politinę partiją ar politinę kampaniją finansuoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. BK projekto sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra plataus pobūdžio ir apima pinigines lėšas, kilnojamus ar nekilnojamus daiktus, kitas turtines vertybes arba kitus turtinę vertę turinčius materialius ar nematerialius objektus, bet kokias turtinę vertę turinčias paslaugas, įskaitant nuolaidas, reklamą, neatlygintai perduotus ar suteiktus naudoti daiktus, neatlygintinai suteiktas paslaugas, turtinės prievolės sumažinimą ar pašalinimą ir pan.
BK 1751 straipsniu kriminalizuojamas ne tik neteisėtas lėšų ar kitokios materialinės paramos teikimas, bet ir jos priėmimas bet kokiu būdu. Nėra svarbu, ar šią paramą priima teisės aktų įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, politinės partijos vadovas, politinės kampanijos iždininkas), ar kitas asmuo (pavyzdžiui, jeigu gaunamos lėšos nėra oficialiai apskaitomos ir laikomos atskirai („juodoji buhalterija“)). Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti tik už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą stambiu mastu, t. y. kai neteisėtai suteikiamos, priimamos ar panaudojamos lėšos ar kitokia materialinė parama, kurių bendra vertė viršija 500 MGL (šiuo metu – 25 tūkst. eurų) dydžio sumą. Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tik už tiesiogine tyčia padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis neteisėtai teikia
partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šią paramą bet kokiu būdu priima ar panaudoja politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, ir nori tą daryti. Neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą siūloma priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai ir už šio nusikaltimo padarymą bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, kad BK projekte siūloma numatyti visų politinės kampanijos dalyvių, tiek fizinių asmenų, tiek juridinių asmenų, atsakomybę.
Kadangi visuomeninai rinkimų komitetai nėra laikomi juridiniais asmenimis, o steigiami konkretiems rinkimams ir veikia tik vienos savivaldybės teritorijos ribose, pagal naujai siūlomą reglamentavimą visuomeniniam rinkimų komitetui atsakomybė kiltų ne kaip juridiniam asmeniui, o baudžiami būtų tik kalti visuomeninio rinkimo komiteto nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Baudžiamojo kodekso 24–26 straipsniai numato asmenų bendrininkavimą, todėl priklausomai nuo visuomeninio rinkimo komiteto narių ir kitų asmenų vaidmens susitarime, organizuotumo laipsnio ir pan., pagal teisinį reglamentavimą būtų baudžiami visi visuomeninio rinkimų komiteto nariai ir kiti asmenys, kurie bendrininkavo remdami ar priimdami neteisėtą paramą. Atsižvelgiant į tai, visuomeninio rinkimų komiteto atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė bus taikoma arba pavieniams jo nariams arba visuomeninio rinkimų komiteto narių grupei. Siekiant sudaryti prielaidas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl šio BK projekte išskiriamo apysunkio nusikaltimo, būtina išplėsti nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, sąrašą. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį papildyti nuoroda į BK projektu kriminalizuojamą naują veiką – neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą (BK 1751 straipsnis). II. Priemonės, atgrasančios nuo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų. Siekiant maksimaliai riboti pažeidimus, susijusius su politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimu, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo NR.
I-606 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių partijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo NR. IX-2428
22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektas) siūlomos tam tikros finansinio pobūdžio poveikio priemonės, kurios nesudarytų prielaidų politinėms partijoms, kitiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, iš neteisėto finansavimo gauti naudos, tai yra neleistų pasinaudoti finansavimo pažeidimu. Šiam tikslui Politinių partijų įstatymo projekto 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš įstatyme nenurodytų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę partiją tokio pat dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą. Atitinkamai
finansavimo įstatymo projekto12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų valstybės biudžeto asignavimai nebuvo skirti.
To paties projekto 14 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis, įskaitant ir visuomeninius rinkimų komitetus, nedeklaruoja politinės kampanijos išlaidų, dėl kurių būtų viršytas jo išlaidų limitas, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinės kampanijos dalyvis sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai, privalo pervesti į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, Vyriausioji rinkimų komisija savo proaktyviais veiksmais, nukreiptais kontroliuoti ir identifikuoti politinių kampanijų pažeidimus, efektyviau kovos su neskaidriu ir nelegaliu politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kitų politinių kampanijų dalyvių finansavimu. Kriminalizavus neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektuose siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai politinė partija ar politinės kampanijos dalyvis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali grąžinti lėšas jas pervedusiam asmeniui ar pervesti į valstybės biudžetą , lėšų grąžinimas ar pervedimas sustabdomas, jei dėl neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. III. Netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemonės.
Įgyvendinant Darbo grupės pasiūlytas netiesioginio politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo prevencijos priemones, siūlytina pildyti galiojančio Politinių partijų įstatymo nuostatas ir Politinių partijų įstatymo projekte numatyti, kad visos politinės partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turi būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu. Taip pat neteisėto finansavimo prevencijos tikslais Politinių partijų įstatymo projekte siūlytina nustatyti, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas banko pavedimu, ir detaliau sureglamentuoti paskolų garantą politinės partijos prievolėms. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad p olitinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai turi būti įvykdyti per vienus metus nuo galutinių rinkimų, referendumo rezultatų paskelbimo. Siekiant veiksmingų poveikio priemonių draudžiant asmenims, neturintiems teisės aukoti, bet kokia forma remti politinės kampanijos dalyvius, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma neteisėtai auką suteikusiam asmeniui ar auką suteikusio juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo priėmimą atsakingam asmeniui skirti numatyto dydžio baudą, kurios dydis būtų iki 3000 eurų. Atitinkamai siūloma numatyti baudas iki 3000 eurų už politinių partijų finansavimą neturint tam teisės. Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos taikomos ir visuomeniniams rinkimų komitetams, kaip politinių kampanijų dalyviams. IV. Politinių kampanijų skaidrinimo priemonės.
Užtikrinant politinių kampanijų skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, politinės kampanijos finansavimo sutartis bei politinių kampanijų finansavimo ataskaitos būtų viešinamos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Reikalavimas viešinti finansavimo apskaitos dokumentus būtų taikomas visiems politinės kampanijos dalyviams, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus. Pažymėtina, kad iki šiol politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai nebuvo viešinami. Taip pat Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu numatoma nustatyti 10 darbo dienų terminą išlaidų registravimui (dabar išlaidas galima registruoti ir po rinkimų). Tai leistų efektyviai kampanijos metu kontroliuoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas bei taikyti atsakomybę už neteisėtas išlaidas ar limitų viršijimą dar iki rinkimų bei padėtų užtikrinti visų kampanijos dalyvių, įskaitant partijas ir visuomeninius rinkimų komitetus, lygiateisiškumą. Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektu taip pat siūloma uždrausti politinės kampanijos dalyviui prisiimti naujų išlaidų ar įsipareigojimų, jei Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad iki rinkimų dienos toks politinės kampanijos dalyvis jau viršijo politinės kampanijos išlaidų limitą. V. Politinių partijų atskaitomybė ir jų veiklos finansavimo stebėsena. Įgyvendinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma numatyti, kad politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateikia ir partijos veiklos finansavimo ataskaitą, į kurią būtų įtraukti politinės partijos organizuoti renginiai, politinė reklama ir kita politinei partijai būdinga veikla.
Siūloma numatyti prievolę politinėms partijoms kas ketvirtį teikti savo sąskaitų, įskaitant valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, išrašus. Tai leistų efektyviau kontroliuoti jų finansavimą Siekiant vykdyti sistemingą visų politinių partijų sudaromų sutarčių stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą politinėms partijoms, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė reikalavimą dėl sudarytų sutarčių paviešinimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai nebūtų skiriama asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių sumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal naujai siūlomą reglamentavimą, užtikrinant politinių partijų veiklos finansavimo stebėseną, Politinių partijų įstatymo projekte yra nustatyta, kad politinių partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turi būti skelbiami politinių partijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau nei 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose nurodant partijos nario vardą, pavardę ir sumokėtą sumą. Pasirinkta 360 eurų suma politinių partijų narių sąrašų viešinimui susieta su politinių partijų narių prievole pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruoti savo turtą ir pajamas, kai bendra politinės partijos nario mokesčių politinei partijai suma per metus viršija 360 eurų.
Tobulinant šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinių partijų atskaitomybės srityje, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo
Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projekte (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas) siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimų privalomumą fiziniams ir juridiniams asmenims. Tais atvejais, kai Vyriausiajai rinkimų komisijai, vykdančiai tyrimą dėl šiurkštaus politinės partijos įstatymo pažeidimo, politinė partija turimų dokumentų ir informacijos nepateikia , Vyriausioji rinkimų komisijai suteikiama teisė tokiai politinei partijai sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas taip pat pildomas naujomis nuostatomis dėl asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl galimų rinkimų pažeidimų bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos ir terminų, taip pat surinktos informacijos ir medžiagos dėl galimų finansavimo pažeidimų pagal kompetenciją perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba Specialiųjų tyrimų tarnybai. VI. Politinės reklamos skaidrinimas . Užtikrinant politinės reklamos skaidrumą, Politinių kampanijų finansavimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinė reklama būtų žymima nuolat, o ne tik politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie paskleistą politinę reklamą privalo teikti nuolat.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis, Darbo grupė taip pat nagrinėjo paramos gavėjo statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Labdaros ir paramos įstatymo projektas) s iūloma nustatyti, kad paramos gavėjo statusas negali būti suteikiamas tokiam asmeniui, kurio vadovas yra arba buvo kito asmens, kuriam už atitinkamus Labdaros ir paramos įstatyme įvardytus pažeidimus arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu. Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinės ir teisinius santykius dubliuojančios nuostatos dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas paramos gavėjams nėra taikomas, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti ir šio paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų duomenimis Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota
paramos gavėjai, iš kurių 2 146 yra mokesčių mokėtojai, kurių mokestinė nepriemoka yra mažesnė nei 5 eurai, o bendra šių mokesčių mokėtojų nepriemoka sudaro 2 011 eurų.
Kitų paramos gavėjų, turinčių mokestinę nepriemoką didesnę arba lygią 5 eurams, identifikuota 777. Šių mokesčių mokėtojų bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 2 008 778 eurus, tačiau šią sumą sudaro iš esmės 3 mokesčių mokėtojų, kuriems yra įregistruotas „bankrutuojantis“ statusas, skola. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 2 punktu, juridiniams asmenims, kuriems įregistruotas jo kaip bankrutuojančio juridinio asmens statusas, paramos gavėjo statusas panaikinamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, t. y. tokiems juridiniams asmenims paramos gavėjo statusas panaikinamas kitu pagrindu. Įvertinus visa tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymu, siekiant protingumo ir racionalumo kriterijų, Labdaros ir paramos įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti 13 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyto paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo. Nauju teisiniu reguliavimu taip pat siūloma tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas ir nustatyti analogišką reguliavimą dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo tiek tiems labdaros ir paramos fondams ar asociacijoms, kurie pagal naują reguliavimą yra pasirinkę rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tiek tiems, kurie – metinę ataskaitą, kai labdaros ir paramos fondas ar asociacija šių finansinių dokumentų nebus pateikę Juridinių asmenų registro tvarkytojui . 5.
(jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus dar labiau užtikrintas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumas, sustiprinta finansavimo kontrolė, taip pat išvengiamas nepagrįstas naudojimasis mokesčių lengvatomis. Įstatymų projektuose siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos atskleidžiant ir užkardant neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo atvejus, tuo pačiu prisidės prie politinės korupcijos mažinimo. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai turės teigiamą poveikį verslui ir jo plėtrai, kadangi pasirinktomis teisėkūros priemonėmis siūloma mažinti politinės korupcijos apraiškas, kas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamasis kodeksas“, „neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“,
„politinė partija“, „politinė kampanija“, „politinė reklama“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1751
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
XXVI skyriaus pavadinime siūloma vartoti abstraktaus pobūdžio ir ne teisinį (
. Pabrėžtina, kad valstybės „politinė sistema“ nėra ir negali būti tapatinama su ar suprantama vien kaip rinkimai, referendumas (jų tvarka) ir politinės partijos. Tai daug platesnė ir įvairiaprasmė sąvoka, apimanti visumą institucijų, per kurias įgyvendinama politinė valdžia arba kurios daro įtaką valdžios įgyvendinimui. Jos sudaro politinės sistemos struktūrą, kurioje valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias politinės sistemos struktūros subjektas (santvarka, teritorinė sandara, viešąją valdžią įgyvendinančių institucijų sistema, politinės partijos, kitos asociacijos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir, vertinant plačiąja prasme, BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) bei nemaža dalimi kitų nusikaltimų taip pat būtų kėsinamasi į rūšinį „politinės sistemos“ objektą. Konstatuotina, kad teikiamu projektu pakeitus BK XXVI skyriaus pavadinimą, gali būti išbalansuoti atskirų kodekso specialiosios dalies skyrių tarpusavio ryšiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamas BK XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimas negali būti traktuojama kaip vien formalaus (techninio) pobūdžio pataisa. BK specialiosios dalies skyrių pavadinimai turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia rūšinį tame skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektą.
Nusikalstamos veikos sudėties objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių, turintis įtaką tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tiek ir jų atribojimui vienai nuo kitos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad išplėtus rūšinį BK XXVI skyriaus objektą, jis taps gerokai platesnis už visų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių konkrečius objektus. Dėl išvardintų priežasčių nerekomenduotina keisti BK XXVI skyriaus pavadinimo . 2. Teikiamo projekto 2 straipsniu kodeksas papildomas BK 1751 straipsniu
„Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“: „1. Tas,
kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Dėl cituojamo straipsnio teikiamos šios pastabos:
alternatyvūs būdo požymiai: „<...> draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą <...>“; „<...> šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo <...>“. Kartu su šiuo projektu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3128
išdėstomi politinės partijos finansavimo šaltiniai. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIIP-3128 keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „politinės partijos nario mokestis, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu“; o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis, draudžiama (šio straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad politinė partija negali būti finansuojama iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš tokių šaltinių, ji (įpareigota Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu) šias lėšas (atitinkamą jų sumą) turi pervesti į valstybės biudžetą (šio straipsnio 12 dalis). Pagal projekto Nr. XIIIP-3128 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą
„lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių,
panaudojimas politinės partijos veiklai“ laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. Tai konstatavus, politinei partijai VRK sprendimu neskiriami (iki dviejų metų) valstybės biudžeto asignavimai (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi: „Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio
politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „atstovaujamųjų politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų politinių kampanijų dalyvių lėšų. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta: „Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. <...> Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama <...>“.
1751 straipsnio pavadinime nustatomas terminas – „neteisėtas“ yra gerokai platesnio turinio už straipsnio dispozicijoje vartojamus „ draudžiamo būdo“ ar „ iš draudžiamų šaltinių“ požymius. Ir priešingai - BK 1751 straipsnio dispozicijos požymiai – „ draudžiamu būdu“ ir „iš draudžiamų šaltinių“
Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nėra vartojama sąvoka „materialinė parama“.
Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
kita ko, yra „nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis“; „politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta „aukos“ sąvoka: „aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti“. Atsižvelgiant į tai, BK 1751 straipsnio dispozicijoje vartojamus alternatyvius dalyko požymius – lėšos ar kitokia materialinė parama
straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį (
laisvės atėmimas iki ketverių metų), atitinkamas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos.
Keltina prielaida, kad tokį projekto rengėjų sankcijos pasirinkimą nulėmė praktinis poreikis taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimą ( žr. kartu teikiamą projektą Reg. Nr. XIIIP-3127). Tačiau abejotina, ar vien praktinis tyrimo palengvinimo poreikis yra pagrįstas argumentas dirbtinai didinti nusikaltimo pavojingumą, o kartu griežtinti baudžiamąją atsakomybę. 2.3.2. Vis dėlto, nusprendus projektu teikiamą nusikaltimą palikti apysunkių nusikaltimų grupėje, keltinas klausimas dėl pernelyg plataus švelnesnių laisvės atėmimui bausmių sąrašo numatymo sankcijoje (
visos švelnesnės bausmės, išskyrus viešuosius darbus). Pavyzdžiui, diskutuotina dėl laisvės apribojimo ir (ar) arešto bausmių pasirinkimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1751 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-26 Nr. XIIIP-3126(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1751
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza, teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas ir Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjas Arnas Trukšnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė ir VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Diana Šalomskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK; kodeksas) XXVI skyriaus pavadinime siūloma vartoti abstraktaus pobūdžio ir ne teisinį (
. Pabrėžtina, kad valstybės „politinė sistema“ nėra ir negali būti tapatinama su ar suprantama vien kaip rinkimai, referendumas (jų tvarka) ir politinės partijos. Tai daug platesnė ir įvairiaprasmė sąvoka, apimanti visumą institucijų, per kurias įgyvendinama politinė valdžia arba kurios daro įtaką valdžios įgyvendinimui. Jos sudaro politinės sistemos struktūrą, kurioje valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias politinės sistemos struktūros subjektas (santvarka, teritorinė sandara, viešąją valdžią įgyvendinančių institucijų sistema, politinės partijos, kitos asociacijos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir, vertinant plačiąja prasme, BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) bei nemaža dalimi kitų nusikaltimų taip pat būtų kėsinamasi į rūšinį „politinės sistemos“ objektą. Konstatuotina, kad teikiamu projektu pakeitus BK XXVI skyriaus pavadinimą, gali būti išbalansuoti atskirų kodekso specialiosios dalies skyrių tarpusavio ryšiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamas BK XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimas negali būti traktuojama kaip vien formalaus (techninio) pobūdžio pataisa. BK specialiosios dalies skyrių pavadinimai turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia rūšinį tame skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektą. Nusikalstamos veikos sudėties objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių, turintis įtaką tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tiek ir jų atribojimui vienai nuo kitos.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad išplėtus rūšinį BK XXVI skyriaus objektą, jis taps gerokai platesnis už visų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių konkrečius objektus. Dėl išvardintų priežasčių nerekomenduotina keisti BK XXVI skyriaus pavadinimo . Pritarti iš dalies Atsižvelgiant TD pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą BK XXVI skyriaus pavadinimą, atsisakant sąvokos „ politinė sistema “ ir papildant žodžiais „ politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarka “ ir skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:
“
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsniu kodeksas papildomas BK 1751 straipsniu
„Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“: „1. Tas,
kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Dėl cituojamo straipsnio teikiamos šios pastabos: 2.1.
Kvestionuotini projektu teikiamos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvūs būdo požymiai: „<...> draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą <...>“; „<...> šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo <...>“. Kartu su šiuo projektu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3128 1 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstomi politinės partijos finansavimo šaltiniai. Projektu Nr. XIIIP-3128 keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „politinės partijos nario mokestis, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu“; o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis, draudžiama (šio straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad politinė partija negali būti finansuojama iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš tokių šaltinių, ji (įpareigota Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu) šias lėšas (atitinkamą jų sumą) turi pervesti į valstybės biudžetą (šio straipsnio 12 dalis). Pagal projekto Nr. XIIIP-3128 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą „lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“ laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. Tai konstatavus, politinei partijai VRK sprendimu neskiriami (iki dviejų metų) valstybės biudžeto asignavimai (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi: „Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „atstovaujamųjų politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų politinių kampanijų dalyvių lėšų. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta: „Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. <...> Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama <...>“.
Aptarus teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio pavadinime nustatomas terminas – „neteisėtas“ yra gerokai platesnio turinio už straipsnio dispozicijoje vartojamus „ draudžiamo būdo“ ar „ iš draudžiamų šaltinių“ požymius. Ir priešingai - BK 1751 straipsnio dispozicijos požymiai – „ draudžiamu būdu“ ir „iš draudžiamų šaltinių“ – lyginant su straipsnio pavadinimu, yra ne tik per siauro turinio, bet ir netikslūs, atsižvelgiant į „teisinį kontekstą“ bei blanketinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra baigtinio politinių partijų ir kampanijų finansavimo draudžiamų būdų ir šaltinių sąrašo. Dėl tos priežasties atitinkama baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma praktikoje gali kelti rimtų taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio dispozicijoje vietoje požymių – „ draudžiamu būdu“ ; „ iš draudžiamų šaltinių“ ;
„bet kokiu būdu“ – yra tiksliau vartoti blanketinį požymį – „neteisėtai“. Pastebėtina, kad neteisėto finansavimo sąvoka apimtų tiek neteisėtus finansavimo būdus, šaltinius, aukas, jų dydžius, aukotojus ir kt. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo BK
175 1 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „ draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių “ bei vietoje žodžių „ bet kokiu būdu “ įrašyti žodį „ neteisėtai “. (žr. siūlomą šios dalies išdėstymą Komiteto pasiūlyme). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-062 2.2. BK175 1 straipsnio dispozicijoje vartojami alternatyvūs dalyko požymiai – lėšos ar kitokia materialinė parama .
Atkreiptinas dėmesys, kad nors šio straipsnio dispozicija yra blanketinio pobūdžio, nei Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nėra vartojama sąvoka „materialinė parama“. Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose yra numatyta, kad politinės partijos finansavimo šaltiniu, be kita ko, yra
„nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto
metinio pajamų mokesčio dalis“; „politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta „aukos“ sąvoka:
„aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar
nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti“. Atsižvelgiant į tai, BK 1751 straipsnio dispozicijoje vartojamus alternatyvius dalyko požymius – lėšos ar kitokia materialinė parama
Sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra jau dabar naudojama kituose BK straipsniuose, reguliuojančiuose baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansavimą (pvz., BK 250-4 str.). Todėl BK 175¹ str. ir buvo pasirinktas būtent toks reguliavimo metodas, išlaikantis BK naudojamų apibrėžčių vienodumą.
Tuo tarpu, 175¹ str. iš tiesų būtų keblu išvardyti visus finansavimo šaltinius, taip kaip jie įvardyti Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose: jei Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose naudojamas sąvokas perkelti į BK 175¹ str., šio straipsnio tekstas taptų itin perkrautas, būtų nebūdingai BK apibrėžta nusikalstamos veikos dispozicija. Siekiant išlaikyti 175¹ str. dispozicijos glaustumą, reguliavimo racionalumą ir sistemiškumą, yra tikslinga naudoti labiau abstrahuotą sąvoką, kuri jau ir dabar yra BK tekste. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-062
į tai, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio dispozicijos turinys yra ganėtinai plataus turinio, diskutuotinas projekto rengėjų pasirinktas sankcijos dydis ir jos apimtis:
BK 11 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 1751 straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį (
laisvės atėmimas iki ketverių metų), atitinkamas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Keltina prielaida, kad tokį projekto rengėjų sankcijos pasirinkimą nulėmė praktinis poreikis taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimą ( žr. kartu teikiamą projektą Reg. Nr. XIIIP-3127). Tačiau abejotina, ar vien praktinis tyrimo palengvinimo poreikis yra pagrįstas argumentas dirbtinai didinti nusikaltimo pavojingumą, o kartu griežtinti baudžiamąją atsakomybę. 2.3.2. Vis dėlto, nusprendus projektu teikiamą nusikaltimą palikti apysunkių nusikaltimų grupėje, keltinas klausimas dėl pernelyg plataus švelnesnių laisvės atėmimui bausmių sąrašo numatymo sankcijoje (
numatytos visos švelnesnės bausmės, išskyrus viešuosius darbus). Pavyzdžiui, diskutuotina dėl laisvės apribojimo ir (ar) arešto bausmių pasirinkimo.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma įstatymo projekte susiaurinti sankcijų įvairovę atsisakant laisvės apribojimo ir arešto sankcijų, paliekant baudą ir laisvės atėmimą. Siekiant išlaikyti sankcijų dydžių reguliavimo balansą ir sistemiškumą, BK 175¹ str. siūloma maksimali sankcija – laisvės atėmimas iki 4 metų, buvo parinkta, atsižvelgiant į XXVI skyriuje reguliuojamų veikų sankcijų dydžius (BK 172 str. 1 d., BK 173 str. 1 d., BK 174 str. 1 d. – laisvės atėmimas 4 metai, BK 175 str. – laisvės atėmimas 5 metai). (žr. siūlomą BK 175¹ straipsnio 1 dalies išdėstymą Komiteto pasiūlyme). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-06-25. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), dalyvaudama 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės teisiniam reguliavimui tobulinti veikloje, pažymi, kad vienas pagrindinių ir kartu vienas labiausiai diskutuotinų šioje darbo grupėje svarstomų klausimų yra neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais ne tik daroma žala finansų sistemai, apskaitos tvarkai, bet ir kėsinamasi į vieną svarbiausių viešųjų interesų – demokratijos veikimą šalyje, daugelis atstovus darbo grupėje turinčių institucijų sutaria, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas yra tikslingas.
Pirminiai darbo grupės siūlymai yra nukreipti į tai, kad atitinkamomis nuostatomis būtų papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVI skyrius, kuriame šiuo metu numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, taip pat pakeistas šio skyriaus pavadinimas ir išplėstas jame numatytų nusikalstamų veikų rūšinis objektas. Pritardami darbo grupės daugumos nuomonei dėl tikslingumo kriminalizuoti neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, vis dėlto siūlytume alternatyvų kelią šiam siūlymui įgyvendinti. STT manymu, atitinkamomis nuostatomis pildytinas BK XXXIII skyrius „Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, kuriame numatyta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokio požiūrio siūlytina laikytis dėl šių priežasčių:
neteisėtas politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas dažniausiai nėra savitikslis – tokiais veiksmai neteisėtą finansavimą teikiantis subjektais paprastai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti neteisėtai finansuojamų politinių partijų ar kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių sprendimus ateityje, įgyti bendrą jų palankumą finansuojančiam asmeniui ar su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar netgi manais už neteisėtą finansavimą užsikrinti konkrečių finansavimą teikiančio subjekto interesus atitinkančių sprendimų finansavimą.
Dėl šios priežasties galima teigti, kad veiksmais, kuriais neteisėtai teikiamas finansavimas politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms, mažų mažiausiai sudaromos prielaidos korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, o daugeliu atveju šie pažeidimai savo pavojingumu prilygsta stambaus masto kyšininkavimui, papirkimui ar piktnaudžiavimui. 2. Būtina atsižvelgti į priežastis, kurios paskatino sudaryti minėtą darbo grupę ir svarstyti neteisėto politinių ir partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimą – tai Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje (visų pirma – jos 8.2.1 – 8.2.3 punktai), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, nustatytos aplinkybės bei pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Šioje išvadoje neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo mechanizmas, kuriame interesų grupės teikia neteisėtą finansavimą politinėms partijoms ar atskiriems politikams mainais už jų interesus atitinkančių politinių sprendimų priėmimą, motyvuotai įvardijamas kaip politinė korupcija, t.y. viena iš korupcijos rūšių.
Atsižvelgiant į tai, manyti, jog tokį elgesio modelį būtų tikslingą kriminalizuoti tame pačiame BK skyriuje, kaip ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne sieti su nusikaltimais rinkimų teisėms ar rinkimų ir referendumų tvarkai. 3. Pažymėtina ir tai, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimas nėra naujas. Tokio pobūdžio įstatymo pakeitimai jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime atskirų Seimo narių dar 2012 m., tačiau šis klausimas tolesnių svarstymo stadijų nepasiekė. Šį projektą įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad „atsižvelgiant į Kodekso specialiosios dalies sistemą ir jos sudarymo principus, siūlytina dėstyti Kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams “)" [1] Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Projektas buvo rengiamas Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės, kurioje buvo atstovaujama daugeliui kompetentingų institucijų, ir Seimui pateiktas Vyriausybės nutarimu, taip pat į Teisingumo ministerijos ir Prokuratūros poziciją, siūloma BK straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų finansavimą palikti BK XXVI skyriuje, kaip yra Projekte, papildant šio skyriaus pavadinimą (žr. siūlomą skyriaus pavadinimo išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 1). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-07-102 Argumentai:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, jeigu neteisėta parama viršija 500 MGL (šiuo metu 25 tūkst. eurų). Tokia suma, lyginant su teisėtais politinių kampanijų dalyviams nustatytais politinių kampanijų finansavimo limitais yra neproporcingai didelė, todėl siūloma ją sumažinti pusiau. Pasiūlymas:
Nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, jei neteisėta parama viršija 250 MGL. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma šio straipsnio dispozicijoje vartojamus terminus „ draudžiamu būdu “, „ iš draudžiamų šaltinių “ ir „ bet kokiu būdu “ pakeisti terminu „ neteisėtai “, taip pat atsisakyti perteklinės sankcijų įvairovės paliekant baudą ir laisvės atėmimą ir BK papildymo 175¹ straipsniu 1 dalį išdėstyti taip: „
1Tas, kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių neteisėtai teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija
500 250 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu neteisėtai priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.424671?jfwid=-1caidvlj6q
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto
2018-07-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK;
kodeksas) XXVI skyriaus pavadinime siūloma vartoti abstraktaus pobūdžio ir ne teisinį (
. Pabrėžtina, kad valstybės „politinė sistema“ nėra ir negali būti tapatinama su ar suprantama vien kaip rinkimai, referendumas (jų tvarka) ir politinės partijos.
Tai daug platesnė ir įvairiaprasmė sąvoka, apimanti visumą institucijų, per kurias įgyvendinama politinė valdžia arba kurios daro įtaką valdžios įgyvendinimui. Jos sudaro politinės sistemos struktūrą, kurioje valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias politinės sistemos struktūros subjektas (santvarka, teritorinė sandara, viešąją valdžią įgyvendinančių institucijų sistema, politinės partijos, kitos asociacijos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir, vertinant plačiąja prasme, BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) bei nemaža dalimi kitų nusikaltimų taip pat būtų kėsinamasi į rūšinį „politinės sistemos“ objektą. Konstatuotina, kad teikiamu projektu pakeitus BK XXVI skyriaus pavadinimą, gali būti išbalansuoti atskirų kodekso specialiosios dalies skyrių tarpusavio ryšiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamas BK XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimas negali būti traktuojama kaip vien formalaus (techninio) pobūdžio pataisa. BK specialiosios dalies skyrių pavadinimai turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia rūšinį tame skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektą. Nusikalstamos veikos sudėties objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių, turintis įtaką tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tiek ir jų atribojimui vienai nuo kitos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad išplėtus rūšinį BK XXVI skyriaus objektą, jis taps gerokai platesnis už visų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių konkrečius objektus. Dėl išvardintų priežasčių nerekomenduotina keisti BK XXVI skyriaus pavadinimo .
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą BK XXVI skyriaus pavadinimą, atsisakant sąvokos „politinė sistema“ ir papildant žodžiais „politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarka“ ir skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:
“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 2 straipsniu kodeksas papildomas BK 1751 straipsniu
„Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“: „1. Tas,
kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Dėl cituojamo straipsnio teikiamos šios pastabos:
būdo požymiai: „<...> draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą <...>“; „<...> šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo <...>“. Kartu su šiuo projektu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3128 1 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstomi politinės partijos finansavimo šaltiniai. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIIP-3128 keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „politinės partijos nario mokestis, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu“; o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis, draudžiama (šio straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad politinė partija negali būti finansuojama iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš tokių šaltinių, ji (įpareigota Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu) šias lėšas (atitinkamą jų sumą) turi pervesti į valstybės biudžetą (šio straipsnio 12 dalis). Pagal projekto Nr. XIIIP-3128 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą
„lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių,
panaudojimas politinės partijos veiklai“ laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. Tai konstatavus, politinei partijai VRK sprendimu neskiriami (iki dviejų metų) valstybės biudžeto asignavimai (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi: „Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „atstovaujamųjų politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų politinių kampanijų dalyvių lėšų. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta:
„Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka
šio įstatymo reikalavimų. <...> Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama <...>“.
Aptarus teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio pavadinime nustatomas terminas – „neteisėtas“ yra gerokai platesnio turinio už straipsnio dispozicijoje vartojamus „draudžiamo būdo“ ar
„iš draudžiamų šaltinių“ požymius. Ir priešingai - BK 1751
straipsnio dispozicijos požymiai – „draudžiamu būdu“ ir „iš draudžiamų šaltinių“ – lyginant su straipsnio pavadinimu, yra ne tik per siauro turinio, bet ir netikslūs, atsižvelgiant į „teisinį kontekstą“ bei blanketinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra baigtinio politinių partijų ir kampanijų finansavimo draudžiamų būdų ir šaltinių sąrašo. Dėl tos priežasties atitinkama baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma praktikoje gali kelti rimtų taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio dispozicijoje vietoje požymių – „draudžiamu būdu“; „iš draudžiamų šaltinių“;
„bet kokiu būdu“ – yra tiksliau vartoti blanketinį požymį – „neteisėtai“. Pastebėtina, kad neteisėto finansavimo sąvoka apimtų tiek neteisėtus
finansavimo būdus, šaltinius, aukas, jų dydžius, aukotojus ir kt. Pritarti
1751 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „ draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių “ bei vietoje žodžių „ bet kokiu būdu “ įrašyti žodį „ neteisėtai “. 3. Seimo kanceliarijos
1
straipsnio dispozicijoje vartojami alternatyvūs dalyko požymiai – lėšos ar kitokia materialinė parama.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors šio straipsnio dispozicija yra blanketinio pobūdžio, nei Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nėra vartojama sąvoka „materialinė parama“. Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose yra numatyta, kad politinės partijos finansavimo šaltiniu, be kita ko, yra „nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis“; „politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta „aukos“ sąvoka:
„aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar
nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti“. Atsižvelgiant į tai, BK 1751 straipsnio dispozicijoje vartojamus alternatyvius dalyko požymius – lėšos ar kitokia materialinė parama – rekomenduotina patikslinti pagal sąvokas, vartojamas Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose. Nepritarti Sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra jau dabar naudojama kituose BK straipsniuose, reguliuojančiuose baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansavimą (pvz., BK 250-4 str.). Todėl BK 175¹ str. ir buvo pasirinktas būtent toks reguliavimo metodas, išlaikantis BK naudojamų apibrėžčių vienodumą.
Tuo tarpu, 175¹ str. iš tiesų būtų keblu išvardyti visus finansavimo šaltinius, taip kaip jie įvardyti Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose: jei Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose naudojamas sąvokas perkelti į BK 175¹ str., šio straipsnio tekstas taptų itin perkrautas, būtų nebūdingai BK apibrėžta nusikalstamos veikos dispozicija. Siekiant išlaikyti 175¹ str. dispozicijos glaustumą, reguliavimo racionalumą ir sistemiškumą, yra tikslinga naudoti labiau abstrahuotą sąvoką, kuri jau ir dabar yra BK tekste. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio dispozicijos turinys yra ganėtinai plataus turinio, diskutuotinas projekto rengėjų pasirinktas sankcijos dydis ir jos apimtis:
straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį (past. – laisvės atėmimas iki ketverių metų), atitinkamas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Keltina prielaida, kad tokį projekto rengėjų sankcijos pasirinkimą nulėmė praktinis poreikis taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimą (žr. kartu teikiamą projektą Reg. Nr. XIIIP-3127). Tačiau abejotina, ar vien praktinis tyrimo palengvinimo poreikis yra pagrįstas argumentas dirbtinai didinti nusikaltimo pavojingumą, o kartu griežtinti baudžiamąją atsakomybę. 2.3.2. Vis dėlto, nusprendus projektu teikiamą nusikaltimą palikti apysunkių nusikaltimų grupėje, keltinas klausimas dėl pernelyg plataus švelnesnių laisvės atėmimui bausmių sąrašo numatymo sankcijoje (past. – numatytos visos švelnesnės bausmės, išskyrus viešuosius darbus). Pavyzdžiui, diskutuotina dėl laisvės apribojimo ir (ar) arešto bausmių pasirinkimo. Spręsti pagrindiniame komitete 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-06-25 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), dalyvaudama 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės teisiniam reguliavimui tobulinti veikloje, pažymi, kad vienas pagrindinių ir kartu vienas labiausiai diskutuotinų šioje darbo grupėje svarstomų klausimų yra neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais ne tik daroma žala finansų sistemai, apskaitos tvarkai, bet ir kėsinamasi į vieną svarbiausių viešųjų interesų – demokratijos veikimą šalyje, daugelis atstovus darbo grupėje turinčių institucijų sutaria, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas yra tikslingas. Pirminiai darbo grupės siūlymai yra nukreipti į tai, kad atitinkamomis nuostatomis būtų papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
STT manymu, atitinkamomis nuostatomis pildytinas BK XXXIII skyrius „Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, kuriame numatyta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokio požiūrio siūlytina laikytis dėl šių priežasčių:
partijų ar politinių kampanijų finansavimas dažniausiai nėra savitikslis – tokiais veiksmai neteisėtą finansavimą teikiantis subjektais paprastai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti neteisėtai finansuojamų politinių partijų ar kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių sprendimus ateityje, įgyti bendrą jų palankumą finansuojančiam asmeniui ar su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar netgi manais už neteisėtą finansavimą užsikrinti konkrečių finansavimą teikiančio subjekto interesus atitinkančių sprendimų finansavimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad veiksmais, kuriais neteisėtai teikiamas finansavimas politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms, mažų mažiausiai sudaromos prielaidos korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, o daugeliu atveju šie pažeidimai savo pavojingumu prilygsta stambaus masto kyšininkavimui, papirkimui ar piktnaudžiavimui. 2. Būtina atsižvelgti į priežastis, kurios paskatino sudaryti minėtą darbo grupę ir svarstyti neteisėto politinių ir partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimą – tai Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje (visų pirma – jos 8.2.1 – 8.2.3 punktai), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.
XIII-1228, nustatytos aplinkybės bei pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Šioje išvadoje neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo mechanizmas, kuriame interesų grupės teikia neteisėtą finansavimą politinėms partijoms ar atskiriems politikams mainais už jų interesus atitinkančių politinių sprendimų priėmimą, motyvuotai įvardijamas kaip politinė korupcija, t.y. viena iš korupcijos rūšių. Atsižvelgiant į tai, manyti, jog tokį elgesio modelį būtų tikslingą kriminalizuoti tame pačiame BK skyriuje, kaip ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne sieti su nusikaltimais rinkimų teisėms ar rinkimų ir referendumų tvarkai. 3. Pažymėtina ir tai, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimas nėra naujas. Tokio pobūdžio įstatymo pakeitimai jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime atskirų Seimo narių dar 2012 m., tačiau šis klausimas tolesnių svarstymo stadijų nepasiekė. Šį projektą įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad „atsižvelgiant į Kodekso specialiosios dalies sistemą ir jos sudarymo principus, siūlytina dėstyti Kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams “)" [1]
pagrindiniame komitete
teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-07-173 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. liepos 1 d. jau yra praėjusi, siūloma nustatyti kitą įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d 2020 m. sausio 1 d .“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.424671?jfwid=-1caidvlj6q
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1751
2019-10-30
dalyvavo : komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: institucijų atstovai: Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjai Marius Vainauskas ir Sonata Gendvilaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
1Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK;
kodeksas) XXVI skyriaus pavadinime siūloma vartoti abstraktaus pobūdžio ir ne teisinį (
. Pabrėžtina, kad valstybės „politinė sistema“ nėra ir negali būti tapatinama su ar suprantama vien kaip rinkimai, referendumas (jų tvarka) ir politinės partijos. Tai daug platesnė ir įvairiaprasmė sąvoka, apimanti visumą institucijų, per kurias įgyvendinama politinė valdžia arba kurios daro įtaką valdžios įgyvendinimui.
Jos sudaro politinės sistemos struktūrą, kurioje valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias politinės sistemos struktūros subjektas (santvarka, teritorinė sandara, viešąją valdžią įgyvendinančių institucijų sistema, politinės partijos, kitos asociacijos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir, vertinant plačiąja prasme, BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) bei nemaža dalimi kitų nusikaltimų taip pat būtų kėsinamasi į rūšinį „politinės sistemos“ objektą. Konstatuotina, kad teikiamu projektu pakeitus BK XXVI skyriaus pavadinimą, gali būti išbalansuoti atskirų kodekso specialiosios dalies skyrių tarpusavio ryšiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamas BK XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimas negali būti traktuojama kaip vien formalaus (techninio) pobūdžio pataisa. BK specialiosios dalies skyrių pavadinimai turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia rūšinį tame skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektą. Nusikalstamos veikos sudėties objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių, turintis įtaką tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tiek ir jų atribojimui vienai nuo kitos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad išplėtus rūšinį BK XXVI skyriaus objektą, jis taps gerokai platesnis už visų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių konkrečius objektus. Dėl išvardintų priežasčių nerekomenduotina keisti BK XXVI skyriaus pavadinimo .
Pritarti iš dalies Teikiama BK XXVI skyriaus pavadinim o patobulinta redakcija, pritariant papildomų komitetų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams ir atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą:
,
“
(papildomi komitetai) siūlo – pritarti iš dalies. Argumentai: Atsižvelgiant TD pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą BK XXVI skyriaus pavadinimą, atsisakant sąvokos „ politinė sistema “ ir papildant žodžiais „ politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarka “ ir skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:
,
“
kanceliarijos Teisės departamentas
papildomas BK 1751 straipsniu „Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“: „1. Tas, kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Dėl cituojamo straipsnio teikiamos šios pastabos: 2.1.
Kvestionuotini projektu teikiamos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvūs būdo požymiai: „<...> draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą <...>“; „<...> šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo <...>“. Kartu su šiuo projektu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3128 1 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstomi politinės partijos finansavimo šaltiniai. Projektu Nr. XIIIP-3128 keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „politinės partijos nario mokestis, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu“; o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis, draudžiama (šio straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad politinė partija negali būti finansuojama iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš tokių šaltinių, ji (įpareigota Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu) šias lėšas (atitinkamą jų sumą) turi pervesti į valstybės biudžetą (šio straipsnio 12 dalis). Pagal projekto Nr. XIIIP-3128 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą „lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“ laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. Tai konstatavus, politinei partijai VRK sprendimu neskiriami (iki dviejų metų) valstybės biudžeto asignavimai (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi:
„Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1)
politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „atstovaujamųjų politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų politinių kampanijų dalyvių lėšų. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta: „Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. <...> Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama <...>“.
Aptarus teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio pavadinime nustatomas terminas – „neteisėtas“ yra gerokai platesnio turinio už straipsnio dispozicijoje vartojamus „ draudžiamo būdo“ ar „ iš draudžiamų šaltinių“ požymius. Ir priešingai - BK 1751 straipsnio dispozicijos požymiai – „ draudžiamu būdu“ ir „iš draudžiamų šaltinių“ – lyginant su straipsnio pavadinimu, yra ne tik per siauro turinio, bet ir netikslūs, atsižvelgiant į „teisinį kontekstą“ bei blanketinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra baigtinio politinių partijų ir kampanijų finansavimo draudžiamų būdų ir šaltinių sąrašo. Dėl tos priežasties atitinkama baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma praktikoje gali kelti rimtų taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio dispozicijoje vietoje požymių – „ draudžiamu būdu“ ; „ iš draudžiamų šaltinių“ ;
„bet kokiu būdu“ – yra tiksliau vartoti blanketinį požymį – „neteisėtai“. Pastebėtina, kad neteisėto finansavimo sąvoka apimtų tiek neteisėtus finansavimo būdus, šaltinius, aukas, jų dydžius, aukotojus ir kt. Pritarti Pritarta pasiūlymui vartoti sąvoką „neteisėtai
“. NSGK, VVSK (papildomi komitetai) siūlo – pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabą, siūloma įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo BK
175 1 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „ draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių “ bei vietoje žodžių „ bet kokiu būdu “ įrašyti žodį „ neteisėtai “. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-062 2.2. BK 1751 straipsnio dispozicijoje vartojami alternatyvūs dalyko požymiai – lėšos ar kitokia materialinė parama .
Atkreiptinas dėmesys, kad nors šio straipsnio dispozicija yra blanketinio pobūdžio, nei Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nėra vartojama sąvoka „materialinė parama“. Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose yra numatyta, kad politinės partijos finansavimo šaltiniu, be kita ko, yra „nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis“;
„politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę
aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta „aukos“ sąvoka: „aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti“. Atsižvelgiant į tai, BK1751 straipsnio dispozicijoje vartojamus alternatyvius dalyko požymius – lėšos ar kitokia materialinė parama
TTK, kaip ir papildomi komitetai, pastabai nepritaria, nes tokia sąvoka jau vartojama BK 2504 straipsnyje. NSGK, VVSK (papildomi komitetai) siūlo – nepritarti. Argumentai: Sąvoka „lėšos ar kitokia materialinė parama“ yra jau dabar naudojama kituose BK straipsniuose, reguliuojančiuose baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansavimą (pvz., BK 250-4 str.). Todėl BK 175¹ str. ir buvo pasirinktas būtent toks reguliavimo metodas, išlaikantis BK naudojamų apibrėžčių vienodumą.
Tuo tarpu, 175¹ str. iš tiesų būtų keblu išvardyti visus finansavimo šaltinius, taip kaip jie įvardyti Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose: jei Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymuose naudojamas sąvokas perkelti į BK 175¹ str., šio straipsnio tekstas taptų itin perkrautas, būtų nebūdingai BK apibrėžta nusikalstamos veikos dispozicija. Siekiant išlaikyti 175¹ str. dispozicijos glaustumą, reguliavimo racionalumą ir sistemiškumą, yra tikslinga naudoti labiau abstrahuotą sąvoką, kuri jau ir dabar yra BK tekste. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-02-062
BK 1751 straipsnio dispozicijos turinys yra ganėtinai plataus turinio, diskutuotinas projekto rengėjų pasirinktas sankcijos dydis ir jos apimtis: 2.3.1. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 1751 straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį (
atitinkamas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Keltina prielaida, kad tokį projekto rengėjų sankcijos pasirinkimą nulėmė praktinis poreikis taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimą ( žr. kartu teikiamą projektą Reg. Nr. XIIIP-3127). Tačiau abejotina, ar vien praktinis tyrimo palengvinimo poreikis yra pagrįstas argumentas dirbtinai didinti nusikaltimo pavojingumą, o kartu griežtinti baudžiamąją atsakomybę. 2.3.2. Vis dėlto, nusprendus projektu teikiamą nusikaltimą palikti apysunkių nusikaltimų grupėje, keltinas klausimas dėl pernelyg plataus švelnesnių laisvės atėmimui bausmių sąrašo numatymo sankcijoje (
viešuosius darbus). Pavyzdžiui, diskutuotina dėl laisvės apribojimo ir (ar) arešto bausmių pasirinkimo.
Pritarti iš dalies Pritarta ir atsisakyta dviejų nesunkių alternatyvių bausmių
nusikalstama veika priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, nes ši veika pakankamai pavojinga
sistemiškai dera su šiame BK XXVI skyriuje kitų straipsnių maksimaliomis sankcijomis (laisvės atėmimo bausmėmis iki 4, 5, 6 metų). Taip pat maksimali 4 m. l. a. sankcija tinkamai koreliuoja su Vyriausybės pasiūlyta 500 MGL verte. BK 1751
maksimali sankcija (4 m. l. a.) pasirinkta dar ir todėl, kad būtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, nes kitaip tokių veikų beveik neįmanoma ištirti. NSGK (papildomas komitetas) siūlo – pritarti iš dalies. Argumentai: Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma įstatymo projekte susiaurinti sankcijų įvairovę atsisakant laisvės apribojimo ir arešto sankcijų, paliekant baudą ir laisvės atėmimą. Siekiant išlaikyti sankcijų dydžių reguliavimo balansą ir sistemiškumą, BK 175¹ str. siūloma maksimali sankcija – laisvės atėmimas iki
sankcijų dydžius (BK 172 str. 1 d., BK 173 str. 1 d., BK 174 str. 1 d. – laisvės atėmimas 4 metai, BK 175 str. – laisvės atėmimas 5 metai). (žr. siūlomą BK 175¹ straipsnio 1 dalies išdėstymą Komiteto pasiūlyme). VVSK (papildomas komitetas) siūlo spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-06-252 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), dalyvaudama 2018 m. birželio 28 d.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 123 sudarytos darbo grupės politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės teisiniam reguliavimui tobulinti veikloje, pažymi, kad vienas pagrindinių ir kartu vienas labiausiai diskutuotinų šioje darbo grupėje svarstomų klausimų yra neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais ne tik daroma žala finansų sistemai, apskaitos tvarkai, bet ir kėsinamasi į vieną svarbiausių viešųjų interesų – demokratijos veikimą šalyje, daugelis atstovus darbo grupėje turinčių institucijų sutaria, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimas yra tikslingas. Pirminiai darbo grupės siūlymai yra nukreipti į tai, kad atitinkamomis nuostatomis būtų papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVI skyrius, kuriame šiuo metu numatyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, taip pat pakeistas šio skyriaus pavadinimas ir išplėstas jame numatytų nusikalstamų veikų rūšinis objektas. Pritardami darbo grupės daugumos nuomonei dėl tikslingumo kriminalizuoti neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, vis dėlto siūlytume alternatyvų kelią šiam siūlymui įgyvendinti. STT manymu, atitinkamomis nuostatomis pildytinas BK XXXIII skyrius „Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, kuriame numatyta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokio požiūrio siūlytina laikytis dėl šių priežasčių: 1.
Pažymėtina, jog neteisėtas politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas dažniausiai nėra savitikslis – tokiais veiksmai neteisėtą finansavimą teikiantis subjektais paprastai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti neteisėtai finansuojamų politinių partijų ar kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių sprendimus ateityje, įgyti bendrą jų palankumą finansuojančiam asmeniui ar su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar netgi manais už neteisėtą finansavimą užsikrinti konkrečių finansavimą teikiančio subjekto interesus atitinkančių sprendimų finansavimą. Dėl šios priežasties galima teigti, kad veiksmais, kuriais neteisėtai teikiamas finansavimas politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms, mažų mažiausiai sudaromos prielaidos korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, o daugeliu atveju šie pažeidimai savo pavojingumu prilygsta stambaus masto kyšininkavimui, papirkimui ar piktnaudžiavimui. 2. Būtina atsižvelgti į priežastis, kurios paskatino sudaryti minėtą darbo grupę ir svarstyti neteisėto politinių ir partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimą – tai Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje (visų pirma – jos 8.2.1 – 8.2.3 punktai), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, nustatytos aplinkybės bei pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Šioje išvadoje neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo mechanizmas, kuriame interesų grupės teikia neteisėtą finansavimą politinėms partijoms ar atskiriems politikams mainais už jų interesus atitinkančių politinių sprendimų priėmimą, motyvuotai įvardijamas kaip politinė korupcija, t.y. viena iš korupcijos rūšių.
Atsižvelgiant į tai, manyti, jog tokį elgesio modelį būtų tikslingą kriminalizuoti tame pačiame BK skyriuje, kaip ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne sieti su nusikaltimais rinkimų teisėms ar rinkimų ir referendumų tvarkai. 3. Pažymėtina ir tai, kad neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kriminalizavimo klausimas nėra naujas. Tokio pobūdžio įstatymo pakeitimai jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime atskirų Seimo narių dar 2012 m., tačiau šis klausimas tolesnių svarstymo stadijų nepasiekė. Šį projektą įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad „atsižvelgiant į Kodekso specialiosios dalies sistemą ir jos sudarymo principus, siūlytina dėstyti Kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams “)" [1] Nepritarti Komiteto nuomone, BK skyrius tinkamai pasirinktas, nes tai labiau susiję su rinkimų teisėmis, kadangi neteisėtas finansavimas gali padaryti įtaką rinkimų rezultatams, neteisėtas finansavimas nebūtinai susijęs su korupcija, kiti argumentai išdėstyti prie Teisės departamento 1 pastabos. Be to, atsižvelgta ir į papildomo komiteto
(papildomas komitetas) siūlo – nepritarti.
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projektas buvo rengiamas Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės, kurioje buvo atstovaujama daugeliui kompetentingų institucijų, ir Seimui pateiktas Vyriausybės nutarimu, taip pat į Teisingumo ministerijos ir Prokuratūros poziciją, siūloma BK straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų finansavimą palikti BK XXVI skyriuje, kaip yra Projekte, papildant šio skyriaus pavadinimą (žr. siūlomą skyriaus pavadinimo išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 1). VVSK (papildomas komitetas) siūlo spręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-07-10 * 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadą. Pritarti Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas
2019-07-102 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, jeigu neteisėta parama viršija 500 MGL (šiuo metu 25 tūkst. eurų). Tokia suma, lyginant su teisėtais politinių kampanijų dalyviams nustatytais politinių kampanijų finansavimo limitais yra neproporcingai didelė, todėl siūloma ją sumažinti pusiau. Pasiūlymas:
Nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, jei neteisėta parama viršija 250 MGL.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma šio straipsnio dispozicijoje vartojamus terminus „ draudžiamu būdu “, „ iš draudžiamų šaltinių “ ir „ bet kokiu būdu “ pakeisti terminu „ neteisėtai “, taip pat atsisakyti perteklinės sankcijų įvairovės paliekant baudą ir laisvės atėmimą ir BK papildymo 175¹ straipsniu 1 dalį išdėstyti taip: „
draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių neteisėtai teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija500
kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu neteisėtai priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į NSGK pasiūlymą, taip pat TD pastabas, klausymų dalyvių nuomones ir argumentus, pritarta sąvokai „neteisėtai“, taip pat atsisakyta dviejų alternatyvių bausmių
straipsniu Papildyti Kodeksą 1751 straipsniu: „1751 straipsnis. Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas 1. Tas, kas neteisėtai teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-07-17 * 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas
2019-07-173 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. liepos 1 d. jau yra praėjusi, siūloma nustatyti kitą įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
.“ Pritarti Data taip pat suderinta ir su viso paketo įsigaliojimo data
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3126(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas-2 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.424671?jfwid=-1caidvlj6q