16 Įstatymo projektas Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-3117 2018-12-31 Senas variantas

Lithuania · XIIIP-3117 · 2018-12-31 · Senas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2018-12-31
  2. Lyginamasis variantas · 2019-06-05
  3. Aiškinamasis raštas · 2018-12-31
  4. Teisės departamento išvada · 2018-12-31
  5. Teisės departamento išvada · 2019-06-05
  6. Komiteto išvada · 2019-06-05

Lyginamasis variantas

2018-12-31 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO 1 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2018 m.                             d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

„8. Jūros aplinkos apsaugos tikslai – kokybiniai ar kiekybiniai teiginiai apie pageidau tin jam ą įvairių jūros aplinkos komponentų būklę, pavojus ir poveikį, kuriais vadovaujantis siekiama geros jūros aplinkos būklės atsižvelgiant į galimus pavojus ir žmogaus veiklos poveikį jūros aplinkai . Šie Jūros aplinkos apsaugos tikslai nustatomi remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu ir Direktyvos 2008/56/EB IV priede pateiktu orientacinių savybių sąrašu ir atsižvelgiant į šio įstatymo 1 priedo 2 lentelėje nurodytus pavojus ir poveikį .“
„9. Jūros aplinkos būklės įvertinimas – jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai nustatymas, kurį sudaro:

1) jūros rajono pagrindinių savybių ir esamos jūros aplinkos būdingų savybių , nurodytų  šio įstatymo 2 priedo 1 lentelėje  , analizė;

2) vyraujančių pavojų ir žmogaus veiklos poveikio nurodytų šio įstatymo 1 priedo 2 lentelėje jūros aplinkos būklei analizė, apimanti kokybin į iais ir kiekybin į iais rodikliais išreiškiamą pavojų, pastebimų tendencijų, pagrindinio kaupiamojo (skirtingų pavojų ir poveikio jungtinis poveikis) ir sąveikiojo (pavojaus ar poveikio padidėjimas esant ar veikiant kitam pavojui ar problemai) žmogaus veiklos poveikio apibūdinimą;

3) ekonominė ir socialinė jūros rajono naudojimo ir dėl jūros aplinkos blogėjimo atsirandančių išlaidų analizė.“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės kriterijus, jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės savybių nustatymo, jūros aplinkos apsaugos tikslų, priemonių Baltijos jūros rajono gerai aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti nustatymo reikalavimus ir su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientacinius sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 straipsnis. Stebėsenos programa

1. Aplinkos

būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, šio įstatymo 1 priede pateiktais jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais, šio įstatymo 2 priede nurodytais stebėsenos programos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildoma stebėsenos programa, skirta nuolat vertinti jūros aplinkos būklę.“4 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios šio įstatymo 1 priedą. „ Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo

1 priedas

JŪROS

APLINKOS BŪDINGŲ SAVYBIŲ, PAVOJŲ IR POVEIKIO SĄRAŠAI

1 lentelė

Būdingos savybės Fizinės ir cheminės savybės

  • Jūros dugno topografija ir batimetrija;
  • metinis ir sezoninis temperatūros režimas ir ledo danga;
  • srovių greitis, išplūdis, bangų poveikis, maišymosi savybės, drumstumas,

aktyvumo trukmė;

  • druskingumo pasiskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu;
  • maistingųjų medžiagų ir deguonies pasiskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu;
  • informacija jūros vandens rūgštėjimui nustatyti.

Buveinių tipai

  • Vyraujantis (vyraujantys) jūros dugno ir vandens buveinių tipas (tipai) su

būdingų fizinių ir cheminių savybių apibūdinimu, pavyzdžiui, gylis, vandens temperatūros režimas, srovės ir kitas vandens judėjimas, druskingumas, struktūra ir dugno substrato sudėtis;

  • tam tikrų buveinių tipų nustatymas ir kartografavimas, ypač pagal Europos

Sąjungos teisės aktus arba tarptautines konvencijas pripažintų arba nustatytų ypač įdomiais moksliniu arba biologinės įvairovės požiūriu;

  • buveinės zonose, kurios dėl savo savybių, vietos arba strateginės svarbos

turėtų būti atskirai nurodytos. Tai gali būti veikiamos intensyvių arba specifinių pavojų teritorijos arba teritorijos, kuriose reikalingas specialus apsaugos režimas. Biologinės savybės

  • Biologinių bendrijų, susijusių su vyraujančiomis jūros dugno ir vandens

storymės buveinėmis, aprašymas.

Jame būtų informacija apie fitoplanktono ir zooplanktono bendrijas, įskaitant rūšis, sezoninį ir geografinį kintamumą;

  • informacija apie gaubtasėklius, didžiuosius dumblius, bestuburę dugno

gyvūniją, įskaitant rūšinę sudėtį, biomasę ir metinį ir (arba) sezoninį kintamumą;

  • informacija apie žuvų populiacijų struktūrą, įskaitant populiacijų gausą,

pasiskirstymą, amžiaus arba dydžio struktūrą;

  • populiacijų dinamikos, Baltijos jūros rajone pasitaikančių jūrų žinduolių ir

roplių rūšių natūralaus pasiskirstymo ir būklės aprašymas;

  • populiacijų dinamikos, Baltijos jūros rajone pasitaikančių jūrų paukščių

rūšių natūralaus pasiskirstymo ir būklės apibūdinimas;

  • populiacijų dinamikos, kitų Baltijos jūros rajone pasitaikančių jūrų paukščių

rūšių, kurios yra Europos Sąjungos teisės aktų arba tarptautinių susitarimų reglamentavimo objektas, natūralaus pasiskirstymo ir būklės apibūdinimas;

  • Baltijos jūros rajone esančių svetimžemių rūšių arba prireikus genetiškai

besiskiriančių vietinių rūšių laikino atsiradimo, gausumo ir geografinio pasiskirstymo aprašas. Kitos savybės

  • Su cheminėmis medžiagomis susijusios padėties, įskaitant susirūpinimą

keliančias chemines medžiagas, nuosėdų užterštumo, židinių, sveikatos problemų, floros ir faunos (visų pirma skirtos žmonių maistui) užterštumo apibūdinimas;

  • kitų savybių, tipiškų ar būdingų Baltijos jūros rajonui, apibūdinimas. 2 lentelė

Pavojai ir poveikis Fizinis nykimas

  • Slopinimas (pvz., dirbtinėmis struktūromis gilinant dugną iškasto grunto šalinimu);
  • sandarinimas (pvz., ilgalaikėmis konstrukcijomis).

Fizinė žala

  • Dumblėjimo pokyčiai (pvz., dėl nuotėkio, dugno gilinimo ir (arba) gilinant

dugną iškasto grunto šalinimo);

  • krantų irimas (pvz., poveikis jūros dugnui dėl komercinės žvejybos, laivybos,

inkaravimo);

  • pasirinktinė gavyba (pvz., jūros dugno ir po juo esančio grunto išteklių

paieškos ir naudojimo). Kitas fizinis trikdymas

  • Triukšmas po vandeniu (pvz., dėl laivybos, akustinių povandeninių įtaisų);
  • jūros tarša šiukšlėmis. Kišimasis į hidrologinius procesus
  • Dideli terminio režimo pokyčiai (pvz., dėl nuotekų iš elektrinių);
  • dideli druskingumo režimo pokyčiai (pvz., dėl trikdančių vandens judėjimą

konstrukcijų, vandens ėmimo). Užterštumas pavojingomis medžiagomis

  • Sintetinių junginių patekimas (pvz., su jūros aplinka susijusios

prioritetinės medžiagos, pesticidai, organines apnašas šalinančios medžiagos, farmacijos produktai, patenkantys dėl taršos iš pasklidųjų taršos šaltinių, taršos iš laivų, atmosferos taršos ir biologiškai aktyvios medžiagos);

  • nesintetinių medžiagų ir junginių patekimas (pvz., sunkiųjų metalų,

angliavandenilių, patenkančių dėl taršos iš laivų ir dėl naftos, dujų bei mineralų paieškos ir gavybos, atmosferos taršos su įtekančių upių vandeniu);

  • radionuklidų patekimas. Nuolatinis ir (arba) tyčinis teršalų

išmetimas Pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) tarptautines konvencijas leidžiamas kitų medžiagų (skysčių, kietųjų medžiagų arba dujų) patekimas į jūros vandenį dėl nuolatinio ir (arba) tyčinio jų išmetimo į jūros aplinką. Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomis

  • Trąšų ir kitų azoto ir fosforo turinčių medžiagų patekimas (pvz., iš taškinių

ir pasklidosios taršos šaltinių, įskaitant žemės ūkį, vandens ūkį, atmosferos taršą);

  • organinių medžiagų patekimas (pvz., komunalinės nuotekos, marikultūra,

įtekančių upių poveikis).

Biologinis trikdymas

  • Mikrobinių patogenų patekimas;
  • svetimžemių rūšių patekimas ir perkėlimas;
  • specializuota žvejyba, įskaitant šalutinį žvejybos laimikį (pvz., verslinė

žvejyba ir rekreacinė žvejyba). “. 5 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 3 priedo 3 punktą  ir jį išdėstyti taip: „

nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų apsaugos aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL 2008 L 164, p. 19), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/845 ( OL 2017 L 125, p. 27) .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Parengė Monika Sakalauskaitė 2018-12-12

Lyginamasis variantas

2019-06-05 · the official register ↗

Projekto Nr. XIIIP-3117

(2) ES lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO 1 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2019 m.                             d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

„8. Jūros aplinkos apsaugos tikslai – kokybiniai ar kiekybiniai teiginiai apie pageidau tin jam ą įvairių jūros aplinkos komponentų būklę, pavojus ir poveikį, kuriais vadovaujantis siekiama geros jūros aplinkos būklės atsižvelgiant į galimus pavojus ir žmogaus veiklos poveikį jūros aplinkai . Šie Jūros aplinkos apsaugos tikslai nustatomi remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu ir Direktyvos 2008/56/EB IV priede pateiktu orientacinių savybių sąrašu ir atsižvelgiant į šio įstatymo 1 priedo 2 lentelėje nurodytus pavojus ir poveikį .“
„9. Jūros aplinkos būklės įvertinimas – jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai nustatymas, kurį sudaro:

1) jūros rajono pagrindinių savybių ir esamos jūros aplinkos būdingų savybių , nurodytų  šio įstatymo 2 priedo 1 lentelėje  , analizė;

2) vyraujančių pavojų ir žmogaus veiklos poveikio nurodytų šio įstatymo 1 priedo 2 lentelėje jūros aplinkos būklei analizė, apimanti kokybin į iais ir kiekybin į iais rodikliais išreiškiamą pavojų, pastebimų tendencijų, pagrindinio kaupiamojo (skirtingų pavojų ir poveikio jungtinis poveikis) ir sąveikiojo (pavojaus ar poveikio padidėjimas esant ar veikiant kitam pavojui ar problemai) žmogaus veiklos poveikio apibūdinimą;

3) ekonominė ir socialinė jūros rajono naudojimo ir dėl jūros aplinkos blogėjimo atsirandančių išlaidų analizė.“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės kriterijus, jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros rajono geros jūros aplinkos būklės savybių nustatymo, jūros aplinkos apsaugos tikslų, priemonių Baltijos jūros rajono gerai aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti nustatymo reikalavimus ir su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientacinius sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone

atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientaciniais sąrašais, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, šio įstatymo 1 priede pateiktais jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais, šio įstatymo 2 priede nurodytais stebėsenos programos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildoma stebėsenos programa, skirta nuolat vertinti jūros aplinkos būklę.“4 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios įstatymo 1 priedą. „ Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo

1 priedas

JŪROS

APLINKOS BŪDINGŲ SAVYBIŲ, PAVOJŲ IR POVEIKIO SĄRAŠAI

1 lentelė

Būdingos savybės Fizinės ir cheminės savybės

  • Jūros dugno topografija ir batimetrija;
  • metinis ir sezoninis temperatūros režimas ir ledo danga;
  • srovių greitis, išplūdis, bangų poveikis, maišymosi savybės, drumstumas,

aktyvumo trukmė;

  • druskingumo pasiskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu;
  • maistingųjų medžiagų ir deguonies pasiskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu;
  • informacija jūros vandens rūgštėjimui nustatyti.

Buveinių tipai

  • Vyraujantis (vyraujantys) jūros dugno ir vandens buveinių tipas (tipai) su

būdingų fizinių ir cheminių savybių apibūdinimu, pavyzdžiui, gylis, vandens temperatūros režimas, srovės ir kitas vandens judėjimas, druskingumas, struktūra ir dugno substrato sudėtis;

  • tam tikrų buveinių tipų nustatymas ir kartografavimas, ypač pagal Europos

Sąjungos teisės aktus arba tarptautines konvencijas pripažintų arba nustatytų ypač įdomiais moksliniu arba biologinės įvairovės požiūriu;

  • buveinės zonose, kurios dėl savo savybių, vietos arba strateginės svarbos

turėtų būti atskirai nurodytos. Tai gali būti veikiamos intensyvių arba specifinių pavojų teritorijos arba teritorijos, kuriose reikalingas specialus apsaugos režimas. Biologinės savybės

  • Biologinių bendrijų, susijusių su vyraujančiomis jūros dugno ir vandens

storymės buveinėmis, aprašymas.

Jame būtų informacija apie fitoplanktono ir zooplanktono bendrijas, įskaitant rūšis, sezoninį ir geografinį kintamumą;

  • informacija apie gaubtasėklius, didžiuosius dumblius, bestuburę dugno

gyvūniją, įskaitant rūšinę sudėtį, biomasę ir metinį ir (arba) sezoninį kintamumą;

  • informacija apie žuvų populiacijų struktūrą, įskaitant populiacijų gausą,

pasiskirstymą, amžiaus arba dydžio struktūrą;

  • populiacijų dinamikos, Baltijos jūros rajone pasitaikančių jūrų žinduolių ir

roplių rūšių natūralaus pasiskirstymo ir būklės aprašymas;

  • populiacijų dinamikos, Baltijos jūros rajone pasitaikančių jūrų paukščių

rūšių natūralaus pasiskirstymo ir būklės apibūdinimas;

  • populiacijų dinamikos, kitų Baltijos jūros rajone pasitaikančių jūrų paukščių

rūšių, kurios yra Europos Sąjungos teisės aktų arba tarptautinių susitarimų reglamentavimo objektas, natūralaus pasiskirstymo ir būklės apibūdinimas;

  • Baltijos jūros rajone esančių svetimžemių rūšių arba prireikus genetiškai

besiskiriančių vietinių rūšių laikino atsiradimo, gausumo ir geografinio pasiskirstymo aprašas. Kitos savybės

  • Su cheminėmis medžiagomis susijusios padėties, įskaitant susirūpinimą

keliančias chemines medžiagas, nuosėdų užterštumo, židinių, sveikatos problemų, floros ir faunos (visų pirma skirtos žmonių maistui) užterštumo apibūdinimas;

  • kitų savybių, tipiškų ar būdingų Baltijos jūros rajonui, apibūdinimas. 2 lentelė

Pavojai ir poveikis Fizinis nykimas

  • Slopinimas (pvz., dirbtinėmis struktūromis gilinant dugną iškasto grunto

šalinimu);

  • sandarinimas (pvz., ilgalaikėmis konstrukcijomis).

Fizinė žala

  • Dumblėjimo pokyčiai (pvz., dėl nuotėkio, dugno gilinimo ir (arba) gilinant

dugną iškasto grunto šalinimo);

  • krantų irimas (pvz., poveikis jūros dugnui dėl komercinės žvejybos, laivybos,

inkaravimo);

  • pasirinktinė gavyba (pvz., jūros dugno ir po juo esančio grunto išteklių

paieškos ir naudojimo). Kitas fizinis trikdymas

  • Triukšmas po vandeniu (pvz., dėl laivybos, akustinių povandeninių įtaisų);
  • jūros tarša šiukšlėmis. Kišimasis į hidrologinius procesus
  • Dideli terminio režimo pokyčiai (pvz., dėl nuotekų iš elektrinių);
  • dideli druskingumo režimo pokyčiai (pvz., dėl trikdančių vandens judėjimą

konstrukcijų, vandens ėmimo). Užterštumas pavojingomis medžiagomis

  • Sintetinių junginių patekimas (pvz., su jūros aplinka susijusios

prioritetinės medžiagos, pesticidai, organines apnašas šalinančios medžiagos, farmacijos produktai, patenkantys dėl taršos iš pasklidųjų taršos šaltinių, taršos iš laivų, atmosferos taršos ir biologiškai aktyvios medžiagos);

  • nesintetinių medžiagų ir junginių patekimas (pvz., sunkiųjų metalų,

angliavandenilių, patenkančių dėl taršos iš laivų ir dėl naftos, dujų bei mineralų paieškos ir gavybos, atmosferos taršos su įtekančių upių vandeniu);

  • radionuklidų patekimas. Nuolatinis ir (arba) tyčinis teršalų

išmetimas Pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) tarptautines konvencijas leidžiamas kitų medžiagų (skysčių, kietųjų medžiagų arba dujų) patekimas į jūros vandenį dėl nuolatinio ir (arba) tyčinio jų išmetimo į jūros aplinką. Praturtinimas maistingomis ir organinėmis medžiagomis

  • Trąšų ir kitų azoto ir fosforo turinčių medžiagų patekimas (pvz., iš taškinių

ir pasklidosios taršos šaltinių, įskaitant žemės ūkį, vandens ūkį, atmosferos taršą);

  • organinių medžiagų patekimas (pvz., komunalinės nuotekos, marikultūra,

įtekančių upių poveikis).

Biologinis trikdymas

  • Mikrobinių patogenų patekimas;
  • svetimžemių rūšių patekimas ir perkėlimas;
  • specializuota žvejyba, įskaitant šalutinį žvejybos laimikį (pvz., verslinė

žvejyba ir rekreacinė žvejyba). “. 5 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 3 priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „

nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų apsaugos aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL 2008 L 164, p. 19), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/845 ( OL 2017 L 125, p. 27) .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                           Juozas Imbrasas

Aiškinamasis raštas

2018-12-31 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO

NR. VIII-512 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO 1

PRIEDO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai

ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir

3 priedo pakeitimo ir įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo

projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jūrų aplinkos būklės stebėsenos reikalavimai yra įtvirtinti dvejuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme Nr. VIII-512 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. D1-500 „Dėl Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Šis įstatymo pakeitimas inicijuojamas siekiant išvengti su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientacinių sąrašų, apibrėžiančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus bei antropogeninius pavojus, naudojimo būdus ir žmogaus veiklos rūšis, susijusias su jūros aplinka ir darančias jai poveikį, ir jūrų aplinkos būklės stebėsenos reikalavimų reglamentavimo pasikartojimo. Projektu siekiama pripažinti netekusiu galios įstatymo 1 priedą ir pakeisti 3, 4, 5 straipsnius ir 3 priedą.. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected] ) Aplinkos oro skyriaus (vedėja Elena Auglienė, tel. 8~706 63497, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Monika Sakalauskaitė, tel. 8~706 63068, el. p. [email protected] . 3.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, priimtos 2008 m. birželio 17 d., nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL 2008 L 164, p. 19) (toliau – Direktyvos), 3 priedo nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 1 priedu. Atsižvelgiant į Direktyvos 3 priedo pakeitimą, kuris vykdomas siekiant įgyvendinti Komisijos Direktyvą (ES) 2017/845, priimtą

2017 m. gegužės 17 d., kuria dėl orientacinių aspektų sąrašų, į kuriuos reikia

atsižvelgti rengiant jūrų strategijas, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB (OL 2017 L 125, p. 27) (toliau – Komisijos direktyva), jį tikslinant ir siekiant išsamiau paaiškinti ryšį tarp Direktyvos

3 priedo ir jos 1 priede išvardytų kokybinių deskriptorių ir siekiant

palengvinti įgyvendinimą, ekosistemų elementus ir antropogeninius pavojus bei poveikį jūros aplinkai labiau susiejant su Direktyvos 1 priede nustatytais deskriptoriais ir Komisijos sprendimo (ES), priimto 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų (OL 2010 L 232, p.14) peržiūros rezultatais, kuris yra techninio pobūdžio, netikslinga jį reglamentuoti įstatymo lygiu, nes tikslus galima pasiekti priėmus poįstatyminį teisės aktą, aplinkos ministro įsakymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Direktyvos 3 priede įtvirtintos nuostatos dėl Jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašų perkeltos į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 1 priedu. Vadovaujantis Direktyvos 17 straipsniu, valstybės narės privalo peržiūrėti pradinį jūros vandenų vertinimą pagal priede įtvirtintus kriterijus. Kriterijus tikslinga nustatyti ne įstatymu, o ministro įsakymu.

Priėmus projektą bus pripažintas netekusiu galios 1 priedas, o aplinkos ministrui palikti įgaliojimai nustatyti su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientacinius sąrašus, nustatančius jūrų ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus bei antropogeninius pavojus, naudojimo būdus ir žmogaus veiklos rūšis, susijusias su jūros aplinka arba darančias jai poveikį. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimai daromi siekiant įstatyme išvengti neatitikimų, susijusių su 1 priedo pripažinimu netekusiu galios. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 punkte išdėstytus reikalavimus, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, Projekte yra išbraukiamos nuorodos į teisės aktus, siekiant išvengti perteklinės informacijos. 3 priedo pakeitimu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašas yra papildomas nauja nacionaline teise įgyvendinama Komisijos direktyva. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr.

D1-500 „Dėl Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeistas 2017-12-07. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nėra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Papildomų lėšų poreikis iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų įstatymui įgyvendinti nenumatomas. 13. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę

paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Jūra“, „Baltijos jūra“, „jūros aplinkos apsauga“, „poveikis aplinkai“, „jūros aplinkos būklės analizė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.

Teisės departamento išvada

2018-12-31 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO 1 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2019-01-09

Nr. XIIIP-3117

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

3 straipsnyje brauktina formuluotė „5 straipsnis. Stebėsenos programa“, nes šiame

projekto straipsnyje keičiama tik viena keičiamo įstatymo 5 straipsnio struktūrinė dalis, o ne visas straipsnis, todėl keičiamo straipsnio pavadinimas nėra nurodomas. 2. Kadangi projekto 4 straipsniu siūloma įstatymo 1 priedą, nustatantį jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašus, pripažinti netekusiu galios, todėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies formuluotės

„jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais“ turinys nėra

pakankamai aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje minimi „su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientaciniai sąrašai“, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje turimi omeny minėti sąrašai, ar kokie kiti sąrašai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto 4 straipsnyje brauktinas žodis „šio“. Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. mantas.griscenko @lrs.lt

Teisės departamento išvada

2019-06-05 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO 1 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-06-26 Nr. XIIIP-3117(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. mantas.griscenko @lrs.lt

Komiteto išvada

2019-06-05 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. VIII-512 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO 1 PRIEDO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3117 ES

2019-06-05 Nr. 107-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas

Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika; Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-01-093 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 3 straipsnyje brauktina formuluotė „5 straipsnis. Stebėsenos

programa“, nes šiame projekto straipsnyje keičiama tik viena keičiamo įstatymo 5 straipsnio struktūrinė dalis, o ne visas straipsnis, todėl keičiamo straipsnio pavadinimas nėra nurodomas. Pritarti3

2. Kadangi projekto 4 straipsniu siūloma įstatymo 1 priedą, nustatantį jūros

aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašus, pripažinti netekusiu galios, todėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies formuluotės „jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais“ turinys nėra pakankamai aiškus.

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje minimi „su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientaciniai sąrašai“, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje turimi omeny minėti sąrašai, ar kokie kiti sąrašai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:

Siūloma 5 str. 1 d. išdėstyti taip: „

1. Aplinkos

būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientaciniais sąrašais, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio

4 dalyje

jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais , šio įstatymo 2 priede nurodytais stebėsenos programos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildoma stebėsenos programa, skirta nuolat vertinti jūros aplinkos būklę .“4

3. Projekto 4 straipsnyje brauktinas žodis „šio“. Pritarti

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.

Komiteto sprendimas: Pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

V. Vingrienė

negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3117 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė