Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) , Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, ir
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1) .“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl apdraustųjų indėlių, taip pat valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (ar) Finansinio tvarumo įstatymą. 3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 4.
asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje. 5. Penktąja eile tenkinami kiti centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6,7 , ir8 ir 9 dalyse nurodytus reikalavimus. 6. Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl skolos priemonių – obligacijų ar kitų formų perduodamos skolos, finansinių priemonių, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola (toliau šiame straipsnyje bet kuri
(kurios) iš jų atskirai ar visos kartu – skolos priemonės), – jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:
1) skolos priemonių pradinis sutartinis terminas yra bent vieni metai;
2) skolos priemonės nėra išvestinės finansinės priemonės ir jų sudedamąja dalimi nėra įterptosios išvestinės finansinės priemonės. Šiame punkte nurodytomis skolos priemonėmis, kurių sudedamąja dalimi yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, nelaikomos kintamosios palūkanų normos skolos priemonės, jeigu kintamoji palūkanų norma nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę palūkanų normą, ir emitento nacionaline valiuta neišreikštos skolos priemonės, jeigu pagrindinė skolos suma, grąžinama jos dalis ir palūkanos išreikštos ta pačia valiuta;
3) sutartiniuose dokumentuose, susijusiuose su emisija, ir prospekte, kai jis rengiamas, nustatyta, kad skolos priemonės turėtojo reikalavimas bus tenkinamas šio įstatymo
.
6
7. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus šio straipsnio78 dalyje nurodytus reikalavimus. 78 . Septintąja Aštuntąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. 89 . Aštuntąja Devintąja eile tenkinami centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.“
Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2399 (OL 2017 L 345, p. 96) .“
1.
Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė taikoma bankroto procedūroms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus kreditorių reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 2. Kreditorių reikalavimų, atsiradusių dėl šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio 6 dalyje nurodytų ir toje dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių skolos priemonių, kurias centrinė kredito unija išleido iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tenkinimo eilei nustatyti taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3114(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) , Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, ir
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1) .“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl apdraustųjų indėlių, taip pat valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (ar) Finansinio tvarumo įstatymą. 3.
dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 4. Ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje. 5. Penktąja eile tenkinami kiti centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6,7 , ir8 ir 9 dalyse nurodytus reikalavimus. 6. Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl skolos priemonių – obligacijų ar kitų formų perduodamos skolos, finansinių priemonių, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola (toliau šiame straipsnyje bet kuri
(kurios) iš jų atskirai ar visos kartu – skolos priemonės), – jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:
1) skolos priemonių pradinis sutartinis terminas yra bent vieni metai;
2) skolos priemonės nėra išvestinės finansinės priemonės ir jų sudedamąja dalimi nėra įterptosios išvestinės finansinės priemonės.
Šiame punkte nurodytomis skolos priemonėmis, kurių sudedamąja dalimi yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, nelaikomos kintamosios palūkanų normos skolos priemonės, jeigu kintamoji palūkanų norma nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę palūkanų normą, ir emitento nacionaline valiuta neišreikštos skolos priemonės, jeigu pagrindinė skolos suma, grąžinama jos dalis ir palūkanos išreikštos ta pačia valiuta;
3) sutartiniuose dokumentuose, susijusiuose su emisija, ir prospekte, kai jis rengiamas, nustatyta, kad skolos priemonės turėtojo reikalavimas bus tenkinamas šio įstatymo
. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus šio straipsnio78 dalyje nurodytus reikalavimus. 78 .
7
8. Septintąja Aštuntąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. 89 . Aštuntąja Devintąja eile tenkinami centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.“
Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2399 (OL 2017 L 345, p. 96) .“
Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė taikoma bankroto procedūroms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus kreditorių reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 2.
2Kreditorių reikalavimų,
atsiradusių dėl šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio 6 dalyje nurodytų ir toje dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių skolos priemonių, kurias centrinė kredito unija išleido iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tenkinimo eilei nustatyti taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
. IX-2085 2,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Bankų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 70 ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansinio tvarumo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2399, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, susijusios su neužtikrintų skolos priemonių eiliškumu nemokumo atveju (toliau – Direktyva).
Teikiamų Įstatymų projektų tikslai – įgyvendinant Direktyvos nuostatas, sudaryti sąlygas užtikrinti efektyvų ir skaidrų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą, pertvarkant žlungančius bankus, centrines kredito unijas, finansų maklerio įmones, kurių pradinis kapitalas ne mažesnis kaip 730 tūkst. eurų (toliau – didelė finansų maklerio įmonė), ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies
subjektai), ypač finansų sektoriaus subjektų tarpvalstybinių grupių pertvarkymo atveju, bei suteikti teisinį aiškumą neužtikrintų skolos priemonių turėtojams bei pertvarkymo institucijoms. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Įstatymų projektuose siūloma nustatyti naują skolos priemonių klasę ir pakeisti dėl šių priemonių atsirandančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą finansų sektoriaus subjektų bankroto atveju. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5)
5) 2390 223 ir vyr. specialistė Agnė Grigaitė, tel. (8 5) 2194 482. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva 2014/59/ES (toliau – 2014/59/ES direktyva), tikslų – užtikrinti, kad privatus sektorius padengtų bankų nuostolius krizių atveju. Esminis šio tikslo įgyvendinimo įrankis – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė (angl. bail-in ).
Bail-in priemonė iš esmės yra atvirkštinis įrankis krizės laikotarpiu plačiai taikytai bail-out priemonei, kai bankai buvo gelbėjami išorinių investuotojų (dažniausiai mokesčių mokėtojų (viešosiomis) lėšomis. Pagal Finansinio tvarumo įstatymą nuostolių patyrusiam bankui rekapitalizuoti naudojamos ne išorinės lėšų injekcijos, bet jo paties akcininkų ir kreditorių lėšos. Tai vykdoma nurašant banko turimus įsipareigojimus šiems akcininkams ir kreditoriams arba tuos įsipareigojimus konvertuojant į nuosavybės priemones. Nurašymas vykdomas laikantis atvirkštinio kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto procese eiliškumo (t.y. pirmiausiai nurašomas akcinis kapitalas, tuomet, jei to neužtenka, subordinuotos paskolos ir t.t.). Šiuo metu bankų ir centrinių kredito unijų kreditorių reikalavimų, kurie nėra užtikrinti įkeitimu ir (arba) hipoteka, tenkinimo eiliškumą bankroto procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnis ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo
subjektams dabar galiojantys įstatymai neįtvirtina specialių nuostatų dėl įkeitimu ir (arba) hipoteka neužtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo bankroto atveju. Tokių finansų sektoriaus subjektų kreditorių reikalavimai bankroto atveju tenkinami pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pagal šiuo metu galiojančią ES bankų ir kitų pertvarkomų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo sistemą visi bankai turi atitikti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl.
Minimum Requirement for Own Funds and Eligible Liabilities (toliau – MREL), kad turėtų pakankamai finansinių išteklių patirtiems nuostoliams nurašyti ir atkurti nuosavą kapitalą, ištikus finansiniams sunkumams . Tačiau kadangi MREL nereikalauja privalomos tinkamų priemonių subordinacijos, praktikoje gali susidaryti situacijos, kai MREL reikalavimo įvykdymui tinkamas įsipareigojimas nemokumo atveju gali būti toje pačioje kreditorinių reikalavimų eilėje kaip tam tikri kiti įsipareigojimai, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti netaikoma (pvz., trumpalaikės tarpbankinės paskolos, sudėtingos išvestinės finansinės priemonės). Dėl to priemonių, kurioms taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojai gali nukentėti labiau nei bankroto atveju, o 2014/59/ES direktyva reikalauja tokiais atvejais atlyginti šiuos per didelius nuostolius iš pertvarkymo fondo. Direktyva siekiama išvengti šios rizikos. Todėl įvedama nauja pirmaeilių neužtikrintų skolos priemonių klasė, kuri bankroto atveju eina prieš nuosavų lėšų priemones ir subordinuotuosius įsipareigojimus, kurie nelaikomi nuosavų lėšų priemonėmis, tačiau po kitų pirmaeilių įsipareigojimų.
Į šią klasę patenka skolos priemonės
kuria būtų tenkinami kreditorių reikalavimai dėl naujos klasės skolos priemonių. Taip pat siūloma patikslinti, kad kreditorių reikalavimai, kurie pagal dabar galiojančių Bankų ir Centrinių kredito unijų įstatymus tenkinami šeštąja, septintąja ir aštuntąja eilėmis, atitinkamai būtų tenkinami septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje vartojama išvestinių finansinių priemonių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, siūloma patikslinti Bankų įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir Centrinių kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, apibrėžiančias kitas šiuose įstatymuose naudojamas sąvokas, pateikiant nuorodą į minėtą reglamentą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva numato naują skolos priemonių klasę ne tik kredito įstaigoms, bet ir didelėms finansų maklerių įmonėms bei kitiems finansų sektoriaus subjektams, Finansinių priemonių rinkų ir Finansinio tvarumo įstatymus siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą tokių subjektų bankroto atveju. Tai yra minėtuose įstatymų projektuose siūloma vietoj kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
reikalavimų tenkinimo eiles mutatis mutandis . Siūlomu reguliavimu iš esmės būtų perkeltos dabar galiojančios Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytos eilės (pirmoji – trečioji eilės) ir papildomai nustatytos žemesnės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (ketvirtoji – devintoji eilės). Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad naujas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas būtų taikomas tik bankroto procedūroms, pradėtoms po keičiamų įstatymų įsigaliojimo dienos.
Kartu, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą naujos klasės skolos priemonių turėtojams (investuotojams) bei tinkamai įgyvendinti Direktyva nauja redakcija išdėstytas 2014/59/ES Direktyvos
kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl naujos klasės skolos priemonių, išleistų iki keičiamų įstatymų įsigaliojimo dienos, bankroto atveju tenkinami pagal iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusiuose įstatymuose nustatytą eilę: bankų ir centrinių kredito unijų atveju – penktąja eile, o didelių finansų maklerių įmonių ir kitų finansų sektoriaus subjektų atveju:
įstatymų įsigaliojimo dienos – Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta trečiąja eile;
Bankų įstatymo
penktąja eile, o de facto
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Naujasis reglamentavimas užtikrins didesnį teisinį aiškumą bankams ir kitiems finansų sektoriaus subjektams rinkoje išleidžiant skolos priemones, tenkinančias MREL reikalavimą ir tinkamas absorbuoti nuostolius pertvarkymo atveju, taip pat – teisinį aiškumą šių priemonių turėtojams (investuotojams), pertvarkymo institucijai ir, atitinkamai, mažins teisinių ginčų riziką, tuo pagrindu, kad pažeistas „ No Creditor Worse Off “ principas, reiškiantis, kad kreditorių nuostoliai pertvarkymo atveju neturi viršyti nuostolių, kuriuos jie patirtų iškėlus įprastą bankroto bylą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus :
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Skolos priemonė“, „bankrotas“, „kreditorių
reikalavimai“, „pertvarkymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai : Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINIŲ KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1682 2, 70 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-01-04 Nr. XIIIP-3114 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-2785, kuriuo siūlomi kitokie Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio pakeitimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINIŲ KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1682 2, 70 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-03-20 Nr. XIIIP-3114(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-03-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-2785, kuriuo siūlomi kitokie Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio pakeitimai. Pritarti Papildomai įvertinę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimą, nenustatėme, kad Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3114 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-3114) siūlomi Centrinių kredito unijų įstatymo
unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Nr. XIIIP-2785 (toliau - projektas Nr.
XIIIP-2785), siūlomiems to paties straipsnio pakeitimams (ir atvirkščiai), nes minėtais projektais keičiamos skirtingos 70 straipsnio dalys. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimas galėtų būti aktualus tik tais atvejais, jeigu projektas Nr. XIIIP-3114 įsigaliotų vėliau arba tuo pat metu kaip ir projektas Nr. XIIIP-2785, tačiau tokia situacija nėra susiklosčiusi. Be to, nurodytų įstatymų projektų svarstymas atskirai yra pagrįstas dar ir dėl šių priežasčių:
2017/2399 nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę, siūloma, kad projektas Nr. XIIIP-3114 įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, kai projekte Nr. XIIIP-2785 numatytas kitoks įsigaliojimas –
nemokumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2777 ir kitų lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datomis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas : Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3114 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –0, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė