Projekto lyginamasis variantas
. XI-2023 8, 13, 17, 191 IR 281
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „
10) kiekvieną ketvirtį viešai skelbia apibendrintą informaciją apie kiekvienos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių šilumos tiekėjų, reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukciono dalyvių ir bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo biokuro vidutinę kainą (su transportavimo išlaidomis) atskirai pagal biokuro rūšį ir kitus duomenis, nustatytus energetikos ministro patvirtintose Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklėse;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
,,
išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje renka duomenis apie šilumos tiekėjų, šilumos aukciono dalyvių ir bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tiesiogiai sudaromus dvišalius susitarimus (sandorio šalys, sudarymo data, biokuro rūšis ir sandorio galiojimo laikotarpis) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą ir teikia šiuos duomenis Komisijai;
“. 2. Buvusius 13 straipsnio 2 dalies 3–12 punktus
laikyti atitinkamai 4–13 punktais. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 17 straipsnį 5 dalimi:
,,
elektros energijos gamintojai per energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemą teikia duomenis energijos išteklių biržos operatoriui apie tiesiogiai sudarytus dvišalius susitarimus (sandorio šalys, sudarymo data, biokuro rūšis ir sandorio galiojimo laikotarpis) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą. “
19 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai šilumos aukciono dalyviai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią visą elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo reikalingą biokuro kiekio kiekį dalį:
1) 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų;
2) 2015 metais – ne mažiau kaip 50 procentų;
3) 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 100 procentų .“ 5 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Papildyti 281 straipsnį 5 dalimi: „
5Nereguliuojamiesiems nepriklausomiems šilumos gamintojams už vykdytų energijos išteklių elektros ir
(ar) šilumos energijai gaminti įsigijimo tvarkos pažeidimus Komisija skiria piniginę baudą iki 10 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas . Baudos skyrimo klausimas svarstomas ir sprendimas dėl baudos skyrimo, jos dydžio ir diferencijavimo priimamas ir vykdomas mutatis mutandis vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis.
“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
išteklių rinkos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 191 straipsnio nuostatos iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo taikomos, neteikiant pirmenybės energijos išteklių biržai tiesiogiai sudaryti dvišaliai susitarimai, įskaitant visus galimus jų pratęsimus, galioja ne ilgiau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-3111(2) lyginamasis variantas
. XI-2023 8, 13, 17, 191 IR 281
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „
10) kiekvieną ketvirtį viešai skelbia apibendrintą informaciją apie kiekvienos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių šilumos tiekėjų, reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukciono dalyvių ir bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo biokuro vidutinę kainą (su transportavimo išlaidomis) atskirai pagal biokuro rūšį ir kitus duomenis, nustatytus energetikos ministro patvirtintose Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir
(ar) kitiems asmenims taisyklėse;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
,,
išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje renka duomenis apie šilumos tiekėjų, šilumos aukciono dalyvių ir bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tiesiogiai sudaromus dvišalius susitarimus (sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšis ir sandorio galiojimo laikotarpį) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą ir teikia šiuos duomenis Komisijai;
“. 2. Buvusius 13 straipsnio 2 dalies 3–12 punktus
laikyti atitinkamai 4–13 punktais. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 5 dalimi: ,,
elektros energijos gamintojai per energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemą teikia duomenis energijos išteklių biržos operatoriui apie tiesiogiai sudarytus dvišalius susitarimus (sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšis ir sandorio galiojimo laikotarpį) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą. “
19 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai šilumos aukciono dalyviai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią visą elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo reikalingą biokuro kiekio kiekį dalį:
1) 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų;
2) 2015 metais – ne mažiau kaip 50 procentų;
3) 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 100 procentų .“ 5 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Papildyti 281 straipsnį 5 dalimi: „
5Nereguliuojamiesiems nepriklausomiems šilumos gamintojams už vykdytų energijos išteklių elektros ir
(ar) šilumos energijai gaminti įsigijimo tvarkos pažeidimus Komisija skiria piniginę baudą iki 10 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas . Baudos skyrimo klausimas svarstomas ir sprendimas dėl baudos skyrimo, jos dydžio ir diferencijavimo priimamas ir vykdomas mutatis mutandis vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis.
“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
išteklių rinkos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 191 straipsnio nuostatos iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo taikomos, neteikiant pirmenybės energijos išteklių biržai tiesiogiai sudaryti dvišaliai susitarimai, įskaitant visus galimus jų pratęsimus, galioja ne ilgiau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
. XI-2023 8, 13, 17, 191
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto rengimą paskatino dvi priežastys:
formavimui ir galutinei šilumos kainai;
strategijoje įtvirtintas šilumos ūkio srities plėtojimo principas – užtikrinti energijos išteklių įsigijimą skaidriausiu ir konkurencingiausiu būdu, užtikrinant mažiausius kaštus galutiniam vartotojui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, atsižvelgdama į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Komisija, įvertinusi šilumos ūkyje konkuruojančių šilumos gamintojų praktiką, siekdama užtikrinti minėtą Šilumos ūkio įstatymo nuostatą ir to paties įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą tikslą – šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją bei mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams –
energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo metodika keičiama į nuo šilumos tiekėjo įrenginių sąnaudų nepriklausančią metodiką.
Tačiau pagal šią metodiką palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimui didelę reikšmę turi vidutinė energijos išteklių biržoje įsigyto atitinkamos rūšies biokuro kaina, kurios apskaičiavimui pagal dabar galiojančius teisės aktus neturi įtakos dvišaliai sandoriai, sudaryti ne per energijos išteklių biržą. Todėl pakeitus tvarką, kuri nustatė palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimą ir ribojo nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos supirkimo kainas, ir dėl to išaugus vidutinės energijos išteklių biržos kainos svarbai, būtina užtikrinti, kad pagal naująją tvarką vidutinės energijos išteklių biržos kainos formavimo pareiga tektų visiems energijos išteklių rinkos dalyviams. Remiantis 2017 m. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 660 tūkst. tne malkų, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekų buvo sunaudotos energijai transformuoti elektrinėse ir katilinėse. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos surinktais duomenimis, kuro sąnaudos šilumos ir elektros gamybai katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse, prijungtose prie šilumos perdavimo tinklo, 2017 m. sudarė apie 550 tūkst. tne. Šio biokuro kiekio 350 tūkst. tne sunaudojo šilumos tiekėjai, 200 tūkst. tne – nepriklausomi šilumos gamintojai. Atitinkamai, energijos išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL UAB pateiktais duomenimis, energijos išteklių biržoje buvo nupirkta 410 tūkst. tne.
Šilumos tiekėjai ir reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems privalu teikti pirmenybę energijos išteklių biržai, nupirko
nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai energijos išteklių biržoje nupirko 8 tūkst. tne biokuro (apie 2 proc. viso jiems reikalingo biokuro kiekio), t. y. nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai, gamindami centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje 25 proc. šilumos, pagamintos iš biokuro, 2017 m. tik 2 proc. prisidėjo prie vidutinės biokuro biržos kainos formavimo. Sandoriai energijos išteklių biržoje yra skaidriausia ir efektyviausia biokuro prekybos forma. Prekyba atvirame aukcione sudaro sąlygas formuotis skirtingų rūšių biokuro rinkai, nustato aiškias ir vienodas sąlygas visiems aukciono dalyviams, mažina biokuro gamybos ir prekybos koncentraciją ir užtikrina skaidrią biokuro kainodarą. Prekyba energijos išteklių biržoje gerokai palengvina naujų tiekėjų patekimą į rinką, didesnė biokuro tiekėjų konkurencija lemia biokuro tiekėjų maržos mažėjimą. Pagrindinis Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17, 191 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje naudojantis skaidria, aiškiai sureguliuota ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančia centralizuota prekybos energijos ištekliais birža. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyrius (skyriaus vedėjas Mindaugas Stonkus, tel. (8 5) 203 4474, papild.
1, el. p. [email protected] , tiesioginis rengėjas – skyriaus patarėjas Saulius Kubilius, tel. (8 5) 203 4474, papild. 2, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu, vadovaujantis Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalimi, prievolė teikti pirmenybę energijos išteklių biržai yra numatyta šilumos tiekėjams, reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams ir bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą. Pagal galiojantį reguliavimą ne tik nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų, bet ir vidutinės energijos išteklių biržos kainos formavimo pareiga tenka tik daliai energijos išteklių rinkos dalyvių, suteikiant likusiai daliai nepagrįstą konkurencinį pranašumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Energijos išteklių rinkos įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad prievolė teikti pirmenybę energijos išteklių biržai būtų numatyta ne tik šilumos tiekėjams ir reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, bet visiems šilumos aukciono dalyviams. Kadangi šilumos kainos yra reguliuojamos, o šilumos aukciono metu pasiūlytos šilumos energijos gamybos sąnaudos tiesiogiai traukiamos į šilumos kainą, būtina sudaryti teisines galimybes vienodomis sąlygomis konkuruoti ne tik šilumos aukcionuose, bet ir įsigyjant biokurą šilumos energijai gaminti. Įstatymo projektu taip pat siekiama supaprastinti energijos išteklių rinkos dalyvių kontrolę. Šiuo tikslu numatoma, kad energijos išteklių biržos operatorius rinks duomenis apie energijos išteklių rinkos dalyvių tiesiogiai sudaromus dvišalius susitarimus ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį ir kainas.
Kadangi operatorius pagal Energijos išteklių rinkos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatas taip pat yra atsakingas už šilumos aukciono organizavimą ir disponuoja informacija dėl šilumos aukcionų metu planuojamų supirkti šilumos kiekių, susisteminęs gautą informaciją ir, naudodamasis Energijos išteklių rinkos įstatyme numatyta teise, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti kompetentingoms institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti, turės galimybę perduoti Komisijai informaciją dėl energijos išteklių rinkos dalyvių, galimai pažeidžiančių pareigą teikti pirmenybę energijos išteklių biržai. Atitinkamai, Įstatymo projektu nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams nustačius pareigą teikti pirmenybę energijos išteklių biržai, nustatomos ir sankcijos už šio reikalavimo nesilaikymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą energijos išteklių rinkos dalyviams bus užtikrinta skaidri ir objektyvi centralizuotos prekybos energijos ištekliais sistemos veikla, bus sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti biokuro rinkoje . Nustatant pirmenybę energijos išteklių biržai, mažinama biokuro gamybos ir prekybos koncentracija ir užtikrinama skaidri biokuro kainodara. Taip pat sudaromos palankesnės sąlygos naujiems biokuro tiekėjams dalyvaujant biržoje patekti į rinką.
Numatoma Įstatymo projekto įtaka esamoms vidutinėms biokuro kainoms bus minimali, tačiau Įstatyme įtvirtinus siūlomą modelį bus formuojama reali vidutinė biokuro biržos kaina, kuri užtikrins ne tik pagrįstą šilumos kainą, kuri padengs šilumos gamybos sąnaudas, bet ir gaminamos ar superkamos šilumos didžiausią leistiną viršutinę šilumos kainos ribą, kuri neleis šilumos vartotojams permokėti už jiems tiekiamą šilumos energiją. Priėmus Įstatymo projektą kyla grėsmė dėl momentinės paklausos energijos išteklių biržoje padidėjimo ir jau sudarytų biokuro tiekimo sandorių tolimesnio vykdymo. Šioms grėsmėms suvaldyti yra numatyta, kad iki šio įstatymo tiesiogiai sudaryti dvišaliai susitarimai, įskaitant visus galimus jų pratęsimus, kurie buvo sudaryti neteikiant pirmenybės energijos išteklių biržai, galios ne ilgiau kaip vienus metus. Tuo ne tik suteikiama laiko energijos išteklių biržai pasirengti galimam biokuro pirkimų per biržą didėjimui, bet ir suteikiamas terminas užbaigti vykdyti sudarytas sutartis. Terminas pasirinktas vadovaujantis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“, 136 punktu, kuriame šilumos tiekėjams ir reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams numatyta pareiga sudaryti terminuotas pirkimų sutartis ne ilgiau nei vieniems metams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią praktiką energijos išteklių rinkoje mažiausiai
vienų metų trukmės sandorius.
Energijos išteklių biržoje, kurioje nuperkama 75 proc. viso reikiamo biokuro, ilgiausios trukmės sandoris yra pusės metų. Sudarant tokius pusės metų trukmės sandorius yra nuperkama 28 proc. viso biržoje parduodamo biokuro. Taip pat 15 proc. biokuro yra importuojama iš Baltarusijos, kur biokuras įsigyjamas taip pat per biržą, o sandorio trukmė ne ilgesnė kaip vieni metai. Įvertinus per energijos išteklių biržą sudaromų sandorių skaičių ir tiesiogiai sudaromų dvišalių sandorių skaičių, numatomas tik trumpalaikių (savaitės, mėnesio ar ketvirčio trukmės) tiesiogiai sudaromų dvišalių sandorių sumažėjimas, kadangi mažai ekonomiškai naudingus sandorius per energijos išteklių biržą sudaryti bus paprasčiau negu tikrinti tokių sandorių ekonominį naudingumą. Prognozuojama, kad ilgalaikiai (pusmečio arba metų trukmės) sandoriai tarp verslo riziką galinčių prisiimti subjektų ir toliau bus sudaromi ne per energijos išteklių biržą. Trumpalaikių sandorių poveikis rinkos dalyviams dėl trumpų įvykdymo terminų ir mažų prievolių užtikrinimo priemonių bus minimalus. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, numatoma, kad toliau bus mažinama biokuro gamybos ir prekybos koncentracija, tai palengvins galimybę naujiems biokuro tiekėjams patekti į rinką, užtikrinama skaidri biokuro kainodara ir nustatomos aiškios ir vienodos sąlygos visiems energijos išteklių rinkos dalyviams . 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti ir esamų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nenumatoma. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projektu naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai neįtvirtinami. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Energetikos ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą. Komisija turės pakeisti Energijos išteklių biržos reglamentą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-318 „Dėl Energijos išteklių biržos reglamento tvirtinimo“. Taip pat numatoma peržiūrėti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 1-182 „Dėl Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių patvirtinimo“. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekt o regimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,, Energijos išteklių birža
“, ,,energijos išteklių biržos dalyviai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
. XI-2023 8, 13, 17, 191 IR 281
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiški, ji nėra apibrėžta nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose (Energijos išteklių rinkos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme). Ši sąvoka yra apibrėžta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 patvirtintame Šilumos aukciono reglamente, tačiau, atsižvelgiant į teisės aktų hierarchijos principą, įstatyme vartojamos sąvokos turinio negalima aiškinti remiantis poįstatyminiu teisės aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime konstatavo, jog „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 2. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje ir projekto 6 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdami į projekto
straipsnio 5 dalies nuostatas ir į aiškinamajame rašte nurodytą tikslą - sudaryti galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje naudojantis skaidria, aiškiai sureguliuota ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančia centralizuota prekybos energijos ištekliais birža – siūlytume vietoj subjekto „šilumos aukciono dalyviai“ įrašyti subjektą „nepriklausomi šilumos gamintojai“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO NR . XI-2023 8, 13, 17, 191 IR 281
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Ekonomikos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų ūkio skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Saulius Kubilius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės departamento direktorė Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Pijus Ralys, UAB Danpower Baltic atstovas Dainius Mikolaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nėra apibrėžta nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose (Energijos išteklių rinkos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme).
Ši sąvoka yra apibrėžta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 patvirtintame Šilumos aukciono reglamente, tačiau, atsižvelgiant į teisės aktų hierarchijos principą, įstatyme vartojamos sąvokos turinio negalima aiškinti remiantis poįstatyminiu teisės aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime konstatavo, jog „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Šilumos aukciono dalyvio sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 str. 32
Šilumos aukciono dalyvis – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis pasiūlymus gaminti ar parduoti šilumos energiją šilumos aukcione.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio
straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 281 straipsnio 5 dalies nuostatas ir į aiškinamajame rašte nurodytą tikslą - sudaryti galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje naudojantis skaidria, aiškiai sureguliuota ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančia centralizuota prekybos energijos ištekliais birža – siūlytume vietoj subjekto „šilumos aukciono dalyviai“ įrašyti subjektą „nepriklausomi šilumos gamintojai“.
Nepritarti Nepriklausomi šilumos gamintojai atskirais atvejais gali gaminti šilumos energiją savo reikmėms ir neparduoti jos šilumos tiekėjui. Įstatyme įtvirtinus pareigą visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, perkant biokurą, teikti pirmenybę energijos išteklių biržai, nepriklausomai nuo to, ar pagaminta šilumos energija bus parduodama šilumos tiekėjui, būtų nepagrįstai suvaržytos nepriklausomų šilumos gamintojų teisės vien todėl, kad jie turi galimybę (yra prisijungę) prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė