Projekto lyginamasis variantas
2018
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau –
Draudimo įstatymas) nustatyta tvarka draudimo veiklos licenciją gavusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė, steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas įgyvendinanti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmonė arba ir Draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos leidimą gavęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas , turintys teisę vykdyti draudimo veiklą .“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas lietuviškos kilmės prekes, turinčias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, ar suteiktas paslaugas, padengimo.“
3Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kredituojantis eksportuotojas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigų , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigų , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis;
, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti ;
lietuviškos kilmės prekių, turinčių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo ;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, dėl finansavimo, skirto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti, įsigyjant obligacijų. “3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją 1.
Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios užtikrintų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. 2.
2Už garantijų institucijos įsipareigojimų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams , pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito. 3. Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo . Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų įsipareigojimai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas , finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas prilyginami valstybės garantijai. 4.
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialų ar Lietuvos Respublikos piliečių arba kitų asmenų, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, prašymus užtikrinti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas ir kurios teikia jiems paskolas (investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti), paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas apskaitą, kontroliuoja, kaip yra vykdomos garantijos sąlygos, ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems garantijų institucijos skolininkams, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis ir kredituojantiems eksportuotojams. 5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6.
pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. 7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia ketvirtį įstatinio kapitalo dydžio, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugsėjo
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2018
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudimo įmonė
Draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos leidimą gavęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas , turintys teisę vykdyti draudimo veiklą .“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas lietuviškos kilmės prekes, turinčias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, ar suteiktas paslaugas, padengimo.“
3Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kredituojantis eksportuotojas
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigų , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigų , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis;
, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti ;
lietuviškos kilmės prekių, turinčių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo ;
6) piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, dėl finansavimo, skirto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti įsigyjant obligacijų. “3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją 1.
Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios užtikrintų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. 2.
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito. 3. Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo . Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų įsipareigojimai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas , finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas prilyginami valstybės garantijai. 4.
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialų ar Lietuvos Respublikos piliečių arba kitų asmenų, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, prašymus užtikrinti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas ir kurios teikia jiems paskolas (investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti), paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas apskaitą, kontroliuoja, kaip yra vykdomos garantijos sąlygos, ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems garantijų institucijos skolininkams, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams , kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis ir kredituojantiems eksportuotojams. 5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6.
pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. 7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia ketvirtį įstatinio kapitalo dydžio, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
lapkričio spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. spalio rugsėjo310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2 Lietuvos Respublikos
įstatymo projekto aiškinamasis raštas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai:
1) pagerinti ir praplėsti verslo subjektų galimybę naudotis išoriniais finansavimo šaltiniais – sudaryti galimybes garantijų institucijoms užtikrinti ne tik teikiamų paskolų grąžinimą, bet ir suteikto finansavimo pagal obligacijų įsigijimo sandorį grąžinimą;
2) suteikti galimybę verslo subjektams įsigyti ir jų poreikius atitinkančios pakankamos kokybės ir tinkamos kainos naudotos įrangos, naudotų mechanizmų ir (arba) naudotų įrenginių;
3) užtikrinti verslo subjektų konkurencingumą veržiantis į strategines ir skverbiantis į naujas eksporto rinkas teikiant eksporto kredito garantijas ne tik už lietuviškos kilmės prekių, bet ir už paslaugų eksporto sandorius. Verslo finansavimo 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo, patvirtinto 2018 m. birželio 15 d. Verslui skirtų finansinių priemonių išankstinių vertinimų atlikimo darbo grupės (sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1K-195 „Dėl darbo grupės sudarymo“) (toliau – Verslo finansavimo 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimas) posėdžio protokolu Nr. 5, pagrindu 2013 m. atlikta ir 2017 m. pakartota smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektų apklausa parodė, kad yra didelė išorinio verslo finansavimo paklausa. Be to, tyrime dalyvavę SVV subjektai, kurie nurodė, kad jiems ateityje bus reikalingas išorinis verslo finansavimas, planavo gautas lėšas dažniausiai investuoti į materialųjį turtą, finansuoti apyvartinį kapitalą ir diegti inovacijas.
Daugiau nei pusė ketinančiųjų investuoti į materialųjį turtą taip pat planavo dalį gautų lėšų skirti ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 951
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3909(2)“ 2 punkte buvo išdėstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) pozicija nepritarti analogiškam teisiniam reguliavimui, kuris yra siūlomas pateikto keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, tai yra dėl galimybės garantijų institucijai teikti garantijas dėl naudotos įrangos ir (arba) įrenginių kainos, ar jos dalies sumokėjimo pagal finansinės nuomos (lizingo) (toliau – finansinė nuoma) sutartis (1), dėl dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį (2) bei dėl piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, dėl finansavimo, skirto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti, įsigyjant obligacijų (3). Pakartotinai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) pasiūlymą išplėsti valstybės paramos priemones lėmė:
2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas, kuriame įvardyta, kad „Oxford Economics“ 2011 m. atliktame tyrime „Lizingo naudojimas tarp Europos Sąjungos SVV subjektų“ nustatyta, kad finansine nuoma dažniausiai naudojasi įmonės, kurios vykdo veiklą nuo 2 iki 5 metų. Tai rodo, kad finansinė nuoma išlieka mažiausiai rizikingas verslo finansavimo būdas. 2013 m.
investicinio fondo atliktame tyrime „Lizingo svarba finansuojant SVV“ išskirta, kad finansine nuoma naudojasi 19 proc. labai mažų įmonių, 43 proc. mažų įmonių,
nuoma naudojasi įmonės, daugiausiai veikiančios pramonės sektoriuje. Įvertinus finansinės nuomos portfelio struktūrą matyti, kad garantijos už naudotos gamybinės įrangos ir (arba) naudotų įrenginių finansinės nuomos sandorius suteiktų galimybę SVV subjektams, ypač neseniai pradėjusiems veiklą, įsigyti jų poreikius atitinkančios pakankamos kokybės ir tinkamos kainos naudotos gamybinės įrangos ir (arba) naudotų įrenginių, technologinių linijų ir kita . Vadovaujantis UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS
„INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – „Invega“) atliktu gamybinės
įrangos finansinę nuomą teikiančių bendrovių, kurios savo veikloje naudojasi ir
„Invegos“ finansinės nuomos garantijomis, apklausa, finansų tarpininkai,
teikiantys finansinės nuomos paslaugas, akcentavo, kad pagrindinis trikdis didinti verslo finansavimą įsigyjant gamybinę įrangą finansinės nuomos būdu yra reikalavimas, kad įranga būtų nenaudota. Šiuo metu naujos įrangos finansinės nuomos atvejai sudaro apie 20 proc. visų įrangos finansavimo finansinės nuomos būdu atvejų. Praktikoje naują gamybinę įrangą finansinės nuomos būdu paprastai įsigyja finansiškai stiprios, naujus gamybinius pajėgumus didinančios vidutinės ir didelės įmonės. Naudotos įrangos įsigyti finansinės nuomos būdu paprastai pageidauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Verslo kūrimosi pradžioje verslo investicijos į naują įrangą, palyginti su naudota įranga, daugeliu atveju yra mažiau ekonomiškai pagrįstos, nes išauga bendra investicijų suma, tai ženkliai padidina finansinę naštą, be to, ilgą laiką iki galo nepanaudojami įsigytos įrangos gamybiniai pajėgumai ir tai bendrai padidina verslo žlugimo riziką.
Finansinė nuoma būdu dažnu atveju yra saugesnis, patogesnis ir greitesnis būdas nei įsigyti turtą kreditu pardavėjui ir pirkėjui dėl to, kad nėra reikalingas turto įkeitimas ir nėra patiriamos su įkeitimu susijusios išlaidos , o bankams dėl paprastesnės išieškojimo iš turto procedūros. Siekiant skatinti naujų įmonių steigimą ir jų plėtrą, tikslinga skatinti įmonių investicijas ne tik į naują gamybinę įrangą, bet ir į naudotą įrangą (bet ne seną). Didžioji dalis įsteigtų naujų įmonių ar iki 3 metų veikiančių įmonių investuoja į naudotą įrangą, bet ne į naują įrangą, nes verslui pradėti ir palaikyti turimas finansavimas (tiek nuosavas kapitalas, tiek ir skolintas) yra ribotas, o jis būtinas ne tik į gamybinę rangą, bet ir į patalpų nuomą, jų pritaikymą gamybinei veiklai, apyvartinį kapitalą, rinkodarą ir pan. Į naują įrangą paprastai investuojama, kai įsitikinama, kad įmonės pasirinktas verslo modelis ir kryptys yra pasiteisinusios, gaminama produkcija konkurencinga, pirkėjų ir teikėjų ratas susiformavęs, o turimos įrangos pajėgumai neleidžia didinti gamybos masto, plėsti asortimentą. Pažymėtina, kad praktikoje finansinės nuomos bendrovės sutinka finansinės nuomos būdu parduoti naudotą gamybinę įrangą tik tuo atveju, jei ši įranga išsaugo tam tikrą vertę visu finansinės nuomos laikotarpiu. Nudėvėta, energijos suvartojimo prasme neekonomiška, technologiškai pasenusi, aplinkosauginių reikalavimų neatitinkanti ar blogos kokybės naudota gamybinė įranga ir (arba) įrenginiai nėra priimtinas finansinės nuomos objektas finansinės nuomos bendrovei, todėl atitinkamos įrangos įsigijimas nebūtų galimas finansinės nuomos būdu.
Bankai taip pat riboja turto amžių bei numato specialias finansavimo sąlygas naudotam turtui. Atsižvelgiant į finansinės nuomos būdu įsigyjamo turto tipą ir jo likvidumo lygį, bankuose nustatomos tipinės finansinės nuomos sąlygos. Esminė paskata verslą pradedančiam ir smulkiajam verslui finansinės nuomos būdu finansuotis geros kokybės naudotą gamybinę įrangą yra ekonominė, nes dėl specifinės gamybinės įrangos mažo likvidumo, reikšmingų įrangos demontavimo, sumontavimo, suderinimo ir paleidimo kaštų naudotos (1–5 metų senumo) įrangos, kurios normalus eksploatacinis laikotarpis viršija 10–15 metų, kaina yra 30–50 proc. mažesnė nei naujos įrangos kaina. Įvairūs gamybos įrenginiai yra ilgaamžiai ir jų tarnavimo laikotarpis gali siekti 15–20 metų. Dėl didelės kainos dažnai įmonės ir nenori įsigyti naujos įrangos, o kas kelerius metus atsinaujina įsigydamos kelerių metų senumo naudotos įrangos. Pažymėtina, kad, priėmus Įstatymo projektą, poįstatyminiuose teisės aktuose bus nustatyti atitinkami reikalavimai (pvz., naudoti ne ilgiau nei 5 metus) ir parametrai, kurie leistų užtikrinti įsigyjamos įrangos ir (arba) įrenginių kokybę, įrangos ir įrenginių pobūdį, reikalavimus įrangos pardavėjui ir panašiai. Pažymime, kad Ūkio ministerija skatina SVV subjektų steigimąsi bei plėtrą ir tam tikslui siekia sudaryti galimybę visiems SVV subjektams išsirinkti jų poreikius atitinkančias finansines priemones. Taip pat pažymime, kad Ūkio ministerija skatina inovacijas ir technologinių įrenginių atsinaujinimą, tačiau kiekviena įmonė turi skirtingus poreikius ir atsinaujinimo mastus.
Inovacijų galima siekti ir naudojant atnaujintą naudotą įrangą ar kitą turtą. Pavyzdžiui, įmonė modernizuoja savo veiklą įsigydama naudotos įrangos, kuri pakeis seną šiuo metu naudojamą, o įsigyjama įranga optimizuos gamybos procesą, padidins darbo našumą ir sumažins patiriamas sąnaudas ar aplinkos taršą. Tai įmonės lygiu būtų inovatyvu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad eksportuoti paslaugas gali Lietuvos Respublikoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis Europos ekonominės erdvės valstybės įmonės filialas, o tai leidžia nustatyti lietuvišką paslaugų kilmę. 3. Siekdamas užtikrinti tvarų ir ilgalaikį ūkio augimą, Europos Centrinis Bankas 2015 metais pradėjo vykdyti skatinamąją pinigų politiką. Taip pat dėl šios priežasties Europos Komisija ėmėsi kapitalo rinkų sąjungos kūrimo iniciatyvos. Bendros kapitalo rinkos plėtra, ryžtingas kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms šalinimas ir kapitalo pritraukimo sąnaudų mažinimas galėtų reikšmingai palengvinti sąlygas gauti finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jų sėkminga plėtra yra daugelio šalių ekonomikos augimo pagrindas. Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva yra itin aktuali ir Lietuvai, kurioje dominuoja bankinis finansavimas, o alternatyvaus skolinimosi galimybių yra nedaug. Alternatyvaus finansavimo, įskaitant obligacijų išleidimą, plėtojimas sudarytų konkurenciją bankiniam finansavimui, o tai stiprintų SVV segmentą, kurio plėtra yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, ir suteiktų finansavimo alternatyvų įmonėms, kurios neturi pakankamai vidaus išteklių ir kartu nenori bendradarbiauti su bankais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Ūkio ministerija.
Įstatymo projekto rengėjai – Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento (direktorė Rita Armonienė, tel. 8 706 64 612, el. p. [email protected] ) Finansinių priemonių skyriaus (vedėja Olesia Žakevičienė (tel. 8 706 64 802, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Renata Adomavičienė (tel. 8 706 64 611, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo 2 straipsnio 17 dalį valstybės garantuojama garantijų institucija – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris užtikrina Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms, finansinės nuomos bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams pagal faktoringo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose.
Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo 2 straipsnio 17 dalį valstybės garantuojama garantijų institucija – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris užtikrina Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms, finansinės nuomos bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams pagal faktoringo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. Pagal dabar galiojantį Įstatymą valstybės garantuojama garantijų institucija (toliau – garantijų institucija) užtikrina Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms, finansinės nuomos bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams pagal faktoringo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą.
Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta galimybė garantijų institucijai užtikrinti: · naudotos gamybinės įrangos ir (arba) naudotų įrenginių finansinės nuomos sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą; · atidėto mokėjimo (suteikto eksporto kredito) pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų pardavimo sandorį sumokėjimą ir (arba) draudimo įmonei dalies jos sumokėtos draudimo išmokos eksporto kredito draudėjui už paslaugų pardavimo sandorį padengimą; · suteikto finansavimo pagal obligacijų įsigijimo sandorį grąžinimą. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, verslo subjektams bus pasiūlytas platesnis finansinių priemonių, garantuojamų valstybės garantija, pasirinkimas ir tai turės tiesioginę teigiamą įtaką sprendžiant verslo subjektų priėjimo prie išorinio finansavimo trūkumus. Naujų Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo subjektams, ieškantiems ir pradedantiems bendradarbiauti su naujais verslo partneriais, minimizuos riziką, susijusią su klientų nemokumu, apyvartinių lėšų trūkumu, taip pat skatins naujų verslų steigimąsi ir jų plėtrą naudojant ne tik išorinį finansavimą, bet ir garantijas dėl naudotos įrangos ir (arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal finansinės nuomos sutartis, dėl dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei dėl piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui, dėl finansavimo, skirto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti, įsigyjant obligacijų. Galimybė valstybės garantija garantuoti platesnį sandorių skaičių nedidins kasmet Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme garantijų institucijoms nustatomo garantijų limito. Įstatymo projekte siūloma didinti finansinių priemonių spektrą, o kai kurias jas gali įgyvendinti ne tik kredito, bet ir finansų įstaigos, todėl Įstatymo projekto 4 ir 8 straipsniuose siūloma kredito įstaigas pakeisti į finansų įstaigas. Vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p.1) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniai, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita. Siekiant geriau kontroliuoti rizikas, Įstatymo projekte nustatyta, kad garantijų institucija gali teikti garantijas ne visoms finansų įstaigoms, o tik toms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas. Šiuo reikalavimu bus nustatyta, kad garantijos gavėjas (nepriklausomai nuo to, ar tai finansų įstaiga, ar finansuotojas, nesantis finansų įstaiga, bet teikiantis verslui finansavimą faktoringo ar obligacijų įsigijimo būdu):
1) būtų parengęs metinį finansinių ataskaitų rinkinį; ir
2) šis metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų audituotas. Šis reikalavimas reiškia, kad įsteigta nauja finansų įstaiga, nors ir yra Lietuvos banko prižiūrima, galėtų tapti garantijų institucijos garantijos gavėja tik po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir jos auditavimo, t. y. esant tam tikriems veiklos rezultatams, taikomam vidiniam reglamentavimui, esminėms procedūroms ir procesams. Atitinkamai ir su atitinkamais finansuotojais, kurie veikia ne pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą – jie taptų potencialiais garantijų institucijos garantijos gavėjais, tik jei jo (finansuotojo) metinė finansinė atskaitomybė yra audituota.
Metinės finansinės atskaitomybės sudarymas ir auditas sudaro prielaidas „Invegai“ ar kitai garantijų institucijai gauti minimalius finansinius duomenis apie subjektą, kuriam galėtų būti teikiamos garantijų institucijos garantijos (t. y. bendradarbiaujama garantijų teikimo srityje), sudaro galimybę susipažinti su viešai deklaruojamais ir nepriklausomo auditoriaus patikrintais duomenimis apie subjekto veiklą, finansinę būklę, su subjektu susijusius asmenis, apie kitą esminę informaciją ir įvykius. Formuluotės „finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas“ ir „finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas“ leistų poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimus atlikti finansinės atskaitomybės auditą finansų įstaigoms ir finansuotojams, finansuojantiems verslą pagal faktoringo sandorius ar obligacijų įsigijimo sandorius, sudarytus praeitais finansiniais metais. Ši Įstatymo projekto nuostata būtų taikoma tuo atveju, jei finansų įstaigos ir finansuotojai norėtų naudotis valstybės įsteigtų garantijų institucijų garantijomis savo veikloje. Siekiant užtikrinti verslo subjektų konkurencingumą veržiantis į strategines ir skverbiantis į naujas eksporto rinkas teikiant eksporto kredito garantijas ne tik už lietuviškos kilmės prekių, bet ir už paslaugų eksporto sandorius, Įstatymo projekto 2 straipsnyje praplečiamos sąvokų „eksporto kredito draudėjas“ ir „kredituojantis eksportuotojas“ apibrėžtys ir pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymą patikslinama sąvoka „draudimo įmonė“.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje ir 2 straipsnio 19 dalyje vartojamos sąvokos yra aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Įstatymo projekto turiniui įtakos neturi, todėl nėra keičiamos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Viena iš problemų, su kuria susiduria įmonės, yra lėšų trūkumas apyvartiniam ir investiciniam kapitalui. Verslo subjektų prieinamumui prie finansavimo šaltinių gerinti Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
įsteigė „Invegą“, kuri nuo įsteigimo pradžios įgyvendina įvairias verslo finansavimo priemones, įskaitant garantijų verslui teikimą. „Invega“ yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, kurios pagrindiniai veiklos tikslai yra teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines ir kitokio pobūdžio verslo finansavimo priemones. „Invegos“ valdymo struktūra yra daugiapakopė ir užtikrinanti atsakingą bendrovės valdymą bei sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą. „Invegos“ įstatinis kapitalas sudaro 8,7 mln. eurų. Jis buvo sukauptas garantijų teikimo veiklai vykdyti. 2017 m. pabaigoje „Invega“ buvo sudariusi 2,3 mln. eurų investicijų į bendrovės veiklą rezervą ir 251 tūkst. eurų privalomąjį rezervą. „Invegos“ veikla ilgą laikotarpį yra sėkminga ir finansiškai stabili: 2017 m. uždirbta
pelno. „Invega“ sėkmingai ir efektyviai valdo bei įgyvendina finansines ir visuotinių dotacijų priemones.
2017 m. pabaigoje „Invega“ įgyvendino šias priemones:
Finansų inžinerijos priemonei „Garantijų fondas 2“ įgyvendinti skirta 29 mln. eurų į INVEGOS fondą grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų, o nuo jos įgyvendinimo pradžios (2015 m. spalio 1 d.) buvo atlikta tik viena išmoka už 34,8 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad finansų inžinerijos priemonei
„Garantijų fondas 2“ skirtų lėšų pakaks ir naujoms siūlomoms priemonėms
įgyvendinti. Kadangi verslo subjektai nuolat jaučia išorinio finansavimo trūkumą, valstybės įsteigtos „Invegos“ teikiamų garantijų spektro išplėtimas gerintų verslo finansavimo gavimo sąlygas, dar labiau skatintų verslo plėtrą: · Eksporto kredito garantija arba draudimas yra vienos iš veiksmingiausių eksporto rizikos minimizavimo priemonių. Eksporto kredito rizikos minimizavimas reikalingas siekiant užtikrinti verslo konkurencingumą veržiantis į strategines ir skverbiantis į naujas eksporto rinkas (palengvėja derybų procesas su potencialiais pirkėjais). Vadovaujantis Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 metų gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4-58 „Dėl Lietuvos eksporto plėtros 2014–2020 metų gairių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos eksporto plėtros strateginis tikslas – diversifikavus eksporto rinkas, padidinti prekių ir paslaugų eksportą, ypač daug dėmesio skirti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui. 2017 m. paslaugų eksporto vertė sudarė 8,4 mlrd. eurų, iš šių paslaugų už 2,17 mlrd. eurų buvo eksportuota į trečiąsias valstybes. 2017 m. buvo eksportuota 5,8 proc. paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis. Šių paslaugų eksportas ir jo sukuriama pridėtinė vertė ekonomikai pastaruoju metu auga sparčiausiai.
Be to, paslaugų eksportas yra viena iš strateginių prioritetinių Lietuvos Respublikos vystymosi krypčių. Garantijos paslaugų eksporto sandoriams galėtų dar labiau paskatinti šios prioritetinės srities plėtrą. Nuo 2018 m. vasario mėn. „Invega“ pradėjo teikti eksporto kredito garantijas verslo subjektams už lietuviškos kilmės prekių eksporto sandorius į neparduotinos eksporto kredito rizikos valstybes (visos, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės). Per septynis 2018 metų mėnesius, kai priemonė pradėta taikyti, „Invega“ gavo 42 prašymus gauti eksporto kredito garantijų, suteikė 13 garantijų už 510 tūkst. eurų sumą, iki metų pabaigos planuoja suteikti dar 10 eksporto kredito garantijų. Iki šios dienos nebuvo atlikta nė viena išmoka, o jau suteiktoms garantijoms išmokoms pagrindo taip pat nėra. Atsižvelgiant į šių garantijų rinkos susidomėjimą ir siekiant dar labiau skatinti verslo plėtrą, didinti verslo konkurencingumą, Lietuvos Respublikos eksporto mastą, siūloma sudaryti galimybę eksporto kredito garantijas teikti ne tik už lietuviškos kilmės prekių eksporto sandorius, bet ir už paslaugų eksportą. Šių garantijų teikimas skatintų, pvz., informacinių technologijų sektoriuje veikiančių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių startuolių plėtrą. Šių eksporto kredito garantijų teikimas prisidėtų prie vieno iš valstybės prioritetų – didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto skatinimo. Eksporto kredito garantijos už suteiktas SVV subjektų paslaugas garantijų limito nedidins, nes jos bus teikiamos neviršijant esamos eksporto kredito garantijų priemonės garantijų limito ribų, šių garantijų limitas jau yra įskaičiuotas į bendrą eksporto kredito garantijų limitą (sumą), t. y. garantijų sumą riboja priemonei skirta lėšų suma ir ji gali didėti tik tuo atveju, kai didinama priemonei skirta lėšų suma.
Eksporto garantijų priemonei įgyvendinti skirta suma nesikeis, o atsiradus naujai galimybei garantuoti už eksportuojamas paslaugas gali tik paspartėti garantijų teikimas ir numatyta priemonei garantijų limito suma bus greičiau pasiekta. · Garantijos už obligacijų įsigijimo sandorius. Būtų skatinamas alternatyvus įmonių finansavimo būdas – skolinimasis leidžiant obligacijas, kadangi garantija būtų užtikrinamas suteikto finansavimo pagal obligacijų įsigijimo sandorį grąžinimas. Dėl itin aukštų reikalavimų ir turto įkeitimo ar asmeninės garantijos suteikimo reikalavimų, susijusių su kredito išdavimu, vis daugiau įmonių vadovų domisi alternatyvomis bankų kreditams, t. y. galimybėmis skolintis leidžiant skolos vertybinius popierius – obligacijas. Galiojantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas leidžia uždarosioms akcinėms bendrovėms leisti obligacijas viešo platinimo būdu. Tai sudaro dideles praktines prielaidas SVV subjektams naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais. Garantijos suteikimas leistų suaktyvinti SVV subjektų skolinimosi rinką. Padidėjęs šio verslo segmento finansavimas leistų sudaryti palankesnes sąlygas SVV subjektų kūrimuisi, smulkiojo verslo investicijoms į plėtrą bei inovatyvių produktų ir sprendimų kūrimą. Dėl didžiulių augimo galimybių SVV subjektų verslo segmentas yra potencialiai didžiausias ir efektyviausias darbdavys, turintis didžiulį svorį darbo jėgos rinkoje. Jis ypač svarbus jaunai ir persikvalifikuoti siekiančiai darbo jėgai.
Žvelgiant iš investuotojų perspektyvos, dėl artimų 0 proc. indėlių palūkanų įmonių leidžiamos obligacijos tampa vis patrauklesne finansine investicija, o pastaraisiais metais fiksuojamas obligacijų paklausos didėjimas. Rinkoje jau yra įgyvendinti keli sėkmingi obligacijų platinimo projektai. 2018 m. liepos pabaigoje buvo išplatinta Medicinos banko 2,2 mln. eurų obligacijų emisija, kurios lėšos bus panaudotos prioritetinėms banko veiklos sritims finansuoti. Taip pat liepos mėnesį nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ išplatino 3 mln. eurų obligacijų emisiją, kurios lėšomis bus finansuojamas būstų projektas Vilniaus Pilaitės mikrorajone. Finansų tarpininkai fiksuoja ir augantį obligacijų pasiūlos potencialą – skaičiuojama, kad obligacijų siūlymų rinkos dydis 2019 m. galėtų siekti 30 mln. eurų. Nepaisant augančios rinkos, didžiąją dalį planuojamų platinti obligacijų sudaro stambių įmonių emisijos – dėl didesnės verslo rizikos ir mažesnio pasitikėjimo iš investuotojų pusės SVV subjektų įmonių obligacijos vis dar sulaukia labai mažai potencialių investuotojų dėmesio. Atsižvelgiant į naujų priemonių atsiradimą, t. y. galimybę garantuoti už obligacijų įsigijimo sutartis, planuojama, kad per 2019–2021 m. laikotarpį gali būti suteikta iki 100 vnt. garantijų už 20 mln. eurų sumą. · Garantijos už naudotos gamybinės įrangos ir (arba) naudotų įrenginių finansinės nuomos sandorius suteiktų galimybę įsigyti ir jo poreikius atitinkančios pakankamos kokybės ir tinkamos kainos naudotos gamybinės įrangos ir
(arba) naudotų įrenginių. Siūlymas grindžiamas tuo, kad ne kiekviena įmonė, ypač pradėjusi veiklą, gali įsigyti naujos ir brangiai kainuojančios gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių, o įmonės veiklos poreikiams patenkinti tinka ir geros kokybės naudota gamybinė įranga ir (arba) įrenginiai. Be to, tokio apribojimo nėra paskolų garantijų atveju. 2018 m.
finansinių tarpininkų apklausą dėl finansinės nuomos patrauklumo. AB Šiaulių bankas nurodė, kad per 2017 metus suteikė 80 finansinės nuomos paslaugų naudotai įrangai įsigyti. Bendras galimas individualių finansinės nuomos garantijų skaičius (atsisakius ribojimų) galėtų siekti iki 455 garantijų per metus. AB SEB banko, AB „Swedbank“, AB Medicinos banko, AB „Citadelė“ banko ir „UnicreditLeasing“ bendras metinis individualių finansinės nuomos garantijų portfelis galėtų siekti iki 18 mln. eurų (iš jų vien „UnicreditLeasing“ prognozė – apie 5,6 mln. eurų naudotos įrangos finansinės nuomos garantijoms). Įstatymo pakeitimu siekiama suteikti galimybę įmonėms gauti finansavimą jos veiklos poreikius labiausiai atitinkančiai gamybinei įrangai ir (arba) įrenginiams įsigyti. Minėtina, kad, garantijų institucijai teikiant bet kokio pobūdžio garantijas, visais atvejais yra vadovaujamasi rizikos valdymo metodikomis ir garantijų teikimo nuostatais (parengtais remiantis geriausiomis kitų šalių praktikomis), kuriuos patvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, – taip maksimaliai sumažinama galima rizika. Dėl Įstatymo projekto nuostatų atitikties valstybės pagalbos taisyklėms Pažymime, kad visos Įstatymo projekte minimos garantijos, išskyrus eksporto kreditų garantijas, būtų teikiamos vadovaujantis
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) arba 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1).
1). Pagal eksporto kreditų priemonę garantijos už sandorius, kurių atidėto mokėjimo terminas iki 2 metų, būtų teikiamos tik už prekių ir paslaugų eksporto sandorius į neparduotinos rizikos šalis, kaip jos apibrėžtos Komisijos komunikate valstybėms narėms dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui 2012/C 392/01 (toliau – Komunikatas). Ūkio ministerija yra gavusi Europos Komisijos atsakymą, kad eksporto kreditų garantijoms į neparduotinos rizikos šalis nėra taikomas Komunikatas ir tokia pagalba nėra laikoma valstybės pagalba, apie kurią reikėtų pranešti Europos Komisijai. Dėl valstybės skolos augimo rizikos Pažymėtina, kad garantijų institucija nepriklausomai nuo to, kiek skirtingų garantijų priemonių įgyvendintų, turi laikytis kasmet Vyriausybės nustatomo valstybės garantijų limito, kuris negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito. Nustatytas limitas galioja visoms „Invegos“ išduodamoms garantijoms (nepriklausomai nuo garantuojamų priemonių (sandorių tipų) kiekio). Pavyzdžiui, 2018 m. „Invegai“ nustatytas 132 mln. eurų limitas, 2017 metams „Invegai“ buvo nustatytas 104,71 mln. eurų limitas, 2016 m. – 105 mln. eurų limitas. 2018 m. liepos 31 d. „Invegos“ duomenimis, pasiektas 81 proc. limitas, o vadovaujantis „Invegos“ pateiktomis prognozėmis, planuojama, kad 2018 m. bus pasiektas „Invegai“ patvirtintas garantijų limitas. Pabrėžtina ir tai, kad „Invegai“ niekada neteko stabdyti garantijų teikimo veiklos dėl galimo nustatyto limito viršijimo rizikos. Priėmus Įstatymo projektą didėtų teikiamų garantijų spektras, bet ne įsipareigojimai. Siūlomos naujos garantijų priemonės būtų finansuojamos iš šiuo metu Ūkio ministerijos įgyvendinamų priemonių lėšų. 8.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projekte siūlomos keisti sąvokos aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu Įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 887 „Dėl UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ veiklos“, Eksporto kredito garantijų teikimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl Eksporto kredito garantijų teikimo nuostatų patvirtinimo“. Įstatymo projektui įgyvendinti Ūkio ministerija turės pakeisti Finansinės nuomos (lizingo) garantijų teikimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 4-874 „Dėl Finansinės nuomos (lizingo) garantijų teikimo nuostatų patvirtinimo“, ir pagal poreikį parengti naujus teisės aktus dėl garantijų teikimo. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Kitoms Įstatymo projekte minimoms naujoms priemonėms įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, priemonių įgyvendinimą numatoma finansuoti iš Ūkio ministerijos įgyvendintų finansinių priemonių grįžusių lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „Eksporto kreditas“, „obligacijos“.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Valstybės skolos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 8 dalyse po žodžių „Europos ekonominės erdvės valstybės“ yra išbraukiamas žodis
„narės“. Tuo tarpu kituose Keičiamo įstatymo straipsniuose (2 straipsnio 18,
19, 20 ir 22 dalys, 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 8 straipsnio 1 ir 4 dalys) yra toliau vartojama „Europos ekonominės erdvės valstybės narės“ sąvoka. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nes vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, t eisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį 6 punktu, įtvirtinant, kad Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui dėl finansavimo, skirto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti, įsigyjant obligacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant garantijas už obligacijų įsigijimo sandorius, turėtų būti tinkamai įvertinama ir garanto papildomai prisiimama rizika. Dėl šios priežasties atkreiptinas dėmesys į
Nutarimo Nr. 951 “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508, 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP- 3909(2)“ 2.2 punktą. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. spalio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai koreguotinas projekto 4 straipsnis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 2396350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 2, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-04-10 Nr. XIIIP-3109(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 2396350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos valstybės skolos įstatymo nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-3109 2019-03-27 Nr. 108-P-10 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai : Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Jekaterina Rojaka, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Verslo finansavimo vertinimo ir visuotinių dotacijų skyriaus vadovė Aušrinė Černienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-141 1, 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės skolos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 8 dalyse po žodžių „Europos ekonominės erdvės valstybės“ yra išbraukiamas žodis „narės“. Tuo tarpu kituose Keičiamo įstatymo straipsniuose (2 straipsnio 18, 19, 20 ir 22 dalys, 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 8 straipsnio 1 ir 4 dalys) yra toliau vartojama „Europos ekonominės erdvės valstybės narės“ sąvoka.
Siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nes vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, t eisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 1 straipsniu Keičiamo įstatymo
„narės“ išbraukimo (t.y. palikti galiojančios redakcijos formuluotę „Europos ekonominės erdvės valstybės narės “ ) ir jas išdėstyti taip: „1. Draudimo įmonė
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė, steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas įgyvendinanti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmonė arba ir Draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos leidimą gavęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas , turintys teisę vykdyti draudimo veiklą .“ „8. Kredituojantis eksportuotojas
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-14 Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį 6 punktu, įtvirtinant, kad Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojui dėl finansavimo, skirto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti, įsigyjant obligacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant garantijas už obligacijų įsigijimo sandorius, turėtų būti tinkamai įvertinama ir garanto papildomai prisiimama rizika. Dėl šios priežasties atkreiptinas dėmesys į
Nutarimo Nr. 951 “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508, 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP- 3909(2)“
Vyriausybės
Nr. 951 buvo pasisakyta dėl didesnės obligacijų rizikos. Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, pažymėtina, kad 2016 m. birželio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas Nr. XII-2443, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d.
Šis įstatymas nustato obligacijų savininkų, įskaitant ir konvertuojamųjų obligacijų savininkus, interesų gynimą palaikant ryšius su akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, siekiant, kad akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė įvykdytų sprendime išleisti obligacijas ir kituose dokumentuose nurodytus įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Paminėto įstatymo tikslas yra ginti obligacijų savininkų interesus akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų obligacijų savininkams. Obligacijų savininkai vadovaudamiesi įstatymu gali gauti informaciją ir įvertinti emitento galimybes išpirkti obligacijas ir mokėti palūkanas laiku, taip pat įstatymas numato galimybę obligacijų turėtojams užsitikrinti obligacijas turto įkeitimu ar hipoteka. Garantijų teikimas bus vykdomas pagal patvirtintą schemą – garantijų teikimo nuostatus, kuriuos tvirtins Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šiuose nuostatuose, kaip rizikos valdymo priemonė, bus numatytos pagrindinės garantijų teikimo sąlygos ir tvarka. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-144 1, 2 Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. spalio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai koreguotinas projekto 4 straipsnis. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į dviejų datų taisyklę, projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio spalio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. spalio 31 rugsėjo30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė