Projektas Projekto lyginamasis variantas
5, 10, 13 STRAIPSNIŲ Pakeitimo, 5 STRAIPSNIO papildymo
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams, ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešųjų pirkimų komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertams.“
ją išdėstyti taip: „1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka .
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).“
taip: „4. Viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki pradedant dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Viešųjų pirkimų komisijos narys, asmuo, vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų. Viešųjų pirkimų komisijos narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų privačių interesų deklaracijų pateikimo faktą bei jų deklaracijose nurodytus duomenis tikrina viešųjų pirkimų komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgalioti asmenys.“
ir 6 dalimis:
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), taip pat Viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų, deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), taip pat Viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų, deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija organizuoja deklaracijos viešo skelbimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nutraukimą.“
Papildyti 11 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos
viešųjų pirkimų komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus bei ekspertams. Šių asmenų nusišalinimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, taip pat Viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertams.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Projektas Projekto Nr. XIIIP-309(2) lyginamasis variantas
5, 10, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ Pakeitimo
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai, vadovai ir vadovų pavaduotojai, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija).
Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams, ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams.“
ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis,
pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka . Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).“
2Papildyti 5 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų. Viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų privačių interesų deklaracijų pateikimo faktą bei jų deklaracijose nurodytus duomenis tikrina viešojo pirkimo komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgalioti asmenys.“
ir 6 dalimis. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija organizuoja deklaracijos viešo skelbimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nutraukimą.“
Papildyti 11 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos viešojo
pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. Šių asmenų nusišalinimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų
pirkimų tarnyba iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
Projektas Projekto Nr. XIIIP-309(3) lyginamasis variantas
5, 10, 11, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ Pakeitimo
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams, ministerijų kolegijų nariams, akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariams, valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams.“
ją išdėstyti taip: „1.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per
(išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).“
2Papildyti 5 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.“
ir 6 dalimis. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų narių, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narių, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), taip pat viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų (išskyrus deklaracijų duomenis asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija organizuoja deklaracijos viešo skelbimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nutraukimą.“
1Papildyti 11 straipsnį 8 dalimi:
„8. Šio straipsnio nuostatos taikomos akcinių
bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariams, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariams, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams.“
2Papildyti 11 straipsnį 9 dalimi:
„9. Viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti
supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų nusišalinimo tvarką tvirtina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei stebėtojų tarybų ir valdybų nariams, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariams, ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams.“
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas,
kontroliuoja:
nuostatos, jį vykdo, kontroliuoja:
įgalioti atstovai;
3) perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgalioti asmenys (dėl viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų);
3) 4) kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2017 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlieka privačių interesų deklaracijos formos ir priedų pakeitimus ir užtikrina technines galimybes tinkamai užpildyti, patikslinti ir pateikti privačių interesų deklaracijas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio
akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariai bei valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos nariai, taip pat viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ĮSTATYMO NR. VIII-371 4, 5, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 5 STRAIPSNIO papildymo 4 DALIMI IR 11
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. VIII-371 4,
papildymo4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus ir ekspertų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę visuomenei. Patvirtinus Projektą atsiras papildomas teisinis instrumentas, padėsiantis identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus atskiruose viešuosiuose pirkimuose. Tai neabejotinai padės perkančiųjų organizacijų vadovams įgyvendinti jiems nustatytą prievolę kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų nešališkumą ir eliminuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktų apraiškas. Taip pat tai padės ir patiems komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus bei ekspertams – jie aiškiau suvoks, kokios aplinkybės jiems gali sukelti interesų konfliktą, kokiose pirkimų procedūrose jie negali dalyvauti, nuo kokių procedūrų jie turi nusišalinti. Projekto nuostatų įgyvendinimas leis išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrins sąžiningą tiekėjų konkurenciją, todėl valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliau ir efektyviau, valstybė gaus atitinkamą ekonominę naudą, be to, padidės visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis.
Projekto rengimą paskatino aplinkybė, kad viešieji pirkimai - viena labiausiai korupcijos, tame tarpe ir interesų konfliktų, veikiamų sričių. Kaip nurodoma oficialioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) medžiagoje, su viešaisiais pirkimais susijusios korupcijos kaina Europos Sąjungoje yra apie 120 bilijonų eurų per metus. Todėl tiek EBPO, tiek ir kitos tarptautinės organizacijos, taip pat ir šalių nacionaliniai valdžios organai teikia viešųjų pirkimų klausimui išskirtinį dėmesį. Europos Sąjungos Viešųjų pirkimų direktyvoje pažymima, kad dėl pirkimus organizuojantiems ir vykdantiems asmenims kylančių interesų konfliktų daroma netinkama įtaka viešojo pirkimo sprendimams ir taip iškreipiama sąžininga konkurencija bei pirkimų dalyvių lygiateisiškumas. Atsižvelgiant į tai direktyvoje pabrėžiama būtinybė ir prievolė valstybėms narėms vidaus teisėje sukurti veiksmingus mechanizmus, užkirsiančius kelią interesų konfliktams bei padėsiančius juos nustatyti ir pašalinti. Analogiškai ir 2016 metų EBPO studijoje „Korupcija viešuosiuose pirkimuose“ nurodyta, kad korupcijos mastą šioje srityje gali sumažinti didesnė viešojo sektoriaus atskaitomybė visuomenei ir stipresnė vidaus ir išorės kontrolė. Kertinis akmuo kovojant su korupcija viešuosiuose pirkimuose yra aukšti asmens, galinčio daryti poveikį pirkimų procedūroms (organizuojančio, vykdančio pirkimus), elgesio standartai – interesų konfliktų vengimas, privačių interesų deklaravimas ir pan. Tokių standartų įstatyminio įtvirtinimo tikslas - užtikrinti, kad atliekant tarnybines minėtų asmenų funkcijas viršenybė būtų teikiama vešiesiems, o ne privatiems jų interesams.
Dažniausios viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos yra susijusios su asmeniniais, šeimos arba verslo interesais, dovanų ar neatlygintinų paslaugų priėmimu, informacijos, kurią asmuo sužinojo ryšium su atliekamomis tarnybinėmis funkcijomis, atskleidimu ir kt. Šios aplinkybės sukelia asmens tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, kuris kenkia jo nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant su viešaisiais pirkimais susijusias procedūras interesų konfliktai gali kilti tiek perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams, tiek ir kitiems asmenims, neturintiems valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso, pvz., perkančiojoje organizacijoje nedirbantiems, o tik konkrečiam pirkimui samdomiems ekspertams. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis nemaža dalis perkančiųjų organizacijų vykdo tik supaprastintus pirkimus. Viešųjų pirkimų įstatymo
viešojo pirkimo komisijos - jos funkcijas tuomet vykdo atitinkamos organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba pagal darbuotojai, kurie nepriskiriami prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijos. Tačiau tiek viešųjų pirkimų komisijų nariams, tiek vadovo paskirtiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams, organizuojantiems ir vykdantiems supaprastintus pirkimus, Viešųjų pirkimų įstatymas nustato vienodai aukštą reputacijos ir nešališkumo standartą.
Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 171³ straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus asmenims yra taikoma, nesiejant jos su subjekto naryste Komisijoje (už atitinkamus pažeidimus atsako ne tik perkančiųjų organizacijų vadovai, jų įgalioti asmenys, viešojo pirkimo komisijos nariai, bet ir ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai). Tokiu būdu įstatymo leidėjas aiškiai išreiškė valią, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų turi laikytis visi asmenys, kurie yra susiję su viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu. Tiek samdomi ekspertai, tiek ir perkančiosios organizacijos darbuotojai, atliekantys supaprastintus pirkimus, gali daryti didesnė ar mažesnę įtaką pirkimo rezultatams, tačiau ne visų jų privatūs interesai yra deklaruojami ir atskleidžiami - privačių interesų deklaracijas pildo tik tie pirkimų organizatoriai, vykdytojai, ekspertai, kurie eina pareigas valstybinėje tarnyboje (išskyrus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis). Atsižvelgiant į išdėstytą Projektu siūloma įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus ne tik viešųjų pirkimų komisijų nariams, bet ir asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotiems organizuoti ir vykdyti supaprastintus pirkimus bei ekspertams. Tokiu būdu bus pasiektas tikslas, kad visus viešuosius pirkimus, nepriklausomai nuo jų vertės, vykdytų nešališki asmenys. Viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija iš esmės priklauso nuo organizacijos vadovų ir darbuotojų įžvalgumo.
Pirkimus organizuojantys bei vykdantys asmenys turi mokėti identifikuoti tikėtinus jų veikloje interesų konfliktus ir žinoti, kaip jų išvengti bei kaip juos tinkamai suvaldyti. Atitinkamus gebėjimus privalo turėti ir perkančiųjų organizacijų vadovai - siekiant efektyvios viešųjų pirkimų skaidrumo kontrolės įgyvendinimo, jiems turi būti prieinama aktuali informacija apie aukščiau minėtų asmenų privačius interesus, kurią jie turėtų gauti nesudėtingai ir operatyviai. Todėl visus viešųjų pirkimų komisijų narius, asmenis, vadovo paskirtus atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertus siūloma įpareigoti teikti privačių interesų deklaracijas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - VTEK) nustatyta tvarka. Šiuo atveju jų privačių interesų deklaracijų duomenys pateks į VTEK administruojamą elektroninę Interesų deklaracijų informacinę sistemą (toliau - IDIS), kurioje atitinkamos perkančiosios organizacijos vadovas bet kuriuo metu, operatyviai, be nereikalingų biurokratinių kliūčių, galės susipažinti su aktualiais konkrečiame pirkime dalyvaujančių asmenų (viešųjų pirkimų komisijos narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų) privačių interesų duomenimis ir atitinkamai į juos sureaguos - pateiks rekomendaciją nuo kokių procedūrų asmuo privalo nusišalinti, imsis savalaikių iškilusio interesų konflikto valdymo priemonių, reikalui esant nušalins asmenį nuo jo atliekamų funkcijų vykdymo, užkirs kelią šališkoms viešųjų pirkimų procedūroms.
Kadangi tarptautinės organizacijos skatina kuo didesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą į kova su korupcija ir galimybes jai kontroliuoti viešojo sektoriaus veiklą (taip pat ir viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą), teikiamo projekto rengėjų nuomone, yra tikslinga viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus bei ekspertų privačių interesų deklaracijų duomenis skelbti viešai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. Pirminiai įstatymo projekto iniciatoriai – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Viešųjų pirkimų tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Privačius interesus šiuo metu deklaruoja tik tie viešųjų pirkimų komisijų nariai, asmenys, vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertai, kurie priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai.
Didelė dalis asmenų, viešųjų pirkimų procedūrose atliekančių tokias pat funkcijas ir galinčių daryti tokį pat poveikį pirkimo procedūroms, ir kurie taipogi gali būti veikiami privačių interesų, atitinkamų deklaracijų nepildo ir savo privačių interesų neatskleidžia. Tai nulemia ne tik skirtingų standartų taikymą analogiškas funkcijas vykdantiems asmenims, bet ir palieka prielaidas neskaidriems vešiesiems pirkimams vykdyti, apsunkina kovos su korupcija įgyvendinimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma įpareigoti visus viešųjų pirkimų komisijų narius, asmenis, vadovo paskirtus atlikti supaprastintus pirkimus bei ekspertus deklaruoti jų privačius interesus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Šių deklaracijų duomenis planuojama skelbti viešai. Taip pat projektu siūloma nustatyti, kad viešųjų pirkimų komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus bei ekspertams būtų taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio („Pareiga nusišalinti“) ir 13 straipsnio („Tarnybinių teisių apribojimas“) reikalavimai. Projekto nuostatų įgyvendinimas leis išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrins sąžiningą tiekėjų konkurenciją, perkančiosios organizacijos turės didesnes galimybes užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, visuomenė turės daugiau galimybių tai kontroliuoti. Dėl to valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliau ir efektyviau, padidės visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką mažinant prielaidas korupcijai viešuosiuose pirkimuose. Projektu siekiama „minkštosiomis priemonėmis“ demotyvuoti neteisėtų lūkesčių viešuosiuose pirkimuose turinčius asmenis, taip pat identifikuoti bei eliminuoti pirkimus organizuojantiems ir vykdantiems asmenims gresiančias interesų konfliktų apraiškas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos sąžiningai, lygiateisei rinkos dalyvių konkurencijai, užtikrinti skaidrūs viešųjų pirkimų procesai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba turės parengti viešuosius pirkimus organizuojančių ir vykdančių asmenų nusišalinimo ir nušalinimo nuo viešųjų pirkimų procedūrų, keliančių jiems interesų konfliktą, tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo projektą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba turės parengti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus bei ekspertų nusišalinimo ir nušalinimo nuo viešųjų pirkimų procedūrų, keliančių jiems interesų konfliktą, tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Šio įstatymo įgyvendinimui reikalingos lėšos numatytos Nacionalinės kovos su korupcija 2015
Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 metais planuojama įsteigti Privačių interesų registrą, kuriame bus kaupiami duomenys iš skirtingų valstybinių registrų bei kitų duomenų bazių – tai užtikrins galimybę daryti informatyvią kryžminę duomenų apie asmens privačius interesus patikrą, kas savaime užtikrins dar didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą. Pažymėtina ir tai, kad Projekto parengimą, be kitų anksčiau nurodytų priežasčių, paskatino šiuo metu vykstančios Lietuvos pasirengimo stoti į EBPO vertinimo procedūros. Lietuva siekia įstoti į šią organizaciją 2018 metais, todėl EBPO atlieka detalų Lietuvos valdžios institucijų veiklos patikrinimą. Viena iš sričių, kuriai EBPO ekspertai skyrė ypatingą dėmesį – interesų konfliktų viešuosiuose pirkimuose identifikavimo ir jų vengimo reglamentavimas. Teikia:
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būti nurodomi straipsniai, kurie yra keičiami, arba kuriais keičiamas įstatymas yra papildomas, o keičiamų straipsnių struktūrinės dalys nėra nurodomos. Projekto pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „<...> 4, 5, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas“. 2. Projekto 1 straipsnio nuostatos (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) tikslintinos derinant jas su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei nurodant, kad keičiamo įstatymo nuostatos taikomos asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 2-5 straipsnių nuostatos. 3. Projekto 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) nuoroda į ekspertus tikslintina nurodant, kad turimi omenyje viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 2-5 straipsnių nuostatos. 4. Projekte vartojama sąvoka
„viešųjų pirkimų komisija“ derintina su Viešųjų pirkimų įstatymu, numatančiu
„viešojo pirkimo komisiją“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis J. Meškienė, (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-16 Nr. S-2017-402 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projekto Nr. XIIIP-309 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektą Nr. XIIIP309, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo
2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai: Virginijus Kanapinskas, Gražina, Imbrasienė, Saulius Katuoka, Dalia Paulauskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė – Kazlauskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Viktorija Molytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-251 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-315, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-309. 1. Projektu iš esmės siūloma išplėsti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąrašą, nustatant kad šiems asmenims priskirtini akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai.
Pastarieji būtų atitinkamai įpareigoti pateikti privačių interesų deklaracijas, o šių deklaracijų duomenys būtų viešinami. Siūlomo teisinio reguliavimo ir aiškinamajame rašte išdėstytų motyvų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, valstybės ir savivaldybių įmonėse taip pat gali būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios nariais skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti fiziniai asmenys. Todėl svarstytina, ar panašiais tikslais prie asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje neturėtų būti priskiriami ir valstybės bei savivaldybių įmonių valdybos nariai. Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:. „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai, vadovai ir vadovų pavaduotojai, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.“ Atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Buvusius įstatymo projekto 1–6 straipsnius atitinkamai laikyti 2–7 straipsniais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-25 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-315, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-309. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) projekto pavadinimas tikslintinas įvardijant „ 2 ir 10 straipsnių“ pakeitimą;
2) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sąvoką įvardijantis terminas turi būti paryškintas;
3) po projekto tekstu atskiroje eilutėje įrašytinas sakinys „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“. Pastaba nebeaktuali 3.
nebeaktuali
2017-01-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiami, arba kuriais keičiamas įstatymas yra papildomas, o keičiamų straipsnių struktūrinės dalys nėra nurodomos. Projekto pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „<...> 4, 5, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas“. Pritarti Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 2, 4, 5, 10, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ Pakeitimo
2017-01-31 2, 3, 4,
įstatymo nuostatomis bei nurodant, kad keičiamo įstatymo nuostatos taikomos asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 2-5 straipsnių nuostatos. Pritarti Vietoj termino
„vadovas“ vartoti terminą „perkančiosios organizacijos vadovas“
2017-01-31 2, 3, 4, 5,62
nuoroda į ekspertus tikslintina nurodant, kad turimi omenyje viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 2-5 straipsnių nuostatos. Pritarti Vietoj termino
„ekspertai“ vartoti terminą „viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys
ekspertai“
2017-01-31 2, 3,52
vartojama sąvoka „viešųjų pirkimų komisija“ derintina su Viešųjų pirkimų įstatymu, numatančiu „viešojo pirkimo komisiją“. Pritarti Vietoj termino „viešųjų pirkimų komisija“ vartoti terminą „viešojo pirkimo komisija“ 7.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-01 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-315, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-309. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP315, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
Teisingumo ministerijos 2017-02-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektą Nr. XIIIP309, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Lietuvos energija“ 2017-04-04 Nr. SR_2017-62 „Lietuvos energija“ įmonių grupė, atstovaujama patronuojančios bendrovės „Lietuvos energija“, UAB (toliau – Grupė), įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektą (Nr. XIIIP-309) (toliau – Įstatymo projektas), žemiau pateikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui.
Įstatymo projektu, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus ir ekspertų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę visuomenei. Patvirtinus Įstatymo projektą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, atsiras papildomas teisinis instrumentas, padėsiantis identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus atskiruose viešuosiuose pirkimuose. Tai neabejotinai padės perkančiųjų organizacijų vadovams įgyvendinti jiems nustatytą prievolę kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų nešališkumą ir eliminuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktų apraiškas. Taip pat tai padės ir patiems komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus bei ekspertams – jie aiškiau suvoks, kokios aplinkybės jiems gali sukelti interesų konfliktą, kokiose pirkimų procedūrose jie negali dalyvauti, nuo kokių procedūrų jie turi nusišalinti. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas leis išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrins sąžiningą tiekėjų konkurenciją, todėl valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliau ir efektyviau, valstybė gaus atitinkamą ekonominę naudą, be to, padidės visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis. Grupės nuomone, Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai yra aktualūs ir svarbūs siekiant identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus viešuosiuose pirkimuose, tačiau jie yra pertekliniai bei, galimai, nederantys su Europos Sąjungoje pripažįstamais asmens duomenų tvarkymo principais.
Įstatymo projekto nuostatos yra perteklinės, kadangi analogiškus, pagal savo prasmę, santykius reguliuoja/reguliuos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos Grupė atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvose valstybėms narėms numatyta pareiga užtikrinti, kad būtent perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams, kylantiems vykdant viešojo pirkimo procedūras, ir kad jie būtų veiksmingai nustatomi ir šalinami, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumą. Šiuo metu Seime yra svarstomas Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, įgyvendinantis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte jau yra apibrėžta interesų konflikto sąvoka bei numatytos priemonės užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, nustatant pareigą perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad kiekvienas perkančiosios organizacijos darbuotojas, viešojo pirkimo komisijos narys, ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Taip pat numatyti veiksmai, kurių perkančioji organizacija turėtų imtis gavusi informaciją apie galimą interesų konflikto situaciją.
Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti pirkimo procedūroje dalyvaujantys ar galintys joms daryti įtaką asmenys turi pasirašyti ne tik konfidencialumo pasižadėjimą, bet ir nešališkumo deklaraciją. Svarbu ir tai, jog įprastai informacija apie viešojo pirkimo komisijos narius, ekspertus ir kitus pirkimo procedūroje dalyvaujančius asmenis yra konfidenciali, perkančiosios organizacijos šios informacijos neviešina visos pirkimo procedūros metu, jos neatskleidžia tiekėjams ir visuomenei. Viešai atskleidus viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujančių asmenų duomenis, jų finansinę padėtį ir kitą informaciją, taip pat paviešinant jų privačių ir viešųjų interesų deklaracijas, didėja rizika, kad šie asmenys taps žinomi ir lengviau prieinami nesąžiningiems tiekėjams ar kitiems asmenims. Neretai konkretus asmuo pagal kompetenciją viešajame pirkime ekspertu yra skiriamas tik dėl vieno ar kelių konkrečių pirkimų, todėl teisės aktuose nustatant pareigą ir tokiems asmenims viešai deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, perkančiosios organizacijos susidurs su sunkumais pritraukiant kompetentingus asmenis, nes viešojo pirkimo ekspertais gali būti skiriami ne tik perkančiosios organizacijos darbuotojai, bet ir reikiamą kompetenciją turintys privatūs fiziniai asmenys, o išskirtinių projektų atveju – netgi užsienio valstybių piliečiai. Viešoje erdvėje VPT pabrėžia kaip svarbu yra kelti viešuosius pirkimus vykdančių asmenų kompetenciją, todėl kompetentingų asmenų pritraukimas neturėtų būti papildomai apsunkinamas.
Galiausiai, teisės aktuose nustačius pareigą viešuosius ir privačius interesus deklaruoti visiems viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertams, tokių asmenų ratas gali būti itin platus, nes praktikoje būna atvejų, kai vieno viešojo pirkimo ekspertais skiriama net 60 asmenų, o didžiosios perkančiosios organizacijos per metus atlieka apie 3000 viešųjų pirkimų. Bet kuriuo atveju, vienareikšmiškai sutiktina, kad tokie asmenys vykdydami pareigas, susijusias su vykdomais viešaisiais pirkimais, negali turėti interesų konflikto. Sutiktina su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektu, kuriame numatoma, kad minėto straipsnio nuostatos dėl tarnybinių teisių apribojimo turėtų būti taikomos ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertams. Įstatymo projekto nuostatos galimai nėra suderinamos su asmens duomenų reforma Grupė pastebi, kad teikiant tokias Įstatymo projekto iniciatyvas, kurios, iš esmės, yra susijusios ir su fizinių asmenų asmens duomenų atskleidimu viešai, įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, įsigaliosiantį tiesioginio taikymo reglamentą 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau
Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas yra susijęs su trimis asmens duomenų apsaugos reformos tikslais, t. y. (i) duomenų subjektų (fizinių asmenų) teisių stiprinimu; (ii) duomenų tvarkytojų (privačių įmonių, valstybinės valdžios institucijų) ir duomenų subtvarkytojų atsakomybės nustatymu; (iii) reguliavimo (inter alia teisinio) skaidrumu ir patikimumu. Reglamentu, kaip iš esmės yra žinoma, siekiama sustiprinti Europos Sąjungos piliečių teises į privatumą, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Todėl, Grupės nuomone, privatumo apsaugos kontekste diskutuotinas Įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siekiama įtvirtinti, jog viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, vadovų paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų, t. y. asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai ir/ar jiems prilyginti asmenys, deklaracijų duomenys būtų vieši. Šiuo metu asmens duomenys turi būti tvarkomi, renkami vadovaujantis principu „būtina žinoti“, todėl Grupei, kuri visomis įmanomomis pastangomis siekia apsaugoti jos darbuotojų (trečiųjų asmenų) asmens duomenis, deja, bet nėra priimtinas Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas, kuris įpareigotų didžiąją dalį Grupės darbuotojų viešai atskleisti informaciją apie save ir savo šeimą. Atsižvelgiant į tai, galima būtų sutikti, kad Įstatymo projekte minimi asmenys papildomai turėtų deklaruoti viešuosius ir privačius interesus Įstatymo projektu papildomai užtikrinant visišką tokios informacijos konfidencialumą], tačiau Įstatymo projekto rengėjams primygtinai siūlytina atsisakyti reikalavimo, jog šios deklaracijos būtų skelbiamos viešai VTEK interneto svetainėje (Įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimas).
Nepritarti Projekto tikslas – išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrinant sąžiningą viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių subjektų veiklą, efektyvią konkurenciją. Projektu siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę visuomenei. Manytina, kad viešųjų pirkimų skaidrumas šiuo atveju yra didesnė vertybė nei pirkimus vykdančių asmenų tam tikri duomenys. 2. UAB „Lietuvos energija“ 2017-04-04 Nr. SR_2017-63. „Lietuvos energija“ įmonių grupė, atstovaujama patronuojančios bendrovės „Lietuvos energija“, UAB (toliau – Grupė), įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-315) (toliau – Įstatymo projektas), žemiau pateikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui. Įstatymo projektas, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, parengtas reaguojant į žiniasklaidos atskleistą atvejį, kai vienas buvęs AB „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, inicijuodamas tam tikrus šios įmonės sprendimus, galimai veikė savo privačių įmonių naudai.
Todėl Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdybų, stebėtojų tarybų nariams, nes jie sprendžia reikšmingus toms įmonėms klausimus ir svarbu, kad tai darytų vadovaudamiesi viešaisiais, o ne privačiais interesais . Grupės nuomone, Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai negali/neturi būti siejami su viena bendrove bei joje egzistuojančia tinkamo/netinkamo valdymo praktika. Todėl Grupė, vadovaudamasi teisėkūros principais (inter alia tikslingumo ir proporcingumo), pateikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui. Pastabos ir pasiūlymai Įstatymo projektui Įstatymo projektu siūloma papildyti asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sąvoką, nustatant, kad tokiais asmenimis laikomi ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – VVĮ), nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai. Pirma, VVĮ Stebėtojų tarybos bei valdybos narius, kaip ir kitų akcinių bendrovių, kurių veiklą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas, sieja ne darbo ir ne valstybės tarnybos, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti laikomi darbu valstybės tarnyboje ar valstybės tarnybos teisiniais santykiais. Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas yra fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.
Pažymėtina, kad Stebėtojų tarybos ar valdybos nario statusas yra įgyjamas ne Valstybės tarnybos, tačiau Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Šių kolegialių organų kompetenciją, jų narių teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovių įstatai, o specifinės nuostatos yra įtvirtinamos su šių kolegialių organų nariais sudaromose civilinėse sutartyse. Pabrėžtina, kad VVĮ kolegialių priežiūros ar valdymo organų nariai neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir savo funkcijas vykdo bei sprendimus priima ne kaip atskiri fiziniai asmenys, tačiau kolegialiai, t. y. sprendimus priima ne atskiras fizinis asmuo, bet Stebėtojų taryba ar valdyba kaip kolegialus organas balsų dauguma. Taigi, atitinkamai, nei kolegialus organas kaip toks, nei atskiras jo narys, negali būti laikomas valstybės tarnautoju ar jam prilygintas, kadangi VVĮ ir šiuos asmenis siejančių santykių turinys neatitinka valstybės tarnybos santykių turinio ir yra civilinės teisės (t. y. Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo) normų reguliavimo objektu. Antra, EBPO savo principuose ir gairėse dėl VVĮ valdymo aiškiai rekomenduoja siekti VVĮ valdymo depolitizavimo. Tokio statuso įtvirtinimas, kai valdybų ir stebėtojų tarybų nariai prilyginimi valstybės tarnautojams bei politinio pasitikėjimo pareigūnams yra akivaizdžiai prieštaraujantis šiai rekomendacijai. Be kita ko, įgyvendindama EBPO principus bei rekomendacijas, valstybė jau atliko veiksmus ir priėmė atitinkamus teisės aktus, numatydama, kad VVĮ valdančios institucijos turi užtikrinti nepriklausomų narių dalyvavimą VVĮ valdybose ir stebėtojų tarybose.
Nepriklausomumo principas reiškia, kad tokie asmenys nėra jokiais ryšiais saistomi su VVĮ bei atitinkamai jos akcijas valdančia institucija, todėl tokio statuso įtvirtinimas, kaip tai numatyta Įstatymo projekte, aiškiai paneigtų tokių asmenų nepriklausomumą, t. y. nei vienas VVĮ valdybos ar stebėtojų tarybos narys iš esmės nebegalėtų būti laikomas nepriklausomu. Trečia, taip pat pažymėtina, kad interesų konfliktų valdymas valdybose ar stebėtojų tarybose gali būti/turi būti ir yra reguliuojamas civilinės teisės normų. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo ir Civilinis kodekso nuostatas (tas patvirtinta ir teismų praktikoje) valdybas, stebėtojų tarybas ir akcininkus sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) teisiniai santykiai. Valdybos, stebėtojų tarybos turi veikti bendrovės, o ne savo naudai ir turi vengti interesų konfliktų. Siekiant suvaldyti tokias situacijas, valdybų ir stebėtojų tarybų nariai turėtų pateikti bendrovei, pačiam kolegialiam organui bei akcininkams (skyrimo metu) savo interesų deklaraciją bei priimant sprendimus, dėl kurių gali kilti bendrovės ir privačių interesų konfliktas, nuo jų nusišalinti. Praktikoje tokie pavyzdžiai yra realiai taikomi ir veikiantys. Be kita ko, tokių priimtų sprendimų vertinimas yra reguliuojamas civilinės teisės normų, atliekant bendrovių veiklos tyrimus ir, esant CK nustatytiems pagrindams, teismo sprendimu panaikinant atitinkamus kolegialių organų sprendimus bei atlyginant bendrovei dėl tokių sprendimų padarytą žalą.
Ketvirta, siekiant, kad tokie interesų konfliktai būtų valdomi, tai galima išspręsti kitais būdais, pavyzdžiui, nustatant, kad VVĮ valdančios institucijos turi užtikrinti, kad VVĮ kolegialių organų nariai, prieš skiriant juos į pareigas, pateiktų savo interesų deklaracijas, kuriose nurodytų galimus interesų konfliktus bei jų valdymo priemones, VVĮ valdančiai institucijai ir bendrovei, o esant naujoms aplinkybėms – jas atnaujintų ir pateiktų VVĮ akcijas valdančiai institucijai bei bendrovei. Atitinkamai, VVĮ valdančios institucijos bendrovių įstatuose ar civilinėse sutartyse galėtų numatyti, kad kolegialių organų nariai turi nusišalinti nuo sprendimų ar nedalyvauti juos priimant, jei dėl tokio sprendimo kyla valdybos ar stebėtojų tarybos nario ir bendrovės interesų konfliktas. Penkta, kartu, galiausiai, pastebėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintų apribojimų taikymas tiek asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, tiek stebėtojų tarybos, valdybos nariams, yra/būtų neproporcingas pirmiausia dėl to, kad stebėtojų tarybos, valdybos nariai nėra valstybės tarnautojai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas yra suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, nėra valstybės ar savivaldybės institucijos, t. y. valstybės tarnyba . Lygiai taip pat, tokių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos nariai nėra/neturėtų būti prilyginami valstybės tarnautojams, kuriems galioja visi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtinti apribojimai . Atitinkamai VVĮ stebėtojų tarybos ir valdybos narių atžvilgiu neturėtų būti taikomi ir vienodi ribojimai, numatyti valstybės tarnautojui, dirbančiam valstybės tarnyboje sensu stricto, kadangi tokių nediferencijuotų ir be išimčių taikomų apribojimų taikymas būtų neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti Įstatymo projektu siekiamų įtvirtinti apribojimų. Nepritarti Projektu siūloma įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdybų, stebėtojų tarybų nariams, bei valstybės ir savivaldybių įmonių nariams, nes jie sprendžia reikšmingus toms įmonėms klausimus, o šios įmonės yra visai ar iš dalies valdomos valstybės ar savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama užtikrinti šių subjektų veiklos skaidrumą, kad jie savo veikloje vadovautųsi viešaisiais, o ne privačiais interesais. Pažymėtina, kad privačių interesų deklaravimas, kaip veiklos skaidrumo garantas, automatiškai nesuponuoja, kad deklarantas tampa valstybės tarnautoju ar įgyja panašų statusą.
Šio įstatymo prasme valstybės tarnautojams prilyginami subjektai, kuriems keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai ir tai jokiais būdais negali būti laikoma jų nepriklausomumo sumažinimu. Visuomenės ir valstybės interesas yra turėti galimybę įsitikinti, kad jų turtas yra valdomas skaidriai, vadovaujantis viešaisiais, o ne privačiais valdybos ar stebėtojo tarybos nario interesais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 4, 5, 10, 11,
su projektu Nr. XIIIP-309) Nr. XIIIP-309(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-04-0572 N Argumentai: Projekto 5 straipsnyje numatoma, kad viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus, bei viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų nusišalinimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo tokia tvarka turės būti parengta, būtina nustatyti įpareigojimą atitinkamą tvarką parengti projekto 7 straipsnyje. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba iki
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-309(2) ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė