BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Andrius Mazuronis, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, numatančia, kad šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat atlyginama tiriamajam padaryta žala, kai Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais atvejais biomedicininis tyrimas atliekamas neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes kartu teikiamame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII- 1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-3087) taip pat įtvirtinama analogiška nuostata dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiriamojo sveikatai ir pateikiama blanketinė nuoroda į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, kuriame nustatyta tvarka ir būtų atlyginama minėta žala. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įstatymo aiškumo ir glaustumo, projekto 1 straipsnio siūlome atsisakyti kaip perteklinio. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, po žodžio „paskirtis“ įrašant žodžius „ir taikymas“. Be to, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „Buvusią“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnio“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Tokiu pakeitimu atsisakoma šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos, kad „Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nedera su projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies pakeitimais siūloma nustatyti, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė) ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Siūlytina veiksmų neteisėtumo požymiu papildyti ir projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingu atveju gali kilti abejonių ar abiem atvejais reglamentuojamas tas pats institutas. Pritarti.
Pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina (įskaitant veikos neteisėtumą), nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo
sužalojimas ar mirtis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-202 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos išdėstytos abėcėline tvarka, o taip pat į naujai dėstomos sąvokos turinį, 2 straipsnio 2 dalis turi būti ne keičiama, o pripažįstama netekusia galios, o 2 straipsnis atitinkamai pildomas 14 dalimi. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad paciento sutikimas dėl informacijos apie paciento gyvenimo faktus nebebūtinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad taip nustatoma atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 6 straipsnio
duomenis tvarkyti būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus.
Tačiau pažymime, kad to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, draudžiantis tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens sveikatos duomenis, o šis imperatyvas netaikomas 2 dalies c punkte nurodytu atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai duomenų subjektas dėl fizinių ar teisinių priežasčių negali duoti sutikimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatant joje tam tikras išlygas, kai paciento sutikimas dėl jo sveikatos duomenų tvarkymo nėra būtinas. Taip pat svarstytina, ar bet kokios ligos diagnozavimas ir gydymas gali būti laikomas tokiu saugomu gyvybiniu interesu bei įstatymiškai ginama vertybe, kad jos užtikrinimas visais atvejais paneigtų konstitucinę asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Pritarti. Argumentai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nustatyti atvejai, kada asmens duomenys turi būti renkami su duomenų subjekto sutikimu ir kada juos galima rinkti be jo. Siekiant nedubliuoti teisės aktų nuostatų projekte turėtų būti pateikiama nuoroda į BDAR nustatytą asmens duomenų tvarkymo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas.
Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.“
departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir į teisinio aiškumo principą, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio itin bendro pobūdžio pavadinimas neturėtų būti pakeistas į pavadinimą, atitinkantį straipsnio reguliavimo dalyką, pavyzdžiui, „Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Derinant projekto terminiją su Elektroninių ryšių įstatymu, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „elektroninėmis priemonėmis“ įrašytini žodžiai „elektroninio ryšio priemonėmis“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 daliai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje vietoj žodžių „prašymą teikiančio“ turėtų būti įrašyti žodžiai „skundą teikiančio“, nes keičiamas 23 straipsnis reglamentuoja skundo, o ne prašymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai teikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali neturėti dokumentų, pagrindžiančių ir patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes tais atvejais, kai tokiais dokumentais disponuoja sveikatos priežiūros įstaiga, todėl siekiat neriboti pacientų teisės ginti savo pažeistas teises, po žodžių „nurodytus reikalavimus“ įrašytini žodžiai „jei pacientas juos turi“, kaip tai analogišku atveju nustatyta, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai pateikti skundai nenagrinėjami.
Pastebėtina, jog nėra aiškios skundo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar pacientas gali pakartotinai pateikti skundą. Svarstyti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik nesutikdamas su sprendimu išnagrinėjus skundą ir (arba) nepatenkintas skundo nagrinėjimo procedūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios nuostatos turinys nėra aiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti net 5 viešojo administravimo subjektai, įgalioti atlikti sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, todėl neaišku į kurią iš šių įstaigų turėtų kreiptis skundo nagrinėjimu nepatenkintas pareiškėjas. Antra, nei keičiamame įstatyme, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra atskleistos tokio kreipimosi į nurodytas valstybės institucijas pasekmės, t.y. nėra aišku kokios tolesnės procedūros turėtų ar galėtų būti vykdomos, siekiant patenkinti paciento reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo. Trečia, pažymėtina, kad pats skundo teikėjas skundo nagrinėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje procedūroje nedalyvauja, todėl nėra aišku dėl kokių skundo nagrinėjimo procedūros epizodų jis galėtų kreiptis į valstybės institucijas. Galbūt turima omenyje, kad į valstybinę kontrolę atliekančias institucijas pacientas gali kreiptis, kai skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, arba kai skundas neišnagrinėjamas per įstatyme nustatytą laikotarpį.
Kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teikiamos nuostatos imperatyvumą, galima daryti prielaidą, jog pacientas dėl pažeistų teisių gali kreiptis tik į sveikatos priežiūros įstaigą ir vėliau į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas, kartu ribojant pacientų teisę, savo pažeistas teises ginti teismuose. Jei tokia prielaida yra teisinga, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai. Tuo atveju, jei tokių tikslų nesiekiama, nuostatą arba straipsnio turinį derėtų koreguoti. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su privalomu ikiteisminiu nagrinėjimu dėl pacientų sveikatai padarytos žalos. Pažymėtina, kad analogiškais atvejais, kai įstatymuose yra įtvirtinamas privalomas ikiteisminis nagrinėjimas (Mokesčių administravimo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymai ir kt.), kartu yra įtvirtinamos ir tam tikros ikiteisminio nagrinėjimo procesinės normos, nes šiomis normomis siekiama užtikrinti ginčo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu ir kt. Toks reguliavimas, kuris tiesiogiai yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi gali būti įtvirtintas tik įstatyme, todėl teigtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Komisijos veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, yra nepakankama. Manytina, jog projektas turėtų būti papildytas procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su asmenų teisių užtikrinimu.
Be to, pažymėtina, jog reguliavimas turėtų būti papildytas ne tik procesinėmis nuostatomis, susijusiomis su kreipimųsi nagrinėjimu, tačiau ir nuostatomis, iš kurių būtų aišku kokia tvarka Komisija priima savo sprendimus, nes ši tvarka lems asmenų teisių apimtį (teisę į žalos atlyginimą), o toks reguliavimas, kaip jau minėta, gali būti nustatytas tik įstatyme. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priiminės sprendimus ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos pacientui dydžio nustatymo, tačiau ir dėl šios žalos atlyginimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) nustatymo“ įrašytini žodžiai
„pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Kartu atkreiptinas
dėmesys, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, nes sveikatai turtinės žalos padaryti neįmanoma. Turtinė žala gali kilti pacientui ar su juo susijusiems asmenims, tačiau ne sveikatai. Todėl siūlytina atsisakyti tokios sąvokos vartojimo. Be to, pažymėtina, jog straipsnyje nuolat kartojami žodžių junginiai“ „paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė)“,
„Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo
tvarkos aprašas“, Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, toks kartojimas yra perteklinis, todėl siūlytina įvesti šių žodžių junginių santrumpas, pavyzdžiui, „pacientui padaryta žala“, „Aprašas“ Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
11.
Manytume, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, kad prašyme dėl žalos atlyginimo turi būti nurodytos ne aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą atlyginti paciento sveikatai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nes reikalavimo atlyginti padarytą žalą teisinis pagrindas yra pats Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame įtvirtinta tokia paciento teisė), o aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios atsiradusią žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „skundo“ įrašytinas žodis „prašymo“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
atvejus, kai pateikti prašymai nenagrinėjami. Pastebėtina, jog nėra aiškios prašymo nenagrinėjimo teisinės pasekmės, t. y. neaišku, ar asmuo gali pakartotinai pateikti prašymą. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatomas ne terminas sprendimui dėl paties prašymo tinkamumo priimti, o Komisijos galutinio sprendimo dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo terminas, šioje dalyje vietoj žodžių „sprendimą dėl prašymo“ reikėtų įrašyti žodžius „sprendimą dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo“. Pritarti. 15.
departamentas, 2018-03-207
Projekto
viena iš privalomų sąlygų, būtinų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimui, yra tai, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme neturėtų būti apibrėžtas ir sąvokos „neteisėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos darbuotojų veiksmų“ turinys, įgalinantis objektyviai įvertinti ir konstatuoti teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį pagal jų santykį su teisės aktuose įtvirtintais privalomais tokių paslaugų teikimo reikalavimais. Be to, manytume, kad vartojamas „neteisėtų veiksmų“ terminas nėra tikslus, nes neapima neteisėto asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimo. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
„Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės
ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra mokamos socialinio draudimo išmokos pagal pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, privalomąjį sveikatos socialinius draudimus. Todėl analizuojama nuostata stokoja logikos ir pagrįstumo, nes, pavyzdžiui, socialinės išmokos, gautos pagal pensijų socialinį draudimą, niekaip nėra susijusios su pacientui padarytos žalos kompensavimu ir tokios išmokos neturi būti įskaitomos į žalos atlyginimo sumą.
Antra, manytina, kad nuostatą derėtų konkretizuoti ir nustatyti laikotarpį, per kurį gautos socialinio draudimo išmokos būtų įskaitomos į sumą, kuria būtų sumažintas atlyginamos žalos dydis, nes kai kurios socialinės išmokos yra mokamos periodinėmis išmokomis, kurios būtų gaunamos net ir po Komisijos sprendimo. Be to, manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatyme turėtų būti nurodoma, kaip analizuojama nuostata apskritai taikoma periodinių socialinių draudimo išmokų atžvilgiu. Trečia, projektas stokoja nuostatų, aiškiai reglamentuojančių, ar sumos, sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos, ir sumos, sumokėtos kaip pacientui padarytos žalos atlyginimas, gali būti išieškomos iš už žalą pacientui atsakingų asmenų. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tačiau pažymėtina, kad projektu siūlomo paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelio esmė yra būtent tokia, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, nebeturėtų mokėti jokių papildomų su paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimu susijusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai reglamentuoti galimą ar negalimą regreso teisę į kaltą paciento sveikatai žalą padariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) jos darbuotoją. Pritarti. 17.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamoje įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad
„paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama iš
Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, (toliau – sąskaita) lėšų“. Sąskaitos tvarkymą siūloma reglamentuoti Projekto 7 straipsniu dėstomame įstatymo 27 straipsnyje. Tačiau projekto nuostatos stokoja reguliavimo kaip turėtų būti atlyginama žala tais atvejais, kai sąskaitoje nebeliktų lėšų, t.y. turi būti aiškiai nustatyta ar žalos atlyginimas stabdomas, žala atlyginama dalimis ar pan. Pritarti. Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, Komisijos (įskaitant ekspertus) veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms, kurios negali būti didesnės kaip 1 procentas metinių sąskaitos pajamų, padengti. Jei sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiau atlyginant žalą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
žalos atlyginimas asmeniui išmokamas per 10 darbo dienų nuo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Pastebėtina, jog tokios įstatymo nuostatos gali būti neįmanoma pritaikyti praktiškai, nes įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra siejamas su momentu, kai asmuo
„sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Tačiau pastebėtina, kad joks asmuo ar
institucija neturės informacijos, ar asmuo „sužinojo“ apie Komisijos sprendimą. Pritarti. 19.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Siekiant teisinio aiškumo dėl ginčų dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo žinybingumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „kreiptis į teismą“ siūlome įrašyti žodžius „Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Kitaip sakant, imperatyviai įtvirtinta pareiga bendrosios kompetencijos teismui sprendžiant ginčą vertinti, ar yra visos trys įstatymiškai įtvirtintos paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sąlygos. Tačiau vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl įstatyme neįtvirtinta teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais. Nepritarti. Argumentai: teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais, negali būti nustatyta, kadangi tokiu būdu teismas bus apribotas įstatyme nustatytais žalos atlyginimo kriterijais (ir pagal juos Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše nustatytais žalos atlyginimo dydžiais), o tai užkirs kelią pacientui gauti teisingą žalos atlyginimą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto
asmuo gali kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie Komisijos sprendimą. Pastebėtina, jog įstatyme nenustatoma Komisijos pareiga pateikti asmeniui savo priimtą sprendimą.
Toks reguliavimo modelis kelia abejonių dėl tinkamo suinteresuotų asmenų teisių užtikrinimo, todėl siūlytina įstatyme nustatyti terminą, per kurį Komisija turi asmeniui pateikti priimtą sprendimą, nustatant, kad sprendimas pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – asmens nurodytu adresu korespondencijai. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar, siekiant į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją pritraukti kuo aukštesnės kompetencijos asmenis, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad į Komisiją skiriami asmenys turi turėti ne aukštąjį, o aukštąjį universitetinį tam tikros studijų krypties išsilavinimą. Be to, keltinas klausimas, kodėl Komisijos nariams nustatomas tik išsilavinimo cenzas. Svarstytina, ar komisijos nariams, vykdantiems ikiteisminės institucijos funkcijas ir sprendžiantiems dėl žalos dydžio, neturėtų būti keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ministerijos ir (ar) jos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ministro ir (ar) jo įgaliotos“. Analogiškai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti. 24.
departamentas, 2018-03-207
Siekiant užtikrinti paskirtų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių teisėtų interesų apsaugą ir jų bei pačios Komisijos veiklos teisinį tikrumą ir nepriklausomumą, keičiamo įstatymo 26 straipsniu 4 dalyje reikėtų atsisakyti ydingos nuostatos, numatančios sveikatos apsaugos ministro teisę savo iniciatyva ar narius delegavusių institucijų teikimu, joms nenurodžius jokio pagrindo, atšaukti iš pareigų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narius. Atsižvelgiant į paskirtų Komisijos narių statusą bei Komisijos vykdomas funkcijas, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti kriterijus, kuriems esant sveikatos apsaugos ministras gali atšaukti Komisijos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje tikslinga nurodyti baigtinį pagrindų, kuriems esant Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, sąrašą, nes siūlomas reguliavimas, pavyzdžiui, neapima atvejų, kai Komisijos narys šių pareigų nebegali užimti teismo sprendimu jį pripažinus ribotai veiksniu, teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausme arba tiesiog atėmus teisę užsiimti šia veikla. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 daliai, kurioje nustatytas baigtinis ekspertų išbraukimo iš ekspertų sąrašo pagrindų sąrašas. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: „Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka“. Pritarti. 27.
departamentas, 2018-03-207
Derinant projekto nuostatas su nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos 14¹ straipsnio 4 dalimi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad konkretus Komisijos narių atlygio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Užtikrinant paciento privataus gyvenimo neliečiamumą, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą“ įrašytini žodžiai „kitą informaciją apie pacientą, būtiną prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui“. Be to, šioje dalyje po žodžio
„patvirtintame“ įrašytinas žodis „ekspertų“. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas, 2018-03-207
Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nederėtų nustatyti reikalavimo, jog ekspertai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Atsižvelgiant į tai, kad buvimas įrašytu į ekspertų sąrašą negali būti laikomas tam tikrų pareigų užėmimu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „jis atsistatydina“ įrašytini žodžiai „jo prašymu“. Pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-207
Keičiamo įstatymo
Sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnį, nes minėtame straipsnyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio ministerijos įgaliojimai sveikatinimo srityje, tiesiogiai niekaip nesusiję su Komisijos veiklos ataskaitos analize ir šios analizės pagrindu galimomis atlikti konkrečiomis prevencinėmis priemonėmis. Pritarti. 32.
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-207
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis tikslintina, numatant, kad antrajame šios dalies sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuojama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmoka į sąskaitą, o pajamų dydis, nuo kurių mokama 0,2 procento dydžio įmoka. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I- 1367 1, 2, 3, 15, 15 1 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, teikia šiuos pastebėjimus: <...> Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto: 1.1 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga
2 Siūlytina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. apibrėžimą „dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ papildyti ir žodžiais „ar nesuteiktų“, nes žala sveikatai gali būti padaryta ir nesuteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų, esant jų poreikiui. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina (įskaitant veikos neteisėtumą), nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Pastebėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos nesuteikimas taip pat yra paslaugos, tačiau nekokybiškos, teikimas. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi: „14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“ 1.2 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga
5 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatoma, kad ASPĮ privalės nemokamai padaryti ir išduoti aptvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta, kad „duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenį} valdytojas gali imti pagrįstą mokestį,<..>“. Taigi projekte turėtų būti nustatytas apribojimas, kad duomenų subjektas negalėtų prašinėti duomenų kopijų daugiau nei vieną kartą per metus, be to, neturėti} būti reikalaujama, kad kopijos būtų patvirtintos, o diagnozių ir gydymo aprašymai
ASPĮ atsiras didelė finansinė našta. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Argumentai: 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus“. Taigi ar kopija turi būti mokama, ar ne, sprendžiama pagal asmens duomenų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus (BDAR nurodyta, kad pirma kopija nemokama, o kitos gali būti mokamos). Paciento medicinos dokumentų kopijų tvirtinimas reikalingas jų tikrumo paliudijimui, kadangi šie dokumentai galės būti naudojami tiek paciento tolesniam gydymui, tiek veiksmams, sukeliantiems teisines pasekmes (pavyzdžiui, skundams dėl paslaugų kokybės pagrįsti). Projekte numatytas minimalią administracinę naštą sukeliantis dokumentų kopijų tvirtinimo būdas –pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (jos vadovo ar kito įgalioto asmens) tvirtinimas. Diagnozių ir gydymo aprašymai nėra pacientų medicinos dokumentų kopijos, todėl BDAR nuostata dėl tvarkomų asmens duomenų kopijų išdavimo jiems netaikoma (taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-506 „Dėl Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). 1.3. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-08 Siūlytina papildyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d., kad „skundas turi būti pateiktas valstybine kalba - lietuvių kalba“; o 4 d. papildyti 3 papunkčiu: skundas pateiktas ne valstybine kalba“. Analogiškos pastabos ir 24 str. 2 d. ir 4 d. Nepritarti. Siūlomas projekto papildymas yra perteklinis. Argumentai: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 str. nustatyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 13 p. nustatyta, kad prašymas ir skundas raštu turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka, o 15 p. - kad atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos valstybės tarnautojų kompetenciją, institucijos vadovas turi teisę nustatyti ir kitas kalbas, kuriomis parašyti prašymai gali būti priimami. 2. Lietuvos gydytojų sąjunga
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas sekantis 24 straipsnio 6 dalies pakeitimas: 2.1 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-227
Įstatymo projekto nuostata: 24 str. 6 d. numatyta, kad „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama.
Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“ Dėl specialisto veiksmų teisėtumo/neteisėtumo Susipažinus su pateikta Įstatymo projekto redakcija, norisi priminti žalos atlyginimo modelio be kaltės pirminius tikslus, kiek tai susiję su asmens sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Žalos atlyginimo be kaltės modeliu yra siekiama:
sąlygas nuolatiniam ir ilgalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui;
pacientų saugos įvykių skaičių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;
partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų;
kelią gynybinei medicinai ir efektyviai naudoti sveikatos sektoriui skiriamus resursus (gydytojas nebūtų skatinamas siųsti paciento reglamentuotoms, tačiau nebūtinai būtinoms, diagnostinėms ar gydymo procedūroms bei skirti reglamentuotų, tačiau konkrečioje situacijoje perteklinių medikamentų, siekiant apsidrausti nuo galimų klaidų ar nusiskundimų, sąlygojančių ilgus ir sudėtingus teisminius procesus).
Įstatymo projektu siekiama asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei specialistus atriboti nuo reikalavimų dėl žalų pacientams galimo atlyginimo/išieškojimo. Dėl šių priežasčių, siūloma vengti Įstatymo projekte vartoti neteisėtų veiksmų sąvoką, tikslu neakcentuoti ASPĮ specialisto veiksmų neteisėtumo, kaip būtinosios sąlygos žalai atlyginti, nesudarant prielaidų ASPĮ specialistui ar ASPĮ tapti tiesiogiai atsakingiems prieš pacientą. Taip pat, sąvokos
"neteisėti veiksmai" nevartojimas ASPĮ specialistams svarbus
emociškai palankios darbui aplinkos sukūrimo aspektu. O tas emocinis saugumas, baimės, kad gali būti nubaustas už savo tiesioginių pareigų atlikimą, sumažinimas iki minimumo, užtikrina gydytojo pasitikėjimą savimi teikiant medicinines paslaugas, kas savaime kelia šių paslaugų kokybę. Šie tikslai gali būti pasiekiami tik sudarius visas įmanomas sąlygas specialistui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebijant galimų neigiamų pasekmių jam, kaip fiziniam asmeniui, dėl galimo paciento žalos atlyginimo reikalavimo nukreipimo į specialistą. Įstatymo projekte vartojant neteisėtų veiksmų sąvoką, pirma, nebūtų pasiekti aukščiau minėti žalos atlyginimo be kaltės modelio pirminiai tikslai.
Antra, būtų duodama nuoroda į neteisėtus specialisto veiksmus, galimai sudarančius pagrindą pacientui inicijuoti ikiteisminius/teisminius (civilinius/baudžiamuosius) procesus prieš ASPĮ ir/ar ASPĮ specialistą. Rekomenduotina vietoj tiesioginės nuorodos į „neteisėtus veiksmus“ juos apibrėžti kita formuluote, tuo pačiu paliekant neteisėtų veiksmų nustatinėjimą kaip civilinės atsakomybės sąlygą: „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), žalos buvo galima išvengti[¹], bei tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama <...>“ Tokia formuluotė rekomenduotina atsižvelgiant į kitus Lietuvoje egzistuojančius žalos atlyginimo modelius be kaltės:
įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, arba Pvz. CK6.267 str. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo force majeure aplinkybių arba, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Kaip matyti, šiuose pavyzdžiuose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka. Tiesiog numatyta atsakomybė be kaltės, neakcentuojant, kad vertinamas/nevertinamas veiksmų teisėtumas.
Įstatymo projekto 24 str. 6 d. įvedus sąlygą dėl žalos galimo išvengiamumo, žala nebūtų mokama pacientui jeigu jos nebuvo galima išvengti, taip pat, nemokama jeigu žala kilo dėl paciento tyčios ar didelio neatsargumo (žala būtų mokama tuomet, jeigu jos buvo galima išvengti). Tokiu būdu būtų pasiektas biudžeto suvaldymo tikslas, kadangi įrodyti vien faktą, kad žala padaryta ir padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepakaktų. Įvertinus, ar žalos buvo galima išvengti, paaiškėtų, ar žala pacientui mokėtina ar ne. Taip pat, žalos išvengiamumo kriterijus gali turėti įtakos sprendžiant specialisto atsakomybės klausimus, kiek tai susiję su licencijų verstis atitinkama praktika panaikinimu/pratęsimu/atnaujinimu. Dėl VSD išmokų pacientui Įstatymo projekte 24 str. 6 d. numatyta, kad: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Pažymėtina, kad iš VSD gautos išmokos yra laikytina pajamomis (žalos piniginė išraiška yra nuostoliai), kurios, remiantis LR CK 6.249 str., yra turtinė žala. Pacientui gaunant išmoką iš VSD turėtų būti mažinama turtinė žala, bet ne neturtinė. Rekomenduotina Įstatymo projekto 24 str. 6 d. išdėstyti sekančiai: „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės žalos dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“
4 ir 6 pasiūlymus. 2.2 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-227
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto Nr. 18-7271 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio V skyriaus, kuriame siūlomas 25 straipsnio pakeitimas: Rekomenduotina nurodyti, kas bus atsakovu tokioje byloje.
Šiuo atveju, atsakovu privalo būti Komisija, kadangi bet kokiu atveju turi būti sprendžiamas Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas, be to, žala, priteista teismo sprendimu, bus atlyginta iš Komisijos sąskaitos. Įstatymo projekte nenurodžius Komisijos atsakovu, atsakovu pagal civilinį procesą bus asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri neturės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi neturės pareigos atlyginti žalą. Toks Įstatymo projekto papildymas neprieštarauja teisėkūros principams (LR teisėkūros pagrindų įstatymui bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms). Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai: atsakovo nurodymas yra procesinės teisės norma, todėl projekte neturėtų būti nustatyta. 2.3 Lietuvos gydytojų sąjunga 2019-03-22 3.Dėl patariamojo Komisijos organo Rekomenduotina Įstatymo projekte numatyti Komisijos darbo priežiūros/patariamąjį organą. Šis organas gali būti visuomeninio pobūdžio. Rekomenduotina šiam organui pavesti spręsti klausimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų; dėl Komisijos sąskaitos administravimo; Komisijos veiklos kontrolės kompetencijos ribose; dėl sistemoje sukauptų duomenų apie nepageidaujamus atvejus nagrinėjimo, pasiūlymų, susijusių su šiais duomenimis, teikimo, sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimo inicijavimo; žalos atlyginimo kriterijų peržiūrėjimo; rezervo panaudojimo; dėl kitų klausimų pagal kompetenciją nagrinėjimo.
Komisijos kolegialaus priežiūros ar patariamojo organo sudėtis – diskusinis klausimas, tačiau rekomenduotina tokio patariamojo/priežiūros organo sudėtis galėtų būti sudaryta iš Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos Gydytojų Sąjungos atstovo, Slaugytojų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, ne medikų profesinių sąjungų atstovo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo, teisininko. Tokio organo nesant, gali būti apsunkintas Komisijos darbas, stabdomas sprendimų, susijusių su tinkamu ir sklandžiu Komisijos darbu, priėmimas, įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Komisijos narių kompetencija - skirtingiems klausimams. Komisijai teikiant ataskaitas ministerijai (Įstatymo projekto 26 str. 10 d.), nebus įgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelio tikslai, be to, ministerijai bus užkraunama papildoma administracinė našta. Rekomenduotina Įstatymo projektą papildyti sekančiai atskiru straipsniu: „Nacionalinė pacientų saugos taryba
pacientų saugos taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji Komisijos institucija.
Taryba susideda iš: Komisijos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovo, Slaugos specialistų profesinės sąjungos atstovo, kitų licencijuojamų sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, nepriklausomo teisininko. 2. Taryba :
1) teikia pasiūlymus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų;
2) teikia siūlymus, susijusius su sąskaitos administravimu;
3) savo kompetencijos ribose kontroliuoja Komisijos veiklą;
4) nagrinėja pacientų kreipimosi į Komisiją atvejus ir teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis;
5) nagrinėja Komisijoje sukauptus duomenis apie nepageidaujamus atvejus, teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis, inicijuoja sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos peržiūrėjimą;
6) peržiūri žalos atlyginimo kriterijus, teikia siūlymus šiais klausimais;
7) teikia siūlymus dėl rezervo panaudojimo;
8) nagrinėja kitus klausimus pagal kompetenciją;
sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma atstovų skyrimo į Tarybą tvarka, Tarybos funkcijos ir veiklos organizavimas, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Tarybos narių paprasta balsų dauguma tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.“ Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai:
Siekiant, kad žalos atvejai ir jų priežastys būtų nagrinėjamos sistemingai ir nuolat, tikslinga tai pavesti nešališkam visuomeniniais pagrindais dirbančiam tarpinstituciniu pagrindu suformuotam organui – Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai.
Siūlomos kitos patariamojo organo funkcijos gali būti įgyvendinamos esamų institucijų: dėl sąskaitos administravimo kokybės ir sąskaitos lėšų atsakinga bus sąskaitą administruojanti institucija; dėl Komisijos veiklos priežiūros – pacientai turės teisę kreiptis į teismą, jei jų netenkins Komisijos sprendimas; sąskaitos rezervas projekte nenumatytas. Tikslinga nustatyti, kad Komisijos sprendimas pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų paslaugų padaryta žala, kad ji galėtų ir pati nedelsiant imtis veiksmų panašioms žaloms išvengti. 3. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-21 Susipažinome su svarstomu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įstatymo „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo“ projektu (toliau-projektas) ir pateikiame pastabas bei pasiūlymus: 3.1 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
(turtinė ir neturtinė) – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Mūsų manymų, jog nustatant žalą, reikėtų įvardinti, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nekokybiškos arba neteisėtais veiksmais, t.y. „...pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis dėl nekokybiškai (neteisėtais veiksmais) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina, nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi: „14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“ 3.2 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
teisę į žalos atlyginimą ratas. Iš siūlomos formuluotės susidaro įspūdis, kad teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turi: mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą nepilnametis vaikas; mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą sutuoktinis; mirusio paciento išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę gauti išlaikymą nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Teismų praktikoje neturtinė žala priteisiama daug didesniam ratui asmenų nei nurodyta šiame straipsnyje, t.y. pilnamečiai vaikai, sutuoktinis, darbingi tėvai, broliai, seserys, faktiniai sugyventiniai ir pan. Atsižvelgiant į tai, 13 straipsnio formuluotė iš esmės koreguotina, pavyzdžiui, atskirai išskiriant asmenis, turinčius teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat aiškiau formuluojant asmenų, kurie turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, statusą. Siūlomoje formuluotėje neaišku, ar visi asmenys, norintys gauti žalos atlyginimą, turi būti nedarbingi ir faktiniai mirusiojo išlaikytiniai ir ar tik šie minėti asmenys turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Svarstyti pagrindiniame komitete. 3.3 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2019-03-21 3.
Projekto 24 straipsnio 6 dalies nuostata „Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.“ Mūsų nuomone minėta formuluotė yra neteisinga, kadangi valstybinio socialinio draudimo išmokos yra visiškai nesusijusios su paciento patirta žala ir žala negali būti mažinama, priklausomai nuo jų dydžio. Svarstyti pagrindiniame komitete. Žr. 4 Seimo nario A. Verygos pasiūlymą. 3.4 Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
4Projekto 25 straipsnis neišsamiai ir neaiškiai reglamentuoja,
teisminį procesą. Iš tokio reglamentavimo neaišku:
Komisijos sąskaitos.
Susipažinusi su 2019 m. gruodžio 13 d. užregistruotu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-3083 – XIIP-3087 (toliau – Projektas), POLA teikia savo išvadas ir pasiūlymus.
Visų pirma, POLA palaiko paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį, tačiau pasigenda aiškumo, kaip bus nustatomi atlygintinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžiai, ypač atlyginant neturtinę žalą. Projekte pasigendama informacijos, kaip bus diferencijuojamos išmokos ir kokiais kriterijais remiantis bus nustatomos teisingos išmokų lubos, geriausiai atitinkančios nukentėjusių pacientų interesus. Projekte įtvirtinama, jog atlygintinos žalos dydžiai bus nustatomi, vadovaujantis Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašu bei Projekto 24 str. 7 d. numatytais bendraisiais kriterijais, tačiau šiame straipsnyje nurodyti kriterijai yra abstraktūs. Šiuo metu suformuota teismų praktika paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimais yra nevieninga. Lietuvos teismų sprendimais priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos varijuoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, todėl sistemoje vis dar trūksta teisinio apibrėžtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala1. Teismų praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai yra padaroma žala asmens sveikatai, tai yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje. Atsižvelgiant į tokią formuojamą teismų praktikos pozicija vis dar nėra aišku, kaip sudarant Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašą bus pasirenkami geriausiai pacientų interesus atitinkantys atlygintinos žalos dydžiai.
Antra, pasigendama aiškumo pačiame žalos atlyginimo mechanizme. Projekte nėra nurodoma, ar pacientas dėl žalos atlyginimo galės kreiptis tik vieną kartą, nukentėjusiajam skiriant vienkartinę išmoką, ar ateityje pablogėjus nukentėjusio sveikatai ir dėl to atsiradus papildomoms išlaidoms jis galės kreiptis į sudarytą komisiją pakartotinai. Šiuo atveju nėra aišku, ar pakartotinis nukentėjusiojo kreipimasis bus laikomas atskiru klinikiniu epizodu, už kurį nukentėjusiajam bus atlyginama papildomai, ar bus laikomas tęstiniu procesu, už kurį jau buvo atlyginta paciento pirmo kreipimosi metu. Šiuo metu Civilinio kodekso 6.283 str. nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte aiškiau apibrėžti nukentėjusiojo turimas teises. Trečia, nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinė) dydis neturėtų būti mažinamas paciento gautų valstybinių socialinio draudimo išmokų dydžiu. Projekto 24 str. 7 d. siūloma įtvirtinti, jog nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis būtų mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Šiuo atveju manytina, kad žalos atlyginimas neturėtų būti tapatinamas su nukentėjusiojo asmens gaunamomis valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kadangi tai yra du skirtingi teisiniai institutai.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. nustato, kad valstybinis socialinis draudimas, tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos. Atsižvelgiant į tai, socialinis draudimas yra sietinas su apdraustojo asmens socialinėmis garantijomis, apimančiomis pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinius draudimus. Valstybiniu socialiniu draudimu siekiama apsaugoti apdraustus ir socialinio draudimo įmokas mokančius asmenis, kurie dėl senatvės ar kitų draudžiamųjų įvykių negali generuoti pajamų, tuo tarpu Projekte įtvirtintu žalos atlyginimo mechanizmu, siekiama kompensuoti gydymo įstaigose patyrusių asmenų žalą. Tuo atveju, jeigu pagal dabartinį Projekte įtvirtintą siūlymą, gydymo įstaigoje žalą patyrusio paciento atlygintinos žalos dydis būtų mažinamas asmens gaunamos pensijos arba motinystės išmokos dydžiu, toks apdraustas asmuo ne tik nepagrįstai gautų mažesnį žalos atlyginimą, tačiau būtų diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Ketvirta, siūlytina nustatyti ne tik piniginius, bet ir kitokio pobūdžio kompensavimo būdus. Pacientams patyrusiems žalą yra reikalinga ne tik piniginė išmoka, bet ir alternatyvūs žalos kompensavimo būdai, tokie kaip galimybė pasinaudoti reabilitacija ar psichologo pagalba. Žalos atlyginimo sistema turi būti orientuota į nukentėjusio asmens darbingumo bei nepriklausomybės atgavimą, dedant maksimalias pastangos sumažinti dėl padarytos žalos atsiradusias fizines ir emocines kančias.
Šiuo atveju nukentėjusiam pacientui turi būti atlyginama ne tik turtinė ir neturtinė žala, bet ir sudaromos realios galimybės pasinaudoti reabilitacija bei kitomis jo poreikius atitinkančiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Šiuo metu analogiška praktika veikia Naujojoje Zelandijoje, nukentėjusiems pacientams užtikrinant galimybę gauti papildomas reabilitacijos paslaugas. Atlikti tyrimai parodė, kad nukentėjusiems pacientams užtikrinus reabilitaciją po 3 mėnesių Naujojoje Zelandijoje į darbą grįžta 66% žmonės, po 6 mėnesių – 84%, o po metų – 93%2. Penkta, sudarant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), papildomai siūlome nustatyti pakaitinių Komisijos narių galimybę. Susiklosčius aplinkybėms, kuomet Komisijos narys laikinai negalėtų eiti savo pareigų (dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų svarbių priežasčių), jį pavaduotų atitinkamos institucijos pakaitinis Komisijos narys. Tokiu būdų būtų užtikrinamas sklandus ir nepertraukiamas Komisijos darbas bei sprendimų priėmimas. Analogišką praktika jau yra taikoma sudarant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją. Šiuo metu galiojančiame Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 25 d. priimtame Įsakyme Nr. V-90 dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo yra paskirti ne tik pagrindiniai, bet ir pakaitiniai komisijos nariai. *** Svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) 2019-05-30
palaiko paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį ir mato poreikį tokį modelį įtvirtinti įstatymuose. Pažymėtina, kad dabartinis reguliavimas apriboja pacientų galimybes greitai ir efektyviai ginti savo pažeistas teises.
Šiuo metu veikiant sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema yra sudėtinga ir varginanti, taip pat visiškai neorientuota į nukentėjusio asmens fizinių ir emocinių kančių sumažinimą, įskaitant darbingumo bei nepriklausomybės atstatymą. Be to manome, kad įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą modelį, bus papildomai užtikrinama ir suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Analogiški žalos atlyginimo modeliai jau veikia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Austrijoje. Įvertindami Įstatymo projekto svarbą, pasisakome už tolimesnį Įstatymo projekto tobulinimą ir priėmimą. Pritarti. 6. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019-03-13 Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2019 m. kovo 14 d. iš LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto gautus dokumentus išsiuntė visoms savo narėms - 31 pacientų organizacijai susipažinimui ir pastabų pateikimui „Dėl pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.I-1562 1.2.7.8.13.20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų
pacientų organizacijų atstovų taryba iš esmės Įstatymo projektui pritaria. Įstatymo projektas atitinka pacientų interesus. Pacientams nereikėtų įrodyti gydymo įstaigos ar gydytojo kaltės, siekiant patirtos žalos atlyginimo. Be to, pacientai išvengtų bylinėjimosi teismuose, kas atsitinka pagal dabar galiojantį įstatymą, kai Sveikatos priežiūros įstaigos apskundžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus. Taip pat pateikiame iš organizacijų gautas šias pastabas:
Asociacija,,
1Pakeitimo 2 str. 2 dalis visai neaiškiai nustato žalos sąvoką.
Būtent čia turi būti aiškiai išdėstyta, kas vis dėlto yra pacientui padaryta žala, gerai apgalvojant pasekmes, lakoniško apibūdinimo, koks yra dabar siūlomas, tikrai neužtenka. 24 str. nenurodoma, kas turi įeiti j Komisijos sudėtį. Jei nurodoma, kad Komisija dirbs neatlygintinai, manytina, kad į ją įeis tik valstybės tarnautojai. Komisijoje neliks pacientų atstovų ir kt., kadangi dirbti neatlygintinai pakankamai atsakingo, sudėtingo, su dideliais krūviais ir laiko sąnaudomis darbo, manau, dauguma (ypač pacientų organizacijų atstovų) nesutiks, o tai tikrai bus žingsnis atgal. 3. Norint pakeisti visą galiojančią dabartinę žalos atlyginimo sistemą (o to ir bandoma siekti šiomis pataisomis) neužtenka vien šių pakeitimų. Būtina, gerai viską apgalvojus ir apsvarsčius, įvertinus dabar dar galiojančio įstatymo projekto įgyvendinimo pliusus ir minusus, rengti visai naują įstatymo projektą. Šiaulių apskrities sergančiųjų epilepsija ir jų globėju draugija, V. Ciuvaševa
yra gerai, jei yra teismo nuosprendis, bet, jei jo kol kas nėra, atstovauti pacientui turėtų jo tėvai, vaikai ir t.t. Asmens pripažinimas neveiksniu yra labai ilgas kelias. O, jei sveikatai yra padaryta žala dabar? Kas tada atstovaus pacientui? Atsižvelgti. Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabos antrąją pastraipą, kurioje nurodyta, jog sąvoka „turtinė žala paciento sveikatai“ stokoja logikos, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka turėtų būti išgryninta apibrėžiant, kas yra pati žala sveikatai (fizinė), o sąlygas, kada žala atlygintina, nustatyti tik 24 straipsnio 6 dalyje. Komisijos sudėtis ir apmokėjimas nustatyti projekto 26 str. (pacientų atstovai komisijoje numatyti). Atstovavimo nuostatos projekte tokis pat kaip ir galiojančiame įstatyme.
Pastebėtina, kad tuo atveju, jei pacientas dar nepripažintas neveiksniu, jis gali raštu (pvz., medicinos dokumentuose) įgalioti kitus asmenis jam atstovauti. 7. Lietuvos draudikų asociacija 2019-03-22 Lietuvos draudikų asociacija, išnagrinėjusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3083 (toliau – Projektas), teikia savo pastabas. Projektu siekiama panaikinti sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir siūloma kurti Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomą sąskaitą, iš kurios būtų atlyginama žala pacientams, nenustatinėjant ją padariusio mediko kaltės. Atkreipiame dėmesį, jog žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas Lietuvoje buvo ne kartą analizuotas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
galimybes įgyvendinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje. 2015 m. spalio 19 d. darbo grupė pateikė savo išvadas. Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė. Dalis ekspertų išsakė poziciją, jog siūlomas modelis neužtikrins juo siekiamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Pagrindinės priežastys – valstybė nesugebės skirti reikalingų lėšų nei visiškam pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimui, nei naujos sistemos išlaikymui, o žalos atlyginimas nebus nei greitesnis, nei paprastesnis, nes vis tiek reikės įrodinėti priežastinį ryšį. Todėl efektyvesnis būdas padėti kuo didesniam pacientų ratui – tobulinti šiuo metu Lietuvoje veikiantį pacientų žalos sveikatai atlyginimo modelį: 1. užtikrinant greitesnį ir paprastesnį draudimo išmokų dėl žalos atlyginimo mokėjimą; 2. tobulinant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sudarymo principus ir darbo tvarką; 3. trumpinant žalos atlyginimo bylų nagrinėjimo teismuose terminus; ir 4. garantuojant apsaugą medikams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-909 buvo sudaryta dar viena darbo grupė, kuriai pavesta detaliai išnagrinėti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įdiegimo Lietuvos sveikatos sistemoje galimybes. Darbo grupę sudarė kompetentingi ministerijų, pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų, medikų ir draudimo bendrovių atstovai, kurie pristatė turimus su žalos atlyginimu susijusius duomenis ir aktyviai diskutavo dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo proceso tobulinimo. Nors Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog įmokos galėtų didėti tik dėl vienos priežasties – didėjančio žalos atvejų skaičiaus, vertėtų paminėti ir pateiktų prognozių patikimumo klausimą. Nėra garantijų, kad prognozuojama pacientams atlygintina žala iš tikrųjų nebus didesnė ir nepareikalaus didesnių sąskaitos resursų. Pavyzdžiui, jau 2014 m. pacientai prašė atlyginti apie 5,3 mln. eurų. Tuo tarpu pateiktoje prognozėje didžiausia atlygintina suma, kuri siektų 4,145 mln. eur., numatoma tik dešimtaisiais modelio veikimo metais (atitinkamai Suomijoje dešimtaisiais modelio veikimo metais buvo atlyginta 23,3 mln. eur., Danijoje – 27,6 mln. eur.). Turint omenyje tai, jog, įdiegus naują sistemą žala būtų atlyginama nevertinant kaltės ir pacientai būtų labiau linkę kreiptis dėl jos atlyginimo, šie sumų skirtumai verčia abejoti prognozės patikimumu.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įdiegimas neatima paciento galimybės kreiptis į teismą, jeigu jis mano, kad jam atlyginta suma yra per maža, ir bandyti prisiteisti didesnį žalos atlyginimą. Projekto 25 str. 2 d. teigiama, jog „Pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, teismo sprendime nurodyto dydžio paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) <...> atlyginama iš sąskaitos lėšų.“ Kadangi teismų priteistos sumos taip pat būtų atlyginamos iš sąskaitos, lėšų sąskaitoje poreikis dar labiau augtų. Be to, pagal Projekto aiškinamajame rašte numatomas dešimties metų prognozes vidutinė išmokama suma pirmaisiais sistemos veikimo metais būtų tik
bendrovių išmokama vidutinė draudimo išmoka pagal sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: pasak aiškinamojo rašto, 2017 m. ji sudarė 3 720 eur., o 2018 m. pirmąjį pusmetį siekė 4 321 eur. (pagal prognozę panaši vidutinės išmokos suma, t. y. 4 379 eur. būtų pasiekta tik devintaisiais modelio veikimo metais). Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog pagrindinė galimo kreipimosi į teismą priežastis būtų atvejai, kai pacientas manytų, kad žala jam atlyginta ne visiškai. Ministerija savo
trūkumų taip pat nurodo, kad pacientai modeliu naudotųsi, tik jei atlyginamos žalos dydis būtų artimas teismo priteisiamoms sumoms (būtų atlyginta visa žala). Taigi, dar vienas Projekto numatytas tikslas nebus pasiektas – siūlomas modelis nesumažins ieškinių teismui skaičiaus.
Čia vertėtų paminėti ir neturtinės žalos atlyginimo aspektą bei kintančią teismų praktiką šiuo klausimu. Projekto aiškinamajame rašte analizuotos 2011-2015 m. laikotarpiu teismų priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui pagal skirtingus žalos atvejus. Nustatyta, kad didžiausios priteistos sumos šiuo laikotarpiu buvo 14 500 – 29 000 eur. Visgi, 2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priteisė 150 000 eur. neturtinės žalos atlyginimą kūdikio netekusiems tėvams. Tuo tarpu, aiškinamajame rašte teigiama, kad didžiausia tėvų gauta suma už naujagimio netektį 2011-2015 m. laikotarpiu buvo tik 11 585 eur. Atsižvelgiant į šiuos pavyzdžius, atlygintinos neturtinės žalos dydžiai ir teismų praktika šiuo klausimu gali ženkliai kisti ir skirtis nuo aiškinamajame rašte nurodytų sumų. Be to, žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis turi ir kitų pastebimų trūkumų. Pripažįstama, kad, įgyvendinus šį modelį, daugėja asmenų kreipimųsi dėl žalos atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte pateiktoje prognozėje planuojama, jog kreipimųsi skaičius išaugs nuo 300 pirmaisiais modelio veikimo metais iki 2 275 dešimtaisiais veikimo metais. Taigi, toks modelis skatina vadinamosios „kompensacinės kultūros“ vystymąsi. Tai tik dar kartą patvirtina ir sustiprina riziką dėl modelio finansinio stabilumo, kurios suvaldymo siekis neabejotinai didintų lėšų žalai atlyginti poreikį, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų įmokas į sąskaitą. Taip pat prognozuojama, jog pirmaisiais modelio veikimo metais Komisijos veiklai reikės skirti 60 133 eur., o ekspertizės gali kainuoti iki
daugiau, daugiau lėšų gali tekti skirti ir Komisijos bei ekspertų darbo apmokėjimui, kas vėlgi didintų lėšų poreikį sąskaitoje, iš kurios bus finansuojamos šios išlaidos.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje veikia ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl joms prievolė į sąskaitą sumokėti 0,2 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų de facto būtų naujas privalomas mokestis. Be to, pažymėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais sveikatos priežiūros įstaigų (tiek valstybinių, tiek privačių) mokestis į sąskaitą bus didesnis nei dabar konkrečios įstaigos sumoka už civilinės atsakomybės draudimą. Šiuo metu draudimo įmokų dydžiai kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai draudimo bendrovių yra nustatomi atskirai, priklausomai nuo gautų žalos atlyginimo reikalavimų skaičiaus, išmokėtų išmokų, gydytojų patirties ir pan. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad draudimui įstaigos skiria vidutiniškai 0,2 proc. savo metinių pajamų. Siekiant, kad įstaigų išlaidos nekistų, Projekte numatytas analogiškas 0,2 proc. įmokų į sąskaitą dydis. Būtina pažymėti, jog pateiktas 0,2 proc. yra visų įstaigų išlaidų vidurkis, tačiau šis skaičius nenusako kiekvienos įstaigos individualios situacijos, t. y. atsakingai bei efektyviai veikiančios ir rizikas suvaldančios sveikatos priežiūros įstaigos draudimui šiuo metu skiria mažiau nei 0,2 proc. savo pajamų. Pavyzdžiui, remiantis viešai pateikiama informacija, viena didžiųjų šalies įstaigų už draudimą šiuo metu moka 30 000 eur. Įvedus naują modelį, į sąskaitą ši įstaiga turėtų sumokėti apie 345 000 eur., t. y. jos išlaidos didėtų daugiau nei dešimčia kartų. Verta paminėti, kad ir pateiktas 0,2 proc. išlaidų draudimui vidurkis yra abejotinas. Draudimo bendrovių ekspertiniu vertinimu vidutinės sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos draudimui yra gerokai mažesnės ir sudaro apie 0,065 proc. nuo jų pajamų.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tiek Komisijoje, tiek teisme pacientai šiuo metu patiria su atstovavimu susijusių išlaidų. Profesionalių atstovų poreikį lemia teisminio proceso specifika ir specialūs reikalavimai pareiškimams Komisijai (1. aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą nurodymas; 2. įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir reikalavimą (pažeistą teisę ir prašomą žalos dydį) pateikimas; 3. būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, paciento sveikatai padarytą žalą, jų priežastinį ryšį ir sveikatos priežiūros specialisto kaltę). Pasak rengėjų, Projektu siūlomas reglamentavimas turėtų spręsti advokatų samdymo problemą, tačiau šis tikslas taip pat nebus pasiektas. Projekto 24 str. 2 d. numato, kad, pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias žalos atlyginimo reikalavimą, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą. Taip pat išliks būtinybė įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus mediko kaltę, t. y. reikės įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį. Kaip rodo teismų praktika, daugiausia laiko teisme yra sugaištama nustatant, įrodant ir vertinant ne sveikatos priežiūros specialisto kaltę (kurios Projekto autoriai siekia nebevertinti), tačiau sveikatos sužalojimą ar mirtį lėmusią priežastį, t. y. priežastinį ryšį. Tam yra paskiriami ekspertai. Taigi, sukūrus naują modelį, įrodinėti priežastinį ryšį vis tiek reikės. Neabejotina, jog tokiu atveju bus reikalinga profesionali teisinė pagalba, todėl pacientų išlaidos advokatams nemažės. Kaltės eliminavimas taip pat gali turėti įtakos medikų pastangoms, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Įdiegus žalos atlyginimą nevertinant kaltės, sveikatos priežiūros specialistai jaustųsi labiau saugūs, tačiau tai galėtų turėti neigiamos įtakos jų teikiamų paslaugų kokybei. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog: „nesant griežtos atsakomybės sąlygų asmens sveikatos priežiūros specialistai gali pasijusti saugesni ir ne visuomet paisyti atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto. <...>“ Tokios aplinkybės galėtų netgi padidinti žalos atlyginimo atvejų skaičių. Sveikatos priežiūros įstaigos nebus motyvuotos gerinti paslaugų kokybę ar net ją blogins dar ir todėl, kad įdiegus tokį modelį visos įstaigos į sąskaitą turės įmokėti vienodą įmokos tarifo dydį (0,2 proc.) ir šis dydis nepriklausys nuo to, kaip rūpestingai ir kvalifikuotai dirba įstaiga. Nors deklaruojama, kad žalos atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas sudaro sąlygas nustatyti sistemines klaidas, jų pagrindu analizuoti sveikatos priežiūros paslaugų problemas ir, siekiant jas išspręsti, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui bei rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistų veiklai, tačiau visa tai gali būti atliekama ir, egzistuojant bet kuriam kitam žalos atlyginimo modeliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamos praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus sustabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomo jo laiko ir pastangų. Todėl tai neužkirs kelio gynybinei medicinai ir vis tiek skatins sveikatos priežiūros specialistus neatskleisti savo klaidų. Neatmestina ir tai, kad gali susidaryti sąlygos korupcijai, kai bus siūlomi neoficialūs mokėjimai pacientams arba Komisijai, kad tik nebūtų atskleistos sveikatos priežiūros specialistų klaidos.
Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad draudimu paremtas žalos pacientų sveikatai atlyginimo mechanizmas pradėjo veikti 2005 m. Tuometiniai valdžios atstovai patvirtino kompensavimo tvarką ir į šią sistemą įtraukė draudimo bendroves. Tokia žalos atlyginimo sistema veikia jau trylika metų, yra susikūrusi būtina infrastruktūra, sistemoje veikia konkurencija tarp draudikų, dėl to draudimo įmokos nuolat mažėja. Per šį laiką sistema buvo tobulinama, draudimo įmonės investavo savo lėšas, kurdamos naują produktą, apmokydamos specialistus. Projektu siūloma visiškai naikinti esamą sistemą, taip sužlugdant draudimo bendrovių kurtą produktą, ekspertų patirtį ir investicijas, o tokie veiksmai neabejotinai turės įtakos, priimant sprendimus dėl dalyvavimo valstybės kuriamuose mechanizmuose ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikiami pagrįsti argumentai, kodėl rinkos veikimu paremtą sistemą siūloma keisti biurokratine sistema, valstybei prisiimant dar vieną funkciją sveikatos priežiūros srityje. Iš užsienio valstybių praktikos matyti, kad šalys, svarstydamos šio modelio įgyvendinimo klausimą, akcentuoja reikalingų finansinių lėšų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad yra sukuriamas ne tik naujas žalos atlyginimo modelis, bet tuo pačiu pacientams turi būti sudaromos galimybės dėl žalos atlyginimo kreiptis ir į teismą, o tokių atvejų skaičius pagal aukščiau pateiktus argumentus neturėtų mažėti. Lietuvos draudikų asociacija pritaria Projekto iniciatorių tikslui sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, tačiau negalime pritarti neprognozuojamo finansinio indėlio pareikalausiančio modelio įdiegimui.
Siūlome eiti dalinio modelio įgyvendinimo keliu, kurį sveikatos apsaugos viceministras 2018 m. balandžio 25 d. pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. T. y. siūlome išlaikyti šiuo metu egzistuojantį sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, numatant, jog dalį atvejų (pagal nustatytą sąrašą) draudimo bendrovė atlygintų, nevertindama žalą padariusio mediko kaltės. Šis modelis daugeliu atveju leistų greičiau bei paprasčiau atlyginti žalą pacientams, o kartu ir eliminuotų papildomų lėšų poreikį sumoms, kurias žalos atlyginimu nepatenkinti pacientai prisiteistų teismuose. Jis taip pat užkirstų kelią galimos aplaidesnio medikų požiūrio į darbą problemos formavimuisi, kadangi ne visi žalos atvejai būtų atlyginami, nevertinant mediko kaltės. Svarstyti pagrindiniame komitete. Komitetas siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Projekto iniciatorių nuomone, Suomijos, Danijos ir Lietuvos mokėtinų išmokų vienam atvejui dydis ženkliai skiriasi, skiriasi ir teismų praktika bei teismų priteisiamos sumos žalai atlyginti. Projekto aiškinamajame rašte pateikta sąskaitos veikimo prognozė ir jos pagrindimas (duomenys, kuriais remiantis skaičiuotas numatomas gautų prašymų atlyginti žalą skaičius, kompensuotinų atvejų skaičius, išmokų skaičius ir dydis) susieti su skundų ir išmokų už žalą tendencijomis Lietuvoje bei paremtas Danijos žalos be kaltės atlyginimo modelio veikimo tendencijomis (prašymų skaičiaus didėjimo kiekvienais metais procentine dalimi ir kt.).
Be to, pastaboje įvardijami Europos šalių (taip pat ir Danijos) skaičiai, susiję su modelio veikimu, yra pastarųjų metų, t. y. po daugelio metų nuo modelio veikimo pradžios atitinkamoje šalyje. Įmokų į sąskaitą didinimo būtinybė galima todėl, kad dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos būtų padaryta daugiau žalų pacientams (visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos to pasekmes pajustų solidariai), todėl įstaigos, tai žinodamos, turėtų būti motyvuotos stengtis mažinti žalų (ir išmokų) skaičių. Pastaboje lyginami skirtingi (nelygintini) su žalos atlyginimu susijęs skaičiai, t. y. 2014 m. duomenys apie pacientų prašomą žalos atlyginimo sumą ir aiškinamajame rašte pateikti prognozuojami duomenys apie atlygintiną žalą (t. y. išmokas). Pagal projekto aiškinamajame rašte pateiktos diagramos „Pacientų žalos atlyginimo sumos, EUR“ duomenis 2014 m. pacientams buvo atlyginta (draudikų išmokos + Komisijos paskirta kompensacija) 211 401 eur (palyginimui 2016 m. 201 638 eur). Kadangi kreipimasis dėl žalos atlyginimo bus paprastesnis, daugiau pacientų kreipsis ir dėl ne itin didelių žalų (išmokų), todėl esant daugiau nedidelių išmokų, bendras išmokos dydžio vidurkis taip pat mažesnis nei šiuo metu (kuomet, tikėtina, kreipiamasi tik kai žala yra ryški (didelė), kas padidina vidurkį). Tikėtina, kad kreipimųsi į teismą nebus daug, kadangi Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše bus nustatyti aiškūs atlygintinos žalos dydžiai.
Komisijos sprendimas galėtų būti skundžiamas, pavyzdžiui, jei pacientas manytų, jog žala atlyginta ne visiškai (tam tikros jo išlaidos nepripažintos kaip susijusios su patirta žala ar pan.) arba jei pacientas manytų, kad Komisija nepagrįstai nustatė, kad žala nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba kad nepadaryta neteisėta veika ir dėl to žalos jam neatlygino (pastebėtina, kad Komisija dėl išvadų, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir pan., galės kreiptis į ekspertus, todėl manytina, kad pacientai, matydami ekspertų išvadomis pagrįstus Komisijos sprendimus, tik retais atvejais kreiptųsi į teismą, t. y. jiems sumažėtų abejonių Komisijos priimtu sprendimu) Be to, įsigaliojus įstatymui ir nusistovėjus pacientų skundų nagrinėjimo teismuose praktikai, atsižvelgdami į tai pacientai galės preliminariai numatyti skundo nagrinėjimo teisme baigtį ir pagal tai spręsti, ar tikrai tikslinga kreiptis į teismą. Išanalizavus 2016-2019 m. I ketvirčio teismų sprendimus dėl žalos pacientų sveikatai nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo sumos iš esmės yra panašios į buvusias 2011-2015 m., pvz., Mirtis (išskyrus kūdikio) – 69 000, 2 000, kūdikio mirtis – 13 000, 2 083, 2 896, 8 962 eur (palyginimui 2011-2015 m. – 28 000, 11 000, 14 000, 2 000 eur). Nors įmokos į sąskaitą būtų naujos, tačiau savo esme tai nebūtų naujas mokėjimas – šios įmokos būtų mokamos vietoje šiuo metu mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą (pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos).
Sveikatos apsaugos ministerijos turimais duomenimis (pagal įstaigų finansines ataskaitas) 2015 įstaigų viešųjų (apie kitas duomenų šiuo metu nėra) asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės įmokų vidurkis buvo 0,19 proc., 2016 – 0,18 proc., 2017 – 0,16 proc. Kompensacinės kultūros galimą vystymąsi turėtų riboti nuostata, kad iš nustatytos žalos atlyginimo sumos išskaitomos valstybinio socialinio draudimo tam tikros išmokos ir nuostata, kad žala atlyginama tik tada, kai ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pagal aukščiau minėtą siūlymą – kai žalos buvo galima išvengti). Sunkiai tikėtina, kad gydytojas dėl lengvesnio žalos atlyginimo pacientams rizikuotų savo reputacija. Be to, kaip minėta, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555
praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų ir toliau bus atliekama.
Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. Korupcijos rizika šiuo metu kur kas didesnė, nes įstaigos jaučia tiesiogines draudimo išmokos už apmokėtą žalą pasekmes, o specialistui gresia regresas. Žalą apmokant iš sąskaitos ši žalos slėpimo prielaida išnyksta. Per asmens sveikatos priežiūros civilinės atsakomybės draudimu paremtą žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemos galiojimo laikotarpį (13 metų) išryškėjo aiškinamajame rašte nurodyti jo trūkumai, tad iškilo poreikis keisti pacientų sveikatai atlyginimo sistemą, siekiant pašalinti tokius trūkumus. Projektu (t. y. žalos atlyginimo be kaltės modeliu) yra siekiama sudaryti sąlygas nuolatiniam ir ilgalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui, mažinti pacientų saugos įvykių skaičių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, skatinti partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų, užkirsti kelią gynybinei medicinai ir efektyviai naudoti sveikatos sektoriui skiriamus resursus, užtikrinti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, naudojamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimui neiškeliautų iš sveikatos sektoriaus, o būtų skiriamos pacientams, kurių sveikata buvo sužalota. Siūlomo dalinio žalos atlyginimo be kaltės modelio (toliau – dalinis modelis) įgyvendinimo alternatyvos trūkumai pateikti projekto aiškinamajame rašte.
Papildomai pažymėtina, kad pagal dalinį modelį dalis pacientų, siekdami žalos atlyginimo, turėtų įrodinėti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, atitinkami dalis gydytojų patirs pasekmes (galimas regresas) pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, o kita dalis pacientų, kurių patirta žala patektų į dalinio modelio taikymo sritį žalos atlyginimą gautų paprasčiau, t. y. neturėdami įrodinėti civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, atitinkamai dalis gydytojų išvengs aukščiau nurodytų pasekmių. Projekto rengimo metu analizuojant dalinio modelio įgyvendinimo alternatyvą ir konsultuojantis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nepavyko atrasti objektyvių kriterijų, kuriais remiantis tam tikra žala turėtų būti atlyginama greičiau ir paprasčiau. Todėl skirtingas žalos atlyginimo modelis, taikomas pacientams, kurie nepasižymi objektyviais skirtumais, būtų laikomas diskriminacija (vienų žalą patyrusių pacientų teisė greitai ir efektyviai gauti žalos atlyginimą būtų iškeliama prieš kitų pacientų tokią pat teisę). Atitinkamai diskriminacija būtų laikomas ir nevienodos atsakomybės nustatymas žalą padariusiems asmenims (asmens sveikatos priežiūros specialistams). Tokiu būdu būtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pastebėtina ir tai, kad dalinio modelio atveju gali būti sudėtinga nustatyti, ar konkretus žalos atvejis tikrai priskirtinas atvejams, kada žala atlyginama pagal dalinį modelį, tam gali prireikti specialių ekspertinių žinių. Atitinkamai gali kilti teisminiai ginčai dėl to, ar konkretus paciento žalos atvejis Komisijos teisingai bus kvalifikuotas kaip nepatenkantis į dalinio modelio veikimo sritį (jei tokių atvejų būtų). 8.
JGA iš esmės palaiko naująjį “Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą”, siekiantį didinti pacientų saugumą ir pasitikėjimą gydymo įstaigomis bei medicinos personalu, tuo pačiu mažinant gynybinės medicinos pasireiškimą ir klaidų slėpimą. Tačiau pasigendame platesnio požiūrio į problemą ir jos sprendimus:
komisiją dėl žalos įvertinimo ir nustačius žalą, "pacientų sveikatai padaryta žala būtų atlyginama nevertinant ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės" , tuo pačiu siūloma "švelninti gydytojų, slaugytojų ir akušerių atsakomybę ir nustatyti, kad tuo atveju, jei gydytojas per vienus metus nuo paskutinės medicinos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną medicinos praktikos klaidą, jo licencija būtų ne panaikinama, o tik sustabdoma. Licencijos sustabdymo laikotarpiu jie privalėtų tobulinti savo kompetenciją, kad atitinkamos praktikos klaidos nepasikartotų". Taigi akcentuojama vieno gydytojo, slaugytojos ir/ar akušerių padaryta klaida, nors didelė dalis klaidų atsitinka ne vien dėl žmogiškojo faktoriaus ir/ar nežinojimo, o dėl ydingai veikiančios sistemos, kuri neužkerta kelio klaidoms įvykti. Pripažinus pacientui žalą ir atsižvelgus tik į su žala susijusio med. personalo veiksmus, nebus iš esmės analizuojama situacija ir priimami sisteminiai sprendimai, mažinantys "išvengiamos žalos" procentą. Pavyzdžiui, John Hopkins ligoninėje centrinės venos kateterių infekcijos rizika drąstiškai sumažėjo (nuo 11 % iki 0 %) įvedus 5 žingsnių sąrašą (ang. check list), kuris buvo sukurtas po daugybės analizių, skaičiavimų ir tiek problemos, tiek jos sprendimo ieškojimo, vietoje vieno kalto gydytojo paieškos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 50 iki 70,2 % žalos pacientams būtų galima išvengti taikant sisteminį požiūrį į pacientų saugumą, kas neatsispindi esamame įstatyme. 1 .
pacientas ir/ar jo artimasis kreipsis į komisiją dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju klaidų medicinoje mažės itin lėtai ir mažais mastais (nors viena iš priežasčių, kodėl keičiamas įstatymas – siekiama didinti pacientų saugumą ir mažinti gynybinę mediciną), nes pacientai ir/ar jų artimieji dažniausiai nesikreips dėl galimai patirtos žalos, didelė dalis klinikinių atvejų nebus analizuojami. Pvz.,mirties atveju, autopsija pacientams daroma tik kai artimieji pageidauja, visais kitais atvejais - dažniausiai nedaroma. O gana dažnai tai irgi galėtų būti tam tikrų klinikinių atvejų analizė, vedanti į išvengiamos žalos procento mažėjimą. 3. Siekiant platesnio požiūrio į problemą ir pacientų saugumo didinimą, manome, kad turėtų atsirasti ne tik komisija, vertinanti, ar buvo padaryta žala, bet ir komisijos, vertinančios visą situaciją iš esmės (tiek centralizuotai, tiek kiekvienoje ligoninėje) - taip būtų ieškoma konkrečių priežasčių, kodėl įvyko klaida, kokie sisteminiai sprendimai turėtų būti priimti, kad klaidos nesikartotų ateityje. Taip pat radus tam tikrus trūkumus sistemoje, lemiančius klaidų tikimybę medicinoje, ir suradus sisteminius įrodymais pagrįstus sprendimus, su išvadomis turėtų būti supažindinamos atsakingos institucijos ir asmenys, kurie užtikrintų naujos tvarkos/sistemos diegimą medicinos įstaigose. Svarstyti pagrindiniame komitete. 9. Lietuvos pacientų forumas, 2019-03-25 Žemiau pateikiame argumentus dėl svarstomo Įstatymo projekto. 9.1 Lietuvos pacientų forumas,
13 Dėl žalos sąvokos (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis) Projektu siūloma pakeisti ankstesnę atlygintinos žalos formuluotę, atsisakant konkretaus nurodymo, kad žala yra „atlygintina“ ir kad ji kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugą teikusio asmens „kaltos veikos“.
Suprantame, jog šių žodžių atsisakoma dėl paties atlyginimo modelio keitimo ir Projektu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio, tačiau pastarojo 6 dalyje paciento sveikatai padaryta žala jau siejama su neteisėtais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatant priežastinį ryšį. Mūsų manymu, šios normos prieštarauja viena kitai ir praktikoje kels neaiškumų jas taikant, kuriuos, deja, patirs iš esmės pacientai, nes jiems vis tiek galiausiai reikės įrodinėti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir jiems atsiradusios žalos, bet vis tik, kas yra ta atlygintina žala. Be to, norime atkreipti dėmesį į tai, kad žalos sąvokoje, nors joje ir minima neturtinė žala, referuojama tik į „pakenkimą sveikatai, sužalojimą ar mirtį“. Tačiau žala paciento sveikatai, ypatingai neturtinė, dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų gali būti ne tik dėl pakenkimo sveikatai, kitokio sužalojimo ar mirties, bet ir dėl tyčia ar dėl nepateisinamo neatsargumo jų suteikimo metu nesilaikant sveikatos priežiūros paslaugoms taikomų teisės reikalavimų, nesilaikant visų taikytinų profesinių standartų, nors tokia veikla gali neturėti tiesioginės įtakos paciento sveikatai. Pavyzdžiui, pacientui dėl netinkamai suteiktų paslaugų atsirado išlaidų (kreipiantis į kitą įstaigą dėl naujos diagnozės, kitos procedūros ar pan., kelionės išlaidos ir t.t.) arba jis patyrė moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą ir pan. (dėl, pavyzdžiui, be sutikimo nelicencijuoto tyčia suleisto vaisto, kurio poveikis sveikatai gali pasireikšti tik ateityje, dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kitokio pažeminimo, dėl nesaugumo ir t.t.).
Įstatymas garantuoja pacientams teisę į kokybiškas – t.y. sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias – sveikatos priežiūros paslaugas (Įstatymo 3 straipsnis), todėl tas pats Įstatymas turi ir nustatyti galimybę pacientams į žalos atlyginimą ir šios teisės pažeidimo atveju. Deja, tiek dabartinė, tiek Projekte siūloma žalos sąvoka aiškiai nereferuoja į žalos atlyginimą tokiais atvejais. Atsižvelgdami į tai, prašome patikslinti atlygintinos pacientams žalos sąvoką, reiškiančią ir padarytus kitus paciento teisių pažeidimus dėl netinkamai (pažeidžiant nustatytus teisinius reikalavimus) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atitinkamai, Įstatymo 13 straipsnyje, kuriame reglamentuojama, kas turi teisę į žalos atlyginimą, turi būti palikta formuluotė dėl „padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ (Projektu siūloma ją išbraukti). Svarstyti pagrindiniame komitete. 9.2 Lietuvos pacientų forumas, 2019-03-2523 Dėl galimybės teikti skundą gydymo įstaigai (Įstatymo 23 straipsnis) Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad pacientas gali teikti skundą gydymo įstaigai, nurodant aplinkybes ir kokios jo teisės buvo pažeistos, bei reikalavimus pažeistoms teisėms atstatyti. Pagal šį straipsnį pacientas į įstaigą gali kreiptis dėl bet kokio jo teisės pažeidimo, išskyrus atvejus kai prašoma žalos atlyginimo, nes dėl žalos atlyginimo privalo kreiptis tiesiogiai į Komisiją.
Tokia nuostata yra nelogiška, nes dabar, ypač privačios įstaigos, daugelį smulkių skundų išsprendžia pačios, o pagal Projektą visos, net ir smulkūs prašymai dėl žalos atlyginimo, turėtų būti svarstomi komisijoje. Atsižvelgti. Argumentai: Palikti galimybę pacientui teikti prašymą dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai negalima, nes pacientams žala bus atlyginama iš sąskaitos, taigi skundus turi nagrinėti viešojo administravimo įgaliojimus turinti Komisija, o ne atskiros asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Be to, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ir asmens sveikatos priežiūros specialistai) neturi būti įtraukiami į žalos atlyginimo procesą, siekiant kad išnyktų šiuo metu esantis įstaigų, specialistų ir pacientų susipriešinimas nagrinėjant žalos atlyginimo klausimus. 9.3 Lietuvos pacientų forumas, 2019-03-2524 Dėl įrodinėjimo naštos ir kitų procesinių teisių ir pareigų (Įstatymo 24 straipsnis) Kaip matyti iš Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies formuluotės, pacientams vis tiek lieka prievolė įrodinėti žalą pagrindžiančias aplinkybes, nors pacientai nėra teisės ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimo ekspertai, jie nežino visų medicinos normų, gydymo metodikų ir t.t. Todėl nesutinkame, kad įrodinėjimo našta turėtų būti perkelta pacientams. Priešingai, ji turėtų priklausyti arba gydymo įstaigoms arba ekspertams, kurie nagrinės konkretų ginčą. Manome, kad ir to paties straipsnio 5 dalyje nurodytas 2 mėnesių terminas tinkamai, kompetentingai išspręsti ginčą yra per trumpas.
Nors pacientams aktualu kuo greičiau turėti sprendimą, tačiau daug svarbiau yra būti užtikrintiems, kad komisija, nagrinėjanti ginčą, jį išspręs teisingai, objektyviai, atsižvelgusi į visas aplinkybes ir turėdama visas galimybes įsigilinti į detales bei gavusi visas ekspertų išvadas ir dokumentus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad komisija sprendimą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Sutinkame, kad baudimo elemento nebeturi būti, tačiau, manome, kad komisija vis tik turi nustatyti priežastį, kodėl kilo ginčas, ir pateikti savo rekomendacijas gydymo įstaigai (o gydymo įstaiga turėtų turėti galimybę pateikti savo poziciją), nes tik taip gydymo įstaiga galėtų imtis prevencijos veiksmų, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų. Tik tokiu būdu Projektu siūlomas įteisinti modelis suteiks galimybę siekti kaip įmanoma geresnių sveikatos priežiūros paslaugų vardan pacientų geresnio gydymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje apibūdintoje turtinės žalos sąvokoje nenumatytos tokios išlaidos kaip laidojimo išlaidos, paminklo užsakymo ir pastatymo išlaidos, visiškai be pagrindo panaikinama galimybė turėti atlyginimą dėl advokato pagalbai teikti turėtų išlaidų. Taip pat nėra aišku, ar nepilnamečiai vaikai gali pretenduoti į žalos atlyginimą. Sveikatos sužalojimo atveju taip pat turi būti atlyginamos ir išlaidos, siekiant atstatyti tokias pačias gyvenimo sąlygas, kurias pacientas turėjo, t.y. jei jis, pavyzdžiui, uždirbdavo 1000 eurų ir dėl prarastos sveikatos neteko pajamų galimybės dirbti, toks išlaikymas turi likti. Analogiškai, paciento mirties atveju, nepilnamečiams vaikams turi būti išlaikomos tėvo ar mamos gautos pajamos iki pilnametystės arba kol jis mokosi. Svarstyti pagrindiniame komitete.
9.4 Lietuvos pacientų forumas,
27 Dėl modelio be kaltės rezultato (Įstatymo 25 ir 27 straipsniai) Projekte visiškai nenumatyta, kaip bus sprendžiamos situacijos tokiais atvejais, jei pavyzdžiui, buvo teikta labai brangi sveikatos priežiūros paslauga (pvz., odontologijos paslauga privačioje įstaigoje kainavusi, pvz., 30 000 eurų), kurią teismas pripažino kaip suteiktą netinkamai ir dėl to pacientas patyrė tokio dydžio turtinę žalą. Šią žalą atlyginus iš fondo sąskaitos, privati įstaiga už paslaugą pasiėmusi paciento sumokėtą kainą jokio nuostolio neturi, nors ir blogai suteikė paslaugą. Manome, jog toks modelis nėra objektyvus ir teisingas, nes neskatina stengtis teikti kuo geresnes sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, ypatingai privačių gydymo įstaigų odontologinės, planinės chirurgijos paslaugos yra labai brangios, todėl neaišku, kodėl kitos įstaigos, kurios yra išlaikomos iš PSDF biudžeto, mokėdamos mokestį, turi dengti privačių gydymo įstaigų padarytą žalą pacientams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms vienodas 0,2 proc. mokestis, tačiau visiškai nėra atsižvelgiama į tai, ar ta gydymo įstaiga turėjo pacientų skundų dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pvz., rajono ligoninėje pacientas buvo netinkamai gydytas, ir vėliau pervežtas į universiteto ligoninę. Skundžiama rajono ligoninė mokės tik įmoką į fondą, tuo tarpu universiteto ligoninė, kuri gydo pačius sunkiausius pacientus, turėdama mažiausiai skundų, dengs rajono ligoninės klaidas gydydama atvežtą pacientą ir dar iš jos bus imamos lėšos įmokoms, o ne tų pačių pacientų gydymui. Apibendrinant, manome, kad Projektu siūlomas naujas pacientams padarytos žalos atlyginimo modelis yra brangiai kainuojančios, neefektyvios sistemos kūrimas šalia egzistuojančio ir išliksiančio dėl kaltės modelio.
Todėl gydymo įstaigų įmokos į fondą ir papildomą draudimą bus ženkliai didesnės nei dabar mokamas draudimas, kas iš esmės reiškia, kad lėšos skirtos pacientų gydymui bus naudojamos fondo administravimui ir papildomam draudimui. Privačios gydymo įstaigos bus labiau apsaugotos, nors ir gali teikti nekvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias dengs numatytasis fondas, nors, kaip žinia, jų paslaugos ir taip yra brangios. Kaip ir dabar, taip ir ateityje, nesimokysime iš savo klaidų – naujas modelis ir toliau atlygins tik tas žalas, kurios susijusios su neteisėta kalta veika ir priežastiniu ryšiu. Gydytojai ir toliau liks neapsaugoti, pacientai nustačius neteisėtus kaltus veiksmus, visada galės kreiptis baudžiamojo proceso tvarka. Vienintelė įstatymo naujovė – valstybinis fondas, lyg ir neieškoma kaltininkų, tačiau vis tiek reikalaujama rasti priežastį ir neteisėtus veiksmus, kas iš esmės yra tas pats, kaip yra ir dabar. Todėl siūlome grąžinti Projekto rengėjams Įstatymą tobulinti, geriau tikslinant dabar esančią tvarką, numatant: - mokestį ekspertams, kurie nagrinėtų tokio pobūdžio ginčus; - nustačius netinkamai suteiktų paslaugų priežastį, nekaltinti gydytojo ar įstaigos, o imtis prevencinių priemonių, kad ateityje klaidos nesikartotų ir teikti rekomendacijas panašias paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, - aiškiau apibrėžti atlygintiną žalą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikimės, kad atsižvelgsite į mūsų pastabas ir komentarus. Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai: Asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmokos į sąskaitą priklausys nuo jos gaunamų pajamų – kuo jos didesnės (kuo brangesnės įstaigos teikiamos paslaugos), tuo didesnė įmoka (indėlis į sąskaitą žalai atlyginti).
Paslaugų kokybę turėtų palaikyti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu numatyta galimybė stabdyti asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo (tokios pat pasekmės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą laukia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neužtikrinančių įstaigos licencijuojamos veiklos sąlygų). Taip pat ir toliau bus atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų. Be to, išlieka ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, kuri taikoma tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams. 10. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija 2019-03-25 Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), įvertinusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1,2,7,8,13,20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų Nr. XIIIP-3083 – XIIIP-3087 (toliau – Projektas, Projektai) nuostatas, teikia šias pastabas bei siūlymus:
Dėl ASPĮ draudimosi civilinės atsakomybės draudimu netikslingumo. 1.Iš Projekto aiškinamojo rašto ir Projekto 25 str.
susidaryti pagrįstą nuomonę, kad, įgyvendinus siūlomą ,,Žalos be kaltės modelį“, ASPĮ galės be jokios rizikos atsisakyti draudimosi civilinės atsakomybės draudimu (t.y. nesidrausti nei privalomuoju, nei savanorišku civilinės atsakomybės draudimu), nes bet kokiu atveju pacientui besikreipus į Teismą dėl žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo, žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimas bus vykdomas ne iš ASPĮ, bet iš Sąskaitos lėšų, t.y. ASPĮ nepatirs jokios finansinės rizikos dėl joje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų padarytos žalos pacientų sveikatai. 2.Dėl ASPĮ mokamos įmokos į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą (toliau – Sąskaita) dydžio pagrįstumo. Projekto 27 str. 1 d. nurodyta, kad ASPĮ turės sumokėti 0,2% praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dydžio įmoką į Sąskaitą. Asociacijos narių duomenimis šiuo metu mokamos įmokos už civilinės atsakomybės draudimą sudaro gerokai mažesnį procentą nuo metinių pajamų, negu siūlomas 0,2% nuo metinės ASPĮ apyvartos. Didelei daliai ASPĮ nustatyta metinė įmoka į Sąskaitą būtų kelis kartus didesnė, negu šiuo metu mokamos įmokos už privalomą ar savanorišką civilinės atsakomybės draudimą, dėl ko dalis ASPĮ patirtų pakankamai reikšmingas papildomas finansines sąnaudas.
Todėl būtų tikslinga įvertinti realiai šiuo metu ASPĮ (šeimos medicinos kabinetų, ambulatorines paslaugas teikiančių kabinetų, slaugos bei palaikomojo gydymo ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugas teikiančių ASPĮ, stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ, pirminio ir antrinio ambulatorinio lygio ambulatorines ir stacionarines odontologines paslaugas teikiančių ASPĮ) mokamų įmokų už civilinės atsakomybės draudimą procentinį dydį nuo atitinkamų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir, remiantis gautais duomenimis, patikslinti nustatytą APSĮ įmokos į Sąskaitą procentinį dydį, jį atitinkamai diferencijuojant. 3.Dėl ASPĮ kasmetinių įmokų į Sąskaitą dydžio diferencijavimo, atsižvelgiant į ASPĮ veiklos specifikos (teikiamų paslaugų) rizikingumo laipsnį bei dėl ASPĮ padarytos žalos pacientų sveikatai kompensavimo iš Sąskaitos dydį už praėjusius kalendorinius metus. Tikslinga taikyti diferencijuotus ASPĮ įmokų į Sąskaitą dydžius, atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rizikos laipsnį. Atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų sričių skirtingą rizikos pacientų sveikatai ir gyvybei laipsnį, tikslinga taikyti skirtingus įmokų į Sąskaitą tarifus (ASPĮ, teikiančioms aukštesnės rizikos paslaugas (pvz.: stacionarinės chirurgijos, kt.), taikyti didesnius įmokų į Sąskaitą tarifus, nei ASPĮ, teikiančioms žemesnės rizikos paslaugas (šeimos medicinos, ambulatorines, dienos chirurgijos, kt.), kurioms būtų teisinga taikyti mažesnius įmokų į Sąskaitą tarifus). Projekto aiškinamojo rašto 12 p. nurodoma, kad ASPĮ įmokos dydis siejamas su (priklauso nuo) įstaigos gaunamomis pajamomis, kurios priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus.
Tačiau tikslingiau būtų vertinti ne tik suteiktų paslaugų skaičių, bet ir ASPĮ vykdomos veiklos (teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų) rizikingumo laipsnį pacientų saugos požiūriu. Taip pat tikslinga apsvarstyti ASPĮ įmokų dydžių diferenciaciją, įvertinus per praeitus kalendorinius metus iš Sąskaitos atliktų išmokų konkrečioje ASPĮ padarytai žalai pacientų sveikatai atlyginti, dydį. ASPĮ, kuriose skiriama mažiau dėmesio pacientų saugai ir kuriose įvyksta daugiau nepageidaujamų įvykių, kurių sukeltai žalai pacientų sveikatai kompensuoti išnaudojama daugiau Sąskaitos lėšų, turėtų proporcingai tam tikrą laikotarpį mokėti didesnio tarifo įmokas į Sąskaitą, negu ASPĮ, kuriose įvyksta mažiau nepageidaujamų įvykių ir, atitinkamai, mažiau išmokama išmokų žalai pacientų sveikatai atlyginti ir Sąskaitos. Tai skatintų ASPĮ imtis proaktyvių efektyvių veiksmų gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugą, mažinti nepageidaujamų įvykių pasireiškimo mąstą. 4. Dėl Projekte siūlomos taikyti sankcijos ASPĮ, nepervedusioms įmokos į Sąskaitą iki einamųjų kalendorinių metų sausio 31 d., proporcingumo. Manytume, kad licencijos atėmimas ASPĮ, nepervedusiai nustatytu laiku įmokos į Sąskaitą, yra neproporcinga priemonė, kuri neabejotinai pasireikštų neigiamomis pasekmėmis ASPĮ besigydantiems pacientams (ypač rajonuose ir kaimo vietovėse, kuriose nėra galimybės pacientams pasirinkti kitą ASPĮ) bei ASPĮ darbuotojams.
Siūlytume sudaryti galimybę ASPĮ mokėti įmokas į Sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis visus einamuosius kalendorinius metus, o ASPĮ nepervedus laiku įmokos į Sąskaitą, siūlome taikyti proporcingesnes priemones, pvz.: įspėti įstaigą; atidėti įmokų mokėjimą pagrįstam laikotarpiui (jei ASPĮ patiria laikinus finansinius sunkumus dėl atliktų investicijų ar kitų pagrįstų priežasčių); ASPĮ nevykdant įsipareigojimo sumokėti įmoką į Sąskaitą per vienerius kalendorinius metus – apriboti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų paslaugų pirkimą iš ASPĮ ar sustabdyti ASPĮ veiklą iki ASPĮ padarys įmokas į Sąskaitą, ir tik neįvykdžius ir šio įsipareigojimo, galimai spręsti dėl kraštutinės priemonės
Komisijos sudėtį (Projekto 26 str. 1 d) greta medicinos ir odontologijos sričių įtraukti ir slaugos bei akušerijos sričių kvalifikuotus specialistus (atitinkančius nustatytus kvalifikacinius reikalavimus). 6. Dėl sveikatos priežiūros specialistams, padariusių atitinkamos praktikos kartotines klaidas, taikymo privalomo reikalavimo tobulinti profesinę kvalifikaciją.
Projektuose numatyta privalomai siųsti ASPĮ specialistą, padariusį grubią atitinkamos praktikos klaidą arba profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius, kad sveikatos priežiūros specialistas per vienus metus nuo paskutinės atitinkamos praktikos klaidos padarymo padarė dar vieną atitinkamos praktikos klaidą, - tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Moksliniai tyrimai pacientų saugos srityje rodo, kad dauguma klaidų medicinoje, odontologijoje, slaugoje ar akušerijoje įvyksta ne dėl šias paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumo (kuomet būtų tikslingas profesinės kvalifikacijos tobulinimas), bet dėl nepalankių latentinių sisteminių faktorių (kuomet kvalifikacijos tobulinimas nėra tikslingas), suformuojančių sąlygas pasireikšti žmogiškojo faktoriaus nulemtoms klaidoms, kurių prevencijos bei pašalinimo sprendimai dažniausiai yra ne klinikinio, o vadybinio pobūdžio, taigi priklauso ne klinikinės praktikos, bet vadybos sričiai. Todėl tikslinga sukonkretinti, nustatant prievolę atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tik atitinkamos srities profesinės kompetencijos vertinimo komisijai nustačius atitinkamo specialisto profesinės kvalifikacijos/kompetencijos trūkumus. Svarstyti pagrindiniame komitete. 11. Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija 2019-03-26 Atkreipiame dėmesį, kad XIIIP-3083 projekto 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, nevertinant jų vykdomos veiklos rizikingumo, moka po vienodą 0,2 proc. nuo metinių sveikatos priežiūros pajamų mokestį. Asociacijos narių vertinimu, šis solidarumo principu remtas draudimo mokesčio dydis nėra teisingas visų subjektų atžvilgiu.
Asociacijos nuomone, sveikatos priežiūros veiklos rizikingumas turi būti vertinamas pagal gaunamų pagrįstų skundų į Pacientų padarytos žalos nustatymo komisiją skaičių, taip proporcingai rizikingiems sektoriams didinant draudimo įmokos dydį ir mažiau rizikingiems sektoriams – mažinant. Dabartiniu siūlomu įteisinti mokėjimo į Sąskaitą principu, tikėtina, kad dalis įstaigų nebus suinteresuotos visais įmanomais būdais teikti aukščiausios kokybės paslaugų, nes dėl padarytų klaidų finansinė našta padidės visoms įstaigoms. Projekto XIIIP-3083 27 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos privalo sumokėti visą draudimo sumą už einamus metus iki sausio 31 d., priešingu atveju, vadovaujantis projektu XIIIP-3084 siekiamo pakeisti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punktu, įstaigos licencija būtų stabdoma ne ilgiau nei trims mėnesiams. Asociacijos nuomone, tokios pasekmės, atsižvelgiant, kad įstatymų leidėjas yra kategoriškas įmokų mokėjimo atžvilgiu (įmoka nėra dalinama, privalomai sumokama per pirmąjį metų mėnesį visa numatyta suma) yra perteklinės. Rekomenduojame numatyti dalinį atsiskaitymą už draudimo paslaugas mokant kartą per ketvirtį nustatytą sumą, taip sumažinant visais atvejais didėsiančią finansinę naštą mažoms įstaigoms. Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų siekį teikti kokybiškas paslaugas turėtų skatinti galimybė prarasti (arba sustabdyti) licenciją už nekokybiškas paslaugas. 12. Profesinių sąjungų organizacija Lietuvos medikų forumas, 2019-03-27 Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.
1-1560 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) atsisakoma sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo ir numatoma, kad visa pacientams dėl sveikatos priežiūros įstaigų neteisėtų veiksmų padaryta žala bus atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ) į sąskaitą mokės įmokas, kurių dydis - 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų ASPĮ metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Šios nuostatos sukelia visą eilę problemų: 1.1.Įstatymo projekte numatyta, kad įmokas į sąskaitą moka ASPĮ, o tai reiškia, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) priklausančios ASPĮ įmokas mokės iš gaunamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Įmokų mokėjimas iš gaunamų PSDF biudžeto lėšų reiškia, kad žymiai mažiau pinigų liks pacientų gydymui ir gydytojų darbo užmokesčio fondui. Siekis palengvinti pacientų patirtos žalos atlyginimą, negali būti aukščiau už kitų pacientų interesą gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir ASPĮ darbuotojų interesą gauti sąžiningą ir teisingą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos į sąskaitą didžiausioms LNSS ASPĮ taps drastiškai didesnės nei iki šiol buvusios įmokos už civilinės atsakomybės draudimą, t. y. jos didės bent 10 kartų ir jau pirmaisiais metais vien universiteto klinikoms sudarys po maždaug 300 000 eur. Didžiausios LNSS ASPĮ teikdamos aukščiausios kvalifikacijos paslaugas sulaukia labai nedaug pretenzijų, kurių atlyginimui šiuo metu tenka skirti tik minimalias sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tretinio lygio gydymo įstaigos gydo sunkiausius pacientus, taip pat ir tuos, kuriems paslaugos buvo netinkamai teiktos mažesnėse ligoninėse.
Siūlome numatyti, kad įmokos į sąskaitą už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto, skiriant tam papildomą finansavimą. Taip pat siūlome įmokų dydį sieti su išmokų dydžiais, kaip tai yra įprasta, pvz. SODRAoje, kuomet darbdaviai, kurie turi didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių, moka didesnes įmokas. 1.2.Įstatymo projektu numatyta, kad iš sąskaitos bus atlyginama ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose patirta pacientų žala. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju iš sąskaitos bus atlyginama ir žala už privačių odontologijos ir plastikos chirurgijos klinikų teikiamas paslaugas. Plastikos chirurgijos klinikos daugeliu atveju teikia brangias, rizikingas ir su grožiu susijusias paslaugas, kurių tinkamumą įvertinti sudėtinga, o pacientų prašomos žalos atlyginimas gali būti didelis. Daug privačių odontologinių klinikų teikiamų paslaugų taip pat susijusios ne tik su sveikata, bet ir grožiu, dėl šių paslaugų teikimo gaunama daug pretenzijų. Įtraukiant į vieną žalos atlyginimo sistemą tiek LNSS ASPĮ, tiek privačias klinikas bus sukurta sistema, kai privačių ASPĮ padaryta žala bus atlyginama iš PSDF biudžeto ar valstybės biudžeto (jei jmokos už LNSS ASPĮ būtų mokamos iš valstybės biudžeto). Su privačiomis ASPĮ iškils ir ¡mokų administravimo problema. Privačios įstaigose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti tik viena iš daugelio kitų veiklų, todėl neaišku, kaip sąskaitą administruojanti įstaiga išsireikalaus šiuos duomenis. Taip pat, reikia įvertinti administracinę naštą sąskaitą administruojančiai įstaigai, kuriai reikės administruoti visų, net ir smulkiausių privačių ASPĮ, įmokų surinkimą. Įstatymo projektas nereglamentuoja situacijos, kas bus, jeigu ASPĮ nebus sumokėjusi įmokos, todėl yra neaišku, ar tokiu atveju pacientui padaryta žala vis vien būtų atlyginama iš sąskaitos.
Siūlome pacientams padarytą žalą iš sąskaitos atlyginti tik už LNSS ASPĮ teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto. 1.3.Įstatymo projektas numato, kad ASPĮ mokamos įmokos į sąskaitą priklauso tik nuo ASPĮ pajamų, tačiau nepriklauso nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Tai reiškia, kad gerai dirbančios ASPĮ ir blogai dirbančios ASPĮ mokės vienodas įmokas. Akivaizdu, kad blogai dirbančioms ASPĮ nedidinat įmokos dydžio t. y. neskatinant jų dirbti geriau ir nedidinai sąskaitos pajamų, bendra išmokų iš sąskaitos suma neišvengiamai augs ir tas augimas privalės būti kompensuojamas didinant įmokas visoms ASPĮ. Siūlome numatyti įmokos kitimą, priklausomai nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. 1.4. Įstatymo projekte yra nenumatyta ASPĮ teisė skųsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) sprendimą. Jei Komisija nustato atlygintinos žalos dydį ir pacientas su paskirtu žalos dydžiu sutinka, žalos atlyginimas tiesiog privalo būti išmokėtas iš sąskaitos. Įstatymo projektu nėra numatyta jokio tokio sprendimo patikrinimo mechanizmo. ASPĮ ir gydytojas net ir akivaizdžiai matydami Komisijos sprendimo neteisėtumą neturi teisės jo skųsti. Toks reglamentavimas yra ydingas. ASPĮ teisę skųsti Komisijos sprendimus būtina įtvirtinti dėl: 1) galimos korupcijos Komisijos veikloje apraiškų užkardymo; 2) ASPĮ ir gydytojų dalykinės reputacijos gynimo. ASPĮ ir gydytojai negali būti pripažįstami padarę neteisėtus veiksmus neskundžiamu ikiteisminės institucijos sprendimu, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Siūlome numatyti, kad ASPĮ turi teisę skųsti Komisijos sprendimus, bei reglamentuoti šį procesą.
1.5.Įstatymo projektas nereglamentuoja iš kokių šaltinių bus atlyginamos pacientų pasitelktų advokatų išlaidos Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidos teismuose. LR Civilinio kodekso 6.249 str. 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis numato, kad bylą pralaimėjusi šalis privalo kitai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Įstatymo projekte nenumačius, kad šios išlaidos atlyginamos iš sąskaitos, vadovaujantis bendromis CK ir CPK nuostatomis šias išlaidas privalės atlyginti pačios ASPĮ. Tokiu atveju ASPĮ, sumokėjusios įmokas į sąskaitą, privalėtų planuoti dar papildomą rezervą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Siūlome numatyti, kad iš sąskaitos atlyginamos visos paciento patirtos išlaidos, įskaitant pacientų pasitelktų advokatų išlaidas Komisijoje ir bylinėjimosi išlaidas teismuose. Pareiga atlyginti papildomas išlaidais ir bylinėjimosi išlaidas iš ASPJ galėtų išlikti, jeigu įmokos j sąskaitą būtų mokamos iš valstybės biudžeto. 1.6.Įstatymo projektas numato, kad pacientas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad atsakovu civilinėje byloje bus ASPJ, kaip žalą padaręs asmuo. Atstovavimas teismuose reikalauja daug išlaidų ir laiko sąnaudų. ASPĮ, žinodamos, kad visa žala bus atlyginta iš sąskaitos, neturi jokio finansinio suinteresuotumo bylinėtis. Iš esmės ASPĮ palankiausia yra nedidinti bylinėjimosi išlaidų ir iš karto sutikti su ieškiniu, nekreipiant dėmesio j ieškinio sumą. Tokia praktika neadekvačiai didintų išmokų iš sąskaitos sumas.
Siūlome įstatymo projekte detaliai reglamentuoti procedūras, leisiančias užtikrinti, kad teismuose bus užtikrinamas tinkamas atstovavimas bylose pagal pacientų ieškinius. 1.7.Įstatymo projektu numatyta, kad Komisija privalo svarstyti ir priimti sprendimus dėl bet kokios paciento patirtos žalos. Gali susidaryti situacija, kad Komisijai bus teikiama daug skundų dėl labai smulkios žalos, pvz.: smulkaus bėrimo, mėlynės po injekcijos atsiradimo ir pan. Siūlome Įstatymo projekte numatyti, kad žala atsiradusi dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio nėra atlyginama ir apibrėžti kas laikoma nedideliu nepageidaujamu laikinu poveikiu. 1.8. Įstatymo projekte nėra reglamentuoti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų regreso klausimai, todėl nėra aišku sąskaitą administruojanti institucija, pacientui sumokėjusi žalos atlyginimą turi regreso teisę j neteisėtus veiksmus atlikusius sveikatos priežiūros specialistus. Siūlome [statymo projekte aiškiai nustatyti, kad sąskaitai administruojančiai institucijai, pacientui sumokėjus žalos atlyginimą, reikalavimas regreso tvarka nepereina. 1.9. Įstatymo projekte numatyta, kad Komisijai išvadas teikiantiems fiksuotas honoraras ekspertams mokamas už vieną išvadą. Tokia honorarų apskaičiavimo ekspertams tvarka yra neteisinga, nes kiekvienai išvadai parengti gali būti reikalingos labai skirtingos laiko sąnaudos priklausomai nuo medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. Siūlome numatyti, kad ekspertams honoraras mokamas pagal patvirtintą valandinį įkainį ir pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinti numatomą preliminarų valandų skaičius reikalingą eksperto išvadoms pateikti, kuris priklausytų nuo ekspertui perduodamos ištyrimui medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. 2.Įvertinus aukščiau nurodytas pastabas, manome, kad alternatyvus būdas yra ne kurti naują pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą, o patobulinti esamą.
Mes siūlome: Pirma, padidinti šiuo metu veikiančios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos finansavimą ir sudaryti galimybę joje dirbti etatiniams darbuotojams, klinikinių atvejų vertinimui samdyti apmokamus ekspertus. Antra, nustatyti reikalavimus ekspertų išvadoms bei įtraukti į ikiteisminį procesą draudimo bendroves. Trečia, patobulinti Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-6, sumažinant nedraudžiamųjų įvykių skaičių ir koreguojant kitas nuostatas, siekiant didinti draudimo bendrovių, siūlančių ASPĮ civilinės atsakomybės draudimą, skaičių ir užtikrinant, kad draudimo bendrovės galėtų atsisakyti atlyginti žalą tik išskirtiniais atvejais. Aukščiau nurodytos korekcijos, mūsų manymu, leistų pasiekti greito ir objektyvaus klinikinio atvejo ir žalos dydžio įvertinimo bei žalos atlyginimo draudimo bendrovių lėšomis, užtikrinant pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų interesus ir nereikalautų tokio didelio papildomų lėšų poreikio, kaip diegiant naują sistemą, numatytą statymo projekte. Ketvirta, panaikinti žalos regreso galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams. Lietuvos medikų forumas mano, kad teikiamas {statymo projektas taps nepakeliama finansine našta LNSS, drastiškai sumažins lėšų dalį pacientų gydymui bei medicinos personalo atlyginimams, diegs išmokų reikalavimo kultūrą bei neteisėtus verslo modelius išmokoms gauti, sudarys prielaidas sprendimų priėmėjų korupcijai. Lietuvos medikų forumas siūlo svarstyti tobulinti esamą pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą arba iš esmės tobulinti Įstatymo projektą. Nepritarti. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete.
Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Svarstyti pagrindiniame komitete. Argumentai: Projekto tikslas – padėti pacientams greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų taip pat efektyvinti savo veiklą, siekiant kad būtų sumokėtos įmokos ir apsaugoti įstaigoje gydomų pacientų interesai. Lėšų į sąskaitą iš valstybės biudžeto mokėjimas negalimas, nes sąskaitos lėšos skirtos ne valstybės funkcijoms (funkcija užtikrinti žalos pacientų sveikatai atlyginimą nenumatyta) vykdyti, o išmokoms už asmens sveikatos priežiūros įstaigų padarytą žalą pacientų sveikatai, todėl siūlymas įmokas mokėti iš valstybės biudžeto prieštarautų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto asignavimai naudojami valstybės funkcijoms atlikti. 13. Valentinas Mikelėnas, Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris,
Ši preliminari teisinė išvada parengta Lietuvos draudikų asociacijos prašymu. Atsižvelgiant į itin trumpą terminą išvadai parengti, joje pateikiami tik konceptualūs pagrindiniai analizuojamo Projekto trūkumai, susiję su žalos, padarytos paciento sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimu, orientuojantis į pacientų teisių apsaugą. Vėliau, esant būtinybei, bus pateikiama detalesnė išvados teiginių analizė ir lyginamasis pagrindimas. 1. Pagrindinė Projekto yda ir klaidingumas yra tas, kad Projekte painiojami du visiškai skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai - civilinės atsakomybės (ir jos draudimo institutas) ir socialinio draudimo institutas. Padaryta turtinė/neturtinė žala gali būti kompensuojama įvairių teisinių ekonominių sistemų (modelių) pagalba.
Istoriškai kaip pirmoji žalos kompensavimo sistema susiklostė civilinės atsakomybės institutas, kuris grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6. 263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymas reikalauja jos sąlygų konstatavimo - neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai taikoma taip vadinama „griežtoji“ civilinė atsakomybė). Be to, asmuo, kurio veika gali sukelti žalą kitiems, turi teisę, o įstatymo nustatytais atvejais - privalo drausti savo civilinę atsakomybę (privatus draudimas). Būtent tokia sistema yra numatyta dabar galiojančiajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atsižvelgiant į kai kuriuos civilinės atsakomybės instituto trūkumus, jau XIX a. buvo pradėta ieškoti alternatyvų civilinei atsakomybei. Viena tokių alternatyvų tapo privalomas valstybinis socialinis draudimas, kuris pirmiausiai atsirado siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Lietuvoje 1999-12-23 buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris reglamentuoja turtinės žalos kompensavimą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. 2. Analizuojamas įstatymo Projektas siūlo ne ką kitą, kaip atsisakyti civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės privataus draudimo bei pereiti prie privalomo socialinio draudimo modelio. Todėl visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai tiek Projekto aiškinamajame rašte, tiek viešoje erdvėje naudojama „civilinės atsakomybės be kaltės“ sąvoka ir tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o pirmiausiai - labiausiai suinteresuota jos dalis - pacientai bei medikai.
Jeigu Projekto rengėjai tikrai turėjo omenyje „griežtosios“ civilinės atsakomybės institutą, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės, tai tokiu atveju projektas akivaizdžiai pablogina sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų situaciją, lyginant su dabartine, nes vietoj keturių civilinės atsakomybės sąlygų, pagal projektą liktų tik trys. Tokiu būdu medikų galimybė apsiginti būtų apribota, palyginus su dabartine situacija ir medikų civilinė atsakomybė būtų prilyginta transporto priemonių vairuotojų civilinei atsakomybei. 3. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas pagal civilinės atsakomybės modelį ir pagal socialinio draudimo modelį iš esmės skiriasi. Esminiai skirtumai yra šie:
a) civilinė atsakomybė grindžiama visišku žalos atlyginimo principu, t.y. tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta 100 proc. (išskyrus mišrios kaltės atvejus). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju išmokama tik draudimo suma, apskaičiuota pagal atitinkama metodika. Pavyzdžiui, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį sužalojus sveikatą, žalos atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę 0,5xdxkx0,7758xD. Mirties atveju įstatyme numatytiems asmenims išmokama 46,55 VDU dydžio vienkartinė kompensacija (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str.). Tai reiškia, kad socialinio draudimo atveju žala 100 proc. nebus ompensuojama, nes tai prieštarautų socialinio draudimo esmei. Todėl socialinio draudimo modelis dažnai derinamas su civilinės atsakomybės modeliu - jei socialinio draudimo išmoka visos patirtos žalos nekompensuoja, nukentėjusysis turi teisę reikšti ieškinį dėl likusio neatlyginto žalos dydžio išieškojimo iš atsakingo asmens.
Pastebėtina, kad analizuojamo Projekto 24 str. 6 d. yra dviprasmiška. Iš vienos pusės kalbama apie aprašą, kuriame bus žalos atlyginimo dydžiai, t.y. nebus taikomas visiško žalos atlyginimo principas, iš kitos pusės yra naudojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija - negautos pajamos, neturtinė žala, tiesioginiai nuostoliai. Esant tokiai dviprasmiškai formuluotei pacientai yra klaidinami, t.y., nėra aiškiai pasakoma, kad perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientu padėtis iš esmės pasikeis - nuo galimybės gauti visiška žalos atlyginimą bus pereita prie riboto (dalinio) žalos kompensavimo.
nei žalos rūšimi, nei jos dydžiu, nes ginčo atveju žalos rūšį bei jos atlyginimo dydį galutinai nustato teismas. Netgi bandymas įstatymu riboti žalos atlyginimo galimybę keltų tokio įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimą, nes tokie įstatymų leidėjo bandymai pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos atlyginimą bei teismų nepriklausomumą. Tuo tarpu socialinio draudimo atveju žalos atlyginimo galimybė dėl ekonominių (finansinių) priežasčių ribojama tiek žalos rūšimi, tiek ir ios dydžiu. Antai pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą atlyginama tik turtinė žala. Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama reiškiant ieškinį darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės instituto taisykles. Turtinė žala socialinio draudimo modelio atveju taip pat apskaičiuojama ne remiantis visiško žalos atlyginimo principu, o pagal specialias metodikas, siekiant užtikrinti socialinio draudimo fondo finansinį pajėgumą.
Taip yra todėl, kad socialinio draudimo modelis net turtingiausiose valstybėse nėra finansiškai pajėgus atlyginti visą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Kaip galima spręsti iš Projekto 24 str. 6 d., atlygintinos žalos dydžius ribos aprašas, kurį tvirtins Vyriausybė. Toks reglamentavimas kelia abejonių, ar projektas atitinka Konstitucijos 30 straipsni, pagal kuri žalos atlyginimą reglamentuoja būtent įstatymas. Nelaimingų atsitikimų darbe patirtos žalos atlyginimo dydžius nustato būtent Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, o ne Vyriausybė, c) Civilinės atsakomybės atveju žala atlyginama iš atsakingo asmens lėšų (turto). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju socialinio draudimo fondo lėšos akumuliuojamos draudimo įmokų pagalba, t.y. draudėjai moka įstatymo nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra apskaičiuojamos naudojant specialią metodika, kuri užtikrintu fondo finansini stabilumą. Projekte 27 straipsnyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,2 proc. savo metinių pajamų dydžio įmokas. Tokia įmokų apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes neleidžia užtikrinto fondo finansinio stabilumo ir visiškai neatsižvelgiama į įstaigų teikiamų paslaugų spektrą, žalos atvejų skaičių, žalos atvejų sunkumą ir į kitus svarbius kriterijus, kurie paprastai taikomi apskaičiuojant draudimo įmokų dydį. Kaip pavyzdį galima pateikti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį, kuris būtent ir numato tokius kriterijus, kurie leidžia diferencijuoti įmokų dydžius. Nesant tokios įmokų dydžio diferenciacijos kyla reali grėsmė, kad fondo lėšos bus išnaudotos per pirmus kelis jo veikimo mėnesius ir daliai pacientu žala nebus kompensuota dėl lėšų stygiaus.
Pažymėtina, kad nors Projekto aiškinamojo rašto 11 d. nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio atlyginimo tvarkos aprašą, tačiau neturint šio aprašo, kuriame būtų detaliai nurodomi asmens sužalojimo atvejai ir maksimalūs bei minimalūs kompensaciniai dydžiai, nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo fondo finansinio stabilumo prasme. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nei pačiame Projekte, nei Projekto reziumuojama, kad tikėtina, jog kreipimųsi į teismą nebus daug (neaišku, kokiais objektyviais duomenimis daroma tokia išvada), kadangi Apraše bus aiškūs atlygintinos žalos dydžiai. Toks argumentavimas sudaro prielaidą išvadai, kad pacientas, siekdamas visiško žalos atlyginimo teisme, neturės įrodinėti žalą sukėlusio asmens kaltės, o teismas nepriteis daugiau negu Apraše nurodyta maksimali suma už patirtą žalą. Pažymėtina, kad toks aiškinimas būtų diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų atžvilgiu ir prieštarautų lygiateisiškumo, visiško žalos atlyginimo principui, kuris taikomas siekiant žalos priteisimo civiline tvarka teisme. Tokiu būdu pacientai taptų visuomenės dalimi, kuri, skirtingai, pavyzdžiui, nuo darbuotojų, patyrusių žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe, negalėtų prisiteisti visiško žalos atlyginimo.
teisme atsakingam už žalą asmeniui (išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato privalomą ginčo sprendimo iki teismo tvarką). Tuo tarpu socialinio draudimo atveju įvykus draudžiamajam ivvkiui kreipiamasi i socialinio draudimo fondą administruojančią institucija. Pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nuketėjęs darbuotojas dėl išmokų kreipiasi į SODRĄ, kuri ir administruoja šį fondą.
atsisakymas mokėti išmoką gali būti skundžiamas teismui. Taigi, ši sistema jokios privalomos ginčo sprendimo iki teismo tvarkos nenumato, o tai leidžia greičiau gauti išmoką. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl perėjus prie socialinio draudimo modelio, paliekama iki šios numatyta privaloma ginčo sprendimo iki teismo tvarka Komisijoje. Taigi, po reformos bus net dvi iš viešųjų finansų išlaikomos valstybės institucijos - komisija, ir valstybės įgaliota institucija, kuri administruos, anot Projekto
sąskaitos administravimą (sąskaitas administruoja bankai, kuriose tos sąskaitos ir atidaromos), o apie fonde esančių lėšų administravimą. Projekto 27 straipsnio 8 dalis numato, kad fondo lėšos bus skiriamos tiek Komisijos, tiek ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri „administruos sąskaitą“, veiklos finansavimui. Taigi, naujas modelis padidins viešųjų finansų išlaidas, skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, t.v. naujoji tvarka taps neišvengiamai nuostolingesnė, nei esanti. Kadangi nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra įvardinta konkreti sąskaitą administruojanti institucija, šiuo metu nėra galimybės nuspėti ir šios institucijos funkcijų apimties. Tačiau jei tokios institucijos (kaip Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atveju - SODROS) kompetencija apimtų ir atitinkamą vertinimą, ar įvykis gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (t. y. jei ji būtų atsakinga už įvykio tyrimą ir draudžiamojo įvykio sąlygų nustatymą), Projekte numatomo subjekto - Komisijos - nebereikėtų, nes šių subjektų funkcijos būtų dubliuojamos.
Jei sąskaitą administruojanti institucija neatliktų Komisijos funkcijų (nevertintų su draudžiamuoju įvykiu susijusių aplinkybių, o tik administruotų sąskaitą (nors nėra paaiškinta, ką konkrečiai tai apimtų), būtų akivaizdu, kad biurokratinis aparatas yra didinamas, todėl kiltų pagrįstų abejonių tiek dėl Projekto ekonominio pagrįstumo, tiek dėl siekiamų sutrumpinti pacientų žalų atlyginimo klausimų nagrinėjimo terminų,
g) Esant socialinio draudimo sistemai, socialinio draudimo fondo lėšas administruojanti institucija įstatymo nustatytais atvejais turi subrogacijos teisę. Nei Projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra numatyta sureglamentuoti subrogacijos teisės į kaltą už žalos padarymą asmenį (pvz., asmenį padariusį žalą tyčiniais veiksmais). Tokiu būdu prarandama fondo galimybė susigrąžinti sumokėtas išmokas pacientams ir užtikrinti fondo finansinį stabilumą. 4. Projekte yra nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigų įmokos siektų 0,2 proc. nuo sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau tokio skaičiaus faktinis pagrindimas nėra pateikiamas (draudikų duomenimis, skaičius yra gerokai mažesnis), todėl jo dydis kelia abejonių.
Be to, nustačius vienodą įmoką visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, neatsižvelgiant į jų specialistų kompetenciją, patirtį, toje įstaigoje fiksuotų žalos atlyginimo atvejų skaičių ir pan., būtų sukuriama situacija, kai už nekompetentingų specialistų sukeltą žalą turėtų mokėti ne juos samdanti įstaiga, o įstaiga, kurioje nėra fiksuota jokių panašių atvejų (t. y. kitų asmenų veiksmais padarytą žalą turėtų kompensuoti už tą žalą neatsakingas asmuo). Tokia situaciją būtu galima laikyti diskriminacine ir neleidžiančia atsižvelgti i konkrečios įstaigos veiklos rezultatus bei tokia sistema neatliktu prevencinės funkcijos. 5. Projekte siūlomas reglamentavimas nepašalins ir gynybinės medicinos rizikos, kadangi padarius praktikos klaidą, licencija vis tiek bus stabdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą reguliavimą, gydytojui, slaugytojui ar akušeriui antrą kartą per metus padarius atitinkamą praktikos klaidą, jo licencija nebus naikinama, tačiau vis tiek bus stabdoma ir medikas turės tobulinti kvalifikaciją, kas reikalaus papildomojo laiko ir pastangų. Apibendrinanti išvada: analizuojamame Projekte akivaizdžiai painiojami du skirti žalos kompensavimo modeliai, todėl tokio projekto priėmimas neišvengiamai pablogintų tiek pacientų padėtį; (pacientai netektų galimybės reikalauti visiško žalos atlyginimo, o fondui pritrūkus lėšų daliai pacientų žala apskritai gali būti neatlyginta), tiek ir sveikatos priežiūros įstaigų padėtį, nes siūlomas įmokų dydžio nustatymo modelis (tiksliau - jo nebūvimas) neveikia prevenciškai ir sėkmingai dirbančias įstaigas vers prisiimti aplaidžiai dirbančių įstaigų padarytos žalos kompensavimo naštą. Svarstyti pagrindiniame komitete 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-1422 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslus ir siekiamus sureguliuoti teisinius santykius (sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas bei užkirsti kelią gynybinei medicinai, mažinančiai sveikatos priežiūros inovacijas bei didinančiai sveikatos priežiūros išlaidas), taip pat į kitose šalyse, įdiegusiose žalos atlyginimo be kaltės modelį, taikomas žalos atlyginimo vertinimo sąlygas (pvz., Švedijoje – žalos neišvengiamumas) bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria jis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas kaltę ir neteisėtus veiksmus iš esmės sutapatina (asmens kaltė apima ir neteisėtus veiksmus, t.
ir kaltės elementą), siūloma keisti projekte nurodytas žalos atlyginimo sąlygas eliminuojant neteisėtų veiksmų elementą. Neteisėtų veiksmų sąvoka (kaip ir kaltė) taip pat susijusi su neigiamu veiklos aspektu, teisės aktų pažeidimais, todėl dažnai nepagrįstai sąlygoja neigiamą tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek pacientų požiūrį į žalos atlyginimo modelį, skatina nepasitikėjimo sveikatos priežiūra didinimą. Todėl žalos atlyginimo be kaltės modelyje, siekiant jo tikslų, kartu su kaltės nustatymo atsisakymu turi būti atsisakoma ir neteisėtų veiksmų nustatinėjimo.
Žala pacientams neturėtų būti atlyginama visais be išimties atvejais – jei žala kilo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau yra nesusijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba su jomis susijusi, bet atsiradusi dėl priežasčių, nepriklausančių nuo asmens sveikatos priežiūros specialisto ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (pvz., dėl to, kad ji kilo dėl paciento individualių organizmo savybių ir kt.), ji neturėtų būti atlyginama, nes yra neišvengiama. Toks atlygintinos žalos reguliavimas užtikrintų tvaraus žalos be kaltės modelio funkcionavimą, užtikrintų jo išteklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos (toliau – sąskaita) lėšų) tinkamą panaudojimą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi: „2. Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, nesusijusi su teiktomis
asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.“ Svarstyti pagrindiniame komitete 2.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią kompensacinės kultūros vystymuisi įdiegus žalos atlyginimo be kaltės modelį, sumažinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija) darbo krūvį, kurį galėtų sukelti prašymų dėl mažareikšmės žalos atlyginimo nagrinėjimas, ir tuo pat užtikrinti sąskaitos lėšų tinkamą naudojimą, tikslinga projekte nustatyti, jog komisija nenagrinėja prašymų atlyginti žalą, kuri yra tik nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, pavyzdžiui, savaime ar panaudojus tik nereceptines antiseptines priemones praeinantis paraudimas, patinimas po injekcijos, grėsmės sveikatai nekelianti alerginė reakcija. Nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai kriterijai turėtų būti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 24 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) prašymu prašoma atlyginti paciento sveikatai padarytą
žalą (turtinę ir neturtinę) dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos apraše.” Svarstyti pagrindiniame komitete 3.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Šiuo metu didžiąją pacientų prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo komisijoje dalį užima ekspertizės, kurios atliekamos komisijos prašymu (įskaitant laiką, reikalingą dokumentams siųsti), kadangi neretai nagrinėjami atvejai būna itin sudėtingi, nestandartiniai, reikalaujantys net kelių ekspertų išvadų. Be to, įvertinus tai, kad pagal įstatymo projektą Komisija pati turės dar ir susirinkti visą informaciją bei dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, tikslinga numatyti galimybę išimtiniais atvejais pratęsti Komisijos sprendimo priėmimo terminą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad komisijos sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis dokumentas ir jo gavimas yra svarbus paciento teisėms užtikrinti (įskaitant jo skundimą), įstatymo projekte tikslinga nurodyti, kokiu būdu ir per kokius terminus pacientui įteikiamas komisijos sprendimas. Be to, komisijos sprendimas turėtų būti pateikiamas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas komisijos sprendimas, kad ji galėtų jį analizuoti ir priimti sprendimus dėl veiksmų, kuriais būtų galima išvengti panašios žalos atvejų ateityje. Pasiūlymas:
dėstomo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Komisija Paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sprendimą dėl prašymo dėl reikalaujamos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 1 mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Pacientui Komisijos sprendimas pateikiamas Komisijos posėdyje, kuriame jis priimamas, o jei pacientas posėdyje nedalyvauja – Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pacientui pateikiamas tuo būdu, kuriuo buvo pateiktas prašymas, o jei prašymas pateiktas tiesiogiai – siunčiamas registruotu paštu paciento prašyme nurodytu adresu korespondencijai. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos taip pat išsiunčiamas paštu asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Tie patys kaip šio pasiūlymo 1 punkte (dėl neteisėtų veiksmų). Siekiant racionaliai naudoti valstybės (sąskaitos) finansinius išteklius ir išvengti rizikos dėl dvigubo žalos atlyginimo, įstatymo projekte apskaičiuojant atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydį kaip sumos, kurių dydžiu mažinamas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos dydis, turėtų būti nurodomos tik tos valstybinio socialinio draudimo išmokos, kurių mokėjimas susijęs su liga, sužalojimu ar mirtimi (t. y. paciento sveikatai padaryta žala).
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama, jei Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), ir kad ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas tai nėra neišvengiama žala. ir kad tarp paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, išskyrus jei Jei Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atsiradimo, – šiuo atveju paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) neatlyginama. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu. Nustatytas atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis yra mažinamas valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos našlaičių pensijos arba našlių pensijos dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).
Komisija sprendimą atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad pateikdamas prašymą Komisijai, pacientas vis tiek turės nurodyti aplinkybes (faktinį pagrindą), pagrindžiančias paciento sveikatai padarytą žalą ir reikalaujamos atlyginti paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydį, t. y. sklandžiai suformuluoti faktinį pagrindimą. Kai kuriems pacientams, ypač, neturintiems artimųjų ar negalintiems tam tikru metu pasinaudoti jų pagalba, rengiant kreipimąsi į Komisija gali prireikti teisinių paslaugų. Todėl siekiant nediskriminuoti pacientų ir užtikrinti tinkamą turtinės žalos atlyginimą, tikslinga įstatymo projekte numatyti, kad į tiesioginius nuostolius gali būti įskaitomos išlaidos pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui (advokato padėjėjui). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas, išskyrus išlaidas pareiškėjui Komisijoje atstovaujančiam advokatui);“ Svarstyti pagrindiniame komitete 6.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Žalos atlyginimo be kaltės modeliu siekiama sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams nebijoti atskleisti klaidas, kad būtų galima imtis priemonių, kad jos nesikartotų. Įstatymo projekte numatyta, kad žala pacientams bus atlyginama iš sąskaitos, tačiau tai neužkerta kelio komisijai arba sąskaitą administruojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba toks asmuo. Taigi išlieka galimybė žalą padariusiam asmens sveikatos priežiūros specialistui patirti tiesiogines finansines pasekmes. To bijodami specialistai ir toliau nebus motyvuoti atskleisti savo klaidas, jas analizuoti ir iš jų mokytis. Todėl įstatymo projekte turi būti įtvirtintas aiškus regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, draudimas. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 24 straipsnį 10 dalimi:
„10. Atlyginus žalą iš sąskaitos regreso teisės į žalą
padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žala padaręs asmuo, neįgyjama.“ Svarstyti pagrindiniame komitete 7.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo išsamumo bei paciento teisių apsaugos, įstatymo projekte tikslinga aiškiai įtvirtinti, kad pacientas, nepatenkintas komisijos sprendimu, turi dvi galimybes – teisę skųsti komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat turi būti patikslintas
momentas tais atvejais, kai pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nedalyvavo komisijos posėdyje sprendimo priėmimo metu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o jei jie nedalyvavo sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie Komisijos sprendimą, turi teisę skųsti Komisijos sprendimą teismui arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Laikoma, kad pacientas kitam asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, sužinojo apie Komisijos sprendimą praėjus 10 dienų nuo Komisijos sprendimo išsiuntimo pacientui šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu.
Šioje dalyje nurodytu atveju teismas spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Komisija yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija, kurios sprendimai pacientams sukelia teisines pasekmes, todėl jos nariams keltini aukštesni kvalifikacijos ir skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2019 m. sausio 9 d. išvados dėl įstatymo projekto 22, 23, 25 ir
reputacijos bei patirties reikalavimais, taip pat tikslintinas išsilavinimo reikalavimas papildant, kad reikalingas universitetinis išsilavinimas. Tokie pat reikalavimai nustatytini ir ekspertams – kadangi jų išvados yra pagrindas Komisijos sprendimams, jas teikiantys ekspertai taip pat turi būti geriausi savo srities specialistai ir maksimaliai nešališki. Atsižvelgiant į tai, kad žala paciento sveikatai gali būti padaroma ne tik atliekant gydomuosius ar diagnostinius, bet ir slaugos veiksmus, komisijos nariais (taip pat ir ekspertais) tikslinga skirti ir slaugos studijų krypties išsilavinimą turinčius praktikuojančius asmens sveikatos priežiūros specialistus (slaugytojus), nes slauga yra atskira mokslo ir praktikos sritis, o slaugytojų kompetencijos nesutampa su medicinos mokslo ir praktikos srities, t. y. gydytoju kompetencijomis. Pasiūlymas:
dėstomo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį, ir 2 – turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 metų teisinio darbo patirtį. 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas. Komisijos nariai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl ligos, jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. nebegali eiti Komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.
Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Komisijos narys skiriamas likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka.”
straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į ekspertų sąrašą įrašomi asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis slaugos, medicinos arba odontologijos praktika ir turėti ne mažiau kaip 5 metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties. Ekspertai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Ekspertų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ekspertų sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Ekspertų išvadų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą, jei dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. 8. Ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, iš ekspertų sąrašo išbraukiamas jo prašymu, taip pat kai jis nebėra nepriekaištingos reputacijos, jis atsistatydina, jis nebegali eiti eksperto pareigų dėl ligos, arba kai jis miršta arba nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių.“ Svarstyti pagrindiniame komitete 9.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Komisija, siekdama išsamiai išnagrinėti paciento prašymą ir objektyviai nustatyti atlygintinos žalos dydį turėtų turėti galimybę gauti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimus paciento medicinos bei kitus dokumentus, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimus dėl paciento sveikatai padarytos žalos (apie priežastis, dėl kurių kilo arba kurios turėjo įtakos žalai ir kt., kurių įstaigos pateikti dokumentai neatskleidžia arba atskleidžia ne visiškai). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komisija, svarstydama prašymą, surenka dokumentus (įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus), kuriuose pateikta visą reikiamą informaciją visa informacija (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat kitą informaciją kita informacija apie pacientą, būtiną būtina prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui) ir dokumentus, reikalingus reikalinga sprendimui priimti, taip pat kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše (toliau – ekspertas), dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.
Ekspertai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą), reikalingą išvadai pateikti. Asmenys, į kuriuos kreipiasi Komisija ir ekspertai, privalo pateikti jiems šioje dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus. Visa informacija, pateikta Komisijai ir ekspertams, apie pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus, turi būti laikoma konfidencialia ir gali būti atskleista kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka.” Svarstyti pagrindiniame komitete 10.
Seimo narys Aurelijus Veryga, 2019-05-147 Argumentai: Siekiant įstatymo projekto tikslo gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę analizuojant žalos pacientų sveikatai priežastis, būtina šią užduotį pavesti konkrečiam tik už tai atsakingam subjektui (organui), sudarytam iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, formuojančių ir įgyvendinančių valstybės politiką sveikatos srityje, bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pacientų, asmens sveikatos priežiūros specialistų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesus, atstovų. Toks subjektas (organas) būtų patariamasis ir teiktų siūlymus sveikatos apsaugos ministrui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tiek dėl organizacinių priemonių, skirtų užkirsti kelią žalai pasikartoti, diegimo, tiek dėl teisėkūros priemonių, tiek dėl priežiūros funkcijų stiprinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Komisija kasmet sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia sveikatos apsaugos ministrui sveikatos apsaugos ministro sudarytai Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai (toliau – Prevencijos komisija) savo veiklos ataskaitą. Komisijos veiklos ataskaitos skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnyje nurodytus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias Komisijos veiklos ataskaitose nurodytai paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti. Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:
1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala paciento sveikatai, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti;
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai pacientų sveikatai kilti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;
3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią paciento sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) pasikartoti.“
straipsniu dėstomą įstatymo 26 straipsnį 12 dalimi: „12.
Prevencijos komisiją sudaro po 1 Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma
kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, jis atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas Prevencijos komisijos darbo reglamentas.“
pagrindiniame komitete
Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą įmokų į sąskaitą sumokėjimą, būtina nustatyti įrankius mokamų įmokų dydžiui patikrinti (ir prireikus turėti pagrindą imtis veiksmų trūkstamoms sumoms išieškoti).
Kadangi įmokas į sąskaitą mokės ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įstatymo lygiu turi būti numatyta sąskaitą administruosiančios Vyriausybės įgaliotos institucijos teisė gauti iš įvairių šaltinių (tiek pačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek valstybės ir savivaldybių institucijų) informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų į sąskaitą dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis – 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti.“
pagrindiniame komitete
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatomas visiškai naujas žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelis, kurio veikimas numatomas pagal prognozes ir modeliavimą, paremtą užsienio šalių patirtimi, būtina atidžiai sekti, kaip jis veiks.
Kadangi modelio esmė – žalos atlyginimas, svarbiausia yra sekti, kaip funkcionuos sąskaita – ar pakaks įmokų lėšoms, reikalingoms atitinkamais metais atlyginti visai pacientų sveikatai padarytai žalai, ar visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos laiku mokės įmokas, ar tinkamas yra įmokų dydis ir periodiškumas, ar reikėtų i, jei taip, kada didinti ar mažinti įmokas, diferencijuoti įmokas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rizikos laipsnį. Todėl įstatymo projektu turėtų būti pavesta vykdyti 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną. Pasiūlymas:
Papildyti projektą 10 straipsniu: „10 straipsnis. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsena Vyriausybės įgaliota institucija kasmet nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka praėjusių metų šio įstatymo 7 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio teisinio reguliavimo stebėseną (toliau – stebėsena) ir iki atitinkamų einamųjų metų kovo 1 dienos teikia Vyriausybei stebėsenos ataskaitą.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1 Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei apsvarstyti ir įvertinti asociacijų, teisės ekspertų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirtas pranešėjas: Stasys Jakeliūnas,
Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1][1] 2018-10-18 Teisėjų tarybos raštas Nr. (1.1.41-141)10-7476, 2 psl.
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas K
AR
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėja Rita Karpavičiūtė, padėjėja Meilė Čeputienė. Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-156
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą
„<...> turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo
dienos <...> kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) <...> su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo <...>. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo <...>.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog pagal nuostatos esmę, siūloma nustatyti naikinamąjį trejų metų terminą asmeniui kreiptis į Komisiją su skundu dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodoma mokslinėje teisinėje literatūroje „<...> naikinamieji terminai nėra įprasti, normalūs subjektinių civilinių teisių galiojimo terminai.
Šiuos terminus įstatymai paprastai sieja su teisės turėtojo per tuos terminus tinkamai atliekamais teisės įgyvendinimo veiksmais. Jų paskirtis – užkirsti kelią neįgyvendinti ar netinkamai įgyvendinti subjektinę teisę, taigi jie yra savotiška sankcija už laiku neatliktą subjektinės teisės įgyvendinimą <...>. Dėl to šie terminai yra laikomi išimtiniais ir įstatymuose nustatomi tik ypatingais atvejais.“[¹] Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatyminis reguliavimas apims ne tik tuos atvejus, kai paciento teisių pažeidimo (žalos sukėlimo) momentas bus objektyvus, aiškiai išreikštas, pacientui žinomas įvykis, tačiau ir tuos atvejus kai padaryta žala pacientui ir jos padarymo momentas gali išaiškėti tik po keleto, keliolikos metų ar po paciento mirties (pavyzdžiui, paminėtina Kauno apygardos teisme nagrinėta byla Nr. M2-396-324/2019[²], kurioje nagrinėtas ieškovės prašymas priteisti patirtą žalą dėl sterilizacijos, atliktos be pacientės žinios ir sutikimo ir apie kurią sužinota praėjus tik dvylikai metų). Taip pat pažymėtina, jog visas subjektines teises galima realizuoti tik nuo jų atsiradimo momento. Subjektinių teisių atsiradimo momentas civilinėje teisėje siejamas su sužinojimo apie teisę momentu arba pareiga (turėjimu) žinoti apie savo teisę. Ir vienu ir kitu atveju privalo egzistuoti objektyvios aplinkybės dėl kurių asmuo sužinojo arba privalėjo sužinoti apie teisės atsiradimą. Tuo tarpu kalbant apie pacientui padarytos žalos atsiradimo momentą, pažymėtina, jog asmuo neturi pareigos sužinoti apie jam padarytą žalą, jei tokia žala nėra akivaizdžiai matoma.
Be to, pastebėtina, jog nustatyti pareigą asmeniui žinoti apie jo sveikatai padarytą žalą, kurios, pavyzdžiui, neįmanoma pastebėti be medicininių intervencijų, yra nepagrįsta ir neadekvatu, nes tokiu atveju sužinojimo apie žalą momentas niekaip negali priklausyti nuo asmens valios. Taigi iš esmės įstatymu siūloma įtvirtinti situaciją, kai asmenims bus pritaikyta įstatyminė sankcija – atimta galimybė gauti žalos atlyginimą - dėl nepasinaudojimo teise, apie kurią šie asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti. Toks teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių ne tik dėl jo atitikties teisės doktrinai, tačiau ir dėl proporcingumo bei konstituciniam teisinės valstybės principams. Antra, pažymėtina, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, taigi asmuo, praleidęs terminą kreiptis į Komisiją, kartu praras ir teisę kreiptis į teismą. Toks reguliavimo pobūdis vertintinas Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės kreiptis į teismą kontekste.
Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo
nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs: konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos teisės negalima apriboti ar paneigti; įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.“ Šios doktrininės nuostatos kontekste pažymėtina, jog analizuojama įstatymo projekto nuostata kaip tik nustatys tvarką, kuria bus paneigta asmens teisė ginti savo pažeistas teises teisme, nes įstatymas nustatys privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, kuria asmuo tam tikrais atvejais negalės pasinaudoti dėl to, jog nežinos aplinkybių, kurių ir negali žinoti, nes tai yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, praleidus trejų metų kreipimosi į Komisiją terminą, kai asmuo negalėjo ir neprivalėjo sužinoti apie jam padarytą žalą, nes žalos sukėlimo faktas nebuvo akivaizdus nuo jo atsiradimo momento, ir paaiškėjo tik praėjus daugiau nei trejiems metams, prieštarauja
2019-07-156
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmens, siekiančio žalos atlyginimo, prašymas nenagrinėjamas, jei „prašymu prašoma atlyginti žalą dėl nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai, kurio kriterijai nustatyti Apraše“. Pastebėtina, jog ši nuostata tiesiogiai yra susijusi su asmens teise gauti žalos atlyginimą, todėl jos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir nuostatos negalima aiškinti poįstatyminiame teisės akte. Dėl šios priežasties sąvokos „nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai“ apibrėžtis turi būti pateikta įstatyme. Kartu pažymėtina, jog kelia abejonių ta aplinkybė, kad esant asmeniui padarytai žalai, tokia žala nebus atlyginama, nes prašymas nebus nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata įgalinimą nenagrinėti prašymų sieja ne su žalos dydžiu, o su žalos atsiradimo pagrindu. Tai yra, net jei žala asmeniui būtų didelė, tačiau ją sukeltų nedidelis nepageidaujamas laikinas poveikis paciento sveikatai, žalos atlyginimo klausimas nebūtų nagrinėjamas. Tokia nuostatos konstrukcija kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju asmeniui taip pat bus užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tai yra, įstatymu bus nustatyta privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pasinaudoti neįmanoma dėl jos pobūdžio ir bus paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.
Atsižvelgiant į tokias aplinkybes manytina, jog projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktas, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, dėl to, jog neįmanoma pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Pritarti Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama neatsižvelgiant į jo teisinį statusą (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai); asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d.,
negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai); priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, jog teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, įtvirtina asmens konstitucinę teisę turėti nešališką ginčo arbitrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas įstatymu gali nustatyti pažeistų teisių gynimo būdus, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta galimybė ginti pažeistas asmens teises bei laisves teisme, paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas). 3. Komiteto sprendimas: 3.1.
Komiteto sprendimas:
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. liepos 15 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, praleidus trejų metų kreipimosi į Komisiją terminą, kai asmuo negalėjo ir neprivalėjo sužinoti apie jam padarytą žalą, nes žalos sukėlimo faktas nebuvo akivaizdus nuo jo atsiradimo momento, ir paaiškėjo tik praėjus daugiau nei trejiems metams, bei projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktas, ta apimtimi, kuria joje paneigiama asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, dėl to, jog neįmanoma pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. 3.2. Be to, atkreipiame Seimo dėmesį, kad 2019-07-16 yra registruoti Seimo narių A. Verygos, A. Kubilienės, D. Kaminsko, L. Matkevičienės, A. Kirkučio, A. Vinkaus pasiūlymai dėl projekto XIIIP- 3083(3) 6 straipsnio, kuriuo keičiami Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies 3 punktas, pakeitimo ir kuriais (jei jie būtų priimti) šis prieštaravimas būtų pašalintas (pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas 2019 07 17 posėdyje šiems pasiūlymams pritarė). Pritarus šių Seimo narių pasiūlymams būtų išvengta analizuojamo projekto nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė