Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1336 4, 10 ir11 straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šioje dalyje ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – nuolatiniai Lietuvos gyventojai), gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Lietuvos vienetas), draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų bei šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų , gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto
atlygio pagal sudarytas sutartis.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23) kolektyvinio administravimo būdu autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;“4 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos pajamoms, gautoms nuo 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Ramūnas Karbauskis
Projekto
lyginamasis variantas
NR. I-1336 4, 10 ir11 straipsnių pakeitimo
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šioje dalyje ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir
Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų bei šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų , gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto
atlygio pagal sudarytas sutartis.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23) kolektyvinio administravimo būdu autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;“4 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos pajamoms, gautoms nuo 2017 m. sausio 1 d. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
rugpjūčio
Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos bei numatyti galimybę nemokėti įmokų nuo pajamų, gaunamų pagal autorines licencines sutartis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos gaunantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo apskaičiuoto atlygio pagal sudarytas sutartis sumos. Taip pat numatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo kolektyvinio administravimo būdu autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos. Valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų, gautų pagal minėtąsias sutartis.
Pagal autorines sutartis gautoms pajamoms, kurios bus gautos iš to paties darbdavio (draudėjo) su kuriuo sudarytra darbo sutartis, būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo 100 proc. pajamų. Šios nuostatos būtų taikomos nuo 2017 m. sausio 1 d. gautoms pajamoms. Taip pat siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, – kas ir kada juos turi priimti Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Dėl naujos apmokestinimo tvarkos pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, nustatymo Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sumažės apie 3 mln. Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „motinystės pašalpa“, „ valstybinis draudimas“, „žalos atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622017
2017 -01-16 Nr. S-2016-402 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 pakeitimo 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-308, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jo tekstą dėstyti taip: „Šio įstatymo nuostatos taikomos skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2017 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-07-11 Nr. XIIIP-308(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-06-30
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, M. Navickienė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas. Komiteto biuro patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: J. Jurevičiūtė – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja, A. Gratulevičienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, Z. Garacevičius
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas, A. Augustauskaitė – Lietuvos leidėjų asociacijos teisininkė, Š. Frolenko – lobistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-164 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jo tekstą dėstyti taip: „Šio įstatymo nuostatos taikomos skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2017 m. sausio 1 d.“. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-01-31 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 pakeitimo 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-308, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas R. Jokubauskas, 2017-03-13 Nr. G-2017-3155 Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA) pritaria Kultūros komiteto parengtam ir pateiktam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (pridedama). LLA teikė savo pastabas ir siūlymus dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir teisinio reglamentavimo 2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. sausio 16 d. (pridedama). LLA ir Lietuvos akademinių leidyklų asociacija (toliau – LALA), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017 m. sausio 11 d. protokolu Nr. 121-P-1, kreipėsi į LR Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Kultūros ministeriją. Pažymėtina, kad autorių teisių subjektų, sudariusių autorines licencines sutartis apmokestinimas Socialinio draudimo įmokomis jau buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d., tačiau labai greitai buvo suprastas tokio apmokestinimo nelogiškumas ir pastebėtas ypač neigiamas rezultatas sektoriui, todėl 2009 m. kovo mėn. įstatymas buvo skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. tokio reguliavimo atsisakyta. Lietuvos leidėjai reiškia susirūpinimą dėl knygų leidybos ateities ir tikisi bendradarbiavimo siekiant išvengti 2009 m. krizinės situacijos ir neigiamų jos pasekmių (1 priedas. Knygų leidybos sektoriaus apžvalga). Pajamų, gaunamų pagal autorines sutartis, apmokestinimą Sodros mokesčiais nuo 2009 m. lėmė keletas priežasčių. Iki tol tokios pajamos buvo apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu.
Žurnalistų, nors ir vykdančių tiesiogines darbo užduotis, honorarai socialinio draudimo įmokomis buvo neapmokestinti, tokiu būdu smarkiai apribojant jų socialines garantijas: ligos pašalpas, senatvės pensijas ir pan. Todėl, suprantamas poreikis tobulinti mokestines nuostatas, siekiant suvienodinti dirbančiųjų pagal darbo sutartis įvairiose sferose gautų pajamų apmokestinimą. Kita priežastis – tinkamos kontrolės galimam piktnaudžiavimui nebuvimas. Dalis darbo užmokesčio (kaip buvo viešai aiškinama – net pilotų ir cecho viršininkų pajamos) buvo įforminama kaip autorinis atlyginimas, siekiant kuo mažesnių mokesčių. Iš esmės, Socialinio draudimo įmokų reguliavimas buvo orientuotas į problemos, kai faktiškai slepiami darbo santykiai, sprendimą. Deja, ją sprendžiant nueita paprasčiausiu keliu ir neatsižvelgta į visiškai savarankiškai dirbančių (kuriančių) autorių specifiką. Į autorinį atlyginimą ir toliau žiūrima kaip į dirbančiojo pajamas. Nesuprasta, jog autoriaus kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityse. Pasitaiko situacijų, kad kūriniai (saugomi autorių teisės) sukuriami vykdant tiesiogines darbo sutartimi apibrėžtas funkcijas. Natūralu, kad užmokestis už tokį atliktą darbą turi būti apmokestinamas taip, kaip ir įprastas darbo užmokestis. Tačiau didžiąją dalį literatūros ir kt. kūrinių autoriai kuria savarankiškai , naudodami savo priemones, išteklius, neturėdami jokių darbo santykių su galimais būsimais kūrinio naudotojais ir kitų panašių įsipareigojimų, derasi dėl atlygio už kūrinio perleidimą ar panaudojimą ir pan. Sukurtas kūrinys – kūrėjo intelektinė nuosavybė, kuria, kaip ir bet kokia kita nuosavybe, jis turi teisę laisvai disponuoti (perleisti, teikti panaudai, nuomoti, dovanoti, palikti kaip palikimą ir t. t.).
Akivaizdu, kad disponavimas tokiu turtu (intelektine nuosavybe) neturėtų būti apmokestinamas kitaip nei disponavimas bet kokiu kitu turtu. Apmokestinimo principas, kai susitarus dėl autorinio atlyginimo parduodantysis ir perkantysis turi papildomai skaičiuoti Sodros mokesčius, yra nelogiškas: ar tokios įmokos mokamos parduodant ir perkant kitas prekes bei paslaugas? Sutariama, jog darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis. Tačiau dabartinė pajamų, gaunamų pagal autorines sutartis, apmokestinimo tvarka autorius (kartu su atlikėjais ir sportininkais) pastatė į faktiškai labiausiai apmokestinamų asmenų gretas. Nors formaliai mokesčių procentai yra tokie patys, kaip ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis, yra neatsižvelgta į keletą dalykų: tokios pajamos yra nepastovios; joms yra netaikomas NPD; nėra apmokamų atostogų, per kurias autoriai galėtų pailsėti; nėra išeitinių pašalpų ir pan. Ar tikrai kūrėjai
labiausiai apmokestinta? Viena iš priemonių kovojant su žalingais įpročiais yra didesnis apmokestinimas (akcizai alkoholiui, rūkalams). Nejaugi ir kultūros kūrėjai
kuriuo kovojama apkraunant juos neadekvačiais mokesčiais? O gal jie tokie turtingi, jog taip bandoma realizuoti progresyvinių mokesčių idėją? Vertinant mokesčių teisingumą svarbu, kad panašios rūšies pajamos būtų panašiai apmokestintos. Autoriai pajamas gauna už savo intelektualiojo turto (kūrinio) pardavimą ar panaudojimą. Asmenys, gavę iki 2500 eurų grynųjų pajamų už nuosavą parduotą turtą per metus, neapmokestinami jokiais mokesčiais. Pajamos iš būsto nuomos, tai pat bet kokios kitos atsitiktinės paslaugos apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu.
Tuo tarpu autorių pajamos apmokestinamos visais mokesčiais pradedant pirmuoju euru. Nuo 2017 metų, pridėjus įmokas Sodrai, mokesčiai pagal autorines licencines sutartis išauga daugiau nei 3,5 karto. Vėl kyla klausimas: ar intelektualusis turtas yra blogis, kad pajamas iš jo reikia apmokestinti būtent taip? Be visa kito neaišku, kodėl kolektyvinio administravimo būdu gautoms pajamoms nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės nei autorines licencines sutartis sudarant tiesiogiai. Ar visos autorių licencinės sutartys turi būti administruojamos tik kolektyviniu būdu? Ar tikrai Lietuvos knygų leidėjai turėtų registruoti agentūras užsienyje ir visus veiksmus su autoriais atlikti per jas? Iškyla ir kitų teisinių problemų. Daugelis autorinių licencinių sutarčių yra ilgalaikės, kūriniai naudojami ne vienerius metus, kasmet mokant autorinį atlyginimą, apskaičiuotą kaip tam tikrą procentą nuo gautų pajamų už knygos pardavimus. Pagal naująją tvarką didesnę dalį autorinio atlyginimo išleidžiant mokesčiams (kas nebuvo numatyta sutartyse), akivaizdžiai bus pažeisti ir teisėti lūkesčiai. Autoriniam atlyginimui tapus draudžiamomis pajamomis, jo išmokėjimas sukels problemų ir gaunantiems signataro rentą ar valstybinę pensiją. Likus galioti aptartam licencijos suteikimo naudoti kūrinį apmokestinimo modeliui, pasekmių neišvengsime: brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; prastės tautos skaitymo įgūdžiai ir raštingumas; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis. LLA ir LALA supranta mokesčių, socialinių garantijų autoriams svarbą. Tačiau šie tikslai neturi būti priemone kūrybos ir kultūros naikinimui. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr.
Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Lietuvos leidėjų asociacijos vykd. direktorė Aida V. Dobkevičiūtė 2017-01-16 Nr. g-2017-6553 Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA) teikia savo pastabas ir siūlymus dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir teisinio reglamentavimo pakeitimo ir prašytų galimybės deleguoti LLA atstovus į darbo grupę tikslinti naują socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarką. Šiais metais meno kūrėjai neteko mokestinių lengvatų ir įsigaliojo nauja socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarka, turėsianti didžiulės neigiamos įtakos autorių teisių subjektams ir visiems Lietuvos kultūros dalyviams. Pažymėtina , kad analogiškas autorių teisių subjektų, sudariusių autorines licencines sutartis apmokestinimas Socialinio draudimo įmokomis buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d. , tačiau labai greitai buvo suprastas tokio apmokestinimo nelogiškumas ir trūkumai , todėl 2009 m. kovo mėn. įstatymas buvo skubiai koreguotas, o nuo
reguliavimo atsisakyta. Autoriaus kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityse. Sudarydamas autorinę licencinę sutartį autorius teisių turėtojas perduoda turtines teises naudoti kūrinį , todėl sutarties esmė yra terminuota turtinių autoriaus teisių licencija kūrinio naudojimui ar sklaidai už tam tikrą mokestį . Tai savanoriškas dviejų nepriklausomų šalių susitarimas, savo esme neturintis nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais. Intelektinė nuosavybė kaip ir bet kuri kita materiali nuosavybė yra turtas . Vadovaujantis įstatymų leidėjo logika privalomosiomis socialinio draudimo įmokomis galėtų būti apmokestinamos ir visos kitos iš bet kurio kito turto gautos pajamos (pvz. nekilnojamo turto, automobilių ir t. t.). Autorių turtinės teisės gali būti
Jas, kaip ir bet kurį kitą turtą galima prarasti nukreipus išieškojimą į autoriaus turtą, jos taip pat gali būti sutuoktinių bendrai užgyvento turto dalis. Minimo įstatymo pakeitimai intelektinės nuosavybės
(turto) turėtojo ir kitos šalies santykius, o taip pat ir disponavimą tokiu turtu, prilygino darbuotojo ir darbdavio santykiams. Toks intelektinės nuosavybės traktavimas yra visiškai nesuderinamas su LR autorių ir gretutinių teisių įstatymu, Berno konvencija dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir bendra pasauline praktika. Atlikus intelektinės nuosavybės ir autorinių atlyginimų (honorarų) apmokestinimo ES valstybėse analizę išsiaiškinta, kad intelektiniu turtu disponuojantis gyventojas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 23 p., išdėstant jį nauja redakcija taip :
„23) autoriams ir gretutinių teisių subjektams
mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu“. Jeigu liktų galioti aptartas licencijos suteikimo naudoti kūrinį apmokestinimo modelis, pasekmių neišvengsime: brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis ; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 3. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė R. Survilienė, 2017-01-17 Nr. G-2017-691 Šiais metais meno kūrėjai neteko mokestinių lengvatų ir įsigaliojo nauja socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarka, turėsianti neigiamos įtakos autorių teisių subjektams ir visiems Lietuvos kultūros dalyviams. Pažymėtina, kad analogiškas autorių teisių subjektų, sudariusių autorines licencines sutartis apmokestinimas Socialinio draudimo įmokomis buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d,, tačiau 2009 m. kovo mėn. įstatymas buvo skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio 1 d., tokio reguliavimo atsisakyta. Pažymėtina, kad 2016 m, rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo naują redakciją, socialinių draudimo įmokų reguliavimas nebuvo tinkamai derinamas su socialiniais partneriais, kūrėjų bendruomene, sektorinėmis kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijomis. Džiugina žinia, kad įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama atšaukti didesnes įmokas „ Sodrai “ nuo autorinių sutarčių. Tikime, kad bus sugrąžinta senoji tvarka, o nauji pokyčiai bus derinami su kūrėjų bendruomene ir ją atstovaujančiomis sektorinėmis kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijomis. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Rasa Matulevičienė, 2017-03-13 Nr. G-2017-3154 Kreipiamės j jus, gerbiami Seimo nariai, nes nuo 2017 metų priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 pakeitimą, susidarė grėsminga mokestinė padėtis Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbantiems vien pagal autorines ir autorines licencines sutartis.
Jau nuo 2009 metų vien tik iš savo kūrybos gyvenantys autoriai vengia pasirašinėti autorines sutartis dėl neteisingos mokesčių politikos autorių atžvilgiu ir socialinių garantijų nebuvimo praktikoje. Dauguma mūsų sąjungos narių yra tiesiogiai priklausomi nuo jūsų sprendimų, nes sudaro tik autorines licencines sutartis, kurios yra jų pragyvenimo šaltinis. Mūsų nariams, kurie neturi darbo sutarčių, kilo grėsmė nebeišgyventi iš savo profesijos. Visos vertėjų bendruomenės ateitis lieka neapsaugota, o patys vertėjai - nežinomybėje. Nuo 2017 m. sausio mėnesio mokestinė našta dirbantiesiems pagal autorines licencines sutartis drastiškai padidėjo. Autorinės licencinės buvo apmokestintos kaip ir autorinės sutartys. Dabartinė mokestinė „ Sodros “ sistema, kuri autorinėms sutartims jau taikoma nuo
neteikia garantijų ligos atveju, pensiniame amžiuje ir kitų. Kad gautume pensiją, privalome mokėti įmokas kas mėnesį, kitu atveju bus neįmanoma sukaupti 35 metų darbo stažo, būtino gauti pensinėms išmokoms. Taip pat nesukurta sistema, kaip autoriams, prilyginus jų mokesčius darbo sutarčių mokesčiams, bus mokamos ligos pašalpos ir suteikiamos Darbo kodekso garantuojamos teisės. Atkreipiame dėmesį, kad darbdavys privalo pagal DK suteikti darbuotojui darbo vietą ir darbo priemones, išmokėti atostoginius, išeitines kompensacijas, apmokėti pirmas dvi ligos dienas ir t.t. Sudarant autorinę licencinę sutartį arba dirbant pagal autorinę, autorius neturi darbdavio, kas mėnesį mokančio įmokas, nes autorių su užsakovu sieja ne darbiniai, o verslo santykiai, ir honoraras mokamas už atliktą darbą tik pasirašius darbų priėmimo
proceso metu, t.y. kas mėnesį.
Vertėjams ir autoriams netaikoma minimalaus darbo užmokesčio koncepcija, neskaičiuojamos darbo valandos, todėl dažnas vertėjas, intensyviai dirbdamas visą mėnesį, neuždirba net valstybės nustatyto minimumo. Vertėjų honorarai, skaičiuojami už autorinį lanką (tai 40 000 spaudos ženklų - jam išversti reikia ne mažiau 10 darbo dienų), yra maži: svyruoja nuo 100 iki 200 eurų (neatskaičius mokesčių). Dar prieš mokesčių pakėlimą išgyventi už tokį honorarą, per mėnesį uždirbant vidutiniškai 400 eurų (neatskaičius mokesčių), buvo sudėtinga. Leidyklų atlyginimai autoriams, rašantiems lietuviškai, - dar mažesni. Pagal dabartinę tvarką dar didesnė dalis autorių į rankas gautų mažiau negu 300 eurų (taigi, priartėtų prie spaudoje aprašyto „ minimalių poreikių krepšelio “ , bet neįgytų jokių socialinių garantijų, kurias turi dirbantieji pagal darbo sutartis). Bėda dar ir ta, kad į „ minimalius poreikius “ neįtraukta vertėjams būtina sparčiai susidėvinti kompiuterinė technika, žodynai, žinynai ir kitos prekės, kurias dirbantiesiems pagal darbo sutartis garantuoja DK. 2017 m. sausio 11 d. vykusiame Kultūros komiteto posėdyje autorių mokesčių klausimai buvo aptariami, tą pačią dieną duotame interviu Komiteto pirmininkas R. Karbauskis tvirtino, kad autoriai turi būti socialiai apdrausti ir paskelbė, kad „ bus sudaryta darbo grupė iš Kultūros, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo komitetų atstovų, kuri turi pateikti variantus: ar reikia ką nors keisti, ar ne “ . 2017 m. kovo 13 d., pristatydamas Vyriausybės programą, premjeras Saulius Skvemelis teigė, kad vykdomos reformos skatins darbuotojus dirbti ir užsidirbti.
Bet tokia autorinių sutarčių mokesčių politika neskatina autorių dirbti, juo labiau neleidžia užsidirbti, tik skatina keisti profesiją. Mes reiškiame susirūpinimą šia padėtimi ir prašome Seimo komitetų surasti autoriams palankesnių sprendimų. Prašome darbo grupės apsvarstyti susidariusią kritinę autorių padėtį ir pasirūpinti, kad mokesčių našta autoriams būtų palengvinta, taip pat sudaryta aiški, autoriams pritaikyta socialinio draudimo sistema. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, 2017-04-07 Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2017 04 07 Vilniuje,
Per visus Nepriklausomybės metus Lietuvos partijos ir vyriausybės savo programose deklaratyviai kartojo, kad kultūra yra jų politikos prioritetas. Pastarųjų Seimo rinkimų laimėtojai tokį prioritetą skelbė garsiausiai. Deja, rašytojai ir grožinės literatūros vertėjai savo prioritetiškumo niekaip nepatiria. Priešingai - nauji mokesčių pakeitimai kūrėjus skurdina ir stumia į gyvenimo paribį. Kurį laiką galiojo kūrėjų ir valdžios diskusijų dėka pasiektas sprendimas nuo autorinių sutarčių mokėti socialinio draudimo įmokas nuo pusės pajamų. Bet jis neseniai atšauktas, ir uždėta prievolė mokėti nuo visų pajamų. Kodėl? Primygtinai raginame grįžti į buvusią padėtį. Lietuvos socialinio draudimo sistema intelektinės nuosavybės turėtojo ir kitos šalies santykius, taip pat disponavimą tokiu turtu prilygina darbdavio ir darbuotojo santykiams. Tai niekaip nesutinka su 1999 03 09 Europos Parlamento Rezoliucija „Dėl menininkų padėties ir vaidmens Europos Sąjungoje“. Mes nereikalaujame lengvatų ar išskirtinių sąlygų. Mes norime teisingos ir autorių darbo specifiką atitinkančios mokestinės aplinkos.
Nekomercinis menas nėra serijinė gamyba ar vienadienių individualių reikmių tenkinimas, sudėtingi kūriniai įvertinami ir pripažįstami tik po kurio laiko, bet jie kuria Lietuvos kultūros prestižą ir veidą. Tai nėra veikla, mūsų nedidelėje kalbinėje bendruomenėje laiduojanti pragyvenimą autoriui, bet ji padeda išlikti tai bendruomenei. Todėl raginame atsižvelgti į autorių darbo specifiką ir rašytojų bei vertėjų honorarų apmokestinimą sutaikyti su tos specifikos supratimu. Jūsų dėmesį rašto žmonių socialinėms reikmėms vertinsime pagal reakciją į šią Rezoliuciją. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6. Lietuvos futbolo klubų asociacijos A lyga direktorius K. Kalvaitis, 2017-03-24 Nr. G-2017-3771 Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga (toliau vadinama –
„Asociacija“) šiuo raštu siekia atkreipti Jūsų dėmesį į 2016 m. gruodžio 20
d. priimtą LR Valstybinio Socialinio Draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimą, įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimą bei įstatymą Nr. XIII-139, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Minėti įstatymų pakeitimai tiesiogiai įtakojo sporto sektorių: apmokestinimas VSD tarifais nuo šių metų sausio 1 dienos buvo netikėtas, todėl ir neplanuotas klubų biudžetuose (žr. *). *Nuo 2017 sausio 1 d. sporto veiklos pajamas ne iš darbdavių gaunantiems asmenims įmokų tarifai VSD padidėjo iki 29,7 proc. (iki 2016-12-31 d. buvo 28,5 proc.). Be to, nuo 2017 metų pasikeitė ir jų mokesčio bazė, įmokos skaičiuojamos nuo visų jų gautų pajamų (ne nuo 50 proc. kaip buvo iki 2016-12-31 d.), ko pasėkoje, „Sodros“ mokesčiai nuo sportininkams išmokamų pajamų padidėjo du kartus.
Nors ir yra numatytos metinės pajamų lubos (nuo 2017-01-01 d. tai didesnės sumos nei 28 VDU (20.753,60 EUR)), nuo kurių VSD mokesčiai neskaičiuojami, tačiau statistiniai rodikliai rodo, kad tokias pajamas gaunančių asmenų Lietuvoje yra mažai, o futbolo sporto šakoje - nėra (oficialus šaltinis http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html). Asociacijos požiūriu, šie pakeitimai reiškia papildomą mokestinę naštą. Neaišku, kaip nuo šiol turime traktuoti išmokomas už sportininkų nedarbingumą. Primename, jog Asociacijos nariai, sudarydami sportinės veiklos sutartis su futbolininkais, pagal LR Sporto įstatymą yra įpareigojami įvykdyti socialines garantijas (žr.** ir ***). Asociacijos nariai, t.y. futbolo klubai, pagal galiojančias sportinės veiklos sutartis, privalo sportininkui viso jo nedarbingumo laikotarpiu mokėti 100 proc. atlygį, taip pat kompensuoti visas gydymo išlaidas, tame tarpe tyrimus, operacijas, vaistus ir reabilitaciją. Natūralu, kad kyla klausimas - kaip bus elgiamasi dabar, sportininko nedarbingumo atveju? Klubas turės mokėti mokesčius ir atlygį (profesionalų kontraktai yra ilgalaikiai), o kas gaus nedarbingumo išmoką - sportininkas? Tuomet kaip bus keičiamas LR Sporto įstatymas ir kada? Nes šiuo atveju, sporto klubai mokės atlygį, mokesčius ir dar nedarbingumo išmokas gaus sportininkas. Kaip bus traktuojamos traumos treniruočių ir varžybų metu? Kaip nuspręsta traktuoti - sportinėje veikloje kiekvienos traumos atveju reikės darbų saugos specialistui pildyti traumų darbe formas ir informuoti darbo inspekciją? ** Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01):
bendrosios nuostatos2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 18.
Sportinės veiklos sutartis – sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2591 , 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668 *** IV skyrius profesionalusis sportas
5) sportininko profesionalo atlygis už sportinę veiklą;
6) sportininko profesionalo privalomojo sveikatos draudimo sąlygos;
7) pasirengimo varžyboms ir varžybų metu sportininko profesionalo sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka; Taip pat, siekiame atkreipti dėmesį, kad pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-06-05 d. Nr. (23.5-21)SD –
sutartys nepatenka į darbo santykių reglamentavimo sistemą. Be to, viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie planuojamus sportinės veiklos teisinio traktavimo pakeitimus,
mėnesį buvo kreiptasi į Socialinio modelio rengėjus dėl galimų pemainų, tačiau buvo gautas atsakymas, kad sportinė veikla nenagrinėjama. Asociacijos narių pagrindinis pajamų šaltinis yra privataus sektoriaus parama, savivaldų dotacijos ir tarptautinių federacijų išmokos už pasiektus rezultatus. Plačiai žinoma, kad sportininkų atlygis yra gerokai didesnis nei statistinių pareigybių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Norime pastebėti, kad profesionalių sportininkų karjeros trukmė yra ribota, dažniausiai iki 35 metų amžiaus su tam tikromis išimtimis, todėl, mūsų nuomone, tai yra dar vienas argumentas, kodėl iš sportinės veiklos gaunamų pajamų apmokestinimas 100 proc. nėra argumentuotas. Prašome atsižvelgti, kad tiek Asociacijos narių, tiek kitų sporto organizacijų vykdomos bei vystomos sportinės veiklos atneša ženklią naudą Lietuvos Respublikos ekonomikai. Sporto organizacijos perka paslaugas , kuria darbo vietas. Asociacijos tikslas - skatinti, vystyti bei populiarinti futbolą Lietuvoje, siekti pripažinimo Europoje, tačiau, dialogo su sportinėmis organizacijomis nebuvimas, neargumentuotos VSD mokesčių generavimo priemonės, apsunkinančios sporto subjektų veiklą, iš po nakties verčia klubus persvarstyti keliamus tikslus ir atsisakyti dalies planų. Prašome suprasti, jog tik geri rezultatai ir klubo patrauklumas įtakoja sėkmingą darbą su verslo sektoriumi, papildomų lėšų pritraukimą. Esant sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, finansavimo mastas mažėja, kas koreguoja ir mažina klubų biudžetus. Prašome įvertinti pateiktus argumentus ir sustabdyti 2016 m. gruodžio
iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusią redakciją. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 7. Algirdas Bartkevičius, 2017-01-18 Nr.
G-2017-761 * Nuo š. m. sausio 1 d. asmenims, kurie gauna pajamų pagal autorines sutartis, neturintiems darbo santykių, atitinkamais teisės aktais nustatyti tokie socialinio draudimo įmokų, mokamų nuo viso, 100 proc. priskaičiuoto autorinio atlyginimo, tarifai:
draudimui – 26,3 proc. (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 25,3 proc.);
socialiniam draudimui – 1,2 proc.;
socialiniam draudimui – 2,2 proc.
draudimui – 9 proc. Šios įmokų sumos padidėjo dvigubai. Tai galioja ir senatvės pensininkų, neturinčių darbo santykių, gaunamiems autoriniams atlyginimams. Tačiau kyla abejonių, ar pagrįstai ir socialiai teisėtai yra nedirbantiems senatvės pensininkams skaičiuojamos įmokos nuo autorinio atlyginimo ligos socialiniam draudimui, motinystės socialiniam draudimui ir sveikatos draudimui. Jeigu mokant įmokas pensijų socialiniam draudimui sudaroma galimybė perskaičiuoti ir šiek tiek (bent keliais eurais) pasididinti senatvės pensiją, tai ligos socialinio draudimo, motinystės socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokamos įmokos jokios teigiamos įtakos šiems pensininkams neduoda, socialinių garantijų nepadidina, nes senatvės pensininkai atitinkamas garantijos yra užsitarnavę. Šios įmokos tik sumažina mokamų autorinių atlyginimų ir taip menkus dydžius. Todėl siūloma pakeisti
DRAUDIMO įstatymo Nr. I-1336
asmenų socialinis draudimas - 1 dalies redakciją (ją papildant):
„1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra
nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla, o nuo pajamų, kurias pagal autorines sutartis gauna socialinio draudimo senatvės pensininkai, neskaičiuojamos įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui“.
Analogišką nuostatą dėl įmokų nemokėjimo sveikatos draudimui būtina numatyti ir Sveikatos draudimo įstatyme Nr. I-1343. Tikiuosi Seimo narių supratimo ir pritarimo. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 8. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas K. Drazdauskas, 2017-04-25 Nr. G-2017-5208
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija pritaria Kultūros komiteto parengtam ir pateiktam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, taip pat LR Vyriausybės nutarimui dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir teisinio reglamentavimo. Autoriai kuria kūrinius savarankiškai , naudodami savo priemones, išteklius, neturėdami jokių darbo santykių su galimais būsimais kūrinio naudotojais ir kitų panašių įsipareigojimų, derasi dėl atlygio už kūrinio perleidimą ar panaudojimą ir pan. Sukurtas kūrinys – kūrėjo intelektinė nuosavybė , kuria, kaip ir bet kokia kita nuosavybe, jis turi teisę laisvai disponuoti (perleisti, teikti panaudai, nuomoti, dovanoti, palikti kaip palikimą ir t. t.). Akivaizdu, kad disponavimas tokiu turtu (intelektine nuosavybe) neturėtų būti apmokestinamas kitaip nei disponavimas bet kokiu kitu turtu.
Autorinių licencinių sutarčių apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis jau buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d., tačiau labai greitai buvo suprastas tokio apmokestinimo nelogiškumas ir pastebėtas ypač neigiamas rezultatas kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms, todėl skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. tokio reguliavimo atsisakyta. Tinkamos kontrolės galimam piktnaudžiavimui trūkumas ir mokesčių mokėjimo vengimas negali būti priežastimi intelektinės nuosavybės perleidimo santykius prilyginti darbdavio ir darbuotojo santykiams. Likus galioti intelektinio turto ar autoriaus intelektinės nuosavybės perleidimo ar naudojimo „įsodrinimui“, pasekmių neišvengsime: sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis , o lietuvių autorių kūriniai taps visiškai nekonkurencingi palyginti su užsienio autorių kūriniais. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, kuri vienija daugiau kaip šešiasdešimt narių (tai aukštosios mokyklos ir kolegijos, trylika sektorinių kūrybinių industrijų asociacijų, kūrybinio verslo įmonės, menų inkubatoriai, klasteriai bei kultūros organizacijos), supranta mokesčių, socialinių garantijų autoriams svarbą, tačiau šie tikslai neturi būti priemone kūrybos ir kultūros naikinimui. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 9. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z.
Sorokienė, 2017-02-14 Nr. d-2017-1984
Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (toliau - Asociacija) įvertindama tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. asmenys, besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą, išskyrus tam tikras išlygas, privalomai draudžiami senatvės pensijai ir tai, kad pagal nustatytą pensijos skaičiavimo metodiką šiems asmenims beveik dvigubai didėja įmokos, kurios neigiamai įtakoja jų uždirbamas pajamas ir galimybes išlikti verslo rinkoje, manome tikslinga rasti sprendimus draudiminėms nuostatoms įgyvendinti. Pažymėtina tai, kad veikla pagal verslo liudijimą yra gana specifinė, dažnai atliekama kaip papildoma veikla, dėl įvairių priežasčių gali būti vykdoma atskiromis dienomis, ne pilną mėnesį, kai kurios veiklos yra menkiau paklausios ar pelningos, todėl esant tokiai situacijai, verslo liudijimo turėtojas vargu ar pajėgs uždirbti pajamas dvigubai didesnėms socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Be to, asmenys, kurie buvo drausti bazinei pensijai gauti ir jau turi būtiną stažą senatvės pensijai gauti ar iki būtino stažo senatvės pensijai gauti trūksta maždaug 1-7 metų, mokant įmokas pilnai senatvės pensijai gauti, pensijos išmoka nedidės arba padidės ypatingai nežymiai, padidėjimas nebus adekvatus sumokėtoms įmokoms ir pilna senatvės pensija, kas šiuo metu deklaruojama, tokiems asmenims tikrai nebus mokama. Šiuo atveju minėti asmenys mokėdami privalomą dvigubai padidintą socialinio draudimo įmoką patirs tik neatlygtinus finansinius nuostolius. Asociacija pritaria, kad verslo liudijimų turėtojai senatvės pensijai privalo būti draudžiami, tačiau įvertinus dvigubai padidėjusį įmokų dydį ir atitinkamai menkai pakitusią pensijos išmoką, manome būtina ieškoti galimybių be neigiamų pasekmių ir praradimų verslumui, ekonominei ir socialinei aplinkai.
Asociacija, atsakingai įvertindama esamą situaciją, teikia šiuos pasiūlymus, kurie tikėtina prisidėtų prie verslo liudijimų turėtojų socialinio draudimo įgyvendinimo: l. Papildyti išlygų sąrašą, kada verslo liudijimų turėtojas neprivalo (tačiau gali) mokėti VSD įmokų šiomis išlygomis;
a) asmenys, kurie mokėjo įmokas bazinei pensijai ir turi privalomą stažą senatvės pensijai gauti.
c ) studentams -jie yra valstybės drausti;
2) asmenims, kurie mokėjo įmokas bazinei pensijai ir iki senatvės pensijos gavimo liko ne daugiau kaip 7 metai taikyti išlygas pagal GPM įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Reikėtų papildyti nustatytų išlygų sąrašą, kad savivaldybių taryba savo sprendimu galėtų ir tiems verslo liudijimo turėtojams, kuriems trūksta minėto stažo galėtų mokėti mažesnį fiksuotą mokestį už verslo liudijimą, kuris dalinai padengtų socialinio draudimo įmokų skirtumą tarp bazinės ir pilnos senatvės pensijos įmokų. Siūlomu atveju, nemažinant draudimo įmokos būtų sudaryta galimybė ne tik išlikti versle, bet ir išvengti sąlyginio neteisingumo tarp sumokamų įmokų ir senatvės pensijos išmokos, taip pat ir galimo Sodros biudžeto sumažėjimo. 2. Reglamentuoti galimybę visų verslo organizavimo formų verslo subjektams draustis laisvanoriškai, pasirenkant socialinio draudimo rūšis.
1) įvertinant tai, kad verslo subjektams ne visos socialinio draudimo rūšys, išskyrus senatvės pensijos draudimą, yra reikalingos ir palankios, manytume būtų teisinga visiems verslo subjektams visas kitas socialinio draudimo rūšis rinktis pagal poreikį: (PVZ : senatvės pensijai, ligos atveju, nedarbo arba senatvės pensijai, ligos atveju, motinystės, tėvystės, nedarbo ir kt.). 2) įvertinant tai, kad gyventojai įsigyja verslo liudijimus skirtingoms rūšims, kurios iš esmės skiriasi uždirbamomis pajamomis, reglamentuoti laisvanoriško draudimo galimybę verslo liudijimų turėtojams, draustis ne tik senatvės pensijai, bet ir kitoms socialinio draudimo (ligos atveju, motinystės, tėvystės taip pat ir pasirinktinai atskiroms išvardintoms draudimo rūšims), mokant atitinkamas įmokas PVZ: ( pensijų, ligos atveju, motinystės, kai įmokos tarifas 29,7 proc. nuo MMA, arba pensijų, ligos atveju, nedarbo ir t.t., mokant įstatyme nustatytas įmokas. Šiuo metu nėra aiškios priežastys, kodėl asmuo norintis gauti pilną ar dalinį socialinį draudimą ir mokėdamas nustatytas privalomas įmokas negali vienodomis sąlygomis dalyvauti draudime. Pažymėtina tai, kad galiojančiame socialinio draudimo įstatyme yra reglamentuota laisvanoriško draudimo galimybė, kurios tvarką nustato Vyriausybė, tačiau ji neatitinka vienodų draudimo sąlygų. Reglamentavus galimybę draustis pagal draudimo rūšių poreikį šie skirtumai būtų panaikinti ir verslo subjektai mokėdami draudimo įmokas gautų ir siekiamas draudimo išmokas...>>. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-04-12 nutarimas Nr. 277 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 15 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-308. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-308 iniciatoriams tobulinti. Argumentai:
Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nuostatomis;
draudimo įmokų mokėtojų ratas, lyginant su šiuo metu galiojančia tvarka, mažinamos asmenų socialinio draudimo garantijos;
socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
kultūros komitetas
2017-07-04
dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto n ariai: Arūnas Gelūnas , Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis , Robertas Šarknickas , Stasys Tumėnas; komiteto biuras: p atarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas Jurgita Bieliūnienė, patarėja Deimantė Žegunė; Kviestieji asmenys : „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė, „Sodros“ Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Justas Eimontas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Buškutė, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Kultūros ministrės patarėjas Gytis Andrulionis, Respublikos Prezidentės patarėja Marija Dautartaitė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas, Lietuvos leidėjų asociacijos teisininkė Aistė Augustauskaitė, Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prezidentas Gytis Vaškelis, Lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-164 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jo tekstą dėstyti taip: „Šio įstatymo nuostatos taikomos skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2017 m. sausio 1 d.“. Nepritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: „4 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. rugpjūčio
Vyriausybė iki 2017 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 pakeitimo 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-308, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos leidėjų asociacija 2017-03-13 Nr. G-2017-3155 Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA) pritaria Kultūros komiteto parengtam ir pateiktam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (pridedama). LLA teikė savo pastabas ir siūlymus dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir teisinio reglamentavimo 2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. sausio 16 d. (pridedama). LLA ir Lietuvos akademinių leidyklų asociacija (toliau – LALA), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017 m. sausio 11 d. protokolu Nr. 121-P-1, kreipėsi į LR Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Kultūros ministeriją. Pažymėtina, kad autorių teisių subjektų, sudariusių autorines licencines sutartis apmokestinimas Socialinio draudimo įmokomis jau buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d., tačiau labai greitai buvo suprastas tokio apmokestinimo nelogiškumas ir pastebėtas ypač neigiamas rezultatas sektoriui, todėl 2009 m. kovo mėn. įstatymas buvo skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. tokio reguliavimo atsisakyta.
Lietuvos leidėjai reiškia susirūpinimą dėl knygų leidybos ateities ir tikisi bendradarbiavimo siekiant išvengti 2009 m. krizinės situacijos ir neigiamų jos pasekmių (1 priedas. Knygų leidybos sektoriaus apžvalga). Pajamų, gaunamų pagal autorines sutartis, apmokestinimą Sodros mokesčiais nuo 2009 m. lėmė keletas priežasčių. Iki tol tokios pajamos buvo apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu. Žurnalistų, nors ir vykdančių tiesiogines darbo užduotis, honorarai socialinio draudimo įmokomis buvo neapmokestinti, tokiu būdu smarkiai apribojant jų socialines garantijas: ligos pašalpas, senatvės pensijas ir pan. Todėl, suprantamas poreikis tobulinti mokestines nuostatas, siekiant suvienodinti dirbančiųjų pagal darbo sutartis įvairiose sferose gautų pajamų apmokestinimą. Kita priežastis – tinkamos kontrolės galimam piktnaudžiavimui nebuvimas. Dalis darbo užmokesčio (kaip buvo viešai aiškinama – net pilotų ir cecho viršininkų pajamos) buvo įforminama kaip autorinis atlyginimas, siekiant kuo mažesnių mokesčių. Iš esmės, Socialinio draudimo įmokų reguliavimas buvo orientuotas į problemos, kai faktiškai slepiami darbo santykiai, sprendimą. Deja, ją sprendžiant nueita paprasčiausiu keliu ir neatsižvelgta į visiškai savarankiškai dirbančių (kuriančių) autorių specifiką. Į autorinį atlyginimą ir toliau žiūrima kaip į dirbančiojo pajamas. Nesuprasta, jog autoriaus kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityse. Pasitaiko situacijų, kad kūriniai (saugomi autorių teisės) sukuriami vykdant tiesiogines darbo sutartimi apibrėžtas funkcijas.
Natūralu, kad užmokestis už tokį atliktą darbą turi būti apmokestinamas taip, kaip ir įprastas darbo užmokestis. Tačiau didžiąją dalį literatūros ir kt. kūrinių autoriai kuria savarankiškai , naudodami savo priemones, išteklius, neturėdami jokių darbo santykių su galimais būsimais kūrinio naudotojais ir kitų panašių įsipareigojimų, derasi dėl atlygio už kūrinio perleidimą ar panaudojimą ir pan. Sukurtas kūrinys – kūrėjo intelektinė nuosavybė, kuria, kaip ir bet kokia kita nuosavybe, jis turi teisę laisvai disponuoti (perleisti, teikti panaudai, nuomoti, dovanoti, palikti kaip palikimą ir t. t.). Akivaizdu, kad disponavimas tokiu turtu (intelektine nuosavybe) neturėtų būti apmokestinamas kitaip nei disponavimas bet kokiu kitu turtu. Apmokestinimo principas, kai susitarus dėl autorinio atlyginimo parduodantysis ir perkantysis turi papildomai skaičiuoti Sodros mokesčius, yra nelogiškas: ar tokios įmokos mokamos parduodant ir perkant kitas prekes bei paslaugas? Sutariama, jog darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis. Tačiau dabartinė pajamų, gaunamų pagal autorines sutartis, apmokestinimo tvarka autorius (kartu su atlikėjais ir sportininkais) pastatė į faktiškai labiausiai apmokestinamų asmenų gretas. Nors formaliai mokesčių procentai yra tokie patys, kaip ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis, yra neatsižvelgta į keletą dalykų: tokios pajamos yra nepastovios; joms yra netaikomas NPD; nėra apmokamų atostogų, per kurias autoriai galėtų pailsėti; nėra išeitinių pašalpų ir pan. Ar tikrai kūrėjai – autoriai yra ta visuomenės dalis, kuri turi būti labiausiai apmokestinta? Viena iš priemonių kovojant su žalingais įpročiais yra didesnis apmokestinimas (akcizai alkoholiui, rūkalams). Nejaugi ir kultūros kūrėjai – autoriai, jų kūriniai yra tas blogis, su kuriuo kovojama apkraunant juos neadekvačiais mokesčiais?
O gal jie tokie turtingi, jog taip bandoma realizuoti progresyvinių mokesčių idėją? Vertinant mokesčių teisingumą svarbu, kad panašios rūšies pajamos būtų panašiai apmokestintos. Autoriai pajamas gauna už savo intelektualiojo turto (kūrinio) pardavimą ar panaudojimą. Asmenys, gavę iki 2500 eurų grynųjų pajamų už nuosavą parduotą turtą per metus, neapmokestinami jokiais mokesčiais. Pajamos iš būsto nuomos, tai pat bet kokios kitos atsitiktinės paslaugos apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu. Tuo tarpu autorių pajamos apmokestinamos visais mokesčiais pradedant pirmuoju euru. Nuo 2017 metų, pridėjus įmokas Sodrai, mokesčiai pagal autorines licencines sutartis išauga daugiau nei 3,5 karto. Vėl kyla klausimas: ar intelektualusis turtas yra blogis, kad pajamas iš jo reikia apmokestinti būtent taip? Be visa kito neaišku, kodėl kolektyvinio administravimo būdu gautoms pajamoms nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės nei autorines licencines sutartis sudarant tiesiogiai. Ar visos autorių licencinės sutartys turi būti administruojamos tik kolektyviniu būdu? Ar tikrai Lietuvos knygų leidėjai turėtų registruoti agentūras užsienyje ir visus veiksmus su autoriais atlikti per jas? Iškyla ir kitų teisinių problemų. Daugelis autorinių licencinių sutarčių yra ilgalaikės, kūriniai naudojami ne vienerius metus, kasmet mokant autorinį atlyginimą, apskaičiuotą kaip tam tikrą procentą nuo gautų pajamų už knygos pardavimus. Pagal naująją tvarką didesnę dalį autorinio atlyginimo išleidžiant mokesčiams (kas nebuvo numatyta sutartyse), akivaizdžiai bus pažeisti ir teisėti lūkesčiai. Autoriniam atlyginimui tapus draudžiamomis pajamomis, jo išmokėjimas sukels problemų ir gaunantiems signataro rentą ar valstybinę pensiją.
Likus galioti aptartam licencijos suteikimo naudoti kūrinį apmokestinimo modeliui, pasekmių neišvengsime: brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; prastės tautos skaitymo įgūdžiai ir raštingumas; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis. LLA ir LALA supranta mokesčių, socialinių garantijų autoriams svarbą. Tačiau šie tikslai neturi būti priemone kūrybos ir kultūros naikinimui. Atsižvelgti
2017-01-16 Nr. G-2017-655 Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA) teikia savo pastabas ir siūlymus dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir teisinio reglamentavimo pakeitimo ir prašytų galimybės deleguoti LLA atstovus į darbo grupę tikslinti naują socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarką. Šiais metais meno kūrėjai neteko mokestinių lengvatų ir įsigaliojo nauja socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarka, turėsianti didžiulės neigiamos įtakos autorių teisių subjektams ir visiems Lietuvos kultūros dalyviams. Pažymėtina , kad analogiškas autorių teisių subjektų, sudariusių autorines licencines sutartis apmokestinimas Socialinio draudimo įmokomis buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d. , tačiau labai greitai buvo suprastas tokio apmokestinimo nelogiškumas ir trūkumai , todėl 2009 m. kovo mėn. įstatymas buvo skubiai koreguotas, o nuo
Autoriaus kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityse. Sudarydamas autorinę licencinę sutartį autorius teisių turėtojas perduoda turtines teises naudoti kūrinį , todėl sutarties esmė yra terminuota turtinių autoriaus teisių licencija kūrinio naudojimui ar sklaidai už tam tikrą mokestį .
Tai savanoriškas dviejų nepriklausomų šalių susitarimas, savo esme neturintis nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais. Intelektinė nuosavybė kaip ir bet kuri kita materiali nuosavybė yra turtas . Vadovaujantis įstatymų leidėjo logika privalomosiomis socialinio draudimo įmokomis galėtų būti apmokestinamos ir visos kitos iš bet kurio kito turto gautos pajamos (pvz. nekilnojamo turto, automobilių ir t. t.). Autorių turtinės teisės gali būti perleidžiamos , nuomojamos , paveldimos ar dovanojamos . Jas, kaip ir bet kurį kitą turtą galima prarasti nukreipus išieškojimą į autoriaus turtą, jos taip pat gali būti sutuoktinių bendrai užgyvento turto dalis. Minimo įstatymo pakeitimai intelektinės nuosavybės (turto) turėtojo ir kitos šalies santykius, o taip pat ir disponavimą tokiu turtu, prilygino darbuotojo ir darbdavio santykiams. Toks intelektinės nuosavybės traktavimas yra visiškai nesuderinamas su LR autorių ir gretutinių teisių įstatymu, Berno konvencija dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir bendra pasauline praktika. Atlikus intelektinės nuosavybės ir autorinių atlyginimų (honorarų) apmokestinimo ES valstybėse analizę išsiaiškinta, kad intelektiniu turtu disponuojantis gyventojas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d.
1 d. 23 p., išdėstant jį nauja redakcija taip :
„23) autoriams ir gretutinių teisių subjektams
mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu“. Jeigu liktų galioti aptartas licencijos suteikimo naudoti kūrinį apmokestinimo modelis, pasekmių neišvengsime: brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis
visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis. Pritarti
kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2017-01-17 Nr. G-2017-691 Šiais metais meno kūrėjai neteko mokestinių lengvatų ir įsigaliojo nauja socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarka, turėsianti neigiamos įtakos autorių teisių subjektams ir visiems Lietuvos kultūros dalyviams. Pažymėtina, kad analogiškas autorių teisių subjektų, sudariusių autorines licencines sutartis apmokestinimas Socialinio draudimo įmokomis buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d,, tačiau 2009 m. kovo mėn. įstatymas buvo skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio 1 d., tokio reguliavimo atsisakyta Pažymėtina, kad 2016 m, rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo naują redakciją, socialinių draudimo įmokų reguliavimas nebuvo tinkamai derinamas su socialiniais partneriais, kūrėjų bendruomene, sektorinėmis kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijomis. Džiugina žinia, kad įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama atšaukti didesnes įmokas „Sodrai“ nuo autorinių sutarčių.
Tikime, kad bus sugrąžinta senoji tvarka, o nauji pokyčiai bus derinami su kūrėjų bendruomene ir ją atstovaujančiomis sektorinėmis kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijomis. Atsižvelgti
literatūros vertėjų sąjunga 2017-03-13 Nr. G-2017-3154 Kreipiamės j jus, gerbiami Seimo nariai, nes nuo 2017 metų priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 pakeitimą, susidarė grėsminga mokestinė padėtis Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbantiems vien pagal autorines ir autorines licencines sutartis. Jau nuo 2009 metų vien tik iš savo kūrybos gyvenantys autoriai vengia pasirašinėti autorines sutartis dėl neteisingos mokesčių politikos autorių atžvilgiu ir socialinių garantijų nebuvimo praktikoje. Dauguma mūsų sąjungos narių yra tiesiogiai priklausomi nuo jūsų sprendimų, nes sudaro tik autorines licencines sutartis, kurios yra jų pragyvenimo šaltinis. Mūsų nariams, kurie neturi darbo sutarčių, kilo grėsmė nebeišgyventi iš savo profesijos. Visos vertėjų bendruomenės ateitis lieka neapsaugota, o patys vertėjai - nežinomybėje. Nuo 2017 m. sausio mėnesio mokestinė našta dirbantiesiems pagal autorines licencines sutartis drastiškai padidėjo. Autorinės licencinės buvo apmokestintos kaip ir autorinės sutartys. Dabartinė mokestinė „Sodros“ sistema, kuri autorinėms sutartims jau taikoma nuo 2009 metų, o nuo 2017 m. ir autorinėms licencinėms sutartims, yra paini ir neteikia garantijų ligos atveju, pensiniame amžiuje ir kitų. Kad gautume pensiją, privalome mokėti įmokas kas mėnesį, kitu atveju bus neįmanoma sukaupti 35 metų darbo stažo, būtino gauti pensinėms išmokoms. Taip pat nesukurta sistema, kaip autoriams, prilyginus jų mokesčius darbo sutarčių mokesčiams, bus mokamos ligos pašalpos ir suteikiamos Darbo kodekso garantuojamos teisės.
Atkreipiame dėmesį, kad darbdavys privalo pagal DK suteikti darbuotojui darbo vietą ir darbo priemones, išmokėti atostoginius, išeitines kompensacijas, apmokėti pirmas dvi ligos dienas ir t.t. Sudarant autorinę licencinę sutartį arba dirbant pagal autorinę, autorius neturi darbdavio, kas mėnesį mokančio įmokas, nes autorių su užsakovu sieja ne darbiniai, o verslo santykiai, ir honoraras mokamas už atliktą darbą tik pasirašius darbų priėmimo — perdavimo aktą, o ne autoriaus kūrybinio proceso metu, t.y. kas mėnesį. Vertėjams ir autoriams netaikoma minimalaus darbo užmokesčio koncepcija, neskaičiuojamos darbo valandos, todėl dažnas vertėjas, intensyviai dirbdamas visą mėnesį, neuždirba net valstybės nustatyto minimumo. Vertėjų honorarai, skaičiuojami už autorinį lanką (tai 40 000 spaudos ženklų - jam išversti reikia ne mažiau 10 darbo dienų), yra maži: svyruoja nuo 100 iki 200 eurų (neatskaičius mokesčių). Dar prieš mokesčių pakėlimą išgyventi už tokį honorarą, per mėnesį uždirbant vidutiniškai 400 eurų (neatskaičius mokesčių), buvo sudėtinga. Leidyklų atlyginimai autoriams, rašantiems lietuviškai, - dar mažesni. Pagal dabartinę tvarką dar didesnė dalis autorių į rankas gautų mažiau negu 300 eurų (taigi, priartėtų prie spaudoje aprašyto „minimalių poreikių krepšelio“, bet neįgytų jokių socialinių garantijų, kurias turi dirbantieji pagal darbo sutartis). Bėda dar ir ta, kad į „minimalius poreikius“ neįtraukta vertėjams būtina sparčiai susidėvinti kompiuterinė technika, žodynai, žinynai ir kitos prekės, kurias dirbantiesiems pagal darbo sutartis garantuoja DK. 2017 m. sausio 11 d. vykusiame Kultūros komiteto posėdyje autorių mokesčių klausimai buvo aptariami, tą pačią dieną duotame interviu Komiteto pirmininkas R.
Karbauskis tvirtino, kad autoriai turi būti socialiai apdrausti ir paskelbė, kad „bus sudaryta darbo grupė iš Kultūros, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo komitetų atstovų, kuri turi pateikti variantus: ar reikia ką nors keisti, ar ne“. 2017 m. kovo 13 d., pristatydamas Vyriausybės programą, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad vykdomos reformos skatins darbuotojus dirbti ir užsidirbti. Bet tokia autorinių sutarčių mokesčių politika neskatina autorių dirbti, juo labiau neleidžia užsidirbti, tik skatina keisti profesiją Mes reiškiame susirūpinimą šia padėtimi ir prašome Seimo komitetų surasti autoriams palankesnių sprendimų. Prašome darbo grupės apsvarstyti susidariusią kritinę autorių padėtį ir pasirūpinti, kad mokesčių našta autoriams būtų palengvinta, taip pat sudaryta aiški, autoriams pritaikyta socialinio draudimo sistema. Atsižvelgti
sąjunga 2017-04-07 Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo, įvykusio 2017 04 07 Vilniuje,
Per visus Nepriklausomybės metus Lietuvos partijos ir vyriausybės savo programose deklaratyviai kartojo, kad kultūra yra jų politikos prioritetas. Pastarųjų Seimo rinkimų laimėtojai tokį prioritetą skelbė garsiausiai. Deja, rašytojai ir grožinės literatūros vertėjai savo prioritetiškumo niekaip nepatiria. Priešingai - nauji mokesčių pakeitimai kūrėjus skurdina ir stumia į gyvenimo paribį. Kurį laiką galiojo kūrėjų ir valdžios diskusijų dėka pasiektas sprendimas nuo autorinių sutarčių mokėti socialinio draudimo įmokas nuo pusės pajamų. Bet jis neseniai atšauktas, ir uždėta prievolė mokėti nuo visų pajamų. Kodėl? Primygtinai raginame grįžti į buvusią padėtį. Lietuvos socialinio draudimo sistema intelektinės nuosavybės turėtojo ir kitos šalies santykius, taip pat disponavimą tokiu turtu prilygina darbdavio ir darbuotojo santykiams.
Tai niekaip nesutinka su 1999 03 09 Europos Parlamento Rezoliucija „Dėl menininkų padėties ir vaidmens Europos Sąjungoje“. Mes nereikalaujame lengvatų ar išskirtinių sąlygų. Mes norime teisingos ir autorių darbo specifiką atitinkančios mokestinės aplinkos. Nekomercinis menas nėra serijinė gamyba ar vienadienių individualių reikmių tenkinimas, sudėtingi kūriniai įvertinami ir pripažįstami tik po kurio laiko, bet jie kuria Lietuvos kultūros prestižą ir veidą. Tai nėra veikla, mūsų nedidelėje kalbinėje bendruomenėje laiduojanti pragyvenimą autoriui, bet ji padeda išlikti tai bendruomenei. Todėl raginame atsižvelgti į autorių darbo specifiką ir rašytojų bei vertėjų honorarų apmokestinimą sutaikyti su tos specifikos supratimu. Jūsų dėmesį rašto žmonių socialinėms reikmėms vertinsime pagal reakciją į šią Rezoliuciją. Atsižvelgti
klubų asociacija 2017-03-24 Nr. G-2017-3771 Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga (toliau vadinama –
„Asociacija“) šiuo raštu siekia atkreipti Jūsų dėmesį į 2016 m. gruodžio 20
d. priimtą LR Valstybinio Socialinio Draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimą, įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimą bei įstatymą Nr. XIII-139, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Minėti įstatymų pakeitimai tiesiogiai įtakojo sporto sektorių: apmokestinimas VSD tarifais nuo šių metų sausio 1 dienos buvo netikėtas, todėl ir neplanuotas klubų biudžetuose (žr. *). *Nuo 2017 sausio 1 d. sporto veiklos pajamas ne iš darbdavių gaunantiems asmenims įmokų tarifai VSD padidėjo iki 29,7 proc. (iki 2016-12-31 d. buvo 28,5 proc.). Be to, nuo 2017 metų pasikeitė ir jų mokesčio bazė, įmokos skaičiuojamos nuo visų jų gautų pajamų (ne nuo 50 proc. kaip buvo iki 2016-12-31 d.), ko pasėkoje, „Sodros“ mokesčiai nuo sportininkams išmokamų pajamų padidėjo du kartus.
Nors ir yra numatytos metinės pajamų lubos (nuo 2017-01-01 d. tai didesnės sumos nei 28 VDU (20.753,60 EUR)), nuo kurių VSD mokesčiai neskaičiuojami, tačiau statistiniai rodikliai rodo, kad tokias pajamas gaunančių asmenų Lietuvoje yra mažai, o futbolo sporto šakoje
išmoką - sportininkas? Tuomet kaip bus keičiamas LR Sporto įstatymas ir kada? Nes šiuo atveju, sporto klubai mokės atlygį, mokesčius ir dar nedarbingumo išmokas gaus sportininkas. Kaip bus traktuojamos traumos treniruočių ir varžybų metu? Kaip nuspręsta traktuoti - sportinėje veikloje kiekvienos traumos atveju reikės darbų saugos specialistui pildyti traumų darbe formas ir informuoti darbo inspekciją? ** Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01):
bendrosios nuostatos2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 18.
Sportinės veiklos sutartis – sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2591 , 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668 *** IV skyrius profesionalusis sportas35 straipsnis. Sportinės veiklos sutartis
5) sportininko profesionalo atlygis už sportinę veiklą;
6) sportininko profesionalo privalomojo sveikatos draudimo sąlygos;
7) pasirengimo varžyboms ir varžybų metu sportininko profesionalo sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka; Taip pat, siekiame atkreipti dėmesį, kad pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-06-05 d. Nr. (23.5-21)SD – 4024 (2 priedas) atsakymą, buvo išaiškinti argumentai kodėl sportinės veiklos sutartys nepatenka į darbo santykių reglamentavimo sistemą. Be to, viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie planuojamus sportinės veiklos teisinio traktavimo pakeitimus,
buvo kreiptasi į Socialinio modelio rengėjus dėl galimų permainų, tačiau buvo gautas atsakymas, kad sportinė veikla nenagrinėjama. Asociacijos narių pagrindinis pajamų šaltinis yra privataus sektoriaus parama, savivaldų dotacijos ir tarptautinių federacijų išmokos už pasiektus rezultatus. Plačiai žinoma, kad sportininkų atlygis yra gerokai didesnis nei statistinių pareigybių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Norime pastebėti, kad profesionalių sportininkų karjeros trukmė yra ribota, dažniausiai iki 35 metų amžiaus su tam tikromis išimtimis, todėl, mūsų nuomone, tai yra dar vienas argumentas, kodėl iš sportinės veiklos gaunamų pajamų apmokestinimas 100 proc. nėra argumentuotas. Prašome atsižvelgti, kad tiek Asociacijos narių, tiek kitų sporto organizacijų vykdomos bei vystomos sportinės veiklos atneša ženklią naudą Lietuvos Respublikos ekonomikai. Sporto organizacijos perka paslaugas , kuria darbo vietas. Asociacijos tikslas - skatinti, vystyti bei populiarinti futbolą Lietuvoje, siekti pripažinimo Europoje, tačiau, dialogo su sportinėmis organizacijomis nebuvimas, neargumentuotos VSD mokesčių generavimo priemonės, apsunkinančios sporto subjektų veiklą, iš po nakties verčia klubus persvarstyti keliamus tikslus ir atsisakyti dalies planų. Prašome suprasti, jog tik geri rezultatai ir klubo patrauklumas įtakoja sėkmingą darbą su verslo sektoriumi, papildomų lėšų pritraukimą. Esant sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, finansavimo mastas mažėja, kas koreguoja ir mažina klubų biudžetus. Prašome įvertinti pateiktus argumentus ir sustabdyti 2016 m. gruodžio
iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusią redakciją. Atsižvelgti
kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2017-04-25 Nr. G-2017-5208
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija pritaria Kultūros komiteto parengtam ir pateiktam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, taip pat LR Vyriausybės nutarimui dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir teisinio reglamentavimo. Autoriai kuria kūrinius savarankiškai , naudodami savo priemones, išteklius, neturėdami jokių darbo santykių su galimais būsimais kūrinio naudotojais ir kitų panašių įsipareigojimų, derasi dėl atlygio už kūrinio perleidimą ar panaudojimą ir pan. Sukurtas kūrinys – kūrėjo intelektinė nuosavybė , kuria, kaip ir bet kokia kita nuosavybe, jis turi teisę laisvai disponuoti (perleisti, teikti panaudai, nuomoti, dovanoti, palikti kaip palikimą ir t. t.). Akivaizdu, kad disponavimas tokiu turtu (intelektine nuosavybe) neturėtų būti apmokestinamas kitaip nei disponavimas bet kokiu kitu turtu. Autorinių licencinių sutarčių apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis jau buvo įvestas ir 2009 m. sausio 1 d., tačiau labai greitai buvo suprastas tokio apmokestinimo nelogiškumas ir pastebėtas ypač neigiamas rezultatas kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms, todėl skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. tokio reguliavimo atsisakyta. Tinkamos kontrolės galimam piktnaudžiavimui trūkumas ir mokesčių mokėjimo vengimas negali būti priežastimi intelektinės nuosavybės perleidimo santykius prilyginti darbdavio ir darbuotojo santykiams. Likus galioti intelektinio turto ar autoriaus intelektinės nuosavybės perleidimo ar naudojimo „įsodrinimui“, pasekmių neišvengsime: sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis , o lietuvių autorių kūriniai taps visiškai nekonkurencingi palyginti su užsienio autorių kūriniais.
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, kuri vienija daugiau kaip šešiasdešimt narių (tai aukštosios mokyklos ir kolegijos, trylika sektorinių kūrybinių industrijų asociacijų, kūrybinio verslo įmonės, menų inkubatoriai, klasteriai bei kultūros organizacijos), supranta mokesčių, socialinių garantijų autoriams svarbą, tačiau šie tikslai neturi būti priemone kūrybos ir kultūros naikinimui. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-04-12 nutarimas Nr. 277 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 15 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pritarti Lietuvos
straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-308. Pritarti
4 Argumentai: Dalis socialinio draudimo įmokų jau yra sumokėta, tad, keičiantis reguliavimui ir mažinant įmokas nuo įstatymo įsigaliojimo datos, būtų tikslinga ir teisinga nustatyti
grąžinimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos pajamoms, gautoms nuo 2017 m. sausio 1 d .
Nuo
kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų bei šio įstatymo 5 straipsnio
sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos mokėtojo prašymu, išreikštu jam pildant mokesčių deklaraciją, gražinamos, gražintiną sumą apskaičiuojant taip, kad būtų gražinta 50 procentų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų gautų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos .“ Nepritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. rugpjūčio
Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4,10,11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-308(2), atsižvelgiant į Kultūros komiteto pasiūlymus. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2017-07-044 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m.
rugpjūčio
teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu (Komiteto nariai V. Juozapaitis ir R. Šarknickas nuo balsavimo nusišalino). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro patarėja, L. e. biuro vedėjo pareigas J, Bieliūnienė