Projekto Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 19 straipsnio 3 dalį naujais 8 ir 9 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip: „8) visų rūšių meno ir kultūros renginių (įskaitant parodas, cirko renginius), taip pat muziejų, botanikos, zoologijos sodų, kuriems netaikomos šio įstatymo 23 straipsnio nuostatos, lankymui;
9) rašytojo, kompozitoriaus, režisieriaus ar atlikėjo (aktoriaus, muzikanto, dirigento, šokėjo, dainininko ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms kūrybos ar atlikimo paslaugoms ir paslaugoms, už kurias šiems asmenims mokamas honoraras, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Juozapaitis
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Šiuo metu Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymas nesudaro galimybės taikyti lengvatinį PVM tarifą visiems kultūros ir meno renginiams. Dėl to mažėja kultūrinių paslaugų vartojimas ir tuo pačiu mokesčių į valstybės biudžetą surinkimas. Projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama, užtikrinant pagrįstą ir nediskriminuojantį apmokestinimą, skatinti visų rūšių meno ir kultūros renginių plėtojimą. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu PVM įstatymas numato, kad PVM neapmokestinamos tik pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos kultūros paslaugos. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Įstatymo projekte siūloma taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą visų rūšių meno ir kultūros renginių (įskaitant parodas, cirko renginius), taip pat muziejų, botanikos, zoologijos sodų, kuriems netaikomos šio įstatymo 23 straipsnio nuostatos, lankymui; Taip pat siūloma taikyti 5 procentų PVM tarifą rašytojo, kompozitoriaus, režisieriaus ar atlikėjo (aktoriaus, muzikanto, dirigento, šokėjo, dainininko ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms kūrybos ar atlikimo paslaugoms ir paslaugoms, už kurias šiems asmenims mokamas honoraras, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priėmus Įstatymą sumažės mokesčių vengimo tikimybė. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas visų rūšių meno ir kultūros renginių plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra įtvirtinami nauji terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įgyvendinus Įstatymo projektą padidės kultūrinių paslaugų vartojimas, padidės mokesčių surinkimas ir taip bus papildytos biudžeto lėšos. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto rengėjai. Įstatymo projekto autorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „menas“, „kultūra“, „rašytojas“, „kompozitorius“, „atlikėjas“. Teikia: Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-01- Nr. Į 2018-12-17 Nr. S-2018-9663 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. S-2018-9663 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX–751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3065 (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma nustatyti naujus atvejus, kada tam tikrų paslaugų teikimui taikytinas lengvatinis
m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) reikalavimai. Paminėtina, kad dėl dalies prekių ir paslaugų apmokestinimo lengvatiniu PVM tarifu reikėtų atsižvelgti į Direktyvos 2006/112/EB 98 straipsnį, nustatantį lengvatinių PVM tarifų taikymo galimybę tik III priede nustatytų kategorijų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui apimtyje. Atitinkamai svarbus yra Direktyvos 2006/112/EB III priedo 7 punktas, numatantis galimybę nustatyti lengvatinį PVM tarifą teisei įeiti į pramoginius renginius, teatrus, cirkus, muges, pramogų parkus, koncertus, muziejus, zoologijos sodus, kino teatrus, parodas ir į panašius kultūrinius renginius bei įstaigas.
Direktyvos 2006/112/EB III priedo 9 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms arba jiems priklausančių honorarų už autorines teises mokėjimui (palyginimui pateikiame Direktyvos 2006/112/EB III priedo 9 punkto redakciją anglų kalba: „supply of services by writers, composers and performing artists, or of the royalties due to them“). Direktyvos 2006/112/EB III priede nurodytoms paslaugoms gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, ar paslaugos nėra neapmokestinamos pagal Direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio nuostatas. Direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokių tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos sandorių valstybės narės neapmokestina PVM, tai:
„<...>n) viešosios teisės reglamentuojamų
įstaigų ar kitų kultūros įstaigų, kurias tokiomis pripažino atitinkama valstybė narė, vykdomas tam tikrų kultūros paslaugų teikimas ir su šiomis paslaugomis glaudžiai susijusių prekių tiekimas; <...>“. Atitinkamai įvertinus galiojančio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalį (nustatančią lengvatinį 9 procentų PVM tarifą) ir 23 straipsnio nuostatas (nustatančias kultūros paslaugų neapmokestinimo sąlygas ir perkeliančias į nacionalinę teisę Direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio 1 dalies n punkte numatytą neapmokestinimo PVM tarifu atvejį), manytume, kad siūlomos Įstatymo projektu lengvatos iš esmės neprieštarauja Direktyvos 2006/112/EB III priede nustatytiems lengvatinio PVM tarifo taikymo atvejams.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu teikiama PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 9 punkto redakcija netiksli, kelianti abejones dėl suderinamumo su Direktyvos 2006/112/EB III priedo
paslaugoms“ siūlytume įrašyti žodžius „arba jiems priklausančio honoraro, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokėjimui“. Kartu siūlytume tikslinti Įstatymo projekto redakciją. Paminėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX–751
Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX–751 19 straipsnio redakcija. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX–751 19 straipsnio 3 dalies redakcijoje yra numatyti tik 5 punktai. Todėl atitinkamai Įstatymo projektu pateikti siūlymai turi būti teikiami dėl naujų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX–751 19 straipsnio 3 dalies 6 ir
Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalį naujais 6 ir 7 punktais, juose nustatant naujus lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) 9 procentų tarifus paslaugoms, kurios patenka į Direktyvos 2006/112/EB III priedo nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašą. Tačiau teikiami siūlymai diskutuotini šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų dydžio PVM tarifą visų rūšių meno ir kultūros renginių (įskaitant parodas, cirko renginius), taip pat muziejų, botanikos, zoologijos sodų <...> lankymui. PVM direktyvos III priedo 7 ir 13 punktuose numatyta galimybė nustatyti lengvatinį PVM tarifą ne tik meno, kultūros, bet ir pramoginių, sporto renginių įėjimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projektu nustačius lengvatinį PVM tarifą įėjimui tik į meno, kultūros renginius, netiesiogiai nebūtų diskriminuojami pramoginių ir sporto renginių lankytojai. Antra, PVM direktyvos III priedo 9 punkte įtvirtinta galimybė numatyti lengvatinį PVM tarifą
„rašytojų, kompozitorių ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms <...>“.
Projektu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų dydžio PVM tarifą „rašytojo, kompozitoriaus, režisieriaus ar atlikėjo (aktoriaus, muzikanto, dirigento, šokėjo, dainininko ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms kūrybos ar atlikimo paslaugoms“. Svarstytina, ar toks PVM direktyvos interpretavimas, kai siūloma PVM lengvata ne tik rašytojų, kompozitorių, atlikėjų, bet ir režisierių teikiamoms paslaugoms, nebūtų laikomas per daug direktyvą išplečiančiu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose turi būti nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, manytina, jog skliausteliuose esantys paaiškinimai turėtų būti dėstomi poįstatyminiame teisės akte. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIII-1707), kuriuo siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, kurioje 3 dalis turi tik 5 punktus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (Nr. XIII-1710), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto vykdytojos, nuomonė. 4.
įsigaliojimo datą (2019 m. sausio 1 d.), įstatymo priėmimo procedūrą bei į Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Be to, pažymėtina, jog projektas neatitinka ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnyje nustatyto reikalavimo, jog mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo data koreguotina, be to, atitinkamai koreguotinas ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas, iki kurio turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais:
pavadinime esantis numeris „XI-751“ keistinas numeriu „IX-751“
brauktina kaip perteklinė;
1 straipsnio pakeitimai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]