Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 5¹straipsniu: „5¹ straipsnis. Asmens įrašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, jo teisės ir pareigos, asmens išbraukimas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą jį įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. 2. Prašyme įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodoma:
paskutinius vienus metus, jeigu prašymą pateikia fizinis asmuo;
įtaką teisėkūrai. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. 4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5.
5Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi teisę:
jį įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų;
subjektus, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
projekto;
nuolatinius) patekti į jų patalpas, jei tai neprieštarauja tam tikrų įstaigų veiklą reguliuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
su visuomene;
įgyvendinimo;
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu asmens prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos.
Įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją asmeniui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 6. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo:
siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą;
deklaracijas;
darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, jeigu:
asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
papildomą terminą nepateikia metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos. 8. Kai asmuo yra išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju, šis asmuo vienus metus nuo išbraukimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 5² straipsniu Papildyti Įstatymą 5²straipsniu: „5² straipsnis. Metinė skaidrių teisėkūros procesų deklaracija 1.
Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, kasmet privalo pateikti metinę skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją ir deklaruoti daromą įtaką teisėkūrai. Praėjusių metų skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją asmuo turi pateikti ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po nurodyto laikotarpio, vasario 1 dienos elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema). 2. Metinėje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo nurodyti:
pavadinimą ir norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
rengti;
kuriems buvo siekiama daryti įtaką dėl teisėkūros. 3. Jei asmuo šio straipsnio nustatyta tvarka nepateikia metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti. 4. Metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 5³ straipsniu Papildyti Įstatymą 5³straipsniu: „5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1.
Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;
viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Informacijos apie šioje dalyje nurodytiems asmenims darytą įtaką dėl teisėkūros savanoriško deklaravimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 3.
etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo. 4. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo. 5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 5¹straipsniu: „5¹ straipsnis. Asmens įrašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, asmens teisės ir pareigos, asmens išbraukimas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą jį įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. 2. Prašyme įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodoma:
paskutinius vienus metus nuo prašymo pateikimo dienos, kai prašymą teikia fizinis asmuo;
įtaką teisėkūrai. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. 4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik tuo atveju, kai prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą sprendimą atsisakyti įrašyti jį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi teisę:
įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų;
subjektus, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
pasitarimuose dėl teisės aktų projektų;
leidimus) patekti į jų patalpas, jei tai neprieštarauja tam tikrų įstaigų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
įgyvendinimo;
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse.
Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi teisę:
įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų;
subjektus, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
pasitarimuose dėl teisės aktų projektų;
leidimus) patekti į jų patalpas, jei tai neprieštarauja tam tikrų įstaigų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
įgyvendinimo;
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos.
Įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 6. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo:
(nurodyti savo vardą, pavardę, o kai veikia juridinio asmens vardu, – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimus priimti arba nepriimti teisės aktų projektus;
deklaracijas;
darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, jeigu jis:
asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
terminą nepateikia metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos. 8. Asmuo, šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, vienus metus nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 5² straipsniu Papildyti Įstatymą 5²straipsniu: „5² straipsnis. Metinė skaidrių teisėkūros procesų deklaracija 1.
Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo kasmet pateikti metinę skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją ir deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai. Praėjusių metų skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų, einančių po nurodyto laikotarpio, vasario 1 dienos elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema). 2. Metinėje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo nurodyti:
pavadinimą ir norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
rengti;
kuriems buvo siekiama daryti įtaką dėl teisėkūros. 3. Asmenį, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja raštu ir nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminą. 4. Metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 5³ straipsniu Papildyti Įstatymą 5³straipsniu: „5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1.
Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;
viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo. 4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Informacijos apie šioje dalyje nurodytiems asmenims darytą įtaką dėl teisėkūros savanoriško deklaravimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 5¹straipsniu: „5¹ straipsnis. Asmens įrašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, asmens teisės ir pareigos, asmens išbraukimas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą jį įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. 2. Prašyme įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodoma:
paskutinius vienus metus nuo prašymo pateikimo dienos, kai prašymą teikia fizinis asmuo;
įtaką teisėkūrai. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. 4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik tuo atveju, kai prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą sprendimą atsisakyti įrašyti jį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi teisę:
įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų;
subjektus, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
pasitarimuose dėl teisės aktų projektų;
leidimus) patekti į jų patalpas, jei tai neprieštarauja tam tikrų įstaigų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
įgyvendinimo;
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse.
Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi teisę:
įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų;
subjektus, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
pasitarimuose dėl teisės aktų projektų;
leidimus) patekti į jų patalpas, jei tai neprieštarauja tam tikrų įstaigų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
įgyvendinimo;
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos.
Įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 6. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo:
(nurodyti savo vardą, pavardę, o kai veikia juridinio asmens vardu, – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimus priimti arba nepriimti teisės aktų projektus;
deklaracijas;
darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, jeigu jis:
asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
terminą nepateikia metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos. 8. Asmuo, šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, vienus metus nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 5² straipsniu Papildyti Įstatymą 5²straipsniu: „5² straipsnis. Metinė skaidrių teisėkūros procesų deklaracija 1.
Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo kasmet pateikti metinę skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją ir deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai. Praėjusių metų skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų, einančių po nurodyto laikotarpio, vasario 1 dienos elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema). 2. Metinėje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo nurodyti:
pavadinimą ir norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
rengti;
kuriems buvo siekiama daryti įtaką dėl teisėkūros. 3. Asmenį, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja raštu ir nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminą. 4. Metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 5³ straipsniu Papildyti Įstatymą 5³straipsniu: „5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1.
Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 PAPILDYMO 5¹, 5²IR 5³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LVĮ projektas), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5²ir 5³straipsniais įstatymo projekto (toliau – TPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą, didinti lobistinės veiklos teisinio reguliavimo efektyvumą ir veiksmingumą, lobistinės veiklos priežiūros efektyvumą, užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinant poveikio darymą teisėkūrai. Įstatymų projektų rengimą paskatino suinteresuotų institucijų – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija, kad praktikoje Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) nuostatos nėra veiksmingos, taip pat institucijų pateikti siūlymai dėl minėto įstatymo nuostatų tobulinimo. Įstatymų projektai taip pat parengti, siekiant spręsti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.
XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Išvadoje nurodyta, kad iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų, tik 12 viešai skelbė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja LVĮ įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai (šiuo metu – apytikriai
deklaracijas. Taip pat Išvadoje pateikti neteisėtos, neskaidrios lobistinės veiklos pavyzdžiai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektai parengti organizuojant suinteresuotų institucijų pasitarimus, kuriuose dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai. Galutinius Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu lobistinės veiklos apibrėžtis (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis) apima siekį daryti įtaką priimamiems teisės aktams ir administraciniams sprendimams.
Plati lobistinės veiklos apibrėžtis nesudaro galimybių vykdyti efektyvią ir veiksmingą lobistinės veiklos priežiūrą. LVĮ nėra pakankamai aiškiai sureglamentuota pareiga išviešinti galutinį lobistinės veiklos naudos gavėją, tai sudaro sąlygas vykdyti lobistinę veiklą neskaidriai ir neatskleisti asmens, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą, jei toks asmuo nesutampa su lobistinės veiklos užsakovu, nors LVĮ 4 straipsnyje reglamentuotos lobistų teisės ir pareigos. LVĮ 5 straipsnyje reguliuojamos asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos, tačiau šios pareigos iš esmės apsiriboja įpareigojimais sudaryti sąlygas lobistams teisėtai vykdyti lobistinę veiklą ir neįtvirtina asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigų patiems aktyviai viešinti jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos atvejus. Taigi, šiuo metu vykdoma lobistinės veiklos priežiūra iš esmės remiasi tik pačių lobistų teikiamomis deklaracijomis. LVĮ 6 straipsnis reguliuoja, kas laikoma neteisėta lobistine veikla, o 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, kokia veikla nelaikoma lobistine. Vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 7 punktu, lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Ši išimtis kelia praktinių LVĮ taikymo problemų, sudaro sąlygas veiklą, kuri pagal turinį laikytina lobistine veikla, vykdyti neskaidriai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo ir sudaro sąlygas įvairiems subjektams nepagrįstai išvengti LVĮ nuostatų taikymo.
Pažymėtina, kad, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nuomone, lobistinė veikla neturėtų būti siejama su organizacijos veiklos tikslu (viešas interesas ar privatus), bet sietina su konkrečia veikla (siekiu daryti įtaką dėl teisės aktų), ir tas siekis daryti įtaką turėtų būtų visuomenei atskleistas. 8 straipsnyje reglamentuota, kokiems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais, nors laikytina, kad toks draudimas nėra proporcingas, jei šiuo metu LVĮ 8 straipsnyje nurodyti asmenys, būdami lobistinės veiklos užsakovais, laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. LVĮ 10 straipsnyje reglamentuotas asmenų įrašymas į lobistų sąrašą, o šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. LVĮ 12 straipsnyje numatyta lobistinės veiklos deklaracijų teikimo tvarka. Lobistinės veiklos priežiūra šiuo metu vykdoma remiantis LVĮ 13 straipsniu, o informacija apie lobistinę veiklą (apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, nutraukimą, atnaujinimą ar pasibaigimą, lobistinės veiklos deklaracijų duomenys) skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (LVĮ 14 straipsnis). Toks informacijos skelbimo teisinis reguliavimas nevisiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taikomo nuo 2018 m. gegužės 25 d., nuostatas.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – TPĮ) šiuo metu nėra įtvirtinto aiškaus mechanizmo, kaip asmenys, siekiantys daryti įtaką teisėkūrai, galėtų tai iš anksto aiškiai ir viešai deklaruoti, gauti tam tikrą jiems aktualią informaciją ir pan. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 126 straipsnyje reguliuojama fizinių asmenų atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą, tačiau galiojančiuose teisės aktuose atsakomybės už neteisėtą lobistinę veiklą reguliavimas nėra sistemiškas, kadangi nei LVĮ, nei kituose įstatymuose nėra sureguliuota juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą. ANK
turinčia veika. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl LVĮ taikymo srities. LVĮ projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti LVĮ taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.
Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tai būtų, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir pan. veikla. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad didesnės grupės nei šiuo metu subjektų daroma įtaka, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, būtų laikoma lobistine veikla, siūloma atsisakyti LVĮ 9 straipsnyje šiuo metu nustatyto neproporcingo draudimo, kad lobistinę veiklą draudžiama finansuoti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės ir savivaldybių įsteigtų pinigų fondų, kartu sudarant sąlygas juridiniams asmenims ir toliau teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansinę paramą ir siekti savo veiklos tikslų.
Šiuo metu LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad tokiu reglamentavimu bus užkertamos galimybės slėpti ir vengti deklaruoti tikruosius siūlomų ar priimamų teisės aktų projektų iniciatorius. Bus prisidedama prie didesnio skaidrumo, neliks galimybės išvengti abipusio reikalavimo deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą, kadangi teisės akto (teisės aktų) parengimas ir siūlomas teisės akto projekto svarstymo inicijavimas visais atvejais bus laikomas lobistine veikla, o ne fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros. Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą.
Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata nedarys įtakos
straipsnio 5 punkte įtvirtinta savarankiška išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla (peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas pagal atitinkamą veiklą reguliuojančius įstatymus). Visas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla, siūloma sistemiškai reglamentuoti viename straipsnyje (keičiamo LVĮ 7 straipsnis). Lobistine veikla ir toliau būtų nelaikoma nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla, tik ši išimtis perkelta iš galiojančio 1 straipsnio į 7 straipsnį.
Atsižvelgiant į diskusijų dėl LVĮ projekto metu, Įstatymų projektų derinimo metu gautas nuomones, taip pat į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką, numatytas išimtis, siūloma nustatyti šias papildomas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla: asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla. Šių veiklų metu daroma įtaka teisėkūrai būtų išviešinama kitomis formomis (pavyzdžiui, siūlymas keisti teisės aktą užfiksuotas posėdžio protokole, daryta įtaka teisėkūrai teisės aktų nustatyta tvarka išviešinta viešai skelbiamose politinių partijų veiklos rezultatų ataskaitose ar pan.), todėl netikslinga papildomai įpareigoti asmenis deklaruoti tokią veiklą LVĮ nustatyta tvarka. Kita vertus, siekiant LVĮ efektyvaus veikimo, taip pat siekiant sudaryti realias galimybes veiksmingai lobistinės veiklos priežiūrai, iš lobistinės veiklos apibrėžties, o kartu ir iš LVĮ taikymo srities siūloma išbraukti administracinius sprendimus. Pastebėtina, kad ir jau minėtoje Išvadoje nurodyti probleminiai neskaidrios lobistinės veiklos pavyzdžiai yra susiję būtent su siekiu daryti įtaką teisės aktų projektų rengimo ir teisės aktų priėmimo procese.
Atsisakius įtakos administracinių sprendimų priėmimui priežiūros, būtų sudarytos galimybės efektyviau atskleisti įtakos darymą svarbiausiems valstybėje priimamiems sprendimams, vykdyti šios įtakos stebėseną ir priežiūrą. Dėl asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir jų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūros. LVĮ projektu siūloma LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje aiškiau apibrėžti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą ir diferencijuoti šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą. Siūloma aiškiai išskirti svarbiausius sprendimus priimančių asmenų kategorijas ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą pavesti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pagal siūlomą teisinio reguliavimo modelį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vykdytų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (LVĮ projektu keičiamo LVĮ 11 straipsnio (šiuo metu galiojančio 13 straipsnio) 2 dalis). Kitų asmenų, dalyvaujančių rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą siūloma pavesti institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams (keičiamo LVĮ 11 straipsnio 6 dalis). Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, LVĮ projektu siūloma nustatyti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamą kryžminę pareigą deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą (keičiamo LVĮ 5 straipsnis).
LVĮ projektu siekiama numatyti, kad Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Siekiant sudaryti kuo patogesnes sąlygas pateikti nurodytas deklaracijas, LVĮ 11 straipsnyje (šiuo metu galiojantis 13 straipsnis) būtų įtvirtinta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat siūloma numatyti, kad valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma reglamentuoti ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (keičiamo LVĮ 11 straipsnis).
Siūlomos įtvirtinti nuostatos sudarytų galimybes palyginti lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaruojamą informaciją, kartu sudarytų geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, taip pat skatintų pačius lobistus vykdyti lobistinę veiklą skaidriai, ją deklaruoti. Vadinamos kryžminės pareigos deklaruoti asmenų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą nustatymas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sudarytų prielaidas šiems asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus teisės aktų rengimo ir priėmimo procese, labiau pagrįsti, išviešinti priimamus sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendimai priimti įvertinus įvairių suinteresuotų subjektų grupių nuomones ir pasiūlymus. Dėl lobisto, lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvokos. Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Siekiant geriau įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir sudaryti galimybes aiškiai atskleisti tikruosius lobistinės veiklos naudos gavėjus, LVĮ projekte siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką. Lobistinės veiklos naudos gavėju būtų laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kuris siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. Tam tikrais atvejais lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas galėtų sutapti, tokiais atvejais deklaracijoje kaip lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas turėtų būti nurodomas tas pats asmuo. Dėl asmenų, neturinčių teisės būti lobistais, lobistinės veiklos užsakovais, ir neteisėtos lobistinės veiklos.
Siekiant, kad lobistinę veiklą vykdytų tinkamos reputacijos asmenys, siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pastebėtina, kad tam tikrų profesijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taip pat siejamas su tuo, kad asmuo nebūtų teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnis). Kita vertus, siekiant skatinti asmenis lobistinę veiklą vykdyti skaidriai, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, siūloma trumpinti LVĮ 3 straipsnyje įtvirtintus terminus, kurie turi praeiti nuo apkaltinamojo nuosprendžio dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo ar nuo administracinės nuobaudos už šio LVĮ pažeidimą įvykdymo, kad asmuo vėl galėtų būti lobistu. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies keičiamos nuostatos dėl to, kas neturi teisės būti lobistu (nuostatos iš dalies sugriežtinamos, iš dalies sušvelninamos), įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, asmenų galėjimas būti lobistu turėtų būti vertinamas pagal naujai įsigaliojusias nuostatas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gavus informacijos apie tai, kad lobistų sąraše yra asmenų, kurie neatitinka naujų LVĮ nustatytų reikalavimų, turėtų būti patikrinama asmens atitiktis LVĮ reikalavimams ir priimami atitinkami sprendimai LVĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad LVĮ projektu siūloma numatyti, kad lobistu taip pat būtų laikomas juridinis asmuo, LVĮ
teisės būti lobistais.
Draudimas juridiniam asmeniui būti lobistu iš esmės būtų siejamas su juridinio asmens išbraukimu iš lobistų sąrašo. Taip pat lobistu neturėtų teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. Šiuo metu LVĮ 6 straipsnyje reglamentuota daug atvejų, kada lobistinė veikla laikoma neteisėta. LVĮ projektu siūloma atsisakyti šio straipsnio 2-7 punktų nuostatų, kadangi minėtuose punktuose nurodytos aplinkybės praktikoje yra neįrodomos (pavyzdžiui LVĮ 6 straipsnio 4 punktas), nėra pakankamai susijusios su LVĮ tikslu užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą (pavyzdžiui, LVĮ 6 straipsnio 5, 6 punktai) arba susijusios su lobistų veiklos etikos reikalavimais (pavyzdžiui, LVĮ 6 straipsnio 6, 7 punktai), bet ne su lobistinės veiklos neteisėtumu. Neteisėtos lobistinės veiklos atvejai būtų reglamentuoti keičiamo LVĮ 6 straipsnyje ir šie atvejai būtų siejami su lobistinės veiklos nedeklaravimu ir lobistinės veiklos vykdymu, kai asmuo nėra įtrauktas į lobistų sąrašą. Be to, atsižvelgiant į asmens nekaltumo prezumpciją, lobistinė veikla nebūtų stabdoma, jei lobistas įtariamas arba kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kaip minėta, LVĮ 8 straipsnyje reglamentuota, kokiems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais.
Tokio draudimo LVĮ projektu siekiama atsisakyti kaip perteklinio, kadangi šiuo atveju svarbu ne įtvirtinti absoliutų draudimą būti lobistinės veiklos užsakovu, bet užtikrinti, kad LVĮ 8 straipsnyje nurodyti asmenys, būdami lobistinės veiklos užsakovais, laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas, kuris dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, kitoje srityje, nesusijusioje su jo vykdomomis funkcijomis, galėtų būti lobistinės veiklos užsakovu, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Dėl viešojo administravimo subjektų, kaip valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų teisės ir pareigos, įgaliojimai yra griežtai reglamentuoti jų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, todėl viešojo administravimo subjektai apskritai negalėtų užsiimti tokia veikla (ar organizuoti tokios veiklos), kuri nenumatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taigi, LVĮ projektu siūloma atsisakyti LVĮ 8 straipsnio nuostatų (atitinkamai keičiasi tolesnių LVĮ straipsnių numeracija LVĮ projekte). Įtvirtinus aptartas nuostatas, būtų aiškiau ir sistemiškiau reguliuojama, kokie asmenys neturi teisės būti lobistais, kokia lobistinė veikla laikytina neteisėta, būtų atsisakyta nepagrįstų draudimų, tokiu būdu skatinant asmenis lobistinę veiklą vykdyti viešai ir skaidriai, kartu sudarant geresnes prielaidas lobistinės veiklos priežiūrai. Dėl asmenų įrašymo į lobistų sąrašą ir teisės vykdyti lobistinę veiklą. LVĮ projekte ir toliau išlaikoma nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo.
Jei į lobistų sąrašą siektų būti įrašytas juridinis asmuo, atsisakoma reikalavimo nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą, taigi, palengvinama įrašymo į lobistų sąrašą procedūra. Vis dėlto juridinis asmuo turėtų užtikrinti, kad jo vardu veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos atstovai, todėl LVĮ projekte (9 straipsnis) siūloma numatyti, kad lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal LVĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Per vieną mėnesį pašalinus tokį veiklos pažeidimą, sustabdyta lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu būtų atnaujinta. Juridinis asmuo, siekiantis, kad jo vykdyta sustabdyta lobistinė veikla būtų atnaujinta, turėtų pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai visus pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, atitinkamam darbuotojui išduoto įgaliojimo panaikinimą įrodantį dokumentą). Siekiant skatinti lobistinę veiklą, keičiamo LVĮ 4 straipsnyje siūloma įtvirtinti naują teisę lobistams – teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis. Tai sudarytų geresnes galimybes lobistams sekti juos dominančius teisėkūros procesus ir daryti įtaką teisėkūrai. Taip pat numatoma galimybė lobistams gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją sutrumpintais terminais.
Kaip ir šiuo metu, lobistai turėtų pareigą deklaruoti lobistinę veiklą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje, pateikdami skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, taip užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą, teisėkūrai daromos įtakos viešumą. Lobistų veiklą ir toliau prižiūrėtų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pritarus LVĮ projektu siūlomoms nuostatoms, būtų palengvintos asmenų įrašymo į lobistų sąrašą sąlygos. Suteikus lobistams papildomą teisę gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis, asmenys būtų skatinami įsirašyti į lobistų sąrašą. Dėl lobistinės veiklos deklaravimo ir priežiūros. LVĮ 10 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame 12 straipsnyje) siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas. Siekiant akcentuoti būtent teisėkūrai daromo poveikio išviešinimą, atsisakoma lobistinės veiklos deklaracijos sąvokos ir įtvirtinama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos sąvoka. Tokios skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos būtų viešinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (keičiamo LVĮ 12 straipsnis). LVĮ projektu taip pat siūloma tikslinti duomenis, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje. Aiškiai nurodoma, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, atsisakoma perteklinio lobistinės veiklos užsakovo asmens kodo ar juridinio asmens kodo nurodymo.
Taip pat įtvirtinama, kad tuo atveju, jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės (komiteto, komisijos ar pan.) pavadinimą. Nurodyta nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Siekiant išviešinti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai teisės aktų projektus parengia privatūs subjektai, o vėliau šiuos projektus teikia viešieji asmenys, nenurodydami tikrųjų projektus inicijavusių subjektų, LVĮ 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti, ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant mažinti administracinę naštą lobistams, LVĮ siūloma nustatyti, kad, jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi pateiktoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaracija tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (keičiamo LVĮ 10 straipsnis).
Siekiant sudaryti prielaidas efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, keičiamo LVĮ 11 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame 13 straipsnyje) papildomai įtvirtinama, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija viešina skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai suteikiama papildoma teisė gauti informaciją apie valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba, ir tikrinti šią informaciją. Kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūrėtų institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai.
Pažymėtina, kad patys institucijų vadovai taip pat turės pareigą laikytis jų nustatytos ir konkrečioje institucijoje galiojančios jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarkos, o institucijų vadovų deklaracijas papildomai turės teisę patikrinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuriai, kaip minėta, LVĮ suteiks teisę gauti ir tikrinti duomenis apie kitų asmenų (įskaitant institucijų vadovų) deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba. Atsižvelgiant į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, LVĮ projektu siūloma įstatymo lygiu reglamentuoti, kokia informacija apie lobistinę veiklą viešai skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Patikslinus reikalavimus dėl duomenų, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje, taip pat reglamentavus asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaracijų viešinimą, kitos su lobistine veikla susijusios informacijos viešinimą, būtų geriau pasiektas LVĮ tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, būtų išviešintas daromas poveikis teisėkūrai. Dėl TPĮ projekto. Siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, TPĮ siūloma asmenims, kuriems netaikomas LVĮ, sudaryti galimybę įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą (taip vadinamą skaidrumo sąrašą). Įrašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą būtų neprivalomas, tačiau tokie asmenys turėtų tas pačias teises kaip ir lobistai, taip pat ir teisę iš institucijų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme nurodytas teisinio reguliavimo sritis.
Asmenys, įtraukti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turėtų pareigą kartą per metus deklaruoti savo vykdomą veiklą (elektroniniu būdu teikdami metines ataskaitas) skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Jei asmuo tokios deklaracijos nepateiktų ir po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos perspėjimo, asmuo būtų išbraukiamas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, prarastų dėl buvimo sąraše turimas teises ir metus laiko negalėtų vėl įsirašyti į sąrašą. Asmenims, kuriems siekiama daryti įtaką, nereikėtų deklaruoti jų atžvilgiu darytos įtakos (skirtingai nei tais atvejais, kai įtaką darytų lobistas). Siekiant sudaryti galimybę svarbiausius sprendimus valstybėje priimantiems politikams ir kitiems aukščiausio lygmens pareigūnams taip pat išviešinti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros, kai šią įtaką daro ne lobistų sąraše esantys asmenys, TPĮ siūloma įtvirtinti galimybę Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai deklaruoti informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Atitinkamai siūloma nustatyti pareigą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti galimybę nurodytiems asmenims savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Pasiūlytas modelis suformuluotas atsižvelgiant į LVĮ projektu siūlomas nuostatas dėl aukščiausio lygmens politikų pareigos teikti deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos.
Tuo tarpu institucijų vadovai pagal analogiją taip pat turės teisę sudaryti galimybę valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruoti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Pastebėtina, kad asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašas neeliminuotų pareigos įsirašyti į lobistų sąrašą pagal LVĮ nuostatas. Lobistinę veiklą, kaip minėta, galėtų vykdyti tik tie asmenys, kurie įrašyti į lobistų sąrašą. Jei asmuo, kuriam netaikomos LVĮ nustatytos išimtys, kas nelaikoma lobistine veikla, vykdytų lobistinę veiklą neįsirašęs į lobistų sąrašą, tai būtų vertinama kaip neteisėta lobistinė veikla. Priėmus siūlomus TPĮ pakeitimus, būtų sudaryta galimybė išviešinti asmenų, kurie daro įtaką teisėkūrai, tačiau nepatenka į LVĮ reguliavimo sritį, veiklą, užtikrinti teisėkūrai daromos įtakos skaidrumą. Dėl atsakomybės už LVĮ pažeidimus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
reglamentuoti atsakomybės juridiniams asmenims taikymą už LVĮ pažeidimus. Siūloma įtvirtinti taikytinų baudų dydžius, kurie nustatyti atsižvelgus į ANK
pobūdį ir pavojingumą, siūloma įtvirtinti juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir baudų juridiniam asmeniui taikymo tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarką.
LVĮ įtvirtinus, kas laikytina mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu, būtina užtikrinti, kad, jeigu fizinis asmuo padaro mažai pavojingą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 126 straipsnio 1 dalyje, požymių turinčią veiką ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar jos įgalioti tarnautojai galėtų administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Papildžius ANK
teisėkūros nuoseklumas ir sistemiškumas. Atsižvelgiant į tai, kad skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema, skirta lobistinės veiklos deklaravimui, turėtų būti sukurta iki LVĮ pakeitimų įsigaliojimo, siūloma Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2020 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos LVĮ projektu siūlomos nuostatos sudarys geresnes galimybes viešinti lobistinę veiklą, daromą įtaką teisėkūrai, efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą ir sumažins korupcijos pasireiškimo galimybes. 7.
priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas LVĮ projektas, TPĮ projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi verslo atstovams bus sudarytos aiškesnės galimybės dalyvauti teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo procese. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Dėl siūlomų TPĮ pakeitimų reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą ir numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įgaliojimus prižiūrėti, kaip įgyvendinamos naujos siūlomos TPĮ nuostatos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rengia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimus, todėl, siekiant nedubliuoti šio įstatymo pakeitimų, kartu su Įstatymų projektais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimai neteikiami. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. LVĮ projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nuostatas ir numatyti pareigą teisės aktų projektus rengiančioms institucijoms teikti išvadoms gauti teisės aktų projektus lobistams, asmenims, įrašytiems į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą pagal šių asmenų nurodytas ir skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje skelbiamas teisinio reguliavimo sritis. Taip pat turės būti keičiamas Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, įtraukiant valstybės rinkliavos dydį už įrašymą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės patvirtinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką; nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ANK 126 straipsnyje numatytas pažeidimas laikomas mažareikšmiu. Institucijų vadovai turės patvirtinti valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką; šių asmenų vykdomos lobistinės veiklos priežiūros tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymams įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, viceministrams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Informacinės sistemos, skirtos lobistinės veiklos, daromos įtakos teisėkūrai deklaravimui, užtikrinant atitinkamas asmens identifikavimo, saugos priemones ir analizės modulius (kryžminė patikra, statistiniai apibendrinimai ir pan.), sukūrimo kaštai, remiantis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktais komerciniais pasiūlymais, yra apie 120 000 eurų (šią sumą sudaro informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo (apie 10 000 eurų), diegimo (apie 90 000 eurų) bei techninės priežiūros (apie 20 000 eurų) paslaugos). Ši sistema, kaip minėta, turėtų būti sukurta iki LVĮ pakeitimų įsigaliojimo. Taip pat, siekiant veiksmingos lobistinės veiklos priežiūros, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai. 2018 m. rugsėjo 19 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įsteigė Lobistinės veiklos priežiūros skyrių, kuriame eina pareigas 4 žmonės, tačiau tai padarė perkeldama valstybės tarnautojus iš Prevencijos skyriaus, kuriame šiuo metu labai trūksta žmonių, Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus tarnautojai atlieka ir Prevencijos skyriaus uždavinius. Tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija efektyviai galėtų atlikti įstatymais jais pavestas funkcijas, reikėtų papildomų 5 žmonių (šiuo metu patvirtintos 25 pareigybės, reikėtų 30).
įdarbinimas bei darbo vietų jiems įrengimas kainuotų 125 000 eurų metams. Atskiras lobistinės veiklos priežiūros padalinys, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomone, yra reikalingas, nes lobistinės veiklos priežiūra yra atskira Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcija (nesusijusi su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo klausimais), apimanti tiek tyrimus, patikrinimus dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos, tiek prevencinę veiklą. Pažymėtina, kad šiuo metu tiek potencialiems lobistams (privačiam sektoriui), tiek asmenims, kuriems lobistine veikla daroma įtaka (viešajam sektoriui), labai trūksta informacijos apie lobistinę veiklą, jos reikšmę. Lobistinės veiklos reglamentavimu siekiama įteisinti kuo didesnį tokios veiklos viešumą, skatinti diskusijas visuomenėje ir kartu padėti atitinkamus sprendimus priimantiems asmenims nebijoti domėtis suinteresuotųjų šalių nuomonėmis žinant, kad jie veikia teisėtai ir už savo veiklą atsiskaito visuomenei. Kryptinga prevencinė veikla bei neteisėtos lobistinės veiklos atvejų išaiškinimai padėtų skaidrinti lobistinę veiklą – tam reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai ir dėl veiklos specifiškumo tikslinga suskurti atskirą struktūrinį padalinį. Pabrėžtina, kad EBPO Viešojo valdymo komitetas Lietuvos stojimo peržiūros kontekste lobistinės veiklos reguliavimą įvardijo kaip vieną iš prioritetinių sričių, buvo pabrėžta, kad EBPO įdėmiai stebės, kaip Lietuvai seksis įgyvendinti LVĮ nuostatas, skatinti lobistinės veiklos supratimą visuomenėje, kokios konkrečios priemonės bus taikomos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lobistinė veikla“, „lobistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2018-12-17
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamas kartu su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir yra lydintysis projektas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas teikiamas siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, apskaitą (įrašymą į atitinkamą sąrašą), jų teises, pareigas, įrašymo į sąrašą tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijas, skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, jos tvarkymą ir kitus su tuo susijusius klausimus, nesant įstatyminio pagrindo (nes Lobistinės veiklos įstatymas šiuo atveju netaikomas), kuriame būtų apibrėžta asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka, šių asmenų statusas, santykis su kitais teisėkūros veikloje dalyvaujančiais subjektais ir kt. klausimai. Projektu siūlomi reguliuoti klausimai, detalus procedūrinių veiksmų aprašinėjimas nėra ir negali būti Teisėkūros pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymo paskirtis – nustatyti teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
Pažymėtina, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, kuris reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, sprendimų priėmimą, keisti nesiūloma, nors teikiamo projekto nuostatos iš esmės susijusios su VTEK paskirties pakeitimu, funkcijų praplėtimu, naujų teisių ir pareigų nustatymu. Pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Tuo tarpu asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veikla nėra pripažįstama lobistine veikla. Taip pat pažymėtina, kad VTEK įgaliojimų sąrašas įstatyme yra baigtinis, todėl jų ribų išplėtimas kituose įstatymuose, nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, negalimas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina sąvoka „per paskutinius vienus metus“, nes neaišku kaip jie būtų skaičiuojami, kokia data ar juridinis faktas būtų atskaitos taškas. 3. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VTEK <...> priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Ši nuostata tikslintina, nes ji tik iš dalies reglamentuoja kokius sprendimus priima VTEK, apsvarsčiusi prašymą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Taigi pirmiausia turėtų būti nustatyta kokius apskritai sprendimus gali priimti VTEK, t.y. sprendimą įrašyti asmenį į minėtą sąrašą, sprendimą atsisakyti įrašyti ar pvz., sprendimą, atidėti prašymo nagrinėjimą iki visų reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, būtina nurodyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi būti motyvuotas. 4. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies nuostata diskutuotina, nes čia numatytas atsisakymo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, motyvas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius <...> duomenis ir (ar) papildomą informaciją - yra nepakankamas. Asmeniui, pateikusiam prašymą, turi būti suteikta galimybė ištaisyti neteisingus duomenis ar juos papildyti. Juolab, kad prieš tai einančioje dalyje įrašyta, kad jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, <...> terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. Tad nuspręsti atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų galima pvz., pakartotinai nepateikus (ar laiku nepateikus) visų duomenų, ar pan. Be to, iš projekto nuostatų neaišku kaip dažnai asmuo gali teikti tokius prašymus. Taip pat diskutuotinas klausimas dėl VTEK teisės prašyti papildomų dokumentų, papildomos informacijos. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta kokių dokumentų ar informacijos gali reikalauti pateikti VTEK, nes jos nepateikimas gali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Tokia nuostata kelia abejonių dėl taikymo.
Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad VTEK, atsisakiusi įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą, <...> apie priimtą sprendimą <...> praneša raštu per tris darbo dienas. Pažymėtina, kad tiek priėmusi sprendimą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, tiek neįrašyti, VTEK turėtų pateikti asmeniui priimtą (motyvuotą, jei sprendimas neigiamas) sprendimą, o ne „motyvuotą atsakymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. 5. Iš keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą ir vietoje „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“. 6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto formuluotę nurodant, kad asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto
„institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. 7.
principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktas, formuluotę „informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). 8. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 8 punkte žodžiai „įstaigoms ar kitiems“ brauktini kaip pertekliniai. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme yra nenuosekliai naudojamos valstybės institucijų ir valstybės įstaigų sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad įtaka teisėkūros projektams gali būti daroma ne tik valstybės įstaigose, bet ir institucijose, siūloma tikslinti projekto nuostatas (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 5 dalies 10 punktas, 5²straipsnio 2 dalies 4 punktas). 10. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio
įtaką teisėkūrai sąrašą, privalo "prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, kai siekia daryti įtaką teisėkūrai". Pastebėtina, kad bet kuris asmuo (nepriklausomai ar jis yra įrašytas į kokius nors sąrašus ), atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, ar juo labiau jų organizuojamus posėdžius, susitikimus ar individualų susitikimą, privalo prisistatyti. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatą, nurodant, kokią konkrečią informaciją ir kokiu būdu minėtas asmuo turėtų pateikti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims. 11. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 8 dalies nuostatą reikėtų patikslinti vietoje žodžių „nuo išbraukimo dienos“ įrašant nuostatą „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“. 12.
straipsnio 3 dalį nuostatoje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti“ numatytas metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminas yra nekonkretus ir netikslus, subjektyviai taikomas (šis terminas gali būti ir maksimalus – 1 mėnesis, ir labai trumpas – pvz., kelios dienos). Šią nuostatą reikia atitinkamai patikslinti. 13. Keičiamo įstatymo 5³ straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Siūlytina nuostatą tikslinti. 14. Keičiamo įstatymo 5³ straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš minėto sąrašo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
2019-12-17 Nr. XIIIP-3052(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
PROJEKTO nr. xiiip-3052
pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, UAB „Vento Nuovo“ partneris, lobistas Arnas Marcinkus, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas, UAB „Vento Nuovo“ lobistė, stebėsenos ir analizės ekspertė Gabrielė Andrašiūnienė, Nacionalinės NVO tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, NVO teisės instituto atstovė Agnė Černiauskaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų koordinatorė Ieva Dunčikaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, NVO sektoriaus ekspertė Gaja Šavelė, NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius, Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Judita Akromienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas teikiamas kartu su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir yra lydintysis projektas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas teikiamas siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, apskaitą (įrašymą į atitinkamą sąrašą), jų teises, pareigas, įrašymo į sąrašą tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijas, skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, jos tvarkymą ir kitus su tuo susijusius klausimus, nesant įstatyminio pagrindo (nes Lobistinės veiklos įstatymas šiuo atveju netaikomas), kuriame būtų apibrėžta asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka, šių asmenų statusas, santykis su kitais teisėkūros veikloje dalyvaujančiais subjektais ir kt. klausimai. Projektu siūlomi reguliuoti klausimai, detalus procedūrinių veiksmų aprašinėjimas nėra ir negali būti Teisėkūros pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymo paskirtis – nustatyti teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, kuris reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, sprendimų priėmimą, keisti nesiūloma, nors teikiamo projekto nuostatos iš esmės susijusios su VTEK paskirties pakeitimu, funkcijų praplėtimu, naujų teisių ir pareigų nustatymu.
Pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Tuo tarpu asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veikla nėra pripažįstama lobistine veikla. Taip pat pažymėtina, kad VTEK įgaliojimų sąrašas įstatyme yra baigtinis, todėl jų ribų išplėtimas kituose įstatymuose, nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, negalimas. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad, kai tam tikrą teisinį reguliavimą siekiama nustatyti įstatymu, tam nereikia įstatyminio pagrindo. Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka yra savaime aiški, kadangi žodis „asmenų“ apimtų bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įtakos darymas yra savaime aiškus veiksmas, o teisėkūros sąvoka jau apibrėžta Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje. Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, įrašymą į specialų sąrašą, į sąrašą įrašytų asmenų teises, pareigas būtent ir siekiama naujai reglamentuoti, todėl ir siūlomas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5²ir 5³straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ projektas). Pažymėtina, kad TPĮ 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta TPĮ paskirtis: šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
Taigi, TPĮ projektu siekiami reglamentuoti santykiai (asmenų dalyvavimas teisėkūroje, poveikio teisėkūrai viešinimas) yra tiesioginis TPĮ reguliavimo dalykas. Pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl siūlomų TPĮ pakeitimų reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą ir numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įgaliojimus prižiūrėti, kaip įgyvendinamos naujos siūlomos TPĮ nuostatos. Atsižvelgdamas į pastabą, kad VTEK įgaliojimų sąrašo išplėtimas kituose įstatymuose negalimas nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, Komitetas parengė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2275 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį teiks kaip lydintįjį šio paketo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina sąvoka „per paskutinius vienus metus“, nes neaišku kaip jie būtų skaičiuojami, kokia data ar juridinis faktas būtų atskaitos taškas. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „per paskutinius vienus metus“ siūlytina įrašyti „nuo prašymo pateikimo dienos“ ir 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu prašymą pateikia fizinis asmuo;“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VTEK <...> priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Ši nuostata tikslintina, nes ji tik iš dalies reglamentuoja kokius sprendimus priima VTEK, apsvarsčiusi prašymą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Taigi pirmiausia turėtų būti nustatyta kokius apskritai sprendimus gali priimti VTEK, t.y. sprendimą įrašyti asmenį į minėtą sąrašą, sprendimą atsisakyti įrašyti ar pvz., sprendimą, atidėti prašymo nagrinėjimą iki visų reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, būtina nurodyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi būti motyvuotas. Nepritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi nuostata „sprendimas dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą“ apima ir teigiamus sprendimus, ir neigiamus sprendimus. Be to, kai reikia papildomų dokumentų, formalus sprendimas nebūtų priimamas, kadangi toliau nustatyta „jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos“. Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje jau yra nurodyta, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą.“ Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnyje (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-171 4.
Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies nuostata diskutuotina, nes čia numatytas atsisakymo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, motyvas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius <...> duomenis ir (ar) papildomą informaciją - yra nepakankamas. Asmeniui, pateikusiam prašymą, turi būti suteikta galimybė ištaisyti neteisingus duomenis ar juos papildyti. Juolab, kad prieš tai einančioje dalyje įrašyta, kad jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, <...> terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. Tad nuspręsti atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų galima pvz., pakartotinai nepateikus (ar laiku nepateikus) visų duomenų, ar pan. Be to, iš projekto nuostatų neaišku kaip dažnai asmuo gali teikti tokius prašymus. Taip pat diskutuotinas klausimas dėl VTEK teisės prašyti papildomų dokumentų, papildomos informacijos. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta kokių dokumentų ar informacijos gali reikalauti pateikti VTEK, nes jos nepateikimas gali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Tokia nuostata kelia abejonių dėl taikymo. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad VTEK, atsisakiusi įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą, <...> apie priimtą sprendimą <...> praneša raštu per tris darbo dienas. Pažymėtina, kad tiek priėmusi sprendimą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, tiek neįrašyti, VTEK turėtų pateikti asmeniui priimtą (motyvuotą, jei sprendimas neigiamas) sprendimą, o ne „motyvuotą atsakymą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Pritarti iš dalies Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi šio straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos sistemiškai. Taikant nurodytas normas sistemiškai yra aišku, kad VTEK, pirma, turi paprašyti pateikti papildomus dokumentus, ir, antra, gali atsisakyti įrašyti asmenį į sąrašą tik tuomet, kai asmuo nepateikė papildomų dokumentų ar neištaisė duomenų. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas LVĮ 10 straipsnio (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) 5 dalyje ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. TPĮ projektu neribojama ir nesiekiama riboti asmens teisės teikti prašymus dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose, kurie reguliuoja asmenų įrašymą į sąrašus (pavyzdžiui, Mediacijos įstatyme), taigi, užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas, sistemiškumas.
Jei asmuo iš tiesų nepagrįstai dažnai teiktų prašymus dėl jo įrašymo į atitinkamą sąrašą, nepateikdamas naujų duomenų, tuomet galėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį asmens prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. VTEK teisė prašyti papildomos informacijos ar dokumentų yra aiškiai apribota, kadangi aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gali būti prašoma papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti. Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje žodį „atsakymą“ keisti į žodį „sprendimą“ ir 5¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą sprendimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą ir vietoje „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto formuluotę nurodant, kad asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkte siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti lobisto teises. 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose
dėl teisės akto projekto teisės aktų nustatyta tvarka;“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-171 7.
Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktas, formuluotę
„informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su
kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
„10) iš įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą
informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu asmens prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus,
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-171 8.
Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 8 punkte žodžiai „įstaigoms ar kitiems“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti 5¹ straipsnio 5 dalies 8 punktą išdėstyti taip:
„8) siūlyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems
subjektams susitikti su visuomene;“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu keičiamame įstatyme yra nenuosekliai naudojamos valstybės institucijų ir valstybės įstaigų sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad įtaka teisėkūros projektams gali būti daroma ne tik valstybės įstaigose, bet ir institucijose, siūloma tikslinti projekto nuostatas (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 5 dalies 10 punktas, 5²straipsnio
iš dalies Visose TPĮ projekto nuostatose siūlytina vartoti sąvoką „įstaiga“, kadangi įstaigos sąvoka apibrėžta TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, įrašytas į asmenų darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, privalo "prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, kai siekia daryti įtaką teisėkūrai". Pastebėtina, kad bet kuris asmuo (nepriklausomai ar jis yra įrašytas į kokius nors sąrašus ), atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, ar juo labiau jų organizuojamus posėdžius, susitikimus ar individualų susitikimą, privalo prisistatyti. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatą, nurodant, kokią konkrečią informaciją ir kokiu būdu minėtas asmuo turėtų pateikti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims.
Pritarti Siūlytina keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (nurodyti savo vardą, pavardę, jei asmuo veikia juridinio asmens vardu – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą;“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslinti vietoje žodžių „nuo išbraukimo dienos“ įrašant nuostatą „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“. Pritarti iš dalies Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nuo išbraukimo dienos“ siūlytina įrašyti
„nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo
dienos“ ir 5¹ straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Kai asmuo yra išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo šio straipsnio
sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne
ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti“ numatytas metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminas yra nekonkretus ir netikslus, subjektyviai taikomas (šis terminas gali būti ir maksimalus – 1 mėnesis, ir labai trumpas
Pritarti Keičiamo TPĮ 5² straipsnio 3 dalyje siūlytina papildomai įrašyti ir minimalų terminą, kurį gali nustatyti VTEK ir 5² straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jei asmuo šio straipsnio nustatyta tvarka nepateikia metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Siūlytina nuostatą tikslinti. Neaktualu Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, siūloma atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-173 14.
Keičiamo įstatymo 5³ straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš minėto sąrašo. Pritarti 5³ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „32. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus nuo po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Vento Nuovo“, 2019-02-27 UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau
Pagal pateiktus siūlymus TPĮ numatomas reguliavimas praktiškai bus taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms. Be to, projekte nėra jokių praktinių paskatų NVO ir religinių bendruomenių atstovams registruotis siūlomame asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše. Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms. NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai.
Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti.
<...>
Nepritarti Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, TPĮ projekte yra aiškios praktinės paskatos nevyriausybinėms organizacijoms (toliau – NVO) ir kitiems subjektams įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: į šį sąrašą įsirašiusiems subjektams siūloma suteikti tokias pačias teises ir lengvatas kaip ir lobistams, pavyzdžiui, teisėkūros procese siekiantiems nuosekliai dalyvauti subjektams ypač svarbi yra teisė iš įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens nurodytas teisinio reguliavimo sritis. Primintina, kad pateikti įstatymų projektai parengti, be kita ko, siekiant spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2011 m. vasario
taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (pavyzdžiui,
pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo.
Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis keičiamo LVĮ 7 straipsnio 7 punkte apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Taigi, tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų), kadangi jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Pavyzdžiui, Notariato įstatymo 9 ir 10 straipsniuose reglamentuoti Lietuvos notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos. Tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys (kitos asociacijos), kurie veikia pagal įstatus, o ne pagal specialius įstatymus, gali savo įstatuose numatyti įvairias veiklas, daryti įtaką teisėkūrai, kuri nebus iš anksto žinoma vien pagal teisės aktų nuostatas ir kurios atskleidimas priklausys tik nuo veikiančio subjekto valios. Taip pat pažymėtina, kad NVO, jų vykdoma veikla objektyviai skiriasi nuo kitų asociacijų veiklos ir šie skirtumai aiškiai atskleisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto
organizacijų teisinio statuso Europoje“.
Vien specialaus reguliavimo įtvirtinimas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pagrindžia specialų kriterijų, kad NVO skiriasi nuo kitų asociacijų, kurios nelaikomos NVO. Pažymėtina, kad, tikslinant aukščiau aptartą išimtį dėl LVĮ netaikymo konkretiems subjektams, atsižvelgta į VTEK, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas LVĮ, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, kuri analizuoja LVĮ taikymo problemas, taip pat į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, kurio vienas iš veiklos tikslų yra iniciatyvų, skatinančių skaidrumą ir netoleranciją korupcijai, kūrimas, siūlymus ir nuomones. Be to, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. 2. Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-06 3,4
<...>
Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. 1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą.
Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas:
rizika, kad tokių organizacijų įtakos darymo veikla bus nedeklaruota. Šiuo tikslu Teisėkūros pagrindų įstatymo projekte siūlome numatyti naują 5³ straipsnį, pakeisti buvusį 5³ straipsnį 5⁴ straipsniu, ir juos išdėstyti taip: „5³ straipsnis. Asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, pareigos 1.
Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 3. Asmuo, kuriam siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
1) savo vardą, pavardę, pareigas;
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą;
3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.“ „5⁴ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1.
Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys ir 5³ straipsnio
procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos.“
<...>
Nepritarti Privalomas deklaravimas politikams, tarnautojams, sukurtų neproporcingą administracinę naštą, be to, nebūtų prasmingas, kadangi pagal TPĮ projektą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą įrašyti asmenys turėtų pareigą teikti metines deklaracijas, o politikai – teikti deklaracijas per septynias dienas, taigi, tokie duomenys galėtų būti lyginami tik po metų. Argumentas, kad asmuo gali būti nesuinteresuotas registruotis lobistu, nėra pagrįstas, kadangi pagal pasiūlytą LVĮ projektą, asmuo, siekiantis vykdyti lobistinę veiklą (ir kai jo veikla nepatenka į išimčių sąrašą), privalės registruotis į lobistų sąrašą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui jį tobulinti pagal Komiteto pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-093 Argumentai: Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, siūloma Lobistinės veiklos įstatymo projekte Nr. XIIIP- 3051 ir šiame lydinčiajame įstatymo projekte atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą, ir suderinti anksčiau minėtų projektų nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai
viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;. 3) Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. 2.
privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Informacijos apie šioje dalyje nurodytiems asmenims darytą įtaką dėl teisėkūros savanoriško deklaravimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 32. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus nuo asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo. 43. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo. 5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [1] Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
5² IR 5³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-3052 2019 m. gegužės 29 d. Nr. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, komiteto biuro patarėjai: Agnija Tumkevič, Evaldas Sinkevičius, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus patarėja Edita Kavoliūnienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, NVO Tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, VšĮ „NVO teisės instituto“ atstovai Viktorija Medžiaušaitė ir Rytis Jokubauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojai Kęstutis Jankauskas ir Vaidotas Levickis, LKP direktorius Ričardas Sartatavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas kartu su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir yra lydintysis projektas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas teikiamas siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, apskaitą (įrašymą į atitinkamą sąrašą), jų teises, pareigas, įrašymo į sąrašą tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijas, skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, jos tvarkymą ir kitus su tuo susijusius klausimus, nesant įstatyminio pagrindo (nes Lobistinės veiklos įstatymas šiuo atveju netaikomas), kuriame būtų apibrėžta asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka, šių asmenų statusas, santykis su kitais teisėkūros veikloje dalyvaujančiais subjektais ir kt. klausimai. Projektu siūlomi reguliuoti klausimai, detalus procedūrinių veiksmų aprašinėjimas nėra ir negali būti Teisėkūros pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymo paskirtis – nustatyti teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, kuris reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, sprendimų priėmimą, keisti nesiūloma, nors teikiamo projekto nuostatos iš esmės susijusios su VTEK paskirties pakeitimu, funkcijų praplėtimu, naujų teisių ir pareigų nustatymu.
Pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Tuo tarpu asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veikla nėra pripažįstama lobistine veikla. Taip pat pažymėtina, kad VTEK įgaliojimų sąrašas įstatyme yra baigtinis, todėl jų ribų išplėtimas kituose įstatymuose, nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, negalimas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina sąvoka „per paskutinius vienus metus“, nes neaišku kaip jie būtų skaičiuojami, kokia data ar juridinis faktas būtų atskaitos taškas. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „per paskutinius vienus metus“ siūlytina įrašyti „nuo prašymo pateikimo dienos“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VTEK <...> priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Ši nuostata tikslintina, nes ji tik iš dalies reglamentuoja kokius sprendimus priima VTEK, apsvarsčiusi prašymą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Taigi pirmiausia turėtų būti nustatyta kokius apskritai sprendimus gali priimti VTEK, t.y. sprendimą įrašyti asmenį į minėtą sąrašą, sprendimą atsisakyti įrašyti ar pvz., sprendimą, atidėti prašymo nagrinėjimą iki visų reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, būtina nurodyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi būti motyvuotas. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi nuostata „sprendimas dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą“ apima ir teigiamus sprendimus, ir neigiamus sprendimus. Be to, kai reikia papildomų dokumentų, formalus sprendimas nebūtų priimamas, nustatyta „jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos“. Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą.“ Analogiškas reguliavimas yra nustatytas Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnyje (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalies nuostata diskutuotina, nes čia numatytas atsisakymo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, motyvas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius <...> duomenis ir (ar) papildomą informaciją - yra nepakankamas.
Asmeniui, pateikusiam prašymą, turi būti suteikta galimybė ištaisyti neteisingus duomenis ar juos papildyti. Juolab, kad prieš tai einančioje dalyje įrašyta, kad jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, <...> terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. Tad nuspręsti atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų galima pvz., pakartotinai nepateikus (ar laiku nepateikus) visų duomenų, ar pan. Be to, iš projekto nuostatų neaišku kaip dažnai asmuo gali teikti tokius prašymus. Taip pat diskutuotinas klausimas dėl VTEK teisės prašyti papildomų dokumentų, papildomos informacijos. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta kokių dokumentų ar informacijos gali reikalauti pateikti VTEK, nes jos nepateikimas gali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Tokia nuostata kelia abejonių dėl taikymo. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad VTEK, atsisakiusi įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą, <...> apie priimtą sprendimą <...> praneša raštu per tris darbo dienas. Pažymėtina, kad tiek priėmusi sprendimą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, tiek neįrašyti, VTEK turėtų pateikti asmeniui priimtą (motyvuotą, jei sprendimas neigiamas) sprendimą, o ne „motyvuotą atsakymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi šio straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos sistemiškai. Taikant nurodytas normas sistemiškai yra aišku, kad VTEK, pirma, turi paprašyti pateikti papildomus dokumentus, ir, antra, gali atsisakyti įrašyti asmenį į sąrašą tik tuomet, kai asmuo nepateikė papildomų dokumentų ar neištaisė duomenų. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas LVĮ 10 straipsnio (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) 5 dalyje ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. TPĮ projektu neribojama ir nesiekiama riboti asmens teisės teikti prašymus dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose, kurie reguliuoja asmenų įrašymą į sąrašus (pavyzdžiui, Mediacijos įstatyme), taigi, užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas, sistemiškumas. Jei asmuo iš tiesų nepagrįstai dažnai teiktų prašymus dėl jo įrašymo į atitinkamą sąrašą, nepateikdamas naujų duomenų, tuomet galėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį asmens prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. VTEK teisė prašyti papildomos informacijos ar dokumentų yra aiškiai apribota, kadangi aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gali būti prašoma papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti.
Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje žodis „atsakymą“ galėtų būti keičiamas į žodį
„sprendimą“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą ir vietoje „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto formuluotę nurodant, kad asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkte siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti lobisto teises. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17 7.
Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktas, formuluotę
„informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su
kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir šį sakinį dėstyti taip: „Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies 8 punkte žodžiai „įstaigoms ar kitiems“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu keičiamame įstatyme yra nenuosekliai naudojamos valstybės institucijų ir valstybės įstaigų sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad įtaka teisėkūros projektams gali būti daroma ne tik valstybės įstaigose, bet ir institucijose, siūloma tikslinti projekto nuostatas (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 5 dalies 10 punktas, 5²straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pritarti Visose TPĮ projekto nuostatose siūlytina vartoti sąvoką „įstaiga“, kadangi įstaigos sąvoka apibrėžta TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, įrašytas į asmenų darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, privalo "prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, kai siekia daryti įtaką teisėkūrai". Pastebėtina, kad bet kuris asmuo (nepriklausomai ar jis yra įrašytas į kokius nors sąrašus ), atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, ar juo labiau jų organizuojamus posėdžius, susitikimus ar individualų susitikimą, privalo prisistatyti. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatą, nurodant, kokią konkrečią informaciją ir kokiu būdu minėtas asmuo turėtų pateikti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims. Pritarti Siūlytina keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (žodžiu nurodyti savo vardą, pavardę, jei asmuo veikia juridinio asmens vardu – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalies nuostatą reikėtų patikslinti vietoje žodžių „nuo išbraukimo dienos“ įrašant nuostatą „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nuo išbraukimo dienos“ siūlytina įrašyti
„nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, priėmimo
dienos“. 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5² straipsnio 3 dalį nuostatoje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti“ numatytas metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminas yra nekonkretus ir netikslus, subjektyviai taikomas (šis terminas gali būti ir maksimalus – 1 mėnesis, ir labai trumpas – pvz., kelios dienos). Šią nuostatą reikia atitinkamai patikslinti. Pritarti Keičiamo TPĮ 5² straipsnio 3 dalyje siūlytina papildomai įrašyti ir minimalų terminą, kurį gali nustatyti VTEK (pavyzdžiui „<...> nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą <...>“). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Siūlytina nuostatą tikslinti. Pritarti Siūlytina keičiamo TPĮ 5³ straipsnio 2 dalies nuostatas formuluoti kaip VTEK pareigą ir šias nuostatas perkelti į baigiamąsias įstatymo nuostatas (TPĮ projekto 4 straipsnį). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17 14.
Keičiamo įstatymo 5³ straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš minėto sąrašo. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ NVO teisės institutas, 2019-01-04 Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus. Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine.
Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d. Nepritarti Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“ nėra užsimenama, ar nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veikla laikoma lobistine, ar ne. Manytina, kad konkrečiu atveju, jei NVO veiklai nebūtų nustatyta išimtis, turėtų būti vertinamas veiklos turinys.
Ypač pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla. 2. Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2019-01-07 Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau-V erslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-30521 (toliau - LVĮ projektas) bei jį lydinčius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3053 (toliau kartu - Įstatymų projektai), kurie buvo pateikti LR Seimui 2018 m. gruodžio 18 d. Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už skaidrų ir viešą teisėkūros procesą.
Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, {statymo projektais siūlomi šiuo metu galiojančio lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimai kelia pagrįstą nerimą, kadangi selektyviai kuriami pertekliniai apribojimai socialiniame dialoge dalyvaujančioms ir skaidriai veikiančioms asociacijoms, kurie iš esmės apsunkintųjų dalyvavimą teisėkūros procesuose bei tuo pačiu diskriminuotų socialinius partnerius žmogaus teisių požiūriu. Be to, nebūtų pasiekti pagrindiniai LVĮ projekto tikslai - visų interesų grupių, dalyvaujančių teisėkūros procesuose, atskleidimas ir juridinių asmenų neteisėtos įtakos teisėkūros procesams prevencija. Esame įsitikinę, jog asociacijos, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Todėl, Verslo organizacijų nuomone, asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinama kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis. Tačiau šiuo metu pastebima priešinga tendencija, kai asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose bandoma apriboti, prilyginant jų veiklą lobistinei. Kreipimąsi pasirašančių Verslo organizacijų nuomone, bet koks bandymas prilyginti asociacijas profesionaliems lobistams, kurie dirba už atlygį savo kliento naudai, yra nepriimtinas ir varžo pamatines konstitucines teises. Pagal Įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, asociacijų atstovai bus laikomi lobistais, nors skaidriai ir viešai siekia tokių visuomenei svarbių tikslų kaip verslo ir investicinės aplinkos gerinimas, valstybės ekonominio progreso skatinimas ir panašiai, kurie turi būti laikomi viešuoju interesu.
Atsižvelgus į lobistine veikla užsiimantiems asmenims taikomas rinkliavas, šių organizacijų darbuotojai bei atstovai patirs papildomų sąnaudų, kurios gali tapti papildoma finansine našta ir demotyvuoti visuomeniniais pagrindais asociacijose dirbančius ekspertus. Verslo organizacijų nuomone, tai itin kenks teisėkūros proceso kokybei. Pabrėžiame, jog kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos, kaip ir kitos asociacijos, nėra sietinos su profesionalia lobistine veikla, todėl nepritaria L VĮ projektu siūlomam lobistinės veiklos reglamentavimui, kuris lemtų ne tik asociacijų priskyrimą prie lobistinę veiklą vykdančių asmenų, bet ir sukurtų perteklinę administracinę naštą socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims bei įneštų sumaištį į teisėkūros procesą dėl kryžminio deklaravimo pareigos. 2018 m. birželio pradžioje visuomenei pristatyto LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadose atskleista daug neteisėtos juridinių asmenų įtakos sprendimų priėmimo procesams epizodų. Todėl Verslo organizacijų nuomone, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas turėtų būti griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą juridiniams asmenims bei užtikrinti efektyvią jo kontrolę, o ne apriboti socialiniame dialoge dalyvaujančias ir pagal atitinkamus įstatymus skaidriai veikiančias asociacijas.
Be to, nors LVĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato, jog lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau - NVO), ir viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose. Verslo organizacijų nuomone, šios išimtys yra diskriminacinės, nes teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomu reguliavimu visoms Lietuvoje veikiančioms asociacijoms taikomas nevienodas teisinis režimas, nors visos asociacijos savo prigimtimi (nesiekia pelno), veiklos tikslais (veikia visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais) bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos. Tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi nėra jokio objektyvaus būtinumo ir pagrįsto kriterijaus, kad asociacijoms būtų taikomas nevienodas teisinis režimas - vienų asociacijų veiklą laikyti potencialiai lobistine, o kitų ne.
Visų pirma, Verslo organizacijų nuomone, NVO - asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos - iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų (išskyrus neesminius skirtumus - NVO negali turėti nariais juridinių asmenų daugiau kaip 1/3 ir veikia šiek tiek siauresnėje srityje nei kitos asociacijos, pavyzdžiui, negali įgyvendinti vien tik religijos tikslų arba atstovauti išimtinai tik darbdaviams). Taigi priėmus LVĮ projektą, NVO būtų proteguojamos, kai tuo tarpu kiti socialiniai partneriai, vykdydami pelno nesiekiančią veiklą, nuolatos susidurtų su diskriminaciniais ir pertekliniais suvaržymais. Antra, siūlymas lobistinės veiklos įstatymo nuostatų netaikyti viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam lygiavertiškumo principui. LVĮ projekto 7 straipsnyje įvardinti Viešieji juridiniai asmenys, tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose - asociacijos, kurios veikia pagal specialiuosius įstatymus - taip pat iš esmės nesiskiria nuo kitų asociacijų. Greta įprastinių visoms asociacijoms būdingų funkcijų jos vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją (pvz., atestavimas, licencijavimas, duomenų tvarkymas ir pan.), tačiau ši funkcija savo prigimtimi yra visoms asociacijoms būdinga funkcija (veikimas visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais), nes priešingu atveju negalėtų būti deleguota asociacijoms. Didelė dalis asociacijų vienokia ar kitokia apimtimi vykdo savivaldos funkcijas, tik tos funkcijos nėra valstybės reglamentuojamos. Taigi numačius minėtas lobistinės veiklos įstatymo netaikymo išimtis, kiti socialiniai partneriai bus diskriminuojami.
Specialiųjų įstatymų asociacijoms suteikti papildomi požymiai ar papildomas jų veiklos reglamentavimas nepakeičia asociacijų prigimties ir neturi jokio teisinio bei loginio ryšio su įtakos teisėkūrai darymu. Išimtyse numatytos asociacijos, vertinant įtakos teisėkūrai požiūriu, nėra niekuo išskirtinės nei kitos asociacijos ir gali daryti įtaką teisėkūrai lygiai taip pat, kaip ir likusios asociacijos. Žmogaus teisių požiūriu nėra aišku, kodėl rodomas toks įstatymo leidėjų palankumas vienų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir siekiama suvaržyti kitas, panašaus pobūdžio veiklą vystančias organizacijas užklijuojant joms „lobisto“ etiketę, kuri šiuo metu žiniasklaidoje, visuomenėje bei politikų tarpe vertinama neigiamai. LR Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucijos 29 straipsnis numato, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs'1. Manome, kad Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia šias LR Konstitucijos garantuotas žmogaus ir piliečio teises bei asmenų lygiateisiškumo principą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo“. Atkreipiame dėmesį, jog asociacijos yra viešos organizacijos, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, atstovaudamos savo narių arba kitus viešus interesus.
Priešingai nuo profesionalių lobistų, kurie (paprastai už atlygį) atstovauja įvairių klientų interesams, asociacijos, kaip juridiniai asmenys, yra steigiamos būtent savo narių interesų atstovavimui, todėl jų atstovaujami interesai yra pakankamai apibrėžti, aiškūs ir vieši. Atstovaujami interesai yra deklaruojami ir viešai prieinamuose dokumentuose, veiklos ataskaitose, kurias kasmet teikti ir viešinti asociacijas įpareigoja asociacijų įstatymas. Be to, siekdamos pritraukti naujų narių asociacijos kaip tik yra suinteresuotos savo veiklos žinomumu. Todėl Įstatymų projektų rengėjų teiginiai apie asociacijų nenorą viešinti savo veiklos yra klaidingi. Dėl išdėstytų priežasčių, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas iš esmės suponuoja faktinį socialinių partnerių diskriminavimą dalyvavimo teisėkūros procesuose požiūriu, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais. Svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis numato, jog: „7. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimas ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“1. Teisę veikti per asociacijas numato ir LR Konstitucijos 35 straipsnis: piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, j ei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėta Europos Sąjungos šalyse šiuo metu taikoma asociacijų ir lobistų veiklos reguliavimo praktika, jos raida, būtų įvertintas Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poveikis socialinio dialogo efektyvumui, jo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai. Siūlome apsvarstyti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą jtraukti visas asociacijas. Tuo tikslu LVĮ projekto 7 straipsnį papildyti nauju 12 punktu, išdėstant jį taip:
„12) kitų asociacijų, kurios nepatenka į šio
straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytų asmenų sąrašą, veikla. “ Patikslinus projektą, asociacijos bus laikomos ne lobistais, bet asmenimis, kurie daro įtaką teisėkūrai, todėl turės įsirašyti į tokių asmenų sąrašą, kuris numatytas LR teisėkūros pagrindų įstatymo projekte. Toks reguliavimas atitiks Konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisingiau atspindės asociacijų veiklos prigimtį. Nepritarti Siūloma keisti 7 įstatymo straipsnį, atsisakant išimčių šiuo metų numatytų nevyriausybinėms organizacijos. Kartu pažymėtina, kad reguliuojant lobistinę veikla jokia apimtimi nėra kvestionuojamas verslo subjektus vienijančių asociacijų indėlis tobulinant teisinį reguliavimą, tačiau tik nustatomos aiškios lobistinės veiklos vykdymo taisyklės, siekiant išviešinti daromą poveikį teisėkūrai. Juo labiau reguliuojant lobistinę veiklą nėra ribojamos piliečių teisės vienytis į asociacijas. 3. UAB „Vento Nuovo“ 2019-03-01 UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora.
Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ). TPĮ pakeitimai galėtų būti progresyvus žingsnis geriau reguliuoti įtakos teisėkūrai procesą ir skaidrumą, tačiau iniciatorių siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai ir nesukursiantys jokio reikšmingo pokyčio. Pagal pateiktus siūlymus TPĮ numatomas reguliavimas praktiškai bus taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms. Be to, projekte nėra jokių praktinių paskatų NVO ir religinių bendruomenių atstovams registruotis siūlomame asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše. Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms.
NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai. Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra veiksmingas, nes asmenų, deklaruojančių lobistinę veiklą, skaičius vis dar yra menkas ir neatitinka realiai teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Deja, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nekeičia situacijos iš esmės ir nesiūlo nieko, dėl ko būtų galima tikėtis esminių pokyčių. Vertinant Projekto nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad Lobistinės veiklos įstatymu numatomas reguliavimas bus taikomas verslo asociacijoms, lobistinės veiklos paslaugas teikiantiems asmenims, bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims.
Taip pat, galima daryti išvadą, kad lobistine veikla nebus laikomi atvejai kai: (1) sprendimų priėmėjai patys kviečia į susitikimus aptarti teisės aktų nuostatas; (2) nuomonė ir pasiūlymai dėl teisės aktų teikiami pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; (3) dalyvaujama susitikimuose, kurie yra filmuojami; (4) juridinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą). Todėl galima teigti, kad priėmus Projektą lobistinė veikla bus susiaurinta tik į veiksmus susijusius su atvejais kai (1) lobistinės veiklos subjektas parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų tvarka arba (2) susitikimai bei komunikacija, kai lobistas siekia teisės aktų nuostatas aptarti ne viešuose susitikimuose. Toks susiaurinimas yra ydingas ir visiškai neatitinka lobistinės veiklos apibrėžimo, kuris yra pateiktas Projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodoma, kad „Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.“ Veiksmų, kuriais galima siekti daryti įtaką yra kur kas daugiau nei konkretaus teisės akto projekto parengimas ir siūlymas inicijuoti jo svarstymą arba ne vieši susitikimai su politikais ir valdininkais. Tuo pačiu, kyla didelės abejonės dėl 7 straipsnio 6 dalies.
Joje nurodoma, kad „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ nėra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata leidžia galvoti, kad privataus juridinio asmens ar verslo asociacijos vadovų, įgaliotų asmenų veikla kai jie neparuošia konkretaus teisės akto projekto, bet teikia siūlymus dėl svarstomų teisės aktų projektų, reiškia nuomonę apie juos, teikia argumentus ir kt., nebus laikoma lobistine veikla. Jei taip nutiktų, tuomet Projektas įtvirtintų sisteminę problemą ir spragą leidžiančią išvengti registracijos asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše bei deklaravimo skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra didžiausia Projekto yda. Visuomenės akyse politikas ar valdininkas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą atliekantis sprendimų priėmėjas. Pareiga deklaruoti susitikimą ar komunikaciją dėl teisės akto projekto atgrasys politikus ir valdininkus nuo bendravimo su interesų grupėmis arba taps pretekstu neteikti informacijos, neišklausyti argumentų ir formalizuoti teisės aktų svarstymą. Labai tikėtina, kad toks reguliavimas paskatins didesnį teisėkūros proceso uždarumą ir tik pablogins interesų grupių galimybes dalyvauti teisėkūroje. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisėkūros principus. Vienas jų teigia, kad teisėkūra yra grindžiama atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti. Išvados Lobistinės veiklos įstatymo projekto nuostatos ypač susiaurina lobistinės veiklos apibrėžimą.
Veikla, kurią reikės deklaruoti skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje ir veikla, dėl kurios reikės įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, apima tik atvejus kai parengiamas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti jo svarstymą bei neviešą teisės aktų nuostatų aptarimą. Visuomenė turėtų žinoti ne tik tokius atvejus. Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą turi būti žinomi visi teisėkūroje dalyvaujantys subjektai. Nesvarbu ar jie teikė pastabas ar pasiūlymus teisės aktų derinimo metu, nuomonę reiškė kaip juridiniai asmenys ar dar kitaip įsitraukė į teisės akto svarstymo procesą. Juridinių asmenų nuomonė dėl teisėkūros gali būti nelaikoma lobistine veikla. Projekto 7 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama numatant, kad juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla tik tai atvejais, jei tai nėra daroma sistemiškai ir nuolat. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra ydinga. Tokios pareigos įtvirtinimas varžys interesų grupių galimybės dalyvauti teisėkūros procese. Skirtingos politikų ir valdininkų pareigos bendraujant su skirtingomis interesų grupėmis iškreips teisėkūros procesą ir interesų grupių galimybes būti išgirstiems. Siūlymai Lobistinės veiklos reguliavimas turėtų būti peržiūrimas iš esmės ir konceptualiai. Interesų grupių veikla, kuriai siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai yra neatsiejama nuo bendro teisėkūros reguliavimo. Todėl siūlome atsisakyti Lobistinės veiklos įstatymo kaip atskiro bei specialaus teisės akto ir koreguoti Teisėkūros pagrindų įstatymą. Kuriant naują reguliavimo modelį turi būti orientuojamasi į teisėkūros procesą ir reguliuojamas interesų grupių veikimas būtent teisėkūros proceso ribose.
Siūlome pasinaudoti ES praktika ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyti registrą, kuriame turėtų registruotis visi, kurie turi poreikį lankytis Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse ir kitose įstaigose. Kaip ir ES praktikoje, toks registras išviešina visus, kurie lankosi sprendimus priimančiose įstaigose. Kai registras yra taikomas vienodai visiems interesų grupių atstovams, neatsižvelgiant į tai ar atstovas yra iš NVO, religinės bendruomenės, verslo asociacijos ar privataus juridinio asmens, tuomet nekyla problemų dėl skirstymo, skirtingų statusų ar standartų. Užtikrinus patekimo į įstaigas kontrolę, pvz., norint patekti į bet kurią įstaigą dažniau kaip 3 kartus per metus, privaloma būti užsiregistravus registre – taip visi asmenys, kurie lankosi įstaigose, bus žinomi ir viešai deklaruoti. Svarbu, kad visi siūlymai, kurie yra teikiami teisėkūros procese būtų vieši ir lengvai prieinami. Lietuva jau dabar turi sukūrusi pažangią teisės aktų projektų informacinę sistemą. Teisės aktų projektai skelbiami internetinėje erdvėje, institucijos teisės aktų projektus teikia derinti ir gauna išvadas IT sistemų pagalba. Deja, šioje IT sistemoje viešai pateikiamos tik tos išvados, pastabos ar pasiūlymai teisės aktų projektams, kurie yra pateikti per IT sistemą. Visgi, teisės aktų projektų iniciatoriai gauna kur kas daugiau raštų, nuomonių ar atsiliepimų. Būtent šie gaunami raštai leidžia identifikuoti konkrečias interesų grupes, kurios suinteresuotos teisės aktų priėmimu ar nepriėmimu. Deja, ši informacija dabar nėra vieša. Užtikrinus tokios informacijos viešumą – visos interesų grupės, kurios atstovauja savo interesams ir siekia daryti įtaką taptų žinomos ir viešos.
Dažnu atveju interesų grupės ne rengia ir siūlo inicijuoti konkrečių teisės aktų projektų svarstymo, bet dalyvauja ir daro įtaką jau parengtų ir svarstomų teisės aktų svarstymo procese. Todėl kontroliuoti reikia ne susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po jų. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informacijos kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai - kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Politikai neturi vengti susitikimų su interesų grupėmis, bet jie turi būti skaidrūs teikdami siūlymus savo vardu. Kai reguliavimas užtikrins informacijos viešumą, kieno įtikinti politikai ar valdininkai teikia vienus ar kitus pasiūlymus – visuomenė žinos apie visas interesų grupes, kurios dalyvauja teisėkūroje ir kokių teisės aktų svarstymu jos yra suinteresuotos. Nepritarti. Keičiamame LVĮ siūlomu nustatyti reguliavimu būtent ir siekiama sudaryti platesnes sąlygas išviešinti daromą poveikį teisėkūrai, kai toks poveikis daromas neviešai. Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Galiojančio LVĮ 7 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos išimtys, kad lobistine veikla nelaikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal TPĮ. Pažymėtina, kad institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, pagal galiojančius teisės aktus yra įpareigotos projektų lydimojoje medžiagoje išviešinti visus pasiūlymų teikėjus, pasiūlymus, juos įvertinti.
Šiuo aspektu nieko nesiūloma keisti, pareiga viešinti visų subjektų siūlymus projektams išlieka. Be to, keičiamu LVĮ kaip tik siūloma siaurinti šiuo metu nustatytą išimtį, kad lobistine veikla nelaikoma nuomonė dėl teisėkūros ir įtraukiami papildomi saugikliai, sumažinantys galimybę slėpti lobistinę veiklą: teisės aktų projektų parengimas ir siūlymas nebūtų laikomas tiesiog nuomone, o būtų laikomas lobistine veikla. Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, pareiga politikams ir tarnautojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra vienas iš esminių pokyčių LVĮ projekte, kuris sudarys galimybę palyginti deklaruojamus duomenis ir efektyvinti lobistinės veiklos priežiūrą. Pažymėtina, kad, VTEK nustačius, kad tam tikrą susitikimą deklaravo tik vienas iš susitikimo dalyvių, tai nereikš automatiško kito dalyvio nubaudimo, tačiau sudarys sąlygas išsiaiškinti susitikimo neviešinimo priežastis ir, esant pagrindui, paskatinti deklaruoti reikiamą informaciją. Jei LVĮ projekte neliktų kryžminio deklaravimo pareigos, padėtis išliktų artima status quo. Pažymėtina, kad LVĮ projektu ne siaurinamas lobistinės veiklos apibrėžimas, bet priešingai – išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas, kadangi lobistais būtų laikomi ir juridiniai asmenys, asociacijos, atstovaujančios verslo (privačius) interesus, kurioms šiuo matu LVĮ netaikomas apskritai. Galėtų būti svarstoma galimybė papildyti keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punktą ir jo antrąjį sakiny dėstyti taip: „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo sistemiškai ir nuolat reiškia nuomonę dėl teisėkūros ar parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“.
Pažymėtina, kad siūlymas panaikinti LVĮ ir visą poveikio teisėkūrai viešinimą reglamentuoti TPĮ yra tik formos klausimas ir tokie pakeitimai neturėtų prasmės. Jei, kaip siūlo pastabų teikėjai, būtų reglamentuota tik pareiga išviešinti registre lankymąsi Seime, Vyriausybėje, kitose institucijose, liktų neišviešinti privatūs susitikimai, neviešas poveikis teisėkūrai ir didelė dalis poveikio teisėkūrai liktų neišviešinta, tai būtų žingsnis atgal. Be to, EP ir EK susitarimas dėl skaidrumo registro taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. 4. Transparency international Lietuvos skyrius Išanalizavę Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. 18-10233(2) (toliau – Lobistinės veiklos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 5¹, 5² ir 5³ straipsniais įstatymo projektą Reg. Nr. 18-13051 (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas), manome, kad ankstesnės redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 18-10233) sudarytų sąlygas veiksmingiau didinti skaidrumą teisėkūroje, sukurtų tinkamesnes sąlygas skaidrinti įtaką politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams, kylančią iš verslo subjektų ir asociacijų.
Atsižvelgiant į tai, kviečiame grįžti prie šio įstatymo projekto tobulinimo numatant, kad lobistų sąrašas sudaromas savanoriškumo pagrindu, neatsisakant nuostatų dėl pareigos deklaruoti savo veiksmus ne tik lobistams, bet ir kitiems kitų lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, galimai Teisėkūros pagrindų įstatyme ar Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijoms deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai supaprastintu būdu. Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. 1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą.
Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas:
Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas steigdami (fiktyvias) nevyriausybines organizacijas (kadangi pagal šio įstatymo nuostatas jos gaus tas pačias privilegijas, kaip ir lobistai, tačiau jų atskaitomybė ir veiklos priežiūra bus žymiai mažiau reguliuojama, o atsakomybė už pažeidimus iš esmės nekils) – dėl to kyla rizika, kad tokių organizacijų įtakos darymo veikla bus nedeklaruota. ( Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.) Šiuo tikslu Teisėkūros pagrindų įstatymo projekte siūlome numatyti naują 5³ straipsnį, pakeisti buvusį 5³ straipsnį 5⁴ straipsniu, ir juos išdėstyti taip: „5³ straipsnis.
daryti įtaką, pareigos
1Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai,
viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 3.
teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
1) savo vardą, pavardę, pareigas;
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą;
3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.“ „5⁴ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai
skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys ir 5³ straipsnio
procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos.“
lobistu Atsižvelgiant į tai, kad gali būti asmenų, norinčių tapti lobistais (pvz., gali būti, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreikš norą tapti lobistais), siūlytume sudaryti sąlygas ir kitiems asmenims, kurie nori turėti lobisto statusą, šį statusą gauti. Siūlome Lobistinės veiklos įstatymo projektu siūlomą keisti 7 straipsnį laikyti šio straipsnio 1 dalimi, o straipsnį papildyti nauja 2 dalimi:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą vykdantis
asmuo gali pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Tokiu atveju šis asmuo įgyja visas lobisto teises ir pareigas.“ 2.
Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, o ne nubausti asmenį, kuris veikia neturėdamas lobisto pažymėjimo, siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo vykdo lobistinę veiklą, tačiau nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, nors turėtų jame būtų, jis nebus laikomas vykdantis neteisėtą lobistinę veiklą, jei per 5 darbo dienas nuo lobistinių veiksmų atlikimo bus įrašytas į lobistų sąrašą, ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla
neteisėta, jeigu:
1) ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka;
2) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo sustabdyta ir apie sustabdymą jis buvo informuotas; ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas ar asmuo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Neteisėta lobistine veikla nelaikoma į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla, jei asmuo per dešimt darbo dienų po lobistinės veiklos vykdymo veiksmų yra įrašomas į lobistų sąrašą.
3) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo nutraukta ir apie nutraukimą jis buvo informuotas;
4) lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo;
5) ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas arba nepriimtas teisės aktas, administracinis sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu į valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas;
6) veikiama nesudarius lobistinės veiklos sutarties, be juridinio asmens pavedimo ar nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu;
7) lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams.“
redakciniai siūlymai
Dėl pareigos politikams deklaruoti įtakos veiksmus: Siūloma Lobistinės veiklos įstatyme numatyti nuostatas dėl svarbiausius sprendimus valstybėje priimančių politikų ir kitų aukščiausio lygmens pareigūnų teisės savanoriškai deklaruoti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Privalomas deklaravimas politikams, tarnautojams, sukurtų pernelyg didelę administracinę naštą, be to, nebūtų prasmingas, kadangi pagal projektą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą įrašyti asmenys turėtų pareigą teikti metines deklaracijas, o politikai – teikti deklaracijas per septynias dienas, taigi, tokie duomenys galėtų būti lyginami tik po metų. Argumentas, kad asmuo gali būti nesuinteresuotas registruotis lobistu, nėra pagrįstas, kadangi pagal pasiūlytą LVĮ projektą, asmuo, siekiantis vykdyti lobistinę veiklą, privalės registruotis į lobistų sąrašą. Argumentas, kad po NVO priedanga gali veikti organizacijos, atstovaujančios verslo interesus, nepagrįstas, kadangi Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme aiškiai nurodyta, kad prie NVO nepriskiriamos darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu:
Siūlomas pakeitimas netikslingas ir nesukurtų pridėtinės vertės, kadangi asmenys turės galimybę savanoriškai užsiregistruoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše ir tokie asmenys turės tokias pačias teises kaip ir lobistai. Be to, siūlomas pakeitimas sukeltų daugiau neaiškumų dėl takoskyros tarp lobistų, kuriems privaloma įsirašyti į sąrašą, ir „savanoriškų“ lobistų nebuvimo. Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo. Asmens įtraukimas į lobistų sąrašą turinio prasme yra lobistinės veiklos licencijavimas.
Bendras galiojančiuose įstatymuose (taip pat ir galiojančiame LVĮ) įtvirtintas principas yra tas, kad tam tikra licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint licenciją, t. y. negalėtų būti nustatoma išimčių iš šio principo. Be to, jei būtų pritarta pateiktam siūlymui, neapibrėžtoje padėtyje atsirastų asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (politikai, valstybės tarnautojai, kt.), kadangi šie asmenys, bendraudami su asmeniu, neįrašytu į lobistų sąrašą, neturėtų pareigos deklaruoti jiems darytos įtakos, o tokiam asmeniui vėliau (per 5 darbo dienas) įsirašius į lobistų sąrašą ir pateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, politikai ar valstybės tarnautojai jau galėtų būti laikomi neįvykdę įstatyme įtvirtintos kryžminio deklaravimo pareigos. Be to, tiek LVĮ, tiek ANK siūloma įtvirtinti mažareikšmiškumo institutą. Dėl LVĮ 7 straipsnio 8 punkto pakeitimo. Kai protokoluojami nevieši susitikimai (ar daromas šių susitikimų garso įrašas), šie protokolai lieka institucijos žinioje, naudojami institucijos darbo reikmėms ir įtaka teisėkūrai lieka neišviešinta. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų nepasiektas tikslas išviešinti daromą įtaką teisėkūrai. Į paskutinį pateiktą redakcinį pasiūlymą LVĮ projekte jau yra atsižvelgta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051, kurioje siūloma atsisakyti išimčių, numatytų XIIIP-3051 įstatymo projekto 7 straipsnyje, kurioms galėtų būti taikomas naujas reglamentavimas.
Komitetas pasisako, kad visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams būtų taikomas tik Lobistinės veiklos įstatyme numatytas teisinis reguliavimas. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas
pirmininkas Vytautas Bakas Agnija Tumkevič, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-11-27
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėjos funkcijas laikinai vykdanti vyresnioji patarėja Edita Kavoliūnienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vyresnioji patarėja Inga Pankienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-12-17 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir yra lydintysis projektas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas teikiamas siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas.
Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, apskaitą (įrašymą į atitinkamą sąrašą), jų teises, pareigas, įrašymo į sąrašą tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijas, skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, jos tvarkymą ir kitus su tuo susijusius klausimus, nesant įstatyminio pagrindo (nes Lobistinės veiklos įstatymas šiuo atveju netaikomas), kuriame būtų apibrėžta asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka, šių asmenų statusas, santykis su kitais teisėkūros veikloje dalyvaujančiais subjektais ir kt. klausimai. Projektu siūlomi reguliuoti klausimai, detalus procedūrinių veiksmų aprašinėjimas nėra ir negali būti Teisėkūros pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymo paskirtis – nustatyti teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, kuris reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, sprendimų priėmimą, keisti nesiūloma, nors teikiamo projekto nuostatos iš esmės susijusios su VTEK paskirties pakeitimu, funkcijų praplėtimu, naujų teisių ir pareigų nustatymu. Pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Tuo tarpu asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veikla nėra pripažįstama lobistine veikla.
Taip pat pažymėtina, kad VTEK įgaliojimų sąrašas įstatyme yra baigtinis, todėl jų ribų išplėtimas kituose įstatymuose, nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, negalimas. Pritarti iš dalies Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka yra savaime aiški, kadangi žodis „asmenų“ apimtų bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įtakos darymas yra savaime aiškus veiksmas, o teisėkūros sąvoka jau apibrėžta Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje. Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, įrašymą į specialų sąrašą, siekiama naujai reglamentuoti, todėl ir siūlomas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5²ir 5³straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ projektas). Pažymėtina, kad TPĮ 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta TPĮ paskirtis: šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Todėl TPĮ projektu siekiami reglamentuoti santykiai (asmenų dalyvavimas teisėkūroje, poveikio teisėkūrai viešinimas) yra tiesioginis TPĮ reguliavimo dalykas. Pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl siūlomų TPĮ pakeitimų reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą ir numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įgaliojimus prižiūrėti, kaip įgyvendinamos naujos siūlomos TPĮ nuostatos. Atsižvelgdamas į pastabą, kad VTEK įgaliojimų sąrašo išplėtimas kituose įstatymuose negalimas nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas parengė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2275 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4012, kurį teikia kaip lydimąjį šio paketo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-171 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina sąvoka „per paskutinius vienus metus“, nes neaišku kaip jie būtų skaičiuojami, kokia data ar juridinis faktas būtų atskaitos taškas. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „per paskutinius vienus metus“ siūlytina įrašyti „nuo prašymo pateikimo dienos“ ir 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji
vieta, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus nuo prašymo pateikimo dienos, kai prašymą teikia fizinis asmuo;“
VTEK <...> priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Ši nuostata tikslintina, nes ji tik iš dalies reglamentuoja kokius sprendimus priima VTEK, apsvarsčiusi prašymą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Taigi pirmiausia turėtų būti nustatyta kokius apskritai sprendimus gali priimti VTEK, t.y. sprendimą įrašyti asmenį į minėtą sąrašą, sprendimą atsisakyti įrašyti ar pvz., sprendimą, atidėti prašymo nagrinėjimą iki visų reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, būtina nurodyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi būti motyvuotas. Nepritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 3 dalyje siūlomas reguliavimas yra pakankamas, kadangi nuostata „sprendimas dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą“ apima ir teigiamus sprendimus, ir neigiamus sprendimus. Be to, kai reikia papildomų dokumentų, formalus sprendimas nebūtų priimamas, kadangi toliau nustatyta „jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos“.
Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje jau yra nurodyta, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą.“ Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnyje (keičiamo LVĮ Nr. XIIIP-3051 8 straipsnis) ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
diskutuotina, nes čia numatytas atsisakymo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, motyvas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius <...> duomenis ir (ar) papildomą informaciją
Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta kokių dokumentų ar informacijos gali reikalauti pateikti VTEK, nes jos nepateikimas gali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Tokia nuostata kelia abejonių dėl taikymo. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad VTEK, atsisakiusi įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą, <...> apie priimtą sprendimą <...> praneša raštu per tris darbo dienas. Pažymėtina, kad tiek priėmusi sprendimą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, tiek neįrašyti, VTEK turėtų pateikti asmeniui priimtą (motyvuotą, jei sprendimas neigiamas) sprendimą, o ne „motyvuotą atsakymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Pritarti iš dalies Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi šio straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos sistemiškai. Taikant nurodytas normas sistemiškai yra aišku, kad VTEK, pirma, turi paprašyti pateikti papildomus dokumentus, ir, antra, gali atsisakyti įrašyti asmenį į sąrašą tik tuomet, kai asmuo nepateikė papildomų dokumentų ar neištaisė duomenų. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas galiojančio LVĮ 10 straipsnio (keičiamo LVĮ Nr. XIIIP-3051 8 straipsnis) 5 dalyje ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. TPĮ projektu neribojama ir nesiekiama riboti asmens teisės teikti prašymus dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Jei asmuo iš tiesų nepagrįstai dažnai teiktų prašymus dėl jo įrašymo į atitinkamą sąrašą, nepateikdamas naujų duomenų, tuomet galėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį asmens prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. VTEK teisė prašyti papildomos informacijos ar dokumentų yra aiškiai apribota, kadangi aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gali būti prašoma papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti. Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje žodį
„atsakymą“ keisti į žodį „sprendimą atsisakyti įrašyti jį į asmenų, darančių
įtaką teisėkūrai, sąrašą“ ir 5¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako
įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik tuo atveju, kai prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą sprendimą atsisakyti įrašyti jį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
2018-12-171 5.
Iš keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą ir vietoje
„teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ įrašyti „teisės
aktų nustatyta tvarka“. Pritarti 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą,
nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;“
dalies 5 punkto formuluotę nurodant, kad asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkte siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti asmens, darančio įtaką teisėkūrai teises. 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų;“ 7.
7Pastebėtina,
kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktas, formuluotę
„informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su
kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) gauti iš įstaigų teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos.
Įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.“
žodžiai „įstaigoms ar kitiems“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti 5¹ straipsnio 5 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) siūlyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams susitikti su visuomene;“
nenuosekliai naudojamos valstybės institucijų ir valstybės įstaigų sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad įtaka teisėkūros projektams gali būti daroma ne tik valstybės įstaigose, bet ir institucijose, siūloma tikslinti projekto nuostatas (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 5 dalies 10 punktas, 5²straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pritarti Visose TPĮ projekto nuostatose siūlytina vartoti sąvoką „įstaiga“, kadangi įstaigos sąvoka apibrėžta TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-171 10.
Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, įrašytas į asmenų darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, privalo "prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, kai siekia daryti įtaką teisėkūrai". Pastebėtina, kad bet kuris asmuo (nepriklausomai ar jis yra įrašytas į kokius nors sąrašus ), atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, ar juo labiau jų organizuojamus posėdžius, susitikimus ar individualų susitikimą, privalo prisistatyti. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatą, nurodant, kokią konkrečią informaciją ir kokiu būdu minėtas asmuo turėtų pateikti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims. Pritarti Siūlytina keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (nurodyti savo vardą, pavardę, o kai asmuo veikia juridinio asmens vardu – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą;“
reikėtų patikslinti vietoje žodžių „nuo išbraukimo dienos“ įrašant nuostatą
„nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo,
įsigaliojimo dienos“. Pritarti Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nuo išbraukimo dienos“ siūlytina įrašyti „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“ ir 5¹ straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Asmuo, šio straipsnio 7 dalies 2 punkte
nurodytu atveju išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, vienus metus nuo išbraukimo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.“
2018-12-172 12.
Pagal keičiamo įstatymo 5² straipsnio 3 dalį nuostatoje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti“ numatytas metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminas yra nekonkretus ir netikslus, subjektyviai taikomas (šis terminas gali būti ir maksimalus – 1 mėnesis, ir labai trumpas – pvz., kelios dienos). Šią nuostatą reikia atitinkamai patikslinti. Pritarti Keičiamo TPĮ 5² straipsnio 3 dalyje siūlytina papildomai įrašyti ir minimalų terminą, kurį gali nustatyti VTEK ir 5² straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Asmenį, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka
nepateikė metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja raštu ir nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminą.“
pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Siūlytina nuostatą tikslinti. Pritarti Siūlytina keičiamo TPĮ 5³ straipsnio 2 dalies nuostatas formuluoti kaip VTEK pareigą ir šias nuostatas perkelti į baigiamąsias įstatymo nuostatas (TPĮ projekto 4 straipsnį).
Atitinkamai pernumeruotos kitos
tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš minėto sąrašo. Pritarti 5³ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„32. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus nuo po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo.“
2019-11-064 Suderinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-3052 ir pakete esančio pagrindinio Lobistinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051 įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas. Projekto XIIIP-3052 4 straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-01-04 Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus.
<...>
2019-02-27 UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (toliau
Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms. NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai.
Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti.
<...>
Nepritarti Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, Įstatymo projekte yra aiškios praktinės paskatos nevyriausybinėms organizacijoms (toliau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Be to, turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kaip nurodyta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo.
Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis keičiamo LVĮ 7 straipsnio 7 punkte apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Taigi, tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų), kadangi jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Taip pat pažymėtina, kad NVO, jų vykdoma veikla objektyviai skiriasi nuo kitų asociacijų veiklos ir šie skirtumai aiškiai atskleisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“. Vien specialaus reguliavimo įtvirtinimas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pagrindžia specialų kriterijų, kad NVO skiriasi nuo kitų asociacijų, kurios nelaikomos NVO.
Pažymėtina, kad, tikslinant aukščiau aptartą išimtį dėl LVĮ netaikymo konkretiems subjektams, atsižvelgta į VTEK, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas LVĮ, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, kuri analizuoja LVĮ taikymo problemas, taip pat į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, kurio vienas iš veiklos tikslų yra iniciatyvų, skatinančių skaidrumą ir netoleranciją korupcijai, kūrimas, siūlymus ir nuomones. Be to, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. 3. Transparency International Lietuvos skyrius 2019-06-06 N
<...>
Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. 1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą.
Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas:
Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 3. Asmuo, kuriam siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
1) savo vardą, pavardę, pareigas;
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą;
3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.“
„5⁴ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai
1.
Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys ir 5³ straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos.“
<...>
Nepritarti Privalomas deklaravimas politikams, tarnautojams, sukurtų neproporcingą administracinę naštą, be to, nebūtų prasmingas, nes tokie duomenys galėtų būti lyginami tik po metų. Argumentas, kad asmuo gali būti nesuinteresuotas registruotis lobistu, nėra pagrįstas, kadangi pagal pasiūlytą LVĮ projektą, asmuo, siekiantis vykdyti lobistinę veiklą (ir kai jo veikla nepatenka į išimčių sąrašą), privalės registruotis į lobistų sąrašą. Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, Komitete pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui įstatymo projekte Nr. XIIIP-3052 atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
saugumo ir gynybos komitetas * Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051, kurioje siūloma atsisakyti išimčių, numatytų XIIIP-3051 įstatymo projekto 7 straipsnyje, kurioms galėtų būti taikomas naujas reglamentavimas. Komitetas pasisako, kad visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams būtų taikomas tik Lobistinės veiklos įstatyme numatytas teisinis reguliavimas. Nepritarti Lobistinės veiklos įstatymo projekto 7 straipsnyje siūlomos išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje, skatinama nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių veikla, kuria jos tenkina viešąjį interesą. Išimtys apima tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Be to, nevyriausybinės organizacijos, jų vykdoma veikla objektyviai skiriasi nuo kitų asociacijų veiklos ir šie skirtumai aiškiai atskleisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“.
Vien specialaus reguliavimo įtvirtinimas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pagrindžia specialų kriterijų, kad NVO skiriasi nuo kitų asociacijų, kurios nelaikomos NVO. Pažymėtina, dėl LVĮ netaikymo konkretiems subjektams, atsižvelgta į VTEK, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas LVĮ, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, kuri analizuoja LVĮ taikymo problemas, taip pat į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, kurio vienas iš veiklos tikslų yra iniciatyvų, skatinančių skaidrumą ir netoleranciją korupcijai, kūrimas, siūlymus ir nuomones. Be to, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas3 Argumentai:
Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, siūloma Lobistinės veiklos įstatymo projekte Nr. XIIIP- 3051 ir šiame lydinčiajame įstatymo projekte atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą, ir suderinti anksčiau minėtų projektų nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 5³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką
teisėkūrai 1.
Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;. 3) Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Informacijos apie šioje dalyje nurodytiems asmenims darytą įtaką dėl teisėkūros savanoriško deklaravimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 32.
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus nuo asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo. 43. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo. 5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad 2019-11-26 Seimo posėdyje svarstant pagrindinį pakete esantį Lobistinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-3051 ir jam teiktus Seimo narių pasiūlymus, pritarta Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymams atstatyti kryžminio deklaravimo pareigą Lobistinės veiklos įstatymo projekte, kai vykdytą lobistinę veiklą deklaruos tiek lobistas, tiek ir lobistinės veiklos adresatas, Komitete pritarta įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis sudaroma galimybė svarbiausius sprendimus valstybėje priimantiems politikams ir kitiems aukščiausio lygmens pareigūnams Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje išviešinti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Pasiūlytas modelis suformuluotas atsižvelgiant į LVĮ projektu siūlomas nuostatas dėl aukščiausio lygmens politikų pareigos teikti deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad TPĮ projekto įstatymo 5³ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, informaciją apie darytą įtaką dėl teisėkūros, deklaruos savanoriškumo pagrindu. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų lentelės 13 pastabą, keičiamo TPĮ 5³ straipsnio 2 dalies nuostatos suformuluotos kaip VTEK pareiga ir perkeltos į baigiamąsias įstatymo nuostatas, TPĮ projekto 4 straipsnį. 7.
Nr. XIIIP-3052(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.