Projekto lyginamasis variantas
lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą Nr. VIII-1749 ir jį išdėstyti taip:
skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. 2. Šis įstatymas reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. 3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai valstybės politikai , valstybės pareigūnai , valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus , administracinius sprendimus . 2. Lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys , vykdantys vykdantis lobistinę veiklą. 3.
asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai , administraciniai sprendimai . 4. Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis asmuo, ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jos jų padalinys, kurie sudarė sudaro rašytinę sutartį su lobistu dėl lobistinės veiklos vykdymo, arba juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys , kuris kurie savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė paveda arba nurodė nurodo vykdyti lobistinę veiklą. 5. Lobistinės veiklos naudos gavėjas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurių interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kurie siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. 3 straipsnis. Teisės būti lobistais neturintys asmenys
1Lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris yra:
1) jaunesnis kaip 18 metų;
asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą , arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai šeši mėnesiai, arba teismo nutartimi ar nuosprendžiu pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai ;
4) administracine nuobauda baustas už šio įstatymo pažeidimą ir nuo šios nuobaudos įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai trys mėnesiai . 2.
2Lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), kuris yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. 23 . Lobistu neturi teisės būti fizinis ar juridinis asmuo, kurio lobistinė veikla nutraukta kuris išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo
9
3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ir nuo sprendimo nutraukti lobistinę veiklą išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos nepraėjo vieni metai trys mėnesiai . 4 straipsnis. Lobistų teisės ir pareigos 1.
1Lobistas turi teisę:
informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų , administracinių sprendimų projektų turinio ir rengimo;32 ) savo iniciatyva atlikti teisės aktų, teisės aktų projektų , administracinių sprendimų ar jų projektų vertinimą, teikti išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams ;43 ) aiškinti visuomenei, įtikinėti asmenis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą ar administracinį sprendimą arba jo nepriimti;54 ) susitaręs su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto ar administracinio sprendimo projekto;65 ) siekdamas vykdyti lobistinę veiklą, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų leidimus (taip pat ir nuolatinius) patekti į jų patalpas , jei tai neprieštarauja atitinkamų institucijų ir įstaigų veiklą reguliuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ;76 ) rinkti duomenis ir informaciją apie teisėkūros procedūras ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams , lobistinės veiklos naudos gavėjams ;87 ) siūlyti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, susitikti su visuomene, lobistinės veiklos užsakovais , lobistinės veiklos naudos gavėjais ir jų atstovais;98 ) organizuoti visuomenės apklausą dėl teisės akto ar administracinio sprendimo projekto priėmimo ar įgyvendinimo;109 ) iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti teisės aktų ir administracinių sprendimų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse.
Lobistas turi teisę:
informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų , administracinių sprendimų projektų turinio ir rengimo;32 ) savo iniciatyva atlikti teisės aktų, teisės aktų projektų , administracinių sprendimų ar jų projektų vertinimą, teikti išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams ;43 ) aiškinti visuomenei, įtikinėti asmenis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą ar administracinį sprendimą arba jo nepriimti;54 ) susitaręs su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto ar administracinio sprendimo projekto;65 ) siekdamas vykdyti lobistinę veiklą, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų leidimus (taip pat ir nuolatinius) patekti į jų patalpas , jei tai neprieštarauja atitinkamų institucijų ir įstaigų veiklą reguliuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ;76 ) rinkti duomenis ir informaciją apie teisėkūros procedūras ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams , lobistinės veiklos naudos gavėjams ;87 ) siūlyti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, susitikti su visuomene, lobistinės veiklos užsakovais , lobistinės veiklos naudos gavėjais ir jų atstovais;98 ) organizuoti visuomenės apklausą dėl teisės akto ar administracinio sprendimo projekto priėmimo ar įgyvendinimo;109 ) iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti teisės aktų ir administracinių sprendimų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją lobistui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 2. Lobistas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išduotą lobisto pažymėjimą, išduotą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą , lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti arba nepriimti teisės akto ar administracinio sprendimo projektą , prireikus susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko ;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka teikti lobistinės veiklos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas;
3) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas dienos apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;
4) laikytis šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Lobistų etikos kodekso reikalavimų ;
5) užtikrinti, kad lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdytų juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, turintis teisę būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį . 3. Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą teisės aktą ar administracinį sprendimą . 5 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos
lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo sudaryti sąlygas lobistams atlikti įgyvendinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtus veiksmus nustatytas teises , nevaržyti teisėtos lobistų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti lobistinės veiklos užsakovų , lobistinės veiklos naudos gavėjų teisėtus interesus, taip pat sudaryti sąlygas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įgyvendinti įstatymuose nustatytas lobistinės veiklos priežiūros funkcijas. 2. Asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas ar kitokį atlygį. 3. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema). 4.
4Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys,
kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 5. Asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
1) savo vardą, pavardę, pareigas;
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;
3) lobisto vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą. Jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;
4) ar jam buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu:
lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka ;
nustatyta tvarka buvo sustabdyta ir apie sustabdymą jis buvo informuotas; ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.
veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo nutraukta ir apie nutraukimą jis buvo informuotas;
4) lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo;
5) ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas arba nepriimtas teisės aktas, administracinis sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu į valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas;
6) veikiama nesudarius lobistinės veiklos sutarties, be juridinio asmens pavedimo ar nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu;
7) lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams. 7 straipsnis.
Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus , veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros , išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka ;
įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą ;
viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla .
Veikla, kuri nelaikoma lobistine Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus , veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros , išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka ;
įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą ;
viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla . 8 straipsnis.
užsakovu Būti lobistinės veiklos užsakovu draudžiama:
1) valstybės politikui, valstybės pareigūnui, valstybės tarnautojui ir kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus;
2) viešojo administravimo subjektams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. 9 straipsnis. Kiti lobistinės veiklos apribojimai Draudžiama lobistinę veiklą finansuoti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės ir savivaldybių įsteigtų pinigų fondų. ANTRASIS SKIRSNIS
810 straipsnis. Asmens įrašymas į lobistų sąrašą
ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo. 2.
2Prašyme įrašyti į lobistų sąrašą nurodoma:
1) vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus, jeigu prašymą pateikia fizinis asmuo;
2) pavadinimas, juridinio asmens kodas, jeigu prašymą pateikia juridinis asmuo;
siekia daryti įtaką teisėkūrai juridinio asmens dalyvių, valdymo organų narių ir darbuotojų, kurie vykdys lobistinę veiklą, vardas, pavardė, asmens kodas, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus, įgaliojimų vykdyti lobistinę veiklą laikotarpis, jeigu prašymą pateikia juridinis asmuo . 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali pareikalauti iš asmenų, pateikusių prašymą įrašyti į lobistų sąrašą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų papildomų dokumentų ar informacijos, pagrindžiančių, kad nėra šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant asmuo negalėtų būti įrašytas į lobistų sąrašą. 4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į lobistų sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, klausimo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. 5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į lobistų sąrašą tik tuo atveju, kai prašymą pateikęs asmuo:
1) pagal šio įstatymo 3 straipsnį neturi teisės būti lobistu;
2) pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir
įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7.
7Asmuo, gavęs pranešimą apie sprendimą įrašyti jį į lobistų sąrašą,
per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos turi sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu prašymą įtraukti fizinį asmenį į lobistų sąrašą pateikia juridinis asmuo, jis taip pat turi sumokėti valstybės rinkliavą. Asmeniui, nustatytu laiku pateikusiam valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, išduodamas lobisto pažymėjimas. 8. Lobisto pažymėjimo formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 9. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinančio dokumento, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimą įrašyti asmenį į lobistų sąrašą pripažįsta netekusiu galios. 911 straipsnis. Lobistinės veiklos sustabdymas, nutraukimas, atnaujinimas ir pabaiga
sustabdoma, jeigu:
1) lobistas ar vykdyti lobistinę veiklą jam pavedęs arba nurodęs juridinis asmuo kreipėsi raštu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl lobistinės veiklos sustabdymo;
2) lobistas nustatytu laiku nepateikė lobistinės veiklos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos;
asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį lobistas įtariamas arba kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką . 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju lobistinė veikla sustabdoma lobisto ar vykdyti lobistinę veiklą jam pavedusio arba nurodžiusio juridinio asmens kreipimesi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją nurodytam laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju lobistinė veikla sustabdoma ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui, per kurį turi būti pateikta lobistinės veiklos skaidrių teisėkūros procesų deklaracija.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju lobistinė veikla sustabdoma ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui, per kurį turi būti pašalintas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pažeidimas , iki bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nutraukta baudžiamoji byla ar priimtas išteisinamasis nuosprendis . 3. Lobistinė veikla Lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu nutraukiama išbraukiamas iš lobistų sąrašo , jeigu:
1) lobistas ar vykdyti lobistinę veiklą jam pavedęs arba nurodęs juridinis asmuo kreipėsi raštu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl lobistinės veiklos nutraukimo išbraukimo iš lobistų sąrašo ;
2) lobistas vykdo lobistinę veiklą po jos sustabdymo pagal šio straipsnio 1 dalį dalies nuostatas ;
vykdo šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytą neteisėtą lobistinę veiklą;
sustabdymo nepateikiama lobistinės veiklos skaidrių teisėkūros procesų deklaracija;45 ) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;
5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepašalinamas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pažeidimas . 4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą sustabdyti ar nutraukti lobistinę veiklą ar išbraukti lobistą iš lobistų sąrašo privalo pranešti lobistui raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5.
5Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą atnaujinti sustabdytą lobistinę veiklą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai:
1) pateikta lobistinės veiklos skaidrių teisėkūros procesų deklaracija;
2) gautas lobisto ar vykdyti lobistinę veiklą jam pavedusio juridinio asmens rašytinis prašymas, kad jis nori atnaujinti jo paties prašymu sustabdytą lobistinę veiklą;
3) pašalintas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pažeidimas nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nutraukta baudžiamoji byla arba įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis . 6. Lobistinė veikla pasibaigia Lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo mirus lobistui fiziniam asmeniui ar pasibaigus lobistui juridiniam asmeniui . 7. Nutraukus lobistinę veiklą ar jai pasibaigus, lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. 1012 straipsnis. Lobistinės veiklos Skaidrių teisėkūros procesų deklaracija
1Lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ar administracinio sprendimo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) , dėl teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje . Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią.
Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, skaidrių teisėkūros procesų deklaracija tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobistas privalo nurodyti:
1) savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo vardą, pavardę , lobisto pažymėjimo numerį;
2) lobistinės veiklos užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą , asmens ar juridinio asmens kodą ; lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą tais atvejais, kai lobistinė veikla vykdoma ne lobistinės veiklos užsakovo, o trečiosios šalies interesais, nurodyti ir fizinį arba juridinį asmenį, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ;
3) teisės akto, teisės akto projekto ar administracinio sprendimo , dėl kurio jis veikia kaip lobistas vykdyta lobistinė veikla , pavadinimą;
4) teisės akto, teisės akto projekto ar administracinio sprendimo , dėl kurio jis veikia kaip lobistas vykdyta lobistinė veikla , norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
5) institucijos ar įstaigos (jeigu yra, ir padalinio), kurioje eina pareigas asmuo, kuriam buvo siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai , administraciniai sprendimai , pavadinimą;
6) asmens, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, vardą, pavardę, pareigas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobistas privalo nurodyti:
1) savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo vardą, pavardę , lobisto pažymėjimo numerį;
2) lobistinės veiklos užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą , asmens ar juridinio asmens kodą ; lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą tais atvejais, kai lobistinė veikla vykdoma ne lobistinės veiklos užsakovo, o trečiosios šalies interesais, nurodyti ir fizinį arba juridinį asmenį, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ;
3) teisės akto, teisės akto projekto ar administracinio sprendimo , dėl kurio jis veikia kaip lobistas vykdyta lobistinė veikla , pavadinimą;
4) teisės akto, teisės akto projekto ar administracinio sprendimo , dėl kurio jis veikia kaip lobistas vykdyta lobistinė veikla , norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
5) institucijos ar įstaigos (jeigu yra, ir padalinio), kurioje eina pareigas asmuo, kuriam buvo siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai , administraciniai sprendimai , pavadinimą;
6) asmens, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, vardą, pavardę, pareigas. Jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, nurodomas tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimas;
7) ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka. 3. Lobistinės veiklos Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. TREČIASIS SKIRSNIS
1113 straipsnis. Lobistinės veiklos priežiūra 1.
Įstatymų nustatyta tvarka lobistinę veiklą prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:
1) analizuoja ir apibendrina šio įstatymo taikymo praktiką;
pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo netekusiais galios;
informacija, kad asmenys nesilaiko šio įstatymo reikalavimų;34 ) teikia lobistams , asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir institucijoms, kuriose dirba asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, metodinę pagalbą ir rekomendacijas lobistinės veiklos klausimais ;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka viešina skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą . 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę:
1) tikrinti lobistų vykdomą lobistinę veiklą;
2) gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu;
3) tikrinti lobistinės veiklos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ;
4) gauti ir tikrinti informaciją apie valstybės pareigūnų, kitų nei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba . 4.
asmuo turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. 5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. 6. Valstybės pareigūnų, kitų nei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūri institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 1214 straipsnis. Informacija apie lobistinę veiklą Informacija apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, nutraukimą, atnaujinimą ar pasibaigimą, lobistinės veiklos deklaracijų duomenys skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. 1.
1Siekiant užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą,
užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai , Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į lobistų sąrašą data ir numeris, suteikto lobisto pažymėjimo numeris, pateiktos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą ar asmens išbraukimą iš lobistų sąrašo;
skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;
narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruota jų atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, nurodant šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo. KETVIRTASIS SKIRSNIS
1315 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
šio įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmenys, neteisėta lobistine veikla padarę žalos kitiems asmenims, ją atlygina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įstatymų nustatyta tvarka. 14 straipsnis.
asmuo vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais skiria baudas:
1) kai juridinis asmuo šio įstatymo nustatyta tvarka nedeklaruoja lobistinės veiklos, – nuo 1000 eurų iki 2500 eurų;
2) kai šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo įsiteisėjimo dienos, – nuo 2500 eurų iki 4000 eurų;
3) kai lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas juridinis asmuo, – nuo 1500 eurų iki 3000 eurų;
4) kai šios dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo įsiteisėjimo dienos, – nuo 3000 eurų iki 4500 eurų. 2. Baudos skiriamos pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgus į pažeidimo mastą, trukmę, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės:
1) pažeidimą padaręs juridinis asmuo padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;
2) pažeidimą padaręs juridinis asmuo savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar pašalino padarytą žalą. 4. Juridinio asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės:
1) pažeidimą padaręs juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą;
2) per trejų metų laikotarpį iki pažeidimo padarymo juridinis asmuo yra baustas už tokio paties pažeidimo padarymą;
3) pažeidimas tęsiasi ilgiau negu dvejus metus. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų skyrimo senatis – ne daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo nustatymo ir ne daugiau kaip penkeri metai nuo pažeidimo padarymo (jeigu trunkamas pažeidimas, – nuo paaiškėjimo) dienos. 15 straipsnis. Mažareikšmis įstatymo reikalavimų pažeidimas 1.
Juridiniam asmeniui padarius pažeidimą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės akto reikalavimų pažeidimas, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą. 2. Mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai:
1) juridinis asmuo per 12 paskutinių mėnesių ne daugiau nei tris kartus nedeklaravo lobistinės veiklos;
2) juridinis asmuo per 12 paskutinių mėnesių ne daugiau nei penkis kartus ir ne ilgiau nei tris mėnesius pavėlavo pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. 16 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir baudų juridiniam asmeniui skyrimo tvarka
pažeidimus (toliau – pažeidimai). Pažeidimus tiria ir pažeidimų protokolus surašo tam įgalioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar valstybės tarnautojai (toliau – pažeidimus tiriantys pareigūnai). Pažeidimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti juridinio asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, vadovus ir darbuotojus, asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ar kitus liudytojus, taip pat turi kitų teisių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje. 2. Užbaigus pažeidimo tyrimą, pažeidimą tiriantis pareigūnas surašo pažeidimo protokolą. Protokolas surašomas dviem egzemplioriais, dalyvaujant pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui. Apie pažeidimo protokolo surašymo laiką ir vietą juridinio asmens įgaliotam atstovui pranešama ne vėliau nei prieš tris darbo dienas registruotu laišku, siunčiamu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Juridinio asmens atstovo nedalyvavimas, jei jam buvo tinkamai pranešta, neužkerta kelio pažeidimo protokolui surašyti. Vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas juridinio asmens įgaliotam atstovui. Jeigu juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvauja surašant pažeidimo protokolą, šio protokolo egzempliorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos išsiunčiamas juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kitas protokolo egzempliorius pateikiamas nagrinėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. 3. Pažeidimo protokole nurodoma: protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie pažeidimo padarymu įtariamą juridinį asmenį; pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgalioto atstovo pasiaiškinimas; terminas paaiškinimams dėl pažeidimo pateikti (jei pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą), kita informacija, būtina pažeidimo bylai išnagrinėti. Pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai protokolas surašytas pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Jeigu surašant protokolą dalyvauja asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ar kiti liudytojai ir jų parodymai užfiksuoti protokole, jie taip pat pasirašo protokolą. Priešingu atveju liudytojų parodymai įforminami atskiru apklausos protokolu. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma pažeidimo protokole. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie pažeidimo protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 4. Pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovo į pažeidimo bylos nagrinėjimą. Pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo, jei jo atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą, turi teisę per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą terminą, bet ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki pažeidimo nagrinėjimo dienos, pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo. Prireikus prašymas pateikti parodymus, eksperto išvadą ar specialisto paaiškinimus pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams. Šie parodymai, išvada ir paaiškinimai turi būti pateikti per 14 dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per penkias darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio pažeidimo bylai nagrinėti.
Jeigu dėl priežasčių, kurias Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą paaiškinimai ar parodymai pateikiami pavėluotai, pažeidimo bylą nagrinėjantis subjektas turi teisę jų nenagrinėti ir grąžinti juos pateikusiems asmenims. 5. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens reikalavimu pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Reikalavimas dėl žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo protokolo įteikimo dienos, o jeigu juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą, – nuo protokolo išsiuntimo dienos. Pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui šaukimas į posėdį išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo neatvyksta į žodinį pažeidimo bylos nagrinėjimą, nors jam buvo tinkamai pranešta apie pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, gali dalyvauti asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovas, kuris turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui suteikiama teisė juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Pažeidimo nagrinėjimas nesant proceso dalyvio galimas tik tada, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jis nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą.
Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimo išsiuntimas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį, arba žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą. 6. Išnagrinėjusi pažeidimą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima nutarimą:
1) skirti šiame įstatyme nustatytą baudą;
2) nutraukti pažeidimo bylą ir pareikšti žodinę pastabą, jei padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas;
3) nutraukti pažeidimo bylą ir įteikti rašytinį nurodymą, jei padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas;
4) nutraukti pažeidimo bylą, jeigu nėra pažeidimo požymių arba panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės akto nuostata, arba likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta pažeidimo byla, arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to paties fakto juridiniam asmeniui priimtas nutarimas skirti baudą. 7.
priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas šis nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, šio nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 8. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimti. 17 straipsnis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimų apskundimo tvarka
skyrimo juridinis asmuo, dėl kurio priimtas šis nutarimas, ar asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo dėl priimto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo pažeidimo byloje padavimas teismui sustabdo nutarimo vykdymą. 18 straipsnis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimų vykdymas
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo juridiniam asmeniui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.
Šis terminas pratęsiamas tiek, kokiam laikui teismo sprendimu buvo sustabdytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą vykdymas. “
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir institucijų vadovai iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 52 IR 53
O
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LVĮ projektas), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo51 ,52 ir 53 straipsniais įstatymo projekto (toliau – TPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą, didinti lobistinės veiklos teisinio reguliavimo efektyvumą ir veiksmingumą, lobistinės veiklos priežiūros efektyvumą, užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinant poveikio darymą teisėkūrai. Įstatymų projektų rengimą paskatino suinteresuotų institucijų – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija, kad praktikoje Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) nuostatos nėra veiksmingos, taip pat institucijų pateikti siūlymai dėl minėto įstatymo nuostatų tobulinimo. Įstatymų projektai taip pat parengti, siekiant spręsti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.
XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Išvadoje nurodyta, kad iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų, tik 12 viešai skelbė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja LVĮ įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai (šiuo metu – apytikriai
deklaracijas. Taip pat Išvadoje pateikti neteisėtos, neskaidrios lobistinės veiklos pavyzdžiai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektai parengti organizuojant suinteresuotų institucijų pasitarimus, kuriuose dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai. Galutinius Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu lobistinės veiklos apibrėžtis (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis) apima siekį daryti įtaką priimamiems teisės aktams ir administraciniams sprendimams.
Plati lobistinės veiklos apibrėžtis nesudaro galimybių vykdyti efektyvią ir veiksmingą lobistinės veiklos priežiūrą. LVĮ nėra pakankamai aiškiai sureglamentuota pareiga išviešinti galutinį lobistinės veiklos naudos gavėją, tai sudaro sąlygas vykdyti lobistinę veiklą neskaidriai ir neatskleisti asmens, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą, jei toks asmuo nesutampa su lobistinės veiklos užsakovu, nors LVĮ 4 straipsnyje reglamentuotos lobistų teisės ir pareigos. LVĮ 5 straipsnyje reguliuojamos asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos, tačiau šios pareigos iš esmės apsiriboja įpareigojimais sudaryti sąlygas lobistams teisėtai vykdyti lobistinę veiklą ir neįtvirtina asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigų patiems aktyviai viešinti jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos atvejus. Taigi, šiuo metu vykdoma lobistinės veiklos priežiūra iš esmės remiasi tik pačių lobistų teikiamomis deklaracijomis. LVĮ 6 straipsnis reguliuoja, kas laikoma neteisėta lobistine veikla, o 7 straipsnyje įtvirtintos išimtys, kokia veikla nelaikoma lobistine. Vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 7 punktu, lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Ši išimtis kelia praktinių LVĮ taikymo problemų, sudaro sąlygas veiklą, kuri pagal turinį laikytina lobistine veikla, vykdyti neskaidriai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo ir sudaro sąlygas įvairiems subjektams nepagrįstai išvengti LVĮ nuostatų taikymo.
Pažymėtina, kad, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nuomone, lobistinė veikla neturėtų būti siejama su organizacijos veiklos tikslu (viešas interesas ar privatus), bet sietina su konkrečia veikla (siekiu daryti įtaką dėl teisės aktų), ir tas siekis daryti įtaką turėtų būtų visuomenei atskleistas. 8 straipsnyje reglamentuota, kokiems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais, nors laikytina, kad toks draudimas nėra proporcingas, jei šiuo metu LVĮ 8 straipsnyje nurodyti asmenys, būdami lobistinės veiklos užsakovais, laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. LVĮ 10 straipsnyje reglamentuotas asmenų įrašymas į lobistų sąrašą, o šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. LVĮ 12 straipsnyje numatyta lobistinės veiklos deklaracijų teikimo tvarka. Lobistinės veiklos priežiūra šiuo metu vykdoma remiantis LVĮ 13 straipsniu, o informacija apie lobistinę veiklą (apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, nutraukimą, atnaujinimą ar pasibaigimą, lobistinės veiklos deklaracijų duomenys) skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (LVĮ 14 straipsnis). Toks informacijos skelbimo teisinis reguliavimas nevisiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taikomo nuo 2018 m. gegužės 25 d., nuostatas.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – TPĮ) šiuo metu nėra įtvirtinto aiškaus mechanizmo, kaip asmenys, siekiantys daryti įtaką teisėkūrai, galėtų tai iš anksto aiškiai ir viešai deklaruoti, gauti tam tikrą jiems aktualią informaciją ir pan. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 126 straipsnyje reguliuojama fizinių asmenų atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą, tačiau galiojančiuose teisės aktuose atsakomybės už neteisėtą lobistinę veiklą reguliavimas nėra sistemiškas, kadangi nei LVĮ, nei kituose įstatymuose nėra sureguliuota juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą. ANK
turinčia veika. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl LVĮ taikymo srities. LVĮ projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti LVĮ taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.
Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tai būtų, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir pan. veikla. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad didesnės grupės nei šiuo metu subjektų daroma įtaka, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, būtų laikoma lobistine veikla, siūloma atsisakyti LVĮ 9 straipsnyje šiuo metu nustatyto neproporcingo draudimo, kad lobistinę veiklą draudžiama finansuoti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės ir savivaldybių įsteigtų pinigų fondų, kartu sudarant sąlygas juridiniams asmenims ir toliau teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansinę paramą ir siekti savo veiklos tikslų.
Šiuo metu LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad tokiu reglamentavimu bus užkertamos galimybės slėpti ir vengti deklaruoti tikruosius siūlomų ar priimamų teisės aktų projektų iniciatorius. Bus prisidedama prie didesnio skaidrumo, neliks galimybės išvengti abipusio reikalavimo deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą, kadangi teisės akto (teisės aktų) parengimas ir siūlomas teisės akto projekto svarstymo inicijavimas visais atvejais bus laikomas lobistine veikla, o ne fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros. Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą.
Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata nedarys įtakos
straipsnio 5 punkte įtvirtinta savarankiška išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla (peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas pagal atitinkamą veiklą reguliuojančius įstatymus). Visas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla, siūloma sistemiškai reglamentuoti viename straipsnyje (keičiamo LVĮ 7 straipsnis). Lobistine veikla ir toliau būtų nelaikoma nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla, tik ši išimtis perkelta iš galiojančio 1 straipsnio į 7 straipsnį.
Atsižvelgiant į diskusijų dėl LVĮ projekto metu, Įstatymų projektų derinimo metu gautas nuomones, taip pat į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką, numatytas išimtis, siūloma nustatyti šias papildomas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla: asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla. Šių veiklų metu daroma įtaka teisėkūrai būtų išviešinama kitomis formomis (pavyzdžiui, siūlymas keisti teisės aktą užfiksuotas posėdžio protokole, daryta įtaka teisėkūrai teisės aktų nustatyta tvarka išviešinta viešai skelbiamose politinių partijų veiklos rezultatų ataskaitose ar pan.), todėl netikslinga papildomai įpareigoti asmenis deklaruoti tokią veiklą LVĮ nustatyta tvarka. Kita vertus, siekiant LVĮ efektyvaus veikimo, taip pat siekiant sudaryti realias galimybes veiksmingai lobistinės veiklos priežiūrai, iš lobistinės veiklos apibrėžties, o kartu ir iš LVĮ taikymo srities siūloma išbraukti administracinius sprendimus. Pastebėtina, kad ir jau minėtoje Išvadoje nurodyti probleminiai neskaidrios lobistinės veiklos pavyzdžiai yra susiję būtent su siekiu daryti įtaką teisės aktų projektų rengimo ir teisės aktų priėmimo procese.
Atsisakius įtakos administracinių sprendimų priėmimui priežiūros, būtų sudarytos galimybės efektyviau atskleisti įtakos darymą svarbiausiems valstybėje priimamiems sprendimams, vykdyti šios įtakos stebėseną ir priežiūrą. Dėl asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir jų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūros. LVĮ projektu siūloma LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje aiškiau apibrėžti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą ir diferencijuoti šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą. Siūloma aiškiai išskirti svarbiausius sprendimus priimančių asmenų kategorijas ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą pavesti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pagal siūlomą teisinio reguliavimo modelį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vykdytų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (LVĮ projektu keičiamo LVĮ 11 straipsnio (šiuo metu galiojančio 13 straipsnio) 2 dalis). Kitų asmenų, dalyvaujančių rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą siūloma pavesti institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams (keičiamo LVĮ 11 straipsnio 6 dalis). Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, LVĮ projektu siūloma nustatyti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamą kryžminę pareigą deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą (keičiamo LVĮ 5 straipsnis).
LVĮ projektu siekiama numatyti, kad Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Siekiant sudaryti kuo patogesnes sąlygas pateikti nurodytas deklaracijas, LVĮ 11 straipsnyje (šiuo metu galiojantis 13 straipsnis) būtų įtvirtinta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat siūloma numatyti, kad valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma reglamentuoti ir šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą (keičiamo LVĮ 11 straipsnis).
Siūlomos įtvirtinti nuostatos sudarytų galimybes palyginti lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaruojamą informaciją, kartu sudarytų geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, taip pat skatintų pačius lobistus vykdyti lobistinę veiklą skaidriai, ją deklaruoti. Vadinamos kryžminės pareigos deklaruoti asmenų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą nustatymas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sudarytų prielaidas šiems asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus teisės aktų rengimo ir priėmimo procese, labiau pagrįsti, išviešinti priimamus sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendimai priimti įvertinus įvairių suinteresuotų subjektų grupių nuomones ir pasiūlymus. Dėl lobisto, lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvokos. Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Siekiant geriau įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir sudaryti galimybes aiškiai atskleisti tikruosius lobistinės veiklos naudos gavėjus, LVĮ projekte siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką. Lobistinės veiklos naudos gavėju būtų laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kuris siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. Tam tikrais atvejais lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas galėtų sutapti, tokiais atvejais deklaracijoje kaip lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas turėtų būti nurodomas tas pats asmuo. Dėl asmenų, neturinčių teisės būti lobistais, lobistinės veiklos užsakovais, ir neteisėtos lobistinės veiklos.
Siekiant, kad lobistinę veiklą vykdytų tinkamos reputacijos asmenys, siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pastebėtina, kad tam tikrų profesijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taip pat siejamas su tuo, kad asmuo nebūtų teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnis). Kita vertus, siekiant skatinti asmenis lobistinę veiklą vykdyti skaidriai, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, siūloma trumpinti LVĮ 3 straipsnyje įtvirtintus terminus, kurie turi praeiti nuo apkaltinamojo nuosprendžio dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo ar nuo administracinės nuobaudos už šio LVĮ pažeidimą įvykdymo, kad asmuo vėl galėtų būti lobistu. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies keičiamos nuostatos dėl to, kas neturi teisės būti lobistu (nuostatos iš dalies sugriežtinamos, iš dalies sušvelninamos), įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, asmenų galėjimas būti lobistu turėtų būti vertinamas pagal naujai įsigaliojusias nuostatas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gavus informacijos apie tai, kad lobistų sąraše yra asmenų, kurie neatitinka naujų LVĮ nustatytų reikalavimų, turėtų būti patikrinama asmens atitiktis LVĮ reikalavimams ir priimami atitinkami sprendimai LVĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad LVĮ projektu siūloma numatyti, kad lobistu taip pat būtų laikomas juridinis asmuo, LVĮ
teisės būti lobistais.
Draudimas juridiniam asmeniui būti lobistu iš esmės būtų siejamas su juridinio asmens išbraukimu iš lobistų sąrašo. Taip pat lobistu neturėtų teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas. Šiuo metu LVĮ 6 straipsnyje reglamentuota daug atvejų, kada lobistinė veikla laikoma neteisėta. LVĮ projektu siūloma atsisakyti šio straipsnio 2-7 punktų nuostatų, kadangi minėtuose punktuose nurodytos aplinkybės praktikoje yra neįrodomos (pavyzdžiui LVĮ 6 straipsnio 4 punktas), nėra pakankamai susijusios su LVĮ tikslu užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą (pavyzdžiui, LVĮ 6 straipsnio 5, 6 punktai) arba susijusios su lobistų veiklos etikos reikalavimais (pavyzdžiui, LVĮ 6 straipsnio 6, 7 punktai), bet ne su lobistinės veiklos neteisėtumu. Neteisėtos lobistinės veiklos atvejai būtų reglamentuoti keičiamo LVĮ 6 straipsnyje ir šie atvejai būtų siejami su lobistinės veiklos nedeklaravimu ir lobistinės veiklos vykdymu, kai asmuo nėra įtrauktas į lobistų sąrašą. Be to, atsižvelgiant į asmens nekaltumo prezumpciją, lobistinė veikla nebūtų stabdoma, jei lobistas įtariamas arba kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kaip minėta, LVĮ 8 straipsnyje reglamentuota, kokiems asmenims draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovais.
Tokio draudimo LVĮ projektu siekiama atsisakyti kaip perteklinio, kadangi šiuo atveju svarbu ne įtvirtinti absoliutų draudimą būti lobistinės veiklos užsakovu, bet užtikrinti, kad LVĮ 8 straipsnyje nurodyti asmenys, būdami lobistinės veiklos užsakovais, laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas, kuris dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, kitoje srityje, nesusijusioje su jo vykdomomis funkcijomis, galėtų būti lobistinės veiklos užsakovu, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Dėl viešojo administravimo subjektų, kaip valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų teisės ir pareigos, įgaliojimai yra griežtai reglamentuoti jų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, todėl viešojo administravimo subjektai apskritai negalėtų užsiimti tokia veikla (ar organizuoti tokios veiklos), kuri nenumatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taigi, LVĮ projektu siūloma atsisakyti LVĮ 8 straipsnio nuostatų (atitinkamai keičiasi tolesnių LVĮ straipsnių numeracija LVĮ projekte). Įtvirtinus aptartas nuostatas, būtų aiškiau ir sistemiškiau reguliuojama, kokie asmenys neturi teisės būti lobistais, kokia lobistinė veikla laikytina neteisėta, būtų atsisakyta nepagrįstų draudimų, tokiu būdu skatinant asmenis lobistinę veiklą vykdyti viešai ir skaidriai, kartu sudarant geresnes prielaidas lobistinės veiklos priežiūrai. Dėl asmenų įrašymo į lobistų sąrašą ir teisės vykdyti lobistinę veiklą. LVĮ projekte ir toliau išlaikoma nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo.
Jei į lobistų sąrašą siektų būti įrašytas juridinis asmuo, atsisakoma reikalavimo nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą, taigi, palengvinama įrašymo į lobistų sąrašą procedūra. Vis dėlto juridinis asmuo turėtų užtikrinti, kad jo vardu veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos atstovai, todėl LVĮ projekte (9 straipsnis) siūloma numatyti, kad lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal LVĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Per vieną mėnesį pašalinus tokį veiklos pažeidimą, sustabdyta lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu būtų atnaujinta. Juridinis asmuo, siekiantis, kad jo vykdyta sustabdyta lobistinė veikla būtų atnaujinta, turėtų pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai visus pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, atitinkamam darbuotojui išduoto įgaliojimo panaikinimą įrodantį dokumentą). Siekiant skatinti lobistinę veiklą, keičiamo LVĮ 4 straipsnyje siūloma įtvirtinti naują teisę lobistams – teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis. Tai sudarytų geresnes galimybes lobistams sekti juos dominančius teisėkūros procesus ir daryti įtaką teisėkūrai. Taip pat numatoma galimybė lobistams gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją sutrumpintais terminais.
Kaip ir šiuo metu, lobistai turėtų pareigą deklaruoti lobistinę veiklą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje, pateikdami skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, taip užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą, teisėkūrai daromos įtakos viešumą. Lobistų veiklą ir toliau prižiūrėtų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pritarus LVĮ projektu siūlomoms nuostatoms, būtų palengvintos asmenų įrašymo į lobistų sąrašą sąlygos. Suteikus lobistams papildomą teisę gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis, asmenys būtų skatinami įsirašyti į lobistų sąrašą. Dėl lobistinės veiklos deklaravimo ir priežiūros. LVĮ 10 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame 12 straipsnyje) siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas. Siekiant akcentuoti būtent teisėkūrai daromo poveikio išviešinimą, atsisakoma lobistinės veiklos deklaracijos sąvokos ir įtvirtinama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos sąvoka. Tokios skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos būtų viešinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (keičiamo LVĮ 12 straipsnis). LVĮ projektu taip pat siūloma tikslinti duomenis, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje. Aiškiai nurodoma, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, atsisakoma perteklinio lobistinės veiklos užsakovo asmens kodo ar juridinio asmens kodo nurodymo.
Taip pat įtvirtinama, kad tuo atveju, jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės (komiteto, komisijos ar pan.) pavadinimą. Nurodyta nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Siekiant išviešinti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai teisės aktų projektus parengia privatūs subjektai, o vėliau šiuos projektus teikia viešieji asmenys, nenurodydami tikrųjų projektus inicijavusių subjektų, LVĮ 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti, ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant mažinti administracinę naštą lobistams, LVĮ siūloma nustatyti, kad, jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi pateiktoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaracija tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka (keičiamo LVĮ 10 straipsnis).
Siekiant sudaryti prielaidas efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, keičiamo LVĮ 11 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame 13 straipsnyje) papildomai įtvirtinama, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija viešina skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Taip pat Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai suteikiama papildoma teisė gauti informaciją apie valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba, ir tikrinti šią informaciją. Kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūrėtų institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai.
Pažymėtina, kad patys institucijų vadovai taip pat turės pareigą laikytis jų nustatytos ir konkrečioje institucijoje galiojančios jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarkos, o institucijų vadovų deklaracijas papildomai turės teisę patikrinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuriai, kaip minėta, LVĮ suteiks teisę gauti ir tikrinti duomenis apie kitų asmenų (įskaitant institucijų vadovų) deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba. Atsižvelgiant į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, LVĮ projektu siūloma įstatymo lygiu reglamentuoti, kokia informacija apie lobistinę veiklą viešai skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Patikslinus reikalavimus dėl duomenų, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje, taip pat reglamentavus asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaracijų viešinimą, kitos su lobistine veikla susijusios informacijos viešinimą, būtų geriau pasiektas LVĮ tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, būtų išviešintas daromas poveikis teisėkūrai. Dėl TPĮ projekto . Siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, TPĮ siūloma asmenims, kuriems netaikomas LVĮ, sudaryti galimybę įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą (taip vadinamą skaidrumo sąrašą). Įrašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą būtų neprivalomas, tačiau tokie asmenys turėtų tas pačias teises kaip ir lobistai, taip pat ir teisę iš institucijų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme nurodytas teisinio reguliavimo sritis.
Asmenys, įtraukti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turėtų pareigą kartą per metus deklaruoti savo vykdomą veiklą (elektroniniu būdu teikdami metines ataskaitas) skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Jei asmuo tokios deklaracijos nepateiktų ir po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos perspėjimo, asmuo būtų išbraukiamas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, prarastų dėl buvimo sąraše turimas teises ir metus laiko negalėtų vėl įsirašyti į sąrašą. Asmenims, kuriems siekiama daryti įtaką, nereikėtų deklaruoti jų atžvilgiu darytos įtakos (skirtingai nei tais atvejais, kai įtaką darytų lobistas). Siekiant sudaryti galimybę svarbiausius sprendimus valstybėje priimantiems politikams ir kitiems aukščiausio lygmens pareigūnams taip pat išviešinti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros, kai šią įtaką daro ne lobistų sąraše esantys asmenys, TPĮ siūloma įtvirtinti galimybę Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai deklaruoti informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Atitinkamai siūloma nustatyti pareigą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti galimybę nurodytiems asmenims savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Pasiūlytas modelis suformuluotas atsižvelgiant į LVĮ projektu siūlomas nuostatas dėl aukščiausio lygmens politikų pareigos teikti deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos.
Tuo tarpu institucijų vadovai pagal analogiją taip pat turės teisę sudaryti galimybę valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruoti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Pastebėtina, kad asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašas neeliminuotų pareigos įsirašyti į lobistų sąrašą pagal LVĮ nuostatas. Lobistinę veiklą, kaip minėta, galėtų vykdyti tik tie asmenys, kurie įrašyti į lobistų sąrašą. Jei asmuo, kuriam netaikomos LVĮ nustatytos išimtys, kas nelaikoma lobistine veikla, vykdytų lobistinę veiklą neįsirašęs į lobistų sąrašą, tai būtų vertinama kaip neteisėta lobistinė veikla. Priėmus siūlomus TPĮ pakeitimus, būtų sudaryta galimybė išviešinti asmenų, kurie daro įtaką teisėkūrai, tačiau nepatenka į LVĮ reguliavimo sritį, veiklą, užtikrinti teisėkūrai daromos įtakos skaidrumą. Dėl atsakomybės už LVĮ pažeidimus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
reglamentuoti atsakomybės juridiniams asmenims taikymą už LVĮ pažeidimus. Siūloma įtvirtinti taikytinų baudų dydžius, kurie nustatyti atsižvelgus į ANK
pobūdį ir pavojingumą, siūloma įtvirtinti juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir baudų juridiniam asmeniui taikymo tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarką.
LVĮ įtvirtinus, kas laikytina mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu, būtina užtikrinti, kad, jeigu fizinis asmuo padaro mažai pavojingą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 126 straipsnio 1 dalyje, požymių turinčią veiką ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar jos įgalioti tarnautojai galėtų administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Papildžius ANK
teisėkūros nuoseklumas ir sistemiškumas. Atsižvelgiant į tai, kad skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema, skirta lobistinės veiklos deklaravimui, turėtų būti sukurta iki LVĮ pakeitimų įsigaliojimo, siūloma Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2020 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma . 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos LVĮ projektu siūlomos nuostatos sudarys geresnes galimybes viešinti lobistinę veiklą, daromą įtaką teisėkūrai, efektyviau vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą ir sumažins korupcijos pasireiškimo galimybes. 7.
priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas LVĮ projektas, TPĮ projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi verslo atstovams bus sudarytos aiškesnės galimybės dalyvauti teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų priėmimo procese. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Dėl siūlomų TPĮ pakeitimų reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą ir numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įgaliojimus prižiūrėti, kaip įgyvendinamos naujos siūlomos TPĮ nuostatos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rengia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimus, todėl, siekiant nedubliuoti šio įstatymo pakeitimų, kartu su Įstatymų projektais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimai neteikiami. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. LVĮ projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nuostatas ir numatyti pareigą teisės aktų projektus rengiančioms institucijoms teikti išvadoms gauti teisės aktų projektus lobistams, asmenims, įrašytiems į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą pagal šių asmenų nurodytas ir skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje skelbiamas teisinio reguliavimo sritis. Taip pat turės būti keičiamas Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, įtraukiant valstybės rinkliavos dydį už įrašymą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės patvirtinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką; nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ANK 126 straipsnyje numatytas pažeidimas laikomas mažareikšmiu. Institucijų vadovai turės patvirtinti valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarką; šių asmenų vykdomos lobistinės veiklos priežiūros tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymams įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, viceministrams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Informacinės sistemos, skirtos lobistinės veiklos, daromos įtakos teisėkūrai deklaravimui, užtikrinant atitinkamas asmens identifikavimo, saugos priemones ir analizės modulius (kryžminė patikra, statistiniai apibendrinimai ir pan.), sukūrimo kaštai, remiantis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktais komerciniais pasiūlymais, yra apie 120 000 eurų (šią sumą sudaro informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo (apie 10 000 eurų), diegimo (apie 90 000 eurų) bei techninės priežiūros (apie 20 000 eurų) paslaugos). Ši sistema, kaip minėta, turėtų būti sukurta iki LVĮ pakeitimų įsigaliojimo. Taip pat, siekiant veiksmingos lobistinės veiklos priežiūros, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai. 2018 m. rugsėjo 19 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įsteigė Lobistinės veiklos priežiūros skyrių, kuriame eina pareigas 4 žmonės, tačiau tai padarė perkeldama valstybės tarnautojus iš Prevencijos skyriaus, kuriame šiuo metu labai trūksta žmonių, Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus tarnautojai atlieka ir Prevencijos skyriaus uždavinius. Tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija efektyviai galėtų atlikti įstatymais jais pavestas funkcijas, reikėtų papildomų 5 žmonių (šiuo metu patvirtintos 25 pareigybės, reikėtų 30).
įdarbinimas bei darbo vietų jiems įrengimas kainuotų 125 000 eurų metams. Atskiras lobistinės veiklos priežiūros padalinys, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomone, yra reikalingas, nes lobistinės veiklos priežiūra yra atskira Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcija (nesusijusi su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo klausimais), apimanti tiek tyrimus, patikrinimus dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos, tiek prevencinę veiklą. Pažymėtina, kad šiuo metu tiek potencialiems lobistams (privačiam sektoriui), tiek asmenims, kuriems lobistine veikla daroma įtaka (viešajam sektoriui), labai trūksta informacijos apie lobistinę veiklą, jos reikšmę. Lobistinės veiklos reglamentavimu siekiama įteisinti kuo didesnį tokios veiklos viešumą, skatinti diskusijas visuomenėje ir kartu padėti atitinkamus sprendimus priimantiems asmenims nebijoti domėtis suinteresuotųjų šalių nuomonėmis žinant, kad jie veikia teisėtai ir už savo veiklą atsiskaito visuomenei. Kryptinga prevencinė veikla bei neteisėtos lobistinės veiklos atvejų išaiškinimai padėtų skaidrinti lobistinę veiklą – tam reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai ir dėl veiklos specifiškumo tikslinga suskurti atskirą struktūrinį padalinį. Pabrėžtina, kad EBPO Viešojo valdymo komitetas Lietuvos stojimo peržiūros kontekste lobistinės veiklos reguliavimą įvardijo kaip vieną iš prioritetinių sričių, buvo pabrėžta, kad EBPO įdėmiai stebės, kaip Lietuvai seksis įgyvendinti LVĮ nuostatas, skatinti lobistinės veiklos supratimą visuomenėje, kokios konkrečios priemonės bus taikomos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lobistinė veikla“, „lobistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2018-12-17
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir įgalina dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas. 2.
straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į teisinio aiškumo principą, siūlytina formuluotėje „pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio“ išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“. Be to, nėra aišku, kodėl šiame punkte skirtingai nurodomos teismo sprendimų rūšys. Tais atvejais, kai asmuo pripažintas kaltu, nurodomas tik teismo nuosprendis; tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nurodomas ne tik teismo nuosprendis, bet ir teismo nutartis. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, punkto nuostatos tikslintinos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis nustato atvejus, kada asmenys negali vykdyti lobistinės veiklos, t. y. būti lobistais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinamas papildomas kriterijus, kurį turi atitikti lobistinę veiklą vykdantys lobisto – juridinio asmens dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad tą patį dalyką reglamentuojančios teisės normos turėtų būti viename straipsnyje, siūlytina visus kriterijus, įvardijančius asmenis, neturinčius teisės būti lobistais, dėstyti viename keičiamo įstatymo straipsnyje. 4.
nustatoma, kad lobistu neturi teisės būti asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir jei nuo išbraukimo nepraėjo trys mėnesiai. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus išskirti į dvi atskiras straipsnio dalis, vienoje aiškiai reglamentuojant, kad asmuo neturi teisės būti lobistu, jei jis nėra įrašytas į sąrašą, o antroje, kad asmuo, išbrauktas iš sąrašo dėl tam tikrų pažeidimų, negali būtį į jį vėl įrašytas po išbraukimo praėjus mažiau nei 3 mėnesiams. 5. Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir
„teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią
dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Taigi galimai būtų ribojama lobistų galimybė tinkamai įgyvendinti jiems įstatymų įtvirtintas teises. 6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę nurodant, kad lobistas gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. 7.
principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas, formuluotę „informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). 8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad lobistas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (pabraukta mūsų). Ši nuostata taisytina loginiu požiūriu, nes sąvokos „per tris darbo dienas“ ir
„nedelsdamas“ akivaizdžiai nesiderina tarpusavyje. 9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 ir 4
punktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti apjungtos į vieną punktą arba šios dalies 2 punktas turėtų būti sukeistas vietomis su šios dalies 3 punktu. 10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra vartojama sąvoka „lobisto vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte – sąvoka „savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą“, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte – sąvokos
„užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą“, „naudos gavėjo vardą, pavardę ar
pavadinimą“, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte – sąvoka „asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“. Siūlytina nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas suvienodinti. Kadangi prieš žodį „pavadinimas“ dažniausiai vartojami žodžiai „juridinio asmens“, galbūt tikslinga būtų prieš žodį „vardas“ vartoti žodžius „fizinio asmens“, arba siūlytina visur vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“.
Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata „jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą“ svarstytina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti ar nepriimti teisės akto projektą. Atsižvelgiant į šią lobisto pareigą, asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, visais atvejais turėtų žinoti lobisto, kuris į jį kreipėsi, duomenis. Antra, abejotina, kad kiekvienas susitikimas, kuriame vykdoma lobistinė veikla, galėtų turėti oficialų pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos tikslintinos. 11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti jų svarstymą. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad fizinių asmenų, sistemiškai siūlančių teisėkūros iniciatyvas, veikla būtų laikoma lobistine. Atkreiptinas dėmesys, kad be šios nuostatos, projektu nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra jokių kitų nuostatų, reglamentuojančių asmenų, kurių veikla prilyginama lobistinei veiklai pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, veiklą, teises, pareigas ar atsakomybę.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas galėtų konstatuoti
„sistemingą ir nuolatinį“ teisės aktų projektų rengimą, ar toks asmuo būtų
įspėjamas prieš jam taikant atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai nesureglamentavus lobistinei veiklai prilyginamos veiklos, t. y. tinkamai (įstatymo lygmeniu) neįtvirtinant lobistinės ir nelobistinės veiklos atskyrimo kriterijų, galėtų būti pažeistos pilietiškų ir įstatymų iniciatyvas siūlančių fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai pildomas. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūlomam teisiniam reguliavimui dėl juridinių asmenų veiklos, prilyginamos lobistų veiklai. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punkte siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie yra viešai transliuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „asmenų“ apima ir lobistus. Taigi iš projektu siūlomos nuostatos galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai lobistas dalyvautų viešuose susitikimuose ar posėdžiuose, jo vykdoma veikla taip pat nebūtų laikoma lobistine. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte dėstomai nuostatai. 13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad jei visa tam tikro juridinio asmens veikla negali būti laikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais.
Dėl šios priežasties tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 punktų nuostatoms. 14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pabaiga“ įrašytini žodžiai „išbraukimas iš lobistų sąrašo“. 15. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias lobistinės veiklos atnaujinimą, dėstyti šio straipsnio 3 dalimi, o 3 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias išbraukimą iš lobistų sąrašo, – atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina patikslinti, po žodžio „sustabdymo“ įrašant žodžius „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu“. 17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. 18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas“. 19. Derinant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus sukeisti vietomis. Be to, 9 straipsnio 5 dalies punktai turi būti susieti nuorodomis su šio straipsnio 1 dalies punktais, kurių pagrindu lobistinė veikla buvo sustabdyta. Priešingu atveju gali kilti tokia situacija, kad lobistinė veikla sustabdyta vienu pagrindu, o lobistas įvykdo kitame punkte numatytą pareigą. 20. Siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas dėstyti kaip vieną iš šio straipsnio 3 dalies punktų. 21.
įtaką, grupės pavadinimas“. 22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 23. Kadangi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra išvardinti keli duomenys, nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodžius „šio įstatymo“ įrašyti žodį „kiti“. 24. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo. 25. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies
baudą“. 26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatomos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios, o 4 dalyje – sunkinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad įstatyme nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius yra mažesnis, nei sunkinančių.
Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai teisės aktuose yra nustatomas didesnis asmens atsakomybę lengvinančių, o ne sunkinančių aplinkybių sąrašas. Be to, įprastai teisės aktuose yra pateikiamas tik baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, paliekant atsakomybę taikančio subjekto diskrecijai nustatyti ir kitas, nei tiesiogiai nurodytas, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 27. Vienodintinos keičiamo įstatymo 14 straipsnio
„pažeidimas tęsiasi“, įrašant „pažeidimas truko“. 28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje
siūlytina reglamentuoti, ne "baudų skyrimo", o "nutarimo priėmimo" senatį. 29. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais juridinio asmens padarytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Abejotina, kad mažareikšme veikla gali būti laikomas 3 kartus per 12 mėnesių lobistinės veiklos nedeklaravimas ir
teisėkūros interesų deklaraciją, kai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas deklaraciją ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Šiuo atveju manytina, kad yra neproporcinga, nustačius trumpą (7 dienų) terminą pateikti deklaraciją, mažareikšmiu laikyti jos visišką nepateikimą 3 kartus per 12 mėnesių arba 5 kartus per 12 mėnesių vėlavimą iki 3 mėnesių pateikti šią deklaraciją.
Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laiku nepateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos (per 7 dienas) lobistinė veikla yra sustabdoma, o 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad per mėnesį nuo sustabdymo nepateikus šios deklaracijos lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. Taigi, nurodytosios nuostatos taip pat nesiderina su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais „mažareikšmiais“ terminais. 30. Tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, nes pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui turėtų būti suteikiama teisė liudytojams "užduoti klausimus", o ne juos
"apklausti". 31. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 4
punkte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia "kita institucija" galėtų pradėti pažeidimo bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo. 32. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, kadangi to paties straipsnio
nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. 33. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene @lrs.lt A. Ožiūnienė,
el. p. audrone.oziuniene @lrs.lt
2019-11-28
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame, be kita ko, įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir yra įgalinti dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas. 2. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 10-12 punktų santykis.
Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 - 12 punktus lobistine veikla nelaikoma politinių partijų, viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių ir bendrijų veikla . Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu juridinio asmens veikla nelaikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl juridinis asmuo (projekto 3 straipsnio 2 dalis) yra atskiriamas nuo jo veiklos (projekto 7 straipsnio 10, 11, 12 dalys) . Todėl projekto nuostatos tikslintinos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardinant visus subjektus , kurie negali būti laikomi lobistais. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra Lobistinės veiklos įstatymo reguliavimo dalykas. Minėtoje dalyje išvardintų valstybės ir savivaldybės institucijų viešųjų ir kitų vadovaujančių asmenų darbotvarkės yra (ar turi būti) skelbiamos tų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o ne šio įstatymo, nustatyta tvarka. 4.
4Juridinės technikos požiūriu:
1) keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų aptarti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimų trumpinius ir toliau projekto tekste juos vartoti, nes pateiktame projekto variante jos vartojamos skirtingai, taip pat keičiamo įstatymo 18 straipsnyje – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pavadinimo trumpinį ir toliau vartoti „Civilinis kodeksas“;
2) reikėtų suvienodinti projekto tekste įvairiai vartojamas sąvokas ir formuluotes „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ bei „teisės aktai“, „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, „įstatymų nustatyta tvarka“;
3) keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 5,
įstatymų pavadinimus siūlome įrašyti formuluotę „įstatymų nustatyta tvarka“;
4) keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinime ir tekste vietoje formuluotės „mažareikšmis įstatymo reikalavimų pažeidimas“ siūlome vartoti formuluotę „mažareikšmis įstatymo pažeidimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene @lrs.lt A. Ožiūnienė,
239 6168, el. p. audrone.oziuniene @lrs.lt
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
2019 m. gegužės 29 d. Nr. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, komiteto biuro patarėjai: Agnija Tumkevič, Evaldas Sinkevičius, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus patarėja Edita Kavoliūnienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, NVO Tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, VšĮ „NVO teisės instituto“ atstovai Viktorija Medžiaušaitė ir Rytis Jokubauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojai Kęstutis Jankauskas ir Vaidotas Levickis, LKP direktorius Ričardas Sartatavičius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir įgalina dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į teisinio aiškumo principą, siūlytina formuluotėje „pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio“ išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“.
Be to, nėra aišku, kodėl šiame punkte skirtingai nurodomos teismo sprendimų rūšys. Tais atvejais, kai asmuo pripažintas kaltu, nurodomas tik teismo nuosprendis; tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nurodomas ne tik teismo nuosprendis, bet ir teismo nutartis. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, punkto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Analogiškos formuluotės vartojamos ir kituose įstatymuose, pastaba redakcinio pobūdžio, siūloma nepritarti ir žodį ,,apkaltinamojo“ naudoti siekiant teisinio aiškumo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis nustato atvejus, kada asmenys negali vykdyti lobistinės veiklos, t. y. būti lobistais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinamas papildomas kriterijus, kurį turi atitikti lobistinę veiklą vykdantys lobisto – juridinio asmens dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai.
Atsižvelgiant į tai, kad tą patį dalyką reglamentuojančios teisės normos turėtų būti viename straipsnyje, siūlytina visus kriterijus, įvardijančius asmenis, neturinčius teisės būti lobistais, dėstyti viename keičiamo įstatymo straipsnyje. Nepritarti Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta lobisto pareiga yra susijusi ne su asmens teise būti lobistu, bet su lobistinės veiklos vykdymo sąlygomis. Jei atitinkama sąlyga pažeidžiama, lobistinė veikla stabdoma ir suteikiama galimybė pašalinti pažeidimą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad lobistu neturi teisės būti asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir jei nuo išbraukimo nepraėjo trys mėnesiai. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus išskirti į dvi atskiras straipsnio dalis, vienoje aiškiai reglamentuojant, kad asmuo neturi teisės būti lobistu, jei jis nėra įrašytas į sąrašą, o antroje, kad asmuo, išbrauktas iš sąrašo dėl tam tikrų pažeidimų, negali būtį į jį vėl įrašytas po išbraukimo praėjus mažiau nei 3 mėnesiams. Pritarti Numatyti, kad asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, negali būti vėl įrašytas į lobistų sąrašą, jei nuo sprendimo išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos praėjo mažiau nei trys mėnesiai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Taigi galimai būtų ribojama lobistų galimybė tinkamai įgyvendinti jiems įstatymų įtvirtintas teises. Pritarti Išbraukti žodžius ,, reglamentuojančius teisėkūrą“
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę nurodant, kad lobistas gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti Siūlytina įrašyti žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka“
kanceliarijos Teisės departamentas
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas, formuluotę „informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). Pritarti Keičiamo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo
Teisės departamentas 2018-12-17 8.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad lobistas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (pabraukta mūsų). Ši nuostata taisytina loginiu požiūriu, nes sąvokos „per tris darbo dienas“ ir „nedelsdamas“ akivaizdžiai nesiderina tarpusavyje. Pritarti siūlytina braukti žodį „nedelsdamas“. 9. Seimo kanceliarijos
straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti apjungtos į vieną punktą arba šios dalies 2 punktas turėtų būti sukeistas vietomis su šios dalies 3 punktu. Pritarti Keičiamo 5 straipsnio 5 dalies 2 punktas galėtų būti sukeistas su šios dalies 3 punktu. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 5 dalies 3 punkte yra vartojama sąvoka „lobisto vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte – sąvoka
„savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą“, 10 straipsnio 2 dalies
vardą, pavardę ar pavadinimą“, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte – sąvoka
„asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“. Siūlytina
nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas suvienodinti. Kadangi prieš žodį „pavadinimas“ dažniausiai vartojami žodžiai „juridinio asmens“, galbūt tikslinga būtų prieš žodį „vardas“ vartoti žodžius „fizinio asmens“, arba siūlytina visur vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata „jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą“ svarstytina keliais aspektais.
Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti ar nepriimti teisės akto projektą. Atsižvelgiant į šią lobisto pareigą, asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, visais atvejais turėtų žinoti lobisto, kuris į jį kreipėsi, duomenis. Antra, abejotina, kad kiekvienas susitikimas, kuriame vykdoma lobistinė veikla, galėtų turėti oficialų pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Pritarti pirmai pastabai ir siūlytina vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“. T ačiau nepritarti dėl antros pastabos, nes siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybę asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, galimybę tinkamai pateikti deklaracijas, nurodant susitikimo pavadinimą temą ar pan., neatsižvelgiant į tai, ar tinkamai savo pareigas įvykdė kita santykio šalis (lobistas). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti jų svarstymą. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad fizinių asmenų, sistemiškai siūlančių teisėkūros iniciatyvas, veikla būtų laikoma lobistine.
Atkreiptinas dėmesys, kad be šios nuostatos, projektu nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra jokių kitų nuostatų, reglamentuojančių asmenų, kurių veikla prilyginama lobistinei veiklai pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, veiklą, teises, pareigas ar atsakomybę. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas galėtų konstatuoti „sistemingą ir nuolatinį“ teisės aktų projektų rengimą, ar toks asmuo būtų įspėjamas prieš jam taikant atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai nesureglamentavus lobistinei veiklai prilyginamos veiklos, t. y. tinkamai (įstatymo lygmeniu) neįtvirtinant lobistinės ir nelobistinės veiklos atskyrimo kriterijų, galėtų būti pažeistos pilietiškų ir įstatymų iniciatyvas siūlančių fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai pildomas. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūlomam teisiniam reguliavimui dėl juridinių asmenų veiklos, prilyginamos lobistų veiklai. Nepritarti Siūlytina patikslinti 7 str. 6 p. nuostatas, kad pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla, tačiau šio punkto nuostatas dėl fizinių ir juridinių asmenų lobistine laikomos veiklos siūlytina tikslinti ir išskirti į atskirus savarankiškus punktus. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 8 punkte siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie yra viešai transliuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „asmenų“ apima ir lobistus.
Taigi iš projektu siūlomos nuostatos galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai lobistas dalyvautų viešuose susitikimuose ar posėdžiuose, jo vykdoma veikla taip pat nebūtų laikoma lobistine. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte dėstomai nuostatai. Pritarti Komitetas balsavo dėl pateikto siūlymo ir jam pritarė:
Už – 9
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 10 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad jei visa tam tikro juridinio asmens veikla negali būti laikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Dėl šios priežasties tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 punktų nuostatoms. Pritarti iš dalies Siūloma taisyti 7 straipsnį atsisakant 11 ir 12 punktų. Pritariama iš dalies, nes politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms iš esmės nėra draudžiama užsiimti lobistine veikla. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pabaiga“ įrašytini žodžiai „išbraukimas iš lobistų sąrašo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
aiškumo ir teisės normų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias lobistinės veiklos atnaujinimą, dėstyti šio straipsnio 3 dalimi, o 3 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias išbraukimą iš lobistų sąrašo, – atitinkamai 4 ir 5 dalimis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina patikslinti, po žodžio „sustabdymo“ įrašant žodžius „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu“.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus sukeisti vietomis. Be to, 9 straipsnio 5 dalies punktai turi būti susieti nuorodomis su šio straipsnio 1 dalies punktais, kurių pagrindu lobistinė veikla buvo sustabdyta. Priešingu atveju gali kilti tokia situacija, kad lobistinė veikla sustabdyta vienu pagrindu, o lobistas įvykdo kitame punkte numatytą pareigą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas dėstyti kaip vieną iš šio straipsnio
Keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju (mirus lobistui fiziniam asmeniui ar pasibaigus lobistui juridiniam asmeniui) nėra priimamas atskiras VTEK sprendimas dėl šių asmenų išbraukimo iš lobistų sąrašo (toks sprendimas priimamas LVĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), nėra taikoma asmenų informavimo pareiga, kuri numatyta 9 straipsnio 4 dalyje, todėl keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatas tikslinga ir toliau dėstyti atskirai. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-17 21.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina neaiški sąvoka „tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimas“. Nepritarti Nurodyta nuostata siekiama sudaryti galimybę lobistams tinkamai pateikti deklaracijas, kai susitikime dalyvauja daug asmenų (nurodyti grupę, pvz., komitetas, komisija, darbo grupė), kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, palengvinti deklaracijų teikimą tokiais atvejais. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atsižvelgti Siūlytina keičiamo LVĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatas formuluoti kaip VTEK pareigą ir šias nuostatas perkelti į baigiamąsias įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LVĮ projektas) 2 straipsnį). 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra išvardinti keli duomenys, nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodžius „šio įstatymo“ įrašyti žodį „kiti“.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje siūloma tikslinti keičiamo LVĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 puntą (ne 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą). 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įrašytini žodžiai „skirti baudą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje nustatomos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios, o 4 dalyje – sunkinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad įstatyme nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius yra mažesnis, nei sunkinančių. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai teisės aktuose yra nustatomas didesnis asmens atsakomybę lengvinančių, o ne sunkinančių aplinkybių sąrašas. Be to, įprastai teisės aktuose yra pateikiamas tik baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, paliekant atsakomybę taikančio subjekto diskrecijai nustatyti ir kitas, nei tiesiogiai nurodytas, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Nepritarti Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nors siūlomos tik dvi, bet jų turinys yra sudėtinis.
Abejotina, kad yra poreikis jas skaidyti į atskirus punktus vien tik tam, kad formaliai būtų didesnis lengvinančių aplinkybių skaičiaus. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio sąvokos, vietoje žodžių junginio
„pažeidimas tęsiasi“, įrašant „pažeidimas truko“. Pritarti
Pastebėtina, kad keičiamo LVĮ 15 straipsnyje nevartojamas nei vienas iš pastaboje nurodytų žodžių junginių. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj „pažeidimas tęsiasi“ įrašytina „pažeidimas truko“. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūlytina reglamentuoti, ne "baudų skyrimo", o "nutarimo priėmimo" senatį. Nepritarti Tiek viena, tiek kita formuluotė yra teisinga ir nekeičia siūlomos nuostatos turinio, nes bauda skiriama nutarimu. 29. Seimo kanceliarijos
šio įstatymo reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Abejotina, kad mažareikšme veikla gali būti laikomas 3 kartus per 12 mėnesių lobistinės veiklos nedeklaravimas ir 5 kartus per 12 mėnesių 3 mėnesių trukmės vėlavimas pateikti skaidrių teisėkūros interesų deklaraciją, kai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas deklaraciją ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Šiuo atveju manytina, kad yra neproporcinga, nustačius trumpą (7 dienų) terminą pateikti deklaraciją, mažareikšmiu laikyti jos visišką nepateikimą 3 kartus per 12 mėnesių arba 5 kartus per 12 mėnesių vėlavimą iki 3 mėnesių pateikti šią deklaraciją.
Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
(per 7 dienas) lobistinė veikla yra sustabdoma, o 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad per mėnesį nuo sustabdymo nepateikus šios deklaracijos lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. Taigi, nurodytosios nuostatos taip pat nesiderina su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais „mažareikšmiais“ terminais. Nepritarti Atsižvelgiant į deklaravimo periodiškumą bei pareigą deklaruoti abiem pusėms, numatyti mažareikšmiškumo kriterijai (3 kartus nedeklaravus ar
neproporcingi. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalis, nes pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui turėtų būti suteikiama teisė liudytojams "užduoti klausimus", o ne juos "apklausti". Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia "kita institucija" galėtų pradėti pažeidimo bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo. Pritarti Išbrauktina „arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą“. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, kadangi to paties straipsnio 2 dalyje yra aiški nuostata „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.
Nepritarti Pirmoje straipsnio dalyje reglamentuojamas skirtų, bet nesumokėtų baudų išieškojimo, o antroje VTEK nutarimo kaip vykdomojo dokumento vykdymo procesas. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti Projekto rengėjų parengta Antikorupcinio vertinimo pažyma paskelbta
nutarimo projekto TAIS Nr. 18-10236(2) priedus
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ NVO teisės institutas, 2019-01-04 Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus.
Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus . “ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija , o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d. Nepritarti Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“ nėra užsimenama, ar nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veikla laikoma lobistine, ar ne.
Manytina, kad konkrečiu atveju, jei NVO veiklai nebūtų nustatyta išimtis, turėtų būti vertinamas veiklos turinys. Ypač pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas
„advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir
pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla. 2. Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2019-01-07 Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau-Verslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-30521 (toliau - LVĮ projektas) bei jį lydinčius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3053 (toliau kartu - Įstatymų projektai), kurie buvo pateikti LR Seimui 2018 m. gruodžio 18 d. Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už skaidrų ir viešą teisėkūros procesą.
Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, įstatymo projektais siūlomi šiuo metu galiojančio lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimai kelia pagrįstą nerimą, kadangi selektyviai kuriami pertekliniai apribojimai socialiniame dialoge dalyvaujančioms ir skaidriai veikiančioms asociacijoms, kurie iš esmės apsunkintų dalyvavimą teisėkūros procesuose bei tuo pačiu diskriminuotų socialinius partnerius žmogaus teisių požiūriu. Be to, nebūtų pasiekti pagrindiniai LVĮ projekto tikslai - visų interesų grupių, dalyvaujančių teisėkūros procesuose, atskleidimas ir juridinių asmenų neteisėtos įtakos teisėkūros procesams prevencija. Esame įsitikinę, jog asociacijos, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Todėl, Verslo organizacijų nuomone, asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinama kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis. Tačiau šiuo metu pastebima priešinga tendencija, kai asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose bandoma apriboti, prilyginant jų veiklą lobistinei. Kreipimąsi pasirašančių Verslo organizacijų nuomone, bet koks bandymas prilyginti asociacijas profesionaliems lobistams, kurie dirba už atlygį savo kliento naudai, yra nepriimtinas ir varžo pamatines konstitucines teises. Pagal Įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, asociacijų atstovai bus laikomi lobistais, nors skaidriai ir viešai siekia tokių visuomenei svarbių tikslų kaip verslo ir investicinės aplinkos gerinimas, valstybės ekonominio progreso skatinimas ir panašiai, kurie turi būti laikomi viešuoju interesu.
Atsižvelgus į lobistine veikla užsiimantiems asmenims taikomas rinkliavas, šių organizacijų darbuotojai bei atstovai patirs papildomų sąnaudų, kurios gali tapti papildoma finansine našta ir demotyvuoti visuomeniniais pagrindais asociacijose dirbančius ekspertus. Verslo organizacijų nuomone, tai itin kenks teisėkūros proceso kokybei. Pabrėžiame, jog kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos, kaip ir kitos asociacijos, nėra sietinos su profesionalia lobistine veikla, todėl nepritaria LVĮ projektu siūlomam lobistinės veiklos reglamentavimui, kuris lemtų ne tik asociacijų priskyrimą prie lobistinę veiklą vykdančių asmenų, bet ir sukurtų perteklinę administracinę naštą socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims bei įneštų sumaištį į teisėkūros procesą dėl kryžminio deklaravimo pareigos. 2018 m. birželio pradžioje visuomenei pristatyto LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadose atskleista daug neteisėtos juridinių asmenų įtakos sprendimų priėmimo procesams epizodų. Todėl Verslo organizacijų nuomone, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas turėtų būti griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą juridiniams asmenims bei užtikrinti efektyvią jo kontrolę, o ne apriboti socialiniame dialoge dalyvaujančias ir pagal atitinkamus įstatymus skaidriai veikiančias asociacijas.
Be to, nors LVĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato, jog lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau - NVO), ir viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose. Verslo organizacijų nuomone, šios išimtys yra diskriminacinės, nes teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomu reguliavimu visoms Lietuvoje veikiančioms asociacijoms taikomas nevienodas teisinis režimas, nors visos asociacijos savo prigimtimi (nesiekia pelno), veiklos tikslais (veikia visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais) bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos. Tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi nėra jokio objektyvaus būtinumo ir pagrįsto kriterijaus, kad asociacijoms būtų taikomas nevienodas teisinis režimas - vienų asociacijų veiklą laikyti potencialiai lobistine, o kitų ne.
Visų pirma, Verslo organizacijų nuomone, NVO - asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos - iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų (išskyrus neesminius skirtumus - NVO negali turėti nariais juridinių asmenų daugiau kaip 1/3 ir veikia šiek tiek siauresnėje srityje nei kitos asociacijos, pavyzdžiui, negali įgyvendinti vien tik religijos tikslų arba atstovauti išimtinai tik darbdaviams). Taigi priėmus LVĮ projektą, NVO būtų proteguojamos, kai tuo tarpu kiti socialiniai partneriai, vykdydami pelno nesiekiančią veiklą, nuolatos susidurtų su diskriminaciniais ir pertekliniais suvaržymais. Antra, siūlymas lobistinės veiklos įstatymo nuostatų netaikyti viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam lygiavertiškumo principui. LVĮ projekto 7 straipsnyje įvardinti Viešieji juridiniai asmenys, tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose - asociacijos, kurios veikia pagal specialiuosius įstatymus - taip pat iš esmės nesiskiria nuo kitų asociacijų. Greta įprastinių visoms asociacijoms būdingų funkcijų jos vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją (pvz., atestavimas, licencijavimas, duomenų tvarkymas ir pan.), tačiau ši funkcija savo prigimtimi yra visoms asociacijoms būdinga funkcija (veikimas visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais), nes priešingu atveju negalėtų būti deleguota asociacijoms. Didelė dalis asociacijų vienokia ar kitokia apimtimi vykdo savivaldos funkcijas, tik tos funkcijos nėra valstybės reglamentuojamos. Taigi numačius minėtas lobistinės veiklos įstatymo netaikymo išimtis, kiti socialiniai partneriai bus diskriminuojami.
Specialiųjų įstatymų asociacijoms suteikti papildomi požymiai ar papildomas jų veiklos reglamentavimas nepakeičia asociacijų prigimties ir neturi jokio teisinio bei loginio ryšio su įtakos teisėkūrai darymu. Išimtyse numatytos asociacijos, vertinant įtakos teisėkūrai požiūriu, nėra niekuo išskirtinės nei kitos asociacijos ir gali daryti įtaką teisėkūrai lygiai taip pat, kaip ir likusios asociacijos. Žmogaus teisių požiūriu nėra aišku, kodėl rodomas toks įstatymo leidėjų palankumas vienų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir siekiama suvaržyti kitas, panašaus pobūdžio veiklą vystančias organizacijas užklijuojant joms „lobisto“ etiketę, kuri šiuo metu žiniasklaidoje, visuomenėje bei politikų tarpe vertinama neigiamai. LR Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad
„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos
laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucijos 29 straipsnis numato, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs'1. Manome, kad Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia šias LR Konstitucijos garantuotas žmogaus ir piliečio teises bei asmenų lygiateisiškumo principą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo“. Atkreipiame dėmesį, jog asociacijos yra viešos organizacijos, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, atstovaudamos savo narių arba kitus viešus interesus.
Priešingai nuo profesionalių lobistų, kurie (paprastai už atlygį) atstovauja įvairių klientų interesams, asociacijos, kaip juridiniai asmenys, yra steigiamos būtent savo narių interesų atstovavimui, todėl jų atstovaujami interesai yra pakankamai apibrėžti, aiškūs ir vieši. Atstovaujami interesai yra deklaruojami ir viešai prieinamuose dokumentuose, veiklos ataskaitose, kurias kasmet teikti ir viešinti asociacijas įpareigoja asociacijų įstatymas. Be to, siekdamos pritraukti naujų narių asociacijos kaip tik yra suinteresuotos savo veiklos žinomumu. Todėl Įstatymų projektų rengėjų teiginiai apie asociacijų nenorą viešinti savo veiklos yra klaidingi. Dėl išdėstytų priežasčių, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas iš esmės suponuoja faktinį socialinių partnerių diskriminavimą dalyvavimo teisėkūros procesuose požiūriu, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais. Svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis numato, jog: „7. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimas ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“
asociacijas numato ir LR Konstitucijos 35 straipsnis: piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, j ei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėta Europos Sąjungos šalyse šiuo metu taikoma asociacijų ir lobistų veiklos reguliavimo praktika, jos raida, būtų įvertintas Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poveikis socialinio dialogo efektyvumui, jo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai. Siūlome apsvarstyti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą jtraukti visas asociacijas. Tuo tikslu LVĮ projekto 7 straipsnį papildyti nauju 12 punktu, išdėstant jį taip: „12) kitų asociacijų, kurios nepatenka į šio straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytų asmenų sąrašą, veikla. “ Patikslinus projektą, asociacijos bus laikomos ne lobistais, bet asmenimis, kurie daro įtaką teisėkūrai, todėl turės įsirašyti į tokių asmenų sąrašą, kuris numatytas LR teisėkūros pagrindų įstatymo projekte. Toks reguliavimas atitiks Konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisingiau atspindės asociacijų veiklos prigimtį. Atsižvelgti Siūloma keisti 7 įstatymo straipsnį, atsisakant išimčių šiuo metų numatytų nevyriausybinėms organizacijos. Kartu pažymėtina, kad reguliuojant lobistinę veikla jokia apimtimi nėra kvestionuojamas verslo subjektus vienijančių asociacijų indėlis tobulinant teisinį reguliavimą, tačiau tik nustatomos aiškios lobistinės veiklos vykdymo taisyklės, siekiant išviešinti daromą poveikį teisėkūrai. Juo labiau reguliuojant lobistinę veiklą nėra ribojamos piliečių teisės vienytis į asociacijas. UAB „Vento Nuovo“ 2019-03-01 UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora.
Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ). TPĮ pakeitimai galėtų būti progresyvus žingsnis geriau reguliuoti įtakos teisėkūrai procesą ir skaidrumą, tačiau iniciatorių siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai ir nesukursiantys jokio reikšmingo pokyčio. Pagal pateiktus siūlymus TPĮ numatomas reguliavimas praktiškai bus taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms. Be to, projekte nėra jokių praktinių paskatų NVO ir religinių bendruomenių atstovams registruotis siūlomame asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše. Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms .
NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai. Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti. Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra veiksmingas, nes asmenų, deklaruojančių lobistinę veiklą, skaičius vis dar yra menkas ir neatitinka realiai teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Deja, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nekeičia situacijos iš esmės ir nesiūlo nieko, dėl ko būtų galima tikėtis esminių pokyčių. Vertinant Projekto nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad Lobistinės veiklos įstatymu numatomas reguliavimas bus taikomas verslo asociacijoms, lobistinės veiklos paslaugas teikiantiems asmenims, bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims.
Taip pat, galima daryti išvadą, kad lobistine veikla nebus laikomi atvejai kai: (1) sprendimų priėmėjai patys kviečia į susitikimus aptarti teisės aktų nuostatas; (2) nuomonė ir pasiūlymai dėl teisės aktų teikiami pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; (3) dalyvaujama susitikimuose, kurie yra filmuojami; (4) juridinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą). Todėl galima teigti, kad priėmus Projektą lobistinė veikla bus susiaurinta tik į veiksmus susijusius su atvejais kai (1) lobistinės veiklos subjektas parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų tvarka arba (2) susitikimai bei komunikacija, kai lobistas siekia teisės aktų nuostatas aptarti ne viešuose susitikimuose. Toks susiaurinimas yra ydingas ir visiškai neatitinka lobistinės veiklos apibrėžimo , kuris yra pateiktas Projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodoma, kad „Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.“ Veiksmų, kuriais galima siekti daryti įtaką yra kur kas daugiau nei konkretaus teisės akto projekto parengimas ir siūlymas inicijuoti jo svarstymą arba ne vieši susitikimai su politikais ir valdininkais. Tuo pačiu, kyla didelės abejonės dėl 7 straipsnio 6 dalies.
Joje nurodoma, kad „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ nėra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata leidžia galvoti, kad privataus juridinio asmens ar verslo asociacijos vadovų, įgaliotų asmenų veikla kai jie neparuošia konkretaus teisės akto projekto, bet teikia siūlymus dėl svarstomų teisės aktų projektų, reiškia nuomonę apie juos, teikia argumentus ir kt., nebus laikoma lobistine veikla. Jei taip nutiktų, tuomet Projektas įtvirtintų sisteminę problemą ir spragą leidžiančią išvengti registracijos asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše bei deklaravimo skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra didžiausia Projekto yda. Visuomenės akyse politikas ar valdininkas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą atliekantis sprendimų priėmėjas. Pareiga deklaruoti susitikimą ar komunikaciją dėl teisės akto projekto atgrasys politikus ir valdininkus nuo bendravimo su interesų grupėmis arba taps pretekstu neteikti informacijos, neišklausyti argumentų ir formalizuoti teisės aktų svarstymą. Labai tikėtina, kad toks reguliavimas paskatins didesnį teisėkūros proceso uždarumą ir tik pablogins interesų grupių galimybes dalyvauti teisėkūroje. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisėkūros principus. Vienas jų teigia, kad teisėkūra yra grindžiama atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti. Išvados Lobistinės veiklos įstatymo projekto nuostatos ypač susiaurina lobistinės veiklos apibrėžimą.
Veikla, kurią reikės deklaruoti skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje ir veikla, dėl kurios reikės įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, apima tik atvejus kai parengiamas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti jo svarstymą bei neviešą teisės aktų nuostatų aptarimą. Visuomenė turėtų žinoti ne tik tokius atvejus. Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą turi būti žinomi visi teisėkūroje dalyvaujantys subjektai. Nesvarbu ar jie teikė pastabas ar pasiūlymus teisės aktų derinimo metu, nuomonę reiškė kaip juridiniai asmenys ar dar kitaip įsitraukė į teisės akto svarstymo procesą. Juridinių asmenų nuomonė dėl teisėkūros gali būti nelaikoma lobistine veikla. Projekto 7 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama numatant, kad juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla tik tai atvejais, jei tai nėra daroma sistemiškai ir nuolat. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra ydinga. Tokios pareigos įtvirtinimas varžys interesų grupių galimybės dalyvauti teisėkūros procese. Skirtingos politikų ir valdininkų pareigos bendraujant su skirtingomis interesų grupėmis iškreips teisėkūros procesą ir interesų grupių galimybes būti išgirstiems. Siūlymai Lobistinės veiklos reguliavimas turėtų būti peržiūrimas iš esmės ir konceptualiai. Interesų grupių veikla, kuriai siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai yra neatsiejama nuo bendro teisėkūros reguliavimo. Todėl siūlome atsisakyti Lobistinės veiklos įstatymo kaip atskiro bei specialaus teisės akto ir koreguoti Teisėkūros pagrindų įstatymą. Kuriant naują reguliavimo modelį turi būti orientuojamasi į teisėkūros procesą ir reguliuojamas interesų grupių veikimas būtent teisėkūros proceso ribose.
Siūlome pasinaudoti ES praktika ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyti registrą, kuriame turėtų registruotis visi, kurie turi poreikį lankytis Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse ir kitose įstaigose. Kaip ir ES praktikoje, toks registras išviešina visus, kurie lankosi sprendimus priimančiose įstaigose. Kai registras yra taikomas vienodai visiems interesų grupių atstovams, neatsižvelgiant į tai ar atstovas yra iš NVO, religinės bendruomenės, verslo asociacijos ar privataus juridinio asmens, tuomet nekyla problemų dėl skirstymo, skirtingų statusų ar standartų. Užtikrinus patekimo į įstaigas kontrolę , pvz., norint patekti į bet kurią įstaigą dažniau kaip 3 kartus per metus, privaloma būti užsiregistravus registre – taip visi asmenys, kurie lankosi įstaigose, bus žinomi ir viešai deklaruoti . Svarbu, kad visi siūlymai, kurie yra teikiami teisėkūros procese būtų vieši ir lengvai prieinami. Lietuva jau dabar turi sukūrusi pažangią teisės aktų projektų informacinę sistemą. Teisės aktų projektai skelbiami internetinėje erdvėje, institucijos teisės aktų projektus teikia derinti ir gauna išvadas IT sistemų pagalba. Deja, šioje IT sistemoje viešai pateikiamos tik tos išvados, pastabos ar pasiūlymai teisės aktų projektams, kurie yra pateikti per IT sistemą. Visgi, teisės aktų projektų iniciatoriai gauna kur kas daugiau raštų, nuomonių ar atsiliepimų. Būtent šie gaunami raštai leidžia identifikuoti konkrečias interesų grupes, kurios suinteresuotos teisės aktų priėmimu ar nepriėmimu . Deja, ši informacija dabar nėra vieša. Užtikrinus tokios informacijos viešumą – visos interesų grupės, kurios atstovauja savo interesams ir siekia daryti įtaką taptų žinomos ir viešos.
Dažnu atveju interesų grupės ne rengia ir siūlo inicijuoti konkrečių teisės aktų projektų svarstymo, bet dalyvauja ir daro įtaką jau parengtų ir svarstomų teisės aktų svarstymo procese. Todėl kontroliuoti reikia ne susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po jų. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informacijos kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai - kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Politikai neturi vengti susitikimų su interesų grupėmis, bet jie turi būti skaidrūs teikdami siūlymus savo vardu. Kai reguliavimas užtikrins informacijos viešumą, kieno įtikinti politikai ar valdininkai teikia vienus ar kitus pasiūlymus – visuomenė žinos apie visas interesų grupes, kurios dalyvauja teisėkūroje ir kokių teisės aktų svarstymu jos yra suinteresuotos. Nepritarti. Keičiamame LVĮ siūlomu nustatyti reguliavimu būtent ir siekiama sudaryti platesnes sąlygas išviešinti daromą poveikį teisėkūrai, kai toks poveikis daromas neviešai . Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu . Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Galiojančio LVĮ 7 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos išimtys, kad lobistine veikla nelaikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal TPĮ. Pažymėtina, kad institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, pagal galiojančius teisės aktus yra įpareigotos projektų lydimojoje medžiagoje išviešinti visus pasiūlymų teikėjus, pasiūlymus, juos įvertinti .
Šiuo aspektu nieko nesiūloma keisti, pareiga viešinti visų subjektų siūlymus projektams išlieka . Be to, keičiamu LVĮ kaip tik siūloma siaurinti šiuo metu nustatytą išimtį, kad lobistine veikla nelaikoma nuomonė dėl teisėkūros ir įtraukiami papildomi saugikliai, sumažinantys galimybę slėpti lobistinę veiklą: teisės aktų projektų parengimas ir siūlymas nebūtų laikomas tiesiog nuomone, o būtų laikomas lobistine veikla. Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, pareiga politikams ir tarnautojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra vienas iš esminių pokyčių LVĮ projekte, kuris sudarys galimybę palyginti deklaruojamus duomenis ir efektyvinti lobistinės veiklos priežiūrą . Pažymėtina, kad, VTEK nustačius, kad tam tikrą susitikimą deklaravo tik vienas iš susitikimo dalyvių, tai nereikš automatiško kito dalyvio nubaudimo, tačiau sudarys sąlygas išsiaiškinti susitikimo neviešinimo priežastis ir, esant pagrindui, paskatinti deklaruoti reikiamą informaciją. Jei LVĮ projekte neliktų kryžminio deklaravimo pareigos, padėtis išliktų artima status quo . Pažymėtina, kad LVĮ projektu ne siaurinamas lobistinės veiklos apibrėžimas, bet priešingai – išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas, kadangi lobistais būtų laikomi ir juridiniai asmenys, asociacijos, atstovaujančios verslo (privačius) interesus, kurioms šiuo matu LVĮ netaikomas apskritai.
Galėtų būti svarstoma galimybė papildyti keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punktą ir jo antrąjį sakiny dėstyti taip: „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo sistemiškai ir nuolat reiškia nuomonę dėl teisėkūros ar parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad siūlymas panaikinti LVĮ ir visą poveikio teisėkūrai viešinimą reglamentuoti TPĮ yra tik formos klausimas ir tokie pakeitimai neturėtų prasmės. Jei, kaip siūlo pastabų teikėjai, būtų reglamentuota tik pareiga išviešinti registre lankymąsi Seime, Vyriausybėje, kitose institucijose, liktų neišviešinti privatūs susitikimai, neviešas poveikis teisėkūrai ir didelė dalis poveikio teisėkūrai liktų neišviešinta, tai būtų žingsnis atgal. Be to, EP ir EK susitarimas dėl skaidrumo registro taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt. Transparency international Lietuvos skyrius Išanalizavę Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. 18-10233(2) (toliau – Lobistinės veiklos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51 , 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Reg. Nr. 18-13051 (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas), manome, kad ankstesnės redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. 18-10233) sudarytų sąlygas veiksmingiau didinti skaidrumą teisėkūroje, sukurtų tinkamesnes sąlygas skaidrinti įtaką politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams, kylančią iš verslo subjektų ir asociacijų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame grįžti prie šio įstatymo projekto tobulinimo numatant, kad lobistų sąrašas sudaromas savanoriškumo pagrindu, neatsisakant nuostatų dėl pareigos deklaruoti savo veiksmus ne tik lobistams, bet ir kitiems kitų lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, galimai Teisėkūros pagrindų įstatyme ar Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijoms deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai supaprastintu būdu. Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. 1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą.
Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas:
Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas steigdami (fiktyvias) nevyriausybines organizacijas (kadangi pagal šio įstatymo nuostatas jos gaus tas pačias privilegijas, kaip ir lobistai, tačiau jų atskaitomybė ir veiklos priežiūra bus žymiai mažiau reguliuojama, o atsakomybė už pažeidimus iš esmės nekils) – dėl to kyla rizika, kad tokių organizacijų įtakos darymo veikla bus nedeklaruota. ( Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.) Šiuo tikslu Teisėkūros pagrindų įstatymo projekte siūlome numatyti naują 53 straipsnį, pakeisti buvusį 53 straipsnį 54 straipsniu, ir juos išdėstyti taip : „5
daryti įtaką, pareigos
1Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai,
viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 3.
teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
1) savo vardą, pavardę, pareigas;
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą;
3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą. “ „54 straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai
skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys ir 53 straipsnio
procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos. 2. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu Atsižvelgiant į tai, kad gali būti asmenų, norinčių tapti lobistais (pvz., gali būti, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreikš norą tapti lobistais), siūlytume sudaryti sąlygas ir kitiems asmenims, kurie nori turėti lobisto statusą, šį statusą gauti. Siūlome Lobistinės veiklos įstatymo projektu siūlomą keisti 7 straipsnį laikyti šio straipsnio 1 dalimi, o straipsnį papildyti nauja 2 dalimi: „
asmuo gali pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Tokiu atveju šis asmuo įgyja visas lobisto teises ir pareigas. “ 2.
Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, o ne nubausti asmenį, kuris veikia neturėdamas lobisto pažymėjimo, siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo vykdo lobistinę veiklą, tačiau nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, nors turėtų jame būtų, jis nebus laikomas vykdantis neteisėtą lobistinę veiklą, jei per 5 darbo dienas nuo lobistinių veiksmų atlikimo bus įrašytas į lobistų sąrašą, ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla
neteisėta, jeigu:
lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka ;
įstatymo nustatyta tvarka buvo sustabdyta ir apie sustabdymą jis buvo informuotas; ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas ar asmuo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Neteisėta lobistine veikla nelaikoma į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla, jei asmuo per dešimt darbo dienų po lobistinės veiklos vykdymo veiksmų yra įrašomas į lobistų sąrašą.
kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo nutraukta ir apie nutraukimą jis buvo informuotas;
4) lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo;
5) ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas arba nepriimtas teisės aktas, administracinis sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu į valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas;
6) veikiama nesudarius lobistinės veiklos sutarties, be juridinio asmens pavedimo ar nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu;
7) lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams. “
redakciniai siūlymai
Komitetui siūlant atmesti Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052, savanoriško lobistų sąrašo nebelieka. Išlieka tik privalomas visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams sąrašas. Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo . Asmens įtraukimas į lobistų sąrašą turinio prasme yra lobistinės veiklos licencijavimas. Bendras galiojančiuose įstatymuose (taip pat ir galiojančiame LVĮ) įtvirtintas principas yra tas, kad tam tikra licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint licenciją, t. y. negalėtų būti nustatoma išimčių iš šio principo. Be to, jei būtų pritarta pateiktam siūlymui, neapibrėžtoje padėtyje atsirastų asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (politikai, valstybės tarnautojai, kt.), kadangi šie asmenys, bendraudami su asmeniu, neįrašytu į lobistų sąrašą, neturėtų pareigos deklaruoti jiems darytos įtakos, o tokiam asmeniui vėliau (per 5 darbo dienas) įsirašius į lobistų sąrašą ir pateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, politikai ar valstybės tarnautojai jau galėtų būti laikomi neįvykdę įstatyme įtvirtintos kryžminio deklaravimo pareigos. Be to, tiek LVĮ, tiek ANK siūloma įtvirtinti mažareikšmiškumo institutą. Dėl LVĮ 7 straipsnio 8 punkto pakeitimo . Kai protokoluojami nevieši susitikimai (ar daromas šių susitikimų garso įrašas), šie protokolai lieka institucijos žinioje, naudojami institucijos darbo reikmėms ir įtaka teisėkūrai lieka neišviešinta. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų nepasiektas tikslas išviešinti daromą įtaką teisėkūrai. Į paskutinį pateiktą redakcinį pasiūlymą LVĮ projekte jau yra atsižvelgta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo
7 7, 11,12 Argumentai: Siūloma atsisakyti išimčių, kurios numatytos 7 str. 7, 11 ir 12 punktuose. Atsisakius šių išimčių subjektų, tokių kaip viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, taip pat nevyriausybinių organizacijų bei religinių bendruomenių veikla būtų reguliuojama įgyvendinant lygiateisiškumo principą, visiems suinteresuotiems subjektams būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, šių subjektų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistinė veikla. Tai sumažintų galimybes nevyriausybinėms organizacijoms, asociacijoms, atstovaujančioms verslo ir kitiems privatiems interesams ir kt., išvengti siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo bei sukurtų visiems vienodas pareigas deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą. Pasiūlymai:
Pasiūlymai: 7 straipsnis. Veikla, kuri nelaikoma lobistine:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka;
7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veiklai, tenkinanti viešąjį interesą;
8) asmenų veiklai, kai jie dalyvauja viešuosiuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veiklai;
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklai;
religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veiklai.
Veikla, kuri nelaikoma lobistine:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka;
7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veiklai, tenkinanti viešąjį interesą;
8) asmenų veiklai, kai jie dalyvauja viešuosiuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veiklai;
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklai;
religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veiklai. 6.1.
6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
9Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Nėra. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Agnija Tumkevič, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-10-09 Nr
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, UAB „Vento Nuovo“ partneris, lobistas Arnas Marcinkus, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas, UAB „Vento Nuovo“ lobistė, stebėsenos ir analizės ekspertė Gabrielė Andrašiūnienė, Nacionalinės NVO tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, NVO teisės instituto atstovė Agnė Černiauskaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų koordinatorė Ieva Dunčikaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, NVO sektoriaus ekspertė Gaja Šavelė, NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius, Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Judita Akromienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir įgalina dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas.
Nepritarti Politinių partijų vadovai įtraukti į asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą, kadangi lobistai gali vykdyti lobistinę veiklą, būtent siekdami daryti įtaką politinių partijų vadovams, taip bandydami netiesiogiai paveikti tiesiogiai teisėkūros procese dalyvaujančius asmenis (pavyzdžiui, Seimo narius, nors konkrečios politinės partijos vadovas gali ir nebūti Seimo nariu). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į teisinio aiškumo principą, siūlytina formuluotėje „pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio“ išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“. Be to, nėra aišku, kodėl šiame punkte skirtingai nurodomos teismo sprendimų rūšys. Tais atvejais, kai asmuo pripažintas kaltu, nurodomas tik teismo nuosprendis; tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nurodomas ne tik teismo nuosprendis, bet ir teismo nutartis. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, punkto nuostatos tikslintinos.
Nepritarti Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio apibrėžtumo, žodis „apkaltinamojo“ turėtų būti paliktas tekste, kadangi, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik apkaltinamuoju nuosprendžiu (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Tokios formuluotės vartojamos ir kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis, Mediacijos įstatymo 3 straipsnis). Kaip minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl šiuo atveju neminima nutartis. Tuo tarpu, vadovaujantis BPK 212, 214 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti atleistas ir nutartimi, ir nuosprendžiu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
425
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis nustato atvejus, kada asmenys negali vykdyti lobistinės veiklos, t. y. būti lobistais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinamas papildomas kriterijus, kurį turi atitikti lobistinę veiklą vykdantys lobisto – juridinio asmens dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad tą patį dalyką reglamentuojančios teisės normos turėtų būti viename straipsnyje, siūlytina visus kriterijus, įvardijančius asmenis, neturinčius teisės būti lobistais, dėstyti viename keičiamo įstatymo straipsnyje. Nepritarti Keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta lobisto pareiga yra susijusi ne su asmens teise būti lobistu, bet su lobistinės veiklos vykdymo sąlygomis. Jei atitinkama sąlyga pažeidžiama, lobistinė veikla stabdoma ir suteikiama galimybė pašalinti pažeidimą (žr. keičiamo LVĮ 9 straipsnį).
Be to, asmens įrašymo į lobistų sąrašą metu atitikties šiai sąlygai apskritai dar neįmanoma patikrinti, kadangi lobistinė veikla dar nėra vykdoma, todėl neaišku, kokiam konkrečiam darbuotojui juridinis asmuo paves vykdyti lobistinę veiklą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad lobistu neturi teisės būti asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir jei nuo išbraukimo nepraėjo trys mėnesiai. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus išskirti į dvi atskiras straipsnio dalis, vienoje aiškiai reglamentuojant, kad asmuo neturi teisės būti lobistu, jei jis nėra įrašytas į sąrašą, o antroje, kad asmuo, išbrauktas iš sąrašo dėl tam tikrų pažeidimų, negali būtį į jį vėl įrašytas po išbraukimo praėjus mažiau nei 3 mėnesiams. Pritarti iš dalies Keičiamo LVĮ 8 straipsnio 1 dalyje jau yra konkrečiai nurodyta, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti (t. y. būti lobistu) tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Keičiamo LVĮ 3 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti tik tie atvejai, kai asmuo jau buvo išbrauktas iš lobistų sąrašo. Siekiant aiškumo, keičiamo LVĮ 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lobistu neturi teisės būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, ir nuo sprendimo išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos nepraėjo trys mėnesiai. Asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, negali būti vėl įrašytas į lobistų sąrašą, jei nuo sprendimo išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos praėjo mažiau nei trys mėnesiai. “ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti
„teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas
dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Taigi galimai būtų ribojama lobistų galimybė tinkamai įgyvendinti jiems įstatymų įtvirtintas teises. Pritarti Keičiamo LVĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlytina braukti žodžius „reglamentuojančių teisėkūrą“ ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) teisės aktų , reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;“ Atitinkamai pagal šią Teisės departamento pastabą pakeisti ir 7 straipsnio 6 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotes. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę nurodant, kad lobistas gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“.
Pritarti iš dalies Keičiamo LVĮ 4 straipsnio 1 dalies
siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti lobisto teises. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto teisės aktų nustatyta tvarka ;“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
110
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas, formuluotę „informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija). Pritarti Keičiamo LVĮ 4 straipsnio 1 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir šį punktą išdėstyti taip: „10) iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse.
Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos . Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją lobistui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 8.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad lobistas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (pabraukta mūsų). Ši nuostata taisytina loginiu požiūriu, nes sąvokos „per tris darbo dienas“ ir „nedelsdamas“ akivaizdžiai nesiderina tarpusavyje. Pritarti Šį punktą išdėstyti taip: „3) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į šio įstatymo
nustatytas nurodytas pareigas dienos apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti apjungtos į vieną punktą arba šios dalies 2 punktas turėtų būti sukeistas vietomis su šios dalies 3 punktu. Neaktualu Komitetas pasiūlė (pasiūlymas Nr. 1) išbraukti 5 straipsnio 5 dalį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1221 1,21
straipsnio 5 dalies 3 punkte yra vartojama sąvoka „lobisto vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte – sąvoka
„savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą“, 10 straipsnio 2 dalies
vardą, pavardę ar pavadinimą“, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte – sąvoka
„asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“. Siūlytina
nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas suvienodinti. Kadangi prieš žodį „pavadinimas“ dažniausiai vartojami žodžiai „juridinio asmens“, galbūt tikslinga būtų prieš žodį „vardas“ vartoti žodžius „fizinio asmens“, arba siūlytina visur vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“.
Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata „jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą“ svarstytina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti ar nepriimti teisės akto projektą. Atsižvelgiant į šią lobisto pareigą, asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, visais atvejais turėtų žinoti lobisto, kuris į jį kreipėsi, duomenis. Antra, abejotina, kad kiekvienas susitikimas, kuriame vykdoma lobistinė veikla, galėtų turėti oficialų pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Komitetas pasiūlė (pasiūlymas Nr. 1) išbraukti 5 straipsnio 5 dalį.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo vardą, pavardę, lobisto pažymėjimo numerį;“ Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) lobistinės veiklos užsakovo , lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą; lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą ;“ Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) informacija apie asmenis, įrašytus į lobistų sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į lobistų sąrašą data ir numeris, suteikto lobisto pažymėjimo numeris, pateiktos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą ar asmens išbraukimą iš lobistų sąrašo;“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti jų svarstymą. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad fizinių asmenų, sistemiškai siūlančių teisėkūros iniciatyvas, veikla būtų laikoma lobistine. Atkreiptinas dėmesys, kad be šios nuostatos, projektu nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra jokių kitų nuostatų, reglamentuojančių asmenų, kurių veikla prilyginama lobistinei veiklai pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, veiklą, teises, pareigas ar atsakomybę.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas galėtų konstatuoti „sistemingą ir nuolatinį“ teisės aktų projektų rengimą, ar toks asmuo būtų įspėjamas prieš jam taikant atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai nesureglamentavus lobistinei veiklai prilyginamos veiklos, t. y. tinkamai (įstatymo lygmeniu) neįtvirtinant lobistinės ir nelobistinės veiklos atskyrimo kriterijų, galėtų būti pažeistos pilietiškų ir įstatymų iniciatyvas siūlančių fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai pildomas. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūlomam teisiniam reguliavimui dėl juridinių asmenų veiklos, prilyginamos lobistų veiklai. Pritarti iš dalies Keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata turi būti vertinama sistemiškai kartu su 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta lobistinės veiklos sąvoka. Kai tam tikra asmenų veikla, vadovaujantis LVĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio
lobistų sąrašą, jiems būtų taikomos visos LVĮ nuostatos, reglamentuojančios lobistinę veiklą. T. y. nėra jokios kitos grupės asmenų, kurie vykdytų lobistinę veiklą, bet neturėtų būti lobistų sąraše. Jei fiziniai asmenys, sistemiškai siūlantys teisėkūros iniciatyvas, nebūtų įtraukti į lobistų sąrašą, jų veikla būtų laikoma neteisėta lobistine veikla, vadovaujantis LVĮ 6 straipsnio 2 punktu.
Siekiant kuo mažiau riboti fizinių asmenų teises siūlyti įstatymų iniciatyvas, siūlytina keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto pirmajame sakinyje po žodžių „nustatyta tvarka“ papildomai įrašyti „ir šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeninį interesą“, t. y. kai fiziniai asmenys reikštų nuomonę ir siūlytų projektus, siekdami savo asmeninių klausimų sprendimo, tai nebūtų laikoma lobistine veikla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 7 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka, ir šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniam interesui ; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta;“ Taip pat pastebėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punktu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, net kai jie siūlo keisti reguliavimą ir nebūdami asmeniškai suinteresuoti, bet siekia pagerinti tam tikrą reguliavimą dėl viešo intereso. Įspėjimas asmeniui tokiu atveju LVĮ nėra numatytas, tačiau kartu pateiktu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę taikyti mažareikšmiškumo kriterijus fizinių asmenų, pažeidusių LVĮ nuostatas, atžvilgiu. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 12.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punkte siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie yra viešai transliuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „asmenų“ apima ir lobistus. Taigi iš projektu siūlomos nuostatos galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai lobistas dalyvautų viešuose susitikimuose ar posėdžiuose, jo vykdoma veikla taip pat nebūtų laikoma lobistine. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte dėstomai nuostatai. Nepritarti Kaip ir nurodo pastabos teikėjai, žodis „asmenų“ apimtų ir lobistus, taigi, lobistų dalyvavimas viešuose susitikimuose ar posėdžiuose nebūtų laikomas lobistine veikla. Toks ir yra siūlomos keičiamo LVĮ 7 straipsnio 8 punkto nuostatos tikslas. Tokiais atvejais asmenys, net ir esantys lobistais dėl kitų pagrindų, tiesiog neturėtų pareigos nurodytų susitikimų deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka, kadangi, kaip nurodyta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, šių veiklų metu daroma įtaka teisėkūrai būtų išviešinama kitomis formomis (pavyzdžiui, siūlymas keisti teisės aktą užfiksuotas posėdžio protokole). Analogiški argumentai taikytini dėl keičiamo LVĮ 7 straipsnio 9 punkto. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 11, 12,2
straipsnio 10 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad jei visa tam tikro juridinio asmens veikla negali būti laikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Dėl šios priežasties tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 punktų nuostatoms.
Nepritarti Keičiamo LVĮ 7 straipsnio 10-12 punktų tikslas yra ne uždrausti šiuose punktuose nurodytiems subjektams būti lobistais, vykdyti lobistinę veiklą (t. y. daryti įtaką teisėkūrai), bet leisti konkretiems subjektams užsiimti veikla, kuri pagal turinį atitiktų lobistinės veiklos požymius, jiems neįsirašant į lobistų sąrašą ir taip suteikiant tam tikras lengvatas subjektams, kurių veikla išviešinama kitomis formomis (t. y. juos tikslinga atleisti nuo lobistams numatytos pareigos teikti deklaracijas LVĮ nustatyta tvarka). Todėl atitinkamos LVĮ 7 straipsnio 10-12 punktų nuostatos negalėtų būti įtvirtintos LVĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Papildomai pažymėtina, kad siūlomos išimtys yra įtrauktos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką (toliau – EP ir EK susitarimas dėl skaidrumo registro), numatytas išimtis. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„pabaiga“ įrašytini žodžiai „išbraukimas iš lobistų sąrašo“. Pritarti
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Lobistinės veiklos sustabdymas, atnaujinimas ir
pabaiga išbraukimas iš lobistų sąrašo“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-179 3,
ir teisės normų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias lobistinės veiklos atnaujinimą, dėstyti šio straipsnio 3 dalimi, o 3 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias išbraukimą iš lobistų sąrašo, – atitinkamai 4 ir 5 dalimis. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33 16.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina patikslinti, po žodžio „sustabdymo“ įrašant žodžius „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu“. Pritarti. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu lobistas nepateikia ma skaidrių teisėkūros procesų deklaracij a os;“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
44
straipsnio 3 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Pritarti. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba sunkų ar labai sunkų nusikaltimą įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ;“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
45
straipsnio 3 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas“. Pritarti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepašalinamas šio straipsnio
per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas. “
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 1,2
9 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus sukeisti vietomis.
Be to, 9 straipsnio 5 dalies punktai turi būti susieti nuorodomis su šio straipsnio 1 dalies punktais, kurių pagrindu lobistinė veikla buvo sustabdyta. Priešingu atveju gali kilti tokia situacija, kad lobistinė veikla sustabdyta vienu pagrindu, o lobistas įvykdo kitame punkte numatytą pareigą. Pritarti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus išdėstyti taip: „2
1) gau tas namas lobisto rašytinis prašymas, kad jis nori atnaujinti jo paties prašymu šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu sustabdytą lobistinę veiklą;1
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-179 3,6
įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas dėstyti kaip vieną iš šio straipsnio
Keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju (mirus lobistui fiziniam asmeniui ar pasibaigus lobistui juridiniam asmeniui) nėra priimamas atskiras VTEK sprendimas dėl šių asmenų išbraukimo iš lobistų sąrašo (toks sprendimas priimamas LVĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), nėra taikoma asmenų informavimo pareiga, kuri numatyta 9 straipsnio 4 dalyje, todėl keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatas tikslinga ir toliau dėstyti atskirai. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina neaiški sąvoka „tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimas“.
Nepritarti Keičiamo LVĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Nurodyta nuostata siekiama sudaryti galimybę lobistams tinkamai pateikti deklaracijas, kai susitikime dalyvauja daug asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, palengvinti deklaracijų teikimą tokiais atvejais. Aptariama sąvoka taip pat yra detaliau paaiškinta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Neaktualu Komitetas nusprendė (Komiteto pasiūlymas Nr. 1) atsisakyti pareigos šiems asmenims deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3-5 dalis ir atitinkamai 11 straipsnio 5 dalį. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 23.
Kadangi keičiamo įstatymo
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodžius „šio įstatymo“ įrašyti žodį „kiti“. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje siūloma tikslinti keičiamo LVĮ 12 straipsnio 1 dalies
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) kiti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo. Pritarti Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus nuo po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2,4
straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose po žodžių „komisijos nutarimo“ įrašytini žodžiai „skirti baudą“.
Pritarti Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus išdėstyti taip: „2) kai šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, – nuo 2500 eurų iki 4000 eurų;“ „4) kai šios dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, – nuo 3000 eurų iki 4500 eurų.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje nustatomos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios, o 4 dalyje – sunkinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad įstatyme nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius yra mažesnis, nei sunkinančių. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai teisės aktuose yra nustatomas didesnis asmens atsakomybę lengvinančių, o ne sunkinančių aplinkybių sąrašas. Be to, įprastai teisės aktuose yra pateikiamas tik baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, paliekant atsakomybę taikančio subjekto diskrecijai nustatyti ir kitas, nei tiesiogiai nurodytas, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Nepritarti Manytina, kad ne įstatyme numatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičius ar jų proporcija lemia atsakomybės taikymo objektyvumą. Be to, pastebėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nors siūlomos tik dvi, bet jų turinys yra sudėtinis. Abejotina, kad yra poreikis jas skaidyti į atskirus punktus vien tik tam, kad formaliai būtų didesnis lengvinančių aplinkybių skaičiaus. Įstatymuose įvairiai pateikiamas lengvinančių aplinkybių sąrašas.
Įtvirtinant atsakomybę fiziniam asmeniui lengvinančių aplinkybių sąrašas turėtų būti nebaigtinis, nes vertinama ir atsižvelgiama į subjektyvius pažeidimo požymius. Juridiniam asmeniui taikomas objektyvus pakaltinamumas, todėl lengvinančių aplinkybių sąrašas gali būti ir baigtinis. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio sąvokos, vietoje žodžių junginio „pažeidimas tęsiasi“, įrašant „pažeidimas truko“. Pritarti Pastebėtina, kad keičiamo LVĮ 14 straipsnyje nevartojamas nei vienas iš pastaboje nurodytų žodžių junginių. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj
„pažeidimas tęsiasi“ įrašytina „pažeidimas truko“ ir 13 straipsnio 4 dalies 3
punktą išdėstyti taip: „3) pažeidimas tęsiasi truko ilgiau negu dvejus metus.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalyje siūlytina reglamentuoti, ne "baudų skyrimo", o "nutarimo priėmimo" senatį. Nepritarti Įstatymuose nėra vieningos formuluotės, todėl tiek viena, tiek kita formuluotė yra teisinga ir nekeičia siūlomos nuostatos turinio, nes bauda skiriama nutarimu. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais juridinio asmens padarytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Abejotina, kad mažareikšme veikla gali būti laikomas 3 kartus per 12 mėnesių lobistinės veiklos nedeklaravimas ir 5 kartus per 12 mėnesių 3 mėnesių trukmės vėlavimas pateikti skaidrių teisėkūros interesų deklaraciją, kai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas deklaraciją ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.
Šiuo atveju manytina, kad yra neproporcinga, nustačius trumpą (7 dienų) terminą pateikti deklaraciją, mažareikšmiu laikyti jos visišką nepateikimą 3 kartus per 12 mėnesių arba 5 kartus per 12 mėnesių vėlavimą iki 3 mėnesių pateikti šią deklaraciją. Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laiku nepateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos (per 7 dienas) lobistinė veikla yra sustabdoma, o 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad per mėnesį nuo sustabdymo nepateikus šios deklaracijos lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. Taigi, nurodytosios nuostatos taip pat nesiderina su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais „mažareikšmiais“ terminais. Nepritarti Keičiamo LVĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per 7 dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, skaidrių teisėkūros procesų deklaracija tikslinama VTEK nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje.
Taigi, deklaracijos pateikimo terminai yra labai trumpi (kitose šalyse lobistinės veiklos deklaracijos tiekiamos kas metus, kas pusmetį, kas tris mėnesius, o Lietuvoje yra itin trumpas laikas deklaracijai pateikti). Šiuo būdu siekiama, kad visuomenei pateikiama informacija būtų aktuali, į diskusijas dėl atitinkamo teisės akto projekto galėtų įsitraukti kuo daugiau suinteresuotų asmenų (po metų ar pusmečio pateikiama informacija gali būti nebeaktuali). Taip pat pažymėtina, kad, vykdant tęstinę lobistinę veiklą ir kintant kitiems duomenims (pvz., kreipiantis į kitą instituciją dėl to paties teisės akto ir pan.), deklaraciją privalu patikslinti (taip pat per 7 dienas). Atsižvelgus į tai, aktyviai lobistine veikla užsiimančiam asmeniui deklaracijas reikės teikti ar tikslinti dažnai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame LVĮ pareiga teikti deklaracijas atsiranda ir asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (kryžminis deklaravimas). Šiuo būdu siekiama užtikrinti efektyvesnę deklaravimo kontrolę, greičiau nustatyti nedeklaruotus ar pavėluotai deklaruotus atvejus. Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į deklaravimo periodiškumą bei pareigą deklaruoti abiem pusėms, numatyti mažareikšmiškumo kriterijai (3 kartus nedeklaravus ar 5 kartus pavėlavus deklaruoti (t. y. ir patikslinti) per metus) nėra neproporcingi. Atkreiptinas dėmesys, kad lobistinė veikla Lietuvoje šiuo metu dar suvokiama kaip neigiamas reiškinys, labai trūksta prevencinių priemonių ir švietimo šiais klausimais.
Todėl numatyti mažareikšmiškumo kriterijai padėtų VTEK skatinti asmenis deklaruoti, iš pradžių įspėti, o ne iš karto skirti atitinkamas baudas (tai sulauktų atgarsio visuomenėje ir šiuo metu dar labiau sustiprintų neigiamą lobistinės veiklos vertinimą). Pažymėtina, kad tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tiek Europos Taryba savo rekomendacijose dėl lobistinės veiklos reglamentavimo pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti atgrasančios, tačiau ir proporcingos, taip pat privalo būti nustatytos aiškios taisyklės ir užtikrintos atitinkamos konsultacijos. Siekiama, kad lobistai nevengtų deklaruoti lobistinės veiklos, o asmenys, kuriems siekiama daryti įtaką, nevengtų skaidrių kontaktų su lobistais. Manytina, kad šiuo metu tai lengviau pasiekti per gerųjų pavyzdžių pateikimą ir atitinkamą švietimą. Nustačius nedeklaruotus atvejus lobistinės veiklos sustabdymas (iki deklaracijos pateikimo per mėnesį) ar vis tiek nepateikus deklaracijos per mėnesį išbraukimas iš lobistų sąrašo nurodytiems mažareikšmiškumo kriterijams neprieštarauja, nes šiuo atveju iš esmės kalbama apie pareigą ištaisyti deklaravimo trūkumus (kitaip neleidžiant vykdyti lobistinės veiklos), bet ne apie galimų baudų skyrimą. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, nes pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui turėtų būti suteikiama teisė liudytojams "užduoti klausimus", o ne juos "apklausti". Pritarti Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens reikalavimu pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka.
Reikalavimas dėl žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo protokolo įteikimo dienos, o jeigu juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą, – nuo protokolo išsiuntimo dienos. Pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui šaukimas į posėdį išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo neatvyksta į žodinį pažeidimo bylos nagrinėjimą, nors jam buvo tinkamai pranešta apie pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, gali dalyvauti asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovas, kuris turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui suteikiama teisė j uos iems apklausti užduoti klausimų , taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Pažeidimo nagrinėjimas , kai nesant proceso dalyvio dalyvis nedalyvauja, galimas tik tada, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jis nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimo išsiuntimas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį, arba žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
64
straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia "kita institucija" galėtų pradėti pažeidimo bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo. Pritarti Siūlytina išbraukti „ arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą “ ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) nutraukti pažeidimo bylą, jeigu nėra pažeidimo požymių arba panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės akto nuostata, arba likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta pažeidimo byla, arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to paties fakto juridiniam asmeniui priimtas nutarimas skirti baudą.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, kadangi to paties straipsnio 2 dalyje yra aiški nuostata „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Nepritarti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdomi ne tik VTEK nutarimai, bet taip pat ir teismo, kuriam gali būti apskųsti tokie nutarimai, sprendimai. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą.
Pritarti LVĮ projekto antikorupcinis vertinimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas svarstant projektą Vyriausybėje. Antikorupcinio vertinimo pažyma paskelbta Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (žr. Vyriausybės nutarimo projekto TAIS Nr. 18-10236(2) priedus). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nevyriausybinių organizacijų taryba, 2018-11-12 Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Šiuo metu siūlomas lobistinės veiklos teisinis reguliavimas, sulyginantis komercinius ir kitus privačius užsakovų interesus atstovaujančių asmenų bei jų susivienijimų veiklą su nevyriausybinių organizacijų (NVO) viešojo intereso gynimo veikla, neatsižvelgia į NVO veiklos tikslus ir jų atliekamą funkciją visuomenėje. O taip pat prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 str. nuostatoms bei Europos tarybos rekomendacijoms dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso (2007), ir gali turėti neigiamą poveikį NVO sektoriaus plėtrai Lietuvoje. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vystymuisi, o taip pat piliečių įsitraukimui į teisėkūros procesus būtų padaryta didelė žala priskiriant visas be išimties pelno nesiekiančias organizacijas, t.y. ir visą nevyriausybinių organizacijų sektorių, lobistams. Viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui yra pagrįsta ne komerciniais ar kitais privačiais interesais, o visuomeninės naudos siekimu arba viešojo intereso gynimu, nelaikytina lobistine.
Pažymėtina, kad komercinių ir kitų privačių interesų poveikis išties gali būti daromas pasitelkiant pelno nesiekiančių organizacijų formą, t.y. per verslo įmonių susivienijimus, kurių dalyviai yra privatūs juridiniai asmenys arba dalyviais yra tokių asmenų asociacijos. Todėl siekiant projekto tikslų tikslinga yra sureguliuoti ir pelno nesiekiančių organizacijų veiklos forma vykdomą lobistinę veiklą tenkinant komercinius ir kitus privačius interesus. Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine.
Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija , o ne lobizmas, nes advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato ir LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 3 str. 4 dalis. Pasiūlymai teisiniam reguliavimui Pabrėžiame, jog visų NVO (asociacijų, labdaros ir paramos fondų bei viešųjų įstaigų) veiklos ir finansinės ataskaitos yra teikiamos ir viešai bei neatlygintinai prieinamos VĮ “Registrų centras” elektroninėje sistemoje.
Tačiau sutinkame, jog siekiant dar didesnio skaidrumo, tos NVO, kurios teikia pasiūlymus teisėkūros procesams, gali būti užsiregistravusios naujai sukurtame Skaidrumo registre pagal Europos Sąjungos modelį. Taip pat būtų galima svarstyti veiklos ataskaitos (Metinio pranešimo) formos patikslinimą tam, kad NVO patogiau pateiktų informaciją apie vykdytus advokacijos veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui dvi alternatyvas:
Alternatyva Nr.1: Koreguoti projekto nuostatas, prie 8 straipsnio
„Veikla, kuri nelaikoma lobistine“, įtraukiant tokį punktą:
“nevyriausybinių organizacijų (kaip jos
apibrėžtos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje) vieša veikla siekiant visuomeninės naudos arba ginant viešąjį interesą”. Alternatyva Nr. 2: Koreguoti projekto nuostatas, papildant įstatymo pakeitimo projektą advokacijos sąvoka bei nurodant, kad nevyriausybinės organizacijos vykdoma advokacijos veikla nėra laikoma lobistine, prie 8 straipsnio „Veikla, kuri nelaikoma lobistine“, įtraukiant tokį punktą:
“Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma
veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje” Pritarti iš dalies Nuomonė pateikta dėl ankstesnio LVĮ projekto varianto. LVĮ projekte, kuriam pritarta Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1199 ir kuris registruotas Seime (Nr.
XIIIP-3051), nustatyta aiški išimtis dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos nelaikymo lobistine veikla. S iūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla nėra laikoma lobistine. 2. VšĮ NVO teisės institutas, 2019-01-04 Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus. Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine.
Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus . “ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija , o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d. Pritarti iš dalies S iūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla nėra laikoma lobistine. Pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama.
Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla. 3. Asocoacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2019-01-07 Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau-V erslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-30521 (toliau - LVĮ projektas) bei jį lydinčius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3053 (toliau kartu - Įstatymų projektai), kurie buvo pateikti LR Seimui 2018 m. gruodžio 18 d. Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už skaidrų ir viešą teisėkūros procesą. Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, {statymo projektais siūlomi šiuo metu galiojančio lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimai kelia pagrįstą nerimą, kadangi selektyviai kuriami pertekliniai apribojimai socialiniame dialoge dalyvaujančioms ir skaidriai veikiančioms asociacijoms, kurie iš esmės apsunkintųjų dalyvavimą teisėkūros procesuose bei tuo pačiu diskriminuotų socialinius partnerius žmogaus teisių požiūriu.
Be to, nebūtų pasiekti pagrindiniai LVĮ projekto tikslai - visų interesų grupių, dalyvaujančių teisėkūros procesuose, atskleidimas ir juridinių asmenų neteisėtos įtakos teisėkūros procesams prevencija. Esame įsitikinę, jog asociacijos, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Todėl, Verslo organizacijų nuomone, asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinama kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis. Tačiau šiuo metu pastebima priešinga tendencija, kai asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose bandoma apriboti, prilyginant jų veiklą lobistinei. Kreipimąsi pasirašančių Verslo organizacijų nuomone, bet koks bandymas prilyginti asociacijas profesionaliems lobistams, kurie dirba už atlygį savo kliento naudai, yra nepriimtinas ir varžo pamatines konstitucines teises. Pagal Įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, asociacijų atstovai bus laikomi lobistais, nors skaidriai ir viešai siekia tokių visuomenei svarbių tikslų kaip verslo ir investicinės aplinkos gerinimas, valstybės ekonominio progreso skatinimas ir panašiai, kurie turi būti laikomi viešuoju interesu.
Atsižvelgus į lobistine veikla užsiimantiems asmenims taikomas rinkliavas, šių organizacijų darbuotojai bei atstovai patirs papildomų sąnaudų, kurios gali tapti papildoma finansine našta ir demotyvuoti visuomeniniais pagrindais asociacijose dirbančius ekspertus. Verslo organizacijų nuomone, tai itin kenks teisėkūros proceso kokybei. Pabrėžiame, jog kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos, kaip ir kitos asociacijos, nėra sietinos su profesionalia lobistine veikla, todėl nepritaria L VĮ projektu siūlomam lobistinės veiklos reglamentavimui, kuris lemtų ne tik asociacijų priskyrimą prie lobistinę veiklą vykdančių asmenų, bet ir sukurtų perteklinę administracinę naštą socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims bei įneštų sumaištį į teisėkūros procesą dėl kryžminio deklaravimo pareigos. 2018 m. birželio pradžioje visuomenei pristatyto LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadose atskleista daug neteisėtos juridinių asmenų įtakos sprendimų priėmimo procesams epizodų. Todėl Verslo organizacijų nuomone, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas turėtų būti griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą juridiniams asmenims bei užtikrinti efektyvią jo kontrolę, o ne apriboti socialiniame dialoge dalyvaujančias ir pagal atitinkamus įstatymus skaidriai veikiančias asociacijas.
Be to, nors LVĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato, jog lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau - NVO), ir viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose. Verslo organizacijų nuomone, šios išimtys yra diskriminacinės, nes teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomu reguliavimu visoms Lietuvoje veikiančioms asociacijoms taikomas nevienodas teisinis režimas, nors visos asociacijos savo prigimtimi (nesiekia pelno), veiklos tikslais (veikia visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais) bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos. Tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi nėra jokio objektyvaus būtinumo ir pagrįsto kriterijaus, kad asociacijoms būtų taikomas nevienodas teisinis režimas - vienų asociacijų veiklą laikyti potencialiai lobistine, o kitų ne.
Visų pirma, Verslo organizacijų nuomone, NVO - asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos - iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų (išskyrus neesminius skirtumus - NVO negali turėti nariais juridinių asmenų daugiau kaip 1/3 ir veikia šiek tiek siauresnėje srityje nei kitos asociacijos, pavyzdžiui, negali įgyvendinti vien tik religijos tikslų arba atstovauti išimtinai tik darbdaviams). Taigi priėmus LVĮ projektą, NVO būtų proteguojamos, kai tuo tarpu kiti socialiniai partneriai, vykdydami pelno nesiekiančią veiklą, nuolatos susidurtų su diskriminaciniais ir pertekliniais suvaržymais. Antra, siūlymas lobistinės veiklos įstatymo nuostatų netaikyti viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam lygiavertiškumo principui. LVĮ projekto 7 straipsnyje įvardinti Viešieji juridiniai asmenys, tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose - asociacijos, kurios veikia pagal specialiuosius įstatymus - taip pat iš esmės nesiskiria nuo kitų asociacijų. Greta įprastinių visoms asociacijoms būdingų funkcijų jos vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją (pvz., atestavimas, licencijavimas, duomenų tvarkymas ir pan.), tačiau ši funkcija savo prigimtimi yra visoms asociacijoms būdinga funkcija (veikimas visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais), nes priešingu atveju negalėtų būti deleguota asociacijoms. Didelė dalis asociacijų vienokia ar kitokia apimtimi vykdo savivaldos funkcijas, tik tos funkcijos nėra valstybės reglamentuojamos. Taigi numačius minėtas lobistinės veiklos įstatymo netaikymo išimtis, kiti socialiniai partneriai bus diskriminuojami.
Specialiųjų įstatymų asociacijoms suteikti papildomi požymiai ar papildomas jų veiklos reglamentavimas nepakeičia asociacijų prigimties ir neturi jokio teisinio bei loginio ryšio su įtakos teisėkūrai darymu. Išimtyse numatytos asociacijos, vertinant įtakos teisėkūrai požiūriu, nėra niekuo išskirtinės nei kitos asociacijos ir gali daryti įtaką teisėkūrai lygiai taip pat, kaip ir likusios asociacijos. Žmogaus teisių požiūriu nėra aišku, kodėl rodomas toks įstatymo leidėjų palankumas vienų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir siekiama suvaržyti kitas, panašaus pobūdžio veiklą vystančias organizacijas užklijuojant joms „lobisto“ etiketę, kuri šiuo metu žiniasklaidoje, visuomenėje bei politikų tarpe vertinama neigiamai. LR Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad
„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus
ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucijos 29 straipsnis numato, jog
„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi
asmenys lygūs'1. Manome, kad Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia šias LR Konstitucijos garantuotas žmogaus ir piliečio teises bei asmenų lygiateisiškumo principą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo“. Atkreipiame dėmesį, jog asociacijos yra viešos organizacijos, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, atstovaudamos savo narių arba kitus viešus interesus.
Priešingai nuo profesionalių lobistų, kurie (paprastai už atlygį) atstovauja įvairių klientų interesams, asociacijos, kaip juridiniai asmenys, yra steigiamos būtent savo narių interesų atstovavimui, todėl jų atstovaujami interesai yra pakankamai apibrėžti, aiškūs ir vieši. Atstovaujami interesai yra deklaruojami ir viešai prieinamuose dokumentuose, veiklos ataskaitose, kurias kasmet teikti ir viešinti asociacijas įpareigoja asociacijų įstatymas. Be to, siekdamos pritraukti naujų narių asociacijos kaip tik yra suinteresuotos savo veiklos žinomumu. Todėl Įstatymų projektų rengėjų teiginiai apie asociacijų nenorą viešinti savo veiklos yra klaidingi. Dėl išdėstytų priežasčių, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas iš esmės suponuoja faktinį socialinių partnerių diskriminavimą dalyvavimo teisėkūros procesuose požiūriu, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais. Svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis numato, jog: „7. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimas ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“
per asociacijas numato ir LR Konstitucijos 35 straipsnis: piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, j ei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėta Europos Sąjungos šalyse šiuo metu taikoma asociacijų ir lobistų veiklos reguliavimo praktika, jos raida, būtų įvertintas Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poveikis socialinio dialogo efektyvumui, jo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai. Siūlome apsvarstyti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą jtraukti visas asociacijas. Tuo tikslu LVĮ projekto 7 straipsnį papildyti nauju 12 punktu, išdėstant jį taip:
„12) kitų asociacijų, kurios nepatenka į šio
straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytų asmenų sąrašą, veikla. “ Patikslinus projektą, asociacijos bus laikomos ne lobistais, bet asmenimis, kurie daro įtaką teisėkūrai, todėl turės įsirašyti į tokių asmenų sąrašą, kuris numatytas LR teisėkūros pagrindų įstatymo projekte. Toks reguliavimas atitiks Konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisingiau atspindės asociacijų veiklos prigimtį. Nepritarti Primintina, kad pateikti įstatymų projektai parengti, be kita ko, siekiant spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2011 m. vasario
taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (pavyzdžiui,
pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą . Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą .
Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis keičiamo LVĮ 7 straipsnio 7 punkte apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Taigi, tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų), kadangi jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Pavyzdžiui, Notariato įstatymo 9 ir 10 straipsniuose reglamentuoti Lietuvos notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos. Tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys (kitos asociacijos), kurie veikia pagal įstatus, o ne pagal specialius įstatymus, gali savo įstatuose numatyti įvairias veiklas, daryti įtaką teisėkūrai, kuri nebus iš anksto žinoma vien pagal teisės aktų nuostatas ir kurios atskleidimas priklausys tik nuo veikiančio subjekto valios. Be to, visiškai nepagrįsta teigti, kad bet kuri asociacija vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją.
Taip pat pažymėtina, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų jų vykdoma veikla objektyviai skiriasi nuo kitų asociacijų veiklos ir šie skirtumai aiškiai atskleisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“. Vien specialaus reguliavimo įtvirtinimas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pagrindžia specialų kriterijų, kad NVO skiriasi nuo kitų asociacijų, kurios nelaikomos NVO. Pažymėtina, kad, tikslinant aukščiau aptartą išimtį dėl LVĮ netaikymo konkretiems subjektams, atsižvelgta į VTEK, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas LVĮ, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, kuri analizuoja LVĮ taikymo problemas, taip pat į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, kurio vienas iš veiklos tikslų yra iniciatyvų, skatinančių skaidrumą ir netoleranciją korupcijai, kūrimas, siūlymus ir nuomones. Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į diskusijų dėl LVĮ projekto metu gautas nuomones, taip pat į EP ir EK susitarime dėl skaidrumo registro numatytas išimtis, LVĮ projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti šias papildomas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla: asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir
(ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje. Nustatant šias išimtis, pasiektas tam tikras kompromisas ir atsižvelgta į įvairių verslo subjektus vienijančių organizacijų siūlymus .
Pažymėtina, kad reguliuojant lobistinę veiklą jokia apimtimi nėra kvestionuojamas verslo subjektus vienijančių asociacijų indėlis tobulinant teisinį reguliavimą, tačiau tik nustatomos aiškios lobistinės veiklos vykdymo taisyklės, siekiant išviešinti daromą poveikį teisėkūrai. Juo labiau reguliuojant lobistinę veiklą nėra ribojamos piliečių teisės vienytis į asociacijas. Papildomai pažymėtina, kad įsirašymas į
teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo51 ,52 ir 53 straipsniais įstatymo projektu (toliau – TPĮ projektas) siūlomą numatyti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų savanoriškas , todėl subjektai, kurie nėra laikomi lobistais, bus pagal įstatymo normas skatinami įsitraukti į minėtą sąrašą, tačiau neturės tokios pareigos. Kartu pastebėtina, kad įsirašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą yra savanoriškas, kadangi pareiga įsirašyti į minėtą sąrašą galėtų kelti abejonių dėl pilietinės visuomenės teisių dalyvauti priimant sprendimus ribojimo. 4. UAB „Vento Nuovo“, 2019-03-0176 UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje.
<...>
Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra veiksmingas, nes asmenų, deklaruojančių lobistinę veiklą, skaičius vis dar yra menkas ir neatitinka realiai teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Deja, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nekeičia situacijos iš esmės ir nesiūlo nieko, dėl ko būtų galima tikėtis esminių pokyčių.
Vertinant Projekto nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad Lobistinės veiklos įstatymu numatomas reguliavimas bus taikomas verslo asociacijoms, lobistinės veiklos paslaugas teikiantiems asmenims, bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims. Taip pat, galima daryti išvadą, kad lobistine veikla nebus laikomi atvejai kai: (1) sprendimų priėmėjai patys kviečia į susitikimus aptarti teisės aktų nuostatas; (2) nuomonė ir pasiūlymai dėl teisės aktų teikiami pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; (3) dalyvaujama susitikimuose, kurie yra filmuojami; (4) juridinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą). Todėl galima teigti, kad priėmus Projektą lobistinė veikla bus susiaurinta tik į veiksmus susijusius su atvejais kai (1) lobistinės veiklos subjektas parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų tvarka arba (2) susitikimai bei komunikacija, kai lobistas siekia teisės aktų nuostatas aptarti ne viešuose susitikimuose. Toks susiaurinimas yra ydingas ir visiškai neatitinka lobistinės veiklos apibrėžimo, kuris yra pateiktas Projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodoma, kad „Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.“ Veiksmų, kuriais galima siekti daryti įtaką yra kur kas daugiau nei konkretaus teisės akto projekto parengimas ir siūlymas inicijuoti jo svarstymą arba ne vieši susitikimai su politikais ir valdininkais. Tuo pačiu, kyla didelės abejonės dėl 7 straipsnio 6 dalies.
Joje nurodoma, kad „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ nėra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata leidžia galvoti, kad privataus juridinio asmens ar verslo asociacijos vadovų, įgaliotų asmenų veikla kai jie neparuošia konkretaus teisės akto projekto, bet teikia siūlymus dėl svarstomų teisės aktų projektų, reiškia nuomonę apie juos, teikia argumentus ir kt., nebus laikoma lobistine veikla. Jei taip nutiktų, tuomet Projektas įtvirtintų sisteminę problemą ir spragą leidžiančią išvengti registracijos asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše bei deklaravimo skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra didžiausia Projekto yda. Visuomenės akyse politikas ar valdininkas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą atliekantis sprendimų priėmėjas. Pareiga deklaruoti susitikimą ar komunikaciją dėl teisės akto projekto atgrasys politikus ir valdininkus nuo bendravimo su interesų grupėmis arba taps pretekstu neteikti informacijos, neišklausyti argumentų ir formalizuoti teisės aktų svarstymą. Labai tikėtina, kad toks reguliavimas paskatins didesnį teisėkūros proceso uždarumą ir tik pablogins interesų grupių galimybes dalyvauti teisėkūroje. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisėkūros principus. Vienas jų teigia, kad teisėkūra yra grindžiama atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti informacijos viešumą – visos interesų grupės, kurios atstovauja savo interesams ir siekia daryti įtaką taptų žinomos ir viešos.
Dažnu atveju interesų grupės ne rengia ir siūlo inicijuoti konkrečių teisės aktų projektų svarstymo, bet dalyvauja ir daro įtaką jau parengtų ir svarstomų teisės aktų svarstymo procese. Todėl kontroliuoti reikia ne susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po jų. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informacijos kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai - kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Politikai neturi vengti susitikimų su interesų grupėmis, bet jie turi būti skaidrūs teikdami siūlymus savo vardu. Kai reguliavimas užtikrins informacijos viešumą, kieno įtikinti politikai ar valdininkai teikia vienus ar kitus pasiūlymus – visuomenė žinos apie visas interesų grupes, kurios dalyvauja teisėkūroje ir kokių teisės aktų svarstymu jos yra suinteresuotos. Pritarti iš dalies Keičiamame LVĮ siūlomu nustatyti reguliavimu būtent ir siekiama sudaryti platesnes sąlygas išviešinti daromą poveikį teisėkūrai, kai toks poveikis daromas neviešai . Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu . Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Galiojančio LVĮ 7 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos išimtys, kad lobistine veikla nelaikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą (toliau – TPĮ).
Pažymėtina, kad institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, pagal galiojančius teisės aktus yra įpareigotos projektų lydimojoje medžiagoje išviešinti visus pasiūlymų teikėjus, pasiūlymus, juos įvertinti . Šiuo aspektu nieko nesiūloma keisti, pareiga viešinti visų subjektų siūlymus projektams išlieka . Be to, keičiamu LVĮ kaip tik siūloma siaurinti šiuo metu nustatytą išimtį, kad lobistine veikla nelaikoma nuomonė dėl teisėkūros ir įtraukiami papildomi saugikliai, sumažinantys galimybę slėpti lobistinę veiklą: teisės aktų projektų parengimas ir siūlymas nebūtų laikomas tiesiog nuomone, o būtų laikomas lobistine veikla. Pažymėtina, kad LVĮ projektu ne siaurinamas lobistinės veiklos apibrėžimas, bet priešingai – išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas, kadangi lobistais būtų laikomi ir juridiniai asmenys, asociacijos, atstovaujančios verslo (privačius) interesus, kurioms šiuo metu LVĮ netaikomas apskritai. Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla, Komitetas nusprendė atsisakyti pareigos šiems asmenims deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. 5. Nacionalinė NVO koalicija, 2019-05-31 Dėl lobistinės veiklos reglamentavimo Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) sveikina ir palaiko šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus.
Apie tai pasisako ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios rekomendacijose Lietuvai nurodoma aiškiau ir paprasčiau nustatyti lobistinės veiklos principus bei aktyviau įtraukti organizuotos pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) atstovus į sprendimų priėmimo procesus. EBPO teigia, kad lobistinė veikla – bet koks įtakos politikams darymas – turėtų būti reguliuojama tik tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti politikos sprendimų priėmimo skaidrumą ir sąžiningumą. Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne (12); taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais (76 ir 77). Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.
Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos (2). Gairėse apibrėžti ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose tipai – tai informavimas, konsultavimas, dialogas bei aktyvus piliečių (NVO atstovų) įtraukimas. Viešojo sektoriaus institucijos dialogui su NVO gali pasitelkti įvairias bendradarbiavimo formas, tokias kaip vieši klausymai, vieši forumai ar renginiai, patariamosios komisijos, tarybos ar darbo grupės (19-29). Suprasdami, jog lobistinė veikla įvairiose Europos šalyse pasižymi skirtingais bruožais ir apima vis sudėtingesnius procesus, kuomet įvairios interesų grupės ir jų atstovai siekia dalyvauti priimant viešuosius sprendimus ir daryti jiems įtaką, taip prisidėdami prie bendros dinamiškos demokratiškos aplinkos. Sprendimams įtaką bandantys daryti įvairūs suinteresuoti asmenys, atstovaujantys privatų, viešąjį, ne pelno sektorių arba dirbantys teisių gynimo srityje, nelaiko savo veiklos lobizmu ir dažnai šią veiklą vadina kitokiais terminais, tokiais kaip propagavimas, viešieji reikalai ar interesų atstovavimas. Nerimaudami, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas (priimtas 2019 m. gegužės 29 d.) bei Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ viešai platinami teiginiai, tokie kaip:
Ypač paplitęs lobizmo metodas – visuomeninių kampanijų naudojimas.
Organizacijos inicijuoja tam tikras kampanijas (elektroninės peticijos, laiškai vyriausybei ar parlamento nariams, viešieji debatai, skrajutės, demonstracijos ir kt.), siekdamos daryti spaudimą politikams, kad šie įsiklausytų į tam tikrą poziciją. Geriausiu atveju toks piliečių įsitraukimo skatinimo metodas, jei naudojamas nuosaikiai, suteikia piliečiams galimybę išreikšti savo valią. Šios kontraversiškos lobistų praktikos esmė – savo tikruosius interesus užmaskuoti priedangos grupėmis, kuriomis sukuriama iliuzija, jog vieną ar kitą klausimą palaiko visuomenė, kai iš tiesų visa tai finansuoja privačių interesų grupės gali klaidinti tiek įstatymų leidėjus, tiek ir plačią visuomenę kas yra dalyvaujamosios demokratijos (piliečių įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus per NVO vykdomą veiklą), o kas yra tiesioginė lobistinė veikla, turint aiškų užsakovą ir už tą veiklą gaunant sutartą atlygį. Taip pat tokie teiginiai bei Lobistinės veiklos įstatyme reglamentuojant, kad bet kokio fizinio ar juridinio asmens veiksmai darant bet kokią įtaką sprendimų priėmėjams būtų priskiriami prie lobistinės veiklos, gali pažeisti šiuos tarptautinius teisės aktus:
rekomendacijas dėl piliečių dalyvavimo viešame gyvenime vietos lygiu (Rec(2001)19) Siūlome Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata:
„Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma
veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje” Esame įsitikinę, jog visos viešai ir skaidriai veikiančios NVO (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia visuomenei naudingų tikslų ir neturi slaptų užsakovų, kurie prisidengiant NVO statusu darytų neteisėtus lobistinius veiksmus. Priešingai – tokios organizacijos viešai ir kaip įmanoma plačiai skleidžia informaciją apie tai, kokius teisės aktus siūlo inicijuoti, keisti ar tobulinti. Visos skaidriai ir atvirai veikiančios NVO Lietuvoje teikia metines veiklos ir finansines ataskaitas VĮ “Registrų centras”, kurios yra viešai ir neatlygintinai prieinamos visuomenei. Ataskaitose NVO pateikia informaciją apie tai, kas jas finansuoja (iš verslo įmonių gauta parama išskiriama atskirai pateikiant rėmėjų pavadinimus ir sumas), kokia veikla NVO užsiima ir prie kokių teisėkūros procesų prisidėjo.
Be to, visos skaidriai ir atvirai veikiančios NVO turi savo internetinius tinklalapius, kuriuose viešai skelbia ne tik savo veiklos ataskaitas, bet ir interesų laukus, kuriuose veikia ir kokiose viešosios politikos srityse yra suinteresuota keisti teisės aktus, susijusius su viešosios politikos sričių gerinimu. Skaidriai ir atvirai veikiančių NVO atstovai, dalyvaudami teisėkūros procesuose, viešai pateikia savo pozicijas vienu ar kitu klausimu per savo turimus informacijos kanalus, socialinius tinklus ar žiniasklaidą. Dalyvaudami atviruose renginiuose ar susitikimuose su sprendimų priėmėjais, visuomet pasirašo dalyvių sąrašuose, kurie, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, atitinkamai tvarkomi valstybės ir savivaldybių institucijose. Todėl raginame įstatymų leidėjus atsižvelgti į ir taip silpną nevyriausybinių organizacijų (pilietinės visuomenės ir dalyvaujamosios demokratijos pamatą) sektoriaus veiklą Lietuvoje, neužkraunant joms dar vienos papildomos administracinės naštos, norint inicijuoti tam tikrus su viešąja politika susijusius sprendimų priėmimo procesus ar dalyvauti teisėkūros procesuose, papildomai registruotis lobistais, teikti kryžmines ataskaitas ir iš to kylančias kitas administracines pasekmes. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvoje yra registruota per 30 tūkstančių asociacijų, viešųjų įstaigų bei labdaros ir paramos fondų, tačiau ne visos jos laikomos NVO pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Pagal preliminarius skaičiavimus Lietuvoje realiai veikia apie 12 tūkstančių tikrųjų NVO, kurios teikia ataskaitas ir vykdo realią veiklą. Daugiau apie teisines formas ir skaičius galima rasti čia.
Todėl bet koks jų siekis daryti poveikį sprendimų priėmėjams, nesiregistravus kaip lobistais, gali baigtis VTEK administracinėmis nuobaudomis (už ką numatoma ir finansinė atsakomybė), o tai iš esmės sužlugdys pilietinių iniciatyvų sklaidą, pliuralizmo ir laisvos visuomenės pamatą. Informuojame, kad artimiausiu metu LR Seimui LR Vyriausybė pateiks naujos redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą, kuriame bus aiškiau apibrėžta NVO sąvoka (verslo asociacijos, kitą statusą turintys juridiniai subjektai nebūtų laikomi NVO) bei reglamentuota NVO duomenų bazė, kuri bus atvira ir neatlygintinai prieinama visuomenei. Tad ši NVO duomenų bazė būtų puikus skaidrumo registras, parodantis kokios organizacijos ir kaip dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose atitinkamoje viešosios politikos srityje. Pritarti iš dalies S iūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine. Pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla. Atsižvelgiat į tai, nepritartina pastabų teikėjų pasiūlyto termino „advokacija“ įtraukimui į LVĮ, kadangi siūloma apibrėžtis būtų klaidinanti. Papildomai pastebėtina, kad lobistinė veikla taip pat gali būti vykdoma neturint atskiro užsakovo, pavyzdžiui, kai lobistinę veiklą vykdo juridinis asmuo savo naudai, tokiu atveju lobistas ir lobistinės veiklos užsakovas sutampa – tai yra tas pats juridinis asmuo.
Pažymėtina, kad LVĮ projekto 7 straipsnyje siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu . Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Pavyzdžiui, lobistine veikla nebūtų laikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal TPĮ; peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Peticijų įstatymą, Referendumo įstatymą ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą (atitinkamos išimtys įtvirtintos ir galiojančio LVĮ 7 straipsnyje); fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka. 6. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2019-06-04 Asociacija Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas palaiko 2019 m. gegužės 30 d. NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo ir ragina Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata:
„Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma
veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje.
Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje.” Atkreipiame dėmesį, kad priimant socialinės politikos sprendimus, būtinas skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimas. Būtent nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra advokacija, stiprina pažeidžiamiausių grupių įtraukimą ir įgalina asmenis dalyvauti teisėkūros procese. Tuo tarpu įtvirtinus Vyriausybės siūlymus bei prilyginus nevyriausybines organizacijas lobistinėms, atstovavimo procesas itin apsunkinamas biurokratine našta, kuri nevyriausybiniam sektoriui dažnai yra nepakeliama. Tokiu būdu apribojamas ir piliečių dalyvavimas teisėkūros procese, o ypatingai kalbant apie pažeidžiamiausias grupes. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas yra nevyriausybinė skėtinė organizacija vienijanti 50 nevyriausybinių organizacijų, tame tarpe ir didžiausias nacionalines organizacijas, kaip Maisto bankas, Caritas, Maltos Ordino pagalbos tarnyba. NSMOT nariai veikia
grupėmis: socialinės rizikos šeimos, neįgalieji, asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, nuteistieji ir asmenys, paleisti iš įkalinimo įstaigų, prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos, psichikos ligomis sergantys asmenys bei kitos grupės, kurios gali susidurti su skurdu ar socialine atskirtimi.
Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. 7. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, 2019-06-05 Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau – LiJOT) – didžiausia skėtinė jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 68 nacionalines nevyriausybines jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bei regionines jaunimo organizacijų. LiJOT palaiko 2019 gegužės 30 d. Nevyriausybinių organizacijų koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo bei prašo Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį ir nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata:
„Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma
veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje” Tikime, kad dėl aiškios nevyriausybinių organizacijų reikšmės valstybės pilietinei bei socialinei raidai bei itin didelės pozityvios advokacijos įtakos sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose, atsižvelgsite į 2019 gegužės 30 d. Nevyriausybinių organizacijų koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. 8.
sąjunga, 2019-06-05
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) kartu su NVO koalicija palaiko šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus, kurie išdėstyti ES ir Lietuvos institucijų dokumentuose. Apie tai pasisako ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios rekomendacijose Lietuvai nurodoma aiškiau ir paprasčiau nustatyti lobistinės veiklos principus bei aktyviau įtraukti organizuotos pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) atstovus į sprendimų priėmimo procesus. EBPO teigia, kad lobistinė veikla - bet koks įtakos politikams darymas - turėtų būti reguliuojama tik tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti politikos sprendimų priėmimo skaidrumą ir sąžiningumą. Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne; taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais.
Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos. Gairėse apibrėžti ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose tipai – tai informavimas, konsultavimas, dialogas bei aktyvus piliečių (NVO atstovų) įtraukimas. Viešojo sektoriaus institucijos dialogui su NVO gali pasitelkti įvairias bendradarbiavimo formas, tokias kaip vieši klausymai, vieši forumai ar renginiai, patariamosios komisijos, tarybos ar darbo grupės. LR Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 3 str. 12 p. apibrėžiama, kad “Gyvenamosios vietovės bendruomenė - savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.)”. Vadovaujantis M.
Vadovaujantis M. Romerio universiteto specialistų apibrėžimu,
“Vietos bendruomenės organizacija (bendruomenės centras) - nustatyta tvarka
įregistruota daugiafunkcinė bendruomenės narių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje, organizacija” - yra NEVYRIAUSYBINĖ ORGANIZACIJA, kartu su kitomis vietinėmis organizacijomis ir gyventojų grupėmis veikianti kaip tarpininkė ir organizatorė bendriesiems šios teritorijos bendruomenės narių interesams ir tikslams įgyvendinti. LR VSĮ 3 str. 13 p. „Bendruomeninė organizacija - asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis - per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje“. Remiantis to paties įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. savivaldybės... savo funkcijas „atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktų kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose“. Valstybė šias funkcijas perduoda savivaldybėms. SADM Bendruomenių stiprinimo politikos kryptyse 2014-2020 akcentuojama, kad Bendruomenių stiprinimas suprantamas „kaip apibrėžtoje teritorijoje gyvenančių ir tarpusavio socialinių ryšių bei organizacinės infrastruktūros siejamų žmonių įgalinimų spręsti vietos reikalus, bendruomenių organizacijų ir visų NVO stiprinimą“. 2014-2020 metų Nacionalinėje pažangos programoje 2 prioritetas „Veikli ir solidari visuomenė“ 2 tikslo „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį“ uždaviniuose numatyta gerinti sąlygas bendruomenių veiklai, stiprinti NVO sektorių.
reikalų ministerijos tyrime „Savivaldybių konsultavimosi su gyventojais ir jų dalyvavimo priimant sprendimus savivaldybių lygmeniu bei bendruomeniškumo priemonių vertinimas“ nurodoma, kad „Demokratinės visuomenės didelį dėmesį skiria savo narių įtraukimui į sprendimų priėmimą. Konsultavimasis su gyventojais ir j ų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu demokratiniu valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimosi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių pusiausvyrą “. Pažymėtina, kad tam, kad gyventojai efektyviai ir kokybiškai įsitrauktų į sprendimų priėmimo procesą vietos lygmeniu, turi būti užtikrintos ir teisinės prielaidos. Europos Vietos Savivaldos Chartijos preambulėje pažymima, kad Europos Tarybos valstybės narės,
„siekiant užtikrinti savo narių saugumą ir įgyvendinti kartu paveldėtus
idealus ir principus atsižvelgia, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus - vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės"..., kad ši teisė tiesiogiai turi būti įgyvendinama per vietos valdžios institucijas, kurios turi realius įsipareigojimus „garantuoti veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą“.
Europos Tarybos Vietos valdžios ir regionų valdžios kongreso Monitoringo komiteto apie „Vietos ir regionų demokratiją Lietuvoje“ (2012-03-21) memorandumo rekomendacijų f) punkte įrašyta, kad „piliečių dalyvavimas ir domėjimasis vietos valdžios reikalais yra nepakankamas, ypatingai seniūnijų lygyje o Kongreso rekomendacijų h) punkte pažymima, kad būtina „,skatinti ir stiprinti piliečių dalyvavimą pasitelkiant papildomas procedūras, tokias kaip vietiniai referendumai, seniūnijų vaidmens stiprinimas". Aiškinamajame memorandume
dalyvavimas vietos ir regionų valdžios lygmenyse. Pažymėtina, kad Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungai visiškai nesuprantamas Seimo noras apriboti vietos bendruomenių ar jos organizacijų norą ir poreikį teikti pasiūlymus tobulinti viešojo valdymo, socialinės srities ir teisinius aktus, programas, priemones ir kt., kurie betarpiškai susiję su bendruomenine veikla. Žiūrint istoriškai, bendruomenė paprastai susikuria anksčiau nei valstybė, todėl turi būti pripažinta prigimtinė jos teisė savarankiškai tvarkytis ir tik jos valioje nutarti, kokių klausimų ji negali išspręsti be valstybės pagalbos.
LVBOS palaiko NVO koalicijos nuomonę, cituojame, - „kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisa įteisinti bendruomenines ir nevyriausybines organizacijas lobistinės veiklos subjektais:
1) pažeidžiamas subsidiarumo ir teritorinio bendrumo principais grindžiamas bendruomenės veikimas - tai visuomenės iniciatyvų kėlimas iš apačios, kai į aukštesnį (regioninį ar valstybinį) valdymo lygį perkeliamos tos problemos, kurių nepajėgi išspręsti vietos bendruomenė ir jos išrinkta valdžia;
2) Vietos bendruomenių organizacijų kaip lobistų įtraukimas Lobistinės veiklos įstatyme reiškia, kad didžioji dauguma Lietuvos vietos bendruomenių, veikiančių tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose ir miesteliuose, automatiškai tampa lobistinėmis organizacijomis ir joms apribojama galimybė dalyvauti viešajame valdyme, kas prieštarauja Europos Vietos savivaldos chartijai, LR Konstitucijai, Nacionalinės pažangos 2030 programai;
3) Vietos bendruomenių veiklos laikymas lobistine reikš, kad bus pažeisti demokratijos principai, sudarytos sąlygos neskaidriems ir korupciniams veiksmams valdžios institucijose, sąlygos veikti ir įtakoti lobistinėms verslo ir politinių jėgų grupėms, kurios tenkins tik savo poreikius. O tai jau ir dabar pastebima”. LVBOS kartu su NVO koalicijos nariais išreiškia susirūpinimą ir nerimą, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas (priimtas 2019 m. gegužės
International“ viešai platinami teiginiai, kad nevyriausybinėmis organizacijomis bus pasinaudojama įvairių privačių grupių interesams tenkinti.
O tai, cituojame: „gali klaidinti tiek įstatymų leidėjus, tiek ir plačiąją visuomenę, kas yra dalyvaujamosios demokratijos (piliečių įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus per NVO vykdomą veiklą), o kas yra tiesioginė lobistinė veikla, turint aiškų užsakovą ir už tą veiklą gaunant sutartą atlygį. Manome, kad Lobistinės veiklos įstatymo projekto teiginiai, kad bet kokio fizinio ar juridinio asmens veiksmai darant bet kokią įtaką sprendimų priėmėjams būtų priskiriami prie lobistinės veiklos, gali pažeisti šiuos tarptautinius teisės aktus:
NVO koalicijos gegužės 30 d. pasiūlymus Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį - nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: 1.
„Advokacija - nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje”. LVBOS siūlo:
NVO, teikiantys įstatymų pasiūlymus. Esame įsitikinę, jog visos viešai ir skaidriai veikiančios vietos bendruomenių organizacijos (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia visuomenei naudingų tikslų ir neturi slaptų užsakovų, kurie prisidengiant NVO statusu, darytų neteisėtus lobistinius veiksmus. Priešingai - tokios organizacijos viešai ir kaip įmanoma plačiai skleidžia informaciją apie tai, kokius teisės aktus siūlo inicijuoti, keisti ar tobulinti. Visos skaidriai ir atvirai veikiančios vietos bendruomenių organizacijos (kaip ir kitos NVO) Lietuvoje teikia metines veiklos ir finansines ataskaitas VĮ “Registrų centras”, kurios yra viešai ir neatlygintinai prieinamos visuomenei. Ataskaitose NVO pateikia informaciją apie tai, kas jas finansuoja (iš verslo įmonių gauta parama išskiriama atskirai pateikiant rėmėjų pavadinimus ir sumas), kokia veikla NVO užsiima ir prie kokių teisėkūros procesų prisidėjo. Šios ataskaitos, kaip ir veiklos interesų sritys skelbiamos internetiniuose organizacijų tinklalapiuose, juose nurodant ir kokiose viešosios politikos srityse yra suinteresuota keisti teisės aktus, susijusius su viešosios politikos sričių gerinimu.
Skaidriai ir atvirai veikiančių vietos bendruomenių organizacijų atstovai, dalyvaudami teisėkūros procesuose, viešai pateikia savo pozicijas vienu ar kitu klausim u per savo turimus informacijos kanalus, socialinius tinklus ar žiniasklaidą. Dalyvaudami atviruose renginiuose ar susitikimuose su sprendimų priėmėjais, visuomet pasirašo dalyvių sąrašuose, kurie, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, atitinkamai tvarkomi valstybės ir savivaldybių institucijose. Todėl raginame įstatymų leidėjus atsižvelgti į ir taip silpną bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (pilietinės visuomenės ir dalyvaujamosios demokratijos pamatą) sektoriaus veiklą Lietuvoje, neužkraunant joms dar vienos papildomos administracinės naštos, norint inicijuoti tam tikrus su viešąja politika susijusius sprendimų priėmimo procesus ar dalyvauti teisėkūros procesuose, papildomai registruotis lobistais, teikti kryžmines ataskaitas ir iš to kylančias kitas administracines pasekmes. Atkreipiame dėmesį, jo g Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga vienija per 1460 kaimo ir miesto vietos bendruomenių organizacijų, koordinuoja jų veiklą bei atstovauja teisėtiems narių bendriesiems interesams bei juos gina valdžios bei valdymo institucijose, skatina Lietuvos bendruomeninių organizacijų plėtrą ir tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus, o vietos savivaldos stiprinimas yra viena iš prioritetinių mūsų sąjungos (ir Lietuvos) veiklos krypčių. Pažymėsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia per 1800 kaimo ir apie 200 miesto vietos bendruomeninių organizacijų, kurios įstatymu ir programose įteisintos kaip dalyvaujančios stiprinant viešąjį valdymą, kas neišvengiamai įtakoja teisėkūros procesus ir stiprina nepakantumą korupcijai.
Todėl bet koks siekis daryti poveikį sprendimų priėmėjams, nesiregistravus kaip lobistais, gali baigtis VTEK administracinėmis nuobaudomis (už ką numatoma ir finansinė atsakomybė), o tai iš esmės sužlugdytų pilietinių iniciatyvų sklaidą, pliuralizmo ir laisvos visuomenės pamatą. Pastaba: Naudotasi teisės aktais:
vietos savivaldos įstatymas, suvestinė iki 2019.07.01;
stiprinimo politikos kryptys 2013 , 2014 -2020 m.;
Nacionalinė pažangos programa, 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė
" 2 tikslo „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų
vaidmenį" uždaviniai;
Savivaldos Chartija ir Europos vietos savivaldos chartijos papildomas protokolas (CETS Nr. 207);
Vietos ir regionų valdžių kongresas, 11-oji sesija CPL(22)3REV, “Vietos ir regionų demokratija Lietuvoje ”, 2012-02-21. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai , t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. Dėl pastabų teikėjų siūlomo skaidrumo registro įteisinimo pažymėtina, kad kartu su LVĮ projektu teikiamu TPĮ projektu būtent ir siūloma įtvirtinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, į kurį savanoriškai galėtų įsirašyti subjektai, kurie nėra laikomi lobistais. Tokie subjektai bus pagal įstatymo normas skatinami įsitraukti į minėtą sąrašą, tačiau neturės tokios pareigos. 9. Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-06762 Kaip ir kalbėjome anksčiau, iš esmės pritariame Lobistinės veiklos įstatymo projektui, kuris buvo užregistruotas Seime 2018-09-03 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e57e39f0af4111e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=8722e796-8bc5-40cd-9b56-f5a92de0c3ee . Šį projektą kūrėme kartu su įvairių institucijų atstovais Teisingumo ministerijos suburtoje darbo grupėje. Taip pat kartu reikėtų keisti ir ANK 12 straipsnį (taip pat užregistruotas projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/732c68c1af4311e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=d8e68926-2ae4-418a-8bae-436d86e22c3a ) .
Pagrindiniai šio projekto privalumai (lyginant su galiojančiu Lobistinės veikols įstatymu) yra šie:
teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką. Šiuo metu pareiga deklaruoti yra tik lobistams, todėl reaguoti į neteisėtos lobistinės veiklos atvejus VTEK realiai gali tik gavusi atitinkamus pranešimus (kurių iki šiol praktiškai nebuvo). Atsiradus pareigai deklaruoti abiem pusėms, kontrolė taps žymiai efektyvesnė, nes atlikti analizes ir reaguoti VTEK galės savo iniciatyva, naudodamasi informacinės sistemos galimybėmis, atlikdama kryžmines patikras. 2. Lobistu galės būti ir juridinis asmuo. Dabartiniam įstatyme lobistu laikomas tik fizinis asmuo, juridinis asmuo gali registruoti lobistais ir fizinius asmenis, tačiau pats juridinis asmuo laikytinas lobistinės veiklos užsakovu. Tai sukelia daug nepatogumų juridiniams asmenims, įpareigoja iš anksto numatyti, kurie asmenys galės vykdyti lobistinę veiklą, daug kam sunkiai suprantama, kodėl pats juridinis asmuo negali būti laikomas lobistu. Pagal projektą, juridinis asmuo galės būti įrašytas į lobistų sąrašą, jam nereikės iš anksto nurodyti asmenų, kurie vykdys lobistinę veiklą, konkretus fizinis asmuo bus atspindėtas teikiant deklaraciją – deklaruoti lobistinę veiklą galės bet kuris JA atstovas, nurodydamas reikalaujamus duomenis. 3.
(išskyrus verslo asociacijas) ar veiklos tikslu, kita vertus, nėra prievolės būtinai registruotis lobistu (bet čia pagal paskutinį projektą pasidaro nebeaišku, kada privalo registruotis, o kada ne – mūsų nuomone, variantas, kad asmuo (fizinis ar juridinis, nepriklausomai nuo statuso) įsirašo savanoriškai, tik jei nori įgyti tam tikras teises, o veiklą privalo deklaruoti nesvarbu ar registruotas, ar neregistruotas, buvo žymiai aiškesnis. LVĮ tikslas išskaidrinti procesą, tai pasiekiama per deklaravimą, jei nedeklaruojama, laikytina neteisėta lobistine veikla (ir priklausomai nuo nedeklaruotų kartų – iki 3 per metus - gali būti taikomas mažareikšmiškumo kriterijus), o asmens buvimas sąraše realiai yra pripažinimas, kad lobistinę veiklą vykdo nuolat ir jam reikalingos su tuo susijusios papildomos teisės, todėl gali būti ir neprivalomas (juolab, kad šiuo metu yra didelis emocinis pasipriešinimas pačiam lobisto pavadinimui). Atsiranda kitų lobistinę veiklą vykdančių asmenų sąvoka – asmenys neprivalo registruotis, bet privalo teikti deklaracijas. EBPO nuomone, lobistinė veikla neturėtų būti siejama su organizacijos teisine forma ar tikslu (viešas interesas ar privatus, nevyriausybinė organizacija ar verslo įmonė), bet su konkrečia veikla (siekiu daryti įtaką dėl teisės aktų), ir tas siekis daryti įtaką turėtų būtų visuomenei atskleistas. O visų vienodas vertinimas kaip tik prisidėtų prie neigiamo lobistinės veiklos supratimo mažinimo. 4. Įrašyti į lobistų sąrašą asmenys gauna reikšmingas teises, lyginant su neįrašytais - dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose; gauti leidimus patekti į patalpas; greičiau gauti informaciją (3 arba 7 darbo dienos, lyginant su 20 darbo dienų įprastiniu pateikimu). 5. Atsisakoma rinkliavos. Ji ir taip buvo nedidelė (10 Eur), bet sudarydavo administracinę naštą norintiems registruotis asmenims. 6.
suprantamas kaip neigiamas reiškinys, lobistinės veiklos deklaracija įvardinta kaip skaidrių teisėkūros procesų deklaracija. Sukonkretinta, kad esant tęstinei lobistinei veiklai dėl to paties teisės akto, deklaruojama tik lobistinės veiklos pradžia (kitaip tariant, nereikia po kiekvieno susitikimo dėl to paties dalyko deklaruoti, jei nesikeičia deklaruotini duomenys). 7. Atsisakoma nuostatos, kad lobistine veikla vertinamas ir siekis daryti įtaką dėl administracinių sprendimų, paliekant tik teisės aktus. Tuo būdu lobistinės veiklos apibrėžimas yra susiaurinamas, tačiau taikymas ir vertinimas yra paprastesnis ir aiškesnis. 8. Sukonkretinta, kas laikytina neteisėta lobistine veikla, atsisakant perteklinių ir neatspindinčių įstatymo tikslų nuostatų – neteisėta tada, kai nedeklaruojama arba neįrašytas į lobistų sąrašą asmuo naudojasi tik registruotam lobistui suteikiamomis teisėmis.
Vėliau šis projektas buvo nemažai tobulintas (galutinė projekto versija registruota 2018-12-07 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0475a0e0f9fd11e89b04a534c5aaf5ce?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d8e68926-2ae4-418a-8bae-436d86e22c3a , tačiau su padarytais pakeitimais ir pateiktais siūlymais nesutinkame. Manome, kad būtų geriau iš viso atsisakyti tokio projekto, negu jį priimti (tokį, koks yra parengtas). Prisegame savo pastebėjimus dėl pastarojo projekto, kuriuos teikėme Teisingumo ministerijai ieškodami kompromiso. Į didžiąją jų dalį nebuvo atsižvelgta. Išanalizavę Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. 18-10233(2) (toliau – Lobistinės veiklos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Reg. Nr.
Nr. 18-13051 (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas), manome, kad ankstesnės redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 18-10233) sudarytų sąlygas veiksmingiau didinti skaidrumą teisėkūroje, sukurtų tinkamesnes sąlygas skaidrinti įtaką politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams, kylančią iš verslo subjektų ir asociacijų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame grįžti prie šio įstatymo projekto tobulinimo numatant, kad lobistų sąrašas sudaromas savanoriškumo pagrindu, neatsisakant nuostatų dėl pareigos deklaruoti savo veiksmus ne tik lobistams, bet ir kitiems kitų lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, galimai Teisėkūros pagrindų įstatyme ar Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijoms deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai supaprastintu būdu. Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus.
<...>
Atsižvelgiant į tai, kad gali būti asmenų, norinčių tapti lobistais (pvz., gali būti, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreikš norą tapti lobistais), siūlytume sudaryti sąlygas ir kitiems asmenims, kurie nori turėti lobisto statusą, šį statusą gauti. Siūlome Lobistinės veiklos įstatymo projektu siūlomą keisti 7 straipsnį laikyti šio straipsnio 1 dalimi, o straipsnį papildyti nauja 2 dalimi:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą vykdantis
asmuo gali pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Tokiu atveju šis asmuo įgyja visas lobisto teises ir pareigas.“ 2.
Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, o ne nubausti asmenį, kuris veikia neturėdamas lobisto pažymėjimo, siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo vykdo lobistinę veiklą, tačiau nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, nors turėtų jame būtų, jis nebus laikomas vykdantis neteisėtą lobistinę veiklą, jei per 5 darbo dienas nuo lobistinių veiksmų atlikimo bus įrašytas į lobistų sąrašą, ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla
1Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu:
1) ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka;
2) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo sustabdyta ir apie sustabdymą jis buvo informuotas; ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas ar asmuo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Neteisėta lobistine veikla nelaikoma į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla, jei asmuo per dešimt darbo dienų po lobistinės veiklos vykdymo veiksmų yra įrašomas į lobistų sąrašą.
3) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo nutraukta ir apie nutraukimą jis buvo informuotas;
4) lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo;
5) ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas arba nepriimtas teisės aktas, administracinis sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu į valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas;
6) veikiama nesudarius lobistinės veiklos sutarties, be juridinio asmens pavedimo ar nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu;
7) lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams.“ Nepritarti Išvadoms gauti teiktam LVĮ projektui, kurį nurodo pastabų teikėjai, nepritarė daug suinteresuotų subjektų. Būtent atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus buvo parengtas naujas modelis, kuris grindžiamas privalomu asmenų, kurie vykdo lobistinę veiklą, įtraukimu į lobistų sąrašą, kartu numatant platesnį išimčių, kas nelaikoma lobistine veikla, ratą ir sudarant galimybę kitiems asmenims (kurie nėra lobistai) savanoriškai įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu :
Siūlomas pakeitimas netikslingas ir nesukurtų pridėtinės vertės, kadangi asmenys turės galimybę savanoriškai užsiregistruoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše pagal keičiamą TPĮ ir tokie asmenys turės tokias pačias teises kaip ir lobistai. Be to, siūlomas pakeitimas sukeltų daugiau neaiškumų dėl takoskyros tarp lobistų, kuriems privaloma įsirašyti į sąrašą, ir „savanoriškų“ lobistų nebuvimo.
Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo . Asmens įtraukimas į lobistų sąrašą turinio prasme yra lobistinės veiklos licencijavimas. Bendras galiojančiuose įstatymuose (taip pat ir galiojančiame LVĮ) įtvirtintas principas yra tas, kad tam tikra licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint licenciją, t. y. negalėtų būti nustatoma išimčių iš šio principo. 10. Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-0678
Dėl LVĮ 7 straipsnio 8 punkto pakeitimo . Kai protokoluojami nevieši susitikimai (ar daromas šių susitikimų garso įrašas), šie protokolai lieka institucijos žinioje, naudojami institucijos darbo reikmėms ir įtaka teisėkūrai lieka neišviešinta. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų nepasiektas tikslas išviešinti daromą įtaką teisėkūrai. Taigi, siūlytina išlaikyti LVĮ projektu keičiamo LVĮ 7 straipsnio 8 punkte pasiūlytą formuluotę: „8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;“
skyrius, 2019-06-06934
Pritarti Į pateiktą redakcinį pasiūlymą LVĮ projekte jau yra atsižvelgta. 12. Aplinkosaugos koalicija, 2019-06-07
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, kartu su kitomis Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) sveikiname ir palaikome šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus. Palaikome 2019 m. gegužės 30 d. Nacionalinės NVO koalicijos kreipimąsi dėl lobistinės veiklos reglamentavimo, kuriame argumentuotai pateiktas pasiūlymas lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata:
„Advokacija - nevyriausybinių organizacijų vykdoma
veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje.” Pritardami Nacionalinės NVO koalicijos pasiūlymui, taip pat atkreipiame jūsų dėmesį, kad šis pasiūlymas prisidės įgyvendinant Orhuso konvencijos (Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos nuostatą, kad „4.
Kiekviena Šalis užtikrina visuomenės dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą.” Konvencija apibrėžtyse nurodo, kad
„Visuomenė - vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal
nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės.” Aplinkos apsaugos srityje veikiančios NVO dažniausiai veikia savanorystės principais. Papildoma administracinė našta, reikalaujant teikti kryžmines ataskaitas ar įgyvendinti kitas iš lobistinės veiklos kylančias administracines pasekmes, gali demotyvuoti šių organizacijų narius burtis į asociacijas ar organizacijas, o taip bus prarandamas skaidrumas, sumažės galimybių visuomenei dalyvauti priimant su aplinkos apsauga susijusius sprendimus. Pažymėtina, kad valstybės institucijos noriau bendrauja su juridinį vienetą įregistravusiomis visuomenės grupėmis, o į valstybės konsultacines komisijas ar tarybas beveik visada įtraukiami tik juridinių asmenų atstovai. Atsižvelgdami į aukščiau pateiktus argumentus, nerimaujame, kad aplinkosauginėms NVO tapus lobistinės veiklos subjektais, bus pažeista Orhuso konvencijos nuostata, kad kiekviena šalis turi užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame sprendimų priėmimo etape. Asociacija
„Aplinkosaugos koalicija” yra skėtinė organizacija, vienijanti 8
nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Siekiame, kad žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta.
Mūsų misija - suvienyti organizacijų žinias bei patirtį ir kartu dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai , t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. 13. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2019-06-10 DĖL Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII- 1749 pakeitimoįstatymo projekto Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) palaiko Nevyriausybinių organizacijų koalicijos 2019 m. gegužės 30 d. rašte išdėstytą poziciją, siūlant Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata:
„Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma
veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje”.
Būtent advokacija bei viešojo intereso gynimas dėl žmonių su negalia teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo yra kasdieninė neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veikla, ženkliai prisidedanti prie tinkamos ir tarptautinius standartus atitinkančios, socialiai atsakingos socialinės politikos valstybėje. Be to, tarptautiniai standartai, t. y. JT Neįgaliųjų teisių konvencija konkrečiai įpareigoja valstybes Konvencijos šalis (tarp kurių nuo 2010 m. yra ir Lietuva) įtraukti neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas ir pačius žmones su negalia į sprendimų priėmimo procesus. Būtent Konvencijos 4.3. str. “Rengdamos ir įgyvendindamos teisės aktus ir politikos strategijas, skirtas įgyvendinti šią Konvenciją, ir priimdamos kitokius sprendimus neįgaliųjų klausimais, valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais, įskaitant neįgalius vaikus, ir aktyviai juos įtraukti per jiems atstovaujančias organizacijas”. O Konvencijos 33.3 str. nurodo, kad “Pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese”. T. y. Konvencijos įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės etapuose. JT Neįgaliųjų teisių komitetas savo išvadose Lietuvai 2016 m. rekomendavo “sukurti, patvirtinti ir įgyvendinti strategiją, kaip asmenų su negalia organizacijas visapusiškai nuo pat ankstyviausių etapų įtraukti priimant su asmenimis su negalia susijusius sprendimus visose srityse”. Šiuo, t .y. būtent neįgaliųjų organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, klausimu Komitetas yra išleidęs Bendrąjį komentarą Nr. 7., kuris yra autoritetingas Konvencijos nuostatų išaiškinimas.
Komentare konkrečiai įtvirtinama, kad “norėdamos įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal 4 straipsnio 3 dalį, valstybės, Konvencijos Šalys, turėtų į teisinę bei reguliavimo sistemą ir procedūras visuose vyriausybės lygmenyse ir padaliniuose įtraukti įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais ir aktyviai juos įtraukti per jiems atstovaujančias organizacijas. Valstybės, Konvencijos Šalys, taip pat turėtų apsvarstyti bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jų įtraukimą kaip privalomą veiksmą prieš tvirtinant įstatymus, teisės aktus ir politikos strategijas, nesvarbu, ar jie yra bendro pobūdžio, ar susiję su konkrečia negalia. Taigi, bendradarbiavimas turėtų prasidėti anksti, siekiant indėlio į galutinį produktą visuose sprendimų priėmimo procesuose. Į bendradarbiavimą reikėtų įtraukti organizacijas, atstovaujančias plačiai neįgaliųjų įvairovei vietos, šalies, regiono ir tarptautiniu lygiu”. Be to, Komentare pabrėžiama, kad
“visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas taip pat gali būti transformuojanti
socialinių pokyčių priemonė, skatinanti asmenų atstovavimą ir teisių bei galių jiems suteikimą. Neįgaliųjų organizacijų įtraukimas į visas sprendimų priėmimo formas […] suteikia jiems galių tvirčiau išreikšti savo požiūrį, įgyvendinti savo siekius ir sustiprinti savo vieningą bei įvairiapusę nuomonę. Valstybės, Konvencijos Šalys, turėtų garantuoti visapusišką ir veiksmingą neįgaliųjų dalyvavimą per neįgaliųjų organizacijas kaip priemonę užtikrinti jų įtraukimą į visuomenę ir kovoti su prieš juos nukreipta diskriminacija. Valstybės, Konvencijos Šalys, kurios užtikrina visapusišką bei veiksmingą dalyvavimą ir įtraukia neįgaliųjų organizacijas, didina skaidrumą bei atskaitomybę ir reaguoja į tokių asmenų reikalavimus”.
Esame įsitikinę, jog visos veikiančios neįgaliųjų NVO (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia neįgaliųjų bendruomenei naudingų tikslų ir viešojo intereso, kuris ir yra užtikrinamas per jų efektyvų dalyvavimą sprendimų priėmime. Todėl Lobistinės veiklos įstatymo projekte keliamų reikalavimų lobistams taikymas NVO (taip pat ir neįgaliųjų NVO), kurios užsiima viešojo intereso gynimu ir advokacija bei iš esmės vykdo tarptautinių dokumentų įtvirtintą privalomą funkciją (dalyvavimo, įsitraukimo), sudarytų papildomą bei perteklinę naštą ir prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai , t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. 14.
14Nevyriausybinių organizacijų taryba,
2019-06-10
Nevyriausybinių organizacijų taryba (toliau – NVO Taryba) nerimauja dėl LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimo (priimtas 2019 m. gegužės 29 d.), kuris nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) veiklą siekia priskirti lobistinei bei palaiko 2019 m. gegužės 30 d. NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo ir ragina Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais. NVO Taryba atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje1 teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne (12); taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais (76 ir 77). Taip pat, Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos (2).
NVO Taryba pažymi, kad visos viešai ir skaidriai veikiančios NVO (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia visuomenei naudingų tikslų ir neturi slaptų užsakovų, viešai ir kaip įmanoma plačiai skleidžia informaciją apie tai, kokius teisės aktus siūlo inicijuoti, keisti ar tobulinti. NVO Taryba mano, jog įtvirtinus nuostatą, jog NVO veikla yra prilyginta lobistinei veiklai, tai galimai turės neigiamų pasekmių visam NVO sektoriui: Mažės pilietinės visuomenės įsitraukimas ir dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose, kadangi toks prilyginimas palies ne tik nacionalines, bet ir vietos bendruomenes, mažas NVO, kurios kiekvieną dieną stengiasi atstovauti silpnesniuosius: skurstančius, neįgaliuosius, vaikus, šeimas ir t.t. Mažės pilietinės galios indeksas, kuris pastaruosius metus nekinta ir yra itin žemas.
Dėl mažesnio įsitraukimo mažės visuomenės dalyvavimas vietos bendruomenių ar nevyriausybinių organizacijų veikloje. Didės administracinė našta, dėl kurios NVO bus priverstos atsisakyti dalyvavimo sprendimų priėmime, kadangi iki šiol didžioji dalis NVO ir bendruomeninių organizacijų veikia neatlygintinai; Silpnės ir mažės NVO atstovų įtraukimas į darbo grupes ar kitoks dialogas institucijų lygmenyje, dėl šiuo metu neigiamos lobizmo sąvokos šalyje. Pažymime, kad artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks naujos redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą, kuriame bus detaliau apibrėžta NVO sąvoka (verslo asociacijos, kitą statusą turintys juridiniai subjektai nebūtų laikomi NVO) bei reglamentuota NVO duomenų bazė, kuri bus atvira ir neatlygintinai prieinama visuomenei, o jos tikslas būti NVO skaidrumo registru, parodančiu kokios organizacijos ir kaip dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose atitinkamoje viešosios politikos srityje. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus į neeilinį NVO Tarybos posėdį aptarti susidariusią situaciją bei galimus jos sprendimo būdus. Apie numatomą posėdį, NVO tarybai suderinus tinkamą datą su komitetų biurais, bus pranešta artimiausiu metu.
NVO Taryba - visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Šiuo metu NVO Tarybą sudaro 20 nuolatinių narių - 10
(dešimt) nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų – krašto apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, teisingumo, vidaus reikalų, žemės ūkio ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguoti atstovai. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai , t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. 15.
15Lietuvos moterų lobistinė organizacija,
2019-06-10 Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, Lietuvos moterų lobistinė organizacija kartu su kitomis Lietuvos nevyriausybinės organizacijomis (NVO) sveikina ir palaiko šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus. Tačiau siekdami, kad Lietuvoje būtų sudarytos nevaržomos sąlygos demokratijos plėtrai, kuri yra užtikrinama tik per aktyvų NVO įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus, siūlome įstatyme išskirti NVO ir palikti teisę ir galimybes nevyriausybinėms organizacijoms atlikti pagrindinę jų funkciją – atstovauti visuomenės interesams. Lietuvos moterų lobistinė organizacija (LMLO), siekdama moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo visose gyvenimo sferose, vienija
organizacijos narė.
Keletas LMLO tikslų yra susiję su moterų ir vyrų lygybės interesų atstovavimu: · Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti lobistinėje veikloje, siekiant paveikti ES bei Lietuvos politiką tobulinant moterų ir vyrų lygių teisių įstatyminę bazę. · Nuolat teikti pasiūlymus, kaip gerinti Europos Sąjungos veiklos sritis, turinčias įtakos moterų gyvenimo kokybei bei moterų ir vyrų lygybei. · Stiprinti moterų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant nacionalinę bei ES politiką moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių srityse. · Stiprinti šalies demokratiją, įgyvendinant priemones, skatinančias vienodą moterų ir vyrų interesų atstovavimą. · Siekti moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo, ypatingą dėmesį skiriant moterų teisių faktiniam įgyvendinimui visose gyvenimo sferose. · Stebėti, kad būtų užtikrintos moterų žmogaus teisės, poreikiai ir siekiai, kad moterų ir vyrų lygių galimybių būtų laikomasi visose srityse. · Propaguoti atviros demokratinės visuomenės vertybes, skatinant lyčių dialogą. · Savo demokratišku, atviru ir skaidriu darbu skatinti moterų dalyvavimą visose gyvenimo srityse. Taip pat LMLO aktyviai rengia JT Visų diskriminacijos formų prieš moteris panaikinimo Konvencijos (CEDAW) šešėlines ataskaitas ir vykdo CEDAW Komiteto Rekomendacijų Lietuvai gyvendinimo Lietuvoje stebėseną. Todėl manome, kad pritaikius griežtus apribojimus nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant ir LMLO, būtų suvaržoma demokratija moterų ir vyrų lygybės srityje. Lietuvos moterų lobistinė organizacija palaiko 2019 m. gegužės 30 d.
NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo ir ragina Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais. Pritarti iš dalies Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai , t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. 16. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, 2019-08-02
Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu bei reaguodami į tai, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu siekia nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) veiklą priskirti lobistinei, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (toliau - LVOA) palaiko NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos įstatymo keitimo ir ragina nevyriausybines organizacijas bei religines bendruomenes ir bendrijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais.
Tai įtvirtinta Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje, kuriose teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne (12); taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais (76 ir 77). Daugiau nei pusę ES asociacijų sudaro lobistinės asociacijos, dėl ko būtina stiprinti asociacijas, atstovaujančias piliečių interesus, siekiančias tik visuomeninės naudos ir taip užtikrinti subalansuotą jėgų ir interesų atstovavimo pusiausvyrą. 2016 m. Vidaus reikalų ministerijos tyrime „Savivaldybių konsultavimosi su gyventojais ir jų dalyvavimo priimant sprendimus savivaldybių lygmeniu bei bendruomeniškumo priemonių vertinimas“ sakoma, kad visuomenės narių įtraukimas į sprendimų priėmimą sudaro sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių interesų grupių pusiausvyrą bei yra vienas iš demokratinės visuomenės požymių.
Tuo tarpu Valstybinės vartotojų apsaugos plėtros 2019-2027 m. programoje nurodyta, kad stiprinant vartotojų asociacijų vaidmenį bus siekiama vieno iš pagrindinių programos tikslų - stiprinti vartotojų ekonominių interesų gynimą. Europos tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija Nr. 543 (73) patvirtintos Vartotojų apsaugos Chartijos (E(i)) dalyje pabrėžiama, jog valdžios institucijos turi pripažinti nevyriausybines vartotojų organizacijas ir konsultuotis su jomis dėl teisinio reglamentavimo pakeitimų, administravimo ir kitais vartotojų teisių apsaugos aspektais. Šis pripažinimas atitinkamai įpareigoja vartotojų organizacijas atsakingai atstovauti ir konsultuoti vartotojus tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos (2).
LVOA palaiko NVO koalicijos nuomonę, kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisa įteisinti bendruomenines ir nevyriausybines organizacijas lobistinės veiklos subjektais:
1) būtų pažeistas subsidiarumo ir teritorinio bendrumo principais grindžiamas bendruomenės veikimas;
2) Vietos bendruomenių organizacijų kaip lobistinių įtraukimas pagal Lobistinės veiklos įstatymą reiškia, kad didžioji dauguma Lietuvos vietos bendruomenių, veikiančių tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose ir miesteliuose, automatiškai tampa lobistinėmis organizacijomis ir joms apribojama galimybė dalyvauti viešajame valdyme, kas prieštarauja Europos Vietos savivaldos chartijai, LR Konstitucijai, Nacionalinės pažangos 2030 programai;
3) Vietos bendruomenių veiklos laikymas lobistinėmis reikštų, kad yra pažeidžiami demokratijos principai, sudarytos sąlygos neskaidriems ir korupciniams veiksmams valdžios institucijose, sąlygos veikti ir daryti įtaką lobistinėms verslo ir politinių jėgų grupėms, kurios tenkins tik savo poreikius. Raginame atsižvelgti įstatymų leidėją į silpną NVO sektoriaus veiklą Lietuvoje, nesudaryti sunkumų NVO inicijuoti bei dalyvauti sprendimų, susijusių su viešąja politika, priėmime bei teisėkūros procese, atstovauti visuomenės interesus, skatinti pilietines iniciatyvas, kas sudaro demokratinės visuomenės pagrindą. Pritarti iš dalies S iūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
darbo ministerija, Lietuvos Respublikos trišalė taryba, 2019-05-07 Informuojame, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2018 m. sausio 9 d. protokolu Nr. TTP-1 (Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. TTP-14 pavirtintų nuostatų redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuostatų II skyriaus 10.1, 10.2. punktus, 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051. Teikiame posėdžio protokolo išrašą. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2019 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo išrašas, 1 lapas. LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖ TARYBA
5SVARSTYTA. Dėl lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051. NUTARTA. Fiksuoti šias šalių nuomones dėl Lobistinės
veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051:
nepritarti Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3051 todėl, kad:
Posėdžio sekretorė Svetlana Kalinauskienė Nepritarti Žr. argumentus, pateiktus vertinant asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos 2019 m. sausio 7 d. pastabas ir pasiūlymus. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-10-087 11,12 Argumentai: Pilietinės visuomenės funkcionavimui yra labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos ir neformalios piliečių grupės turėtų galimybę konstruktyviai prisidėti prie teisėkūros proceso tais atvejais, kai teisinis reguliavimas yra susijęs su svarbiais viešaisiais interesais ar įtakoja piliečių teises ir laisvės. Dauguma šių organizacijų neturi resursų samdyti lobistus ar asmenis, kurie galėtų prisiimti pareigas įstatymo numatytas registruotiems lobistams. Tačiau šių organizacijų žinios bei patirtis atstovaujant viešąjį interesą konkrečiose visuomenės gyvenimo srityse gali reikšmingai prisidėti prie teisėkūros kokybės. Nevyriausybinių organizacijų plėtros pakeitimo įstatymo projekte yra numatyti grupinės ir viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimai. Yra tikslinga šį skirstymą taikyti ir Lobistinės veiklos įstatyme numatant, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine. Religinės bendruomenės ir bendrijos yra svarbus valstybės partneris. Tai yra pripažįstama ir Europos Sąjungos lygiu. Sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnis 3 dalis nustato, kad
“pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga
palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą“. Dėl šios priežasties Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime Dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką 13 punkte yra numatyta, kad registro reikalavimai, kurie taikomi lobistams, netaikomi bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms.
Taip pat Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutarties Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų 1 straipsnis nustato sritis, kuriose yra vykdomas Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimas. Todėl yra tikslinga, atsižvelgiant į ES institucijų praktiką ir siekiant palaikyti atvirą ir nuolatinį dialogą, religinių bendruomenių ir bendrijų bendradarbiavimo tarptautinėje sutartyje numatytose srityse nelaikyti lobistine veikla, todėl siūlau pakeisti 7 straipsnio 11 ir 12 punktus. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 11, 12 punktus: „11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla . 11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, kurių steigėjai ar dalyviai nėra pelno siekiančios organizacijos ir kurios nėra įsteigtos atstovauti pelno siekiančių juridinių asmenų interesus veikla atstovaujant bei ginant viešąjį interesą. 12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais. “ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma remtis Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pateiktu viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimu, jos papildomai neaiškinant, kad nekiltų dviprasmybių.
Pasiūlymas:
punktą išdėstyti taip:
„11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme veikla , kurių steigėjai ar dalyviai nėra pelno siekiančios organizacijos ir kurios nėra įsteigtos atstovauti pelno siekiančių juridinių asmenų interesus, veikla atstovaujant bei ginant viešąjį interesą ;“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas7 7, 11, 12 Argumentai: Siūloma atsisakyti išimčių, kurios numatytos
viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, taip pat nevyriausybinių organizacijų bei religinių bendruomenių veikla būtų reguliuojama įgyvendinant lygiateisiškumo principą, visiems suinteresuotiems subjektams būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, šių subjektų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistinė veikla.
Tai sumažintų galimybes nevyriausybinėms organizacijoms, asociacijoms, atstovaujančioms verslo ir kitiems privatiems interesams ir kt., išvengti siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo bei sukurtų visiems vienodas pareigas deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą. Pasiūlymai:
Pasiūlymai:
lobistine:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka;
7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veiklai, tenkinanti viešąjį interesą;
8) asmenų veiklai, kai jie dalyvauja viešuosiuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veiklai;
11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklai;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veiklai.
Veikla, kuri nelaikoma lobistine:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka;
7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veiklai, tenkinanti viešąjį interesą;
8) asmenų veiklai, kai jie dalyvauja viešuosiuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;
9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;
10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veiklai;
11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklai;
12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veiklai. Nepritarti Pažymėtina, kad LVĮ projekto 7 straipsnyje siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu .
Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje, skatinama nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių veikla, kuria jos tenkina viešąjį interesą. Išimtys apima tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3051(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-095 Argumentai: Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla, siūloma atsisakyti pareigos šiems asmenims deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos 1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo sudaryti sąlygas lobistams įgyvendinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, nevaržyti teisėtos lobistų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti lobistinės veiklos užsakovų, lobistinės veiklos naudos gavėjų teisėtus interesus, taip pat sudaryti sąlygas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įgyvendinti įstatymuose nustatytas lobistinės veiklos priežiūros funkcijas. 2. Asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas ar kitokį atlygį. 3. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema). 4.
tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 5. Asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
1) savo vardą, pavardę, pareigas;
32) lobisto vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą. Jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;
23) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;
4) ar jam buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka. “
komitetas, 2019-10-0911 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo atsisakoma pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą ir siekiant suderinti iš projekto 5 straipsnio reguliavimo išplaukiančias nuostatas, siūloma atitinkamai suderinti 11 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 2.
2Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:
1) analizuoja ir apibendrina šio įstatymo taikymo praktiką;
2) atlieka tyrimą, jeigu yra gauta informacijos, kad asmenys nesilaiko šio įstatymo reikalavimų;
3) teikia lobistams, asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir institucijoms, kuriose dirba asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, metodinę pagalbą ir rekomendacijas lobistinės veiklos klausimais;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka viešina skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą . 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę:
1) tikrinti lobistų vykdomą lobistinę veiklą;
2) gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu;
3) tikrinti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ; . 4) gauti ir tikrinti informaciją apie valstybės pareigūnų, kitų nei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba. 4. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimus suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. 5.
privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. 6. Valstybės pareigūnų, kitų nei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūri institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. “
komitetas, 2019-10-0912 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo atsisakoma pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą ir siekiant suderinti iš projekto 5 straipsnio reguliavimo išplaukiančias nuostatas, siūloma atitinkamai suderinti 12 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 3 punktą:
3) Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruota jų atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, nurodant šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. 2. Pakeisti projekto 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkt uos e nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3051(2). Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė