Projekto lyginamasis variantas
,362 , 363 IR 364
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
gyvybei, kuris susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, nustatytas poreikis vaiko saugumui užtikrinti, organizuojant vaiko apsaugos priemones, pagalbą vaikui ir (ar) šeimai. “
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą šeimai poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal šį įstatymą .“
straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
laikinoji priežiūra
straipsnio 14 ir 15 dalis laikyti atitinkamai 15 ir 16 dalimis. 6. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) , Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) , Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
.“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnį 3 dalimi: „
išlaikymo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą jo laikinosios priežiūros metu jį prižiūrinčiam asmeniui gali būti skiriama socialinė parama (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka. “
14 straipsnį 4 dalimi: „
laikinas apgyvendinimas apmokamas iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės biudžeto lėšų Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka. “
pakeitimas
1Papildyti 31 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys, šio įstatymo 364 nustatytais atvejais. “
atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus.
Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, tapatybė gali būti atskleista ir tada, kai nustatoma, kad buvo suteikta melaginga informacija. Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė. “5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos , pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat esant poreikiui įvertina vaiko gyvenamąją ir
vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar kai vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą, numatytą
Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. 4.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia būtinają reikalingumą dėl kylančio realaus pavojų pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, skubiai paima užtikrina vaiką vaikui iš jam nesaugios neutralios saugią aplinkos aplinką , prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, kai gali kilti (kyla) grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, ir imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą . Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, konstatavęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, imasi šio straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 361 straipsniu: „361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas
teritorinis skyrius, vertindamas vaiko situaciją, gali nustatyti būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba apsaugos vaikui poreikį. 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Apsaugos vaikui poreikis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytos duomenų subjekto teisės susipažinti su vaizdo ir garso įrašuose esančiais asmens duomenimis neturi kiti duomenų subjektai nei vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą bei įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą. “7 straipsnis. Įstatymo papildymas 362 straipsniu Papildyti Įstatymą 362 straipsniu: „36
Veiksmai nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 363 straipsniu: „363 straipsnis. Veiksmai, nustačius apsaugos vaikui poreikį
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą bei nustatęs apsaugos vaikui poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų:
1) užtikrina vaikui saugią aplinką pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį;
2) nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, organizuoja laikiną vaiko apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą;
3) paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus. 2. Siekdami užtikrinti vaikui saugią aplinką, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus. 3.
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, arba jeigu šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. 4. Vaiko paėmimo metu, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs apsaugos vaikui poreikį, inicijuoja atvejo vadybą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 364 straipsniu: „364 straipsnis. Vaiko laikinoji priežiūra 1.
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užtikrina vaikui saugią aplinką, imdamasis vienos iš šių priemonių:
vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (-u) pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2. Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vaiko tėvo (-ų) ar kito (-ų) vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio
atstovams (-ui) pagal įstatymą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4.
straipsnio 1 dalyje nurodytoms priemonėms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nutraukia apsaugos vaikui priemonės taikymą. 5. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali tęstis iki 30 dienų. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali tęstis pagal poreikį. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. 6. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas.
Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių šios informacijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrinti patys tiesiogiai, o skubus informacijos patikrinimas yra objektyviai būtinas, šios informacijos patikrinimui gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“10 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip „37 straipsnis. Atvejo vadyba
vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, jo interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir šiai pagalbai nepavykus kreiptis į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą) šio įstatymo 363 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka . 2. Atvejo vadyba taikoma paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo
būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai bei apsaugos vaikui poreikius .
Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus , sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. 3. Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą šeimai procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą teikimą , kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu atvejo vadybininkas, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo. 4. Vaikams, kurių atvejui nepriskiriamas vienas iš šio įstatymo361 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis arba apsaugos vaikui poreikis ir netaikoma atvejo vadyba (patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais), įstatymu taip pat garantuojama kompleksinė pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų šeimoms, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą. 5.
sudaro:
poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas ;
2) pagalbos plano sudarymas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
4) šeimos stebėsena;
pagalbos plano peržiūrų organizavimas tačiau ne rečiau kaip kartą per pusmetį, jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius, pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Jeigu yra poreikis, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau, negu nurodyta šiame punkte . 6. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo, bet Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio įstatymo3636
51 dalyje. 7. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad situacijai nesikeičiant kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, pranešama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, kuris pakartotinai įvertina vaiko situaciją, vadovaudamasis šio įstatymo 361 straipsniu . 8.
išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikyta atvejo vadyba, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 9. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras .“11 straipsnis. 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
netekusiais galios 38, 39 ir 40 straipsnius. 38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 39 straipsnis. Veiksmai nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį
teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2.
atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius atstovą, taip pat pagal poreikį:
sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jeigu jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
nuomonę pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 37 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad situacijai nesikeičiant kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, gali būti nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis ir atliekami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti veiksmai. 6.
tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 40 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį
teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas:
pareigūnus;
vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3.
ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas organizuoja vaiko grąžinimą jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, taip pat šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos šeimai teikimą . 4. Gavęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobiliąją komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
atvejo vadybininku;
socialinės rizikos lygį šeimoje;
šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo;
organizavimo. 5.
5Mobiliajai komandai baigus intensyvų darbą su šeima ir paaiškėjus, kad:
saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, vaikas nedelsiant grąžinamas tėvams, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą;
negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai, taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams;
vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkui pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, o atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir atlieka kitas funkcijas šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad, atlikus intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima ir pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui atmetus ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 7. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmajam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas ir atliekami kiti šio įstatymo 39 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti veiksmai. 12 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas
vadybininku skiriamas fizinis asmuo, įgijęs universitetinį aukštąjį socialinio darbo ar (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ar iki 2014 gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro), ar įgijęs socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį ir atitinkantis kituose teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus. 2. Atvejo vadybininkas įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą.
Atvejo vadybininkas padeda rasti geriausią šeimos problemų sprendimo būdą, sudaro sąlygas šeimai spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, atvejo vadybininkas per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo:
įvertinimą, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
Kai yra tarnybinis būtinumas, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti išvadas informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra priregistruotas vaikas, dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų ir ( ar ) išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie yra priregistruoti, asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams nurodant, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku, o iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimą informaciją apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis . 3) inicijuoja pagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus atstovu ar kitais šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 4.
planą, pasitelkiant vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą, sudaro atvejo vadyboje dalyvaujantys specialistai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įgyvendinant pagalbos plane nurodytus veiksmus ir priemones. 5. Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 6. Atvejo vadybininkas:
teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
poreikį keičiamas pagalbos planas;
įvertinimą nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus;
mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
Atvejo vadybininkas:
teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
poreikį keičiamas pagalbos planas;
įvertinimą nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus;
mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Šiame punkte nurodytas 12 mėnesių terminas gali būti trumpesnis, jeigu jo pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti. 7. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo. “
pakeitimas 1.
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) šio įstatymo3636
5 1 dalyje dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos.“ 14 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
5 4 dalyje bei 363 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti grąžintas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.“
1Pakeisti 49 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus pavojui vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotu teritoriniu skyriumi dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą arba kitos vaikui nesaugios neutralios aplinkos.“
16 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neatlygintinai gauti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis savo funkcijoms vykdyti, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, šią informaciją gauti skubos tvarka per 2 darbo dienas ;“
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą, bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų bei vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų duomenis, įskaitant ypatingus specialių kategorijų asmens duomenis;“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo p rocedūros baigiamos nagrinėti pagaliki Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3034(2) lyginamasis variantas
2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 361 , 362 , 363 , 364 , 365
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą šeimai poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal šį įstatymą .“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai pagal įstatymą skiriamos ar taikomos bausmės ir kitokios teisėtos poveikio priemonės nepilnamečiams.“
3Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų grupė, skubiai suteikianti ir organizuojanti vaikui ir teikianti į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę skubią pagalbą ir (ar) kartu bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku teikiant tęstinę kompleksinę pagalbą , nustačius vaiko apsaugos poreikį .“
4Papildyti 2 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
13Vaiko laikinoji priežiūra – tai visuma veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas.
“
5Buvusias 2 straipsnio 13, 14 ir 15 dalis laikyti atitinkamai 14, 15 ir 16 dalimis. 6.
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) , Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) , Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme ir
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas. “
išdėstyti taip: „4) nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra. “
1.
punktu ir jį išdėstyti taip: „
sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. “
straipsnio 2 – 16 punktus laikyti atitinkamai 3 – 17 punktais;
punktą ir jį išdėstyti taip: „
pagalbos viršenybės – vaikui , ypač delinkventinio elgesio atvejais, ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamąsias priemones valstybės prievartos priemones .“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir jo išsaugojimą Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės , emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.“5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. “6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip : „ 3.
Jeigu vaikas dėl objektyvių priežasčių negauna išlaikymo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą jo laikinosios priežiūros metu ar laikino apgyvendinimo metu pas fizinius asmenis, jį laikinai prižiūrinčiam asmeniui mokama vaiko laikinosios priežiūros išmoka Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka . “
2Papildyti 14 straipsnį 4 dalimi:
„
4Vaiko laikinas apgyvendinimas pas juridinius asmenis apmokamas pagal Socialinių paslaugų įstatymą, kaip už socialinę priežiūrą .
“ 7 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
8Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus .
“ 8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 30 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai Darbo su vaikais apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius už nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, teistumo išnykimą ar panaikinimą , jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai , draudžiama:“
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 16 metų, o sukakę 16 metų jie nepadarė naujų nusikalstamų veikų. 3. 2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 4. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 5. 4. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas , nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. , arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai . 6. 5. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 7. 6. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytiems darbdaviui ar asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, turi pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, dirbantį darbus ar užsiimantį savanoriška veikla, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje . 8. 7.
nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 9. 8. Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veikla ir paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. 10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims darbo apribojimai, taikomi 25 metų laikotarpiui, gali būti peržiūrimi tik pasibaigus šiam terminui, jeigu šie asmenys nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 9.
negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėju (rūpintoju) ir globa (rūpyba) panaikinta dėl jo kaltės Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais;
5) neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 10. Į pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) pareigas būtų priimti tik asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 11 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. “
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip : „
pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys šio įstatymo 364 straipsnyje nustatytais atvejais. “
dalimis. 3.
3Pakeisti 31 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
78. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų , taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.“
4Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
89. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą , turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais teikiantys specialistai , vaiko mokyklos vadovu vadovai, kitu kiti švietimo paslaugų teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiančiais specialiąją teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ 10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 32 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
1Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ 11 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, siekiant išvengti kai nėra realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras (toliau – socialinės apsaugos ir darbo ministras), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo
ministras) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras bendru įsakymu patvirtina Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijas.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybėje šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas.
Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, kūrimo, taip pat sudaromos sąlygos organizuoti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė steigia ir remia vaikų dienos centrus, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes vaikus auginančioms šeimoms, kurios susiduria su krizėmis dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu.“13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių
apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos , pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir
su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą , šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka , nustato grėsmės vaikui lygį . Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus , nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per tris darbo dienas . 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami , tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų parnešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. 4.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia būtinąjį reikalingumą dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojų pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios neutralios aplinkos , prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, kai gali kilti (kyla) grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, ir imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka . Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, konstatavęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, imasi šio straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 361 straipsniu: „361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas
teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali išklausyti ir kitus asmenis, tarp jų švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, jeigu, nagrinėjančio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą asmens manymu, šie asmenys gali turėti pranešimo nagrinėjimui reikšmingos informacijos. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais.
Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytą duomenų subjekto teisę susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turi tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus .“16 straipsnis. Įstatymo papildymas 362 straipsniu Papildyti Įstatymą 362 straipsniu: „362 straipsnis. Veiksmai nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 363 straipsniu: „363 straipsnis. Veiksmai nustačius vaiko apsaugos poreikį
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų:
1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba
2) paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
aplinką, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 364 straipsniu: „364 straipsnis. Vaiko laikinoji priežiūra
teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių:
vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2. Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vaiko tėvo (tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. 3.
teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio
atstovams (atstovui) pagal įstatymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. Išnykus ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nutraukia vaiko apsaugos priemonės taikymą. 5. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir
priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. 6. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. 7.
teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą. Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių pats tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre , o skubus informacijos patikrinimas yra objektyviai būtinas, šios informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu:
1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis arba
4 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. 2. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę dalyvauti vaiko paėmimo metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.
Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo. 4. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo
straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. “20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Atvejo vadyba 1.
vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą ir jo interesus. , ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir šiai pagalbai nepavykus kreiptis į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). 2. Atvejo vadyba taikoma paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai . Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus galimam vaiko teisių pažeidimo pagrįstumui ir (ar) nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai bei vaiko apsaugos poreikius. Atvejo vadybininkas gali būti paskiriamas ir tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai.
Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus , sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. 3. Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą šeimai procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą teikimą , kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu atvejo vadybininkas, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo. 4. Vaikams, kurių atvejui nepriskiriamas vienas iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių ir netaikoma atvejo vadyba (patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais), įstatymu taip pat garantuojama kompleksinė pagalba.
Vaikams, patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais gali būti paskiriamas atvejo vadybininkas, taip pat Švietimo įstatyme garantuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą. 5. Atvejo vadybą sudaro:
poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas ;
2) pagalbos plano sudarymas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
4) šeimos stebėsena;
pagalbos plano peržiūrų organizavimas. tačiau ne rečiau kaip kartą per pusmetį, jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius, pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Jeigu yra poreikis, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau, negu nurodyta šiame punkte . 6. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo, bet Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio įstatymo3636
51 dalyje. 7.
situacija šeimoje blogėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas praneša apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui ir teikia motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu . 8. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių kilo realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos procese iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai. Tokiu atveju nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinamo šeimai, ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei. 9. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikyta atvejo vadyba, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 7. 10. Atvejo vadybos tvarką nustato tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“21 straipsnis. 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 38, 39 ir 40 straipsnius. 38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2.
ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 39 straipsnis. Veiksmai nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį
teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius atstovą, taip pat pagal poreikį:
sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jeigu jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
nuomonę pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 37 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad situacijai nesikeičiant kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, gali būti nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis ir atliekami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti veiksmai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 40 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas:
pareigūnus;
vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3.
ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas organizuoja vaiko grąžinimą jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, taip pat šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos šeimai teikimą . 4. Gavęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobiliąją komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
atvejo vadybininku;
socialinės rizikos lygį šeimoje;
šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo;
organizavimo. 5.
5Mobiliajai komandai baigus intensyvų darbą su šeima ir paaiškėjus, kad:
saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, vaikas nedelsiant grąžinamas tėvams, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą;
negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai, taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams;
saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkui pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, o atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir atlieka kitas funkcijas šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad, atlikus intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima ir pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui atmetus ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 7. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmajam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas ir atliekami kiti šio įstatymo 39 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti veiksmai. 22 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas
vadybininku skiriamas fizinis asmuo, įgijęs universitetinį aukštąjį socialinio darbo ar (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro), ar įgijęs socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį ir atitinkantis kituose teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus. 2. Atvejo vadybininkas įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą.
Atvejo vadybininkas padeda rasti šeimai geriausią problemų sprendimo būdą, sudaro sąlygas šeimai spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, atvejo vadybininkas per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo:
įvertinimą, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti išvadas informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra priregistruotas vaikas, dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų ir ( ar ) išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie yra priregistruoti, jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams nurodant, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku, o iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų – jų turimą informaciją apie vaiką ir jo šeimą. 3) inicijuoja pagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus atstovu ar kitais šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 4.
planą, pasitelkiant vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą, sudaro atvejo vadyboje dalyvaujantys specialistai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įgyvendinant pagalbos plane nurodytus veiksmus ir priemones. 5. Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 6. Atvejo vadybininkas:
teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
poreikį keičiamas pagalbos planas;
įvertinimą nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus;
mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
Atvejo vadybininkas:
teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
poreikį keičiamas pagalbos planas;
įvertinimą nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus;
mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Šiame punkte nurodytas 12 mėnesių terminas gali būti trumpesnis, jeigu jo pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti. 7. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo. “ 7. 6.
savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) šio įstatymo3636
51 dalyje dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos.“
pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
54 dalyje bei 363 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti grąžintas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.“25 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalie pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką valstybinės švietimo politikos srityje:“. 2. Pakeisti 49 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
saugumui, sveikatai ar gyvybei būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotu teritoriniu skyriumi dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą arba kitos vaikui nesaugios neutralios aplinkos.“26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis savo funkcijoms vykdyti, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti; atliekant vaiko situacijos vertinimą, šią informaciją gauti skubos tvarka per 2 darbo dienas ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą, bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų bei vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų duomenis, įskaitant ypatingus specialių kategorijų asmens duomenis;“. 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo p rocedūros baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto XIIIP-3034(3) lyginamasis variantas
2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 361 , 362 , 363 , 364 ,365
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą šeimai poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal šį įstatymą .“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai pagal įstatymą skiriamos ar taikomos bausmės ir kitokios teisėtos poveikio priemonės nepilnamečiams.“
3Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų grupė, skubiai suteikianti ir organizuojanti vaikui ir teikianti į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę skubią pagalbą ir (ar) kartu bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku , nustačius vaiko apsaugos poreikį .“
4Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.
Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“
straipsnį nauja 13 dalimi: „
laikinoji priežiūra
straipsnio 13 ir 14 dalis laikyti atitinkamai 14 ir 15 dalimis. 7. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) , Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) ,
įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) .“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip: „2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas. “
išdėstyti taip: „4) nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra. “
punktu: „
sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. “
straipsnio 2 – 16 punktus laikyti atitinkamai 3 – 17 punktais;
punktą ir jį išdėstyti taip: „
individualizavimo – priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius ;“ 4.
Pakeisti 4 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „
pagalbos viršenybės – vaikui , ypač delinkventinio elgesio atvejais, ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamąsias priemones valstybės prievartos priemones .“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
identiškumą ir jo išsaugojimą Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės , emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.“5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. “6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnį 3 dalimi: „
išlaikymo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą jo laikinosios priežiūros metu ar laikino apgyvendinimo metu pas fizinius asmenis, jį laikinai prižiūrinčiam asmeniui mokama vaiko laikinosios priežiūros išmoka Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka . “ 2.
Papildyti 14 straipsnį 4 dalimi: „
4Vaiko laikinas apgyvendinimas pas juridinius asmenis apmokamas pagal Socialinių paslaugų įstatymą, kaip už socialinę priežiūrą .
“ 7 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį 8 dalimi : „
8Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus .
“ 8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 30 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai Darbo su vaikais apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius už nusikalstamas veikas , įtvirtintas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, teistumo išnykimą ar panaikinimą , jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai , draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 16 metų, o sukakę 16 metų jie nepadarė naujų nusikalstamų veikų. 3. 2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 4. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 5. 4. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio43 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas , nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. , arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai
43 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 7. 6. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas šio straipsnio54 ir65 dalyse nurodytiems darbdaviui ar asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, turi pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, dirbantį darbus ar užsiimantį savanoriška veikla, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje . 8. 7.
nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 9. 8. Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veikla ir paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. 10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims darbo apribojimai, taikomi 25 metų laikotarpiui, gali būti peržiūrimi tik pasibaigus šiam terminui, jeigu šie asmenys nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 9.
negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėju (rūpintoju) ir globa (rūpyba) panaikinta dėl jo kaltės Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais;
5) neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 10. Į pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) pareigas būtų priimti tik asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. “
pakeitimas
1Papildyti 31 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys šio įstatymo 364 straipsnyje nustatytais atvejais. “
dalimis. 3.
3Pakeisti 31 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
78. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų , taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.“
4Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
89. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą , turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais teikiantys specialistai , vaiko mokyklos vadovu vadovai, kitu kiti švietimo paslaugų teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiančiais specialiąją teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ 10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 32 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
1Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ 11 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, siekiant išvengti kai nėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras (toliau – socialinės apsaugos ir darbo ministras), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos švietimo
ministras) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras bendru įsakymu patvirtina Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijas.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybėje šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas.
Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, kūrimo, taip pat sudaromos sąlygos organizuoti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė steigia ir remia vaikų dienos centrus, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes vaikus auginančioms šeimoms, kurios susiduria su krizėmis dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu.“13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių
apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos , pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir
su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą , šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka , nustato grėsmės vaikui lygį . Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus , nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius , reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per tris darbo dienas . 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami , tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. 4. Policijos pareigūnai, turintys specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. 4. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojų pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios neutralios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, kai gali kilti (kyla) grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, ir imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka .
Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, konstatavęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, imasi šio straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 361 straipsniu: „361 straipsnis. Vaiko situacijos vertinimas
teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali išklausyti ir kitus asmenis, tarp jų švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, jeigu, nagrinėjančio pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą asmens manymu, šie asmenys gali turėti pranešimo nagrinėjimui reikšmingos informacijos. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais.
Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytą duomenų subjekto teisę susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turi tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus .“16 straipsnis. Įstatymo papildymas 362 straipsniu Papildyti Įstatymą 362 straipsniu: „362 straipsnis. Veiksmai nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 363 straipsniu: „363 straipsnis. Veiksmai nustačius vaiko apsaugos poreikį
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų:
1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba
2) paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
aplinką, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 364 straipsniu: „364 straipsnis. Vaiko laikinoji priežiūra
teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių:
vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2. Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, gali būti organizuojama ir nenustačius apsaugos vaikui poreikio, tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą negyvena su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl gydymo, tėvų laikino išvykimo ir pan.). 3.
susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vaiko tėvo (tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrinęs vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio straipsnio
atstovams (atstovui) pagal įstatymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 5. Išnykus ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nutraukia vaiko apsaugos priemonės taikymą. 6. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir
priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. 7.
punktuose numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. 8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą. Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių pats tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas yra objektyviai būtinas, šios informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“19 straipsnis. Įstatymo papildymas 365 straipsniu Papildyti Įstatymą 365 straipsniu: „365 straipsnis. Vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu:
1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis arba
4 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. 2.
metu, jeigu tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Jeigu vaiko paėmimo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių dalyvauti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar raštu privalo apie tai pranešti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 3. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo. 4. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti išsamią informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus. 6. Vaiko paėmimas atliekamas taip, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi paaiškinti vaikui pagal jo supratimo lygį ir (ar) tėvams pagal jų supratimo lygį, kaip ketinama atlikti vaiko paėmimo procedūrą. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo
straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. “20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Atvejo vadyba 1.
vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą , ir jo interesus. , ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir šiai pagalbai nepavykus kreiptis į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). 2. Atvejo vadyba taikoma paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai . Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus galimam vaiko teisių pažeidimo pagrįstumui ir (ar) nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir
(ar) šeimai bei vaiko apsaugos poreikius. Atvejo vadybininkas gali būti paskiriamas ir tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai.
Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus , sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. 3. Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą šeimai procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą teikimą , kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu atvejo vadybininkas, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo. 4. Vaikams, kurių atvejui nepriskiriamas vienas iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių ir netaikoma atvejo vadyba (patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais), įstatymu taip pat garantuojama kompleksinė pagalba.
Vaikams, patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais gali būti paskiriamas atvejo vadybininkas, taip pat Švietimo įstatyme garantuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą. 5. Atvejo vadybą sudaro:
poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas ;
2) pagalbos plano sudarymas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
4) šeimos stebėsena;
pagalbos plano peržiūrų organizavimas. tačiau ne rečiau kaip kartą per pusmetį, jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius, pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Jeigu yra poreikis, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau, negu nurodyta šiame punkte . 6. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo, bet Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio
situacija šeimoje blogėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko fiziniu ar psichiniu saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas praneša apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui ir teikia motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo365 straipsniu . 8. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos procese iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai. Atvejo nagrinėjimo posėdis , kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinamo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. 9. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikyta atvejo vadyba, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 7. 10. Atvejo vadybos tvarką nustato tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“21 straipsnis. 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
netekusiais galios 38, 39 ir 40 straipsnius. 38 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2.
grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. 3. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku. 39 straipsnis. Veiksmai nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jeigu jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą. 3.
atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 37 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad situacijai nesikeičiant kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, gali būti nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis ir atliekami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti veiksmai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, pagalbos plano peržiūros dalyviai priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 40 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3.
teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nedelsdamas organizuoja vaiko grąžinimą jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, taip pat šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos šeimai teikimą . 4. Gavęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobiliąją komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai, siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 5.
komandai baigus intensyvų darbą su šeima ir paaiškėjus, kad:
1) tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, vaikas nedelsiant grąžinamas tėvams, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą;
2) tėvai stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai, taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams;
3) tėvai nesistengia keisti savo netinkamo elgesio su vaiku ir išlieka pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkui pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, o atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir atlieka kitas funkcijas šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad, atlikus intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima ir pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui atmetus ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 7. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmajam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas ir atliekami kiti šio įstatymo 39 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatyti veiksmai. 22 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas
vadybininku skiriamas fizinis asmuo, įgijęs universitetinį aukštąjį socialinio darbo ar (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro), ar įgijęs socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį , ir turintis ne mažesnę kaip vienų metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį ir atitinkantis kituose teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus. 2. Atvejo vadybininkas įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą.
Atvejo vadybininkas padeda rasti šeimai geriausią problemų sprendimo būdą, sudaro sąlygas šeimai spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, atvejo vadybininkas per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo:
įvertinimą, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti išvadas informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra priregistruotas vaikas, dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų ir ( ar ) išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie yra priregistruoti, jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams nurodant, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku, o iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų – jų turimą informaciją apie vaiką ir jo šeimą. 3) inicijuoja pagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus atstovu ar kitais šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 4.
planą, pasitelkiant vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą, sudaro atvejo vadyboje dalyvaujantys specialistai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įgyvendinant pagalbos plane nurodytus veiksmus ir priemones. 5. Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 6. Atvejo vadybininkas:
teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
poreikį keičiamas pagalbos planas;
įvertinimą nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus;
mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
Atvejo vadybininkas:
teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
poreikį keičiamas pagalbos planas;
įvertinimą nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus;
mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Šiame punkte nurodytas 12 mėnesių terminas gali būti trumpesnis, jeigu jo pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti. 7. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo. “ 7. 6.
6Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ar į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo.“ 23 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) šio įstatymo3636
5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.“
3Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos.“ 24 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Jeigu šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje bei 363 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti grąžintas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.“
1Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką valstybinės švietimo politikos srityje:
1) užtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumą ir švietimo kokybę;
2) įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo vaiko teisių pažeidimų , rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ;
3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;
vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijas;
5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka.“
straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotu teritoriniu skyriumi dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą arba kitos vaikui nesaugios neutralios aplinkos.“26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis savo funkcijoms vykdyti , nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti; atliekant vaiko situacijos vertinimą, šią informaciją gauti skubos tvarka per 2 darbo dienas ;“. 2.
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai yra tarnybinis būtinumas, neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą , bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų bei vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų duomenis, įskaitant ypatingus specialių kategorijų asmens duomenis;“. 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 ir 3 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo p rocedūros baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
,362 , 363 IR 364
įstatymo,
projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo patobulinta vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema, kurios tikslas – suteikti vaiko visapusiškai raidai reikalingą efektyvią pagalbą ir tinkamą aplinką. Kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, Įstatymu suteikta ypatinga teisinė apsauga, numatant grėsmės lygių sistemą. Kiekvienam atvejui, susijusiam su vaiko teisių pažeidimu, įdiegta atvejo vadyba. Įstatymu nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principai, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės, vaiko apsauga nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindai, pagrindinės jų funkcijos. Įstatymas nustatė vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą kriterijus, taip pat tai, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o, nusprendus vaiką paimti, tokio veiksmo pagrįstumą ir teisėtumą turėtų būti įvertintas teismo. Sukurtos mobiliosios komandos, turinčios intensyviai dirbti su šeima, siekiant grąžinti paimtą vaiką atstovams pagal įstatymą.
Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo siekiama sukurti stipresnę vaiko apsaugą ir suteikti efektyvią pagalbą šeimai, padedančią įveikti įvairius sunkumus, tačiau jo įgyvendinimas strigo dėl Įstatyme esančių spragų, t. y. Įstatyme nustatyta, kad vaikas, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, netaikant alternatyvių priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mobiliosios komandos darbą su šeima pradėdavo tik paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgdama į šias problemas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka parengė šio Įstatymo pakeitimus, siekdama išspręsti iškilusias problemas ir nustatyti griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 361
363 ir364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr.
3; toliau kartu – Įstatymų projektai) projektai parengti siekiant:
teisių konvencijos nuostatas reglamentuojančias geriausių vaiko interesų užtikrinimo nuostatas, susijusias su jo teise nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles;
ir jo atstovams pagal įstatymą bei apsaugos vaikui organizavimą;
galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinimo tvarką;
pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus;
jo atstovų pagal įstatymą teismingumo taisyklę, kuri atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių ir teisėtų interesų efektyvesnį užtikrinimą;
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai: Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti alternatyvas tuo atveju, jei, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, prieš paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtų išnaudotos visos įmanomos vaiko apsaugos priemonės, neišskiriant vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, tačiau užtikrinant saugią vaikui aplinką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti pirmojo ir antrojo grėsmės vaikui lygių nustatymo, įtvirtinant vaiko situacijos vertinimą, ir atitinkamai, esant pagrindams, nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar apsaugos vaikui poreikius. Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinama atvejo sąvoka, nesiejant jos su grėsmės vaikui lygio nustatymu, t. y. išplečiant atvejo sąvoką.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apibrėžiamos naujos Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos – apsaugos vaikui poreikis ir vaiko laikinoji priežiūra. Siekiama efektyvesnio atvejo vadybos proceso – intensyvesnio darbo teikiant paslaugas vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą. Taip pat siekiama nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) veikiančios mobiliosios komandos teiktų paslaugas ne tik paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau ir pritaikius alternatyvias paėmimui apsaugos vaikui priemones. Siekiant užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą bei vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko teisių apsaugos specialistų etišką elgesį, siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams suteikti teisę vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ir vaizdo įrašus , kurie taip pat galėtų būti įrodymu teisme. Vaizdo ir garso įrašai tretiesiems asmenims, nesusijusiems su situacijos vertinimu, negalėtų būti teikiami. Siekiant efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje, siūloma išplėsti ministerijų, atsakingų už vaiko gerovės ir teisių užtikrinimą, kompetencijas vaiko teisių apsaugos srityje. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti, kad asmenims už žinomai melagingus pranešimus apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus būtų taikoma administracinė atsakomybė, taip siekiant užkardyti piktybinius asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus Tarnybai. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad bylos dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjamos apylinkių teismuose pagal vaiko gyvenamąją vietą, kuri yra neatsiejama nuo jo atstovų pagal įstatymą gyvenamosios vietos, nes toje vietoje paprastai yra didžioji dalis įrodymų, be to, gali leisti geriau užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje nuspręstų išklausyti vaiką. Taip pat nustatyti, kad bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje, taip siekiant sudaryti galimybę praktikoje garso ir vaizdo įrašus, gautus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu, tokiu reguliavimu bus užtikrinama asmenų teisė į privatų gyvenimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Laura Purinė, tel. 8 706 64273, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių apsaugos specialistai turi nuvykti į vaiko buvimo vietą ir nustatyti grėsmės vaikui lygį. Šiuo metu Įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikui lygiai – pirmasis ir antrasis. Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, vaikas nėra atskiriamas nuo jo atstovų pagal įstatymą, bet vaikui ir jo šeimai inicijuojama atvejo vadyba ir organizuojamas paslaugų teikimas.
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. nustačius pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas yra paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą, nenumatant alternatyvių vaiko apsaugos priemonių taikymo galimybių, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis teisinis reguliavimas, nustačius pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, įtvirtina nepakankamai intensyvią pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikimo priežiūrą, t. y. pagalbos plano peržiūrų periodiškumą. Įstatyme nustatyta, kad Tarnyboje veikiančios mobiliosios komandos teikia pagalbą tik toms šeimoms, iš kurių vaikas yra paimtas, nesuteikiant galimybių teikti pagalbą šeimoms, kurioms nėra pritaikytas vaiko atskyrimas nuo jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šiuo metu nenumatyta galimybė Tarnybos darbuotojams pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą už žinomai melagingus pranešimus Tarnybai apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys, piktnaudžiaudami savo teisėmis, melagingai praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 580 straipsnis nustato bendrą bylų, nagrinėjamų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teismingumo taisyklę, pagal kurią į teismą kreipiamasi arba pagal pareiškėjo gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 580 straipsnio 1, 4 dalys), arba pagal atliktinų veiksmų vietą (CPK 580 straipsnio 2 dalis), arba pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (CPK 580 straipsnio 3 dalis). Kreipiantis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pareiškėjas yra Tarnyba, tačiau ji kreipiasi ne savo interesu, o gindama viešąjį interesą.
Be to, teismo nutartis leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia sukuria teisines pasekmes vaikui, dėl kurio kreipiamasi, arba jo atstovams pagal įstatymą. Bylos CPK
skyriuje nustatyta tvarka gali būti nagrinėjamos tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka. Galiojantis teisinis reguliavimas sukuria prielaidas, kai teismo procesas, jeigu kreipiamasi pagal pareiškėjo buveinės vietą, gali būti ganėtinai nutolęs nuo paties vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą bei nuo vietos, kurioje yra didžioji dalis įrodymų, todėl tai gali neatitikti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Be to, praktikoje pasitaiko atvejų, kai tarp teismų kyla ginčas dėl teismo, kompetentingo nagrinėti tokią bylą. CPK
užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais – tik uždarame teismo posėdyje. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tobulinti teisinį reguliavimą, atsisakant grėsmės vaikui lygių nustatymo ir numatant, kad Tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vertina vaiko situaciją. Tarnybos darbuotojai, vertindami vaiko situaciją, nustato būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba apsaugos vaikui poreikį. Jie taip pat galės nustatyti, kad būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar vaiko apsaugos poreikį nėra, ir užbaigti pranešimo nagrinėjimą.
Siekiant efektyviau ir įvairiapusiškiau užtikrinti vaiko teisę gyventi su savo tėvais, siūloma nustatyti papildomas garantijas, kad, nustačius apsaugos vaikui poreikį, jis nebūtų paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą, neišnaudojus visų vaiko apsaugos priemonių. Nustačius apsaugos vaikui poreikį, užtikrinant vaikui saugią aplinką, prioriteto tvarka būtų taikomos tokios vaiko apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su vaiko atskyrimu nuo jo atstovų pagal įstatymą bei atstovų pagal įstatymą teisių vaiko atžvilgiu suvaržymu. Pakeitimais siūloma nustatyti naujas vaiko saugumo užtikrinimo priemones – vaiko laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas. Vaiko laikinoji priežiūra – tai tokia vaiko apsaugos priemonė, kai vaikas paliekamas vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba vaikas perduodamas vaiko giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, nesuvaržant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių vaiko atžvilgiu, tačiau užtikrinant vaikui saugią aplinką. Taip pat kaip alternatyva gali būti organizuojama vaiko laikinoji priežiūra, apgyvendinant vaiką kartu su tėvais (ar vienu iš tėvų) ar kitais (-u) atstovais (
pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Laikinosios vaiko priežiūros priemonės galėtų būti taikomos iki 30 dienų ir šiuo laikotarpiu šeimai būtų teikiamos Tarnybos mobiliosios komandos paslaugos ir atvejo vadyba.
Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriima siūlymo taikyti laikinosios vaiko priežiūros priemones arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką. Taip pat siūloma nustatyti, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę pavojų vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei, skubiai užtikrina vaikui saugią aplinką, prireikus pasitelkdami policijos pareigūnus, ir jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Šiais pakeitimais siekiama išspręsti opiausią problemą nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų sąlygas, pirmiausia siekiant išnaudoti visas galimybes ir būdus vaikams užtikrinti saugią aplinką, o tėvams laikinosios priežiūros metu išlaikant teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą arba jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei (šeimoje), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo, siūloma patikslinti atvejo sąvoką, nesiejant atvejo su vaiko teisių pažeidimais ir grėsmės vaikui lygiais, t. y. išlečiant atvejo sampratą – atvejis suprantamas kaip kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo šeimai poreikio atsiradimas .
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat apibrėžiamos naujos Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos – apsaugos vaikui poreikis ir vaiko laikinoji priežiūra. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad atvejo vadyba organizuojama, tiek nustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tiek apsaugos vaikui poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta atvejo vadybos specialistų, taip pat siūloma patobulinti nuostatas dėl atvejo vadybininko išsilavinimui keliamų reikalavimų, praplečiant atvejo vadybininko kvalifikaciją, t. y. siūloma taikyti atvejo vadybininko išsilavinimo reikalavimą, kuris neapsiribotų universitetiniu socialinio darbo arba socialinės pedagogikos kvalifikaciniu laipsniu (bakalauro, magistro), tačiau apimtų ir profesinio bakalauro laipsnį, t. y. atvejo vadybininkais galėtų būti ir asmenys, įgiję socialinio darbo išsilavinimą kolegijose ar iki
31 d. įgiję kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją, ar iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgiję kitą kvalifikacinį laipsnį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro), ar įgiję socialinės pedagogikos (bakalauro, magistro) kvalifikacinį laipsnį bei turintys atitinkamą patirtį. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma Tarnybos darbuotojams, atliekantiems vaiko situacijos vertinimą, įtvirtinti teisę daryti garso ir vaizdo įrašus. Siūlomas reglamentavimas padės užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą, vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko situacijos vertinimo objektyvumą, kokybę bei vaiko teisių apsaugos specialistų saugumą ir tarnybinės bei profesinės etikos pažeidimų prevenciją.
Daromi įrašai galėtų būti naudojami ir teisminiame procese. Siekiant užtikrinti operatyvų ir išsamų vaiko situacijos vertinimą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti Tarnybos teisę skubos tvarka (per 2 darbo dienas) gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti, kad už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus suteikimą Tarnybai, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė. Siūlomi pakeitimai padės sumažinti asmenų piktnaudžiavimą savo teisėmis, kai tarnyboms pateikiami melagingi asmenų pranešimai, žinant, kad jie melagingi, apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, kai pranešimais siekiama užtikrinti ne vaiko teises ir interesus, o tokiais būdais sprendžiami asmens ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą konfliktai. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui. Siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiks teismo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, išspręs bylų teismingumo klausimus. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad jeigu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.
Taip siekiama sudaryti galimybę garso ir vaizdo įrašus, padarytus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus. Kadangi bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo gali būti nagrinėjami aspektai, susiję su žmogaus asmeniniu ar šeiminiu gyvenimu, tokiu reguliavimu bus užtikrinama asmenų teisė į privatų gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos „apsaugos vaikui poreikis“, „atvejis“ ir „vaiko laikinoji priežiūra“ bus teikiamos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir iki kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti:
darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „ Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo “;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. A1-28
„Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros
organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-334
„Dėl Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos
aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, Tarnyba turės parengti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl garso ir vaizdo įrašo darymo, naudojimo ir saugojimo tvarkos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymų projektus, papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A1-633 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė poįstatyminių teisės aktų vaiko teisių apsaugos srityje peržiūrai ir tobulinimui užtikrinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko paėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
, 362 , 363 IR 364
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi ir joje apibrėžti apsaugos vaikui poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nuostatos ir projekto 6 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 361 straipsnio 1 dalies nuostatos kartojasi, svarstytina galimybė atsisakyti apsaugos vaikui poreikio apibrėžimo. Nepritarus šiai pastabai, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus, koreguotina apibrėžimo apibrėžiančiosios dalies žodžių tvarka sakinyje. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Vaiko laikinas apgyvendinimas apmokamas iš vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės biudžeto lėšų Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokios vaiko laikino apgyvendinimo išlaidos (atlyginimas vaiką prižiūrinčiam asmeniui, vaiko išlaikymo išlaidos ar kt.) turimos omenyje ir kokie asmenys būtų savivaldybės biudžeto lėšų gavėjais. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio
„būtinąjį“. 4. Projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo
361 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Neaišku, kodėl vertinant vaiko situaciją nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
Svarstytina galimybė nurodytoje formuluotėje žodį „vertinti“ pakeisti žodžiu „teikti“. Be to, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimą, nurodytoje formuluotėje prieš žodį „pagalbos“ siūlytina įrašyti žodį
„kompleksinės“. 5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 361
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> teisės susipažinti su vaizdo ir garso įrašuose esančiais asmens duomenimis neturi kiti duomenų subjektai nei vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą bei įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą”. Manytume, kad su nurodytu įrašu turėtų turėti teisę susipažinti ir nagrinėjantis su įraše užfiksuotu įvykiu susijusią bylą teismas. 6. Projekto 8 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo363 straipsnio nuostatos tobulintinos:
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi nedelsdamas imtis vieno iš šios dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytų veiksmų. Tuo tarpu šios dalies 2 punktas prasideda žodžiais „nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą”, taigi straipsnio nuostatos nedera tarpusavyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina straipsnio 1 dalyje palikti 1 ir 3 punktus, kaip alternatyvias priemones, o 1 dalies 2 punkto nuostatas perkelti į 364 straipsnį, papildant jį nauja antrąja dalimi. 2) straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 364 straipsnio 5 dalimi.
kai nėra kitų priemonių užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius vaiko interesus, siūlytina vaiko paėmimo taisykles dėstyti atskirame straipsnyje, projektą papildant nauju straipsniu ir perkeliant į šį straipsnį 363 straipsnio 3 ir 4 dalis, atitinkamai suredagavus jų nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia turėtų būti įtvirtinta vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisė dalyvauti paimant vaiką, o tik po to nustatyta jų informavimo apie vaiko paėmimą taisyklė, kai jie negali dalyvauti vaiko paėmimo metu. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas vaiko paėmimo metu (pvz., teisę skųsti pareigūnų veiksmus, gauti informaciją apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas, pareigą nekliudyti pareigūnams paimti vaiką, informuoti pareigūnus apie specialius vaiko poreikius, jo vartojamus vaistus ir pan.). 4) dėstomo straipsnio 1 dalies 1 punkto lyginamajame variante skaičius „364“ keistinas į „364
“. 7. Projekto 9 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo
364 straipsnio 1 dalyje žodžiai „<...> imdamasis vienos iš šių priemonių: <...>“ keistini į žodžius – „<...> taikydami vieną iš šių priemonių <...>“. 8. Projekto 9 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo364 straipsnio 7 dalyje formuluotė – „<...> nėra teistas pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas <...>“, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, koreguotina į – „<...> nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą <...>“. 9.
įstatymo 363 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašyti tokią pat nuostatą, kokia siūloma projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje „inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą“. 10. Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Svarstytina galimybė jas, atitinkamai suredagavus, perkelti į projekto 6 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 361 straipsnį, t. y. jame nustatyti, kokia pagalba garantuojama šeimai, jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nebuvo nustatytas būtinybės teikti pagalbą vaikui ir (ar) šeimai poreikis ar apsaugos vaikui poreikis. 11. Projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo
galiojančius įstatymus asmuo pasirenka sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o ne yra „priregistruojamas“. Be to, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus nustatoma, kokie asmenys yra „svarbūs vaikui“, apie kuriuos atvejo vadybininkas turės teisę rinkti informaciją. 12. Projekto 12 straipsniu siūloma nauja redakcija išdėstyti keičiamo įstatymo 41 straipsnį ir atsisakyti galiojančio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatų. Siūlymas diskutuotinas, kiek tai susiję su vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisės kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo panaikinimu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49,
, 362 , 363 ,364 , 365
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bendradarbiavimas ir yra bendras darbas su kitais. Be to, projektu siūloma nuostata, jog mobilioji komanda teikia skubią pagalbą , derintina su galiojančio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pagal kurį mobilioji komanda sudaroma intensyviai pagalbai šeimai teikti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pritarus teikiamam projektui, Įstatyme nebeliks nuostatų dėl mobiliosios komandos funkcijų, teisių ir pareigų bei nuostatos: „ Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras“ (Įstatymo 40 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios). Taigi, pritarus projektui, nebus aišku, kokie teisės aktai reglamentuoja mobiliųjų komandų darbą. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte po "psichologinio smurto" apibrėžtimi atskiru sakiniu siūloma nustatyti, kad psichologiniu smurtu nebūtų laikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas.
Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl siekiama išskirti tik tinkamą ir pagrįstą vaiko žinių ir gebėjimų vertinimą, neįvardijant kad smurtu taip pat nebūtų laikomas pavyzdžiui pedagogo atliekamas vaiko elgesio vertinimas, ar gydytojo vykdomi profilaktiniai vaiko sveikatos patikrinimai (t. y. ir kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. 3. Projekto 6 straipsniu Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko laikinosios priežiūros išmoka Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka būtų mokama ir už laikinąją vaiko priežiūrą, ir už laikinąjį vaiko apgyvendinimą ( kartu su projektu teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-3208). Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad siūlomas teisinis reguliavimas sukels papildomo neaiškumo, nes pagal šiuo metu galiojantį Išmokų vaikams įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, vaiko laikinojo apgyvendinimo atveju yra skiriama globos (rūpybos) išmoka. Pastebėtina ir tai, kad vaiko laikinoji priežiūra (keičiamo įstatymo 364 straipsnis) ir vaiko laikinasis apgyvendinimas (keičiamo įstatymo 43 straipsnis) nėra tapatūs institutai (skiriasi tiek subjektai, tiek vaiko buvimo pas globotojus trukmė), be to, vaiko laikinosios priežiūros atveju vaikas yra perduodamas ne apmokytiems globėjams profesionalams, o artimiems šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais vaikais turi emocinius ryšius, trumpam laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai abejotina, ar už šias skirtingas vaiko priežiūros rūšis turėtų būti skiriama to paties pavadinimo ir vienodo dydžio išmoka ir ar visais atvejais ji galėtų būti tikslinga. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 364 straipsnio
gyvenamojoje vietoje, taigi kartu gyvenantis asmuo (pavyzdžiui vaiko senelė), kuriai patikėta vaiko priežiūra, nepatirtų jokių reikšmingų papildomų išlaidų, susijusių su vaiko "įsikūrimu" (naudojami vaiko gyvenamojoje vietoje esantys vaikui pritaikyti baldai, rūbai, kiti įrankiai), tuo tarpu papildomos piniginės „įplaukos“ socialinių problemų turinčiose šeimose galėtų susilpninti tėvų norą atsisakyti žalingų įpročių ir dėti pastangas vaikui kurti saugią aplinką. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekte siūlomą įtvirtinti vaiko laikinosios priežiūros sąvoką, vaiko laikinosios priežiūros metu tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą išlaiko visas teises ir pareigas, taigi ir pareigą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis).
Civilinio kodekso 3.236 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo, o Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama senelių pareiga išlaikyti vaikaičius – „Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo“. Taigi, laikinosios priežiūros atveju, tiek vaiko tėvai (išlaikantys visas tėvų teises ir pareigas), tiek ir artimieji giminaičiai (seneliai, broliai, seserys), ir taip turi įstatymų įtvirtintą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, brolius, seseris ir vaikaičius, taigi abejotina, ar šiems asmenims vaiko laikinosios priežiūros išmoka turėtų būti skiriama. Pastebėtina ir tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą, laikinosios priežiūros atveju būtų skiriama ne tik laikinosios priežiūros išmoka, bet savo konstitucinių pareigų nevykdantys tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir toliau išlaikytų teisę gauti visas kitas vaikams skirtas išmokas (pavyzdžiui, išmoką vaikui, socialinę paramą mokiniams ir t.t.), o valstybės regreso teisės į savo pareigų nevykdančius tėvus, už kurių vaikų priežiūrą valstybė išmokėjo laikinosios priežiūros išmokas (pavyzdžiui, kaip nustatyta pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą), nėra ir jos nesiūloma nustatyti.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes svarstytina, ar vaiko laikinosios priežiūros išmokas nebūtų tikslinga skirti tik prižiūrėtojams, nesusijusiems su vaiku artimos giminystės ryšiais (seneliai, broliai, seserys), o pačią išmoką sieti su konkrečios šeimos situacija, sprendimą dėl paramos poreikio paliekant Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar kitos savivaldybės socialinę paramą teikiančios institucijos kompetencijai. 4. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje dėstoma Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata redaguotina kalbos požiūriu. Siūlytina ją išdėstyti taip: „4. Jeigu vaiko laikino apgyvendinimo paslaugą teikia juridinis asmuo, už šią paslaugą atlyginama pagal Socialinių paslaugų įstatymą, kaip už socialinę priežiūrą.“ 5.
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje („Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama:“) rekomenduotina žodžius „nusikalstamas veikas“ (
nusižengimus) keisti į žodį – „nusikaltimus“. Atkreipiame dėmesį, kad minima darbo su vaikais ribojimo sąlyga siejama su teistumo aplinkybe ( „<...> neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas <...>“ ). Pabrėžtina, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, padarę nusikaltimus, o baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo nesukelia. Atkreiptinas dėmesys ir į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies 2 punktą, kurio sąlygos taip pat yra siejamos tik su kito nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo (
baudžiamojo nusižengimo padarymas (
straipsnio 1 dalies nusikalstamų veikų sąrašą patektų tik vienas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) – 152 straipsnis [1] )
straipsnio 9 dalies 2 punkte žodis „tyčinį“ yra perteklinis. Vadovaujantis BK
nesunkius , apysunkius , sunkius ir labai sunkius . Neatsargūs nusikaltimai analogiškų klasifikacijų pagal BK neturi. 7. Projekto 11 straipsnyje dėstomos Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies redakcija tobulintina, nes neaiški. Siūlytume vietoj formuluotės „ kuriuos įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei“ įrašyti formuluotę „k uriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis nei paimant vaiką iš biologinės šeimos“. 8. Projekto 13 straipsnyje dėstomoje Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje po žodžio „sveikatai“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. 9. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotė "gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje" tikslintina kalbiniu ir redakciniu aspektu. 10. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostata, jog įvykio vietoje nustačius vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje pareigą imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsiant informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių turi policijos pareigūnai, turintys specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją , kuri įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. (projekto 27 straipsnio 2 dalis), kelia abejonių, nes to paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta analogiška pareiga visiems policijos pareigūnams. Jeigu norėta nustatyti, jog įsigaliojus 36 straipsnio 4 daliai netenka galios 36 straipsnio 3 dalis, tai projekte tai neatsispindi.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsigaliojus 36 straipsnio 4 daliai ir dėl to pripažinus netekusia galios 36 straipsnio 3 dalį, būtų neaišku, kaip turės elgtis policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje, jeigu jie neturės specialios darbo su nepilnamečiais kvalifikacijos. 11. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į kitų šio straipsnio dalių nuostatas, po žodžio „sveikatai“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. 12. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 364 straipsnio
vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, gali būti organizuojama ir nenustačius apsaugos vaikui poreikio, tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą negyvena su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl gydymo, tėvų laikino išvykimo ir pan.).“ Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka būtų organizuojama vaiko laikinoji priežiūra aptariamoje straipsnio dalyje nurodytais atvejais, ar ši priežiūra būtų nustatoma tėvų prašymu ar kitu pagrindu, kiek laiko ji galėtų trukti, kas, kada ir kokiu pagrindu priimtų sprendimą dėl tokios priežiūros pabaigos. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 364 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos teritorinis skyrius nustato vaiko apsaugos poreikį .
Manytina, kad atvejai, kai vaikui apsaugos poreikis nėra nustatomas, tačiau reikia išspręsti jo priežiūros klausimus tėvams negalint pasirūpinti vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, turėtų būti reglamentuojami atskirame keičiamo įstatymo straipsnyje. 13. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 364 straipsnio
emociniais ryšiais susijusius ir tėvų ar kitų įstatyminių atstovų nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vaiko tėvų (atstovų) ir laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. Siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina atskira straipsnio dalimi nustatyti, kokių veiksmų būtų imtasi vaiko tėvams (atstovams) ir vaiko laikinąją priežiūrą galintiems atlikti asmenims nesusitarus, t. y. kaip toliau būtų užtikrinamas vaiko saugumas ir kas būtų paskirtas jį prižiūrėti. 14. Projekto 19 straipsnyje dėstomo Įstatymo 365 straipsnio 3 dalis tikslintina, nurodant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo tvarką. 15. Projekto 19 straipsnyje dėstomo Įstatymo 365 straipsnio 5 dalis tikslintina, nurodant subjektą, kuriam tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją apie vaiko specialiuosius poreikius. 16.
straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos:
1) atsižvelgdami į projektu siūlomas Įstatymo 362 ir 363 straipsnių nuostatas, nurodytos dalies pirmąjį sakinį siūlytume dėstyti taip:
„Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, jog pranešimas apie galimą vaiko
teisių pažeidimą yra pagrįstas ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį.“
2) atsižvelgiant į atvejo vadybininko įgaliojimus, kelia abejonių siūlymas nustatyti, jog atvejo vadybininkas gali būti paskirtas ne tik Įstatyme nustatytais atvejais, bet ir „pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu“, jeigu tėvai tam prieštarautų. 3) pagal siūlomas nuostatas nėra pakankamai aišku, kokius veiksmus turi atlikti atvejo vadybininkas, kai atvejo vadyba paskiriama Įstatymo 362 straipsnio pagrindu ir kai ji paskiriama Įstatymo 363 straipsnio pagrindu. Šiame kontekste pastebėtina, kad neaišku, kokia „specialistų komanda“, nurodyta 37 straipsnio 2 dalyje, turima omenyje. Jeigu turima omenyje mobilioji komanda, tai atkreiptinas dėmesys, kad ji sudaroma nustačius vaiko apsaugos poreikį pagal 363 straipsnį. Be to, pagal 363 straipsnio 3 dalies nuostatas, mobiliosios komandos sudarymą organizuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, o ne atvejo vadybininkas. Jeigu vienais atvejais pagalbą šeimai turėtų teikti vadybininko sudaroma specialistų komanda, o kitais atvejais – mobilioji komanda, Įstatyme reikėtų juos atskirai aptarti. 17.
straipsnio 7 dalies nuostatas siūlytume tobulinti, nustatant vieną dokumentą, kurį vadybininkas turi pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, t.y. vietoj nuostatos „ atvejo vadybininkas praneša apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui ir teikia motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu“ siūlytina įrašyti nuostatą: „atvejo vadybininkas teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu.“
straipsnio 9 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Jeigu atvejo vadybininkas skiriamas, taigi ir atvejo vadybos procesas pradedamas, savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, tai tas pats subjektas turėtų ir priimti sprendimą baigti atvejo vadybą. 19. Projekto 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas reikia sujungti ir visą Įstatymo 42 straipsnio 1 dalį pakeisti viena projekto straipsnio dalimi, nes 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos nuostatas reikia suderinti su Įstatymo 363 , 365 straipsnių ir 37 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Siūlytume 42 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pats nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu:“ 20.
Atsižvelgiant į projektu siūlomas Įstatymo 365 straipsnio ir 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikėtų atitinkamai pakeisti ir galiojančio Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, suderinant jas tarpusavyje. 21. Projekto 24 straipsnyje dėstomos Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad vaikas iš nesaugios aplinkos paimamas pagal Įstatymo 363 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o pagal Įstatymo 363 straipsnio 1 dalies 1 punktą vaikui užtikrinama laikinoji priežiūra. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1]
nusižengimas paprastai padaromas ne prieš vaiką (-us). Jeigu analogiška veika padaroma prieš vaiką (-us) – kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal kitą, griežtesnę atsakomybę numatantį, BK straipsnį.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
, 362
364
2019 m. sausio 31 d. Nr. 102-P-06
posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovės Daina Petrauskaitė ir Milda Masteikienė, Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė, LR Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės politikos grupės patarėja Daiva Buivydaitė-Garbštienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Augienė Vilma, Vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė, SADM tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Gailė Veršekienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė Alina Jakavonienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, LR Seimo kontrolierių įstaigos vyriausiasis konsultantas Vytautas Valentinavičius, LR Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Baronaitienė, "Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, organizacijos
"Gelbėkit vaikus" komunikacijos vadovė Gražina Širvytė-Belafatti. 2-4.
2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, p iliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi ir joje apibrėžti apsaugos vaikui poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nuostatos ir projekto 6 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo361 straipsnio 1 dalies nuostatos kartojasi, svarstytina galimybė atsisakyti apsaugos vaikui poreikio apibrėžimo. Nepritarus šiai pastabai, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus, koreguotina apibrėžimo apibrėžiančiosios dalies žodžių tvarka sakinyje. Pritarti Pažymėtina, kad su teikiama „Apsaugos vaikui poreikio“ sąvoka iš esmės kartojasi keičiamo įstatymo 361 straipsnio 3, o ne 1 dalies nuostata. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
vietos savivaldybės biudžeto lėšų Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokios vaiko laikino apgyvendinimo išlaidos (atlyginimas vaiką prižiūrinčiam asmeniui, vaiko išlaikymo išlaidos ar kt.) turimos omenyje ir kokie asmenys būtų savivaldybės biudžeto lėšų gavėjais. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-074 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
1-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3) ir 36(4) straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034, Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035, Civilinio proceso kodekso 580 ir
pasiūlymus jų tobulinimui. Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3) ir 36(4) straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034. 1. Tobulinti Projekto 4 straipsnį, po žodžių junginio „kai nustatoma, kad buvo suteikta“ įrašant žodį „žinomai“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-075
žodį „(ar)“, taip pat po žodžių junginio „ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato“ išbraukiant žodį „galimų“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-075
normos redakcijoje esantį) žodį „privalo“. Nepritarus siūlymui lieka nereglamentuotas terminas, per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo reaguoti (atlikti įstatyme nustatytus veiksmus) į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje.
Pritarti Siūlytina tobulinti nuostatą ne tik nustatant terminą per kuri turi būti atlikti atitinkami veiksmai (kaip siūlo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė), bet ir ilgiausią terminą per kurį tie veiksmai turi būti pradėti (kaip siūloma Projekto nuostata). 6. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-075
dieną“. Nepritarus šiam siūlymui, tobulinama teisės norma praranda loginę prasmę, nes jeigu policijos pareigūnai užtikrins vaiko, esančio jam nesaugioje aplinkoje, saugumą ir apie šį faktą informuos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį padalinį tik kitą dieną, neaiškus tikslas pildyti aptariamą straipsnio dalį įpareigojimu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui atvykti į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo iš policijos pareigūnų gavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-105
vartojamas žodis „būtinają“ keistinas žodžiu „būtinąjį“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-075
5.
Užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą, iš esmės tobulinti Projekto 5 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 4 dalies formuluotę, nes Projekto rengėjų siūlomą formuluotę, jiems atsisakius šiuo metu galiojančios normos redakcijoje esančios „neutralios nesaugios aplinkos“ sąvokos, vaikas dėl kylančio realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei gali būti paimamas (užtikrinama saugi aplinka) ir iš vaiko gyvenamosios vietos bei tėvų ar atstovų pagal įstatymą, tačiau tos pačios teisės normos antra dalis nustato, kad jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, vaikas vėl perduodamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-075
teisiniam reguliavimui – teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą, siūlytina įvertinti Projekto 5 straipsnyje (keičiamo 36 straipsnio 3, 4 dalys) vartojamų sąvokų „saugumui užtikrinti“, „užtikrina vaikui saugią aplinką“ vartojimo tikslingumą ir šių sąvokų vartojimo dermę su Projekto 8 (363 straipsnio 1 dalis) ir 9 straipsniais (364 straipsnis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Neaišku, kodėl vertinant vaiko situaciją nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir
(ar) šeimai poreikį. Svarstytina galimybė nurodytoje formuluotėje žodį
„vertinti“ pakeisti žodžiu „teikti“. Be to, atsižvelgiant į projekto 1
straipsnio 3 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimą, nurodytoje formuluotėje prieš žodį „pagalbos“ siūlytina įrašyti žodį „kompleksinės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-106 5.
Projekto
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> teisės susipažinti su vaizdo ir garso įrašuose esančiais asmens duomenimis neturi kiti duomenų subjektai nei vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą bei įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą”. Manytume, kad su nurodytu įrašu turėtų turėti teisę susipažinti ir nagrinėjantis su įraše užfiksuotu įvykiu susijusią bylą teismas. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
praktikoje, siūlytina tikslinti Projekto 6 ir kituose straipsniuose naudojamas sąvokas „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Kaip viena iš galimų alternatyvų galėtų būti siūlymas sąvokoje išbraukti žodžius „būtinybė vertinti“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-076 (361 )
straipsnio 4 dalies formuluotę, po žodžių junginio „dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą“ įrašant žodžius „ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus“. Nepritarus šiai pastabai, priešingai nei nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, su vaizdo ir garso įrašais negalės susipažinti teismas ar kitos institucijos, nagrinėjančios su situacijos vertinimu susijusius skundus (pavyzdžiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracijos sudarytos komisijos, vaiko teisių apsaugos kontrolierius). Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-077 9.
Tikslinti Projekto 7 straipsniu dėstomo naujo 362 straipsnio formuluotę įvertinant žodžių tvarką sakinyje, kadangi iš Projekto rengėjų pasiūlytos formuluotės nėra aišku, kokią tvarką nustato (tvirtina) socialinės apsaugos ir darbo ministras - būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nustatymo, ar atvejo vadybininko paskyrimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio nuostatos tobulintinos:
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi nedelsdamas imtis vieno iš šios dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytų veiksmų. Tuo tarpu šios dalies 2 punktas prasideda žodžiais
„nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos pagal šio straipsnio 1 dalies 1
punktą”, taigi straipsnio nuostatos nedera tarpusavyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina straipsnio 1 dalyje palikti 1 ir 3 punktus, kaip alternatyvias priemones, o 1 dalies 2 punkto nuostatas perkelti į 364 straipsnį, papildant jį nauja antrąja dalimi. 2) straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 364 straipsnio 5 dalimi. 3) atsižvelgiant į tai, kad vaiko paėmimas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra kitų priemonių užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius vaiko interesus, siūlytina vaiko paėmimo taisykles dėstyti atskirame straipsnyje, projektą papildant nauju straipsniu ir perkeliant į šį straipsnį 363 straipsnio
atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia turėtų būti įtvirtinta vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisė dalyvauti paimant vaiką, o tik po to nustatyta jų informavimo apie vaiko paėmimą taisyklė, kai jie negali dalyvauti vaiko paėmimo metu.
Taip pat svarstytina galimybė nustatyti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas vaiko paėmimo metu (pvz., teisę skųsti pareigūnų veiksmus, gauti informaciją apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas, pareigą nekliudyti pareigūnams paimti vaiką, informuoti pareigūnus apie specialius vaiko poreikius, jo vartojamus vaistus ir pan.). 4) dėstomo straipsnio 1 dalies 1 punkto lyginamajame variante skaičius „364“ keistinas į „364 “. Pritarti iš dalies Pritartina siūlymui tobulinti straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų priemonių dėstymą, paliekant 1 ir 3 punktus. Tuo tarpu 2 punktą, kuriuo nurodoma, kad „ nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos <...> organizuoja laikiną vaiko apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka <...>“ siūlytina dėstyti atskira dalimi tame pačiame straipsnyje (reglamentuojančiame veiksmus, nustačius apsaugos vaikui poreikį ), nes 364 straipsnio reguliavimo dalykas yra siauresnis – „ vaiko laikinoji priežiūra
“. Kitiems siūlymams pritartina. 16. Vaiko
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-078 (363 )
argumentus, siūlytina svarstyti tikslingumą Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių junginio
„saugią aplinką" įrašyti „laikinąją priežiūrą“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-078 (363 )
reglamentavimo dubliavimo Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalyje, siūlytina išbraukti naujo 363 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Atsižvelgti Pritarta Teisės departamento siūlymui tobulinti straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų priemonių dėstymą, paliekant 1 ir 3 punktus, o 2 punktą dėstyti atskira dalimi. 18. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-078 (363 )
straipsnio 3 dalies formuluotę, suderinant jos turinį su 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 4, 5 dalių normomis (nustatančiomis apsaugos vaikui priemonės taikymo nutraukimą ir maksimalų vaiko laikinosios priežiūros terminą), vietoj žodžių junginio „nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje“ įrašyti
„neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos vaiko laikinosios priežiūros
priemonės“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-078 (363 )
veiksmus, kuriuos turi atlikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustačiusi apsaugos vaikui poreikį, siūlytina suderinti šio straipsnio turinį su jo pavadinimu ir šiuo straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, kurių imasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jeigu neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios priežiūros priemonės, dėstyti Projekto 9 straipsnyje
straipsnio 5 dalyje). Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
Kadangi Projekto 8 straipsnyje dėstomo 363 straipsnio 3 dalyje ir Projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepasiteisinus vaiko laikinosios priežiūros priemonėms, siūlytina suderinti vartojamas sąvokas ir procedūras „kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą“ ir
„inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. Paminėtina ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatyme nustatyti vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą pagrindai neatitinka Civilinio kodekso 3.254 ir 3.2541 straipsniuose nustatytų vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymo pagrindų. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-078 (363 )
straipsnio 5 dalį, prieš žodį „inicijuoja“ įrašant žodžių junginį „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. Įgyvendinus šį siūlymą bus suderintos tarpusavyje Projekto 7 straipsniu dėstomo 362 straipsnio bei 363 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-109 (364 )
straipsnio 1 dalyje žodžiai „<...> imdamasis vienos iš šių priemonių: <...>“ keistini į žodžius – „<...> taikydami vieną iš šių priemonių
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-079 (364 )
16.
Projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „palieka“ įrašyti „perduoda“, kadangi sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros priima (ir atsakomybę už priimtą sprendimą prisiima) kompetentingos valstybės institucijos, o pagal to paties straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems bus perduodamas vaikas pateiks rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Taip pat galėtų būti svarstomas alternatyvus pasiūlymas suvienodinti 364 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų formuluočių stilių ir 364 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti sekančiai:
„1) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas
giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;“ . Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-079 (364 )
straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant aplinkybę, kad apsaugos vaikui priemonės nutraukimas gali būti susijęs tiek su išnykusiomis, tiek su neišnykusiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo taikytos apsaugos vaikui priemonės. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-079 (364 )
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 9 straipsniu dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje nustatyta maksimali vaiko laikinosios priežiūros pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis trukmė, taip pat į tai, kad Projekto 12 straipsniu keičiamo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus 12 mėnesių atvejo vadybos plano terminas, tikslinga tikslinti Projekto 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 5 dalies formuluotę, nustatant maksimalų vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos 364 straipsnio 1 dalies 3 punkte (vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą laikino apgyvendinimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje) terminą, taip pat tikslinti formuluotę įvertinant ir šio rašto 14 punkte išdėstytus siūlymus dėl teisės normų formuluočių suderinimo. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-109 (364 )
straipsnio 7 dalyje formuluotė – „<...> nėra teistas pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas <...>“, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, koreguotina į – „<...> nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-079 (364 )
straipsnio 7 dalies formuluotę, išbraukiant žodžius „ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos“, vietoj žodžio „pagal“ įrašyti „už“, vietoj žodžių junginio
„nurodytas veikas“ įrašyti žodžių junginį „nurodytų veikų padarymą“.
Nepritarus siūlymui, Projekto rengėjų siūlomas teisinis reguliavimas ir vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymas, neįsitikinus, ar šios priemonės taikymas užtikrins vaikui saugią aplinką, neatitiks vaiko interesų užtikrinimo principo ir gali sudaryti prielaidas didesniam, nei siekta išvengti, vaiko teisių pažeidimui. Taip pat svarstytina, ar perduodant vaiką laikinajai priežiūrai 30 dienų laikotarpiui, nėra reikšminga informacija apie kitus asmens tinkamumo prižiūrėti vaiką aspektus (pavyzdžiui, tėvų valdžios apribojimą, veiksnumą, priklausomybės ligas, kitas asmens sveikatos būkles). Siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti šį straipsnį nuostatomis, nustatančiomis kas ir kokiu periodiškumu vertina, ar laikinosios priežiūros metu vaikui užtikrinama saugi aplinka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1010
vietoj nuostatos „kreiptis į teismą šio įstatymo 363 straipsnio
straipsnio 5 dalyje „inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-0710
paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą reglamentuotas įstatymo 42 straipsnyje, tikslintina projekto 10 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 1 dalies formuluotė, vietoj žodžių junginio „363 straipsnio 3 dalyje"4 įrašant žodžius „42 straipsnio 1 dalyje“. Atsižvelgti Pritarta Teisės departamento pasiūlytai formuluotei. 30.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1010
dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Svarstytina galimybė jas, atitinkamai suredagavus, perkelti į projekto 6 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 361 straipsnį, t. y. jame nustatyti, kokia pagalba garantuojama šeimai, jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nebuvo nustatytas būtinybės teikti pagalbą vaikui ir (ar) šeimai poreikis ar apsaugos vaikui poreikis. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-0710
straipsnio 7 dalį, vietoj žodžio „krizė“ vartojant kituose įstatymo straipsniuose naudojamas sąvokas. Taip pat lieka neaišku, kaip įspėjimas dėl atsakomybės tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą galėtų teigiamai paveikti „krizės šeimoje gilėjimą“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-0710
straipsnio 9 dalį, po žodžių „Atvejo vadybos tvarką" įrašant žodžių junginį „Poreikių vertinimo tvarką" bei patikslinti formuluotę, vietoj žodžio „nustato“ įrašant žodį „tvirtina“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1012
dėstomos keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus asmuo pasirenka sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o ne yra „priregistruojamas“. Be to, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus nustatoma, kokie asmenys yra „svarbūs vaikui“, apie kuriuos atvejo vadybininkas turės teisę rinkti informaciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1012
nauja redakcija išdėstyti keičiamo įstatymo 41 straipsnį ir atsisakyti galiojančio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatų.
Siūlymas diskutuotinas, kiek tai susiję su vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisės kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo panaikinimu. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-0712
lygmenyje reglamentuoti pagrindinius atvejo vadybos principus ir procesus, taip pat terminus, per kuriuos turi būti atliekamas vaiko ir (ar) šeimos vertinimas (Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimai, 6 dalies pripažinimas netekusia galios). Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
straipsnio 1 dalies formuluotę, įvertinant blanketinės normos į 36 straipsnio
reguliuoja atvejus, kai nenustatomas apsaugos vaikui poreikis ir vaikas perduodamas tėvams. Jeigu Projekto rengėjai turi omenyje atvejus, kai nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, bet vaikas dėl objektyvių priežasčių negali būti perduotas tėvams, manytina, jog turėtų būti taikomos ne vaiko laikino apgyvendinimo procedūros, o vaiko laikinosios priežiūros priemonės. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
keičiamas 49 straipsnis, 2 ir 3 dalimis bei patikslinti Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų pavadinimus, įvertinant Vyriausybės įstatymo Nr. 1-464
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-07
26.
Atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo (veiklos) apribojimų asmenims, pripažintiems kaltais padarius tam tikras nusikalstamas veikas, netinkamo taikymo (netaikymo) bei nuomones, jog tikslinga griežtinti apribojimus, asmenims, norintiems dirbti su vaikais, manome, jog tikslinga tobulinti minėtą straipsnį ir atitinkamai papildyti svarstomą Projektą. Siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti baigtinio įstaigų, įmonių ir organizacijų sąrašo bei įtvirtinti bendresnio pobūdžio draudimą dėl asmenų, pripažintų kaltais padarius tam tikras nusikalstamas veikas, darbo ar veiklos, susijusios su vaikais, apribojimo, taip pat numatyti darbo su vaikais apribojimus tam tikrų profesijų atstovams, jų veiklą ar pan. reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tikslinti įstatymo 30 straipsnio nuostatas dėl asmenų, kuriuos ketinama įdarbinti ar priimti savanoriškai veiklai, patikrinimų; asmenų, kurie jau dirba ar vykdo savanorišką veiklą patikrinimo, įsigaliojus įstatymo nuostatoms dėl darbo (veiklos) apribojimo; reguliaraus (periodinio) dirbančių ar savanorišką veiklą vykdančių asmenų patikrinimo; tikslinio asmens patikrinimo, jeigu gaunami duomenys keliantys pagrįstų abejonių, ar asmeniui nėra taikomi 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti apribojimai. Papildyti straipsnio nuostatas dėl darbo apribojimo taikymo patikros, šių nuostatų įgyvendinimo priežiūrą galinčių vykdyti kompetentingų institucijų bei asmenų, atsakingų už tinkamą įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, taip pat suderinti 30 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatas ir kt. Atsižvelgti 39.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-01-07 N Taip pat tikslinga papildyti Projektą nuostatomis, įtvirtinančiomis specialius ir papildomus reikalavimus (apribojimus) asmenims, pretenduojantiems dirbti (dirbantiems) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje (pavyzdžiui, Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal Švietimo įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos; teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, - iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo; kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ir kt.). Pritarti
40Kauno forumas,
A. Rusteika, 2019-01-23, g-2019-634
pagrindų ĮSTATYMO naujoji redakcija sąlygojo tai, kad per pusės metų jo galiojimo laikotarpį iš šeimų buvo paimta daugiau negu 1000 vaikų. Toks reiškinys sukūrė socialinę įtampą Lietuvoje. 2. Šiuo metu grubia institucine prievarta yra kėsinamasi į tokias konstitucines vertybes, kaip šeima, motinystė, tėvystė ir saugi vaikystė. 3. Šią institucinę prievartą sąlygoja ne netinkami bei neprofesionalūs vaiko teisių tarnybų veiksmai, ne poįstatyminių aktų netobulumas, ne netinkamas pasirengimas reformai, ne per mažas sistemos finansavimas (ką siekia įrodyti reformą ginantys jos strategai). Ši institucinė prievarta yra esminis ir objektyviai pagrįstas ĮSTATYMO nuostatų bei šios reformos rezultatas. 4. Vaikų teisių apsaugos sistema yra sukurta įstatymiškai suardant tėvų ir vaikų interesų vienybę bei ignoruojant esminį - paramos šeimai - prioritetą. Šios reformos objektu tapo ne šeima, o vaikas kaip atskiras individas. Tuo tarpu šeima tapo pagrindinė potencialiai vaikui nesaugios aplinkos erdvė, kuri nebėra organiškai būtina jo teisių visumai, visapusiškam vystymuisi ir laimei. 5. Nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka į latentinių nusikaltimų statistiką leidžia įtraukti didžiąją dalį Lietuvos šeimų.
Tokiu būdu latentiniais nusikaltėliais yra paverstos ne tik šeimos auginančios vaikus, bet ir jų tėvai bei protėviai, o mūsų tauta paverčiama smurtautojų tauta - tai formuoja visuotinį psichologinį tautinio nepilnavertiškumo bei kaltės jausmą. Būtent nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka ĮSTATYMU nustatytų institucinių prievartos priemonių taikymo galimybę leido išplėsti nekontroliuojamai. 6. Atsirado prievartinė paramos sistema, kuri tapo įteisintu valstybiniu verslu, kuriame šeimos tėra paslaugų teikimo objektas, o vaikas - prekė, aptarnaujanti naujai sukurtą „paslaugų šeimai" sistemą. 7. Šia reforma iš esmės pasikėsinta į piliečių konstitucines teises, laisves ir vertybes, skatinamas visuomenės teisinis nihilizmas bei įstatymų negerbimas, ugdomas nepasitikėjimas valdžia bei priešiškumas savo Valstybei. Todėl ĮSTATYMU įteisintos vaikų paėmimo iš tėvų schemos panaikinimas iš esmės tapo nacionalinio saugumo klausimu. 8. Valstybės kontrolė ir sankcijos turi būti pakeistos valstybės pagalba vaikams per juos auginančias šeimas. Valstybė privalo užtikrinti šeimos autonomiją, saugoti šeimas ir vaikus nuo smulkmeniško kišimosi į jų privatumą, užtikrinti garbės, orumo ir reputacijos apsaugą ir konstitucinę tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus. 9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų ĮSTATYMAS turi būti panaikintas arba iš esmės pakeistas. Nuo šios teisėkūros turi būti kategoriškai nušalinti asmenys, kurie yra susiję su šiuo paslaugų verslu per įvairias pinigų įsisavinimo bei finansavimo schemas. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo nariai:
Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 I Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1, 2, 3, 4, 14, 31, 33,34
364
Atsižvelgti Kaip bus nutarta dėl siūlymų konkretiems projekto straipsniams. 2. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2019-01-24 I Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO
501 STRAIPSNIAIS IR 38, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-3034 “ Atsižvelgti Kaip bus nutarta dėl siūlymų konkretiems projekto straipsniams. 3. Seimo nariai: Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-111 N Argumentai:
Papildyti galiojančio įstatymo 1 straipsnį nauja 2 dalimi. Jau įstatymo paskirties įstatyme turi aiškiai suformuluota nuostata saugoti ir padėti šeimai, o ne tik galimai atimti iš jos vaikus. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildant nauja 2 dalimi, ją išdėstyti taip: „ 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
2Šis įstatymas taikomas, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas;
teikiant šeimai reikiamą pagalbą, kuria siekiama užtikrinti vaiko teisę augti biologinėje šeimoje; vadovaujantis vaiko tėvų ar kitų vaikų atstovų pagal įstatymą dalyvavimo principu. “ Pritarti 4.
Seimo nariai: Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius
1 Argumentai: Realus pavojus vaiko saugumui kyla tuomet, kai kyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Todėl „realaus pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos vartojimas atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei sąvokų yra perteklinis. Be to, „realaus pavojaus sąvoka“, kai yra vartojama atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei sąvokų tampa perdėm neapibrėžta. Tokios neapibrėžtos sąvokos nurodymas prie pagrindų pateisinančių valstybės institucijų intervenciją į šeimą sukuria prielaidas valstybės institucijų neadekvačiai ir neproporcingai intervencijai į šeimą net ir tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei negresia pavojus. Tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą visuomenėje. Kai valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą dėl neapibrėžto „pavojaus vaiko saugumui“, net ir tai atvejais, kai vaiko gyvybei ar sveikatai negresia realus pavojus, jokia šeima nebegali jaustis saugi ir šeimos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą tampa lengvai pažeidžiama. Atvejai, kai nėra pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, tačiau kyla pavojus kitiems svarbiems vaiko interesams turi būti sprendžiami pasitelkiant skirtingas priemones. Jie negali pateisinti tokios intervencijos į šeimą, kuri yra pateisinama pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei atveju.
Atsižvelgiant į tai, kad teisė į šeimos gyvenimą ir jo privatumo apsaugą gali būti ribojama tik dėl svarių ir konkrečių priežasčių, įstatyme neturi likti neapibrėžtų sąvokų sudarančių prielaidas nepagrįstai bei neproporcingai valstybės intervencijai į šeimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apsaugos vaikui poreikis
vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, nustatytas poreikis vaiko saugumui užtikrinti, organizuojant vaiko apsaugos priemones, pagalbą vaikui ir (ar) šeimai.“ Nepritarti Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui atsisakyti apsaugos vaikui poreikio apibrėžimo. 5. Seimo nariai:
Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius
4 Argumentai: saugumas ir saugi aplinka nėra vieninteliai vaiko poreikiai. Vaiko laikinoji priežiūra negali apsiriboti tik rūpinimusi saugia aplinka, ignoruojant kitus svarbius vaiko poreikius. Taip pat laikinoji vaiko priežiūra negali būti suvedama tik į vaiko saugumo užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Vaiko laikinoji priežiūra
vaiko raidos svarbiausiųjų poreikių tenkinimą vaikui saugią aplinką , tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas.“
nariai: Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras,
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) nėra skirtas atskirai reglamentuoti vaikų ar šeimų teisėms. Jis vaikų teisės reglamentuoja ne daugiau nei kiti teisės aktai skirti įvairių žmogaus teisių užtikrinimui. Taip pat jis neapibrėžia sąvokų susijusių išskirtinai su šeimos ar vaiko teisėmis. Todėl jo išskyrimas iš kitų teisės aktų nėra pagrįstas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) .“ Nepritarti Nuoroda į pasiūlyme nurodytą Reglamentą ES) 2016/679 yra tikslinga, atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 361 straipsniu, kurio 4 dalyje siekiama įtvirtinti, kad „ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą gali daryti garso ir vaizdo įrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, Reglamente (ES) 2016/679 numatytos duomenų subjekto teisės susipažinti su vaizdo ir garso įrašuose esančiais asmens duomenimis neturi kiti duomenų subjektai nei vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą bei įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą . “
nariai: Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 N Argumentai: Negalima palikti neaiškų emocinio smurto apibrėžimą, kuris pastabą vertinant vaiko žinias ar elgesį laikytų smurtu. Vaiko nepriežiūra kaip smurtu negali būti laikomos subjektyviai traktuojamos prastesnės nei kitų gyvenimo sąlygos, jeigu tėvai deda visas pastangas išlaikyti savo šeimą. Pasiūlymas:
Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktus, šį straipsnį išdėstyti taip: „
1.
1Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas.
“ Pritarti Pritarta siūlymui papildyti sąvoką sakiniu, kad „ Psichologiniu smurtu nelaikomas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas.“
8Seimo nariai:
Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 N
2Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nepriežiūra – tyčinis tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai.“ Nepritarti
9Seimo nariai:
Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 N Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 15 dalį, šį straipsnį išdėstyti taip:
„ 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15) pagalbos viršenybės – vaikui, ypač delinkventinio elgesio atvejais, taip pat jo šeima i užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamąsias priemones;“ Pritarti 10.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2019-01-24 N Argumentai: Įstatymo 30 straipsnis numato darbo apribojimus asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija ,
pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai. Tačiau minėti apribojimai nėra pakankami siekiant užtikrinti nepriekaištingos reputacijos darbuotojų įdarbinimą ir jų darbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje bei jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose. Siūloma numatyti papildomų reikalavimų minėtų vaiko teisių apsaugos institucijų darbuotojams. Pasiūlymas:
projektą nauju 17 straipsniu: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 501 straipsniu: „501 straipsnis. Darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje apribojimai. 1.
negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje;
2) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam teismo sprendimu taikytas tėvų valdžios apribojimas – neatsižvelgiant į tai, ar tėvų valdžios apribojimas yra panaikintas;
4) jis teismo sprendimu buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
5) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2. Į pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) pareigas būtų priimti tik asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai. 3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. “
projekto 17 straipsnį laikyti atitinkamai 18 straipsniu.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasiūlymą dėl šio įstatymo 30 straipsnio tobulinimo, taip pat į Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymą papildyti įstatymą 501 straipsniu, nustatančiu darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje apribojimus, tikslinga šias nuostatas ne dėstyti atskiru straipsniu, o perkelti jas į įstatymo 30 str., išplečiant šio straipsnio reguliavimo dalyką. Siūlomas reglamentavimas taip pat turi būti suderintas su Baudžiamuoju kodeksu, Civiliniu kodeksu, Valstybės tarnybos įstatymu. Žiūr. komiteto pasiūlymą. 11. Seimo nariai:
Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 , N Argumentai: Vaiko paėmimas, net ir laikinas, iš tėvų yra didelė trauma vaikui visam gyvenimui. Todėl jis gali būti taikomas tik esant realiam ir tiesioginiam pavojui vaikui, kurio negalima pašalinti kitomis priemonėmis ir įsitikinus, kad vaikui likus biologinėje šeimoje jam būtų padaryta didesnė žala nei jį palikus. Pasiūlymas:
Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalis, šį straipsnį išdėstyti taip: „
pakeitimas
33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos
rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra realaus ir tiesioginio pavojaus, kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis , vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
33 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Tik nepavykus visomis įmanomomis prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje ir nustačius, kad vaikui likus jo biologinėje šeimoje jam būtų padaryta didesnė žala nei iš jos paimant , vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas.“ Pritarti
12Seimo nariai:
Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 , N Argumentai: Net ir laikinas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra trauma vaikui, todėl jis turi būti labai tiksliai reglamentuotas, prireikus atskirti vaiką reikia visų pirma ieškoti būdų perduoti jį artimiems giminaičiams, o tik po to globėjams. Pasiūlymas:
Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu, įstatymo projektu keičiamą įstatymą papildant nauju34 1 straipsniu, šį straipsnį išdėstyti taip: „
34
34 1 straipsniu: „34 1 straipsnis. Vaiko laikinoji priežiūra 1.
poreikį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užtikrina vaikui saugią aplinką:
1) palieka vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
2) perduoda vaiką giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims ar kitiems vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
3) organizuoja vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, laikiną apgyvendinimą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2. Pasikeitus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikui buvo užtikrinta saugi aplinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius nutraukia vaiko apsaugos priemonės taikymą. 3. Vaiko laikinoji priežiūra gali tęstis iki 20 darbo dienų. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaikui neužtikrinama saugi aplinka, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 4. Fiziniai ar juridiniai asmenys sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą vaikui saugią aplinką pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. “ Pritarti iš dalies Nuostata sistemiškai tobulintina pagrindiniame komitete atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus visam projektui.
Neaiškus siūlymo santykis su projekto 9 straipsniu, kuriuo siūloma įstatymą papildyti 364 straipsniu „Vaiko laikinoji priežiūra“, tačiau nesiūloma jo atsisakyti. 13. Seimo nariai: Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas 2019-01-11 ,5 Argumentai:
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriuje yra išvardintos įvairios vaiko teisės, įskaitant teisę būti išklausytam, teisę bendrauti su giminaičiais, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisė į saviraiškos laisvę ir t.t.. Siekiant išvengti situacijos, kai valstybės institucijos įstatymo įpareigojamos reaguoti į kiekvieną smulkų incidentą ar tėvų ginčą su vaikais dėl galimo jų teisių „pažeidimo“, yra tikslinga įvesti vertinamąjį slenkstinį kriterijų, kuris suteiktų pagrindą vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai nereaguoti į pranešimus, jei iš pranešime apie vaiko teisių pažeidimą akivaizdu, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pirmiausiai turi būti vertinama ar nekyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Jei toks pavojus nekyla, prioritetas turi būti teikiamas šeimai draugiškam pagalbos poreikio nustatymui, o ne formaliam bei biurokratiškam „situacijos tyrimui“. Argumentai, kodėl reikia atsisakyti „pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos nurodyti 1 pasiūlymo punkte.
Kadangi sąvoka “saugi aplinka” yra plati bei apimanti daugybę aspektų, kurie gali būti nesusiję su realiu pavojumi vaiko sveikatai ar gyvybei, yra tikslinga pareigą užtikrinti saugią aplinką pakeisti į pareiga imtis priemonių apsaugoti vaiką nuo pavojaus jo sveikatai ar gyvybei. Toks sukonkretinimas padėtų išvengti neproporcingų ir neadekvačių valstybės institucijų intervencijų motyvuojant siekiu „užtikrinti vaikui saugią aplinką“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
galimą vaiko teisių pažeidimą
tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą šiurkštų vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, šeima, ją išklauso. jeigu Jeigu yra poreikis, vaiką išklauso,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, įvertina ar vaiko sveikatai ir gyvybei negresia pavojus bei kokios pagalbos reikia vaikui ir šeimai, kad būtų tinkamai užtikrinti vaiko teisių saugomi vaiko interesai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą . Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kurioje , kad kyla yra realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei , privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų, kad yra pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje , atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. 4.
tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinąjį reikalingumą dėl kylančio realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai imasi priemonių apsaugoti vaiką nuo pavojaus jo sveikatai ar gyvybei užtikrina vaikui saugią aplinką, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus. Jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti iš dalies Nuostata sistemiškai tobulintina pagrindiniame komitete atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus visam projektui. Svarstytina, ar Tarnyba vien tik pranešimo pagrindu galės įvertinti ar galimas vaiko teisių pažeidimas yra šiurkštus, ar ne. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į gautas pastabas, pasiūlymus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-31 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3034 sujungti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 , 364 straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3135 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
2019-01-313
Argumentai : Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasiūlymą dėl šio įstatymo 30 straipsnio tobulinimo, taip pat į Seimo narės R.
Šalaševičiūtės pasiūlymą papildyti įstatymą nauju 501 straipsniu, nustatančiu darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje apribojimus, tikslinga šias nuostatas ne dėstyti atskiru straipsniu, o perkelti jas į įstatymo 30 str., išplečiant jo reguliavimo dalyką. Pasiūlymas : Papildyti projektą straipsniu keičiančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio pavadinimą: 30 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai Darbo su vaikais apribojimai
2019-01-313
N „1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas teistumo išnykimą ar panaikinimą , jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai , draudžiama:“ Pritarti 4.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-313
N Argumentai : Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 13 str. 2 d. asmuo atsako nuo 14 metų tik už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus (pavyzdžiui, nužudymą (129 str.), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 str.), išžaginimą (149 str.), seksualinį prievartavimą (150 str.) ir kt., todėl atsižvelgiant į šių veikų pobūdį, siūlytina atsisakyti 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Pasiūlymas : „
apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 16 metų, o sukakę 16 metų jie nepadarė naujų nusikalstamų veikų. „ Kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti. Pritarti 5.
2019-01-313
N Argumentai : Pritarus
dalis. Pasiūlymai :
„6. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti
profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai .“
2019-01-313
Argumentai : Pritarus
dalies. „11. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims darbo apribojimai, taikomi 25 metų laikotarpiui, gali būti peržiūrimi tik pasibaigus šiam terminui, jeigu šie asmenys nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.“
7 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-313
N Pasiūlymas: Papildyti 30 straipsnį 11 dalimi: „11.
Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą nei nurodyta šios dalies 1 punkte nesunkų ir (ar) apysunkį tyčinį nusikaltimą, tol kol - neišnykęs ar nepanaikintas teistumas,
4) jis buvo vaiko globėju (rūpintoju) ir globa
(rūpyba) panaikinta dėl jo kaltės Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ;
5) neatitinka nepriekaištingos reputacijos taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
2019-01-313
N Pasiūlymas: Papildyti 30 straipsnį 12 dalimi: „12. Į pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) pareigas būtų priimti tik asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 11 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 2, susilaikė – 1. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Žmogaus teisių komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50
IR 364
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė - Nielsen, Justas Džiugelis, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė; kviestieji asmenys:
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kontrolierės vyriausiosios patarėjos Eivilė Žemaitytė ir Audronė Bedorf; Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Laura Purinė ;
Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Gailė Veršekienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi ir joje apibrėžti apsaugos vaikui poreikį.
Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nuostatos ir projekto
straipsnio 1 dalies nuostatos kartojasi, svarstytina galimybė atsisakyti apsaugos vaikui poreikio apibrėžimo. Nepritarus šiai pastabai, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus, koreguotina apibrėžimo apibrėžiančiosios dalies žodžių tvarka sakinyje. Spręsti
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Vaiko laikinas apgyvendinimas apmokamas iš vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės biudžeto lėšų Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokios vaiko laikino apgyvendinimo išlaidos (atlyginimas vaiką prižiūrinčiam asmeniui, vaiko išlaikymo išlaidos ar kt.) turimos omenyje ir kokie asmenys būtų savivaldybės biudžeto lėšų gavėjais. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-105
keičiamo įstatymo 361 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Neaišku, kodėl vertinant vaiko situaciją nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Svarstytina galimybė nurodytoje formuluotėje žodį „vertinti“ pakeisti žodžiu „teikti“. Be to, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimą, nurodytoje formuluotėje prieš žodį „pagalbos“ siūlytina įrašyti žodį „kompleksinės“.
Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-106 (361 ) 5.Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 361 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„<...> teisės susipažinti su vaizdo ir garso
įrašuose esančiais asmens duomenimis neturi kiti duomenų subjektai nei vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą bei įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą”. Manytume, kad su nurodytu įrašu turėtų turėti teisę susipažinti ir nagrinėjantis su įraše užfiksuotu įvykiu susijusią bylą teismas. Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-108 (363 )
straipsnio nuostatos tobulintinos:
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi nedelsdamas imtis vieno iš šios dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytų veiksmų. Tuo tarpu šios dalies 2 punktas prasideda žodžiais
„nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos pagal šio straipsnio 1 dalies 1
punktą”, taigi straipsnio nuostatos nedera tarpusavyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina straipsnio 1 dalyje palikti 1 ir 3 punktus, kaip alternatyvias priemones, o 1 dalies 2 punkto nuostatas perkelti į 364 straipsnį, papildant jį nauja antrąja dalimi. 2) straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 364 straipsnio 5 dalimi.
kai nėra kitų priemonių užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius vaiko interesus, siūlytina vaiko paėmimo taisykles dėstyti atskirame straipsnyje, projektą papildant nauju straipsniu ir perkeliant į šį straipsnį 363 straipsnio 3 ir 4 dalis, atitinkamai suredagavus jų nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia turėtų būti įtvirtinta vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisė dalyvauti paimant vaiką, o tik po to nustatyta jų informavimo apie vaiko paėmimą taisyklė, kai jie negali dalyvauti vaiko paėmimo metu. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas vaiko paėmimo metu (pvz., teisę skųsti pareigūnų veiksmus, gauti informaciją apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas, pareigą nekliudyti pareigūnams paimti vaiką, informuoti pareigūnus apie specialius vaiko poreikius, jo vartojamus vaistus ir pan.). 4) dėstomo straipsnio 1 dalies 1 punkto lyginamajame variante skaičius „364“ keistinas į „364
straipsnio 1 dalyje žodžiai „<...> imdamasis vienos iš šių priemonių: <...>“ keistini į žodžius – „<...> taikydami vieną iš šių priemonių
straipsnio 7 dalyje formuluotė – „<...> nėra teistas pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas <...>“, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, koreguotina į – „<...> nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą
Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje siūlytina vietoj nuostatos „kreiptis į teismą šio įstatymo 363 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašyti tokią pat nuostatą, kokia siūloma projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje
„inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą“. Pritarti
nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Svarstytina galimybė jas, atitinkamai suredagavus, perkelti į projekto 6 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 361 straipsnį, t. y. jame nustatyti, kokia pagalba garantuojama šeimai, jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nebuvo nustatytas būtinybės teikti pagalbą vaikui ir (ar) šeimai poreikis ar apsaugos vaikui
nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus asmuo pasirenka sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o ne yra „priregistruojamas“. Be to, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus nustatoma, kokie asmenys yra „svarbūs vaikui“, apie kuriuos atvejo vadybininkas turės teisę rinkti informaciją. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1012
straipsnį ir atsisakyti galiojančio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatų. Siūlymas diskutuotinas, kiek tai susiję su vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisės kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo panaikinimu. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3) ir 36(4) straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034, Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3035, Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3036, teikia pastabas ir pasiūlymus jų tobulinimui. 1.1
apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-084
junginio „kai nustatoma, kad buvo suteikta“ įrašant žodį „žinomai“. Pritarti 1.2 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
„(ar)“, taip pat po žodžių junginio „ar jos įgaliotas teritorinis skyrius
nenustato“ išbraukiant žodį „galimų“. Pritarti 1.3 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-085
normos redakcijoje esantį) žodį „privalo“.
Nepritaus siūlymui lieka nereglamentuotas terminas, per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo reaguoti (atlikti įstatyme nustatytus veiksmus) į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje. Pritarti 1.4 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-085
4.Tobulinti Projekto 5 straipsniu keičiamo 36 straipsnio
dieną“. Nepritarus šiam siūlymui, tobulinama teisės norma praranda loginę prasmę, nes jeigu policijos pareigūnai užtikrins vaiko, esančio jam nesaugioje aplinkoje, saugumą ir apie šį faktą informuos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį padalinį tik kitą dieną, neaiškus tikslas pildyti aptariamą straipsnio dalį įpareigojimu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui atvykti į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo iš policijos pareigūnų gavimo. Pritarti 1.5 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-085
5.
Užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą, iš esmės tobulinti Projekto 5 straipsniu keičiamo 36 straipsnio
atsisakius šiuo metu galiojančios normos redakcijoje esančios „neutralios nesaugios aplinkos“ sąvokos, vaikas dėl kylančio realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei gali būti paimamas (užtikrinama saugi aplinka) ir iš vaiko gyvenamosios vietos bei tėvų ar atstovų pagal įstatymą, tačiau tos pačios teisės normos antra dalis nustato, kad jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, vaikas vėl perduodamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą Pritarti 1.6 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-085
(363 )9 (364 )
teisiniam reguliavimui – teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą, siūlytina įvertinti Projekto 5 straipsnyje (keičiamo 36 straipsnio 3, 4 dalys) vartojamų sąvokų „saugumui užtikrinti“, „užtikrina vaikui saugią aplinką“ vartojimo tikslingumą ir šių sąvokų vartojimo dermę su Projekto 8 (363 straipsnio 1 dalis) ir 9 straipsniais (364 straipsnis). Pritarti 1.7
apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-086
praktikoje, siūlytina tikslinti Projekto 6 ir kituose straipsniuose naudojamas sąvokas „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Kaip viena iš galimų alternatyvų galėtų būti siūlymas sąvokoje išbraukti žodžius „būtinybė vertinti“. Pritarti 1.8 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-086 (361 )
naujo 361 straipsnio 4 dalies formuluotę, po žodžių junginio „dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą“ įrašant žodžius „ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus“.
Nepritarus šiai pastabai, priešingai nei nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, su vaizdo ir garso įrašais negalės susipažinti teismas ar kitos institucijos, nagrinėjančios su situacijos vertinimu susijusius skundus (pavyzdžiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracijos sudarytos komisijos, vaiko teisių apsaugos kontrolierius). Pritarti 1.9 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-087 (362 )
straipsnio formuluotę įvertinant žodžių tvarką sakinyje, kadangi iš Projekto rengėjų pasiūlytos formuluotės nėra aišku, kokią tvarką nustato (tvirtina) socialinės apsaugos ir darbo ministras – būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nustatymo, ar atvejo vadybininko paskyrimo. Pritarti 1.10 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088 (363 )
argumentus, siūlytina svarstyti tikslingumą Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių junginio „saugią aplinką“ įrašyti „laikinąją priežiūrą“. Pritarti 1.11 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088 (363 )
(2,3)
santykio reglamentavimo dubliavimo Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalyje, siūlytina išbraukti naujo 363 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pritarti 1.12 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088 (363 ) (4,5) 12.
Tobulinti Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 3 dalies formuluotę, suderinant jos turinį su 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 4, 5 dalių normomis (nustatančiomis apsaugos vaikui priemonės taikymo nutraukimą ir maksimalų vaiko laikinosios priežiūros terminą), vietoj žodžių junginio „ nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje “ įrašyti „neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos vaiko laikinosios priežiūros priemonės“. Pritarti 1.13 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088 (363 )9 (364 )
veiksmus, kuriuos turi atlikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustačiusi apsaugos vaikui poreikį, siūlytina suderinti šio straipsnio turinį su jo pavadinimu ir šiuo straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, kurių imasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jeigu neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios priežiūros priemonės, dėstyti Projekto 9 straipsnyje (naujo 364 straipsnio 5 dalyje). Pritarti 1.14 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088 (363 )9 (364 )
straipsnio 3 dalyje ir Projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje nustatomi veiksmai, kuriuos turi atlikti Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepasiteisinus vaiko laikinosios priežiūros priemonėms, siūlytina suderinti vartojamas sąvokas ir procedūras „kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą“ ir „inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.
Paminėtina ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą pagrindai neatitinka Civilinio kodekso 3.254 ir 3.2541 straipsniuose nustatytų vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymo pagrindų. Pritarti 1.15 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-088 (363 )
straipsnio 5 dalį, prieš žodį „inicijuoja“ įrašant žodžių junginį
„ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. Įgyvendinus šį siūlymą bus suderintos
tarpusavyje Projekto 7 straipsniu dėstomo 362 straipsnio bei 363 straipsnio
1.16 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-089 (364 )
straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „palieka“ įrašyti
„perduoda“, kadangi sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros priima (ir
atsakomybę už priimtą sprendimą prisiima) kompetentingos valstybės institucijos, o pagal to paties straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems bus perduodamas vaikas pateiks rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką.
364 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų formuluočių stilių ir 364 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti sekančiai:
„1) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas
giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;“. Pritarti 1.17 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-089 (364 )
straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant aplinkybę, kad apsaugos vaikui priemonės nutraukimas gali būti susijęs tiek su išnykusiomis, tiek su neišnykusiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo taikytos apsaugos vaikui priemonės. Pritarti 1.18 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-089 (364 )
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 9 straipsniu dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje nustatyta maksimali vaiko laikinosios priežiūros pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis trukmė, taip pat į tai, kad Projekto 12 straipsniu keičiamo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus 12 mėnesių atvejo vadybos plano terminas, tikslinga tikslinti Projekto 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 5 dalies formuluotę, nustatant maksimalų vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos 364 straipsnio 1 dalies 3 punkte (vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą laikino apgyvendinimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje) terminą, taip pat tikslinti formuluotę įvertinant ir šio rašo 14 punkte išdėstytus siūlymus dėl teisės normų formuluočių suderinimo. Pritarti 1.19 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-089 (364 ) Tikslinti Projekto 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 7 dalies formuluotę, išbraukiant žodžius „ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos“, vietoj žodžio „pagal“ įrašyti „už“, vietoj žodžių junginio „nurodytas veikas“ įrašyti žodžių junginį „nurodytų veikų padarymą“. Nepritarus siūlymui, Projekto rengėjų siūlomas teisinis reguliavimas ir vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymas, neįsitikinus, ar šios priemonės taikymas užtikrins vaikui saugią aplinką, neatitiks vaiko interesų užtikrinimo principo ir gali sudaryti prielaidas didesniam, nei siekta išvengti, vaiko teisių pažeidimui. Taip pat svarstytina, ar perduodant vaiką laikinajai priežiūrai
tinkamumo prižiūrėti vaiką aspektus (pavyzdžiui, tėvų valdžios apribojimą, veiksnumą, priklausomybės ligas, kitas asmens sveikatos būkles).
Siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti šį straipsnį nuostatomis, nustatančiomis kas ir kokiu periodiškumu vertina, ar laikinosios priežiūros metu vaikui užtikrinama saugi aplinka. Pritarti 1.20 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0810
paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą reglamentuotas įstatymo
dalies formuluotė, vietoj žodžių junginio „363 straipsnio 3 dalyje“ įrašant žodžius „42 straipsnio 1 dalyje“. 1.21 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0810
Įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, vietoj žodžio „krizė“ vartojant kituose įstatymo straipsniuose naudojamas sąvokas. Taip pat lieka neaišku, kaip įspėjimas dėl atsakomybės tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą galėtų teigiamai paveikti „krizės šeimoje gilėjimą“. Pritarti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0810
straipsnio 9 dalį, po žodžių „Atvejo vadybos tvarką“ įrašant žodžių junginį
„Poreikių vertinimo tvarką“ bei patikslinti formuluotę, vietoj žodžio
„nustato“ įrašant žodį „tvirtina“. Pritarti
1.23 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0812
atsisakyti įstatymo lygmenyje reglamentuoti pagrindinius atvejo vadybos principus ir procesus, taip pat terminus, per kuriuos turi būti atliekamas vaiko ir (ar) šeimos vertinimas (Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimai, 6 dalies pripažinimas netekusia galios).
Pritarti 1.24 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0814
formuluotę, įvertinant blanketinės normos į 36 straipsnio 4 dalį tikslingumą ir tikslumą. Pažymėtina, kad 36 straipsnio 4 dalies normos reguliuoja atvejus, kai nenustatomas apsaugos vaikui poreikis ir vaikas perduodamas tėvams. Jeigu Projekto rengėjai turi omenyje atvejus, kai nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, bet vaikas dėl objektyvių priežasčių negali būti perduotas tėvams, manytina, jog turėtų būti taikomos ne vaiko laikino apgyvendinimo procedūros, o vaiko laikinosios priežiūros priemonės. Pritarti 1.25 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-0815
keičiamas 49 straipsnis, 2 ir 3 dalimis bei patikslinti Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų pavadinimus, įvertinant Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritarti 1.26 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2019-01-08
informaciją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo (veiklos) apribojimų asmenims, pripažintiems kaltais padarius tam tikras nusikalstamas veikas, netinkamo taikymo (netaikymo) bei nuomones, jog tikslinga griežtinti apribojimus, asmenims, norintiems dirbti su vaikais, manome, jog tikslinga tobulinti minėtą straipsnį ir atitinkamai papildyti svarstomą Projektą.
Siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti baigtinio įstaigų, įmonių ir organizacijų sąrašo bei įtvirtinti bendresnio pobūdžio draudimą dėl asmenų, pripažintų kaltais padarius tam tikras nusikalstamas veikas, darbo ar veiklos, susijusios su vaikais, apribojimo, taip pat numatyti darbo su vaikais apribojimus tam tikrų profesijų atstovams, jų veiklą ar pan. reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tikslinti įstatymo 30 straipsnio nuostatas dėl asmenų, kuriuos ketinama įdarbinti ar priimti savanoriškai veiklai, patikrinimų; asmenų, kurie jau dirba ar vykdo savanorišką veiklą patikrinimo, įsigaliojus įstatymo nuostatoms dėl darbo (veiklos) apribojimo; reguliaraus (periodinio) dirbančių ar savanorišką veiklą vykdančių asmenų patikrinimo; tikslinio asmens patikrinimo, jeigu gaunami duomenys keliantys pagrįstų abejonių, ar asmeniui nėra taikomi 30 straipsnio
apribojimo taikymo patikros, šių nuostatų įgyvendinimo priežiūrą galinčių vykdyti kompetentingų institucijų bei asmenų, atsakingų už tinkamą įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, taip pat suderinti 30 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatas ir kt.
Taip pat tikslinga papildyti Projektą nuostatomis, įtvirtinančiomis specialius ir papildomus reikalavimus (apribojimus) asmenims, pretenduojantiems dirbti (dirbantiems) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje (pavyzdžiui, Švietimo įstatymo 48 straipsnio
įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos; teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo; kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ir kt.). Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3034, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Navickas, Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas (Parašas) Valerijus Simulik Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
, 362 , 363 IR 364
2019-02-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, A. Širinskienė – Seimo narė, J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais, G. Veršekienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, G. Vaičekauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja, E. Žiobienė – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, A. Jakavonienė – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vedėja, L. Baronaitienė – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėja, V. Valentinavičius – Seimo kontrolierių įstaigos vyresn. patarėjas, J. Karvovskienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, V. Malinauskas – Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, D. Sneškienė - VDU Socialinių mokslų fakulteto lektorė, R. Žemaitė – Nacionalinio aktyvaus mamų sambūrio atstovė, R. Klišytė – šeimų psichologė, L.
Pakalkaitė –
„SOS vaikų kaimai“ vadovė, R. Aušrotas - Laisvos visuomenės instituto narys. 2-4. Ekspertų,
konsultantų, specialistų, p iliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi ir joje apibrėžti apsaugos vaikui poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nuostatos ir projekto 6 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo361 straipsnio 1 dalies nuostatos kartojasi, svarstytina galimybė atsisakyti apsaugos vaikui poreikio apibrėžimo. Nepritarus šiai pastabai, atsižvelgiant į lietuvių kalbos reikalavimus, koreguotina apibrėžimo apibrėžiančiosios dalies žodžių tvarka sakinyje. Pritarti. Siūlome atsisakyti pateikto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, atitinkamai pernumeruojant kitas straipsnio dalis: „
ir ją išdėstyti taip: „1. Apsaugos vaikui poreikis
2Buvusias 2 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 dalimis. “ 1.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-22 Nr.
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3135, teikia pastabas ir pasiūlymus jo tobulinimui:
straipsnio 3 dalyje dėstomos 2 straipsnio 7 dalies naujos redakcijos formuluotę, nes Projekto autorių siūloma norma ne tik keičia mobiliosios komandos apibrėžtį, bet ir jos funkcijas, numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos specialistai, bendradarbiaudami su atvejo vadybininku teiks ir tęstinę kompleksinę pagalbą. Įvertinant tai, kad tęstinės kompleksinės pagalbos ir paslaugų teikimas priskirtinas savivaldybių kompetencijai (įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnis), tampa neaiškios savivaldybių institucijų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakomybės ribos ir kompetencijos teikiant šeimai ir vaikui kompleksines paslaugas bei pagalbą. Pastaba dėl mobiliosios komandos funkcijų pakeitimo taikytina ir Projekto 14 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 1 daliai, 17 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 daliai, 21 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 daliai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Projekto rengėjų siūlymui atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad mobilioji komanda teikia ir organizuoja medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, mobiliosios komandos kompetencijų reglamentavimas taptų neaiškus (neaišku, kokią pagalbą teikią, kokių sričių specialistai turi sudaryti mobiliąją komandą ir pan.). Taip pat siūlytina diskutuoti dėl žodžio „tęstinė“ siūlomoje normos formuluotėje tikslingumo (teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo aspektu), kadangi kituose įstatymo straipsniuose (išskyrus 37 straipsnio 3 dalį) vartojamos sąvokos „kompleksinė pagalba“, „kompleksinė ilgalaikė pagalba“. Pritarti iš dalies. Žr. projektą. 6.1.2 Koalicija „Už vaiko teises“, 2019-01-31, g-2019-91113 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
NVO koalicija „Už vaiko teises“ siūlo atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomai 2 straipsnio 7 dalies naujai formuluotei, kurioje siūloma išbraukti mobiliosios komandos teikiamos pagalbos konkretizaciją. Paliekant aiškią mobiliosios komandos paskirtį, sukonkretinama kokios pagalbos gali tikėtis šeima ar vaikas, taip pat paaiškinama kokią pagalbą privalo užtikrinti valstybės institucijos formuodamos mobiliąsias komandas. Atsisakius galiojančios nuostatos dėl mobiliosios komandos teikiamos pagalbos, jos paskirtis taptų neaiški dėl kompetencijos ir atsakomybės ribų tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei savivaldybių institucijų. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 1 straipsnio 3 dalį. 1.2.
, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
kontrolierė siūlo nepritarti 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo 2 straipsnio 9 dalies siūlomai redakcijai, kuria keičiama smurto prieš vaiką sąvoka, išbraukiant iš jos žodį „saugumui“. Tas pats siūlymas ir pastaba galioja ir kitiems Įstatymo projekto straipsniams (6, 8, 11,12, 16, 20, 21 straipsniai), kuriuose siūloma išbraukti žodį „saugumas“. Projekto rengėjai nepateikia argumentų, kuriais remiantis siūloma atsisakyti vaiko saugumo, kaip vieno iš vaiko teisių užtikrinimo aspekto, tačiau pažymėtina, kad pritarus siūlomam reglamentavimui, kyla pagrįstos abejonės dėl siūlomo teisinio reguliavimo dermės su Civilinio kodekso nuostatomis (3.248 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio 3 dalies) klausimas. Paminėtina ir tai, kad saugumo vaikams užtikrinimo aspektas yra reikšmingas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Pavyzdžiui, Teismas byloje Dolhamre prieš Švediją (pareiškimo Nr. 67/04, 2010 m. birželio 8 d.) nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, nes pripažino, kad valdžios institucijų sprendimas pratęsti trijų pareiškėjų vaikų globą ir bendravimo apribojimus buvo priimtas vadovaujantis geriausiais vaiko interesais ir siekiant užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir raidą. Teismas byloje R. K. ir A. K. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 38000/05, 2008 m. rugsėjo 30) ir byloje M. A. K. ir R. K. prieš Jungtinę Karalystę[2] (pareiškimų Nr. 45901/05 ir 40146/06, 2010 m. kovo 23 d. pažymėjo, kad tiek socialinės apsaugos, tiek medicininės institucijos turi pareigą apsaugoti vaikus ir negali būti laikomos atsakingomis kiekvieną kartą, kai nuoširdus ir pagrįstai iškeltas susirūpinimas dėl vaikų saugumo jų šeimoje pasirodo buvęs klaidingas.
Įvertinus tiek viešojoje erdvėje, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotuose pasitarimuose suinteresuotų grupių ir pavienių psichologų išsakytas nuomones dėl vaiko saugumo užtikrinimo reikšmės, siūlytina prašyti Lietuvos psichologų sąjungos pateikti bendrą psichologų bendruomenės nuomonę ginčijamu klausimu. Pritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir kt. išsakytą nuomonę, apsisprendė nepritarti žodžio „ saugumas “ išbraukimui. 6.1 Koalicija „Už vaiko teises“, 2019-01-31, g-2019-9111 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
NVO koalicija „Už vaiko teises“, Lietuvos žmogaus teisių centras reiškia susirūpinimą ir nepritaria LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3135 (toliau – Įstatymo projektas) ir jo siūlomoms pataisoms bei teikia Seimo nariams pastabas ir pasiūlymus jo tobulinimui. Šiuo raštu pirmiausiai teikiamos pastabos dėl Įstatymo projekto straipsnių, dėl kurių buvo prašyta pateikti nuomonę 2019 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto klausymų metu. Dėl sąvokų keitimo :
NVO koalicija „Už vaiko teises“ atkreipia dėmesį į pakitusią smurto sąvoką (Įstatymo projekto 1 str. 4, 5 d., 2 str., keičiantys Įstatymo 2 str. 9 d., 2 str. 12 d., 3 str. 2 p.)
, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
pavojus vaiko saugumui yra perteklinė, neapibrėžta nuostata, neleidžianti užtikrinti, kad vaikai iš šeimų būtų paimami tik išskirtiniais atvejais. Šios nuostatos įtvirtinimas įstatyminiu lygmeniu skatina tėvus pernelyg rūpintis vaiko saugumu, kas socialiniuose moksluose įvardijama kaip hipergloba, turinti rimtų pasekmių vaiko raidai ir ją trikdanti. Taigi dar kartą pabrėžiame, kad šios nuostatos įtvirtinimas nepadeda vaikams, neužtikrina geriausių jų poreikių, siūlome ją iš įstatymo išimti ir palikti tik nuostatas, kad vaikas gali būti paimamas, jei gresia tiesioginis ir realus pavojus vaiko saugumui. Nepritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir kt. išsakytą nuomonę, apsisprendė nepritarti žodžio „
, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Dėl vaiko saugumo : Raginame atkreipti dėmesį į siaurinamą vaiko teisių apsaugos supratimo sąvoką. Pateiktame Įstatymo projekte iš nemažos dalies straipsnių išbraukiama saugumo sąvoka, taip paliekant pavojų tik gyvybei ir sveikatai (8 str., 11 str. 16 str. 4 d., 17 str., 18 str., 19 str., 20 str., 21 str. keičiantys iš Įstatymo 33str. 5 d. 36 str., keičiant jį iš esmės, 37 str. 6 d., 38 str., 39 str., 40 str., 41 str. 6 d., 42 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir daugybės kitų straipsnių). Siūlytina atsisakyti šių pakeitimų, nes jie galimai prieštarauja kitiems Įstatymo straipsniams bei Civiliniam kodeksui. Saugumas yra pamatinis vaiko poreikis, pirmiausia ir esminė sąlyga, kad vaikas galėtų augti, mokytis, kurti socialinius santykius ir t.t. Vaiko teisių apsaugos įstatymas kuris atmeta šio poreikio užtikrinimą niekaip negina vaiko teisės į saugią vaikystę.
Organizacijų nuomone, tais atvejais, kai kyla pavojus saugumui, kyla ilgalaikis arba trumpalaikis pavojus sveikatai, nes atskirais atvejais pvz. nuolatiniu vaiko gąsdinimu, žeminimu, bauginimu gali būti sutrikdomas vaiko psichologinis saugumas, raida, kas turi ilgalaikių pasekmių sveikatai, tačiau tikrai nebūtinai yra „tiesioginis” pavojus, kaip siekiama įtvirtinti šiuo Įstatymo projektu. Be to, net ir išbraukus jį iš įstatymo remiantis teismų praktika, tai vis tiek turėtų likti vaiko teisių apsaugos esme. Todėl nėra visai, aišku, kodėl atliekamas toks pakeitimas. Saugumo sąvokos išbraukimas galimai prieštarauja kitiems Įstatymo straipsniams ir LR Civiliniam kodeksui. Civilinio kodekso 3.248 str. 1 d. numato: „1. Vaiko globos (rūpybos) tikslas
1 (2.9)4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
5Manytina, kad smurto apibrėžimas šiame įstatyme yra perteklinis. Taikant atsakomybę už smurtą prieš vaikus, ar tai būtų administracinė, ar
baudžiamoji atsakomybė, šiuo apibrėžimu nebūtų vadovaujamasi, taikant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir intervencijos priemones, taikomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Taigi lieka neaišku, kur šios nuostatos pateikiamas apibrėžimas turi būti pritaikomas. Todėl siūlome n aikinti 2 straipsnio 9 dalį. Nepritarti. Buvo nuspręsta nekeisti smurto sąvokos. 7.1 Laisvos visuomenės institutas, 2019-02-01, g-2019-9561 (2.9)4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Praėjusią savaitę siuntėme raštą, kuriame pateikėme argumentus dėl pritarimo Seimo nario Ramūno Karbauskio parengtam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-3135 (toliau – Projektas ), kuriuo ketinama perorientuoti vaiko teisių apsaugos sistemą nuo suklydusios šeimos baudimo prie pagalbos klystančiai šeimai modelio, tačiau lieka visos galimybės saugoti vaikus nuo smurto ir kitų vaiko teisių pažeidimų. Siekdami ištaisyti Projekte esančius netobulumus ir spragas, teikiame pasiūlymus ir argumentus dėl jų:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Smurtas prieš vaiką
neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis ar kitas poveikis , jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam buvo sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar buvo pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis , dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. “ Pakeisti Projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Kitos Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) ir , Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatyme ir Lietuvos Respublikos Šeimos stiprinimo įstatyme .“
Siūlymu siekiama suderinti galiojančią smurto prieš vaiką sąvoką su Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatyme pateikiama smurto sąvoka. Be to, dabar galiojanti smurto prieš vaiką apibrėžimo formuluotė didele dalimi yra perteklinė, nes joje išdėstyti aspektai, nepatenkantys į Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatyme pateikiama smurto sąvoką, yra surašyti 3 Įstatymo straipsnyje, kuris numato smurto formas. Nepritarti. Buvo nuspręsta nekeisti smurto sąvokos. 6.1.1 Koalicija „Už vaiko teises“, 2019-01-31, g-2019-91114 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Koalicija nepritaria Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo 2 straipsnio 9 dalyje siūlomiems pakeitimams, kuriuose Smurto prieš vaiką sąvokoje yra įtraukiama nuostata, jog smurtu nelaikomi „proporcingi“ veiksmai, tačiau neaiškus šio įtraukimo siekis. Ar tai reiškia, kad vaiką galima sustabdyti, kai jam gresia pavojus, pvz. bėgant į gatvę jį sugriebti, ar žodžio „proporcingai“ įtraukimas taip pat reiškia galimybę vaiką už tai po to „paauklėti“? Atsižvelgiant į šiuos niuansus žodžio „proporcingai“ įtraukimas yra netikslingas. Dėl šių priežasčių siūloma šio papildymo atsisakyti. Pritarti. 6.1.3 Koalicija „Už vaiko teises“, 2019-01-31, g-2019-91115 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Siūlymas keisti 1 straipsnio 5 dalyje 2 straipsnio 12 dalį kuria keičiama vaiko interesų sąvoka įtraukiant gyvenimą šeimoje su tėvais, giminystės ryšių su tėvais išlaikymą. Vaikų prigimtinė teisė turėti tėvus tikrai svarbi ir vaikų paėmimas iš šeimos gali būti atliekamas tik kraštutiniais atvejais. Tai pabrėžiama ir Įstatymo projekte, parengtame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tam pritariame, tačiau siūlome atkreipti dėmesį, kad dabartinės Įstatymo redakcijos 7 str. 1 d. įtvirtinama „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.“, be to, 33 str. 1 d. nustato „Pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima.“ Vaiko teisė į giminystės ryšių išsaugojimą jau garantuojama remiantis Įstatymo 9 straipsniu, o prioritetas tėvams teikiamas Įstatyme suformuluojant vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus 4 straipsnyje. Todėl siūlytina atsisakyti vaiko interesų sąvokos papildymo.
Nes kiekvienu individualiu atveju yra vertinama, kas yra geriausių vaiko interesų prioritetas, ką ir reglamentuoja dabartinė Įstatymo redakcija, Vaiko teisių konvencija. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje. Pritarti. 7.2 Laisvos visuomenės institutas, 2019-02-011 N Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: “13. Vaikui nesaugi aplinka
aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei , ar sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių .”
nesaugią aplinką į gyvenamąją ir kitą. Be to, socialinio darbo praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, jog vaiko gyvenamoji, t. y. šeimos aplinka, vaikui yra saugi, nebent būtų nustatyta kitaip.
raidai”, nes nėra aiškių vertinamųjų kriterijų, leidžiančių individualiu atveju nustatyti pavojų normaliai raidai. Be to, normali raida yra fizinės ir psichinės sveikatos integrali dalis.
priežastis, dėl kurių kyla pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, nes jų sąrašas yra neišsamus. Pavojus gali kilti ne tik dėl socialinės rizikos priežasčių, bet ir kitų objektyvių priežasčių. Nepritarti. Siūloma nekeisti šios sąvokos. 2.3 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
6 Lietuvos Respublikos Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Andrius Navickas pateikė pasiūlymą dėl Projekto Nr. XIIIP-3034 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo Įstatymo 2 straipsnio
nenaikinti šios nuorodos į Reglamentą, nes Projekto Nr.
straipsniu, šio straipsnio 4 dalyje yra vartojamos Reglamente apibrėžtos sąvokos – „duomenų subjektas“ ir „asmens duomenys“. Pritarti. 5.3
ir tėvų asociacija2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
projekto Nr. I-1234 3 straipsnio pakeitimą, nurodant, kad vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų pagrindas – ne tik realus pavojus, bet realus ir tiesioginis pavojus. Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į
identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus ir tiesioginio pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.“ Nepritarti. Siūloma „ tiesioginis
“ vartoti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo
įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje. 6.1.4 Koalicija „Už vaiko teises“, 2019-01-31, g-2019-9112 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Siūloma atsisakyti Projekto
psichologinio smurto sampratą.
Papildžius šį punktą nauja nuostata jog „prievartinis vaikų ar tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai“, papildymas gali būti laikomas kaip prieštaravimas šio ir kitų įstatymų straipsniams. Visų pirma, nėra aišku ar tie atvejai, kai asmenys skiriasi, arba vienas iš tėvų dėl artimojo žmogaus smurto apsigyvena krizių centre, bet dėl to nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, irgi bus laikomi prievartiniu atskyrimu, tai yra, psichologiniu smurtu, kurio atveju tiesioginė grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei nekyla, nes prieš jį tiesiogiai nebuvo smurtaujama. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą nukentėjusiuoju laikomas ir vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta (2 str. 6 d.). Taip pat siūloma pataisa gali sukelti problemų jos praktiniame taikyme, dėl netiksliai ir nepakankamai aiškiai išdėstytų nuostatų. Nėra aišku ar vaiko atskyrimas nuo tėvų būtų suprantamas pagal Civilinio kodekso 3.179 straipsnį, ar ši nuostata taip pat apimtų ir atvejus bei įvykdytas veikas aprašytas Baudžiamojo kodekso 1002 straipsnyje – vaikų atskyrimą, kaip baudžiamąjį nusikaltimą. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 15 punkte aprašomas principas „15) pagalbos viršenybės – vaikui ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą“ nėra tiksliai suformuotas.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad principo apibrėžime lyginami dalykai – „priemonės“ ir „atsakomybės taikymas“
„<...> viršenybės prieš valstybės prievartos priemones <...>“ ar pan. Pritarti. Siūlome patikslinti formuluotę, kaip pateikiama projekto 3 straipsnio 2 dalyje (žr. projektą). 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau–Teisės departamentas ),
1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Vaiko interesai
Siūlymas galiojančią sąvoką papildyti nuostata „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“ diskutuotinas.
Pastebėtina, kad sąvoka „vaiko interesai“ yra vartojama kituose Įstatymo straipsniuose (4, 9, 11, 12 ir kt. straipsniai), o papildžius vaiko interesų sąvoką nurodyta nuostata, gali kilti teisės taikymo problemų, nes toks papildymas sukeltų teisės normų tarpusavio nesuderinamumą. Pvz., Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas „ vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo“ principas, kuriuo privalo vadovautis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, priimdami sprendimus, ir kuris reiškia, kad „vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų neaišku, kaip vaiko nuomonės išklausymas gali prieštarauti ar neprieštarauti vaiko gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko interesų sąvoka nėra apibrėžta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, nors ji ten dažnai vartojama. Taip yra todėl, kad geriausių vaiko interesų principas yra bendrasis principas, kurio turi būti laikomasi aiškinant ir taikant visas vaiko teises.
Pastebėtina, kad nurodytoje konvencijoje įtvirtintos geriausių vaiko interesų koncepcijos sudėtinės dalys yra: 1) esminė vaiko teisė - priimant sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju, kai yra keletas interesų, turi būti įvertinama, koks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus ir šiam sprendimui teikiamas prioritetas; 2) pagrindinis teisės aiškinimo principas - jeigu galimi keli teisės aiškinimo būdai, teisės norma turi būti aiškinama taip, kad geriausiai atitiktų vaiko interesus; 3) proceso taisyklė – jeigu priimamas sprendimas yra susijęs su konkrečiu vaiku, konkrečia vaikų grupe ar vaikais bendrai, sprendimo priėmimo procese turi būti įvertinama galimas sprendimo poveikis vaikui (teigiamas ar neigiamas), pagrindžiant sprendimą turi būti nurodyta, kaip šio principo buvo laikomasi, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant vaiko interesus, kaip vaiko interesams buvo suteiktas prioritetas [1] . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.3 straipsnį, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas yra vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, o vaikų auklėjimo šeimoje principas yra išskiriamas kaip atskiras principas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti siūlomo pakeitimo. Jeigu projektu siekiama akcentuoti vaiko auklėjimo šeimoje principą, tai šiuo principu reikėtų papildyti Įstatymo 4 straipsnį. Pritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 3.2 , siūlo nekeisti vaiko interesų sąvokos, o siūlomas nuostatas inkorporuoti į 3 straipsnį, apibrėžiant biologinės šeimos prioriteto principą. (žr. 3 str. 1 d.). 1.3 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 3.
2 straipsnio 12 dalį, išbraukiant žodžius „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“. Siūlymas paremtas sekančiais argumentais: 3.1. geriausių vaiko interesų principas yra išsamiai atskleistas įstatymo 4 straipsnio „Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai“ 1 punkte, siūlomas pakeitimas nėra suderintas su galiojančios įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 punktu. 3.2. nacionalinėje teisėje valstybės garantija dėl vaiko ir šeimos neišskyrimo realizuojama (turi būti realizuojama) per Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalies, 3.157 straipsnio 1 dalies, 3.161 straipsnio 3 dalies, 3.163 straipsnio 1 dalies, 3.165 straipsnio 1 dalies,
straipsnio 7 punkto, 9 straipsnio, 12 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio teisės normų, įtvirtinančių principinę vaiko teisių apsaugos nuostatą, numatančių vaiko teisę augti šeimoje ir tėvų pirmumo teisę prieš kitus asmenis auklėti ir rūpintis savo vaikais bei vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais, įgyvendinimą praktikoje.
3.3. siūloma vaiko interesų sąvokos formuluotė neatitiktų ne tik Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų (pavyzdžiui, 9 ir kitų susijusių straipsnių, nustatančių, kad vaiko išskyrimas su tėvais galimas, kai jis yra „būtinas vaiko interesams“) bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotos praktikos, kadangi vaiko interesų turinys nustatomas kiekvienu atveju individualiai, interesų turinio elementai gali būti skirtingi, priklausomai nuo nagrinėjamos situacijos, kintančių vaiko poreikių (vaikas švietimo sistemoje, sveikatos priežiūros sistemoje, kitų vaiko teisių užtikrinimas ar naudojimosi laisvėmis įgyvendinimas, vaikas saugioje šeimos aplinkoje, vaikas šeimos aplinkoje, kurioje jam kyla realus pavojus sveikatai, saugumui, gyvybei). Nepaneigiant, kad vaiko išskyrimas su šeima gali būti taikomas kaip kraštutinė priemonė apsaugant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus, ir valstybės pareigos teikti tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai [2] , siūlytina tobulinti šios teisės užtikrinimo mechanizmą, o ne atsisakyti vaiko interesų sąvokoje vaiko interesų turinio elementų visumos vertinimo.
3.4. paminėtina, kad LAT, formuodamas praktiką vaiko interesų vertimo srityje, laikosi pozicijos, jog
„vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti geras vystymosi
sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Vaikui augant keičiasi ir jo interesai, tačiau pagrindiniai iš jų nekinta, pavyzdžiui: vaiko poreikis turėti geras socialines ir kitokias sąlygas vystytis, galimybę bendrauti su tėvais, broliais, seserimis, bendraamžiais, vystytis savo tautybės visuomenėje, ugdyti turimus talentus ir pan. [...] Be bendrų vaiko interesų, yra interesų, kurie kiekvienam vaikui skiriasi, atsižvelgiant į vaiko charakterio savybes, pomėgius, siekius, amžių, sveikatą, supančią aplinką ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35). EŽTT, Europos žmogaus teisių konvencijos kontekste analizuodamas pozityviąsias valstybės pareigas, valstybės ir savivaldybių (nacionalinėms) institucijoms sprendžiant materialiuosius ir procesinius vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus bei praktiškai įgyvendinant teismo sprendimus, kertiniu atskaitos tašku laiko prioritetinius vaiko interesus.
EŽTT praktikoje nuolat pažymima, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į priemones, kurių turi būti imtasi siekiant juos suvienyti su vaikais, ir nacionalinių institucijų pareigą imtis šių priemonių ne tik tais atvejais, kai sprendžiama dėl priverstinio vaikų perdavimo valstybės globai, bet ir bylose, kuriose bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčai dėl vaikų kyla tarp tėvų (vieno iš tėvų) ir kitų vaiko šeimos narių (EŽTT sprendimai bylose Fusca prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 34630/07,
m. rugsėjo 14 d.). Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Jungtinių Tautų Gairėse [3] dėl alternatyvios priežiūros (globos) vaikams, pažymėta, jog būtina stiprinti šeimos ryšių išsaugojimą arba sugrąžinimą atgal į šeimą, tačiau, nepavykus to padaryti, priimti kitą tinkamą ir pastovų sprendimą, įskaitant ir įvaikinimą. Tačiau paminėtina ir tai, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad vaiko grąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (Z. J. prieš Lietuvą, Nr. 60092/12, Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4547/10). Sprendžiant vaiko grąžinimo biologiniam tėvui (motinai) klausimą, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. 3.5.
rengėjų siūlomą vaiko interesų formuluotę, pagal kurią vaiko interesus geriausiai ir visų pirma atitinka vaiko gyvenimas (augimas) šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas (ši teisė pagal galiojančio Civilinio kodekso redakciją nėra absoliuti), kyla pagrįstų abejonių dėl CK 3.180 straipsnio 4 dalies, 3.209 (įvaikinimas), 3.249 (globa), 3.254, 3.254 ir kt. straipsnių, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje, nes pagal siūlomą vaiko interesų apibrėžimo konstrukciją išskyrimas su tėvais, tėvų bendravimo su vaikais ribojimai dėl objektyvių priežasčių neatitiks vaiko interesų. Paminėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.227 straipsnį, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagal 3.228 straipsnį, gali būti vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas (jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę). Pritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 3.2 , siūlo nekeisti vaiko interesų sąvokos, o siūlomas nuostatas inkorporuoti į 3 straipsnį, apibrėžiant biologinės šeimos prioriteto principą. (žr. 3 str. 1 d.). 1.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
straipsnį, po žodžių junginio „kai nustatoma, kad buvo suteikta“ įrašant žodį „žinomai“. Nepritarti. Pritarta Teisės departamento pastabai Nr. 1.9 ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktai nuomonei dėl šios pastabos, todėl šios nuostatos atsisakoma. 1.4 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-225 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 4.
dėstomo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto (psichologinio smurto sąvokos keitimo) pakeitimo tikslingumą, jį papildant žodžių junginiu „ prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai“. Pritarus šiam Projekto rengėjų siūlymui, kiltų šios normos praktinio taikymo problemų, nes nėra aišku koks vaikų atskyrimas laikytinas psichologiniu smurtu – ar vaikų ir tėvų atskyrimas, kaip tai suprantama Civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, ar veika, už kurią nustatyta baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas iki aštuonerių metų) Baudžiamojo kodekso 1002 straipsnyje, ar vieno iš tėvų trukdymas vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu kitu iš tėvų, trukdymas jam dalyvauti vaiko auklėjime. Pritarti. Pritarta Vyriausybės siūlymui Nr. 3.3. Žr. projekto 5 straipsnį. 7.3 Laisvos visuomenės institutas, 2019-02-015 (29.3) N Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Papildyto projekto 5 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: “Pakeisti
3 dalį ir ją išdėstyti taip: “
(ar) turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje, taip pat apie kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių ir (ar) dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.
Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitokių institucijų darbuotojams, dirbantiems su vaiku, pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja jų profesinei etikai, išskyrus atvejus, kai nepranešimas gali sukelti realų pavojų vaiko sveikatai arba gyvybei.”
norma tikslintina. Ji numato pareigą pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, tačiau klaidingai duoda nuorodą į to pačio straipsnio 1 ir 2 dalį. Pareigą saugoti vaiką nuo nusikalstamos veikos numato tik 29 straipsnio 1 d.
principu, tam kad būtų užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai, ne visada būtina įtraukti policiją arba valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Pvz., klausimai, susiję su vaiko materialinės gerovės užtikrinimu (neturi žieminių batų) ar teisės į mokslą užtikrinimu (nelanko mokyklos), gali būti sprendžiami su savivaldybės socialinio darbuotojo ar ugdymo įstaigos pedagogo pagalba. Tai atitinka ir CK 3.250 str. normą, kuri numato pareigą pranešti apie atvejį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tik kai yra būtinumas (CK 3.250 str. 1.
1. Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, ar duomenų apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtas prieš vaiką, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš švietimo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą).
principu, vaiko teises ir teisėtus interesus turi pareigą ginti ir užtikrinti su vaiku dirbantys švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitokių institucijų darbuotojai. Šie su vaiku dirbantys asmenys (mokyklos psichologą, socialinį pedagogą, socialinį darbuotoją, šeimos gydytoją ir pan.) savo profesinėje veikloje yra saistomi profesinės etikos reikalavimų. Jiems galioja profesinės etikos kodekse numatyta konfidencialumo pareiga kliento atžvilgiu, kuri yra reikalinga siekiant tiek ir apginti, tiek ir įgyvendinti geriausius kliento interesus. Konfidencialumo pareigą numato tiek medicinos praktikos įstatymas, tiek ir psichologų etikos kodeksas, tiek ir socialinio darbo etikos kodeksas. Nesilaikant šio reikalavimo, susidarys situaciją, kai asmenys ims nepasitikėti specialistais, vengs jiems siūlomos pagalbos arba neteisingai pateiks specialistams informaciją.
Konfidencialumo reikalavimas netaikomas:
Pvz., Medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 8 dalis nustato pareigą “teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika ”, o Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 13 p. numato, kad:
“Gydytojas išstatymų nustatyta tvarka laikosi informacijos apie pacientą̨ ir
jo sveikatą konfidencialumo reikalavimo: be paciento sutikimo neatskleidžia asmeninės paciento informacijos kitiems asmenims ar institucijoms, išskyrus istatymų̨ nustatytus atvejus ”.
Panašų teisinį reguliavimą siekiama numatyti ir psichologo profesinę veiklą siekiančiame reguliuoti LR psichologų profesinės veiklos įstatymo projekte, kurio 13 straipsnio, detalizuojančio psichologo profesines pareigas, 6 dalis sako, kad psichologas turi pareigą
“teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms
valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika”,
Pvz., Psichologų etikos kodekso (2017) 1.2.2 punktas sako, kad “konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tuomet, jeigu akivaizdžiai gresia rimtas pavojus visuomenei, kliento ar kitų asmenų̨ sveikatai arba gyvybei , ir nepažeidus konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos ir tuomet, kai konfidencialią informaciją atskleisti psichologą̨ įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.” Medicinos praktikos įstatymo 17 straipsnis, apibrėžiantis gydytojų profesines teises numato galimybę gydytojui atsisakyti taikyti asmens sveikatos priežiūros metodus (gydymą), kurie prieštarauja gydytojo etikos principams ir moralės normoms, jeigu tai nesukels realaus pavojaus asmens sveikatai arba gyvybei. “
Tokią nuostata numato ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją apibrėžiantys poįstatyminiai teisės aktai (pvz., SADM įsakymo Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo 13.6. p. įpareigojo socialinį darbuotoją laikytis konfidencialumo, apie klientą žinomą informaciją teikiant tik įstatymų numatytais atvejais ir tik siekiant apginti geriausius kliento interesus.
Panašų teisinį reguliavimą siekiama numatyti ir psichologo profesinę veiklą siekiančiame reguliuoti LR psichologų profesinės veiklos įstatymo projekte, kurio 13 straipsnio, detalizuojančio psichologo profesines pareigas, 6 dalis sako, kad psichologas turi pareigą
“teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms
valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika”,
Pvz., Psichologų etikos kodekso (2017) 1.2.2 punktas sako, kad “konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tuomet, jeigu akivaizdžiai gresia rimtas pavojus visuomenei, kliento ar kitų asmenų̨ sveikatai arba gyvybei , ir nepažeidus konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos ir tuomet, kai konfidencialią informaciją atskleisti psichologą̨ įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.” Medicinos praktikos įstatymo 17 straipsnis, apibrėžiantis gydytojų profesines teises numato galimybę gydytojui atsisakyti taikyti asmens sveikatos priežiūros metodus (gydymą), kurie prieštarauja gydytojo etikos principams ir moralės normoms, jeigu tai nesukels realaus pavojaus asmens sveikatai arba gyvybei. “
Tokią nuostata numato ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją apibrėžiantys poįstatyminiai teisės aktai (pvz., SADM įsakymo Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo 13.6. p. įpareigojo socialinį darbuotoją laikytis konfidencialumo, apie klientą žinomą informaciją teikiant tik įstatymų numatytais atvejais ir tik siekiant apginti geriausius kliento interesus. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekso
kitų sričių specialistus, jei to reikalauja asmens interesai ir jam sutikus, tačiau neatskleidžia konfidencialios informacijos be jo sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.” Siūlome Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyti nuostatą, kuria būtų nustatytas tinkamas balansas tarp su vaiku dirbančių specialistų profesinės etikos reikalavimų ir jiems taikomos pareigos pranešti apie vaiko teisių pažeidimus.
Nepritarti. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei, kad šie specialistai savo veikloje turėtų kiekvieną situaciją vertinti, vadovaudamiesi geriausių vaiko interesų principu. 1.3 Teisės departamentas, 2019-01-095 (29.8)1 N N Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
laikytinos perteklinėmis, nes jose ne nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet pateikiama nuoroda į galiojantį teisinį reguliavimą. Be to, siūlomas reguliavimas nėra išsamus ir nuoseklus, todėl gali būti klaidinantis. Pvz., tėvai, kaip ir kiti asmenys, turi teisę į žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį. Taigi taikant įstatymą gali būti neaišku, kodėl Įstatyme nurodyta teisė į žalos atlyginimą tik pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Pritarti. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome atsisakyti projekto
straipsnio 1 dalimi siūlomo įstatymo 29 straipsnio papildymo nauja 8 dalimi: „ 8.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtais veiksmais vaikui ir kitiems šeimos nariams sukelta žala atlyginama Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nustatyta tvarka. “ 1.2 Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Vaiko laikinas apgyvendinimas apmokamas iš vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės biudžeto lėšų Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokios vaiko laikino apgyvendinimo išlaidos (atlyginimas vaiką prižiūrinčiam asmeniui, vaiko išlaikymo išlaidos ar kt.) turimos omenyje ir kokie asmenys būtų savivaldybės biudžeto lėšų gavėjais. Pritarti. Siūlome nuostatą patikslinti ir išdėstyti taip, kaip pateikiama projekto 6 straipsnyje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2019-01-216 (29.9)6 N N Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Susipažinę su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir (statymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektu (toliau - Projektas), registravimo Nr. XIIIP-3135, ir įvertinę jo turinį atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, o Konstitucijos 73 str. 2 d. įtvirtina, kad „Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas“.
Vadovaujantis šia konstitucine norma Lietuvoje buvo įsteigtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institutas, kurio tikslas - rūpintis vaiko teisių apsauga ir gerove šalyje atliekant tyrimus dėl asmenų, įskaitant pareigūnus, galimai pažeidžiančių vaiko teises ir teisėtus interesus, veiksmų. Atsižvelgdami į tai siūlytume Projekto 5 straipsnio 29 straipsnio pakeitimo 2 dalyje atsisakyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, paliekant kompetentingą tam įgaliotą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Be to, siūlytume straipsnį papildyti numatant, kad „tėvai ir kiti įstatyminiai atstovai neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir sprendimus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių“. Norėtume pastebėti, kad nagrinėdamas skundus Seimo kontrolierius priima sprendimus, kurių tikslas: informuoti, atkreipti dėmesį, siūlyti, pranešti ir pan. Taigi, Seimo kontrolierius negali įpareigoti institucijos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Vadinasi, šių sprendimų prigimtis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jie negali sukelti imperatyvių teisinių pasekmių, todėl norėdami sustabdyti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir sprendimus tėvai ir kiti įstatyminiai atstovai turėtų kreiptis į teismą. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, jog „Konstitucijoje yra nurodytos ir kitos valstybės institucijos, kurios pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriamos nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai.
Antai pagal Konstituciją tokios institucijos ir /arba pareigūnai yra Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis), Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (Konstitucijos 118 straipsnis), Valstybės kontrolė (Konstitucijos XII skirsnis), Lietuvos bankas (Konstitucijos 125 ir 126 straipsniai), saugumo tarnyba (Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktas), kariuomenės vadas (Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktas, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys), Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas)“. Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo kontrolieriai nėra vykdomosios valdžios atstovai, o tai reiškia, kad Seimo kontrolierius nėra įgaliotas spręsti su įstatymų vykdymu susijusių klausimų. Seimo kontrolieriai nagrinėdami skundus pateikia įstatymų vykdomajai valdžiai rekomendacijas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, atsiradusių vykdant teisės aktų reikalavimus, kurias vykdomoji valdžia privalo išnagrinėti ir nuspręsti, kaip rekomendacijos bus įgyvendinamos ir ar tai bus daroma. Seimo kontrolieriaus priimami sprendimai skiriasi nuo viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų, kurie yra administraciniai aktai (individualūs arba norminiai), sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys asmenų teises ir /arba pareigas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai, t. y., pažymos, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų.
Todėl Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais, jais nėra išsprendžiamas konkretus teisinis ginčas. Dėl šių priežasčių Seimo kontrolieriaus sprendimai (rekomendacijos) negali būti skundžiami administraciniam teismui. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, nustatančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti „[...] Seimo kontrolieriaus sprendimų“, taigi, darytina išvada, kad teismams nėra pavesta vykdyti Seimo kontrolieriaus sprendimų bei veiksmų teisėtumo kontrolę. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekto Nr. XIIIP-3135, 5 straipsnio 29 straipsnio pakeitimo 2 dalį išdėstyti taip: „ Tėvai, kiti įstatyminiai vaiko atstovai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, turintį teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus
“. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Teisės
departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siūlome pakeisti įstatymo projekto XIIIP-3135
dalį, jos nuostatas inkorporuoti į jungiamo įstatymo projekto XIIIP-3034(2) 6 straipsnį (žr. projektą).
1.5 Teisės departamentas,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Manytume, kad tokia bendra nuostata dėl asmens duomenų tvarkymo iš dalies nedera su
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis.
Siūlytume atsisakyti analizuojamos projekto nuostatos, nes nurodytas Reglamentas yra taikomas tiesiogiai, arba projektą tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad:
1) pagal Reglamentą, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik su duomenų subjekto sutikimu, išskyrus Reglamento 6 straipsnio 1 dalies b-f papunkčiuose nurodytus atvejus;
2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kaip viešąsias funkcijas vykdančio subjekto teisės ir pareigos tvarkant su vaiku susijusius asmens duomenis turi būti išskirtos atskirai nuo kitų subjektų teisių tvarkyti tokius duomenis, esant reikalui, nustatant procedūras Reglamente nustatytų taisyklių pritaikymui;
3) privačių fizinių ir juridinių asmenų bei viešąsias funkcijas vykdančių asmenų teisės ir pareigos tvarkant asmens duomenis, susijusius su vaiku, negali būti vienodos;
4) specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo taisyklės turi būti griežtesnės nei kitų su vaiku susijusių asmens duomenų tvarkymo taisyklės. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kt. pastabas, siūlome atsisakyti projekto XIIIP-3135 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies pakeitimo: “
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą
atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu.
Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą. “
Teisingumo ministerijos,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga skatina vaiko teisių apsaugą, prisideda prie vaiko teisių apsaugos, o šių tikslų siekia deramomis priemonėmis pagal Sutartyse jai suteiktą atitinkamą kompetenciją. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatytos pagrindinės vaiko teisės, kurios turi būti užtikrinamos Sąjungos teisės kompetencijos srityje. Todėl pagal kompetenciją atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis vertintina dėl jos atitikties 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).
Minėta Įstatymo projekto nuostata siūloma numatyti, kad „[k]ai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į bendras BDAR įtvirtintas asmens duomenų valdytojų pareigas duomenų subjektų atžvilgiu, nėra aiškus šios nuostatos tikslas ir turinys. T.y., nėra aišku, ar tokia nuostata suteikiama teisė rinkti asmens duomenis ar jau turinčiam tokią teisę duomenų valdytojui nustatoma viena iš pareigų duomenų subjektų atžvilgiu. Pažymėtina, kad kiekvienas duomenų valdytojas, tiesiogiai vadovaudamasis BDAR nuostatomis ir, kai taikytina, konkrečiais jam taikomais teisės aktais, turi užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba asmens duomenis gali tvarkyti, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė [4] arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas [5] , kiti juridiniai ar fiziniai asmenys turi gauti aiškų sutikimą tvarkyti konkrečius asmens duomenis aiškiai nurodytu tikslu [6] ) ir įgyvendinti duomenų subjektų teises, kurios apima ne tik duomenų subjektų teisę būti informuotiems, bet ir teisę susipažinti su duomenimis, teisę ištaisyti duomenis, teisę apriboti duomenų tvarkymą, teisę būti pamirštam ir pan.
Aptariamoje Įstatymo projekto nuostatoje apibendrintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų nurodymas yra per daug abstraktus, kad būtų laikomas tinkamu užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir neatitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų. Todėl siūlytume šios nuostatos atsisakyti arba, tuo atveju, jei teisinis reguliavimas, skirtas užtikrinti duomenų subjektų teises, yra nepakankamas, papildyti atitinkamų duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus konkrečiomis nuostatomis, nurodančiomis kokius konkrečius duomenis kokiu tikslu duomenų valdytojas turi teisę rinkti, kiek laiko juos gali saugoti ir pan.
Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto nuostatų atitiktį BDAR nuostatomis, vadovaudamiesi BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti. 1.6 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomo 31 straipsnio 4 dalies formuluotę, suderinant ją su
ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis bei įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarus Projektų rengėjų siūlymui, tikslinga svarstyti galimybę siūlomas nuostatas dėstyti įstatymo VII skyriuje. Pritarti iš dalies. Nuostatos patikslintos. 7.4 Laisvos visuomenės institutas, 2019-02-016 (31.4)1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
1.
taip:
„4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą
atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku susijusius duomenis, vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą yra nepasiekiami, kai duomenys renkami teismo sprendimu arba, kai įstatymas nustato, kad tokia informacija negali būti teikiama. “
Visuomenė, o ypač vaikus auginantys tėvai, sunerimę, kad pastaruoju metu mokyklose, vaikų darželiuose, sveikatos priežiūros įstaigose be tėvų žinios yra renkama informacija apie vaikus (o kartu ir privatų šeimos gyvenimą, nes vaiko gyvenimas neatsiejamas nuo šeimos). Nors toks duomenų rinkimas gali turėti svarbų viešojo intereso ir vaikų apsaugos nuo smurto gynimo tikslą, nevaldomas jis gali stipriai pažeisti didelės dalies asmenų teisę į privatų gyvenimą, kuri yra laikoma viena iš pamatinių žmogaus tiesių. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. LR Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatuojama, kad šios nuostatos “ yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų.
Jomis asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi .” LR Konstitucinio Teismo
Kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, prevencinės poveikio priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus teisės į privatų gyvenimą įgyvendinimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir numatant asmens teisę paskirtą prevencinę poveikio priemonę apskųsti teismui .” Tam, kad asmuo galėtų šia savo teise pasinaudoti, jis bent jau turi žinoti apie informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą, net jei tai daroma be jo sutikimo. Siūlymas patikslina ir numato papildomą, šeimos, tėvų ir vaikų teisę į privatų gyvenimą bei duomenų apsaugą užtikrinantį, reikalavimą šalia galiojančių asmens duomenų apsaugos reikalavimų, kurių privalo laikytis vaiko teisių apsaugos institucijos. Tokia galimybę numato 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 2 dalis: Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas šio reglamento taisyklių taikymui pritaikyti, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, kad būtų laikomasi 1 dalies c ir e punktų, tiksliau nustatydamos konkrečius duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus ir kitas teisėto ir sąžiningo duomenų tvarkymo užtikrinimo priemones, įskaitant kitais specialiais IX skyriuje numatytais duomenų tvarkymo atvejais. (6 straipsnio 1 dalies c ir e punktai nustato tokias teisėto duomenų tvarkymo sąlygas: “c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas”). Nepritarti. Pritariant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymams, nuspręsta šio straipsnio redakcijos nekeisti. 3.1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-01-31 g-2019-9136 (31.4)1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361, 362, 363 ir 364 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361, 362, 363 ir 364 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-3135) 6 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 31 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad „[k]ai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Inspekcija iš esmės pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. raštu pateiktai išvadai dėl Projekto Nr. XIIIP-3135 6 straipsnio 1 dalies ir pažymi, kad pareigą pateikti informaciją duomenų subjektui nustato Reglamento 13 ir 14 straipsniai. Pažymėtina, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, dėl ko jo nuostatos į nacionalinę teisę neturėtų būti perrašomos, todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo 31 straipsnio 4 dalies, kurioje iš esmės yra pakartojama Reglamento 13 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiga duomenų valdytojams pateikti informaciją apie duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymą. Pritarti. 1.4 Teisės departamentas, 2019-01-097 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
ne nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet pateikiama nuoroda į galiojantį teisinį reguliavimą. Be to, siūlomas reguliavimas nėra išsamus ir nuoseklus, todėl gali būti klaidinantis. Taip pat pastebėtina, kad siūloma nuostata „Šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui“ gali būti skirtingai interpretuojama, gali būti neaišku, nustatytas ar ne privalomas išankstinis skundo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, a dministracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siūlome pakeisti įstatymo projekto XIIIP-31355 straipsnio 2 dalį, jos nuostatas inkorporuoti į jungiamo įstatymo projekto XIIIP-3034(2) 6 straipsnį (žr. projektą). 1.5 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-227 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dalimi dėstomos įstatymo 29 straipsnio 9 dalies formuluotę, ją suderinant su Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, taip pat vietoj žodžių junginio „vaiko įstatyminiai atstovai“ įrašant žodžių junginį
„kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“, suderinant Civiliniame kodekse bei
galiojančioje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas ir išdėstyti jį taip: „
atstovai pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus turi teisę skųsti teismui, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus . “ Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siūlome pakeisti įstatymo projekto XIIIP-31355 straipsnio 2 dalį, jos nuostatas inkorporuoti į jungiamo įstatymo projekto XIIIP-3034(2) 6 straipsnį (žr. projektą).
1.26 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08
informaciją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo (veiklos) apribojimų asmenims, pripažintiems kaltais padarius tam tikras nusikalstamas veikas, netinkamo taikymo (netaikymo) bei nuomones, jog tikslinga griežtinti apribojimus, asmenims, norintiems dirbti su vaikais, manome, jog tikslinga tobulinti minėtą straipsnį ir atitinkamai papildyti svarstomą Projektą. Siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti baigtinio įstaigų, įmonių ir organizacijų sąrašo bei įtvirtinti bendresnio pobūdžio draudimą dėl asmenų, pripažintų kaltais padarius tam tikras nusikalstamas veikas, darbo ar veiklos, susijusios su vaikais, apribojimo, taip pat numatyti darbo su vaikais apribojimus tam tikrų profesijų atstovams, jų veiklą ar pan. reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tikslinti įstatymo 30 straipsnio nuostatas dėl asmenų, kuriuos ketinama įdarbinti ar priimti savanoriškai veiklai, patikrinimų; asmenų, kurie jau dirba ar vykdo savanorišką veiklą patikrinimo, įsigaliojus įstatymo nuostatoms dėl darbo (veiklos) apribojimo; reguliaraus (periodinio) dirbančių ar savanorišką veiklą vykdančių asmenų patikrinimo; tikslinio asmens patikrinimo, jeigu gaunami duomenys keliantys pagrįstų abejonių, ar asmeniui nėra taikomi 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti apribojimai.
Papildyti straipsnio nuostatas dėl darbo apribojimo taikymo patikros, šių nuostatų įgyvendinimo priežiūrą galinčių vykdyti kompetentingų institucijų bei asmenų, atsakingų už tinkamą įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, taip pat suderinti 30 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatas ir kt. Taip pat tikslinga papildyti Projektą nuostatomis, įtvirtinančiomis specialius ir papildomus reikalavimus (apribojimus) asmenims, pretenduojantiems dirbti (dirbantiems) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje (pavyzdžiui, Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal Švietimo įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos; teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo; kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia ir kt.). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 5.1 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija 2019-01-30, g-2019-8968 N Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, teikiame toliau nurodytas pastabas dėl pateiktų projektų. 1. Pritariame LR Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 ,364 straipsniais įstatymo projekto (Toliau - projekto nr. I-1234 ) 2 straipsnio 7 dalies pakeitimui, numatančiam mobiliosios komandos kompetencijos tikslinimą, nustatant, kad ji yra s pecialistų grupė, teikianti į krizę patekusiai šeimai ir vaikui skubią pagalbą . Siūlome p akeisti 50 straipsnio
ir jį išdėstyti taip: „13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai krizės intervencijos pagalbai šeimai teikti. Mobiliųjų komandų specialistai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. “ Argumentai:
Mobilių komandų veiklos praktika šiuo metu rodo, kad jos įsitraukimas į pagalbos šeimai procesą praktiškai nutraukia socialinio darbuotojo darbą tam laikotarpiui, kuriuo ji renka informaciją ir siūlo sprendimo variantus. Asmenys, veikiantys šioje srityje, pažymi, kad pradėjus veikti mobiliajai komandai, stoja darbas su šeima, o mobilios komandos surinkta informacija ir teikiami pasiūlymai dažnai dubliuoja jau esančius veiksmus su šeima. Todėl priskyrus mobilioms komandoms specifinę – krizių intervencijos – funkciją, tokio dubliavimo ir darbo stabdymo būtų išvengta. Kaip pabrėžiama mokslinėje literatūroje, esantiems krizinėje situacijoje svarbu laiku gauti kokybišką pagalbą, kurios negavus žmogaus vidiniai ištekliai senka, vystosi krizė. Kai krizės našta ypač sunki arba nėra pagalbos išteklių, ji užtrunka ir skausmingas patyrimas gali ilgai išlikti kaip negyjanti žaizda, trukdanti individui funkcionuoti.
Dažnai žmonės palūžta nuo sunkios naštos ir stengiasi nuo skausmingos situacijos pabėgti destruktyviais būdais (vartodami alkoholį, narkotikus, siekdami nusižudyti ir pan.). Taigi nustačius, kad šeima yra krizėje, mobilios komandos galėtų teikti kvalifikuotą krizės intervencijos pagalbą . Šią pagalbą sėkmingai gali suteikti profesionalai, turintys reikalingų gebėjimų. Mokslininkai R. K. Jamesas ir B. E. Gillilandas pabrėžia, kad krizių intervencijos srityse dirbantiems asmenims reikalingi ypač geri empatiško ir aktyvaus klausymo įgūdžiai, greita reakcija, dėmesingumas ir gebėjimas veikti sudėtingose situacijose. (Liobikienė, 2016). Todėl būtina įpareigoti mobilių komandų narius apmokyti krizių intervencijos įgūdžių. Todėl labai svarbu, jog mobiliosios komandos būtų apmokytos ir kvalifikuotos padėti į krizę patekusioms šeimoms. Pritarti iš dalies. Nuostatas dėl reikalavimų darbui su vaikais siūloma reglamentuoti įstatymo 30 straipsnyje (žr. komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo, projekte 8 str.). 1.43 Teisės departamentas,
8 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
siūloma pakeisti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti reikalavimus „įgaliotiems tarnautojams“, tačiau iš Įstatymo teksto nėra aišku, kokias funkcijas vykdo „įgalioti tarnautojai“, t.y. kokie įgaliojimai jiems suteikiami. Pritarti. Siūlytina atsisakyti straipsnio pakeitimų, nes pateikti įstatymo 30 straipsnio pakeitimai. 1.6 Teisės departamentas,
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 6.
be objektyvios būtinybės priešmokyklinio amžiaus vaikas neliktų vienas aplinkoje, kurioje gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, gali būti skirtingai interpretuojama, t.y nuostata gali būti aiškinama ir taip, kad esant objektyviai būtinybei , vaikas gali likti vienas aplinkoje, kurioje gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Projekto nuostata tobulintina, nustatant bendrą taisyklę, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas, ir šios taisyklės išimtį, nustatančią sąlygas, kurioms esant vaikas gali būti paliktas vienas (esant objektyviai būtinybei, aplinkoje, kurioje nėra realaus pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei ir pan.). Pritarti iš dalies. Pritarta Vyriausybės 3.5 pasiūlymui. Žr. projekto 9 str. 3 d. 1.7 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 6 straipsnio 1 dalimi dėstomo 31 straipsnio 7 dalies formuluotę, įtvirtinant nuostatą, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas (be priežiūros). Atsižvelgti. Pritarta Vyriausybės 3.5 pasiūlymui. Žr. projekto 9 str. 3 d. 5.7
šeimų ir tėvų asociacija93 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
31 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip
vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei .“ Argumentai: Praktiniame gyvenime šeimos, ypač daugiavaikės, susiduria su problemomis, įgyvendindamos nuostatą dėl vaikų nepalikimo vienų namie.
Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse yra numatyta, jog „Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.“ Tėvai, palikdami vaikus namuose, visada turi pareigą įsitikinti, kad vaikui yra saugu namie, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau šių nuostatų yra apribojami savo nuožiūra pasirūpinti šiuo saugumu. Pavyzdžiui, pagal įstatymo nuostatas nei trumpam laikui negalima palikti vaiko iki šešių metų, jei šį prižiūri jo brolis ar sesuo, kuriam trylika metų, taigi dar neatitinka įstatyme nustatytos amžiaus ribos. Taip pat nėra aiškios šios nuostatos ribos
Koalicija „Už vaiko teises“93 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Dėl vaiko palikimo be priežiūros Rekomenduojama atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomo 31 straipsnio 7 dalies pakeitimą, dėl kurio gali susidaryti atvejai, kai mažametis vaikas yra paliekamas be priežiūros, nors gali kilti pavojus. Pagal išvardintas aplinkybes pakeitimas gali būti interpretuojamas taip: jei kyla objektyvi būtinybė, tuomet priešmokyklinio amžiaus vaiką galima palikti vieną aplinkoje, kurioje atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Siūlytina palikti prieš tai buvusią Įstatymo redakciją. Jeigu iš tiesų, norima apsvarstyti kaip atsižvelgti į negalią turinčių vaikų interesus ir jų palikimą, reikėtų ieškoti kitų formuluočių ir papildyti Įstatymą kita jo dalimi, be to, atsižvelgiant į tai, kad vieniši tėvai, ar tėvai, auginantys negalią turinčius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, reikalinga plėsti egzistuojančias paslaugas ir pagalbos suteikimą šeimoms. Atsižvelgti. Pritarta Vyriausybės 3.5 pasiūlymui. Žr. projekto 9 str. 3 d. 7.5 Laisvos visuomenės institutas,
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:5
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Pakeisti 31 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
pasirūpina, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei .“
Visiškai palaikome projekto nuostatą, kuri atsisako konkretaus amžiaus fiksavimo, imperatyviai draudžiant vaikus iki 6 metų palikti be priežiūros net vienai minutei.
Galiojanti nuostata sunkina daugybės itin rūpestingų ir pareigingų šeimų gyvenimą, nes trukdo paprastai spręsti kasdienes situacijas, kai jokio pavojaus vaikams nekyla (pvz., 5-metis vaikas, likęs su 12-mečiu, galinčiu paskambinti telefonu tėvams, neabejotinai gali palaukti 10 minučių saugiuose namuose, kol mama nubėgs į vaistinę; miegantis vaikas su “mobilia aukle” gali saugiai būti paliktas kelias minutes namie, kol mama išneš šiukšles, nubėgs pas kaimynę pasiskolinti miltų ir t.t., ir t.t.). tačiau siūlytume ją tikslinti, išbraukiant žodžius “be objektyvios galimybės”, nes jie sudaro prielaidą, esant būtinybei, palikti priešmokyklinius vaikus gyvybei ar sveikatai pavojingoje situacijoje. Atsižvelgti. Pritarta Vyriausybės 3.5 pasiūlymui. Žr. projekto 9 str. 3 d. 1.7 Teisės departamentas,
4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
pagal įstatymą ir pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai „<...> kartu bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.“ Manytume, kad šiuo atveju nuoroda į Konstituciją nėra pagrįsta.
Pastebėtina, kad keičiamo straipsnio reguliavimo dalykas – pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė, jame nustatomos vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės visose vaiko gyvenimo srityse (užtikrinant vaiko teisę į mokslą, sveikatos priežiūrą, identiškumą, asmeninį gyvenimą ir kt.). Tuo tarpu Konstitucijos nuostata, garantuojanti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, yra įtvirtinta Konstitucijos 26 straipsnio, reguliuojančio minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, 5 dalyje ir nustato: „Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Nurodyta Konstitucijos nuostata yra perkelta į Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį: „ Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nevaržomi rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas įstatymų nesilaikymas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti iš dalies. Pritarta Vyriausybės pasiūlyme Nr. 3.6 siūlomai formuluotei. Žr. projekto 8 str. 4 dalį. 1.8 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 8.
Projekto 6 straipsnio 3 dalyje dėstomo įstatymo 31 straipsnio 8 dalies formuluotę, įvertinant minėtame straipsnyje reguliuojamų santykių (tėvų ir institucijų bendradarbiavimas vaiko teisių užtikrinimo srityje) ir Konstitucijoje įtvirtintos tėvų teisės rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus dermę, taip pat į tai, kad siūlomas reguliavimas iš esmės dubliuoja įstatymo
Teisės departamentas,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Įstatymo 35 straipsnio 4 dalį sakiniu: „Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Pastebėtina, kad administracinę atsakomybę reguliuoja Administracinių nusižengimų kodeksas, todėl projektu siūloma nuostata laikytina pertekline. Siūlytume jos atsisakyti. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekto formuluotė turėtų būti suderinta su Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio 3 dalimi. Kita vertus, šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad viena iš vaiko teisių pažeidimų rūšių yra nusikalstamos veikos prieš vaiką padarymas (
Baudžiamojo kodekso 236 straipsniu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę [7] . Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalį papildantis sakinys yra ne tik perteklinis, bet ir neišsamus, nes jame akcentuojama tik administracinė atsakomybė, bet neminima baudžiamoji atsakomybė. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktą nuomonę, siūlome atsisakyti Projekto XIIIP-3135 10 straipsnio 2 dalimi bei projekto XIIIP-3034 4 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies pakeitimo.
1.11 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dalyje dėstomą įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, po žodžio „suteikta“ įrašant „žinomai“. Nepritarti. Pritarta Teisės departamento pastabai Nr. 1.9 ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktai nuomonei dėl šios pastabos, todėl šios nuostatos atsisakoma. 1.8
11 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 5 dalies turinys neaiškus, nes kartu vartojami du neiginiai „nėra realaus pavojaus <...>, kurio neįmanoma pašalinti“. Nuostata tobulintina. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto XIIIP-3135 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalį pakeisti, jį inkorporuoti į apjungiamo projekto XIIIP-3034(2) 11 straipsnį (žr. projektą). 1.9 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2211 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 8 straipsnyje dėstomos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies formuluotę, atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte nurodytus argumentus ir po žodžio „vaiko“ įrašant žodį „saugumu“, taip pat išbraukiant perteklinį ir normos loginę struktūrą ardantį žodžių junginį „kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis“. Nepritarus siūlymui minėto žodžių junginio išbraukimo dalyje, lieka neaišku, kokiomis alternatyviomis prevencinei ir kompleksinei pagalbai priemonėmis galima būtų pašalinti pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, kol jis nėra realus. Pritarti.
Pritarti. 5.4 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija 11 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
4Ta pačią nuostatą nuoseklumo dėlei siūlome atitinkamai suderinti su realaus ir tiesioginio pavojaus koncepcija ir projekto Nr. I-1234 33 straipsnyje:
Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, nesukeliant kai nėra realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, k urio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis , prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto siūlymą dėl 1.8 Teisės departamento pastabos (projekto 11 str.) 1.14 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2211 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
14Patikslinti Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalį, vietoj žodžių „36 straipsnio“ įrašant „šio straipsnio“. Pritarti. 1.15 Teisės departamentas, 2019-01-09 11, 12, 13, 14, 20,
21 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
15Projekto 11, 12, 13, 14, 20 ir 21 straipsniuose vartojama nauja formuluotė „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei“ . Keltina prielaida, kad žodis „tiesioginis“, apibūdinantis pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei yra ne tik perteklinio pobūdžio, bet ir sukelia neaiškumų tiek dėl šios sąlygos turinio, tiek ir dėl jos taikymo. Šiame kontekste diskutuotina, kaip turėtų būti kvalifikuojami atvejai, kai vaiko sveikatai ir gyvybei yra sukeliamas realus, bet netiesioginis pavojus (ir atvirkščiai); ir apskritai, ar tokie atvejai yra įmanomi. Pritarti iš dalies. 1.
1Komitetas siūlo formuluotę „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei“ vartoti tais atvejais, kai kalbama apie būtinybę skubiai paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (žr. projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 str. 4 dalį). 2. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytina apjungiant projektus, atsisakyti projekto Nr. XIIIP-3135 21 straipsnio 3 dalies. 1.18 Teisės departamentas, 2019-01-0912 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 12 straipsnyje dėstomo Įstatymo 361 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj žodžio „Nustatęs“ įrašyti žodį „Nustačius“, o vietoj formuluotės „ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, imasi šio įstatymo 363 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų“ siūlytume įrašyti formuluotę „ mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 363 straipsnio nuostatos“. Pritarti. 1.21 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2212 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
36 1 straipsnio 5 dalį, prieš žodžių junginį „vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant žodį „kitų“, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Pritarti. 1.25 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga1225
25Siūlytina papildyti Projekto 15 straipsnį, kuriuo keičiamas 49 straipsnis, 2 ir 3 dalimis bei patikslinti Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų pavadinimus, įvertinant Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritarti. Komitetas atitinkamai papildė projektą – žr. projekto 12 str. (įstatymo 34 str. 1 d.) ir projekto 25 str. (49.3). 1.10 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2213 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
10.
dalyje dėstomo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžio duomenų“ įrašant „ apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei “. Pritarti. Siūlome pakeisti įstatymo projekto XIIIP-3135 10 straipsnio 1 dalį ir ją inkorporuoti į jungiamo įstatymo projekto XIIIP-3034(2) 13 straipsnį (žr. projektą). 5.6
13 (35.2) Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
vaikui yra teikiama pagalba, ją teikiantis specialistas neprivalėtų pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą: Pakeisti 35 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „2. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo
sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.
Psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, teikiantys šeimai ar vaikui pagalbą, neturi pareigos pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kol yra teikiama pagalba. “ Argumentai: Praktika rodo, kad tėvai, susiduriantys su sunkumais auginant vaikus, turėdami psichologinių ir socialinių problemų, vengia kreiptis į specialistus pagalbos, nes šiems yra nustatyta pareiga pranešti apie bet kokį vaiko teisių pažeidimą. Tokiu būdu nukenčia geriausi vaiko interesai gauti savalaikę ir kvalifikuotą pagalbą Nepritarti. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei, kad šie specialistai savo veikloje turėtų kiekvieną situaciją vertinti, vadovaudamiesi geriausių vaiko interesų principu. 6.5 Koalicija „Už vaiko teises“13 (35.2) Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Dėl pranešimo tik įsitikinus vaiko teisių pažeidimu Išnagrinėjus Įstatymo projekto 10 straipsnio 35 straipsnio 2 dalies pakeitimą, siūloma nepritarti siūlymui išbraukti švietimo ir kitų įstaigų pareigai pranešti apie „galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei“. Švietimo ar kitų įstaigų pranešimas apie atvejus, kai manoma, kad vaikas dėl savo emocinės būsenos, išgyvenimų gali kelti pavojų savo sveikatai ar gyvybei, gali padėti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti geriausius jų vaiko interesus. Be to, ši nuostata leidžia specialistams pranešti apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos gali atlikti kiti asmenys, nebūtinai vaiko atstovai pagal įstatymą. Žr. 29 str. 2 d. „2. Vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje.“. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto pasiūlymą dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 1.10 pastabos (projekto 13 str.). 6.2 Koalicija „Už vaiko teises“13
Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Dėl tiesioginio pavojaus: Siūlomame Įstatymo projekte pabrėžiamas realus ar tiesioginis pavojus sveikatai ar gyvybei (keičiant Įstatymo 36 str., pridedant 361 str. ir kitus straipsnius). Siūlytina atsisakyti žodžio
„tiesioginis” įtraukimo į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kai
siekiama apsaugoti vaikus. Dažnu atveju pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei gali būti netiesioginis.
Toks įtraukimas sudaro pasekmių įvairioms interpretacijoms, kad turi būti tiesioginis pavojus vaikui, tai yra turi būti smurto žymės ant kūno: mušimo žymės, mėlynės, kraujas, prievartos žymės. Šios pataisos gali apsunkinti tarnybų ir policijos darbą reaguoti, kai yra pakankamai informacijos ir duomenų apie pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu vaikas laikomas nukentėjusiu nuo smurto jei jis tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. (2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, jei smurtauja vienas iš vaiko tėvų ar atstovų prieš įstatymą, turėtų būti taikomos priemonės, siekiant užtikrinti vaiko ir suaugusio asmens, prieš kurį smurtaujama saugumą. Tokiu atveju kalbama ne apie vaiko paėmimą iš jo teisėtų atstovų, bet apsaugos priemonių taikymą ir pagalbos teikimą. Vaikui, buvusiam aplinkoje, kurioje smurtaujama, reikalinga pagalba, kuri turėtų būti organizuojama remiantis šio ir kitų įstatymų nuostatomis. O remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą skiriamos apsaugos priemonės:
„įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu
jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“ Jei galimybių iškeldinti smurtautoją nėra, tikslinga peržiūrėti įvairiuose rajonuose galimybę vaikams ir suaugusiems jų atstovams, kurie nekelia pavojaus laikinai apsigyventi Krizių centruose, kurie veikia ne visos savivaldybėse, užtikrinant jiems teikiamas įvairias paslaugas. Pritarti iš dalies. 1.10 Teisės departamentas, 2019-01-0914 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnį išdėstyti nauja redakcija.
Pastebėtina, kad galiojančio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nuoroda į įstatymo 36 straipsnio 5 dalį. Pritarus projektu siūlomai Įstatymo 36 straipsnio redakcijai, reikia pakeisti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atitinkamai patikslinant jame nuorodą į įstatymo 36 straipsnį (jo dalį). Pritarti. Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Vyriausybės 3.7 pastabą (žr. projekto 14 straipsnį). 1.13 Teisės departamentas, 2019-01-0914 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio redakcija tobulintina, atsisakant straipsnio 2 dalies, nes pranešimą nagrinėjantis subjektas yra nurodytas straipsnio 1 dalyje. Be to, 36 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj skaičiaus
„36“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti. Projektas
tikslinamas, atsižvelgiant į Vyriausybės 3.7 pastabą (žr. projekto 14 straipsnį). 1.2 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
44
įrašant žodį „(ar)“, taip pat po žodžių junginio „ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato“ išbraukiant žodį „galimų“. Pritarti. Žr. projekto 14 str. 1.14 Teisės departamentas, 2019-01-0914 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalyse prieš žodžius „daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimai“. Atkreiptinas dėmesys į šio straipsnio pavadinimą – „Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Be to, dėstomo Įstatymo 36 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalyse turėtų būti išlaikomas žodžių „daromą ar padarytą“ vartojimo eiliškumo nuoseklumas (
Pritarti. Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Vyriausybės 3.7 pastabą (žr. projekto 14 straipsnį). 1.12 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2214 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
„galimą“, išbraukiant žodį „tiesioginį“ (taip suderinant įstatyme vartojamas
sąvokas), prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, po žodžio „gyvybei“ įrašant žodžių junginį „taip pat galimą smurtą prieš vaiką“ ir išdėstant šio straipsnio 1 dalį sekančiai: „
ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą. Į pranešimą apie vaikui kilusį realų pavojų jo saugumui, sveikatai, gyvybei, taip pat galimą smurtą prieš vaiką yra reaguojama nedelsiant (pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento). “ Pritarti. Projektas tikslinamas, atsižvelgiant į Vyriausybės 3.7 pastabą (žr. projekto 14 straipsnį). 1.3 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14614
galiojančioje normos redakcijoje esantį) žodį „privalo“. Nepritaus siūlymui lieka nereglamentuotas terminas, per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo reaguoti (atlikti įstatyme nustatytus veiksmus) į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 14 str. (įstatymo 36 str. 2 dalį).
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14614
4.Tobulinti Projekto 5 straipsniu keičiamo
vėliau kaip kitą dieną“. Nepritarus šiam siūlymui, tobulinama teisės norma praranda loginę prasmę, nes jeigu policijos pareigūnai užtikrins vaiko, esančio jam nesaugioje aplinkoje, saugumą ir apie šį faktą informuos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį padalinį tik kitą dieną, neaiškus tikslas pildyti aptariamą straipsnio dalį įpareigojimu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui atvykti į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo iš policijos pareigūnų gavimo. Pritarti. Žr. projekto 14 str. (įstatymo 36 str. 3 dalį). 1.6 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
reikalavimų teisiniam reguliavimui – teisinio reguliavimo aiškumą ir tikslumą, siūlytina įvertinti Projekto 5 straipsnyje (keičiamo 36 straipsnio 3,
aplinką“ vartojimo tikslingumą ir šių sąvokų vartojimo dermę su Projekto 8 (363 straipsnio 1 dalis) ir
straipsnis). Pritarti. Žr. projekto 14 straipsnį (įstatymo 36 str. 3 ir 4 dalis). 1.3 Teisės departamentas,
lyginamajame variante vartojamas žodis „būtinają“ keistinas žodžiu „būtinąjį“. Pritarti. 1.5 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14614 5.
ir tikslumą, iš esmės tobulinti Projekto 5 straipsniu keičiamo 36 straipsnio
atsisakius šiuo metu galiojančios normos redakcijoje esančios „neutralios nesaugios aplinkos“ sąvokos, vaikas dėl kylančio realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei gali būti paimamas (užtikrinama saugi aplinka) ir iš vaiko gyvenamosios vietos bei tėvų ar atstovų pagal įstatymą, tačiau tos pačios teisės normos antra dalis nustato, kad jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, vaikas vėl perduodamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. Pritarti iš dalies. Žr. 14 str. (įstatymo 36 str. 4 dalį) 1.17 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2214 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį
„sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Pritarti. 1.18
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2214 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
rojekto 11 straipsnyje dėstomo Įstatymo 36 straipsnio 8 dalies redakciją, atsisakant normos antro sakinio kaip perteklinio, kadangi nurodomi santykiai reguliuojami Projekto 14 straipsnyje dėstomame įstatymo 363 straipsnyje . Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.10 Teisės departamentas,
dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku.
Svarstytina galimybė jas, atitinkamai suredagavus, perkelti į projekto 6 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 361 straipsnį, t. y. jame nustatyti, kokia pagalba garantuojama šeimai, jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nebuvo nustatytas būtinybės teikti pagalbą vaikui ir (ar) šeimai poreikis ar apsaugos vaikui poreikis. Pritarti. 37 straipsnio 4 dalies nuostatos perkeltos į projekto 14 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 361 straipsnį. 1.17 Teisės departamentas, 2019-01-0914 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 4 dalies tekstas nesuprantamas, todėl taisytinas. Pritarti. 1.4 Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 361 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Neaišku, kodėl vertinant vaiko situaciją nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Svarstytina galimybė nurodytoje formuluotėje žodį „vertinti“ pakeisti žodžiu „teikti“. Be to, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimą, nurodytoje formuluotėje prieš žodį „pagalbos“ siūlytina įrašyti žodį „kompleksinės“. Pritarti iš dalies. 1. Siūlome pakeisti projekto
įstatymo 361 straipsnio 1 dalį (žr. projektą). 2. Nepritartina siūlymui nurodytoje formuluotėje prieš žodį
„pagalbos“ įrašyti žodį „kompleksinės“, nes
gali būti atvejų, jog šeimai bus reikalinga tik pavienė paslauga. 1.7 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14615 7.
įgyvendinimo praktikoje, siūlytina tikslinti Projekto 6 ir kituose straipsniuose naudojamas sąvokas „būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. Kaip viena iš galimų alternatyvų galėtų būti siūlymas sąvokoje išbraukti žodžius „būtinybė vertinti“. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento 1.4 pastabos (žr. projekto 15 str.). 1.5 Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 361 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> teisės susipažinti su vaizdo ir garso įrašuose esančiais asmens duomenimis neturi kiti duomenų subjektai nei vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą bei įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą”. Manytume, kad su nurodytu įrašu turėtų turėti teisę susipažinti ir nagrinėjantis su įraše užfiksuotu įvykiu susijusią bylą teismas. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pasiūlymus, siūlome išdėstyti taip, kaip pateikiama projekto 15 str. (361 str. 4 d.) 1.8 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14615 (361 )
naujo 361 straipsnio 4 dalies formuluotę, po žodžių junginio „dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą“ įrašant žodžius „ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus“. Nepritarus šiai pastabai, priešingai nei nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, su vaizdo ir garso įrašais negalės susipažinti teismas ar kitos institucijos, nagrinėjančios su situacijos vertinimu susijusius skundus (pavyzdžiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracijos sudarytos komisijos, vaiko teisių apsaugos kontrolierius). Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento 1.5 pastabos (žr. projekto 15 str. (361 str. 4 d.).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-01-31 Nr. g-2019-91315 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas) 57 straipsnio 1 dalies c punktu, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektų Nr. XIIIP-3034, Nr. XIIIP-3135 ir pasiūlymų keisti šiuos projektus. Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49,
, 362 ,363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034 (Projektas Nr. XIIIP-3034) 6 straipsniu Įstatymas yra papildomas 361 straipsniu, kurio 4 dalimi numatoma galimybė Valstybinės vaiko teisių apsaugo įvaikinimo tarnyba i ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atliekant vaiko situacijos vertinimą, daryti vaizdo ir garso įrašą. Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Reglamento 5 straipsnyje įtvirtintus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir 6 ir (ar) 9 straipsniuose nustatytas asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygas. Tuo atveju, jei nėra teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo ir nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Vadinasi, Reglamentas nedraudžia asmens duomenų tvarkymo su sąlyga, kad asmens duomenys yra tvarkomi laikantis Reglamente nustatytų taisyklių. Taigi vaizdo ir garso įrašų darymas atliekant vaiko situacijos vertinimą yra galimas , tačiau, manytina, kad toks asmens duomenų tvarkymas turi būti vykdomas, laikantis Reglamento 5 straipsnyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų , aiškiai apibrėžtais tikslais, turi būti ribotos apimties ir griežtai reguliuojamas, nes būtų tvarkomi pažeidžiamų fizinių asmenų – vaikų asmens duomenys, kuriems reikia ypatingos duomenų apsaugos. Todėl Inspekcija siūlo papildyti Projekto Nr. XIIIP-3034 aiškinamąjį raštą detaliai pagrindžiant, kodėl ir kokia apimtimi toks asmens duomenų tvarkymas yra reikalingas. Be to, Inspekcija pabrėžia, kad Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatant garso ir vaizdo įrašų darymo tvarką, be kita ko, turėtų būti aptarti aiškūs vaizdo ir garso įrašų darymo kriterijai, pvz., garso ir vaizdo įrašai neturėtų būti daromi kiekvienu vaiko situacijos vertinimo atveju. Atsižvelgti. Žr. komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento 1.5 pastabos (žr. projekto 15 str. (361 str. 4 d.). 1.11 Teisės departamentas, 2019-01-0915 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsniu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aiški
„ugdymo įstaigų“ sąvoka. Jeigu ugdymo įstaigomis siekiama įvardinti
ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančius subjektus, tai atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, švietimo įstaigos apima ir minėtas „ugdymo“ įstaigas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 38 straipsniui. Pritarti.
Pritarti. Nuostata nustatoma projekto 15 straipsnyje (įstatymo 361 straipsnio4 dalyje). 1.24 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14615
straipsniu keičiamos 43 straipsnio 1 dalies formuluotę, įvertinant blanketinės normos į 36 straipsnio 4 dalį tikslingumą ir tikslumą. Pažymėtina, kad 36 straipsnio 4 dalies normos reguliuoja atvejus, kai nenustatomas apsaugos vaikui poreikis ir vaikas perduodamas tėvams. Jeigu Projekto rengėjai turi omenyje atvejus, kai nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, bet vaikas dėl objektyvių priežasčių negali būti perduotas tėvams, manytina, jog turėtų būti taikomos ne vaiko laikino apgyvendinimo procedūros, o vaiko laikinosios priežiūros priemonės. Pritarti iš dalies. Patikslintas projekto 15 straipsnis (361 .4). 1.12 Teisės departamentas, 2019-01-0915 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
nustatoma, kad nagrinėjant pranešimą yra išklausomi vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą . Atsižvelgiant į tai, kad tėvai taip pat yra įstatyminiai vaiko atstovai (Civilinio kodekso 3.157 straipsnis), siūlytina vienodinti projekte naudojamas sąvokas „tėvai ar atstovai pagal įstatymą“, „tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“ , „atstovai pagal įstatymą“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisėkūros aiškumo principą, t eisės akto terminija turi būti nuosekli, vienodoms sąvokoms reikšti turi būti vartojami tie patys terminai. Pritarti. 1.13 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2215 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalį, po žodžio „ar“ įrašant „kiti“. Pritarti.
Pritarti. 1.15 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2216 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalį, vietoj žodžių „36 straipsnio“ įrašant „šio straipsnio“, vietoj žodžių „padarytą ar daromą“ įrašant žodį „galimą“, išbraukiant žodžių junginį „ir tiesioginio“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“, vietoj žodžių „vaiko ir šeimos poreikių vertinimą“ įrašant „ pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą “ ir išdėstant šią normą sekančiai: „
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, nustato, jog pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, bet nėra realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą . “ Atsižvelgti. Žr. 16 str. (įstatymo 362 str.) 1.9 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14616 (362 )
naujo 362 straipsnio formuluotę įvertinant žodžių tvarką sakinyje, kadangi iš Projekto rengėjų pasiūlytos formuluotės nėra aišku, kokią tvarką nustato (tvirtina) socialinės apsaugos ir darbo ministras – būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nustatymo, ar atvejo vadybininko paskyrimo. Pritarti. Žr. projekto 16 str. (įstatymo 362 straipsnis). 1.22 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2216 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 22.
įstatymo362 straipsnio tikslingumą, nes vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo principai dėstomi įstatymo 4 straipsnyje ir jie turi būti taikomi visais vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priemonių taikymo (įskaitant, bet neapsiribojant vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą) atvejais. Be to, kaip buvo minėta šiame rašte, valstybės garantija dėl vaiko ir šeimos neišskyrimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalyje, 3.157 straipsnio 1 dalyje, 3.161 straipsnio 3 dalyje,
dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte, 9 straipsnyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje,
rengėjų siūlymui atskirame straipsnyje dėstyti vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą pricipus, siūlytina:
straipsniu dėstomo362 straipsnio1 - 5 dalių formuluotes, vietoj žodžių junginio „vaiko atstovams pagal įstatymą“ įrašant
„kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. 22.2. Tikslinti Projekto 13
straipsniu dėstomo362 straipsnio 1 dalies formuluotę, išbraukiant žodį „priverstinai“, išbraukiant žodžių junginį „tai yra proporcinga priemonė“ (nes toje pačioje normoje yra sąlyga, kad vaikas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą gali būti paimtas kai vaikui gręsiantis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis), išbraukiant žodį
„tiesioginio“, prieš žodį „gyvybei“ įrašant žodį „saugumui“. 22.3. Suderinti tarpusavyje
362 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normų turinį, nes siūlomos formuluotės suponuoja, jog paminėtose dalyse nurodyti skirtingi vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą pagrindai (1 dalyje realus ir tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai,
straipsnyje nustatyti pagrindai).
Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą pagrindai neatitinka Civilinio kodekso 3.254 ir 3.2541 straipsniuose nustatytų vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymo pagrindų, todėl keltinos abejonės dėl tokio reguliavimo atitikimo aiškumo ir tikslumo teisėkūros procese reikalavimui. Pritarti iš dalies. Žr. galiojančio įstatymo 4, 10, 33 str., projekto 16 str. (362 str. ) 1.28 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 16 straipsnio 3 dalimi dėstomo 37 straipsnio 5 dalies formuluotę, prieš žodį „sveikatai“ įrašant „saugumui“. Pritarti. 1.29 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dalimi dėstomo 37 straipsnio 6 dalies formuluotę, prieš žodį „sveikatai“ įrašant „saugumui“. Pritarti. 1.25 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2216 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 25.
363 straipsnio 1 dalies formuluotę , įvertinant tikslingumą suteikti mobiliosios komandos specialistams naujas funkcijas (sprendimų dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymo priėmimą, vaiko laikino apgyvendinimo organizavimą, kt.), taip pat išbraukiant žodį „tiesioginį“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį
„saugumui“, išbraukiant žodį „laikinai“. 25.1. Tikslinti Projekto 14 straipsniu
dėstomo363 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir
įrašant „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Pritarti. 1.6.1 Teisės departamentas,
straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi nedelsdamas imtis vieno iš šios dalies 1,
žodžiais „nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą”, taigi straipsnio nuostatos nedera tarpusavyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina straipsnio 1 dalyje palikti 1 ir 3 punktus, kaip alternatyvias priemones, o 1 dalies 2 punkto nuostatas perkelti į 364 straipsnį, papildant jį nauja antrąja dalimi. Pritarti. Žr. projekto 17 str. (įstatymo 365 ). 1.14 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14617 14.
36 3 straipsnio 3 dalyje ir Projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje nustatomi veiksmai, kuriuos turi atlikti Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepasiteisinus vaiko laikinosios priežiūros priemonėms, siūlytina suderinti vartojamas sąvokas ir procedūras „kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą“ ir „inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. Paminėtina ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą pagrindai neatitinka Civilinio kodekso 3.254 ir 3.2541 straipsniuose nustatytų vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinosios globos nustatymo pagrindų. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 str. 1 ir 2 dalis ). 1.15 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14617 (363 ) (5) Papildyti projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 5 dalį, prieš žodį „inicijuoja“ įrašant žodžių junginį „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. Įgyvendinus šį siūlymą bus suderintos tarpusavyje Projekto 7 straipsniu dėstomo 362 straipsnio bei 363 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pritarti. 17 str. (363 str. 3 dalis) 1.10 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14617 (363 ) (1) (1)
10Atsižvelgiant į šio rašto 6 punkte nurodytus argumentus, siūlytina svarstyti tikslingumą Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių junginio „saugią aplinką“ įrašyti „laikinąją priežiūrą“. Pritarti. 17 str. (363 str. 1 dalies 1 punktas). 1.27 Teisės departamentas, 2019-01-0917 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
27Neaišku, kodėl projekto 17 straipsnyje dėstomame Įstatymo 38 straipsnyje nėra nuostatų dėl kitų nei tėvai vaiko atstovų pagal įstatymą. Pritarti.
Pritarti. Apjungiant projektus atitinkamai patikslintos šios nuostatos. 1.31 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2217 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
nuostatas, įtvirtinant bendresnio pobūdžio nuorodą į subjektus, turinčius teisę inicijuoti pagalbos vaikui ir šeimai vertinimą – švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros ar kitas pavienes paslaugas teikusių įstaigų iniciatyva. Nepritarti. Ši nuostata į apjungtą projektą nėra perkeliama. 1.30 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2217 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsniu dėstomo38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas su Projekto 11 straipsniu dėstomo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir vietoj žodžių „mobiliosios komandos specialistams“ įrašyti „V alstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus specialistams“. Taip pat, įvertinant projekto rengėjų siūlomus įstatymo 37 straipsnio pakeitimus (projekto 16 straipsnis), manytina, kad net ir nesant nustatyto vaiko teisių pažeidimo (pavyzdžiui, vaikai, turintys specialiųjų poreikių ir pan.), šeimai gali būti reikalingos paslaugos ir pagalba bei nustatytas jų poreikis. Todėl atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti šiame punkte dėstomos teisės normos formuluotę. Pritarti. 1.26 Teisės departamentas, 2019-01-0917 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomos Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kiek tai susiję su mobiliosios komandos specialistais, derintinos su projekto 11 straipsnyje dėstomomis Įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose mobiliosios komandos specialistai neminimi. Pritarti.
Pritarti. 1.32 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2217 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
teisinio reguliavimo tikslumo ir aiškumo, tikslinti Projekto
38 straipsnio 2 dalies formuluotę, po žodžio „pirminį“ įrašant „pagalbos“, taip pat nustatant terminą, per kurį turi būti atliktas pirminis pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas bei išbraukiant kaip perteklinį sakinį „S ocialinis pedagogas teikia pagalbą vaikui ir šeimai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka“. Nepritarti. Socialinis pedagogas nedalyvauja pirminiame šeimos ir vaiko poreikių vertinime, o įsijungia kituose pagalbos šeimai ir vaikui etapuose. 1.33
įstaiga17 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
trumpinti kaip nepagrįstai ilgą
38 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, per kurį turi būti atliekamas išsamus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, taip pat suderinti straipsnio pavadinime ir jo turinyje vartojamas sąvokas (pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, vaiko ir šeimos poreikių vertinimas). Pastaba dėl vartojamų sąvokų suvienodinimo taikytina ir aptariamo straipsnio 4 dalies normai, Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio, Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti iš dalies. Siūlytina terminus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. 1.12 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
Tobulinti Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 3 dalies formuluotę, suderinant jos turinį su 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 4, 5 dalių normomis (nustatančiomis apsaugos vaikui priemonės taikymo nutraukimą ir maksimalų vaiko laikinosios priežiūros terminą), vietoj žodžių junginio „ nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje “ įrašyti „neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos vaiko laikinosios priežiūros priemonės“. Nepritarti. Siūlymas „ neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos vaiko laikinosios priežiūros priemonės
“ ne visuomet suteikia pagrindą kreiptis į teismą,
kadangi tėvai gali dėti visas pastangas, resursus, kad jos išnyktų, tačiau jos gali būti dar neišnykusios, nors pagal tėvų motyvuotą elgesį matoma, kad gali būti pasiektas sėkmingas rezultatas. 1.13 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
nustato veiksmus, kuriuos turi atlikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustačiusi apsaugos vaikui poreikį, siūlytina suderinti šio straipsnio turinį su jo pavadinimu ir šiuo straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, kurių imasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jeigu neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios priežiūros priemonės, dėstyti Projekto 9 straipsnyje (naujo 364 straipsnio 5 dalyje). Pritarti iš dalies. Pritarus Teisės departamento siūlymui, nuostatos perkeltos į naują projekto 19 straipsnį (įstatymo 365 straipsnį). 1.11 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
Siekiant išvengti pasikartojimų ir to paties teisinio santykio reglamentavimo dubliavimo Projekto 8 straipsniu dėstomo naujo 363 straipsnio
straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pritarti. 1.6.2 Teisės departamentas, 2018-12-1018
2) straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo364 straipsnio 5 dalimi. Pritarti. Projekte nelieka šios dalies. 1.7 Teisės departamentas,
straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 364 straipsnio 1 dalyje žodžiai „<...> imdamasis vienos iš šių priemonių: <...>“ keistini į žodžius – „<...> taikydami vieną iš šių priemonių <...>“. Pritarti. 1.16 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio
„palieka“ įrašyti „perduoda“, kadangi sprendimą dėl vaiko laikinosios
priežiūros priima (ir atsakomybę už priimtą sprendimą prisiima) kompetentingos valstybės institucijos, o pagal to paties straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems bus perduodamas vaikas pateiks rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Taip pat galėtų būti svarstomas alternatyvus pasiūlymas suvienodinti 364 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų formuluočių stilių ir 364 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti sekančiai: „
ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
“. Pritarti iš dalies. Žr. 18 str. (364
, 1 d. 1 p.) 1.17 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14618 (364 )
G-2019-14618 (364 )
Projekto 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant aplinkybę, kad apsaugos vaikui priemonės nutraukimas gali būti susijęs tiek su išnykusiomis, tiek su neišnykusiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo taikytos apsaugos vaikui priemonės. Pritarti. Žr. 18 str. (364 , 4 d.) 1.18 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14618 (364 )
straipsnio 5 dalyje nustatyta maksimali vaiko laikinosios priežiūros pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis trukmė, taip pat į tai, kad Projekto 12 straipsniu keičiamo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus 12 mėnesių atvejo vadybos plano terminas, tikslinga tikslinti Projekto 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 5 dalies formuluotę, nustatant maksimalų vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos 364 straipsnio 1 dalies 3 punkte (vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą laikino apgyvendinimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje) terminą, taip pat tikslinti formuluotę įvertinant ir šio rašo 14 punkte išdėstytus siūlymus dėl teisės normų formuluočių suderinimo. Pritarti iš dalies. Žr. 18 str. (364 , 5 d.) 1.8 Teisės departamentas,
straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 364 straipsnio 7 dalyje formuluotė – „<...> nėra teistas pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas <...>“, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, koreguotina į – „<...> nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą <...>“. Pritarti. Žr. 18 str. (364 , 7 d.) 1.19 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr.
G-2019-14618 (364 ) 19, Tikslinti Projekto 9 straipsniu dėstomo naujo 364 straipsnio 7 dalies formuluotę, išbraukiant žodžius „ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos“, vietoj žodžio „pagal“ įrašyti „už“, vietoj žodžių junginio „nurodytas veikas“ įrašyti žodžių junginį „nurodytų veikų padarymą“. Nepritarus siūlymui, Projekto rengėjų siūlomas teisinis reguliavimas ir vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymas, neįsitikinus, ar šios priemonės taikymas užtikrins vaikui saugią aplinką, neatitiks vaiko interesų užtikrinimo principo ir gali sudaryti prielaidas didesniam, nei siekta išvengti, vaiko teisių pažeidimui. Taip pat svarstytina, ar perduodant vaiką laikinajai priežiūrai 30 dienų laikotarpiui, nėra reikšminga informacija apie kitus asmens tinkamumo prižiūrėti vaiką aspektus (pavyzdžiui, tėvų valdžios apribojimą, veiksnumą, priklausomybės ligas, kitas asmens sveikatos būkles). Siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti šį straipsnį nuostatomis, nustatančiomis kas ir kokiu periodiškumu vertina, ar laikinosios priežiūros metu vaikui užtikrinama saugi aplinka. Pritarti. Žr. 18 str. (364 , 7 d.) 1.26 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
36
, po žodžių junginio „kreiptis į teismą dėl“ įrašant žodžių junginį „leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“. Pritarti. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 str. 6 dalis). 1.9 Teisės departamentas, 2018-12-1018 9.
Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje siūlytina vietoj nuostatos „kreiptis į teismą šio įstatymo 363 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašyti tokią pat nuostatą, kokia siūloma projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje
„inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą“. Pritarti. Žr. projekto 18 str. (
364 straipsnio 5 d. ) 1.9 Teisės departamentas,
dalyje siūlytina vietoj nuostatos „kreiptis į teismą šio įstatymo 363 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ įrašyti tokią pat nuostatą, kokia siūloma projekto 9 straipsnyje dėstomo 364 straipsnio 5 dalyje
„inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą“. Pritarti. Žr. projekto 18 str. (
364 straipsnio 5 d. ) 1.26 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
36
„leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“. Pritarti. Žr. projekto 19
str. (įstatymo 365 str. 6 dalis). 1.6.3 Teisės departamentas, 2018-12-1019
kai nėra kitų priemonių užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius vaiko interesus, siūlytina vaiko paėmimo taisykles dėstyti atskirame straipsnyje, projektą papildant nauju straipsniu ir perkeliant į šį straipsnį 363 straipsnio 3 ir 4 dalis, atitinkamai suredagavus jų nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia turėtų būti įtvirtinta vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisė dalyvauti paimant vaiką, o tik po to nustatyta jų informavimo apie vaiko paėmimą taisyklė, kai jie negali dalyvauti vaiko paėmimo metu.
Taip pat svarstytina galimybė nustatyti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas vaiko paėmimo metu (pvz., teisę skųsti pareigūnų veiksmus, gauti informaciją apie galimybę bendrauti su vaiku, vaiko grąžinimo sąlygas, pareigą nekliudyti pareigūnams paimti vaiką, informuoti pareigūnus apie specialius vaiko poreikius, jo vartojamus vaistus ir pan.). Pritarti. Pritarus Teisės departamento siūlymui, nuostatos iškeltos į naują projekto 19 straipsnį (įstatymo 365 straipsnį). 1.16 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti „<...> Jeigu su vaiku yra kiti vaiko šeimos nariai ar giminaičiai, pagal savo amžių ir sveikatos būklę galintys ir sutinkantys prižiūrėti vaiką, yra laikoma, jog vaikas yra patikėtas jiems prižiūrėti, nebent būtų nustatyta kitaip.“ Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „kartu su vaiku yra“ turinys. Nėra aišku, ar projektu siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų būti perduodamas tik kartu su juo nuolat gyvenantiems kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, ar tai, kad šie asmenys turi dalyvauti paimant vaiką iš tėvų. Be to, neaišku, kokias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu turės projekte nurodyti asmenys. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 .2). 1.19 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 19.
įstatymo361 straipsnio 2 dalį, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį
„saugumui“, taip pat įvertinant šios dalies antro sakinio ir juo reguliuojamo
santykio dermę su to paties straipsnio 1 dalimi. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 .2). 1.20 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
įstatymo361 straipsnio 3 dalį, išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Pritarti. 1.19 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio pavadinimas – „Vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą principai“ – neatitinka straipsnio turinio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinamos nuostatos pagal savo formą ir turinį labiau priskirtinos teisės normoms , o ne teisės principams . Atsižvelgiant į tai, turėtų būti koreguojamas straipsnio pavadinimas arba straipsnyje įtvirtinamos nuostatos formuluojamos kaip principai. Pritarti. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 straipsnis) 1.20 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „3. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.” Atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų nustatyti siūlomos įtvirtinti bendrosios taisyklės išimtis, nes gali būti atvejų, kai tėvai ar vaiko atstovai pagal įstatymą negalės dalyvauti (pvz., yra mirę, dingę be žinios ir pan.). Pritarti. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 str.
2 d.) 1.23 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
36 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, nes praktikoje ji galės būti įgyvendinama ne visais atvejais (pvz. Projekto 12 straipsniu dėstomo 361 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais). Pritarti. Žr. projekto 19 str. (įstatymo 365 str. 2 d.) 1.20 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
21Projekto 13 straipsnyje dėstomo Įstatymo 362 straipsnio 4 dalies nuostata, jog vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, tobulintina, nes neaišku, kas šiuo atveju yra „saugi aplinka“ ir koks analizuojamos straipsnio dalies santykis su to paties straipsnio 1 dalimi. Pritarti. 1.22 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
22Neaiškus projekto 13 straipsnyje dėstomo Įstatymo 362 straipsnio 5 ir 6 dalių tarpusavio santykis, taip pat neaiškus 362 straipsnio 5 dalies nuostatų santykis su Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus. Be to, atsižvelgiant į straipsnio paskirtį, 362 straipsnio 5 dalis tobulintina, formuluojant jos nuostatas kaip principą, o ne kaip atitinkamą procedūrą nustatančią taisyklę. Kitu atveju gali būti neaišku, kaip taikyti projekto 14 straipsnyje dėstomo Įstatymo 363 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pritarti. 1.24 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
24.
362 straipsnio 6 dalies formuluotę, suderinant šioje normos dalyje ir įstatyme vartojamas sąvokas („laikinąjį globėją“) ir pašalinant loginius prieštaravimus – jei vieno iš tėvų elgesys nekels realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei ir sveikatai vaikas negalės būti paimtas iš šeimos ir jam nebus nustatyta laikinoji globa, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad vaiką laikinai apgyvendinant pas laikinąjį globėją užtikrinama galimybė vienam iš tėvų būti kartu su vaiku. Taip pat keltinos abejonės ar ši norma, nustatanti, kad vienas iš tėvų kartu su vaiku apgyvendinamas pas laikinąjį globėją, galėtų būti įgyvendinama praktikoje (pavyzdžiui, tėvų apgyvendinimas kartu su vaiku vaikų globos namuose, bendruomeniniuose globos namuose, šeimynose, laikinųjų globėjų ar budinčių globotojų šeimoje). Pritarti. 5.8
šeimų ir tėvų asociacija19 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
paėmimo iš šeimos papildyti šia nuostata: Vaiko paėmimo atveju visi suinteresuoti asmenys, o ypač vaikai, parengiami atsiskyrimui. Vaiko paėmimas atliekamas tokiu būdu, kad kuo mažiau sukeltų neigiamų išgyvenimų vaikui. Vaikui pagal jo supratimo lygį paaiškinama, kas su juo vyks, ir kodėl jis paimamas iš šeimos. Argumentai:
Kiek girdime iš šeimų patirties, vaikai iš šeimos paimami staiga, neleidus atsisveikinti su tėvais, jiems nepaaiškinant, kas su jais vyks ir kodėl reikia kažkur važiuoti, atsiskirti nuo tėvų. Todėl būtina šeimos narius, ypač vaikus, parengti atsiskyrimui nuo šeimos, tai atliekant kuo mažiausiai vaikus ir tėvus traumuojančiu būdu. Pritarti. Žr. projekto 19 str., kuris atitinkamai papildytas nauja dalimi (įstatymo 365 6 dalis). Be to, šios nuostatos detaliau turėtų būti aptartos poįstatyminiuose teisės aktuose.
, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Papildyti Projekto 14 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: “Papildyti 363 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti ją taip:
sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą įvykdo visas atvejo vadybos procese jiems iškeltas sąlygas, vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. 4. Vaikas turi būti grąžinamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir tais atvejais, kai atvejo vadybos procese vaiko atstovams pagal įstatymą iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei.”
Vaikų grąžinimo šeimai procedūra ir terminai nėra sureguliuoti teisės aktais, todėl ji priklausoma nuo biurokratinės sistemos vidinio mechanizmo, iš esmės nesusijusio nei su pagalba šeimai, nei su vaiko apsauga nuo smurto. Net ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo konstatuotas antrasis grėsmės lygis, tėvams įvykdžius visus pagalbos plane numatytus įpareigojimus, vaikai nėra grąžinami. Atvejo peržiūros, kuriose gali būti priimtas sprendimas kreiptis dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo tėvams, vyksta daugmaž kas 3-5 mėnesius. Kai yra prašoma atvejo peržiūrą organizuoti anksčiau, institucijos neskuba - skiria posėdžio datą pagal savo užimtumo grafiką. Kitaip tariant, sistemoje žiūrima ne vaiko teisių bei interesų, o biurokratinės sistemos patogumo. Kiekviena diena, praleista ne šeimoje, vaikui ir šeimai daro didelę žalą. Todėl labai svarbu įstatyme numatyti imperatyvią normą, kad iškart atsiradus galimybei, vaikas būtų grąžinamas tėvams.
Pareigą atsakingoms institucijoms imtis visų priemonių, siekiant šeimos susijungimo, ir iškarti, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo paimtas, grąžinti vaikus tėvams, akcentuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pvz .:“. ..it is an interference of a very serious order to split up a family. Such a step must be supported by sufficiently sound and weighty considerations in the interests of the child ... It has repeatedly held that Article 8 includes a parent's right to the taking of measures with a view to his or her being reunited with the child and an obligation on the national authorities to take such action ... Taking a child into care should normally [be] regarded as a temporary measure to be discontinued as soon as circumstances permit, and any measures implementing temporary care should be consistent with the ultimate aim of reuniting the natural parents and the child ... The positive duty to take measures to facilitate family reunification as soon as reasonably feasible will begin to weigh on the competent authorities with progressively increasing force as from the commencement of the period of care, subject always to its being balanced against the duty to consider the best interests of the child. Furthermore, the positive obligations are not confined to ensuring that children can rejoin their parents or have contact with them, but also extend to all the preparatory steps to be taken to that end.“ (R.M.S. v. Spain (2013) App. No. 28775/12, § 71.). Pritarti iš dalies. Žr. projekto 19 straipsnį (įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). 1.16 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2220 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 16.
Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalį, patikslinant nuorodą į įstatymo straipsnį, reglamentuojantį atvejo vadybos procesą, nes atvejo vadybos inicijavimas reglamentuotas Projekto 17 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgti. Žr. projekto 20 str. (37 str. 4 d.) 1.23 Teisės departamentas, 2019-01-0920 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomame Įstatymo 364 straipsnyje, taip pat projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 40 straipsnyje vartojamas naujas „ sistemingo piktnaudžiavimo tėvų valdžia“ terminas. Pažymime, kad prieveiksmis „ sistemingai“ šiame žodžių junginyje yra ne tik perteklinis, bet ir sukelia abejonių dėl šio termino turinio aiškumo. Žodžio „piktnaudžiauti“ semantinė reikšmė yra susijusi ne su vienkartine, o tęstinio (trunkamojo) pobūdžio veika, tam tikros „sistemos“ buvimu. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina minėtuose straipsniuose atsisakyti žodžio „sistemingai“. Priešingu atveju, keltina prielaida, kad praktikoje bus itin sudėtinga atriboti vertinamojo pobūdžio terminą – „piktnaudžiavimą tėvų valdžia“
str. (įstatymo 37 straipsnio 7 dalis) 1.20 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14620
dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą reglamentuotas įstatymo 42 straipsnyje, tikslintina projekto 10 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 1 dalies formuluotė, vietoj žodžių junginio „363 straipsnio 3 dalyje“ įrašant žodžius „42 straipsnio 1 dalyje“. Atsižvelgti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai .
1.27 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 16 straipsnio 1 dalimi dėstomo 37 straipsnio 2 dalies formuluotę, kadangi neaišku kokiais „visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininkas“, t. y. formuluotė turėtų būti suderinta su to paties Projekto straipsnio 2 dalimi bei Projekto 17 straipsniu. Atsižvelgti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 2.2 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-01-31 Nr. g-2019-91320 Inspekcija siūlo pakartotinai įvertinti Projekto Nr. XIIIP-3034 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad atvejo vadyba yra susijusi su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, ribojimu. Todėl, manytina, kad šiame procese turėtų dalyvauti ribotas asmenų ratas, o sprendžiant, kokie asmenys galėtų ir turėtų dalyvauti atvejo vadybos procese, turėtų būti įvertinta, kokią funkciją kiekvienas asmuo atlieka ir ar šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Taigi turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai (Įstatyme ar jį įgyvendinančiame teisės akte), kuriais vadovaujantis būtų sudaroma Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje minima specialistų komanda, taip pat, kokiais kriterijais remiantis nustatomas poreikis vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimui atvejo vadyboje, šių asmenų pareigos. Inspekcija siūlo įvertinti būtinybę įtraukti į atvejo vadybą asmenis, kurie neturi įgaliojimų ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, ypač atsižvelgiant į galinčias kilti grėsmes šeimos privataus gyvenimo neliečiamumui šiems asmenims gaunant informaciją apie šeimos privatų gyvenimą. Atsižvelgti. Žr. projekto 20 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 2 dalį.
1.24 Teisės departamentas, 2019-01-0920 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
projekto 16 straipsniu atsisakius pirmo sakinio keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, lieka neaišku, kokiais atvejais ir kokioms šeimoms turėtų būti taikoma atvejo vadyba. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 4 daliai, nes projektu siūlomu teisiniu reguliavimu atvejo vadybos poreikis susiejamas su tam tikrų asmenų grupių ypatybėmis (pavyzdžiui, vaikų specialieji poreikiai), o ne objektyviu kompleksinės pagalbos poreikiu konkrečioms socialinės rizikos šeimoms. Siūlytina projekto
Teisės departamentas, 2019-01-0920 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomo Įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, jog atvejo vadyba turi būti taikoma vaikams, „patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais“. Neaišku, kas ir kokiu pagrindu nurodytais atvejais turėtų inicijuoti atvejo vadybą. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. 1.21 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14620
10 straipsniu keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, vietoj žodžio „krizė“ vartojant kituose įstatymo straipsniuose naudojamas sąvokas. Taip pat lieka neaišku, kaip įspėjimas dėl atsakomybės tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą galėtų teigiamai paveikti „krizės šeimoje gilėjimą“. Pritarti. Žr. 20 straipsnį (37.7)
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14620
22.
G-2019-14620
keičiamo 37 straipsnio 9 dalį, po žodžių „Atvejo vadybos tvarką“ įrašant žodžių junginį „Poreikių vertinimo tvarką“ bei patikslinti formuluotę, vietoj žodžio „nustato“ įrašant žodį „tvirtina“. Nepritarti. Poreikių vertinimo tvarka ir yra Atvejo vadybos tvarkos aprašo sudėtinė dalis. 3.2 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2019-01-31 g-2019-91319 (39.1) Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Inspekcija siūlo pakarotinai įvertinti Projekto Nr. XIIIP-3135 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatoma, kad į atvejo nagrinėjimo posėdį kviečiami „socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų“. Manytina, kad ir šiuo atveju reikėtų vadovautis aukščiau aptartais principais, nes atvejo nagrinėjimo posėdžiai būtų susiję su teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ribojimu. Todėl, manytina, kad atvejo nagrinėjimo posėdyje turėtų dalyvauti ribotas asmenų ratas, o sprendžiant, kokie asmenys turėtų dalyvauti, turėtų būti įvertinta, kokią funkciją kiekvienas asmuo atlieka ir ar šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Tais pačiais principais vadovaujantis turėtų būti įvertintas ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko pasiūlymas dėl Projekto Nr. XIIIP-3135 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies. Be to, manytina, kad Įstatyme ar jį įgyvendinančiuose teisės aktuose turėtų būti nustatyti aiški tvarka, kada nurodyti aptariamame procese dalyvauja , kokias pareigas turi. Tiek Projekto Nr.
Tiek Projekto Nr. XIIIP-3135 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko pasiūlyme dėl Projekto Nr. XIIIP-3135, yra nustatoma, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai gali prieštarauti dėl bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo atvejo nagrinėjimo posėdyje. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju tėvai ar kiti vaiko atstovai turėtų iš anksto žinoti apie bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimą atvejo nagrinėjimo posėdyje, kad turėtų galimybę tam prieštarauti. Be to, manytina, kad bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai neturėtų sužinoti apie atvejo nagrinėjimo posėdį ir kas jame bus nagrinėjama ankščiau už tėvus ar kitus vaiko atstovus, tam kad nesusidarytų situacijos, kad vaiko tėvams ar kitiems atstovams prieštaraujant bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gauna informaciją apie vaiko ir šeimos privatų gyvenimą. Manytina, kad turėtų būti nustatyta (įstatyme ar jį įgyvendinančiame teisės akte) aiški ir skaidri tokių posėdžių organizavimo tvarka. Atsižvelgti. Apjungiant projektus nuostatos atitrinkamai patikslintos. 1.34 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, po žodžio „šeimų“ įrašant žodžius „ir (ar) vaikų“. Pritarti. 1.28 Teisės departamentas, 2019-01-0920 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 28.
Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostata, jog vaiko tėvų arba vaiko atstovų pagal įstatymą viešinamai informacijai apie šeimos privatų gyvenimą visais atvejais, taigi ir tada, kai tai neatitinka geriausių vaiko interesų, konfidencialumo reikalavimas nėra taikomas, kelia abejonių dėl jos atitikimo Civiliniame kodekse įtvirtintam, visuotinai pripažintam ir teismų praktikoje taikomam prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį. 1.35 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2220 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, pirmame sakinyje po žodžio „šeimos“ įrašyti žodžius „ir (ar) vaiko“ , antrame sakinyje po žodžio „arba“ įrašyti „kitų“, po žodžio
„šeimos“ įrašyti žodžius „ir (ar) vaiko“, po žodžio „gyvenimą“ įrašant žodžių
junginį „jei šios informacijos viešinimas nepažeidžia vaiko teisių ir interesų,“. Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį. 1.29 Teisės departamentas, 2019-01-0920 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičiaus „401 “ įrašytinas skaičius „40“. Be to, straipsnio dalys pernumeruotinos, nes numeruojant praleista straipsnio 3 dalis. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį. 1.36 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2220 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalį, vietoj skaičiaus „401 “ įrašant „40“. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį.
1.40 Teisės departamentas, 2019-01-09 N Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
40Atsižvelgiant į tai, kad projekto 19 straipsnyje nauja redakcija išdėstytas Įstatymo 40 straipsnis, turi būti atitinkamai pakeista ir galiojančio Įstatymo 42 straipsnio 4 dalis, kurioje teikiama nuoroda į Įstatymo 40 straipsnio 3 dalį. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.30 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
30Projekto 19 straipsnyje dėstomo Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai pernumeravus Įstatymo 39 straipsnio dalis, kaip nurodyta šioje Išvadoje, nuoroda į 39 straipsnio 2-3 dalis tikslintina, o prieš skaičių „39“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.31 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
31Projekto 19 straipsnyje dėstomo Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Intensyvesnės“ įrašytinas žodis „Intensyvios“. Šios dalies paskutinio sakinio nuostata tobulintina, nes neaišku, kam taikoma formuluotė „jų apimtį“. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.37 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
37Tikslinti Projekto 19 straipsniu keičiamo 40 straipsnio 3 dalies formuluotę, įvertinant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas ir įgaliojimus. Pritarti. 1.32 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
32.
Įstatymo 40 straipsnio 4 dalies formuluotė „Po intensyvios pagalbos teikimo“ tobulintina, aiškiai apibrėžiant terminą, kuriam pasibaigus atvejo vadybininkas turi atlikti analizuojamoje straipsnio dalyje nurodytus veiksmus. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.33 Teisės departamentas, 2019-01-0919 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaiškios formuluotės „Baigus intensyvų darbą su šeima“ (neaišku, kada šis darbas laikomas baigtu), „vaikas ir šeima ruošiami vaiko atskyrimui ir globai“ (neaišku, kas ir kokių veiksmų turi imtis). Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.38 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
neaišku kokius veiksmus ir koks subjektas turi atlikti ruošiant vaiką ir šeimą atskyrimui ir globai (neatskleistas „ruošimo“ turinys). Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.39 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 19 straipsniu keičiamo 40 straipsnio 6 dalies formuluotę, po žodžių junginio „kreipiasi į teismą dėl“ įrašant žodžių junginį
„leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir“. Pritarti. 1.40
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2219 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 40.
laikinosios ir nuolatinės globos tikslus (pirmuoju atveju – siekis grąžinti vaiką į šeimą), laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pasekmes, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 40 straipsnio 6-8 dalimis iš esmės griežtinamas (lyginant su šiuo metu galiojančiu) teisinis reguliavimas. Atsižvelgti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.34 Teisės departamentas,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytas 30 darbo dienų terminas derintinas su projekto 17 straipsnyje dėstomo Įstatymo 38 straipsnio
dienų terminu tiems patiems veiksmams atlikti. Pritarti. 1.36 Teisės departamentas, 2019-01-0920 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsniu keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas, vietoje žodžio
„asmenims“ įrašant žodį „asmenimis“. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti
redakciniai pataisymai . 1.35 Teisės departamentas,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
tikslintina, nes projekto 18 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 39 straipsnio 2 dalis reguliuoja kitus teisinius santykius nei galiojančio Įstatymo 39 straipsnio 2 dalis ir punktų neturi. Pritarti. 1.41 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 41.
Projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies formuluotę, suderinant joje esantį terminą su Projekto 17 straipsniu dėstomo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu terminu, taip pat patikslinti šio straipsnio 3 punkte esančią nuorodą į neegzistuojantį įstatymo 39 straipsnio
redakciniai pataisymai . 1.42 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį
„sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Pritarti. 1.43
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant žodžius „ir tiesioginis“, prieš žodį
„sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Pritarti. 1.37
Teisės departamentas,
4 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatų santykis su tuos pačius teisinius santykius reguliuojančiomis Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis (projekto 18 ir 19 straipsniai). Projektas tobulintinas, suderinant tarpusavyje nurodytas nuostatas. Be to, siekiant aiškumo, vienodintina analizuojamos nuostatos terminija ir vietoj formuluotės
„įstatyminių atstovų“ įrašytina formuluotė „tėvų ar vaiko atstovų pagal
įstatymą“ Pritarti. 1.11 Teisės departamentas, 2018-12-1022 11.
Projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 41 straipsnio
įstatymus asmuo pasirenka sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o ne yra „priregistruojamas“. Be to, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus nustatoma, kokie asmenys yra „svarbūs vaikui“, apie kuriuos atvejo vadybininkas turės teisę rinkti informaciją. Pritarti. Žr. projekto 22 str. 1.23 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-08 Nr. G-2019-14622
reglamentuoti pagrindinius atvejo vadybos principus ir procesus, taip pat terminus, per kuriuos turi būti atliekamas vaiko ir (ar) šeimos vertinimas (Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimai,
dalies. 1.12 Teisės departamentas,
įstatymo 41 straipsnį ir atsisakyti galiojančio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatų. Siūlymas diskutuotinas, kiek tai susiję su vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisės kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos plano sudarymo pagrįstumo panaikinimu. Pritarti. 1.42 Teisės departamentas, 2019-01-0922 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
išdėstytoje Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į Įstatymo 361 straipsnio 5 dalį yra netiksli ir klaidinanti. Projektas tobulintinas, derinant analizuojamos straipsnio dalies nuostatas su Įstatymo 361 straipsnio 2 ir 5 dalių bei 363 straipsnio nuostatomis Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai.
1.48 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2222 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
formuluotę, suderinant normoje pateiktas nuorodas į įstatymo straipsnius su Projekto (įstatymo) turiniu. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai. 1.38 Teisės departamentas, 2019-01-0923 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs motyvuotą mobiliosios komandos specialisto siūlymą paimti vaiką iš vaiko tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, o gavęs teismo leidimą šio įstatymo 363 straipsnyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą. Nurodytos nuostatos derintinos su projekto 14 straipsnyje dėstomomis Įstatymo 363 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir teikia motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. Pritarti iš dalies. Apjungtame projekte šios nuostatos reglamentuojamos kitaip.
1.44 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2223 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
mobiliosios komandos specialisto įgaliojimų dalyje (atsižvelgiant į šio rašto 1, 25, 30 punktuose pateiktus argumentus), taip pat po žodžio „ar“ įrašant „kitų“. Pritarti. 1.45 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2223 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dalies nuostatas su Projekto 14 straipsnyje dėstomomis Įstatymo 363 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai . 1.39 Teisės departamentas, 2019-01-0923 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka.“ Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos šeimos bylos, t.y. civiliniai ieškiniai su šeimos byloms taikomomis išimtimis, kurių nagrinėjimo terminai yra gerokai ilgesni (gali trukti ne vieną mėnesį) nei prašymų išduoti leidimą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka terminai (prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo).
Manytina, kad siūlymas nagrinėti prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, kuris pagal galiojančius įstatymus pateikiamas teismui per tris darbo dienas po vaiko paėmimo , ieškinio teisenos tvarka nepadės užtikrinti geriausių vaiko interesų. Pritarti. 1.46 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2019-01-2223 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies formuluotė (nuoroda į Civilinio proceso kodekso skyrių), suderinant ją su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3137 nuostatomis. Taip pat abejotina, ar Projekto rengėjų siūlymas nagrinėti teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo klausimą ginčo teisena ( Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka), o ne supaprastinto proceso tvarka atitiks geriausių vaiko interesų užtikrinimo principą dėl ilgų šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminų. Pritarti. 1.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-3123 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
Argumentai: Šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka .
Pažymėtina, kad šiame Civilinio proceso kodekso skyriuje įtvirtinta tvarka nagrinėtinos bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka . Šia tvarka nagrinėtinoms byloms taikomos specialios taisyklės, pavyzdžiui specialus prašymo išnagrinėjimo terminas ( p rašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos .), tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti, kad šie prašymai nagrinėtini CPK XIX skyriuje (nustatančiu šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus) nustatyta tvarka, tokiu atveju teisminis nagrinėjimas labai užtruktų ir neatitiktų kreipimosi dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo esmės. Pažymėtina, kad projekto autorius taip pat teikia papildomą siūlymą nekeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 str. 2 d., be to kartu teikia Civilinio proceso kodekso582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siūlydamas įtvirtinti, kad vaikų paėmimo bylos teisme būtų nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti
taip:
„2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų
pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XIX
skyriuje nustatyta tvarka.““ Pritarti. 1.47 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 47.
21 straipsnio 3 dalyje dėstomo Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė išbraukiant žodį „tiesioginis“, prieš žodį „sveikatai“ įrašant žodį „saugumui“. Pritarti. 1.41 Teisės departamentas,
3 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Atsižvelgdami į projekto 18 ir 19 straipsniuose dėstomas Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatas, manytume, jog turi būti keičiamos visos 42 straipsnio 5 dalies nuostatos, derinant jas su nurodytomis Įstatymo 39 straipsnio 6 dalies ir 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pritarti. Apjungiant projektus, atitinkamai atlikti redakciniai pataisymai. 8. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2019-02-05 * Nuo 2018 m. liepos 1 d. pasikeitus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sistemai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pradėjo vykdyti naujas kontrolės funkcijas. Policijos įstaigos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, glaudžiai bendradarbiauja su Tarnybos teritoriniais padaliniais. 2018 m. liepos 2 d. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį, ja siekiama užtikrinti nepertraukiamą visą parą veikiančią vaiko teisių apsaugą ir pagalbą vaikui, prieš kurį galimai panaudotas smurtas artimoje ar kitoje aplinkoje, vaikui, tapusiam smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenančiam aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, bei visais kitais atvejais, kai vaikui būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.
Nors, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais, Tarnybos teritoriniai skyriai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei gavimo iš policijos, turi nuvykti į vaiko buvimo vietą ir imtis atitinkamų veiksmų, policija, suprasdama, kad pereinamuoju Tarnybos formavimo laikotarpiu tai sudėtinga įgyvendinti, tam tikrais atvejais imasi veiksmų, kad būtų pasirūpinta vaiku (nuveža jį į Tarnybos nurodytą laikino apgyvendinimo vietą, laukia įvykio vietoje ilgiau nei 1 valandą ir pan.). Tarnybos darbuotojams vykdant funkcijas, kai reikia spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą, tam tikrais atvejais būtina nustatyti jų blaivumą. Tačiau įstatymais tokia teisė Tarnybos specialistams nėra suteikta, todėl šiam veiksmui atlikti yra kviečiami policijos pareigūnai. Tokiais atvejais, kai policijos pareigūnai kviečiami tada, kai nekyla pavojus asmens gyvybei, sveikatai ar viešajai tvarkai, yra neefektyviai naudojami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, nukenčia policijos funkcijų vykdymas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektai (XIIIP-3135, XIIIP-3034), siūlome į projektus įtraukti nuostatą dėl Įstatymo
įgalioto teritorinio skyriaus specialistų teisę tikrinti vaiko atstovų pagal įstatymą neblaivumą.
Taip pat, siekdami užtikrinti geriausią vaiko interesų apsaugą, siūlome aiškiai (kaip šiuo metu yra numatyta Įstatymo pakeitimo projekte XIIIP-3034) atskirti Tarnybos ir policijos kompetenciją. Policijos pareigūnai, kurie reaguoja į įvykį, ir, be kita ko, turi sutelkti dėmesį į įvykio išaiškinimą, įrodymų fiksavimą ir neteisėtą veiką padariusio asmens nustatymą, izoliavimą, negali pasirūpinti vaiku visa apimtimi. Sprendimo dėl vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos klausimą turėtų spręsti kompetentingi, turintys atitinkamą kvalifikaciją vaiko teisių apsaugos specialistai. Galiojanti Įstatymo norma, numatanti Tarnybos specialistų atvykimą per 6 val., yra neproporcingai ilga (ypač kalbant apie atvejus, kai reikia pasirūpinti kūdikiais ir pan.), todėl siūlome nustatyti, kad vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos klausimą, atvykusi į įvykio vietą ne vėliau kaip per 1 val., turi spręsti Tarnyba. Pritarti iš dalies. Pritarta siūlymui nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo (žr. projekto 14 str.). Nepritartina siūlymui, kad tarnybos specialistai turėtų teisę tikrinti vaiko atstovų pagal įstatymą neblaivumą. Tarnybos specialistai įgalioti rūpintis vaikais ir nėra atsakingi už tėvų būklės tikrinimą. 4. Kauno forumas, A. Rusteika, 2019-01-23, g-2019-634 * 1.
naujoji redakcija sąlygojo tai, kad per pusės metų jo galiojimo laikotarpį iš šeimų buvo paimta daugiau negu 1000 vaikų. Toks reiškinys sukūrė socialinę įtampą Lietuvoje. 2. Šiuo metu grubia institucine prievarta yra kėsinamasi į tokias konstitucines vertybes, kaip šeima, motinystė, tėvystė ir saugi vaikystė. 3. Šią institucinę prievartą sąlygoja ne netinkami bei neprofesionalūs vaiko teisių tarnybų veiksmai, ne poįstatyminių aktų netobulumas, ne netinkamas pasirengimas reformai, ne per mažas sistemos finansavimas (ką siekia įrodyti reformą ginantys jos strategai). Ši institucinė prievarta yra esminis ir objektyviai pagrįstas ĮSTATYMO nuostatų bei šios reformos rezultatas. 4. Vaikų teisių apsaugos sistema yra sukurta įstatymiškai suardant tėvų ir vaikų interesų vienybę bei ignoruojant esminį - paramos šeimai - prioritetą. Šios reformos objektu tapo ne šeima, o vaikas kaip atskiras individas. Tuo tarpu šeima tapo pagrindinė potencialiai vaikui nesaugios aplinkos erdvė, kuri nebėra organiškai būtina jo teisių visumai, visapusiškam vystymuisi ir laimei. 5. Nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka į latentinių nusikaltimų statistiką leidžia įtraukti didžiąją dalį Lietuvos šeimų. Tokiu būdu latentiniais nusikaltėliais yra paverstos ne tik šeimos auginančios vaikus, bet ir jų tėvai bei protėviai, o mūsų tauta paverčiama smurtautojų tauta - tai formuoja visuotinį psichologinį tautinio nepilnavertiškumo bei kaltės jausmą. Būtent nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka ĮSTATYMU nustatytų institucinių prievartos priemonių taikymo galimybę leido išplėsti nekontroliuojamai. 6. Atsirado prievartinė paramos sistema, kuri tapo įteisintu valstybiniu verslu, kuriame šeimos tėra paslaugų teikimo objektas, o vaikas - prekė, aptarnaujanti naujai sukurtą „paslaugų šeimai" sistemą. 7.
7Šia reforma iš esmės pasikėsinta į piliečių konstitucines teises,
laisves ir vertybes, skatinamas visuomenės teisinis nihilizmas bei įstatymų negerbimas, ugdomas nepasitikėjimas valdžia bei priešiškumas savo Valstybei. Todėl ĮSTATYMU įteisintos vaikų paėmimo iš tėvų schemos panaikinimas iš esmės tapo nacionalinio saugumo klausimu. 8. Valstybės kontrolė ir sankcijos turi būti pakeistos valstybės pagalba vaikams per juos auginančias šeimas. Valstybė privalo užtikrinti šeimos autonomiją, saugoti šeimas ir vaikus nuo smulkmeniško kišimosi į jų privatumą, užtikrinti garbės, orumo ir reputacijos apsaugą ir konstitucinę tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus. 9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų ĮSTATYMAS turi būti panaikintas arba iš esmės pakeistas. Nuo šios teisėkūros turi būti kategoriškai nušalinti asmenys, kurie yra susiję su šiuo paslaugų verslu per įvairias pinigų įsisavinimo bei finansavimo schemas. Atsižvelgti. 1.44 Teisės departamentas, 2019-01-09 * Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
„2019“. Pritarti. 1.45 Teisės departamentas, 2019-01-09 * Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti. 1. O. Gemskienė, 2019-01-09 g-2019-179 * Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Prašau Jus pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektui (XIIIP-3135) ir Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-2458). Prašau šias vaikų teisių apsaugos pataisas https://eseimas . lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ba4e2310102811e9b79ed4f43836384a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=99245b60-0a50-4e85-9021-215adc6ead4e svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka šioje pratęstoje Seimo sesijoje, kadangi po pratęstos Seimo sesijos – kita Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 d., todėl per tą laiką gali įvykti ne vienas vaiko paėmimas iš tėvų. Prašau Seimo, esant reikalui, pratęsti Seimo sesiją tiek kiek reikės, kol bus priimtos vaikų teisių apsaugos įstatymo ir miškų įstatymo pataisos, kadangi atidėti tokių svarbių klausimų - negalima, padaryta žala vėliau nebeištaisoma. Atsižvelgti. 2. Gediminas Gemskis, 2019-01-09 g-2019-181 * Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Prašau Jus pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektui (XIIIP-3135) ir Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-2458). Valstybės pagrindas yra Šeima. Manau, skandalingi vaikų paėmimo atvejai iš tėvų sukrėtė visuomenę, pasikėsinimas į šeimą, jos privatumą yra absoliučiai nepriimtinas, atkreiptinas dėmesys ir į vaiko teisių tarnybų smurtą nukreiptą prieš vaiką ir tėvus.
Todėl prašau šias vaikų teisių apsaugos pataisas https://eseimas . lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ba4e2310102811e9b79ed4f43836384a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=99245b60-0a50-4e85-9021-215adc6ead4e svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka šioje pratęstoje Seimo sesijoje, kadangi po pratęstos Seimo sesijos – kita Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 d., todėl per tą laiką gali įvykti ne vienas vaiko paėmimas iš tėvų ir apskritai žmonėms stresą keliantys incidentai. Nei vaiko teisių apsaugos, nei savivaldybės darbuotojai neturi duoti tėvams pasirašyti konfidencialumo sutarčių, jie neprivalo jų pasirašyti. Prašau Seimo vykdyti parlamentinę kontrolę vaikų teisių tarnyboms, jų vadovams ir jų darbui. Taip pat siūlau Įstatyme numatyti, kad vaiko paėmimo iš tėvų klausimą spręstų tiktai teismas - žodine tvarka, dalyvaujant ir išklausant tėvų paaiškinimus. Teismo posėdžiai išskyrus užtikrinant vaikų būtinas teises turėtų būti vieši ir atviri, vaikų teisių tarnybos išvados, kurių patikimumo negalima patikrinti (ten galima prirašyti ,,bet ką'') teismui neturėtų būti kaip privalomas įrodymas. Valstybė gali sulaukti stambių ieškinių iš tėvų patyrusių žalą ir stresą. Manau, vaiką suaugusieji, vaikų teisių tarnybų atstovai gali ir įtakoti, įkalbėti liudyti prieš tėvus, tėvus gali paskųsti kiti žmonės dėl priešiškumo, keršto ir atskreiptinas dėmesys į šio dalyko finansinę temą, bet svarbiausia - vaikams ir jų tėvams tuo padaroma psichologinė trauma, neištaisoma žala visam gyvenimui. Juk mes norime matyti sveiką savo Lietuvos visuomenę? Manau, Lietuvoje galimai po truputį pradėjo diegti ,,norvegišką'' modelį ir toliau bus žiūrima kiek galima ,,žengti'' toliau, todėl Seimo narių atsakomybė reaguoti į atsiradusias šeimai grėsmes.
Pažiūrėkite video įrašus, kaip atiminėjami vaikai. Nejaugi Jūs tai norite matyti Lietuvoje? https://www.youtube.com/watch?v=-JLjznYjTbE&t=9s https://www.youtube.com/watch?time_continue=55&v=5Je3iiNjpgM Manau, vaikai gali būti iš tėvų paimami tiktai kraštutiniu atveju, kai gręsia pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai ir prieš tai išnaudotos visos priemonės, įskaitant pedagogines (turėtų būti tokiems tėvams valstybės rengiami mokymo kursai), tačiau jokiu būdu ne už mažareikšmius ir neadekvačius kaltinimus. Prašau Seimo pratęsti Seimo sesiją iki tol, kol bus priimtos vaikų teisių apsaugos įstatymo ir miškų įstatymo pataisos, kadangi atidėti jų negalima, kitaip bus padaryta neištaisoma žala, už kurią Seimas turi prisiimti atsakomybę. Atsižvelgti. 3. Darius Mackevičius 2019-01-14 g-2019-333 * Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Prašau Jus pritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektui (XIIIP-3135). Gerbiami seimo nariai. Per visus nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus buvo daug iššūkių. Per visą tą laikotarpį priimta daugybė įstatymų. Vieni iš jų geri, kiti keliantys pasipiktinimą ar nepritarimą. Tačiau pirmą kartą priimtas įstatymas kuris sukelia ne pasipiktinimą , o baimę. Kalbu apie taip vadinamą "vaikų teisių" įstatymą. Įstatymas kuris turėtų apginti vaikus, šeimas ir galėtų suteikti valstybinėms instancijoms galimybę padėti šeimoms išspręsti iškilusias problemas, paverstas represijų bei susidorojimo įrankiu. Pasikėsinta į šeimą bei jos privatumą, o vaiko teisias turinčios atstovauti tarnybos savo veikla smurtauja prieš vaikus bei jų tėvus.
Be to ši tvarka suteikia galimybes net pašaliniams žmonėms melagingai skundžiant kerštauti ar net šantažuoti šeimas turinčias vaikus. Teisės aktų neapibrėžtumas, bei santykinai nesenai priimtos tvarkos tikslingumas kelia labai daug abejonių, baimių bei priverčia jaustis nesaugiai. Todėl prašau šias vaikų teisių apsaugos pataisas, svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka šioje pratęstoje Seimo sesijoje. Man dar niekuomet neteko susidurti su tokiu mamų išgąsčiu bei pasimetimu. Kadangi ne vienas iš tautiečių seniau yra girdėjęs apie
"Norvegišką vaikų teisių gynimo tvarką", tačiau mažai, kas galėjo
įsivaizduoti jog kažkas panašaus palies mūsų gimtinę. Kadangi esame
"emigrantų tauta", tai yra pažystamų įvairiuose pasaulio
kampeliuose ir šiuo atveju Norvegija nėra išimtis. Ten su vaikais gyvenantys pažystami lietuviai sako: Jeigu pas mus apsilankys vaikų teisių apsauga bei gausime nors vieną įspėjimą, tai nedelsiant rinksimės lagaminus ir viską metę (įskaitant darbą, mokykla) išvyksim namo (pabėgsim). Jau ir nebejuokinga, nes kai kurios politinės jėgos Lietuvoje galimai panašią ar tokią pačią tvarką įvedė ir Lietuvoje. Tai štai, jaunos mamos bei apskritai šeimos turinčios vaikus susimąsto kur bėgti po socialinių tarnybų apsilankymo? Patikėkit man teko bendrauti su motinom kurios nėra pasodintos prieš filmavimo kamerą televizijoje ir turi apsvarstyti prieš pasakant kiekvieną savo žodį ar emociją. Bendravau akis į akį. Jos pasimetusios. Kol kas nežino, kaip elgtis. Socialinių darbuotojų apsilankymo atveju mažai kas tiki jog pavyktų kažką įrodyti teisme ar kur kitur surasti teisybę, tačiau matydami jau esamus precedentus atimant vaikus bei jausdami grėsmę, pamąsto ar nevertėtų turėti atsarginį variantą, tai yra išvykti iš Lietuvos ten kur su savo vaikais galėtų jaustis saugiai. Niekuomet nebuvau matęs tokio nepasitikėjimo bei pasimetimo.
O kas jeigu pasibels į mano duris, o kas jeigu tai bus mano vaikas, o ar įmanoma jį susigrąžinti ir svarbiausias klausimas... Už ką??? Už ką su mumis, taip elgiatės??? Dėl to apleliuoju į visų esančių seime politikų sąžinę. Prašau priimkit bent šį kartą teisingą sprendimą. Juk šiuo metu sprendžiate ne miškų kirtimo klausimus. O šeimų iškirtimo bei sukapotų vaikiškų likimų klausimą. Miškai ataugs, o štai suardytų šeimų bei suluošintų vaikiškų širdelių niekas nebesuklijuos. Atsižvelgti. 1. Kauno forumas, A. Rusteika, 2019-01-23, g-2019-634
naujoji redakcija sąlygojo tai, kad per pusės metų jo galiojimo laikotarpį iš šeimų buvo paimta daugiau negu 1000 vaikų. Toks reiškinys sukūrė socialinę įtampą Lietuvoje. 2. Šiuo metu grubia institucine prievarta yra kėsinamasi į tokias konstitucines vertybes, kaip šeima, motinystė, tėvystė ir saugi vaikystė. 3. Šią institucinę prievartą sąlygoja ne netinkami bei neprofesionalūs vaiko teisių tarnybų veiksmai, ne poįstatyminių aktų netobulumas, ne netinkamas pasirengimas reformai, ne per mažas sistemos finansavimas (ką siekia įrodyti reformą ginantys jos strategai). Ši institucinė prievarta yra esminis ir objektyviai pagrįstas ĮSTATYMO nuostatų bei šios reformos rezultatas. 4. Vaikų teisių apsaugos sistema yra sukurta įstatymiškai suardant tėvų ir vaikų interesų vienybę bei ignoruojant esminį - paramos šeimai - prioritetą. Šios reformos objektu tapo ne šeima, o vaikas kaip atskiras individas. Tuo tarpu šeima tapo pagrindinė potencialiai vaikui nesaugios aplinkos erdvė, kuri nebėra organiškai būtina jo teisių visumai, visapusiškam vystymuisi ir laimei. 5. Nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka į latentinių nusikaltimų statistiką leidžia įtraukti didžiąją dalį Lietuvos šeimų.
Tokiu būdu latentiniais nusikaltėliais yra paverstos ne tik šeimos auginančios vaikus, bet ir jų tėvai bei protėviai, o mūsų tauta paverčiama smurtautojų tauta - tai formuoja visuotinį psichologinį tautinio nepilnavertiškumo bei kaltės jausmą. Būtent nepagrįstai išplėsta smurto sąvoka ĮSTATYMU nustatytų institucinių prievartos priemonių taikymo galimybę leido išplėsti nekontroliuojamai. 6. Atsirado prievartinė paramos sistema, kuri tapo įteisintu valstybiniu verslu, kuriame šeimos tėra paslaugų teikimo objektas, o vaikas - prekė, aptarnaujanti naujai sukurtą „paslaugų šeimai" sistemą. 7. Šia reforma iš esmės pasikėsinta į piliečių konstitucines teises, laisves ir vertybes, skatinamas visuomenės teisinis nihilizmas bei įstatymų negerbimas, ugdomas nepasitikėjimas valdžia bei priešiškumas savo Valstybei. Todėl ĮSTATYMU įteisintos vaikų paėmimo iš tėvų schemos panaikinimas iš esmės tapo nacionalinio saugumo klausimu. 8. Valstybės kontrolė ir sankcijos turi būti pakeistos valstybės pagalba vaikams per juos auginančias šeimas. Valstybė privalo užtikrinti šeimos autonomiją, saugoti šeimas ir vaikus nuo smulkmeniško kišimosi į jų privatumą, užtikrinti garbės, orumo ir reputacijos apsaugą ir konstitucinę tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius bei religinius įsitikinimus. 9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų ĮSTATYMAS turi būti panaikintas arba iš esmės pakeistas. Nuo šios teisėkūros turi būti kategoriškai nušalinti asmenys, kurie yra susiję su šiuo paslaugų verslu per įvairias pinigų įsisavinimo bei finansavimo schemas. Atsižvelgti. 2. A. Skrinska 2019-01-30 g-2019-905 * Priimdami griežtą, intervencinį vaiko teisių apsaugos įstatymą, dauguma Lietuvos šeimų padarėte už įstatymo ribos, juk beveik visose šeimose vaikas yra sudrausminamas ir barant. Tai Jūs traktuojate kaip psichologinį smurtą.
Pagal Jūsų priimtą įstatymą Jūs esate teisūs, o didžioji dauguma Lietuvos gyventojų yra neteisūs ir nusikaltėliai, kurie negeba auklėti vaikų, sudaro jiems nesaugią aplinką jei yra bent kiek apsvaigę nuo alkoholio (nėra nustatyta riba sunkus ar vidutinis tėvų girtumas sudaro vaikui nesaugią aplinką), įvedėte nesaugumo jausmą Lietuvos šeimose. Siūlyčiau svarstant pataisas, pagalvoti ar priimdami tokius įstatymus nekenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes tėvai atsidūrę už įstatymo ribų ir gyvendami nesaugumo jausme, kad valstybė gali iš jų (ne tik dėl aukščiau minimų priežasčių) bet, kad ir už blogus vaiko rezultatus mokykloje pasiimti jų, didžiausią turtą, vaikus. Šeimos Lietuvos valstybę pradeda traktuoti kaip priešą, pavojų ir taip padidinote nelojalių Lietuvai piliečių skaičių šimtais tūkstančių kartų. Tą jie įskiepyje ir savo vaikams, valstybės vadovus, bei Lietuvos valstybę pristato kaip „vaikagrobių“ šutve. Jei manote, kad yra kitaip, pabendraukite su paprastai žmonėmis, o ne su piliečiais, kurie bando Jums įsiteigti. Manydami, kad tai tik komunikacijos klaida, dar labiau gilinate grėsmę nacionaliniam saugumui, Juk grėsmės atveju, bet kokia svetimos valstybės invazija, žmonių, savo šalyje gyvenančių už įstatymo ribų, būtų suprantama kaip galimybė „legalizuotis“. Siūlymai dėl įstatymo korekcijos (pasistengiau nedubliuoti su kitais pasiūlymais):
negali jo net sudrausminti barant (psichologinis smurtas) reiktų rasti logišką suderinimą. Kad tėvų bausmės negali būti didesnės nei valstybės skiriamos bausmės. Išimti žodžius “net ir nedideliam” taip yra kuriamas visiškai svetimas precedentas, kuris tūkstančius metų pas mus buvo gajus, o Jūs tikitės jį per dieną, nuo įstatymo įsigaliojimo pakeisti.
Juk tai nėra kalbamą apie smurtą, nes tokį net ir nedidelį gali ir vaikas sukelti tėvams, tai ar mes kuriame tvarką, kad tėvų ir vaikų santykiai būtų aiškinamiesi prokuratūroje?! Pažeminta vaiko garbė ir orumas, turėtų prieš tai atsirasti žodelis šiurkščiai (siūlymas galioje prieš šį žodžių junginį visame įstatyme naudoti šiurkščiai), juk apsižodžiavimai šeimoje nėra dažnas, bet pasitaikantis reiškinys. O jūs jau norite iškart kištis į šeimos reikalus. 2. straipsnio 9. dalis Smurtu prieš vaiką laikoma vaiko nepriežiūra, kam meluoti sau ir kitiems nepriežiūra yra nepriežiūra tai nėra murtas, tad šis žodžių junginys čia neturėtų būti naudojimas ir visame įstatyme nepriežiūra neturėtų būti priskiriama prie smurto, nes tai nėra smurtas. 3. straipsnio. 2 dalis.
“Vaiko žeminimas“ ar kritikuojant prastus vaiko rezultatus mokykloje
yra vaiko žeminimas!? Manau tai turėtų būti išimta juk po šio žodžio įstatyme seką patyčios, tai jau yra perteklinis nustatinėjimas. “Gąsdinimas” vaiko gąsdinimas, kad neatneš senelis šaltis dovanų, tai yra gąsdinimas, turėtų būti arba išimta arba konkrečiau aprašyta gąsdinimas sutrikdyti sveikatą ar panašiai. Visi abstraktumai ir dviprasmybės sukuria interpretacijos laisvę valdininkams ir nesaugumo jausmą tėvams. “Asocialaus elgesio skatinimas” šio neturėtų būti, tarkim hitlerinėje Vokietijoje ar Sovietų sąjungoje asocialus elgesys buvo ir prieštaravimas sistemai. Istorija mokomės tam, kad klaidų nekartoti, jei Valstybė pradėtų elgtis amoraliai, šeima galėtų prieštarauti jei nepriimtinoms vertybėms ir būtų kaip saugiklis, palikus šia nuostatą, tai negalėtų būti. Tai galioja 8. Straipsnio 6. Daliai. Turėtų būti papildoma, kad indoktrinuojantis švietimas nėra privalomas. Ir 24 straipsnio pirma dalis ir ir 31.
Straipsnio 1 dalis “visuotiniai pripažintų normų“ tai turėtų būti išimta. Šie straipsniai prieštarauja Konstutucinės tėvų teisei auklėti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus. 4. straipsnis.3 dalis; 11 straipsnis 1 dalis. „į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgta“ Sako“ Duosi vaikams valią, pats papulsi į nevalią“ o jei neatsižvelgiam, tai pagal įstatymą pažeidimas vaiko teisių. Išimkit tokius absurdus, ar Jūs kūrėte įstatymą, kad tėvai būtų už įstatymo ribų!? Juk nusižengt pagal šį straipsnį labai paprasta, Jūs vaikams neleidžiat balsuot, o tėvams liepiat klausyt vaikų visiška dviveidystė. 29. straipsnis. 2 dalis. Vaikas saugomas “nuo smurto demonstravimo” turėtų būti papildoma išskyrus transliuojamo per žiniasklaidos priemones, nes šiame technologių amžiuje šią nuostatą būtų beveik neįmanoma įgyvendinti, kai jis transliuojamas reguliariai ir per visus informacinius kanalus. Tai vėl pažeidimas, kuris padaro daugumą šeimų už įstatymo ribų 35 straipsnio 2 dalis.
“apie vaiko teisių pažeidimus informuoti...policiją“ tai mano manymu
perteklinis ir policiją reiktų informuoti kai yra grėsmė vaikui. Nes jei pažeidžiama vaiko teisė ir jis negali susitikti su pusbroliu (teisė į giminystės ryšiu), tai nebūtinai policijai pranešinėt. 36 straipsnio 6 dalis tarnybos paėmusios vaiką „ ne vėliau kaip kitą dieną..,informuoja tėvus“, tai turėtų padaryti maksimum per dvi valandas. 50 straipsnio antra dalis. “sprendžia ar tėvų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais“ turi būti pažymėta, kad jei sveikata neleidžia turi būti atsižvelgiama į vaikų amžių gal jie gali padėti pasirūpinti tėvais ir įstatyme įteisinama nuostata, kad jei būklė neleidžia valstybė garantuoja slaugą (jei tai ne psichinė liga) ar globėją, kuris rūpintųsi tiek tėvais tiek vaikais.
Tėvų negalia, negali būti priežastis, vaikų atskyrimui nuo šeimos, tai būtų visiškas valstybės kompromitavimas Įstatymas, turėtų teikti pagalbą šeimoms, o ne jas gąsdinti, turi būti kuo mažiau dviprasmybių, kurios suteiktų valdininkams interpretacijos laisvę, o tėvams nesaugumą. Vaikai gali būti paimami tik iš realiai nesaugios aplinkos, kurioje yra grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgti. 3. R. Juškelytė 2019-01-30 g-2019-906 * Aš kaip atsakinga Lietuvos pilietė prašau savo šeimos ir giminių vardu, taisant įstatymą atsižvelgti į paprastas situacijas kad vaiko verkimas, isterijos dėl ilgo laiko sėdėjimo prie kompiuterio, prabangių žaislų pirkimo parduotuvėje, noras užsiimti pavojingais žaidimais (pvz. dvimetis sugalvoja savarankiškai atsipjauti duonos virtuviniu peiliu ir tam pasipriešina tėvai tai jis verkia), nagų karpymas, plaukų kirpimas, plaukų dažymas ankstyvam amžiuje, šampūno patekimas į akis maudant, tatuiruotė ar auskaru vėrimas paauglystėje...vienu žodžiu kad tokios diskomfortą sukeliančios situacijos, kuriose vaikas ašaromis gali reikalauti iš tėvų nelogiškų dalykų pvz:. pasidairyti tatuiruotę arba neprausti jo nes jam nemalonu kad vanduo griaužia akis) nebūtų laikomos smurtu. Jeigu baudžiami asmenys melagingai pranešė apie sprogstamą užtaisą, tai turi būt baudžiami ir pranešusieji apie tariamą smurtą. Jeigu paimti vaikus tai tik kraštutiniais atvejais kai sakiai matosi jog šeima nelinkus keistis. Iš psichinių ligonių, narkomanų ar alkoholikų paimti greičiau jeigu matosi, kad šeima neadekvati pasirūpinti vaikais.
Bet už Matuko ar kito vaiko žūtį neversti atsakyti visos Lietuvos tėvų.. turi atsakyti konkretus asmenys o ne visi Lietuvos žmonės. Ir socialines darbuotojos negali viršyti savo galiojimu joms taip pat turi būti taikomos drausminančios priemonės kaip ir globėjams. Atsižvelgti. 5.9 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija * Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
pakeitimu nesprendžiama, kas konkrečiai atsako už vaiką, kas yra jo teisėti atstovai tuo laikotarpiu, kai vaikas yra skubiai paimtas iš šeimos, tačiau nėra teismo sprendimo dėl vaiko paėmimo. Formaliai žiūrint, vaiko įstatyminiu atstovu lieka tėvai, tačiau dėl atskyrimo jie negali vykdyti savo funkcijų. VTAĮTI irgi nelaikytinas tuo atveju teisėtu vaiko atstovu. Matome realią spragą vaiko įstatyminio atstovavimo reglamentavime šiuo atveju. Siūlytume Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suformuoti atitinkamą pasiūlymą šiuo klausimu. Nepritarti. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakytai pozicijai, kad keliami klausimai išspręsti CK 3.250 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad „4. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 * Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Nr.
SV-S-1050 ,, Dėl įstatymų projektų išvadų” 4–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a :
vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I‑1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361 ,362 , 363 , 364 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP‑3135 (toliau – Projektas), siekiui tobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus: <..> Pritarti. 4. Seimo narė Agnė Širinskienė, 2019-02-041 Argumentai:
Šiuo metu „sveikatos“ sąvoka yra apibrėžiama Sveikatos sistemos įstatymo
dalyje: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“. Įvertinus tai, kad Sveikatos sistemos įstatymo paskirtis yra tik reglamentuoti „Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas“, bei siekiant užtikrinti vienodą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymą bei aiškinimą, yra tikslinga ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžti sveikatos sąvoką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį 4 dalimi, 4, 5, ir 6 dalis atitinkamai laikyti 5, 6 ir 7 dalimis bei 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
2 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: Sveikata
tai visuma veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas.“ 5. 6.
1516 ir1617 dalimis. 6. 7. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „
16. 18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679).“ Nesvarstyta Seimo narė A. Širinskienė atsiėmė pasiūlymą komiteto posėdžio metu. 1.3
1
realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Todėl „realaus pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos vartojimas atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei sąvokų yra perteklinis. Be to, „realaus pavojaus sąvoka“, kai yra vartojama atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei sąvokų tampa perdėm neapibrėžta. Tokios neapibrėžtos sąvokos nurodymas prie pagrindų pateisinančių valstybės institucijų intervenciją į šeimą sukuria prielaidas valstybės institucijų neadekvačiai ir neproporcingai intervencijai į šeimą net ir tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei negresia pavojus. Tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą visuomenėje. Kai valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą dėl neapibrėžto „pavojaus vaiko saugumui“, net ir tai atvejais, kai vaiko gyvybei ar sveikatai negresia realus pavojus, jokia šeima nebegali jaustis saugi ir šeimos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą tampa lengvai pažeidžiama. Atvejai, kai nėra pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, tačiau kyla pavojus kitiems svarbiems vaiko interesams turi būti sprendžiami pasitelkiant skirtingas priemones.
Jie negali pateisinti tokios intervencijos į šeimą, kuri yra pateisinama pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei atveju. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į šeimos gyvenimą ir jo privatumo apsaugą gali būti ribojama tik dėl svarių ir konkrečių priežasčių, įstatyme neturi likti neapibrėžtų sąvokų sudarančių prielaidas nepagrįstai bei neproporcingai valstybės intervencijai į šeimą. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apsaugos vaikui poreikis
Nepritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūlome atsisakyti šios sąvokos apibrėžimo, o aptariamas nuostatas dėstyti projekto 14 straipsnyje. 3.1 Lietuvos
3
sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 1.Atsižvelgiant į tai, kad mobiliosios komandos paskirtis - teikti šeimai terminuotą pagalbą, įvertinti pagalbos poreikį ir teikti rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui teikimo, siūlyti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau
Seimo narys R.
6.1 Seimo narys R. Šarknickas,
4 Argumentai: Projektu iš „Smurtas prieš vaiką“ sąvokos norima išbraukti atvejį, kuomet smurtu prieš vaiką nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui. Paliekamos tik išimtys, kai tokie veiksmai atliekami dėl vaiko sveikatos ar gyvybės. Šiuo pasiūlymu siūlytina palikti seną šios nuostatos redakciją, kadangi sukeldamas fizinį skausmą, asmuo gali bandyti vaiką apsaugoti ne tik nuo pavojaus sveikatai ar gyvybei, tačiau ir nuo pavojaus saugumui, tarkime, nuo trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos: bandymo vaiką pagrobti, seksualinio priekabiavimo, vagysčių iš vaiko ir kt. Tokiu atveju, fizinis skausmas gali būti sukeltas, siekiant vaiką atitraukti, apsaugoti bei išgelbėti nuo trečiųjų šalių nusikalstamos veikos ir pan. Manytina, kad sukeltas fizinis skausmas, siekiant vaiką apginti, kad nebūtų sukeltas pavojus jo saugumui bei vertybėms, turi būti laikomas proporcinga prevencine priemone ir netraktuojamas kaip smurtas prieš vaiką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam buvo sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar buvo pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui , sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“ Pritarti iš dalies.
Komitetas siūlo šios sąvokos nekeisti, - palikti, kaip yra galiojančiame įstatyme, t. y. sąvokoje palikti žodį „saugumas“. Seimo nariai
6
reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) nėra skirtas atskirai reglamentuoti vaikų ar šeimų teisėms. Jis vaikų teisės reglamentuoja ne daugiau nei kiti teisės aktai skirti įvairių žmogaus teisių užtikrinimui. Taip pat jis neapibrėžia sąvokų susijusių išskirtinai su šeimos ar vaiko teisėmis. Todėl jo išskyrimas iš kitų teisės aktų nėra pagrįstas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) .“ Nepritarti. Pritarta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei ir minėtas Reglamentas įrašomas į projekto 1 straipsnio 6 dalį. Seimo nariai
13 4.
Argumentai: saugumas ir saugi aplinka nėra vieninteliai vaiko poreikiai. Vaiko laikinoji priežiūra negali apsiriboti tik rūpinimusi saugia aplinka, ignoruojant kitus svarbius vaiko poreikius. Taip pat laikinoji vaiko priežiūra negali būti suvedama tik į vaiko saugumo užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Vaiko laikinoji priežiūra
Nepritarti. Pasiūlymu išplečiamos vaiko laikinos priežiūros funkcijos. Kadangi šiuo atveju tėvų teisės nėra ribojamos, tad tėvams lieka pareiga patiems užtikrinti svarbiausius vaiko raidos poreikius. 1.6
1
6Argumentai: Negalima palikti neaiškų emocinio smurto apibrėžimą,
kuris pastabą vertinant vaiko žinias ar elgesį laikytų smurtu. Vaiko nepriežiūra kaip smurtu negali būti laikomos subjektyviai traktuojamos prastesnės nei kitų gyvenimo sąlygos, jeigu tėvai deda visas pastangas išlaikyti savo šeimą. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktus, šį straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko
teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas .“ Pritarti iš dalies.
Komitetas siūlo tikslinti, įrašant žodžius tinkamas ir pagrįstas bei išdėstyti taip, kaip nurodyta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. 6.2 Seimo narys R. Šarknickas,
1 Argumentai: Projektu siūloma nustatyti, kad prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai turėtų būti laikomas psichologiniu smurtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2K-277-788/2016) yra laikoma, kad psichinė prievarta pasireiškia sistemingu persekiojimu, agresyviu priekabiavimu, sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, SMS žinutėmis ir pan. Tokių veiksmų pagrindinis tikslas – kad nukentėjusysis nerimautų, nesaugiai jaustųsi, patirtų stresą ir psichologinį diskomfortą. Nėra aišku, kodėl prevencinius valstybės veiksmus, siekiant apginti žmogaus teises, norima laikyti psichologiniu smurtu prieš vaiką. Nors vaikas, galimai, ir patiria emocinį šoką, išgyvenimus, tačiau tai negali būti prilyginta valstybės psichinei prievartai ar smurtui, dėl kurių jis gyventų nuolatinėje įtampoje ar baimėje. Be kita ko, valstybė veikia teisės aktų nustatyta tvarka, o jos veiksmuose nėra tikslo įbauginti vaiką ar šeimą, priešingai, yra siekis apsaugoti vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, siūloma panaikinti siūlymą, kad neteisėtas vaiko paėmimas būtų prilyginamas psichologiniam smurtui. Be kita ko pažymėtina, kad valstybė visais atvejais privalo atlyginti dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atsiradusią žalą, todėl jeigu po vaiko paėmimo paaiškėtų, kad vaikas buvo paimtas neteisėtai, šeima turėtų visas teises kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Taigi, šiuo metu yra užtikrinamos visos priemonės valstybės institucijų neteisėtiems veiksmams užkirsti.
Pasiūlymas : Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.“ Pritarti iš dalies. Komitetas, kaip ir pasiūlymo autorius, pritaria nuostatai nekeisti psichologinio smurto sąvokos. Komitetas tik siūlo papildyti sakiniu, kad „ psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas“. 1.6.1
2
išdėstyti taip:
„4) nepriežiūra – tyčinis tėvų ar kitų vaiko atstovų
pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Pritari iš dalies. Komitetas siūlo tikslinti sąvoką, papildant sakiniu, jog skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra. Žr. projekto 2 str. 2 dalį. 6.3 Seimo narys R. Šarknickas, 2019-02-053 Argumentai:
Projektu siūloma panaikinti vaiko teises į emocinius ir socialinius ryšius.
Šių teisių atėmimas, pažeidžia Vaiko teisių konvenciją, kadangi ja vaikui yra suteikiama teisė suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, teisė laisvai reikšti savo nuomonę, teisė į minties, sąžinės laisvę, taip pat teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę (12-15 straipsniai). Be kita ko, Konvencijos valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (27 straipsnis). Visos šios teisės užtikrina vaiko emocinius ir socialinius ryšius su jį supančia aplinka: susiformavęs draugų ratas, žinomi ir pažįstami pedagogai, darželio auklėtojai ir/ar kiti asmenys, emociškai saugi ir žinoma vaikui aplinka ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijoje numatytos vaiko teises privalo būti saugomos, siūlytina palikti galioti senąją 9 straipsnio redakciją. Pasiūlymas :
Pakeist projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius, bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.“ Nesvarstyta Nuspręsta pasiūlymo svarstymą atidėti iki kito posėdžio. 3.2 Lietuvos
1 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 1.2.
gyvenimui šeimoje su tėvais ir giminystės ryšių išlaikymui, tikslinga atsisakyti Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomo pakeitimo dėl vaiko interesų sąvokos apibrėžties tikslinimo ir papildyti Įstatymo 4 straipsnį nauju papunkčiu, apibrėžiančiu biologinės šeimos prioriteto principą:
„Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi
būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti. 1. Siūlome atsisakyti XIIIP-3135 projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomo pakeitimo. 2. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės pasiūlymą Nr. 3.2, siūlo nekeisti vaiko interesų sąvokos, o siūlomas nuostatas inkorporuoti į 3 straipsnį, apibrėžiant biologinės šeimos prioriteto principą (žr. 3 str. 1 d.). 1.2
1
2Argumentai:
Papildyti galiojančio įstatymo 1 straipsnį nauja 2 dalimi. Jau įstatymo paskirties įstatyme turi aiškiai suformuluota nuostata saugoti ir padėti šeimai, o ne tik galimai atimti iš jos vaikus. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildant nauja 2 dalimi, ją išdėstyti taip: „
konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; teikiant šeimai reikiamą pagalbą, kuria siekiama užtikrinti vaiko teisę augti biologinėje šeimoje; vadovaujantis vaiko tėvų ar kitų vaikų atstovų pagal įstatymą dalyvavimo principu. “ Pritarti iš dalies. Siūlome šią nuostatą apjungti su Vyriausybės nutarimo 1.2 punkte siūloma nuostata ir šias nuostatas išdėstyti galiojančio įstatymo 4 straipsnį papildant 2 nauju punktu dėl biologinės šeimos prioriteto (Žr. projekto 3 straipsnio 1 dalį).
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas įtraukti vaikų atstovų pagal įstatymą dalyvavimo principas aptariamas šio straipsnio 11 punkte . 1.7
2
7Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu,
pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 15 dalį, šį straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15) pagalbos viršenybės – vaikui, ypač delinkventinio elgesio atvejais, taip pat jo šeima i užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš baudžiamąsias priemones;“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto siūlomą formuluotę, išdėstytą projekto 3 str. 2 d. 3.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-305 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
apsaugoti vaikus ir tėvus nuo neteisėto išskyrimo, tačiau šiuo metu Įstatyme esančią psichologinio smurto formuluotę palikti nepakeistą ir papildyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuostata: „Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 1. Siūlome atsisakyti įstatymo projekto XIIIP-3135 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto pakeitimo. 2. Papildyti įstatymo projektą XIIIP-3034(2) nauju 5 straipsniu (žr. projektą). 3.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
1.4.Siūlytina tikslinti Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes neapibrėžti duomenų subjektai (t. y. bet kokius su vaiku susijusius duomenis gali rinkti visi juridiniai ir fiziniai asmenys), neaiškus duomenų rinkimo tikslas, nenurodyta, kokie konkrečiai duomenys būtų tvarkomi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti - Projekte arba duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti, kokius asmens duomenis kokiu tikslu koks duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti. Pritarti iš dalies. Pritartina, kad siūloma 31 straipsnio 4 dalies formuluotė neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, bei tai, kad minėtas reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, siūloma atsisakyti 31 straipsnio 4 dalies papildymo. Tuo tarpu LR Vyriausybė išvadoje siūlydama šią nuostatą tikslinti - Projekte arba duomenų valdytojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti, kokius asmens duomenis kokiu tikslu koks duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti, tačiau konkrečių siūlymų nepateikia. Be to, papildomas nuostatas siūlytina aptarti poįstatyminiuose aktuose. 2. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė,
1Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.
2Argumentai:
Įstatymo 30 straipsnis numato darbo apribojimus asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai. Tačiau minėti apribojimai nėra pakankami siekiant užtikrinti nepriekaištingos reputacijos darbuotojų įdarbinimą ir jų darbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje bei jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose. Siūloma numatyti papildomų reikalavimų minėtų vaiko teisių apsaugos institucijų darbuotojams. Pasiūlymas:
1Papildyti projektą nauju 17 straipsniu:
„17 straipsnis. Įstatymo papildymas 501
straipsniu Papildyti Įstatymą 501 straipsniu: „501 straipsnis. Darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje apribojimai. 1.
dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
apribojimai, nustatyti šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje;
už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
sprendimu taikytas tėvų valdžios apribojimas – neatsižvelgiant į tai, ar tėvų valdžios apribojimas yra panaikintas;
sprendimu buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
nustatytais atvejais. 2. Į pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) pareigas būtų priimti tik asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai. 3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
2Buvusį projekto 17 straipsnį laikyti atitinkamai 18 straipsniu. Pritarti iš dalies. 1.
pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti, kaip pateikiama sujungto projekto XIIIP-3034(2) pavadinime. 2. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasiūlymą dėl įstatymo 30 straipsnio tobulinimo, taip pat į Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymą, papildyti įstatymą 501 straipsniu, nustatančiu darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje apribojimus, tikslinga šias nuostatas ne dėstyti atskiru straipsniu, o perkelti jas į įstatymo 30 str., išplečiant šio straipsnio reguliavimo dalyką. Siūlomas reglamentavimas taip pat turi būti suderintas su Baudžiamuoju kodeksu, Civiliniu kodeksu, Valstybės tarnybos įstatymu. Todėl pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomai 30 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, siūlome įstatymo projektą XIIIP-3034(2) papildyti nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip, kaip pateikta projekte (žr. projekto 8 str.). 3.5 Lietuvos
3 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
31 straipsnio 7 dalies pakeitimą tikslinti ir, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siekiant apsaugoti bet kokio amžiaus vaikus su negalia, nustatyti taip: „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į specialiuosius jo poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.“ Pritarti. Siūlome, apjungiant projektus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034(2) 9 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir išdėstyti, kaip pateikiama projekto 9 str. 3 dalyje. 3.6 Lietuvos
4 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
1.6.Siekiant teisinio aiškumo, tobulinti Projekto 6 straipsniu siūlomą Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ Pritarti Siūlome įstatymo projekto XIIIP-3034(2) 9 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip, kaip pateikiama projekto 9 str. 4 dalyje. 1.8
8Argumentai:
Vaiko paėmimas, net ir laikinas, iš tėvų yra didelė trauma vaikui visam gyvenimui. Todėl jis gali būti taikomas tik esant realiam ir tiesioginiam pavojui vaikui, kurio negalima pašalinti kitomis priemonėmis ir įsitikinus, kad vaikui likus biologinėje šeimoje jam būtų padaryta didesnė žala nei jį palikus. Pasiūlymas:
Siūlau įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu, pakeičiant įstatymo projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalis, šį straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5.
Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra realaus ir tiesioginio pavojaus, kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis , vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
išdėstyti taip: „6. Tik nepavykus visomis įmanomomis prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje ir nustačius, kad vaikui likus jo biologinėje šeimoje jam būtų padaryta didesnė žala nei iš jos paimant , vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas.“ Pritarti iš dalies. Pritarta komiteto pasiūlymui dėl Teisės departamento 1.8 pastabos (žr. projekto 11 str.). Seimo narys. R. J. Dagys posėdžio metu atsiėmė pasiūlymo 2 dalį dėl įstatymo 33 straipsnio 6 dalies keitimo. 1.10
10Argumentai:
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriuje yra išvardintos įvairios vaiko teisės, įskaitant teisę būti išklausytam, teisę bendrauti su giminaičiais, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisė į saviraiškos laisvę ir t.t.. Siekiant išvengti situacijos, kai valstybės institucijos įstatymo įpareigojamos reaguoti į kiekvieną smulkų incidentą ar tėvų ginčą su vaikais dėl galimo jų teisių „pažeidimo“, yra tikslinga įvesti vertinamąjį slenkstinį kriterijų, kuris suteiktų pagrindą vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai nereaguoti į pranešimus, jei iš pranešime apie vaiko teisių pažeidimą akivaizdu, kad pažeidimas yra mažareikšmis.
Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pirmiausiai turi būti vertinama ar nekyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Jei toks pavojus nekyla, prioritetas turi būti teikiamas šeimai draugiškam pagalbos poreikio nustatymui, o ne formaliam bei biurokratiškam „situacijos tyrimui“. Argumentai, kodėl reikia atsisakyti
„pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos nurodyti 1 pasiūlymo punkte. Kadangi sąvoka “saugi aplinka” yra plati bei
apimanti daugybę aspektų, kurie gali būti nesusiję su realiu pavojumi vaiko sveikatai ar gyvybei, yra tikslinga pareigą užtikrinti saugią aplinką pakeisti į pareiga imtis priemonių apsaugoti vaiką nuo pavojaus jo sveikatai ar gyvybei. Toks sukonkretinimas padėtų išvengti neproporcingų ir neadekvačių valstybės institucijų intervencijų motyvuojant siekiu „užtikrinti vaikui saugią aplinką“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą šiurkštų vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, šeima, ją išklauso. jeigu Jeigu yra poreikis, vaiką išklauso,
brandą, išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, esant poreikiui, įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, įvertina ar vaiko sveikatai ir gyvybei negresi pavojus bei kokios pagalbos reikia vaikui ir šeimai, kad būtų tinkamai užtikrinti vaiko teisių saugomi vaiko interesai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą . Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio
vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kurioje , kad kyla yra realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei , privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų, kad yra pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje , atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. 4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinąjį reikalingumą dėl kylančio realaus pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai imasi priemonių apsaugoti vaiką nuo pavojaus jo sveikatai ar gyvybei užtikrina vaikui saugią aplinką, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus. Jei nenustatomas apsaugos vaikui poreikis, perduoda vaiką tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti iš dalies. Pritarta projekto 14 straipsniu dėstomai keičiamo įstatymo 36 straipsnio redakcijai (žr. projektą). Komitetas nepritarė siūlymui dėl žodžio „šiurkštus“ įrašymo, nes abejotina, ar tarnyba vien tik pranešimo pagrindu galės įvertinti, ar galimas vaiko teisių pažeidimas yra šiurkštus, ar ne.
Manytina, kad siūlymas „įvertina ar vaiko sveikatai ir gyvybei negresi pavojus bei kokios pagalbos reikia vaikui ir šeimai, kad būtų tinkamai užtikrinti vaiko teisių saugomi vaiko interesai“ dėstyti šiame straipsnyje perteklinis, nes šios nuostatos dėstomos Įstatymo 361 straipsnio 4 dalyje (siūloma reglamentuoti pagalbą vaikui ir šeimai). 3. Seimo narė Monika Navickienė, 2019-01-3114
Argumentai : Jeigu kyla įtarimai, kad vaikas patyrė smurtą tai neturėtų kilti abejonių, kad vaikas turi būti išklausytas psichologo. Kuomet numatyta, kad vaiko psichologas išklauso tik „pagal poreikį“ kyla grėsmė neteisingai interpretuoti tokį poreikį, o neužtikrinus tokio poreikio patenkinimo – sudaroma galimybė išvengti atsakomybės. Pasiūlymas : 5 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „pagal poreikį“: „Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo.“ Nesvarstyta Seimo narė M. Navickienė atsiėmė pasiūlymą posėdžio metu. 3.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-30 14-23 Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 1.7.Projekto 11-20 straipsniuose ir 21 straipsnio 1 dalyje siūlomą reagavimo į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pagalbos vaikui ir šeimai teikimo bei atvejo vadybos proceso teisinį reguliavimą tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatas. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintame projekte 14-23 straipsnius. 6.4 Seimo narys R.
6.4 Seimo narys R. Šarknickas, 2019-02-0517 Argumentai: Projektu siūloma nustatyti schemą, kuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, motyvuotu siūlymu kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, o pastarasis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu mobiliosios komandos specialistui nėra nustatomas terminas, per kurį jis privalėtų pateikti savo motyvuotą siūlymą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką. Susiklosto paradoksali situacija, kuomet nors ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavus siūlymą iš specialisto privalo reaguoti operatyviai (per 3 d. d.), tačiau mobiliosios komandos specialistas, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, jį gali laikyti visiškai neterminuotai. Atsižvelgiant į tai, siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko interesus bei kuo mažesnę emocinę ir kitą neturtinę žalą vaikui, siūlytina įtvirtinti minimalų terminą, per kurį mobiliosios komandos specialistas privalėtų pateikti motyvuotą siūlymą dėl kreipimosi į teismą. To nepadarius, vaiko paėmimas taptų neteisėtu. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti įstatymą 363 straipsniu ir jį išdėstyti taip:363 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. 1.
įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, esant reikalui pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl 361 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų:
1) laikydamasis 362 straipsnio 5 dalyje nustatyto principo užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniais, inicijuoja pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą ir atvejo vadybos procesą;
teikia motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
įgalioto teritorinis skyrius, vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo bei Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą.“ Nesvarstyta Nuspręsta pasiūlymo svarstymą atidėti iki kito posėdžio. 1.9 Seimo nariai
9Argumentai:
Net ir laikinas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra trauma vaikui, todėl jis turi būti labai tiksliai reglamentuotas, prireikus atskirti vaiką reikia visų pirma ieškoti būdų perduoti jį artimiems giminaičiams, o tik po to globėjams. Pasiūlymas:
straipsniu, įstatymo projektu keičiamą įstatymą papildant nauju341 straipsniu, šį straipsnį išdėstyti taip: „
straipsnis. Vaiko laikinoji priežiūra
1Nustačius vaiko apsaugos poreikį,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užtikrina vaikui saugią aplinką:
1) palieka vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
2) perduoda vaiką giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims ar kitiems vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
3) organizuoja vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, kurie nekelia pavojaus vaiko saugumui, laikiną apgyvendinimą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2. Pasikeitus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikui buvo užtikrinta saugi aplinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyrius nutraukia vaiko apsaugos priemonės taikymą. 3. Vaiko laikinoji priežiūra gali tęstis iki
saugi aplinka, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 4.
užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą vaikui saugią aplinką pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. “ Pritarti iš dalies. Siūlome straipsnį išdėstyti, kaip nurodoma projekto 18 str. (364
ir teisėtvarkos komitete 2019 m. vasario 1 d. įvyko klausymai dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 361 , 362 ,363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3034) ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 ,364 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3135) lydimųjų projektų, tarp jų: · Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3137); · Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3138). Klausymuose, dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigos, Teisėjų tarybos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovams, atkreiptas dėmesys į projektais teikiamų siūlymų ( dėl privalomo advokato dalyvavimo teismui nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bei antrinės teisinės pagalbos suteikimo šiose bylose) įgyvendinimą.
Pritartus projektams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius prieš kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, privalėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešimą dėl antrinės pagalbos teikimo. Atsižvelgiant į tai, klausymų metu konstatuota, kad išskirtiniais atvejais Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatytas trijų darbo dienų terminas (per kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius paėmęs vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą) gali būti per trumpas. Klausymų metu sutarta, kad tikslinga siūlyti įtvirtinti Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyto 3 darbo dienų termino išlygą, t.y., kad išimtiniais atvejais dėl objektyvių aplinkybių, šis terminas galėtų būti penkios darbo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatyme siūlytina neatkartoti Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyto termino, o apsiriboti nuoroda į šį straipsnį.
Pasiūlymas : „2) nepavykus užtikrinti vaikui saugios aplinkos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, organizuoja laikiną vaiko apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per
Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą;“ Pritarti. Apjungiant projektus šio straipsnio dalis buvo pakeista, tačiau aptiriamos nuostatos inkorporuotinos kituose straipsniuose. Žr. projekto 19 str., 23 str. 2 d. 5.2
„3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas
teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, arba jeigu šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.“
365 straipsnio 7 dalį (žr. projektą). Seimo narys Mindaugas Puidokas, 2019-01-2120
Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Šie asmenys geriausiai žino, su kokiais sunkumais susiduria ir kokių poreikių tenkinimo stokoja konkrečioje bendruomenėje gyvenančios šeimos, taip pat jie geriausiai žino, kokios yra vietinės bendruomenės galimybės vaikui ir šeimai bendruomenėje gauti reikiamą pagalbą (įskaitant ir neformalią pagalbą) ir kas ją galėtų suteikti. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „
įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą. Posėdyje privalo dalyvauti vietos bendruomenės atstovas, jo nesant – seniūnas, taip pat gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų; “ Pritarti iš dalies. Siūlome, atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą, pakeisti įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip, kaip pateikta projekte. Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2019-01-10723 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3135 lydinčiu Civilinio proceso kodekso
vaikų paėmimo bylas siūloma nagrinėti teisme žodinio proceso būdu, Projekto
straipsnio
proceso kodekso XIX skyrių taisytina blanketine nuoroda į Civilinio proceso kodekso XXXIX skyrių.
Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų
pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XIX
skyriuje nustatyta tvarka.““ Pritarti. Siūlome atitinkamai patikslinti projekto XIIIP-3135 21 straipsnio 2 dalį, t. y. palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, nekeičiant gailijančio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies. 3.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-3023 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 1.8.Atkreipti dėmesį, kad šiuo metu bylos dėl teismo leidimo išdavimo supaprastinto proceso tvarka teisėjo iniciatyva taip pat gali būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu pagal Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalį. Teismo leidimų išdavimo nagrinėjimas ieškinio teisenos tvarka užtruktų neprognozuojamai ilgai, nes teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos; siųsdamas pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui ir tretiesiems asmenims, teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, vėliau teismas sprendžia klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo, parengiamasis teismo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties priėmimo, taip pat gali ilgai trukti apeliacinis procesas ir 1.1. (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 301-325 straipsniai).
Taigi, nustatyta bylų nagrinėjimo ginčo teisena procedūra nepadėtų užtikrinti geriausių vaiko interesų, nes neapibrėžtą laiką vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nepatikrintas ir nepatvirtintas teismo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina Projekto 21 straipsnyje siūlomame Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies pakeitime atsisakyti nuostatų dėl prašymo dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka ir įtraukti nuostatas dėl šio prašymo nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pritarti. 3.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-01-3023 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: 1.9.Pritarti Projekto 21 straipsnio 3 dalimi siūlomam Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimui - išbraukti žodį
„saugumui“, tačiau tobulinti šį punktą, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio
įrašyti žodžius „vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje“. Nepritarti. Siūloma kita formuluotė. Žr. projekto 23 str. (įstatymo 42.1.1).
Projekto 13 straipsnį nauja 2 dalimi ir pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.“ Pritarti. Siūlome Įstatymo projekto 23 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, o buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi. Žr. projekto 23 straipsnio 2 dalį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2019-01-09 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3034, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės pastabas. Pritarti iš dalies. Komitetas nusprendė apjungti projektus XIIIP-3034 ir XIIIP-3135. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-31 * Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į gautas pastabas, pasiūlymus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. Pritarti. 1.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-31 * Pastaba projektui XIIIP-3135 , kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034:
Siūlyti pagrindiniam komitetui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3034 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Pritarti. 1.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Pastaba projektui XIIIP-3135, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-3034: Argumentai: Siūlytina atsisakyti Projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 4 dalies papildymo, kuria siekiama nustatyti, kad „Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyvendindama įstatymu pavestas funkcijas, susijusias su duomenų rinkimu, iš esmės turėtų remtis kitu pagrindu nei duomenų subjektų sutikimas, t. y.:
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytais pagrindais, nustatančiais, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:
kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė ( c punktas);
būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas). Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra tiesioginio taikymo teisės aktas, o p rireikus, konkretesnis nuostatų taikymas detalizuotinas poįstatyminiuose teisės aktuose. Tuo tarpu kitų fizinių ar juridinių asmenų veiksmai renkant ar gaunant su vaiku susijusius asmens duomenis kiekvienu atveju būtų grindžiamas skirtingais pagrindais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (pavyzdžiui duomenų subjekto sutikimas ar kt.), tiesiogiai taikant minėtą Reglamentą. Pasiūlymas : „4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą . “ Pritarti. Siūlome atsisakyti įstatymo projekto XIIIP-3135 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies pakeitimo. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-31 * Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į gautas pastabas, pasiūlymus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. Pritarti. 2.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-31 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3034 sujungti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361
ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti. 2.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-318 N Argumentai: Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasiūlymą dėl šio įstatymo 30 straipsnio tobulinimo, taip pat į Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymą papildyti įstatymą nauju 501 straipsniu, nustatančiu darbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje apribojimus, tikslinga šias nuostatas ne dėstyti atskiru straipsniu, o perkelti jas į įstatymo 30 str., išplečiant jo reguliavimo dalyką. Pasiūlymas:
Papildyti projektą straipsniu keičiančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio pavadinimą: 30 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai Darbo su vaikais apribojimai Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 2.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-01-318 N „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas teistumo išnykimą ar panaikinimą , jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai , draudžiama:“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 2.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-318 N Argumentai:
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 13 str. 2 d. asmuo atsako nuo 14 metų tik už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus (pavyzdžiui, nužudymą (129 str.), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 str.), išžaginimą (149 str.), seksualinį prievartavimą (150 str.) ir kt., todėl atsižvelgiant į šių veikų pobūdį, siūlytina atsisakyti 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Pasiūlymas: „
straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 16 metų, o sukakę 16 metų jie nepadarė naujų nusikalstamų veikų.
„ Kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 2.5 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-318 N Argumentai: Pritarus 30 straipsnio 1 dalies pataisoms, turėtų būti taisoma ir šio straipsnio 6 dalis. Pasiūlymai: „6. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje , arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai .“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 2.6 Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-318 N Argumentai:
Pritarus 30 straipsnio 1 dalies pataisoms, turėtų būti atsisakoma ir šio straipsnio 11 dalies. „
25 metų laikotarpiui, gali būti peržiūrimi tik pasibaigus šiam terminui, jeigu šie asmenys nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. “ Kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 2.7
Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius kitą nei nurodyta šios dalies 1 punkte nesunkų ir (ar) apysunkį tyčinį nusikaltimą, tol kol - neišnykęs ar nepanaikintas teistumas,
4) jis buvo vaiko globėju (rūpintoju) ir globa (rūpyba) panaikinta dėl jo kaltės Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ;
Respublikos valstybės tarnybos įstatyme;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais .“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 2.8. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-01-318 N Pasiūlymas: Papildyti 30 straipsnį 12 dalimi: „
pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) pareigas būtų priimti tik asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 11 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip .“ Pritarti. Žr.
Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymo. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių, pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 , 362 , 363 , 364 , 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3034
sujungtas su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė [1] Committee on the Rights of the Children, 29 May 2013. General comment No. 14 (2013) on t he right of the child to have his or her best interests taken as a primary consideration (art. 3, para. 1). [2] Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 9, 18 bei kiti su jais sisteminiais ryšiais susiję straipsniai – 5 (tėvų ir šeimos pareigos ir teisės, besivystantys vaiko gebėjimai), 3 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnis (valstybės pareiga padėti tėvams užtikrinti vaikui pakankamą pagalbą ir tinkamas gyvenimo sąlygas). [3] Guidelines on the Alternatyve Care of Children. United Nations.
United Nations. 2009. [4] BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas. [5] BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas. [6] BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas. [7] „Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“