DĖL
NR. IX-2206 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nr. viii-1029 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. i-430
įstatymo NR. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo ir lietuvos respublikos užimtumo įstatymo nr. xii-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
ir uždaviniai Šiuo metu nėra vieno teisės akto, reguliuojančio Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, bei jų šeimos narių ir kitų asmenų perkėlimo iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką ir valstybės pagalbos teikimo jų integracijai sąlygas ir mechanizmą, o šie teisiniai santykiai yra reguliuojami fragmentiškai įvairiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 41 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, bei jų šeimos narių perkėlimo iš humanitarinės krizės apimtų šalių ar regionų į Lietuvos Respubliką teisinio reguliavimo gaires (toliau – Gairės), kurioms 2018 m. gegužės 16 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Gairėmis. Įstatymo projektu siekiama: 1.
Sudaryti galimybę humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims, asmenims, pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų šeimos nariams ir (ar) globojamiems nepilnamečiams vaikams (toliau – perkeliamasis asmuo) atvykti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir integruotis Lietuvos visuomenėje. 2. Reglamentuoti perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas. 3. Nustatyti valstybės pagalbos teikimo perkeliamiesiems asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką ir jiems integruotis visuomenėje mechanizmą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento (direktorius Giedrius Kazakevičius, tel. 8 706 52607, el. p. [email protected] ) Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška (tel. 8 706 52893, el. p. marius.juska @urm.lt ), antroji sekretorė Sonata Lapinskienė (tel. 8 706 52648, el. p. [email protected] ) ir antroji sekretorė Jolanta Samuolytė (tel. 8 706 52842, el. p. [email protected] ) kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vedėja Aušra Grikevičiene (tel. 85 271 7078, el. p. ausra.grikeviciene @vrm. lt ), Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėju Dainiu Cicėnu (tel. 85 271 8521, el. p. [email protected] ), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiaja patarėja neįgaliųjų klausimais Egle Čaplikiene (tel. 8 706 64261, el. p. egle.caplikiene @socmin. lt ) ir Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė (tel. 8 706 68225, el. p. [email protected] ).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nėra sistemingai reglamentuojami vienu įstatymu. Atskirais atvejais, pavyzdžiui, atsižvelgdama į sudėtingą saugumo ir humanitarinę padėtį Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, siekdama suteikti paramą Lietuvos Respublikos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimos nariams, pareiškusiems pageidavimą persikelti iš šių Ukrainos regionų į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, perkėlimo į Lietuvos Respubliką ir valstybės paramos jų integracijai“, kuriuo buvo teikiama pagalba perkelti asmenis į Lietuvos Respubliką ir suteikti jiems reikalingą valstybės paramą nuo jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu valstybės parama perkeltinų asmenų integracijai teikiama mutatis mutandis vadovaujantis Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvių kilmės asmenims, asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ši teisė įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis. Asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teisinio reguliavimo nuostatos suformuluotos vadovaujantis G airėmis . Priėmus Įstatymo projektą, perkeliamieji asmenys turės galimybę persikelti iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką ir, įgyvendinus integracijos priemones, sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę. Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką, nustatys perkėlimo laikotarpį.
Įstatymo projekte numatoma, kad nuolat užsienio valstybėje ar jos dalyje gyvenantys asmenys, įstatymo nustatytais atvejais bus perkeliami iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką nuolat gyventi. Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką schema pateikta aiškinamojo rašto 1 priede. Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ir nesiekiantiems įgyti perkeliamojo asmens statuso, Įstatymo projekto nuostatos nebus taikomos. Šiems asmenims pagalba ištikus stichinei nelaimei, katastrofai, teroro aktui, masinėms riaušėms, karo ar ginkluoto konflikto atveju užsienio valstybėje bus teikiama Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinių pareigūnų Lietuvos Respublikos konsulinio statuto nustatyta tvarka, t. y. konsuliniai pareigūnai, esant galimybei, palaikys nuolatinį ryšį su nelaimės ištiktu Lietuvos Respublikos piliečiu ir padės jam susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimaisiais giminaičiais arba su piliečio nurodytu kitu asmeniu; konsuliniai pareigūnai taip pat galės, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis sutiks, padėti organizuoti jo ir jo šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, evakavimą iš krizės zonos į artimiausią saugią zoną (Konsulinio statuto 14 straipsnio 1 ir 2 dalis). Įstatymo projekte vartojama sąvoka „nuolat gyventi“ perkeliamųjų asmenų atžvilgiu yra suprantama taip, kaip yra apibrėžiama fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnyje. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „teroro aktas“ atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnyje vartojamą sąvoką, o „ekstremaliosios situacijos“ sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vartojamą sąvoką.
Įstatymo projekte numatoma, kad perkeliamieji asmenys į Lietuvos Respubliką galės atvykti Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą. Atvykus į Lietuvą, perkeliamieji asmenys turės teisę gauti valstybės paramą jų integracijai visuomenėje Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės paramą sudarys konkrečios įstatymo projekte nurodytos socialinės pašalpos bei valstybės institucijų teikiamos administracinės, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitos viešosios paslaugos. Atsižvelgiant į Gairių nuostatas, pirmieji dokumentai perkeliamiesiems asmenims bus išduodami nemokamai. Įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka perkeliamieji asmenys galės gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje ir (ar) Lietuvoje rengiant ir teikiant perkeliamojo asmens statusą patvirtinančius dokumentus, tvarkant ir išduodant pirmuosius asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus arba dokumentus, patvirtinančius arba suteikiančius užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, legalizuojant ir verčiant dokumentus, mokant valstybės rinkliavas ir konsulinius mokesčius. Įstatymo projekte nustatyta tvarka perkeliamieji asmenys turės pareigą dalyvauti integracijos procese; jiems bus privalu gauti dokumentą, kuris patvirtintų arba suteiktų perkeliamajam asmeniui (užsieniečiui) teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; panaikinus perkeliamojo asmens statusą įstatymo projekte nurodytais pagrindais, perkeliamieji asmenys privalės atlyginti Lietuvos Respublikai dėl jo perkėlimo patirtas išlaidas.
Įstatymo projekte numatoma, kad vienas iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų gali būti lygiaverčio perkeliamojo asmens statuso įgijimas kitoje valstybėje. Pažymėtina, kad toks panašus perkeliamojo asmens statusas lenkų kilmės asmenims gali būti suteikiamas vadovaujantis 2000 m. lapkričio 9 d. Lenkijoje priimtu Repatriacijos aktu (įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.), kuriuo remiantis lenkų kilmės asmenims (panašiai kaip ir asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką atveju) sudaromos galimybės grįžti į Lenkijos Respubliką ir gaunant tam tikrą valstybės paramą joje integruotis. Lenkijos Repatriacijos aktas yra taikomas asmenims ribotoje teritorijoje, t. y. iš buvusių SSRS šalių: Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Kazachstano, Kirgizijos ir kt. siekiantiems sugrįžti asmenims. Pasibaigus perkeliamojo asmens integracijos laikotarpiui (ne ilgiau kaip 18 mėnesių), užsieniečiams, toliau gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, bus taikomos vienodas teisinis reguliavimas kaip ir kitiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įvertinti galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes nėra galimybės, nes galimybė persikelti į Lietuvos Respubliką perkeliamiesiems asmenims bus suteikta ištikus humanitarinei krizei, t. y. įvykiui ar įvykių sekai (karui, teroro aktui, masinėms riaušėms, epidemijai, badmečiui, stichinei nelaimei ir pan.), kurie keltų grėsmę užsienio valstybėje ar jos dalyje gyvenančių žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, turtui ir (arba) gerovei. Todėl numatyti, kada ir kokios apimties ateityje gali ištikti tokia humanitarinė krizė ir kiek asmenų gali siekti pasinaudoti galimybe būti perkeltiems į Lietuvos Respubliką, nėra galimybės. Numatoma, kad, perkeliamuosius asmenis sėkmingai perkėlus į Lietuvos Respubliką, bus veiksmingai užtikrinta pamatinė žmogaus teisė į gyvybę ir saugumą. Perkeliamiesiems asmenims atvykus į Lietuvos valstybę ir sėkmingai joje integravusis , numatoma, kad asmenys prisitaikys ir įsitrauks į visavertį valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, jie išsilaikys patys ir dalyvaus visuomenės gyvenime, bus daromas teigiamas poveikis valstybės emigracijos procesui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu yra keičiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnis, siekiant nustatyti, kad Įstatymo projektu reguliuojamiems santykiams įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos būtų taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo projekto nuostatos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 10 punktu, bylas dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo nagrinėja apygardos administracinis teismas, kaip pirmos instancijos teismas, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo yra panašaus pobūdžio, yra teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris įtraukia ir šio pobūdžio bylas. Siekiant užtikrinti reikalingas finansines lėšas Įstatymo projektui įgyvendinti, kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430
užtikrinti į Lietuvos Respubliką perkeliamiesiems asmenims sveikatos draudimą ir sveikatos paslaugų prieinamumą nuo jų atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos iki kito sveikatos draudimo pagrindo atsiradimo, yra teikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Siekiant užtikrinti perkeliamiesiems asmenims darbo rinkos paslaugų ir užimtumo rėmimo priemonių teikimą iki tol, kol bus gautas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, yra teikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d. priims nutarimą dėl Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo įgyvendinimo, kuriuo bus patvirtinti šie tvarkos aprašai:
1Perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarkos aprašas. 2. Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos
laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos aprašas. 3. Prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir panaikinimo priėmimo tvarkos aprašas. 4.
humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje ir (ar) Lietuvos Respublikoje rengiant ir teikiant perkeliamojo asmens statusą patvirtinančius dokumentus, tvarkant ir išduodant pirmuosius asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus arba dokumentus, patvirtinančius arba suteikiančius užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d. priims Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 968
„Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro
steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pakeitimą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2019 m. birželio 30 d. patvirtins Perkeliamojo asmens kelionės į Lietuvos Respubliką operatoriaus atrankos tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. birželio 30 d. patvirtins Valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatoriaus atrankos tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Numatoma, kad asmenų perkėlimas bus finansuojamas iš Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų numatytų valstybės biudžeto asignavimų, o jų neskyrus arba skyrus nepakankamai, – iš Vyriausybės rezervo. Perkeliamiesiems asmenims Lietuvos Respublikoje bus sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės kaip ir kitiems visuomenės nariams.
Preliminariais duomenimis, vieno perkeliamojo asmens perkėlimas į Lietuvos Respubliką vidutiniškai gali kainuoti apie 6 507 Eur, priklausomai nuo to, iš kokios užsienio valstybės bus perkeliamas asmuo ir kokie bus nustatyti perkeliamojo asmens poreikiai bei integracijos laikotarpis į Lietuvos visuomenę. Išlaidų, susijusių su asmenų perkėlimu į Lietuvos Respubliką, lentelė pateikta aiškinamojo rašto 2 priede. Pažymėtina, kad, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, perkėlimo į Lietuvos Respubliką ir valstybės paramos jų integracijai“, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. į Lietuvą buvo perkelti iš viso 157 asmenys. 2018 m. lapkričio mėnesio išvažiuojamosios konsulinės misijos metu Venesueloje 20 asmenų užpildė Užsienio reikalų ministerijos parengtas apklausos anketas. Į klausimą „Jei Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas bus priimtas ir Venesueloje kils humanitarinė krizė, ar Jūs pasinaudosite galimybe išvykti į Lietuvą?“, 18 asmenų atsakė teigiamai. Pagal apklausos duomenis bendras asmenų, ketinančių persikelti į Lietuvą, skaičius – 49. Įstatymas įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d., todėl einamaisiais metais valstybės biudžeto lėšų nereikės. Valstybės biudžeto lėšų poreikio 2019 metais nustatyti nėra galimybių, nes Įstatymo taikymo sritis yra tiesiogiai susijusi su paprastai neplanuojamais ir neprognozuojamais reiškiniais ( kariniu konfliktu, teroro aktu, masinėmis riaušėmis, epidemija, badmečiu, stichine nelaime, kt.).
Be to, kiekvienu atveju įstatymo taikymo apimtis priklausys nuo atskirų asmenų apsisprendimo siekti perkeliamojo asmens statuso ir pakeisti gyvenamąją vietą į Lietuvos Respubliką, taip pat nuo skirtingo kiekvieno apsisprendusio perkeliamojo asmens atvykimo į Lietuvos Respubliką ir integravimosi Lietuvos Respublikoje išlaidų poreikio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„perkeliamasis asmuo“, „perkeliamojo asmens integracija“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Aiškinamojo rašto 1 priedas Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką schema Vartojami trumpiniai : IO Valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatorius (integracijos operatorius) KO Perkeliamojo asmens kelionės į Lietuvos Respubliką operatorius (kelionės operatorius) LR Lietuvos Respublika LR DA Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė LSA Lietuvos savivaldybių asociacija MD Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos NVO Nevyriausybinės organizacijos PA perkeliamasis asmuo: LR pilietis, lietuvių kilmės asmuo, asmuo, turintis teisę atkurti LR pilietybę ir jų šeimos nariai PK Perkėlimo į LR koordinatorius (perkėlimo koordinatorius) SADM Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1 etapas: Asmenų atvykimas iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką 2 etapas: 2.1. Perkeliamųjų asmenų integracija Lietuvos Respublikoje 2.2. Perkeliamųjų asmenų dokumentų, suteikiančių gyvenimo Lietuvoje teisinį pagrindą, įsigijimas Aiškinamojo rašto 2 priedas Išlaidos, susijusios su asmens perkėlimu į Lietuvos Respubliką [1] Nr. Išlaidų (socialinės pašalpos, paslaugos, kt.) pavadinimas Suma (Eur)
2Asmens dokumentų tvarkymas užsienio valstybės piliečiui ir leidimo nuolat gyventi išdavimas bendra tvarka 71 Eur
3Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų nagrinėjimas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimas 99,60 Eur
5Vienkartinė įsikūrimo išmoka (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmėms įsigyti) 244 Eur 6.
Mėnesinė išmoka būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, kelionėms visuomeniniu transportu, sumokėti už komunalines paslaugas) 2 684 Eur [4]
9Švietimas (lietuvių kalbos kursai) 670 Eur Iš viso: 6 506,60 Eur *Pastaba. Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projekte taip pat numatyta, kad:
1) šeimai, turinčiai vaikų, kurie mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programą, – skiriama: a. vienkartinė pašalpa būtiniausiems mokymosi reikmenims įsigyti 0,7 VRP (85,4 Eur); b. mėnesinė kompensacija vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti – 0,5 VRP (61 Eur). 2) perkeliamasis asmuo, kol nėra gavęs dokumento, kuris patvirtinta arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, iš integracijai skiriamų lėšų, turi teisę gauti: a. gimus vaikui, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti vienkartinę išmoką vaikui 418 Eur (11 BSI); b. mirus perkeliamajam asmeniui, jį laidojantis asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti laidojimo pašalpą (304 Eur); c. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šiame įstatyme nustatyto dydžio išmoką vaikui (2018 m.
daugiavaikei šeimai už vaiką 20 Eur). [1] Pateikiamos išlaidos paskaičiuotos pagal maksimaliai galimą perkeliamojo asmens integravimo laikotarpį (18 mėn.). [2] Priklausomai nuo užsienio valstybės, kelionės išlaidos gali svyruoti nuo 65 Eur (lėktuvo bilietas iš Kijevo į Vilnių, perkant lėktuvo bilietą savaitę prieš skrydį) iki
bilietą savaitę prieš skrydį), preliminariai vidutiniškai kelionės išlaidos galės sudaryti apie 958 Eur. [3] Pagal nustatytą mokestį
lietuvių k.(mažiausia kaina pagal biurų tarifus – 10.50 Eur ir 1.50 Eur, kad dokumento vertimas būtų patvirtintas vertimų biuro spaudu; asmeniui reikėtų legalizuoti ir išversti į lietuvių kalbą apie 5 vnt. dokumentų). [4]
Parama skiriama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įstatymą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS asmenų perkėlimo į lietuvos respubliką įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lietuvių kalbos požiūriu. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatoje žodžiai „reguliuojamiems“, „nereguliuoja“ yra keistini į
„reglamentuojamiems“, „nereglamentuoja“. 3.
projekte:
Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti, kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“ perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“. Juolab, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-3024) taip pat nesiūloma įtvirtinti kitokių nuostatų, reglamentuojančių į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamųjų lietuvių kilmės užsieniečių, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei jų šeimos narių leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą „ir įrašius į tokių asmenų sąrašą“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio
sąrašas“. 5. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „užsienio reikalų ministro“ siūlytina išbraukti žodžius
„Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, nes
pirmą kartą nurodžius pilną pareigų pavadinimą (šio straipsnio 4 dalyje), toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 6. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje neaptartas sąvokos „Perkėlimo Į Lietuvos Respublikos koordinatorius“ vartojimo trumpinis „(toliau - perkėlimo koordinatorius)“, tačiau toks trumpinys vartojamas 10 straipsnio 1 dalyje bei 15 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, o 12 straipsnio 2 dalyje visas šios sąvokos pavadinimas „perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus“. Atsižvelgiant į tai, 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina šios sąvokos vartojimo trumpinį ir jį nuosekliai vartoti projekto tekste. 7.
teisinio aiškumo ir nuoseklumo projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomą sąvoka
„Šeimos narys“ keistina į sąvoką „Perkeliamojo asmens šeimos narys“, nes ji
turi būti siejama būtent su perkeliamojo asmens, o ne kurio nors kito asmens šeima, taip pat aptartinas šios sąvokos vartojimo trumpinys „(toliau -šeimos narys“). 8. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje nuorodą į šio įstatymo „8 straipsnio 2 dalį“ siūlytina išbraukti, nes kitose šio straipsnio dalyse ir įstatymo nuostatose gali atsirasti ir kitų (ir ne vien nurodytų 8 straipsnio 2 dalyje) perkeliamųjų asmenų integracijai skirtų priemonių. Juolab, kad ir 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta finansinė priemonė dėl perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvos Respublika finansavimo valstybės biudžeto lėšomis taip pat gali būti priskiriama integracijai skirta priemone. 9. Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata dėl asmens įgyto teisinio statuso netekimo negali būti siejamas su pagrindo „praradimu“. Jeigu siekiama įtvirtinti principą, kad įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte nustatytais pagrindais įgytas perkeliamojo asmens statusas išlieka nepaisant to, kad šio asmens perkėlimo metu šie pagrindai išnyko dėl to, kad nutraukta perkeliamo asmens santuoka arba registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiams palikuonims sukakus 21 metų amžiaus, nebesant išlaikytiniu, aptariamosios dalies nuostatoje žodis „ir pan.“ yra brauktinas. 10. Iš p rojekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku kokios pasekmes kiltų (jeigu jos kiltų tai kokios) perkeliamųjų asmenų nepilnamečiams arba šių asmenų nepilnamečiams globojamiems vaikams (kuriems buvo suteiktas perkeliamųjų asmenų statusas), jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa.
Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti perkeliamojo asmens bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti šeimos nario sąvokos prasmę galima būtų suprasti, kad perkeliamojo asmens nepilnamečiai ir nepilnamečiai globojami vaikai taip pat įgyją perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. 11. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje rašoma, kad parama teikiama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius (žemesnės teisinės galios) teisės aktus, kurie priimami įgyvendinant įstatymą (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 13 punktas). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodomos Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos. A tsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 3 dalį bei 9 straipsnio 1 dalį reikia patikslinti, juolab ir dėl to, kad juose nurodomi ir skirtingi Vyriausybės tvirtinamų tvarkų pavadinimai (pabraukta mūsų). 12. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje vartojama nuoroda į projekto 9 straipsnio 1 dalyje (taip pat 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 2 dalyje) nurodytą sutartį, kurioje būtų nustatomas konkretus paramos integracijai teikimo (perkeliamiesiems asmenims) laikotarpis.
Projekto 9 straipsnio 1 dalyje yra vartojamas toks šios sutarties pavadinimas „Sutartis dėl paramos integracijai teikimo“ . Atsižvelgiant į tai, 3 straipsnio 3 dalyje nurodytinas visas sutarties pavadinimas. 13. Projekto 4 straipsnis nedera su II skyriaus, kuriame jis dėstomas, paskirtimi „PERKELIAMOJO ASMENS STATUSO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS“. Šis straipsnis nesuderintas ir su projekto 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiamas Vyriausybės sprendimo (kurio teisinė forma būtų nutarimas) dėl asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką turinio reikalavimai, apimantis reikalavimą nurodyti ne bet kurią užsienio valstybę ar jos dalį, o „ humanitarinės krizės ištiktą valstybę ar jos dalį“ ir nustatyti „prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso pateikimo laikotarpį“. Taigi, šį straipsnį siūlytina išbraukti, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje ir jų nereikia kartoti kituose projekto straipsniuose. 14. Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata „Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo “ nedera su II skyriaus, kuriame ji dėstoma, paskirtimi „PERKELIAMOJO ASMENS STATUSO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS“ bei su projekto 15 straipsnio 1 dalimi. Taigi, aptariamojoje dalyje reikėtų apsiriboti nuostata „į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas jeigu jis atitinka bet vieną iš šių sąlygų <...>“, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje. 15.
straipsnio 2 punkto formuluotėje „jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas <...>“ žodis
„pažymėjimas“ yra keistinas į - „dokumentas“, nes, nei
šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta konkreti lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento forma
„pažymėjimas“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl sąvokos „pažymėjimas“
vartojimo 5 straipsnio 3 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Be to, projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotėje žodis „reikalavimus“ yra perteklinis ir brauktinas. 16. Projekto 5 straipsnio 5 punkte yra numatoma, kad dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius ir sprendimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų sprendžiama ar globojamas nepilnametis vaikas galėtų būtų perkeliamas kartu su asmeniu į Lietuvos Respubliką ar ne, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti kriterijus, kuriems esant būtų sprendžiama ar asmens globojamas nepilnametis vaikas gali būti perkeltas į Lietuvos Respubliką. Taip pat projekto 5 straipsnio 5 punkte dėstomas sakinys „Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ dėstytina atskiroje šio straipsnio „2“ dalyje, nurodant, kad „2. Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ bei šiame sakinyje po žodžių „atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo“ bei po žodžių „pasekmes asmeniui ir globojamam“ įrašytinas žodis „nepilnamečiui“, kadangi kituose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „globojamas nepilnametis vaikas“. 17.
į Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 3 dalies 2 punkte nurodytus pagrindus projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą „ir kelia grėsmę visuomenei“ siūlytina papildyti „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ ir išdėstyti kaip atskirą pagrindą dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo. 18. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodoma, kad vienas iš perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindų yra „asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą“, atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas ir kitas pagrindas, kuomet užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką t. y., kai jis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti atitinkama nuostata. 19. Projekto 7 straipsnyje siūlomas įtvirtinti perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų sąrašas (baigtinis) nėra pakankamas ir neatitinka teisinės valstybės principo, kuris suponuoja visų asmenų (taip pat ir į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmenų) pareigą Lietuvos Respublikoje laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taigi, šios pareigos nevykdymas perkeliamajam asmeniui turėtų sukelti atitinkamų teisinių padarinių dėl perkeliamojo asmens statuso. 20. Nei iš projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos „Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo“ , nei iš kitų projekto nuostatų (pvz., 13 straipsnio) ir aiškinamojo rašto nėra aišku per kiek laiko tokį sprendimą turėtų priimti Migracijos departamentas.
Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį šis sprendimas turėtų būti priimtas. 21. Projekto 8 straipsnyje dėstomas į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmens teisių sąrašas negali būti dėstomas kaip baigtinis, nes jis susiaurina ir paneigia Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytas šių asmenų teises. Antai:
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti perkeliami asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas jiems Konstitucijoje laiduojamas pilietines (politines) teises: teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus (33 straipsnio 1 dalis); teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (147 straipsnio
straipsnis); teisę rinkti ir būti renkamam Respublikos Prezidentu (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 78 straipsnio 1 ir 2 dalys); teisę būti teisėjais (112 straipsnio 1 dalis); teisę stoti į valstybinę tarnybą (33 straipsnio 1 dalis); teisę reikalauti paskelbti referendumą (9 straipsnio 3 dalis); įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 straipsnio 2 dalis). Konstitucija ir įstatymai nustato ir kai kurias kitas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - Konstitucijos
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodyti užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - Konstitucijos
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodyti užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl šių asmenų pareigų dėstymo projekto 9 ir 12 straipsniuose. 22.
straipsnio 1 dalies nuostata dėl perkeliamojo asmens teisės „atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis“ yra keistina, nes perkeliamieji asmenys patys savaime nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kurie priimtų sprendimus naudoti valstybės biudžeto lėšas savo kelionei į Lietuvos Respublika. Sprendimus dėl perkeliamųjų asmenų kelionių į Lietuvos Respubliką finansavimo turėtų priimti asignavimų valdytojas, atsakingas už valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šiam tikslui, naudojimą. Juolab, kad pagal kartu su vertinamuoju projektu teikiamą Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidos būtų padengimos iš valstybės biudžete sudaromo Vyriausybės rezervo, kurio lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. 23. Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatose siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės finansinės paramos teikimo (vienkartinę įsikūrimo išmoką, mėnesinę išmoką būtiniausioms prekėms ir kt.) į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui. Projekte nėra siūloma įtvirtinti valstybės finansinės paramos teikimo sąlygų, kurios užtikrintų, kad šia parama galėtų pasinaudoti tik tie asmenys, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Nėra kriterijų, kurie sprendimus priimančiai institucijai leistų spręsti, ar į Lietuvos Respubliką perkeliami asmenys yra finansiškai pasiturintys ir dėl to jiems nebūtų teikiama (ar teikiama iš dalies) finansinė ar kitokia parama. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose socialinę apsaugą (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir kt.) asmens teisės į socialines paslaugas, piniginę socialinę paramą įgijimas grindžiamas, be kita ko, asmens pajamų (įskaitant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą) vertinimu.
Taigi, projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad skiriant (neskiriant) valstybės finansinę paramą, turi būti atsižvelgiama į pretenduojančio ją gauti asmens turtinę padėtį (socialinės paramos poreikį) yra diskutuotinos Konstitucijos 52 straipsnio ir konstitucinio teisinės valstybės principo aspektais. 24. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra įtvirtinama, kad perkeliamas asmuo turi teisę gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus tokios pagalbos turinys: ar tai būtų finansinė pagalba (vienkartinė, terminuota ar neterminuota pagalba) ar kitokio pobūdžio pagalba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą patikslinti. 25. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra įtvirtinama, kad perkeliamas asmuo turi teisę gauti paramą lietuvių kalbos mokymuisi. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku ar kiekvienas perkeliamas asmuo gautų šią paramą ar tik lietuvių kalbos nemokantis perkeliamas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad perkeliami asmenys (pvz. Lietuvos Respublikos piliečiai) gali mokėti lietuvių kalbą, todėl svarstytina ar šios nuostatos nereikėtų papildyti išlyga, kad ši parama teikiama tik perkeliamiems asmenims nemokantiems lietuvių kalbos. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsnio 4 dalies 4 punktą. 26.
straipsnio 2 dalies 12 punkte yra įtvirtinama, kad perkeliamas asmuo turi teisę gauti savivaldybių pagalbą integruotis į vietos bendruomenę, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nesama jokių nuostatų kokiomis formomis ar priemonėmis savivaldybės turėtų padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą patikslinti. 27. Projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostata „Asmuo, įgijęs perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad:
įvardinami netinkami subjektai „Asmuo, kuris <...>“, „užsieniečiui“, nes pagal projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalis jie turėtų būti įvardijami ne kaip bet kurie užsieniečiai, o lietuvių kilmės užsieniečiai ir turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiai bei jų šeimos nariai ir kiti asmenys (projekto 5 straipsnio 2 – 5 punktai), įgiję perkeliamojo asmens statusą. Lietuvos Respublikos piliečiams ši nuostata netaikoma (Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis);
kokį dokumentą, suteikiantį teisę (ar ją patvirtinantį) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rašoma, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas užsieniečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio
vartojamos sąvokos „dokumentas“. 28.
integracijos operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo:
dėmesį, kad nei šioje, nei kitose nuostatose nėra net minimalių tokios sutarties sudarymo, pakeitimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindų, kuriais remdamasi Vyriausybė galėtų nustatyti tokių sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarką;
su projekto 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti, kas yra šios sutarties sudarymo subjektai, pvz., perkeliamas asmuo, jo sutuoktinis ar asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, sulaukę 21 metų ir pan.;
projekto 7 straipsnio, nei iš 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nesuprantama, kokie teisiniai padariniai kiltų šios sutarties galiojimui, jeigu ją sudariusiam asmeniui būtų panaikintas perkeliamojo asmens statusas projekto 7 straipsnio nurodytais pagrindais. 29. P rojekto 9 straipsnyje perkeliamojo asmens pareigų sąrašas pildytinas nuostata, kad „Perkeliamojo asmens statusą turintis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“. 30. P rojekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti asmeniui kylančias teisines pasekmes jeigu jo perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu. Toks asmuo turėtų atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“.
Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti perkeliamojo asmens sąvoką bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomą įtvirtinti tokio asmens šeimos nario sąvoką, ji apimtų ir perkeliamojo asmens sutuoktinį, asmenį su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat ir asmenų tiesioginius palikuonis, kurie nesukakę 21 metų arba kurie yra išlaikytiniai ir išlaikomus giminaičius pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją. Taigi diskutuotina, ar aptariama projekto nuostata apimtų ir perkeliamojo asmens statuso netekusio (kurio nors iš 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkte nurodytų pagrindų) asmens pareigą atlyginti ir jo šeimos narių (pvz., nepilnamečių vaikų, taip pat globojamų nepilnamečių vaikų, ar kitų išlaikomų asmenų) perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas, ar ji būtų taikoma ir kitiems šeimos nariams (pvz., ir sutuoktiniui arba asmeniui su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, 21 metų sulaukusiems asmenims, asmenims kurie nėra išlaikytiniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkeliamiesiems asmenims, turintiems nepilnamečių arba globojamų nepilnamečių vaikų gali būti (įstatymų nustatyta tvarka) apribota tėvų valdžia arba panaikinta globa po perkėlimo į Lietuvos Respubliką. 31. Iš projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl asmens (kurio perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu) pareigos atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“ nėra aišku, ar rašoma vien apie kelionės išlaidų, ar ir apie įsikūrimo ir kitų 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą. 32.
tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį perkeliamasis asmuo per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gavimo. Taigi, diskutuotina ar priimtas sprendimas panaikinti asmeniui (užsieniečiui) jo perkeliamojo asmens statusą (remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu), sukeltų teisines pasekmes (jeigu sukeltų, tai kokias) jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Migracijos departamento šiuo tikslu išduodamam dokumentui (projekto 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 33. Projekto 10 straipsnio 1 dalies formuluotėje žodžiai „užpildo ir“ pertekliniai ir brauktini. 34. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata perteklinė ir brauktina, nes iš projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatos aišku, kad prašymai turi būti pateikiami per Vyriausybės sprendime (nutarime) nurodytą prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo pateikimo laikotarpį, kurio turi laikytis perkėlimo koordinatorius priimdamas asmenų prašymus ir jos perduodamas Migracijos departamentui (10 straipsnio 1 dalis). 35. Projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotėje „<...> humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje, nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ nuostata „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ yra perteklinė ir brauktina atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 4 dalies nuostatos „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“. 36. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad „Humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje <...> dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, gali būti netaikomi reikalavimai dėl šių dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą.
Tokiu atveju dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą procedūros atliekamos asmenims atvykus į Lietuvos Respubliką“. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1529 ratifikavimo 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją "Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo". Pagal šios Konvencijos 1 straipsnį jį taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje:
a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);
b) administraciniai dokumentai;
c) notariniai aktai. Kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija.
Tačiau šio formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų Valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo (3 straipsnis);
minėta žyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį. Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du
straipsnio pavadinimas neatspindi šio straipsnio 3 dalies nuostatų turinio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio pavadinimo arba projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, dėl perkeliamo asmens kelionės, dėstyti kitame įstatymo projekto straipsnyje. 38. Projekto 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos yra perteklinės ir brauktinos, nes:
nesukuriama kokių nors naujų nuostatų, neaptartų kituose projekto straipsniuose (pvz., 10 - 13 straipsniuose);
siūloma įtvirtinti Migracijos departamento kompetencija priimti sprendimus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ar panaikinimo yra įtvirtinama 7 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir neturi būti kartojama projekto 14 straipsnio 2 dalyje. 39. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nesilaikoma 4 straipsnyje aptarto Vyriausybės sprendimo vartojimo trumpinio (toliau – Vyriausybės nutarimas). 40.
departamento kompetencijos koreguoti perkeliamųjų asmenų sąrašą siūlytina pakeisti į „tvarko“. 41. Projekto 16 straipsnio 1 dalies ir 1 punkto nuostata „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, „ministerija arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija“ turi būti patikslintos logikos požiūriu. 42. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „užimtumo įstatyme“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną teisės akto pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS asmenų perkėlimo į lietuvos respubliką įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies nuostata „ Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose, įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje “ turi būti tikslinama, kadangi neaišku apie kokį dokumentą, suteikiantį teisę (ar ją patvirtinantį) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rašoma, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas užsieniečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalies 7 bei 14 punktuose, 7 straipsnio 4 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „dokumentas“. 2. Atsižvelgiant į Seimo statute numatytų įstatymo svarstymo procedūrų bei teisės aktuose nustatytų įstatymo pasirašymo bei paskelbimo procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Pritarus šiai pastabai atitinkamai reikėtų patikslinama ir projekto 16 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2019 m. vasario 5 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys:
Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Černevičienė ir Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Vidaus reikalų ministerijos patarėja Danutė Petrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Eglė Čaplikienė ir Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir ES grupės patarėja Ingrida Kutkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redaguotinas lietuvių kalbos požiūriu. Pritarti
yra keistini į „reglamentuojamiems“, „nereglamentuoja“. Pritarti
3.
1
į tai, kad projekte:
reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“. Juolab, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-3024) taip pat nesiūloma įtvirtinti kitokių nuostatų, reglamentuojančių į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamųjų lietuvių kilmės užsieniečių, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei jų šeimos narių leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką. Nepritarti Projekto 8 str. 3 d. yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši nuostata buvo specialiai įtvirtinta Įstatymo projekte, siekiant užtikrinti perkeliamųjų asmenų buvimo Lietuvoje teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir lydintysis teisės akto projektas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3024). 4. 22
asmenų sąrašą“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodomas konkretus sąrašo pavadinimas „perkeliamųjų asmenų sąrašas“. Pritarti
reikalų ministro“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, nes pirmą kartą nurodžius pilną pareigų pavadinimą (šio straipsnio 4 dalyje), toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
6.
26
„Perkėlimo Į Lietuvos Respublikos koordinatorius“ vartojimo trumpinis „(toliau - perkėlimo koordinatorius)“, tačiau toks trumpinys vartojamas 10 straipsnio 1 dalyje bei
šios sąvokos pavadinimas „perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus“. Atsižvelgiant į tai, 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina šios sąvokos vartojimo trumpinį ir jį nuosekliai vartoti projekto tekste. Pritarti
teisinio aiškumo ir nuoseklumo projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomą sąvoka „Šeimos narys“ keistina į sąvoką „Perkeliamojo asmens šeimos narys“, nes ji turi būti siejama būtent su perkeliamojo asmens, o ne kurio nors kito asmens šeima, taip pat aptartinas šios sąvokos vartojimo trumpinys „(toliau
straipsnio 2 dalį“ siūlytina išbraukti, nes kitose šio straipsnio dalyse ir įstatymo nuostatose gali atsirasti ir kitų (ir ne vien nurodytų 8 straipsnio 2 dalyje) perkeliamųjų asmenų integracijai skirtų priemonių. Juolab, kad ir 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta finansinė priemonė dėl perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvos
priskiriama integracijai skirta priemone. Pritarti
teisinio statuso netekimo negali būti siejamas su pagrindo „praradimu“. Jeigu siekiama įtvirtinti principą, kad įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte nustatytais pagrindais įgytas perkeliamojo asmens statusas išlieka nepaisant to, kad šio asmens perkėlimo metu šie pagrindai išnyko dėl to, kad nutraukta perkeliamo asmens santuoka arba registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiams palikuonims sukakus 21 metų amžiaus, nebesant išlaikytiniu, aptariamosios dalies nuostatoje žodis „ir pan.“ yra brauktinas.
Nepritarti Asmens, įgijusio perkeliamojo asmens statusą pagal projekto 5 str. 4 ir 5 punktą, saitų nutraukimo atvejų su perkeliamuoju asmeniu gali būti labai įvairių (pvz. mirus tėvui, vaikas netenka šeimos nario, pasikeitus nepilnamečio globojamo vaiko globėjui taip pat prarandamas santykis su perkeliamuoju asmeniu (pradiniu globėju) ir kt.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad netikslinga projekte siekti pateikti baigtinį galimų šeimos nario ar globojamo nepilnamečio vaiko nutraukimo saitų su perkeliamuoju asmeniu sąrašą. 10. 32
straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku kokios pasekmes kiltų (jeigu jos kiltų tai kokios) perkeliamųjų asmenų nepilnamečiams arba šių asmenų nepilnamečiams globojamiems vaikams (kuriems buvo suteiktas perkeliamųjų asmenų statusas), jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti perkeliamojo asmens bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti šeimos nario sąvokos prasmę galima būtų suprasti, kad perkeliamojo asmens nepilnamečiai ir nepilnamečiai globojami vaikai taip pat įgyją perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Nepritarti Perkeliamųjų asmenų nepilnamečiai arba šių asmenų nepilnamečiai globojamieji vaikai įgyja perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Taip pat pagal projekto 8 str.
3 d. yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Perkeliamiesiems asmenims galiotų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinantieji poįstatyminiai teisės aktai. Jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa, atsakingos institucijos perkeliamiesiems asmenims suteiktų reikiamą pagalbą ir paslaugas (atvejo vadyba, pozityvios tėvystės kursus ir pan.), o panaikinus globą, atsakingos institucijos apie tai praneštų tos valstybės, iš kurios yra globojamas vaikas, atsakingoms institucijoms apie panaikintą globą ir abiejų valstybių sutarimu vaikui būtų ieškomi nauji globėjai arba vaikas grąžintas tokį pageidavimą išreiškusiai vaiko globą suteikusiai valstybei. 11. 3931
straipsnio 3 dalyje rašoma, kad parama teikiama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius (žemesnės teisinės galios) teisės aktus, kurie priimami įgyvendinant įstatymą (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 13 punktas). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodomos Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 3 dalį bei 9 straipsnio 1 dalį reikia patikslinti, juolab ir dėl to, kad juose nurodomi ir skirtingi Vyriausybės tvirtinamų tvarkų pavadinimai
mūsų). Pritarti
12.
33
straipsnio 3 dalyje vartojama nuoroda į projekto9 straipsnio 1 dalyje (taip pat 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 2 dalyje) nurodytą sutartį, kurioje būtų nustatomas konkretus paramos integracijai teikimo (perkeliamiesiems asmenims) laikotarpis. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje yra vartojamas toks šios sutarties pavadinimas „Sutartis dėl paramos integracijai teikimo“. Atsižvelgiant į tai, 3 straipsnio 3 dalyje nurodytinas visas sutarties pavadinimas. Pritarti
straipsnis nedera su II skyriaus, kuriame jis dėstomas, paskirtimi „PERKELIAMOJO ASMENS STATUSO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS“. Šis straipsnis nesuderintas ir su projekto 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiamas Vyriausybės sprendimo (kurio teisinė forma būtų nutarimas) dėl asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką turinio reikalavimai, apimantis reikalavimą nurodyti ne bet kurią užsienio valstybę ar jos dalį, o „ humanitarinės krizės ištiktą valstybę ar jos dalį“ ir nustatyti „prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso pateikimo laikotarpį“. Taigi, šį straipsnį siūlytina išbraukti, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje ir jų nereikia kartoti kituose projekto straipsniuose. Pritarti
straipsnio 1 dalies nuostata „Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo “ nedera su II skyriaus, kuriame ji dėstoma, paskirtimi
projekto
nuostata „į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas jeigu jis atitinka bet vieną iš šių sąlygų <...>“, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
projekto 5 straipsnio 2 punkto formuluotėje „jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas <...>“ žodis „pažymėjimas“ yra keistinas į -
„dokumentas“, nes, nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatyme, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 42 straipsnio
forma „pažymėjimas“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl sąvokos „pažymėjimas“ vartojimo 5 straipsnio 3 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Be to, projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotėje žodis „reikalavimus“ yra perteklinis ir brauktinas. Pritarti
straipsnio 5 punkte yra numatoma, kad dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius ir sprendimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų sprendžiama ar globojamas nepilnametis vaikas galėtų būtų perkeliamas kartu su asmeniu į Lietuvos Respubliką ar ne, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti kriterijus, kuriems esant būtų sprendžiama ar asmens globojamas nepilnametis vaikas gali būti perkeltas į Lietuvos Respubliką. Taip pat projekto 5 straipsnio 5 punkte dėstomas sakinys „Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ dėstytina atskiroje šio straipsnio „2“ dalyje, nurodant, kad „2. Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ bei šiame sakinyje po žodžių „atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo“ bei po žodžių „pasekmes asmeniui ir globojamam“ įrašytinas žodis „nepilnamečiui“, kadangi kituose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „globojamas nepilnametis vaikas“.
Pritarti iš dalies Atsižvelgus į siūlymą, projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalis išdėstyta taip: „2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui“. 17. 612
į Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei
nuostatą „ir kelia grėsmę visuomenei“ siūlytina papildyti „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ ir išdėstyti kaip atskirą pagrindą dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo. Pritarti
5 18.
615
asmens statuso nesuteikimo pagrindų yra „asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą“, atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas ir kitas pagrindas, kuomet užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką t. y., kai jis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti atitinkama nuostata. Nepritarti Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos valstybės narės į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, nacionalinį sąrašą gali įtraukti asmenį ne tik už nusikalstamą veiką, tačiau ir už įvairius pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažai pavojingais, mažareikšmiais ir kurie neturėtų būti pagrindu, kad nesuteikti perkeliamojo asmens statuso. 19. 7
pagrindų sąrašas (baigtinis) nėra pakankamas ir neatitinka teisinės valstybės principo, kuris suponuoja visų asmenų (taip pat ir į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmenų) pareigą Lietuvos Respublikoje laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taigi, šios pareigos nevykdymas perkeliamajam asmeniui turėtų sukelti atitinkamų teisinių padarinių dėl perkeliamojo asmens statuso. Pritarti Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 d. 6 punktu: „nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“. 20. 72 20.
72
projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos
„Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl
perkeliamojo asmens statuso suteikimo“ , nei iš kitų projekto nuostatų (pvz., 13 straipsnio) ir aiškinamojo rašto nėra aišku per kiek laiko tokį sprendimą turėtų priimti Migracijos departamentas. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį šis sprendimas turėtų būti priimtas. Nepritarti Terminas, per kurį bus priimtas sprendimas panaikinti sprendimą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, bus nustatytas įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 21. 8912
sąrašas negali būti dėstomas kaip baigtinis, nes jis susiaurina ir paneigia Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytas šių asmenų teises. Antai:
1) projekto
Respublikos piliečiai turi visas jiems Konstitucijoje laiduojamas pilietines (politines) teises: teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus (33 straipsnio 1 dalis); teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (147 straipsnio 1 dalis); teisę rinkti ir būti renkamam į Seimą (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis); teisę rinkti ir būti renkamam Respublikos Prezidentu (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 78 straipsnio 1 ir 2 dalys); teisę būti teisėjais (112 straipsnio 1 dalis); teisę stoti į valstybinę tarnybą (33 straipsnio 1 dalis); teisę reikalauti paskelbti referendumą (9 straipsnio 3 dalis); įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 straipsnio 2 dalis). Konstitucija ir įstatymai nustato ir kai kurias kitas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo
2) projekto
Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo
2) projekto
Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl šių asmenų pareigų dėstymo projekto 9 ir 12 straipsniuose.
Nepritarti
straipsnio) 2 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad teisės nustatomos „sutartyje nustatytu laikotarpiu ir Vyriausybės nustatyta tvarka iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų“. Perkeliamo asmens statuso turėjimas nėra kitus asmens statusus ribojantis ar neigiantis veiksnys. Asmuo, turėdamas perkeliamo asmens statusą, kartu gali turėti ir kitus teisinius statusus – būti Lietuvos Respublikos piliečiu, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančioje užsieniečiu ir kt. Asmenų, kartu turinčių ir kitus statusus, teises ir pareigas reglamentuoja kiti atitinkami teisės aktai. Perkeliamo asmens teisės ir pareigos – tai baigtinis teisių ir pareigų sąrašas, kurias asmuo įgyja kartu su šiuo statusu, šalia visų kitų teisių ir pareigų, kurios jam priklauso pagal jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. 22. 81
straipsnio 1 dalies nuostata dėl perkeliamojo asmens teisės „atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis“ yra keistina, nes perkeliamieji asmenys patys savaime nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kurie priimtų sprendimus naudoti valstybės biudžeto lėšas savo kelionei į Lietuvos Respubliką. Sprendimus dėl perkeliamųjų asmenų kelionių į Lietuvos Respubliką finansavimo turėtų priimti asignavimų valdytojas, atsakingas už valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šiam tikslui, naudojimą. Juolab, kad pagal kartu su vertinamuoju projektu teikiamą Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3026 perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidos būtų padengimos iš valstybės biudžete sudaromo Vyriausybės rezervo, kurio lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Pritarti Siūloma papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalies nuostatą: „1.
Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalies nuostatose siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės finansinės paramos teikimo (vienkartinę įsikūrimo išmoką, mėnesinę išmoką būtiniausioms prekėms ir kt.) į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui. Projekte nėra siūloma įtvirtinti valstybės finansinės paramos teikimo sąlygų, kurios užtikrintų, kad šia parama galėtų pasinaudoti tik tie asmenys, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Nėra kriterijų, kurie sprendimus priimančiai institucijai leistų spręsti, ar į Lietuvos Respubliką perkeliami asmenys yra finansiškai pasiturintys ir dėl to jiems nebūtų teikiama (ar teikiama iš dalies) finansinė ar kitokia parama. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose socialinę apsaugą (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir kt.) asmens teisės į socialines paslaugas, piniginę socialinę paramą įgijimas grindžiamas, be kita ko, asmens pajamų (įskaitant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą) vertinimu. Taigi, projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad skiriant (neskiriant) valstybės finansinę paramą, turi būti atsižvelgiama į pretenduojančio ją gauti asmens turtinę padėtį (socialinės paramos poreikį) yra diskutuotinos Konstitucijos 52 straipsnio ir konstitucinio teisinės valstybės principo aspektais.
Nepritarti Perkeliamieji asmenys į Lietuvą atvyks iš humanitarinės krizės apimtos šalies, kai ne visais atvejais bus įmanoma pagrįsti perkeliamojo asmens teisės į socialines paslaugas, piniginės socialinės paramos įgijimą (perkeliamasis neturės reikiamų dokumentų, visas turtas /lėšos palikti humanitarinės krizės ištiktoje šalyje) vertinant asmens pajamas. Taip pat projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius. Tam tikri kriterijai, kuriais remiantis (atsižvelgiant į perkeliamojo asmens individualius poreikius) teikiama valstybės finansinė parama, bus numatyti Vyriausybės patvirtintame įgyvendinančiame teisės akte – Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše (pvz., perkeliamasis asmuo pasirašydamas sutartį dėl paramos integracijai gavimo užpildys valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatoriaus nustatytos formos pajamų deklaraciją; numatytos sąlygos, kad jei perkeltasis asmuo įsidarbins, ir šeimos pajamos viršys numatytą minimumą, nebus teikiama valstybės finansinė parama iš integracijai skirtų lėšų. 24. 825
teisę gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus tokios pagalbos turinys: ar tai būtų finansinė pagalba (vienkartinė, terminuota ar neterminuota pagalba) ar kitokio pobūdžio pagalba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą patikslinti.
Pritarti Patikslinti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punkto formuluotę: „5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą (integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.);“. Įstatymu būtų nustatyta ne finansinė parama, o valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatoriaus teikiama paslauga. Ji galės būti teikiama integracijos laikotarpiu atsižvelgiant į poreikį (vienkartinė, pakartotinė ir pan.). 25. 826
teisę gauti paramą lietuvių kalbos mokymuisi. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku ar kiekvienas perkeliamas asmuo gautų šią paramą ar tik lietuvių kalbos nemokantis perkeliamas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad perkeliami asmenys (pvz. Lietuvos Respublikos piliečiai) gali mokėti lietuvių kalbą, todėl svarstytina ar šios nuostatos nereikėtų papildyti išlyga, kad ši parama teikiama tik perkeliamiems asmenims nemokantiems lietuvių kalbos. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Nepritarti Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius. 26. 8212
gauti savivaldybių pagalbą integruotis į vietos bendruomenę, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nesama jokių nuostatų kokiomis formomis ar priemonėmis savivaldybės turėtų padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą patikslinti. Nepritarti Pažymėtina, kad projekto 15 str.
5 d. yra nustatyta, kad „Savivaldybės, įtrauktos į sąrašą savivaldybių, kuriose teikiama parama integracijai, bendradarbiauja su integracijos operatoriumi teikiant perkeliamiesiems asmenims paramą integracijai“. Konkrečios formos ar priemonės, kuriomis savivaldybė įtraukta į sąrašą turės padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenė bus nurodyti Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše (pvz., koordinuoja socialinės paramos, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems perkeliamiesiems; paskiria savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos integracijai teikimą perkeliamiesiems; bendradarbiauja su integracijos operatoriumi perkeliamųjų asmenų paramos integracijai klausimais (dėl būsto, dėl darbo, socialinių garantijų ir pan.);
statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad:
1) joje įvardinami netinkami subjektai „Asmuo, kuris <...>“, „užsieniečiui“, nes pagal projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalis jie turėtų būti įvardijami ne kaip bet kurie užsieniečiai, o lietuvių kilmės užsieniečiai ir turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiai bei jų šeimos nariai ir kiti asmenys (projekto 5 straipsnio 2 – 5 punktai), įgiję perkeliamojo asmens statusą.
Lietuvos Respublikos piliečiams ši nuostata netaikoma (Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis);
2) neaišku apie kokį dokumentą, suteikiantį teisę (ar ją patvirtinantį) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rašoma, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas užsieniečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje bei 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamos sąvokos „dokumentas“. Pritarti iš dalies Patikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį– ,,3. Asmuo , Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 – 5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Tais atvejais, kai būtų perkeliamas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jam būtų išduodama pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi patvirtinti, o jo šeimos nariui – leidimo nuolat gyventi kortelė. 28. 91 28.
91
projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkeliamojo asmens pareigos sudaryti su integracijos operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo:
1) atkreipiame dėmesį, kad nei šioje, nei kitose nuostatose nėra net minimalių tokios sutarties sudarymo, pakeitimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindų, kuriais remdamasi Vyriausybė galėtų nustatyti tokių sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarką;
2) šią nuostatą vertinant kartu su projekto 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti, kas yra šios sutarties sudarymo subjektai, pvz., perkeliamas asmuo, jo sutuoktinis ar asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, sulaukę 21 metų ir pan.;
3) nei iš projekto 7 straipsnio, nei iš 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nesuprantama, kokie teisiniai padariniai kiltų šios sutarties galiojimui, jeigu ją sudariusiam asmeniui būtų panaikintas perkeliamojo asmens statusas projekto 7 straipsnio nurodytais pagrindais. Nepritarti Atsižvelgiant į praktika (pvz., valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijos teikimas, LR piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos karo zonos integracijos teikimas) sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarka bus numatyta poįstatyminiame teisės akte – Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše. Sutartis bus sudaroma su šeima, nes tam tikra valstybės parama (7 straipsnio 2 dalis) teikiama atsižvelgiant nuo perkeliamojo asmens šeimos narių ir (ar) jo globojamų nepilnamečių vaikų skaičiaus. Sutartyje bus įvardinti asmenys ir individualiai sudarytas paramos integracijai teikimo planas. Panaikinus perkeliamojo asmens statusą sutartis nutraukiama. 29. 9 29.
9
„Perkeliamojo asmens statusą turintis asmuo privalo laikytis Lietuvos
straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti asmeniui kylančias teisines pasekmes jeigu jo perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu. Toks asmuo turėtų atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti perkeliamojo asmens sąvoką bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomą įtvirtinti tokio asmens šeimos nario sąvoką, ji apimtų ir perkeliamojo asmens sutuoktinį, asmenį su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat ir asmenų tiesioginius palikuonis, kurie nesukakę 21 metų arba kurie yra išlaikytiniai ir išlaikomus giminaičius pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją. Taigi diskutuotina, ar aptariama projekto nuostata apimtų ir perkeliamojo asmens statuso netekusio (kurio nors iš 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkte nurodytų pagrindų) asmens pareigą atlyginti ir jo šeimos narių (pvz., nepilnamečių vaikų, taip pat globojamų nepilnamečių vaikų, ar kitų išlaikomų asmenų) perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas, ar ji būtų taikoma ir kitiems šeimos nariams (pvz., ir sutuoktiniui arba asmeniui su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, 21 metų sulaukusiems asmenims, asmenims kurie nėra išlaikytiniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkeliamiesiems asmenims, turintiems nepilnamečių arba globojamų nepilnamečių vaikų gali būti (įstatymų nustatyta tvarka) apribota tėvų valdžia arba panaikinta globa po perkėlimo į
31.
93
straipsnio 3 dalies nuostatos dėl asmens (kurio perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu) pareigos atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“ nėra aišku, ar rašoma vien apie kelionės išlaidų, ar ir apie įsikūrimo ir kitų 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą. Nepritarti Projekto 2 str. 5 d. yra įtvirtinta perkėlimo į Lietuvos Respubliką sąvoka, kuri nustato, kad asmens perkėlimas apima asmens atvykimą į Lietuvą ir jo integraciją Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jei perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis projekto 6 (buvusio 7) str. 1, 3 ar 4 punkto pagrindu, tai asmuo turėtų pareigą atlyginti visas su jo perkėlimu susijusias išlaidas, t. y. perkėlimo ir integravimo išlaidas. 32. 92
ir tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį perkeliamasis asmuo per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gavimo. Taigi, diskutuotina ar priimtas sprendimas panaikinti asmeniui (užsieniečiui) jo perkeliamojo asmens statusą (remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu), sukeltų teisines pasekmes (jeigu sukeltų, tai kokias) jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Migracijos departamento šiuo tikslu išduodamam dokumentui (projekto 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pritarti Papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi: „ 3.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamo asmens statuso suteikimo šio straipsnio 1 dalies 1– 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, kartu panaikinamas ir asmeniui išduotas dokumentas, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.“
brauktini. Pritarti
straipsnio 1 dalies nuostatos aišku, kad prašymai turi būti pateikiami per Vyriausybės sprendime (nutarime) nurodytą prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo pateikimo laikotarpį, kurio turi laikytis perkėlimo koordinatorius priimdamas asmenų prašymus ir jos perduodamas Migracijos departamentui (10 straipsnio 1 dalis). Pritarti
24
ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje, nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ nuostata „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ yra perteklinė ir brauktina atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 4 dalies nuostatos
„nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“. Pritarti
straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad
„Humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje <...>
dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, gali būti netaikomi reikalavimai dėl šių dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą.
Tokiu atveju dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą procedūros atliekamos asmenims atvykus į Lietuvos Respubliką“. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1529 ratifikavimo 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją "Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo". Pagal šios Konvencijos 1 straipsnį jį taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje:
a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);
b) administraciniai dokumentai;
c) notariniai aktai. Kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija.
Tačiau šio formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų Valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo (3 straipsnis);
minėta žyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį. Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)“ turi būti rašomas prancūzų kalba (4 straipsnis). Nepritarti Remiantis projekto 11 str. 4 d. asmenys, siekiantys gauti perkeliamojo asmens statusą, nėra atleidžiami nuo pareigos pateikiant su perkeliamojo asmens statuso gavimu susijusius dokumentus juos legalizuoti ir (arba) išversti. Atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą, kad tai bus humanitarinė krizė, siekiant užtikrinti pamatines žmonių teises, įtvirtinamu reglamentavimu yra sudaromos tik galimybės atidėtį praktinį šios pareigos (legalizuoti ir (arba išversti dokumentus) įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui persikėlus į Lietuvą. 37. 133
turinio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio pavadinimo arba projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, dėl perkeliamo asmens kelionės, dėstyti kitame įstatymo projekto straipsnyje. Pritarti
12 38.
141412
14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos yra perteklinės ir brauktinos, nes:
1) 1 dalyje nesukuriama kokių nors naujų nuostatų, neaptartų kituose projekto straipsniuose (pvz., 10 - 13 straipsniuose);
2) 2 dalyje siūloma įtvirtinti Migracijos departamento kompetencija priimti sprendimus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ar panaikinimo yra įtvirtinama 7 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir neturi būti kartojama projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
sprendimo vartojimo trumpinio (toliau – Vyriausybės nutarimas). Nepritarti Atsižvelgiant į pastabą Nr. 13, projekto 4 str. yra išbraukiamas, todėl 15 str. 1 d. yra tikslinga nurodyti pilną Vyriausybės nutarimo pavadinimą. 40. 1523
kompetencijos koreguoti perkeliamųjų asmenų sąrašą siūlytina pakeisti į „tvarko“. Pritarti
1
apsaugos ir darbo ministerija“, „ministerija arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija“ turi būti patikslintos logikos požiūriu. Pritarti
žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną teisės akto pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo narys Kęstutis Masiulis 2019-01-10 Argumentai: terminai „perkėlimas“ ir „perkeltasis asmuo“ yra formalūs, biurokratiški ir turi neigiamą istorinį krūvį. Antrojo pasaulinio karo metais ir po to Vokietijoje bei kitose šalyse veikė perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons ) stovyklos ir perkėlimo sistema, kuri yra siejama su karu, prievartine emigracija, okupacija ir kitais skaudžiais išgyvenimais nemažai daliai su Lietuva susijusių žmonių, todėl naujajame įstatyme geriau vengti šios pasenusios terminijos ir pasirinkti šiltą lietuvišką žodį „grįžimas“. Tokį terminą naudoja ir kitos šalys Izraelis, Lenkija. Grįžimas galėtų būti suprantamas kaip atvykimas į istorinę Tėvynę ar į saugią šalį, kuri visada laukia ir yra pasiruošusi suteikti prieglobstį. Pasiūlymas:
Visame įstatyme terminus
„perkėlimas“, „perkeliamasis asmuo“ pakeisti į terminus „grįžimas“,
„grįžtantysis asmuo“. Nepritarti Komiteto nuomone, projekte vartojami terminai yra tinkami. Seimo narys
31 Argumentai: Lietuva galėtų pasirūpinti ne tik lietuvių kilmės asmenimis, bet ir kitais su Lietuva susijusiais asmenimis, kurie savo veikla yra prisidėję prie Lietuvos valstybės interesų atstovavimo. Pagalbos iš Lietuvos valstybės gali prašyti ne lietuvių kilmės asmenys, kurie yra nusipelnę Lietuvai. Tokiems asmenims Lietuvos Respublika taip pat turėtų padėti. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą buvo perkeltas /atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane.
Apsiribojimas vien tik „lietuvių kilme“ nesprendžia ir iš Lietuvos išvykusių ar su Lietuva susijusių Lietuvos tautinių mažumų atstovų grįžimo problemos. Pavyzdžiui, karaimai ar totoriai net neturi savo istorinės Tėvynės, nes istoriškai yra susiję su Lietuva. Lietuva turėtų suteikti pagalbą remiantis ne „kraujo ryšiu“, bet sąsajų su Lietuvos Respublika pagrindu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 31 ) jis yra asmuo, turintis istorinių ryšių su Lietuvos Respublika, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvos Respublikai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos Respublikos interesus. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka siūlomo įstatymo projekto paskirties. Be to, nėra pateikiami objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galima būtų įvertinti asmens nuopelnus. Seimo narys Kęstutis
32 Argumentai: įstatyme neįmanoma išvardinti visų atvejų, kai yra būtina ir naudinga Lietuvos Respublikos pagalba, todėl verta numatyti galimybę pagelbėti asmenims, kuriems suteikti pagalbą yra Lietuvos valstybės interesas diplomatinėje, saugumo, mokslinėje ar ūkio srityje. Šiuo įstatymu verta užpildyti teisinę spragą, kad Lietuva galėtų padėti krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims, kurių atvykimas į Lietuvą būtų naudingas valstybės klestėjimui. Dabar įstatymo projekto normos yra nelanksčios ir nenumato jokių galimybių suteikti galimybę persikelti į Lietuvą valstybei reikšmingiems asmenims. Pavyzdžiui, jei Lietuvos pagalbos prašytų Nobelio taikos premijos laureatas ar draugiškos valstybės prezidentas, jokių teisinių galimybių jam padėti atvykti į Lietuvą nėra. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona pasitraukęs iš okupuotos Lietuvos buvo priimtas JAV būtent dėl politinių priežasčių, o ne dėl savo kilmės.
Kokio nors mokslininko, išradėjo, politinio disidento ar kitaip reikšmingo asmens atvykimas gyventi į Lietuvą galėtų būti naudingas valstybės interesams, todėl reikalinga įstatyme numatyti tokią galimybę. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 32) jis yra asmuo, turintis perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus rekomendaciją. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka siūlomo įstatymo projekto paskirties. Be to, nėra pateikiami objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galima būtų įvertinti asmens reikšmingumą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pateiktus siūlymus, kuriems komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Žmogaus teisių komitetas 2019-02-054 (5) 2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 siūloma tikslinti projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui
į Teisės departamento pastabą Nr. 19 siūloma Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 d. 6 punktu. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“. Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2019-02-057
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 22 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų
sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti
departamento pastabą Nr. 24 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 p.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą (integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.); “. Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2019-02-057
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 27 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Asmuo, Asmenys , nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 – 5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2019-02-05 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 32 siūloma papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi: Pasiūlymas: Papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
priėmus sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamo asmens statuso suteikimo šio straipsnio 1 dalies 1– 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, kartu panaikinamas ir asmeniui išduotas dokumentas, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.“
: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktorija Čmilytė – Nielsen.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ PERKĖLIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, N. Germanas – užsienio reikalų viceministras, A. Černevičienė – Užsienio reikalų ministerija Konsulinio departamento pavaduotoja, J. Samuolytė – Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus antroji sekretorė, A. Grikevičienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyr. patarėja, E. Gudzinskaitė – Migracijos departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2
2Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatoje žodžiai „reguliuojamiems“, „nereguliuoja“ yra keistini į „reglamentuojamiems“, „nereglamentuoja“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-071 3.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte:
reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte:
reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“. Juolab, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-3024) taip pat nesiūloma įtvirtinti kitokių nuostatų, reglamentuojančių į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamųjų lietuvių kilmės užsieniečių, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei jų šeimos narių leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką. Nepritarti Projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalyje yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši nuostata buvo specialiai įtvirtinta projekte, siekiant užtikrinti perkeliamųjų asmenų buvimo Lietuvoje teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir lydintysis teisės akto projektas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3024). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
asmenų sąrašą“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodomas konkretus sąrašo pavadinimas „perkeliamųjų asmenų sąrašas“. Pritarti
departamentas
6
reikalų ministro“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, nes pirmą kartą nurodžius pilną pareigų pavadinimą (šio straipsnio 4 dalyje), toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
departamentas
6 6.
Projekto
„Perkėlimo Į Lietuvos Respublikos koordinatorius“ vartojimo trumpinis „(toliau - perkėlimo koordinatorius)“, tačiau toks trumpinys vartojamas 10 straipsnio 1 dalyje bei
šios sąvokos pavadinimas „perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus“. Atsižvelgiant į tai, 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina šios sąvokos vartojimo trumpinį ir jį nuosekliai vartoti projekto tekste. Pritarti
departamentas
7
teisinio aiškumo ir nuoseklumo projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomą sąvoka „Šeimos narys“ keistina į sąvoką „Perkeliamojo asmens šeimos narys“, nes ji turi būti siejama būtent su perkeliamojo asmens, o ne kurio nors kito asmens šeima, taip pat aptartinas šios sąvokos vartojimo trumpinys „(toliau
departamentas
8
straipsnio 2 dalį“ siūlytina išbraukti, nes kitose šio straipsnio dalyse ir įstatymo nuostatose gali atsirasti ir kitų (ir ne vien nurodytų 8 straipsnio 2 dalyje) perkeliamųjų asmenų integracijai skirtų priemonių. Juolab, kad ir 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta finansinė priemonė dėl perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvos
priskiriama integracijai skirta priemone. Pritarti
departamentas
2
teisinio statuso netekimo negali būti siejamas su pagrindo „praradimu“.
Jeigu siekiama įtvirtinti principą, kad įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte nustatytais pagrindais įgytas perkeliamojo asmens statusas išlieka nepaisant to, kad šio asmens perkėlimo metu šie pagrindai išnyko dėl to, kad nutraukta perkeliamo asmens santuoka arba registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiams palikuonims sukakus 21 metų amžiaus, nebesant išlaikytiniu, aptariamosios dalies nuostatoje žodis „ir pan.“ yra brauktinas. Nepritarti Asmens, įgijusio perkeliamojo asmens statusą pagal projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 1 dalies 4 ir 5 punktą, saitų nutraukimo atvejų su perkeliamuoju asmeniu gali būti labai įvairių (pvz. mirus tėvui, vaikas netenka šeimos nario, pasikeitus nepilnamečio globojamo vaiko globėjui taip pat prarandamas santykis su perkeliamuoju asmeniu (pradiniu globėju) ir kt.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad netikslinga projekte siekti pateikti baigtinį galimų šeimos nario ar globojamo nepilnamečio vaiko nutraukimo saitų su perkeliamuoju asmeniu sąrašą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku kokios pasekmes kiltų (jeigu jos kiltų tai kokios) perkeliamųjų asmenų nepilnamečiams arba šių asmenų nepilnamečiams globojamiems vaikams (kuriems buvo suteiktas perkeliamųjų asmenų statusas), jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti perkeliamojo asmens bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti šeimos nario sąvokos prasmę galima būtų suprasti, kad perkeliamojo asmens nepilnamečiai ir nepilnamečiai globojami vaikai taip pat įgyją perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą.
Nepritarti Perkeliamųjų asmenų nepilnamečiai arba šių asmenų nepilnamečiai globojamieji vaikai įgyja perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Taip pat pagal projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Perkeliamiesiems asmenims galiotų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinantieji poįstatyminiai teisės aktai. Jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa, atsakingos institucijos perkeliamiesiems asmenims suteiktų reikiamą pagalbą ir paslaugas (atvejo vadyba, pozityvios tėvystės kursus ir pan.), o panaikinus globą, atsakingos institucijos apie tai praneštų tos valstybės, iš kurios yra globojamas vaikas, atsakingoms institucijoms apie panaikintą globą ir abiejų valstybių sutarimu vaikui būtų ieškomi nauji globėjai arba vaikas grąžintas tokį pageidavimą išreiškusiai vaiko globą suteikusiai valstybei. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
931
straipsnio 3 dalyje rašoma, kad parama teikiama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius (žemesnės teisinės galios) teisės aktus, kurie priimami įgyvendinant įstatymą (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 13 punktas). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodomos Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 3 dalį bei 9 straipsnio 1 dalį reikia patikslinti, juolab ir dėl to, kad juose nurodomi ir skirtingi Vyriausybės tvirtinamų tvarkų pavadinimai
mūsų). Pritarti
departamentas
3
straipsnio 3 dalyje vartojama nuoroda į projekto9 straipsnio 1 dalyje (taip pat 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 2 dalyje) nurodytą sutartį, kurioje būtų nustatomas konkretus paramos integracijai teikimo (perkeliamiesiems asmenims) laikotarpis. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje yra vartojamas toks šios sutarties pavadinimas „Sutartis dėl paramos integracijai teikimo“. Atsižvelgiant į tai, 3 straipsnio 3 dalyje nurodytinas visas sutarties pavadinimas. Pritarti
departamentas
straipsnis nedera su II skyriaus, kuriame jis dėstomas, paskirtimi „PERKELIAMOJO ASMENS STATUSO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS“.
Šis straipsnis nesuderintas ir su projekto 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiamas Vyriausybės sprendimo (kurio teisinė forma būtų nutarimas) dėl asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką turinio reikalavimai, apimantis reikalavimą nurodyti ne bet kurią užsienio valstybę ar jos dalį, o „ humanitarinės krizės ištiktą valstybę ar jos dalį“ ir nustatyti „prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso pateikimo laikotarpį“. Taigi, šį straipsnį siūlytina išbraukti, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje ir jų nereikia kartoti kituose projekto straipsniuose. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies nuostata „Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo “ nedera su II skyriaus, kuriame ji dėstoma, paskirtimi
projekto
nuostata „į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas jeigu jis atitinka bet vieną iš šių sąlygų <...>“, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto formuluotėje „jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas <...>“ žodis „pažymėjimas“ yra keistinas į -
„dokumentas“, nes, nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatyme, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 42 straipsnio
forma „pažymėjimas“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl sąvokos „pažymėjimas“ vartojimo 5 straipsnio 3 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Be to, projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotėje žodis „reikalavimus“ yra perteklinis ir brauktinas. Pritarti
departamentas
5
straipsnio 5 punkte yra numatoma, kad dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius ir sprendimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų sprendžiama ar globojamas nepilnametis vaikas galėtų būtų perkeliamas kartu su asmeniu į Lietuvos Respubliką ar ne, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti kriterijus, kuriems esant būtų sprendžiama ar asmens globojamas nepilnametis vaikas gali būti perkeltas į Lietuvos Respubliką. Taip pat projekto 5 straipsnio 5 punkte dėstomas sakinys „Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ dėstytina atskiroje šio straipsnio „2“ dalyje, nurodant, kad „2.
Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ bei šiame sakinyje po žodžių „atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo“ bei po žodžių „pasekmes asmeniui ir globojamam“ įrašytinas žodis „nepilnamečiui“, kadangi kituose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „globojamas nepilnametis vaikas“. Pritarti iš dalies Siūloma projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip: „2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
į Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei
nuostatą „ir kelia grėsmę visuomenei“ siūlytina papildyti „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ ir išdėstyti kaip atskirą pagrindą dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo. Pritarti
departamentas
15 18.
Projekto
asmens statuso nesuteikimo pagrindų yra „asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą“, atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas ir kitas pagrindas, kuomet užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką t. y., kai jis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti atitinkama nuostata. Nepritarti Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos valstybės narės į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, nacionalinį sąrašą gali įtraukti asmenį ne tik už nusikalstamą veiką, tačiau ir už įvairius pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažai pavojingais, mažareikšmiais ir kurie neturėtų būti pagrindu, kad nesuteikti perkeliamojo asmens statuso. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagrindų sąrašas (baigtinis) nėra pakankamas ir neatitinka teisinės valstybės principo, kuris suponuoja visų asmenų (taip pat ir į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmenų) pareigą Lietuvos Respublikoje laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taigi, šios pareigos nevykdymas perkeliamajam asmeniui turėtų sukelti atitinkamų teisinių padarinių dėl perkeliamojo asmens statuso. Pritarti
2 20.
Nei iš projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos
„Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl
perkeliamojo asmens statuso suteikimo“ , nei iš kitų projekto nuostatų (pvz., 13 straipsnio) ir aiškinamojo rašto nėra aišku per kiek laiko tokį sprendimą turėtų priimti Migracijos departamentas. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį šis sprendimas turėtų būti priimtas. Pritarti
departamentas
912
sąrašas negali būti dėstomas kaip baigtinis, nes jis susiaurina ir paneigia Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytas šių asmenų teises. Antai:
1) projekto
Respublikos piliečiai turi visas jiems Konstitucijoje laiduojamas pilietines (politines) teises: teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus (33 straipsnio 1 dalis); teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (147 straipsnio 1 dalis); teisę rinkti ir būti renkamam į Seimą (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis); teisę rinkti ir būti renkamam Respublikos Prezidentu (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 78 straipsnio 1 ir 2 dalys); teisę būti teisėjais (112 straipsnio 1 dalis); teisę stoti į valstybinę tarnybą (33 straipsnio 1 dalis); teisę reikalauti paskelbti referendumą (9 straipsnio 3 dalis); įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 straipsnio 2 dalis). Konstitucija ir įstatymai nustato ir kai kurias kitas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo
2) projekto
Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo
2) projekto
Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl šių asmenų pareigų dėstymo projekto 9 ir 12 straipsniuose.
Nepritarti Projekto 7 straipsnio (buvusio
nustatytu laikotarpiu ir Vyriausybės nustatyta tvarka iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų“. Perkeliamo asmens statuso turėjimas nėra kitus asmens statusus ribojantis ar neigiantis veiksnys. Asmuo, turėdamas perkeliamo asmens statusą, kartu gali turėti ir kitus teisinius statusus – būti Lietuvos Respublikos piliečiu, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančioje užsieniečiu ir kt. Asmenų, kartu turinčių ir kitus statusus, teises ir pareigas reglamentuoja kiti atitinkami teisės aktai. Perkeliamo asmens teisės ir pareigos – tai baigtinis teisių ir pareigų sąrašas, kurias asmuo įgyja kartu su šiuo statusu, šalia visų kitų teisių ir pareigų, kurios jam priklauso pagal jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies nuostata dėl perkeliamojo asmens teisės „atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis“ yra keistina, nes perkeliamieji asmenys patys savaime nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kurie priimtų sprendimus naudoti valstybės biudžeto lėšas savo kelionei į Lietuvos Respubliką. Sprendimus dėl perkeliamųjų asmenų kelionių į Lietuvos Respubliką finansavimo turėtų priimti asignavimų valdytojas, atsakingas už valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šiam tikslui, naudojimą. Juolab, kad pagal kartu su vertinamuoju projektu teikiamą Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3026 perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidos būtų padengimos iš valstybės biudžete sudaromo Vyriausybės rezervo, kurio lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Pritarti
departamentas
2 23.
Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatose siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės finansinės paramos teikimo (vienkartinę įsikūrimo išmoką, mėnesinę išmoką būtiniausioms prekėms ir kt.) į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui. Projekte nėra siūloma įtvirtinti valstybės finansinės paramos teikimo sąlygų, kurios užtikrintų, kad šia parama galėtų pasinaudoti tik tie asmenys, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Nėra kriterijų, kurie sprendimus priimančiai institucijai leistų spręsti, ar į Lietuvos Respubliką perkeliami asmenys yra finansiškai pasiturintys ir dėl to jiems nebūtų teikiama (ar teikiama iš dalies) finansinė ar kitokia parama. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose socialinę apsaugą (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir kt.) asmens teisės į socialines paslaugas, piniginę socialinę paramą įgijimas grindžiamas, be kita ko, asmens pajamų (įskaitant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą) vertinimu. Taigi, projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad skiriant (neskiriant) valstybės finansinę paramą, turi būti atsižvelgiama į pretenduojančio ją gauti asmens turtinę padėtį (socialinės paramos poreikį) yra diskutuotinos Konstitucijos
Perkeliamieji asmenys į Lietuvą atvyks iš humanitarinės krizės apimtos šalies, kai ne visais atvejais bus įmanoma pagrįsti perkeliamojo asmens teisės į socialines paslaugas, piniginės socialinės paramos įgijimą (perkeliamasis neturės reikiamų dokumentų, visas turtas /lėšos palikti humanitarinės krizės ištiktoje šalyje) vertinant asmens pajamas.
Taip pat projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius. Tam tikri kriterijai, kuriais remiantis (atsižvelgiant į perkeliamojo asmens individualius poreikius) teikiama valstybės finansinė parama, bus numatyti Vyriausybės patvirtintame įgyvendinančiame teisės akte – Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše (pvz., perkeliamasis asmuo pasirašydamas sutartį dėl paramos integracijai gavimo užpildys valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatoriaus nustatytos formos pajamų deklaraciją; numatytos sąlygos, kad jei perkeltasis asmuo įsidarbins, ir šeimos pajamos viršys numatytą minimumą, nebus teikiama valstybės finansinė parama iš integracijai skirtų lėšų. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
teisę gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus tokios pagalbos turinys: ar tai būtų finansinė pagalba
pagalba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą patikslinti. Pritarti
departamentas
26
teisę gauti paramą lietuvių kalbos mokymuisi. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku ar kiekvienas perkeliamas asmuo gautų šią paramą ar tik lietuvių kalbos nemokantis perkeliamas asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkeliami asmenys (pvz. Lietuvos Respublikos piliečiai) gali mokėti lietuvių kalbą, todėl svarstytina ar šios nuostatos nereikėtų papildyti išlyga, kad ši parama teikiama tik perkeliamiems asmenims nemokantiems lietuvių kalbos. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Nepritarti Nėra kriterijų, kuriais būtų galima tiksliai įvertinti sąvoką „nemokantis“; pvz., neaišku, mokančių ar nemokančių kalbą asmenų grupei priskirtinas asmuo, kuris sugeba susišnekėti (gerai, pakankamai ar silpnai), tačiau nemoka taisyklingai rašyti. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
212
teisę gauti savivaldybių pagalbą integruotis į vietos bendruomenę, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nesama jokių nuostatų kokiomis formomis ar priemonėmis savivaldybės turėtų padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą patikslinti. Nepritarti Pažymėtina, kad projekto 15 straipsnio (buvusio 16 straipsnio) 5 dalyje yra nustatyta, kad „Savivaldybės, įtrauktos į sąrašą savivaldybių, kuriose teikiama parama integracijai, bendradarbiauja su integracijos operatoriumi teikiant perkeliamiesiems asmenims paramą integracijai“.
Konkrečios formos ar priemonės, kuriomis savivaldybė įtraukta į sąrašą turės padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenė bus nurodyti Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše (pvz., koordinuoja socialinės paramos, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems perkeliamiesiems; paskiria savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos integracijai teikimą perkeliamiesiems; bendradarbiauja su integracijos operatoriumi perkeliamųjų asmenų paramos integracijai klausimais (dėl būsto, dėl darbo, socialinių garantijų ir pan.). 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad:
1) joje įvardinami netinkami subjektai „Asmuo, kuris <...>“, „užsieniečiui“, nes pagal projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalis jie turėtų būti įvardijami ne kaip bet kurie užsieniečiai, o lietuvių kilmės užsieniečiai ir turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiai bei jų šeimos nariai ir kiti asmenys (projekto 5 straipsnio 2 – 5 punktai), įgiję perkeliamojo asmens statusą.
Lietuvos Respublikos piliečiams ši nuostata netaikoma (Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis);
2) neaišku apie kokį dokumentą, suteikiantį teisę (ar ją patvirtinantį) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rašoma, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas užsieniečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje bei 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamos sąvokos „dokumentas“. Pritarti iš dalies Siūlome patikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Asmuo , Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 – 5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Tais atvejais, kai būtų perkeliamas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jam būtų išduodama pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi patvirtinti, o jo šeimos nariui – leidimo nuolat gyventi kortelė. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 28.
Vertinant projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkeliamojo asmens pareigos sudaryti su integracijos operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo:
1) atkreipiame dėmesį, kad nei šioje, nei kitose nuostatose nėra net minimalių tokios sutarties sudarymo, pakeitimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindų, kuriais remdamasi Vyriausybė galėtų nustatyti tokių sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarką;
2) šią nuostatą vertinant kartu su projekto 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti, kas yra šios sutarties sudarymo subjektai, pvz., perkeliamas asmuo, jo sutuoktinis ar asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, sulaukę 21 metų ir pan.;
3) nei iš projekto 7 straipsnio, nei iš 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nesuprantama, kokie teisiniai padariniai kiltų šios sutarties galiojimui, jeigu ją sudariusiam asmeniui būtų panaikintas perkeliamojo asmens statusas projekto 7 straipsnio nurodytais pagrindais. Nepritarti Atsižvelgiant į praktiką (pvz., valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijos teikimas, LR piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos karo zonos integracijos teikimas) sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarka bus numatyta poįstatyminiame teisės akte – Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše. Sutartis bus sudaroma su šeima, nes tam tikra valstybės parama (7 straipsnio 2 dalis) teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens šeimos narių ir (ar) jo globojamų nepilnamečių vaikų skaičiaus. Sutartyje bus įvardinti asmenys ir individualiai sudarytas paramos integracijai teikimo planas. Panaikinus perkeliamojo asmens statusą sutartis bus nutraukiama. 29.
departamentas
„Perkeliamojo asmens statusą turintis asmuo privalo laikytis Lietuvos
departamentas
3
kylančias teisines pasekmes jeigu jo perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu. Toks asmuo turėtų atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti perkeliamojo asmens sąvoką bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomą įtvirtinti tokio asmens šeimos nario sąvoką, ji apimtų ir perkeliamojo asmens sutuoktinį, asmenį su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat ir asmenų tiesioginius palikuonis, kurie nesukakę 21 metų arba kurie yra išlaikytiniai ir išlaikomus giminaičius pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją. Taigi diskutuotina, ar aptariama projekto nuostata apimtų ir perkeliamojo asmens statuso netekusio (kurio nors iš 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkte nurodytų pagrindų) asmens pareigą atlyginti ir jo šeimos narių (pvz., nepilnamečių vaikų, taip pat globojamų nepilnamečių vaikų, ar kitų išlaikomų asmenų) perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas, ar ji būtų taikoma ir kitiems šeimos nariams (pvz., ir sutuoktiniui arba asmeniui su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, 21 metų sulaukusiems asmenims, asmenims kurie nėra išlaikytiniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkeliamiesiems asmenims, turintiems nepilnamečių arba globojamų nepilnamečių vaikų gali būti (įstatymų nustatyta tvarka) apribota tėvų valdžia arba panaikinta globa po perkėlimo į Lietuvos Respubliką. Pritarti 31.
departamentas
3
straipsnio 3 dalies nuostatos dėl asmens (kurio perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu) pareigos atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“ nėra aišku, ar rašoma vien apie kelionės išlaidų, ar ir apie įsikūrimo ir kitų 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta perkėlimo į Lietuvos Respubliką sąvoka, kuri nustato, kad asmens perkėlimas apima asmens atvykimą į Lietuvą ir jo integraciją Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jei perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis projekto 6 (buvusio 7 straipsnio) 1 dalies, 1, 3 ar 4 punkto pagrindu, tai asmuo turėtų pareigą atlyginti visas su jo perkėlimu susijusias išlaidas, t. y. perkėlimo ir integravimo išlaidas. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
ir tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį perkeliamasis asmuo per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gavimo. Taigi, diskutuotina ar priimtas sprendimas panaikinti asmeniui (užsieniečiui) jo perkeliamojo asmens statusą (remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu), sukeltų teisines pasekmes (jeigu sukeltų, tai kokias) jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Migracijos departamento šiuo tikslu išduodamam dokumentui (projekto 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pritarti
departamentas
1
brauktini. Pritarti
2 34.
Projekto
straipsnio 1 dalies nuostatos aišku, kad prašymai turi būti pateikiami per Vyriausybės sprendime (nutarime) nurodytą prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo pateikimo laikotarpį, kurio turi laikytis perkėlimo koordinatorius priimdamas asmenų prašymus ir jos perduodamas Migracijos departamentui (10 straipsnio 1 dalis). Pritarti
departamentas
1124
ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje, nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ nuostata „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ yra perteklinė ir brauktina atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 4 dalies nuostatos
„nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“. Pritarti
departamentas
4
4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad
„Humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje <...>
dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, gali būti netaikomi reikalavimai dėl šių dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą. Tokiu atveju dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą procedūros atliekamos asmenims atvykus į Lietuvos Respubliką“. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1529 ratifikavimo 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją "Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo".
Pagal šios Konvencijos 1 straipsnį jį taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje:
a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);
legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija. Tačiau šio formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų Valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo (3 straipsnis);
minėta žyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį. Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba.
Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)“ turi būti rašomas prancūzų kalba (4 straipsnis). Nepritarti Vadovaujantis projekto 10 straipsnio (buvusio 11 straipsnio) 4 dalimi, asmenys, siekiantys gauti perkeliamojo asmens statusą, nėra atleidžiami nuo pareigos pateikiant su perkeliamojo asmens statuso gavimu susijusius dokumentus juos legalizuoti ir (arba) išversti. Atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą, kad tai bus humanitarinė krizė, siekiant užtikrinti pamatines žmonių teises, įtvirtinamu reglamentavimu yra sudaromos tik galimybės atidėtį praktinį šios pareigos (legalizuoti ir (arba išversti dokumentus) įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui persikėlus į Lietuvą. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
turinio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio pavadinimo arba projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, dėl perkeliamo asmens kelionės, dėstyti kitame įstatymo
14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos yra perteklinės ir brauktinos, nes:
1) 1 dalyje nesukuriama kokių nors naujų nuostatų, neaptartų kituose projekto straipsniuose (pvz., 10 - 13 straipsniuose);
2) 2 dalyje siūloma įtvirtinti Migracijos departamento kompetencija priimti sprendimus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ar panaikinimo yra įtvirtinama 7 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir neturi būti kartojama projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
departamentas
1
sprendimo vartojimo trumpinio (toliau – Vyriausybės nutarimas). Nepritarti Atsižvelgiant į pastabą Nr.
13, projekto 4 straipsnis yra išbraukiamas, todėl projekto 14 straipsnio (buvusio
pavadinimą. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
kompetencijos koreguoti perkeliamųjų asmenų sąrašą siūlytina pakeisti į „tvarko“. Pritarti
departamentas
11
apsaugos ir darbo ministerija“, „ministerija arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija“ turi būti patikslintos logikos požiūriu. Pritarti
departamentas
3
žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną teisės akto pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys Kęstutis Masiulis 2019-01-10 Argumentai: terminai „perkėlimas“ ir „perkeltasis asmuo“ yra formalūs, biurokratiški ir turi neigiamą istorinį krūvį.
Antrojo pasaulinio karo metais ir po to Vokietijoje bei kitose šalyse veikė perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons ) stovyklos ir perkėlimo sistema, kuri yra siejama su karu, prievartine emigracija, okupacija ir kitais skaudžiais išgyvenimais nemažai daliai su Lietuva susijusių žmonių, todėl naujajame įstatyme geriau vengti šios pasenusios terminijos ir pasirinkti šiltą lietuvišką žodį „grįžimas“. Tokį terminą naudoja ir kitos šalys Izraelis, Lenkija. Grįžimas galėtų būti suprantamas kaip atvykimas į istorinę Tėvynę ar į saugią šalį, kuri visada laukia ir yra pasiruošusi suteikti prieglobstį. Pasiūlymas:
Visame įstatyme terminus
„perkėlimas“, „perkeliamasis asmuo“ pakeisti į terminus „grįžimas“,
„grįžtantysis asmuo“. Pritarti. Seimo narys Kęstutis
31 Argumentai: Lietuva galėtų pasirūpinti ne tik lietuvių kilmės asmenimis, bet ir kitais su Lietuva susijusiais asmenimis, kurie savo veikla yra prisidėję prie Lietuvos valstybės interesų atstovavimo. Pagalbos iš Lietuvos valstybės gali prašyti ne lietuvių kilmės asmenys, kurie yra nusipelnę Lietuvai. Tokiems asmenims Lietuvos Respublika taip pat turėtų padėti. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą buvo perkeltas /atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane.
Apsiribojimas vien tik
„lietuvių kilme“ nesprendžia ir iš Lietuvos išvykusių ar su Lietuva susijusių
Lietuvos tautinių mažumų atstovų grįžimo problemos. Pavyzdžiui, karaimai ar totoriai net neturi savo istorinės Tėvynės, nes istoriškai yra susiję su Lietuva. Lietuva turėtų suteikti pagalbą remiantis ne „kraujo ryšiu“, bet sąsajų su Lietuvos Respublika pagrindu. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 31 ) jis yra asmuo, turintis istorinių ryšių su Lietuvos Respublika, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvos Respublikai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos Respublikos interesus. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka siūlomo įstatymo projekto paskirties. Be to, nėra pateikiami objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galima būtų įvertinti asmens nuopelnus. Seimo narys
32 Argumentai: įstatyme neįmanoma išvardinti visų atvejų, kai yra būtina ir naudinga Lietuvos Respublikos pagalba, todėl verta numatyti galimybę pagelbėti asmenims, kuriems suteikti pagalbą yra Lietuvos valstybės interesas diplomatinėje, saugumo, mokslinėje ar ūkio srityje. Šiuo įstatymu verta užpildyti teisinę spragą, kad Lietuva galėtų padėti krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims, kurių atvykimas į Lietuvą būtų naudingas valstybės klestėjimui. Dabar įstatymo projekto normos yra nelanksčios ir nenumato jokių galimybių suteikti galimybę persikelti į Lietuvą valstybei reikšmingiems asmenims. Pavyzdžiui, jei Lietuvos pagalbos prašytų Nobelio taikos premijos laureatas ar draugiškos valstybės prezidentas, jokių teisinių galimybių jam padėti atvykti į Lietuvą nėra. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona pasitraukęs iš okupuotos Lietuvos buvo priimtas JAV būtent dėl politinių priežasčių, o ne dėl savo kilmės.
Kokio nors mokslininko, išradėjo, politinio disidento ar kitaip reikšmingo asmens atvykimas gyventi į Lietuvą galėtų būti naudingas valstybės interesams, todėl reikalinga įstatyme numatyti tokią galimybę. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 32) jis yra asmuo, turintis perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus rekomendaciją. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka siūlomo įstatymo projekto paskirties. Be to, nėra pateikiami objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galima būtų įvertinti asmens reikšmingumą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, bei Komiteto pasiūlymus. 6.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-02-134 (5) 2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 siūlome patikslinti projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui“. Pritarti.
Pritarti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-02-137 (8) 1 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 22 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-02-137 (8)
2 5 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 24 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą (integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.);
“. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Gintarė Skaistė Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2019 m. kovo 13 d. Nr. 105-P-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Linas Antanas Linkevičius, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus v yresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir ES grupės patarėja Ingrida Kutkienė, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Užsienio reikalų ministerijos (toliau URM) Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Černavičienė, URM Kosulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus antroji sekretorė Jolanta Samuolytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redaguotinas lietuvių kalbos požiūriu. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
yra keistini į „reglamentuojamiems“, „nereglamentuoja“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-071 3.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte:
1) nesiūloma reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
2) taip pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
3) taip pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte:
1) nesiūloma reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
2) taip pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
3) taip pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“. Juolab, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-3024) taip pat nesiūloma įtvirtinti kitokių nuostatų, reglamentuojančių į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamųjų lietuvių kilmės užsieniečių, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei jų šeimos narių leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką. Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga teikti papildomos nuorodos į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kadangi įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis aiškiai įvardija Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo santykį su kitais įstatymais
teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja minėtas įstatymas. Papildoma nuoroda į užsieniečių teisinę padėtį reguliuojantį įstatymą būtų perteklinė. Be to, įstatymo projekto naujos numeracijos 7 (buvusio 8) straipsnio 4 d. yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši nuostata buvo specialiai įtvirtinta Įstatymo projekte, siekiant užtikrinti perkeliamųjų asmenų buvimo Lietuvoje teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir lydintysis teisės akto projektas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3024). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą „ir įrašius į tokių asmenų sąrašą“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio
konkretus sąrašo pavadinimas „perkeliamųjų asmenų sąrašas“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
reikalų ministro“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, nes pirmą kartą nurodžius pilną pareigų pavadinimą (šio straipsnio 4 dalyje), toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
Į Lietuvos Respublikos koordinatorius“ vartojimo trumpinis „(toliau - perkėlimo koordinatorius)“, tačiau toks trumpinys vartojamas 10 straipsnio 1 dalyje bei
šios sąvokos pavadinimas „perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus“. Atsižvelgiant į tai, 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina šios sąvokos vartojimo trumpinį ir jį nuosekliai vartoti projekto tekste. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
šeimos narys“, nes ji turi būti siejama būtent su perkeliamojo asmens, o ne kurio nors kito asmens šeima, taip pat aptartinas šios sąvokos vartojimo trumpinys „(toliau -šeimos narys“). Pritarti Komitetas siūlo patobulinti perkeliamojo asmens šeimos nario sąvoką. Žr. prie Komiteto pasiūlymų. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 8.
Projekto 2 straipsnio 8 dalyje nuorodą į šio įstatymo „8 straipsnio
nuostatose gali atsirasti ir kitų (ir ne vien nurodytų 8 straipsnio 2 dalyje) perkeliamųjų asmenų integracijai skirtų priemonių. Juolab, kad ir 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta finansinė priemonė dėl perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvos Respublika finansavimo valstybės biudžeto lėšomis taip pat gali būti priskiriama integracijai skirta priemone. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
statuso netekimo negali būti siejamas su pagrindo „praradimu“. Jeigu siekiama įtvirtinti principą, kad įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte nustatytais pagrindais įgytas perkeliamojo asmens statusas išlieka nepaisant to, kad šio asmens perkėlimo metu šie pagrindai išnyko dėl to, kad nutraukta perkeliamo asmens santuoka arba registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiams palikuonims sukakus 21 metų amžiaus, nebesant išlaikytiniu, aptariamosios dalies nuostatoje žodis „ir pan.“ yra brauktinas. Nepritarti Asmens, įgijusio perkeliamojo asmens statusą pagal projekto naujos numeracijos 4 (buvusio 5) straipsnio 4 ir 5 punktą, saitų nutraukimo atvejų su perkeliamuoju asmeniu gali būti labai įvairių, pvz., mirus tėvui, vaikas netenka šeimos nario, pasikeitus nepilnamečio globojamo vaiko globėjui taip pat prarandamas santykis su perkeliamuoju asmeniu (pradiniu globėju) ir kt. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad netikslinga projekte siekti pateikti baigtinį galimų šeimos nario ar globojamo nepilnamečio vaiko nutraukimo saitų su perkeliamuoju asmeniu sąrašą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.
Iš projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku kokios pasekmes kiltų (jeigu jos kiltų tai kokios) perkeliamųjų asmenų nepilnamečiams arba šių asmenų nepilnamečiams globojamiems vaikams (kuriems buvo suteiktas perkeliamųjų asmenų statusas), jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti perkeliamojo asmens bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti šeimos nario sąvokos prasmę galima būtų suprasti, kad perkeliamojo asmens nepilnamečiai ir nepilnamečiai globojami vaikai taip pat įgyją perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Nepritarti Perkeliamųjų asmenų nepilnamečiai arba šių asmenų nepilnamečiai globojamieji vaikai įgyja perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Taip pat pagal projekto naujos numeracijos 7 str. 4 d. yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Perkeliamiesiems asmenims galiotų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinantieji poįstatyminiai teisės aktai. Jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa, atsakingos institucijos perkeliamiesiems asmenims suteiktų reikiamą pagalbą ir paslaugas (atvejo vadyba, pozityvios tėvystės kursus ir pan.), o panaikinus globą, atsakingos institucijos apie tai praneštų tos valstybės, iš kurios yra globojamas vaikas, atsakingoms institucijoms apie panaikintą globą ir abiejų valstybių sutarimu vaikui būtų ieškomi nauji globėjai arba vaikas grąžintas tokį pageidavimą išreiškusiai vaiko globą suteikusiai valstybei. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
931 11.
Projekto 3 straipsnio 3 dalyje rašoma, kad parama teikiama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius (žemesnės teisinės galios) teisės aktus, kurie priimami įgyvendinant įstatymą (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 13 punktas). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodomos Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 3 dalį bei 9 straipsnio 1 dalį reikia patikslinti, juolab ir dėl to, kad juose nurodomi ir skirtingi Vyriausybės tvirtinamų tvarkų pavadinimai (pabraukta mūsų). Pritarti Nuostatos įstatymo projekte suvienodintos vartojant bendrą terminą „vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 1 dalyje (taip pat 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 2 dalyje) nurodytą sutartį, kurioje būtų nustatomas konkretus paramos integracijai teikimo (perkeliamiesiems asmenims) laikotarpis. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje yra vartojamas toks šios sutarties pavadinimas „Sutartis dėl paramos integracijai teikimo“. Atsižvelgiant į tai, 3 straipsnio 3 dalyje nurodytinas visas sutarties pavadinimas. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nedera su II skyriaus, kuriame jis dėstomas, paskirtimi „PERKELIAMOJO ASMENS STATUSO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS“.
Šis straipsnis nesuderintas ir su projekto 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiamas Vyriausybės sprendimo (kurio teisinė forma būtų nutarimas) dėl asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką turinio reikalavimai, apimantis reikalavimą nurodyti ne bet kurią užsienio valstybę ar jos dalį, o „ humanitarinės krizės ištiktą valstybę ar jos dalį“ ir nustatyti „prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso pateikimo laikotarpį“. Taigi, šį straipsnį siūlytina išbraukti, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje ir jų nereikia kartoti kituose projekto straipsniuose. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad keičiama paskesnių įstatymo projekto straipsnių numeracija ir nuorodos į juos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo “ nedera su II skyriaus, kuriame ji dėstoma, paskirtimi
projekto
nuostata „į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas jeigu jis atitinka bet vieną iš šių sąlygų <...>“, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir papildomų komitetų pasiūlymus nauja numeracija dėstomos 4 straipsnio 2 dalies formuluotei (žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 4 ir 5), siūloma 4 straipsnį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindai 1.
Į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo turi teisę įgyti perkeliamojo asmens statusą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) jis yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pažymėjimas arba kuris pateikia lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus, nurodytus Pilietybės įstatyme;
3) jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas pažymėjimas arba kuris pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad pagal Pilietybės įstatym ą o reikalavimus jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) jis yra šio straipsnio šios dalies 1, 2 ir 3 1–3 punktuose išvardytų asmenų šeimos narys;
5) jis yra šio straipsnio šios dalies 1, 2 ir 3 1–3 punktuose išvardytų asmenų globojamas nepilnametis vaikas. 2. Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius , vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto formuluotėje „jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas <...>“ žodis „pažymėjimas“ yra keistinas į -
„dokumentas“, nes, nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatyme, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 42 straipsnio
forma „pažymėjimas“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl sąvokos „pažymėjimas“ vartojimo 5 straipsnio 3 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Be to, projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotėje žodis
„reikalavimus“ yra perteklinis ir brauktinas. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius ir sprendimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų sprendžiama ar globojamas nepilnametis vaikas galėtų būtų perkeliamas kartu su asmeniu į Lietuvos Respubliką ar ne, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti kriterijus, kuriems esant būtų sprendžiama ar asmens globojamas nepilnametis vaikas gali būti perkeltas į Lietuvos Respubliką. Taip pat projekto 5 straipsnio 5 punkte dėstomas sakinys „Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ dėstytina atskiroje šio straipsnio „2“ dalyje, nurodant, kad „2.
Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ bei šiame sakinyje po žodžių „atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo“ bei po žodžių „pasekmes asmeniui ir globojamam“ įrašytinas žodis „nepilnamečiui“, kadangi kituose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „globojamas nepilnametis vaikas“. Pritarti Komitetas pritaria papildomų komitetų pasiūlymams dėl įstatymo projekto 4 (buvusio 5) straipsnio 2 dalies formuluotės. Žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 4 ir 5. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 3 dalies 2 punkte nurodytus pagrindus projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą „ir kelia grėsmę visuomenei“ siūlytina papildyti „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ ir išdėstyti kaip atskirą pagrindą dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 5 (buvusio 6) straipsnio išdėstymo. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
vienas iš perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindų yra „asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą“, atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas ir kitas pagrindas, kuomet užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką t. y., kai jis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti atitinkama nuostata. Nepritarti Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos valstybės narės į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, nacionalinį sąrašą gali įtraukti asmenį ne tik už nusikalstamą veiką, tačiau ir už įvairius pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažai pavojingais, mažareikšmiais ir kurie neturėtų būti pagrindu nesuteikti perkeliamojo asmens statuso. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmens statuso panaikinimo pagrindų sąrašas (baigtinis) nėra pakankamas ir neatitinka teisinės valstybės principo, kuris suponuoja visų asmenų (taip pat ir į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmenų) pareigą Lietuvos Respublikoje laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taigi, šios pareigos nevykdymas perkeliamajam asmeniui turėtų sukelti atitinkamų teisinių padarinių dėl perkeliamojo asmens statuso. Nepritarti Siūloma formuluotė
„pareiga laikytis Lietuvos Respublikoje Konstitucijos, įstatymų ir kitų
teisės aktų“ yra pernelyg plati ir neapibrėžta, kad galėtų būti taikoma kaip vienas iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų .
Pažymėtina, kad toks pagrindas nėra numatytas ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatose, pvz., dėl atsisakymo užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą ar vizas (UTPĮ 19 str.), panaikinti leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 str.) ar leidimą nuolat gyventi (UTPĮ 54 str.). Manytina, kad siūlomos formuluotės numatymas kaip vieno iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą. Siūloma formuluotė yra minima UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje kaip viena iš bendrų užsieniečiams taikomų gyvenimo Lietuvoje pareigų . Todėl atsižvelgiant į Teisės departamento 29 pastabą įstatymo projekto 8 straipsnis (buvęs 9 straipsnis) papildytas 4 dalimi, nustatančia perkeliamojo asmens pareigą
„laikytis Lietuvos Respublikoje Konstitucijos,
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl
perkeliamojo asmens statuso suteikimo“ , nei iš kitų projekto nuostatų (pvz., 13 straipsnio) ir aiškinamojo rašto nėra aišku per kiek laiko tokį sprendimą turėtų priimti Migracijos departamentas. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį šis sprendimas turėtų būti priimtas. Nepritarti Terminas, per kurį bus priimtas sprendimas panaikinti sprendimą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, bus nustatytas gyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad UTPĮ taip pat nėra nurodyta per kiek laiko turi būti priimtas sprendimas, pvz., dėl vizos ar leidimo gyventi panaikinimo. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
912 21.
Projekto 8 straipsnyje dėstomas į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmens teisių sąrašas negali būti dėstomas kaip baigtinis, nes jis susiaurina ir paneigia Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytas šių asmenų teises. Antai:
1) projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti perkeliami asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas jiems Konstitucijoje laiduojamas pilietines (politines) teises: teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus (33 straipsnio 1 dalis); teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (147 straipsnio 1 dalis); teisę rinkti ir būti renkamam į Seimą (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis); teisę rinkti ir būti renkamam Respublikos Prezidentu (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 78 straipsnio 1 ir 2 dalys); teisę būti teisėjais (112 straipsnio 1 dalis); teisę stoti į valstybinę tarnybą (33 straipsnio 1 dalis); teisę reikalauti paskelbti referendumą (9 straipsnio 3 dalis); įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 straipsnio 2 dalis). Konstitucija ir įstatymai nustato ir kai kurias kitas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalis); atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalis);
2) projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodyti užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalis); atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalis);
2) projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodyti užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl šių asmenų pareigų dėstymo projekto 9 ir 12 straipsniuose.
Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 7 (buvusį 8) straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeitus paskiau einančių straipsnio dalių numeraciją, ir ją išdėstyti taip: „
turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. “ Atitinkamai Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 8 (buvusį 9) straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, numatančia perkeliamojo asmens pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, ir šią dalį išdėstyti taip: „
4Perkeliamasis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. “
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teisės „atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis“ yra keistina, nes perkeliamieji asmenys patys savaime nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kurie priimtų sprendimus naudoti valstybės biudžeto lėšas savo kelionei į Lietuvos Respubliką. Sprendimus dėl perkeliamųjų asmenų kelionių į Lietuvos Respubliką finansavimo turėtų priimti asignavimų valdytojas, atsakingas už valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šiam tikslui, naudojimą. Juolab, kad pagal kartu su vertinamuoju projektu teikiamą Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3026 perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidos būtų padengimos iš valstybės biudžete sudaromo Vyriausybės rezervo, kurio lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Pritarti Komitetas iš dalies pritaria papildomų komitetų pasiūlymams dėl šios pastabos ir teikia savo pasiūlymą. Žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 8 ir 9. 23.
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatas dėl valstybės finansinės paramos teikimo (vienkartinę įsikūrimo išmoką, mėnesinę išmoką būtiniausioms prekėms ir kt.) į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui. Projekte nėra siūloma įtvirtinti valstybės finansinės paramos teikimo sąlygų, kurios užtikrintų, kad šia parama galėtų pasinaudoti tik tie asmenys, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Nėra kriterijų, kurie sprendimus priimančiai institucijai leistų spręsti, ar į Lietuvos Respubliką perkeliami asmenys yra finansiškai pasiturintys ir dėl to jiems nebūtų teikiama (ar teikiama iš dalies) finansinė ar kitokia parama. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose socialinę apsaugą (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir kt.) asmens teisės į socialines paslaugas, piniginę socialinę paramą įgijimas grindžiamas, be kita ko, asmens pajamų (įskaitant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą) vertinimu. Taigi, projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad skiriant (neskiriant) valstybės finansinę paramą, turi būti atsižvelgiama į pretenduojančio ją gauti asmens turtinę padėtį (socialinės paramos poreikį) yra diskutuotinos Konstitucijos
Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims įgijusiems perkeliamojo asmens statusą, valstybės skiriama finansinė parama bus tikslinė , t. y. padėti perkeliamiesiems asmenims, atvykusiems iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies, integruotis Lietuvoje. Be to, ši parama bus skirta tik ribotam laikui, ne daugiau kaip 18 mėnesių.
Parama integracijai bus teikiama vadovaujantis perkėlimo principais ir taip pat atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius (projekto 3 straipsnio naujos numeracijos 4 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvoje finansinė parama yra skiriama taip pat tokioms pažeidžiamoms socialinėms grupėms kaip neįgaliesiems ar vaikams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, bet atsižvelgiant į jų esamą faktinę padėtį. Taip pat ir perkeliamųjų asmenų atžvilgiu, valstybės parama būtų skiriama atsižvelgiant į tai, kad perkeliamieji asmenys atvyks iš humanitarinės krizės ištiktos šalies ir parama jiems bus skirta tik ribotam laikui su tikslu sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
perkeliamas asmuo turi teisę gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus tokios pagalbos turinys: ar tai būtų finansinė pagalba (vienkartinė, terminuota ar neterminuota pagalba) ar kitokio pobūdžio pagalba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą patikslinti. Pritarti Komitetas pritaria papildomų komitetų pasiūlymams dėl šios pastabos. Žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 10 ir 11. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
162464
perkeliamas asmuo turi teisę gauti paramą lietuvių kalbos mokymuisi. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku ar kiekvienas perkeliamas asmuo gautų šią paramą ar tik lietuvių kalbos nemokantis perkeliamas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad perkeliami asmenys (pvz. Lietuvos Respublikos piliečiai) gali mokėti lietuvių kalbą, todėl svarstytina ar šios nuostatos nereikėtų papildyti išlyga, kad ši parama teikiama tik perkeliamiems asmenims nemokantiems lietuvių kalbos. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsnio 4 dalies 4 punktą.
Nepritarti Nėra kriterijų, kuriais būtų galima tiksliai įvertinti sąvoką „lietuvių kalbos nemokantis asmuo“; pavyzdžiui, neaišku, mokančių ar nemokančių kalbą asmenų grupei turėtų būti priskirtas asmuo, kuris sugeba susišnekėti (gerai, pakankamai ar silpnai), tačiau nemoka taisyklingai rašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis perkėlimo principais, nurodytais įstatymo projekto
perkeliamojo asmens poreikius . Todėl ir lietuvių kalbos mokymosi teisė bus taip pat neatsiejamai susijusi su perkeliamojo asmens individualių poreikių nustatymu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į paties perkeliamojo asmens norus ir integracijos operatoriaus vertinimą , sudarant sutartį dėl paramos integracijai teikimo pagal projekto 8 (buvusio 9) straipsnio 1 dalį. Lietuvių k. mokymasis bus tik viena iš galimų taikyti integracijos priemonių, sąlygota abiejų šalių (perkeliamojo asmens ir integracijos operatoriaus) sutarimu. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
212
26Projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punkte yra įtvirtinama,
kad perkeliamas asmuo turi teisę gauti savivaldybių pagalbą integruotis į vietos bendruomenę, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nesama jokių nuostatų kokiomis formomis ar priemonėmis savivaldybės turėtų padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą patikslinti. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo p rojekto 15 (buvusio 16) straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės, įtrauktos į sąrašą savivaldybių, kuriose teikiama
parama integracijai, bendradarbiauja su integracijos operatoriumi teikiant perkeliamiesiems asmenims paramą integracijai.
Paramos integracijai teikimą perkeltiesiems asmenims koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. “
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad:
1) joje įvardinami netinkami subjektai „Asmuo, kuris <...>“, „užsieniečiui“, nes pagal projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalis jie turėtų būti įvardijami ne kaip bet kurie užsieniečiai, o lietuvių kilmės užsieniečiai ir turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiai bei jų šeimos nariai ir kiti asmenys (projekto 5 straipsnio 2 – 5 punktai), įgiję perkeliamojo asmens statusą. Lietuvos Respublikos piliečiams ši nuostata netaikoma (Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis);
2) neaišku apie kokį dokumentą, suteikiantį teisę (ar ją patvirtinantį) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rašoma, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas užsieniečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje bei 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamos sąvokos „dokumentas“. Pritarti iš dalies Komitetas iš dalies pritaria papildomo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Nr. 12 dėl šios pastabos. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 28.
Vertinant projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkeliamojo asmens pareigos sudaryti su integracijos operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo:
1) atkreipiame dėmesį, kad nei šioje, nei kitose nuostatose nėra net minimalių tokios sutarties sudarymo, pakeitimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindų, kuriais remdamasi Vyriausybė galėtų nustatyti tokių sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarką;
2) šią nuostatą vertinant kartu su projekto 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti, kas yra šios sutarties sudarymo subjektai, pvz., perkeliamas asmuo, jo sutuoktinis ar asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, sulaukę 21 metų ir pan.;
3) nei iš projekto 7 straipsnio, nei iš 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nesuprantama, kokie teisiniai padariniai kiltų šios sutarties galiojimui, jeigu ją sudariusiam asmeniui būtų panaikintas perkeliamojo asmens statusas projekto 7 straipsnio nurodytais pagrindais. Nepritarti Atsižvelgiant į praktiką (pvz., valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijos teikimas, LR piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos karo zonos integracijos teikimas) sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolė, sustabdymo ir nutraukimo tvarka bus numatyta poįstatyminiame teisės akte – Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše. Sutartis bus sudaroma su šeima, nes tam tikra valstybės parama bus teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens šeimos narių ir (ar) jo globojamų nepilnamečių vaikų skaičių. Sutartyje bus įvardinti asmenys ir individualiai sudarytas paramos integracijai teikimo planas. Panaikinus perkeliamojo asmens statusą sutartis bus nutraukiama. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-079 29.
Projekto 9 straipsnyje perkeliamojo asmens pareigų sąrašas pildytinas nuostata, kad „Perkeliamojo asmens statusą turintis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 8 (buvusį 9) straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Perkeliamasis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. “
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
teisines pasekmes jeigu jo perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu. Toks asmuo turėtų atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti perkeliamojo asmens sąvoką bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomą įtvirtinti tokio asmens šeimos nario sąvoką, ji apimtų ir perkeliamojo asmens sutuoktinį, asmenį su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat ir asmenų tiesioginius palikuonis, kurie nesukakę 21 metų arba kurie yra išlaikytiniai ir išlaikomus giminaičius pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją. Taigi diskutuotina, ar aptariama projekto nuostata apimtų ir perkeliamojo asmens statuso netekusio (kurio nors iš 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkte nurodytų pagrindų) asmens pareigą atlyginti ir jo šeimos narių (pvz., nepilnamečių vaikų, taip pat globojamų nepilnamečių vaikų, ar kitų išlaikomų asmenų) perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas, ar ji būtų taikoma ir kitiems šeimos nariams (pvz., ir sutuoktiniui arba asmeniui su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, 21 metų sulaukusiems asmenims, asmenims kurie nėra išlaikytiniai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkeliamiesiems asmenims, turintiems nepilnamečių arba globojamų nepilnamečių vaikų gali būti (įstatymų nustatyta tvarka) apribota tėvų valdžia arba panaikinta globa po perkėlimo į Lietuvos Respubliką. Pritarti Komitetas iš dalies pritaria papildomos Migracijos komisijos pasiūlymui Nr. 13 dėl šios pastabos. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
(kurio perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu) pareigos atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“ nėra aišku, ar rašoma vien apie kelionės išlaidų, ar ir apie įsikūrimo ir kitų 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta perkėlimo į Lietuvos Respubliką sąvoka, kuri nustato, kad asmens perkėlimas apima asmens atvykimą į Lietuvą ir jo integraciją Lietuvoje . Atsižvelgiant į tai, jei perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas vadovaujantis projekto 6 (buvusio 7) straipsnio 1 dalies 1, 3 ar 4 punkto pagrindu, tai asmuo turėtų pareigą atlyginti visas su jo perkėlimu susijusias išlaidas, t. y. perkėlimo ir integravimo išlaidas. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 32.
Pažymėtina ir tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį perkeliamasis asmuo per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gavimo. Taigi, diskutuotina ar priimtas sprendimas panaikinti asmeniui (užsieniečiui) jo perkeliamojo asmens statusą (remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu), sukeltų teisines pasekmes (jeigu sukeltų, tai kokias) jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Migracijos departamento šiuo tikslu išduodamam dokumentui (projekto 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pritarti Komitetas iš dalies pritaria papildomo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Nr. 7 dėl šios pastabos. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„užpildo ir“ pertekliniai ir brauktini. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
brauktina, nes iš projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatos aišku, kad prašymai turi būti pateikiami per Vyriausybės sprendime (nutarime) nurodytą prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo pateikimo laikotarpį, kurio turi laikytis perkėlimo koordinatorius priimdamas asmenų prašymus ir jos perduodamas Migracijos departamentui (10 straipsnio 1 dalis). Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1124
humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje, nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ nuostata „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ yra perteklinė ir brauktina atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 4 dalies nuostatos „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“.
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
36Projekto 11 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą,
kad „Humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje <...> dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, gali būti netaikomi reikalavimai dėl šių dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą. Tokiu atveju dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą procedūros atliekamos asmenims atvykus į Lietuvos Respubliką“. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1529 ratifikavimo
dokumentų legalizavimo panaikinimo". Pagal šios Konvencijos 1 straipsnį jį taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje:
a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);
b) administraciniai dokumentai;
c) notariniai aktai. Kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą.
Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija. Tačiau šio formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų Valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo (3 straipsnis);
minėta žyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį. Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)“ turi būti rašomas prancūzų kalba (4 straipsnis). Nepritarti Vadovaujantis įstatymo projekto 10 (buvusio 11) straipsnio 4 dalimi, asmenys, siekiantys gauti perkeliamojo asmens statusą, nėra atleidžiami nuo pareigos pateikiant su perkeliamojo asmens statuso gavimu susijusius dokumentus juos legalizuoti ir (arba) išversti. Atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą, kad tai bus humanitarinė krizė, siekiant užtikrinti pamatines žmonių teises, įtvirtinamu reglamentavimu yra sudaromos tik galimybės atidėti praktinį šios pareigos (legalizuoti ir (arba) išversti dokumentus) įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui persikėlus į Lietuvą.
Pažymėtina, kad
reikalaujama, kad pagrindžiant teisę būti perkeltiems į Lietuvą, iš asmenų būtų reikalauta pateikti visus reikiamus dokumentus legalizuotus (nesant tam sąlygų, dokumentai buvo legalizuoti atvykus į Lietuvą). 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nereikėtų papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio pavadinimo arba projekto
kitame įstatymo projekto straipsnyje. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1412
ir brauktinos, nes:
1) 1 dalyje nesukuriama kokių nors naujų nuostatų, neaptartų kituose projekto straipsniuose (pvz., 10 – 13 straipsniuose);
2) 2 dalyje siūloma įtvirtinti Migracijos departamento kompetencija priimti sprendimus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ar panaikinimo yra įtvirtinama 7 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir neturi būti kartojama projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 13 (buvusį 14) straipsnį išdėstyti taip: „1314 straipsnis. Sprendimų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ( nesuteikimo ) ar panaikinimo priėmimas ir apskundimas
1Prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo priimami,
nagrinėjami ir perkeliamojo asmens statusas suteikiamas ar panaikinamas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
ir panaikinimo priima Migracijos departamentas. 3. Sprendimai dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
aptarto Vyriausybės sprendimo vartojimo trumpinio (toliau – Vyriausybės nutarimas). Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, įstatymo projekto 4 straipsnis yra išbraukiamas, todėl 15 str. 1 d. yra tikslinga nurodyti pilną Vyriausybės nutarimo pavadinimą. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
siūlytina pakeisti į „tvarko“. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, „ministerija
arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija“ turi būti patikslintos logikos požiūriu. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatyme“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną teisės akto pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas Nr. g-2019-933 dėl įstatymo projekto svarstymo skubos tvarka. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis 2019-01-10 D Argumentai: terminai „perkėlimas“ ir
„perkeltasis asmuo“ yra formalūs, biurokratiški ir turi neigiamą istorinį
krūvį. Antrojo pasaulinio karo metais ir po to Vokietijoje bei kitose šalyse veikė perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons ) stovyklos ir perkėlimo sistema, kuri yra siejama su karu, prievartine emigracija, okupacija ir kitais skaudžiais išgyvenimais nemažai daliai su Lietuva susijusių žmonių, todėl naujajame įstatyme geriau vengti šios pasenusios terminijos ir pasirinkti šiltą lietuvišką žodį „grįžimas“. Tokį terminą naudoja ir kitos šalys Izraelis, Lenkija. Grįžimas galėtų būti suprantamas kaip atvykimas į istorinę Tėvynę ar į saugią šalį, kuri visada laukia ir yra pasiruošusi suteikti prieglobstį. Pasiūlymas:
Visame įstatyme terminus „perkėlimas“, „perkeliamasis asmuo“ pakeisti į terminus „grįžimas“, „grįžtantysis asmuo“. Nepritarti Įstatymo projekto paskirtis – sudaryti galimybę su Lietuva susijusiems asmenims atvykti į Lietuvą tik iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies ir Lietuvoje integruotis. Todėl manytina, kad projekte vartojamas „perkeliamojo asmens“ terminas yra tinkamas. Pažymėtina, kad skirtingai nei, pvz., pasiūlyme minimame Izraelio 1950 m. priimtame Grįžimo įstatyme, projekte asmenų perkėlimas yra siejamas su konkrečia situacija – humanitarine krize, kai tuo tarpu Izraelio Grįžimo įstatyme asmens grįžimo galimybė nėra siejama su jokia papildoma aplinkybe ir priklauso tik nuo asmens kilmės ir religijos.
Pažymėtina, kad šiuo siūlomu įstatymo projektu įtvirtinus grįžimo institutą Lietuvoje, būtų diskredituota pati jo esmė, nes Lietuvos piliečio ar lietuvių kilmės asmens atvykimas – grįžimas – gyventi į Lietuvą būtų sąlygotas tik užsienio valstybėje ištikusios humanitarinės krizės . Be to, kiltų klausimų, kodėl grįžimo institutas būtų taikomas ir niekada iš Lietuvos neišvykusiems, sąryšio su Lietuva neturintiems asmenims
N Argumentai: Lietuva galėtų pasirūpinti ne tik lietuvių kilmės asmenimis, bet ir kitais su Lietuva susijusiais asmenimis, kurie savo veikla yra prisidėję prie Lietuvos valstybės interesų atstovavimo. Pagalbos iš Lietuvos valstybės gali prašyti ne lietuvių kilmės asmenys, kurie yra nusipelnę Lietuvai. Tokiems asmenims Lietuvos Respublika taip pat turėtų padėti. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą buvo perkeltas /atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane. Apsiribojimas vien tik „lietuvių kilme“ nesprendžia ir iš Lietuvos išvykusių ar su Lietuva susijusių Lietuvos tautinių mažumų atstovų grįžimo problemos. Pavyzdžiui, karaimai ar totoriai net neturi savo istorinės Tėvynės, nes istoriškai yra susiję su Lietuva. Lietuva turėtų suteikti pagalbą remiantis ne „kraujo ryšiu“, bet sąsajų su Lietuvos Respublika pagrindu.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 31 ) jis yra asmuo, turintis istorinių ryšių su Lietuvos Respublika, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvos Respublikai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos Respublikos interesus. Nepritarti Pasiūlymas neatitinka siūlomo įstatymo projekto paskirties, nėra pateikiami objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti asmens nuopelnus Lietuvai. 3. Seimo narys Kęstutis Masiulis
32 N Argumentai: įstatyme neįmanoma išvardinti visų atvejų, kai yra būtina ir naudinga Lietuvos Respublikos pagalba, todėl verta numatyti galimybę pagelbėti asmenims, kuriems suteikti pagalbą yra Lietuvos valstybės interesas diplomatinėje, saugumo, mokslinėje ar ūkio srityje. Šiuo įstatymu verta užpildyti teisinę spragą, kad Lietuva galėtų padėti krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims, kurių atvykimas į Lietuvą būtų naudingas valstybės klestėjimui. Dabar įstatymo projekto normos yra nelanksčios ir nenumato jokių galimybių suteikti galimybę persikelti į Lietuvą valstybei reikšmingiems asmenims. Pavyzdžiui, jei Lietuvos pagalbos prašytų Nobelio taikos premijos laureatas ar draugiškos valstybės prezidentas, jokių teisinių galimybių jam padėti atvykti į Lietuvą nėra. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona pasitraukęs iš okupuotos Lietuvos buvo priimtas JAV būtent dėl politinių priežasčių, o ne dėl savo kilmės. Kokio nors mokslininko, išradėjo, politinio disidento ar kitaip reikšmingo asmens atvykimas gyventi į Lietuvą galėtų būti naudingas valstybės interesams, todėl reikalinga įstatyme numatyti tokią galimybę. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 32 ) jis yra asmuo, turintis perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus rekomendaciją. Nesvarstyti Pasiūlymas buvo atsiimtas jį svarstant Migracijos komisijos posėdyje 2019 m. vasario 13 d., išvados Nr. 139-P-2. 6.
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2019-02-05 * Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pateiktus siūlymus, kuriems komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2019-02-13 * Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms
3Migracijos komisija,
2019-02 * Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektą Nr. XIIIP-3023 pagal
4Žmogaus teisių komitetas,
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 siūloma tikslinti projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip: „2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui“.
reikalų ir darbo komitetas,
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 siūlome patikslinti projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip: „2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 19 siūloma Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 d. 6 punktu. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų
teisės aktų“.
Nepritarti Argumentai: Siūloma formuluotė „nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“ yra pernelyg plati ir neapibrėžta, kad galėtų būti taikoma kaip vienas iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų . Pažymėtina, kad toks pagrindas nėra numatytas ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatose, pvz, dėl atsisakymo užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą ar vizas (UTPĮ 19 str.), panaikinti leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 str.) ar leidimą nuolat gyventi (UTPĮ 54 str.). Manytina, kad siūlomos formuluotės numatymas kaip vieno iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą. Siūloma formuluotė yra minima UTPĮ
gyvenimo Lietuvoje pareigų . Todėl atsižvelgiant į Teisės departamento 29 pastabą, įstatymo projekto 8 straipsnis (buvęs 9 straipsnis) papildytas 4 dalimi, nustatančia perkeliamojo asmens pareigą „laikytis Lietuvos Respublikoje Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų“, bet ne kaip pagrindą panaikinti asmeniui perkeliamo asmens statusą. 7. Žmogaus teisių komitetas,
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 32 siūloma papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi: Pasiūlymas: Papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamo asmens statuso suteikimo šio straipsnio 1 dalies 1–
išduotas dokumentas, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas, siūlo įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
Migracijos departamentui departamentas pri ima ėmus sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamo jo asmens statuso statusą suteikimo šio straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, kartu panaikinamas ir asmeniui išduotas dokumentas, kuris patvirtina ntis arba suteikia ntis užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatym o e „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.“
8Žmogaus teisių komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 22 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnis yra papildytas nauja 1 dalimi, Užsienio reikalų komitetas pernumeruoja paskesnes minėto straipsnio dalis ir siūlo naujos numeracijos įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį papildyti ir joje aiškiai ir nedviprasmiškai papildomai išdėstyti, kas sudaro atvykimo išlaidas – kelionės bilietas, bagažas, kelionės draudimas ir kitos su kelione susijusios išlaidos. Taip pat komitetas siūlo numatyti, kad perkeliamojo asmens kelionė į Lietuvos Respubliką organizuojama ir įvykdoma kuo greičiau su perkeliamuoju asmeniu suderintu laiku. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
2. Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką jo atvykimo išlaidas (kelionės bilieto, bagažo, kelionės draudimo ir kitas su kelione susijusias išlaidas) apmokant ar atlyginant valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Perkeliamojo asmens kelionė į Lietuvos Respubliką organizuojama ir įvykdoma kuo greičiau su perkeliamuoju asmeniu suderintu laiku. “
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 22 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Analogiškas pasiūlymas kaip prieš tai išdėstytas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 10. Žmogaus teisių komitetas,
35 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 24 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą
(integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.); “. Pritarti Atkreiptinas dėmesys į pasikeitusią 7 straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas dėl 7 straipsnio 3 dalies. 11. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
35 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 24 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą
(integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.); “. Pritarti Analogiškas pasiūlymas kaip prieš tai išdėstytas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 12. Žmogaus teisių komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 27 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Asmuo, Asmenys , nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 – 5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnis yra papildytas nauja 1 dalimi, Užsienio reikalų komitetas pernumeruoja paskesnes minėto straipsnio dalis ir atsižvelgęs į tai, kad įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytos 2 dalys, siūlo įstatymo projekto 7 straipsnio nauja numeracija išdėstytą 4 dalį papildyti, teikiant nuorodą į įstatymo projekto 4 straipsnio
2–5 punktus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3
4. Asmuo, Asmenys , nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio
2–5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“
13Migracijos komisija,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, siūloma papildyti projekto 9 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: Pasiūlymas:
„Asmuo, kurio perkeliamojo asmens statusas
panaikintas šio įstatymo 6 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto pagrindu, išskyrus perkeliamąjį nepilnametį vaiką ir perkeliamojo asmens globojamą nepilnametį vaiką , privalo atlyginti Lietuvos Respublikai dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje įrašyti praleistus žodžius „1 dalies“. Pasiūlymas: Papildyti projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmuo, kurio perkeliamojo asmens statusas panaikintas šio įstatymo 6 straipsnio
1, 3 ar 4 punkto pagrindu, išskyrus perkeliamąjį nepilnametį vaiką ir perkeliamojo asmens globojamą nepilnametį vaiką , privalo atlyginti Lietuvos Respublikai dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
71. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas,
2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje patikslinti perkeliamojo asmens sąvoką ir vietoje žodžių „arba jų šeimos narys“ įrašyti žodžius „ ir jų šeimos narys“, siekiant išvengti situacijos, kai Lietuvos Respublikos pilietis, ar lietuvių kilmės asmuo, ar asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pats neatvyktų gyventi į Lietuvą, o atsiųstų tik savo šeimos narius. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkeliamasis asmuo – humanitarinės krizės ištiktoje užsienio
valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių kilmės asmuo, asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, arba ir jų šeimos narys ar kitas šiame įstatyme nurodytas asmuo, kurie yra perkeliami į Lietuvos Respubliką suteikus jiems perkeliamojo asmens statusą ir įrašius juos į perkeliamųjų tokių asmenų sąrašą.“ Pritarti 2.
Užsienio reikalų komitetas,
4 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad kelionės operatoriaus paslaugos bus perkamos ne Lietuvoje, o užsienyje (humanitarinei krizei ištikus užsienio valstybėje ar jos dalyje), atkreipia dėmesį, kad bus taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, todėl užsienio reikalų ministrui tvirtinti tvarką dėl klausimų, kurie reguliuojami įstatymu, nėra tikslinga. Atitinkamai turi būti pakoreguotas įstatymo projekto 16 straipsnis, iš įstatymo įgyvendinimo nuostatos, išbraukiant žodžius „užsienio reikalų ministras“, kadangi jokių naujų tvarkų užsienio reikalų ministrui priimti nereikės. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Perkeliamojo asmens kelionės į Lietuvos Respubliką operatorius
(toliau – kelionės operatorius) – Lietuvos Respublikos užsienio ministro nustatyta tvarka atrinktas fizinis ar juridinis asmuo, organizacija arba jų padalinys, teikiantys perkeliamojo asmens kelionės į Lietuvos Respubliką organizavimo ir (arba) vykdymo paslaugas.“
3Užsienio reikalų komitetas,
6 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje atsisakyti reikalavimo, kad perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatorius būtų paskiriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Komitetas siūlo pakeisti šią nuostatą, nustatant, kad perkėlimo koordinatorius būtų paskiriamas užsienio reikalų ministro, atsisakant reikalavimo skiriant vadovautis to paties ministro patvirtinta skyrimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad visi įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimi subjektai (Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga, ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė) yra tiesiogiai atskaitingi užsienio reikalų ministrui ir ministras yra geriausiai informuotas apie situaciją konkrečioje užsienio šalyje, manytina, kad įstatymo projekte įtvirtintas reikalavimas perkėlimo koordinatorių paskirti ministro nustatyta tvarka yra perteklinis ir netikslingas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatorius (toliau –
perkėlimo koordinatorius) – užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka paskirta Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga, ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė, perduodanti perduodančios asmens prašymą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ir koordinuojanti koordinuojančios perkeliamųjų asmenų atvykimą į Lietuvos Respubliką.“
4Užsienio reikalų komitetas,
7 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje patikslinti perkeliamojo asmens šeimos nario sąvoką, atsižvelgiant į Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintą šeimos nario sąvoką ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Perkeliamojo asmens šeimos Šeimos narys (toliau
5Užsienio reikalų komitetas,
15913 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad siūloma numatyti ankstesnį įstatymo įsigaliojimą, siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį papildyti ir numatyti, kad integracijos operatorių būtų galima Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ne tik atrinkti, bet ir paskirti . Tam, kad būtų atrinktas integracijos operatorius, būtinas teisinis pagrindas – paramos integracijai teikimo tvarka, organizuojami viešieji prikimai (šiuo atveju, viešųjų pirkimų konkursas galėtų užtrukti 6 mėn. ir ilgiau) ir numatytos lėšos paramos integracijai teikimui. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma numatyti ankstesnį įstatymo įsigaliojimą, o valstybės parama perkeliamųjų asmenų integracijai pradedama teikti nuo perkeliamojo asmens įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą, siūloma įstatyme numatyti, kad socialinės apsaugo ir darbo ministras integracijos operatorių galėtų ne tik atrinkti, bet ir paskirti . Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus paramos integracijai teikimas iš karto po įstatymo įsigaliojimo, t. y. būtų užtikrinta parama integracijai skubos tvarka iš Venesuelos persikėlusiems LR piliečiams, lietuvių kilmės asmenims. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatorius (toliau – integracijos operatorius) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas arba paskirtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, teikiant i y s paramą integracijai arba padedant i y s perkeliamiesiems asmenims gauti šią paramą.“ 2 Argumentai ir pasiūlymas:
Užsienio reikalų komitetas analogiškai siūlo papildyti įstatymo projekto
taip: „3) atrenka arba paskiria integracijos operatorių, atsižvelgdama į paramos integracijai organizavimo ir įgyvendinimo praktikos, veiksmingumo ir ekonomiškumo kriterijus“. Pritarti
6Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-133 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į savo pasiūlytą papildyti perkeliamojo asmens sąvoką, kuria siekiama išvengti situacijos, kai Lietuvos Respublikos pilietis, ar lietuvių kilmės asmuo, ar asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pats neatvyktų gyventi į Lietuvą, o atsiųstų tik savo šeimos narius, kartu siūlo papildyti įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstytus perkėlimo principus nauja 2 dalimi. Taip pat Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti nuostatas dėl perkėlimo principų, detalizuojant paramos integracijai teikimo laikotarpį. Įtvirtinamas bendras principas, kad parama integracijai teikiama 24 mėn. nuo asmenų įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos (integracijos operatorius pradeda ieškoti tinkamo būsto asmeniui ar jo šeimai), o išmokos mokomos asmenims jau atvykus į Lietuvos Respubliką 18 mėn. nuo sutarties su integracijos operatoriumi sudarymo dienos. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Perkėlimo principai
perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindo. 2.
punktuose, perkeliamojo asmens statusą įgyja, jeigu jie perkeliami į Lietuvos Respubliką kartu su asmenimis, nurodytais 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 3. 2. Asmeniui, įgijusiam perkeliamojo asmens statusą šio įstatymo5
pagrindą (nutraukus santuoką arba registruotos partnerystės sutartį su perkeliamuoju asmeniu, sukakus 21 metus, nebesant išlaikytiniu ir pan.), perkeliamojo asmens statusas nepanaikinamas. 4 . 3 . Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius ne ilgiau kaip
nuo jų įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka. Perkeliamajam asmeniui šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1–4 ir 7 punktuose nurodytos išmokos iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų mokamos ne ilgiau kaip 18 mėnesių nuo sutarties dėl paramos integracijai teikimo tarp perkeliamojo asmens ir integracijos operatoriaus pasirašymo dienos, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkretus paramos integracijai teikimo laikotarpis nustatomas su perkeliamuoju asmeniu sudarytoje sutartyje dėl paramos integracijai teikimo šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje .“
7Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-135 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties vartojamas formuluotes, siūlo patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstytus perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5
Perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindai Perkeliamojo asmens statusas nesuteikiamas asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose nurodytus nusikaltimusą taikai, nusikaltimusą žmoniškumui ar karo nusikaltimąus , arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą ir kelia grėsmę visuomenei arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ;
3) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai;
4) pateikiami klastojimo požymių turintys arba neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
6) neatitinka šio įstatymo
dalyje nustatytų perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindų. “
8Užsienio reikalų komitetas,
15 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, siekdamas teisinio aiškumo, siūlo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoje nuorodos į straipsnį, kuriame minima sutartis, pateikti sutarties dėl paramos integracijai teikimo pavadinimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sudarytoje sutartyje dėl paramos integracijai teikimo nustatytas paramos integracijai teikimo laikotarpis.“ Pritarti 9.
Užsienio reikalų komitetas,
2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į savo pasiūlytą įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies patikslinimą, kartu siūlo patobulinti ir šio straipsnio 2 dalies nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paaiškėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams,
Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamojo asmens statusą statuso suteikimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išbraukia asmenį iš perkeliamųjų asmenų sąrašo.“
redakcinis
10Užsienio reikalų komitetas,
3 7c Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija)
teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“, siūlo pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio nauja numeracija išdėstytos 3 dalies 7 punkto c papunktį, įrašant trumpesnį įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) Lietuvos Respublikos išmokų Išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šiame įstatyme nustatyto dydžio išmoką vaikui;“ Pritarti redakcinis 11.
Užsienio reikalų komitetas,
312 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad perkeliamasis asmuo integracijos procesą įgyvendina integruodamasis vietos bendruomenėje, kuri veikia konkrečioje savivaldybėje, atitinkamai siūlo pakoreguoti įstatymo projekto 7 straipsnio nauja numeracija išdėstytos 3 dalies 12 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) gauti savivaldybių savivaldybės pagalbą integruojantis į vietos bendruomenę;“
redakcinis
12Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-13 IV Y Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad IV skyriuje yra išdėstytos nuostatos dėl sprendimų apskundimo, siūlo atitinkamai papildyti minėto skyriaus pavadinimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto IV skyrių ir jį išdėstyti taip:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą ir papildydamas įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatą žodžiais „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“, siūlo įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kokius dokumentus asmuo turėtų pateikti kartu su prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, papildyti nauju 5 punktu.
Šiame naujame punkte Komitetas siūlo numatyti, kad asmuo galėtų pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią, kad jis nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Reikalavimas pateikti neoficialų dokumentą grindžiamas tuo, kad humanitarinės krizės sąlygomis asmeniui gali būti sudėtinga gauti oficialią pažymą, kurioje būtų konstatuota, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Krizės sąlygomis valstybėje gali būti sunaikinti archyvai, vykti į kurią nors valstybės dalį asmeniui gauti dokumentą būtų nesaugu dėl vykstančių viešosios tvarkos neramumų, ginkluotų susirėmimų ar pan. Būtų taikoma analogija, kai į Lietuvą atvyksta asmenys prieglobsčio gavimo tikslu. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu sprendžiančioji institucija (Migracijos departamentas) turi nustatyti, ar nėra pagrindų nesuteikti prieglobsčio, t. y., įrodomoji našta tenka valstybės institucijai, o ne asmeniui (pvz., tokia informacija gali būti gauta per Interpolą, jei padaryta nusikalstama veika Lietuvoje – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vėliau paaiškėtų, kad asmens pateikti duomenys buvo klaidingi, tai būtų pagrindas panaikinti perkeliamojo asmens statusą, remiantis įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
5) asmens laisva forma pateikta deklaracija, patvirtinanti, kad jis nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo .“
14Užsienio reikalų komitetas,
45 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo koreguoti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą, atsižvelgdamas į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį perkėlimo koordinatorius gali būti ir ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė, kuri nebūdama perkančioji organizacija negalės pirkti kelionės operatoriaus paslaugų. Todėl įvardinti, kad perkėlimo koordinatorius atrinks perkėlimo operatorių nėra tinkama ir tikslinga. Minėtu atveju, paslaugas pirktų artimiausia konsulinė įstaiga, o vietoje esantis perkėlimo koordinatorius ( ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė) koordinuotų perkėlimo operatoriaus veiklą. Tuo atveju, jei perkėlimo koordinatorius bus paskirta ambasada ar konsulinė įstaiga, ji pagal sutartį įgijusi teisę gauti perkėlimo operatoriaus paslaugas, taip pat bendrąja prasme koordinuos perkėlimo operatoriaus veiklą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atrenka koordinuoja kelionės operatorių, atsižvelgdamas į kelionių organizavimo ir vykdymo praktikos, veiksmingumo ir
Siekiant, kad integracijos operatorius tinkamai pasiruoštų paramos integracijai teikimui, svarbu numatyti integracijos operatoriaus ir perkėlimo koordinatoriaus bendradarbiavimo principus perkeliamajam asmeniui dar esant humanitarinės krizės ištiktoje šalyje.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „
7) teikia informaciją integracijos operatoriui apie perkeliamojo asmens ir (ar) perkeliamojo asmens šeimos narių atvykimo į Lietuvos Respubliką datą ir laiką, kitą svarbią informaciją, kuri padėtų tinkamai pasiruošti integracijos teikimui .“
16Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-1316 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti ankstesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą –
reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras“, kadangi jokių naujų tvarkų šie ministrai nepriims. Pasiūlymas:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
liepos gegužės
Vyriausybė , ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras , užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2019 m. birželio balandžio
aktus. Pritarti Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3024–3028 nuostatos, numatančios įsigaliojimo terminus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0 , susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2019 m. kovo 27 d. Nr. 105-P-24
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimanto Pavilionio pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-01-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redaguotinas lietuvių kalbos požiūriu. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
yra keistini į „reglamentuojamiems“, „nereglamentuoja“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-071 3.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte:
1) nesiūloma reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
2) taip pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
3) taip pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte:
1) nesiūloma reglamentuoti į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. kitų pagrindų ir tvarkos;
2) taip pat į tai, kad visų užsieniečių (taip pat lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams) leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką (nepaisant projekte siūlomo įtvirtinti asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką teisinio požymio „iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies“) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (šio įstatymo trečiasis, ketvirtasis, penktasis skirsniai ir kt.) ir nebūtų taikoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinta nuostatą dėl projektu teikiamo įstatymo santykio su kitais įstatymais „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo <...> teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas“;
3) taip pat siekiant išvengti projektu teikiamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų, projekto 1 straipsnyje būtina aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti , kad į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies “perkeliamiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiams bei jų šeimos nariams leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisės padėties“. Juolab, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-3024) taip pat nesiūloma įtvirtinti kitokių nuostatų, reglamentuojančių į Lietuvos Respubliką iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar jos dalies perkeliamųjų lietuvių kilmės užsieniečių, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei jų šeimos narių leidimų laikinai, nuolat gyventi (taip pat dirbti) Lietuvos Respublikoje išdavimo, panaikinimo ir kt. pagrindus ir tvarką. Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga teikti papildomos nuorodos į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kadangi įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis aiškiai įvardija Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo santykį su kitais įstatymais
Įstatymo projekte, siekiant užtikrinti perkeliamųjų asmenų buvimo Lietuvoje teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir lydintysis teisės akto projektas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3024). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą „ir įrašius į tokių asmenų sąrašą“ siūlytina patikslinti atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio
konkretus sąrašo pavadinimas „perkeliamųjų asmenų sąrašas“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
reikalų ministro“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, nes pirmą kartą nurodžius pilną pareigų pavadinimą (šio straipsnio 4 dalyje), toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
Į Lietuvos Respublikos koordinatorius“ vartojimo trumpinis „(toliau - perkėlimo koordinatorius)“, tačiau toks trumpinys vartojamas 10 straipsnio 1 dalyje bei
šios sąvokos pavadinimas „perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus“. Atsižvelgiant į tai, 2 straipsnio 6 dalyje siūlytina šios sąvokos vartojimo trumpinį ir jį nuosekliai vartoti projekto tekste. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
šeimos narys“, nes ji turi būti siejama būtent su perkeliamojo asmens, o ne kurio nors kito asmens šeima, taip pat aptartinas šios sąvokos vartojimo trumpinys „(toliau -šeimos narys“). Pritarti Komitetas siūlo patobulinti perkeliamojo asmens šeimos nario sąvoką. Žr. prie Komiteto pasiūlymų. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 8.
Projekto 2 straipsnio 8 dalyje nuorodą į šio įstatymo „8 straipsnio
nuostatose gali atsirasti ir kitų (ir ne vien nurodytų 8 straipsnio 2 dalyje) perkeliamųjų asmenų integracijai skirtų priemonių. Juolab, kad ir 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta finansinė priemonė dėl perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvos Respublika finansavimo valstybės biudžeto lėšomis taip pat gali būti priskiriama integracijai skirta priemone. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
statuso netekimo negali būti siejamas su pagrindo „praradimu“. Jeigu siekiama įtvirtinti principą, kad įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte nustatytais pagrindais įgytas perkeliamojo asmens statusas išlieka nepaisant to, kad šio asmens perkėlimo metu šie pagrindai išnyko dėl to, kad nutraukta perkeliamo asmens santuoka arba registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiams palikuonims sukakus 21 metų amžiaus, nebesant išlaikytiniu, aptariamosios dalies nuostatoje žodis „ir pan.“ yra brauktinas. Nepritarti Asmens, įgijusio perkeliamojo asmens statusą pagal projekto naujos numeracijos 4 (buvusio 5) straipsnio 4 ir 5 punktą, saitų nutraukimo atvejų su perkeliamuoju asmeniu gali būti labai įvairių, pvz., mirus tėvui, vaikas netenka šeimos nario, pasikeitus nepilnamečio globojamo vaiko globėjui taip pat prarandamas santykis su perkeliamuoju asmeniu (pradiniu globėju) ir kt. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad netikslinga projekte siekti pateikti baigtinį galimų šeimos nario ar globojamo nepilnamečio vaiko nutraukimo saitų su perkeliamuoju asmeniu sąrašą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.
Iš projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku kokios pasekmes kiltų (jeigu jos kiltų tai kokios) perkeliamųjų asmenų nepilnamečiams arba šių asmenų nepilnamečiams globojamiems vaikams (kuriems buvo suteiktas perkeliamųjų asmenų statusas), jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti perkeliamojo asmens bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti šeimos nario sąvokos prasmę galima būtų suprasti, kad perkeliamojo asmens nepilnamečiai ir nepilnamečiai globojami vaikai taip pat įgyją perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Nepritarti Perkeliamųjų asmenų nepilnamečiai arba šių asmenų nepilnamečiai globojamieji vaikai įgyja perkeliamojo asmens statusą ir yra įrašomi į perkeliamųjų asmenų sąrašą. Taip pat pagal projekto naujos numeracijos 7 str. 4 d. yra nustatyta, kad perkeliamajam asmeniui, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius, yra suteikiama teisė gauti dokumentą, patvirtinantį arba suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Perkeliamiesiems asmenims galiotų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinantieji poįstatyminiai teisės aktai. Jeigu po perkėlimo į Lietuvos Respubliką (įstatymų nustatyta tvarka) būtų apribota tokių tėvų valdžia arba panaikinta globa, atsakingos institucijos perkeliamiesiems asmenims suteiktų reikiamą pagalbą ir paslaugas (atvejo vadyba, pozityvios tėvystės kursus ir pan.), o panaikinus globą, atsakingos institucijos apie tai praneštų tos valstybės, iš kurios yra globojamas vaikas, atsakingoms institucijoms apie panaikintą globą ir abiejų valstybių sutarimu vaikui būtų ieškomi nauji globėjai arba vaikas grąžintas tokį pageidavimą išreiškusiai vaiko globą suteikusiai valstybei. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
931 11.
Projekto 3 straipsnio 3 dalyje rašoma, kad parama teikiama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius (žemesnės teisinės galios) teisės aktus, kurie priimami įgyvendinant įstatymą (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 13 punktas). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodomos Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 3 dalį bei 9 straipsnio 1 dalį reikia patikslinti, juolab ir dėl to, kad juose nurodomi ir skirtingi Vyriausybės tvirtinamų tvarkų pavadinimai (pabraukta mūsų). Pritarti Nuostatos įstatymo projekte suvienodintos vartojant bendrą terminą „vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 1 dalyje (taip pat 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 2 dalyje) nurodytą sutartį, kurioje būtų nustatomas konkretus paramos integracijai teikimo (perkeliamiesiems asmenims) laikotarpis. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje yra vartojamas toks šios sutarties pavadinimas „Sutartis dėl paramos integracijai teikimo“. Atsižvelgiant į tai, 3 straipsnio 3 dalyje nurodytinas visas sutarties pavadinimas. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nedera su II skyriaus, kuriame jis dėstomas, paskirtimi „PERKELIAMOJO ASMENS STATUSO SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS“.
Šis straipsnis nesuderintas ir su projekto 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžiamas Vyriausybės sprendimo (kurio teisinė forma būtų nutarimas) dėl asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką turinio reikalavimai, apimantis reikalavimą nurodyti ne bet kurią užsienio valstybę ar jos dalį, o „ humanitarinės krizės ištiktą valstybę ar jos dalį“ ir nustatyti „prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso pateikimo laikotarpį“. Taigi, šį straipsnį siūlytina išbraukti, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje ir jų nereikia kartoti kituose projekto straipsniuose. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad keičiama paskesnių įstatymo projekto straipsnių numeracija ir nuorodos į juos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo “ nedera su II skyriaus, kuriame ji dėstoma, paskirtimi
projekto
nuostata „į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas jeigu jis atitinka bet vieną iš šių sąlygų <...>“, nes Vyriausybės sprendimo (nurodžius jo teisinę formą – nutarimas) turinio reikalavimai yra dėstomi 15 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir papildomų komitetų pasiūlymus nauja numeracija dėstomos 4 straipsnio 2 dalies formuluotei (žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 4 ir 5), siūloma 4 straipsnį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindai 1.
Į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui gali būti suteikiamas perkeliamojo asmens statusas, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo nurodytoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis asmuo turi teisę įgyti perkeliamojo asmens statusą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) jis yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pažymėjimas arba kuris pateikia lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus, nurodytus Pilietybės įstatyme;
3) jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas pažymėjimas arba kuris pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad pagal Pilietybės įstatym ą o reikalavimus jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) jis yra šio straipsnio šios dalies 1, 2 ir 3 1–3 punktuose išvardytų asmenų šeimos narys;
5) jis yra šio straipsnio šios dalies 1, 2 ir 3 1–3 punktuose išvardytų asmenų globojamas nepilnametis vaikas. 2. Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius , vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto formuluotėje „jis yra asmuo, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas <...>“ žodis „pažymėjimas“ yra keistinas į -
„dokumentas“, nes, nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatyme, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 42 straipsnio
forma „pažymėjimas“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl sąvokos „pažymėjimas“ vartojimo 5 straipsnio 3 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Be to, projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotėje žodis
„reikalavimus“ yra perteklinis ir brauktinas. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius ir sprendimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų sprendžiama ar globojamas nepilnametis vaikas galėtų būtų perkeliamas kartu su asmeniu į Lietuvos Respubliką ar ne, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekte apibrėžti kriterijus, kuriems esant būtų sprendžiama ar asmens globojamas nepilnametis vaikas gali būti perkeltas į Lietuvos Respubliką. Taip pat projekto 5 straipsnio 5 punkte dėstomas sakinys „Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ dėstytina atskiroje šio straipsnio „2“ dalyje, nurodant, kad „2.
Dėl globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai <...>“ bei šiame sakinyje po žodžių „atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo“ bei po žodžių „pasekmes asmeniui ir globojamam“ įrašytinas žodis „nepilnamečiui“, kadangi kituose projekto nuostatose yra vartojama sąvoka „globojamas nepilnametis vaikas“. Pritarti Komitetas pritaria papildomų komitetų pasiūlymams dėl įstatymo projekto 4 (buvusio 5) straipsnio 2 dalies formuluotės. Žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 4 ir 5. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 3 dalies 2 punkte nurodytus pagrindus projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą „ir kelia grėsmę visuomenei“ siūlytina papildyti „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ ir išdėstyti kaip atskirą pagrindą dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 5 (buvusio 6) straipsnio išdėstymo. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
vienas iš perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindų yra „asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą“, atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas ir kitas pagrindas, kuomet užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką t. y., kai jis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti atitinkama nuostata. Nepritarti Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos valstybės narės į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, nacionalinį sąrašą gali įtraukti asmenį ne tik už nusikalstamą veiką, tačiau ir už įvairius pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažai pavojingais, mažareikšmiais ir kurie neturėtų būti pagrindu nesuteikti perkeliamojo asmens statuso. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmens statuso panaikinimo pagrindų sąrašas (baigtinis) nėra pakankamas ir neatitinka teisinės valstybės principo, kuris suponuoja visų asmenų (taip pat ir į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmenų) pareigą Lietuvos Respublikoje laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taigi, šios pareigos nevykdymas perkeliamajam asmeniui turėtų sukelti atitinkamų teisinių padarinių dėl perkeliamojo asmens statuso. Nepritarti Siūloma formuluotė
„pareiga laikytis Lietuvos Respublikoje Konstitucijos, įstatymų ir kitų
teisės aktų“ yra pernelyg plati ir neapibrėžta, kad galėtų būti taikoma kaip vienas iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų .
Pažymėtina, kad toks pagrindas nėra numatytas ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatose, pvz., dėl atsisakymo užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą ar vizas (UTPĮ 19 str.), panaikinti leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 str.) ar leidimą nuolat gyventi (UTPĮ 54 str.). Manytina, kad siūlomos formuluotės numatymas kaip vieno iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą. Siūloma formuluotė yra minima UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje kaip viena iš bendrų užsieniečiams taikomų gyvenimo Lietuvoje pareigų . Todėl atsižvelgiant į Teisės departamento 29 pastabą įstatymo projekto 8 straipsnis (buvęs 9 straipsnis) papildytas 4 dalimi, nustatančia perkeliamojo asmens pareigą
„laikytis Lietuvos Respublikoje Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimų“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl
perkeliamojo asmens statuso suteikimo“ , nei iš kitų projekto nuostatų (pvz., 13 straipsnio) ir aiškinamojo rašto nėra aišku per kiek laiko tokį sprendimą turėtų priimti Migracijos departamentas. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį šis sprendimas turėtų būti priimtas. Nepritarti Terminas, per kurį bus priimtas sprendimas panaikinti sprendimą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, bus nustatytas gyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad UTPĮ taip pat nėra nurodyta per kiek laiko turi būti priimtas sprendimas, pvz., dėl vizos ar leidimo gyventi panaikinimo. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
912 21.
Projekto 8 straipsnyje dėstomas į Lietuvos Respubliką perkeliamųjų asmens teisių sąrašas negali būti dėstomas kaip baigtinis, nes jis susiaurina ir paneigia Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytas šių asmenų teises. Antai:
1) projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti perkeliami asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas jiems Konstitucijoje laiduojamas pilietines (politines) teises: teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus (33 straipsnio 1 dalis); teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (147 straipsnio 1 dalis); teisę rinkti ir būti renkamam į Seimą (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis); teisę rinkti ir būti renkamam Respublikos Prezidentu (34 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 78 straipsnio 1 ir 2 dalys); teisę būti teisėjais (112 straipsnio 1 dalis); teisę stoti į valstybinę tarnybą (33 straipsnio 1 dalis); teisę reikalauti paskelbti referendumą (9 straipsnio 3 dalis); įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 straipsnio 2 dalis). Konstitucija ir įstatymai nustato ir kai kurias kitas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalis); atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalis);
2) projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodyti užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises.
Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl perkeliamojo asmens – Lietuvos Respublikos piliečio pareigų Lietuvos valstybei (ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalis); atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalis);
2) projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodyti užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai: prigimtines žmogaus teises (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), pilietines, politines ir kt. teises: Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti politinės partijos nariais (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą teisę (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai), ne jaunesnis kaip 16 metų užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, turi peticijos teisę (Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalis, Peticijų įstatymas), turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), teisę vienytis į bendrijas (Konstitucijos 35 straipsnis), teisę rinktis į taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 straipsnis), tautinėms bendrijoms priklausantys užsieniečiai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius (Konstitucijos 37 straipsnis) bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Šiuo aspektu tokia pat pastaba teiktina ir dėl šių asmenų pareigų dėstymo projekto 9 ir 12 straipsniuose.
Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 7 (buvusį 8) straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeitus paskiau einančių straipsnio dalių numeraciją, ir ją išdėstyti taip: „
turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. “ Atitinkamai Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 8 (buvusį 9) straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, numatančia perkeliamojo asmens pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, ir šią dalį išdėstyti taip: „
4Perkeliamasis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. “
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teisės „atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis“ yra keistina, nes perkeliamieji asmenys patys savaime nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kurie priimtų sprendimus naudoti valstybės biudžeto lėšas savo kelionei į Lietuvos Respubliką. Sprendimus dėl perkeliamųjų asmenų kelionių į Lietuvos Respubliką finansavimo turėtų priimti asignavimų valdytojas, atsakingas už valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šiam tikslui, naudojimą. Juolab, kad pagal kartu su vertinamuoju projektu teikiamą Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3026 perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidos būtų padengimos iš valstybės biudžete sudaromo Vyriausybės rezervo, kurio lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Pritarti Komitetas iš dalies pritaria papildomų komitetų pasiūlymams dėl šios pastabos ir teikia savo pasiūlymą. Žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 8 ir 9. 23.
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatas dėl valstybės finansinės paramos teikimo (vienkartinę įsikūrimo išmoką, mėnesinę išmoką būtiniausioms prekėms ir kt.) į Lietuvos Respubliką perkeliamam asmeniui. Projekte nėra siūloma įtvirtinti valstybės finansinės paramos teikimo sąlygų, kurios užtikrintų, kad šia parama galėtų pasinaudoti tik tie asmenys, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Nėra kriterijų, kurie sprendimus priimančiai institucijai leistų spręsti, ar į Lietuvos Respubliką perkeliami asmenys yra finansiškai pasiturintys ir dėl to jiems nebūtų teikiama (ar teikiama iš dalies) finansinė ar kitokia parama. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose socialinę apsaugą (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir kt.) asmens teisės į socialines paslaugas, piniginę socialinę paramą įgijimas grindžiamas, be kita ko, asmens pajamų (įskaitant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą) vertinimu. Taigi, projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad skiriant (neskiriant) valstybės finansinę paramą, turi būti atsižvelgiama į pretenduojančio ją gauti asmens turtinę padėtį (socialinės paramos poreikį) yra diskutuotinos Konstitucijos
Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims įgijusiems perkeliamojo asmens statusą, valstybės skiriama finansinė parama bus tikslinė , t. y. padėti perkeliamiesiems asmenims, atvykusiems iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies, integruotis Lietuvoje. Be to, ši parama bus skirta tik ribotam laikui, ne daugiau kaip 18 mėnesių.
Parama integracijai bus teikiama vadovaujantis perkėlimo principais ir taip pat atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius (projekto 3 straipsnio naujos numeracijos 4 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvoje finansinė parama yra skiriama taip pat tokioms pažeidžiamoms socialinėms grupėms kaip neįgaliesiems ar vaikams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, bet atsižvelgiant į jų esamą faktinę padėtį. Taip pat ir perkeliamųjų asmenų atžvilgiu, valstybės parama būtų skiriama atsižvelgiant į tai, kad perkeliamieji asmenys atvyks iš humanitarinės krizės ištiktos šalies ir parama jiems bus skirta tik ribotam laikui su tikslu sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
perkeliamas asmuo turi teisę gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus tokios pagalbos turinys: ar tai būtų finansinė pagalba (vienkartinė, terminuota ar neterminuota pagalba) ar kitokio pobūdžio pagalba. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą patikslinti. Pritarti Komitetas pritaria papildomų komitetų pasiūlymams dėl šios pastabos. Žr. papildomų komitetų pasiūlymai Nr. 10 ir 11. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
162464
perkeliamas asmuo turi teisę gauti paramą lietuvių kalbos mokymuisi. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku ar kiekvienas perkeliamas asmuo gautų šią paramą ar tik lietuvių kalbos nemokantis perkeliamas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad perkeliami asmenys (pvz. Lietuvos Respublikos piliečiai) gali mokėti lietuvių kalbą, todėl svarstytina ar šios nuostatos nereikėtų papildyti išlyga, kad ši parama teikiama tik perkeliamiems asmenims nemokantiems lietuvių kalbos. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsnio 4 dalies 4 punktą.
Nepritarti Nėra kriterijų, kuriais būtų galima tiksliai įvertinti sąvoką „lietuvių kalbos nemokantis asmuo“; pavyzdžiui, neaišku, mokančių ar nemokančių kalbą asmenų grupei turėtų būti priskirtas asmuo, kuris sugeba susišnekėti (gerai, pakankamai ar silpnai), tačiau nemoka taisyklingai rašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis perkėlimo principais, nurodytais įstatymo projekto
perkeliamojo asmens poreikius . Todėl ir lietuvių kalbos mokymosi teisė bus taip pat neatsiejamai susijusi su perkeliamojo asmens individualių poreikių nustatymu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į paties perkeliamojo asmens norus ir integracijos operatoriaus vertinimą , sudarant sutartį dėl paramos integracijai teikimo pagal projekto 8 (buvusio 9) straipsnio 1 dalį. Lietuvių k. mokymasis bus tik viena iš galimų taikyti integracijos priemonių, sąlygota abiejų šalių (perkeliamojo asmens ir integracijos operatoriaus) sutarimu. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
212
26Projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punkte yra įtvirtinama,
kad perkeliamas asmuo turi teisę gauti savivaldybių pagalbą integruotis į vietos bendruomenę, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nesama jokių nuostatų kokiomis formomis ar priemonėmis savivaldybės turėtų padėti perkeliamiems asmenims integruotis į vietos bendruomenę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą patikslinti. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo p rojekto 15 (buvusio 16) straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės, įtrauktos į sąrašą savivaldybių, kuriose teikiama
parama integracijai, bendradarbiauja su integracijos operatoriumi teikiant perkeliamiesiems asmenims paramą integracijai.
Paramos integracijai teikimą perkeltiesiems asmenims koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. “
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad:
1) joje įvardinami netinkami subjektai „Asmuo, kuris <...>“, „užsieniečiui“, nes pagal projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalis jie turėtų būti įvardijami ne kaip bet kurie užsieniečiai, o lietuvių kilmės užsieniečiai ir turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę užsieniečiai bei jų šeimos nariai ir kiti asmenys (projekto 5 straipsnio 2 – 5 punktai), įgiję perkeliamojo asmens statusą. Lietuvos Respublikos piliečiams ši nuostata netaikoma (Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis);
2) neaišku apie kokį dokumentą, suteikiantį teisę (ar ją patvirtinantį) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rašoma, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas užsieniečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje bei 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamos sąvokos „dokumentas“. Pritarti iš dalies Komitetas iš dalies pritaria papildomo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Nr. 12 dėl šios pastabos. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 28.
Vertinant projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkeliamojo asmens pareigos sudaryti su integracijos operatoriumi sutartį dėl paramos integracijai teikimo:
1) atkreipiame dėmesį, kad nei šioje, nei kitose nuostatose nėra net minimalių tokios sutarties sudarymo, pakeitimo, vykdymo sustabdymo ir nutraukimo pagrindų, kuriais remdamasi Vyriausybė galėtų nustatyti tokių sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolę, sustabdymo ir nutraukimo tvarką;
2) šią nuostatą vertinant kartu su projekto 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti, kas yra šios sutarties sudarymo subjektai, pvz., perkeliamas asmuo, jo sutuoktinis ar asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, sulaukę 21 metų ir pan.;
3) nei iš projekto 7 straipsnio, nei iš 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nesuprantama, kokie teisiniai padariniai kiltų šios sutarties galiojimui, jeigu ją sudariusiam asmeniui būtų panaikintas perkeliamojo asmens statusas projekto 7 straipsnio nurodytais pagrindais. Nepritarti Atsižvelgiant į praktiką (pvz., valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijos teikimas, LR piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos karo zonos integracijos teikimas) sutarčių sudarymo, keitimo, vykdymo kontrolė, sustabdymo ir nutraukimo tvarka bus numatyta poįstatyminiame teisės akte – Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiui teikimo ir perkėlimo išlaidų atlyginimo tvarkos apraše. Sutartis bus sudaroma su šeima, nes tam tikra valstybės parama bus teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens šeimos narių ir (ar) jo globojamų nepilnamečių vaikų skaičių. Sutartyje bus įvardinti asmenys ir individualiai sudarytas paramos integracijai teikimo planas. Panaikinus perkeliamojo asmens statusą sutartis bus nutraukiama. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-01-079 29.
Projekto 9 straipsnyje perkeliamojo asmens pareigų sąrašas pildytinas nuostata, kad „Perkeliamojo asmens statusą turintis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 8 (buvusį 9) straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Perkeliamasis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. “
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
teisines pasekmes jeigu jo perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu. Toks asmuo turėtų atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti perkeliamojo asmens sąvoką bei šio straipsnio 7 dalyje siūlomą įtvirtinti tokio asmens šeimos nario sąvoką, ji apimtų ir perkeliamojo asmens sutuoktinį, asmenį su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat ir asmenų tiesioginius palikuonis, kurie nesukakę 21 metų arba kurie yra išlaikytiniai ir išlaikomus giminaičius pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją. Taigi diskutuotina, ar aptariama projekto nuostata apimtų ir perkeliamojo asmens statuso netekusio (kurio nors iš 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkte nurodytų pagrindų) asmens pareigą atlyginti ir jo šeimos narių (pvz., nepilnamečių vaikų, taip pat globojamų nepilnamečių vaikų, ar kitų išlaikomų asmenų) perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas, ar ji būtų taikoma ir kitiems šeimos nariams (pvz., ir sutuoktiniui arba asmeniui su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, 21 metų sulaukusiems asmenims, asmenims kurie nėra išlaikytiniai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkeliamiesiems asmenims, turintiems nepilnamečių arba globojamų nepilnamečių vaikų gali būti (įstatymų nustatyta tvarka) apribota tėvų valdžia arba panaikinta globa po perkėlimo į Lietuvos Respubliką. Pritarti Komitetas iš dalies pritaria papildomos Migracijos komisijos pasiūlymui Nr. 13 dėl šios pastabos. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
(kurio perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu) pareigos atlyginti Lietuvos Respublikai „dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“ nėra aišku, ar rašoma vien apie kelionės išlaidų, ar ir apie įsikūrimo ir kitų 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta perkėlimo į Lietuvos Respubliką sąvoka, kuri nustato, kad asmens perkėlimas apima asmens atvykimą į Lietuvą ir jo integraciją Lietuvoje . Atsižvelgiant į tai, jei perkeliamojo asmens statusas būtų panaikintas vadovaujantis projekto 6 (buvusio 7) straipsnio 1 dalies 1, 3 ar 4 punkto pagrindu, tai asmuo turėtų pareigą atlyginti visas su jo perkėlimu susijusias išlaidas, t. y. perkėlimo ir integravimo išlaidas. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 32.
Pažymėtina ir tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį perkeliamasis asmuo per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gavimo. Taigi, diskutuotina ar priimtas sprendimas panaikinti asmeniui (užsieniečiui) jo perkeliamojo asmens statusą (remiantis 7 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto nustatytu pagrindu), sukeltų teisines pasekmes (jeigu sukeltų, tai kokias) jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Migracijos departamento šiuo tikslu išduodamam dokumentui (projekto 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pritarti Komitetas iš dalies pritaria papildomo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Nr. 7 dėl šios pastabos. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„užpildo ir“ pertekliniai ir brauktini. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
brauktina, nes iš projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatos aišku, kad prašymai turi būti pateikiami per Vyriausybės sprendime (nutarime) nurodytą prašymų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo pateikimo laikotarpį, kurio turi laikytis perkėlimo koordinatorius priimdamas asmenų prašymus ir jos perduodamas Migracijos departamentui (10 straipsnio 1 dalis). Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1124
humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje, nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ nuostata „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“ yra perteklinė ir brauktina atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 4 dalies nuostatos „nurodytoje Vyriausybės nutarime dėl perkėlimo“.
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
36Projekto 11 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą,
kad „Humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje <...> dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, gali būti netaikomi reikalavimai dėl šių dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą. Tokiu atveju dokumentų legalizavimo ir vertimo į lietuvių kalbą procedūros atliekamos asmenims atvykus į Lietuvos Respubliką“. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1529 ratifikavimo
dokumentų legalizavimo panaikinimo". Pagal šios Konvencijos 1 straipsnį jį taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje:
a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);
b) administraciniai dokumentai;
c) notariniai aktai. Kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą.
Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija. Tačiau šio formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų Valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo (3 straipsnis);
minėta žyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį. Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)“ turi būti rašomas prancūzų kalba (4 straipsnis). Nepritarti Vadovaujantis įstatymo projekto 10 (buvusio 11) straipsnio 4 dalimi, asmenys, siekiantys gauti perkeliamojo asmens statusą, nėra atleidžiami nuo pareigos pateikiant su perkeliamojo asmens statuso gavimu susijusius dokumentus juos legalizuoti ir (arba) išversti. Atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą, kad tai bus humanitarinė krizė, siekiant užtikrinti pamatines žmonių teises, įtvirtinamu reglamentavimu yra sudaromos tik galimybės atidėti praktinį šios pareigos (legalizuoti ir (arba) išversti dokumentus) įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui persikėlus į Lietuvą.
Pažymėtina, kad
reikalaujama, kad pagrindžiant teisę būti perkeltiems į Lietuvą, iš asmenų būtų reikalauta pateikti visus reikiamus dokumentus legalizuotus (nesant tam sąlygų, dokumentai buvo legalizuoti atvykus į Lietuvą). 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nereikėtų papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio pavadinimo arba projekto
kitame įstatymo projekto straipsnyje. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1412
perteklinės ir brauktinos, nes:
1) 1 dalyje nesukuriama kokių nors naujų nuostatų, neaptartų kituose projekto straipsniuose (pvz., 10 – 13 straipsniuose);
2) 2 dalyje siūloma įtvirtinti Migracijos departamento kompetencija priimti sprendimus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ar panaikinimo yra įtvirtinama 7 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir neturi būti kartojama projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 13 (buvusį 14) straipsnį išdėstyti taip: „1314 straipsnis. Sprendimų dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo ( nesuteikimo ) ar panaikinimo priėmimas ir apskundimas
1Prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo priimami,
nagrinėjami ir perkeliamojo asmens statusas suteikiamas ar panaikinamas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
ir panaikinimo priima Migracijos departamentas. 3. Sprendimai dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
aptarto Vyriausybės sprendimo vartojimo trumpinio (toliau – Vyriausybės nutarimas). Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, įstatymo projekto 4 straipsnis yra išbraukiamas, todėl 15 str. 1 d. yra tikslinga nurodyti pilną Vyriausybės nutarimo pavadinimą. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
siūlytina pakeisti į „tvarko“. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, „ministerija
arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija“ turi būti patikslintos logikos požiūriu. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatyme“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“ kaip perteklinius, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną teisės akto pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas Nr. g-2019-933 dėl įstatymo projekto svarstymo skubos tvarka. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis 2019-01-10 D Argumentai: terminai „perkėlimas“ ir
„perkeltasis asmuo“ yra formalūs, biurokratiški ir turi neigiamą istorinį
krūvį. Antrojo pasaulinio karo metais ir po to Vokietijoje bei kitose šalyse veikė perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons ) stovyklos ir perkėlimo sistema, kuri yra siejama su karu, prievartine emigracija, okupacija ir kitais skaudžiais išgyvenimais nemažai daliai su Lietuva susijusių žmonių, todėl naujajame įstatyme geriau vengti šios pasenusios terminijos ir pasirinkti šiltą lietuvišką žodį „grįžimas“. Tokį terminą naudoja ir kitos šalys Izraelis, Lenkija. Grįžimas galėtų būti suprantamas kaip atvykimas į istorinę Tėvynę ar į saugią šalį, kuri visada laukia ir yra pasiruošusi suteikti prieglobstį. Pasiūlymas:
Visame įstatyme terminus „perkėlimas“, „perkeliamasis asmuo“ pakeisti į terminus „grįžimas“, „grįžtantysis asmuo“. Nepritarti Įstatymo projekto paskirtis – sudaryti galimybę su Lietuva susijusiems asmenims atvykti į Lietuvą tik iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies ir Lietuvoje integruotis. Todėl manytina, kad projekte vartojamas „perkeliamojo asmens“ terminas yra tinkamas. Pažymėtina, kad skirtingai nei, pvz., pasiūlyme minimame Izraelio 1950 m. priimtame Grįžimo įstatyme, projekte asmenų perkėlimas yra siejamas su konkrečia situacija – humanitarine krize , kai tuo tarpu Izraelio Grįžimo įstatyme asmens grįžimo galimybė nėra siejama su jokia papildoma aplinkybe ir priklauso tik nuo asmens kilmės ir religijos.
Pabrėžtina, kad šiuo siūlomu įstatymo projektu įtvirtinus grįžimo institutą Lietuvoje, būtų diskredituota pati jo esmė ir galimai būtų įtvirtinta diskriminuojanti sąlyga, nes Lietuvos piliečio ar lietuvių kilmės asmens atvykimas – grįžimas – gyventi į Lietuvą būtų sąlygotas tik užsienio valstybėje ištikusios humanitarinės krizės , o ne asmens sąmoningo noro ir valios grįžti į savo protėvių istorinę tėvynę. Be to, kiltų klausimas, kodėl grįžimo institutas būtų taikomas ir niekada iš Lietuvos neišvykusiems, sąryšio su Lietuva neturintiems asmenims – grįžtančiųjų asmenų sutuoktiniams užsieniečiams . Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos grįžimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1130(2)“ Vyriausybė yra nepritarusi taip pat Seimo nario Kęstučio Masiulio pateiktam įstatymo projektui. Vyriausybė savo nutarime argumentavo, kad grįžimo įstatymo projekto „<...> tikslas gali būti pasiektas ir keliamos problemos sprendžiamos ne priimant naują įstatymą, o įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas , skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybės ir vietos savivaldos lygmeniu.<...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. XIII-1484 patvirtino
„Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų
strategiją“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.
2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019–2021 metų tarpinstitucinį veiklos planą“, kurio 2.1 punkte išdėstytas uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką , bei numatytos šio uždavinio įgyvendinimo priemonės (15). 2. Seimo narys Kęstutis Masiulis
31 N Argumentai: Lietuva galėtų pasirūpinti ne tik lietuvių kilmės asmenimis, bet ir kitais su Lietuva susijusiais asmenimis, kurie savo veikla yra prisidėję prie Lietuvos valstybės interesų atstovavimo. Pagalbos iš Lietuvos valstybės gali prašyti ne lietuvių kilmės asmenys, kurie yra nusipelnę Lietuvai. Tokiems asmenims Lietuvos Respublika taip pat turėtų padėti. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą buvo perkeltas /atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane. Apsiribojimas vien tik „lietuvių kilme“ nesprendžia ir iš Lietuvos išvykusių ar su Lietuva susijusių Lietuvos tautinių mažumų atstovų grįžimo problemos. Pavyzdžiui, karaimai ar totoriai net neturi savo istorinės Tėvynės, nes istoriškai yra susiję su Lietuva. Lietuva turėtų suteikti pagalbą remiantis ne „kraujo ryšiu“, bet sąsajų su Lietuvos Respublika pagrindu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 31 ) jis yra asmuo, turintis istorinių ryšių su Lietuvos Respublika, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvos Respublikai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos Respublikos interesus.
Nepritarti Pasiūlymas neatitinka siūlomo įstatymo projekto paskirties, nėra pateikiami objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti asmens nuopelnus Lietuvai. 3. Seimo narys Kęstutis Masiulis
32 N Argumentai: įstatyme neįmanoma išvardinti visų atvejų, kai yra būtina ir naudinga Lietuvos Respublikos pagalba, todėl verta numatyti galimybę pagelbėti asmenims, kuriems suteikti pagalbą yra Lietuvos valstybės interesas diplomatinėje, saugumo, mokslinėje ar ūkio srityje. Šiuo įstatymu verta užpildyti teisinę spragą, kad Lietuva galėtų padėti krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims, kurių atvykimas į Lietuvą būtų naudingas valstybės klestėjimui. Dabar įstatymo projekto normos yra nelanksčios ir nenumato jokių galimybių suteikti galimybę persikelti į Lietuvą valstybei reikšmingiems asmenims. Pavyzdžiui, jei Lietuvos pagalbos prašytų Nobelio taikos premijos laureatas ar draugiškos valstybės prezidentas, jokių teisinių galimybių jam padėti atvykti į Lietuvą nėra. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona pasitraukęs iš okupuotos Lietuvos buvo priimtas JAV būtent dėl politinių priežasčių, o ne dėl savo kilmės. Kokio nors mokslininko, išradėjo, politinio disidento ar kitaip reikšmingo asmens atvykimas gyventi į Lietuvą galėtų būti naudingas valstybės interesams, todėl reikalinga įstatyme numatyti tokią galimybę. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi. 32 ) jis yra asmuo, turintis perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatoriaus rekomendaciją. Nesvarstyti Pasiūlymas buvo atsiimtas jį svarstant Migracijos komisijos posėdyje 2019 m. vasario 13 d., išvados Nr. 139-P-2. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2019-02-05 * Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pateiktus siūlymus, kuriems komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2019-02-13 * Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3023 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms
3Migracijos komisija,
2019-02 * Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektą Nr. XIIIP-3023 pagal
4Žmogaus teisių komitetas,
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 siūloma tikslinti projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip: „2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui vaikui“. Pritarti 5.
reikalų ir darbo komitetas,
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 siūlome patikslinti projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 dalį išdėstyti taip: „2. Dėl šių asmenų perkėlimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai , globojamų nepilnamečių vaikų perkėlimo į Lietuvos Respubliką kiekvienu atveju sprendžiama individualiai , atsižvelgiant į perkeliamojo asmens ir globojamo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšius, vaiko amžių, gyvenimo su globėju aplinkybes, jų finansinės ir moralinės paramos poreikį, taip pat visas kitas aplinkybes, leidžiančias nustatyti realų poreikį rūpintis globojamu nepilnamečiu vaiku ir sprendimo pasekmes asmeniui ir globojamam nepilnamečiui
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 19 siūloma Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 d. 6 punktu. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 6 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų
teisės aktų“. Nepritarti Argumentai: Siūloma formuluotė „nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“ yra pernelyg plati ir neapibrėžta, kad galėtų būti taikoma kaip vienas iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų . Pažymėtina, kad toks pagrindas nėra numatytas ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatose, pvz, dėl atsisakymo užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą ar vizas (UTPĮ 19 str.), panaikinti leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 str.) ar leidimą nuolat gyventi (UTPĮ 54 str.). Manytina, kad siūlomos formuluotės numatymas kaip vieno iš perkeliamojo asmens statuso panaikinimo pagrindų pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą.
Siūloma formuluotė yra minima UTPĮ
gyvenimo Lietuvoje pareigų . Todėl atsižvelgiant į Teisės departamento 29 pastabą, įstatymo projekto 8 straipsnis (buvęs 9 straipsnis) papildytas 4 dalimi, nustatančia perkeliamojo asmens pareigą „laikytis Lietuvos Respublikoje Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų“, bet ne kaip pagrindą panaikinti asmeniui perkeliamo asmens statusą. 7. Žmogaus teisių komitetas,
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 32 siūloma papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi: Pasiūlymas: Papildyti projekto 6 straipsnį (buvusį 7 straipsnį) nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
sprendimą dėl perkeliamo asmens statuso suteikimo šio straipsnio 1 dalies 1–
išduotas dokumentas, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas, siūlo įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
Migracijos departamentui departamentas pri ima ėmus sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamo jo asmens statuso statusą suteikimo šio straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, kartu panaikinamas ir asmeniui išduotas dokumentas, kuris patvirtina ntis arba suteikia ntis užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatym o e „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu.“ 8.
Žmogaus teisių komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 22 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į
perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnis yra papildytas nauja 1 dalimi, Užsienio reikalų komitetas pernumeruoja paskesnes minėto straipsnio dalis ir siūlo naujos numeracijos įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį papildyti ir joje aiškiai ir nedviprasmiškai papildomai išdėstyti, kas sudaro atvykimo išlaidas – kelionės bilietas, bagažas, kelionės draudimas ir kitos su kelione susijusios išlaidos. Taip pat komitetas siūlo numatyti, kad perkeliamojo asmens kelionė į Lietuvos Respubliką organizuojama ir įvykdoma kuo greičiau su perkeliamuoju asmeniu suderintu laiku. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 .
Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką jo atvykimo išlaidas (kelionės bilieto, bagažo, kelionės draudimo ir kitas su kelione susijusias išlaidas) apmokant ar atlyginant valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Perkeliamojo asmens kelionė į Lietuvos Respubliką organizuojama ir įvykdoma kuo greičiau su perkeliamuoju asmeniu suderintu laiku. “
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 22 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo perkeliamojo asmens statuso suteikimo ir įrašymo į
perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos perkeliamasis asmuo turi teisę teikti prašymą atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės biudžeto lėšomis arba gauti atvykimo į Lietuvos Respubliką išlaidų atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Analogiškas pasiūlymas kaip prieš tai išdėstytas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 10. Žmogaus teisių komitetas,
35 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 24 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą
(integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.); “. Pritarti Atkreiptinas dėmesys į pasikeitusią 7 straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas dėl 7 straipsnio 3 dalies. 11.
35 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 24 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gauti pagalbą išsinuomojant gyvenamąjį būstą
(integracijos operatoriaus pagalba ieškant, tarpininkaujant išsinuomojant gyvenamąjį būstą, atstovavimas sudarant nuomos sutartį ir pan.); “. Pritarti Analogiškas pasiūlymas kaip prieš tai išdėstytas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 12. Žmogaus teisių komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 27 siūloma tikslinti projekto 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio (buvusio 8 straipsnio) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Asmuo, Asmenys , nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio (buvusio 5 straipsnio) 2 – 5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnis yra papildytas nauja 1 dalimi, Užsienio reikalų komitetas pernumeruoja paskesnes minėto straipsnio dalis ir atsižvelgęs į tai, kad įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytos 2 dalys, siūlo įstatymo projekto 7 straipsnio nauja numeracija išdėstytą 4 dalį papildyti, teikiant nuorodą į įstatymo projekto 4 straipsnio
2–5 punktus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3
4. Asmuo, Asmenys , nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio
2–5 punktuose, įgijęs įgiję perkeliamojo asmens statusą, turi teisę gauti dokumentą, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ 13.
Migracijos komisija,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, siūloma papildyti projekto 9 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: Pasiūlymas:
„Asmuo, kurio perkeliamojo asmens statusas
panaikintas šio įstatymo 6 straipsnio 1, 3 ar 4 punkto pagrindu, išskyrus perkeliamąjį nepilnametį vaiką ir perkeliamojo asmens globojamą nepilnametį vaiką , privalo atlyginti Lietuvos Respublikai dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje įrašyti praleistus žodžius „1 dalies“. Pasiūlymas: Papildyti projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, kurio perkeliamojo asmens statusas panaikintas šio
įstatymo 6 straipsnio
1, 3 ar 4 punkto pagrindu, išskyrus perkeliamąjį nepilnametį vaiką ir perkeliamojo asmens globojamą nepilnametį vaiką , privalo atlyginti Lietuvos Respublikai dėl jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką patirtas išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
71. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas,
2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje patikslinti perkeliamojo asmens sąvoką ir vietoje žodžių „arba jų šeimos narys“ įrašyti žodžius „ ir jų šeimos narys“, siekiant išvengti situacijos, kai Lietuvos Respublikos pilietis, ar lietuvių kilmės asmuo, ar asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pats neatvyktų gyventi į Lietuvą, o atsiųstų tik savo šeimos narius. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkeliamasis asmuo – humanitarinės krizės ištiktoje užsienio
valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių kilmės asmuo, asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, arba ir jų šeimos narys ar kitas šiame įstatyme nurodytas asmuo, kurie yra perkeliami į Lietuvos Respubliką suteikus jiems perkeliamojo asmens statusą ir įrašius juos į perkeliamųjų tokių asmenų sąrašą.“
2Užsienio reikalų komitetas,
4 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad kelionės operatoriaus paslaugos bus perkamos ne Lietuvoje, o užsienyje (humanitarinei krizei ištikus užsienio valstybėje ar jos dalyje), atkreipia dėmesį, kad bus taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, todėl užsienio reikalų ministrui tvirtinti tvarką dėl klausimų, kurie reguliuojami įstatymu, nėra tikslinga. Atitinkamai turi būti pakoreguotas įstatymo projekto 16 straipsnis, iš įstatymo įgyvendinimo nuostatos, išbraukiant žodžius „užsienio reikalų ministras“, kadangi jokių naujų tvarkų užsienio reikalų ministrui priimti nereikės. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Perkeliamojo asmens kelionės į Lietuvos Respubliką operatorius (toliau – kelionės operatorius) – Lietuvos Respublikos užsienio ministro nustatyta tvarka atrinktas fizinis ar juridinis asmuo, organizacija arba jų padalinys, teikiantys perkeliamojo asmens kelionės į Lietuvos Respubliką organizavimo ir (arba) vykdymo paslaugas.“
3Užsienio reikalų komitetas,
6 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje atsisakyti reikalavimo, kad perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatorius būtų paskiriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Komitetas siūlo pakeisti šią nuostatą, nustatant, kad perkėlimo koordinatorius būtų paskiriamas užsienio reikalų ministro, atsisakant reikalavimo skiriant vadovautis to paties ministro patvirtinta skyrimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad visi įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimi subjektai (Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga, ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė) yra tiesiogiai atskaitingi užsienio reikalų ministrui ir ministras yra geriausiai informuotas apie situaciją konkrečioje užsienio šalyje, manytina, kad įstatymo projekte įtvirtintas reikalavimas perkėlimo koordinatorių paskirti ministro nustatyta tvarka yra perteklinis ir netikslingas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Perkėlimo į Lietuvos Respubliką koordinatorius (toliau – perkėlimo koordinatorius) – užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka paskirta Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga, ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė, perduodanti perduodančios asmens prašymą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ir koordinuojanti koordinuojančios perkeliamųjų asmenų atvykimą į Lietuvos Respubliką.“
4Užsienio reikalų komitetas,
7 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje patikslinti perkeliamojo asmens šeimos nario sąvoką, atsižvelgiant į Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintą šeimos nario sąvoką ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Perkeliamojo asmens šeimos Šeimos narys (toliau
5Užsienio reikalų komitetas,
15913 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad siūloma numatyti ankstesnį įstatymo įsigaliojimą, siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį papildyti ir numatyti, kad integracijos operatorių būtų galima Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ne tik atrinkti, bet ir paskirti .
Tam, kad būtų atrinktas integracijos operatorius, būtinas teisinis pagrindas – paramos integracijai teikimo tvarka, organizuojami viešieji prikimai (šiuo atveju, viešųjų pirkimų konkursas galėtų užtrukti 6 mėn. ir ilgiau) ir numatytos lėšos paramos integracijai teikimui. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma numatyti ankstesnį įstatymo įsigaliojimą, o valstybės parama perkeliamųjų asmenų integracijai pradedama teikti nuo perkeliamojo asmens įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą, siūloma įstatyme numatyti, kad socialinės apsaugo ir darbo ministras integracijos operatorių galėtų ne tik atrinkti, bet ir paskirti . Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus paramos integracijai teikimas iš karto po įstatymo įsigaliojimo, t. y. būtų užtikrinta parama integracijai skubos tvarka iš Venesuelos persikėlusiems LR piliečiams, lietuvių kilmės asmenims. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės paramos perkeliamųjų asmenų integracijai operatorius
(toliau – integracijos operatorius) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas arba paskirtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, teikiant i y s paramą integracijai arba padedant i y s perkeliamiesiems asmenims gauti šią paramą.“ 2 Argumentai ir pasiūlymas:
Užsienio reikalų komitetas analogiškai siūlo papildyti įstatymo projekto
taip: „3) atrenka arba paskiria integracijos operatorių, atsižvelgdama į paramos integracijai organizavimo ir įgyvendinimo praktikos, veiksmingumo ir ekonomiškumo kriterijus“.
6Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-133 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į savo pasiūlytą papildyti perkeliamojo asmens sąvoką, kuria siekiama išvengti situacijos, kai Lietuvos Respublikos pilietis, ar lietuvių kilmės asmuo, ar asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pats neatvyktų gyventi į Lietuvą, o atsiųstų tik savo šeimos narius, kartu siūlo papildyti įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstytus perkėlimo principus nauja 2 dalimi. Taip pat Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti nuostatas dėl perkėlimo principų, detalizuojant paramos integracijai teikimo laikotarpį. Įtvirtinamas bendras principas, kad parama integracijai teikiama 24 mėn. nuo asmenų įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos (integracijos operatorius pradeda ieškoti tinkamo būsto asmeniui ar jo šeimai), o išmokos mokomos asmenims jau atvykus į Lietuvos Respubliką 18 mėn. nuo sutarties su integracijos operatoriumi sudarymo dienos. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Perkėlimo principai
perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindo. 2.
punktuose, perkeliamojo asmens statusą įgyja, jeigu jie perkeliami į Lietuvos Respubliką kartu su asmenimis, nurodytais 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 3. 2. Asmeniui, įgijusiam perkeliamojo asmens statusą šio įstatymo5
pagrindą (nutraukus santuoką arba registruotos partnerystės sutartį su perkeliamuoju asmeniu, sukakus 21 metus, nebesant išlaikytiniu ir pan.), perkeliamojo asmens statusas nepanaikinamas. 4 . 3 . Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į perkeliamojo asmens poreikius ne ilgiau kaip
nuo jų įrašymo į perkeliamųjų asmenų sąrašą dienos, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta patvirtinta Valstybės paramos ir paslaugų perkeliamiesiems asmenims integracijos laikotarpiu teikimo ir perkėlimo išlaidų grąžinimo tvarka. Perkeliamajam asmeniui šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1–4 ir 7 punktuose nurodytos išmokos iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų mokamos ne ilgiau kaip 18 mėnesių nuo sutarties dėl paramos integracijai teikimo tarp perkeliamojo asmens ir integracijos operatoriaus pasirašymo dienos, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkretus paramos integracijai teikimo laikotarpis nustatomas su perkeliamuoju asmeniu sudarytoje sutartyje dėl paramos integracijai teikimo šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje .“
7Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-135 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties vartojamas formuluotes, siūlo patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstytus perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5
Perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo pagrindai Perkeliamojo asmens statusas nesuteikiamas asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose nurodytus nusikaltimusą taikai, nusikaltimusą žmoniškumui ar karo nusikaltimąus , arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą ir kelia grėsmę visuomenei arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ;
3) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai;
4) pateikiami klastojimo požymių turintys arba neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;
yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
6) neatitinka šio įstatymo
dalyje nustatytų perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindų. “
8Užsienio reikalų komitetas,
15 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, siekdamas teisinio aiškumo, siūlo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoje nuorodos į straipsnį, kuriame minima sutartis, pateikti sutarties dėl paramos integracijai teikimo pavadinimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sudarytoje sutartyje dėl paramos integracijai teikimo nustatytas paramos integracijai teikimo laikotarpis.“ Pritarti 9.
Užsienio reikalų komitetas,
2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į savo pasiūlytą įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies patikslinimą, kartu siūlo patobulinti ir šio straipsnio 2 dalies nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paaiškėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams,
Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl perkeliamojo asmens statusą statuso suteikimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išbraukia asmenį iš perkeliamųjų asmenų sąrašo.“
redakcinis
10Užsienio reikalų komitetas,
37 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad perkeliamasis asmuo , kol nėra gavęs dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų gauti išmokas gimus vaikui Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis , mirus perkeliamajam asmeniui, jį laidojantis asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti laidojimo pašalpą, Išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šiame įstatyme nustatyto dydžio išmoką vaikui, ne visuomet atitiks minėtuose įstatymuose nustatytą tvarką ir sąlygas ir išmokas mokės integracijos operatorius, o ne savivaldybės administracija, todėl siūlo tikslinti įstatymo projekto
mirties atveju įstatyme ir Išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio išmokas iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų.
Taip pat komitetas, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija)
teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“, siūlo pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio nauja numeracija išdėstytos 3 dalies 7 punkto c papunktį, įrašant trumpesnį įstatymo pavadinimą.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) gauti šias išmokas, kol perkeliamasis asmuo nėra gavęs dokumento, kuris patvirtina arba suteikia užsieniečiui teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje:
a) gimus vaikui, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyt a o tvarka ir sąlygomis gauti dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
b) mirus perkeliamajam asmeniui, jį laidojantis asmuo turi teisę gauti Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme nustatyt a o tvarka ir sąlygomis gauti dydžio laidojimo pašalpą;
c) Lietuvos Respublikos išmokų Išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šiame įstatyme nustatyto dydžio išmoką vaikui;“ Pritarti
3 12 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad perkeliamasis asmuo integracijos procesą įgyvendina integruodamasis vietos bendruomenėje, kuri veikia konkrečioje savivaldybėje, atitinkamai siūlo pakoreguoti įstatymo projekto 7 straipsnio nauja numeracija išdėstytos 3 dalies 12 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) gauti savivaldybių savivaldybės pagalbą integruojantis į vietos bendruomenę;“ Pritarti redakcinis
12Užsienio reikalų komitetas, 2019-03-13 IV Y Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, a tsižvelgdamas į tai, kad IV skyriuje yra išdėstytos nuostatos dėl sprendimų apskundimo, siūlo atitinkamai papildyti minėto skyriaus pavadinimą.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto IV skyrių ir jį išdėstyti taip:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą ir papildydamas įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatą žodžiais „arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo“, siūlo įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kokius dokumentus asmuo turėtų pateikti kartu su prašymu dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo, papildyti nauju 5 punktu. Šiame naujame punkte Komitetas siūlo numatyti, kad asmuo galėtų pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią, kad jis nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Reikalavimas pateikti neoficialų dokumentą grindžiamas tuo, kad humanitarinės krizės sąlygomis asmeniui gali būti sudėtinga gauti oficialią pažymą, kurioje būtų konstatuota, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Krizės sąlygomis valstybėje gali būti sunaikinti archyvai, vykti į kurią nors valstybės dalį asmeniui gauti dokumentą būtų nesaugu dėl vykstančių viešosios tvarkos neramumų, ginkluotų susirėmimų ar pan. Būtų taikoma analogija, kai į Lietuvą atvyksta asmenys prieglobsčio gavimo tikslu.
Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu sprendžiančioji institucija (Migracijos departamentas) turi nustatyti, ar nėra pagrindų nesuteikti prieglobsčio, t. y., įrodomoji našta tenka valstybės institucijai, o ne asmeniui (pvz., tokia informacija gali būti gauta per Interpolą, jei padaryta nusikalstama veika Lietuvoje – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vėliau paaiškėtų, kad asmens pateikti duomenys buvo klaidingi, tai būtų pagrindas panaikinti perkeliamojo asmens statusą, remiantis įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
5) asmens laisva forma pateikta deklaracija, patvirtinanti, kad jis nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo .“
14Užsienio reikalų komitetas,
45 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo koreguoti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą, atsižvelgdamas į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį perkėlimo koordinatorius gali būti ir ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė, kuri nebūdama perkančioji organizacija negalės pirkti kelionės operatoriaus paslaugų. Todėl įvardinti, kad perkėlimo koordinatorius atrinks perkėlimo operatorių nėra tinkama ir tikslinga. Minėtu atveju, paslaugas pirktų artimiausia konsulinė įstaiga, o vietoje esantis perkėlimo koordinatorius ( ad hoc sudaryta konsulinių pareigūnų grupė) koordinuotų perkėlimo operatoriaus veiklą. Tuo atveju, jei perkėlimo koordinatorius bus paskirta ambasada ar konsulinė įstaiga, ji pagal sutartį įgijusi teisę gauti perkėlimo operatoriaus paslaugas, taip pat bendrąja prasme koordinuos perkėlimo operatoriaus veiklą.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atrenka koordinuoja kelionės operatorių, atsižvelgdamas į kelionių organizavimo ir vykdymo praktikos, veiksmingumo ir
Siekiant, kad integracijos operatorius tinkamai pasiruoštų paramos integracijai teikimui, svarbu numatyti integracijos operatoriaus ir perkėlimo koordinatoriaus bendradarbiavimo principus perkeliamajam asmeniui dar esant humanitarinės krizės ištiktoje šalyje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „
7) teikia informaciją integracijos operatoriui apie perkeliamojo asmens ir (ar) perkeliamojo asmens šeimos narių atvykimo į Lietuvos Respubliką datą ir laiką, kitą svarbią informaciją, kuri padėtų tinkamai pasiruošti integracijos teikimui .“
16Užsienio reikalų komitetas,
2019-03-1316 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo numatyti ankstesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą –
reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras“, kadangi jokių naujų tvarkų šie ministrai nepriims. Pasiūlymas:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
liepos gegužės
Vyriausybė , ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras , užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2019 m. birželio balandžio
aktus.
Pritarti Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3024–3028 nuostatos, numatančios įsigaliojimo terminus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0 , susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023(3). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė