Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
taip: „10. Būtinieji šilumos gamintojai – aukciono tvarka kiekvienais metais nustatomas šilumos gamintojų sąrašas konkrečioje aprūpinimo šiluma sistemoje, kurie užtikrina teisės aktų reikalavimais nustatytą šilumos tiekimo kokybę mažiausiomis sąnaudomis ir kuriems kompensuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.“
atitinkamai 11-17 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„18. Metinis būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių
aukcionas – aprūpinimo šiluma sistemai būtinų šilumos gamybos įrenginių suminės galios parinkimas aukciono būdu, patenkinant aprūpinimo šiluma sistemos poreikius projektinėmis sąlygomis, ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiui, užtikrinant mažiausias šilumos gamybos metines išlaidas.“
straipsnio 17-56 dalis laikyti atitinkamai 19-58 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šilumos gamyba grindžiama pagal Nacionalinėje
energetikos strategijoje, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje ir šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nustatytas šilumos gamybos šaltinių atnaujinimo, plėtros ir/ar naudojamo kuro konversijos planuojamas apimtis ir vietą, konkurenciją tarp šilumos gamintojų.
Siekiant užtikrinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą, privalomą visiems asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Veiksminga konkurencija užtikrinama organizuojant metinį būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukcioną, kuris užtikrina minimalų metinių sąnaudų šilumos gamybai kiekį. Šio aukciono būdu atrinktiems būtiniesiems šilumos gamintojams apmokamos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, o jie kiekvieną mėnesį dalyvauja šiluminės energijos aukcione, neviršydami metiniam būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukcionui pasiūlytos eksploatacijai būtinų sąnaudų pastoviosios ir kintamosios dedamųjų viršutinių ribų, įvertinant faktines kuro išlaidas, suminio dydžio. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato metinio būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukciono taisykles bei tvirtina jo organizavimo tvarką. Kiti šilumos gamintojai, nedalyvavę ar nelaimėję metinio būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukciono, dalyvauja mėnesiniame šiluminės energijos gamybos aukcione.“
d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Antanas Baura Virginijus Sinkevičius Eugenijus Gentvilas Bronislovas Matelis Rūta Miliūtė Andrius Kupčinskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino siekis įgyvendinti veiksmingą ir tvarią konkurenciją tarp šilumos gamintojų, kuri skatintų pasiūlyti mažiausią kainą šilumos vartotojams tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu. Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino poreikis užtikrinti, kad prie šilumos tiekimo tvarumo mažiausiomis sąnaudomis prisidėtų visi šilumos gamintojai, gerindami techninius ir ekonominius aprūpinimo šiluma proceso rodiklius, savo veiklą nukreipdami, pirmiausia, vartotojų poreikiams tenkinti, atitinkamai atlyginant už pasiektus rezultatus. Tuo tikslu Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tvarką, pagal kurią visi šilumos gamintojai veiktų vienodomis rinkos sąlygomis taip, kad tiek centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) įmonės, tiek nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau – NŠG), veikdami iš esmės vienoje uždaroje CŠT sistemoje. Įstatymo projektu siekiama sukurti prielaidas optimaliam ir harmoningam šilumos energijos gamybos įrenginių parko kūrimuisi ir plėtrai, užtikrinant, kad rinka išvengtų besidubliuojančių ir perteklinių investicijų, ir to pasėkoje būtų užtikrintos mažiausios įmanomos šilumos kainos vartotojams bei ekonominis gyvybingumas efektyviausiems šilumos gamybos šaltiniams. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti sąlygas, kurioms esant visi šilumos gamintojai, kurie sutinka dirbti su metiniu pelningumu, neviršijančiu nustatytos reguliuojamo pelno ribos ir užtikrina mažiausias metines bendrąsias šilumos gamybos sąnaudas, gautų pastoviųjų reguliuojamų pajamų, kuriomis būtų padengtos faktinės šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos (amortizacija) ir reguliuojamas pelnas (investicijų grąža).
Šilumos gamintojai papildomas pajamas (pelną) galėtų gauti konkuruodami kiekvieną mėnesį organizuojamose šilumos gamybos (energijos) aukcionuose, tačiau neviršijant metiniam galios aukcionui pasiūlytos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų suminės ribos, įvertinant aktualias kuro kainas. Įstatymo projektu numatoma, kad nereguliuojami šilumos gamintojai galėtų dalyvauti tik mėnesiniuose energijos aukcionuose. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti dviejų aukcionų sistemą (metinio – galios ir mėnesinio – energijos), kuri nustatytų kiekvienai CŠT sistemai būtinų ir efektyviausiai veikiančių šilumos gamybos įrenginių komplektą, kuris garantuotų šilumos tiekimo proceso patikimumą ir mažiausias šilumos gamybos sąnaudas kiekvieną mėnesį. Tai užtikrintų lygybę ir sąžiningą konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir neleistų piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ar skirtingu ekonominiu statusu bet kuriam šilumos gamintojui. Šilumos energijos vartotojams būtų užtikrinamas patikimas aprūpinimas šiluma mažiausiomis kainomis, o efektyviems šilumos gamintojams būtų užtikrinamas ekonominis gyvybingumas. Siūloma tvarka leistų bent vieneriems metams į priekį planuoti šilumos gamybos veiklą ir pajamas, o tai padėtų išvengti nereikalingų eksploatacinių išlaidų, kurios neišvengiamai atsiras įdiegus naująją šilumos supirkimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo 2019 metų.
Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti lygias galimybes bei sąžiningą konkurenciją šilumos energiją gaminantiems ūkio subjektams, pašalinti egzistuojančias skirtingas teisinio reguliavimo sąlygas rinkos dalyviams, užtikrinti tvarią bei harmoningą šilumos ūkio plėtrą Lietuvoje bei sumažinti šilumos energijos kainas vartotojams. Įstatymo projekto uždaviniai:
1) sukurti teisinį pagrindą įgyvendinti dviejų šilumos energijos aukcionų tvarką nuo 2019 m. sausio 1 d.;
2) įtvirtinti būtinųjų šilumos gamintojų koncepciją;
3) įtvirtinti metinių būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukciono sampratą bei jo organizavimo principus;
4) suteikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK) įgaliojimus parengti ir patvirtinti metinių būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukciono organizavimo tvarką;
5) sureguliuoti teisinius santykius bei numatyti gaires, remiantis kuriomis būtų užtikrinta optimali šilumos gamybos šaltinių plėtra, modernizavimas ir kuro konversija pagal šilumos vartojimo poreikius bei perdavimo tinklo galimybes, atsižvelgiant į principus, įtvirtintus Nacionalinėje energetikos strategijoje, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje ir šilumos ūkio specialiuosiuose planuose. Siekiant, kad naujoji aukcionų tvarka pradėtų veikti dar šiame šildymo sezone ir kurtų naudą jau nuo 2019 metų, siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti priimti dar 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Įstatymo projektą parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3.
metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad vienas iš šio įstatymo tikslų yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, todėl miestų aprūpinimo šiluma sistemos turi būti vystomos planuotai ir apgalvotai, pagal realius sistemos poreikius ir aplinkosauginius reikalavimus teritorijoje, racionaliai išdėstant optimalios galios šilumos gamybos šaltinius, įrengiant optimalaus pralaidumo šilumos perdavimo tinklo vamzdynus (brangiausia sistemos dalis), atsižvelgiant į rezervavimo poreikius nustatyto patikimumo lygiui pasiekti. Šie tikslai konkrečioje aprūpinimo šiluma sistemoje turi būti įgyvendinami individualiai ir įtvirtinti savivaldybių tvirtinamuose Šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, atsižvelgiant į Nacionalinėje energetikos strategijoje bei Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytas šilumos ūkio plėtros kryptis ir užduotis. Pastaruoju metu, dėl nepakankamo reguliuojamos šilumos tiekimo įmonių veiklos finansavimo ir paramos apimčių, esant aukštoms iškastinio kuro kainoms (atitinkamai aukštoms šilumos kainoms), šilumos tiekimo įmonės objektyviai negalėjo sparčiai vykdyti kuro konversijos (perėjimo iš iškastinio kuro į biokurą) ir šilumos gamybos šaltinių modernizavimo projektų. Teisinio reguliavimo aplinka (pvz. bendra Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnyje numatyta nuostata, numatanti, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija) bei aukštos iškastinio kuro (kuris vyravo šilumos tiekėjų istoriškai valdomuose šilumos šaltiniuose) kainos sukūrė prielaidas verslo subjektams investuoti į biokurą naudojančius naujus šilumos energijos gamybos šaltinius ir iš kuro kainų skirtumo (šilumos tiekėjų palyginamosios šilumos gamybos kainos buvo nustatomos pagal gamtinių dujų kainų lygį) gauti greitą investicijų grąžą ir pelną.
Tai sąlygojo savo esme skirtingų šilumos ūkio dalyvių atsiradimą rinkoje, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo suformuotos skirtingos dalyvavimo šilumos ūkyje taisyklės, o įstatymai ir kiti teisės aktai kėlė ir vis dar kelia skirtingus tikslus. Tokiomis egzistuojančio teisinio reguliavimo sąlygomis naujų šilumos gamybos šaltinių plėtra vyksta chaotiškai, neatsižvelgiant į perdavimo tinklo vamzdynų konfigūraciją ir galimybes, esamų šilumos šaltinių išlaikymo būtinybę (įvertinant šilumos tiekimo patikimumo, rezervo, perdavimo tinklo režimo užtikrinimą ir pan.). Šiuo metu praktikoje dažni atvejai, kuomet nauji šilumos gamybos generavimo šaltiniai statomi ne ten kur be investicijų į perdavimo tinklo rekonstravimą galima priimti ir perduoti šilumą vartotojams, bet ten kur investuotojas mažiausiomis sąnaudomis įsigyja sklypą statybai. Tokioje teisinio reguliavimo aplinkoje daugumoje aprūpinimo šiluma sistemų stebimas perteklinių šilumos gamybos galių atsiradimas, kas viešo intereso užtikrinimo požiūriu sudaro objektyvias prielaidas augti šilumos gamybos sąnaudoms bei taip atitinkamai didina galutines šilumos energijos kainas, kurias moka buitiniai šilumos vartotojai.
Pažymėtina, kad kaip įrodo praktika, kol šilumos tiekėjai nesumažina šilumos gamybos kainos savo šaltiniuose įdiegdami kuro konversiją (pakeisdami gamtines dujas biokuru), tol vartotojams tiekiamos šilumos kainos nemažėja nepaisant to, kad NŠG įrengia biokurą naudojančius šilumos gamybos šaltinius. Pavyzdžiui, žiemos mėnesiais, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų – CŠT įmonių ir NŠG įmonių – nėra konkurencijos, NŠG įmonės pigiai iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik nežymiai mažesne kaina, nei CŠT įmonė pati gali pasigaminti naudodama gamtines dujas. Šilumos vartotojai iš to naudos praktiškai negauna ir tai reiškia, kad praktikoje egzistuojantis teisinis reguliavimo mechanizmas labiau sukuria galimybes NŠG uždirbti daugiau pelno, negu kad skatina prisidėti prie realaus šilumos kainų sumažinimo Lietuvoje. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad reguliuojamos veiklos sąnaudos skiriamos į pastoviąsias (būtinas įrenginių ir personalo nuolatinio darbingumo palaikymui) ir kintamąsias (tiesiogiai susijusias su šilumos gamyba ir kurių dydis priklauso nuo produkcijos apimčių). Kitaip tariant, šilumos ūkyje kintamosios sąnaudos – tai išlaidos kurui, elektrai, vandeniui, reagentams ir pan. VKEKK nustato reguliuojamoms CŠT įmonėms ir vieną, ir kitą kainos dedamąją kiekvieną mėnesį. Jeigu NŠG parduodama šiluma pigesnė negu šilumos tiekėjo kintamoji dedamoji, tai šilumos tiekėjas pats negamina šilumos, o ją tiesiog nuperka iš NŠG ir persiunčia šilumos vartotojams.
Už gaunamą pastoviąją dedamąją šilumos tiekėjas rezervuoja NŠG įrenginius, kurie gali bet kada sugesti, papildomai gamina šilumą pikiniams, jos poreikiams padengti, ruošia termofikacinį vandenį ir palaiko reikiamą slėgį bei temperatūrą kiekviename sistemos taške, organizuoja skubų šilumos tiekimo atstatymą įvykus avarijai tinkluose ir t. t. Taip užtikrinamas patikimas CŠT sistemos funkcionavimas ir šilumos energijos tiekimas vartotojams, kokybiniai parametrai, plėtra ir pan. Tai yra labai atsakinga ir detaliai valstybės kontroliuojama veikla, kurią nustato licencijavimo sąlygos ir kiti teisės aktai, o jos užtikrinimui būtinas lėšas turi garantuoti valstybės įgaliota įstaiga – VKEKK. Taip suderinamas ilgalaikis šilumos tiekimo patikimumas ir šilumos gamyba mažiausiomis sąnaudomis. Esama tvarka labai tenkino NŠG, kol CŠT įmonės turėjo nedaug biokurą naudojančių įrenginių, nes tuomet už biokuru pagamintą šilumą tiesiog buvo mokama „dujų“ kaina (4-5 ct/kWh), o žymiai mažesnė biokuro kaina (1-2 ct/kWh) garantavo NŠG labai greitą biokuro katilinių atsipirkimą bei pelną. Pažymėtina, kad buvo stengiamasi kuo ilgiau palaikyti tokią „konkurenciją“ taikant „įvairius“ metodus. Pavyzdžiui, Kaune buvo stengiamasi išlaikyti termofikacinės elektrinės „dujinį“ monopolį, Vilniaus šilumos tinkluose iki šiol yra sąlyginai nedidelė nuosavų biokuro įrenginių dalis, šilumos tiekėjų biokuro katilinių statybos buvo stabdomos teisminiais skundais, bandyta daryti politinę įtaką ir t. t. Kai kurie privatūs CŠT sistemų operatoriai (per susijusias įmones) pradėjo statyti biokuro katilines ne savo valdomose CŠT sistemose, tačiau pas kitus – „už tvoros“, taip išvengdami valstybinio reguliavimo, pelno ribojimo ar sąnaudų kontrolės.
Greitai paaiškėjo, kad NŠG katilinės šildymo sezono metu iš esmės nemažina šilumos kainų, jeigu pats šilumos tiekėjas neturi pigios šilumos šaltinių, t. y. biokuro katilų. Tuo pasinaudojo privatūs investuotojai, kurie statė analogiškas katilines “už tvoros” – ne CŠT įmonės teritorijoje, parduodant biokuru pagamintą šilumą už „gamtinių dujų” kainą. Šis verslas pasirodė patrauklus, nes pirmosios nepriklausomos katilinės generavo didžiulį pelną ir skatino vis naujų NŠG objektų statybas. Atsiradus kelioms NŠG katilinėms vienoje CŠT sistemoje ir šilumos pasiūlai viršijant poreikį, pavyzdžiui, vasarą, pradėjus veikti konkurencijai,
“nepriklausomos šilumos” kainą tenka mažinti, tačiau žiemą, kai šilumos
poreikis išauga kelis kartus, NŠG šilumą parduoda už kelis kartus aukštesnę
“gamtinių dujų“ kainą. Nereguliuojamų NŠG tiekiama šiluma, paprastai žiemą,
reikšmingai pabrangsta, lyginant su vasara. Miestuose, kur atsirado daug NŠG, prasidėjo dideli „vasarinės“ ir „žieminės“ šilumos kainų skirtumai. Tuo tarpu stabiliai mažiausios šilumos kainos nustatomos miestuose, kuriuose jokių NŠG nėra (Jonava, Mažeikiai, Šiauliai, Utena ir kiti). Kai šilumos tiekėjas (Kauno miesto pavyzdys) pasistatė reikšmingos galios biokuro katilines ir palyginamąsias šilumos gamybos kainas sumažino beveik dvigubai, taip sumažinant ir galutinę šilumos kainą vartotojams, atsirado NŠG nusiskundimai, kad šie šilumos gamintojai dirba nuostolingai, bankrutuoja. Galiojanti tvarka buvo apskųsta Konkurencijos tarybai, o VKEKK 2018-02-28 nutarimu Nr. O3E-54 patvirtino esminius VKEKK 2010-10-04 nutarimo Nr.
O3-202 ,,Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2018-12-01 (toliau – Naujoji tvarka), kuri turėtų įtvirtinti „lygiavertę konkurenciją“ tarp šilumos gamintojų,. Naujoji tvarka numato, kad nuo šiol šilumos ūkyje bus konkuruojama vadinamais „pilnais kaštais“ – tai reiškia, kad jeigu katilinė kažkurį mėnesį dirba – ji gauna visas (pastoviąsias ir kintamąsias) su jos veikla susijusias pajamas ir priešingai, jeigu katilinė pralaimėjo mėnesinį šilumos aukcioną, jokių pajamų šios katilinės išlaikymui nėra skiriama. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios Naujosios tvarkos nuostatos negali būti įgyvendintos dėl žemiau išvardintų aplinkybių. Pirmiausiai reikėtų įvertinti tai, kad šilumos poreikis CŠT sistemose atskirais laikotarpiais yra labai nevienodas, pvz. du šalčiausius metų mėnesius šilumos poreikis išauga iki 5-7 kartų lyginant su vasaros mėnesiais. Taigi, realiai didelė dalis katilinių (NŠG ar CŠT įmonių) dirbs tik 2-3 mėnesius per metus, todėl žiemos mėnesiais turės atsiimti lėšas už tokias „prastovas“ kitais metų laikotarpiais. Tuo tarpu grąžinti paskolas, išlaikyti tuos objektus ir jų personalą reikia ištisus metus. Suprantama, kad dirbant pagal Naująją tvarką visi šilumos gamintojai stengsis užsidirbti lėšų šaltuoju laikotarpiu, todėl kad suvaldyti šią riziką ir dėl to ženkliai nepakiltų šilumos kainos žiemą, VKEKK visiems šilumos gamintojams nustatė kainos apribojimą (ribą), kuris prilygintas naujos biokuro katilinės šilumos gamybos kainai. Šis sprendimas išimtinai palankus tik anksčiau pastatytoms katilinėms, kurių kapitalo sąnaudos jau susigrąžintos ir priešingai, užkerta kelią naujų reguliuojamų šilumos gamintojų biokuro katilinių statybai.
Tokiu būdu yra sukurtos ir įtvirtintos nelygios konkurencinės sąlygos šilumos ūkio rinkos dalyviams, užkertamas kelias sumažinti šilumos kainas ateityje, nes taip yra apribojamas naujų šilumos gamintojų – dalyvių patekimas į šilumos ūkio rinką. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, šilumos kainos pastoviajai daliai yra priskiriamos įrenginių nusidėvėjimo sąnaudos (panaudotų investicijoms lėšų, kreditų ar pan. apmokėjimui) ir pelnas (investicijų grąža prilyginta paskolų palūkanų dydžiui). Pažymėtina, kad gaminant šilumą iš biokuro pastovieji kaštai (ct/kWh) net kelis kartus didesni už paties biokuro kainą. Taigi atskirais mėnesiais konkurencijoje dėl šilumos gamybos aiškų privalumą turės anksčiausiai pastatytos katilinės ar elektrinės (ypač VKEKK nereguliuojamos), kurių investicijos jau (ar beveik) susigrąžintos ir pastovieji kaštai maži (iš esmės tik darbo užmokestis ir pelnas) ir kurios, galimai, turės didžiulius ir nepagrįstus pelnus. Tuo tarpu vėliau statytos biokuro katilinės greičiausiai dirbs tik 1-3 mėnesius per metus ir bus nuostolingos, tačiau CŠT sistemai reikalingos, o tai reiškia, kad negalės sugrąžinti paimtų kreditų, apmokėti palūkanų ir t. t. Valstybė šiuo atveju prisiima didelę riziką susilaukti šilumos ūkyje dalyvaujančių bendrovių pretenzijų dėl galimo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, jei pvz. jų įvykdytų (ar vykdomų) projektų finansavimo ir (ar) ekonominės aplinkos sąlygos iš esmės pasikeistų dėl tokių valstybės veiksmų bei įsigaliosiančios Naujosios tvarkos. Tuo pačiu nuo 2018-12-01 įsigaliosianti Nauja tvarka papildomai užkerta kelią atsirasti naujiems šilumos gamintojams, kurie galėtų veiksmingai konkuruoti, mažinti šilumos kainas šaltuoju metų laikotarpiu.
Kai kurioms savivaldybių kontroliuojamoms CŠT įmonėms dėl aukščiau numatytų aplinkybių gresia dideli finansiniai sunkumai, neatitikimas finansinių pajėgumo reikalavimams, kas gali lemti energetikos veiklos licencijos panaikinimą, suteikiančios teisę verstis šilumos tiekimo veikla, t. y. tuo pačiu užtikrinti šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Dar blogiau jeigu viešąsias paslaugas užtikrinančios įmonės, kurios nesenai panaudojo didelius kreditus biokuro katilinių ar kogeneracinių elektrinių statybai, pavyzdžiui, laiduojant savivaldybei ar valstybei, nesugebės dėl netinkamos konkurencijos reglamentavimo jų grąžinti (šiuo metu tai keliasdešimt milijonų eurų). Taigi šiuos nuostolius teks padengti eiliniams šilumos vartotojams. Palyginus Lietuvos didmiesčiuose pastatytų biokuro katilinių sąrašą ir datas, kada jos buvo pastatytos ir kiek investicijų jau atsipirko, akivaizdu, kad Naujoji tvarka vieniems NŠG sudarys palankias sąlygas generuoti tik pelną, o kitiems tik nuostolį. Todėl būtina priimti ir įgyvendinti Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kurie išlygintų konkurencinę šilumos ūkio rinkos dalyvių padėtį bei padėtų išvengti galimų pretenzijų bei ginčų ateityje. Esminiai veiklos skirtumai tarp tarpusavyje konkuruojančių CŠT ir nereguliuojamų NŠG subjektų pateikiami lentelėje žemiau:
Eil. Nr. Veiklos aplinkybė Reguliuojamas centralizuotos šilumos tiekėjas (CŠT įmonė) Nereguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas (NŠG)
sąlygos
lanksčiai įsigyti biokurą Privalo pirkti biokurą biržoje arba viešaisiais pirkimais, detaliai reglamentuotomis sąlygomis ir sudėtingomis ilgai trunkančiomis procedūromis Gali įsigyti skubiai ir laisvai be jokių ribojimų Labai skirtingos sąlygos 2.
Elektros, reagentų, atsarginių dalių įsigijimas Privalo pirkti viešaisiais pirkimais, detaliai reglamentuotomis sąlygomis ir procedūromis Gali įsigyti laisvai be jokių ribojimą Labai skirtingos sąlygos. Perkant ir atsiskaitant tiesiogiai - pigiau
3Sprendimų dėl investicijų ar renovacijų projektų priėmimas Turi būti pritarta savivaldybės, VKEKK ar kitos reguliuojančios įstaigos – labai ilgos ir sudėtingos procedūros Investuotojų nuožiūra ir sprendimu Skirtingos sąlygos
4Galimybė daryti investicijas nuosavomis lėšomis Turi būti pritarta savivaldybės, VKEKK ar kitos reguliuojančios įstaigos – labai ilgos ir sudėtingos procedūros Turto savininkų operatyviu sprendimu Skirtingos sąlygos
5Galimybė kaupti pelną ir jį panaudoti konkurencijos tikslais skirtingu laikotarpiu (dempingavimui) Reguliuojamų įmonių pelnas griežtai reglamentuojamas ir ribojamas, viršpelnis turi būti grąžinamas vartotojams Be jokių apribojimų, pelno panaudojimas sprendžiamas turto savininkų Skirtingos sąlygos
6Galimybė įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus Darbuotojų skaičių ir atlyginimų dydį reglamentuoja savivaldybių nustatytos ribos bei VKEKK pripažįstamas darbuotojų skaičius ir darbo užmokesčio fondas Personalo komplektacija įmonės nuožiūra Skirtingos sąlygos
7Galimybės motyvuoti personalą už pasiektus rezultatus Labai ribotos Neribotos Skirtingos sąlygos
8Atsakomybė už savo veiklą Privalo atlikti funkcijas, numatytas licencijavimo ir kitose taisyklėse ir teisės aktuose, turi užtikrinti technologinę kokybę, atitikti finansinio gyvybingumo kriterijus ir t. t., pagal VKEKK nustatytus reikalavimus Reikšmingų įsipareigojimų nėra, bet kada gali nutraukti veiklą ar persikelti įrangą kitur Skirtingos sąlygos 9.
Šilumos gamybos objektų išdėstymas CŠT sistemoje Įrenginiai statomi ten, kur to reikia vartotojų kokybiškam aprūpinimui šiluma Įrenginiai statomi ten, kur patogiau investuotojui
skirtingos sąlygos ir atsakomybė
atvirumas Reguliuojamos įmonės techniniai rodikliai, įsigyto biokuro kiekiai ir kainos ir t. t. skelbiami viešai arba lengvai identifikuojami. Papildoma administracinė našta bei papildomų resursų naudojimas NŠG duomenys, lemiantys šilumos gamybos kaštus – komercinė paslaptis
skirtingos ir nelogiškos sąlygos
panaudojimas Reguliuojamos įmonės privalo pelną, viršijantį nustatytą ribą, perduoti šilumos vartotojams, atitinkamai sumažinant šilumos kainas Pelnas neribojamas ir juo disponuoja tik verslo savininkai
skirtingos sąlygos ir atsakomybė
veikla susiję nuostoliai Reguliuojamos, pagal licenciją dirbančios įmonės, negauna dalies pajamų ir patiria nuostolių dėl beviltiškų skolų, dėl vartotojų nemokumo ir t. t. NŠG gauna visas pajamas, nes su jais viena sąskaita atsiskaito šilumos tiekėjas. NŠG neprisiima jokių rizikų, susijusių su tiekiama šiluma vartotojams
skirtingos veiklos sąlygos
už taršą Didesnės galios katilinės moka didesnius mokesčius už taršos išmetimus Mažesnės katilinės – mažesni reikalavimai taršai – galima naudoti pigesnį ir taršesnį kurą NŠG gali statyti kelias mažas katilines ir įgyti pranašumą prieš esamas, taip formaliai išvengti papildomų investicijų poreikio 14.
CO2 mokesčiai (ATL) Privalomi katilinėms, kurių galia virš 20 MW NŠG gali statyti katilines mažesnės negu 20 MW galios ir jose deginti taršų, bet pigesnį iškastinį kurą ATL prekybos sistema nepalanki didesnėms katilinėms Akivaizdu, kad CŠT ir nereguliuojamų NŠG konkurencijos sąlygos yra visiškai skirtingos, tiek apsirūpinant ištekliais, tiek motyvuojant darbuotojus, tiek įsipareigojimais galutiniams vartotojams ir pan. Naujoji tvarka, numatanti konkurencijos įgyvendinimą numatytomis priemonėmis, gali suardyti suprojektuotą aprūpinimo šiluma technologinę sistemą ir pažeisti šilumos vartotojų interesus. Eliminavus iš veiklos reguliuojamus šilumos gamintojus atsivers kelias šilumos kainos didėjimui. Konkurencijos sąlygų suvienodinimas ir ekonominio gyvybingumo palaikymas, taikomas bet kurios nuosavybės šilumos gamintojams, kurie lemia mažiausias šilumos tiekimo sąnaudas, ir atitinkamai pelno reguliavimas padėtų realiai panaudoti esamus ar būsimus įrenginius tikriesiems vartotojų poreikiams patenkinti. Tam reikia konkurenciją šilumos gamyboje orientuoti į vartotojų poreikius, o ne į pelno siekimą išskirtiniam subjektų ratui natūralioje monopolijoje. Šio tikslo įgyvendinimui Įstatymo projektu yra siūlomi Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimai, kurie subalansuotų šilumos vartotojų ir šilumos gamintojų interesus, užtikrintu ekonominį šilumos ūkio rinkos tvarumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant užtikrinti optimalią šilumos gamybos šaltinių plėtrą, modernizavimą ir kuro konversiją (iš iškastinio kuro į biokurą ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius) pagal šilumos vartojimo poreikius bei perdavimo tinklo galimybes, reikia teisiškai reglamentuoti šilumos gamybos konkurenciją tarp šilumos gamintojų, atsižvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos, Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos nuostatas, šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, nustatytą ir patvirtintą šilumos gamybos šaltinių atnaujinimo, plėtros ir/ar naudojamo kuro konversijos planuojamų apimčių lygmenį ir vietą. Aukščiau minimos nuostatos gali būti realizuotos papildžius Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį žodžiais: „... pagal Nacionalinėje energetikos strategijoje, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje ir šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nustatytas šilumos gamybos šaltinių atnaujinimo, plėtros ir/ar naudojamo kuro konversijos planuojamas apimtis ir vietą, konkurenciją tarp šilumos gamintojų.“ Siekiant užtikrinti tinkamą ir sąžiningą konkurenciją tarp visų šilumos gamintojų bei sumažinti šilumos kainą šilumos vartotojams. Aukščiau minimi tikslai gali būti realizuoti papildžius Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį žodžiais: „Veiksminga konkurencija užtikrinama organizuojant metinį būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukcioną, kuris užtikrina minimalų metinių sąnaudų šilumos gamybai kiekį.
Šio aukciono būdu atrinktiems būtiniesiems šilumos gamintojams apmokamos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža, o jie kiekvieną mėnesį dalyvauja šiluminės energijos aukcione, neviršydami metiniam būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukcionui pasiūlytos eksploatacijai būtinų sąnaudų pastoviosios ir kintamosios dedamųjų viršutinės ribos, įvertinant faktines kuro išlaidas, suminio dydžio. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato metinio būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukciono taisykles bei tvirtina jo organizavimo tvarką. Kiti šilumos gamintojai, nedalyvavę ar nelaimėję metinio būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukciono, dalyvauja mėnesiniame šiluminės energijos gamybos aukcione.“ Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnį 10 bei 18 dalimis, kurios detalizuotų kas yra laikoma būtinuoju šilumos gamintoju bei apibrėžtų metinio būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukciono sampratą.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „Metinis būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukcionas – aprūpinimo šiluma sistemai būtinų šilumos gamybos įrenginių suminės galios parinkimas aukciono būdu, patenkinant sistemos aprūpinimo šiluma poreikius projektinėmis sąlygomis, ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiui, užtikrinant mažiausias šilumos gamybos metines išlaidas.“ Šio metinio būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukciono tikslas yra sukurti reikalingas sąlygas rinkos dalyviams turėti galimybę dalyvauti ir sąžiningoje konkurencinėje aplinkoje užsitikrinti jų veiklos tęstinumą dviem lygmenimis:
1) Dalyvavimu metiniame būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukcione, kurį laimėjus būtų užtikrinamos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir reguliuojama grąža per vienerių metų laikotarpį; bei
2) Dalyvavimu mėnesiniame šiluminės energijos gamybos aukcione, kuriame dalyvaudami negalėtų viršyti metiniam aukcionui pasiūlytos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų viršutinių ribų suminio dydžio, įvertinant faktines kuro išlaidas.
Siūlomu teisiniu reguliavimu pašalinamos interpretacijų galimybės tarp Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, tokių kaip pvz.: „mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams“ ir „šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija“, bei pagaliau realizuojamas praktikoje ir kuris yra įgyvendinamas atsižvelgiant į Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje ir šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, nustatytas racionalaus aprūpinimo šiluma sistemų vystymo, plėtros kryptis ir užduotis. Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti, kad VKEKK parengtų ir patvirtintų metinio būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukciono organizavimo tvarką. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir sumažins kainas šilumos vartotojams. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškesnis šilumos supirkimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo nuostatos sudarys aiškias ir skaidrias sąlygas visiems šilumos gamintojams. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Įstatymo projektas neįtvirtina naujų sąvokų, kurias reikėtų teikti vertinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu Įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti. Priėmus Įstatymo projektą Energetikos ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės parengti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 ,,Dėl Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais (toliau – Aprašas), 2013-05-24 nutarimu Nr. O3-181 patvirtintą „Dėl Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „Būtinieji šilumos gamintojai” ir „Metinis būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukcionas”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo nariai Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Antanas Baura Virginijus Sinkevičius Eugenijus Gentvilas Bronislovas Matelis Rūta Miliūtė Andrius Kupčinskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-07 Nr. S-2018-9453 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3021 (toliau – Projektas), pažymime, kad siūlomi įstatymo pakeitimai nenustato siūlomo reguliavimo realizavimo sąlygų (aukciono organizavimo sąlygų ir tvarkos, rinkos dalyvių teisių ir pareigų), todėl negalime įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikio galiojančioms teisės normoms, įskaitant ir toms, kurios galėtų būti susijusios su Sąjungos vidaus rinkos veikimo principais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Ekonomikos komitetas
2020-04-29
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Dainius Kreivys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Zignev Jedinskij, Bronislovas Matelis, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, padėjėja Zita Jodkonienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Donatas Jasas, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Valdas Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslas „<...> įtvirtinti lygias galimybes bei sąžiningą konkurenciją šilumos energiją gaminantiems ūkio subjektams, pašalinti egzistuojančias skirtingas teisinio reguliavimo sąlygas rinkos dalyviams, užtikrinti tvarią bei harmoningą šilumos ūkio plėtrą Lietuvoje bei sumažinti šilumos energijos kainas vartotojams.“ Šio deklaruojamo įstatymo projekto tikslo kontekste pastebėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos įtvirtina aiškią šilumos tiekimo organizavimo sistemą. Įstatymo 10, 10¹ ir kiti straipsniai aiškiai nustato šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų teisių ir pareigų sistemą, detalizuoja jų apimtį ir realizavimo tvarką.
Tuo tarpu, įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti šilumos tiekimo organizavimo sistemą, tačiau pakeitimai teikiami įstatymo 2 straipsniui, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos ir įstatymo 3 straipsniui, kuriame reguliuojami bendrieji konkurencijos šilumos ūkyje principai. Taigi įstatymo projektu siekiama įsiterpti į specialaus ir konkretaus pobūdžio teisinius santykius, keičiant tik bendrąsias įstatymo normas. Toks siūlomo teisinio reguliavimo pobūdis stokoja loginių ryšių su keičiamo įstatymo normomis, nenustato siūlomų nuostatų realizavimo sąlygų, neaptaria santykio su galiojančiomis nuostatomis ir todėl neleidžia įvertinti galimo teisinio poveikio šilumos tiekimo sistemai, be to, kelia abejonių dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties jam keliamiems tikslams. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme ir kituose energetikos sektoriaus įstatymuose, dėl įstatymo projekto turi būti gauta
Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-12-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3021 (toliau – Projektas), pažymime, kad siūlomi įstatymo pakeitimai nenustato siūlomo reguliavimo realizavimo sąlygų (aukciono organizavimo sąlygų ir tvarkos, rinkos dalyvių teisių ir pareigų), todėl negalime įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikio galiojančioms teisės normoms, įskaitant ir toms, kurios galėtų būti susijusios su Sąjungos vidaus rinkos veikimo principais. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB Fortum Heat Lietuva 2019-02-14 „<...> Šiuo Įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti šilumos tiekimo organizavimo sistemą. Tačiau šie nauji pakeitimai nenustato siūlomo reguliavimo realizavimo sąlygų, neaptaria santykio su galiojančiomis nuostatomis, pvz.: aukciono organizavimo sąlygų ir tvarkos, rinkos dalyvių teisių ir pareigų, ir pan. Šiais pakeitimais siūloma panaikinti vartotojams naudingą šilumos gamintojų varžymąsi, juos visus tiesiog sureguliuojant. Taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų, kaip tai atsilieptų šilumos kainoms, konkurencinei aplinkai ir jau įgyvendintoms investicijoms. Taigi, iš esmės nėra aišku, kaip siūlomas naujasis reguliavimas turėtų veikti. Bendrovės nuomone, šį siūlomą Įstatymo projektą būtina išsamiai išdiskutuoti, sistemiškai įvertinti visas jo realizavimo sąlygas ir pasekmes, atlikti reikalingus skaičiavimus, aptarti Įstatymo projekto įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindines nuostatas, taip pat būtina gauti ir įvertinti Vyriausybės nuomonę dėl šio siūlomo pakeitimo. <...>“
2019-02-15; 2019-02-18
„<...> 1. Netvirtinti įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siekiam a finansiškai remti
šilumos gamybos įrenginius, naudojančius iškastinį kurą, taip iš esmės pažeidžiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus;
galioti esamą reglamentavimą, užtikrinantį vartotojų teisę į žalią ir mažiausiomis sąnaudomis pagamintą šilumos energiją. <...>“
2019-02-15 „<...> 1.
Įstatymo pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti naują šilumos energijos gamybos sektoriuje dalyvaujančių subjektų veikimo modelį – sudaryti sąlygas aukciono būdu nustatyti šilumos energijos gamintojus, kuriems nepriklausomai nuo jų veikimo ar neveikimo (nepriklausomai nuo to ar tokie aukciono būdu atrinkti šilumos energijos gamintojai gamins šilumos energiją ar ne) šilumos energijos vartotojų sąskaita būtų kompensuojamos per ne mažiau kaip vienerius metus susidarančios pastoviosios sąnaudos, t.y. nusidėvėjimas bei investicijų grąža. 2. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad taip, kaip nurodoma Įstatymo pakeitimo projekte aukciono rezultatus nulemtų tik pastoviosios (nusidėvėjimas bei investicijų grąža), o ne galutinės šilumos energijos gamybos sąnaudos, kurios susideda iš pastovių ir kintamų sąnaudų (kuro, elektros energijos ir vandens šilumos energijos gamybai, pelenų tvarkymo, darbo užmokesčio ir pan.) derinio. 3. Pažymime, kad tokio aukciono, kurį siekiama įtvirtinti Įstatymo pakeitimo projektu rezultatai iš esmės yra aiškūs ir žinomi iš anksto („užprogramuoti“), kadangi aukcionas vyktų nevertinant atitinkamais pajėgumais pagamintos šilumos energijos kainos (vertinamos tik pastovios sąnaudos), o investicija bei atitinkamai nusidėvėjimas (skaičiuojamas kaip investicijos ir amortizacijos (nusidėvėjimo) normatyvo santykis) į gamtinėmis dujomis kūrenamus šilumos energijos gamybos pajėgumus yra 4 ir daugiau kartų mažesnė nei investicija į biokuru (atsinaujinančiais energijos ištekliais) kūrenamus šilumos energijos gamybos pajėgumus. 4.
pakeitimo projektą lydinčiuose dokumentuose nurodoma, kad Įstatymo projekto tikslas „<...> sumažinti šilumos energijos gamybos kainą šilumos vartotojams <...>“, tačiau visiškai nesuvokiama kaip šį tikslą galima pasiekti, kai šilumos energijos vartotojų sąskaita būtų kompensuojamos aukciono, kurį siekiama įtvirtinti Įstatymo pakeitimo projektu, laimėtojų per ne mažiau kaip vienerius metus susidarančios pastoviosios sąnaudos, t. y. nusidėvėjimas bei investicijų grąža nepriklausomai nuo jų veikimo ar neveikimo (nepriklausomai nuo to ar tokie aukciono būdu atrinkti šilumos energijos gamintojai gamins šilumos energiją ar ne). Šis, Įstatymo pakeitimo projekte deklaruojamas ir aukščiau paminėtas tikslas nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais, dokumentais, kaštų – naudos analize ar pan. 5. Iš esmės visi, tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos mastu energetikos sektorių reglamentuojantys teisės aktai, strategijos, programos, direktyvos, komunikatai ir t.t. skatina energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, o Įstatymo pakeitimo projektu de facto sukuriama paskata gamtines dujas, t. y. iškastinį kurą naudojantiems šilumos energijos gamybos pajėgumams. 6. Įstatymo pakeitimo projektą lydinčiuose dokumentuose teigiama, kad Įstatymu projekto tikslas „<...> užtikrinti tvarią bei harmoningą šilumos ūkio plėtrą Lietuvoje <...>“, tačiau visiškai nesuprantama kaip iš esmės keičiant daugiau nei 8 metus galiojantį šilumos sektoriaus reguliavimą, kuris per aukščiau minimą laikotarpį buvo tik tobulinamas, šalinamos tarpusavio šilumos energijos gamintojų konkurenciją iškraipančios nuostatos ir pan. <...>“
2019-02-15 „<...> šiuo metu galiojanti tvarka yra aiški, išdiskutuota ir turinti, kaip ir prognozuota, teigiam ą poveikį galutinėms šilumos kainoms.
Tuo tarpu minimu Projektu siūlomi pakeitimai visiškai nėra išdiskutuoti, yra neaiškūs ir sunkiai suprantami, o jų poveikis galutinėms vartotojų šilumos kainoms yra visiškai nežinomas. Atkreipiame dėmesį, kad šis Projektas paliestų net 42 nepriklausomus šilumos gamintojus visoje Lietuvoje, kurių absoliuti dauguma jau dabar yra reguliuojami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tikimės, bus atsižvelgta į aukščiau pateiktas pastabas ir toks Projektas, koks šiuo metu yra pateiktas svarstymui, nebus priimtas. <...>“
2019-02-15 „<...> Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti tvarka, pagal kurią būtų ribojama investuoto kapitalo grąža, būtų nustatomos investuoto kapitalo pelno ribos bei bendras pajamų lygis, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 d., Įstatyme įvardintiems tikslams – šilumos ūkyje užtikrinti pagrįstą konkurenciją ir mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome:
Įstatymo projektą, įvertinti potencialią žalą investuotojams ir jos atlyginimo principus. <...>“
6 VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2019-02-18 „<...>Nepritariame Projektui dėl šių priežasčių:
verstų vartotojus mokėti už šilumą įmonėms, kurios šilumos negamina;
šilumos gamintojai įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš šilumos gamintojus, kuriems nebūtų suteiktas būtinojo šilumos gamintojo statusas;
neužtikrina žemesnių kainų vartotojams;
iškelia vienų ūkio subjektų interesus virš kitų ūkio subjektų ir vartotojų interesų.<...>“ Pritarti 7.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2019-02-15 „<...> Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, išnagrinėjusi Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – PROJEKTAS), teikia šias pastabas. PROJEKTE siekiamas tikslas visus šilumos gamintojus padaryti reguliuojamais iš esmės prieštarauja Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir jos įgyvendinimo plano tikslams. PROJEKTE siekiamas tikslas visus šilumos gamintojus padaryti reguliuojamais, taikant pačių PROJEKTO teikėjų argumentus, didintų šilumos kainą vartotojams. PROJEKTE siekiamas konkurencijos modelio pakeitimas iš esmės reiškia konkurencijos atsisakymą, panaikinant motyvaciją šilumos gamintojams efektyviau investuoti ir efektyviau veikti, pakeičiant konkurenciją gebėjimu suderinti pakankamas sąnaudas su VKEKK. Tai savo ruožtu mažina šilumos gamintojų motyvaciją veikti efektyviau ir tobulėti, kas vėl gi ilgalaikėje perspektyvoje reiškia dar didesnes šilumos vartotojų kainas. <...>“
2019-02-18 „<...> Konstatuojame, kad:
All Europeans“ nuostatoms bei LR Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai.
Prašome nepritarti tokios redakcijos, kokia yra dabar, Projektui ir atidėti esamos (nuo 2018 m. gruodžio galiojančios) tvarkos pakeitimų svarstymą iki tol, kol bus surinktas pakankamas duomenų rinkinys ir įvertinti esamos tvarkos privalumai bei trūkumai. <...>“
asociacija 2019-02-18 „<...> Asociacija iš esmės nepritaria Projektui, nes juo kuriamas dviejų aukcionų reguliacinis mechanizmas:
a) didins šilumos kainas vartotojams - vartotojai bus priversti sumokėti tiek už šilumą gaminančius, tiek už stovinčius įrenginius.
Šiuo metu vartotojai moka tik už mažiausiomis sąnaudomis dirbančius ir realiai šilumą pagaminančius įrenginius;
b) sukurs išskirtines privilegijuojančias veiklos finansavimo sąlygas vienai aiškiai apibrėžtai ūkio subjektų grupei - šilumos tiekėjams;
c) atitinkamai, iškraipys lygiavertes šilumos gamintojų veiklos sąlygas, pažeis sąžiningos konkurencijos laisvę ir taip užkirs kelią vartotojams gauti pigiausią šilumą;
d) finansiškai remiant iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius, pažeis bendrą Europos Sąjungos politiką dėl anglies dvideginio emisijų mažinimo ir pavers beprasme jau suteiktą struktūrinių fondų paramą biokuro įrenginiams;
e) pažeis eilę galiojančių teisės aktų - LR Konstituciją, LR Konkurencijos įstatymą, LR Šilumos ūkio įstatymą, LR Teisėkūros pagrindų įstatymą, Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, jos įgyvendinimo planą ir kt. <...>“
2019-02-27 2019-04-09 „<...> Apibendrinant pirmųjų šilumos aukcionų, vykusių pagal naująją šilumos supirkimo tvarką, rezultatus galima padaryti šias išvadas:
viename Lietuvos mieste nėra realios konkurencijos tarp šilumą iš biokuro gaminančių subjektų žiemos mėnesiais. 2. Visa biokuro šiluma žiemos mėnesiais gali būti parduota už naujos katilinės kaštus, nepaisant realių sąnaudų. Tai yra VKEKK įvestas apribojimas (reguliavimas), bet ne konkurencija, kuri šiuo laikotarpiu neveikia. 3. Gamtines dujas naudojantys katilai praktiškai nekonkurencingi dėl didelių valstybės nustatytų infrastruktūros sąnaudų, įskaičiuotų į galutinę dujų kainą ir dėl didelės CO2 kainos šiuo metu. 4.
šilumos gamintojai stengiasi užsidirbti kuo didesnį pelną žiemos mėnesiais, nes kyla rizika šiltuoju laikotarpiu nebedirbti ir negauti jokių pajamų. Tai didina šilumos kainas ir kompensacijas remtiniems vartotojams žiemos mėnesiais. 5. Kai kurie NŠG nepasinaudojo galimybe uždirbti maksimalaus pelno ir tai gali būti paaiškinama nenoru sukelti pasipiktinimą ruošiantis svarstyti užregistruotas Seime Šilumos ūkio įstatymo pataisas pavasario sesijoje. 6. Reguliuojamiems šilumos gamintojams bus ribojamas metinis pelnas, tad jie – NŠG – gali toliau nebedalyvauti šilumos aukcionuose, jeigu anksti pasieks pelningumo ribą, todėl šiltuoju laikotarpiu, tikėtina, kad dirbs tik nereguliuojami NŠG, kuriems pelnas neribojamas. 7. NŠG vadybininkams labai svarbu sužinoti šilumos tiekėjo planus eiliniame aukcione, o jų sąnaudos skelbiamos, tad tokia „konkurencija“ nesąžininga. 8. Reguliuojamų gamintojų galimi viršpelniai bus perskaičiuojami tik po metų arba gali būti „paslėpti“. 9. Neprognozuojami mėnesiniai darbo režimai, nes neaišku kas kokį mėnesį dirbs. 10. Neužtikrinamas mažiausiųjų sąnaudų principas, nes visą mėnesį reikia supirkti NŠG šilumą, kai atskirais laikotarpiais yra prieinama pigesnė šiluma (naktinė elektra, atliekinė šiluma, saulė ir t.t.). 11. Pertekliniai ir dubliuojami įrenginiai bei personalas, kurių panaudojimo efektyvumas žemas. 12. Veikla ir investicijos į CŠT infrastruktūrą neprognozuojamos, mažės turto vertė ir kreditavimo galimybės ir ūkio atnaujinimas. 13. Reguliuojami šilumos gamintojai viršpelnį grąžina šilumos vartotojams, o tuo tarpu nereguliuojami pasilieka sau, todėl atsiranda galimybė dempinguoti ir išstumti iš rinkos pelną ribojančius reguliuojamus konkurentus. Šios ir panašios aplinkybės liudija, kad VKEKK nustatyta naujoji šilumos supirkimo tvarka nėra tvari, turi daug trūkumų ir turi būti iš esmės peržiūrėta.
Tuo tikslu Seime įregistruota Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 3 straipsnių pataisa, kuri sukurtų prielaidas konstruktyviai konkurencijai, nukreiptai pirmiausiai šilumos vartotojų interesų tenkinimui, mažinant šilumos kainas. <...>“ Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija atsižvelgdama į pateiktas suinteresuotų institucijų pastabas dėl Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1562 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-3021), teikia pastabų vertinimą lyginant šiuo metu galiojančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2018 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-202 patvirtintos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos nuostatas su siūloma nauja tvarka pagal Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-3021). Nepritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybių merai 2018-12-12 Didžiųjų miestų merai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, kviesdami sustabdyti nuo
kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą tvarką dėl šilumos energijos supirkimo iš privataus kapitalo nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) ir šiuo metu svarstomomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis įtvirtinti reguliavimo bei konkurencijos balansą šilumos gamyboje, visų pirma, siekdami Lietuvos miestų gyventojus patikimai aprūpinti pigiausia šiluma.
Nuo 2017 m. rugsėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba ir didžiųjų miestų merai teikė pastabas dėl ruošiamų teisės aktų pakeitimų, kvietė VKEKK neskubėti su šilumos ūkio reforma ir pratęsti specialistų diskusiją dėl šilumos energijos supirkimo iš privačių nereguliuojamų NŠG. Tačiau VKEKK savivaldybių raginimo neišgirdo. Mes, toliau pasirašę didžiųjų Lietuvos Respublikos miestų savivaldybių merai, atkreipiame dėmesį:
tiekimo įmonių skaičiavimais, pagal VKEKK pakeistus teisės aktus dėl naujos supirkimo iš NŠG tvarkos, trumpuoju laikotarpiu Vilniuje šilumos kaina brangtų 0,6 proc., Kaune –1,4 proc., Klaipėdoje – 3,4 proc., Panevėžyje – 1 proc., o ilgesniuoju laikotarpiu kainų kilimas gali tapti sunkiai prognozuojamas ir nekontroliuojamas. Šiauliuose, kur nėra nė vieno NŠG, šilumos kainos brangimas neprognozuojamas. 2. Savivaldybių bendrovės ne tik gamina, bet ir tiekia šilumą savo vartotojams, todėl ydinga šilumos supirkimo tvarka atimtų iš savivaldybių įmonių pajamas, skirtas tiekimo įrenginiams, trasoms išlaikyti ir atnaujinti. Ilgalaikėje perspektyvoje tai vestų prie didesnių šilumos tiekimo nuostolių, kartu ir kainų šilumos vartotojams didėjimo. 3.
valdomų energetikos įmonių atstovai vieningai tvirtina, kad naujoji tvarka iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas Lietuvos šilumos ūkyje ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje. 4. Pasirašiusiųjų nuomone, VKEKK priėmė sprendimus neįvertinusi ilgalaikių negrąžinamų technologinių ir ekonominių neigiamų pasekmių ypač gerai išvystytam Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui, jo pasiekimams biokuro plėtros, efektyvumo ir patikimumo srityse. 5. VKEKK patvirtinta tvarka sudaro sąlygas šilumos gamybos pajamų perskirstymui tarp šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų, tačiau jis neužtikrina lygiaverčių konkuravimo sąlygų šilumos gamybos srityje minimiems dalyviams (vertinant reguliavimo taikymą, įpareigojimą vykdyti viešuosius pirkimus, derinti investicijas, pirkti kurą, finansinio gyvybingumo reikalavimų taikymą ir kt.). 6. VKEKK sprendimai nustato, kad investicijos, kurias atliko savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai ir kurias suderino savivaldybių tarybos bei Komisija, gali būti nesusigrąžintos; manome, kad toks reglamentavimas sukels ilgalaikes neigiamas finansines pasekmes tiek šilumos tiekėjams, tiek savivaldybėms (kurios yra išdavusios garantijas skolinimuisi ir kt.). 7. Rengiant VKEKK pakeitimų nuostatas nebuvo tinkamai atsižvelgta į centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus dalyvių pastabas, nebuvo atlikta išsami techninių-ekonominių pasekmių analizė, nebuvo tinkamai ir laiku atsakoma į prašymus patikslinti siūlomus pakeitimus, paaiškinti jų naudą vartotojams. 8. Vertinant ir lyginant elektros, gamtinių dujų ir centralizuoto šilumos tiekimo sektorius matoma akivaizdi centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus diskriminacija, lyginant ir sąnaudų pripažinimo reguliuojamais principus, ir investicijų grąžos užtikrinimo, ir kt. 9.
patvirtinta naujoji tvarka nesprendžia neracionalaus investavimo (perinvestavimo) į šilumos gamybos šaltinius centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje problemų, o juos tik gilina, skatindama naujų nepriklausomų šilumos gamintojų plėtrą. 10. Ekspertų vertinimu, VKEKK pakeitimai neturi praktinio įgyvendinimo pavyzdžių nei Europos Sąjungos valstybių centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, nei už jos ribų; siūlomi teisės aktų pakeitimai yra eksperimentas, kuris gali sukurti negrąžinamus finansinius nuostolius savivaldybėms bei jų įmonėms; teisės aktų reforma turėtų būti pagrįsta užsienio šalių gerąja praktika. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytą informaciją, siūlome įvertinti savivaldybių valdomų šilumos tiekimo įmonių, Lietuvos šilumos tiekimo asociacijos ir nepriklausomų specialistų perspėjimus ir iš esmės peržiūrėti šilumos ūkio reguliavimą, kuris šiuo metu aiškiai atsilieka nuo procesų, vykstančių realiame gyvenime, ir neprisideda prie mūsų piliečių gerovės. Nepritarti
2019-01-11; 2019-01-16;
atlikusi tyrimą dėl Komisijos priimtų sprendimų, susijusių su šilumos gamybos kaina, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tyrimas buvo pradėtas turėjus pagrindo įtarti, kad šilumos supirkimo aukcione dalyvaujantys šilumos gamintojai (nepriklausomi šilumos gamintojai ir šilumos tiekėjai) dėl Komisijos įtvirtinto teisinio reguliavimo konkuruoja skirtinga šilumos gamybos sąnaudų struktūra: nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomos parduoti šilumos kaina, apimanti tiek pastoviuosius, tiek kintamuosius kaštus, turi varžytis su šilumos tiekėjo kaina, apimančia tik kintamuosius kaštus.
Tyrimas buvo nutrauktas Komisijai priėmus nagrinėtų teisės aktų pakeitimus ir nustačius, kad šilumos gamintojams teikiant pasiūlymus šilumos gamybos supirkimo aukcionuose, tiek šilumos tiekėjų, tiek nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomai parduoti šilumos kainai taikytini bendri principai. <...>“
Šilumos ūkio įstatymą papildyti naujomis „Būtinųjų šilumos gamintojų“ ir
„Metinio būtinųjų šilumos gamybos galių įrenginių aukciono“ sąvokomis bei
numatyti, jog „veiksminga konkurencija užtikrinama organizuojant metinį būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukcioną <...>. Visi būtinieji šilumos gamintojai yra reguliuojami <...>“. Taigi, Projektu siūloma įtvirtinti dviejų (metinio – galios ir mėnesinio – šilumos gamybos (energijos)) aukcionų sistemą, numatant, jog metiniame aukcione dalyvautų išimtinai reguliuojami būtinieji šilumos gamintojai.
(4) Pažymėtina, jog šiuo metu galiojančiu reguliavimu apibrėžta šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų teisių ir pareigų sistema numato, jog „šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija“ . Šilumos ūkio įstatymas įtvirtina rinkos dalyvių dalyvavimo šilumos gamybos aukcione apimtis bei tvarką ir numato, jog
„Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos
kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais.
Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu“.
(5) Tuo tarpu Projektu siūlant įteisinti dviejų aukcionų sistemą būtų sukuriamos skirtingos veikimo rinkoje sąlygos ir apribojamas vienos subjektų grupės – nereguliuojamų šilumos gamintojų – dalyvavimas šilumos gamyboje, kadangi, remiantis Projekto Aiškinamuoju raštu, šie subjektai galėtų dalyvauti tik mėnesiniuose energijos aukcionuose. Kaip nurodyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) pateiktoje informacijoje, beveik pusė veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų yra nereguliuojami . Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomi pakeitimai galėtų reikšmingai paveikti šilumos gamybos rinką.
(6) Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo .
(7) Nagrinėjamu atveju Aiškinamajame rašte, be kita ko, teigiama, jog reguliuojami šilumos tiekėjai dėl įsipareigojimų galutiniams vartotojams ir apsirūpinimo ištekliais specifikos gali būti eliminuoti iš veiklos, todėl reikalinga „subalansuoti“ šilumos gamintojų interesus. Tačiau kodėl esamai situacijai spręsti kaip alternatyva yra numatyta būtent tokia, vienai grupei palankesnių veikimo sąlygų sukūrimo sistema, nėra paaiškinta. Atitinkamai, nėra įvertinta, kokį poveikį šio projekto įgyvendinimas turės rinkai ir jos dalyviams, kokios galimos tokio reguliavimo rizikos.
(8) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nors Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos ūkis grindžiamas konkurencija, siūlomais pakeitimais gali būti sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos šilumos gamybos rinkoje vienus subjektus privilegijuojant, o kitus diskriminuojant.
Projekto rengėjai turėtų įvertinti pakeitimų poreikį bei pagrįstumą aukščiau Konstitucinio Teismo nurodytoms sąlygoms bei pamatiniams šilumos ūkio veikimo Lietuvoje principams.
(9) Papildomai informuojame, kad energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas atlieka ir reguliuojamos veiklos vykdymo priežiūrą bei kontrolę yra įgaliota vykdyti Komisija, kaip numato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Komisijai nustatyta pareiga užtikrinti veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje principus.
2019-01-14; 2019-02-15 „<...> Pirmiausia, Komisija atkreipia LRS EK dėmesį, jog pagal LŠTA parengtą Projektą 2018 m. gruodžio 6 d. buvo užregistruotas Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3021 (toliau – Projektas II), kuris, palyginti su LRS EK pateiktu Projektu, buvo patikslintas (patikslintas aiškinamasis raštas, 2 straipsnyje nurodyti principai, pakoreguota įstatymo įgyvendinimo data iš 2019 m. sausio 1 d. į 2019 m. liepos 1 d.). Komisijos vertinimu, šie pakeitimai dar kartą parodo, kad Projektas nėra išbaigtas ir turi trūkumų, todėl turi būti plačiai išdiskutuotas su visuomene, taip pat turi būti atlikta analizė dėl galimos pakeitimų įtakos šilumos sektoriui, šilumos kainoms ilguoju ir trumpuoju periodu.
Kadangi nei Projekte, nei aiškinamajame Projekto rašte nėra pateikiami detalesni siūlomo konkuravimo modelio paaiškinimai, Komisija negali numatyti ar įvertinti LŠTA parengto Projekto pasekmių šilumos gamybos sektoriuje bei galimos įtakos šilumos kainoms. Antra, Projekte nurodoma, kad šilumos gamyba grindžiama pagal Nacionalinėje energetikos strategijoje, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje ir šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nustatytas šilumos gamybos šaltinių atnaujinimo, plėtros ir (ar) naudojamo kuro konversijos planuojamas apimtis ir vietą, konkurenciją tarp šilumos gamintojų. Pažymėtina, kad nėra aišku, kaip turėtų būtų organizuojami šilumos gamybos aukcionai esamiems (veikiantiems) šilumos gamybos šaltiniams, kol nėra patvirtinti ir (ar) atnaujinti minėti dokumentai ir nustatyti šilumos gamybos plėtros planai, apimtis ir vieta. Trečia, Komisijos nuomone, kvestionuotinas ir pats LŠTA Pasiūlyme pateikiamo konkuravimo modelis. Pirmiausia dėl to, kad nors, LŠTA teigimu, toks modelis sumažina esamų šilumos gamybos įrenginių riziką nepasidengti būtinųjų šilumos gamybos sąnaudų, šiai nuostatai negalima pritarti, nes nėra pateikta analizė, kaip tai būtų padaroma. Paaiškiname, jog LŠTA Projekto aiškinamajame rašte su Komisijos
„Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d.
nutarimo Nr.
O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo naujos redakcijos (toliau – Supirkimo tvarka) susieja riziką, kad esami šilumos gamybos įrenginiai atskirose CŠT dėl įgyvendinto šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų konkuravimo modelio „pilnais kaštais“ pralaimės šilumos aukcioną vieną ar kelis mėnesius per metus, dėl ko toks įrenginys negaus dalies būtinosioms sąnaudoms padengti skirtų pajamų ir vėliau bus priverstas pasitraukti iš rinkos. Komisijos vertinimu, palyginus Supirkimo tvarkoje numatytą konkuravimo modelį su LŠTA Projekte siūlomu modeliu, rinkos dalyviams yra kur kas didesnė rizika, kadangi, pralaimėjus pirmąjį šilumos aukcioną dėl būtinųjų šilumos gamybos įrenginių, esami įrenginiai neturės galimybės padengti pastoviųjų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos kaštų ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiui. Šiais atvejais šilumos gamintojas bus priverstas pasitraukti iš šilumos gamybos rinkos, todėl Komisija negali sutikti, kad siūlomas LŠTA modelis išspręs nurodytą problematiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dviejų etapų šilumos aukcionų principas taip pat sukuria apribojimus naujai į rinką ateinantiems šilumos gamintojams, kadangi naujus šilumos gamybos pajėgumus plėtojantis ūkio subjektas turės įvertinti riziką dėl būtinųjų šilumos gamybos kaštų nedengimo pirmaisiais veiklos metais (nuo pajėgumų pastatymo iki tolesnio aukciono datos) bei įvertinti didesnę veiklos riziką. Papildomai galima pažymėti ir tai, kad iš pateikto Projekto aiškinamojo rašto susidaro įspūdis, jog net Projekto rengėjams nėra aiškios pakeitimų pasekmės, kadangi LŠTA Projekto aiškinamajame rašte pateikiamos viena kitai prieštaraujančios pakeitimus inicijuoti paskatinusios sąlygos.
Pavyzdžiui, LŠTA kaip įstatymo keitimo inicijavimo priežastį akcentuoja, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas skatina besidubliuojančias ir perteklines investicijas, todėl įstatymo projektu siekiama šias sąlygas panaikinti: „Įstatymo projektu siekiama sukurti prielaidas optimaliam ir harmoningam šilumos energijos gamybos įrenginių parko kūrimuisi ir plėtrai, užtikrinant, kad rinka išvengtų besidubliuojančių ir perteklinių investicijų, ir to pasėkoje būtų užtikrintos mažiausios įmanomos šilumos kainos vartotojams <...>”, nors kitoje aiškinamojo rašto dalyje Projekto rengėjai teikia priešingas esamo reglamentavimo pasekmes: „VKEKK visiems šilumos gamintojams nustatė kainos apribojimą (ribą), kuris prilygintas naujos biokuro katilinės šilumos gamybos kainai. Šis sprendimas išimtinai palankus tik anksčiau pastatytoms katilinėms, kurių kapitalo sąnaudos jau susigrąžintos ir priešingai, užkerta kelią naujų reguliuojamų šilumos gamintojų biokuro katilinių statybai. Tokiu būdu yra sukurtos ir įtvirtintos nelygios konkurencinės sąlygos šilumos ūkio rinkos dalyviams, užkertamas kelias sumažinti šilumos kainas ateityje, nes taip yra apribojamas naujų šilumos gamintojų – dalyvių patekimas į šilumos ūkio rinką.“ Ketvirta, Komisijos nuomone, LŠTA parengtame Projekte pateikiamas modelis tampa sudėtingesnis, palyginti su šiuo metu galiojančiu, bei gali būti pritaikomas ir suprantamas skirtingai atskirose savivaldybėse. Pažymime, jog pagal Projekte siūlomą Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies redakciją šilumos gamintojų konkurencija turės būti įgyvendinama vadovaujantis Nacionaline energetikos strategija, Nacionaline šilumos ūkio plėtros programa ir šilumos ūkio specialiaisiais planais.
Taigi, remiantis šiuo pasiūlymu, šilumos gamintojų konkurencija kiekvienoje savivaldybėje bus įgyvendinama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį planą, dėl ko šilumos gamintojų konkurencijos modelis galimai skirsis pagal savivaldybes. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad specialiųjų šilumos ūkio planų rengimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
aprašą (Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnis), neturės galimybės peržiūrėti bei teikti pastabų savivaldybių specialiesiems šilumos ūkio planams jų rengimo metu, o pats Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo aprašo nuostatų rengimas pagal minėtus savivaldybių šilumos ūkio specialiuosius planus taps praktiškai neįmanomas. Komisija taip pat pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad Projektu II yra keičiamos tik bendrosios Šilumos ūkio įstatymo normos, tačiau nėra tikslinamos susijusios specialiosios nuostatos, pavyzdžiui, Šilumos ūkio įstatymo 10, 10¹ ar 32 straipsniai ir t. t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos nuomone, tiek LŠTA parengtas Projektas, tiek Projektas II nėra išbaigti, projektuose nėra koreguojamos visos su siūlomais pakeitimais susijusios Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kurias, Komisijos vertinimu, atitinkamai pagal projektuose pateikiamus pasiūlymus būtina koreguoti, taip pat nėra pateikiamos galimos pasekmės šilumos gamybos sektoriuje taikomoms šilumos kainoms, o įgyvendinimo laikotarpis yra per trumpas atsižvelgiant į projektuose numatytų pasiūlymų kompleksiškumą bei esminiuose LŠTA argumentuose esamus prieštaravimus. <...>“
tarnyba 2019-02-13 „<...> Atlikę Projekto vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
keičiamuose straipsniuose siūloma naudoti sąvoką „Protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“. Kadangi investicijų grąža nustatoma konkrečiais dydžiais, todėl neaišku kokie investicijų grąžos dydžiai atitiktų protingumo kriterijus ir kaip jie būtų nustatomi. Protingumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio dydis priklausantis nuo jį taikančio asmens subjektyvaus vertinimo. Nenustatant objektyvių kriterijų investicijų grąžos dydžio nustatymui yra sudaromos sąlygos skirtingiems subjektams nustatyti skirtingus investicijų grąžos dydžius esant toms pačioms sąlygoms, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome tobulinti Projekto nuostatas nustatant objektyvius investicijų grąžos nustatymo kriterijus, kuriais vadovaujantis visiems subjektams investicinė grąža būtų nustatoma pagal objektyvius pamatuojamus kriterijus. 2.
siūloma vykdyti metinius būtinosios šilumos galios įrenginių aukcionus, kuriuose galėtų dalyvauti tik reguliuojami šilumos tiekėjai. Pagal Projektu siūlomo keisti 3 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad aukciono metu nebūtų perkamas šilumos kiekis, o būtų rungiamasi dėl „šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir protingumo kriterijus atitinkančios investicijų grąžos“ apmokėjimo. Manome, kad tokiu būdu reguliuojamiems šilumos gamintojams būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ir būtų grįžtama į situaciją, galiojusią iki dabartinės šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos įsigaliojimo, kuri buvo ydinga, nes neskatino konkurencijos ir investicijų į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius bei neskatino mažinti šilumos kainų vartotojams. 3. Pagal Projekto nuostatas metiniuose aukcionuose leidžiant dalyvauti tik reguliuojamiems šilumos gamintojams, susidarys tokios situacijos, kai šilumos tiekimo sistemose, kuriose yra vienas reguliuojamas šilumos gamintojas, o kiti yra nepriklausomi nereguliuojami šilumos gamintojai, nereikės rengti metinių aukcionų, nes nebus juose galinčių dalyvauti nepriklausomų šilumos gamintojų. Tokiose sistemose būtų sudarytos išskirtinės sąlygos vieninteliam reguliuojamam šilumos gamintojui gauti sąnaudų apmokėjimą, tuo pačiu dar leidžiant jam dalyvauti ir mėnesiniuose šilumos aukcionuose, bei juose konkuruoti mažesnėmis kainomis, kurios nedarytų įtakos galutinėms vartotojų kainoms. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia jokių faktinių ar tyrimo duomenų, kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiks konkurenciją, šilumos kainas vartotojams, investicijas į efektyviausiais šilumos gamybos ir teikimo sistemas, todėl, jeigu būtų priimtas sprendimas svarstyti šį Projektą toliau, siūlome įvertinti Projekto poveikį įvardintoms sritims, o ypatingai galutinėms šilumos kainoms. 5.
Konkurencijos tarybos 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. (2.30E-35)6V-63 pateiktai nuomonei, kad siūlomi pakeitimai galėtų reikšmingai paveikti šilumos gamybos rinką, todėl taip pat, manome, kad ūkinės veikos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome tobulinti Projekto nuostatas sudarant sąlygas visiems šilumos gamintojams visuose aukcionuose dalyvauti ir konkuruoti vienodomis sąlygomis. <...>“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 725, 2019-06-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1081 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektu siekiama „įgyvendinti veiksmingą ir tvarią konkurenciją tarp šilumos gamintojų, kuri skatintų pasiūlyti mažiausią kainą šilumos vartotojams tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu“, tačiau nėra pateiktas vertinimas, skaičiavimai ar detalesnė analizė, kokią įtaką Įstatymo projektas turės konkurencijai ir galutinėms šilumos kainoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas pastabas dėl Įstatymo projekto pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kontroliuoja, kaip šilumos ūkyje laikomasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo bendrąsias normas – 2 ir 3 straipsnius, tačiau šie pakeitimai nėra suderinti su Įstatymo specialiosiomis normomis – 10, 101, 32 ir kt. straipsniais.
Atsižvelgiant į tai, sunku įvertinti, kaip, priėmus Įstatymo projektą, bus derinamas metinis būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukcionas ir dabar vykstantys šilumos aukcionai, pvz., Įstatymo projekte minima nuostata, kad šilumos aukcione pasiūlyta kaina negali viršyti „metiniam būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukcionui pasiūlytos eksploatacijai būtinų sąnaudų pastoviosios ir kintamosios dedamųjų viršutinių ribų, įvertinant faktines kuro išlaidas, suminio dydžio“, ir Įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Įstatymo projekte nėra detalizuota, kaip šilumos gamybos galios įrenginių aukcione nustatytos šilumos gamintojų sąnaudos bus įtraukiamos į šilumos kainą. Nors Įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte yra kalbama apie reguliuojamus ir nereguliuojamus šilumos gamintojus, tačiau Įstatymo projektu nėra siūlomos nuostatos dėl šilumos kainodaros šilumos gamintojams privalomumo sąlygų pakeitimo. 3.
kainodara, tačiau iš aiškinamojo rašto teiginių „Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti sąlygas, kurioms esant visi šilumos gamintojai, kurie sutinka dirbti su metiniu pelningumu, neviršijančiu nustatytos reguliuojamo pelno ribos“, galima daryti išvadą, kad siūloma reguliuoti visus šilumos gamintojus, kurie dalyvaus metiniame būtinosios šilumos gamybos galios įrenginių aukcione, todėl tai didins administracinę naštą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir šilumos gamintojams, neatsižvelgiant į Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas, kurias įstatymų leidėjas laiko pateisinančiomis administracinės naštos padidėjimą. 4. Įstatymo projekte nenustatomas mechanizmas, kaip šilumos gamintojai bus skatinami gaminti kuo daugiau šilumos energijos. Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstytoje Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „veiksminga konkurencija užtikrinama organizuojant metinį būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukcioną, kuris užtikrina minimalų metinių sąnaudų šilumos gamybai kiekį. Šio aukciono būdu atrinktiems būtiniesiems šilumos gamintojams apmokamos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.“ Taip pat aiškinamajame rašte numatyta, kad šilumos gamintojai
„papildomas pajamas (pelną) galėtų gauti konkuruodami kiekvieną mėnesį
organizuojamose šilumos gamybos (energijos) aukcionuose, tačiau neviršijant metiniam galios aukcionui pasiūlytos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų suminės ribos, įvertinant aktualias kuro kainas“.
Tačiau nesant perteklinio kiekio šilumos gamybos įrenginių sistemoje, šilumos gamintojai galės pasiūlyti pakankamai aukštas šilumos gamybos kainas metinio būtinos šilumos gamybos galios įrenginių aukcione, taip pat siūlyti šilumos aukcionuose maksimalią leidžiamą šilumos gamybos kainą, taip rinkdamiesi gaminti šilumą tik šildymo sezono metu, kuomet šilumos kaina yra brangiausia. Todėl nesant jokio skatinimo mechanizmo gaminti kuo daugiau ir kiek įmanoma pigesnės šilumos energijos, kyla rizika, kad atskiriems šilumos gamintojams Įstatymo projekto nuostatomis bus užtikrinta visa investicijų grąža, neatsižvelgiant į tai, ar atliktos investicijos sumažino ar padidino galutinę šilumos kainą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): alternatyvus balsavimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir kitų suinteresuotų asmenų nuomones įstatymo projektą atmesti – 6; įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti – 3. Pritarta pirmajam pasiūlymui. 8. Balsavimo rezultatai: įstatymo projektą atmesti už -6. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. Komiteto pirmininkas Rimantas
Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka