Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto lyginamasis variantas
79¹,
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 8) pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas);
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo bylos šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
Papildyti 36 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą ginčo šalys ginčą sprendė neteisminės
administracinių ginčų mediacijos būdu, skundas (prašymas, pareiškimas) žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu. Teismas pareikalauja sumokėti žyminį mokestį, jeigu paaiškėja, kad ginčo šalis prašymą perduoti ginčą spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi neteismine administracinių ginčų mediacija, arba neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.“
40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas gali nukrypti nuo nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 44 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) jeigu jis toje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Kai teisminę mediaciją vykdo pats administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 4 dalimi: „4.
Faktiniai duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymai administracinėje byloje, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus atvejus (kai mediacijos ir su ja susijusios informacijos neprivaloma laikyti paslaptyje).“
4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 8 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) taikinimo tarpininkai mediatoriai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros mediacijos metu;“. 9 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 67 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:
„7) nustatęs, kad byloje yra galimybė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pasiūlo ginčo šalims šia galimybe pasinaudoti;“. 2. Buvusį 67 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 10 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą. Ginčo šalių prašymu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas taikos sutarčiai sudaryti, ne daugiau kaip vieną kartą gali būti pratęstas teismo nutartimi.“
79 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Perduodamas ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, teismas ta pačia nutartimi atideda bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju iki termino, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, pabaigos teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas teismo nutartimi.“ 3.
Buvusias 79 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 79¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 79¹ straipsniu: „79¹ straipsnis. Ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu
perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti teismas arba bet kuri ginčo šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu teismo nutartimi, kai teismas išaiškina ginčo šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 2. Teisėjas, nagrinėdamas bylą, ginčo šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, o bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija vykdyti mediaciją gali paskirti vieną iš kolegijos narių, jei jis yra mediatorius. Teisėjas ar teisėjų kolegija taip pat gali parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. 3. Kai yra priimta teismo nutartis perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir teisminę mediaciją vykdys ne administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas (administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys) ir ne kitas mediatorius, kuris yra teisėjas, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo reikia parinkti mediatorių, kuris vykdys teisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame teismo pranešime nurodoma ginčo esmė, proceso šalys, bylos kategorija.
Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. 4. Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje. 5. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“12 straipsnis. Įstatymo papildymas 79² straipsniu Papildyti Įstatymą 79² straipsniu: „79² straipsnis. Mediatoriaus skyrimas, nusišalinimas, susipažinimas su bylos medžiaga
tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys, jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 79¹ straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę, proceso šalis, bylos kategoriją. 2. Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, jeigu egzistuoja šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti pagrindai.
Taip pat jis turi nusišalinti:
1) jeigu jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, dalyvavo priimant šioje byloje skundžiamą individualų administracinį aktą arba šioje byloje skundžiami jo, institucijos ar įstaigos, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus;
2) jeigu jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, nagrinėjo šią bylą ne teismo tvarka ar vykdė administracinę procedūrą dėl šioje byloje skundžiamo individualaus administracinio akto, veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus. 3. Paskirtam mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su byla arba mediatoriaus prašymu byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto bylos posėdžio laiko privalo grąžinti bylą teismui.“13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 3–12 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Projekto XIIIP-3016(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Teisminė mediacija – administracinio ginčo sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 8) pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas);
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, galima skųsti administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Papildyti 36 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą ginčo šalys ginčą sprendė neteisminės
administracinių ginčų mediacijos būdu, skundas (prašymas, pareiškimas) žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu.
Teismas pareikalauja sumokėti žyminį mokestį, jeigu paaiškėja, kad ginčo šalis prašymą perduoti ginčą spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi neteismine administracinių ginčų mediacija, arba neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją ir ginčo šalims teisminės mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais administracinėje byloje. Informacija, kuriai netaikomas konfidencialumo reikalavimas, nustatoma mutatis mutandis taikant Mediacijos įstatymo nuostatas.“
straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Faktiniai duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymai administracinėje byloje, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus atvejus (kai mediacijos ir su ja susijusios informacijos neprivaloma laikyti paslaptyje).“
straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 7 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą. Ginčo šalių prašymu terminas, kuriam atidėtas bylos nagrinėjimas dėl taikos sutarties sudarymo, ne daugiau kaip vieną kartą gali būti pratęstas teismo nutartimi.“
79 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Perduodamas ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, teismas ta pačia nutartimi atideda bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju iki termino, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, pabaigos teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas teismo nutartimi.“
straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis. 8 straipsnis. 79¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 79¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79¹ straipsnis. Ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu
prašymu arba sutikimu, laikantis šio įstatymo ir Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdoma teisminė mediacija. Teisminė mediacija gali būti vykdoma tik dėl tokio administracinio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. 2. Ginčo šalims teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. 3. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinę bylą nagrinėjantis teismas arba bet kuri ginčo šalis.
Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 4. Teisminę mediaciją gali vykdyti mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs (atsižvelgusi) į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. Ginčo šalių prašymu ar sutikimu gali būti skiriami keli mediatoriai. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi bylos nagrinėjimas atidedamas ir nustatomas tikslus kito teismo posėdžio laikas. Iki jo teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi. Šiuo atveju nustatomas naujas tikslus kito teismo posėdžio laikas. 6. Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemėje. 7. Mediatorius skiriamas vykdyti teisminę mediaciją Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos, nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegijos narys), jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi.
Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti informaciją apie ginčo esmę, bylos šalis, bylos kategoriją. 8. Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, jeigu egzistuoja šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodyti pagrindai. 9. Paskirtam mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su administracine byla arba mediatoriaus prašymu administracinė byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto administracinės bylos posėdžio laiko privalo grąžinti administracinę bylą teisėjui (teisėjų kolegijai). 10. Teisminės mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 11. Teismai turi skirti patalpas teisminei mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu teisminė mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. Teisminės mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 12. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai prašyti perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.“
perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti teismas arba bet kuri ginčo šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu teismo nutartimi, kai teismas išaiškina ginčo šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. 2.
mediaciją, jeigu jis yra mediatorius, o bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija gali paskirti vykdyti mediaciją vieną iš kolegijos narių, kuris yra mediatorius. Teisėjas ar teisėjų kolegija taip pat gali parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl šio mediatoriaus kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. 3. Kai yra priimta teismo nutartis perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir teisminę mediaciją vykdys ne administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas (ne administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys) ir ne kitas mediatorius, kuris yra teisėjas, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti mediatorių, kuris vykdys teisminę mediaciją konkrečioje byloje. Šiame teismo pranešime nurodoma ginčo esmė, proceso šalys, bylos kategorija. Apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. 4. Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje. 5. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. 9 straipsnis. Įstatymo papildymas 79² straipsniu Papildyti Įstatymą 79² straipsniu:
„79² straipsnis. Mediatoriaus skyrimas, nusišalinimas,
susipažinimas su bylos medžiaga 1.
Mediatorius skiriamas vykdyti teisminę mediaciją Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys, jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 79¹ straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę, proceso šalis, bylos kategoriją. 2. Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais. Be to, mediatorius turi nusišalinti, jeigu:
1) jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, dalyvavo priimant šioje byloje skundžiamą individualų administracinį aktą arba šioje byloje skundžiami jo, institucijos ar įstaigos, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus;
2) jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos (darbo) santykiais, nagrinėjo šią bylą ne teismo tvarka ar vykdė administracinę procedūrą dėl šioje byloje skundžiamo individualaus administracinio akto, veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus. 3. Paskirtam mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su byla arba mediatoriaus prašymu byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjama byla, laiko privalo grąžinti bylą teismui.“
pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apeliacinės instancijos Apeliacinį skundą priėmęs teismas išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis.“
Šio įstatymo 1, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
RESPUBLIKOS ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektai (toliau
projektais taip pat įgyvendinamos Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 224.8 papunkčio nuostata „plėtosime taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemą, kad didesnė dalis teisminių ginčų būtų sprendžiama taikiai, tam bus numatyta privaloma mediacija nagrinėjant tam tikrų kategorijų civilinius ir administracinius ginčus“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 5.3.4 darbui
„Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas“
įvykdyti skirta priemonė „Alternatyvių ginčų sprendimų taikymo išplėtimas civiliniame procese ir įteisinimas administraciniame procese“. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektais taip pat siūlomi įvairūs ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių nuostatų pakeitimai, atsižvelgiant
ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo taikymo praktikoje pastebėtą poreikį tobulinti įstatymo galiojančias nuostatas, taip pat įtvirtinti papildomas nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja 2008 m. liepos 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kuris nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas ir jos taikymo teisines pasekmes. 2019 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-534 (nauja redakcija), kuriuo išplečiamos mediacijos galimybės civiliniame procese, nustatomi nauji reikalavimai asmenims, siekiantiems vykdyti mediatorių veiklą, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtinama privaloma mediacija tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose. Teisės aktai nenumato galimybių spręsti administracinius ginčus mediacijos būdu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje reglamentuotas taikos sutarties sudarymas administraciniuose ginčuose: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai; taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai); teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Panašiai reglamentuojamas taikos sudarymas ir dėl ginčų, nagrinėjamų ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijoje bei jos teritoriniuose padaliniuose (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 15 straipsnis).
2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme reglamentuojama Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių skyrimo ir atleidimo tvarka, statusas, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija, skundo (prašymo) padavimo ir priėmimo ginčų komisijoje tvarka, reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), pasirengimo nagrinėti skundą (prašymą), skundo (prašymo) nagrinėjimo stadijos, ginčų komisijos sprendimo priėmimo tvarka, nustatytos administracinių ginčų komisijų priimamų sprendimų rūšys, sprendimų išsiuntimo ir apskundimo tvarka. 2018 m. birželio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1370, Valstybės tarnybos įstatyme nebeliks (nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuostatos, jog pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atostogų suteikimo tvarką. Vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šiuo metu nenumatytas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko dalyvavimas komisijos narių skyrimo procese.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme šiuo metu nėra aiškiai įtvirtinto draudimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariams eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos narį išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, jo įgaliojimai nutrūksta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimų Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektu Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas dėstomas nauja redakcija (toliau – Mediacijos įstatymo projektas), siekiant, kad šis įstatymas nustatytų pagrindines ne tik civilinių, bet ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas. Atitinkamai tikslinamos įstatyme apibrėžtos sąvokos ir jų vartojimas, tokiu būdu atskiriant įstatymo nuostatas, skirtas tik civilinių ginčų mediacijai arba tik administracinių ginčų mediacijai reglamentuoti. Mediacijos įstatymo projekte dėstomame atskirame Mediacijos įstatymo skyriuje siūloma numatyti galimybę administracinius ginčus spręsti neteisminės bei teisminės mediacijos būdu. Ginčo sprendimą mediacijos būdu galėtų inicijuoti ginčo šalys, neteisminės mediacijos atveju – taip pat ir nagrinėjanti administracinį ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisija ar jos teritorinis padalinys (toliau – ginčų komisija), ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, o teisminės mediacijos atveju – administracinę bylą nagrinėjantis teismas.
Nustatoma, kad galima perduoti spręsti neteisminės ar teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama administracinio ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Administracinių ginčų mediacija būtų vykdoma vadovaujantis Mediacijos įstatymu, kitais įstatymais, neteisminės mediacijos atveju – ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko patvirtinta tvarka, o teisminės mediacijos atveju – ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka. Mediacijos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas: 1) nustato neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką; 2) organizuoja neteisminės administracinių ginčų mediacijos stebėseną. Atitinkamai siūloma įtraukti Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininką į mediacijos valdymo subjektų sąrašą bei nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovas įtraukiamas į mediacijos koordinavimo tarybą. Siūloma nustatyti, kad ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, bet ir sprendimai įstatyme nustatytais tam tikrais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą, taip pat mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų sudarytos galimybės minėtus sprendimus skųsti ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Dėl kvalifikacinių reikalavimų administracinių ginčų mediatoriams ir jų įtraukimo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Sąrašas) Asmenys (taip pat ir ginčų komisijos nariai), siekiantys būti administracinių ginčų mediatoriais, turėtų atitikti bendrus mediatoriams nustatytus kvalifikacinius reikalavimus: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos; 3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą; 4) būti nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo projektu siūlomą reglamentuoti administracinių ginčų mediaciją, bus pakeista mediatorių kvalifikacinio egzamino programa, įtraukiant į ją temas, susijusias su administracinių ginčų mediacija. Taigi, asmenys, siekiantys būti mediatoriais, išlaikę mediatorių kvalifikacinį egzaminą po Mediacijos įstatymo projekto įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.) ir atitinkantys kitus jiems nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, galėtų medijuoti ne tik civiliniuose, bet ir administraciniuose ginčuose. Šie asmenys bendra Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka būtų įrašomi į Sąrašą. Taip pat siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas tiems asmenims, kurie bus įrašyti į Sąrašą pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Mediacijos įstatymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. jei šie asmenys norėtų vykdyti ir administracinių ginčų mediaciją, jie turėtų išklausyti mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos narius) ir pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju patikslintų duomenis apie mediatoriaus specializaciją Sąraše).
Išimtis dėl reikalavimo išklausyti mokymus administracinių ginčų mediacijos tema būtų taikoma teisėjams ir ginčų komisijų nariams, atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų darbas yra nagrinėti administracinius ginčus, taigi, jie jau yra įgiję žinių šioje srityje (o žinių mediacijos tema jie bus įgiję, įgydami mediatoriaus statusą pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Mediacijos įstatymą). Administracinio teismo teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir siekiančiam vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteiktų ir panaikintų Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija t. y. būtų taikomas tas pats teisinis reglamentavimas, kuris nustatytas ir įsigalios 2019 m. sausio 1 d. teisėjams, siekiantiems būti civilinių ginčų mediatoriais. Teisėjai – administracinių ginčų mediatoriai – būtų įtraukiami į Sąrašą tokia pačia (Mediacijos įstatyme nustatyta) tvarka, kaip ir teisėjai, kurie yra civilinių ginčų mediatoriai. Dėl neteisminės mediacijos Neteisminį mediacijos modelį siūloma įvesti sprendžiant ginčus ginčų komisijoje, atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu viena iš pagrindinių šios komisijos funkcijų yra įgyvendinti administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę (Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.
817, 7.2 papunktis) bei vertinant rezultatyvią Lietuvos administracinių ginčų komisijos (iki 2018 m. sausio 1 d. – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos) veiklą, jos reikšmę mažinant administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų skaičių, ginčo šalių pasitikėjimą šia komisija (2016 m. komisija priėmė 879 sprendimus, iš kurių tik 15,5 proc. buvo apskųsti administraciniam teismui, 2017 m. priėmė 833 sprendimus, iš kurių 12 proc. buvo apskųsti teismui). 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymui, ginčų komisijos tapo dar reikšmingesnė, nes pradėjo veikti jos teritoriniai padaliniai bei išsiplėtė kompetencija, padidintas komisijos narių skaičius, kas sudaro prielaidas tinkamam mediacijos organizavimui bei plėtrai. Taip pat pažymėtina, kad dar 2016 m. liepos 1 d. buvo reglamentuotas taikos sutarties sudarymo institutas bei nustatyta, kad neįvykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai (tarp jų ir sprendimas patvirtinti taikos sutartį), kurie nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka teismui, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad į ginčų komisijos, kaip bendrosios ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijos, kompetenciją neįeina atskirų kategorijų administracinių ginčų, kurių nagrinėjimo tvarką nustato specialieji įstatymai, sprendimas, taigi, atitinkamai ir mediacijos institutas tokiems atskirų kategorijų ginčams nebūtų taikomas (ginčams, patenkantiems į Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kompetenciją). Manytina, jog būtent ginčų komisijoje yra tikslinga ir efektyvu įvesti neteisminės mediacijos modelį, nes ši komisija yra vienintelė bendroji ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucija, t. y. jos kompetencija apima didžiąją dalį administracinių ginčų (o ne kokią nors vieną siaurą administracinių ginčų sritį) ir tai sudaro didesnes prielaidas mediacijai taikyti bei plėstis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Mokestinių ginčų komisijos ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėjamuose ginčuose netaikomas (nereglamentuotas) taikos sutarties sudarymo institutas, šių komisijų sprendimams įstatyme nėra nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Neteisminę administracinių ginčų mediaciją galėtų vykdyti vienas iš ginčų komisijos narių, įrašytų į Sąrašą. Ginčų komisijos narys galėtų vykdyti tik neteisminę mediaciją.
Ginčuose, nagrinėjamuose ginčų komisijoje, siekiant užtikrinti krūvio, nagrinėjant ginčus mediacijos būdu, paskirstymą ir nepriklausomumo bei nešališkumo principų realizavimą, tarpininkauti galėtų ir kiti mediatoriams keliamus reikalavimus atitinkantys ir į Sąrašą įtraukti asmenys. Mediacijos įstatymo projektu nustatoma, kad spręsti neteisminės administracinių ginčų mediacijos būdu gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų. Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik administracinio ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Bylos šalių prašymu arba sutikimu neteisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Bet kuri administracinio ginčo šalis gali pasitraukti iš neteisminės administracinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Mediatorius gali nutraukti neteisminę administracinio ginčo mediaciją jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neteisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų.
Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Ginčų komisija turi skirti patalpas neteisminei administracinių ginčų mediacijai vykdyti. Administracinio ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose. Dėl teisminės mediacijos Administracinę bylą nagrinėjantis teismas galėtų pasiūlyti administracinio ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Konkrečios ginčų kategorijos, kuriuose galėtų būti vykdoma teisminė mediacija, nenustatomos, t. y. analogiškai, kaip ir galiojančiame reglamentavime dėl taikos sutarčių sudarymo. Taigi, visais atvejais turės būti vertinamas konkretus ginčas bei taikos sutarties, kaip mediacijos rezultato, atitikimas įstatymų reikalavimams. Teisminę administracinių ginčų mediaciją galėtų vykdyti teisėjas, nagrinėjantis bylą, arba vienas iš teisėjų kolegijos narių (teisėjų kolegijai paskyrus). Jie taip pat galėtų gali parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Jei konkrečiu atveju, bylą nagrinėjančio teisėjo ar teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų teismo mediatorių, galinčių vykdyti teisminę mediaciją konkrečioje byloje, teismas turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus parinkimo iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje.
Tokiu atveju mediatorių parinktų ir skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, teisminę mediaciją galėtų vykdyti ne tik teismo mediatoriai, bet ir kiti mediatoriai, įtraukti į Sąrašą. Mediacijos įstatymo projektu numatoma, kad teisminė administracinių ginčų mediacija bus vykdoma mutatis mutandis vadovaujantis Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio 1-5, 7-8 dalimis, reglamentuojančiomis teisminės civilinių ginčų mediacijos ypatumus. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, susijusių su mediacija Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projekte (toliau – ABTĮ projektas), siekiant skatinti administracinių ginčų mediaciją, įvertinus tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio nuostatas, pareiškėjų mokamas žyminis mokestis yra fiksuotas ir nedidelis (30 eurų už skundą pirmosios instancijos teismui bei 15 eurų už apeliacinį skundą), siūloma ginčo šalis, kurios prieš kreipdamosi į teismą naudojosi mediacija, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pareikalautų sumokėti žyminį mokestį, jeigu paaiškėtų, kad ginčo šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo mediacijos procesu, siūloma nustatyti, kad teismas gali nukrypti nuo Administracinių bylų teisenos įstatymo
taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas mediacijos atveju. ABTĮ projektu nustatoma pareiga teisėjui pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą stadijoje nustačius, kad byloje yra galimybė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pasiūlyti ginčo šalims šia galimybe pasinaudoti. Taip pat siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo teisminei mediacijai tvarką. Ginčas būtų perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu teismo nutartimi, kai teismui išaiškinus ginčo šalims teisminės mediacijos esmę, gavus ginčo šalių sutikimą arba prašymą perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teisėjas, nagrinėdamas bylą, ginčo šalių sutikimu galėtų nuspręsti pats vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, o bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija galėtų paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius. Taip pat teisėjas ar teisėjų kolegija galėtų parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgę į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Teisėjas ar teisėjų kolegija taip pat galėtų nuspręsti, kad teisminę mediaciją turėtų vykdyti kitas mediatorius, įtrauktas į Sąrašą, tokiu atveju nedelsiant pranešdami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikalingas mediatoriaus parinkimas iš Sąrašo teisminės mediacijos vykdymui konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskirtų mediatorių Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
projektu reglamentuojama mediatoriaus susipažinimo su administracinės bylos medžiaga tvarka bei atvejai, kai mediatorius turi nusišalinti. Nustatoma, kad, perduodamas ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, teismas ta pačia nutartimi atideda bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju iki termino, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, pabaigos teisminė mediacija turi būti baigta vykdyti. Mediatoriaus teikimu terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, gali būti pratęstas teismo nutartimi. Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimų, susijusių su mediacija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas) siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo neteisminei mediacijai tvarką. Ginčas galėtų būti perduotas spręsti neteisminės mediacijos būdu ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, ginčų komisijos arba bet kurios šalies iniciatyva. Ginčas būtų perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu. Perduodant ginčą spręsti mediacijos būdu, ginčo šalims būtų išaiškinama mediacijos esmė. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, prašymu) ar ginčų komisija galėtų paskirti vykdyti mediaciją ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgusi į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra ginčų komisijos narys, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Tuo atveju, jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar ginčų komisija kreiptųsi dėl mediatoriaus parinkimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, ši paskirtų mediatorių Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar ginčų komisija, perduodama ginčą spręsti mediacijos būdu, nustatytų terminą, iki kurio turi būti baigta vykdyti mediacija. Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai. Mediatoriaus teikimu šis terminas galėtų būti pratęstas. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte iš esmės analogiškai kaip ir ABTĮ projekte siūloma reglamentuoti mediatoriaus susipažinimo su administracinės bylos medžiaga tvarką bei atvejus, kai mediatorius turi nusišalinti. Priėmus įstatymų projektus, būtų įteisinta mediacija administraciniuose ginčuose, skatinamas taikus ginčų sprendimas, tikėtina, jog bent dalį administracinių ginčų sprendžiant mediacijos būdu, būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Dėl Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, nesusijusių su mediacija Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui siūlo Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Teisingumo ministras, pasirinkdamas iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pasiūlytų ir (ar) kitų kandidatūrų, teikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui dalyvauti komisijos narių skyrimo procese. Taip pat siūloma nustatyti, kad ginčų komisijos nariai eiti pareigas gali tik Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Siekiant reglamentuoti atostogų suteikimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariams klausimą, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje ir kitiems komisijos arba jos teritorinio padalinio nariams (toliau kartu – ginčų komisijos nariai) yra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, jiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus.
Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamą įstatymą nuostata, analogiška Administracinių bylų teisenos įstatymo
subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Siūloma nustatyti ilgesnį – 3 darbo dienų skundų (prašymų) priėmimo terminą (vietoje dabar galiojančios nuostatos, kad skundo (prašymo) priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną).
Poreikį keisti galiojantį teisinį reglamentavimą lemia 40 proc. padidėjęs gaunamų skundų (prašymų) skaičius (2017 m. vidutiniškai buvo gaunama 60 skundų (prašymų) per mėnesį, o 2018 m. – 100 skundų (prašymų) per mėnesį), taip pat kai kurių gaunamų skundų (prašymų) priėmimo klausimo sudėtingumas (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais klausimas būna susijęs su sritimi, reguliuojama specialiaisiais įstatymas (pavyzdžiui, teritorijų planavimas, statyba, kalinimas). Šiuos pokyčius didžiąja dalimi sąlygojo 2018 m. ginčų komisijos pertvarka, dėl kurios išsiplėtė ginčų komisijos kompetencija ir veiklos teritorija. Pažymėtina, kad Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūlomas skundų (prašymų) priėmimo terminas nepaneigia operatyvaus ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo principo – jis vis tiek išlieka žymiai trumpesnis lyginant su administraciniams teismams nustatytu terminu (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį – 7 darbo dienos). Kita vertus, esant paprastiems skundų (prašymų) priėmimo atvejams (pavyzdžiui, skundas (prašymas) yra be trūkumų), ginčų komisija išspręstų skundo (prašymo) priėmimo klausimą greičiau nei per 3 darbo dienas. Kartu skundo (prašymo) priėmimo terminas būtų suvienodintas su terminu, skirtu išnagrinėti prašymą atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir sprendimu grąžinamas skundą (prašymą) padavusiam asmeniui. Tokiu būdu keičiamo įstatymo nuostatos būtų suderintos su analogišku Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad poreikis pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo ginčų komisijoje terminą gali paaiškėti dar iki komisijos posėdžio, siūloma nustatyti, kad skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ne tik motyvuotu komisijos, bet ir komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu. Siekiant lankstesnio ginčų komisijos darbo organizavimo proceso, siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį gali organizuoti ir jam pirmininkauti ne tik šios komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, bet ir pirmininko paskirtas kitas komisijos narys (analogiškai kaip nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių atveju, kad teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys). Atsižvelgiant į ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo praktikoje pastebėtą poreikį, siūloma keičiamame Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme reglamentuoti bylos sustabdymo institutą; papildyti keičiamą įstatymą trūkstamomis procesinėmis nuostatomis dėl netinkamo valstybės atstovo pakeitimo tinkamu, trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą ir pašalinimo tvarkos, tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą ir pakeitimo; reglamentuoti ginčų komisijos sprendime esančių rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo procedūrą (panašiai kaip Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje).
Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma tobulinti ginčų komisijos sprendimo apskundimą reglamentuojančias nuostatas: 1) atsižvelgiant į tai, kad bylos šalimis pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomi pareiškėjas, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys, aptariamu projektu numatoma, kad skųsti ginčų komisijos sprendimą gali bylos šalis (ne tik pareiškėjas ir atsakovas); atitinkamai siūloma tikslinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis; 1) atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai net registruotu paštu siunčiamas ginčų komisijos sprendimas asmens nėra atsiimamas ir dėl to nežinoma, ar jis įsiteisėjo ir jau turi būti vykdomas, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas (1 mėn.) skaičiuojamas nuo jo priėmimo (o ne nuo gavimo, kaip nustatyta šiuo metu).
Siekiant aiškesnio reglamentavimo, Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo projektu siūloma tikslinti ir kitas nuostatas, susijusias su ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimu ir vykdymu, taip pat siūlomi įvairūs techninio bei redakcinio pobūdžio įstatymo pakeitimai. ABTĮ projektu numatoma pripažinti netekusia galios nuostatą, numatančią, kad, bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) teismas nagrinėja netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Šiais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų galėtų nagrinėti ne tik teismas, bet ir ginčų komisija.
Siūlomus pakeitimus sąlygojo praktikoje pastebėti atvejai, kai į ginčų komisiją tiek privatūs asmenys, tiek viešojo administravimo subjektai kreipiasi dėl ginčų, kilusių tokių pačių ar panašių teisinių santykių srityje, tačiau komisija turi atsisakyti priimti skundą vien dėl ginčo šalių statuso (t. y. dėl to, kad abi šalys yra viešojo administravimo subjektai). Atsižvelgiant į administracinių teismų pastebėtą problemą, susidarančią dėl galiojančio reglamentavimo, ribojančio galimybę atidėti bylos nagrinėjimą taikos sutarčiai sudaryti daugiau kaip vieną kartą t. y. kad neretai egzistuoja poreikis šį terminą pratęsti dėl objektyvių aplinkybių, ABTĮ projektu siūloma nustatyti, kad terminas, kuriam buvo atidėtas bylos nagrinėjimas taikos sutarčiai sudaryti, ne daugiau kaip vieną kartą gali būti pratęstas teismo nutartimi. Priėmus Įstatymų projektus, administracinių ginčų nagrinėjimo procesas bus aiškesnis ir efektyvesnis. Dėl Įstatymų projektų įsigaliojimo Numatoma projektų įsigaliojimo data (išskyrus projektų nuostatas, nesusijusias su mediacija, kurioms reikalingas skubesnis įsigaliojimas, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas) – 2021 m. sausio 1 d. nes, siekiant sudaryti sąlygas administracinių ginčų mediacijos vykdymui, Sąraše turėtų būti mediatorių, kurie ne tik atitiktų Mediacijos įstatyme įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir būtų išklausę mokymus administracinių ginčų mediatoriams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Be to, priėmus įstatymų projektus, tikėtinas teigiamas poveikis viešajam administravimui: mediacijos vykdymas paskatintų gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus, geranoriškai tobulinti viešojo administravimo procesus, nes vykdant mediaciją, viešojo administravimo subjektai greičiau pastebėtų tobulintinus veiklos aspektus. Taip pat pažymėtinas teigiamas poveikis teisinei sistemai, nes būtų sudarytos galimybės spręsti mediacijos būdu ne tik civilinius, bet ir administracinius ginčus. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam administracinių ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Mediacijos įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymų įgyvendinimui turės peržiūrėtas ir, esant poreikiui, pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“. Siekiant įgyvendinti įstatymus, turės būti peržiūrėti ir, esant poreikiui, pakeisti teisingumo ministro įsakymai, reglamentuojantys: mediacijos koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį; mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį; mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį; Sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką; minimalius reikalavimus mokymams mediacijos tema; mediatorių kvalifikacijos kėlimo tvarką, taip pat mediatorių kvalifikacijos kėlimo ypatumus, kai Įstatymo nustatyta tvarka mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta; mediatorių kvalifikacinio egzamino programą ir šio egzamino vykdymo tvarką; kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo tvarką ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarką;
Teisėjų taryba turėtų peržiūrėti Teisėjų tarybos nutarimus, reglamentuojančius civilinių ginčų teisminę mediaciją ir, esant poreikiui, juos pakeisti arba priimti naujus teisės aktus, siekiant užtikrinti teisminės administracinių ginčų mediacijos vykdymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektus, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos administracinių ginčų mediatorių kvalifikacinio egzamino programos sukūrimui, mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų mediatorių darbui apmokėti, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programos, kuri būtų bendra tiek civilinių, tiek administracinių ginčų mediatoriams, sukūrimui reikėtų apytikriai 6000 eurų (atsižvelgiant į jau sudarytos analogiškos programos, skirtos pritaikytos tik civilinių ginčų mediatoriams, kainą). Administracinių ginčų mediatorių kvalifikaciniams egzaminams organizuoti reikėtų apytiksliai 200 eurų kasmet, jei būtų egzaminuojama apie 40 mediatorių kasmet. Kadangi gali būti atvejų, kai mediaciją vykdo ne ginčų komisijos narys ir ne teisėjas (dėl šalių nesutikimo ar ginčų komisijai/teismui nusprendus), gali reikėti lėšų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų mediatorių darbui apmokėti – apie 2600 eurų kasmet. Tokia išvada darytina įvertinus taikos sutarčių sudarymo tendencijas – kad taikos sutartys daugiausia sudaromos bylose dėl valstybės tarnybos teisinių santykių (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 974 tokios bylos), nuosavybės teisių atkūrimo (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 134 tokios bylos), nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinės paramos (2017 m. administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 119 tokių bylų), o kiekvienoje iš šių kategorijų bylų sudaroma iki 4 proc. taikos sutarčių.
Kartu prognozuojant, kad mediacijai išpopuliarėjus, ji būtų taikoma dvigubai dažniau, nei dabar sudaroma taikos sutarčių, be to, būtų taikoma ir ginčų komisijoje panašių kategorijų bylose (panašių bylų, išnagrinėtų 2017 metais buvo 423). Taigi, tikėtina, kad mediacija galėtų būti vykdoma 66 bylose (1650 (bendras skaičius bylų, kuriose yra tendencija sudaryti taikos sutartis) x 4 proc. = 66) ir jei pusė iš nurodytų atvejų būtų tokie, kai mediaciją vykdo ne teisėjai ar ginčų komisijos nariai, o mediatoriai, parinkti iš mediatorių sąrašo, mediatorių darbui apmokėti, kaip jau minėta, reiktų apie
Nacionalinės teismų administracijos pateikta informacija, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams lėšų poreikis yra 50000 eurų. Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektais siūlomus teisinio reglamentavimo pakeitimus, papildomas finansavimas bus reikalingas dar 2020 metais. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: mediacija, administracinis ginčas, administracinis procesas, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Atsižvelgiant į tai, kad pagal Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 657 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.) 42 punktą, būtų apmokamos 6 mediatoriaus darbo valandos. [2] Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nutarimo 2.1 papunktį, užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 13 eurų.
STRAIPSNIAIS įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas ir plenariniame posėdyje pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 40, 44, 51, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹straipsniu įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1783(2), kuriame kitokia redakcija dėstomi tie patys Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai. Be to, įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-1783(2) yra numatoma ankstesnė keičiamų nuostatų įsigaliojimo data, t. y. 2019 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatą: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 2, 20, 28, 36, 44, 56, 79, 79¹, 139 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 79² STRAIPSNIU įstatymo projekto 2020-06-03 Nr. XIIIP-3016(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
STRAIPSNIAIS įstatymo projekto NR. XIIIP-3016 2020-05-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Teisinės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisinės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas ir plenariniame posėdyje pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 40, 44, 51, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹straipsniu įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1783(2), kuriame kitokia redakcija dėstomi tie patys Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai. Be to, įstatymo projekte reg. Nr.
Nr. XIIIP-1783(2) yra numatoma ankstesnė keičiamų nuostatų įsigaliojimo data, t. y. 2019 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatą: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali. Pastaboje minimas įstatymo projektas jau yra apsvarstytas ir priimtas įstatymas Nr. XIII-1834, o jo nuostatos įsigaliojusios. Projektas koreguotinas, atsižvelgiant į priimto įstatymo nuostatas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba 2019-04-16
Teisėjų taryba, įvertinusi Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. X llI-534 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3015 (toliau - Mediacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau - ABTĮ) 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3016 (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. V III-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3017, pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl ABTĮ projekto. Pastebėtina, kad dauguma ABTĮ projektu teikiamų pasiūlymų jau yra įgyvendinti nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais ABTĮ pakeitimais (pvz., 51, 67, 79, 79¹straipsniai).
Todėl siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, t. y. kad teisės normos nebūtų per daug dažnai keičiamos, kai atitinkami teisiniai santykiai nėra spėję susiklostyti, tikslinga besidubliuojančių nuostatų ABTĮ projekte atsisakyti. Dėl teismo mediatorių administraciniuose ginčuose. Pagal 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ABTĮ įstatymo pakeitimus, teisminę mediaciją gali vykdyti mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Teisėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, o kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, teisėjų kolegija gali paskirti vieną iš kolegijos narių vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs (atsižvelgusi) į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros. Taigi 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame ABTĮ įstatymo 79¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tik teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, gali vykdyti teisminę mediaciją administraciniuose ginčuose. Mediacijos įstatymo ir ABTĮ projektais siūloma papildyti mediaciją administraciniuose ginčuose reguliuojantį reglamentavimą nuostatomis, kurios sudarytų galimybę teisminę mediaciją vykdyti ne tik teisėjams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, bet ir kitiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - VGTP tarnyba) iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktiems mediatoriams.
Įvertinus tai, kad administraciniuose ginčuose sprendžiamas asmens ir viešojo administravimo subjekto arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas, taip pat atsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų įtaką viešajam interesui, trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, Teisėjų tarybos vertinimu, svarbu, kad mediatorius, vykdydamas teisminę mediaciją administraciniuose ginčuose, turėtų pakankamai teisinių žinių. Laikantis pozicijos, kad vis tik mediaciją administraciniuose ginčuose galėtų vykdyti ne tik teisėjai, Teisėjų tarybos nuomone, dėl administracinių ginčų specifikos ir siekiant nepažeisti viešojo intereso ir trečiųjų asmenų teisių, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas sąlygoms, kurioms esant mediatorius turėtų teisę vykdyti mediaciją administraciniuose ginčuose (pvz., mediatorių kvalifikacija). Manytina, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalies nurodyto reikalavimo išklausyti ne trumpesnius kaip 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema (išskyrus teisėjus ir ginčų komisijos narius) nepakaktų, siekiant užtikrinti mediacijos proceso kokybę. Pritarti iš dalies Dėl ABTĮ projekto. Atsižvelgiant į nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ABTĮ pakeitimus (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1834 redakcija), ABTĮ projektas koreguotinas. Nepritarti (dėl aspekto, susijusio su papildomais mokymais) Dėl teismo mediatorių administraciniuose ginčuose.
Pažymėtina, kad papildomų mokymų reikalavimas būtų taikomas tik mediatoriams, kurie jau būtų išklausę mokymus, išlaikę mediatorių kvalifikacinį egzaminą ir siekia vykdyti administracinių ginčų mediaciją. T. y. šie asmenys jau turėtų teisinių žinių pagrindus, įgytus mokymų, skirtų civilinių ginčų mediatoriams, metu. Atsižvelgiant tai, manytina, būtų neproporcinga reikalauti, kad mediatoriai turėtų išklausyti ilgesnius nei 4 akademinių valandų mokymus administracinių ginčų mediacijos tema. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje nurodytai temai „Teisinių žinių pagrindai“ turi būti skiriama ne mažiau kaip
mediacijos tema minimalių reikalavimų sąrašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2018-12-31 įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“, 15 punktas). 2. Teisėjų Taryba 2019-04-16 Dėl papildomų lėšų poreikio. Pastebėtina, kad siekiant įgyvendinti teisinį reguliavimą, susijusį su teisminės mediacijos administraciniuose ginčuose taikymu, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau - LITEKO) reikalinga atlikti atitinkamus pakeitimus. 2018 m. gruodžio 20 d. priimant ABTĮ nebuvo numatytos lėšos, kurios reikalingos Nacionalinei teismų administracijai LITEKO funkcionalumams įdiegti. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų tarybos nuomone, turi būti sprendžiama dėl papildomo finansavimo skyrimo LITEKO funkcionalumų tobulinimui. <...> (pastabos Mediacijos įstatymo pakeitimo projektui) Atsižvelgti Tai nėra svarstomų projektų reguliavimo dalykas, lėšų poreikio klausimas galėtų būti svarstomas tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Nacionalinės teismų administracijos informacija, pateikta svarstomų projektų derinimo metu, aiškinamajame rašte įrašyta, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) funkcionalumų pakeitimo ir patobulinimo darbams lėšų poreikis yra 50000 eurų. 3. Teisėjų Taryba 2019-04-16 Dėl teisės aktų antikorupcinio įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atliktas Mediacijos įstatymo ir ABTĮ projektų nuostatų dėl vertinimas antikorupciniu požiūriu, siūlytina svarstyti galimybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis (atsižvelgiant į civilinių bei administracinių bylų kategorijas, kuriose gali vykti teisminė mediacija, ir galimus pažeidimus), kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šių teisės aktų antikorupcinio vertinimo, t. y. ar įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, taikos sutarčių tvirtinimo, nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų nesudaro prielaidų korupcijai. Atsižvelgti
1) Teikiamais projektais tiesiogiai nereguliuojami visuomeniniai santykiai, nurodyti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1-17 punktuose;
2) Derinant įstatymo projektus su suinteresuotomis institucijomis (prieš teikiant Vyriausybei), nei Teisėjų taryba, nei kitos institucijos nekėlė aptariamų projektų vertinimo antikorupciniu požiūriu klausimo;
3) Pastaboje keliamas klausimas, ar įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, taikos sutarčių tvirtinimo, nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų nesudaro prielaidų korupcijai.
Tačiau teikiamais projektais siūlomos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, taikos sutarčių tvirtinimo, nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų iš esmės nėra naujos, t. y. jos panašios ir daugeliu atvejų netgi tapačios galiojančioms nuostatoms, reglamentuojančioms mediaciją civiliniame procese. Kartu pažymėtina, jog konfidencialumo reikalavimas mediacijos procesui yra nulemtas pačios mediacijos, kaip ginčo sprendimo būdo, prigimties. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-04-08 4(N) 6(N)8(N)9(N) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. kovo 22 d. buvo gautas raštas, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3015-3017. Atsižvelgdami į tai, savo kompetencijos srityje teikiame pastabas. Susipažinę su Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3015, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3016 (toliau – ABTĮ Projektas) ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3017, teikiame šiuos pastebėjimus. Pateiktame ABTĮ projekte neįvertinta šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija ir siūloma įstatymą papildyti punktais, kurie šiuo metu jau galioja arba siūloma papildyti punktais, kurie įstatyme jau yra, tačiau siūloma nauja lingvistinė išraiška, t. y.:
straipsnyje (ABTĮ 51 straipsnio papildymas 3 dalimi), 8 straipsnyje (ABTĮ 59 straipsnio 3 dalies 5 punkto pakeitimas), 9 straipsnyje (ABTĮ 67 straipsnio
metu galiojančios teisės normos (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1834 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.) išdėstytos būtent taip, kaip siūlomame projekte. Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta buvusių projekto 4,6, 8, 9 straipsnių. 2. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-04-085
tačiau šiuo metu galiojanti ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis jau turi 4 punktą, kuris taip pat reglamentuoja atvejus, kuomet teisėjas negali nagrinėti bylos, todėl reikėtų naudoti formuluotę „pakeisti 4 punktą“. Kita vertus, naujai siūlomoje 4 punkto redakcijoje numatyti du atvejai, kuomet teisėjas negali nagrinėti bylos, t. y. 1) jeigu jis toje byloje vykdė teisminę mediaciją arba 2) vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mūsų vertinimu, šis punktas pagrįstai papildytas alternatyva, kuriai esant teisėjas negali nagrinėti bylos („vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu“), tačiau kalbant apie jau šiuo metu įstatyme įtvirtiną pirmąją alternatyvą („toje byloje vykdė teisminę mediaciją“), Projekte (lyginant su šiuo metu galiojančia ABTĮ 44 str. 2 d.
„ir ginčo šalims teisminės mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties“. Dėl šio pagrindo išbraukimo tikslingumo abejojame. Nepritarti
Siūlytina, siekiant nuoseklaus ir sistemiško teisinio reglamentavimo, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartoti tokią pat formuluotę, kuri yra Civilinio proceso kodekso 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. „jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją ir ginčo šalims terminės mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutartiės arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“. 3. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-04-08 8,9
straipsniais, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti ABTĮ redakcija jau turi 79¹ straipsnį („Ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu“), kurioje iš esmės reglamentuoti tie patys klausimai. Taigi, nusprendus, kad naujai siūlomi straipsniai išdėstyti tinkamiau, nei šiuo metu galiojančioje redakcijoje, Projekto 11 straipsnyje turėtų būti vartojama sąvoka – „pakeisti“. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ABTĮ Projekto 5 straipsnyje siūloma papildyti ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį 4 punktu, tačiau Projekto 12 straipsnyje siūlomoje ABTĮ 79² straipsnio 2 dalyje pareiga nusišalinti siejama tik su ABTĮ
neįtraukiant ir 4 p.). Pritarti
teismas 2019-04-08 Taip pat, įvertinus siūlomų Projektų turinį, matyti, jog visiškai nėra įvertinta aplinkybė, kad į administracinius teismus, administracinių ginčų komisijas ar į kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas suinteresuoti asmenys gali kreiptis per įstatyme įtvirtintus terminus, kurie yra gana trumpi. Toks terminų įtvirtinimas įstatymuose yra viena iš priemonių, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą (ABTĮ 11 str.).
Taigi, siekdami nepraleisti įstatyme įtvirtintų terminų, suinteresuoti asmenys ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucijose inicijuoja iš karto. Manytina, kad įstatyme neįtvirtinus jokių garantijų asmeniui, siekiančiam pasinaudoti neteismine mediacija, galimybės nepraleidus termino kreiptis į administracinių ginčų komisiją ar administracinį teismą (t. y. pvz., įstatyme neįtvirtinus, kad ginčą perdavus medijuoti, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai sustabdomi ar pan.), įstatymo leidėjo siekis kuo daugiau ginčų perduoti nagrinėti neteisminės mediacijos būdu, nebus pasiektas. Pažymėtina, kad siūlomo Mediacijos įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos reglamentuoja ieškinio senaties terminus civiliniuose ginčuose ir administracinių ginčų procesui nėra taikomi. Nepritarti Įstatymai nenumato mediacijos taikymo viešojo administravimo institucijoms nagrinėjant skundus viešojo administravimo srityje, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo numatyti administracinių aktų apskundimo terminų sustabdymo, jei ginčas nėra nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektu siūlomoje 15 straipsnio 5 dalyje yra nuostata „Kol vyksta neteisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“ Atitinkamai patobulintame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 20, 28, 36, 44, 56, 79, 79¹,
projekte siūlomoje ABTĮ 79¹straipsnio 5 dalyje numatyta „5.
Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“
teismas 2019-04-08 Taip pat pažymėtina, kad pateikti įstatymų projektai iš esmės numato tik du įmanomus variantus inicijuoti mediacijos procedūrą, t. y. per administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą. Tačiau įvertinus tai, jog administracinius ginčus nagrinėja ir kitos institucijos (ir tuose ginčuose taip pat yra galimybė sudaryti taikos sutartis), svarstytinas administracinių ginčų sąvokos išplėtimas. Nepritarti Nepritartina mediacijos įtvirtinimui mokestiniuose ginčuose. Siūlytina neplėsti administracinio ginčo sąvokos apimant Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamus ginčus. Seime svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 71, 155,
ir 71³ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-2303 (toliau – MAĮ projektas Nr. XIIIP-2303) numatoma įtvirtinti mediaciją mokestiniuose ginčuose. Vyriausybė 2019-08-28 nutarimu Nr. 886 pritarė MAĮ projekto Nr. XIIIP-2303 tikslui, tačiau nepritarė siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Pažymėtina, kad Mokestinių ginčų komisijos teikiami pasiūlymai dėl konkrečių Mediacijos įstatymo nuostatų neatsiejamai susiję su Seime svarstomo MAĮ projekto Nr. XIIIP-2303 nuostatomis.
nuostatomis. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nepriėmė sprendimo dėl minėto projekto (projektas registruotas 2018 m. birželio 7 d.), projektas nėra įtrauktas į sesijos darbų programą, siūlytina nepritarti Mokestinių ginčų komisijos pasiūlymams įtvirtinti Atkreiptinas dėmesys, kad nei Viešojo administravimo įstatymas, nei specialieji įstatymai nenumato mediacijos taikymo institucijoms nagrinėjant skundus atskirose viešojo administravimo srityse, todėl nėra pagrindo išplėsti administracinio ginčo sąvoką mediacijos taikymo prasme. Kita vertus, specialiuose įstatymuose paprastai reglamentuojama administracinio akto vidinė peržiūra, t. y. kai pats viešojo administravimo subjektas nagrinėja skundus dėl savo priimtų administracinių aktų, o tai nelaikytina ikiteisminiu administracinių ginčų nagrinėjimu. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama viešojo sektoriaus reformą, yra parengusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą (nauja redakcija)[1], tačiau jame taip pat nenumatytas mediacijos taikymas viešojo administravimo srityje. 6. Mokestinių ginčų komisija 2019-04-04 4(N) 6(N) 8(N) 9(N) II. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79¹, 79² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3016 (toliau – ABTĮ projektas)
projekte nurodytų teisės normų jau yra priimtos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 40, 44, 51, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 79-1 straipsniu 2018-12-20 įstatymu Nr. XIII-1834, todėl projekte šios teisės normos neaktualios.
Pritarti Projekto 4 straipsnyje (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pakeitimas), 6 straipsnyje (ABTĮ 51 straipsnio papildymas 3 dalimi), 8 straipsnyje (ABTĮ 59 straipsnio 3 dalies 5 punkto pakeitimas),
pakeitimai – netikslingi, nes šiuo metu galiojančios teisės normos (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1834 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.) išdėstytos būtent taip, kaip siūlomame projekte. 7. Mokestinių ginčų komisija
1 dalį išdėstyti taip (įstatymo projekto ir siūlomo projekto lyginamasis variantas):
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisijos, Mokestinių
ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti bylos ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo įteikimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Pritarti iš dalies Nesutiktina dėl konkretaus Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimo nurodymo, nes keičiama nuostata yra bendro pobūdžio, todėl joje nėra ir kitų komisijų konkrečių pavadinimų, pavyzdžiui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos. Be to, neturi būti braukiamas žodis
„išankstinio“, nes kitose ABTĮ nuostatose tai yra įprasta formuluotė.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose būtų skirtingas reglamentavimas dėl subjektų, galinčių skųsti ginčų komisijų sprendimus (IAGNTĮ projektu keičiamoje 22 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą gali skųsti bylos šalys, t. y. pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1-2 dalis tokią teisę turi tik mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius), galima atsisakyti subjektų įvardijimo ABTĮ paliekant tai specialiųjų įstatymų reglamentavimo sričiai. Nesutiktina dėl siūlomo skundo padavimo termino skaičiavimo nuo ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Nes tai būtų taisyklė, taikoma tik Mokestinių ginčų komisijos atveju (MAĮ 159 straipsnio 3 dalis). Siūlytina palikti bendrą taisyklę, kad skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, su galiojančia nuoroda į kitus įstatymus, kurie gali nustatyti kitaip. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, turėtų būti formuluojama tokia ABTĮ projekto nuostata: Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui galima skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
vyriausiasis administracinis teismas 2019-04-0810 Nuo 2018 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymu padarytais pakeitimais buvo nustatyta, kad pagal bendrą taisyklę apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 133 str., 138 str. 1 d.), o apeliacinės instancijos teismas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju (kai tenkinamas atskirasis skundas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo). Tačiau nustatant naują reglamentavimą, liko nepakeista Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 2 dalis, pagal kurią apeliacinio skundo nuorašus ir jo priedus proceso dalyviams siunčia apeliacinės instancijos teismas net ir tais atvejais, kai šio skundo priėmimo klausimą sprendė ir jį priėmė pirmosios instancijos teismas. Siekiant operatyviau ir efektyviau spręsti su apeliacinio skundo priėmimu susijusius klausimus, mažinti laiko sąnaudas bei tausoti žmogiškuosius išteklius, būtent apeliacinį skundą priėmęs, o ne kitas teismas turėtų išsiųsti proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus bei nustatyti reikalavimą per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Siekiant šių tikslų bei norint užtikrinti, kad teisinis reguliavimas, susijęs su apeliacinių skundų priėmimu būtų nuoseklus, ir yra teikiamas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apeliacinės instancijos Apeliacinį skundą priėmęs teismas išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-05-131 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Mediacijos sąvoka (apimanti administracinius ginčus) atsiranda Mediacijos įstatyme, ABTĮ ji tampa pertekline, todėl yra siūloma papildyti projektą nauju 1 straipsniu, kuriuo būtų pripažinta netekusia galios ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnis dėstytinas taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Teisminė mediacija – administracinio ginčo sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje.“
8Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/58b079c098d411e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ed5b6d3a-210e-4cc4-8f92-4ef2ea5ff632