Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
14 punktu: „
14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; “. 2. Buvusį 12 straipsnio 1 dalies 14 punktą laikyti 15 punktu. 3. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu: „
5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą nenustatyta pažeidimo požymių, taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras;
“. 4. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju
6 punktu: „
šio įstatymo 491 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę ; “. 5. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 5 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio 1 dalyje, 6.2288 straipsnio 2–6 dalyse, 6.2289 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.22810 straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse ir šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo septyniasdešimt dviejų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų dvidešimt keturių dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“
2Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą , gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Už vengimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti paaiškinimus, jeigu prieš tai buvo taikytas įspėjimas pardavėjas, paslaugų teikėjas buvo įspėtas , gali būti skiriama bauda iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų .“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 491 straipsniu Papildyti įstatymą
49 1 straipsniu: „49
P rivalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams
turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams , teikiantiems paslaugas pardavėjams, paslaugų teikėjams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ar Produktų saugos įstatyme, privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami pažeidimai . Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba , siekdama įgyvendinti šio įstatymo
nurodytą teisę, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas, įstatymų pažeidimų esmė ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. 4.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. 5. Pašalinus pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 7 dienas nuo informacijos apie pašalintą pažeidimą gavimo dienos. 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 7. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3014(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
14 punktu: „
14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; “. 2. Buvusį 12 straipsnio 1 dalies 14 punktą laikyti 15 punktu. 3. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu: „
5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės - verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras;
“. 4. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju
6 punktu: „
šio įstatymo 491 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę ; “. 5. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 5 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio 1 dalyje, 6.2288 straipsnio 2–6 dalyse, 6.2289 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.22810 straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse ir šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo septyniasdešimt dviejų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų dvidešimt keturių dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“
2Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą , gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Už vengimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti paaiškinimus, jeigu prieš tai buvo taikytas įspėjimas pardavėjas, paslaugų teikėjas buvo įspėtas , gali būti skiriama bauda iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų .“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 491 straipsniu Papildyti įstatymą
49 1 straipsniu: „49
P rivalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams
turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams , teikiantiems paslaugas pardavėjams, paslaugų teikėjams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ar Produktų saugos įstatyme, privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami pažeidimai . Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba , siekdama įgyvendinti šio įstatymo
nurodytą teisę, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas, įstatymų pažeidimų esmė ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. 4.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. 5. Pašalinus pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 7 dienas nuo informacijos apie pašalintą pažeidimą gavimo dienos. 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 7. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva dėl konkurencijos didinimo ir gyventojų perkamosios galios apsaugojimo prekybos maisto produktais srityje. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas užtikrinti veiksmingesnę vartotojų interesų apsaugą, stiprinant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus ir nustatant adekvačią pardavėjų ir paslaugų teikėjų atsakomybę už teisės aktų, nustatančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, užtikrinant, kad sankcijos būtų proporcingos, veiksmingos ir atgrasančios. Siekiant veiksmingesnės vartotojų interesų apsaugos, numatoma Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikti šiuos naujus įgaliojimus:
1) organizuoti ekonominius, sociologinius ir bihevioristinius (elgsenos) tyrimus vartotojų apsaugos srityje,
2) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus („slaptas pirkėjas“),
3) inicijuoti pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetainių, kuriose šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai , blokavimą . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
tarnybos funkcijos ir teisės vartotojų apsaugos srityje.
Šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi įgaliojimų nei atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus, nei duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir tinklo paslaugų teikėjams, kad būtų apribota prieiga prie pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetainių. Kontrolinis pirkimas, kaip ūkio subjektų veiklos priežiūros būdas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 27 dalį kontrolinis pirkimas – tai prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo364 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo 144 iki 1448 eurų baudą. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai , neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, vengimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti paaiškinimus, gali būti skiriama bauda tik iki 289 eurų. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatoma Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikti įgaliojimus organizuoti ir atlikti įvairius ekonominius, sociologinius ir bihevioristinius (elgsenos) tyrimus vartotojų apsaugos srityje tam, kad būtų galima surinkti ir analizuoti duomenis apie vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir kt. Įgaliojimų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus suteikimas leistų efektyviau vykdyti šios tarnybos funkcijas vartotojų teisių apsaugos ir ne maisto produktų rinkos priežiūros srityse, pavyzdžiui šiais atvejais. 1) Vykdant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo priežiūrą. Pavyzdžiui, pardavėjas reklamoje nurodo neleistinus naudoti reklamoje teiginius, tačiau iš elektroninės parduotuvės pateikiamų duomenų nėra įmanoma nustatyti prekę ar paslaugą siūlančio pardavėjo. Atlikus kontrolinį pirkimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali nustatyti Reklamos įstatymo nuostatas galimai pažeidžiantį subjektą ir jo atžvilgiu pradėti įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 2) Atliekant Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų tyrimus. Pavyzdžiui, kai siekiama patikrinti informaciją apie vartotojų ekonominį elgesį galimai iškreipiančius veiksmus ar skelbiamų nuolaidų ir (ar) akcijų taikymą, galimą vartotojų klaidinimą, kai nurodomos skirtingos kainas prekės kainolapyje lentynoje ir kasos kvite ar vartotojams nepritaikomos skelbiamos nuolaidos. 3) Internetinės prekybos srityje – vertinant, ar internetinę prekybą vykdantys komercinės veiklos subjektai laikosi vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Pavyzdžiui, siekiant nustatyti, ar vartotojams nėra kliudoma pasinaudoti sutarties atsisakymo teise, būtina atlikti kontrolinį pirkimą, nes sutarties atsisakymo teisė gali būti įgyvendinama tik įsigijus prekę ar paslaugą. Be to, kiekvienais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo tam tikras prevencines priemones internetinės prekybos priežiūros srityje: koordinuojant Europos Komisijai kartu su visomis Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis atlieka tam tikrų interneto svetainių išsamų monitoringą. Nevykdant kontrolinių pirkimų, šios priemonės nėra visapusiškai efektyvios. 4) Atliekant Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo reikalavimų laikymosi kontrolę. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal šį įstatymą gali priimti motyvuotą sprendimą laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas. Kontrolinis pirkimas leistų patikrinti, ar ūkio subjektas vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad apie 30 proc. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaunamų vartotojų prašymų yra dėl nuotoliniu būdu (dažniausiai internetu) įsigytų prekių ar paslaugų. Dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl nepristatytų prekių ar nesuteiktų paslaugų ir už jas iš anksto sumokėtų pinigų grąžinimo. Dalis vartotojų kreipiasi dėl tų pačių komercinės veiklos subjektų sutartinių prievolių nevykdymo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, siekdama apginti vartotojų viešąjį interesą ir išvengti vartotojams daromos žalos elektroninėje erdvėje, imasi visų įmanomų teisinių priemonių ir skiria pažeidėjams baudas.
Tačiau esama praktika rodo, kad sankcijų dydis nėra atgrasantis, ir pardavėjai ar paslaugų teikėjai toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, 2017-2018 m. dėl vienos bendrovės veiksmų gauta per 100 vartotojų prašymų). Taikant šiuolaikines technologijas ir pardavimo būdus, pardavėjai gali operatyviai neteisėtą veiklą perkelti į kitą interneto svetainę, kuri gali būti registruojama ne Europos Sąjungos valstybėje narėje (trečiojoje valstybėje). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolat sulaukia vartotojų pranešimų apie interneto svetainėse siūlomas įsigyti kosmetikos prekes, maisto papildus ir kitus produktus, kurių aprašymuose nurodomos gydomosios produkto savybės, nors produktas nėra vaistinis preparatas ar medicinos priemonė. Dažnai patikrinus interneto svetainę nustatoma, jog domenas priklauso trečiosiose valstybėse (pvz., Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Panamos Respublikoje, Kinijos Liaudies Respublikoje) registruotai įmonei, nors jų vykdoma veikla iš esmės orientuota tik į Lietuvos vartotojus – informacija teikiama lietuvių kalba. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų pardavėjų ir paslaugų teikėjų bei operatyviai užkirsti kelią pardavėjų, paslaugų teikėjų neteisėtai veiklai elektroninėje erdvėje, Įstatymo projekte numatyta suteikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai įgaliojimus duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų saugomą informaciją ir privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti informaciją viešųjų ryšių tinkle.
Pažymėtina, kad analogiškomis teisėmis savo veikloje efektyviai naudojasi Lošimų priežiūros tarnyba (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo232 straipsnis), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis), Lietuvos bankas (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis). Be to, teisė duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus numatyta ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (įstatymo Nr. XIII-1612 redakcija, kuri įsigalioja
interneto tinklalapių savo priežiūros veikloje turi daugelis Europos Sąjungos valstybių narių vartotojų teisių apsaugą įgyvendinančių institucijų, o nuo 2020 m. sausio 17 d. šią teisę privalės turėti visos kompetentingos institucijos, nagrinėsiančios vartotojų teisių pažeidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.
2006/2004. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos ir įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB, turi būti taikomas ir pardavėjams bei paslaugų teikėjams, įsteigtiems trečiosiose valstybėse, kurių veikla nukreipta į Europos Sąjungos vartotojus. Šis reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gruodžio 3 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnyje nustatyti baudų dydžiai nėra pakankamai veiksmingi ir atgrasantys: nemažai komercinės veiklos subjektų, kuriems paskirtos baudos už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, dažnai pakartotinai pažeidžia šiuos reikalavimus. Padidinus sankcijų dydį, padidės atgrasomasis sankcijų poveikis ir turėtų sumažėti vartotojų teisių reikalavimų pažeidimų skaičius. Taip pat padidinami baudos už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą ir neteisingos informacijos pateikimą dydžiai tam, kad pardavėjams, paslaugų teikėjams nebūtų finansinių paskatų nepateikti tokios informacijos ar pateikti neteisingą informaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymą, nenumatomas joks poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymas nepadidins verslo administracinės naštos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų bei atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ . Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti galimybių pasiekti informaciją, kuri pažeidžia vartotojų interesus, panaikinimo užtikrinimo tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turės patvirtinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos k ontrolinių pirkimų atlikimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo nuostatoms įgyvendinti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai naujai priskirtoms funkcijoms vykdyti bus reikalingi papildomi asignavimai – 105 tūkst. eurų, iš jų:
1) organizuoti vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus – 20 tūkst. eurų;
2) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus bei blokuoti interneto tinklalapius (duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją) – 85 tūkst. eurų, iš jų: 40 tūkst. eurų 2 naujų pareigybių darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui; 5 tūkst. eurų darbo vietų įrengimui ir išlaikymui; 30 tūkst. eurų specialios programinės įrangos atlikti interneto svetainių monitoringą ir nustatyti pažeidėjus įsigijimui; 10 tūkst. eurų prekių ir paslaugų įsigijimui, vykdant kontrolinius pirkimus. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo pateiktas konsultacijoms su visuomene Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Kontroliniai pirkimai“,
„informacija, kuri pažeidžia vartotojų interesus“
. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS įstatymo nr. i-657 12 IR 40 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 491
įstatymo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, kad kontrolinio pirkimo metu nenustačius pažeidimo požymių, taikoma restitucija Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad restitucija yra reglamentuojama CK 6.145 -6.153 straipsniuose. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti restitucijos taikymo pagrindai - restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į kontrolinio prekių ar paslaugų pirkimo esmę ir vykdymo specifiką, manytina, kad kontrolinis pirkimas negali būti laikomas pagrindu restitucijai CK 6.145 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad
„Restitucija taikoma pripažinus sandorį negaliojančiu (CK
1.80 str. 2 d.), išreikalaujant be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.), vienai šaliai iš dalies įvykdžius prievolę, o kitai šaliai jos negalint įvykdyti dėl force majeure (CK 6.62 str., 6.127 str. 2 d., 6.212 str.), išreikalaujant daiktą iš neteisėto valdymo“ [1] . Pastebėtina ir tai, kad ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose kontrolinius pirkimus ( pavyzdžiui Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 8 punktas), pinigų ir prekių grąžinimas nėra įvardijamas restitucija.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte atsisakyti „restitucijos“ sąvokos ir nurodyti, kad atlikus kontrolinį pirkimą ir nenustačius pažeidimo požymių, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai yra grąžinami pirkimą atlikusiam asmeniui, o prekės – verslininkui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] A. Bakanas ir kiti, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras, šeštoji knyga, t. 1, Prievolių teisė (Vilnius:
Justitia, 2003), p. 185.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS įstatymo nr. i-657 12 IR 40 straipsniŲ pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 491 STRAIPSNIU įstatymo PROJEKTO 2019-04-10 Nr. XIIIP-3014(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019 m. kovo 27 d. Nr. 102-P-18
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, patarėjas Algis Baležentis, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Irina Martinkevič, Povilas Pinelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, kad kontrolinio pirkimo metu nenustačius pažeidimo požymių, taikoma restitucija Civilinio kodekso (toliau
CK 6.145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti restitucijos taikymo pagrindai - restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į kontrolinio prekių ar paslaugų pirkimo esmę ir vykdymo specifiką, manytina, kad kontrolinis pirkimas negali būti laikomas pagrindu restitucijai CK 6.145 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad „Restitucija taikoma pripažinus sandorį negaliojančiu (CK 1.80 str. 2 d.), išreikalaujant be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.), vienai šaliai iš dalies įvykdžius prievolę, o kitai šaliai jos negalint įvykdyti dėl force majeure (CK 6.62 str., 6.127 str. 2 d., 6.212 str.), išreikalaujant daiktą iš neteisėto valdymo“ [1] . Pastebėtina ir tai, kad ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose kontrolinius pirkimus (pavyzdžiui Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 8 punktas), pinigų ir prekių grąžinimas nėra įvardijamas restitucija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte atsisakyti „restitucijos“ sąvokos ir nurodyti, kad atlikus kontrolinį pirkimą ir nenustačius pažeidimo požymių, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai yra grąžinami pirkimą atlikusiam asmeniui, o prekės – verslininkui. Pritarti Pasiūlymas:
„5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius
pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas.
Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą nenustatyta pažeidimo požymių, taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės - verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras;“. 2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
4 Pritarus projektui, turėtų būti patikslinta 4 straipsnyje nustatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos. Turi būti atsižvelgta į tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta data (2019 m. vasario 1 d.) jau praėjusi ir į T eisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d., kurioje įtvirtinta, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos . Pritarti „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės rugsėjo
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. vasario rugpjūčio 3
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Povilas Pinelis 2019-01-08 1,3 Kreipiuosi į Jus kaip smulkiojo verslo atstovas, norėdamas išreikšti susirūpinimą dėl planuojamų įdiegti LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų, kurios, mano įsitikinimu, galimai yra prieštaraujančios galiojančiai vieningai teisinei sistemai ir pažeidžia teisėtus valstybės piliečių lūkesčius. Projekto rengėjų siūlomos nuostatos:1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 4.
4Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:
„6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę ;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 491 straipsniu Papildyti įstatymą 491 straipsniu: „491 straipsnis. Privalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams
prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas pardavėjams, paslaugų teikėjams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ar Produktų saugos įstatyme, privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę , tol, kol nepašalinami pažeidimai. Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos . Prieštaravimo motyvai Rengėjų siūlymų poveikis, jei siūlymai būtų įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2017/2394 2017 m. gruodžio 12 d. dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004 (toliau - Reglamentas), kuriuo grindžiamos rengėjų teikiamos pataisos, vartotojų interesų apsaugos tikslais numato laipsniškas ir proporcingas priemones , tokias kaip derybos, dalies turinio pašalinimas, laikinosios priemonės ir kt., o interneto svetainės turinio blokavimą numato tik kaip kraštutinę priemonę, jei nėra kitų veiksmingų priemonių tikslams pasiekti. Tuo tarpu įstatymo pataisas teikianti institucija, neatsižvelgdama į Reglamento nuostatas, siūlo tik vieną ir pačią griežčiausią poveikio priemonę , t.y. interneto svetainės blokavimą. Numatomas reguliavimas neatitiktų Reglamento, sąžiningo ir protingo reguliavimo sampratos, būtų perteklinis ir neteisingas verslo atžvilgiu, ir galėtų itin skaudžiai paveikti smulkias bendroves, kurios vykdo veiklą tik internetu, dėl to nukentėtų konkurencija ir galimybė vartotojams pasirinkti . Taikant tokį reguliavimą Lietuvoje dirbančioms įmonėms, kitų šalių , kurios reglamentą įgyvendins tinkamai, proporcingai, verslininkai , siūlantys savo paslaugas internetu, įgytų žymų pranašumą prieš Lietuvoje veikiančias įmones, ir pritrauktų Lietuvos vartotojų lėšas į užsienį. Lietuvos vartotojai jau šiandien patenka tarp daugiausiai Europoje iš užsienio interneto tinklalapių įsigyjančių pirkėjų (67%). Projektu numatomos sankcijos dėl įmonės interneto svetainės blokavimo būtų nukreiptos tik į interneto vykdomą verslą
Skirtingų sankcijų už tą pačią veiką taikymas būtų ne tik ydingas, bet ir esmingai prieštarautų pamatinės teisinės valstybės principams . Aiškinamajame rašte pavyzdžiu pateikiamuose Alkoholio kontrolės ir Lošimų priežiūros įstatymuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti draudimai ir veiksmai, kurių verslo subjektai negali daryti (pavyzdžiui, organizuoti azartinių žaidimų neturint tam reikiamo leidimo), todėl yra gana paprasta identifikuoti daromą pažeidimą. Tuo tarpu Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo normos yra gana abstrakčios
gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu“. Remiantis minėta nesąžiningos komercinės veiklos sąvoka, kone bet kokie šiuolaikinio verslo veiksmai, siekiant pritraukti klientų dėmesį, galėtų būti priskirti prie „iškreipiančių vidutinio vartotojo ekonominį elgesį“, o todėl tampa neaišku, koks konkretus įmonės elgesys, veiksmas ar veiksmai yra draudžiami ir dėl kokių veiksmų (ar neveikimo) kontroliuojanti įstaiga turi teisę taikyti tokias griežtas poveikio priemones . Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatyme nėra suformuluota „šiurkštaus“ pažeidimo samprata. Tampa neaišku ne tik kokie veiksmai yra draudžiami, bet ir koks pažeidimas laikomas mažareikšmiu, o koks – šiurkščiu nusižengimu , o tai sudarytų prielaidas interpretacijoms ir subjektyviam traktavimui. Pataisose numatoma teisė kontroliuojančiai institucijai kreiptis į teismą ir prievolė teismui priimti sprendimą per itin trumpą laiką, nenumatant pagrįstos teisinės gynybos galimybės ir galimos žalos išvengimo/atstatymo mechanizmų subjektui, prieš kurį gali būti taikomos tokios sankcijos.
Tokiu būdu ne tik padidinamas krūvis itin apkrautai teismų sistemai ir sudaromas nepagrįstas spaudimas teismui, bet ir atimama kitos šalies teisė ginti savo teisėtus interesus ir turtą . Pažymėtina, kad Lietuvoje internetu naudojasi 77% vartotojų, 45% pirkėjų internetu elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per mėnesį (šaltinis:
Tyrimo ,,E-shopper barometer Global report “ duomenys. 2017 m. birželio-liepos mėnesiais apklausta 24,871 žmonių 22 Europos valstybėse, Lietuvoje apklausti 821 asmenys). Tai sudaro pagrindą manyti, kad internete veikiančios parduotuvės yra konkurencingos, prieinamos bei patrauklios vartotojams. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siekiant užtikrinti atitiktį Reglamentui, visų rinkos dalyvių teisėtus teisinius lūkesčius, siūlau siūlomas minimas įstatymo pataisas grąžinti tobulinti jų rengėjui. Nepritarti Svarstomas projektas didina vartotojų apsaugą. Tuo tarpu numatoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisė duoti įstatyme nurodytus privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti informaciją, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinami pažeidimai, būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik esant šiurkštiems ar sistemingiems pažeidimams. Be to, tam bus reikalinga teismo sankcija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657
straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė