Projekto lyginamasis variantas
11, 12, 121 , 122 , 123 , 124 , 127
, 42 , 43
2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Šiame įstatyme sąvoka „valstybinė maisto kontrolė“
atitinka sąvoką „oficiali kontrolė“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/625) (OL
reglamento (EB) Nr. 882/2004 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių , 2 straipsnio 1 punkte.“
2Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„
apibrėžtyje nurodyti veiksmai. “ 3.
Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esančios arba įprastai naudojamos sudedamosios dalys tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos pakeistos pigesnėmis ir (ar) kitomis neįprastai naudojamomis ar nesaugiomis sudedamosiomis dalimis taip, kad užmaskuotų tikrąją jo sudėtį ir (ar) suklaidintų vartotoją dėl tikrosios jo sudėties. “
4Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„
apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 1 punkte .“
5Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
„
tvarkymo subjektai, kurie tvarko gyvūninius produktus, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, 1 priedo 8.1 papunktyje. “
taip:
„4) tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka registruotų ir (ar) patvirtint ų maisto tvarkymo subjektų, vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus. įrašytų į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomus sąrašus, maisto tvarkymo vietose ;“. 2.
2Papildyti 4 straipsnio 3 dalį 5 punktu:
„
5) tvarkyti su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka pateikusiems pranešimus su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams. “
3Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:
„
4Teisės aktų reikalavimų, išskyrus saugos,
neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 41 straipsniu: „41 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų registracijos tvarka
1Maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos,
išskyrus subjektus, nurodytus šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, privalo atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, registruoja arba neregistruoja ir informuoja apie priimtą sprendimą registruoti arba neregistruoti:
1) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, patikrinusi maisto tvarkymo vietos atitiktį maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kai ketinama užsiimti mėsinių, žvejybos laivų (pirminė gamyba), mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje ar negyvūninio maisto produktų gamybos veikla;
2) kitais atvejais – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, netikrinusi maisto tvarkymo vietos. 3.
tvarkymo subjektų neregistruoja, jeigu:
1) nepateikiami visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir subjektas, pateikęs dokumentus, neištaiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytų trūkumų per nurodytą terminą;
2) įvertinus maisto tvarkymo subjekto registruoti pateiktus duomenis ir dokumentus ar atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektai neatitinka nustatytų maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimų. 4. Maisto tvarkymo subjektas apie registraciją arba apie tai, kad jis nebus registruojamas, informuojamas raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas yra neregistruojamas, turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai. 5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimą sustabdo:
1) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priėmus sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos ar veiklų sustabdymo, kai maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus;
2) jei gaunamas maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašymas sustabdyti registracijos galiojimą. 6.
tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymą panaikina:
1) maisto tvarkymo subjektui pašalinus šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priėmus sprendimą dėl jo veiklos atnaujinimo;
2) maisto tvarkymo subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui pateikus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymą, kai registracijos galiojimas buvo sustabdytas gavus maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą sustabdyti registracijos galiojimą ar kai suėjo maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašyme nurodytas registracijos galiojimo sustabdymo terminas. 7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registraciją panaikina ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai:
1) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti registracijos galiojimą;
2) maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos arba vykdoma veikla pasibaigė kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Kai įtariama, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos, tačiau šios dalies 1 punkte nurodytas prašymas nebuvo pateiktas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimą ir, nustačiusi, kad veiklos vykdymas galimai nutrauktas, raštu (registruotąja pašto siunta) ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į maisto tvarkymo subjektą, informuodama apie ketinimą panaikinti registracijos galiojimą ir nustatydama 20 darbo dienų terminą informacijai apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą pateikti. Per šį terminą, negavus minėtos informacijos, registracijos galiojimas panaikinamas.
Kai dokumentą, kuriuo informuojama apie ketinimą panaikinti registracijos galiojimą, pristatantis asmuo neranda maisto tvarkymo subjekto atsakingojo arba įgaliotojo asmens registruotoje maisto tvarkymo vietoje, šis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka nurodyto dokumento įteikti nepavyksta, jis siunčiamas maisto tvarkymo subjekto registruotos maisto tvarkymo vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo;
3) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra priėmusi sprendimą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį dėl ūkio subjekto veiklos ar veiklų uždraudimo;
4) nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektui registruoti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija, dėl kurių maisto tvarkymo subjektas negalėjo būti registruojamas;
5) maisto tvarkymo subjektas netenka teisės naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje buvo vykdoma maisto tvarkymo veikla. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 42 straipsniu: „42 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo tvarka
subjektus, nurodytus šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir daigus auginančios įmonės, siekiantys patvirtinimo, turi atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus. 2. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, turi būti suteikiamas ir apie suteiktą patvirtinimą informuojama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Patvirtinimas suteikiamas tuo atveju, jeigu maisto tvarkymo subjektas atitinka maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Jeigu maisto tvarkymo subjekto patikrinimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad subjekto infrastruktūra ir įranga atitinka maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau subjektas nesilaiko kitų nustatytų maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, maisto tvarkymo subjektui suteikiamas laikinasis patvirtinimas. Maisto tvarkymo subjektui suteiktas laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus žuvų perdirbimo laivus ir laivus šaldytuvus, plaukiojančius su Lietuvos Respublikos vėliava, kuriems suteiktas laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikinojo patvirtinimo suteikimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, patikrinusi maisto tvarkymo subjektą ir nustačiusi, kad jis atitinka maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, suteikia jam patvirtinimą. 3. Kiekvienam patvirtintam maisto tvarkymo subjektui, įskaitant tuos, kuriems suteiktas laikinasis patvirtinimas, suteikiamas patvirtinimo numeris. Ši nuostata netaikoma daigus auginančioms įmonėms. 4.
laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, nesuteikiamas, jeigu:
1) maisto tvarkymo subjektas nepateikia šio straipsnio
turiniui keliamų reikalavimų ir jeigu subjektas, pateikęs dokumentus, neištaiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytų trūkumų per nurodytą terminą;
2) maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ar pateikia nevisiškai arba netinkamai įformintus dokumentus;
3) įvertinus maisto tvarkymo subjekto tvirtinti pateiktus duomenis ir dokumentus ar atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje nustatoma, kad maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos neatitinka nustatytų maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Maisto tvarkymo subjektą raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja apie patvirtinimą, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, arba apie tai, kad patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, nebus suteikiamas, nurodydama sprendimo motyvus. 6. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, jeigu:
1) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti patvirtinimą, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą;
2) maisto tvarkymo subjektas nevykdo veiklos ilgiau nei
(jei tai nesusiję su maisto tvarkymo subjekto gamybos patalpų rekonstravimu, atnaujinimu (modernizavimu), remontu ar darbo sezoniškumu) arba maisto tvarkymo subjekto vykdoma veikla pasibaigė kitais teisės aktų nustatytais pagrindais.
Kai įtariama, kad subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos, tačiau šios dalies
veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimą ir, nustačiusi, kad veiklos vykdymas galimai nutrauktas, raštu (registruotąja pašto siunta) ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į maisto tvarkymo subjektą, informuodama apie ketinimą panaikinti patvirtinimą ir nustatydama 20 darbo dienų terminą informacijai apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą pateikti. Per šį terminą, negavus minėtos informacijos, patvirtinimas panaikinamas. Kai dokumentą, kuriuo informuojama apie ketinimą panaikinti patvirtinimą, pristatantis asmuo neranda maisto tvarkymo subjekto atsakingojo arba įgaliotojo asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintoje maisto tvarkymo vietoje, šis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui.
Kai šioje dalyje nustatyta tvarka nurodyto dokumento įteikti nepavyksta, jis siunčiamas patvirtintos maisto tvarkymo vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo;
3) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra priėmusi sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos ar veiklų uždraudimo;
4) nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektui patvirtinti pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija, dėl kurių jis negalėjo būti patvirtintas;
5) maisto tvarkymo subjektas netenka teisės naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje buvo vykdoma maisto tvarkymo veikla. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 43 straipsniu: „43 straipsnis. Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir (ar) tiekėjų notifikavimo (pranešimo) tvarka 1.
Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, prieš pradėdami teikti į rinką su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, taip pat pasikeitus notifikuojamai (pranešamai) informacijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turi pateikti pranešimą, kuriame turi nurodyti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo pavadinimą (juridiniai asmenys turi nurodyti ir juridinio asmens kodą, fiziniai asmenys – vardą ir pavardę), kontaktinius duomenis (telefoną, elektroninį paštą (jei yra), veiklos pobūdį (gamintojas ir
(ar) tiekėjas, jeigu tiekėjas – ar produktai tiekiami iš Europos Sąjungos ar ne iš Europos Sąjungos valstybių narių), faktinės veiklos (gamybos ar sandėliavimo) vykdymo vietos adresą (ir elektroninės parduotuvės adresą (jei yra), vykdomos ekonominės veiklos rūšis bei gaminamų ir (ar) teikiamų į rinką produktų grupes. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą, per 1 darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos pranešimo duomenis įtraukia į Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų sąrašą. Šis sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje. 3. Nustačiusi, kad pranešime pateikta ne visa privaloma pateikti arba netinkama informacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja apie tai su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją bei nurodo, kad per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos, nepateikus reikiamos informacijos, prieš tai pateikta informacija nebus notifikuota.“
Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi:
„3. Draudžiamas maisto klastojimas ir draudžiama teikti į
rinką suklastotą maistą.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių
gaminių ir medžiagų gamintojai ir ( ar ) tiekėjai, sužinoję, kad maistas gali būti nesaugus ir (ar) suklastotas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti.“
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:
1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;
2) koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą;
3) rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėsenas (monitoringus), ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai;
4) nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus. „2.
„2. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo
kompetenciją:
1) formuoja valstybės politiką maisto saugos bei su maistu ir mityba susijusių ligų prevencijos srityse ir koordinuoja jos įgyvendinimą;
2) reglamentuoja, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams: geriamojo vandens (įskaitant natūralų mineralinį vandenį ir šaltinio vandenį) saugą ir kokybę, maisto teršalų, maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto, naujo maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugą, bendruosius maisto higienos ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus; fizinių asmenų, tvarkančių maistą, sveikatos, sveikatos tikrinimo, privalomųjų higienos bei sveikos mitybos žinių reikalavimus ir jų įgijimo tvarką;
3) nustato ir derina kitų institucijų parengtas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, organizuotų kolektyvų maitinimo reikalavimus, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėsenas, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti;
4) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:
1) įgyvendina formuoja valstybės politiką maisto produktų ir jų žaliavų kokybės gerinimo , ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką srityse ir koordinuoja jos įgyvendinimą ;
2) rengia ir tvirtina nustato maisto, gaminamo pagal ES ir (ar) valstybės pripažintas kokybės sistemas , pagal kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos ir pateikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo , maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;
3) nustato privalomuosius realizuojamų specialiuosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus;
4) pati ar per įgaliotas institucijas atlieka šviežių vaisių ir daržovių nustatytų kokybės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę;
5) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.“
3Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustato specialius maisto saugos, kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus, įvežamo į Europos Sąjungą tvarką “. 4. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 10) vykdo Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamybos, perdirbimo, pateikimo į rinką ir įvežimo į Europos Sąjungą importo reikalavimų valstybinę kontrolę;
“. 5. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 5 dalies 11 punktą:
„11) derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius;“
6Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi:
„ 6.
Valstybės institucijos, siekdamos užkirsti kelią maisto klastojimui, koordinuoja savo veiksmus, bendradarbiauja ir keičiasi informacija. “
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka be išankstinio įspėjimo, išskyrus atvejus, kai toks įspėjimas yra pagrįstas ir būtinas, norint tinkamai atlikti valstybinę kontrolę, reguliariai, atsižvelgiant į riziką, pagal iš anksto parengtas ir patvirtintas sudarytas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimų įtarimui , kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi maisto tvarkymo subjekto prašymą atlikti valstybinę maisto kontrolę, sprendžia, ar valstybinė maisto kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama vykdyti valstybinę maisto kontrolę iš anksto įspėjus, sprendimas nepanaikina galimybės vykdyti valstybinę maisto kontrolę iš anksto neįspėjus. “
2Papildyti 11 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„
6) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka nepateikus ūkio subjektui sprendimo kopijos atlikti kontrolinius pirkimus. Patvirtinta sprendimo atlikti kontrolinį pirkimą kopija ūkio subjektui pateikiama iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. “
3Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių:
1) uždrausti pateikti į rinką suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
2) sustabdyti suklastoto maisto, nesaugaus (nesaugių) maisto ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pateikimą į rinką;
3) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją susigrąžinti suklastotą maistą , nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas) iš vartotojų;
4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją pašalinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) iš rinkos;
5) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją sunaikinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
6) maisto tvarkymo subjektą įpareigoti pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, nukenksminti ir kt.);
7) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) kitais, ne pirminės paskirties tikslais;
8) kitas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas priemones.“ 4.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių:
1) uždrausti pateikti į rinką suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
2) sustabdyti suklastoto maisto, nesaugaus (nesaugių) maisto ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pateikimą į rinką;
3) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją susigrąžinti suklastotą maistą , nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas) iš vartotojų;
4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją pašalinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) iš rinkos;
5) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją sunaikinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
6) maisto tvarkymo subjektą įpareigoti pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, nukenksminti ir kt.);
7) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) kitais, ne pirminės paskirties tikslais;
8) kitas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas priemones.“
4Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų pažeidimus , Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamente (ES) Nr. 2017/625
reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, nustatytas administracinio poveikio priemones:
1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir ( ar ) tiekėjo veiklos sustabdymą;
2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir ( ar ) tiekėjo veiklos uždraudimą;
3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija:
kontrolės laboratorijos
laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos. 2. Valstybinei maisto kontrolei mėginiai paimami nustatyta tvarka ir tiriami galiojančiais tyrimo metodais. 3. Mėginių paėmimo ir apmokėjimo tvarką nustato
laboratorijos
laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtos maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkančios laboratorijos. 2. Valstybinei maisto kontrolei mėginiai paimami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka ir tiriami galiojančiais tyrimo metodais.
Valstybinės maisto kontrolės metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų mėginius laboratoriniams tyrimams paima neatlygintinai. 3. Įvežamo į Europos Sąjungą maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų atveju mėginių tyrimų išlaidas apmoka maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, iš kurių paimti mėginiai valstybinei maisto kontrolei. Kitais atvejais (kai mėginių tyrimo rezultatai neatitinka maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar mėginiai paimti, remiantis informacija, gauta iš Europos Komisijos, Lietuvos ar kitų valstybių kompetentingų institucijų dėl maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų) – maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, iš kurių paimti mėginiai valstybinei maisto kontrolei.“
1 skirsnio pakeitimas
1 skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
1
“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal
kompetenciją gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei, ir kai gaminamas ir (ar) teikiamas rinkai suklastotas maistas .“
straipsnis. Baudos už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga
1Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,
nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui arba tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria baudas. 2. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriama nuo 144 iki 1 448 eurų bauda. 3. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo
besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo 1 448 iki 5 792 eurų bauda. 5.
besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 1 448 iki 11 584 eurų bauda. 6. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 5 792 iki 23 169 eurų bauda. 7. Baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą. „122 straipsnis. Baudos ir įspėjimai už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga ir (ar) suklastoto maisto pateikimu į rinką
1Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,
nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui, pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. Nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skiria baudas. Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Duomenis, reikalingus baudoms apskaičiuoti, pateikia maisto tvarkymo subjektas ir kompetentingos institucijos. 2.
besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. 3. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo uždrausti jų pateikimą į rinką nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir
(ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, už įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda. 4. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 3 000 iki 7 000 eurų bauda. 5. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 12 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 20 000 eurų bauda. 6.
besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 6 000 iki 24 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei 7 000 eurų. 7. Įspėjimų ir baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija: „123 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės 1.
Maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas arba tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimą į rinką, jeigu jis įrodo, kad:
1) jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų į rinką nepateikė;
2) maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo arba tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) vartotojas naudojo su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas), pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) maisto produkto (produktų) ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. 2. Nustatydama baudos dydį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. 4.
laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą. „123 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad:
1) jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto į rinką nepateikė;
2) maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo arba tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) vartotojas naudojo su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas), pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) maisto produkto (produktų) ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. 2. Skirdama įspėjimą ar baudą ir nustatydama baudos dydį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:
1) asmuo, prisipažino padaręs šiame įstatyme numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi;
2) asmuo padėjo pažeidimą išaiškinti;
3) asmuo savo noru atlygino vartotojams padarytą žalą;
4) nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos ir (ar) suklastotas maistas buvo sulaikyti ir neišplatinti maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo iniciatyva. 4. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) asmuo pakartotinai per vienus metus nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimo skirti nuobaudą įsiteisėjimo dienos padarė šio įstatymo 122 straipsnyje nurodytus pažeidimus;
2) neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą;
3) maisto tvarkymo subjektas, sužinojęs, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti ar yra nesaugūs ir
(ar) maistas suklastotas, apie tai neinformavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ir kai maisto tvarkymo subjektas juos toliau teikė į rinką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12
Baudų skyrimo terminas Šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius dvejus metus nuo šio įstatymo
ir (ar) 3 dalies reikalavimų pažeidimo nustatymo o jeigu toks pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo išaiškėjimo dienos pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskirtos baudos, numatytos šio įstatymo 122
straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per1 vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo. Atsižvelgdama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį ir į kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, kai jis pateikia įrodymus (pvz., nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, priimdama nutarimą byloje ir atsižvelgdama į gautą rašytinį asmens prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis, paskirtos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį negu dveji metai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, paskirtos baudos mokėjimas dalimis netaikomas.“
Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu:
„4. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr.
2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
, 42 ,43
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „19. Šiame įstatyme sąvoka
„valstybinė maisto kontrolė“ atitinka sąvoką „oficiali kontrolė“ ir vartojama
ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (OL 2004 m. specialusis leidimas , 3 skyrius,
užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB, (Oficialios kontrolės reglamento) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/625) (OL 2017 L 95, p. 1)
dalimi: „ 23.
Maisto klastojimas – tyčiniai klaidinantys vartotoją ar kitą ūkio subjektą veiksmai, atlikti siekiant ekonominės ar kitokios naudos, kai maisto sudėtyje natūraliai esanti arba įprastai naudojama sudedamoji (sudedamosios) dalis (dalys) pakeičiama kita sudedamąja dalimi ar dalimis to nenurodant ant pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose ir (arba) maistą apibūdinanti informacija pašalinama ar klaidingai arba užmaskuotai pateikiama ar pakeičiama ant maisto bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose, ir (arba) atliekami kitokie veiksmai, klaidinantys dėl kitos maistui identifikuoti skirtos informacijos.“
dalimi: „
maistas, ant kurio bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose siekiant ekonominės ar kitokios naudos tyčia klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esanti (esančios) arba įprastai naudojama (naudojamos) sudedamoji (sudedamosios) dalis (dalys) siekiant ekonominės ar kitokios naudos tyčia pakeista (pakeistos) kita (kitomis) sudedamąja (sudedamosiomis) dalimi (dalimis) nenurodant to ant pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose, taip klaidinant vartotoją ar kitą ūkio subjektą dėl tikrosios maisto sudėties. “
dalimi: „
Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 1 punkte .“
dalimi: „
subjektai – maisto tvarkymo subjektai, kurie tvarko gyvūninius produktus, kaip šie produktai apibrėžti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 L 139, p. 55), 1 priedo 8.1 papunktyje. “
pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tvarkyti maistą gali tik šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose registruoti ir
(ar) patvirtinti maisto tvarkymo subjektai, jų registravimo ir (ar) patvirtinimo metu nurodytose maisto tvarkymo vietose , turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus . “
punktu: „
5) tvarkyti su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas gali tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešimus pateikę su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai. “
3Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:
„
neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. “
papildymas 41 straipsniu Papildyti Įstatymą 41 straipsniu: „41 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų registravimo tvarka
įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto tvarkymo subjektus, yra registruojami šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Registruojami maisto tvarkymo subjektai turi atitikti teisės aktuose nustatytus maisto tvarkymo reikalavimus. 2.
Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl registravimo, maisto tvarkymo subjektai turi įrodyti, kad laikosi teisės aktuose nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų, t. y. turi pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tvirtinamuose tvarkos aprašuose nustatytus dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, taip pat dokumentus dėl infrastuktūros, įrangos, maisto tvarkymo proceso atitikties higienos reikalavimams, veiklos apimties bei savikontrolės sistemos. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sprendimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto tvarkymo subjektų registravimo priima ir apie priimtą sprendimą registruoti arba neregistruoti maisto tvarkymo subjektą informuoja:
1) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, patikrinusi maisto tvarkymo vietos atitiktį maisto srities teisės aktų reikalavimams, – kai ketinama užsiimti mėsinių, žvejybos laivų (pirminės gamybos), mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje ar negyvūninių maisto produktų gamybos veikla;
2) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, netikrinusi maisto tvarkymo vietos, – kitais, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, atvejais. 4. Laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas šalina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus trūkumus ir neatitikimus, į maisto tvarkymo subjekto registravimo terminą neįskaičiuojamas. 5.
maisto tvarkymo subjektų neregistruoja, jeigu:
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyti dokumentai ir maisto tvarkymo subjektas, pateikęs dokumentus, nevykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti nurodytus trūkumus ir neatitikimus ;
2) įvertinus maisto tvarkymo subjekto pateiktus duomenis ir dokumentus ar atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje, nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektas neatitinka teisės aktuose nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų. 6. Maisto tvarkymo subjektas apie sprendimą dėl jo registravimo informuojamas raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas yra neregistruojamas, turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai. 7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimą sustabdo ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui :
1) priėmusi sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos sustabdymo, kai maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus;
įgalioto asmens prašymą sustabdyti registravimo galiojimą . 8.
maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimo sustabdymą panaikina, kai:
1) maisto tvarkymo subjektas pašalina šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus ir pateikia prašymą dėl veiklos atnaujinimo ir yra priimtas sprendimas dėl šio maisto tvarkymo subjekto veiklos sustabdymo panaikinimo ;
2) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimo sustabdymą, kai registravimo galiojimas buvo sustabdytas gavus maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą sustabdyti registravimo galiojimą arba kai sueina maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašyme nurodytas registravimo galiojimo sustabdymo terminas. 9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registravimą panaikina ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai:
1) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti registravimo galiojimą;
2) maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos ilgiau negu vienus metus arba vykdyta veikla pasibaigė kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Kai įtariama, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos, tačiau šios dalies 1 punkte nurodytas prašymas nebuvo pateiktas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimą ir, nustačiusi, kad veiklos vykdymas galbūt nutrauktas, raštu (registruotąja pašto siunta) ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į maisto tvarkymo subjektą informuodama apie ketinimą panaikinti jo registravimo galiojimą ir nustatydama 20 darbo dienų terminą informacijai apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą pateikti. Per šį terminą negavus informacijos apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą, maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimas panaikinamas.
Jeigu dokumentą, kuriuo informuojama apie ketinimą panaikinti registravimo galiojimą, pristatantis asmuo registruotoje maisto tvarkymo vietoje neranda maisto tvarkymo subjekto atsakingo arba įgaliotojo asmens, šis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui. Jeigu šioje dalyje nustatyta tvarka įteikti dokumento nepavyksta, jis siunčiamas maisto tvarkymo subjekto registruotos maisto tvarkymo vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo dienos;
3) yra priimtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos uždraudimo, kai maisto tvarkymo subjektas per nustatytą terminą nepašalino nurodytų maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, dėl kurių jo veikla buvo sustabdyta ;
4) yra nustatoma kad maisto tvarkymo subjektui registruoti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija, dėl kurių maisto tvarkymo subjektas negalėjo būti registruojamas;
5) maisto tvarkymo subjektas netenka teisės naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje buvo vykdoma maisto tvarkymo veikla. 10. Maisto tvarkymo subjektas, kurio registravimas sustabdytas ar panaikintas, neturi teisės vykdyti maisto tvarkymo veiklos. “
papildymas 42 straipsniu Papildyti Įstatymą 42 straipsniu: „42 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo tvarka
tvarkymo subjektai (išskyrus subjektus, kurių veikla yra mėsinių, žvejybos laivų (pirminės gamybos) veikla, mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamyba ir gyvų žuvų tvarkymas prekyboje) ir daigus, kaip jie apibrėžti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 208/2013 dėl daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų (OL 2013 L 68, p.
16) 2 straipsnio a dalyje, auginančios įmonės yra patvirtinami šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Tvirtinami maisto tvarkymo subjektai turi atitikti teisės aktuose nustatytus maisto tvarkymo reikalavimus. 2. Kreipdamiesi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo, maisto tvarkymo subjektai turi įrodyti, kad laikosi teisės aktuose nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų, t. y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, taip pat dokumentus dėl infrastuktūros, įrangos, maisto tvarkymo proceso atitikties higienos reikalavimams, veiklos apimties, savikontrolės sistemos . 3 . Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, turi būti suteiktas ir apie suteiktą patvirtinimą informuota ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Patvirtinimas suteikiamas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas atitinka maisto srities teisės aktų reikalavimus. Jeigu maisto tvarkymo subjekto patikrinimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad subjekto infrastruktūra ir įranga atitinka maisto srities teisės aktų reikalavimus, tačiau maisto tvarkymo subjektas nesilaiko kitų maisto srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų, maisto tvarkymo subjektui suteikiamas laikinasis patvirtinimas. Maisto tvarkymo subjektui suteiktas laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus žuvų perdirbimo laivus ir laivus šaldytuvus, plaukiojančius su Lietuvos Respublikos vėliava. Jiems suteiktas laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių. 4.
patvirtintam maisto tvarkymo subjektui, įskaitant tuos, kuriems suteiktas laikinasis patvirtinimas, suteikiamas patvirtinimo numeris. Ši nuostata netaikoma daigus auginančioms įmonėms. 5 . Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, nesuteikiamas, jeigu:
1) maisto tvarkymo subjektas nepateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų dokumentų ar pateikti dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir jeigu dokumentus pateikęs maisto tvarkymo subjektas per nurodytą terminą neištaiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytų trūkumų;
2) maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų dokumentų ar pateikia ne visus arba netinkamai įformintus dokumentus;
3) įvertinus maisto tvarkymo subjekto pateiktus duomenis ir dokumentus ar atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje, nustatoma, kad maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos neatitinka maisto srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 6. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja maisto tvarkymo subjektą apie patvirtinimą, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, arba apie tai, kad patvirtinimas, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, nesuteikiamas nurodydama šio sprendimo motyvus. 7.
subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį patvirtinimą, panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai:
1) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, įskaitant laikinąjį patvirtinimą;
2) maisto tvarkymo subjektas nevykdo veiklos ilgiau negu 4 mėnesius, o kai suteiktas laikinasis patvirtinimas, – ilgiau negu 3 mėnesius (kai tai nesusiję su maisto tvarkymo subjekto gamybos patalpų rekonstravimu, atnaujinimu (modernizavimu), remontu ar darbo sezoniškumu) arba maisto tvarkymo subjekto vykdyta veikla pasibaigė kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Kai įtariama, kad subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos, tačiau šios dalies 1 punkte nurodytas prašymas nebuvo pateiktas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimą ir, nustačiusi, kad veiklos vykdymas galbūt nutrauktas, raštu (registruotąja pašto siunta) ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į maisto tvarkymo subjektą informuodama apie ketinimą panaikinti patvirtinimą ir nustatydama 20 darbo dienų terminą informacijai apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą pateikti. Per šį terminą negavus informacijos apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas panaikinamas. Jeigu dokumentą, kuriuo informuojama apie ketinimą panaikinti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, pristatantis asmuo patvirtintoje maisto tvarkymo vietoje neranda maisto tvarkymo subjekto atsakingo arba įgaliotojo asmens, šis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui.
Jeigu šioje dalyje nustatyta tvarka įteikti dokumento nepavyksta, jis siunčiamas patvirtintos maisto tvarkymo vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo dienos;
3) yra priimtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos uždraudimo;
4) yra nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektui patvirtinti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija, dėl kurių maisto tvarkymo subjektas negalėjo būti patvirtintas;
5) maisto tvarkymo subjektas netenka teisės naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje buvo vykdoma maisto tvarkymo veikla. 8. Maisto tvarkymo subjektas, kurio patvirtinimas, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, sustabdytas ar panaikintas, neturi teisės vykdyti maisto tvarkymo veiklos. “
papildymas 43 straipsniu Papildyti Įstatymą 43 straipsniu: „43 straipsnis. Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir (ar) tiekėjų notifikavimo (pranešimo) tvarka 1.
Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, prieš pradėdami teikti į rinką su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, taip pat pasikeitus notifikuojamai (pranešamai) informacijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turi pateikti pranešimą, kuriame turi nurodyti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo pavadinimą (juridiniai asmenys turi nurodyti ir juridinio asmens kodą, fiziniai asmenys – vardą ir pavardę), kontaktinius duomenis (telefoną, elektroninio pašto adresą (jei turi, veiklos pobūdį (gamintojas ir (ar) tiekėjas; tiekėjas turi nurodyti, ar produktai teikiami į rinką iš Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės, ar ne iš Europos Sąjungos valstybių narių), faktinės veiklos (gamybos ar sandėliavimo) vykdymo vietos adresą (ir elektroninės parduotuvės adresą (jei yra), vykdomos ekonominės veiklos rūšis, gaminamų ir (ar) tiekiamų į rinką produktų grupes. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą, per 1 darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos pranešimo duomenis įtraukia į Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų sąrašą . Šis sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje. 3. Nustačiusi, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime pateikta ne visa privaloma pateikti arba netinkama informacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo dienos apie tai informuoja su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją ir nurodo, kad, per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos nepateikus reikiamos informacijos, prieš tai pateikta informacija nebus notifikuota. 4.
4Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, nepateikę šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, neturi teisės vykdyti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tvarkymo veiklos.
“ 6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi:
„
3Maisto klastojimas draudžiamas, taip pat draudžiama teikti į rinką suklastotą maistą.
“ 7 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar ir (ar) tiekėjai, sužinoję, kad maistas gali būti nesaugus ir (ar) suklastotas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti.“ 8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:1 ) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių formuoja valstybės politiką maisto saugos bei su maistu ir mityba susijusių ligų prevencijos srityse ir koordinuoja jos įgyvendinimą ;
maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą reglamentuoja, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, geriamojo vandens (įskaitant natūralų mineralinį vandenį ir šaltinio vandenį) saugą ir kokybę, teršalų, maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto, naujo maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugą, bendruosius maisto higienos ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus, maistą tvarkančių fizinių asmenų sveikatos, sveikatos tikrinimo, privalomųjų higienos bei sveikos mitybos žinių reikalavimus ir šių žinių įgijimo tvarką ;
saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėsenas (monitoringus), ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai nustato tikslinių grupių maitinimo organizavimo reikalavimus, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, derina kitų institucijų parengtas mitybos normas, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėseną, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti ;
ženklinimo reikalavimus atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai .“ 2.
Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:1 ) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių formuoja valstybės politiką maisto saugos bei su maistu ir mityba susijusių ligų prevencijos srityse ir koordinuoja jos įgyvendinimą ;
maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą reglamentuoja, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, geriamojo vandens (įskaitant natūralų mineralinį vandenį ir šaltinio vandenį) saugą ir kokybę, teršalų, maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto, naujo maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugą, bendruosius maisto higienos ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus, maistą tvarkančių fizinių asmenų sveikatos, sveikatos tikrinimo, privalomųjų higienos bei sveikos mitybos žinių reikalavimus ir šių žinių įgijimo tvarką ;
saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėsenas (monitoringus), ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai nustato tikslinių grupių maitinimo organizavimo reikalavimus, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, derina kitų institucijų parengtas mitybos normas, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėseną, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti ;
ženklinimo reikalavimus atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai .“
ją išdėstyti taip: „3.
Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:
1) įgyvendina formuoja valstybės politiką maisto produktų ir jų žaliavų kokybės gerinimo , ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką srityse ir koordinuoja jos įgyvendinimą ;
2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos ir pateikimo į rinką programas, nustato maisto, gaminamo pagal Europos Sąjungos ir
(ar) Lietuvos Respublikos pripažintas kokybės sistemas, maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;
3) nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų specialiuosius maisto ženklinimo reikalavimus ;
4) pati ar per įgaliotas institucijas atlieka šviežių vaisių ir daržovių nustatytų kokybės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę;
5) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.“
3Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustato specialius maisto , įvežamo į Europos Sąjungą, saugos, kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos reikalavimus bei ir jų laikymosi kontrolės , rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus tvarką ;“. 4. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 10) vykdo Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamybos, perdirbimo, pateikimo į rinką ir importo įvežimo į Europos Sąjungą reikalavimų valstybinę kontrolę;
“. 5. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 5 dalies 11 punktą:
„
11) derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius; “. 6. Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi: „ 6.
Maisto kontrolės, teisėsaugos ir kitos valstybės institucijos, siekdamos užkirsti kelią maisto klastojimui, pagal kompetenciją koordinuoja savo veiksmus, bendradarbiauja ir keičiasi informacija teisės aktų nustatyta tvarka. “
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka be išankstinio įspėjimo , (išskyrus atvejus, kai toks įspėjimas yra pagrįstas ir būtinas norint tinkamai atlikti valstybinę kontrolę), reguliariai, atsižvelgiant į riziką, pagal iš anksto sudarytas parengtas ir patvirtintas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimui įtarimų , kad buvo pažeisti šio įstatymo bei ir kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi maisto tvarkymo subjekto prašymą atlikti valstybinę maisto kontrolę, sprendžia, ar valstybinė maisto kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama valstybinę maisto kontrolę atlikti iš anksto įspėjus, šis sprendimas nepanaikina galimybės atlikti valstybinę maisto kontrolę iš anksto neįspėjus. “
6 punktu: „
6) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlikti kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikusi maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti kontrolinius pirkimus. Sprendimas atlikti kontrolinį pirkimą maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pateikiamas iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. “
ir ją išdėstyti taip: „6.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių:
1) uždrausti pateikti į rinką suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
2) sustabdyti suklastoto maisto, nesaugaus (nesaugių) maisto ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pateikimą į rinką;
3) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją susigrąžinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas) iš vartotojų;
4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją pašalinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) iš rinkos;
5) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją sunaikinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
6) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą įpareigoti pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, nukenksminti pašalinti kenksmingumą ir kt.);
7) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) kitais, ne pirminės paskirties , tikslais;
8) kitas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas priemones.“ 4.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių:
1) uždrausti pateikti į rinką suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
2) sustabdyti suklastoto maisto, nesaugaus (nesaugių) maisto ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pateikimą į rinką;
3) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją susigrąžinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas) iš vartotojų;
4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją pašalinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) iš rinkos;
5) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją sunaikinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
6) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą įpareigoti pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, nukenksminti pašalinti kenksmingumą ir kt.);
7) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar ir (ar) tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) kitais, ne pirminės paskirties , tikslais;
8) kitas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas priemones.“
4Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus pažeidimų , Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, Reglamente (ES) 2017/625 nustatytas administracinio poveikio priemones:
1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar ir (ar) tiekėjo veiklos sustabdymą;
2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimą;
3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.“ 10 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„ 12 straipsnis. Valstybinės maisto kontrolės laboratorijos
1Valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus paskirtos maisto srities teisės aktų reikalavimus atitinkančios laboratorijos. 2. Valstybinei maisto kontrolei mėginiai paimami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir tiriami galiojančiais tyrimo metodais. Valstybinės maisto kontrolės metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų mėginius laboratoriniams tyrimams paima neatlygintinai (išskyrus kontrolinius pirkimus). 3.
Įvežamų į Europos Sąjungą maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų atveju mėginių tyrimo išlaidas apmoka maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, iš kurių paimti mėginiai valstybinei maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kontrolei, kitais atvejais (kai mėginių tyrimo rezultatai neatitinka maisto srities teisės aktų reikalavimų ar mėginiai paimti remiantis informacija, gauta iš Europos Komisijos, Lietuvos ar kitų valstybių kompetentingų institucijų dėl maisto srities teisės aktų reikalavimų pažeidimų)
1 skirsnio pakeitimas
1 skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1
TVARKA“. 12 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei , ir kai gaminamas ir (ar) tiekiamas rinkai suklastotas maistas .“
straipsnio pakeitimas
straipsnis. Baudos ir įspėjimai už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga ir (ar) suklastoto maisto gamyba ir pateikimu į rinką 1.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui arba ir
įspėjimus arba baudas. Nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skiria baudas. Vyriausybė patvirtina baudų, išreikštų procentais nuo ūkio subjekto praėjusiais ūkiniais metais gautų bendrųjų pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Duomenis, reikalingus baudoms apskaičiuoti, pateikia maisto tvarkymo subjektas ir kompetentingos institucijos. 2. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius
eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. 3. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų
eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 4 000 iki 15 000 eurų bauda. 4.
su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba ir (ar) tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų reikalavimo pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo
iki
eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 3 000 iki
su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo
iki11584
eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir
(ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 20 000 eurų bauda. 6. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo
iki
000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda turi būti ne mažesnė kaip 7 500 eurų ir ne didesnė kaip 100 000 eurų, įskaitant atvejus, kai maisto tvarkymo subjektas nepateikė duomenų apie praėjusiais ūkiniais metais gautas bendrąsias metines pajamas.
Jei bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais nebuvo gauta, skiriama bauda nuo 7 500 iki 50 000 eurų. 7. Baudų Įspėjimų ir baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą.“
straipsnio pakeitimas
straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas arba ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad:
1) jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto į rinką nepateikė;
2) maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo arba ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) vartotojas naudojo su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) , pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) maisto produkto (produktų) ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pavojingas pavojingąsias savybes nu lėmė nenugalima jėga. 2.
2Nustatydama baudos dydį,
Skirdama nuobaudą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 3. Skiriant baudą, Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas , padarę šiame įstatyme numatytą pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės prisipažino jį padarę, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo pažeidimą išaiškinti, pašalino pažeidimą, savo noru atlygino vartotojams padarytą žalą, nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos ir (ar) suklastotas maistas buvo sulaikyti ir neišplatinti maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir
(ar) tiekėjo iniciatyva, kitos reikšmingos aplinkybės . 4.
4Skiriant baudą,
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir
(ar) tiekėjas pakartotinai per vienus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsiteisėjusio nutarimo skirti nuobaudą už padarytą pažeidimą pakartotinai padarė šio įstatymo 122 straipsnyje nurodytus pažeidimus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą, šio įstatymo pažeidimą padarė naudodamasis visuomenės ar kito asmens nelaime, maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas, sužinojęs, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti ar yra nesaugūs ir (ar) maistas suklastotas, apie tai neinformavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir juos toliau tiekė rinkai. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis. Baudų skyrimo terminas Šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimų pažeidimo nustatymo, o jeigu toks pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo išaiškėjimo dienos dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos . Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paskirtos baudos, numatytos šio įstatymo 122 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo. Įvertinusi atsakomybėn traukiamo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir
(ar) tiekėjo finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kai maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą byloje ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį negu dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, paskirtos baudos mokėjimas dalimis netaikomas. “
pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „
Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr.
1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 95, p. 1). “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. gruodžio 14 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 13 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2019 m. gruodžio 13 d. išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai galioja neterminuotai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
, 42 , 43
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Nuo 2019 m. gruodžio 14 d. visoje Europos Sąjungoje oficialiai maisto kontrolei organizuoti bus pradėtas taikyti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL
reguliavimą. Be to, siūloma koreguoti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 (toliau – Įstatymas) ketvirtąjame1 skirsnyje numatytą atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus ir padidinti jame numatytas baudas, skiriamas, kai į rinką pateikiamas maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei, taip pat patikslinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuobaudų skyrimo terminus ir baudų išieškojimo tvarką.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas numato, kad priežiūros institucijos už Reklamos įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimus skiria baudas, kurių minimalus dydis yra 289 eurai. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas taip pat numato, kad priežiūros institucijos už Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimus skiria baudas, kurių minimalus dydis yra 289 eurai . Tuo tarpu šiuo metu galiojančioje Maisto įstatymo redakcijoje numatyta minimali bauda už pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, siekia 144 eurus – tai palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu maisto reklamos ir alkoholio kontrolės srityse yra neproporcingai maža ir neatgrasanti priemonė. Įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/625 139 straipsnio nuostatas valstybės narės privalo nustatyti sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, todėl teikiamu Įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Projektas) siūloma padidinti baudas už pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga. Atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4369“ 3 punktą, kuriame nurodoma, kad „ [s] iekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą ir aiškumą dėl pirmiau minėto Kodekso normų taikymo ir atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nenustatyta, kokia veikla laikytina maisto klastojimu, tikslinga parengti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pakeitimo projektą, jame apibrėžiant sąvoką „maisto klastojimas“ ir nurodant, kad maisto klastojimas yra Lietuvos Respublikoje draudžiama ūkinė (komercinė) veikla. Šį projektą Lietuvos Respublikos Seimui pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybė “, siūloma pakeisti Įstatymo
maistas“, taip pat papildant Įstatymą 6 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia maisto klastojimą kaip Lietuvos Respublikoje draudžiamą ūkinę (komercinę) veiklą. Atitinkamai patikslintos ir pareigas bei atsakomybę už Įstatymo
straipsnių nuostatos. Sąvokos „maisto klastojimas“ ir „suklastotas maistas“ suformuotos atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktus maisto klastojimo kriterijus (paskelbta EK tinklalapyje adresu: https://ec.europa.eu/food/safety/food-fraud_en ) ir į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos institucijos per pastaruosius keletą metų priėmė reglamentų, kuriuose naujai įvardijamos kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamos teisėkūros sritys, bei tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija de facto jau daugelį metų atlieka kai kurias kitas su gyventojų mitybos gerinimu susijusias funkcijas, siūloma patikslinti Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos funkcijas. Taip pat atsižvelgiant į šių dienų realijas ir vartojamą terminologiją siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos funkcijas, išdėstytas Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Siūloma patikslinti Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priskirtas funkcijas, atsisakant nebetikslingo išankstinio valgiaraščių derinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus (patarėja Jolita Martutaitytė, tel. (8 5) 239 1162, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Loreta Mačytė, tel. (8 5) 239 1282, el. p. [email protected] ,
aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu oficialios kontrolės organizavimui taikomas 2004 m. balandžio
oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas , 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) (ir Įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai).
Galiojančioje Įstatymo redakcijoje (11 straipsnyje) numatyta, kad valstybinė maisto kontrolė yra atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos be išankstinio įspėjimo, o Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalyje yra numatyta išlygų. Šiuo metu kontroliniai pirkimai maisto teisės aktuose nėra reglamentuoti. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje (12 straipsnyje) numatyta, kad valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos, o patys valstybiniai mėginiai ir jų paėmimas turi atitikti Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883
„Dėl Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“,
bei Gaminių bandinių paėmimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1103 „Dėl Gaminių bandinių paėmimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus. Įstatymo ketvirtąjame1 skirsnyje numatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus ir numatytos baudos, skiriamos, kai į rinką pateikiamas maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei, nurodytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šiuo metu teisiniai santykiai, susiję su maisto klastojimu, teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžti, taip pat ir „maisto klastojimo“ sąvoka. Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 11 punkte numatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, be kitų jai paskirtų funkcijų, derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija parengė pritaikyto maitinimo bei vegetarinių valgiaraščių sudarymo rekomendacijas, kurios skelbiamos viešai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomas naujas teisinis reguliavimas yra suderintas su nuo 2019 m. gruodžio 14 d. taikytino Reglamento (ES) 2017/625 reikalavimais, susijusiais su laboratorinių tyrimų vykdymu, valstybinės maisto kontrolės organizavimo tvarka, kontroliniais pirkimais, nuostatomis dėl atsakomybės už pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika. Naujas teisinis reguliavimas, susijęs su maisto klastojimo draudimu, įgyvendina ne tik rezoliucijos Nr. 2013/2091(INI) rekomendacijas, Reglamento (ES) 2017/625 reikalavimus, bet ir
nutarimo Nr. 1115 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4369“ 3 punktą. Tai užtikrins teisinį nuoseklumą ir aiškumą dėl pirmiau minėto BK normų taikymo ir palengvins atsakomybės už pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, taikymą. Tuo tarpu siūlomas naujas teisinis reguliavimas patikslinti Įstatymo
veterinarijos tarnybai priskirtas funkcijas, atsisakant nebetikslingo išankstinio valgiaraščių derinimo, padės sumažinti administracinės naštos verslui lygį. Atsižvelgiant į tai, galiojančioje Įstatymo redakcijoje (2 ir 11 straipsniuose) pateiktos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr.
882/2004 tikslintinos nuorodomis į nuo 2019 m. gruodžio 14 d. oficialiai maisto kontrolei organizuoti taikytiną Reglamentą (ES) 2017/625, taip pat šiuo reglamentu papildomas Įstatymo priedas. Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), nuostatomis siūloma patikslinti Įstatymo 4 straipsnį ir papildyti Maisto įstatymą Nr. VIII-1608 41 , 42 , 43 straipsniais numatant maisto tvarkymo subjektų registravimo ir (ar) patvirtinimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo bei su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir (ar) tiekėjų pranešimo pagrindus. Pažymėtina, kad prievolė registruoti negyvūninio maisto tvarkymo subjektus, o gyvūninio maisto tvarkymo subjektus patvirtinti, yra nustatyta šiuo metu galiojančiame Reglamento (ES) 882/2004 31 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad
„kompetentingos institucijos nustato procedūras, kurių turi laikytis
<...> maisto verslo operatoriai, pateikdami prašymą įregistruoti jų įmones <...>“, „kompetentingos institucijos nustato procedūras, kurių turi laikytis <...> maisto verslo operatoriai, pateikdami prašymą patvirtinti jų įmones <...>“ (atitinkamai šios nuostatos yra perkeltos ir į įsigaliosiantį Reglamentą (ES) 2017/625). Prievolė patvirtinti daigus auginančias įmones yra nustatyta 2013 m. kovo 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 210/2013 dėl daigus auginančių įmonių patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 (OL 2013 L 68, p. 24) 2 straipsnyje („maisto tvarkymo subjektai užtikrina, kad kompetentinga institucija patvirtina daigus auginančias įmones pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį“).
852/2004 6 straipsnį“). Projekto 41 straipsnio 7 dalies 2 punktas suformuotas atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalį (atitinkamai proporcingai numatyta, kad dokumentas dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos ar patvirtinimo panaikinimo gali būti įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui). Taip pat atitinkamai numatyta, kad tais atvejais, kai siunčiamas dokumentas dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos ar patvirtinimo panaikinimo, jis turi būti siunčiamas registruotąja pašto siunta, siekiant užtikrinti minėto dokumento gavimo faktą. Atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2017/625 įtvirtintus naujus reikalavimus, taikytinus oficialiai kontrolei, siūloma atitinkamai pakeisti Įstatymo 2, 11 ir 12 straipsnių nuostatas, susijusias su laboratorinių tyrimų vykdymu, valstybinės maisto kontrolės organizavimo tvarka, taip pat įtraukti naujas nuostatas, leisiančias kompetentingai institucijai atlikti kontrolinius pirkimus. Pažymėtina, kad pagal Reglamento (ES) 2017/625 79 ir 80 straipsnių nuostatas, valstybės narės gali rinkti mokesčius ar rinkliavas, kurie būtų skirti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai siūloma pakeisti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir numatyti, kad valstybinės maisto kontrolės metu maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti imami neatlygintinai. Taip pat pažymėtina, kad siūloma pakeisti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, diferencijuojant atvejus, kada laboratorinių tyrimų išlaidas apmoka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o kada maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, iš kurių paimti mėginiai valstybinei maisto kontrolei (taikant Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.
B1-883 „Dėl Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“). Tikslinamos Įstatymo 11 straipsnio nuostatos, papildomai į šį straipsnį įtraukiant ir Reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybinei maisto kontrolei taikytiną principą, numatantį, kad kontrolės dažnumas nustatomas remiantis rizika. Kadangi Reglamento (ES) 2017/625 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „<...> oficialiai kontrolei gali būti naudojami mėginiai, kompetentingų institucijų, joms neatskleidus savo tapatybės, užsakyti iš veiklos vykdytojų“, atitinkamai papildyta Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis numatant, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galės atlikti ir kontrolinius pirkimus. Šiuo metu kontroliniai pirkimai maisto teisės aktuose nėra reglamentuoti. Įstatymo 12 straipsnis tikslinamas numatant, kad valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Reglamento (ES) 2017/625 reikalavimus atitinkančios laboratorijos. Atsižvelgiant į galiojančią praktiką papildyti ir patikslinti Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 punktai, numatant, kokiais atvejais maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir tiekėjai apmoka maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų mėginių paėmimo laboratoriniams tyrimams ir mėginių tyrimų išlaidas.
Be to, įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/625 139 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad numatytos sankcijos, taikytinos už šio reglamento pažeidimus, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, koreguojama Įstatymo ketvirtąjame1 skirsnyje numatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Atsižvelgiant į baudų taikymo praktiką Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse padidinamos numatytos baudos, skiriamos, kai į rinką pateikiamas maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei, taip pat patikslinamos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nuobaudų skyrimo terminai ir baudų išieškojimo tvarka. Baudų dydžių pokyčiai:
Įstatyme nustatytos baudos Įstatymo projekte siūlomos baudos Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriama nuo 144 iki 1 448 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.
suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda.
Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 868 iki 4 344 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, už įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 2000 iki 6000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo 1 448 iki 5 792 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda.
Maisto tvarkymo subjektams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti suklastotą maistą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 3 000 iki 7 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 1 448 iki 11 584 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 12 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 20 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 5 792 iki
medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 6 000 iki 24 000 eurų bauda.
Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) patiekusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei 7
nustatyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio reglamento pažeidimus ir už 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, atspindėtų, laikantis nacionalinės teisės, bent veiklos vykdytojo gautą ekonominę naudą arba, kai tikslinga, veiklos vykdytojo apyvartos procentinę dalį“, Projektas papildytas nuostatomis, numatančiomis baudas, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, kai šis pažeidimas sukėlė vartotojo mirtį. Projekte numatytos atitinkamai didesnės baudos už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką atsižvelgiant į tai, kad šie pažeidimai padaromi užsiimant nesąžininga ir klaidinančia praktika, kuri kelia grėsmę vartotojų sveikatai, ir sudaro sąlygas nelygiai konkurencinei kovai. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje.
Šiuo metu teisiniai santykiai, susiję su maisto klastojimu, teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžti. Europos Parlamento 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijos Nr. 2013/2091(INI) dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jo kontrolės 63 punkte pateikta rekomendacija, kad Europos Sąjungos valstybės narės, kaip papildomą atgrasymo priemonę, nustatytų dar didesnes sankcijas, įskaitant ir baudžiamąją atsakomybę, už maisto klastojimą, kai tyčia sukeliamas pavojus visuomenės sveikatai ar suklastoti produktai pateikiami pažeidžiamai visuomenės daliai. Siūlomi Įstatymo pakeitimai (pakeisti Įstatymo
ūkinę (komercinę) veiklą, bei atitinkamai patikslinti ir pareigas bei atsakomybę už Įstatymo pažeidimus nustatančių 7, 121 , 122 ,123 , 124 ir 127 straipsnių nuostatas) neprieštarautų Įstatymo paskirčiai. Numatyta atsakomybė suderinta su Reglamento (ES) 2017/625 139 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „[v]alstybės narės užtikrina, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio reglamento pažeidimus ir už 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, atspindėtų, laikantis nacionalinės teisės, bent veiklos vykdytojo gautą ekonominę naudą arba, kai tikslinga, veiklos vykdytojo apyvartos procentinę dalį“. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 11 punkte numatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, be kitų jai paskirtų funkcijų, derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 36 straipsnio 9 dalimi „už sąlygų sudarymą vaikų ir mokinių maitinimui organizuoti valstybinėje ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje atsako savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas). Už maitinimo organizavimą šioje dalyje nurodytose mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, atsako mokyklos vadovas“. Švietimo įstatymo 36 straipsnio 7 dalis numato, kad „ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, mokinių maitinimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.“ Teisės aktai numato bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, kuriais vadovaujantis ugdymo įstaigos turi organizuoti maitinimą arba parengti sąlygas maitinimo paslaugą teikiančiai įmonei, kai ši paslauga perkama. Nustatyti reikalavimai maisto produktų tiekėjams, patiekalų gaminimui ir patiekimui, valgiaraščių sudarymui, numatyti vaikų maitinimui rekomenduojami, draudžiami maisto produktai ir jų grupės. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.
V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, 42 punktu bendrojo ugdymo mokyklų valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo privaloma pateikti tik patiekalo kiekį, nenurodant maistinės ir energinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad valgiaraštyje patiekalo maistinė ir energinė vertė nenurodoma, konstatuotina, kad mitybos reguliavimo aspektu išankstinis valgiaraščio derinimas nesukuria papildomos pridėtinės vertės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija parengė pritaikyto maitinimo bei vegetarinių valgiaraščių sudarymo rekomendacijas, kurios skelbiamos viešai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Pagal rekomendacijas parengtų valgiaraščių derinimas taip pat nėra tikslingas. Be to, vadovaujantis Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-599 „Dėl Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintoje Vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje gali dalyvauti vaikai, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir bendrojo lavinimo mokyklas, t. y. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad maisto produktai pagal šias programas neįtraukiami į valgiaraštį ir nėra skaičiuojamas šių produktų kaloringumas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo gairėse 2018–2020 metams nurodytas kryptis ir mažinti administracinės naštos verslui lygį, siūloma patikslinti Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatose ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, įtvirtintas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priskirtas funkcijas, atsisakant nebetikslingo išankstinio valgiaraščių derinimo. Vaikų ugdymo įstaigose patiekalų gaminimo, pateikimo reikalavimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir toliau vertins valstybinės maisto kontrolės metu (be išankstinio vertinimo). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsisakius nebetikslingo išankstinio valgiaraščių derinimo, sumažės administracinės naštos verslui lygis. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Įstatymo projektu keičiamą Įstatymą, naujų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus siūlomus pakeitimus iki įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų nustatyti baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir pakeisti:
nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“;
rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“; 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 1103 „Dėl Gaminių bandinių paėmimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turės pakeisti Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija turės pakeisti Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-488 „Dėl Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisyklių patvirtinimo“ . Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų nustatyti kontrolinių pirkimų tvarką, pakeisti:
1Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisykles,
patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“;
nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.
B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. B1-308 „Dėl informacijos apie nesaugų ar galimai nesaugų maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus teikimo“;
įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-610 „Dėl Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ;
registravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
„Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8Maisto tvarkymo reikalavimus kaimo turizmo paslaugos teikėjams,
patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. B1-670 „Dėl Maisto tvarkymo reikalavimų kaimo turizmo paslaugos teikėjams patvirtinimo“ . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priėmus Įstatymo projektą, valstybės biudžeto lėšų nereikės . 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Maisto kontrolė“, „maisto sauga“,
„klastojimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
, 122 , 123 ,124 , 127
,42 , 43
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į teikiamo projekto turinį,
įstatymo pavadinimas pildytinas nurodant, kad įstatymu keičiamas ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimas. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „Oficialios kontrolės reglamentas“ įrašytini žodžiai „Oficialios kontrolės reglamento“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis taisytina, nes pagal bendruosius teisėkūros principus bei siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, įstatyme vartojamos sąvokos turinys turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytas pačiame sąvokos apibrėžime, o ne būti netiesiogiai išvedamas iš dalies kitos sąvokos apibrėžimo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje išdėstytos „maisto klastojimo“ sąvokos apibrėžimas tikslintinas. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „suklastotas maistas“ turinį, vartojama formuluotė „tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista ar pašalinta jį apibūdinanti informacija <...>“. Mūsų nuomone, šiame apibrėžime ydingai vartojamos alternatyvios sąlygos: 1) tyčia arba 2) siekiant ekonominės naudos, iš kurių bent viena būtina konstatuoti suklastoto maisto faktą.
Pažymėtina, kad sąvokos apibrėžime nurodytas motyvas – siekiant ekonominės naudos, jau savaime suponuoja maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, t.y. veiką, kuria tikslingai ir sąmoningai siekiama tam tikro ekonominio rezultato. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtoje formuluotėje siūlome arba išbraukti perteklinę suklastoto maisto konstatavimo sąlygą – siektinos ekonominės naudos motyvą, arba formuluotėje vartoti abejas kumuliatyviąsias sąlygas – „ siekiant ekonominės naudos tyčia pateikta, pakeista ar pašalinta informacija“. Iš kitos pusės, manytume, kad teisingiau kaip būtinąją sąlygą yra įtvirtinti vien tik maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, nes maistas gali būti klastojamas ir siekiant ne ekonominės naudos, o kažkokių kitų pasekmių. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje skliausteliuose reikėtų nurodyti oficialų reglamento paskelbimo lietuvių kalba šaltinį. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektai bus registruojami ir (ar) patvirtinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka . Pažymime, kad tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus – įsakymus priima tarnybos direktorius, o ne tarnyba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, numatančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, o ne jos vadovo priimamus teisės aktus. 8.
straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad tvarkyti maistą galima tik registruotų ir (ar) patvirtintų maisto tvarkymo subjektų, įrašytų į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomus sąrašus, maisto tvarkymo vietose. Tokia nuostata suponuoja, kad maistą tvarkyti gali tik abu reikalavimus atitinkantys maisto tvarkymo subjektai, t. y. 1) atitinkama tvarka registruoti ir (ar) patvirtinti bei 2) įrašyti į tarnybos tvarkomą sąrašą. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju maisto tvarkymo) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba subjektų registravimas ir
(ar) patvirtinimas, arba įrašymas į atitinkamus valstybės valdymo institucijos tvarkomus sąrašus. Manome, kad toks reguliavimas, suponuojantis dvi analogiško pobūdžio valstybinės priežiūros formas, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu bei teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, keičiamame įstatyme siūlome aiškiai įtvirtinti maisto tvarkymo subjektų veiklos valstybinio reguliavimo formą – jų registravimą ir
(ar) partvirtinimą, o jų įrašymas į minėtąjį sąrašą turėtų būti vertinama ne kaip jų veiklos legitimumo būtinoji sąlyga, o kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga, vykdoma tinkamam duomenų apie veikiančius maisto tvarkymo subjektus tvarkymui. Be to, iš šių projektų nuostatų formuluotės „registruotų ir
subjektų“ bei projekto 3 ir 4 straipsnio nuostatų, nėra pakankamai aišku, ar yra tokių maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomi abu reikalavimai, t. y., būti ir registruotais, ir kartu patvirtintais maisto tvarkymo subjektais. 9.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ teisės aktų reikalavimų, išskyrus saugos, neatitinkantis maist as gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sauga“, kuri suprantama kaip „šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma ,<...>“, t. y., manytina, kad maisto saugos reikalavimai, kaip visuma, apima maisto kokybės, higienos, ženklinimo ir kitus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai, todėl šios projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos ir taikomos. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje maisto tvarkymo subjektų ratą, turinčių pareigą dėl privalomos registracijos, pateikiama dispozicinė nuoroda į kitą įstatymo straipsnio struktūrinę dalį, tačiau šioje dalyje dėstoma atgalinė dispozicinė nuoroda į tą patį 41 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas yra teisiškai ydingas, nes teisės aktuose reikia vengti nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba keičiamo įstatymo41 straipsnio 1 dalyje atskiruose punktuose aiškiai išvardyti visas maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomas privalomos registracijos reikalavimas, grupes, arba pateikti nuorodą į 42 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų išdėstytas baigtinis maisto tvarkymo subjektų, kuriems netaikomas registracijos reikalavimas, grupių sąrašas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų tikslinti ir kai kurias kitas projekto nuostatas, derinant jas prie pasirinkto reguliavimo turinio. 11.
keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad
„maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, išskyrus subjektus,
nurodytus <...>, privalo atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ suformuluota klaidingai, nes suponuoja, kad ne visi maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, turi atitikti tam tikrus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus, t. y. maisto tvarkymo subjektams, išvardintiems kitoje įstatymo nuostatoje, sąlyga dėl atitikimo privalomiems maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimams netaikoma. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome, visų pirma, aiškiai nustatyti, kad visi maisto tvarkymo subjektai, išskyrus subjektus, kuriems privalomas registravimas netaikomas, prieš pradėdami maisto tvarkymo veiklą privalo registruotis šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Antra, reiktų nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, privalo atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 12. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje ir kai kuriose kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ derintina su projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje pateikta „maistą reglamentuojančių teisės aktų“ sąvoka. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas – maisto tvarkymo subjektas (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo41 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas ir kt.), maisto tvarkymo vieta (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ar maisto tvarkymo subjekto infrastruktūra ir įranga (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalis), - turi atitikti „maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ ar „maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. 13.
straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma „mėsinių veikla“. Pažymėtina, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo savo vykdomos veiklos rūšis, nėra numatyta mėsinių veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame klasifikatoriuje yra nurodyta skerdyklų, užsiimančių gyvūnų skerdimu, išdarinėjimu ir mėsos (pvz., jautienos, kiaulienos, ėrienos, triušienos, avienos, kupranugarienos ir kt.) pakavimu, veikla, arba skerdyklų, užsiimančių naminių paukščių skerdimu, išdarinėjimu ir paukštienos pakavimu, veikla. Analogiškai svarstytina, ar su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi neturėtų būti derinama ir projekte nurodoma
„žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ veiklos rūšis. Pažymėtina, kad pirmine gamyba
paprastai suprantamas ir laikomas tik pats žvejojimas. Tuo tarpu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra nurodyta žvejybinių laivų, užsiimančių ir jūros žvejyba, ir žuvies apdorojimu bei konservavimu žvejybos metu, veikla. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 41 straipsnio
žuvies apdorojimą ir konservavimą žvejybos laivuose), ar, vis dėlto, tik išimtinai žvejojimui žvejybiniais laivais. Taip pat pažymėtina, kad klasifikatoriuje nėra išskirta projekte nurodyta mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos veikla, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje veikla (klasifikatoriuje numatyta tiesiog žuvų, kitų jūros gėrybių ir jų gaminių mažmeninė prekyba). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku pagal kokius kriterijus būtų vertinamos ir reguliuojamos tokios specifinės projektu išskiriamos maisto tvarkymo subjektų ekonominės veiklos. 14. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „gyvūninio maisto produktų“ įrašytinas žodis „gamybos“. 15.
straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neregistruoja maisto tvarkymo subjektų, jeigu nepateikiami visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje jokie dokumentai, būtini pateikti siekiant registracijos, nėra nurodomi. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu ūkio subjekto vieną iš teisės būti registruotam maisto tvarkymo subjektu įgyvendinimo elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų ne pats įstatymas, o kažkoks poįstatyminis teisės aktas (nors projekte tai tiesiogiai ir nenustatoma). Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti informaciją, kurią turi pagrįsti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikiami dokumentai. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priiminės sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto registravimo. Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėtų detalizuoti kokie būtent dokumentai, patvirtinantys įstatymo reikalaujamą informaciją, turėtų būti pateikiami, o taip pat nustatyti teikiamų dokumentų teikimo tvarką, t.y. reikalavimus dokumentų turiniui ir formai.
Beje, toks įgaliojimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taip pat turėtų būti nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytam reglamentavimui. 16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome papildyti, nurodant, kad laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas taiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus dokumentų trūkumus, į registravimo terminus nėra įskaičiuojamas, o keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminą, per kurį nuo sprendimo dėl registracijos ar neįregistravimo priėmimo apie jį turi būti informuojamas pats maisto tvarkymo subjektas. 17. Derinant tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ūkio subjekto“ įrašytini žodžiai „maisto tvarkymo subjekto“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai „ūkio subjektų“ sąvokai), 6 dalies 1 punkte po žodžio „veiklos“ įrašytini žodžiai „ar veiklų“. 18. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „atnaujinimo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „sustabdymo panaikinimo“, nes pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (tą gali nuspręsti tik pats ūkio subjektas, kai išnyksta pagrindas (administracinis nurodymas) laikinai stabdyti jo veiklą). 19.
įstatymo 41 straipsnio 5-7 dalių nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui yra stabdomas registracijos galiojimas, jei maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, nėra aišku, ar registracijos galiojimas būtų panaikinamas, jei maisto tvarkymo subjektas nepašalina nurodytų pažeidimų. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, nustatančiomis terminą, kuriam būtų stabdomas registracijos galiojimas ir per kurį maisto tvarkymo subjektas turėtų pašalinti nurodytus pažeidimus. Taip pat reikėtų nustatyti, kad registracijos galiojimas panaikinimas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas, pasibaigus terminui, per kurį jis turėjo pašalinti nurodytus pažeidimus, to nepadarė. 20. Siekiant teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam praėjus jau būtų galima pagrįstai laikyti, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos (kaip nustatyta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalies 2 punkte). 21. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 3 punkte siūlome arba atsisakyti perteklinės dispozicinės nuorodos į šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinti tarnybos įgaliojimai dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, arba tikslinti nuorodą į 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes tik būtent šiame
maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimas. Iš kitos pusės, svarstytina, kodėl analogiška nuoroda į 11 straipsnio 7 dalies
straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriame kalbama apie laikiną maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų sustabdymą.
Taip pat pažymėtina, kad analogiškos nuorodos į įstatymo 11 straipsnio 7 dalį nėra ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kurioje taip pat nurodoma administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų uždraudimas. 22. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai. 23. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į šios išvados 10 ir 11 pastabas. 24. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 ir 3 dalyse nėra aiškus sąvokos „daigus auginančios įmonės“ turinys. Siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. 25. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikinojo patvirtinimo terminų nedera tarpusavyje, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 ar 12 mėnesių, o kitoje nuostatoje – kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikinojo patvirtinimo suteikimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi patikrinti maisto tvarkymo subjektą ir suteikti jam nuolatinį patvirtinimą. Taigi, sistemiškai vertinant abi šias nuostatas, nėra aiškus tikrasis galimas laikinojo patvirtinimo galiojimo terminas, nes imperatyvus įpareigojimas per tris mėnesius atlikti patikrinimą ir išduoti nuolatinį patvirtinimą savaime paneigia ilgesnio nei trys mėnesiai laikinojo patvirtinimo galiojimo galimybę. 26.
įstatymo 41 ir 42 straipsnius tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtintam maisto tvarkymo subjektui suteikiamas patvirtinimo numeris (beje, neatskleistas ir tokio numerio suteikimo tikslas), o įregistruotam maisto tvarkymo subjektui, joks analogiškas duomuo nėra suteikiamas. Tokio numerio suteikimo tikslas turi būti nurodytas, nes daigus auginančių įmonių, kuriems patvirtinimo numeris nesuteikiamas, išskyrimas iš patvirtintų maisto tvarkymo subjektų rato suponuoja, kad tokio numerio suteikimas turi kažkokią reikšmę. 27. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtinimo nesuteikimo pagrindas – maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, numatytas projekto
straipsnio 4 dalies 2 punkte, nėra numatytas ir kaip vienas iš maisto tvarkymo subjekto neįregistravimo pagrindų, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, turi būti priimamas sprendimas jo neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. 28. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai. 29. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„Europos Sąjungos“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „
arba Europos ekonominės erdvės“, nes šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra legaliai pagaminti ir pateikiami į rinką vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės valstybių. 30.
įstatymo 43 straipsnis pildytinas, nurodant teisines pasekmes su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, jei jie veiklą vykdo nenotifikavę apie ją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Taip pat nėra aiški teisinė atsakomybė tais atvejais, kai šie gamintojai ir (ar) tiekėjai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nenotifikuoja apie pasikeitusius notifikuojamos informacijos duomenis. 31. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją „nustato ir derina kitų institucijų parengtas rekomenduojamas <...> normas“. Manytume, kad minėta formuluotė yra klaidinanti, nes suponuoja, kad ministerijos nustatytos rekomendacijos paskui dar derinamos su jas parengusiomis institucijomis. Galbūt turėta omenyje, kad vienas rekomenduojamas normas nustato pati ministerija, o kitos, kurios parengtos kitų institucijų, yra tik derinamos su Sveikatos apsaugos ministerija. Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos
„organizuoti kolektyvai“ turinys. 32. Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsniu kečiamo
įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, t.y., vartoti vieną kažkurią iš jų pasirinktą formuluotę. Jei būtų pasirinkta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 12 punkto bei 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. 33. Projekto 8 straipsniu kečiamo įstatymo 9 straipsnio
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte tikslintinas formuluotės
„įvežamo į Europos Sąjungą tvarką“ turinys, nes siūloma nuostatos redakcija yra
neišbaigta ir neaiški. 35.
įstatyme turi būti aiškios, reguliacinio pobūdžio normos, nustatančios aiškias elgesio taisykles subjektams, kuriems jos skirtos, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, įtvirtinančias tik deklaratyvias nuostatas (nenurodant nei konkrečių institucijų, nei konkrečių veiksmų ar procedūrų, nei konkrečios informacijos, kuria reiktų keistis) reikėtų arba atsisakyti, arba tikslinti ir pildyti, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl jos neapibrėžtumo. 36. Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti atskleistas išankstinio įspėjimo turinys ir esmė tuo atveju, kai pats maisto tvarkymo subjektas prašo jo atžvilgiu atlikti valstybinę maisto kontrolę. Kitaip sakant, nėra aišku, kam reikalingas išankstinis įspėjimas apie tikrinimą, kai tikrinimu suinteresuotas pats maisto tvarkymo subjektas, t.y. jo pasiruošimas kontroliniam tikrinimui bus nulemtas paties valios ir noro, o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išankstinio įspėjimo, kuris šiuo atveju atliktų tik perteklinio procedūrinio sprendimo funkciją. 37. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“ turėtų būti vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tas pats subjektas gali kartu būti ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir tiekėjas bei, siekiant teisinio aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė
„gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“
. 38. Projekto 10, 13 ir 14 straipsnių pakeitimų esmėse vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“. 39.
vietoj žodžio „tarnyba“ žodžiai „tarnybos darbuotojai“. 40. Projekto 11 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „Įstatymo“. 41. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ne tik baudas ir įspėjimus už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su suklastoto maisto pateikimu į rinką, bet ir už suklastoto maisto gaminimą. 42. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Sistemiškai vertinant šią nuostatą ir šio straipsnio 2-6 dalis, kuriose įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs skiriamų baudų dydžiai, bei su keičiamo įstatymo 123 straipsniu, kuriame įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų pagrindu baudų dydžių nustatymo taisykles, lieka neaišku, koks būtų šios Vyriausybės tvirtinamos tvarkos tikslas ir jos santykis su jau įstatyme įtvirtintais minimaliais ir maksimaliais baudų dydžiais bei baudų dydžių nustatymo taisyklėmis. Svarstytina, ar racionalu ir protinga nustatyti kažkokias baudų dydžio nustatymo nuo bendrųjų pajamų taisykles, kurių pagrindu baudų dydžiai vis tiek turėtų tilpti į konkrečias įstatymo nustatytas ribas. Be to, minėtasis tvarkos aprašas neapimtų tų atvejų, kai ūkio subjektas praėjusiais metais dar nebūtų pradėjęs vykdyti ūkinės veiklos. 43.
įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus baudų dydžius, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudos dydis už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą, yra logiškas, nes jis yra žymiai mažesnis nei baudos dydis, siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje, už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, tuo tarpu pati veikla yra pavojingesnė. Svarstytina, ar sistemiškai įvertinus minėtas keičiamo įstatymo nuostatas, nurodyto baudos dydžio nereikėtų didinti. 44. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei
“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas baudos dydis
būtų tiesiogiai priklausomas nuo maisto tvarkymo subjekto praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, todėl jos galimas dydis nėra aiškus ir, jei maisto tvarkymo subjektas praėjusiais metais nevykdė veiklos, ar jo pajamos buvo nedidelės, tai bauda už šį pažeidimą gali būti skiriama tik 7000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalį maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį (t. y. pasekmės tos pačios) skiriama nuo 6000 iki 24000 eurų bauda. Be to, 2018 m. lapkričio 15 d.
Seimas priėmė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1641, kurio 1 straipsniu keičiamo Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad „jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6500 iki 25000 eurų bauda“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos aiškiai nustatant baudos dydžio ribas. 45. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdama įspėjimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau toliau nėra atskleista, kaip lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės gali įtakoti įspėjimo skyrimą, t.y. nėra aišku, ar, pavyzdžiui, esant lengvinančioms aplinkybėms, įspėjimas, numatytas keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje gali apskritai būti neskiriamas. Be to, projekto nuostatos stokoja teisinio reguliavimo dėl įspėjimo skyrimo termino, jo taikymo ir apskundimo tvarkos ir pan. 46. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante neatsispindi tai, kad keičiamo įstatymo 124 straipsnyje atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad nuostata dėl baudų skyrimo terminų netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. 47. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka
„asmuo“ savo turiniu apima tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis, projekto
straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos tuo aspektu, kad paskirtos baudos sumokėjimo dalimis nuostatos gali būti adresuotos tik maisto tvarkymo subjektams, kai jie yra fiziniai asmenys. 48.
siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, turėtų būti tikslinama įstatymo įsigaliojimo data bei nustatyta konkreti data, iki kurios turi būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
, 42 ,43
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio 8 dalies 1 punkte vietoj žodžių „veiklos atnaujinimo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „registravimo galiojimo sustabdymo panaikinimo“, nes pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (tą gali nuspręsti tik pats ūkio subjektas, kai išnyksta pagrindas (administracinis nurodymas) laikinai stabdyti jo veiklą). 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo42 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į Europos Sąjungos teisės aktą, nes pagal teisės technikos taisykles, nurodant Europos Sąjungos teisės aktą, turi būti eilės tvarka nurodoma teisės akto priėmimo data, jį priėmusios institucijos ar institucijų pavadinimai, teisės akto rūšis, numeris, pilnas pavadinimas ir paskelbimo šaltinis. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektas, kurio patvirtinimas, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, sustabdytas, neturi teisės vykdyti maisto tvarkymo veiklos. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad minėtame įstatymo 42 straipsnyje apskritai nėra numatyta maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo galiojimo sustabdymo procedūra. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje žodžiai „sustabdytas ar“ brauktini kaip klaidinantys. 4.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Sistemiškai vertinant šią nuostatą ir šio straipsnio 2-6 dalis, kuriose įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs skiriamų baudų dydžiai, bei su keičiamo įstatymo 123 straipsniu, kuriame įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų pagrindu baudų dydžių nustatymo taisykles, lieka neaišku, koks būtų šios Vyriausybės tvirtinamos tvarkos tikslas ir jos santykis su jau įstatyme įtvirtintais minimaliais ir maksimaliais baudų dydžiais bei baudų dydžių nustatymo taisyklėmis. Svarstytina, ar racionalu ir protinga nustatyti kažkokias baudų dydžio nustatymo nuo bendrųjų pajamų taisykles, kurių pagrindu baudų dydžiai vis tiek turėtų tilpti į konkrečias įstatymo nustatytas ribas. Be to, minėtasis tvarkos aprašas neapimtų tų atvejų, kai ūkio subjektas praėjusiais metais dar nebūtų pradėjęs vykdyti ūkinės veiklos. Be to, šiose projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės „bendrųjų pajamų“ (122 straipsnio 1 dalis) bei „bendrųjų metinių pajamų“ (122 straipsnio 6 dalis), kurias reikėtų suvienodinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
,122 , 123 , 124 , 127
, 42 , 43
2019-03-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėja V. Valainytė, patarėja B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė, padėjėja D. Jonelytė, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, ministro patarėja L. Bušinskaitė Šriubėnė, ministro patarėjas G. Andrulionis, Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas A. Kranauskas, Žemės ūkio viceministrė A. Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja J. Martutaitytė, vyr. specialistė L. Mačytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja O. Keblienė, Teisės skyriaus l.e.p. vedėja A. Fedotova . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildytinas nurodant, kad įstatymu keičiamas ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimas. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1311
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „Oficialios kontrolės reglamentas“ įrašytini žodžiai „Oficialios kontrolės reglamento“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1312
įstatymo 2 straipsnio 23 dalis taisytina, nes pagal bendruosius teisėkūros principus bei siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, įstatyme vartojamos sąvokos turinys turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytas pačiame sąvokos apibrėžime, o ne būti netiesiogiai išvedamas iš dalies kitos sąvokos apibrėžimo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje išdėstytos „maisto klastojimo“ sąvokos apibrėžimas tikslintinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1313
pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1313
įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „suklastotas maistas“ turinį, vartojama formuluotė „tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista ar pašalinta jį apibūdinanti informacija< ...>“. Mūsų nuomone, šiame apibrėžime ydingai vartojamos alternatyvios sąlygos: 1) tyčia arba 2) siekiant ekonominės naudos, iš kurių bent viena būtina konstatuoti suklastoto maisto faktą. Pažymėtina, kad sąvokos apibrėžime nurodytas motyvas – siekiant ekonominės naudos, jau savaime suponuoja maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, t.y. veiką, kuria tikslingai ir sąmoningai siekiama tam tikro ekonominio rezultato.
Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtoje formuluotėje siūlome arba išbraukti perteklinę suklastoto maisto konstatavimo sąlygą – siektinos ekonominės naudos motyvą, arba formuluotėje vartoti abejas kumuliatyviąsias sąlygas – „ siekiant ekonominės naudos tyčia pateikta, pakeista ar pašalinta informacija“. Iš kitos pusės, manytume, kad teisingiau kaip būtinąją sąlygą yra įtvirtinti vien tik maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, nes maistas gali būti klastojamas ir siekiant ne ekonominės naudos, o kažkokių kitų pasekmių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1315
įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje skliausteliuose reikėtų nurodyti oficialų reglamento paskelbimo lietuvių kalba šaltinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1321
įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektai bus registruojami ir (ar) patvirtinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Pažymime, kad tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus – įsakymus priima tarnybos direktorius, o ne tarnyba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, numatančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, o ne jos vadovo priimamus teisės aktus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1321 8.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad tvarkyti maistą galima tik registruotų ir (ar) patvirtintų maisto tvarkymo subjektų, įrašytų į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomus sąrašus, maisto tvarkymo vietose. Tokia nuostata suponuoja, kad maistą tvarkyti gali tik abu reikalavimus atitinkantys maisto tvarkymo subjektai, t. y. 1) atitinkama tvarka registruoti ir (ar) patvirtinti bei 2) įrašyti į tarnybos tvarkomą sąrašą. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju maisto tvarkymo) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba subjektų registravimas ir (ar) patvirtinimas, arba įrašymas į atitinkamus valstybės valdymo institucijos tvarkomus sąrašus. Manome, kad toks reguliavimas, suponuojantis dvi analogiško pobūdžio valstybinės priežiūros formas, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu bei teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, keičiamame įstatyme siūlome aiškiai įtvirtinti maisto tvarkymo subjektų veiklos valstybinio reguliavimo formą – jų registravimą ir (ar) partvirtinimą, o jų įrašymas į minėtąjį sąrašą turėtų būti vertinama ne kaip jų veiklos legitimumo būtinoji sąlyga, o kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga, vykdoma tinkamam duomenų apie veikiančius maisto tvarkymo subjektus tvarkymui. Be to, iš šių projektų nuostatų formuluotės „registruotų ir
nuostatų, nėra pakankamai aišku, ar yra tokių maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomi abu reikalavimai, t. y., būti ir registruotais, ir kartu patvirtintais maisto tvarkymo subjektais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1323 9.
Projekto
teisės aktų reikalavimų, išskyrus saugos, neatitinkantis maist as gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sauga“, kuri suprantama kaip „šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma ,<...>“, t. y., manytina, kad maisto saugos reikalavimai, kaip visuma, apima maisto kokybės, higienos, ženklinimo ir kitus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai, todėl šios projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos ir taikomos. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1331
straipsnio 1 dalyje, nustatančioje maisto tvarkymo subjektų ratą, turinčių pareigą dėl privalomos registracijos, pateikiama dispozicinė nuoroda į kitą įstatymo straipsnio struktūrinę dalį, tačiau šioje dalyje dėstoma atgalinė dispozicinė nuoroda į tą patį 41 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas yra teisiškai ydingas, nes teisės aktuose reikia vengti nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje atskiruose punktuose aiškiai išvardyti visas maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomas privalomos registracijos reikalavimas, grupes, arba pateikti nuorodą į 42 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų išdėstytas baigtinis maisto tvarkymo subjektų, kuriems netaikomas registracijos reikalavimas, grupių sąrašas.
kitas projekto nuostatas, derinant jas prie pasirinkto reguliavimo turinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1331
straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, išskyrus subjektus, nurodytus <...>, privalo atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ suformuluota klaidingai, nes suponuoja, kad ne visi maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, turi atitikti tam tikrus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus, t. y. maisto tvarkymo subjektams, išvardintiems kitoje įstatymo nuostatoje, sąlyga dėl atitikimo privalomiems maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimams netaikoma. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome, visų pirma, aiškiai nustatyti, kad visi maisto tvarkymo subjektai, išskyrus subjektus, kuriems privalomas registravimas netaikomas, prieš pradėdami maisto tvarkymo veiklą privalo registruotis šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Antra, reiktų nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, privalo atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-133 12.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje ir kai kuriose kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ derintina su projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo
sąvoka. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas – maisto tvarkymo subjektas (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas ir kt.), maisto tvarkymo vieta (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ar maisto tvarkymo subjekto infrastruktūra ir įranga (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalis), - turi atitikti „maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ ar „maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13321
įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma „mėsinių veikla“. Pažymėtina, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo savo vykdomos veiklos rūšis, nėra numatyta mėsinių veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame klasifikatoriuje yra nurodyta skerdyklų, užsiimančių gyvūnų skerdimu, išdarinėjimu ir mėsos (pvz., jautienos, kiaulienos, ėrienos, triušienos, avienos, kupranugarienos ir kt.) pakavimu, veikla, arba skerdyklų, užsiimančių naminių paukščių skerdimu, išdarinėjimu ir paukštienos pakavimu, veikla. Analogiškai svarstytina, ar su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi neturėtų būti derinama ir projekte nurodoma „žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ veiklos rūšis. Pažymėtina, kad pirmine gamyba paprastai suprantamas ir laikomas tik pats žvejojimas.
Tuo tarpu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra nurodyta žvejybinių laivų, užsiimančių ir jūros žvejyba, ir žuvies apdorojimu bei konservavimu žvejybos metu, veikla. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos būtų taikomos visai šiai veiklai (įskaitant ir žuvies apdorojimą ir konservavimą žvejybos laivuose), ar, vis dėlto, tik išimtinai žvejojimui žvejybiniais laivais. Taip pat pažymėtina, kad klasifikatoriuje nėra išskirta projekte nurodyta mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos veikla, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje veikla (klasifikatoriuje numatyta tiesiog žuvų, kitų jūros gėrybių ir jų gaminių mažmeninė prekyba). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku pagal kokius kriterijus būtų vertinamos ir reguliuojamos tokios specifinės projektu išskiriamos maisto tvarkymo subjektų ekonominės veiklos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13321
straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „gyvūninio maisto produktų“ įrašytinas žodis „gamybos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-133
straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neregistruoja maisto tvarkymo subjektų, jeigu nepateikiami visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje jokie dokumentai, būtini pateikti siekiant registracijos, nėra nurodomi.
Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu ūkio subjekto vieną iš teisės būti registruotam maisto tvarkymo subjektu įgyvendinimo elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų ne pats įstatymas, o kažkoks poįstatyminis teisės aktas (nors projekte tai tiesiogiai ir nenustatoma). Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti informaciją, kurią turi pagrįsti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikiami dokumentai. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priiminės sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto registravimo. Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėtų detalizuoti kokie būtent dokumentai, patvirtinantys įstatymo reikalaujamą informaciją, turėtų būti pateikiami, o taip pat nustatyti teikiamų dokumentų teikimo tvarką, t.y. reikalavimus dokumentų turiniui ir formai. Beje, toks įgaliojimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taip pat turėtų būti nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytam reglamentavimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13331 16.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome papildyti, nurodant, kad laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas taiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus dokumentų trūkumus, į registravimo terminus nėra įskaičiuojamas, o keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminą, per kurį nuo sprendimo dėl registracijos ar neįregistravimo priėmimo apie jį turi būti informuojamas pats maisto tvarkymo subjektas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13351
įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ūkio subjekto“ įrašytini žodžiai „maisto tvarkymo subjekto“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai „ūkio subjektų“ sąvokai), 6 dalies 1 punkte po žodžio „veiklos“ įrašytini žodžiai „ar veiklų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13361
straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „atnaujinimo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „sustabdymo panaikinimo“, nes pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (tą gali nuspręsti tik pats ūkio subjektas, kai išnyksta pagrindas (administracinis nurodymas) laikinai stabdyti jo veiklą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-133
straipsnio 5-7 dalių nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui yra stabdomas registracijos galiojimas, jei maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, nėra aišku, ar registracijos galiojimas būtų panaikinamas, jei maisto tvarkymo subjektas nepašalina nurodytų pažeidimų.
Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, nustatančiomis terminą, kuriam būtų stabdomas registracijos galiojimas ir per kurį maisto tvarkymo subjektas turėtų pašalinti nurodytus pažeidimus. Taip pat reikėtų nustatyti, kad registracijos galiojimas panaikinimas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas, pasibaigus terminui, per kurį jis turėjo pašalinti nurodytus pažeidimus, to nepadarė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13372
20Siekiant teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam praėjus jau būtų galima pagrįstai laikyti, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos (kaip nustatyta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalies 2 punkte). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13373
straipsnio 7 dalies 3 punkte siūlome arba atsisakyti perteklinės dispozicinės nuorodos į šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinti tarnybos įgaliojimai dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, arba tikslinti nuorodą į 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes tik būtent šiame 7 dalies punkte numatyta administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimas. Iš kitos pusės, svarstytina, kodėl analogiška nuoroda į 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nustatyta 41 straipsnio
veiklos ar veiklų sustabdymą.
įstatymo 11 straipsnio 7 dalį nėra ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo42 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kurioje taip pat nurodoma administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų uždraudimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-133
keičiamo įstatymo 41 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1341
straipsnio 1 dalis turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į šios išvados 10 ir
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-134413
straipsnio 1 ir 3 dalyse nėra aiškus sąvokos „daigus auginančios įmonės“ turinys. Siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1342
straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikinojo patvirtinimo terminų nedera tarpusavyje, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 ar 12 mėnesių, o kitoje nuostatoje – kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikinojo patvirtinimo suteikimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi patikrinti maisto tvarkymo subjektą ir suteikti jam nuolatinį patvirtinimą.
Taigi, sistemiškai vertinant abi šias nuostatas, nėra aiškus tikrasis galimas laikinojo patvirtinimo galiojimo terminas, nes imperatyvus įpareigojimas per tris mėnesius atlikti patikrinimą ir išduoti nuolatinį patvirtinimą savaime paneigia ilgesnio nei trys mėnesiai laikinojo patvirtinimo galiojimo galimybę. Pritarti
4
ir42 straipsnius tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtintam maisto tvarkymo subjektui suteikiamas patvirtinimo numeris (beje, neatskleistas ir tokio numerio suteikimo tikslas), o įregistruotam maisto tvarkymo subjektui, joks analogiškas duomuo nėra suteikiamas. Tokio numerio suteikimo tikslas turi būti nurodytas, nes daigus auginančių įmonių, kuriems patvirtinimo numeris nesuteikiamas, išskyrimas iš patvirtintų maisto tvarkymo subjektų rato suponuoja, kad tokio numerio suteikimas turi kažkokią reikšmę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13442 27.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtinimo nesuteikimo pagrindas – maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, numatytas projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nėra numatytas ir kaip vienas iš maisto tvarkymo subjekto neįregistravimo pagrindų, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, turi būti priimamas sprendimas jo neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-134
keičiamo įstatymo 42 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1351
straipsnio 1 dalyje po žodžių „Europos Sąjungos“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ arba Europos ekonominės erdvės“, nes šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra legaliai pagaminti ir pateikiami į rinką vienoje iš
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-135
straipsnis pildytinas, nurodant teisines pasekmes su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, jei jie veiklą vykdo nenotifikavę apie ją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Taip pat nėra aiški teisinė atsakomybė tais atvejais, kai šie gamintojai ir (ar) tiekėjai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nenotifikuoja apie pasikeitusius notifikuojamos informacijos duomenis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13813
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją „nustato ir derina kitų institucijų parengtas rekomenduojamas <...> normas“. Manytume, kad minėta formuluotė yra klaidinanti, nes suponuoja, kad ministerijos nustatytos rekomendacijos paskui dar derinamos su jas parengusiomis institucijomis. Galbūt turėta omenyje, kad vienas rekomenduojamas normas nustato pati ministerija, o kitos, kurios parengtos kitų institucijų, yra tik derinamos su Sveikatos apsaugos ministerija. Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „organizuoti kolektyvai“ turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-138
dalies 4 punkto ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, t.y., vartoti vieną kažkurią iš jų pasirinktą formuluotę. Jei būtų pasirinkta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 12 punkto bei 10 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13822
trumpinio „ES“ įrašytina pilna sąvoka. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba 34.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1383
įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte tikslintinas formuluotės „įvežamo į
neišbaigta ir neaiški. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1386
įstatyme turi būti aiškios, reguliacinio pobūdžio normos, nustatančios aiškias elgesio taisykles subjektams, kuriems jos skirtos, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, įtvirtinančias tik deklaratyvias nuostatas (nenurodant nei konkrečių institucijų, nei konkrečių veiksmų ar procedūrų, nei konkrečios informacijos, kuria reiktų keistis) reikėtų arba atsisakyti, arba tikslinti ir pildyti, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl jos neapibrėžtumo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1391
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti atskleistas išankstinio įspėjimo turinys ir esmė tuo atveju, kai pats maisto tvarkymo subjektas prašo jo atžvilgiu atlikti valstybinę maisto kontrolę. Kitaip sakant, nėra aišku, kam reikalingas išankstinis įspėjimas apie tikrinimą, kai tikrinimu suinteresuotas pats maisto tvarkymo subjektas, t.y. jo pasiruošimas kontroliniam tikrinimui bus nulemtas paties valios ir noro, o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išankstinio įspėjimo, kuris šiuo atveju atliktų tik perteklinio procedūrinio sprendimo funkciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1391014 37.
Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo123 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“ turėtų būti vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tas pats subjektas gali kartu būti ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir tiekėjas bei, siekiant teisinio aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė
„gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13101314
straipsnių pakeitimų esmėse vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1310
dalyje po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“, o 2 dalyje – vietoj žodžio „tarnyba“ žodžiai „tarnybos darbuotojai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1311
pakeitimų esmėje brauktinas žodis „Įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1313
keičiamo įstatymo 122 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ne tik baudas ir įspėjimus už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su suklastoto maisto pateikimu į rinką, bet ir už suklastoto maisto gaminimą. Pritarti
Teisės departamentas, 2018-12-1313 42.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Sistemiškai vertinant šią nuostatą ir šio straipsnio 2-6 dalis, kuriose įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs skiriamų baudų dydžiai, bei su keičiamo įstatymo 123 straipsniu, kuriame įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų pagrindu baudų dydžių nustatymo taisykles, lieka neaišku, koks būtų šios Vyriausybės tvirtinamos tvarkos tikslas ir jos santykis su jau įstatyme įtvirtintais minimaliais ir maksimaliais baudų dydžiais bei baudų dydžių nustatymo taisyklėmis. Svarstytina, ar racionalu ir protinga nustatyti kažkokias baudų dydžio nustatymo nuo bendrųjų pajamų taisykles, kurių pagrindu baudų dydžiai vis tiek turėtų tilpti į konkrečias įstatymo nustatytas ribas. Be to, minėtasis tvarkos aprašas neapimtų tų atvejų, kai ūkio subjektas praėjusiais metais dar nebūtų pradėjęs vykdyti ūkinės veiklos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1313
straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus baudų dydžius, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudos dydis už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą, yra logiškas, nes jis yra žymiai mažesnis nei baudos dydis, siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje, už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, tuo tarpu pati veikla yra pavojingesnė. Svarstytina, ar sistemiškai įvertinus minėtas keičiamo įstatymo nuostatas, nurodyto baudos dydžio nereikėtų didinti. Pritarti 44.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13136
straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei 7000 eurų
“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto
nuostatas baudos dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo maisto tvarkymo subjekto praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, todėl jos galimas dydis nėra aiškus ir, jei maisto tvarkymo subjektas praėjusiais metais nevykdė veiklos, ar jo pajamos buvo nedidelės, tai bauda už šį pažeidimą gali būti skiriama tik 7000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalį maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir
(ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį (t. y. pasekmės tos pačios) skiriama nuo 6000 iki
Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1641, kurio 1 straipsniu keičiamo Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio
rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo
projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos aiškiai nustatant baudos dydžio ribas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13142 45.
Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdama įspėjimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau toliau nėra atskleista, kaip lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės gali įtakoti įspėjimo skyrimą, t.y. nėra aišku, ar, pavyzdžiui, esant lengvinančioms aplinkybėms, įspėjimas, numatytas keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje gali apskritai būti neskiriamas. Be to, projekto nuostatos stokoja teisinio reguliavimo dėl įspėjimo skyrimo termino, jo taikymo ir apskundimo tvarkos ir pan. Pritarti
projekto lyginamajame variante neatsispindi tai, kad keičiamo įstatymo 124 straipsnyje atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad nuostata dėl baudų skyrimo terminų netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu
atimama gyvybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1316
į tai, kad sąvoka „asmuo“ savo turiniu apima tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos tuo aspektu, kad paskirtos baudos sumokėjimo dalimis nuostatos gali būti adresuotos tik maisto tvarkymo subjektams, kai jie yra fiziniai asmenys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-1318
18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, turėtų būti tikslinama įstatymo įsigaliojimo data bei nustatyta konkreti data, iki kurios turi būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2019-03-18813 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija susipažinusi su Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121 , 122 , 123 , 124 , 127 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41 , 42 ,43 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo “ (toliau – Įstatymas) projektu, pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui, i š esmės jam pritaria. Įvertinę LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr.
XIIIP-2993 pateiktą 31-mą pastabą, kurioje siūloma patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
kompetencijos nuostatą dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų nustatymo bei mitybos normų derinimo, siūlome 3 punktą išdėstyti taip:
„3) nustato tikslinių grupių maitinimo organizavimo
reikalavimus, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, derina kitų institucijų parengtas mitybos normas, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėsenas, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti;“. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2993 ir siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas bei pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
K. Bartkevičius, A. Kirkutis. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas
Kaimo reikalų komitetas
DĖL
, 122 , 123 ,124 , 127
,42 , 43
2993 2019-04-10 Nr. 110
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministras – Giedrius Surplys, Žemės ūkio viceministrė – Ausma Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Mačytė ir Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Slidžiauskaitė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė ir Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į teikiamo projekto turinį, įstatymo pavadinimas pildytinas nurodant, kad įstatymu keičiamas ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimas. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre. Pritarti
1(
2.
Projekto
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „Oficialios kontrolės reglamentas“ įrašytini žodžiai „Oficialios kontrolės reglamento“. Pritarti
1(2)
bendruosius teisėkūros principus bei siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, įstatyme vartojamos sąvokos turinys turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytas pačiame sąvokos apibrėžime, o ne būti netiesiogiai išvedamas iš dalies kitos sąvokos apibrėžimo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje išdėstytos „maisto klastojimo“ sąvokos apibrėžimas tikslintinas. Pritarti
2
taip“. Pritarti
1(2)
sąvokos „suklastotas maistas“ turinį, vartojama formuluotė „tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista ar pašalinta jį apibūdinanti informacija <...>“. Mūsų nuomone, šiame apibrėžime ydingai vartojamos alternatyvios sąlygos: 1) tyčia arba 2) siekiant ekonominės naudos, iš kurių bent viena būtina konstatuoti suklastoto maisto faktą. Pažymėtina, kad sąvokos apibrėžime nurodytas motyvas – siekiant ekonominės naudos, jau savaime suponuoja maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, t.y. veiką, kuria tikslingai ir sąmoningai siekiama tam tikro ekonominio rezultato.
Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtoje formuluotėje siūlome arba išbraukti perteklinę suklastoto maisto konstatavimo sąlygą – siektinos ekonominės naudos motyvą, arba formuluotėje vartoti abejas kumuliatyviąsias sąlygas – „siekiant ekonominės naudos tyčia pateikta, pakeista ar pašalinta informacija“. Iš kitos pusės, manytume, kad teisingiau kaip būtinąją sąlygą yra įtvirtinti vien tik maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, nes maistas gali būti klastojamas ir siekiant ne ekonominės naudos, o kažkokių kitų pasekmių. Pritarti iš dalies Projekto 1 str. keičiamo įstatymo 2 str. 24 d. išdėstyti taip: „
maistas – maistas, ant kurio bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose tyčia ir siekiant ekonominės ar kitokios naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esančios arba įprastai naudojamos sudedamosios dalys siekiant ekonominės ar kitokios naudos tyčia pakeistos kitomis sudedamosiomis dalimis nenurodant to ant pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose, taip klaidinant vartotoją ar kitą ūkio subjektą dėl tikrosios jo sudėties. “
1(2)26
nurodyti oficialų reglamento paskelbimo lietuvių kalba šaltinį. Pritarti
2(4)
maisto tvarkymo subjektai bus registruojami ir (ar) patvirtinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
Pažymime, kad tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus – įsakymus priima tarnybos direktorius, o ne tarnyba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, numatančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, o ne jos vadovo priimamus teisės aktus. Pritarti
2(4)
nustatyti, kad tvarkyti maistą galima tik registruotų ir (ar) patvirtintų maisto tvarkymo subjektų, įrašytų į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomus sąrašus, maisto tvarkymo vietose. Tokia nuostata suponuoja, kad maistą tvarkyti gali tik abu reikalavimus atitinkantys maisto tvarkymo subjektai, t. y. 1) atitinkama tvarka registruoti ir (ar) patvirtinti bei 2) įrašyti į tarnybos tvarkomą sąrašą. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju maisto tvarkymo) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba subjektų registravimas ir (ar) patvirtinimas, arba įrašymas į atitinkamus valstybės valdymo institucijos tvarkomus sąrašus. Manome, kad toks reguliavimas, suponuojantis dvi analogiško pobūdžio valstybinės priežiūros formas, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu bei teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, keičiamame įstatyme siūlome aiškiai įtvirtinti maisto tvarkymo subjektų veiklos valstybinio reguliavimo formą – jų registravimą ir
(ar) partvirtinimą, o jų įrašymas į minėtąjį sąrašą turėtų būti vertinama ne kaip jų veiklos legitimumo būtinoji sąlyga, o kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga, vykdoma tinkamam duomenų apie veikiančius maisto tvarkymo subjektus tvarkymui. Be to, iš šių projektų nuostatų formuluotės „registruotų ir (ar) pavirtintų maisto tvarkymo subjektų“ bei projekto 3 ir 4 straipsnio nuostatų, nėra pakankamai aišku, ar yra tokių maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomi abu reikalavimai, t. y., būti ir registruotais, ir kartu patvirtintais maisto tvarkymo subjektais. Pritarti
2(4)
„teisės aktų reikalavimų, išskyrus saugos, neatitinkantis maistas gali būti
perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sauga“, kuri suprantama kaip „šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma,<...>“, t. y., manytina, kad maisto saugos reikalavimai, kaip visuma, apima maisto kokybės, higienos, ženklinimo ir kitus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai, todėl šios projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos ir taikomos. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.
3(41 ) 4(42 )
straipsnio 1 dalyje, nustatančioje maisto tvarkymo subjektų ratą, turinčių pareigą dėl privalomos registracijos, pateikiama dispozicinė nuoroda į kitą įstatymo straipsnio struktūrinę dalį, tačiau šioje dalyje dėstoma atgalinė dispozicinė nuoroda į tą patį 41 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas yra teisiškai ydingas, nes teisės aktuose reikia vengti nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje atskiruose punktuose aiškiai išvardyti visas maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomas privalomos registracijos reikalavimas, grupes, arba pateikti nuorodą į 42 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų išdėstytas baigtinis maisto tvarkymo subjektų, kuriems netaikomas registracijos reikalavimas, grupių sąrašas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų tikslinti ir kai kurias kitas projekto nuostatas, derinant jas prie pasirinkto reguliavimo turinio. Pritarti
3(41 )
straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, išskyrus subjektus, nurodytus <...>, privalo atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ suformuluota klaidingai, nes suponuoja, kad ne visi maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, turi atitikti tam tikrus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus, t. y. maisto tvarkymo subjektams, išvardintiems kitoje įstatymo nuostatoje, sąlyga dėl atitikimo privalomiems maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimams netaikoma.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome, visų pirma, aiškiai nustatyti, kad visi maisto tvarkymo subjektai, išskyrus subjektus, kuriems privalomas registravimas netaikomas, prieš pradėdami maisto tvarkymo veiklą privalo registruotis šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Antra, reiktų nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, privalo atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pritarti
3(41 )
straipsnio 1 dalyje ir kai kuriose kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ derintina su projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje pateikta „maistą reglamentuojančių teisės aktų“ sąvoka.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas – maisto tvarkymo subjektas (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas ir kt.), maisto tvarkymo vieta (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ar maisto tvarkymo subjekto infrastruktūra ir įranga (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalis), - turi atitikti „maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ ar „maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 1 punktą, įstatymo projekto 1 str. 4 punkte siūloma naudoti tokią sąvoką: „
Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 1 punkte .“ Maisto srities teisės aktai yra žymiai platesnė sąvoka – tai įstatymai ir kiti teisės aktai, Bendrijoje arba valstybėse narėse reglamentuojantys maistą apskritai, o ypač maisto saugą. Formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ neapima reikalavimų, skirtų pačiam maisto produktui, pvz. pesticidų didžiausių leidžiamųjų koncentracijų ir pan., o yra taikomi tik jo tvarkymui – tinkamai higienai, įrenginių konstrukcijai ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad maisto tvarkymo subjektų registracijos ir patvirtinimo procedūros metu maisto produktai dar nėra gaminami ir jų sauga nėra vertinama, registracijos ir patvirtinimo metu vertinamas tik pasiruošimas maisto tvarkymui , t. y. patalpų, įrengimų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir kt. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13 3(41 )
13.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma „mėsinių veikla“. Pažymėtina, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo savo vykdomos veiklos rūšis, nėra numatyta mėsinių veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame klasifikatoriuje yra nurodyta skerdyklų, užsiimančių gyvūnų skerdimu, išdarinėjimu ir mėsos (pvz., jautienos, kiaulienos, ėrienos, triušienos, avienos, kupranugarienos ir kt.) pakavimu, veikla, arba skerdyklų, užsiimančių naminių paukščių skerdimu, išdarinėjimu ir paukštienos pakavimu, veikla. Analogiškai svarstytina, ar su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi neturėtų būti derinama ir projekte nurodoma „žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ veiklos rūšis. Pažymėtina, kad pirmine gamyba paprastai suprantamas ir laikomas tik pats žvejojimas. Tuo tarpu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra nurodyta žvejybinių laivų, užsiimančių ir jūros žvejyba, ir žuvies apdorojimu bei konservavimu žvejybos metu, veikla. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 41 straipsnio
ir žuvies apdorojimą ir konservavimą žvejybos laivuose), ar, vis dėlto, tik išimtinai žvejojimui žvejybiniais laivais. Taip pat pažymėtina, kad klasifikatoriuje nėra išskirta projekte nurodyta mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos veikla, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje veikla (klasifikatoriuje numatyta tiesiog žuvų, kitų jūros gėrybių ir jų gaminių mažmeninė prekyba). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku pagal kokius kriterijus būtų vertinamos ir reguliuojamos tokios specifinės projektu išskiriamos maisto tvarkymo subjektų ekonominės veiklos.
Nepritarti Skirstant maisto tvarkymo subjektų veiklas į rūšis nėra privaloma vadovautis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, todėl juo remiamasi tik dalinai, nes jame nurodytos veiklos neatitinka valstybinės maisto kontrolės metu iškylančių poreikių ir galiojančios praktikos dėl maisto tvarkymo veiklų skirstymo. Tiek Europos Komisijos, tiek ir nacionaliniai maisto srities teisės aktai įvardija reikalavimus konkrečiai maisto tvarkymo veiklai, kurios nėra Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pvz. žuvininkystės produktų pirminė gamyba Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 139 L, p. 55) VIII skirsnio 4 dalyje apibrėžiama:
a) pirminių produktų gamyba – tai numatomų pateikti į rinką gyvų žuvininkystės produktų auginimas, žvejyba ir rinkimas; ir
b) susijusios operacijos – tai šios operacijos (jeigu atliekamos žvejybos laivuose): skerdimas, kraujo nuleidimas, galvų pašalinimas, išdorojimas, pelekų pašalinimas, sušaldymas ir įvyniojimas; joms taip pat priskiriama:
1) žuvininkystės produktų, kurių pobūdis iš esmės nebuvo pakeistas, įskaitant gyvus žuvininkystės produktus, vežimas ir laikymas sausumoje įrengtuose žuvininkystės ūkiuose; ir
2) žuvininkystės produktų, kurių pobūdis iš esmės nebuvo pakeistas, įskaitant gyvus žuvininkystės produktus, vežimas iš gamybos vietos į pirmą paskirties įmonę. Veikla „žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ apima plačiau nei „žvejybinių laivų, užsiimančių jūros žvejyba“ veikla. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Maisto tvarkymo subjektų ūkinių komercinių veiklų kodų sąrašas yra pateiktas Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.
B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, I priede ir Patvirtintų ir registruotų gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veiklų kodų išaiškinimas, pateiktas Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 priede. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13 3(41 )
straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „gyvūninio maisto produktų“ įrašytinas žodis „gamybos“. Pritarti
straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neregistruoja maisto tvarkymo subjektų, jeigu nepateikiami visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje jokie dokumentai, būtini pateikti siekiant registracijos, nėra nurodomi.
Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu ūkio subjekto vieną iš teisės būti registruotam maisto tvarkymo subjektu įgyvendinimo elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų ne pats įstatymas, o kažkoks poįstatyminis teisės aktas (nors projekte tai tiesiogiai ir nenustatoma). Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti informaciją, kurią turi pagrįsti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikiami dokumentai. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priiminės sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto registravimo. Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėtų detalizuoti kokie būtent dokumentai, patvirtinantys įstatymo reikalaujamą informaciją, turėtų būti pateikiami, o taip pat nustatyti teikiamų dokumentų teikimo tvarką, t.y. reikalavimus dokumentų turiniui ir formai. Beje, toks įgaliojimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taip pat turėtų būti nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytam reglamentavimui. Pritarti 16.
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome papildyti, nurodant, kad laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas taiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus dokumentų trūkumus, į registravimo terminus nėra įskaičiuojamas, o keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminą, per kurį nuo sprendimo dėl registracijos ar neįregistravimo priėmimo apie jį turi būti informuojamas pats maisto tvarkymo subjektas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo ne papildyti 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą, o 3 str. keičiamo įstatymo 41 str. papildyti nauja
: „
tvarkymo subjektas šalina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus trūkumus ir neatitikimus, į maisto tvarkymo subjekto registravimo terminą nėra įskaičiuojamas. “
str. 4 dal į atitinkamai laikyti
šdė styti taip: „
tvarkymo subjektas apie registraciją arba apie tai, kad jis nebus registruojamas, informuojamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas yra neregistruojamas, turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai. “
tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ūkio subjekto“ įrašytini žodžiai
„maisto tvarkymo subjekto“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir kitose
projekto nuostatose vartojamai „ūkio subjektų“ sąvokai), 6 dalies 1 punkte po žodžio „veiklos“ įrašytini žodžiai „ar veiklų“. Pritarti
3(41 )
18.
Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „atnaujinimo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „sustabdymo panaikinimo“, nes pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (tą gali nuspręsti tik pats ūkio subjektas, kai išnyksta pagrindas (administracinis nurodymas) laikinai stabdyti jo veiklą)
3(41 ) 3(41 )
straipsnio 5-7 dalių nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui yra stabdomas registracijos galiojimas, jei maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, nėra aišku, ar registracijos galiojimas būtų panaikinamas, jei maisto tvarkymo subjektas nepašalina nurodytų pažeidimų. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, nustatančiomis terminą, kuriam būtų stabdomas registracijos galiojimas ir per kurį maisto tvarkymo subjektas turėtų pašalinti nurodytus pažeidimus. Taip pat reikėtų nustatyti, kad registracijos galiojimas panaikinimas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas, pasibaigus terminui, per kurį jis turėjo pašalinti nurodytus pažeidimus, to nepadarė. Pritarti
3(41 )
teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam praėjus jau būtų galima pagrįstai laikyti, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos (kaip nustatyta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalies 2 punkte). Pritarti
3(41 )
21.
Projekto
straipsnio 7 dalies 3 punkte siūlome arba atsisakyti perteklinės dispozicinės nuorodos į šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinti tarnybos įgaliojimai dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, arba tikslinti nuorodą į 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes tik būtent šiame 7 dalies punkte numatyta administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimas. Iš kitos pusės, svarstytina, kodėl analogiška nuoroda į 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nustatyta 41 straipsnio
veiklos ar veiklų sustabdymą. Taip pat pažymėtina, kad analogiškos nuorodos į įstatymo 11 straipsnio 7 dalį nėra ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo42 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kurioje taip pat nurodoma administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų uždraudimas. Pritarti
3(41 )
keičiamo įstatymo 41 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai. Pritarti
4(42 )
straipsnio 1 dalis turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į šios išvados 10 ir
4(42 ) 4(42 )
straipsnio 1 ir 3 dalyse nėra aiškus sąvokos „daigus auginančios įmonės“ turinys. Siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti
4(42 )
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikinojo patvirtinimo terminų nedera tarpusavyje, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 ar 12 mėnesių, o kitoje nuostatoje – kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikinojo patvirtinimo suteikimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi patikrinti maisto tvarkymo subjektą ir suteikti jam nuolatinį patvirtinimą. Taigi, sistemiškai vertinant abi šias nuostatas, nėra aiškus tikrasis galimas laikinojo patvirtinimo galiojimo terminas, nes imperatyvus įpareigojimas per tris mėnesius atlikti patikrinimą ir išduoti nuolatinį patvirtinimą savaime paneigia ilgesnio nei trys mėnesiai laikinojo patvirtinimo galiojimo galimybę. Pritarti
3(41 ) 4(42 )
ir42 straipsnius tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtintam maisto tvarkymo subjektui suteikiamas patvirtinimo numeris (beje, neatskleistas ir tokio numerio suteikimo tikslas), o įregistruotam maisto tvarkymo subjektui, joks analogiškas duomuo nėra suteikiamas. Tokio numerio suteikimo tikslas turi būti nurodytas, nes daigus auginančių įmonių, kuriems patvirtinimo numeris nesuteikiamas, išskyrimas iš patvirtintų maisto tvarkymo subjektų rato suponuoja, kad tokio numerio suteikimas turi kažkokią reikšmę. Nepritarti Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalimi gyvūninės kilmės produktas pateikiamas į rinką tik pažymėjus jį sveikumo ženklu (ženkle turi būti nurodomas įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris). Toks reikalavimas netaikomas daigams. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtinimo nesuteikimo pagrindas – maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, numatytas projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nėra numatytas ir kaip vienas iš maisto tvarkymo subjekto neįregistravimo pagrindų, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, turi būti priimamas sprendimas jo neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. Nepritarti Gyvūninio ir negyvūninio maisto tvarkymo subjektų registracijos ir patvirtinimo procedūros skiriasi. Registracijos procedūros metu patikrinimas vietoje atliekamas tik gamybos įmonėse, todėl būtina vertinimui turėti visus dokumentus iš anksto. Tuo tarpu gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo metu visais atvejais atliekamas patikrinimas maisto tvarkymo vietoje. Jo metu prašoma pateikti Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738
„Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir
registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatytus dokumentus. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13 4(42 )
įstatymo 42 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai. Pritarti
5(43 )
Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Europos Sąjungos“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ arba Europos ekonominės erdvės“, nes šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra legaliai pagaminti ir pateikiami į rinką vienoje iš Europos
5(43 )
straipsnis pildytinas, nurodant teisines pasekmes su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, jei jie veiklą vykdo nenotifikavę apie ją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Taip pat nėra aiški teisinė atsakomybė tais atvejais, kai šie gamintojai ir (ar) tiekėjai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nenotifikuoja apie pasikeitusius notifikuojamos informacijos duomenis. Pritarti
8(9)
straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją „nustato ir derina kitų institucijų parengtas rekomenduojamas <...> normas“. Manytume, kad minėta formuluotė yra klaidinanti, nes suponuoja, kad ministerijos nustatytos rekomendacijos paskui dar derinamos su jas parengusiomis institucijomis. Galbūt turėta omenyje, kad vienas rekomenduojamas normas nustato pati ministerija, o kitos, kurios parengtos kitų institucijų, yra tik derinamos su Sveikatos apsaugos ministerija. Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „organizuoti kolektyvai“ turinys. Pritarti
8(9) 8(9)
32.
Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, t.y., vartoti vieną kažkurią iš jų pasirinktą formuluotę. Jei būtų pasirinkta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 12 punkto bei 10 straipsnio
8(9)
trumpinio „ES“ įrašytina pilna sąvoka. Pritarti
8(9)
tikslintinas formuluotės „įvežamo į Europos Sąjungą tvarką“ turinys, nes siūloma nuostatos redakcija yra neišbaigta ir neaiški. Pritarti
8(9)
normos, nustatančios aiškias elgesio taisykles subjektams, kuriems jos skirtos, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, įtvirtinančias tik deklaratyvias nuostatas (nenurodant nei konkrečių institucijų, nei konkrečių veiksmų ar procedūrų, nei konkrečios informacijos, kuria reiktų keistis) reikėtų arba atsisakyti, arba tikslinti ir pildyti, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl jos neapibrėžtumo. Pritarti
9(11)
dalyje neturėtų būti atskleistas išankstinio įspėjimo turinys ir esmė tuo atveju, kai pats maisto tvarkymo subjektas prašo jo atžvilgiu atlikti valstybinę maisto kontrolę.
Kitaip sakant, nėra aišku, kam reikalingas išankstinis įspėjimas apie tikrinimą, kai tikrinimu suinteresuotas pats maisto tvarkymo subjektas, t.y. jo pasiruošimas kontroliniam tikrinimui bus nulemtas paties valios ir noro, o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išankstinio įspėjimo, kuris šiuo atveju atliktų tik perteklinio procedūrinio sprendimo funkciją. Nepritarti Galiojančioje Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 redakcijoje (11 straipsnyje) numatyta, kad valstybinė maisto kontrolė yra atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos be išankstinio įspėjimo, o reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalyje jau yra numatyta išlygų šiuo aspektu („oficiali kontrolė atliekama iš anksto nepranešus, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas yra būtinas ir tinkamai pagrįstas, kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę. Oficialios kontrolės, kurios prašo veiklos vykdytojas, atveju kompetentinga institucija gali nuspręsti, ar oficiali kontrolė turi būti atliekama iš anksto pranešus, ar ne. Oficiali kontrolė iš anksto pranešus nepanaikina galimybės vykdyti oficialią kontrolę iš anksto nepranešus“). Atsižvelgiant į tai, tikslinama projekto 9 str. keičiamo įstatymo 11 str. 3 d. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-13
įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio
turėtų būti vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas“.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad tas pats subjektas gali kartu būti ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir tiekėjas bei, siekiant teisinio aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė
„gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“
1314
redakcija“ įrašytinas žodis „taip“. Pritarti
10(12) 10(12)
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“, o 2 dalyje – vietoj žodžio „tarnyba“ žodžiai „tarnybos darbuotojai“. Pritarti
13(122 )
straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ne tik baudas ir įspėjimus už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su suklastoto maisto pateikimu į rinką, bet ir už suklastoto maisto gaminimą. Pritarti
13(122 )
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Sistemiškai vertinant šią nuostatą ir šio straipsnio 2-6 dalis, kuriose įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs skiriamų baudų dydžiai, bei su keičiamo įstatymo 123 straipsniu, kuriame įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų pagrindu baudų dydžių nustatymo taisykles, lieka neaišku, koks būtų šios Vyriausybės tvirtinamos tvarkos tikslas ir jos santykis su jau įstatyme įtvirtintais minimaliais ir maksimaliais baudų dydžiais bei baudų dydžių nustatymo taisyklėmis. Svarstytina, ar racionalu ir protinga nustatyti kažkokias baudų dydžio nustatymo nuo bendrųjų pajamų taisykles, kurių pagrindu baudų dydžiai vis tiek turėtų tilpti į konkrečias įstatymo nustatytas ribas. Be to, minėtasis tvarkos aprašas neapimtų tų atvejų, kai ūkio subjektas praėjusiais metais dar nebūtų pradėjęs vykdyti ūkinės veiklos. Pritarti
13(122 )
straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus baudų dydžius, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudos dydis už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą, yra logiškas, nes jis yra žymiai mažesnis nei baudos dydis, siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje, už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, tuo tarpu pati veikla yra pavojingesnė. Svarstytina, ar sistemiškai įvertinus minėtas keičiamo įstatymo nuostatas, nurodyto baudos dydžio nereikėtų didinti.
13(122 )
122 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei 7000 eurų
“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas baudos dydis būtų
tiesiogiai priklausomas nuo maisto tvarkymo subjekto praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, todėl jos galimas dydis nėra aiškus ir, jei maisto tvarkymo subjektas praėjusiais metais nevykdė veiklos, ar jo pajamos buvo nedidelės, tai bauda už šį pažeidimą gali būti skiriama tik 7000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalį maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį (t. y. pasekmės tos pačios) skiriama nuo 6000 iki 24000 eurų bauda. Be to, 2018 m. lapkričio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1641, kurio 1 straipsniu keičiamo Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad „jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6500 iki 25000 eurų bauda“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos aiškiai nustatant baudos dydžio ribas. Pritarti
14(123 )
Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdama įspėjimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau toliau nėra atskleista, kaip lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės gali įtakoti įspėjimo skyrimą, t.y. nėra aišku, ar, pavyzdžiui, esant lengvinančioms aplinkybėms, įspėjimas, numatytas keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje gali apskritai būti neskiriamas. Be to, projekto nuostatos stokoja teisinio reguliavimo dėl įspėjimo skyrimo termino, jo taikymo ir apskundimo tvarkos ir pan. Pritarti
15(124 )
dėmesys, kad projekto lyginamajame variante neatsispindi tai, kad keičiamo įstatymo 124 straipsnyje atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad nuostata dėl baudų skyrimo terminų netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu
vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Pritarti
16(127 )
turiniu apima tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos tuo aspektu, kad paskirtos baudos sumokėjimo dalimis nuostatos gali būti adresuotos tik maisto tvarkymo subjektams, kai jie yra fiziniai asmenys. Pritarti
1
48Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, turėtų būti tikslinama įstatymo įsigaliojimo data bei nustatyta konkreti data, iki kurios turi būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 12-4 ir 12-7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4-1, 4-2, 4-3 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-2993 ) įtvirtinamas draudimas tiekti rinkai suklastotą maistą. Be kita ko, suklastoto maisto sąvoka apima ir atvejus, kai įprastos maisto prekių sudėtinės dalys būtų keičiamos pigesnėmis ar neįprastomis. Dėl šios apibrėžimo dalies būtų ne tik ribojama konkurencija, bet ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai netektų galimybės prekes įsigyti pigiau. Pažymėtina, kad reguliavimas turėtų užtikrinti, kad į rinką nebūtų tiekiami sveikatai pavojingi produktai, tačiau šiuo požiūriu pigesnės arba neįprastos produktų sudėtinės dalys nebūtinai reiškia, kad produktai taptų kenksmingi.
Šiuo požiūriu siūlytume ne riboti ūkio subjektų veiklą, o užtikrinti tinkamą vartotojų informavimą apie produktų sudėtines dalis, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami ir galėtų priimti sprendimą dėl produktų įsigijimo. Nepritarti Susijęs su šios išvados 4.1 išdėstytu ŽŪM atsakymu, žr. minėtame ŽŪM rašte išdėstytus argumentus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio ministerija, 2019-01-14 (atsakymas į Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2018-12-17 raštą) Susipažinę su Jūsų pozicija dėl Žemės ūkio ministerijos parengtame Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 12-1, 12-2, 12-3, 12-4 ir 12-7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4-1, 4-2, 4-3 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2993) (toliau – Projektas) įtvirtinto draudimo tiekti rinkai suklastotą maistą ir suklastoto maisto sąvokos, informuojame, kad minėta sąvoka apibrėžta vadovaujantis Europos Komisijos nustatytais 4 veiklos kriterijais: Europos Sąjungos maisto teisės pažeidimai, tyčinė veikla, ekonominė ar finansinė nauda ir vartotojų apgaulė. Sąvokos apibrėžtyje plačiau pateikiama kas yra Europos Sąjungos maisto teisės pažeidimai – išvardijami maisto kokybės, saugos, sudėties, ženklinimo, lydimųjų dokumentų, pakuotės ir fasuotės pažeidimai, kurie yra padaryti sąmoningai tyčia, siekiant ekonominės naudos ir apgauti vartotoją ar kitą maisto tvarkymo subjektą. Atkreipiame dėmesį, kad suklastoto maisto sąvoka nėra tapati nesaugiam maistui, nes yra daug platesnė, t. y. vertinama ir pagal kitus kriterijus.
Projekte suklastotas maistas apibrėžiamas kaip „maistas, ant kurio bet kokios rūšies pakuotės ir (ar) fasuotės, etiketėse ir (ar) lydimuosiuose dokumentuose tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista, pašalinta jį apibūdinanti informacija ir (ar) kurio sudėtyje natūraliai esančios arba įprastai naudojamos sudedamosios dalys tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos pakeistos pigesnėmis ir (ar) kitomis neįprastai naudojamomis ar nesaugiomis sudedamosiomis dalimis taip, kad užmaskuotų tikrąją jo sudėtį ir (ar) suklaidintų vartotoją dėl tikrosios jo sudėties“. Jūsų pozicijoje pateikto vertinimo dėl apibrėžtyje įvardijamo pažeidimo, kai maisto tvarkymo subjektas įprastas maisto prekių sudėtines dalis pakeičia pigesnėmis ar neįprastomis, kuris ribotų konkurenciją ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai netektų galimybės prekių įsigyti pigiau, nelaikytume teisingu, nes suklastoto maisto sąvokos apibrėžtyje sakoma, kad šie veiksmai turi būti atlikti nelegaliai , t. y. sudėtines dalis pakeičiant pigesnėmis ar neįprastomis, o šį faktą apibūdinanti informacija yra pateikiama užmaskuotai taip klaidinant vartotoją, pvz., į sviestą įdedama margarino, o ant pakuotės pritvirtintoje etiketėje nurodoma, kad tai yra sviestas, o ne tepiųjų riebalų mišinys. Todėl manytume, kad nelegalių veiksmų draudimas niekaip negali trukdyti laisvai rinkai ir konkurencijai. Konstatuotina, kad patvirtinus Projektą bus užtikrinamos vienodos rinkos dalyvių veiklos sąlygos ir aukšto lygio vartotojų teisių apsauga. Pritarti Susijęs su Lietuvos laisvosios rinkos instituto
apsaugos ministerija susipažinusi su Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr.
2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121 , 122 , 123 , 124 , 127 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41 , 42 , 43 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo “ (toliau – Įstatymas) projektu, pateiktu svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui, i š esmės jam pritaria. Įvertinę LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gruodžio 13 d. išvadoje Nr. XIIIP-2993 pateiktą 31-mą pastabą, kurioje siūloma patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte dėstomos Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos nuostatą dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų nustatymo bei mitybos normų derinimo, siūlome 3 punktą išdėstyti taip: „3) nustato tikslinių grupių maitinimo organizavimo reikalavimus, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, derina kitų institucijų parengtas mitybos normas, atlieka gyventojų mitybos, su ja susijusio sergamumo bei gyventojų mitybos raštingumo stebėsenas, rengia sveikos mitybos rekomendacijas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius, rengia ir tvirtina programas, skirtas gyventojų mitybai gerinti;“. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2019-03-20 Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2993 ir siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas bei pasiūlymus. Pritarti 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2993(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121
skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 , 42 ,43 straipsniais įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas (Nr. XIIIP- 2993(2)) . Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė