Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1. straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę
18 16 metų. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę18 16 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti tik politinės partijos nariais.“ Teikia Seimo narys Juozas Olekas
Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1. straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose , kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014 . Politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę
18 16 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose , kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014, gali būti tik politinės partijos nariais .“ Teikia Seimo narys Juozas Olekas
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino didėjantis Lietuvos jaunimo įsitraukimas į demokratinius procesus, jaunimo siekis įteisinti balsavimą savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo 16 metų, tačiau vis dar proporcingai neaugantis jų atstovavimas. Taip pat, geroji praktika, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos patirtis, kai politinės partijos turi autonomiją nuspręsti amžiaus ribojimus - valstybinio reguliavimo nėra. Tai leidžia ugdyti jauną žmogų, kuris yra pilietiškas, noriai įsitraukiantis į demokratinius procesus. Be to, 16 metų asmuo jau turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jam priskiriama dalinė teisinė atsakomybė. Taip pat, leidžiant būti partijos nariu nuo 16 metų, jaunimo klausimai politikos darbotvarkėje užimtų svaresnę vietą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Politines partijas steigti bei būti jų nariais leidžiama Lietuvos Respublikos piliečiams, sulaukusiems 18 metų amžiaus. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti tik politinės partijos nariais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nuostata
Tokia pataisa leistų didinti jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus, paskatintų didesnės piliečių grupės įsitraukimą į valstybės valdymą - dalyvaujamąją demokratiją, o tai didintų šių sprendimų legitimumą. Be to, šis įstatymas paskatintų didesnės grupės įsitraukimą į partinius demokratinius procesus, tvirtintų partinį atstovavimą, stiprintų patį demokratijos institutą, leistų ruošti jaunimo lyderius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
pasekmių priėmus šį įstatymą nenumatoma
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įtakos augimui neturės, priešingai, gali ją sumažinti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Tiesioginio poveikio verslo sąlygoms įstatymo įgyvendinimas neturės. Kaip netiesioginį poveikį, galime išskirti jaunimo patirtį, įgyjamą dalyvaujant struktūrinėje veikloje. Tai sąlygotų anksčiau formuojamus įgūdžius, reikalingus dalyvaujant darbo rinkoje, didesnį jaunimo darbo produktyvumą, našumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nesikreipta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 16 metų asmuo. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Šiuo metu jaunimo tiesioginis įsitraukimas į demokratinius procesus Lietuvoje yra gana žemas, tačiau nuolat augantis. Pakeitus įstatymą galimai paskatintume didesnį jaunimo domėjimąsi politika, tiesioginį įsitraukimą, balsuojant savivaldos, nacionaliniuose ar Europos Parlamento rinkimuose. Jaunesnių piliečių įsitraukimas į partinę veiklą leistų stiprinti Politinių partijų, kaip vienos iš demokratinių institutų, atsinaujinimą, didesnę atskaitomybę. Viena iš strateginių Europos Parlamento krypčių 2019 metų rinkimuose yra didesnis jaunimo dalyvavimas renkant Europos Parlamentą. Taip pat, dar 2015 metais Europos Parlamentas yra išreiškęs oficialų palaikymą balsavimui nuo 16 metų, tad šis įstatymas paskatintų tolimesnes diskusijas dėl demokratijos plėtimo. Teikia Seimo narys Juozas Olekas
DĖL
staipsnio Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino didėjantis Lietuvos jaunimo įsitraukimas į demokratinius procesus, jaunimo siekis įteisinti balsavimą savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo 16 metų, tačiau vis dar proporcingai neaugantis jų atstovavimas. Taip pat, geroji praktika, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos patirtis, kai politinės partijos turi autonomiją nuspręsti amžiaus ribojimus - valstybinio reguliavimo nėra. Tai leidžia ugdyti jauną žmogų, kuris yra pilietiškas, noriai įsitraukiantis į demokratinius procesus. Be to, 16 metų asmuo jau turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jam priskiriama dalinė teisinė atsakomybė. Taip pat, leidžiant būti partijos nariu nuo 16 metų, jaunimo klausimai politikos darbotvarkėje užimtų svaresnę vietą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Politines partijas steigti bei būti jų nariais leidžiama Lietuvos Respublikos piliečiams, sulaukusiems 18 metų amžiaus. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti tik politinės partijos nariais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nuostata - mažinti amžiaus cenzą iš 18 metų į 16 metų, nuo kurio Lietuvos Respublikos piliečiai bei Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, galėtų būti Politinių partijų nariais. Siūlomu projektu siekiama įgalinti didesnę jaunimo dalį aktyviai dalyvauti sprendžiant šalies ir Europos problemas.
Tokia pataisa leistų didinti jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus, paskatintų didesnės piliečių grupės įsitraukimą į valstybės valdymą - dalyvaujamąją demokratiją, o tai didintų šių sprendimų legitimumą. Be to, šis įstatymas paskatintų didesnės grupės įsitraukimą į partinius demokratinius procesus, tvirtintų partinį atstovavimą, stiprintų patį demokratijos institutą, leistų ruošti jaunimo lyderius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymo nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos augimui neturės, priešingai, gali ją sumažinti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Tiesioginio poveikio verslo sąlygoms įstatymo įgyvendinimas neturės. Kaip netiesioginį poveikį, galime išskirti jaunimo patirtį, įgyjamą dalyvaujant struktūrinėje veikloje. Tai sąlygotų anksčiau formuojamus įgūdžius, reikalingus dalyvaujant darbo rinkoje, didesnį jaunimo darbo produktyvumą, našumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nesikreipta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Šiuo metu jaunimo tiesioginis įsitraukimas į demokratinius procesus Lietuvoje yra gana žemas, tačiau nuolat augantis. Pakeitus įstatymą galimai paskatintume didesnį jaunimo domėjimąsi politika, tiesioginį įsitraukimą, balsuojant savivaldos, nacionaliniuose ar Europos Parlamento rinkimuose. Jaunesnių piliečių įsitraukimas į partinę veiklą leistų stiprinti Politinių partijų, kaip vienos iš demokratinių institutų, atsinaujinimą, didesnę atskaitomybę. Viena iš strateginių Europos Parlamento krypčių 2019 metų rinkimuose yra didesnis jaunimo dalyvavimas renkant Europos Parlamentą. Taip pat, dar 2015 metais Europos Parlamentas yra išreiškęs oficialų palaikymą balsavimui nuo 16 metų, tad šis įstatymas paskatintų tolimesnes diskusijas dėl demokratijos plėtimo. Teikia Seimo narys Parašas Juozas Olekas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio nuostatoje siūloma sumažinti asmenų ( Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių) amžiaus cenzą nuo „18 metų“ iki „16 metų“, kuris jiems leistų būti politinės partijos steigėjais ir nariais. Taigi, pagal šią nuostatą politinės partijos steigėjais ir nariais galėtų būti nepilnamečiai asmenys. Toks siūlymas yra vertintinas ir diskutuotinas keliais aspektais:
partijų steigimo tikslą ir jų veiklą „tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę“ (Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, politinių partijų steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo politinių interesų tenkinimo bei nuo viešosios valdžios siekio - dalyvavimo rinkimuose į atstovaujamąsias viešosios valdžios institucijas (Seimą, savivaldybių tarybas, Europos Parlamentą) bei rinkimuose į Respublikos Prezidento pareigas. Vadinasi, politinių partijų steigimo ir jų tikslų įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį, taip pat su Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje asmens (piliečio) politinių teisių (rinkimų, referendumo, įstatymų leidybos iniciatyvos bei Konstitucijos iniciatyvos ir keitimo) įgijimas yra siejamas su asmens (piliečio) pilnametyste ir veiksnumu. Antai, pagal Konstitucijos 34 straipsnio pirmąją dalį „Piliečiai, kuriems rinkimų diena yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę“, šio straipsnio trečiąją dalį „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“, 9 straipsnio trečiąją dalį „Referendumas taip pat skelbiamas , jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“, 68 straipsnio antrąją dalį „50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti“, 147 straipsnio pirmąją dalį „Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui <...> ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų“, 148 straipsnio pirmąją dalį
„Konstitucijos 1 straipsnio nuostata <...> gali būti pakeista tik
referendumu, jeigu už tai pasisakytų me mažiau kaip ¾ Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę“. Fizinio asmens asociacijų laisvė taip pat yra siejama su asmens pilnametyste ir jo veiksnumu „Asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį“ (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, matytina, kad projekto siūlymas sumažinti asmens amžiaus cenzą (nuo „18 metų“ iki „16“), kuris būtinas politinių partijų steigimui ir jų veiklai, išbalansuoja kitų asmens (piliečio) Konstitucijoje įtvirtintų politinių teisių įgijimą (pabr.mūsų);
politinėje partijoje, be kita ko, siejama su teise būti politinių partijų organų nariu (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Per savo organus politinė partija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis) . Narystė politinė partijoje taip pat sąlygoja įpareigojimus dėl nario mokesčio mokėjimo (keičiamo įstatymo 19 straipsnis), o tai neatsiejama nuo lėšų turėjimo ir savarankiško disponavimo jomis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad f izinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų . Nepilnamečių iki 18 metų civilinis veiksnumas yra dalinai apribotas, tam tikrais atvejais sandorių sudarymui reikalingas tėvų ar rūpintojų sutikimas (Civilinio kodekso 2.8 straipsnis), todėl svarstytinas narystės politinėje partijoje sąlygojamų teisių ir pareigų apimties suderinamumas su nepilnamečio teisiniu statusu;
Sąjungos valstybių teisėje politinių partijų steigimas ir registravimas yra siejamas su asmenų (piliečių) pilnametyste (pvz.
Airija) ir rinkimų teise (Danija, Graikija, Portugalija, Suomija, Rumunija);
(nors ir ne dėl joje įtvirtinto amžiaus cenzo) siūloma keisti šiuo metu Seime įregistruotu Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. 2107(2). Šis projektas Seimui teikiamas dėl to, kad 2018 m. sausio 25 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio pirmąja pastraipa, pareiškė pagrįstą nuomonę dėl prievolių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį nevykdymo (pažeidimas Nr. 2012/2116), nes Lietuvos Respublika nesuteikė Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje, teisės tapti politinių partijų nariais, jeigu jie neatitinka šių sąlygų: būti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, būti be pertraukos pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 5 metus ir nebūti kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais.
Lietuvos Respublikai siekiant įvykdyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą reikalavimą užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, tokias pačias sąlygas, kaip ir tos valstybės piliečiams, dalyvauti politinių partijų veikloje, šiame projekte siūloma numatyti, kad politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, taip pat teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įgiję Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, sulaukę 18 metų, kurie ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius gyveno Lietuvoje. Taigi, įstatymo projekte, be kita ko, siūloma ne tik panaikinti 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta reikalavimą Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, pageidaujantys tapti Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu, negalėtų priklausyti kitų šalių partijoms ar politinėms organizacijoms, įvirtinti išimtį „išskyrus narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo“
Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.
P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-04 Nr. S-2018-9148 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2981 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Kartu norėtume priminti, kad įstatymo 5 straipsnio nuostata dėl narystės politinėse partijose yra susijusi su Sąjungos teisės pažeidimo procedūra. Siekiant suderinti įstatymo nuostatą su Sąjungos teisės reikalavimais yra parengtas kitas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(2). Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekto pasiūlymas dėl amžiaus cenzo turėtų būti vertinamas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIIP-2107(2), kadangi pastarasis iš esmės pakeičia 5 straipsnio formuluotę taip, kad būtų išspręstas suderinamumo su Sąjungos teise klausimas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-05-17 Nr. S-2019-3025 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2981(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabą. 2019 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I‑606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1954, kuriuo pakeista įstatymo 5 straipsnio nuostata, atsižvelgiant į Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Todėl manome, kad Projekto pasiūlymas dėl amžiaus cenzo turėtų būti teikiamas atsižvelgiant į minėtos įstatymo redakcijos atliktus įstatymo 5 straipsnio pakeitimus. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti skirtingus amžiaus cenzus ir sąlygas asmenims, kurie gali būti politinės partijos steigėjais ir nariais. Politinės partijos steigėjais pagal siūlomą reguliavimą galėtų būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę pilnametystės (kurie nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014), o tik nariais - Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 16 metų (kurie nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014). Toks siūlymas, kad politinės partijos nariais galėtų būti nepilnamečiai asmenys, yra vertintinas ir diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Politinių partijų steigimo tikslą ir jų veiklą „tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę“ reglamentuoja keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis. Taigi, politinių partijų steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo politinių interesų tenkinimo bei nuo viešosios valdžios siekio - dalyvavimo rinkimuose į atstovaujamąsias viešosios valdžios institucijas (Seimą, savivaldybių tarybas, Europos Parlamentą) bei rinkimuose į Respublikos Prezidento pareigas.
Vadinasi, politinių partijų steigimo ir jų tikslų įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį, taip pat su Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje asmens (piliečio) politinių teisių (rinkimų, referendumo, įstatymų leidybos iniciatyvos bei Konstitucijos iniciatyvos ir keitimo) įgijimas yra siejamas su asmens (piliečio) pilnametyste ir veiksnumu. Antai, pagal Konstitucijos 34 straipsnio pirmąją dalį piliečiai, kuriems rinkimų diena yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę , šio straipsnio trečiąją dalį rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais , 9 straipsnio trečiąją dalį referendumas taip pat skelbiamas , jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę
50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti , 147 straipsnio pirmąją dalį sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui <...> ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų , 148 straipsnio pirmąją dalį Konstitucijos 1 straipsnio nuostata <...> gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų me mažiau kaip ¾ Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę .
Fizinio asmens asociacijų laisvė taip pat yra siejama su asmens pilnametyste ir jo veiksnumu - asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, matytina, kad projekto siūlymas nuo 18 iki 16 metų sumažinti asmens amžiaus cenzą, būtiną narystei politinėje partijoje, išbalansuoja kitų asmens (piliečio) Konstitucijoje įtvirtintų politinių teisių įgijimą. 1.2. Narystė politinėje partijoje, be kita ko, siejama su teise būti politinių partijų organų nariu (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Per savo organus politinė partija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis) . Narystė politinė partijoje taip pat sąlygoja įpareigojimus dėl nario mokesčio mokėjimo (keičiamo įstatymo 19 straipsnis), o tai neatsiejama nuo lėšų turėjimo ir savarankiško disponavimo jomis.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad f izinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 metų. Nepilnamečių iki 18 metų civilinis veiksnumas yra dalinai apribotas, tam tikrais atvejais sandorių sudarymui reikalingas tėvų ar rūpintojų sutikimas (Civilinio kodekso 2.8 straipsnis), todėl svarstytinas narystės politinėje partijoje sąlygojamų teisių ir pareigų apimties suderinamumas su nepilnamečio teisiniu statusu. 1.3. Kitų Europos Sąjungos valstybių teisėje politinių partijų steigimas ir registravimas yra siejamas su asmenų (piliečių) pilnametyste (pvz. Airija) ir rinkimų teise (Danija, Graikija, Portugalija, Suomija, Rumunija). 2. Projektu dėstoma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pabaigos nuostata „gali būti tik politinės partijos nariais“ yra perteklinė, nes sakinio pradžioje jau yra nurodyta „politinės partijos nariais gali būti“. Be to, pasirinkus formuluotę, kad 16 metų sulaukę asmenys „gali būti tik politinės partijos nariais“, ji nederėtų su šios dalies pirmuoju sakiniu, nustatančiu, kad politinės partijos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai „sulaukę 18 metų“, nes formuluotė „sulaukę 16 metų“ apima ir sulaukusius 18 metų bei vyresnius asmenis, o pagal diskutuotiną antrojo sakinio nuostatą jie irgi galėtų būti tik politinės partijos nariais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.
P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto
2019-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Teresė Škutaitė, Lietuvos liberalaus jaunimo atstovas Skirmantas Baikauskas, LSDJS pirmininkas Vaidas Rusys, LSDJS narė Lina Lulytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
politinių partijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti skirtingus amžiaus cenzus ir sąlygas asmenims, kurie gali būti politinės partijos steigėjais ir nariais. Politinės partijos steigėjais pagal siūlomą reguliavimą galėtų būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę pilnametystės (kurie nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr.
1141/2014), o tik nariais - Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 16 metų (kurie nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014). Toks siūlymas, kad politinės partijos nariais galėtų būti nepilnamečiai asmenys, yra vertintinas ir diskutuotinas keliais aspektais. 1.1. Politinių partijų steigimo tikslą ir jų veiklą
„tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią,
siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę“ reglamentuoja keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis. Taigi, politinių partijų steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo politinių interesų tenkinimo bei nuo viešosios valdžios siekio - dalyvavimo rinkimuose į atstovaujamąsias viešosios valdžios institucijas (Seimą, savivaldybių tarybas, Europos Parlamentą) bei rinkimuose į Respublikos Prezidento pareigas. Vadinasi, politinių partijų steigimo ir jų tikslų įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį, taip pat su Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje asmens (piliečio) politinių teisių (rinkimų, referendumo, įstatymų leidybos iniciatyvos bei Konstitucijos iniciatyvos ir keitimo) įgijimas yra siejamas su asmens (piliečio) pilnametyste ir veiksnumu.
Antai, pagal Konstitucijos 34 straipsnio pirmąją dalį piliečiai, kuriems rinkimų diena yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę , šio straipsnio trečiąją dalį rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais , 9 straipsnio trečiąją dalį referendumas taip pat skelbiamas , jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę , 68 straipsnio antrąją dalį 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti , 147 straipsnio pirmąją dalį sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui <...> ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų , 148 straipsnio pirmąją dalį Konstitucijos 1 straipsnio nuostata <...> gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų me mažiau kaip ¾ Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę . Fizinio asmens asociacijų laisvė taip pat yra siejama su asmens pilnametyste ir jo veiksnumu - asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, matytina, kad projekto siūlymas nuo 18 iki 16 metų sumažinti asmens amžiaus cenzą, būtiną narystei politinėje partijoje, išbalansuoja kitų asmens (piliečio) Konstitucijoje įtvirtintų politinių teisių įgijimą. 1.2. Narystė politinėje partijoje, be kita ko, siejama su teise būti politinių partijų organų nariu (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Per savo organus politinė partija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis) .
Narystė politinė partijoje taip pat sąlygoja įpareigojimus dėl nario mokesčio mokėjimo (keičiamo įstatymo 19 straipsnis), o tai neatsiejama nuo lėšų turėjimo ir savarankiško disponavimo jomis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad f izinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 metų. Nepilnamečių iki 18 metų civilinis veiksnumas yra dalinai apribotas, tam tikrais atvejais sandorių sudarymui reikalingas tėvų ar rūpintojų sutikimas (Civilinio kodekso 2.8 straipsnis), todėl svarstytinas narystės politinėje partijoje sąlygojamų teisių ir pareigų apimties suderinamumas su nepilnamečio teisiniu statusu. 1.3. Kitų Europos Sąjungos valstybių teisėje politinių partijų steigimas ir registravimas yra siejamas su asmenų (piliečių) pilnametyste (pvz. Airija) ir rinkimų teise (Danija, Graikija, Portugalija,
dalies antrojo sakinio pabaigos nuostata „gali būti tik politinės partijos nariais“ yra perteklinė, nes sakinio pradžioje jau yra nurodyta „politinės partijos nariais gali būti“. Be to, pasirinkus formuluotę, kad 16 metų sulaukę asmenys „gali būti tik politinės partijos nariais“, ji nederėtų su šios dalies pirmuoju sakiniu, nustatančiu, kad politinės partijos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai „sulaukę 18 metų“, nes formuluotė
„sulaukę 16 metų“ apima ir sulaukusius 18 metų bei vyresnius asmenis, o pagal
diskutuotiną antrojo sakinio nuostatą jie irgi galėtų būti tik politinės partijos nariais. Pritarti 3.
Teisingumo ministerijos 2019-05-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2981(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabą. 2019 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I‑606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1954, kuriuo pakeista įstatymo 5 straipsnio nuostata, atsižvelgiant į Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Todėl manome, kad Projekto pasiūlymas dėl amžiaus cenzo turėtų būti teikiamas atsižvelgiant į minėtos įstatymo redakcijos atliktus įstatymo 5 straipsnio pakeitimus. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Zenonas Vaigauskas 2019-05-09 Pasiūlymas atitinka bendrą ilgalaikė pasaulinę tendenciją. Bet jis neturėtų būti atsietas nuo rinkimų teisės amžiaus cenzo (18 m.) ir atitinkamo Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Teisę rinkti irgi turėtų turėti asmenys, jeigu jie jau turi teisę būti politinės partijos nariais. Dabar to nėra. Gal reikėtų įvesti politinės partijos rėmėjo sąvoką ir nustatyti politinės partijos rėmėju galima būti nuo 14 metų. Bet kokios tuomet rėmėjo teisės ir pareigos partijoje? Kur skirtumas su partijos nario teisėmis ir pareigomis. Todėl mechaniškas skaičiaus pakeitimas netgi sukelia daugiau problemų, nei išsprendžia pribrendančių visuomeninių santykių. O to projekte nėra. Įvertinta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Įstatymo projektą XIIIP-2981(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė