Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
24,
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus , o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų .“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos. Seniūnijos
gali būti šių formų:
1) savivaldybės administracijos filialai;
2) biudžetinės įstaigos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų.
Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos . Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“
išdėstyti taip:
„3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne
vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – paskirtas valstybės tarnautojas . Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.“
išdėstyti taip: „9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas.
Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos
teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
Prezidentas Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
Projektas Nr Projekto Nr. XIIIP-2974(2) lyginamasis variantas
24,
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus , o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų .“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos. Seniūnijos
gali būti šių formų:
1) savivaldybės administracijos filialai;
2) biudžetinės įstaigos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų.
Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos . Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“
išdėstyti taip:
„3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne
vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – paskirtas valstybės tarnautojas . Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.“
išdėstyti taip: „9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas.
Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos
teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. “
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projektas
24,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę visų savivaldybių gyventojams gauti paslaugas ir spręsti iškilusias problemas arčiausiai jų esančiame padalinyje – seniūnijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybėje gali būti steigiamos seniūnijos, t. y. seniūnijų steigimas neprivalomas. Kai kuriose savivaldybėse nėra įsteigta nei vienos seniūnijos, kai kuriose savivaldybėse – įsteigtos tik kelios seniūnijos. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas net tos pačios savivaldybės gyventojams turėti nelygias galimybes spręsti vietos reikalus arčiausiai jų esančiame padalinyje. Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas – komplikuotas. Taip pat savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis ir kitas funkcijas, dažnai nežino specifinių tos gyvenamosios vietovės ypatumų ir galimų problemų. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte siūloma nustatyti, kad visose savivaldybėse seniūnijų steigimas būtų privalomas. Savivaldybei suteikiama teisė apsispręsti dėl seniūnijos formos.
Seniūnija gali būti savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga. Siūlomi pakeitimai padidins gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia ir suteiks galimybes visų savivaldybių gyventojams iškilusius klausimus spręsti tiesiogiai bendraujant su seniūnu, kuris geriausiai žino tos konkrečios vietovės problemas ir gali operatyviai reaguoti ir priimti sprendimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymą įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymą papildomų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Priėmus įstatymą lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymui įgyvendinti papildomas biudžeto lėšų poreikis nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Seimo narys Algis Strelčiūnas. 15. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Seniūnija“, „seniūnaitija“. Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2 straipsnis) visose savivaldybėse įsteigti seniūnijas susijęs su savivaldybių, kuriose seniūnijos nebuvo įsteigtos iki 2019 m. liepos 1 d. (tokią įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti projekto 5 straipsnyje), valdymo išlaidų, būtinų seniūnijų steigimui ir jų veiklai, didinimu. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos (administracijos direktorius), remdamosi Vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo (t.y., atitinkamais biudžetiniais metais priimto Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo). Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į šias savivaldybės biudžeto projekto rengimo ir tvirtinimo taisykles, Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotinas projekte siūlomų įtvirtinti įstatymo nuostatų įgyvendinimas savivaldybėse, kuriose iki 2019 m. liepos 1 d. seniūnijos nebuvo įsteigtos bei šių savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose nebuvo numatytos išlaidos, būtinos įsteigti seniūnijas ir užtikrinti jų veiklą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo vykdymą, tokioms savivaldybėms būtina įtvirtinti įstatymo taikymą reglamentuojančias nuostatas. Taip pat šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys „Įstatymui įgyvendinti papildomas biudžeto lėšų poreikis nenumatomas“ neatitinka realių projektu siūlomo naujo teisinio reguliavimo pasekmių. 2. Projektu keičiamo įstatymo 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kiekvienoje savivaldybėje privalo būti steigiamos seniūnijos, be to, pagal siūlomą formuluotę – būtinai daugiau nei viena seniūnija. Vertinant šią nuostatą būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių plotai skiriasi, kai kurios savivaldybės yra itin kompaktiškos. Be to, vertinant gyventojų skaičių, kai kurių savivaldybių gyventojų skaičius visoje savivaldybėje yra kelis ar keliolika kartų mažesnis nei, pavyzdžiui, vienoje miesto savivaldybės seniūnijoje. Minėtos projekto nuostatos dėl daugiau nei vienos seniūnijos steigimo taip pat turėtų būti svarstomos įvertinus kiekvienos savivaldybės, kaip vietos bendruomenės bendrų reikalų sprendimo formos, specifiką ir Konstitucijos bei įstatymų laiduotą savivaldybių veiklos savarankiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-11-30 Nr. S-2018-9148 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2974 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2974, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto
31, 33 IR 35
2019-03-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-05 2,5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių, kuriose seniūnijos nebuvo įsteigtos iki 2019 m. liepos 1 d. (tokią įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti projekto 5 straipsnyje), valdymo išlaidų, būtinų seniūnijų steigimui ir jų veiklai, didinimu.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos (administracijos direktorius), remdamosi Vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo (t.y., atitinkamais biudžetiniais metais priimto Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo). Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias savivaldybės biudžeto projekto rengimo ir tvirtinimo taisykles, Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotinas projekte siūlomų įtvirtinti įstatymo nuostatų įgyvendinimas savivaldybėse, kuriose iki 2019 m. liepos 1 d. seniūnijos nebuvo įsteigtos bei šių savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose nebuvo numatytos išlaidos, būtinos įsteigti seniūnijas ir užtikrinti jų veiklą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo vykdymą, tokioms savivaldybėms būtina įtvirtinti įstatymo taikymą reglamentuojančias nuostatas.
Taip pat šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys „Įstatymui įgyvendinti papildomas biudžeto lėšų poreikis nenumatomas“ neatitinka realių projektu siūlomo naujo teisinio reguliavimo pasekmių. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad ateinančių metų savivaldybių biudžetai yra formuojami rudenį ir, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms savivaldybėms pasirengti tam tikrų funkcijų vykdymą perduoti seniūnijoms, siūloma, kad įstatymo įsigaliojimo data būtų 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
.“
nustatyti, kad kiekvienoje savivaldybėje privalo būti steigiamos seniūnijos, be to, pagal siūlomą formuluotę – būtinai daugiau nei viena seniūnija. Vertinant šią nuostatą būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių plotai skiriasi, kai kurios savivaldybės yra itin kompaktiškos. Be to, vertinant gyventojų skaičių, kai kurių savivaldybių gyventojų skaičius visoje savivaldybėje yra kelis ar keliolika kartų mažesnis nei, pavyzdžiui, vienoje miesto savivaldybės seniūnijoje. Minėtos projekto nuostatos dėl daugiau nei vienos seniūnijos steigimo taip pat turėtų būti svarstomos įvertinus kiekvienos savivaldybės, kaip vietos bendruomenės bendrų reikalų sprendimo formos, specifiką ir Konstitucijos bei įstatymų laiduotą savivaldybių veiklos savarankiškumą. Nepritarti Šiuo metu iš 60 vietos savivaldybių 55 savivaldybėse yra įsteigtos seniūnijos. Likusios 5 savivaldybės, kuriose seniūnijos nėra įsteigtos, sudarytos iš įvairių tipų gyvenamųjų vietovių: miesto, miestelių ir kaimų.
Šiose savivaldybėse teoriškai yra visos reikalingos prielaidos steigti seniūnijas. Seniūnijų paskirtis nėra tik viešųjų paslaugų teikimo priartinimas prie vietos gyventojų. Viena iš seniūnijos steigimo priežasčių (tikslų) yra vietos gyventojų įtraukimas į vietos reikalų tvarkymą, bendruomeniškumo plėtra. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-12-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2974, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-01-25 Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33, ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2974 siūloma nuostata, jog kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos. Šiam siūlymui nepritariame, kadangi:
1projektas siaurina savivaldybės tarybos įgaliojimus,
riboja teisę spręsti dėl savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimo ir paslaugų teikimo organizavimo; Nepritarti Nepritarti teiginiui, kad projektu siaurinama savivaldybės tarybos teisė pačiai spręsti, kaip organizuoti savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Savivaldybės tarybai paliekama teisė spręsti, kiek ir kokio tipo seniūnijas steigti, kokias funkcijas perduoti vykdyti seniūnijoms, kaip vykdyti tas funkcijas ir kita. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
savivaldos chartijai ( 6 str.
nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą“.); Nepritarti Projektu neuždraudžiama savivaldybių taryboms savarankiškai nustatyti savo administracinę struktūrą, bet siekiama suvienodinti galimybes visose savivaldybėse gyventojams tam tikras administracines ir viešąsias paslaugas gauti arčiau jų gyvenamosios vietos, būti labiau įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą. Pažymėtina, kad Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad
„vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų
negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais “. T. y. įstatymų leidėjui suteikiama teisė koreguoti savivaldybių institucijų įgaliojimus. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija
savivaldybių biudžetų lėšų; Atsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad ateinančių metų savivaldybių biudžetai yra formuojami rudenį ir, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms savivaldybėms pasirengti tam tikrų funkcijų vykdymą perduoti seniūnijoms, siūloma, kad įstatymo įsigaliojimo data būtų 2020 m. sausio 1 d. Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1
teiginiais, jog nesant seniūnijų, gyventojai priversti vykti į savivaldybės administraciją, „kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas komplikuotas“. Atsižvelgiant į savivaldybių, kuriose nėra įsteigtos seniūnijos, urbanizacijos lygį, pateikti teiginiai nėra tinkamas argumentas siūlomiems pakeitimams.
Nepritarti Projekto tikslas yra sudaryti geresnes sąlygas vietos gyventojams gauti administracines ir viešąsias paslaugas kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Vyresnio amžiaus žmonėms ar žmonėms auginantiems mažus vaikus bei gyvenantiems urbanizuotoje teritorijoje nuvykti į savivaldybės administracijos pastatą taip pat gali būti sudėtinga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-302 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2974 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.“ Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio
vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
Paslaugų gyventojams teikimas centralizuotai ar per seniūnijas vertintini kaip savivaldybės veiklos organizavimo būdai, kuriuos, atsižvelgiant į Konstitucijos laiduojamą savivaldybių veiklos laisvę ir savarankiškumą, turi pasirinkti vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgusi į vietos gyventojų poreikius ir konkrečios savivaldybės specifiką. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės tarybai turi būti palikta laisvė (diskrecija) pačiai spręsti, kaip geriau ir veiksmingiau organizuoti savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą: perduoti seniūnijoms visas savivaldybės administracijos funkcijas ar tik dalį jų, plėsti seniūnijų tinklą savivaldybėje ar, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius, savivaldybės specifiką bei, įvertinus galimą naujų seniūnijų steigimo finansinę naštą, nuspręsti, jog veiksmingiau ir ekonomiškiau šias funkcijas įgyvendintų ne seniūnijos, bet savivaldybės administracijos padaliniai.
Taigi Įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas, kai panaikinama teisė savivaldybių taryboms seniūnijų nesteigti ar įsteigti tik vieną ir organizuoti paslaugų gyventojams teikimą kitais būdais, galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principui ir yra nesuderinamas su Europos vietos savivaldos chartijos nuostatomis, laiduojančiomis savivaldybės tarybai teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl vidinės administracinės struktūros, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, vietos sąlygas, savivaldybių materialinius ir finansinius išteklius. Nepritarti Nepritarti teiginiui, kad projektu panaikinama savivaldybės tarybos teisė pačiai spręsti, kaip organizuoti savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Savivaldybės tarybai paliekama teisė spręsti, kiek ir kokio tipo seniūnijas steigti, kokias funkcijas perduoti vykdyti seniūnijoms, kaip vykdyti tas funkcijas ir kita. Pažymėtina, kad Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad
„vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų
negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais “. T. y. įstatymų leidėjui suteikiama teisė koreguoti savivaldybių institucijų įgaliojimus. 2.
vidinę administracinę struktūrą neatsiejama nuo kitos konstitucinės savivaldybės tarybos kompetencijos – savivaldybės biudžeto sudarymo ir tvirtinimo, nes savivaldybės veikla turi būti tinkamai finansuojama. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 7 dalį seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Šiuo metu iš 60-ties Lietuvos Respublikos savivaldybių tik penkiose savivaldybėse nėra įsteigtų seniūnijų (Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio miestų, Neringos ir Visagino savivaldybėse); Birštono savivaldybėje yra įsteigta viena seniūnija – Birštono seniūnija. Pažymėtina, kad keturių iš minėtų savivaldybių (Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio miestų ir Neringos) visa teritorija sutampa su miesto – savivaldybės centro – teritorija. Pagal Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, minėtos penkios savivaldybės turėtų įsteigti bent dvi seniūnijas, o Birštono savivaldybė – dar bent vieną seniūniją. Seniūnijos steigimas, jos aptarnaujamos teritorijos ribų nustatymas ir įregistravimas bei seniūnijos veiklos finansavimas pareikalautų papildomų savivaldybių biudžetų lėšų, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatą kartu su Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu savivaldybėms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms pareigoms reikalingos lėšos.
Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, kad ateinančių metų savivaldybių biudžetai yra formuojami rudenį ir, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms savivaldybėms pasirengti tam tikrų funkcijų vykdymą perduoti seniūnijoms, siūloma, kad įstatymo įsigaliojimo data būtų 2020 m. sausio 1 d. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2974(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: P. Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2974(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėjai Rasa Mačiulytė, Algirdas Astrauskas