Projekto lyginamasis variantas
rinkimų Į
straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 4 punktu: „4) yra atsakinga už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kontaktinėmis institucijomis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų paduotų galiojančių balsų skaičiaus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimams kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, rinkimų komiteto, koalicijos pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose), Europos politinės partijos, su kuria susijusi partija, rinkimų komitetas, koalicija (jei tai nurodyta pareiškiniuose dokumentuose), pavadinimas ir, jei Europos politinė partija turi logotipą, jos logotipas, ir sąrašo kandidatų rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.“
pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų jis gavo ne mažiau kaip 5 procentus visų rinkimuose paduotų galiojančių balsų skaičiaus. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu: „3. 2018 m. liepos
2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL 2018 L 178 p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LRV nutarimas del tikslingumo
Dėl 2018 m. LIEPOS 13 d. Tarybos sprendimo (es, euratomas) 2018/994, KURIUO IŠ DALIES KEIČIAMAS PRIE 1976 M. RUGSĖJO 20 D. TARYBOS SPRENDIMO 76/787/EAPB, EEB, EURATOMAS PRIDĖTAS AKTAS DĖL
patvirtinimo PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 14, 42, 58 IR 89 straipsniŲ ir įstatymo priedo pakeitimo
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. liepos 13 d. priimtas sprendimas (es, euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL
d. Tarybos sprendimas (es, euratomas) 2018/994). Kaip numato Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio
narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus. Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir gavusi Europos Parlamento jį sudarančių narių balsų dauguma pareikštą pritarimą, nustato būtinas nuostatas, kurios įsigalioja tik po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės. Taigi, valstybės narės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus turi patvirtinti pritarimą Tarybos sprendimui ir, kaip nurodyta 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo (es, euratomas) 2018/994 2 straipsnyje, apie procedūrų užbaigimą pranešti Tarybos Generaliniam sekretoriatui.
Tarybos sprendimas įsigaliotų kitą dieną po to, kai bus gautas paskutinis valstybės narės pranešimas. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 180²⁶ straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais priimti Europos Sąjungos teisės aktai yra tvirtinami Lietuvos Respublikos įstatymu. Parengto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo (es, euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, patvirtinimo projekto (toliau – Įstatymo projektas dėl Tarybos sprendimo patvirtinimo) tikslas – patvirtinti 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimą (es, euratomas) 2018/994 ir informuoti Europos Sąjungos Tarybos Generalinį sekretoriatą apie nacionalinių procedūrų užbaigimą. Pažymėtina, kad Danijos Karalystė ir Liuksemburgas jau pranešė Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo patvirtinimą, Portugalija planuoja informuoti Tarybos Generalinį sekretoriatą apie procedūrų užbaigimą iki 2018 m. lapkričio 15 d. Kartu yra parengtas Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 14, 42, 58 ir 89 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas), kurio tikslas – informuoti rinkėjus Lietuvoje apie rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, rinkimų komitetų, koalicijų ryšį su Europos politinėmis partijomis, taip pat nežymiai sumažinti ribą, nuo kurios kandidatų sąrašai galėtų dalyvauti skirstant Europos Parlamento narių mandatus bei paskirti kontaktinę instituciją, atsakingą už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]) Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus (vedėja Reda Nikrėvičė, tel. 266 2928, el. paštas [email protected]) patarėja Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu, kol įsigalios 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (es, euratomas) 2018/994, yra taikomas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL 1976 L 278, p. 1). Taip pat rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarką reguliuoja Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projektu dėl Tarybos sprendimo patvirtinimo siekiama įgyvendinti Tarybos 2018 m. liepos 13 d. sprendimo (es, euratomas) 2018/994 2 straipsnį ir jį patvirtinti vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio 1 dalimi bei pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 180²⁶ straipsnį. Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje pripažįstamas labai svarbus Europos lygmens politinių partijų vaidmuo formuojant europiečių politinį sąmoningumą ir padedant Sąjungos piliečiams išreikšti politinę valią. Europos partijos – svarbiausios demokratijos stiprinimo proceso dalyvės, nes joms suteikiama išskirtinė galimybė užmegzti ryšius su piliečiais ir sumažinti nacionalinio bei europinio politinio lygmens atotrūkį. Plėtodamos tarpvalstybinį politinį dialogą, šios partijos padeda formuoti Europos viešąją erdvę.
Kadangi 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (es, euratomas) 2018/994 yra suteikiama valstybėms narėms teisė leisti, kad ant balsavimo biuletenių būtų nurodytas Europos politinės partijos, su kuria yra susijusi nacionalinė politinė partija, rinkimų komitetas, koalicija, pavadinimas ir pateiktas jos logotipas, todėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad rinkimų biuletenyje, be kitų įstatyme nurodytų duomenų, būtų atspausdintas Europos politinės partijos, su kuria yra susijusi nacionalinė partija, rinkimų komitetas, koalicija, pavadinimas ir, jei Europos politinė partija turi logotipą, jos logotipas. 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo nauja 3 straipsnio
ribą, ji nacionaliniu lygmeniu „negali viršyti 5 % atiduotų galiojančių balsų“. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Kadangi, atsižvelgiant į Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 80 straipsnio 2 dalį, matyti, kad atiduotų balsų skaičius ir rinkimuose dalyvavusių balsų skaičius visuomet bus skirtingi (Tarybos sprendime nustatyta mažesnė minimali riba), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatas tikslinga suderinti su
ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kandidatų sąrašas galės gauti Europos Parlamento narių mandatų tik tuo atveju, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 5 procentus visų rinkimuose paduotų balsų skaičiaus. Tokiu būdu nežymiai bus sumažinti riba, nuo kurios bus skaičiuojami Europos Parlamento narių mandatai. 2018 m. liepos 13 d.
2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo naujo 9b straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena valstybė narė paskiria kontaktinę instituciją, atsakingą už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis, todėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra atsakinga už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis. Kadangi 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo preambulėje yra nurodoma, kad „pageidautina, kad Sąjungos piliečiai būtų gerokai prieš Europos Parlamento rinkimus informuojami apie tuose rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir apie nacionalinių politinių partijų priklausymą Europos politinėms partijoms“, ir 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo nuostata dėl Europos politinių partijų pavadinimų ir logotipų pateikimo biuleteniuose yra dispozicinė, kuria valstybė gali pasinaudoti, siūlome, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatų įsigaliojimas nebūtų siejamas su 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo įsigaliojimu ir įstatymas įsigaliotų nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus ir įsigaliojus 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimui (es, euratomas) 2018/994, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymą dėl Tarybos sprendimo patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į 2018 m. liepos
2018/994 2 straipsnį, turės pranešti Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad nacionalinės procedūros dėl sprendimo patvirtinimo yra užbaigtos. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Europos Sąjunga“, „Tarybos sprendimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kadangi 2019 m. gegužės 26 d. vyks rinkimai į Europos Parlamentą, politinė kampanija, skirta Europos Parlamento rinkimams, prasidės 2018 m. lapkričio 26 d., prašome įstatymų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatas būtų galima taikyti 2019 m. gegužės 26 d. vyksiančiose rinkimuose į Europos Parlamentą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 14, 42, 58 IR 89 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu, be kita ko,
siūloma keisti reikalavimus rinkimų biuletenio turiniui bei keisti rinkimų rezultatų nustatymo tvarką. Reikalavimai rinkimų biuleteniui bei balsų skaičiavimo ir rinkimų rezultatų nustatymo tvarka neabejotinai sietini su rinkimų rengimu ir vykdymu. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 98 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus šio įstatymo keitimo apribojimas: „įstatyme nustatyta rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos“, o 2018 m. lapkričio 26 d. įsigalioja Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas Nr. XIII-1498 Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo, kuriuo paskelbiama rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data – 2019 m. gegužės 26 d. Taigi, jei vertinamas projektas būtų priimtas vėliau, nei 2018 m. lapkričio 26 d. (t.y. likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos), jo 2, 3 ir 4 straipsnių nuostatos galėtų įsigalioti tik po 2019 m. gegužės 26 d., priešingu atveju jos prieštarautų Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 98 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje vartojama netinkama sąvoka „galiojantys balsai“.
Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 78-81 straipsniuose nustatytas taisykles rinkimų biuleteniai (o ne balsai) pripažįstami galiojančiais arba negaliojančiais, o pagal galiojančius biuletenius skaičiuojami už kandidatų sąrašus paduoti balsai bei kandidatų gauti pirmumo balsai. Projekto terminija derintina su galiojančiomis įstatymo nuostatomis. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnyje nurodoma Europos politinė partija, „su kuria susijusi“ rinkimuose dalyvaujanti partija, rinkimų komitetas ar koalicija. Termino „susijusi“ turinys nėra aiškus ir suprantamas, todėl turėtų būti konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių 2 straipsnyje Europos politinė partija apibrėžiama kaip „politinė partija ar politinių partijų aljansas“, o
„politinių partijų aljansas“ apibrėžiamas kaip „bent dviejų politinių partijų
struktūrizuotas bendradarbiavimas“. Taigi, pagal šiuos Reglamento apibrėžimus rinkimų komitetas apskritai negali būti siejamas su Europos politine partija, ir ne bet kokia nacionalinės politinės partijos ir Europos politinės partijos sąsaja reiškia struktūrizuotą bendradarbiavimą Reglamento prasme. 4. Projekto pavadinime nurodant keičiamas struktūrines įstatymo dalis žodis „ir“ neturėtų būti vartojamas kelis kartus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]