Projekto lyginamasis variantas
2, 20, 20¹,
1Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris nesiekdamas
pelno teikia naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas, įskaitant viešąsias įstaigas arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinčias ne pelno organizacijas, kurios vykdomas minėtų paslaugų teikimas naudos gavėjams yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., visų tipų bibliotekos, švietimo įstaigos, kitos ne pelno organizacijos).“
straipsnio 15–31 dalis atitinkamai laikyti 16–32 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi: „33. Naudos gavėjas – aklasis; turintis regėjimo sutrikimą, kurio neįmanoma sumažinti ir kuris dėl to nepajėgia skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; turintis suvokimo negalią ar skaitymo sutrikimų ir dėl to nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kaip to paprastai reikėtų norint skaityti.“
straipsnio 33–37 atitinkamai laikyti 34–38 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi: „39. Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, taip pat nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.“
straipsnio 39–43 dalis atitinkamai laikyti 40–46 dalimis. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti neįgalių žmonių neįgaliųjų reikmėms;“
Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti neįgalių žmonių neįgaliųjų reikmėms;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „25 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų panaudojimas neįgaliesiems neįgaliems žmonėms skirtais būdais
kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovaujantiems neįgalių žmonių interesams, leidžiama nekomerciniais tikslais, teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik neįgalieji neįgalūs žmonės, kiek tai pateisinama konkrečia negalia, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui. 2. Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įgaliotiesiems subjektams leidžiama šio straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo tikslais atgaminti kūrinius ar kitus objektus padarant prieinamos formos kopijas galima atgaminti, išleisti, adaptuoti bei viešai jas skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais (internete), platinti bei teikti panaudai naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Lietuvos Respublikoje esantys naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai gali gauti prieinamos formos kopijos kūrinius iš bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio įgaliotojo subjekto. kūrinio garsinę versiją (taip pat ir elektroninės formos) ir versiją Brailio raštu. Siekiant tikslų, nurodytų šioje straipsnio dalyje, įgaliotajam subjektui leidžiama atgaminti šių kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijas – knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ar kito pobūdžio rašto, ženklų, įskaitant natas, formos kūrinių ir susijusių iliustracijų bet kokioje laikmenoje, įskaitant garso formą (pvz., garso knygos) ir skaitmeninę formą. 3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. 3. Intelekto ir skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams leidžiama atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), specialiai pritaikytus jiems kūrinius. Kūrinių pritaikymas intelekto ir skaitymo sutrikimų turintiems asmenims reiškia kūrinių perdirbimą supaprastinant leksiką, gramatiką ir (ar) morfologiją, sutrumpinant tekstą, t. y. tokiu būdu, kad kūriniai taptų suvokiami tokių sutrikimų turintiems asmenims. 4.
subjektas, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir užsiimantis šio straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, laikydamasis galiojančių asmens duomenų tvarkymo taisyklių, turi:
1) užtikrinti prieinamos formos kopijų platinimą, viešą paskelbimą ar prieigą prie jų tik naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams;
2) imtis tinkamų priemonių atgrasyti nuo prieinamos formos kopijų atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamų neturint tam leidimo;
3) kruopščiai tvarkyti kūrinius ar kitus objektus ir jų prieinamos formos kopijas, fiksuojant tvarkomąjį darbą (duomenų rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, saugojimas ir kt.);
4) savo interneto svetainėje ar kitais viešą prieigą užtikrinančiais būdais skelbti ir atnaujinti informaciją apie šios dalies 1–3 punktuose numatytų įsipareigojimų vykdymą;
5) naudos gavėjų, kitų įgaliotųjų subjektų ar teisių turėtojų prašymu pateikti informaciją, kokias prieinamos formos kopijas ir formas jis turi, taip pat įgaliotųjų subjektų, su kuriais jis keitėsi prieinamos formos kopijomis pavadinimus ir kontaktinius duomenis. 5. Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų, užsiimančių šio straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, sąrašus. Šią informaciją Vyriausybės įgaliotos institucija taip pat teikia Europos Komisijai – viešam skelbimui centriniame informaciniame punkte. 6. Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką, numatančią kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui keitimąsi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.“
31 straipsnio pakeitimas Papildyti 31 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) jeigu nekomerciniais tikslais naudojama taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.”
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudoti. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nekomerciniais tikslais teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nurodytus veiksmus.”
Papildyti 63 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4. Duomenų bazė perkeliama ir naudojama nekomerciniais tikslais šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties atveju.”
pakeitimas: Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 20¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 25 straipsnyje straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.”
Papildyti Įstatymo 3 priedą 12 punktu ir 13 punktu: „12. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių konformacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2017 L 242, p. 6). 13. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (OL 2017 L 242, p. 1). “
Įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 2.
ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2939(2)ES lyginamasis variantas
2, 20, 20¹,
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės
įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija).“
2Buvusias 2 straipsnio 15–31 dalis laikyti atitinkamai 16–32 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„33. Neįgalusis naudos gavėjas – aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio
neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti.“
4Buvusias 2 straipsnio 32–36 laikyti atitinkamai 34–38 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi:
„39. Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito
objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.“
straipsnis.
2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti neįgalių žmonių neįgaliųjų reikmėms;“. 3 straipsnis. 20¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti neįgalių žmonių neįgaliųjų reikmėms;“. 4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Kūrinių ar kitų objektų panaudojimas neįgaliems žmonėms neįgaliesiems skirtais būdais
ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovaujantiems neįgalių žmonių interesams, leidžiama nekomerciniais tikslais, teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik neįgalūs žmonės neįgalieji, kiek tai pateisinama konkrečia negalia, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui. 2. Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įgaliotiesiems subjektams leidžiama šio straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo tikslais atgaminti kūrinius ar kitus objektus padarant prieinamos formos kopijas galima atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai jas skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais (internete), platinti ir teikti panaudai neįgaliesiems naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Lietuvos Respublikoje esantys neįgalieji naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai gali gauti prieinamos formos kopijos kūrinius iš bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio įgaliotojo subjekto. kūrinio garsinę versiją (taip pat ir elektroninės formos) ir versiją Brailio raštu. Siekiant tikslų, nurodytų šioje straipsnio dalyje, įgaliotajam subjektui leidžiama atgaminti šių kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijas – knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių ar kito pobūdžio rašto, ženklų, įskaitant natas, formos kūrinių ir susijusių iliustracijų bet kokioje laikmenoje, įskaitant garso formą (pvz., garso knygos) ir skaitmeninę formą. 3. Sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, negalioja. 3. Intelekto ir skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams leidžiama atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), specialiai pritaikytus jiems kūrinius. Kūrinių pritaikymas intelekto ir skaitymo sutrikimų turintiems asmenims reiškia kūrinių perdirbimą supaprastinant leksiką, gramatiką ir (ar) morfologiją, sutrumpinant tekstą, t. y. tokiu būdu, kad kūriniai taptų suvokiami tokių sutrikimų turintiems asmenims. 4.
straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, laikydamasis galiojančių asmens duomenų tvarkymo taisyklių, turi:
jų tik neįgaliesiems naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams;
platinimo, viešo paskelbimo ar jų padarymo viešai prieinamų neturint tam leidimo;
fiksuojant tvarkomąjį darbą (duomenų rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, saugojimą ir kita.);
ir atnaujinti informaciją apie šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytų įsipareigojimų vykdymą;
informaciją, kokias prieinamos formos kopijas ir formas jis turi, taip pat įgaliotųjų subjektų, su kuriais jis keitėsi prieinamos formos kopijomis, pavadinimus ir kontaktinius duomenis. 5. Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų, užsiimančių šio straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, sąrašus. Šią informaciją Vyriausybės įgaliotos institucija taip pat teikia Europos Komisijai – viešam skelbimui centriniame informaciniame punkte. 6. Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką, numatančią keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1563.“5 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Papildyti 31 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) nekomerciniais tikslais naudojama taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.“
32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis. Šio istatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nekomerciniais tikslais teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nurodytus veiksmus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 63 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) duomenų bazė perkeliama ir naudojama nekomerciniais tikslais šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties atveju.“
75 straipsnio pakeitimas: Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 20¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 25 straipsnyje straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.“9 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas
Įstatymo 3 priedą 12 punktu:
„12. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564
dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių konformacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2017 L 242, p. 6). 2. Papildyti Įstatymo 3 priedą 13 punktu:
dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (OL 2017 L 242, p. 1). “10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 20¹, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2017/1564/ES dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių konformacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2017 L 242, p. 6) (toliau – Direktyva). 2013 m. birželį Marakeše priimta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutartis dėl geresnės aklųjų, regėjimo ir skaitymo negalią turinčių asmenų prieigos prie literatūros kūrinių (toliau – Sutartis). Šios Sutarties tikslas – pagerinti knygų ir kitų spausdintinių objektų prieinamumą ir tarpvalstybinį keitimąsi prieinamu formatu visame pasaulyje. Sutartis reikalauja, kad susitariančiosios šalys numatytų autorių ir gretutinių teisių turėtojų išimtis ar apribojimus, susijusius su kopijų kūrimu ir platinimu prieinamuose tam tikrų kūrinių bei kitų dalykų formatuose ir tarpvalstybiniam šių kopijų keitimui.
2016 m. rugsėjo 14 d., vykdydama skaitmeninės bendrosios rinkos strategiją, Europos Komisija pristatė teisės aktų paketą dėl ES autorių teisių taisyklių modernizavimo, įskaitant du Sutarties įgyvendinimo tekstus – direktyvą, palengvinančią tam tikro autorių teisių saugomo turinio naudojimą be teisių turėtojo leidimo akliesiems, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims. Direktyva į ES teisę perkelia įsipareigojimus, įtvirtintus Sutartyje, numatant privalomą autorių teisių išimčių taikymą Sutartyje, ir nurodo, kad naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai taiko specialius leidžiamus naudojimo atvejus; taip pat pasiūlė reglamentą (2017 m. rugsėjo13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2017/1563/ES dėl sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (toliau – Reglamentas)), kuriuo nustatomos tarpvalstybinės galimybės keistis prieinamomis tam tikrų kūrinių ir kitų objektų kopijomis tarp ES ir trečiųjų šalių, kurios yra Sutarties šalys, aklųjų, regėjimo sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų. Įstatymo projekto tikslas – pirma, papildyti galiojančiame Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytą išimčių ir apribojimų autorių teisėms reglamentavimą, kuris užtikrintų išleistų kūrinių konvertavimą į alternatyvią formą, skirtą akliesiems, regėjimo sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, antra, numatyti sąlygas tarpvalstybiniam prieinamos formos kopijų keitimuisi. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau
Vorobjovienė ([email protected], tel. 8
santykiai
reglamentuoja Įstatymo 2 ir 25 straipsniai, 58 straipsnio 2 dalies8 punktas,
1 dalis. Šis reglamentavimas suderintas su Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 3 dalies b) punkte numatyta neprivaloma išimtimi, leidžiančia numatyti atgaminimo ir viešo paskelbimo teisių apribojimus, kai kūriniai naudojami „žmonių su negalia naudai ir šis naudojimas yra tiesiogiai susijęs su šia negalia, yra nekomercinio pobūdžio ir tokio masto, kurį pateisina atitinkama negalia” bei konstatuojamosios dalies 43 punkte numatyta galimybe valstybėms narėms „<...>imtis priemonių, reikalingų sudaryti palankias sąlygas, kad kūriniai būtų prieinami žmonėms, turintiems negalią, kuri neleidžia patiems naudotis tais kūriniais“. Įstatymo 2 straipsnio 32 punktas numato autorių teisių ir gretutinių teisių kontekstu taikomą „Negalios“ sąvoką, apimančią įvairius sveikatos sutrikimus, trukdančius įprastu būdu naudoti autorių teise saugomą turinį – visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.
Skirtingai nuo Direktyvoje esančios „Naudos gavėjo“ sąvokos, apimančios tik įvairius regos bei skaitymo sutrikimus, Įstatyme galiojanti negalios sąvoka numato platesnį subjektų, galinčių pasinaudoti išimtimi, ratą – čia numatyti ir klausos negalią turintys asmenį. Įstatymo 25 straipsnis numato, jog tokią neįgaliųjų interesams atstovaujančios organizacijos (pvz., Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos kurčiųjų sąjunga ir kt.) gali be teisių turėtojo leidimo ir autorinio atlyginimo, teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius, jei įmanoma, nurodžius autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį, nekomerciniais tikslais atgaminti ir viešai skelbti kūrinius bei gretutinių teisių objektus. Esamos nuostatos sudaro sąlygas keisti kūrinių formą ir juos pritaikyti neįgaliesiems tinkamais būdais ir tokiu būdu užtikrinti, kad regėjimo, judėjimo galūnių, suvokimo, mokymosi negalia nebūtų kliūtimi negalią turintiems pasiekti autorių teise saugomą informacija ir ja pasinaudoti. Straipsnis taip pat numato svarbų aspektą, jog šios išimtys ir apribojimai autorių teisėms netaikomi tais atvejais, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti neįgalių žmonių poreikiams. Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog be gretutinių teisių subjekto leidimo ir be atlyginimo, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio
(filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus nekomerciniais tikslais naudoti taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 25 straipsnyje. Kultūros ministras, vadovaudamasis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.
ĮV-155 “Dėl neįgalių žmonių interesams atstovaujančių asmenų, kuriems leidžiama naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais, sąrašo patvirtinimo” patvirtino sąrašą neįgalių žmonių interesams atstovaujančių asmenų, kuriems leidžiama Įstatymo 25 straipsnio ir 58 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatyta tvarka nekomerciniais tikslais naudoti teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius ar gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais. Iš esmės nacionalinis teisinis reguliavimas numato svarbias išimtis ir apribojimus iš autorių teisių ir gretutinių teisių, leidžiančias neįgaliems žmonėms prieinama forma naudotis autorių teise ir gretutine teise saugomais kūriniais. Tačiau visgi ES lygiu šios srities reglamentavimas iki Direktyvos priėmimo buvo labai fragmentuotas ir nepalankus tarpvalstybiniam prieinamos formos kopijų keitimuisi, kas leistų neįgaliems žmonėms pasiekti daugiau jiems prieinamų formų kūrinių ar kitų objektų. Direktyva taip pat numato išimčių ir apribojimų taikymą kompiuterinėms programoms bei sui generis teisėms į duomenų bazes. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
straipsnyje pateiktomis terminų apibrėžtimis, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnį, papildant naujomis 15, 33 bei39 dalimis, kuriose pateikiamos „įgaliotojo subjekto“, „naudos gavėjo“ ir „prieinamos kopijos“ sąvokos. Direktyvos 2 straipsnio1 dalyje įtvirtintą “kūrinio ar kito objekto” apibrėžimas perkeliamas į Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį. „Naudos gavėjas“ – išskiriamos keturios subjektų grupės, kurioms gali būti taikomos Direktyvoje numatytos autorių teisių ir gretutinių teisių išimtys. Šias grupes vienija negalia, ribojanti galimybę skaityti, žmonių, neturinčių šios negalios, atžvilgiu.
Pirmoji grupė apima akluosius. Antroji – turinčius regėjimo sutrikimų, kurie nėra pataisomi medicininėmis priemonėmis. Trečioji numato asmenis, turinčius suvokimo ir skaitymo (mokymosi) negalią, kuri nėra susijusi su regėjimu. Ketvirtoji grupė – asmenis dėl kitų fizinių negalių negalinčių skaityti ar naudoti knygų, sutelkti žvilgsnio ar nukreipti jų reikiamu kampu, kaip to reikia norint skaityti knygas. „Įgaliotasis subjektas“ – įgaliotas valstybės vykdyti nekomercinę švietimo, mokymo, adaptyviosios literatūros ar susipažinimo su informacija, veiklą. Sąvoka taip pat apima viešąsias įstaigas, teikiančias tokias paslaugas naudos gavėjams kaip dalį pagrindinės veiklos, institucinės pareigos ar jų viešojo intereso užduočių. Taigi, įgaliotuoju subjektu gali būti viešosios ir privačios organizacijos, visų tipų bibliotekos ir švietimo institucijos, jei viena iš pagrindinių užduočių ar visuomenės intereso tikslas yra teikti nekomercines paslaugas naudos gavėjams. Siūlomas reglamentavimas nenumato įgaliotųjų subjektų pripažinimo ar įgaliojimo procedūros, tam kad galėtų vykdyti šiuo Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje numatytą veiklą, pakanka subjekto atitikties sąvokoje nurodytiems požymiams. Vyriausybės įgaliota institucija, Kultūros ministerija, ministerijos interneto svetainėje viešai skelbs įgaliotųjų subjektų sąrašus bei pateiks juos Europos Komisijai. Manytina, jog atskiras šių subjektų įgaliojimo procesas būtų perteklinis. „Prieinamos formos kopija“. Direktyvos tikslas – pagerinti kūrinių ar kitų objektų pasiekiamumą naudos gavėjams tokia forma, kaip tai gali pasiekti negalios neturintys asmenys. Prieinamos formos pavyzdžiai – Brailio raštas, stambus šriftas, pritaikytos e. knygos, garso knygos, radijo transliacijos.
2 dalis taip pat numato, kad darant prieinamos formos kopijas, šioje kopijoje būtina užtikrinti originalaus kūrinio ar kito objekto vientisumą. Ši Direktyvos nuostata taip pat užtikrinta apibrėžtyje. 2) Siekiant suvienodinti Įstatyme vartojamas sąvokas, atitinkamai keičiami Įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punktas bei 20¹straipsnio 6 dalies 2 punktas. 3) Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis nustato privalomas, ES teisės aktuose suderintų teisių, išimtis – atgaminimo, viešo paskelbimo, platinimo ir panaudos suteikimo teises, kaip numatyta Direktyvose 2001/29/EB, 2006/115/EB, ir apima atitinkamas teises, nurodytas Direktyvoje 96/9/EB. Reikia pažymėti, kad šios išimtys taip pat taikomos gretutinėms teisėms bei sui generis teisėms į duomenų bazes. Numatytos išimtys leidžia specialius kūrinių naudojimo atvejus naudos gavėjams bei įgaliotiesiems subjektams, kurie apima neįgaliojo arba jo vardu veikiančio subjekto teisę padaryti prieinamą kūrinio arba kito objekto kopiją, kad būtų galima juos išimtinai naudoti; ir įgaliotojo subjekto teisę naudos gavėjui ar kitam įgaliotajam subjektui pagaminti, perduoti, platinti ar teikti panaudai prieinamos formos kopiją. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje išlieka šiuo metu Įstatyme esantis autorių teisių apribojimas, kuriam netaikomas Direktyvoje numatytas reguliavimas. Jis suteikia galimybę nekomerciniais tikslais atgaminti ir viešai skelbti kūrinius bei gretutinių teisių objektus. Šios išimties tikslu, gali būti daromos tik tų kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijos, prie kurių neįgalieji ar jiems atstovaujantys subjektai turi teisėtą prieigą – tik teisėtai išleisti ar viešai paskelbti kūriniai.
Esamos nuostatos sudaro sąlygas keisti kūrinių formą ir juos pritaikyti neįgaliesiems tinkamais būdais ir tokiu būdu užtikrinti, kad regėjimo, judėjimo galūnių, suvokimo, mokymosi bei klausos negalia nebūtų kliūtimi pasiekti autorių teise saugomą informacija ir ja pasinaudoti. Atsižvelgiant į Direktyvos 20 konstatuojamąją dalį „valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ir toliau pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies b punktą nustatyti neįgaliesiems naudingą išimtį arba apribojimą tais atvejais, kuriais netaikoma ši direktyva, visų pirmą dėl kūrinių ir kitų objektų bei negalių, kurie nenumatyti šioje direktyvoje“, Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje išlaikoma platesnė išimtis negalioms ir kūriniams, tais atvejais kai netaikomos Direktyvoje numatytos tarpvalstybinių mainų nuostatos. Pavyzdžiui, išimtis bus taikoma ir klausos negalią turintiems asmenims, taip pat ne tik knygų ir kitų spausdintinių objektų atžvilgiu, bet ir pvz., audiovizualinių kūrinių. Neįgaliųjų interesams atstovaujančios organizacijos (pvz., Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos kurčiųjų sąjunga ir kt.) ir toliau galės be teisių turėtojo leidimo ir autorinio atlyginimo, teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius, jei įmanoma, nurodžius autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį, nekomerciniais tikslais atgaminti ir viešai skelbti kūrinius bei gretutinių teisių objektus. Direktyva siekiama palengvinti prieigą prie kūrinių ar kitų objektų asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų.
Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje numatomas specialus reglamentavimas, taikomas tik naudos gavėjams su ribota skaitymo galimybe, kurie apima rašytiniais žodžiais išreikštus kūrinius, matematinius simbolius ar grafinius ženklus ir susijusias iliustracijas, kurios buvo prieinamos visuomenei bet kokia forma (įskaitant ir skaitmeninę). Prieinamos formos kopijos gali būti gaminamos tiek, kiek tai pateisina konkreti negalia, tokiu būdu suteikiant skaitymo sunkumų turintiems asmenims galimybę susipažinti su kūriniais ar kitais objektais taip, kaip tai padarytų šių sutrikimų neturintys asmenys. Tai gali būti Brailio raštas, stambus šriftas, pritaikytos e. knygos, garso knygos ar radijo transliacijos. Įgaliotojo subjekto veikla privalo būti ne komercinio pobūdžio. Įstatymo projektu keičiamo 25 straipsnio2 dalis numato, jog remiantis 1 dalyje nustatytais apribojimais, įgaliotieji subjektai galės atgaminti, viešai skelbti, padaryti prieinamas kompiuterių tinklais (internete), platinti prieinamos formos kopijas tik naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams. Siekiant užtikrinti didesnį prieinamos formos kopijų pasiekiamumą tarp ES valstybių, vienoje valstybėje pagamintos prieinamos formos kopijos turėtų būti pasiekiamos visose valstybėse narėse – todėl 2 dalis taip pat numato, jog įgaliotieji subjektai turimas prieinamos formos kopijas galės teikti ne tik Lietuvos Respublikoje esantiems subjektams, bet ir visoje ES (Direktyvos 4 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog Direktyva imperatyviai neįpareigoja įgaliotųjų subjektų užsiimti šia Direktyva reglamentuojama veikla. Atsižvelgiant į tai, jog Direktyvoje esanti išimtis apima autorių ir gretutines teises bei sui generis teises į duomenų bazes, Įstatymo projektu atitinkamai keičiami Įstatymo 31, 32 ir 63 straipsniai.
Direktyvos 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad techninės apsaugos priemonių (TPM) išimtys pagal Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnio 4 dalį bus taikoma privalomoms išimtims neįgaliųjų naudai. Technologinės apsaugos priemonės (TPM) dažnai naudojamos autorių darbams apsaugoti, atlieka svarbų vaidmenį, suteikiant teisių turėtojams galimybę įvairiais būdais pasiūlyti turinį vartotojams, taip pat apsaugoti nuo neteisėto kopijavimo. Tačiau TPM naudojimas kartais gali tapti nepagrįsta kliūtimi, trukdančia asmenims pasinaudoti autorių teisių išimtimis, kuriomis jie turėtų turėtų teisę naudotis. Galiojantis reglamentavimas Įstatymo 75 straipsnyje numato šių priemonių ribojimą 25 staipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo75 straipsnio 1 dalyje nuoroda duodama į 25 straipsnį in corpore. Direktyvos 3 straipsnio 5 dalis numato, kad bet kokios sutartinės nuostatos, kuriomis siekiama neleisti taikyti išimtį ar apriboti jos taikymą, neturi teisinės galios. Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo25 straipsnio 3 dalis užtikrina šią Direktyvos nuostatą. Ši dalis užtikrina laisvę sąžiningai naudoti įstatymo projekte numatytas išimtis nurodytoje srityje, nepaisant jokių nuostatų
4) Direktyvos 5 straipsnio
kuriuos leidžiamus veiksmus pagal Direktyvos 3 ir 4 straipsnius, siekiant užtikrinti, kad prieiga prie kūrinių ar kitų objektų nebūtų piktnaudžiaujama. Šie įpareigojimai nurodo, kad bet koks kūrinio ar kitokio objekto padarymas prieinamos formos kopija atliekamas siekiant platinti, perduoti ar paskelbti minėtą darbą tik naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiems subjektams.
Straipsnyje taip pat nustatyta, kad įgaliotasis subjektas turi imtis reikiamų priemonių, kad atgrasytų nuo neteisėto atgaminimo, platinimo, paskelbimo visuomenei ar prieinamų formato kopijų pateikimo. Atitinkamai Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies
įpareigojimus, užsiimant 25 straipsnio 2 dalyje numatyta veikla – prieinamos formos kopijų prieiga tik naudos gavėjų naudai ir kitiems įgaliotiesiems subjektams visoje ES, atgrasyti nuo prieinamos formos kopijų panaudojimo neturint tam leidimo, kruopščiai tvarkyti su šia veikla susijusią dokumentaciją bei viešai skelbti šią informaciją. Direktyvos 5 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybėje narėje įsisteigusį įgaliotąjį subjektą teikti konkrečią informaciją. Gavęs prašymą įgaliotas subjektas turi pateikti informaciją bet kuriam naudos gavėjui, kitam įgaliotajam subjektui ar teisių turėtojui apie kūrinius, kuriems jis turi prieinamos formos kopijas, ir galimus formatus, taip pat tvarkyti įrašus apie įgaliotus subjektus, su kuriais jis bendradarbiavo keičiantis kopijomis kaip nurodyta 4 straipsnyje. Įstatymo projektu keičiamame 25 straipsnio
Direktyvos nuostata, užtikrinanti reikalingos informacijos pateikimą. 5)
6 straipsnis įpareigoja valstybes paskatinti įgaliotuosius subjektus pateikti atsakingos institucijoms kontaktinę informaciją (savanoriškai). Tuomet valstybės gautą informaciją perduoda Europos Komisijai, kuri kaups ir viešai skelbs bei nuolat atnaujins šią informaciją inetrnete.
5 dalyje numatoma, jog Vyriausybės įgaliota institucija viešai skelbia Lietuvoje įsisteigusių įgaliotųjų subjektų sąrašus, taip pat pateikia reikalingą informaciją Europos Komisijai. Toks duomenų prieinamumas padėtų įgaliotiesiems subjektams, naudos gavėjams ir teisių turėtojams susiekti su reikalingais subjektais norint gauti daugiau informacijos. 6) Direktyvos
numato akcentuoja asmens duomenų tvarkymo svarbą – atliekant bet kokį asmens duomenų tvarkymą pagal šią Direktyvą, svarbu jog būtų laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius; ir taip pat svarbu, kad bet koks toks tvarkymas atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB, kurios reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą, kurį pagal šią direktyvą gali atlikti įgaliotieji subjektai, prižiūrint valstybių kompetentingoms institucijoms. Atitinkamai ši nuostata numatoma Įstatymo projektu keičiamo 25 straipsnio 4 dalyje. 7) Įstatymo projekto 25 straipsnio 6 dalyje numatyta Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinama tvarka sudarys teisines prielaidas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1563 dėl sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Šiuo Įstatymo projektu bus užtikrinti ES įsipareigojimai įgyvendinti Marakešo sutartį bei Direktyvą.
Visuotinai pripažįstama, kad aklieji, turintys regėjimo sutrikimų ar dėl kitų skaitymo ar suvokimo sutrikimų negalintys susispažinti su spausdintu tekstu, vis dar susiduria su daugybe kliūčių naudotis knygomis ir kitomis spausdintinėmis medžiagomis, kurias saugo autorių ir gretutinės teisės. Atsižvelgiant į tokių asmenų teises, kaip tai pripažįstama ES Pagrindinių teisių chartijoje ir JT dėl neįgaliųjų asmenų teisių, buvo pripažinta, kad reikia imtis priemonių, kad kūriniai būtų prieinami šiems asmenims tinkamais būdais ir pagerinti jų apyvartą vidaus rinkoje. Tokiu būdu nustatant privalomą išimtį visoms Sutarties šalims. Numatomu teisiniu reguliavimu neigiamų pasekmių nenumatoma, autorių teisių ir gretutinių teisių išimtys neįgalių asmenų labui nacionaliniame reglamentavime egzistavo ir iki Direktyvos įgyvendinimo. Paminėtina, jog Europos Komisija, praėjus dvejiems metams nuo Direktyvos įgyvendinimo, rengs šios Direktyvos poveikio ataskaitą. Valstybėms, turinčioms pagrįstų priežasčių manyti, kad šios Direktyvos įgyvendinimas padarė didelį neigiamą poveikį komerciniam kūrinių ar kitų objektų prieinamumui naudos gavėjams prieinama forma, gali atkreipti Komisijos dėmesį į šį aspektą, kartu pateikiant visus reikiamus įrodymus. Komisija, rengdama minėtą ataskaitą, vertins gautą informaciją. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei šalies būklei ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai 8.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikės priimti ar keisti, priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, nurodyti Aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai šiuo metu derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2017/1564/ES dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo. 11.
juos turėtų priimti Vyriausybės įgaliota institucija iki Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo įsigaliojimo datos turėtų:
1) ministro įsakymu patvirtinti Prieinamos formos kopijų, skirtų akliesiems, regėjimo sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, keitimosi Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis tvarkos aprašą;
Nr. ĮV-155 “Dėl neįgalių žmonių interesams atstovaujančių asmenų, kuriems leidžiama naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais, sąrašo patvirtinimo”. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Direktyvos 3 straipsnio
kompensavimo schemas teisių turėtojams už jų teisių apribojimus. Lietuva šiuo metu neturi kompensacinių schemų šioje srityje. Įvertinus įgaliotųjų subjektų pelno nesiekiantį veiklos pobūdį, viešojo intereso tikslus, kurių siekiama šia Direktyva, nuspręsta Įstatymo projektu neperkelti šios straipsnio dalies. Papildomų valstybės biudžeto lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Įgaliotasis subjektas“, „naudos gavėjas“, „prieinamos formos
kopija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2, 20, 20¹, 25, 31, 32, 63, 75 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 6 dalis, pakeitimo esmėje, vietoje pernumeruotosios 43 dalies įrašant 45 dalį, o vietoje 48 dalies įrašant 46 dalį, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildžius 3 naujomis dalimis, bendras dalių skaičius yra 46, o ne 48. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto lyginamasis variantas turėtų būti rengiamas lyginant aktualią galiojančią įstatymo redakciją ir daromus pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas koreguotinas (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). 3. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies keitimo esmę, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje žodis „neįgalieji“ neturėtų būti keičiamas žodžiais „naudos gavėjas“. 4. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkte, derinant jį su 31 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, išbrauktinas žodis „jeigu“. 5. Projekto 7 straipsniu papildant keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu, po skaičiaus „4“ vietoje taško rašytinas skliaustas, o žodis „Duomenų“ – iš mažosios raidės. 6. Projekto
straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2018-12-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta
Popovienė, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus patarėja Gabrielė Vorobjovienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-211
(39-43) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Tikslintina projekto 1 straipsnio 6 dalis,
pakeitimo esmėje, vietoje pernumeruotosios 43 dalies įrašant 45 dalį, o vietoje 48 dalies įrašant 46 dalį, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildžius 3 naujomis dalimis, bendras dalių skaičius yra 46, o ne 48. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-21
technikos taisyklėmis, projekto lyginamasis variantas turėtų būti rengiamas lyginant aktualią galiojančią įstatymo redakciją ir daromus pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas koreguotinas (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-21
Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies keitimo esmę, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje žodis „neįgalieji“ neturėtų būti keičiamas žodžiais „naudos gavėjas“. Nepritarti Argumentai: Projekte siūlomas naujas žodis „neįgalieji“ pakeičia žodžius „neįgalūs asmenys“. Žodžiu „neįgalieji“ įvardinami visi kurią nors negalią turintys asmenys. Tuo tarpu projektu teikiamas naujas terminas „naudos gavėjai“ apima asmenis, turinčius tik tam tikras negalias, įvardintas šios sąvokos apibrėžime. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-21
įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkte, derinant jį su 31 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, išbrauktinas žodis „jeigu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-21
įstatymo 63 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu, po skaičiaus „4“ vietoje taško rašytinas skliaustas, o žodis „Duomenų“ – iš mažosios raidės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„Įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2018-12-101
VLKK TP: Apibrėžtis nedera su terminu, nes nepaaiškinama, kodėl subjektas yra „įgaliotasis“ (direktyvoje teikiamoje apibrėžtyje tai paminėta).
Siūloma tokia apibrėžties redakcija: Juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija). Pritarti
lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2018-12-101
„Naudos gavėjas“ yra bendrasis teisės terminas,
vartojamas ir kitose srityse. Pagal apibrėžtį terminą siūloma tikslinti – „neįgalusis naudos gavėjas“. VLKK TP: Aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti. Pritarti
lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2018-12-101
VLKK TP: Alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.
Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes atsižvelgiant į VLKK TP pastabą Nr. 2, terminas „naudos gavėjas“ tikslintinas į „neįgalusis naudos gavėjas“. Komiteto siūloma Projekto 1 straipsnio 5 dalies formuluotė:
„39. Prieinamos formos kopija - alternatyviu būdu
ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Neįgaliųjų teisių komisija 2018-12-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2939 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Neįgaliųjų teisių komisija pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 20¹, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2939(2)ES ir Komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-12-121
Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabas, tikslintina Projekto 1 straipsnio 1 dalis: Pasiūlymas:
straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Įgaliotasis subjektas – juridinis asmuo ar kitas subjektas, kuris valstybės
įgaliotas nesiekiant pelno teikti neįgaliesiems naudos gavėjams švietimo, mokymo, adaptuoto skaitymo ar susipažinimo su informacija paslaugas. Įgaliotasis subjektas taip pat gali būti viešoji įstaiga arba kitą juridinio asmens teisinę formą turinti ne pelno organizacija, kuriai šių paslaugų teikimas yra viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, institucinių įsipareigojimų ar dalis jos viešojo intereso uždavinių (pvz., bet kokio tipo biblioteka, švietimo įstaiga, kita ne pelno organizacija).“
2018-12-121
Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabas, tikslintina Projekto 1 straipsnio 3 dalis: Pasiūlymas:
3Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„33. Neįgalusis naudos gavėjas – aklasis; asmuo, dėl regėjimo sutrikimo, kurio
neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys; asmuo, dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys; asmuo, dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti.“
2018-12-121
Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabas, tikslintina Projekto 1 straipsnio 5 dalis: Pasiūlymas:
5Papildyti 2 straipsnį nauja 39 dalimi:
„39.
Prieinamos formos kopija – alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio ar kito objekto kopija, suteikianti galimybę neįgaliajam naudos gavėjui susipažinti su kūriniu ar kitu objektu taip, kaip su juo susipažintų negalios neturintis asmuo, bet nepažeidžianti kūrinio ar kito objekto vientisumo.“
2018-12-124
Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabą Nr. 2, remiantis kuria terminas „naudos gavėjas“ tikslintinas į „neįgalusis naudos gavėjas“, būtina patikslinti minėtą terminą ir Projekto 4 straipsnyje (Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies 1 ir 5 punktuose). Pritarti
paskirti pranešėjai: V. Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė