Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
29 straipsnį 5 dalimi: „5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.“
29 straipsnį 6 dalimi: „6. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Administracinių nusižengimų pakartotinumas
Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, bei įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“4 straipsnis. 226 straipsnio pakeitimas Pakeisti 226 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų užtraukia baudą nuo penkių šimtų vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio trijų šimtų trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 431 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 573 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali įteikti elektroniniu paštu, jeigu asmenys pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 575 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras.“
589 straipsnio 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 68¹, 505,
nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 30 punktą ir jį išdėstyti taip: „30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje, 291 straipsnio 5 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 304¹ straipsnyje, 304² straipsnio 2 dalyje, 312, 343, 344, 345, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 32 punktą ir jį išdėstyti taip: „32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 188, 193, 198, 205 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4.
589 straipsnį 33¹ punktu: „33¹) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų – dėl šio kodekso 71, 76, 77, 108, 109, 115, 137, 226, 481, 485, 490, 506 straipsnio 4 dalyje, 507, 508 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Pakeisti 589 straipsnio 52 punktą ir jį išdėstyti taip: „52) Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 3 dalyje, 107, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip: „55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 dalyse,
dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 524, 536, 537, 538, 539, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 7. Pakeisti 589 straipsnio 58 punktą ir jį išdėstyti taip: „58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 3 dalyje, 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22, 23 dalyse, 308¹ straipsnio 4, 6, 7 dalyse, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 8.
netekusiu galios 589 straipsnio 62 punktą. 62) Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 304¹, 345, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
589 straipsnio 63 punktą ir jį išdėstyti taip:
„63) Lietuvos transporto saugos administracijos – dėl šio
kodekso 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 150, 306, 307 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 370, 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379, 380, 381, 382, 383, 384 straipsniuose, 401 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26 dalyse, 402, 403, 404, 405, 406, 407, 409, 410, 411 straipsniuose, 413 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 425 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 429 straipsnyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 434 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 435, 436, 437, 438, 439, 440, 441, 442, 444, 445, 446, 447, 448, 449, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 457, 458 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8 9, 10 dalyse, 463, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 10. Pakeisti 589 straipsnio 82 punktą ir jį išdėstyti taip: „82) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso 46, 48, 78, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 148, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 166, 167, 168, 178, 179, 180, 223, 224 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 281, 290, 291, 292, 294, 295, 296, 297, 298, 319, 332 straipsniuose, 333 straipsnio 7 dalyje, 335, 336, 344, 346, 347, 348, 349, 350, 359, 360, 365, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 371, 414 straipsniuose, 417 straipsnio 2 dalyje, 418, 419, 431 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446, 447 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 449, 457, 459, 484, 484¹, 485, 488, 491, 492, 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507, 516, 518, 519, 526, 529, 530, 546, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 11.
589 straipsnio 83 punktą ir jį išdėstyti taip: „83) savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių – dėl šio kodekso 224, 319 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. 12. Pakeisti 589 straipsnio 95 punktą ir jį išdėstyti taip: „95) jūrų uostų kapitonai jūrų uosto administracijos – dėl šio kodekso 399,
numatytų administracinių nusižengimų;“. 9 straipsnis. 592 straipsnio pakeitimas Papildyti 592 straipsnį 5 dalimi: „5. Įgaliotai institucijai nutraukus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinių nusižengimų teiseną, nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną prokuroras turi teisę apskųsti apylinkės teismui šio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „603 straipsnis. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso
eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3,
administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Jei transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali prarasti vertę arba kurios saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Jei byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (-ia) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė.“
Pakeisti 608 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas
nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą.
Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais:
1) kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą;
2) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;
3) dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236¹ straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243¹ straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio
straipsnio 2 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3. 2. Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4. 3.
protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 611 straipsnyje straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. 5. 4. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „611 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje 1.
Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje,
tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 3, 4, ir 5,
užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso
surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. 2. Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui.
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso
administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.
straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos, kuriose užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.“
Pakeisti 613 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio kodekso
nerašomas, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai asmuo prašo neįrašyti administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento įteikimo dienos išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 620 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiamas ar išduodamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.
Įgaliotai institucijai nutraukus šio kodekso
nusižengimo teiseną, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną išsiunčiamas ir prokurorui, surašiusiam nutarimą perduoti turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šio kodekso 573 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais nutarimas siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 621 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo
byloje Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 629 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą
atlikusio pareigūno ar prokuroro, apskundusio įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, dalyvavimas ir iškviesti jį pagal šaukimą.“
Pakeisti 640 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo gali pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas;“. 18 straipsnis. 642 straipsnio pakeitimas Pakeisti 642 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę juo paskirtą administracinę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 644 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „644 straipsnis.
Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) ir prokuroras, apskundęs įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 651 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir prokuroras, apskundęs įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 653 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„653 straipsnis. Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo
1.
Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti;
2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti;
3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje;
4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą.;
5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais apygardos teismas priima nutarimus, 1, 3, ir 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – nutartis.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-2938(2) lyginamasis variantas
608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 IR 653
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio
įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 79 straipsnio 5 dalyje, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 ir 2 dalyse, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir
straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 7 dalyje,
dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje,
straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnį 5 dalimi: „5.
Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.“
29 straipsnį 6 dalimi: „6. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Administracinių nusižengimų pakartotinumas
Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, bei įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 226 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų užtraukia baudą nuo penkių šimtų vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio trijų šimtų trijų tūkstančių eurų.“6 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 417 straipsnio 7 dalį. „7. Šio straipsnio 1, 4, 6 dalyse nurodyti veiksmai, padaryti keleivius
keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais vežančio asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.“
atitinkamai 7, 8 dalimis. 3. Pakeisti 417 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„98. Už šio straipsnio 3, 7 dalyse dalyje
numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki keturių mėnesių.“
Pakeisti 431 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Transporto priemonės savininkui (valdytojui) šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 573 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje
dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui.
Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 575 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras.“
589 straipsnio 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 68¹, 505,
nusižengimų;“. 2.
589 straipsnio 30 punktą ir jį išdėstyti taip: „30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224, 256 straipsniuose, 291 straipsnio 5 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 304¹ straipsnyje, 304² straipsnio 2 dalyje, 312, 343, 344, 345, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 32 punktą ir jį išdėstyti taip: „32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 188, 193, 198, 205 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Papildyti 589 straipsnį 33¹ punktu: „33¹) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų – dėl šio kodekso 71, 76, 77, 108, 109, 115, 137, 226, 481, 485, 490 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 507, 508 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Pakeisti 589 straipsnio 52 punktą ir jį išdėstyti taip: „52) Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 3 dalyje, 107, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 6.
589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip: „55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 256, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 dalyse,
dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 524, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 7. Pakeisti 589 straipsnio 58 punktą ir jį išdėstyti taip: „58) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl šio kodekso 72 straipsnio 3 dalyje, 95, 96, 97, 98, 98¹, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio
4, 6, 7 dalyse, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 8. Pripažinti netekusiu galios 589 straipsnio 62 punktą. 62) Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 304¹, 345, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
589 straipsnio 95 punktą ir jį išdėstyti taip: „95) jūrų uostų kapitonai jūrų uosto administracijos – dėl šio kodekso 399,
numatytų administracinių nusižengimų;“. 11 straipsnis. 592 straipsnio pakeitimas Papildyti 592 straipsnį 5 dalimi: „5.
Jeigu įgaliota institucija nutraukia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinių nusižengimų teiseną, nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną prokuroras turi teisę apskųsti apylinkės teismui šio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „603 straipsnis. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šio straipsnio nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime.
Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Kai transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu ši transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (kuria) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė.“
Pakeisti 608 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas
nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą.
Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais:
1) kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą;
2) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;
3) dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236¹ straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243¹ straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio
straipsnio 2 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3. 2. Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4. 3.
protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 611 straipsnyje straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. 5. 4. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.“
Pakeisti 613 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio kodekso
nerašomas, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai asmuo prašo neįrašyti administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento įteikimo dienos išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 620 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiamas ar išduodamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Jeigu įgaliota institucija nutraukė šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kopija (nuorašas) išsiunčiamas ir prokurorui, surašiusiam nutarimą perduoti turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šio kodekso 573 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais nutarimasų kopijos (nuorašai) siunčiamias elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 621 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio
nusižengimo byloje Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 629 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą
atlikusio pareigūno ar įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundusio prokuroro dalyvavimas ir iškviesti jį pagal šaukimą.“
Pakeisti 640 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo gali pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas;“. 19 straipsnis. 642 straipsnio pakeitimas Pakeisti 642 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę juo paskirtą administracinę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 644 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „644 straipsnis.
Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 651 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 653 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„653 straipsnis. Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo
1.
Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti;
2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti;
3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje;
4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą.;
5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytuais atvejuais apygardos teismas priima nutarimus, 1, ir 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – nutartis, 3 punkte nurodytu atveju – nutarimus arba nutartis.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 IR 653
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 40, 72, 226, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atliekant teisinio reguliavimo stebėseną ir įvertinus pastebėjimus bei pasiūlymus institucijų, kurioms Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 589 straipsnyje pavesta pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus; atsižvelgus į Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2017 m. vasario
atskirų straipsnių pakeitimų projektų Vyriausybei, o parengtus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, nustatyta tvarka suderintus projektus pateikti Teisingumo ministerijai, o Teisingumo ministerijai pavedama ministerijų parengtus ir suderintus ANK pakeitimo projektus apjungti ir pateikti Vyriausybei, prijungus iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos gautus ANK pakeitimo projektus; Teisingumo ministerijai inicijavus ANK nuostatų pakeitimus: 1.1. Pakeitimai, parengti atliekant teisinio reguliavimo stebėseną: 1.1.1.
ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pastebėjo, kad praktikoje nereti atvejai, kai asmenys nemoka baudų, dėl ko neatsiranda administracinio nusižengimo pakartotinumui būtina sąlygą – administracinės nuobaudos įvykdymo pabaiga. Šią ANK nuostatą galima aiškinti dviprasmiškai, t. y. taip, kaip aiškina Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau galima teigti, kad asmuo taip pat laikomas administracinį nusižengimą padaręs pakartotinai, ir tuo atveju, kai jis jį padaro įsiteisėjus nutarimui administracinio nusižengimo byloje, bet dar neįvykdžius administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Siekiant teisinio aiškumo, administracinės atsakomybės neišvengiamumo, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. 1.1.2. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, administracinio poveikio priemonė turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
Tais atvejais, kai konfiskuotina transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji, vadovaujantis ANK 603 straipsniu, grąžinama savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informavo, kad per 2017 m. VMI perėmė į apskaitą 2281 transporto priemonę, iš jų apie 25 proc. buvo palikta saugoti savininkams (valdytojams), per 2018 m. pirmą pusmetį – 1418 transporto priemonių, iš jų apie 30 proc. palikta saugoti savininkams (valdytojams). VMI informavo, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai konfiskuotiną transporto priemonę palikus saugoti savininkui (valdytojui), jis šio turto neišsaugo arba parduoda rinkoje paklausias transporto priemonės dalis, taip labai sumažindamas turto vertę, dėl ko dažnai neįmanoma įvykdyti teismo nutartį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Pasak VMI, naujesni, galimai didesnės vertės automobiliai (apie 40 proc.) būna išardyti (išimti žibintai, išardyta vidinė apdaila, nuimti veidrodėliai ir kitos automobilio detalės). Dauguma automobilių neužsiveda, sukeistos detalės (įdedamos senos, neveikiančios), dažnai piktybiškai apgadintos (pvz. pripilta smėlio į automobilio degalų baką ar variklį, sudaužytas stiklas, išimtas variklis).
Esant tokiai situacijai, konfiskuotos transporto priemonės vertė nustatoma minimali (arba metalo laužo kainai), kuri neatitinka vidutinės rinkos vertės (pagal modelį, pagaminimo metus). Įstatymo projekte siekiama šią problemą spręsti nustatant transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne tik pareigą užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, bet ir nebūtų sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo (ANK 603 straipsnis). Be to, įstatymo projekte siekiama nustatyti administracinę atsakomybę taip pat ir už šių pareigų nevykdymą. Siekiant išvengti atvejų, kai priėmus nutarimą konfiskuoti transporto priemonę asmuo jos neperduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai (yra pardavęs, paslėpęs ir pan.) ir nėra galimybės įvykdyti paskirtą administracinio poveikio priemonę, įstatymo projekte siūloma papildyti ANK 29 straipsnį 4 ir 5 dalimis, įtvirtinant galimybę išieškoti konfiskuoto turto vertę pinigais. 1.1.3. Siekiant administracinių nusižengimų teisenos operatyvumo ir išlaidų, susijusių su šaukimų ir kitų procesinių dokumentų siuntimo kaštais mažinimo, įstatymo projekte siūloma papildyti ANK 573 straipsnio 1 dalį nuostata, leidžiančia ne tik teismui, bet ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikti elektroniniu paštu, jeigu asmenys pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą. 1.1.4.
apsaugos ministerijai nebūdingų funkcijų, t. y. teisės pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 505 (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas) ir 507 (Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas) straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, įtvirtintos ANK 589 straipsnio 20 punkte. 1.1.5. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 ir 83 punktais, savivaldybių administracijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių pareigūnai, be kita ko, pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 1 dalyje (keleivių vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, kurių apdaila, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų). ANK 448 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Esant šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui, minėti pareigūnai, atlikę patikrinimą ir nustatę, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 448 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai, turi tyrimo medžiagą perduoti Lietuvos transporto saugos administracijai. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina administracinių nusižengimų teisenos operatyvumo principo įgyvendinimo.
Siekiant administracinių nusižengimų teisenos operatyvumo ir ekonomiškumo, įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę savivaldybių administracijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 5 dalyje. 1.1.6. Įstatymo projektu siekiama sumažinti administracinę naštą jūrų uosto kapitonui, kuris yra vadovaujantis jūrų uosto asmuo ir, vadovaujantis ANK 615 straipsnio 3 dalimi, gali jūrų uosto administracijos vardu nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir priimti nutarimus administracinių nusižengimų bylose, todėl siekiama pakeisti ANK 589 straipsnio 95 punktą, nustatant, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl šio kodekso 399, 400 straipsniuose, 434 straipsnio 3 dalyje, 458, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ne jūrų uostų kapitonai, o jūrų uosto administracijos pareigūnai. 1.1.7. Įstatymo projektu siekiama tobulinti ANK teisinį reguliavimą, susijusį su administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos priimto sprendimo apskundimu. ANK 621 straipsnyje nustatyta tvarka institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas ir nukentėjusysis (ar jų atstovai). Prokuroras tokios teisės neturi.
Vadovaujantis 592 straipsnio 3 ir 4 dalimis, ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nutraukus ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, tačiau nustačius, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, medžiaga perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Tais atvejais, kai administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nepradeda administracinio nusižengimo teisenos arba ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, priimamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, ANK nėra numatyta teisė prokurorui apskųsti tokius sprendimus, o asmuo, galimai padaręs administracinį nusižengimą, tikėtina, tokio sprendimo neskųstų. Todėl, siekiant objektyvaus, visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, siūloma įtvirtinti prokuroro teisę skųsti minėtus administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimus. 1.1.8. Siekiant mažinti administracinę naštą ir išlaidas, kai priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, įstatymo projekte siūloma ANK 603 straipsnyje, reguliuojančiame priverstinį transporto priemonės nuvežimą, įtvirtinti galimybę administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui priimti nutarimą realizuoti arba sunaikinti transporto priemonę Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka, jei transporto priemonė, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali prarasti vertę arba kurios saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui).
ANK 603 straipsnio papildymas leistų užtikrinti tiek savininko, tiek valstybės interesus, mažinant paimtų transporto priemonių saugojimo kaštus ir nuostolius, patiriamus dėl turto vertės mažėjimo saugojimo metu. Savininko nuosavybės teisės būtų užtikrintos taikant bendruosius privačios nuosavybės apsaugos principus, įtvirtintus įstatymuose, ir detalizuojant paimtos transporto priemonės realizavimo tvarką, padarytos žalos atlyginimo tvarką poįstatyminiuose teisės aktuose. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-11 nutarimu Nr.
Taisyklės), nustato, kad pagal šias taisykles realizuojamas ir pripažįstamas atliekomis valstybei perduotinas turtas (bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, valstybei perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, daiktai, kurie buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis ar tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui (toliau – daiktiniai įrodymai)). Taisyklėse apibrėžta valstybei perduotino turto sąvoka būtų papildyta, įtraukiant daiktus, kurie yra reikšmingi ne tik tyrimui ir bylos nagrinėjimui, bet ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Siekiant užtikrinti savininko teises, kai negalima savininkui grąžinti paimtos transporto priemonės iki sprendimo byloje priėmimo, Taisyklėse būtų nustatyta išimtis transporto priemonių, priverstinai nuvežtų padarius teisės pažeidimus, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, pardavimo tvarkai. Būtų nustatyta pareiga pasiūlyti turto savininkui įsigyti transporto priemonę už rinkos kainą, prieš perduodant ją realizuoti konkurso būdu, elektroninio konkurso būdu, elektroninėje parduotuvėje ar parduodant per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso būdu yra sudariusi valstybei perduotino turto realizavimo sutartis. Nepasinaudojęs pirmumo teise įsigyti transporto priemonę savininkas galėtų dalyvauti kitose pirkimo procedūrose su kitais galimais pirkėjais.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje numatyta skirtinga realizavimo tvarka, atsižvelgiant į turto ypatumus (pavyzdžiui, pardavimas pagal pirkimo–pardavimo sutartis arba kitokio sandorio tarp mokesčių inspekcijos ir turtą įsigyjančio asmens pagrindu, nerengiant konkursų). 1.1.9. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata leidžia administracinio nusižengimo protokolą surašyti asmeniui nedalyvaujant, jeigu jis ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju, surašytas administracinio nusižengimo protokolas siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kai administracinis nurodymas negalimas (ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais) administracinio nusižengimo byla per tris darbo dienas nuo protokolo surašymo momento turi būti išsiunčiama nagrinėti teismui arba institucijai, kuri nagrinėja bylas ne teismo tvarka (ANK
išsiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, įsitikinama, kad protokolas buvo įteiktas ir tik tada administracinio nusižengimo byla siunčiama nagrinėti teismui ar kitai institucijai. Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atkreipė dėmesį į tai, kad trijų darbo dienų terminas išsiųsti bylą nagrinėti teismui ar kitai, ne teismo tvarka bylas nagrinėjančiai, institucijai yra per trumpas.
Atsižvelgus į tai, siūloma įstatymo projekte nustatyti, kad ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka per tris darbo dienas nuo jo įteikimo dienos. 1.1.10. ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Neretai institucijos pozicija ir skunde nurodyti argumentai būna aptarti minėtame nutarime, todėl institucija, teikianti atsiliepimą, formaliai pakartoja nutarime išdėstytus argumentus. Tokiais atvejais ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas privalomas atsiliepimo pateikimas į skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra perteklinis. Įstatymo projekte siekiama atsisakyti perteklinės prievolės nutarimą ne teismo tvarka institucijai pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. 1.1.11. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vienas iš galimų apygardos teismo priimti sprendimų – panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Teisėjų taryba informavo, kad apygardos teismų praktikoje pasitaikė atvejų, kai buvo būtina panaikinti apylinkės teismo priimtą nutartį ir priimti naują nutartį. Atsižvelgus į Teisėjų tarybos siūlymus, įstatymo projekte siekiama pakeisti ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą vieną iš galimų apygardos teismo sprendimų dėl apeliacinio skundo, nustatant galimybę panaikinti ne tik apylinkės teismo nutarimą, bet ir nutartį ir priimti ne tik naują nutarimą, bet ir nutartį administracinio nusižengimo byloje. 1.1.12. ANK 653 straipsnio 1 dalyje pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutarimą palikti galioti institucijos, priėmusios nutarimą byloje ne teismo tvarka, priimtą nutarimą. Šiuo atveju priimamas ne savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas, todėl apeliacinės instancijos priimamas sprendimas iš esmės neatitinka ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto sprendimo. Šiuo metu apygardos teismai, įvertindami, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai panaikino, taiko teisės analogiją ir, vadovaudamiesi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.
Siekiant panaikinti šią teisinio reguliavimo spragą, įstatymo projekte siūloma nustatyti naują galimą apygardos teismo procesinį sprendimą – panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. 1.1.13. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktą apygardos teismas gali priimti sprendimą pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tačiau ANK 653 straipsnyje nenumatyta galimybė pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą, jei yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Teisėjų taryba informavo, kad teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos tinkamo individualizavimo, pritardamas nukentėjusiojo ar institucijos skundo argumentams, manė esant tikslinga paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui griežtesnę nuobaudą.
Tačiau apygardos teismas, užuot pakeitęs apylinkės teismo nutarimą (nutartį), taip kaip yra numatyta priimant sprendimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo, nesant galimybės apylinkės teismo procesinį sprendimą pakeisti ir paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą, priėmė sprendimą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tokia situacija lemia, jog apeliacinės instancijos teismui priimant skirtingus procesinius sprendimus, nors iš esmės yra sprendžiamas tas pats nuobaudos individualizavimo klausimas, skirtingai vertinami apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai ir vienu atveju priimamas sprendimas jį pakeisti, o kitu – panaikinti. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kur nustatyta, kad vienas iš apylinkės teismo galimų priimti sprendimų dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Įstatymo projekte, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma įtvirtinti galimybę apylinkės teismui, kai yra nukentėjusiojo skundas, pakeisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirti griežtesnę nuobaudą. 1.2. Įstatymo projektas taip pat parengtas siekiant sujungti ministerijų parengtus ir suderintus ANK pakeitimų projektus: 1.2.1.
ANK 589 straipsnio 32 punkto pakeitimas parengtas siekiant sudaryti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) galimybes visapusiškai ir visa apimtimi įvykdyti tarnybai priskirtas funkcijas vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą. Šio pakeitimo tikslas – sustiprinti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų apsaugą nuo neteisėto ar nusikalstamo poveikio. Siekiant minėto tikslo siūloma praplėsti FNTT įgaliojimus ir suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 99, 185 ir 186 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
straipsnio 55 punkto pakeitimas parengtas įvertinus poreikį suteikti teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) pareigūnams atlikti tyrimus ir surašyti protokolus pagal ANK 524 straipsnį. Tarnybos pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje, užtikrina valstybės sienos saugumą ir yra pirmieji, kurie, atlikdami asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus, įvertina, ar asmenys (bei jų valdomos transporto priemonės) gali kelti grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Tokiu būdu tarnybos pareigūnai dažniausiai pirmieji nustato nacistinių ar komunistinių simbolių demonstravimo faktus.
Lietuvos valstybės siekis yra sumažinti po Nepriklausomybės atkūrimo užsilikusių okupacinių reliktų poveikį Lietuvos visuomenei, todėl šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Pagal ANK 524 straipsnį, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių, ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų. Taip pat numatytas ir daikto, kuris buvo tokio administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimas. Minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė netaikoma asmenims, kurie padaro pirmiau išvardytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenims, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, ir Antrojo pasaulinio karo dalyviams, vilkintiems savo uniformą.
Nuo 2015 m. iki 2018 m. birželio mėn. nustatyta 12 atvejų, kuomet užsieniečiai ketino atvykti į Lietuvą su transporto priemonėmis, kuriose atvaizduota ir demonstruojama sovietinė simbolika (užsieniečiai nebuvo įleisti į šalį), bei 3 atvejai, kuomet užsieniečiai iš Lietuvos vyko su transporto priemonėmis, apklijuotomis sovietine simbolika (užsieniečiai buvo perduoti policijai dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 524 straipsnį). Pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies
teisenos pradėjimą, administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolų surašymą bei nutarimo priėmimą. Pagal ANK 589 straipsnį, tarnybos pareigūnai neturi įgaliojimų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą, todėl, atlikdami savo tiesiogines funkcijas pasienio ruože ir pasienio kontrolės punktuose, nustatę minėtus teisės pažeidimus, kviečia policijos pareigūnus, kurie sugaišta nemažai laiko, nors galėtų jį panaudoti reagavimui į kitus teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Siekdami taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, projektu siūlome tarnybos pareigūnams suteikti įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 524 straipsnyje. (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.) 1.2.3.
Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. I-384 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1465 1 straipsnyje dėstomos naujos keičiamo įstatymo redakcijos (toliau – Veislininkystės įstatymas) – 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (OL 2016 L 171, p. 66) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/1012), 2 straipsnio 8 punkte nurodytas sritis. Vyriausybės nutarimo „Dėl kompetentingų institucijų skyrimo ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje“ projekte siūloma nustatyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skiriama kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 8 punkte nurodytas sritis, t. y. ir už ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą.
ANK 589 straipsnio 30 punkto pakeitimas ir siūlymas pripažinti netekusiu galios ANK 589 straipsnio 62 punktą parengti siekiant suteikti teisę Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso 304¹ ir 345 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtas ANK pakeitimo projektas.)
ministerijos inicijuoti ir parengti ANK nuostatų pakeitimai:
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas įvairių deklaracijų, ataskaitų ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų periodiškas, reguliarus pateikimas iki tam tikros teisės aktuose nustatytos datos. Pvz., gyventojų pajamų, šeimos turto deklaracijų pateikimas už metus iki kitų metų gegužės 1 d. ANK 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236¹ straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243¹ straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 252 straipsnio 2 ir 9 dalyse, 254 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 255 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta atsakomybė už šių dokumentų nepateikimą teisės aktuose nustatytais terminais.
Priežiūrą vykdančios institucijos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, išnaudojusios specialiuosiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose visus įspėjimo dėl atsakomybės ar raginimo pateikti minėtus dokumentus mechanizmus, ir norėdamos patraukti akivaizdų pažeidėją administracinėn atsakomybėn, priverstos kviesti pažeidėjus į protokolo surašymą ne mažiau nei du kartus, ir tik po to įgyja teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą asmeniui nedalyvaujant. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra pateisinamas nei proceso operatyvumo, nei proporcingumo valstybės finansinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimo atžvilgiu. Nurodytuose ANK straipsniuose minimų deklaracijų, ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimo terminai juridiniam asmeniui, vykdančiam tam tikrą veiklą, jo vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kitiems asmenims, kuriems yra pareiga periodiškai pateikti tokio pobūdžio dokumentus, yra žinomi. Administracinio nusižengimo faktas yra akivaizdus, todėl būtina suteikti galimybę surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjams nedalyvaujant ir nusiųsti jiems ANK nustatyta tvarka. Reikėtų pabrėžti, kad šis reguliavimas jokiu būdų neeliminuoja įvairių specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų įspėjimo ar raginimo mechanizmų, o leidžia surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kai šios galimybės yra išnaudotos.
Taip pat institucijos nepraranda teisės kviesti asmenis protokolo surašymui, jei tam yra poreikis. 1.3.2. ANK 591 straipsnyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, tačiau nėra nustatyta, kokiu dokumentu pradėtoji teisena turi būti nutraukta, atlikus tam tikrus administracinių nusižengimų tyrimo veiksmus. ANK 608 straipsnį siūlytina papildyti 6 dalimi, aiškiai nustatant, kad tuo atveju, kai, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, konstatuojama viena iš ANK 591 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurios administracinių nusižengimų teisena negalima, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tokio nutarimo apskundimo tvarką. 1.3.3. ANK 226 straipsnyje šiuo metu nustatytas administracinės nuobaudos, kuri gali būti taikoma už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų, dydis neatgraso nuo tokių pažeidimų darymo, kadangi tokių daiktų perdavimo apimtys išlieka didelės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina padidinti už šiuos administracinius pažeidimus galimų taikyti baudų dydį. 1.3.4.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
Šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga darbdaviui, ketinančiam įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimančiam dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (už seksualinio pobūdžio nusikaltimus), arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta pareiga paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjui, sudarančiam su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjui pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 42 ir 72 punktais, teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 72 straipsnyje nustatytų administracinių nusižengimų turi atitinkamai policijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai.
Siekiant užtikrinti atsakomybės už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą neišvengiamumą, įstatymo projekte siekiama praplėsti pareigūnų, turinčių teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje, ratą. ANK 589 straipsnio 58 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai taip pat turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje, nes Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis), o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
susiję su darbo teisiniais santykiais. Be to, ANK 589 straipsnio 52 punkte siūloma nustatyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) pareigūnai taip pat turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje.
Teigtina, kad toks teisinis reguliavimas leis užtikrinti atsakomybės už ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neišvengiamumą. 1.4. Įstatymo projekte atlikti ANK 589 straipsnio 40 punkto ir ANK 611 straipsnio redakcinio pobūdžio pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė – Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. paštas [email protected], Administracinės justicijos skyriaus vedėjas – Germanas Politika, tel. (8 5) 266 2907, el. paštas [email protected], Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas – Marius Rakštelis, tel. (8 5) 266 2874, el. paštas [email protected], tiesioginiai rengėjai – Administracinės justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Gendvilaitė tel. (8 5) 266 2950, el. paštas [email protected]) ir Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Tauras Rutkūnas, tel. (8 5) 266 2191895, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1.1.
ANK
pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. 3.1.2. ANK
priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkui (valdytojui) įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo. Administracinė atsakomybė už šios pareigos nevykdymą nustatyta ANK 431 straipsnio 3 dalyje. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. ANK 29 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. 3.1.3.
ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikti elektroniniu paštu. 3.1.4. ANK
teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 505 ir 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų surašo Sveikatos apsaugos ministerija. 3.1.5. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 ir 83 punktais, savivaldybių administracijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių pareigūnams nesuteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 5 dalyje. 3.1.6. ANK
pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 399, 400 straipsniuose, 434 straipsnio 3 dalyje, 458, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų surašo jūrų uostų kapitonai. 3.1.7. ANK nėra nustatyta galimybė prokurorui, pranešusiam apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, apskųsti teismui pareigūno sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. 3.1.8. ANK nėra įtvirtinta galimybė administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui priimti nutarimą realizuoti arba sunaikinti transporto priemonę, jei transporto priemonė, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali prarasti vertę arba kurios saugojimas, priežiūra ir laikymas susijęs su aiškiai per didelėmis išlaidomis ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui). 3.1.9.
asmuo prašo neįrašyti administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. 3.1.10. ANK
skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. 3.1.11. ANK
sprendimų nėra numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo priimtą nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje. 3.1.12. ANK 653 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta galimybė apygardos teismui, išnagrinėjusiam bylą dėl apeliacinio skundo, priimti sprendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. 3.1.13. ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad vienas iš sprendimų, kuriuos, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priima apylinkės teismas, yra pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Galimybė paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą nenumatyta.
ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vienas iš sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, yra pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Galimybė paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą nenumatyta. 3.2.1. Pagal ANK 589 straipsnio nuostatas dėl ANK 99 straipsnyje Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai numatytų administracinių nusižengimų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus turi teisę Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija; dėl ANK 185 straipsnyje Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pažeidimas numatytų administracinių nusižengimų – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, atsakingos už Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme numatytų viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotųjų ataskaitų parengimą ir pateikimą laiku; dėl ANK 186 straipsnyje Biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimai numatytų administracinių nusižengimų – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 (toliau
šias funkcijas.
Pavyzdžiui, Tarnybos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, atlikdamas tyrimą turi teisę tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veiklą, turto buvimo faktus, jo įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas. Taigi, Įstatymas pareigūnui suteikia teisę atlikti minėtus veiksmus ne tik privatiems juridiniams asmenims, bet ir viešiesiems juridiniams asmenims, tikrinant ne tik ūkinę finansinę, bet ir kitokio pobūdžio veiklą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 7 punktą Tarnyba turi įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų pasisavinimui ar išsivaistymui. Pagal ANK 589 straipsnio nuostatas, FNTT turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl trisdešimt viename ANK straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. 3.2.2. Vadovaudamasi ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktu, pagal ANK 524 straipsnį policija atlieka administracinio nusižengimo tyrimą ir surašo administracinio nusižengimo protokolą. 3.2.3. Šiuo metu ANK 589 straipsnyje įtvirtinta teisė Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba) pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl tam tikruose ANK straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, susijusių su ūkinių gyvūnų veislininkystės srities teisės aktų pažeidimais. 3.3.1.
dėl administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3.3.2. ANK nėra aiškiai nustatyta, kokiu dokumentu yra nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, atlikus tyrimą, kai konstatuojama viena iš ANK 591 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. 3.3.3. ANK 226 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. 3.3.4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams nesuteikti įgaliojimai šiose įstaigose laikomiems ar prižiūrimiems ir kitiems asmenims pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 71, 76, 77, 108, 109, 115, 137, 226, 481, 485, 490, 506 straipsnio 4 dalyje, 507, 508 straipsniuose nurodytus administracinius nusižengimu. 3.3.5. ANK
paslaugų priežiūros departamento pareigūnams nėra įtvirtinta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.1.
Pakeitus ANK 40 straipsnį ir nustačius, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, bus užtikrintas administracinės atsakomybės proporcingumas ir neišvengiamumas. 4.1.2. ANK
(valdytojui) ne tik pareigą užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, bet ir nebūtų sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, o ANK 431 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus administracinę atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą, būtų užkirstas kelias transporto priemonių savininkų galimiems piktnaudžiavimams, t. y. saugomos transporto priemonės dalių pardavimui ar kitokiam neišsaugojimui, dėl ko sumažėja konfiskuotino turto vertė, užtikrintas administracinė atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimas. ANK 29 straipsnyje įtvirtinus galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę pinigais, kai priėmus nutarimą konfiskuoti turtą, asmuo jo neperduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai (yra pardavęs, paslėpęs ir pan.) ir nėra galimybės įvykdyti paskirtą administracinio poveikio priemonę, bus užtikrintas administracinės atsakomybės neišvengiamumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas . 4.1.3.
ANK 573 straipsnio 1 dalį nuostata, leidžiančia administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijos šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikti elektroniniu paštu, jeigu asmenys pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą, bus sudarytos sąlygos administracinių nusižengimų tesenos operatyvumui, išlaidų, susijusių su šaukimų ir kitų procesinių dokumentų siuntimo kaštais, mažinimui. 4.1.4. Išbraukus iš ANK 589 straipsnio 20 punkto nuorodas į ANK 505 ir 507 straipsnius, bus atsisakyta Sveikatos apsaugos ministerijai nebūdingų funkcijų. 4.1.5. Nustačius savivaldybių administracijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių pareigūnams teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 5 dalyje, bus užtikrintas administracinių nusižengimų teisenos operatyvumas ir ekonomiškumas. 4.1.6. Pakeitus ANK 489 straipsnio 95 punktą ir nustačius, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl šio kodekso 399, 400 straipsniuose, 434 straipsnio 3 dalyje, 458, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo jūrų uosto administracijos pareigūnai, bus sumažinta administracinė našta jūrų uosto kapitonui ir užtikrintas administracinių nusižengimų teisenos operatyvumas. 4.1.7.
institucijai nutraukus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinių nusižengimų teiseną, nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną prokuroras turi teisę apskųsti apylinkės teismui šio kodekso nustatyta tvarka, o ANK 621 straipsnyje nustačius, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti ne tik asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas ar nukentėjusysis (ar jų atstovai), bet ir prokuroras, ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, o taip pat atitinkamai patikslinus su šiais pakeitimais susijusias ANK 575 straipsnio 1 dalies, 620 straipsnio 1 dalies, 629 straipsnio 3 dalies, 644 straipsnio ir 654 straipsnio 4 dalies nuostatas, bus sudarytos prielaidos objektyviam, visapusiškam ir išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui. 4.1.8. ANK 603 straipsnyje įtvirtinus galimybę administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui priimti nutarimą realizuoti arba sunaikinti transporto priemonę Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka, jei transporto priemonė, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali prarasti vertę arba kurios saugojimas, priežiūra ir laikymas susijęs su aiškiai per didelėmis išlaidomis ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), bus sumažinta administracinė našta ir neproporcingai didelės transporto priemonių saugojimo išlaidos. 4.1.9.
trijų darbo dienų terminas skaičiuojamas ne nuo protokolo surašymo momento, o nuo protokolo įteikimo dienos, bus išspręsta praktikoje kylanti problema, kai per tris darbo dienas nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento nespėjama išsiųsti protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, įsitikinti, kad jis jam įteiktas ir perduoti bylą nagrinėti teismui ar institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Taip bus užtikrinta sklandi administracinių nusižengimų teisena. 4.1.10. ANK
administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) gali (ne privalo) pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą, bus išvengta nereikalingo, formalaus ir perteklinio tų pačių argumentų, kaip ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje kartojimo. 4.1.11. ANK
nutartį administracinio nusižengimo byloje, kuri panaikintų apylinkės teismo priimtą nutartį, būtų užtikrintas teisėkūros nuoseklumas ir sistemiškumas. 4.1.12. ANK
bylą dėl apeliacinio skundo, priimti sprendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, bus panaikinta teisinio reguliavimo spraga ir užtikrintas teisėkūros nuoseklumas ir sistemiškumas. 4.1.13. ANK
skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeisti nutarimą ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, bus užtikrinta galimybė paskirti ne tik švelnesnę, bet ir griežtesnę administracinę nuobaudą, jei yra nukentėjusiojo skundas.
ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinus apygardos teismui galimybę priimti sprendimą pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, bus užtikrinta galimybė paskirti ne tik švelnesnę, bet ir griežtesnę administracinę nuobaudą, jei yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Siūlomos nuostatos užtikrins teisinio reguliavimo proporcingumą, nuoseklumą ir sistemiškumą. 4.2.1. Siūlomu ANK 589 straipsnio 32 punkto pakeitimu FNTT bus suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 99 straipsnyje Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai, 185 straipsnyje Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pažeidimas ir 186 straipsnyje Biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimai numatytų administracinių nusižengimų. Priėmus įstatymo projektą, FNTT, kurios paskirtis – vykdyti teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą, įgis galimybę visapusiškai ir visa apimtimi atlikti jai priskirtas funkcijas įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų pasisavinimui ar iššvaistymui, tokiu būdu užtikrinant valstybės ir savivaldybės lėšų apsaugą nuo neteisėto ar nusikalstamo poveikio.
Išorės kontrolę vykdančios institucijos (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė) turės galimybių pasitelkti FNTT į pagalbą ir, įtarusios tokio pobūdžio pažeidimus, tiesiogiai į ją kreiptis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 punktas nustato šios institucijos teisę nustačius pažeidimus, nagrinėtinus atitinkamų viešojo administravimo subjektų arba teisėsaugos institucijų, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetenciją. Pažymėtina, kad, Administracinių nusižengimo registro duomenimis, 2017 m. nebuvo registruotas nė vienas ANK 185 ir 186 straipsniuose numatytas administracinis nusižengimas. Registruota ANK 99 straipsnyje numatytų 90 administracinių nusižengimų (dėl 47 iš jų administracinių nusižengimų protokolus surašė Valstybinės darbo inspekcijos, dėl 43 – Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai). 4.2.2. Siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, projektu siūloma papildyti ANK 589 straipsnio „Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai“ 55 punktą, kuriuo tarnybos pareigūnams būtų suteikti papildomi įgaliojimai atlikti tyrimus ir surašyti protokolus pagal ANK 524 straipsnį. 4.2.3.
ūkio ministerija, siekdama optimizuoti jos valdymo srities vykdomas funkcijas ir sutaupyti šioms įstaigoms skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir pasiekti efektyvesnį įstaigų valdymą konsoliduojant bendrąsias funkcijas, vykdo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos reorganizaciją. Žemės ūkio ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Vyriausybės nutarimo „Dėl kompetentingų institucijų paskyrimo ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje“ projektą, kuriuo, be kita ko, siūlo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą paskirti atsakinga už ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekte siūloma teises, suteiktas Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai, perleisti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Naujasis teisinis reguliavimas būtinas siekiant užtikrinti ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūros funkcijų tęstinumą. Reorganizavus Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą, jos funkcijų vykdymas nenutrūks, bus tęsiamas kitos priežiūros institucijos. Tikimasi, kad pakeitus teisinį reguliavimą ir sumažėjus priežiūros institucijų skaičiui bus aiškesnės ir ūkio subjektų kontrolės funkcijos, kai subjekto, užsiimančio ūkinių gyvūnų veislininkyste, veiklos priežiūrą vykdys viena institucija. 4.3.1.
straipsnyje numatytas naujas atvejis, kai administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant – dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236¹ straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243¹ straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse,
1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. Tuo pačiu ANK 608 straipsnyje konstruojama nauja 2 dalis. Siūlomas naujas reguliavimas leistų taupyti institucijų finansines, darbo ir laiko sąnaudas ir optimizuoti minėtų administracinių nusižengimų teiseną. 4.3.2. Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo ir vengiant teisinio reguliavimo dviprasmiškumo siūloma ANK 608 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, nustatančia, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, siūloma ANK 621 straipsnyje įtvirtinti, kad ne tik ANK
teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. 4.3.3. Pakeitus ANK 226 straipsnį ir nustačius, kad neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų eurų iki trijų tūkstančių eurų, labiau atgrasytų asmenis nuo šių administracinių pažeidimų darymo ir prisidėtų prie neteisėtų daiktų mažinimo laisvės atėmimo vietose. 4.3.4.
straipsnio 33¹ punktu Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams bus suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 71 straipsnyje Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, 76 straipsnyje Alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims, 77 straipsnyje Tabako gaminių nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiams,
iššvaistymas, 109 straipsnyje Smulkaus neteisėtu būdu gauto turto įgijimas ar realizavimas, 115 straipsnyje Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, 137 straipsnyje Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, 226 straipsnyje Neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų, 481 straipsnyje Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, 485 straipsnyje Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys, 490 straipsnyje Azartiniai lošimai ir būrimas, 506 straipsnio 4 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), 507 straipsnyje Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas,
pareigūno garbės ir orumo pažeminimas numatytų administracinių nusižengimų. 4.3.5.
52 ir 58 dalyse įtvirtinus, kad, be kita ko, atitinkamai Socialinių paslaugų priežiūros departamento ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, bus užtikrintas atsakomybės už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų pareigų nevykdymą neišvengiamumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikimasi, kad suteikus FNTT pareigūnams teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 99, 185, 186 straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus būtų sudarytos sąlygos stiprinti kriminogeninės situacijos kontrolę ir tinkamai įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų pasisavinimui ar iššvaistymui, tokiu būdu užtikrinant valstybės ir savivaldybės lėšų apsaugą nuo neteisėto ar nusikalstamo poveikio. Kartu būtina pažymėti, kad suteikus pataisos pareigūnams teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už atitinkamuose ANK straipsniuose nustatytus administracinius nusižengimus, bus sudarytos galimybės užtikrinti ir vykdyti rezultatyvesnę teisės pažeidimų prevenciją bausmių vykdymo sistemoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Parengti bausmių ir suėmimo vykdymą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, kuriais būtų subalansuotos drausminės ir administracinės atsakomybės taikymo ribos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų, kurios turėtų būti įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą iki jo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos policijos generalinis komisaras turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Teisingumo ministerija parengs atitinkamo teisės akto pakeitimą, kuriuo bus subalansuotos drausminės ir administracinės taikymo ribos ir sudarytos galimybės praktikoje tinkamai įgyvendinti pataisos pareigūnams suteiktą teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už atitinkamuose ANK straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus.
Valstybinė darbo inspekcija turės papildyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintą Valstybinės darbo inspekcijos Ūkio subjekto patikrinimo bendrinį kontrolinį klausimyną. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija turės parengti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 634 pakeitimo projektą. Lietuvos policijos generalinis komisaras turės pakeisti Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Suteikus pataisos pareigūnams teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už atitinkamus ANK straipsnius papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų nereikės, taip pat ir kitų projekto nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų ir jų nebus sutaupyta. 13.
Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „turto konfiskavimas“, „administracinis nusižengimas“, „administracinis nurodymas“,
„protokolo surašymas“, „senaties terminas“, „kriminalinė žvalgyba“,
„kriminalinės žvalgybos institucijos“, „ūkinis gyvūnas“, „veislininkystė“,
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnis derintinas su priimtomis ir iki 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis straipsnio redakcijomis. Pavyzdžiui, projekto 4 straipsnio 9 dalimi teikiamos ANK 589 straipsnio 63 punkto pataisos jau yra priimtos. 2. Įstatymo projektu, keičiant ANK 575, 592, 620, 621, 629, 644 ir 651 straipsnių nuostatas, siūloma numatyti teisę prokurorui apskųsti įgaliotos institucijos sprendimą (nutarimą) nutraukti ANK 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinių nusižengimų teiseną. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose ir įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje nėra nustatyta prokuroro pareiga kontroliuoti administracinius nusižengimus tiriančių institucijų veiksmus, kurie pasibaigia administracinės teisenos nutraukimu. Tokia pareiga nenumatyta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2, 9 ir kituose straipsniuose. Iš administracinių nusižengimų tyrimo bendrosios tvarkos matyti, kad administracinius nusižengimus tiriančios institucijos veikia vadovaujantis ANK.
Šioms institucijoms atlikus tyrimą ir nutraukus administracinę teiseną (kai ji buvo pradėta ar inicijuota prokuroro sprendimu), prokuroro teisė paduoti skundą sutapatinama su administracinių nusižengimų tyrimą atlikusios institucijos priežiūra (kontrole) bei šių institucijų pareigūnų veiklos kontrole. Tokiu būdu galimai nepagrįstai išplečiamos Konstitucijos nustatytos bei Prokuratūros įstatymu reglamentuotos prokuroro funkcijos ir jo kompetencijos ribos. Visos administracinių nusižengimų tyrimą atliekančios institucijos yra valstybinės, jų statusas, funkcijos, veiklos pagrindai, teisės ir pareigos yra detaliai reglamentuotos, yra sukurta šių institucijų veiklos kontrolės bei teisėtumo priežiūros sistema. Todėl įgalinimas prokurorui tam tikrais atvejais paduoti skundą, dalyvauti jį nagrinėjant tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje yra perteklinis. Manytina, kad prokuroras neturėtų tiesiogiai kontroliuoti administracinius nusižengimus tiriančių institucijų (kurios nėra jam tiesiogiai pavaldžios) veiklos, jų rezultato ir veikti Prokuratūros įstatyme nenustatytais atvejais, būdais ir priemonėmis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiais pakeitimais – įgalinant prokurorus vykdyti administracinių nusižengimų tiriančių institucijų veiklos teisėtumo, pagrįstumo bendrąją priežiūrą (kontrolę), siekiama objektyvaus, visapusiško, išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Tai reiškia, kad prokuroras, kuris revizuos nutarimą nutraukti administracinę teiseną, bus taip pat atsakingas už objektyvų, visapusišką, išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, nors realių galių ir priemonių įtakoti administracinio nusižengimo tyrimą, duoti kokius nors nurodymus, pavedimus neturi.
Prokuratūros, kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kontroliuojančios institucijos, prioritetai – kova su pačiomis pavojingiausiomis veikomis, t. y. nusikalstamomis veikomis, bet ne su mažesnį pavojų keliančiais administraciniais nusižengimais, už kuriuos gali būti paskirtas įspėjimas, bauda arba vieši darbai. Priešingu atveju tai neatitiktų proporcingumo, protingumo, ekonomiškumo ir kitų principų. Pažymėtina, kad pagal ANK 621 straipsnio nuostatas, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti ne tik asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bet ir nukentėjusysis ar jo atstovas. Projekto rengėjai nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina objektyvaus, visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Be to, svarstytina, ar iš tikrųjų, suteikus prokurorui, kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kontroliuojančios institucijos subjektui, teisę skųsti institucijos sprendimus nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, galima būtų užtikrinti labiau objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, negu numato šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. 3. Projekto 10 straipsniu siūloma papildyti ANK 603 straipsnį nauja nuostata, nustatančia, kad tais atvejais, kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (-ia) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė.
Iš siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra aišku, kokia realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė atlyginama valdytojui – transporto priemonės realizavimo ar sunaikinimo metu nustatyta transporto priemonės vertė ar teismo sprendimo priėmimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė. Pastebėtina, kad teismo sprendimo priėmimas dėl įvairių aplinkybių gali užtrukti, o transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nuo jos realizavimo ar sunaikinimo iki teismo sprendimo priėmimo gali keistis, todėl siūlytina minėtą ANK nuostatą tikslinti, nurodant kokia konrečiai transporto priemonės vertė atlyginama teisėtam valdytojui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
621, 629, 640, 642, 644, 651 IR 653
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
573, 575, 589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 IR 653
Nr. xiiip-2938 2019-10-16
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Germanas Politika, vyr. patarėjas Marius Rakštelis, Policijos departmento vyr.patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1110 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnis derintinas su priimtomis ir iki 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis straipsnio redakcijomis. Pavyzdžiui, projekto 4 straipsnio
Atsižvelgiant į pastabą yra atsisakyta ANK 589 straipsnio 63 punkto pataisų. 2.
2018-12-11 9,
2Įstatymo projektu,
keičiant ANK 575, 592, 620, 621, 629, 644 ir 651 straipsnių nuostatas, siūloma numatyti teisę prokurorui apskųsti įgaliotos institucijos sprendimą (nutarimą) nutraukti ANK 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinių nusižengimų teiseną. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose ir įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje nėra nustatyta prokuroro pareiga kontroliuoti administracinius nusižengimus tiriančių institucijų veiksmus, kurie pasibaigia administracinės teisenos nutraukimu. Tokia pareiga nenumatyta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2, 9 ir kituose straipsniuose. Iš administracinių nusižengimų tyrimo bendrosios tvarkos matyti, kad administracinius nusižengimus tiriančios institucijos veikia vadovaujantis ANK. Šioms institucijoms atlikus tyrimą ir nutraukus administracinę teiseną (kai ji buvo pradėta ar inicijuota prokuroro sprendimu), prokuroro teisė paduoti skundą sutapatinama su administracinių nusižengimų tyrimą atlikusios institucijos priežiūra (kontrole) bei šių institucijų pareigūnų veiklos kontrole. Tokiu būdu galimai nepagrįstai išplečiamos Konstitucijos nustatytos bei Prokuratūros įstatymu reglamentuotos prokuroro funkcijos ir jo kompetencijos ribos. Visos administracinių nusižengimų tyrimą atliekančios institucijos yra valstybinės, jų statusas, funkcijos, veiklos pagrindai, teisės ir pareigos yra detaliai reglamentuotos, yra sukurta šių institucijų veiklos kontrolės bei teisėtumo priežiūros sistema.
Todėl įgalinimas prokurorui tam tikrais atvejais paduoti skundą, dalyvauti jį nagrinėjant tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje yra perteklinis. Manytina, kad prokuroras neturėtų tiesiogiai kontroliuoti administracinius nusižengimus tiriančių institucijų (kurios nėra jam tiesiogiai pavaldžios) veiklos, jų rezultato ir veikti Prokuratūros įstatyme nenustatytais atvejais, būdais ir priemonėmis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiais pakeitimais – įgalinant prokurorus vykdyti administracinių nusižengimų tiriančių institucijų veiklos teisėtumo, pagrįstumo bendrąją priežiūrą (kontrolę), siekiama objektyvaus, visapusiško, išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Tai reiškia, kad prokuroras, kuris revizuos nutarimą nutraukti administracinę teiseną, bus taip pat atsakingas už objektyvų, visapusišką, išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, nors realių galių ir priemonių įtakoti administracinio nusižengimo tyrimą, duoti kokius nors nurodymus, pavedimus neturi. Prokuratūros, kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kontroliuojančios institucijos, prioritetai – kova su pačiomis pavojingiausiomis veikomis, t. y. nusikalstamomis veikomis, bet ne su mažesnį pavojų keliančiais administraciniais nusižengimais, už kuriuos gali būti paskirtas įspėjimas, bauda arba vieši darbai. Priešingu atveju tai neatitiktų proporcingumo, protingumo, ekonomiškumo ir kitų principų. Pažymėtina, kad pagal ANK 621 straipsnio nuostatas, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti ne tik asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bet ir nukentėjusysis ar jo atstovas.
Projekto rengėjai nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina objektyvaus, visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Be to, svarstytina, ar iš tikrųjų, suteikus prokurorui, kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kontroliuojančios institucijos subjektui, teisę skųsti institucijos sprendimus nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, galima būtų užtikrinti labiau objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, negu numato šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Nepritarti Minėti ANK pakeitimai įtraukti į svarstomą Projektą Generalinės Prokuratūros siūlymu. Prokurorų teisę inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą galima sieti su jų konstitucine prerogatyva ginti viešąjį interesą visuose procesuose (Konstitucijos 118 str. 2 d., Prokuratūros įst. 19 str., CPK 49 str., ABTĮ 55 str.). Todėl, jei veikdamas baudžiamajame procese, prokuroras užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką, o institucijos sprendimas nutraukti teiseną, prokuroro įsitikinimu, nėra pagrįstas, būtų teisiškai nuoseklu suteikti prokurorui teisę tokį institucijos sprendimą apskųsti teismui. Kitokio mechanizmo šioje situacijoje prokurorui apginti valstybės interesą (o kaltųjų patraukimas atsakomybėn taip pat laikytinas valstybės interesu) administracinių nusižengimų teisenoje nėra. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas jau numato prokurorų teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą visais ANK 658 str. 1 d. numatytais bylos atnaujinimo pagrindais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-12-1112 3.
Projekto 10 straipsniu siūloma papildyti ANK 603 straipsnį nauja nuostata, nustatančia, kad tais atvejais, kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (-ia) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė. Iš siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra aišku, kokia realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė atlyginama valdytojui – transporto priemonės realizavimo ar sunaikinimo metu nustatyta transporto priemonės vertė ar teismo sprendimo priėmimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė. Pastebėtina, kad teismo sprendimo priėmimas dėl įvairių aplinkybių gali užtrukti, o transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nuo jos realizavimo ar sunaikinimo iki teismo sprendimo priėmimo gali keistis, todėl siūlytina minėtą ANK nuostatą tikslinti, nurodant kokia konkrečiai transporto priemonės vertė atlyginama teisėtam valdytojui. Nepritarti Pastebėtina, kad viena iš priežasčių, kodėl ANK siūloma įtvirtinti galimybę realizuoti ar sunaikinti transporto priemonę – tai transporto priemonės vertės praradimas, o taip pat ir aiškiai per didelės saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidomis, kurių galimai nepadengtų nuvertėjusi transporto priemonė, jei ji būtų realizuojama, sulaukus įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad transporto priemonė būtų realizuojama arba sunaikinama CPK nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka, kas susiję su transporto vertės nustatymu. Neaišku, kokiu pagrindu jau realizuota ar sunaikinta transporto priemonė turėtų būti dar karta vertinama, jei įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (-ia) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę. Manytina, kad neturėtų kilti abejonių, kad transporto priemonės valdytojui turėtų būti atlyginama transporto priemonės realizavimo ar sunaikinimo metu nustatyta transporto priemonės vertė.
Pažymėtina, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta BPK 93 straipsnio 4 dalyje. 4. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė8 Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 573 straipsnio 1 d. yra keičiama neaktuali šios dalies redakcija. Šioje dalyje siūlomi pakeitimai iš esmės jau yra priimti kitu projektu. Galiojančioje redakcijoje paskutinis šios dalies sakinys yra toks: „Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.“ Pritarti Yra siūloma pakoreguoti galiojančią formuluotę ir papildant paskutinįjį šios dalies sakinį išdėstyti jį taip:
„Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio
nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus atitinkamoje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.“ 5.
patarėja L.Zdanavičienė10 Projekto 10 straipsnis pildomas nuostatomis, kad tam tikrais atvejais (t.y. kai numatytas transporto priemonės konfiskavimas) transporto priemonė gali būti realizuojama arba sunaikinama, t. y. ji negrąžinama savininkui. Ar nereikėtų šią išimtį įrašyti toje vietoje, kur kalbama apie išimtis, kad „Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla.“ Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūlytina formuluotė: „(išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šio straipsnio nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama)“. 6. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė12 Svarstytina, ar yra aiški nuostata, reglamentuojanti administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno teisę nutarimu nuspręsti, kad transporto priemonė turėtų būti realizuojama arba sunaikinama.
Nėra aiškumo, kada ir kaip vyksta tokio sprendimo priėmimas, tik nurodyta, kad „jei transporto priemonė gali prarasti vertę arba kurios saugojimas, priežiūra ir laikymas susijęs su aiškiai per didelėmis išlaidomis ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui)<...“ Pritarti Kai transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (kuria) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė. 7. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė14
straipsniu teikiami ANK 611 straipsnio pakeitimai jau galioja, todėl šis straipsnis yra perteklinis ir jo reikėtų atsisakyti. Pritarti Projekte atsisakyta ANK 611 straipsnio keitimo ir pernumeruoti likę projekto straipsniai. 8. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė22 Projekto 21 straipsniu keičiamo ANK 653 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 2 ir
nurodytais atvejais bus priimamas nutarimas, kokiais – nutartis. Nėra aiškumo.
Nėra aiškumo. Pritarti Pagal 3 punktą gali būti priimamas tiek nutarimas, tiek nutartis. Šis pakeitimas daromas atsižvelgus į Teisėjų tarybos siūlymą. 9. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė23 Projekto 22 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data jau yra praėjusi, todėl reikėtų apsispręsti, kokią įsigaliojimo datą nustatyti. Pritarti Pernumeravus projekto straipsnius, įsigaliojimo data yra nustatyta projekto 23 straipsnyje
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba 2019-04-23 Teisėjų taryba, išnagrinėjusi išvadoms pateiktus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) papildymo 5931 straipsniu įstatymo projektą (toliau - Projektas Nr. 1) bei ANK 29, 40, 72, 226, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas Nr. 2), (toliau kartu - projektai) pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl Projekto Nr. 2 nuostatų Teisėjų tarybos nuomone, Projektas Nr. 2 vertintinas Teisėjų tarybos 2018 m. birželio 30 d. rašto Nr. 36P-104-(7.1.10)
„Dėl administracinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo stebėsenos“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai kontekste, kuriuo Teisėjų taryba pateikė iš teismų surinktą informaciją apie administracinės atsakomybės instituto taikymo pagal ANK praktiką 2017 m., problemas, su kuriomis susiduriama taikant ANK nuostatas bei pasiūlymus dėl administracinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų tobulinimo. Teisėjų taryba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui papildomai teikia susipažinti ir svarstyti 2018 m. teiktą poziciją.
Teisėjų taryboje buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, kuriame prašoma įvertinti, ar praktikoje taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas neiškilo problemų ar nesklandumų, susijusių su netinkamu ar keliančiu pagrįstas abejones administracinių nusižengimų teisenos teisiniu reguliavimu. Teisėjų tarybos pavedimu Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) surinko iš teismų informaciją apie administracinės atsakomybės instituto taikymo pagal ANK praktiką 2017 m., problemas, su kuriomis susiduriama taikant ANK nuostatas bei pasiūlymus dėl administracinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų tobulinimo. Teisėjų taryba teikia apibendrintą iš teismų gautą informaciją. 1. ANK
administracinio poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su administracine nuobauda. Viena iš jų – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ANK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, jog asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Pagal ANK 424 straipsnį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, taip pat ir asmenims, kurie vairuoja transporto priemones ne tik neturėdami teisės, bet ir neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).
Už šiame straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus yra numatyta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju šie asmenys, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie asmenys, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). ANK 424 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam minėtą administracinį nusižengimą, skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus formuojamą teismų praktiką, siūlytina papildyti ANK 424 straipsnį nuostatomis, susijusiomis su galimybe skirti padarius minėtame straipsnyje numatytą nusižengimą, ypač jei jį padaro neblaivūs vairuotojai, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.
Plečiant ir tikslinant administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas – apimtį ir apibrėžimą, tikslinga nustatyti ir draudimą tokią teisę įgyti įstatymo numatytais atvejais. Administracinio poveikio priemonė ANK galėtų būti suformuluota taip:
„Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas ir (ar) specialiosios
teisės įgijimo uždraudimas“. Tuo tikslu keistinos ANK 27, 28 ir kitų susijusių straipsnių redakcijos. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. Teisingumo ministerija 2018-04-13 d. kreipėsi į institucijas (taip pat ir į Teisėjų tarybą) su prašymu identifikuoti probleminius ANK taikymo aspektus. Teisėjų taryba pateikė savo nuomonę 2018-08-13 (o ne 2018-06-30) raštu Nr. 36P-104-(7.1.10), tačiau svarstomas įstatymo projektas jau buvo parengtas ir siunčiamas derinti suinteresuotoms institucijoms. Kai kurie Teisėjų tarybos pasiūlymai, susiję su apeliacinės instancijos teismo galimų sprendimų teisinio reguliavimo tobulinimu, kuriuos buvo galima teikti Vyriausybei papildomai nederinus su kitomis institucijomis (tokie pakeitimai būtų buvę derinami su Teisėjų taryba, kuri ir pasiūlė pakeitimus), buvo įtraukti į svarstomą projektą, ir pateikti Vyriausybei. VRM parengė ANK pakeitimo projektą (TAIS 19-4956), kuriame siekia atskleisti sąvokos
„neturintis teisės vairuoti“ turinį, t. y. siūloma aiškiai nustatyti,
kad atsakomybė taip pat atsiranda asmenims, kuriems teisė vairuoti transporto priemones ar tos kategorijos transporto priemones nesuteikta, arba teisė vairuoti transporto priemones atimta, sustabdyta, negrąžinta. 2.
administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas ir paieška, asmenų atvesdinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, poėmis, administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno teisė susipažinti su informacija, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinančio dokumento paėmimas, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisę atlikti orlaivių techninę priežiūrą suteikiančios licencijos galiojimo sustabdymas, specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimas, kai administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar vengiantis pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo asmuo, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, neteisėtai pastatytų, laikomų ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamų vagonėlių, kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas, vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo, patikrinimas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Vadovaujantis ANK 607 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam taikomos aukščiau nurodytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti aukštesniajai institucijai (pareigūnui) ar apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ANK nenumato aiškios šių prievartos priemonių apskundimo tvarkos ir terminų.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas aiškiai neapibrėžia, kokiai konkrečiai institucijai ir kokiu atveju turi būti skundžiamos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės: t. y. kada skundžiamos institucijai (pareigūnui), o kada – teismui, taip pat nenustatytas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo apskundimo terminas. ANK 607 straipsnio 1 dalis numato tik pareigą institucijai (pareigūnui) ar teismui gautą skundą išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina svarstyti dėl ANK 607 straipsnio tobulinimo. Be to, ANK 597 straipsnyje numatytas administracinis sulaikymas šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju gali trukti iki 48 val. Tokia priemonė reikšmingai susijusi su asmens laisvės ribojimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis numato, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Manytina, kad tokia nuostata turėtų būti numatyta ir ANK. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 3. Teisėjų Taryba
3ANK 632 straipsnyje,
reglamentuojančiame teismo posėdžio tvarką, nėra įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Siekiant teisinio aiškumo, ANK papildytinas šia nuostata. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 4. Teisėjų Taryba 2019-04-23 4.
apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. ANK nenustato konkretaus termino (ar kriterijų jam nustatyti), per kurį teismas gali įpareigoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusią instituciją pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Tokiu atveju praktikoje kyla problema dėl nustatomų terminų pagrindimo aiškumo: teisėjai minėtą ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą interpretuoja nevienodai ir nustato skirtingus terminus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, siūlytina ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti konkretų terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą arba įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis toks terminas turėtų būti nustatomas. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 5. Teisėjų Taryba
galimų apygardos teismo priimti sprendimų – panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Apygardos teismų praktikoje pasitaikė atvejų, kai buvo būtina panaikinti apylinkės teismo priimtą nutartį ir priimti naują nutartį.
Taip pat minėtame straipsnyje nenumatyta, kad kai kuriais atvejais apylinkės teismo nutarimai apeliacinės instancijos teismo yra panaikinami tik iš dalies, t. y. panaikinama tam tikra nutarimo dalis, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą, tokiu atveju apygardos teismas klausimą sprendžia nutartimi, o ne priima naują nutarimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktą papildyti nuostatomis dėl galimybės panaikinti ir priimti naują nutartį, o taip pat ir kituose šio straipsnio 1 dalies punktuose įvardyti galimybę priimti atitinkamą sprendimą dėl apylinkės teismo nutarties. Atsižvelgti Minėtos nuostatos yra svarstomame projekte (Žr. Projekto 22 str.)
2019-04-2322
teismas gali priimti sprendimą pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tačiau ANK 653 straipsnyje nenumatyta galimybė pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą, jei yra institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą arba nukentėjusiojo (ar jo atstovo) skundas. Teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos tinkamo individualizavimo, pritardamas nukentėjusiojo ar institucijos skundo argumentams, manė esant tikslinga paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui griežtesnę, nei kad buvo paskirta, nuobaudą.
Tačiau apygardos teismas, užuot pakeitęs apylinkės teismo nutarimą (nutartį), taip kaip yra numatyta priimant sprendimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo, nesant galimybės apylinkės teismo procesinį sprendimą pakeisti ir paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą, priėmė sprendimą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tokia situacija lemia, jog apeliacinės instancijos teismui priimant skirtingus procesinius sprendimus, nors iš esmės yra sprendžiamas tas pats nuobaudos individualizavimo klausimas, skirtingai vertinami apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai ir vienu atveju priimamas sprendimas jį pakeisti, o kitu – panaikinti. Pažymėtina, kad šis trūkumas reikšmingas ir teisėjo veiklos vertinimo metu, kadangi toks sprendimas statistiniuose duomenyse atsispindėtų ne kaip pakeistas, bet kaip panaikintas teisėjo priimtas procesinis sprendimas, o tai turi skirtingą reikšmę vertinant teisėjų apskųstų sprendimų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę arba griežtesnę administracinę nuobaudą“ arba „pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą“. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pasiūlymas buvo teikiamas ir anksčiau, jam Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015 m. gegužės 8 d. išvadose Nr.
102-P-18 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekto (XIP-3600(2)“ pritarė (385 punktas), tačiau ši nuostata ANK vis tik nebuvo įtvirtinta. Atsižvelgti Minėtos nuostatos yra svarstomame projekte (Žr. Projekto 22 str.)
2019-04-23
teismui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, yra suteikta teisė grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti tais atvejais, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau paties administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisė priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, apylinkės teismui suteikta ir nagrinėjant bylas dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aukščiau minėtas sprendimas nėra įtrauktas į apygardos teismo galimų priimti sprendimų dėl apeliacinio skundo sąrašą, tačiau teismo praktikoje pasitaiko atvejų, kai toks sprendimas yra priimamas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais administracinių nusižengimų bylų paruošimo kokybė nėra pakankama, bylose dažnai nebūna ištirtos visos teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, protokolai surašyti nesilaikant reikalavimų, netinkamai formuojant kaltinimą, o tai apsunkina bylų nagrinėjimą.
Nustatoma atvejų, kai apylinkės teismas priima formalų sprendimą, nors apeliacinės instancijos teismui įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad yra būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba yra sunku bylos nagrinėjime teisme metu nustatyti papildomas bylos aplinkybes, t. y. turėtų būti priimamas sprendimas grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti. Apylinkės teismui nepriėmus tokio sprendimo ir neatlikus papildomo tyrimo, apeliacinės instancijos teismas netenka galimybės tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą. Esant būtinybei apeliacinėje instancijoje gautoje byloje atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar nustatyti papildomas aplinkybes administracinio nusižengimo byloje, tai turėtų padaryti apeliacinės instancijos teismas, jei tik tai yra įmanoma, arba turėtų būti įtvirtinta apygardos teismo teisė priimti sprendimą dėl bylos grąžinimo institucijai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimą priima atlikęs papildomą administracinio nusižengimo tyrimą, suinteresuoti proceso dalyviai praranda teisę į apeliaciją, kadangi instancine tvarka apygardos teismo sprendimas negali būti skundžiamas, o vienintelė galimybė patikrinti tokio sprendimo teisėtumą – kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo.
Manytina, jog esant nurodytai situacijai yra tikslingiau numatyti apygardos teismo teisę priimti sprendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes, tokiu atveju, ne tik kad būtų užtikrinta proceso dalyvių teisė apskųsti atlikus papildomą tyrimą priimtus sprendimus instancine tvarka, bet tais atvejais, kai teismas negalėtų pats nustatyti papildomų bylos aplinkybių, dėl ko teisingas bylos išnagrinėjimas teisme iš esmės taptų neįmanomas, nebūtų užkirstas kelias byloje priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 8. Teisėjų Taryba 2019-04-2322
sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutarimą palikti galioti institucijos, priėmusios nutarimą byloje ne teismo tvarka, priimtą nutarimą. Šiuo atveju priimamas ne savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas, todėl apeliacinės instancijos priimamas sprendimas iš esmės neatitinka ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto sprendimo.
Toks ANK 653 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti institucijos nutarimą, laikytinas teisės spraga. Šiuo metu apygardos teismai, įvertindami, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai panaikino, taiko teisės analogiją ir, vadovaudamiesi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, priima nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Atsižvelgti Minėtos nuostatos yra svarstomame projekte (Žr. Projekto 22 str.)
nusižengimo bylos atnaujinimas yra išimtinė priimtų sprendimų administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo (kontrolės) forma, kuriai būdingi du esminiai aspektai: 1) bylos atnaujinimas galimas tik esant ANK 658 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams; 2) bylos atnaujinimas galimas, kai ji užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu. Įstatyme vartojamos sąvokos „užbaigta“ ir
„įsiteisėjusiu“ reiškia, kad byla yra baigta įsiteisėjusiu procesiniu
sprendimu, kuris įgyja res judicata galią ir negali būti tikrinamas ANK numatytomis procesinėmis procedūromis (t. y. pasinaudota galimybe patikrinti bylą ANK 644 straipsnyje nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad ANK 657 straipsnyje vartojama sąvoka „užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi“ ANK nėra apibrėžta.
Dėl to siūlytina papildyti ANK straipsniu, kuriame būtų įtvirtinta nuostata, apibrėžianti užbaigtos administracinio nusižengimo bylos sąvoką. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 10. Teisėjų Taryba
apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, kurioje nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas atnaujinus administracinio nusižengimo bylą institucijos iniciatyva, byloje nenustatoma jokių duomenų, kad apie iniciatyvą atnaujinti bylą būtų informuoti proceso dalyviai. Manytina, kad tokiu būdu yra neužtikrinama suinteresuotų asmenų teisė dalyvauti renkant įrodymus, o kartu ir jų teisė į rungtynišką procesą sprendžiant dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina esant tikslinga ANK 661 straipsnį, reglamentuojantį administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, papildyti nuostata, numatančią institucijos, savo iniciatyva pradėjusios tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, pareigą apie pradėtą tyrimą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu buvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, taip pat kitus bylos baigtimi suinteresuotus asmenis. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 11. Teisėjų Taryba 2019-04-23 8.
straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), bylas, kyla ANK 610 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 5 punkto aiškinimo problema, t. y. ar administracinio nurodymo dėl sankcijoje numatytos baudos surašymas kartu turi reikšti, kad kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimo, kaip neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės, taikymo konkrečioje byloje atsisakoma ir pažeidėjui nurodymą įvykdžius, administracinė teisena turėtų būti laikoma pasibaigusia; ar procesas turėtų vykti dviem etapais: nuobaudos – baudos (su nurodymu) skyrimas tyrimą atlikusioje institucijoje ir poveikio priemonės (konfiskavimo) klausimo sprendimas teisme. Pastaruoju atveju kyla klausimas, kaip elgtis, jeigu administracinis nurodymas pažeidėjo neįvykdomas ir institucija priima nutarimą skirti nuobaudą (baudą), o bylos dalį dėl konfiskavimo klausimo išsprendimo perduoda teismui ar institucija, pasibaigus administracinio nurodymo terminui (jo neįvykdymo atveju), visą bylą perduoda nagrinėti teismui (ir dėl nuobaudos (baudos) skyrimo, ir dėl poveikio priemonės konfiskavimo išsprendimo). Šios problemos sprendimui būtų tikslingas ANK 610 straipsnio 2 dalies 5 punkto papildymas nuostata, jog nurodymas nesurašomas ir tais atvejais, kai registruojamo turto konfiskacija sankcijoje numatyta ne tik kaip privaloma, bet ir kaip galima. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 12. Teisėjų Taryba
aiškiai apibrėžti eismo įvykiuose dalyvavusių transporto priemonių savininkų statusą bylos nagrinėjimo procese (suinteresuotas asmuo ar nukentėjusysis), nes praktikoje kyla problemų neįtraukiant šių asmenų į bylų nagrinėjimą (byloje turto savininkas turi turėti teisę būti išklausytas, teisę teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su jam priklausančiu turtu).
Taip pat nėra aiškus transporto priemonės, panaudotos kontrabandos bylose, nusižengimui padaryti savininko statusas, nors pagal suformuotą teismų praktiką šis asmuo taip pat turi teisę dalyvauti procese, teikti įrodymus ir kt., t. y. ginti savo teises. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 13. Teisėjų Taryba
galimybė administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams atlikti eksperimentą. Siūlytina svarstyti dėl eksperimento skyrimo teisme galimybės ir tvarkos nustatymo ANK. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 14. Teisėjų Taryba
vykdymo senaties institutas. Minėtame straipsnyje nėra numatyta galimybė sustabdyti senaties vykdymo terminą, jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo slapstosi, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų teisenos ypatumus. Siūlytina apsvarstyti ir ANK numatyti tokią galimybę. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 15. Teisėjų Taryba 2019-04-23 12.
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 249 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi ATPK buvo įtvirtinta bendra taisyklė, kad ATPK nesant atitinkamų normų, turi būti vadovaujamasi baudžiamojo proceso įstatymo analogija. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK teisės analogijos taikymo galimybė nenumatyta (tik tam tikrais atskirais klausimais, pvz., dėl nušalinimo, proceso išlaidų priteisimo ir pan.), susiaurinant galimybes pašalinti administracinio nusižengimo teiseną reglamentuojančio teisinio reguliavimo spragas. Pavyzdžiui, ANK nereglamentuoja bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimo (BPK 229 str.), nenumatyta bylų sujungimo galimybė ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai ANK nenumatytas tam tikrų klausimų reglamentavimas, o nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, vadovaujamasi įstatymo (paprastai baudžiamojo, nes kai kurie bendri principai nagrinėjant administracinio nusižengimo ir baudžiamąsias bylas yra vienodai suprantami) analogija, manytina, kad ANK galėtų turėtų būti įtvirtinta bendra taisyklė, jog ANK nesant atitinkamų normų, vadovaujamasi baudžiamojo proceso įstatymo analogija. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 16. Teisėjų Taryba
tikslingumo ANK įtvirtinti bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybės, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą – kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Pažymėtina, kad BPK
numatyta. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 17. Teisėjų Taryba
14ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sankcijoje nebėra buvusio ATPK 127 straipsnio 3
dalyje sankcijoje konkrečiai nurodyto pažeidimo subjekto – asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į šio straipsnio struktūrą, taip pat kitų kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už KET pažeidimus, konstrukcijas, reglamentavime atsiranda spraga, nėra išlaikomas ATPK 127 straipsnyje buvęs nuoseklumas tiek, kiek tai liečia pažeidimo subjektus. Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 18. Teisėjų Taryba
juridinės logikos dėl subjektų atsakomybės. Pavyzdžiui 4 dalyje nėra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą asmenims neturintiems teisės vairuoti, kai tai jie padaro būdami neblaivūs ar apsvaigę. Taip pat nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas chuliganiškai vairuojantiems asmenims, kai jie tai daro būdami neblaivūs ar apsvaigę, nors ANK sistema suponuoja tokio reguliavimo reikalingumą (pavyzdžiui, ANK 424 straipsnis numato neturinčiam teisės ar asmeniui, kuriam tokia teisė atimta, transporto priemonės konfiskavimą tik už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam). Atsižvelgti Pateikti pasiūlymai traktuotini kaip atskiros pataisos, nesusijusios su teikiamu projektu ir svarstytinos Vyriausybėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2019-04-16 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 40, 72, 226, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2938, šiam projektui pritaria, pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Stasys Šedbaras 2019-06-171 Argumentai: ANK
transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais vežantiems asmenims už šio straipsnio 1, 4, 6 dalyse nurodytus veiksmus (kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais nepraleidimas ir kt.). Tokias transporto priemones vairuojantiems asmenims už tuos pačius, ANK 417 straipsnio 1, 4, 6 dalyse numatytus, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, skiriamos gerokai didesnės baudos (nuo 120 iki 170 eurų), nei kitas transporto priemones vairuojantiems asmenims (pagal 417 str. 1 d. – nuo 30 iki 90 eurų; pagal 417 str. 4 d. – nuo 60 iki 90 eurų; pagal 417 str. 6 d. – nuo 90 iki 140 eurų). Skiriamų baudų dydis šiuo atveju priklauso net ne nuo vairuojamos transporto priemonės rūšies, bet nuo to, ar važiuojama vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu ar ne.
Be to, už ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarytus KET pažeidimus, vairuotojams, kurie važiuoja vietinio
(miesto) susisiekimo maršrutu, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 9 dalimi, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių (kitiems vairuotojams už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas). Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 9 dalyje vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu važiuojantiems vairuotojams ir kitiems vairuotojams numatytas skirtingas teisės vairuoti atėmimo terminas už 417 straipsnio 4 bei
vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu važiuojantiems vairuotojams – nuo vieno iki trijų mėnesių, kitiems vairuotojams – nuo vieno iki šešių mėnesių; už 417 straipsnio 6 dalyje padarytą pažeidimą vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu važiuojantiems vairuotojams – nuo vieno iki trijų mėnesių, kitiems vairuotojams – nuo dviejų iki keturių mėnesių). Saugaus eismo požiūriu, nuo transporto priemonės, kuria padarytas KET pažeidimas, rūšies gali priklausyti pavojingumo saugiam eismui lygis (pvz. greičio viršijimas vairuojant krovininę transporto priemonę kelia didesnę grėsmę, nei toks pats pažeidimas padarytas lengvuoju automobiliu). Tačiau pavojingumas saugiam eismui nepriklauso nuo to, ar važiuojama vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu ar ne. Toks teisinis reglamentavimas yra nelogiškas, nesuderintas su lygiateisiškumo bei proporcingumo principais. Pažymėtina, kad 2018 m. vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu važiuojantys vairuotojai padarė tik 65 ANK 417 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse numatytus KET pažeidimus. Kiti vairuotojai 2018 m. padarė 23 551 ANK 417 straipsnio šiose dalyse numatytus pažeidimą.
Siūlytina atsisakyti ANK 417 straipsnio 7 dalyje esančio reglamentavimo ir vairuotojams, kurie važiuoja vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu, taikyti tokias pat sankcijas, kaip ir kitiems vairuotojams. Kartu su ANK 417 straipsniu siūloma tikslinti ir ANK 12 straipsnio 1 dalį (techninio pobūdžio pakeitimas keičiant nuorodą į ANK 417 straipsnio 7 dalį):
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 12 straipsnio 1 dalies pakeitimu: „1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 79 straipsnio 5 dalyje, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio
straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje,
dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio
dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“ Pritarti Projekto rengėjai neprieštarauja. Darbine tvarka yra suderinta su Susisiekimo ministerijos ir policijos atstovais. 2.
Stasys Šedbaras 2019-06-176 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 417 straipsnio pakeitimu: „6 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį. „7. Šio straipsnio 1, 4, 6 dalyse nurodyti veiksmai, padaryti keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais vežančio asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.“
atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 3. Pakeisti 417 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „98. Už šio straipsnio 3,
skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki keturių mėnesių.“ Pritarti Projekto rengėjai neprieštarauja. Darbine tvarka yra suderinta su Susisiekimo ministerijos ir policijos atstovais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė