Projekto lyginamasis variantas
3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
Pakeisti 3.182 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, informavus tėvus (tėvą ar motiną), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas, prokuroras. “
Papildyti 3.183 straipsnį 5 dalimi: „
dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį tėvai (tėvas ar motina), kurių valdžia apribota, nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. “
3.210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki
penkiasdešimties penkiasdešimt penkerių metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.“
3.210 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės, asmenys, nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys , įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę tyčinį nusikaltimą , neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą . “
3Pakeisti 3.210 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
;
asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
atitinka geriausius vaiko interesus;
“
3.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs
šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją) , išskyrus vaikų globos instituciją, šeimyną arba globėjų centrą, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.“
1Pakeisti 3.222 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą. Jei priimama nutartis perkelti vaiką į šeimą, įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas. Tais atvejais, kai vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota ir vaikui nustatyta globa vaikų globos institucijoje, vaikas šio straipsnio nustatyta tvarka gali būti perkeliamas į asmenų, norinčių vaiką įvaikinti, šeimą, kol bus išspręstas neterminuoto vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo klausimas. Tokiais atvejais teismas privalo išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę. Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas išaiškina, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas gali nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką. Perkeliant vaiką į šeimą, vaiko globa (rūpyba) nustatoma šių asmenų šeimoje. “
2Pakeisti 3.222 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką. Toks bandomasis Bandomasis laikas gali būti skiriamas atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje. Jei priimama nutartis šio straipsnio nustatytu pagrindu perkelti vaiką į šeimą, įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas. “6 straipsnis. 3.224 straipsnio pakeitimas Papildyti 3.224 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vaiko globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Šis reikalavimas netaikomas, kai vaiko globėjas yra vaikų globos institucija arba globėjų centras. “7 straipsnis 3.249 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus;“. 8 straipsnis. 3.250 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Mokymo Švietimo , auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, policijos teisėsaugos ir kitokių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, atlikdami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, nepriežiūra, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą, kuri įvertina gautos informacijos pagrįstumą ir priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus .“
3.250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą
tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba kitokiu būdu gavusi informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei nustačius, kad yra šio kodekso 3.180 straipsnyje nurodyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai, privalo nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) imtis priemonių tokio vaiko teisėms apsaugoti (perkelti vaiką į saugią aplinką) ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. “9 straipsnis. 3.252 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3.252 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu:
„
“. 2. 3.252 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 3.
3Papildyti 3.252 straipsnį 3 dalimi:
„
kiti teisės aktai. “
Pakeisti 3.254 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ar kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų arba kol teismas priims sprendimą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. “
Papildyti 3.257 straipsnį 6 punktu: „
“
1Pakeisti 3.262 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos
rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) administracijos direktoriaus sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Priimant sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre. Vaiko globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tais atvejais, kai vaiko globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar globėjų centre objektyviai negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams. “
3.262 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
(rūpybą) globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys) neatskleidžiami tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko. “ 3.
Papildyti 3.262 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo laikinosios globos vaikui nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo šio kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. “13 straipsnis. 3.263 straipsnio pakeitimas
3.263 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. 2. Siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaikui nuolatinę globą
(rūpybą) globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys) neatskleidžiami tėvui (tėvams), kurių valdžia apribojama. “14 straipsnis. 3.264 straipsnio pakeitimas
3.264 straipsnį 5 dalimi: „
pasiūlyti vaiką globoti jo giminaičiams, jei tai yra įmanoma ir atitinka vaiko interesus.“
2Papildyti 3.264 straipsnį 6 dalimi:
„ 6.
Tuo atveju, kai vaiko, kuriam nustatoma globa (rūpyba), brolis ir (arba) sesuo yra įvaikinti, šį vaiką globoti pirmiausia pasiūloma jo brolį ir (arba) seserį įvaikinusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra vaiką norinčių ir galinčių globoti (rūpinti) giminaičių arba tai prieštarautų vaiko, kuriam nustatoma globa (rūpyba), arba jo brolio ir (arba) sesers interesams. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma tais atvejais, kai vaiko, kuriam nustatoma globa (rūpyba), brolis ir (arba) sesuo yra globojami šeimoje. “
3Papildyti 3.264 straipsnį 7 dalimi:
„
motyvuotu teismo sprendimu (nutartimi) tik tais atvejais, kai vaiko globa
(rūpyba) šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre objektyviai negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams. “15 straipsnis. 3.266 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3.266 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
(miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa nustatyta jų teikimu, informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, išreiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus. Kai savivaldybėje nėra norą globoti (rūpinti) išreiškusių asmenų pageidaujamo amžiaus, lyties ar sveikatos vaikų, globėjo gyvenamosios vietos rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos institucija globoti (rūpinti) norintiems asmenims nedelsdama privalo pateikti informaciją apie kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijų teikimu institucijose globojamus (rūpinamus) vaikus pagal asmens, išreiškusio norą globoti (rūpinti), lūkestį. “
straipsnis. Kodekso papildymas 3.2761 straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2761 straipsniu: „ 3.2761 straipsnis.
Vaikų globos (rūpybos) apskaita Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. “17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti teisminiai procesai dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ar įvaikinimo baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-288(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai XIIP-322 ir XIIIP-288)
3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3.172 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.172 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.172 straipsnis. Kitų giminaičių bendravimas su vaiku Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaik ams ui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais taip pat kitais vaiko giminaičiais , su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“ 2 straipsnis. 3.176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.176 straipsnis. Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
1Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti vaikams su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaik ais u . 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams. 3.
ų o teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar ba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai , su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą. 4. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai , jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“
straipsnio pakeitimas
2 dalimi: „2 . Kai šio kodekso 3.254 straipsnio
vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo šio kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kuriais nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.“
2Buvusias3.180 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis laikyti 3, 4 ir 5 dalimis. 4 straipsnis. 3.183 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.183 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu
skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui .“
2Papildyti 3.183 straipsnį 5 dalimi:
„ 5.
Praėjus šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus -prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimo ar dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo nebuvo kreiptasi pagal šio kodekso 3.182 straipsnio 2 ir 3 dalis. “
3.210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
darbingo amžiaus asmenys iki penkiasdešimties metų , tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.“
3.210 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įvaikintojai s negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa
(rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais , asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą, bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.“
netekusia galios 3.210 straipsnio 6 dalį. „6. Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
;
„2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs
šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais teismas nagrinėdamas bylą privalo išklausyti įvaikinamo vaiko tėvų nuomonę, jei asmuo gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus ir pasekmes . Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje (išskyrus valstybinę globos instituciją , būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas.“ 7 straipsnis. 3.217 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3.217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti
asmenys socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
“. 8 straipsnis. 3.219 straipsnio pakeitimas. Pripažinti
netekusia galios
įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. “
1.
Pakeisti 3.222 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Būsimiems įtėviams jų ar valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar ba savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą. Jei priimama nutartis perkelti vaiką į šeimą, įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas.“10 straipsnis. 3.223 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.223 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
globa (rūpyba);
Respublikoje;
“11 straipsnis. 3.224 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.224 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Be šio kodekso 3.209–3.2212 straipsniuose nustatytų taisyklių, įvaikinimas užsienio valstybės piliečiams galimas, jeigu:
1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką;
2) vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje , šeimos ar šeimynos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;
kuriam paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) ir nustatyta globa
(rūpyba) šeimoje, globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti . Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas. Pakeisti 3.224 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą
įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo) sutikimo.“
Pakeisti 3.243 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu
su nepilnamečiu, išskyrus šio kodekso 3.265 straipsnio 4 punkte numatytus atvejus. Nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, rūpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dėl to sutikimą davė valstybinė vaik ų o teisių apsaugos institucija.“13 straipsnis 3.249 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys , jeigu tai atitinka vaiko interesus;“. 14 straipsnis. 3.250 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.250 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.250 straipsnis. Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita
, Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat ar duomenų apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus ( žiaurus tėvų elgesys su vaikais, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtas prieš vaiką, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo švietimo , auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami, informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, įvertina šios informacijos pagrįstumą ir nedelsdama imasi vaiko teisių apsaugos priemonių (perkelti vaiką į saugią aplinką). 2. 3. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato , ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. 4. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovo pagal įstatymus funkciją tol, kol šiam nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas. 3 . 5. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų vadovai ir kitokie kiti pareigūnai už melagingos informacijos suteikimą, vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), slėpimą, kliudymą jam nustatyti globą (rūpybą) ar kitokius vaiko teisių ir interesų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.“15 straipsnis. 3.252 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3.252 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu:
„
3) globa (rūpyba) globos centre ; “. 2. Buvusį 3.252 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 3. Papildyti 3.252 straipsnį 3 dalimi: „
globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. “16 straipsnis. 3.253 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.253 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje , globos centre ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.“
3.254 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.254 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš vaiką arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) .“
18 straipsnis. 3.256 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.256 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.256 straipsnis. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) Nuolatinė globa
(rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą , ir jų kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.“ 19 straipsnis. 3.257 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.257 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3.257 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas nustatymo pagrindai“
2Papildyti 3.257 straipsnį 6 punktu:
„
6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.
“ 20 straipsnis. 3.262 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.262 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.262 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas
1Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybė je s administracijoje dienos jos valdybos (mero) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Vaiko laikinoji globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tais atvejais, kai globa
(rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar globos centre negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams. 2.
2Vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija.
“ 21 straipsnis. 3.264 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.264 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.264 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas
1Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) administracijos direktoriaus sprendimu ( potvarkiu ) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Rekomendacijas dėl globėjo (rūpintojo ) skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga. 2. Rajono
(miesto) savivaldybės valdybos (mero) administracijos direktoriaus sprendime ( potvarkyje ) dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas) , globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui. Kai tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko. Tokiais atvejais globėjas (rūpintojas) šio kodekso 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytas pareigas įgyvendina tarpininkaujant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. 3.
nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. 4. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui. 5. Nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) giminaičiams;
2) asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais;
7) vaikų globos institucijoms. 22 straipsnis. 3.265 straipsnio pakeitimas Papildyti 3.265 straipsnį 4 punktu: „4) fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje.“23 straipsnis. 3.266 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3.266 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka bendradarbiauja
su kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa (rūpyba) nustatyta jų teikimu, informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, pareiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus, taip pat globoti (rūpinti) vaikus norintiems asmenims teikia informaciją apie savo ir kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijose globojamus (rūpinamus) vaikus.“
2Buvusią 3.266 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 24 straipsnis. 3.267 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.267 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje,
globos centre , institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“
1.
Pakeisti 3.269 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nuo kurio buvo yra atskirtas vaikas;“
2Pakeisti 3.269 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;“. 3. Pakeisti 3.269 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teistas už tyčinius nusikaltimus nuteistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgus į vaiko interesus.“
4Pakeisti 3.269 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis,
kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos Vyriausybės įgaliota institucija. 5. papildyti 3.269 straipsnį 9 punktu:
„9) su kuriuo dėl netinkamo sutarties vykdymo buvo nutraukta
paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su globos centru.“26 straipsnis. 3.271 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.271 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.271 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos 1.
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
3) auklėti vaiką;
4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivald ybių os institucijomis;
5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;
8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. 2 . Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui .“27 straipsnis. 3.274 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.274 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.274 straipsnis. Globojamo vaiko išlaikymas Globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje, globos centre ir nevyriausybinėje globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai.“28 straipsnis. Kodekso papildymas 3.2761 straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2761 straipsniu: „ 3.2761 straipsnis. Vaikų globos (rūpybos) apskaita Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų (rūpintojų) centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. “29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti teismo procesai dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ar įvaikinimo baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 4.
įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtiems sprendimams dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
projekto,
,
išmokų vaikams įstatymo nr. I-621 8 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo nr. XII-2501 1 STRAIPSNIO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei vaikų auklėjimo šeimoje principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Pavyzdžiui, teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, kai vaikai patyrė tėvų smurtą, bet savivaldybė ir kitos institucijos nesiėmė adekvačių priemonių apginti vaikų teisėms ir interesams ( 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti v. Jungtinė Karalystė ).
Jungtinė Karalystė ). Taigi, valstybė turi pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugant vaikus nuo neigiamos jų vystymuisi aplinkos, o tais atvejais, kai vaikas yra paimamas iš savo šeimos, užtikrinti kuo spartesnį vaiko grįžimą į šeimos aplinką. Atsižvelgiant į tai, teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai), kuriais siekiama užtikrinti vaiko interesą augti saugioje šeimos aplinkoje. Įstatymų projektų teikimą pirmiausia paskatino siekis šalinti įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti vaikų apsaugos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų, o apie 3300 vaikų gyvena globos namuose. Vis dėlto, dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia šiems vaikams kuo greičiau atsidurti jų vystymuisi geriausioje aplinkoje.
Nors Civiliniame kodekse ir yra reglamentuoti tėvų valdžios apribojimo pagrindai ir pasekmės, vis dėlto, daugelis tokių bylų vien pirmosios instancijos teismuose tęsiasi metus ar net ilgiau. Pavyzdžiui, vien 2015 m. net 118 bylų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tęsėsi apie metus, o 22 – daugiau kaip metus. Be to, šiose bylose priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, vėliau ir kasacine tvarka, o tai taip pat prailgina galutinio sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo laiką. Be to, šiuo metu didelė dalis tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, apskritai nėra suinteresuoti dalyvauti tokiose bylose, o tai apsunkina galimybes šias bylas nagrinėti operatyviai. Siekiant suderinti vaikų ir tėvų interesus, taip pat būtina nustatyti, kad tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo sprendžiama, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Profesionalaus teisininko dalyvavimas užtikrintų tiek tėvų interesų, tiek pačių vaikų teisių apsaugą. Be to, profesionalaus teisininko dalyvavimas įvaikinimo ir globos nustatymo procesuose taip pat prisidėtų prie spartesnio vaiko grįžimo į šeimos aplinką. Tuo atveju, jei vaiko tėvų valdžia yra apribojama neterminuotai, vaikas yra įtraukiamas į įvaikintinų vaikų sąrašą. Vis dėlto, dabartinis reguliavimas, nustatantis pernelyg griežtus reikalavimus, neskatina įvaikinti. Šiuo metu įvaikinti gali susituokę asmenys iki penkiasdešimties metų. Tačiau, ilgėjant gyvenimo trukmei, šis amžiaus limitas turėtų būti prailgintas. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra galimos ir dažnai pasitaikančios situacijos, kai asmeniui ar asmenims, nusprendusiems tapti įtėviais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pirmiausia rekomenduoja globoti vaiką šeimoje tol, kol tėvų valdžios ribojimo klausimai yra sprendžiami teismine tvarka.
Minėtos globos šeimoje atveju būsimi įtėviai nustatyta tvarka įpareigojami bendrauti su vaiko biologiniais tėvais ir siekti, kad vaikas būtų jiems grąžintas, tačiau, net ir biologinių tėvų valdžios ribojimo atveju, minėtos globėjų šeimos neturi pirmenybės teisės įvaikinti. Taigi, aptariamų šeimų ir globojamo vaiko, kuris galėtų būti įvaikintas tokioje šeimoje, situacija lieka ir teisiškai, ir emociškai neapibrėžta. Paminėtina ir tai, jog šiuo metu norintys įvaikinti asmenys turi mokėti žyminį mokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pati valstybė turi būti suinteresuota platesniu įvaikinimo taikymu, toks apribojimas laikytinas neproporcingu. Be to, šiuo metu Lietuvoje žmonės nesiryžta įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų (tai yra visuomenės apklausų duomenimis ketverių metų amžiaus vaikas paprastai jau nėra pageidaujamas įvaikinti). Tokią situaciją lemia ir tai, kad dabartinė socialinės apsaugos garantijų sistema, įvaikinus vyresnius vaikus, nėra veiksminga ir nesudaro galimybių, sutrikusios raidos vaikui patekus į šeimą, su juo praleisti pakankamai laiko, įvaikinę žmonės adaptaciniu laikotarpiu susiduria su sunkumais, derindami darbo ir šeiminį gyvenimą. Galiojančiuose teisės aktuose Lietuvoje kol kas nėra reglamentuota kitose valstybėse plačiai paplitusi vaiko globos forma globėjų centre, kuri užtikrina, kad tais atvejais, kai vaiką tenka paimti iš tėvų, vaikas galėtų augti ne globos institucijoje, o šeimos aplinkoje (pas budintį globėją). Šios rūšies globa įteisinta Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje.
Be to, daugelis savivaldybių pripažįsta, kad aiškus teisinis reguliavimas ir bendros taisyklės, reglamentuojančios aptariamą sritį, visoje Lietuvoje yra būtinos. Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:
vaikų saugumą šeimose;
kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos (per socialines paslaugas, teisinę pagalbą ir kt.) ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje;
kad daugiau asmenų turėtų galimybę įsivaikinti ir globoti;
biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, pasiryžusiems globoti ir įvaikinti;
nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo yra sprendžiama, taip pat įvaikinantiems ir globoti norintiems asmenims;
aiškias procedūras įstatymuose, kad vaikai iš globos įstaigų galėtų teismo sprendimu būti perkeliami į juos norinčias įvaikinti šeimas net ir tais atvejais, kai tėvų valdžia nėra ribota;
alternatyvią globai institucijoje naują papildomą vaikų globos formą – globą globėjų centre, siekiant užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose, ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant keisti situaciją šeimoje ir kuo greičiau vaikus grąžinti į biologines šeimas;
sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką;
bendrą visos Lietuvos, o ne pavienių savivaldybių vedamą globojamų vaikų ir globėjų apskaitą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė bei Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vis dėlto, ši Civilinio kodekso nuostata aiškiai nenumato, kad, skirdamas vaikui globą (rūpybą), teismas turėtų įvertinti, ar nėra galimybės nustatyti vaikui globos (rūpybos) šeimoje arba šeimynoje, ir tik nesant tokios galimybės ją skirti vaikų globos institucijoje. Tokios nuostatos nėra įtvirtintos ir 3.262 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Be to, šiuo metu Civilinio kodekso 3.180–3.183 straipsniai numato tėvų valdžios apribojimo pagrindus ir pasekmes, tačiau aiškiai nenustato, kokiais terminais ir kokiomis aplinkybėmis laikinas tėvų valdžios apribojimas gali ar turi būti pakeistas į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tai nėra nustatyta ir kituose Kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, 3.262 straipsnyje, reguliuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Tai lemia paradoksalias situacijas, kuomet laikinas tėvų valdžios apribojimas tęsiasi itin ilgą laiką, o tai nesuteikia teisinio tikrumo vaikui, kurio tėvų valdžia laikinai apribota. Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje numatyta, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Nors tokia šeima turėtų būti laikoma vaiko globėjo (rūpintojo) šeima, tačiau praktikoje dėl šios nuostatos taikymo kyla neaiškumų. Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje numatyta, kad įvaikintojais gali būti tik asmenys iki penkiasdešimties metų, taip pat tik sutuoktiniai, išskyrus išimtinius atvejus.
Tačiau šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra pripažinti kaltais net už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, Civilinio kodekso 3.212 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad vaikų globos institucijos arba šeimynos sutikimas įvaikinti nėra būtinas. Civilinio kodekso 3.222 straipsnis, taip pat Civilinio proceso kodekso 486 straipsnis reglamentuoja vaiko perkėlimo į šeimą iki įvaikinimo institutą, kuris suteikia galimybę perkelti vaiką į būsimųjų įtėvių šeimą iki įvaikinimo. Vis dėlto, šiuo metu šis institutas yra retai taikomas, nors, praktikų nuomone, būtent šis institutas galėtų būti patobulintas, siekiant jį pritaikyti dažnesniam vaikų perkėlimui iš globos institucijų į šeimas. Civilinio kodekso 3.250 straipsnyje reguliuojama vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita. Tačiau šioje normoje nėra numatyta pareiga valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ne vėliau kaip per vieną dieną reaguoti į pranešimus apie nederamą tėvų elgesį su vaikais ir imtis priemonių dėl galimo tėvų valdžios ribojimo. Be to, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti informacijos gavimo šaltiniai yra riboti. Civilinio kodekso 3.257 straipsnis nustato vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Tačiau tarp jų nėra numatytas pagrindas, kai tėvų valdžia yra apribota. Šiuo metu Civilinis kodeksas nenumato centralizuotos vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), apskaitos, taip pat globėjų centro ir budinčių globėjų statuso. Be to, Kodeksas nenumato savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų pareigos bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl praktikoje dažnai iškyla problemų dėl šių institucijų tarpusavio nesikalbėjimo, o tai galiausiai lemia, kad vaikas praranda galimybę būti įvaikintas ar perkeltas į globėjų (rūpintojų) šeimą.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra numatyta, kokie asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose. Tarp šių asmenų nepatenka šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar bylose dėl įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo. Toks reguliavimas neskatina norinčių įvaikinti asmenų, neprisideda prie to, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato, kad vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, taip pat įvaikintojai ar globoti norintys asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (išskyrus, jei jie atitinka kitus įstatyme numatytus kriterijus šiai pagalbai gauti, pavyzdžiui, atitinka pajamų kriterijų). Neturint profesionalaus atstovo tokio pobūdžio bylose, tėvų valdžios apribojimo bylų nagrinėjimas yra apsunkinamas, neužtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo yra sprendžiama, kartu neskatinamas įvaikinimas ir vaiko globa (rūpyba). Tai neleidžia šių bylų nagrinėti operatyviau. Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą. Tačiau įstatyme nėra reglamentuota, kokia tvarka veikia globėjų centre nustatyta vaiko globa, nėra apibrėžtos globėjų centro, budinčių globėjų teisės, garantijos ir pareigos bei jų santykis su savivaldybės organizuojama vaiko globa ir socialinėmis paslaugomis.
Išmokų vaikams įstatymas nenumato, kokia išmoka turi būti mokama tais atvejais, kai vaiko globa yra nustatoma globos centre ir vaikas auga budinčių globėjų šeimos namuose, ir iš kokių šaltinių tokia išmoka bei minėtos paslaugos yra finansuojamos. Darbo kodeksas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką, suteikia teisę į atitinkamas atostogas, užtikrinančias darbo vietos apsaugą, tik pirmuosius tris mėnesius po įvaikinimo. Galiojanti motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokų sistema yra diskriminuojanti asmenis, įvaikinusius vyresnio amžiaus vaiką ar vaikus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šalinti šiuo metu egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas, kurios neužtikrina vaiko interesų kuo greičiau pakliūti į saugią šeimos aplinką ir nesudaro prielaidų operatyviai spręsti problemas, susijusias su vaiko teisiniu statusu. 4.1.
Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Teikiamais Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:
1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);
2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;
3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;
4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);
5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tokiu terminu siekiama, kad per šį laikotarpį su biologiniais tėvais būtų aktyviai dirbama, siekiant sugrąžinti vaiką į biologinę šeimą, kartu tikimasi, kad toks terminas taps priežastimi tėvams bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, siekiant, kad vaikas kaip įmanoma greičiau grįžtų į biologinę šeimą;
6) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu dar pratęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai tėvai rodo akivaizdžias pastangas keistis (pavyzdžiui, gydosi nuo priklausomybių ir kita), tačiau nepaisant minėtų pastangų dar negali būti užtikrinamos vaikui saugios sąlygos grįžti į šeimą;
7) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai laikotarpiu, kai tėvų valdžia yra ribota laikinai, tėvai atsisako rūpintis vaikais ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.
Teismas tokiu atveju turėtų įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir spręsti dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu. Teismui tenkinus minėtą prašymą, vaikas būtų įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tokiomis nuostatomis siekiama aiškiai reglamentuoti laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimą nuolatiniu. Šiuo metu aiškių terminų nebuvimas tampa viena iš priežasčių, kodėl vaikai užsilieka globos institucijose net nesistengiant jų grąžinti į šeimas ar įvaikinti;
8) įteisinama papildoma galimybė globos įstaigoje augančius vaikus perkelti į saugią šeimą, kol jų tėvų valdžia nėra ribota neterminuotai ir kol vaikas nėra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą arba kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Pritarus siūlomoms nuostatoms, tokį sprendimą galėtų priimti teismas, esant tinkamų asmenų prašymui. Tokiais atvejais teismas privalėtų išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę.
Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas turėtų išaiškinti, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas galėtų nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką. Perkeliant vaiką į šeimą, vaiko globa (rūpyba) būtų nustatoma šių asmenų šeimoje, taip siekiant aiškiai išspręsti ir vaiko įstatyminio atstovo problemą. Šie pakeitimai skatintų vaikų globą šeimose, o vėliau ir įvaikinimą, užtikrintų, kad vaikas kuo greičiau atsidurtų šeimos aplinkoje, taip pat sudarytų sąlygas vaikui augti vienoje šeimoje, o ne būti perkeliamam iš šeimos į šeimą arba iš institucijos į šeimą ir atvirkščiai;
vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojama vaiką pirmiausia siūlyti globoti giminaičiams, taip pat įtėviams ar globėjams, kurių šeimoje auga minėto vaiko brolis ar sesuo. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet turėtų būti ieškoma kitų globėjų šeimų ar šeimynų, taip pat galimybių vaikui nustatyti globą globėjų centre. Tokios nuostatos spręstų praktikoje egzistuojančias problemas, kai tėvų globos netekusiems vaikams globa nustatoma globos institucijoje, dedant nepakankamas pastangas pirmiausia ieškoti minėtų geriausius vaiko interesus atitinkančių alternatyvų;
10) siekiant užtikrinti geriausius tėvų globos netekusių vaikų interesus, įtvirtinama nauja papildoma, prioritetinė lyginant su globa institucijoje, alternatyvi vaiko globos forma – globa globėjų centre.
Taip pat įtvirtinama, kad vaikų globos (rūpybos) globėjų centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (kartu su Civiliniu kodeksu yra teikiami lydimieji – Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pakeitimų projektai);
11) Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įpareigojama tvarkyti vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų centralizuotą apskaitą, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojamos tarpusavyje keistis informacija apie globotinus vaikus visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad tokiais atvejais, kai norintiems globoti asmenims nebus įmanoma pasiūlyti vaiko jų gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko toliau būtų aktyviai ieškoma kitoje savivaldybėje, taip siekiant vaiko geriausių interesų būtų užtikrinamas greitesnis jo patekimas į šeimas bei atitinkamai mažinamas globos institucijose globojamų vaikų skaičių.
Be to, siūloma tvarka padėtų užtikrinti, kad savivaldybės keistųsi informacija ir apie asmenų siekiančių globoti vaikus tinkamumą;
nustatyti, kad įvaikinant nėra būtinas vaikų globos institucijos, globojančios vaiką, globėjų centro ar šeimynos sutikimas;
13) siekiant užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą, atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis (pavyzdžiui, asmens gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą, asmens kodą, informaciją apie jų pajamas ir kt.);
14) siekiant užtikrinti vaikų saugumą, numatomas draudimas įvaikinti asmenims , nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ar sergantiems kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Numatoma, kad įtėviais taip pat negalės būti asmenys , įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę tyčinį nusikaltimą , neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Šie pakeitimai užtikrins, kad įvaikintojais netaptų asmenys, siekiantys savanaudiškų, ne vaiko interesų, arba asmenys, siekiantys tapti įtėviais, bet negalintys tinkamai pasirūpinti vaikais;
15) įtvirtinama nuostata, suteiksianti pirmenybę įsivaikinti šeimoms, kurios jau globoja įvaikinamą vaiką;
16) ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, siūloma didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams (nuo 50 iki 55 metų). 4.2. Teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma atsisakyti žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo.
Tai skatintų greičiau kreiptis dėl šių klausimų išsprendimo, skatintų globą šeimose ir įvaikinimą. 4.3. Teikiamais Darbo kodekso pakeitimais siūloma prilyginti įtėvių vaiko priežiūros teises ir garantijas biologinių tėvų teisėms ir garantijoms, teisę į šias garantijas siejant su vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu, o ne su tokio vaiko amžiumi. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama paskatinti vyresnių vaikų įvaikinimą, siūlant numatyti, kad:
1) įtėviams būtų suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Tiems darbuotojams, kurie įvaikino du ir daugiau vaikų, šios atostogos būtų suteikiamos per šešis mėnesius;
šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos) būtų suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarus tiekiamoms Darbo kodekso pataisoms, tokios atostogos būtų suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Pažymėtina, kad tiek esamas, tiek nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas Darbo kodekse numato, kad tėvystės atostogos suteikiamos tik biologiniams vaiko tėvams po vaiko gimimo, o, įvaikinus vyresnį vaiką, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos, iki kol vaikui sukaks treji metai, tuo tarpu įvaikinus vyresnį nei treji metai vaiką, tokių atostogų trukmė yra tik trys mėnesiai.
Taigi, nors pareigų prasme įvaikinimas pagal galiojančius įstatymus prilyginamas tėvystei, visgi tokių asmenų teisės ir garantijos, ypač įvaikinus vyresnio amžiaus vaikus, yra ribojamos, be to, nesudaro reikiamų galimybių adaptuotis po įvaikinimo fakto šeimoje tiek vaikui, tiek įtėviams. Atitinkamai nukenčia ir asmenų, kurie įsivaikina vyresnio amžiaus vaikus, tėvystės ir motinystės socialinės garantijos, net ir tuo atveju, jeigu jie pilna apimtimi dalyvauja socialiniame draudime, mokėdami įmokas, nes teisė į tėvystės išmoką pagal galiojantį Ligos ir motinystės įstatymą jiems nesuteikiama, tuo tarpu vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė šiems asmenims nepalankiai yra siejama su vaiko amžiumi, bet ne vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu. Siekiant užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą bei siekiant atsižvelgti į tai, kad, vaikui patekus į šeimą, adaptacinis periodas gali būti ne mažiau sudėtingas nei gimus vaikui, manytina, kad ir įtėviams turi būti sudarytos analogiškos teisės naudotis teisėmis ir garantijomis bei galimybės derinti darbo ir šeiminį gyvenimą. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padėtų geriau derinti darbo ir šeiminį gyvenimą asmenims, įvaikinusiems ypač vyresnio amžiaus vaikus. 4.4. Teikiamais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti nediskriminacines tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų mokėjimo sąlygas, tokių išmokų mokėjimą siejant ne su vaiko amžiumi, o su vaiko pateikimo į šeimą faktu. Siūlomas teisinis reguliavimas paskatintų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus.
Pažymėtina, kad, 2016 metų duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino tik tris septynerių–devynerių amžiaus vaikus, o vyresnių vaikų įvaikinta nebuvo. 4.5. Teikiamais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas. Šie pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti vaiko tėvų teises, taip pat siekiant užtikrinti, kad bylos dėl tėvų valdžios apribojimo būtų sprendžiamos dalyvaujant profesionaliems teisininkams. Tai leistų šias bylas išnagrinėti operatyviau. Be to, siekiant palengvinti įvaikinimo ir vaikų globos procesus, skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimoje, siūloma nustatyti, kad to pageidaujantiems įvaikintojams ir globėjams taip pat būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. 4.6. Teikiamais Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais Lietuvoje siūloma įtvirtinti vaiko globos, organizuojamos per globėjų centrą, tvarką, apibrėžti globėjų centro, budinčio globėjo bei savivaldybės teisinius santykius, teises ir pareigas bei atsakomybę. Budinčiu globėju galėtų tapti tik asmuo, atitinkantis visus Civiliniame kodekse globėjui keliamus reikalavimus ir išklausęs specialius mokymus. Su budinčiu globėju globėjų centras sudarytų tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuri budintį globėją įpareigotų prižiūrėti likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais budintis globėjas nebūtų susietas giminystės ryšiais. Toks globėjas minėtoje sutartyje nustatytais atvejais taip pat būtų įpareigojamas teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą .
Siūloma, kad globėjų centru būtų pripažįstama tik socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduotų likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Toks globėjų centras būtų įpareigotas teikti ir organizuoti socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teiktų socialines paslaugas ir organizuotų kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis galėtų būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė. Socialinių paslaugų įstatymas taip pat papildomas nuostata, kad su socialinės rizikos šeima turi būti dirbama net ir tais atvejais, kai tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota, siekiant, kad būtų užtikrintas aktyvus darbas ir su tokiomis šeimomis, siekiant vaikus grąžinti į šeimą. 4.7. Teikiamais Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą naujai papildomai vaiko globos formai ne globos institucijoje, o globėjų centre ir siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta globėjų centre, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatintų savivaldybes aktyviau taikyti šią paslaugą, kaip alternatyvą vaikų globai globos institucijose, nes numatomas didesnis naujos globos formos (globėjų centre) finansavimas valstybės biudžeto lėšomis.
Tuo tarpu kitą tėvų globos netekusio vaiko išlaikymo kainos dalį savivaldybės turėtų dengti savo lėšomis, organizuodamos tokias paslaugas pagal teikiamas Socialinių paslaugų įstatymo pataisas. Siūlomas teisinis globos globėjų centre reguliavimas sudarytų platesnes sąlygas vaikų globai šeimos aplinkoje, užtikrintų, jog vaikas nepateks į vaikų globos įstaigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos sudarys palankesnes sąlygas vaikų globai (rūpybai) šeimos aplinkoje ar įvaikinimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, p avyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, p avyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas. 12.
projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įgyvendinti teikiamus Įstatymų projektus preliminariais duomenimis prognozuojamas papildomas lėšų poreikis 2017 metais, jeigu, kaip siūloma, Įstatymų pataisos įsigaliotų 2017 m. rugsėjo 1 d., iš valstybės biudžeto ir iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
1) Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projekto – jeigu pirmaisiais įstatymo pataisų įsigaliojimo metais 300 vaikų globa būtų nustatyta globėjų centre, toks lėšų poreikis būtų apie 60800 eurų iš valstybės biudžeto;
2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projekto iki 116666 eurų iš valstybės biudžeto (įvertinant teismuose gautų bylų dėl tėvų valdžios ribojimo, įvaikinimo ir globos nustatymo skaičių ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinę vienos civilinės–administracinės bylos kainą);
3) Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo projekto prognozuojamas papildomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis:
20774 eurų tėvystės išmokoms įvaikinus vaiką;
vaiko priežiūros išmokoms (iš jų iki
eurų už antruosius metus). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai:
„įvaikinimas“, „globėjų centras“, „budintis
globėjas“ „vaiko globa“, „tėvų atsakomybė“, „tėvų pareigos“, „teisinė pagalba“, „žyminis mokestis“, „ valstybės garantuojama teisinė pagalba“, „tikslinis priedas“, „išmoka vaikui“, „tėvystės atostogos“, „vaiko priežiūros atostogos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalį nuostata, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ne tik tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, bet ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, informavus tėvus (tėvą ar motiną), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas, prokuroras. Nuostata diskutuotina. Neaišku, kada ir kokia forma tėvai arba vienas iš jų turi būti informuoti apie būsimą ieškinį dėl jų valdžios apribojimo panaikinimo, taip pat, kokios jų teisės teismo procese - kas šiuo atveju turės pareigą teisme įrodinėti, k ad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kaip tai nustatyta kodekso 3.181 straipsnyje. Atsižvelgdami į tai, kad nurodyto ieškinio pareiškimas tiesiogiai paveiktų tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, teises, manytume, kad tokį ieškinį turėtų reikšti jie patys. Jeigu būtų pritarta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ir valstybės institucija ar prokuroras, manytume, kad tam turėtų būti gautas tėvų sutikimas. Tuo atveju, jeigu jie atsisakytų dalyvauti teismo procese kaip bendraieškiai, manytume, kad atsižvelgiant į dispozityvumo (šalių autonomijos) principo esmę - asmens teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, nepažeidžiant įstatymo pasirinkti savo elgesio modelį, ieškinys neturėtų būti nagrinėjamas.
Be to, vietoj formuluotės “tėvų valdžios ribojimas” įrašytina formuluotė “tėvų valdžios apribojimas”. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 3.183 straipsnį 5 dalyje taisytinas terminas „ne vėliau nei praėjus vieneriems metams“, nes jis stokoja logikos, neaišku, kaip jis turėtų būti skaičiuojamas. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso 3.183 straipsnį 5 dalyje siūloma nustatyti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareigą kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Projekto nuostata diskutuotina. Pirma, įstatymai nenustato laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo konkretaus termino, todėl projekto nuostata kreiptis į teismą dėl termino, kuris nenustatytas ir gali būti apibrėžtas tik įstatyme nurodyta aplinkybe (pagal kodekso 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios apribojimas panaikinamas, kai įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams) , pratęsimo yra nelogiška. Antra, įstatyme įvardijamos dvi institucijos (valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras) , kurioms nustatoma ta pati pareiga. Siūlomu teisiniu reguliavimu, kai už įstatyme nustatytos pareigos vykdymą nustatomas ne vienas atsakingas asmuo , o dvi savarankiškos ir niekaip pavaldumo santykiais nesusijusios institucijos, sudaromos sąlygos vengti atsakomybės - kiekviena institucija gali pagrįstai tikėtis, kad įstatyme nurodytą pareigą įvykdys kita institucija.
Kita vertus, jeigu abi institucijos stropiai vykdytų savo pareigą, gali būti neracionaliai naudojami valstybės ištekliai, nes dvi institucijos rinktų duomenis ir rengtų ieškinius teismui dėl tų pačių asmenų, t.y. dubliuotų viena kitos darbą. Trečia, vertinama projekto nuostata derintina su kodekso 3.219 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Taigi jau galiojantis įstatymas nustato valstybės institucijos - valstybinės įvaikinimo institucijos pareigą, praėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo išsiaiškinti, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, o jeigu jis nepanaikintas, nustatomos teisinės pasekmės - vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Priėmus siūlomą įstatymą gali būti neaišku, kokias teisines pasekmes turėtų teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino pratęsimo, ar teismui pratęsus laikino tėvų valdžios apribojimo terminą vaikas galėtų būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. 4. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje prieš žodį „šeimą“ įrašytini žodžiai „asmenų, norinčių vaiką įvaikinti“. 5.
keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tie atvejai, kai jie neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą, todėl projektas taisytinas, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, kaip nustatyta 3.222 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnio 1 dalis), pastebėtina, kad
nustatyti vaiko perkėlimą į būsimų įtėvių šeimą tik tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota. Manytume, kad vaikas galėtų būti perkeltas į būsimų įtėvių šeimą ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas yra našlaitis ar kai vaiko tėvų valdžia yra neterminuotai apribota. 6. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 1 dalį, išvardijant įstaigas ir organizacijas, kurios turi pareigą pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus ir nustatant pranešimo terminą. Svarstytina, ar įstaigų ir institucijų vardijimas šiuo atveju nėra perteklinis, nes tokią pačią pareigą turi ir „kiti asmenys“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiama nuostata, kiek tai susiję su nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų pareiga pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus, yra deklaratyvi, nes nėra nustatyta atsakomybė už joje nurodytos pareigos nevykdymą, o drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik už darbinių pareigų nevykdymą. Be to, prieš žodį „informuoti“ išbrauktini žodžiai „apie tai“. 7.
kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies nuostata „ ir šio kodekso
tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo “ tobulintina, nes 3.180 straipsnyje nėra nustatyta sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo priėmimo tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne visais atvejais gali reikėti priimti sprendimą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu vaiko tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), turėtų būti taikomas vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip tai nustatyta kodekso 3.179 straipsnyje. 8. Projekto 9 straipsniu siūloma papildyti keičiamo kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį 3 punktu, nustatant naują vaiko globos rūšį – „globėjų centras“. Abejotina, ar globėjų centras gali būti globos rūšimi. Tai galėtų būti globos forma, jeigu vaikas būtų globojamas globėjų centre. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-293), globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be globos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kodekso 3.253 straipsnio 1 dalį, v aiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas
Atkreiptinas dėmesys ir į projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Priimant sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre.“ Taigi pagal šį projekto straipsnį vaiko globa globėjų centre gali būti vadinama laikinąja globa. 9. Projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 3 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, negali būti laikomas proporcinga priemone visų projekte nurodytų vaiko globėjų duomenų slėpimas nuo vaiko tėvų tais atvejais, kai vaiko laikinoji globa skiriama kitu nei kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Antra, neaišku, kokį laikotarpį apima laiko aplinkybė „nustatant“. Jeigu „nustatant“ apima visą laikinosios globos laiką ar ilgai trunkantį laikinosios globos nustatymo procesą, tai projekto nuostata, kiek ji susijusi su būsimo globėjo ar rūpintojo, į kurio šeimą vaikas perkeltas iki globos (rūpybos) nustatymo, asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, neatskleidimu vaiko tėvams, diskutuotina jos santykyje su kitomis kodekso nuostatomis:
1) tėvai, net ir tada, kai jų valdžia apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Todėl net ir tuo atveju, kai laikinoji globa skiriama kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, draudimas atskleisti vaiko tėvams visus projekte nurodytus vaiko globėjų duomenis gali būti taikomas tik tada, kai toks duomenų atskleidimas prieštarautų vaiko interesams.
2) pagal kodekso 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Taigi tėvai turi teisę žinoti, kas yra jų vaiko globėjas (rūpintojas), o globėjas (rūpintojas) – pareigą teikti tėvams informaciją apie vaiką. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamos projekto nuostatos nedera ir su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293) 6 straipsnyje dėstomomis keičiamo įstatymo 191 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis. 10. Projekto 13 straipsnyje dėstomo 3.263 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su galiojančio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kiek tai susiję su tėvų, kurių tėvų valdžia apribota, teisės matytis su vaiku įgyvendinimu. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti teismo teisę spręsti, kokie konkretūs būsimo globėjo (rūpintojo) asmens duomenys vaiko tėvams neatskleidžiami, jeigu tai būtina, atsižvelgiant į vaiko interesus, nevardijant konkrečių asmens duomenų įstatyme. Be to, dėstant straipsnį nauja redakcija, reikia nurodyti ir straipsnio pavadinimą. 11. Projekto 14 straipsniu siūloma papildyti kodekso 3.264 straipsnį naujomis dalimis.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio kodekso 3.264 straipsnio
savivaldybės mero funkcijomis, taip pat atsižvelgiant į projekto 12 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina kartu pakeisti kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis. 12. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje dėstoma keičiamo kodekso 3.264 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, išbraukiant žodžius „arba globėjų centre“, nes pagal kartu su vertinamu projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-293) nurodytą globėjų centro paskirtį ir funkcijas, globėjų centras neturėtų užsiimti nuolatine globa (teismas nustato tik nuolatinę globą). 13. Manytume, kad turėtų būti keičiamos ir kodekso 3.267 straipsnio nuostatos, nustatant, kad rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija prižiūri vaiko globą (rūpybą) ne tik šeimoje, šeimynoje, bet ir globėjų centre. Taip pat turėtų būti keičiamas kodekso 3.274 straipsnis, papildant jį nuostata, kad globojamo vaiko globėjų centre išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė,
[email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-12 Nr. S-2017-305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-288 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑288 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. sausio 12 d. išvados dėl projekto 9 punkte pateiktomis pastabomis. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688 , el. p. [email protected]
3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomoje Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio
į teismą tvarka nėra šio straipsnio dalyku, be to, į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo kreipiamasi ne tik CK, bet ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kita vertus, formuluotė „šio kodekso nustatyta tvarka“ yra perteklinė, nes į teismą galima kreiptis tik įstatymų nustatyta tvarka. 2. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstoma CK 3.183 straipsnio 5 dalies nuostata „ jeigu per šį laikotarpį į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimo ar dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo nebuvo kreiptasi pagal šio kodekso 3.182 straipsnio 2 ir 3 dalis “ užkerta kelią valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo tuo atveju, jeigu buvo kreiptasi dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau teismas ieškinį atmetė.
Tais atvejais, kai per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo kreiptasi dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimo ir ieškinys patenkintas arba buvo kreiptasi dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo ir ieškinys patenkintas, ir be atskiro nurodymo nebūtų pagrindo kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, todėl ši nuostata būtų perteklinė. Siūlytina nurodytos nuostatos atsisakyti ir vietoj jos CK 3.183 straipsnio 5 dalyje įrašyti sąlygą, kuriai esant valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus - prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, pvz. jeigu per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo aplinkybės nepasikeitė ir (ar) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. 3.
formuluotę „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovo pagal įstatymus funkciją <...>.“ ir nustatyti, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra nepilnamečio, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovu pagal įstatymą <...>.“ Be to, atsižvelgiant į šio ir kitų skyriaus „Nepilnamečių globa ir rūpyba“ straipsnių terminiją, vietoj žodžių „nepilnamečio“, „nepilnamečiui“ įrašytini žodžiai „vaiko“, „vaikui“. 4. Projekto
keičiamo 3.267 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsniu keičiamo CK 3.274 straipsnyje ir kitur siūlytina tikslinti vartojamą terminiją (institucija, nevyriausybinė globos institucija), atsižvelgiant į tai, kad CK 3.257 straipsnyje ir kitur įtvirtintas vaikų globos (rūpybos) institucijos terminas. 5. Projekto
vaiko nuolatinė globa (rūpyba) gali būti pavesta globos centrui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, globos (globėjų) centrams nustatoma tik laikinosios globos (rūpybos) teisė. Pagal teikiamas nuostatas globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas <...> teikia socialines paslaugas ir organizuoja kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą (išskirta – mūsų) (žr. CK 3.253 straipsnį). 6.
6Projekto 23 straipsniu keičiama CK 3.266 straipsnio 3 dalis,
kurioje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą instituciją. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio CK 3.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta „ rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija“, o kitose šio straipsnio dalyse ir kituose CK straipsniuose ta pati institucija vadinama
„rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. Svarstytina
galimybė pakeisti CK 3.266 straipsnio 1 dalį, išbraukiant joje žodį „savivaldybės“. 7. Projekto
pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293(3))1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių ir kitomis nuostatomis. 8. Projekto
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, koks būtų vaiko „priežiūros“ turinys . Pastebėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293(3)) 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 191 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad budintis globėjas privalo „priimti prižiūrimą vaiką nuosavybės teise priklausančiame būste ar kitame globos centro nurodytame būste ir užtikrinti emocinį bei fizinį vaiko saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą“. Taigi pagal šį projektą vaiko priežiūra yra tik viena iš globos centro, kaip vaiko globėjo, pareigų perduodamų budinčiam globotojui. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 9.
nustatyti, kad globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje, globos centre ir nevyriausybinėje globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Neaišku, kodėl šiuo atveju iš vaikų globos institucijų išskiriamos nevyriausybinės globos institucijos, nes valstybės biudžeto lėšų skyrimą bet kuriuo atveju reglamentuoja įstatymai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė,
[email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
2017-02-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė, Indrė Pukanasytė – LR Prezidentės patarėjos, E. Jankevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, D. Buivydaitė-Garbštienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas; Vilma Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja; M. Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniai klausimais; L.Juškevičienė – Vaiko teisių apsaugos skyrių vadovų asociacijos pirmininkė; J.
Nagienė – Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos valdybos pirmininkė, K. Stepanova – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Lietuvai, L. Pakalkaitė – SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2017-01-121 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 3.182 straipsnio 3 dalį nuostata, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ne tik tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, bet ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, informavus tėvus (tėvą ar motiną), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas, prokuroras. Nuostata diskutuotina. Neaišku, kada ir kokia forma tėvai arba vienas iš jų turi būti informuoti apie būsimą ieškinį dėl jų valdžios apribojimo panaikinimo, taip pat, kokios jų teisės teismo procese - kas šiuo atveju turės pareigą teisme įrodinėti, k ad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kaip tai nustatyta kodekso 3.181 straipsnyje. Atsižvelgdami į tai, kad nurodyto ieškinio pareiškimas tiesiogiai paveiktų tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, teises, manytume, kad tokį ieškinį turėtų reikšti jie patys.
Jeigu būtų pritarta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ir valstybės institucija ar prokuroras, manytume, kad tam turėtų būti gautas tėvų sutikimas. Tuo atveju, jeigu jie atsisakytų dalyvauti teismo procese kaip bendraieškiai, manytume, kad atsižvelgiant į dispozityvumo (šalių autonomijos) principo esmę - asmens teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, nepažeidžiant įstatymo pasirinkti savo elgesio modelį, ieškinys neturėtų būti nagrinėjamas. Be to, vietoj formuluotės “tėvų valdžios ribojimas” įrašytina formuluotė “tėvų valdžios apribojimas”. Pritarti. 1.2
2
vieneriems metams“, nes jis stokoja logikos, neaišku, kaip jis turėtų būti skaičiuojamas. Pritarti. 1.3
2
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareigą kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Projekto nuostata diskutuotina. Pirma, įstatymai nenustato laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo konkretaus termino, todėl projekto nuostata kreiptis į teismą dėl termino, kuris nenustatytas ir gali būti apibrėžtas tik įstatyme nurodyta aplinkybe (pagal kodekso 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios apribojimas panaikinamas, kai įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams) , pratęsimo yra nelogiška.
Antra, įstatyme įvardijamos dvi institucijos (valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras) , kurioms nustatoma ta pati pareiga. Siūlomu teisiniu reguliavimu, kai už įstatyme nustatytos pareigos vykdymą nustatomas ne vienas atsakingas asmuo , o dvi savarankiškos ir niekaip pavaldumo santykiais nesusijusios institucijos, sudaromos sąlygos vengti atsakomybės - kiekviena institucija gali pagrįstai tikėtis, kad įstatyme nurodytą pareigą įvykdys kita institucija. Kita vertus, jeigu abi institucijos stropiai vykdytų savo pareigą, gali būti neracionaliai naudojami valstybės ištekliai, nes dvi institucijos rinktų duomenis ir rengtų ieškinius teismui dėl tų pačių asmenų, t.y. dubliuotų viena kitos darbą. Trečia, vertinama projekto nuostata derintina su kodekso 3.219 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Taigi jau galiojantis įstatymas nustato valstybės institucijos - valstybinės įvaikinimo institucijos pareigą, praėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo išsiaiškinti, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, o jeigu jis nepanaikintas, nustatomos teisinės pasekmės – vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Priėmus siūlomą įstatymą gali būti neaišku, kokias teisines pasekmes turėtų teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino pratęsimo, ar teismui pratęsus laikino tėvų valdžios apribojimo terminą vaikas galėtų būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Pritarti iš dalies. Manytina, kad tėvų valdžios apribojimo terminų nustatymas įpareigotų įgaliotas institucijas aktyviau stebėti situaciją globojamo vaiko biologinėje šeimoje ir, įvertinus pokyčius joje, kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo tais atvejais, kai vaiko šeima deda pastangas, kad jis grįžtų į šeimą arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo tuomet, kai vaiko šeima nededa pastangų, kad jis grįžtų į šeimą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti šio proceso nuoseklumą, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas, kaip neretai pasitaiko praktikoje, netaptų realiu trukdžiu įvaikinti vaikus. 1.4
51
dėstomos keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje prieš žodį „šeimą“ įrašytini žodžiai „asmenų, norinčių vaiką įvaikinti“. Pritarti. 1.5
52
dėstomoje keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tie atvejai, kai jie neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą, todėl projektas taisytinas, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, kaip nustatyta 3.222 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnio 1 dalis), pastebėtina, kad 3.222 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vaiko perkėlimą į būsimų įtėvių šeimą tik tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota. Manytume, kad vaikas galėtų būti perkeltas į būsimų įtėvių šeimą ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas yra našlaitis ar kai vaiko tėvų valdžia yra neterminuotai apribota. Pritarti. 1.6
81
siūloma papildyti keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 1 dalį, išvardijant įstaigas ir organizacijas, kurios turi pareigą pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus ir nustatant pranešimo terminą. Svarstytina, ar įstaigų ir institucijų vardijimas šiuo atveju nėra perteklinis, nes tokią pačią pareigą turi ir „kiti asmenys“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiama nuostata, kiek tai susiję su nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų pareiga pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus, yra deklaratyvi, nes nėra nustatyta atsakomybė už joje nurodytos pareigos nevykdymą, o drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik už darbinių pareigų nevykdymą. Be to, prieš žodį „informuoti“ išbrauktini žodžiai „apie tai“. Pritarti. 1.7
82
dėstoma keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies nuostata „ ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo
“ tobulintina, nes 3.180 straipsnyje nėra nustatyta
sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo priėmimo tvarka.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne visais atvejais gali reikėti priimti sprendimą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu vaiko tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), turėtų būti taikomas vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip tai nustatyta kodekso 3.179 straipsnyje. Pritarti. 1.8
9
kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį 3 punktu, nustatant naują vaiko globos rūšį –
„globėjų centras“. Abejotina, ar globėjų centras gali būti globos rūšimi. Tai
galėtų būti globos forma, jeigu vaikas būtų globojamas globėjų centre. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-293), globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be globos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kodekso 3.253 straipsnio
vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Todėl neaišku, kodėl vaiko globa, kai jo globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas vykdo globėjų centras, negalėtų būti laikoma laikinąja globa.
Atkreiptinas dėmesys ir į projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatą:
„Priimant sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), rajono (miesto)
savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre.“ Taigi pagal šį projekto straipsnį vaiko globa globėjų centre gali būti vadinama laikinąja globa. Taip pat turėtų būti keičiamas kodekso 3.274 straipsnis, papildant jį nuostata, kad globojamo vaiko globėjų centre išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Pritarti. 1.9
12
straipsnio 3 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, negali būti laikomas proporcinga priemone visų projekte nurodytų vaiko globėjų duomenų slėpimas nuo vaiko tėvų tais atvejais, kai vaiko laikinoji globa skiriama kitu nei kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Antra, neaišku, kokį laikotarpį apima laiko aplinkybė
„nustatant“. Jeigu „nustatant“ apima visą laikinosios globos laiką ar ilgai
trunkantį laikinosios globos nustatymo procesą, tai projekto nuostata, kiek ji susijusi su būsimo globėjo ar rūpintojo, į kurio šeimą vaikas perkeltas iki globos (rūpybos) nustatymo, asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, neatskleidimu vaiko tėvams, diskutuotina jos santykyje su kitomis kodekso nuostatomis:
1) tėvai, net ir tada, kai jų valdžia apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Todėl net ir tuo atveju, kai laikinoji globa skiriama kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, draudimas atskleisti vaiko tėvams visus projekte nurodytus vaiko globėjų duomenis gali būti taikomas tik tada, kai toks duomenų atskleidimas prieštarautų vaiko interesams.
2) pagal kodekso 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Taigi tėvai turi teisę žinoti, kas yra jų vaiko globėjas (rūpintojas), o globėjas (rūpintojas) – pareigą teikti tėvams informaciją apie vaiką. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamos projekto nuostatos nedera ir su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293) 6 straipsnyje dėstomomis keičiamo įstatymo 191 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis. Pritarti. 1.10
13
dalies nuostatos derintinos su galiojančio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kiek tai susiję su tėvų, kurių tėvų valdžia apribota, teisės matytis su vaiku įgyvendinimu. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti teismo teisę spręsti, kokie konkretūs būsimo globėjo (rūpintojo) asmens duomenys vaiko tėvams neatskleidžiami, jeigu tai būtina, atsižvelgiant į vaiko interesus, nevardijant konkrečių asmens duomenų įstatyme. Be to, dėstant straipsnį nauja redakcija, reikia nurodyti ir straipsnio pavadinimą. Pritarti. 1.11
14
3.264 straipsnį naujomis dalimis.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos nedera su galiojančiuose įstatymuose įtvirtintomis savivaldybės mero funkcijomis, taip pat atsižvelgiant į projekto 12 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina kartu pakeisti kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pritarti. 1.12
143
kodekso 3.264 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, išbraukiant žodžius „arba globėjų centre“, nes pagal kartu su vertinamu projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-293) nurodytą globėjų centro paskirtį ir funkcijas, globėjų centras neturėtų užsiimti nuolatine globa (teismas nustato tik nuolatinę globą). Pritarti. 1.13
straipsnio nuostatos, nustatant, kad rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija prižiūri vaiko globą (rūpybą) ne tik šeimoje, šeimynoje, bet ir globėjų centre. Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑291 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, bei sujungti šį projektą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-322. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau –
1 Siekiant sudaryti galimybes įsivaikinti kuo platesniam ratui žmonių, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3.210 straipsnio pakeitimas
3.210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
darbingo amžiaus asmenys iki penkiasdešimt penkerių metų , tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.“ “
33 Siūlome patikslinti įvaikinimo prioritetų eiliškumą ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 3.210 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus;
4) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti;
5) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
6) Lietuvos Respublikos piliečiams;
1 ) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) sutuoktiniams. “ “ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
TEISIŲ komitetas
3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252,
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Leonard Talmont, Stasys Tumėnas, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo nariai Mykolas Majauskas, Dovilė Šakalienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Respublikos Prezidentės patarėja Ramunė Guobaitė-Kirslienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos pirmininkė Lina Juškevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vainikytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)1 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostata, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ne tik tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, bet ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, informavus tėvus (tėvą ar motiną), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas, prokuroras. Nuostata diskutuotina.
Nuostata diskutuotina. Neaišku, kada ir kokia forma tėvai arba vienas iš jų turi būti informuoti apie būsimą ieškinį dėl jų valdžios apribojimo panaikinimo, taip pat, kokios jų teisės teismo procese - kas šiuo atveju turės pareigą teisme įrodinėti, k ad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kaip tai nustatyta kodekso 3.181 straipsnyje. Atsižvelgdami į tai, kad nurodyto ieškinio pareiškimas tiesiogiai paveiktų tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, teises, manytume, kad tokį ieškinį turėtų reikšti jie patys. Jeigu būtų pritarta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ir valstybės institucija ar prokuroras, manytume, kad tam turėtų būti gautas tėvų sutikimas. Tuo atveju, jeigu jie atsisakytų dalyvauti teismo procese kaip bendraieškiai, manytume, kad atsižvelgiant į dispozityvumo (šalių autonomijos) principo esmę - asmens teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, nepažeidžiant įstatymo pasirinkti savo elgesio modelį, ieškinys neturėtų būti nagrinėjamas. Pritarti Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti siūlomą nuostatą – nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ar prokuroras gali kreiptis į teismą dėl valdžios apribojimo tėvams panaikinimo, esant (rašytiniam) tėvų prašymui. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)1 Be to, vietoj formuluotės “tėvų valdžios ribojimas” įrašytina formuluotė “tėvų valdžios apribojimas”. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)2
terminas „ne vėliau nei praėjus vieneriems metams“, nes jis stokoja logikos, neaišku, kaip jis turėtų būti skaičiuojamas. 3.
nustatyti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareigą kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Projekto nuostata diskutuotina. Pirma, įstatymai nenustato laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo konkretaus termino, todėl projekto nuostata kreiptis į teismą dėl termino, kuris nenustatytas ir gali būti apibrėžtas tik įstatyme nurodyta aplinkybe (pagal kodekso 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios apribojimas panaikinamas, kai įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams) , pratęsimo yra nelogiška. Nepritarti Projekte siūlomos nuostatos tikslas numatyti terminus, kiek ilgiausiai gali trukti laikinas tėvų valdžios ribojimas, t.y. įpareigoti įgaliotas institucijas nedelsti ir kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios ribojimo pratęsimo (tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) deda pastangas, kad vaikas grįžtų į šeimą) arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) nustatymo (tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) nededa pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą). Taip siekiama užtikrinti, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas praktikoje, kaip yra šiuo metu, netaptų trukdžiu įvaikinti vaikus. Šiuo metu įgaliotos institucijos dėl nuolatinio tėvų valdžios ribojimo delsia kreiptis į teismą ir tais atvejais, kai biologiniai tėvai nesirūpina, nesidomi savo vaiku ir nededa pastangų jo susigražinti į šeimą. Taip vaikas netenka galimybės suprasti ir žinoti, kas yra jo šeima, neužtikrinami jo saugumo, prieraišumo poreikiai, kurie yra būtini vaiko raidai.
Pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, nenustačius nuolatinio tėvų valdžios ribojimo, vaikas gali būti įvaikintas (pagal Civilinio kodekso
„įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų
apskaitą“) tik biologiniams tėvams sutikus. Tačiau tokio sutikimo gavimas praktikoje dažnai apsunkintas dėl tėvų vengimo domėtis vaiku, nesirūpinimo, savo buvimo vietos nenurodymo globos įstaigai, tėvai yra nuteisti dėl smurto prieš vaiką ir pan. ; tuo kreipimasis dėl nuolatinio tėvų valdžios ribojimo yra vilkinamas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)2 Antra, įstatyme įvardijamos dvi institucijos (valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras) , kurioms nustatoma ta pati pareiga. Siūlomu teisiniu reguliavimu, kai už įstatyme nustatytos pareigos vykdymą nustatomas ne vienas atsakingas asmuo , o dvi savarankiškos ir niekaip pavaldumo santykiais nesusijusios institucijos, sudaromos sąlygos vengti atsakomybės - kiekviena institucija gali pagrįstai tikėtis, kad įstatyme nurodytą pareigą įvykdys kita institucija. Kita vertus, jeigu abi institucijos stropiai vykdytų savo pareigą, gali būti neracionaliai naudojami valstybės ištekliai, nes dvi institucijos rinktų duomenis ir rengtų ieškinius teismui dėl tų pačių asmenų, t.y. dubliuotų viena kitos darbą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)2 Trečia, vertinama projekto nuostata derintina su kodekso 3.219 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Taigi jau galiojantis įstatymas nustato valstybės institucijos - valstybinės įvaikinimo institucijos pareigą, praėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo išsiaiškinti, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, o jeigu jis nepanaikintas, nustatomos teisinės pasekmės - vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Priėmus siūlomą įstatymą gali būti neaišku, kokias teisines pasekmes turėtų teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino pratęsimo, ar teismui pratęsus laikino tėvų valdžios apribojimo terminą vaikas galėtų būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Pritarti iš dalies Galiojančioje Civilinio kodekso
vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą“. Kita galiojanti Civilinio kodekso nuostata, 3.180 straipsnio 3 dalis nustato, kad vaikas gali būti įvaikintas be atskiro tėvų sutikimo tik tais atvejais, kai tėvų valdžia apribota neterminuota. Tais atvejais, kai tėvams (tėvui ar motinai) jų valdžia yra apribota laikinai, vaikas gali būti ir yra įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, tačiau norint įvaikinti tokį vaiką, yra būtinas tėvų sutikimas. Siūlytina patikslinti nuostatą, nurodant, kad tais atvejais, kai priimamas sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimo, vaikas nėra įtraukiamas į galimų įvaikinti asmenų apskaitą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)51
dalies paskutiniajame sakinyje prieš žodį „šeimą“ įrašytini žodžiai „asmenų, norinčių vaiką įvaikinti“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)52
dalyje siūloma nustatyti, kad būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tie atvejai, kai jie neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą, todėl projektas taisytinas, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, kaip nustatyta 3.222 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnio 1 dalis), pastebėtina, kad 3.222 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vaiko perkėlimą į būsimų įtėvių šeimą tik tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota. Manytume, kad vaikas galėtų būti perkeltas į būsimų įtėvių šeimą ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas yra našlaitis ar kai vaiko tėvų valdžia yra neterminuotai apribota. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)81
straipsnio 1 dalį, išvardijant įstaigas ir organizacijas, kurios turi pareigą pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus ir nustatant pranešimo terminą. Svarstytina, ar įstaigų ir institucijų vardijimas šiuo atveju nėra perteklinis, nes tokią pačią pareigą turi ir „kiti asmenys“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiama nuostata, kiek tai susiję su nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų pareiga pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus, yra deklaratyvi, nes nėra nustatyta atsakomybė už joje nurodytos pareigos nevykdymą, o drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik už darbinių pareigų nevykdymą.
Nepritarti Atsižvelgiant į Projekto iniciatorių tikslus, nurodytų įstaigų ir institucijų įvardijimas yra reikalingas, siekiant konkretaus žinojimo ir aiškumo pačioms institucijoms, dirbančioms su vaikais. Nuostatos siekis yra kuo operatyviau užtikrinti vaiko interesus. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)8 Be to, prieš žodį „informuoti“ išbrauktini žodžiai „apie tai“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)82
dalies nuostata „ ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo
“ tobulintina, nes 3.180 straipsnyje nėra nustatyta
sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo priėmimo tvarka. Pritarti Išbraukti žodžius „šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)8 Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne visais atvejais gali reikėti priimti sprendimą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu vaiko tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), turėtų būti taikomas vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip tai nustatyta kodekso 3.179 straipsnyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)9
punktu, nustatant naują vaiko globos rūšį – „globėjų centras“. Abejotina, ar globėjų centras gali būti globos rūšimi.
Tai galėtų būti globos forma, jeigu vaikas būtų globojamas globėjų centre . Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-293), globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be globos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kodekso 3.253 straipsnio 1 dalį, vaiko laikinoji globa
(rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Todėl neaišku, kodėl vaiko globa, kai jo globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas vykdo globėjų centras, negalėtų būti laikoma laikinąja globa. Atkreiptinas dėmesys ir į projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso
globos (rūpybos), rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre.“ Taigi pagal šį projekto straipsnį vaiko globa globėjų centre gali būti vadinama laikinąja globa. Pritarti iš dalies Civilinio kodekso 3.252 str. 1 d. nustatytos vaiko globos (rūpybos) rūšys yra laikinoji ir nuolatinė. Laikinoji globa (rūpyba) steigiama, kai dėl tam tikrų priežasčių nepilnametis galimai laikinai patenka į padėtį, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų ir dar nėra aišku ar priežastys ir aplinkybės dėl kurių ji steigiama bus ilgesnį laika ar nuolat. Tuo tarpu pagrindai steigti nuolatinę globą (rūpybą) yra tokie, kuriems esant visą ar tikrą ilgesnį laiką tėvai negalės rūpintis savo vaiku. Projekto iniciatorių siūloma globos (rūpybos) forma savaime nesukuria naujos vaiko globos (rūpybos) rūšies.
Iniciatoriai siūlo pildyti Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį įtvirtinančią vaiko globos (rūpybos) formas, o ne 1 dalį reglamentuojančią vaiko globos (rūpybos) rūšis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12
diskutuotinos. Pirma, negali būti laikomas proporcinga priemone visų projekte nurodytų vaiko globėjų duomenų slėpimas nuo vaiko tėvų tais atvejais, kai vaiko laikinoji globa skiriama kitu nei kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Pritarti Tobulinti formuluotę, nustatant, kad vaiko globėjų duomenys nepateikiami vaiko tėvams tais atvejais, kai tai gali turėti neigiamą įtaką geriausiems vaiko interesams. Gali būti situacijos, kai vaikui globa nustatyta ne dėl tėvų kaltės, o kitų svarbių priežasčių (sunki liga ar k.t.) ir bendravimas su vaiku yra būtinas vaiko geriausiems interesams užtikrinti. Taip pat pastebėtina, kad, jei duomenys tėvams būtų teikiami, jie gali būti teikiami tik tokia apimtimi, kuri yra būtina geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12 Antra, neaišku, kokį laikotarpį apima laiko aplinkybė „nustatant“. Jeigu „nustatant“ apima visą laikinosios globos laiką ar ilgai trunkantį laikinosios globos nustatymo procesą, tai projekto nuostata, kiek ji susijusi su būsimo globėjo ar rūpintojo, į kurio šeimą vaikas perkeltas iki globos (rūpybos) nustatymo, asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, neatskleidimu vaiko tėvams, diskutuotina jos santykyje su kitomis kodekso nuostatomis:
Atsižvelgti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12
1) tėvai, net ir tada, kai jų valdžia apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).
Todėl net ir tuo atveju, kai laikinoji globa skiriama kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, draudimas atskleisti vaiko tėvams visus projekte nurodytus vaiko globėjų duomenis gali būti taikomas tik tada, kai toks duomenų atskleidimas prieštarautų vaiko interesams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12
2) pagal kodekso 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Taigi tėvai turi teisę žinoti, kas yra jų vaiko globėjas (rūpintojas), o globėjas (rūpintojas) – pareigą teikti tėvams informaciją apie vaiką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12 Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamos projekto nuostatos nedera ir su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293) 6 straipsnyje dėstomomis keičiamo įstatymo 191 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)13 10.
Projekto 13 straipsnyje dėstomo 3.263 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su galiojančio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kiek tai susiję su tėvų, kurių tėvų valdžia apribota, teisės matytis su vaiku įgyvendinimu. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti teismo teisę spręsti, kokie konkretūs būsimo globėjo (rūpintojo) asmens duomenys vaiko tėvams neatskleidžiami, jeigu tai būtina, atsižvelgiant į vaiko interesus, nevardijant konkrečių asmens duomenų įstatyme. Be to, dėstant straipsnį nauja redakcija, reikia nurodyti ir straipsnio pavadinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)14
dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos nedera su galiojančiuose įstatymuose įtvirtintomis savivaldybės mero funkcijomis, taip pat atsižvelgiant į projekto 12 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina kartu pakeisti kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)14
dalies nuostata taisytina, išbraukiant žodžius „arba globėjų centre“, nes pagal kartu su vertinamu projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-293) nurodytą globėjų centro paskirtį ir funkcijas, globėjų centras neturėtų užsiimti nuolatine globa (teismas nustato tik nuolatinę globą). Nepritarti Atsižvelgti į Projekto iniciatorių nuomonę, kad gali pasitaikyti atvejų, kai globėjų centre teks nustatyti ir nuolatinę globą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) 13.
Manytume, kad turėtų būti keičiamos ir kodekso 3.267 straipsnio nuostatos, nustatant, kad rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija prižiūri vaiko globą (rūpybą) ne tik šeimoje, šeimynoje, bet ir globėjų centre. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) Taip pat turėtų būti keičiamas kodekso 3.274 straipsnis, papildant jį nuostata, kad globojamo vaiko globėjų centre išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-02-02) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑288 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. sausio 12 d. išvados dėl projekto 9 punkte pateiktomis pastabomis. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-061 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (toliau - Asociacija), susipažinusi su Jūsų 2017-01-23 raštu Nr. S-2017-585 teikia nuomonę dėl Įstatymų projektų
1.
1Dėl LR Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249,
3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu: Dėl LR CK 3.182 straipsnio pakeitimo
Pakeisti 3.182 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:„3, Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras, esant tėvų (tėvo ar motinos) prašymui“. Pritarti
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-062 Dėl LR CK 3.183 str. papildymo 5 dalimi - iš esmės pritariame numatytai pataisai, tačiau nesutinkame, kad po vienerių metų laikino tėvų valdžios apribojimo būtų palikta galimybė kreiptis dėl laikino apribojimo pratęsimo, nes tai neatitiktų vaiko teisėtų interesų, ilginant vaiko tėvų laikino apribojimo terminą vilkinamas ir vaiko galimybės būti įvaikintam, nes tol kol, tėvams nėra apribota jų, kaip tėvų valdžia vaikas negali būti įtrauktas į galimų ¡vaikanti vaikų apskaitą. Todėl straipsnio papildymas turėtų būti tikslinamas sekančiai: „Papildyti 3.183 straipsnį 5 dalimi: „5.
Ne vėliau nei praėjus vieneriems metams po teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipiasi į teismą dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį tėvai (tėvas ar motina), kurių valdžia apribota, nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos tikslas, siekiant geriausių vaiko interesų, numatyti terminus, kiek ilgiausiai gali trukti laikinas tėvų valdžios ribojimas. Tačiau siūloma sudaryti galimybę laikiną tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą tęsti tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) deda pastangas, siekdami vaiko grąžinimo į šeimą. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-063 Dėl LR CK 3.210 straipsnio pakeitimo
3.210 straipsnio 1,4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„ 1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys, tinkamai pasirengę
įvaikinti. 4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes.“ Pritarti iš esmės . 4.
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-063 LR CK 3.210 straipsnio 6 dalį naikinti, nes ši nuostata yra apibrėžta CK 3.223 straipsnyje. Nepritarti Civilinio kodekso 3.210 ir 3.223 straipsniais reglamentuojami analogiški santykiai, tačiau 3.210 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas išsamesnis pirmenybės įvaikinti sąrašas, Dabar galiojančiuose CK 3.210 ir 3.223 straipsniuose taip pat yra apibrėžiamos iš esmės tapačios nuostatos. (3.210 detalizuota išsamiau). 5. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-06 3.223 N Pakeisti CK 3.223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.223 straipsnis. Pirmenybė įvaikinti Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas (rūpinamas) vaikas, kurį norima įvaikinti;
4) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams; 2 6) asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
7) sutuoktiniams.“ Atsižvelgti Atsižvelgti į sąrašo išplėtimą, tačiau šį sąrašą taikyti, kaip siūlo projekto rengėjai 3. 210 straipsnyje, bei siūlytina sukeisti vietomis 3 ir 4 punktų nuostatas:
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-066 Dėl LR CK3.212 straipsnio pakeitimų -pritartina pateiktiems pakeitimams. Atsižvelgti
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-067 Dėl LR CK 3.222 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo - manytina, kad siūlomi pakeitimai yra pertekliniai, nes galiojantys teisės aktai numato tokias procedūras ir šiais klausimais yra susiformavusi teigiama teismo praktika.
Pažymėtina ir tai, kas siūlomi pakeitimai susiję su nuolatinės vaiko globos forma bei kt., todėl darytina išvadą, kad minėti pakeitimai galėtų būti aptarti LR CK 3 knygos VII dalyje, kurioje reglamentuojami globos ir rūpybos klausimai. Nepritarti Argumentai iš esmės teisingi, tačiau nuostatos neatsisakyta, nes siūlomu reguliavimu siekiama didesnio aiškumo. 8. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-068 Dėl LR
pritartina minėtam papildymui. Atsižvelgti
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-069 Dėl LR CK 3.249 straipsnio pakeitimo - atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus būtų tikslinga praplėsti galimų vaiko globėjų (rūpintojų) ratą: „pakeisti 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir j j išdėstyti taip: „2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai bei kiti su vaiku emociniu ryšiu susiję asmenys , jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus;“. Nepritarti Pritartina, kad gali būti situacijų, kai vaiką ir kitus, giminyste nesiejamus asmenis, sieja itin glaudūs emociniai ryšiai. Tačiau ši nuostata turėtų būti papildomai diskutuojama ir tikslinama, siekiant išvengti situacijų, kai tariamu emociniu ryšiu, kuris yra sunkiai nustatomas, bus piktnaudžiaujama ir trūks aiškumo, kuri įvaikinti vaiką siekianti šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius. 10. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-068 Dėl LR CK 3.250 straipsnio 1 dalies pakeitimo
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-068
atsižvelgiant į tai, kad ribojant tėvams valdžią nepakanka turėti tik informaciją dėl galimai netinkamo tėvų pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu, o būtini aiškūs įrodymai bei kompetentingų institucijų pvz. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo priimti sprendimai, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad LR CK numatyta, jog laikinoji globa vaikams nustatoma per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos minėto straipsnio dalis turėtų būti išdėstyta taip:
„2. Pakeisti 3.250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą
tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba kitokiu būdu gavusi informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei nustačiusi, kad yra šio kodekso 3.180 straipsnyje nurodyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai, privalo nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) imtis priemonių tokio vaiko teisėms apsaugoti (perkelti vaiką į saugią aplinką) ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Atsižvelgti Siūloma formuluotė visiškai atitinka projekto iniciatorių siūlomą formuluotę. 12. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-06 9,10, 11 Dėl LR CK 3.252 ,
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0612 Dėl LR CK 3.262 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir 3.262 straipsnio papildymo 3 dalimi
14.
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0612 Atkreiptinas dėmesys į LR CK 3.262 straipsnio papildymu 4 dalimi - iš esmės pritariame papildymui tik manytume, jog straipsnyje nurodytas60 kalendorinių dienų terminas yra per trumpas tam, kad galima būtų įvertinti teikiamų paslaugų kokybę bei teismui pateikti rimtus įrodymus dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tikslingumo. Pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu neužtikrinamas vaiko teisė sugrįžti į biologinę šeimą bei augti natūralioje savo biologinės šeimos aplinkoje. Nesivadovaujama ir laikinosios globos tikslu - vaiko gražinimu į biologinę šeimą. Siūlome keisti nurodyta terminą jį prailginat iki
Atsižvelgtina į tai, kad laikinąja globa siekiama panaikinti sąlygas (suteikti tėvams pagalbą) dėl kurių vaikas negali augti savo šeimoje. Tačiau pernelyg ilgas delsimas spręsti vaiko globos klausimą neatitiktų vaiko interesų, ypač, kai tėvai nededa jokių realių pastangų vystant tėvystės įgūdžius. 15. Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0613 Dėl LR
pritartina. Atsižvelgti
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0614 Dėl LR
pritartina. Atsižvelgti
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0614 Dėl LR CK
siūlytina praplėsti galimų vaiko globėju (rūpintoju) sąvoka: „Papildyti 3.264 straipsnį 5 dalimi:
„5. Nustatant vaikui globą, valstybinė vaiko
teisių apsaugos institucija privalo pirmiausia pasiūlyti vaiką globoti jo giminaičiams arba asmenims su kuriais vaikas turi stiprų emocinį ryšį, jei tai yra įmanoma ir atitinka vaiko interesus.“ Pritarti 18.
Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0615 Dėl LR CK 3.266 straipsnio papildymo ir LR CK papildymo 3.2761 straipsniu
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)3 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme
įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 bei 2017 m. vasario 1 d. prašymas pateikti pastabas skubos tvarka iki 2017 m. vasario 3 d. Susipažinus su pateiktais teisės aktų projektais, pritariame įstatymų projekto rengimo tikslams ir uždaviniams bei poreikiui keisti esantį teisinį reglamentavimą, bei teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Dėl Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 (toliau – Įstatymo projekto):
1) Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio. Siūloma keisti CK 3.210 straipsnio 4 dalis, kurioje reglamentuojama, kokie asmenys negali būti įvaikintojais, turėtų būti koreguojama pagal aktualią šios dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2016 m. sausio 1 d. (pakeista 2015 m. kovo 26 d.
(2017-02-03)4
2) Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio. Pritariant siūlomiems pakeitimams dėl CK 3.212 straipsnio keitimo, taip pat siūlome papildomai įvertinti CK 3.212 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį: „ Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo “ psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos kontekste. Neveiksnių asmenų teisių apsaugos įvaikinimo srityje akcentuotina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, kurioje svarstyta, ar globėjo, kaip neveiksnaus asmens atstovo, dalyvavimas procese, visada bus
„pakankamas“ neveiksnaus asmens žmogaus teisių apsaugos požiūriu, atsižvelgiant
į tokio proceso padarinius tėvo/motinos ir vaiko santykiams. EŽTT yra pažymėjęs, kad būtų sudėtinga sutikti su tuo, kad kiekvienas asmuo, pripažintas neveiksniu, turėtų būti automatiškai neįtraukiamas į jo vaiko įvaikinimo procesą. Pagal EŽTT įtvirtintus standartus tėvai, kurių vaiko įvaikinimo klausimas yra sprendžiamas, turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą „pakankamu lygiu, suteikiančiu būtiną jų interesų apsaugą“ ( 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje X prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 11223/04 ). Siekiant įgyvendinti EŽTT suformuluotą taisyklę, svarstytina dėl teismo pareigos išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, jei neveiksnus asmuo tam tikra apimtimi gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus bei pasekmes, nustatymo. Pritarti
(2017-02-03)5
3) Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio.
Svarstytinas siūlomo CK 3.222 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl vaiko, kurio tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir nustatyta globa globos institucijoje, perkėlimo į asmenų, norinčių vaiką įvaikinti šeimą, suderinamumas su CK 3.219 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą“. Tokiu būdu įvaikinimui būtų perduotas vaikas, kuris dar net nėra įtrauktas ir gali būti nebus įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Sutiktina, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo buvimas ne globos institucijoje, o norinčių jį auginti asmenų šeimoje, tačiau svarstytina, ar nesuėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, perkėlimas į tokią šeimą nėra skubotas, sukeliantis didelių lūkesčių tiek šeimai, tiek vaikui, be to, tokiu atveju turėtų būti pradedamas dar vienas teisminis vaiko perkėlimo į šeimą ir globos nustatymo teisminis procesas. Nepritarti Siūlomi pakeitimai sietini su vaiko globos formos pakeitimu. Pakeisti globos formą galima pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą. Teisėtų lūkesčių klausimas išspręstas siūlant įtvirtinti nuostatą, kad „norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas išaiškina, jog vaikų tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus gražintas į savo biologių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą.“
(2017-02-03)6
4) Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio. Siūlytina suderinti šiame straipsnyje siūlomą keisti CK 3.224 straipsnį su Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomais CK 3.212 straipsnio pakeitimais.
CK 3.212 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad vaiko įvaikinimui nereikalingas vaikų globos institucijos, šeimynos ar globėjų centro sutikimas, tačiau CK
valstybės piliečiui, 2 dalies 2 punkto nuostata, kuri numato vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvų sutikimą įvaikinti nekeičiama. Pritarti
(2017-02-03)8
5) Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. Svarstytina, ar keičiant CK 3.250 straipsnio 2 dalį ir numatant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pareigą perkelti vaiką į saugią aplinką, esant CK 3.250 straipsnio 1 dalyje numatytam pranešimui apie vaiko teisių pažeidimą, vienos dienos terminas, kuriuo apibrėžiamas sąvokos „nedelsdama“ turinys, nėra per ilgas. Tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, jis turi būti perkeltas į saugią aplinką nedelsiant. Taip pat ši nuostata turėtų būti papildyta pareiga kreiptis dėl laikinosios globos paskyrimo. Spręsti pagrindiniam komitetui
(2017-02-03)9
6) Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio. Atsižvelgiant į šiame straipsnyje siūlomus CK 3.251 straipsnio papildymus, numatant naują globos formą globėjų centre, turėtų būti atitinkamai peržiūrėti CK 3.253 straipsnio 1 dalis ir 3.256 straipsnis. Pritarti
(2017-02-03)1213
7) Dėl Įstatymo projekto 12 ir 13 straipsnių. Svarstytina, ar siūlomi pakeitimai dėl CK 3.262 straipsnio 3 dalies ir 3.263 straipsnio 2 dalies, kuriais numatoma, kad nustatant vaikui laikinąją ar nuolatinę globą globėjo (rūpintojo) duomenys neatskleidžiami vaiko tėvams, visais atvejais yra proporcinga ir tinkama priemonė.
Sutiktina, kad tam tikrais atvejais tai daryti būtina, tačiau abejotina, ar bendros taisyklės įvedimas atitinka vaiko interesus, nepažeidžia jo teisės į šeimos ryšius ir yra proporcinga priemonė biologinių tėvų teisių atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Atitinkamai CK 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose numatytos globėjo pareigos netrukdyti bendrauti vaikui su tėvais ir globėjo pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Iš šių nuostatų matyti, kad globos nustatymo atveju tiek vaikai, tiek tėvai išsaugo teisę bendrauti ir matytis, todėl neaišku, kaip šios teisės bus įgyvendinamos, jei biologiniai tėvai nežinos, kas yra vaiko globėjai. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų užtikrinimas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų ( 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 19554/09, § 79 ir k t.). Pritarti
(2017-02-03)8 Projekto Nr.
XIIIP-288 8 straipsnyje siūloma sąvokas suderinti su LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-113(3) apibrėžiama smurto prieš vaiką sąvoka ir „žiaurus tėvų elgesys su vaikais“ bei „nepriežiūra“ keisti į „smurtas prieš vaiką“. Atsižvelgti Nurodytas projektas nėra priimtas, todėl juo vadovautis nereikėtų, ypač vertinant tai, kad gali būti priimtos ir kitokios sąvokos, ypač esant politikų diskusijoms, ar nepriežiūra yra smurto forma. |Tačiau minėta nuostata pildytina žodžiais „smurtas prieš vaiką“. 9. Lietuvos Teisės institutas (2017-02-03) 12,13
straipsniuose siūloma, siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaikui laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys) neatskleidžiami tėvui (tėvams), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko ar kurių valdžia apribojama. Abejotinas šios normos imperatyvumas, kadangi galiojančio CK 3.271 str. įtvirtinta globėju pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Be to, atsižvelgiant į tai jog jei yra reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, jos siekiama, dažnai ir globos metu susitinkant, bendraujant su globojamo vaiko tėvais. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto nuostatą keisti į „savivaldybės administracijos direktoriaus ar teismo sprendimu gali būti neatskleidžiami“. Pritarti iš dalies Duomenų apie globėjus atskleidimą sieti su geriausiais vaiko interesais (žr. argumentus TD 9 pastabai). 10. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03) 1.
Siūlytume suderinti įstatymo projekto 2 straipsnio (Civilinio kodekso 3.183 papildymas 5 dalimi) nuostatas su Civilinio kodekso 3.219 straipsniu, išbraukiant 3.219 straipsnio 3 dalį. Nepritarti Galiojančioje Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 3 dalies nuostatoje numatyta, jog „suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą“. Tačiau vadovaujantis kita galiojančia Civilinio kodekso nuostata, būtent 3.180 straipsnio 3 dalimi vaikas gali būti įvaikintas be atskiro tėvų sutikimo tik tais atvejais, kai tėvų valdžia apribota neterminuotai. Vadinasi tais atvejais, kai tėvams (tėvui ar motinai) jų valdžia yra apribota laikinai, vaikas gali būti ir yra įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, tačiau norint įvaikinti tokį vaiką, būtinas jo tėvų sutikimas. Tai praktikoje įvaikinimo procesą tais atvejais, kai tėvų valdžia yra ribota laikinai, apsunkina, prailgina ar daro neįmanomu. 11. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03)12 2.
Siekiant suderinti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį (Civilinio kodekso 3.262 straipsnio papildymas 3 dalimi) su Civilinio kodekso 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktais (globėjo pareiga netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams ir palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais), Civilinio kodekso 3.264 straipsnio
apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintą teisę bendrauti su
„motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo,
išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui“, siūlytina svarstyti galimybę Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 3.262 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant vaikui laikinąją globą (rūpybą), tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko, neatskleidžiama globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens gimimo data ir vieta, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys. Globėjas ar rūpintojas šio kodekso
tarpininkaujant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“ Pritarti iš dalies Tobulinti formuluotę, nustatant, kad vaiko globėjų duomenys nepateikiami vaiko tėvams tais atvejais, kai tai gali turėti neigiamą įtaką geriausiems vaiko interesams. Tačiau gali būti situacijos, kai vaikui globa nustatyta ne dėl tėvų kaltės, o kitų priežasčių ( negalia, liga) ir bendravimas su vaiku yra būtinas vaiko geriausiems interesams užtikrinti. Taip pat nustatyti, kad atskleidžiami tik vaiko interesui užtikrinti būtini globėjo duomenys. 12. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03)20 3.
Papildyti Įstatymo projektą Civilinio kodekso
globėjų centre. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymą. 6.2 Pasiūlymai:
komitetas (2017-02-08)17 Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti projekto 17 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ dėl CK 3.183 papildymo nauja 5 dalimi nuostatos taikymo, nustatant, kad metų terminas iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų sprendimų dėl laikino tėvų
įsigaliojimo dienos. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik (Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
projekto (xiiip-288) 2017 m. vasario 9 d. Nr. 102-P-03
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Gintaras Steponavičius (Seimo nario Vitalijaus Gailiaus pavaduotojas), Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Prezidento kanceliarijos patarėja Indrė Pukanasytė, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė, Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Štrafėlė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Daina Urbonaitienė, Dainora Bernackienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Alina Jakavonienė, Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija direktorė Liudovika Pakalkaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėjos Jadvyga Andriuškevičiūtė, Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)1 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 3.182 straipsnio 3 dalį nuostata, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ne tik tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, bet ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, informavus tėvus (tėvą ar motiną), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas, prokuroras. Nuostata diskutuotina. Neaišku, kada ir kokia forma tėvai arba vienas iš jų turi būti informuoti apie būsimą ieškinį dėl jų valdžios apribojimo panaikinimo, taip pat, kokios jų teisės teismo procese - kas šiuo atveju turės pareigą teisme įrodinėti, k ad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kaip tai nustatyta kodekso 3.181 straipsnyje. Atsižvelgdami į tai, kad nurodyto ieškinio pareiškimas tiesiogiai paveiktų tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, teises, manytume, kad tokį ieškinį turėtų reikšti jie patys. Jeigu būtų pritarta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ir valstybės institucija ar prokuroras, manytume, kad tam turėtų būti gautas tėvų sutikimas. Tuo atveju, jeigu jie atsisakytų dalyvauti teismo procese kaip bendraieškiai, manytume, kad atsižvelgiant į dispozityvumo (šalių autonomijos) principo esmę - asmens teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, nepažeidžiant įstatymo pasirinkti savo elgesio modelį, ieškinys neturėtų būti nagrinėjamas. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)1 Be to, vietoj formuluotės “tėvų valdžios ribojimas” įrašytina formuluotė “tėvų valdžios apribojimas”.
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)2
vieneriems metams“, nes jis stokoja logikos, neaišku, kaip jis turėtų būti skaičiuojamas. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareigą kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Projekto nuostata diskutuotina. Pirma, įstatymai nenustato laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo konkretaus termino, todėl projekto nuostata kreiptis į teismą dėl termino, kuris nenustatytas ir gali būti apibrėžtas tik įstatyme nurodyta aplinkybe (pagal kodekso 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios apribojimas panaikinamas, kai įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams) , pratęsimo yra nelogiška. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)2 Antra, įstatyme įvardijamos dvi institucijos (valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras) , kurioms nustatoma ta pati pareiga.
Siūlomu teisiniu reguliavimu, kai už įstatyme nustatytos pareigos vykdymą nustatomas ne vienas atsakingas asmuo , o dvi savarankiškos ir niekaip pavaldumo santykiais nesusijusios institucijos, sudaromos sąlygos vengti atsakomybės - kiekviena institucija gali pagrįstai tikėtis, kad įstatyme nurodytą pareigą įvykdys kita institucija. Kita vertus, jeigu abi institucijos stropiai vykdytų savo pareigą, gali būti neracionaliai naudojami valstybės ištekliai, nes dvi institucijos rinktų duomenis ir rengtų ieškinius teismui dėl tų pačių asmenų, t.y. dubliuotų viena kitos darbą. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)2 Trečia, vertinama projekto nuostata derintina su kodekso 3.219 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Taigi jau galiojantis įstatymas nustato valstybės institucijos - valstybinės įvaikinimo institucijos pareigą, praėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo išsiaiškinti, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, o jeigu jis nepanaikintas, nustatomos teisinės pasekmės - vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Priėmus siūlomą įstatymą gali būti neaišku, kokias teisines pasekmes turėtų teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino pratęsimo, ar teismui pratęsus laikino tėvų valdžios apribojimo terminą vaikas galėtų būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)5
dėstomos keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje prieš žodį „šeimą“ įrašytini žodžiai „asmenų, norinčių vaiką įvaikinti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)5
dėstomoje keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tie atvejai, kai jie neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą, todėl projektas taisytinas, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, kaip nustatyta 3.222 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnio 1 dalis), pastebėtina, kad 3.222 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vaiko perkėlimą į būsimų įtėvių šeimą tik tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota. Manytume, kad vaikas galėtų būti perkeltas į būsimų įtėvių šeimą ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas yra našlaitis ar kai vaiko tėvų valdžia yra neterminuotai apribota. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)8 6.
Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 1 dalį, išvardijant įstaigas ir organizacijas, kurios turi pareigą pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus ir nustatant pranešimo terminą. Svarstytina, ar įstaigų ir institucijų vardijimas šiuo atveju nėra perteklinis, nes tokią pačią pareigą turi ir
„kiti asmenys“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiama nuostata, kiek tai
susiję su nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų pareiga pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus, yra deklaratyvi, nes nėra nustatyta atsakomybė už joje nurodytos pareigos nevykdymą, o drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik už darbinių pareigų nevykdymą. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)8 Be to, prieš žodį „informuoti“ išbrauktini žodžiai „apie tai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)8
dėstoma keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies nuostata „ ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo
“ tobulintina, nes 3.180 straipsnyje nėra nustatyta
sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo priėmimo tvarka. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)8 Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne visais atvejais gali reikėti priimti sprendimą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu vaiko tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), turėtų būti taikomas vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip tai nustatyta kodekso 3.179 straipsnyje.
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)9
kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį 3 punktu, nustatant naują vaiko globos rūšį –
„globėjų centras“. Abejotina, ar globėjų centras gali būti globos rūšimi. Tai
galėtų būti globos forma, jeigu vaikas būtų globojamas globėjų centre. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-293), globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be globos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kodekso 3.253 straipsnio
priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Todėl neaišku, kodėl vaiko globa, kai jo globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas vykdo globėjų centras, negalėtų būti laikoma laikinąja globa. Atkreiptinas dėmesys ir į projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Priimant sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre.“ Taigi pagal šį projekto straipsnį vaiko globa globėjų centre gali būti vadinama laikinąja globa.
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12
3.262 straipsnio 3 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, negali būti laikomas proporcinga priemone visų projekte nurodytų vaiko globėjų duomenų slėpimas nuo vaiko tėvų tais atvejais, kai vaiko laikinoji globa skiriama kitu nei kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12 Antra, neaišku, kokį laikotarpį apima laiko aplinkybė
„nustatant“. Jeigu „nustatant“ apima visą laikinosios globos laiką ar ilgai
trunkantį laikinosios globos nustatymo procesą, tai projekto nuostata, kiek ji susijusi su būsimo globėjo ar rūpintojo, į kurio šeimą vaikas perkeltas iki globos (rūpybos) nustatymo, asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, neatskleidimu vaiko tėvams, diskutuotina jos santykyje su kitomis kodekso nuostatomis:
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12
1) tėvai, net ir tada, kai jų valdžia apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).
Todėl net ir tuo atveju, kai laikinoji globa skiriama kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, draudimas atskleisti vaiko tėvams visus projekte nurodytus vaiko globėjų duomenis gali būti taikomas tik tada, kai toks duomenų atskleidimas prieštarautų vaiko interesams. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12
2) pagal kodekso 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Taigi tėvai turi teisę žinoti, kas yra jų vaiko globėjas (rūpintojas), o globėjas (rūpintojas) – pareigą teikti tėvams informaciją apie vaiką. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)12 Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamos projekto nuostatos nedera ir su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293) 6 straipsnyje dėstomomis keičiamo įstatymo 191 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)13 10.
Projekto 13 straipsnyje dėstomo 3.263 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su galiojančio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kiek tai susiję su tėvų, kurių tėvų valdžia apribota, teisės matytis su vaiku įgyvendinimu. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti teismo teisę spręsti, kokie konkretūs būsimo globėjo (rūpintojo) asmens duomenys vaiko tėvams neatskleidžiami, jeigu tai būtina, atsižvelgiant į vaiko interesus, nevardijant konkrečių asmens duomenų įstatyme. Be to, dėstant straipsnį nauja redakcija, reikia nurodyti ir straipsnio pavadinimą. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)14
kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos nedera su galiojančiuose įstatymuose įtvirtintomis savivaldybės mero funkcijomis, taip pat atsižvelgiant į projekto 12 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina kartu pakeisti kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)14
kodekso 3.264 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, išbraukiant žodžius
„arba globėjų centre“, nes pagal kartu su vertinamu projektu teikiamame
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19,
straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-293) nurodytą globėjų centro paskirtį ir funkcijas, globėjų centras neturėtų užsiimti nuolatine globa (teismas nustato tik nuolatinę globą).
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)
straipsnio nuostatos, nustatant, kad rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija prižiūri vaiko globą (rūpybą) ne tik šeimoje, šeimynoje, bet ir globėjų centre. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) N Taip pat turėtų būti keičiamas kodekso 3.274 straipsnis, papildant jį nuostata, kad globojamo vaiko globėjų centre išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 23. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-02-02) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑288 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. sausio 12 d. išvados dėl projekto 9 punkte pateiktomis pastabomis. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė17 1,2 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų įgyvendinimui reikės lėšų, t.y. iki 458760 eurų.
Seimo statuto 145 straipsnio „Privalomos išvados dėl įstatymo projekto“ 1 dalyje nustatyta, kad j eigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nagrinėjamu atveju tokios išvados nėra gauta. Be to, atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina ar nėra tikslinga keisti projekte numatytos įstatymo įsigaliojimo datos (2017 m. rugsėjo 1 d.). Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 25. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė17 Projekto 24 straipsnis pildytinas nuostata numatančia šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto vienerių metų termino taikymo, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų sprendimų dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo atžvilgiu, nuostatas. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-061 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (toliau - Asociacija), susipažinusi su Jūsų 2017-01-23 raštu Nr. S-2017-585 teikia nuomonę dėl Įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294: 1.
1Dėl LR Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210,
3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu: Dėl LR CK 3.182 straipsnio pakeitimo
Pakeisti 3.182 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:„3, Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras, esant tėvų (tėvo ar motinos) prašymui“. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 2. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-062 Dėl LR CK 3.183 str. papildymo 5 dalimi - iš esmės pritariame numatytai pataisai, tačiau nesutinkame, kad po vienerių metų laikino tėvų valdžios apribojimo būtų palikta galimybė kreiptis dėl laikino apribojimo pratęsimo, nes tai neatitiktų vaiko teisėtų interesų, ilginant vaiko tėvų laikino apribojimo terminą vilkinamas ir vaiko galimybės būti įvaikintam, nes tol kol, tėvams nėra apribota jų, kaip tėvų valdžia vaikas negali būti įtrauktas į galimų ¡vaikanti vaikų apskaitą.
Todėl straipsnio papildymas turėtų būti tikslinamas sekančiai: „Papildyti 3.183 straipsnį 5 dalimi:
„5. Ne vėliau nei praėjus vieneriems metams po teismo
sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipiasi į teismą dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį tėvai (tėvas ar motina), kurių valdžia apribota, nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 3. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-063 Dėl LR CK 3.210 straipsnio pakeitimo
taip:
„ 1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. 4.
neveiksniais šioje srityje ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa
(rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 4. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-063 LR CK 3.210 straipsnio 6 dalį naikinti, nes ši nuostata yra apibrėžta CK 3.223 straipsnyje. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 5. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-06 N Pakeisti CK 3.223 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.223 straipsnis. Pirmenybė įvaikinti Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas (rūpinamas) vaikas, kurį norima įvaikinti;
4) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
7) sutuoktiniams.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 6.
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-064 Dėl LR CK3.212 straipsnio pakeitimų
pateiktiems pakeitimams. Atsižvelgti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-065 Dėl LR CK 3.222 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo
aktai numato tokias procedūras ir šiais klausimais yra susiformavusi teigiama teismo praktika. Pažymėtina ir tai, kas siūlomi pakeitimai susiję su nuolatinės vaiko globos forma bei kt., todėl darytina išvadą, kad minėti pakeitimai galėtų būti aptarti LR CK 3 knygos VII dalyje, kurioje reglamentuojami globos ir rūpybos klausimai. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 8. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-066 Dėl LR CK 3.224 straipsnio papildymo - pritartina minėtam papildymui. Atsižvelgti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-067 Dėl LR CK 3.249 straipsnio pakeitimo - atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus būtų tikslinga praplėsti galimų vaiko globėjų (rūpintojų) ratą: „pakeisti 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir j j išdėstyti taip: „2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai bei kiti su vaiku emociniu ryšiu susiję asmenys , jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus;“. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 10. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-068 Dėl LR CK 3.250 straipsnio 1 dalies pakeitimo
teisėti interesai. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 11.
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-068 LR CK 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimo - atsižvelgiant į tai, kad ribojant tėvams valdžią nepakanka turėti tik informaciją dėl galimai netinkamo tėvų pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu, o būtini aiškūs įrodymai bei kompetentingų institucijų pvz. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo priimti sprendimai, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad LR CK numatyta, jog laikinoji globa vaikams nustatoma per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos minėto straipsnio dalis turėtų būti išdėstyta taip:
„2. Pakeisti 3.250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato
ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba kitokiu būdu gavusi informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei nustačiusi, kad yra šio kodekso
nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) imtis priemonių tokio vaiko teisėms apsaugoti (perkelti vaiką į saugią aplinką) ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 12. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 13. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0612 Dėl LR CK 3.262 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir
pritartina.
Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 14. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0612 Atkreiptinas dėmesys į LR CK 3.262 straipsnio papildymu 4 dalimi - iš esmės pritariame papildymui tik manytume, jog straipsnyje nurodytas
terminas yra per trumpas tam, kad galima būtų įvertinti teikiamų paslaugų kokybę bei teismui pateikti rimtus įrodymus dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tikslingumo. Pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu neužtikrinamas vaiko teisė sugrįžti į biologinę šeimą bei augti natūralioje savo biologinės šeimos aplinkoje. Nesivadovaujama ir laikinosios globos tikslu - vaiko gražinimu į biologinę šeimą. Siūlome keisti nurodyta terminą jį prailginat iki120 kalendorinių dienų. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 15. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0613 Dėl
pritartina. Atsižvelgti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0614 Dėl LR CK 3.264 straipsnio papildymo 6 ir 7 dalimi
Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 17. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0614 Dėl LR CK 3.264 papildymo 5 dalimi užtikrinat vaiko teises ir teisėtus interesus siūlytina praplėsti galimų vaiko globėju (rūpintoju) sąvoka: „Papildyti 3.264 straipsnį 5 dalimi: „5.
Nustatant vaikui globą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pirmiausia pasiūlyti vaiką globoti jo giminaičiams arba asmenims su kuriais vaikas turi stiprų emocinį ryšį, jei tai yra įmanoma ir atitinka vaiko interesus.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 18. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0615 Dėl LR CK 3.266 straipsnio papildymo ir LR CK papildymo 3.2761 straipsniu
Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 19. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-02-06)2 Lietuvos savivaldybių asociacija pažymi, kad būtina įteisinti budinčių globėjų institutą, kaip alternatyvą vaikų globos namams. Teisės aktais aiškiai neapibrėžus budinčių globėjų funkcijų, nenustačius jiems darbo užmokesčio, atsakomybės, teisių, socialinių garantijų ir kt., savivaldybių specialistai neturi būtino instrumento ieškoti tokių šeimų ir motyvuoti jas tapti budinčiais globėjais, galinčiais bet kuriuo paros metu priimti vaiką paimtą iš jam nesaugios ir gyvybei pavojingos aplinkos. Tuo pačiu pažymime, kad LR Civilinio kodekso ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių įstatymų straipsnių pakeitimai derinami skubos tvarka, jie nebuvo išdiskutuoti su savivaldybėmis, todėl teikiame tik pirminius iš savivaldybių gautus pastebėjimus ir išvadas: 1.
Dėl LR CK 3.183 str. papildymo 5 dalimi
sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį tėvai (tėvas ar motina), kurių valdžia apribota, nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. “ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 20. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-02-06)7
LR CK 3.249 straipsnio pakeitimo. Atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus būtų tikslinga praplėsti galimų vaiko globėjų (rūpintojų) ratą ir išdėstyti šį straipsnį tokia redakcija:
„2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko
artimieji giminaičiai bei kiti su vaiku emociniu ryšiu susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus;“.
Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 21. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-02-06)8
LR CK 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Atkreipiame dėmesį, kad ribojant tėvams valdžią nepakanka turėti tik informacijos dėl galimai netinkamo tėvų pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu, o būtini aiškūs įrodymai bei kompetentingų institucijų pvz. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo priimti sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK numato, kad laikinoji globa vaikams nustatoma per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos minėto straipsnio dalį siūlome išdėstyti taip: „2. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba kitokiu būdu gavusi informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei nustačiusi, kad yra šio kodekso 3.180 straipsnyje nurodyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai, privalo nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) imtis priemonių tokio vaiko teisėms apsaugoti (perkelti vaiką į saugią aplinką) ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. “ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 22. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-02-06)14
4Dėl LR CK 3.264 papildymo 5 dalimi.
Siūlome praplėsti galimų vaiko globėjų (rūpintoju) sąvoką: Nustatant vaikui globą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pirmiausia pasiūlyti vaiką globoti jo giminaičiams arba asmenims su kuriais vaikas turi stiprų emocinį ryšį , jei tai yra įmanoma ir atitinka vaiko interesus.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)3 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. sausio 23 d. gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 bei 2017 m. vasario 1 d. prašymas pateikti pastabas skubos tvarka iki 2017 m. vasario 3 d. Susipažinus su pateiktais teisės aktų projektais, pritariame įstatymų projekto rengimo tikslams ir uždaviniams bei poreikiui keisti esantį teisinį reglamentavimą, bei teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Dėl Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263,
straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 (toliau – Įstatymo projekto):
1) Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio. Siūloma keisti CK 3.210 straipsnio 4 dalis, kurioje reglamentuojama, kokie asmenys negali būti įvaikintojais, turėtų būti koreguojama pagal aktualią šios dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2016 m. sausio 1 d. (pakeista 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566). Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)
2) Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio.
Pritariant siūlomiems pakeitimams dėl CK 3.212 straipsnio keitimo, taip pat siūlome papildomai įvertinti CK 3.212 straipsnio
Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo “ psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos kontekste. Neveiksnių asmenų teisių apsaugos įvaikinimo srityje akcentuotina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, kurioje svarstyta, ar globėjo, kaip neveiksnaus asmens atstovo, dalyvavimas procese, visada bus „pakankamas“ neveiksnaus asmens žmogaus teisių apsaugos požiūriu, atsižvelgiant į tokio proceso padarinius tėvo/motinos ir vaiko santykiams. EŽTT yra pažymėjęs, kad būtų sudėtinga sutikti su tuo, kad kiekvienas asmuo, pripažintas neveiksniu, turėtų būti automatiškai neįtraukiamas į jo vaiko įvaikinimo procesą. Pagal EŽTT įtvirtintus standartus tėvai, kurių vaiko įvaikinimo klausimas yra sprendžiamas, turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą „pakankamu lygiu, suteikiančiu būtiną jų interesų apsaugą“ (
prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 11223/04 ). Siekiant įgyvendinti EŽTT suformuluotą taisyklę, svarstytina dėl teismo pareigos išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, jei neveiksnus asmuo tam tikra apimtimi gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus bei pasekmes, nustatymo. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)5
3) Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio.
Svarstytinas siūlomo CK 3.222 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl vaiko, kurio tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir nustatyta globa globos institucijoje, perkėlimo į asmenų, norinčių vaiką įvaikinti šeimą, suderinamumas su CK 3.219 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą“. Tokiu būdu įvaikinimui būtų perduotas vaikas, kuris dar net nėra įtrauktas ir gali būti nebus įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Sutiktina, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo buvimas ne globos institucijoje, o norinčių jį auginti asmenų šeimoje, tačiau svarstytina, ar nesuėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, perkėlimas į tokią šeimą nėra skubotas, sukeliantis didelių lūkesčių tiek šeimai, tiek vaikui, be to, tokiu atveju turėtų būti pradedamas dar vienas teisminis vaiko perkėlimo į šeimą ir globos nustatymo teisminis procesas. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)6
4) Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio. Siūlytina suderinti šiame straipsnyje siūlomą keisti CK 3.224 straipsnį su Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomais CK 3.212 straipsnio pakeitimais. CK 3.212 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad vaiko įvaikinimui nereikalingas vaikų globos institucijos, šeimynos ar globėjų centro sutikimas, tačiau CK 3.224 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas vaikų įvaikinimas užsienio valstybės piliečiui, 2 dalies 2 punkto nuostata, kuri numato vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvų sutikimą įvaikinti nekeičiama.
Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)8
5) Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. Svarstytina, ar keičiant CK 3.250 straipsnio 2 dalį ir numatant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pareigą perkelti vaiką į saugią aplinką, esant CK 3.250 straipsnio 1 dalyje numatytam pranešimui apie vaiko teisių pažeidimą, vienos dienos terminas, kuriuo apibrėžiamas sąvokos „nedelsdama“ turinys, nėra per ilgas. Tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, jis turi būti perkeltas į saugią aplinką nedelsiant. Taip pat ši nuostata turėtų būti papildyta pareiga kreiptis dėl laikinosios globos paskyrimo. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)9
6) Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio. Atsižvelgiant į šiame straipsnyje siūlomus CK 3.251 straipsnio papildymus, numatant naują globos formą globėjų centre, turėtų būti atitinkamai peržiūrėti CK 3.253 straipsnio 1 dalis ir 3.256 straipsnis. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03) 12,13
7) Dėl Įstatymo projekto 12 ir 13 straipsnių.
Svarstytina, ar siūlomi pakeitimai dėl CK 3.262 straipsnio 3 dalies ir 3.263 straipsnio 2 dalies, kuriais numatoma, kad nustatant vaikui laikinąją ar nuolatinę globą globėjo (rūpintojo) duomenys neatskleidžiami vaiko tėvams, visais atvejais yra proporcinga ir tinkama priemonė. Sutiktina, kad tam tikrais atvejais tai daryti būtina, tačiau abejotina, ar bendros taisyklės įvedimas atitinka vaiko interesus, nepažeidžia jo teisės į šeimos ryšius ir yra proporcinga priemonė biologinių tėvų teisių atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Atitinkamai CK 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose numatytos globėjo pareigos netrukdyti bendrauti vaikui su tėvais ir globėjo pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Iš šių nuostatų matyti, kad globos nustatymo atveju tiek vaikai, tiek tėvai išsaugo teisę bendrauti ir matytis, todėl neaišku, kaip šios teisės bus įgyvendinamos, jei biologiniai tėvai nežinos, kas yra vaiko globėjai. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų užtikrinimas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (
prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 19554/09, § 79 ir k t.).
19554/09, § 79 ir k t.). Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 8. Lietuvos Teisės institutas (2017-02-03)8 Projekto Nr. XIIIP-288 8 straipsnyje siūloma sąvokas suderinti su LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-113(3) apibrėžiama smurto prieš vaiką sąvoka ir
„žiaurus tėvų elgesys su vaikais“ bei „nepriežiūra“ keisti į „smurtas prieš
vaiką“. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 9. Lietuvos Teisės institutas (2017-02-03) 12,13
interesus, nustatant vaikui laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys) neatskleidžiami tėvui (tėvams), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko ar kurių valdžia apribojama. Abejotinas šios normos imperatyvumas, kadangi galiojančio CK 3.271 str. įtvirtinta globėju pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Be to, atsižvelgiant į tai jog jei yra reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, jos siekiama, dažnai ir globos metu susitinkant, bendraujant su globojamo vaiko tėvais. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto nuostatą keisti į „savivaldybės administracijos direktoriaus ar teismo sprendimu gali būti neatskleidžiami“. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 10. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03)2 1.
Siūlytume suderinti įstatymo projekto 2 straipsnio (Civilinio kodekso 3.183 papildymas 5 dalimi) nuostatas su Civilinio kodekso
Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 11. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03)12
dalį (Civilinio kodekso 3.262 straipsnio papildymas 3 dalimi) su Civilinio kodekso 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktais (globėjo pareiga netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams ir palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais), Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 2 dalimi, 3.161 straipsnio 3 dalimi, taip pat įvertinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintą teisę bendrauti su „motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui“, siūlytina svarstyti galimybę Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 3.262 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant vaikui laikinąją globą (rūpybą), tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko, neatskleidžiama globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens gimimo data ir vieta, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys. Globėjas ar rūpintojas šio kodekso 3.271 straipsnio
vaiko teisių apsaugos institucijai.“ Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 12. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03) N 3.
Papildyti Įstatymo projektą Civilinio kodekso 3.267 straipsnio pakeitimu, papildant jį nuostatomis dėl vaiko išlaikymo globėjų centre. Pritarti Projektą tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 13. Lietuvos Respublikos finansų ministerija * Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 ir Nr. XIIIP-210-211 įgyvendinimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. prireiktų apie 178 tūkst. Eurų iš valstybės biudžeto ir apie 281 tūkst. Eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgdami į tai, kad 2017 metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išmokoms vaikams numatyta 86,8 mln eurų, o Teisingumo ministerijai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti – 5,6 mln eurų, ir įvertinę, kad lėšos šiems tikslams 2016 metais buvo panaudotos ne visos, manome, kad Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymai 2017 metais galėtų būti įgyvendinami iš asignavimų valdytojam (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Teisingumo ministerijai) patvirtintų asignavimų. Galimybes skirti reikalingas lėšas tėvystės išmokoms ir vaiko priežiūros išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal kompetenciją turėtų įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2017-02-07)51 Siekiant sudaryti galimybes įsivaikinti kuo platesniam ratui žmonių, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3.210 straipsnio pakeitimas
3.210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
darbingo amžiaus asmenys iki penkiasdešimt penkerių metų , tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.“ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-02-07)53 Siūlome patikslinti įvaikinimo prioritetų eiliškumą ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 3.210 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus;
4) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti;
5) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
6) Lietuvos Respublikos piliečiams;
) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) sutuoktiniams. “ “ Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 3. Žmogaus teisių komitetas (2017-02-08)24 1,2 Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymą.
Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 4. Žmogaus teisių komitetas (2017-02-08)244 Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti projekto 17 straipsnį
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ dėl CK 3.183 papildymo nauja 5
dalimi nuostatos taikymo, nustatant, kad metų terminas iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų sprendimų dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgti Vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose (Seimo statuto 148 straipsnis). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-288) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-289) svarstyme daryti pertrauką, nes:
išvados, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalimi, yra privalomos ;
ir sudėtingumą, būtinybę suderinti su kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso straipsniais, vadovaujantis Seimo statuto 148 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta dėl Projekto reg. Nr. XIIIP-288 ir Projekto reg. Nr. XIIIP-289 surengti klausymus ir patobulinti projektą įvertinus visas suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –1, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
TEISĖTVARKOS komitetas
3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.2761 straipsniu
projekto (xiiip-288) 2017 m. kovo 9 d. Nr. 102-P-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Prezidento kanceliarijos patarėjos Ramunė Guobaitė - Kirslienė ir Indrė Pukanasytė. 2- 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
nuomonę
Teisės departamentas 2013-03-13 1, 2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma keisti Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.172 straipsnį, nustatant, jog „Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su vaiko giminaičiais, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“ Siūloma nuostata eliminuoja iš straipsnio artimuosius giminaičius (tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai - tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai - broliai ir seserys), su kuriais vaikui turėjo būti sudarytos sąlygos bendrauti, ir nustato naują giminaičių, su kuriais vaikui turėtų būti sudaromos sąlygos bendrauti, grupę, neapibrėžtą jokiu giminystės laipsniu. Pagal įstatymo projektą esminiu giminaičių atrinkimo kriterijumi taptų emocinio ryšio su vaiku buvimas. Nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma , pažymėtina, jog CK nepateikiama emocinio ryšio su vaiku apibrėžtis. Be to, nei iš nuostatos turinio, nei iš kitų projekto nuostatų neaišku, koks subjektas (institucija, pats vaikas, tėvai/globėjai, bendrauti siekiantis giminaitis), kokio teisės akto/faktų pagrindu ir kokio proceso būdu konstatuotų, jog vaiką ir tam tikrus giminaičius sieja emocinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, jog projekte nustatytu būdu siūloma spręsti dėl vaiko teisių apimties, manytina, kad reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatymu. Kita vertus, neaišku, kada ir kokiu būdu atsiras artimas emocinis ryšys tarp vaiko ir jo giminaičių, pavyzdžiui, senelių, jeigu vaikui nuo jo gimimo nebus leidžiama su jais bendrauti. Pritarus siūlomai įstatymo pataisai, gali susidaryti situacija, kai tėvai nesudarys sąlygų vaikui bendrauti nė su vienu giminaičiu ir dėl to vaiko su giminaičiais nesies jokie emociniai ryšiai.
Antra , atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas siūlomoje keisti CK normoje sąvoką „artimieji giminaičiai“ vartoja neatsitiktinai, nes vaiką ir artimuosius giminaičius vieną su kitu sieja gerokai daugiau teisių ir pareigų nei tolimuosius giminaičius, šie asmenys yra tiesiogiai susiję su vaiku ir giminystės laipsniu, be to, tai dažniausia ir yra asmenys, su kuriais vaiką sieja stiprūs emociniai ryšiai. CK numato ne tik tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, bet ir numato artimųjų giminaičių pareigas vaikų atžvilgiu bei vaikų pareigas artimųjų giminaičių atžvilgiu: CK 3.236 ir 3.237 straipsniuose yra nustatyta artimųjų giminaičių pareiga išlaikyti nepilnamečius brolius, seseris, vaikaičius, negalinčius gauti išlaikymo iš tėvų, ir tapusių pilnamečiais vaikaičių pareigą išlaikyti paramos reikalingus senelius. Taigi CK įtvirtina abipuses vaikų ir jų artimųjų giminaičių teises ir pareigas. Pastebėtina ir tai, jog CK 3.155, 3.157 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga iki pilnametystės savo nuožiūra ir vadovaujantis vaikų interesais juos auklėti ir prižiūrėti, atstovauti nepilnamečių vaikų teises teisiniuose, asmeniniuose santykiuose ir įstatymų nustatyta tvarka prisiimti atsakomybę už atstovaujamųjų veiksmus. Taigi tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią, turi teisę spręsti ir su kokiais asmenimis jų vaikai turėtų bendrauti. Pastebėtina, jog vaiko „emocinis ryšys“ neturėtų būti vieninteliu kriterijumi minėtiems asmenims nustatyti, nes pavyzdžiui vaiko palankumas dosniam ir draugiškam giminaičiui gali būti tėvų nepageidaujamas dėl to asmens įsitikinimų, propaguojamų idėjų ar tam tikrų nepriimtinų praeities poelgių.
Taigi svarstytina ar įpareigojimas tėvams privalomai vaikui leisti bendrauti su, pavyzdžiui, tolimaisiais giminaičiais, kai tėvai tokio bendravimo netoleruoja ar nepageidauja, atitiks vaiko interesus. Svarstytina, ar tokių giminaičių ratas neturėtų būti ribojamas tam tikru giminystės laipsniu. Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymą. Galiojančioje redakcijoje esanti nuostata siejama tik su artimaisiais giminaičiais, taip eliminuojant (esant ginčui) galimybę su vaiku bendrauti ir kitiems artimiems asmenims (pvz., tėčio ar mamos broliu ar sese, t.y. dėde ar teta (ar kitiems)) su kuriais vaikas susijęs emociniais ryšiais. Pirmųjų klausymų metu atkreiptas dėmesys į ikiteisminę tokio pobūdžio ginčų sprendimo tvarką. Asmenys (pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą – artimieji giminaičiai ) kreipiasi į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių prašydami tarpininkauti ir sudaryti tvarką dėl galimybių bendrauti su vaiku. Ir tik nepasiekus sutarimo šiuo būdu, kreipiasi į teismą. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-03-18 1,2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172 , 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264,
Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 ir 3.176 straipsniai kelia abejonių tokiais aspektais: 1.
Nėra aišku, kodėl siekiant išplėsti asmenų, kurie turėtų turėti sąlygas bendrauti su vaikais, ratą apsiribojama tik giminystės ryšiu. Manytina, kad vaikus su tam tikrais asmenimis (pavyzdžiui, giminėmis nesančiais krikšto tėvais ir pan.) gali sieti stipresnis emocinis ryšys nei toks ryšys galėtų būti tarp vaikų ir jų giminaičių. Nepritarti Projekto nuostatos tobulintinos, tačiau itin detalus reglamentavimas kodekse, atsižvelgiant į visas galimas situacijas, vertintinas ydingai. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-03-18 1,2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 2. Keltinas klausimas, ar siūlant išplėsti asmenų, kurie turėtų turėti sąlygas bendrauti su vaikais, ratą įvertinamas galimas neigiamas nuostatos poveikis vaiko interesams ir gerovei. Jei nemažai giminaičių, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, pageidautų bendrauti su vaiku ir tėvai (ar vienas iš jų) privalėtų sudaryti sąlygas bendrauti su visais tokiais giminaičiais, svarstytina, ar tokių sąlygų sudarymas bendrauti su būriu giminaičių (pavyzdžiui, nuolatinis vaiko vežiojimas iš vieno giminaičio pas kitą) atitiktų vaiko interesus ir nepakenktų jo gerovei. Atsižvelgti Ši pastaba prieštarauja prieš tai buvusiai, kai siūlyta dar labiau praplėsti asmenų, su kuriais bendrauti vaikui turėtų būti sudarytos sąlygos. Pažymėtina, kad siekiant išvengti situacijų nurodytų pastaboje, teisės normoje įtvirtinamas saugiklis – įpareigojimas bendrauti su tam tikru asmeniu gali būti nepriimtas, jei tai prieštarauja vaiko interesams. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-03-18 1,2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 3.
apibrėžta, kas turėtų būti laikoma emociniais ryšiais, taip pat nėra aišku, kaip vertinti, ar tokie ryšiai tarp vaiko ir tam tikro asmens yra susiformavę, ar ryšys yra pakankamai intensyvus ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Projekte įvardijant bendrauti su vaiku galinčius reikalauti asmenis ir įterpiant sąlygą „giminaičiai, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai“ gali būti pabloginama artimųjų giminaičių padėtis, su kuriais vaiko emociniai ryšiai nėra susiformavę, pavyzdžiui, dėl per jauno vaiko amžiaus, tuo tarpu pagal galiojančią CK 3.172 straipsnio redakciją tokie asmenys pakliūtų į artimųjų giminaičių sąvoką, todėl turėtų teisę reikalauti galimybės bendrauti su vaiku. Atsižvelgti
siejant ir su artimaisiais giminaičiais
5Teisės institutas,
2013-05-13 1,2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Išnagrinėję siūlomą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.172 , 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264,
Projektas) nepritariame Projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomiems pakeitimams. Šiais straipsniais siūloma pakeisti, patikslinti asmenų ratą, su kuo bendrauti turi būti užtikrinta galimybė vaikui tuo atveju, kai dėl to kyla ginčas. Siūloma vietoj „artimų giminaičių“ sąvokos vartoti giminaičių, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, sąvoką. Nepritariame tokiam siūlymui dėl pernelyg plačių galimybių piktnaudžiauti tokia įstatymo nuostata. Kaip matyti iš teismų praktikos, tėvams gyvenant atskirai paprastai kyla daug ginčų tarp tėvų, su kuriais giminaičiais vaikui turėtų būti leista matytis [1] . Nesant aiškaus giminaičių apibrėžimo bei spekuliuojant tuo, kad vaikas ne vienintelis sprendžia dėl
„emocinių ryšių“ buvimo, gali būti neteisėtai užkirstas kelias tam tikriems
artimiems giminaičiams matytis su vaikais.
Be to, toks draudimas neleistų atsirasti emociniam ryšiui su artimais giminaičiais, su kuriais sprendimo momentu ryšys buvo laikinai nutrūkęs ar stipriai susilpnėjęs. Atsižvelgti Projektas patobulintas. 6. Nacionalinė teismų administracija 2013-05-221 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Dėl Vaiko teisiu apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-321 (toliau – Projektas 1), Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-322 (toliau – Projektas 2); Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-323 (toliau – Projektas 3) Dėl siūlomo asmenų, su kuriais turi būti sudaromos sąlygos bendrauti vaikui, rato praplėtimo (Projekto 1 1 straipsnis, Projekto 2 1 ir 2 straipsniai) Iš esmės pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-322 1 punkte bei Europos teisės departamento 2013 m. kovo 18 d. išvadoje dėl Projekto 2 3 punkte pateiktoms pastaboms. Kartu pastebėtina, kad įstatymai jau šiuo metu įtvirtina tėvų teisę ir pareigą įgyvendinant tėvų valdžią priimamais sprendimais, tarp jų ir dėl vaikų bendravimo su kitais asmenimis, vadovautis vaikų interesais, kurių dalimi laikytinas ir šeimos ryšių išsaugojimas, jų nepažeisti (CK 3.155 straipsnio 2 dalis) bei numato priemones skirtas tokių pareigų įgyvendinimui užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad pozityvių vaiko ryšių su kitais asmenimis išsaugojimas yra vaiko interesų užtikrinimo dalis.
Apibendrinant konstatuotina, jog Projekto rengėjų nurodyti tikslai gali būti pasiekti kitomis šiuo metu nustatytomis priemonėmis, o jei būtų pritarta siūlomos redakcijos tekstui, emocinių ryšių kategorijos įvedimas neturės praktinio poveikio tėvų pareigų apimčiai. Jei vis tik būtų iš esmės pritarta siūlomoms įtvirtinti priemonėms, siūlytina atsižvelgti į Europos teisės departamento 2013 m. kovo 18 d. išvadoje dėl Projekto 2 1 punkte pateiktas pastabas. Atsižvelgti
1 Atkreiptinas dėmesys į LR CK
iš esmės pritariame papildymui tik manytume, jog straipsnyje nurodytas
terminas yra per trumpas tam, kad galima būtų įvertinti teikiamų paslaugų kokybę bei teismui pateikti rimtus įrodymus dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tikslingumo. Pažymėtina ir tai, kad tokiu būdu neužtikrinamas vaiko teisė sugrįžti į biologinę šeimą bei augti natūralioje savo biologinės šeimos aplinkoje. Nesivadovaujama ir laikinosios globos tikslu - vaiko gražinimu į biologinę šeimą. Siūlome keisti nurodyta terminą jį prailginat iki120 kalendorinių dienų. Nepritarti Pirma, atitinkama nuostata patobulinta ir perkelta į 3.180 straipsnio 2 dalį. Antra, šiuo atveju reikia įvertinti ne paslaugų kokybę, o padėtį šeimoje. Reikia įvertinti ar tėvai deda pastangas. 120 dienų terminas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pačiame straipsnyje siūloma numatyti šios pareigos išimtį, kai nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. 8.
2013-05-22 3.182,16 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Dėl siūlymo įtvirtinti pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo (Projekto 2 3 ir 9 straipsniai) Pritariant projekto rengėjų nuomonei, jog vaiko globos ir tėvų valdžios ribojimo institutai turėtų būti neatsiejami, nėra aišku, kokios priežastys lemia šių institutų atsiejimą praktikoje bei kodėl nesiimama priemonių sprendžiant šią, manytina, įstatymo taikymo problemą. Pažymėtina, jog siūlomos nuostatos įtvirtinimas turės priešingą poveikį, t. y., legitimizuos ilgus laiko tarpus (6 mėn.) tarp globos nustatymo ir tėvų valdžios apribojimo. Taip pat nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali kreiptis tik dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Pritarti Klausymų metu nutarta atsisakyti 3.182 straipsnio pakeitimo, o siūlomą reguliavimą patobulinti (nustatyti pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ne vėliau kaip per 60 dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, jei ji nustatyta CK 3.254 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) 3.182 * Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį nuostata, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ne tik tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, bet ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, informavus tėvus (tėvą ar motiną), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas, prokuroras. Nuostata diskutuotina.
Nuostata diskutuotina. Neaišku, kada ir kokia forma tėvai arba vienas iš jų turi būti informuoti apie būsimą ieškinį dėl jų valdžios apribojimo panaikinimo, taip pat, kokios jų teisės teismo procese - kas šiuo atveju turės pareigą teisme įrodinėti, k ad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kaip tai nustatyta kodekso 3.181 straipsnyje. Atsižvelgdami į tai, kad nurodyto ieškinio pareiškimas tiesiogiai paveiktų tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, teises, manytume, kad tokį ieškinį turėtų reikšti jie patys. Jeigu būtų pritarta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti ir valstybės institucija ar prokuroras, manytume, kad tam turėtų būti gautas tėvų sutikimas. Tuo atveju, jeigu jie atsisakytų dalyvauti teismo procese kaip bendraieškiai, manytume, kad atsižvelgiant į dispozityvumo (šalių autonomijos) principo esmę - asmens teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, nepažeidžiant įstatymo pasirinkti savo elgesio modelį, ieškinys neturėtų būti nagrinėjamas. Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, nutarta atsisakyti siūlomų 3.182 straipsnio 3 dalies pataisų. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) 3.182 Be to, vietoj formuluotės “tėvų valdžios ribojimas” įrašytina formuluotė “tėvų valdžios apribojimas”. Atsižvelgti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, nutarta atsisakyti siūlomų 3.182 straipsnio 3 dalies pataisų. 11. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-06 3.182 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (toliau - Asociacija), susipažinusi su Jūsų 2017-01-23 raštu Nr. S-2017-585 teikia nuomonę dėl Įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294: 1.
1Dėl LR Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210,
3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu: Dėl LR CK 3.182 straipsnio pakeitimo
Pakeisti 3.182 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:„3, Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras, esant tėvų (tėvo ar motinos) prašymui“. Atsižvelgti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, nutarta atsisakyti siūlomų 3.182 straipsnio 3 dalies pataisų. 12. Seimo kanceliarijos
1 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 2. Projekto
nustatyti, jog ribojant tėvų valdžią tuo pačiu teismo sprendimu būtų priteistas ir išlaikymas vaikui.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis vaiko interesais, sprendimo priėmimas dėl tėvų valdžios ribojimo negali būti vilkinamas, tačiau įtvirtinant reikalavimą kartu su minėtu klausimu spręsti ir išlaikymo klausimą, tėvų valdžios ribojimo procesas gali gerokai pailgėti, nes išlaikymo priteisimui reikalinga surinkti duomenis apie tėvų materialinę padėtį, jų įsipareigojimus kitiems asmenims (pavyzdžiui, kitiems nepilnamečiams vaikams, išlaikymo reikalingiems tėvams ir pan.), nustatyti tėvų mokėtino išlaikymo proporciją ir kitas aplinkybes. Taigi svarstytina, ar vaiko interesų efektyviau netenkintų regreso principu grindžiama sistema, kai vaikui išlaikymas nedelsiant skiriamas valstybės lėšomis, vėliau atitinkamoms institucijoms išsiieškant išlaikymą iš tėvų. Nepritarti Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka net ir apribojus tėvų valdžią – CK 3.195 str. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas . Remiantis Civilinio kodekso 3.182 str. 2 d., ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas) ; 3.184 str. – nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, ištyrusi šeimos gyvenimo sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškė ta pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Šią išvadą teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais . T.y., bet kuriuo atveju valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teikdama ieškinį ar išvadą, privalo būti surinkusi visą informaciją apie šeimą (kiti vaikai ir pan.).
Sprendimas dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nebūna spontaniškas. Tuo tarpu atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymą, ar vaiko interesų efektyviau netenkintų regreso principu grindžiama sistema, kai vaikui išlaikymas nedelsiant skiriamas valstybės lėšomis, vėliau atitinkamoms institucijoms išsiieškant išlaikymą iš tėvų, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovės Komiteto posėdyje pristatytą valstybinio audito ataskaitą „Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“, kuri parodė, kad valstybės regreso teisė įgyvendinama neefektyviai. Ypatingas dėmesys atkreiptas į valstybinio audito rezultatus rodančius, kad 2013-2015 metais valstybė už kitų asmenų padarytą žalą išmokėjo beveik 51 mln. Eur. Tuo tarpu valstybei atstovaujančios valstybės institucijos regreso tvarka išieškojo iš už žalą atsakingų asmenų tik 1,6 mln. Eur. Pažymėtina, kad vaikams išlaikyti išmokėtų išmokų įsiskolinimas valstybei 2015 metų pabaigoje buvo 108 mln. Eur. 13. Nacionalinė teismų administracija
1 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Dėl siūlomų reikalavimų tėvų valdžią apribojantiems sprendimams (Projekto 2 4 straipsnis ir Projekto
Iš esmės pritartina 2013 m. kovo 13 d. Nr. XIIP-322 2 punkte pateiktoms pastaboms. Taip pat pastebėtina, jog siūlomi pakeitimai neturės įstatymo projektų rengėjų nurodyto poveikio –
„suteikti teismui diskrecijos teisę pačiam nuspręsti, kokią vaiko globos
(rūpybos) rūšį (laikiną ar nuolatinę) nustatyti vaikui, laikinai apribojus jo tėvų valdžią“, kadangi tiek esamas, tiek siūlomas teisinis reguliavimas numato, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas yra pagrindas nuolatinei globai nustatyti (CK 3.257 str.).
Atsižvelgti Projektas patobulintas. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigalios šio CK straipsnio nauja redakcija. Todėl tobulinant projektą turi būti atsižvelgta į šiuos pakeitimus. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)42
vieneriems metams“, nes jis stokoja logikos, neaišku, kaip jis turėtų būti skaičiuojamas. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo kodekso
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareigą kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Projekto nuostata diskutuotina. Pirma, įstatymai nenustato laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo konkretaus termino, todėl projekto nuostata kreiptis į teismą dėl termino, kuris nenustatytas ir gali būti apibrėžtas tik įstatyme nurodyta aplinkybe (pagal kodekso 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios apribojimas panaikinamas, kai įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams) , pratęsimo yra nelogiška. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant šešių mėnesių terminą. Tuo pačiu pažymėtina, kad esminiai laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumai be kita ko sietini su teisiniais tėvų valdžios ribojimo padariniais.
Nors teisės aktuose ir neįtvirtintas konkretus laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo terminas, tačiau atsižvelgiant į reguliuojamų santykių ypatumus, tai negali riboti įstatymų leidėjo teisės įtvirtinti papildomų saugiklių, leidžiančių užtikrinti, kad laikinas tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas savo esme netaptų pastoviu laiko prasme . Kaip paaiškino Projekto rengėjai, Projekte siūlomos nuostatos tikslas numatyti terminus, kiek ilgiausiai gali trukti laikinas tėvų valdžios ribojimas, t.y. įpareigoti įgaliotas institucijas nedelsti ir kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios ribojimo pratęsimo (tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) deda pastangas, kad vaikas grįžtų į šeimą) arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) nustatymo (tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) nededa pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą). Tokiu būdu siekiama užtikrinti tėvų valdžios ribojimo proceso nuoseklumą, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas praktikoje, kaip yra šiuo metu, netaptų realiu trukdžiu įvaikinti vaikus. Šiuo metu dėl nuolatinio tėvų valdžios ribojimo įgaliotos institucijos delsia kreiptis į teismą net tokiais atvejais, kai biologiniai tėvai sistemingai nesirūpina savo vaiku ir nededa pastangų jų susigražinti į šeimą. Toks institucijų delsimas tampa realiu trukdžiu įvaikinti vaikus, nes pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas nenustačius nuolatinio tėvų valdžios ribojimo, vaikas gali būti įvaikintas (pagal Civilinio kodekso
„įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į
įvaikinamų vaikų apskaitą“) tik biologiniams tėvams sutikus.
Tačiau tokio sutikimo gavimas praktikoje yra apsunkintas dėl įvairių priežasčių (tėvai yra išvykę ir nesirūpina savo vaiku, net nepasiteirauja, kaip jam sekasi ar tiesiog vengia duoti tokį sutikimą, nors, kaip minėta, vaiku rūpintis taip pat sistemingai vengia, net nelanko jo globos įstaigose). Be to, yra atvejų praktikoje, kai vaikas yra žiauriai sumuštas savo biologinių tėvų, tačiau ir tokiais atvejais jų valdžia yra ribota tik laikinai, o kreipimasis dėl nuolatinio tėvų valdžios ribojimo vilkinamas net ir tais atvejais, kuomet teismas tėvus (tėvą ar motiną) yra nuteisęs dėl smurto prieš vaiką. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)42 Antra, įstatyme įvardijamos dvi institucijos (valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir prokuroras) , kurioms nustatoma ta pati pareiga. Siūlomu teisiniu reguliavimu, kai už įstatyme nustatytos pareigos vykdymą nustatomas ne vienas atsakingas asmuo , o dvi savarankiškos ir niekaip pavaldumo santykiais nesusijusios institucijos, sudaromos sąlygos vengti atsakomybės - kiekviena institucija gali pagrįstai tikėtis, kad įstatyme nurodytą pareigą įvykdys kita institucija. Kita vertus, jeigu abi institucijos stropiai vykdytų savo pareigą, gali būti neracionaliai naudojami valstybės ištekliai, nes dvi institucijos rinktų duomenis ir rengtų ieškinius teismui dėl tų pačių asmenų, t.y. dubliuotų viena kitos darbą. Pritarti Projektas patobulintas. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) 4,82 Trečia, vertinama projekto nuostata derintina su kodekso 3.219 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Taigi jau galiojantis įstatymas nustato valstybės institucijos - valstybinės įvaikinimo institucijos pareigą, praėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo išsiaiškinti, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, o jeigu jis nepanaikintas, nustatomos teisinės pasekmės - vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Priėmus siūlomą įstatymą gali būti neaišku, kokias teisines pasekmes turėtų teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino pratęsimo, ar teismui pratęsus laikino tėvų valdžios apribojimo terminą vaikas galėtų būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Pritarti Projektas papildytas 8 straipsniu, kuriuo 3.219 straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios. 17. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
2 Dėl LR CK 3.183 str. papildymo 5 dalimi - iš esmės pritariame numatytai pataisai, tačiau nesutinkame, kad po vienerių metų laikino tėvų valdžios apribojimo būtų palikta galimybė kreiptis dėl laikino apribojimo pratęsimo, nes tai neatitiktų vaiko teisėtų interesų, ilginant vaiko tėvų laikino apribojimo terminą vilkinamas ir vaiko galimybės būti įvaikintam, nes tol kol, tėvams nėra apribota jų, kaip tėvų valdžia vaikas negali būti įtrauktas į galimų ¡vaikanti vaikų apskaitą. Todėl straipsnio papildymas turėtų būti tikslinamas sekančiai: „Papildyti 3.183 straipsnį 5 dalimi: „5.
Ne vėliau nei praėjus vieneriems metams po teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipiasi į teismą dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį tėvai (tėvas ar motina), kurių valdžia apribota, nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.“ Nepritarti Nors Projekto nuostatos tikslas numatyti terminus, kiek, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali trukti laikinas tėvų valdžios ribojimas, tačiau siekiama sudaryti galimybę laikiną tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą tęsti tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) deda pastangas, kad vaikas grįžtų į šeimą. Pritarus pasiūlymui tokia galimybė būtų eliminuota. 18. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-02-06)42 Lietuvos savivaldybių asociacija pažymi, kad būtina įteisinti budinčių globėjų institutą, kaip alternatyvą vaikų globos namams. Teisės aktais aiškiai neapibrėžus budinčių globėjų funkcijų, nenustačius jiems darbo užmokesčio, atsakomybės, teisių, socialinių garantijų ir kt., savivaldybių specialistai neturi būtino instrumento ieškoti tokių šeimų ir motyvuoti jas tapti budinčiais globėjais, galinčiais bet kuriuo paros metu priimti vaiką paimtą iš jam nesaugios ir gyvybei pavojingos aplinkos. Tuo pačiu pažymime, kad LR Civilinio kodekso ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių įstatymų straipsnių pakeitimai derinami skubos tvarka, jie nebuvo išdiskutuoti su savivaldybėmis, todėl teikiame tik pirminius iš savivaldybių gautus pastebėjimus ir išvadas:
LR CK 3.183 str. papildymo 5 dalimi
Manome, kad po vienerių metų laikino tėvų valdžios apribojimo neturėtų būti palikta galimybė kreiptis dėl laikino apribojimo pratęsimo, nes tai neatitiktų vaiko teisėtų interesų. Praktika rodo, kad ilginant vaiko tėvų laikino apribojimo terminą vilkinamos ir vaiko galimybės būti įvaikintam bei augti įtėvių šeimos aplinkoje, nes iki to laiko, kol tėvams nėra apribota jų, kaip tėvų valdžia vaikas negali būti įtrauktas į galimų įvaikanti vaikų apskaitą. Todėl siūlome minėtą straipsnį išdėstyti taip: “ „
sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo, jeigu per šį laikotarpį tėvai (tėvas ar motina), kurių valdžia apribota, nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. “ Nepritarti Nors Projekto nuostatos tikslas numatyti terminus, kiek, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali trukti laikinas tėvų valdžios ribojimas, tačiau siekiama sudaryti galimybę laikiną tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą tęsti tais atvejais, kai šeima (tėvas ar motina) deda pastangas, kad vaikas grįžtų į šeimą. Pritarus pasiūlymui tokia galimybė būtų eliminuota. 19. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03) 4,82
(Civilinio kodekso 3.183 papildymas 5 dalimi) nuostatas su Civilinio kodekso
Projektas papildytas 8 straipsniu, kuriuo 3.219 straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios. 20.
2013-05-22 5,25 2,3 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Dėl siūlomų apribojimų asmenims siekiantiems įvaikinti ar globoti (Projekto 2 5 ir 13 straipsniai) Projekto rengėjai 3.210 straipsnio 4 dalyje siūlo nustatyti, kad įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra teisti už tyčinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, taip pat teisti už kitą nusikalstamą veiką, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, išskyrus atvejus, kai teismas, įvertinęs, kas geriausia vaiko interesams bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, nenusprendžia kitaip. Pastebėtina, kad norintys įsivaikinti asmenys turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą (CK 3.210 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl įtraukimo į šią apskaitą vertinamas asmens galėjimas būti įvaikintoju, inter alia ir atitikimas įstatymo reikalavimams. Tik įtraukus asmenį į apskaitą vyksta tolimesnis procesas, kurio metu sprendžiama dėl įvaikinamojo vaiko, o vėliau priimamas teismo sprendimas dėl asmens galimybės įvaikinti. Įtvirtinus pateiktą siūlymą, teismas privalėtų spręsti asmens tinkamumo būti įvaikintoju klausimą iki jo įtraukimo į apskaitą. Tačiau, kaip minėta, dar nebūtų aišku, koks vaikas galėtų būti įvaikinamas, nebūtų turima kitų duomenų leidžiančių įvertinti Projekte nurodytų vaiko interesų. Kita vertus pastebėtina, jog galiojantis Įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašas numato, jog vertinant asmens pasirengimą įvaikinti atsižvelgiama ir į asmens teistumą. Aukščiau pateikta pastaba mutatis mutandis taikytina ir siūlomų įtvirtinti analogiškų reikalavimų globėjams atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, iš esmės pritartina vertinamų įstatymų projektų tikslams, tačiau siūlytina juos įgyvendinti kompleksiškai peržiūrint vaiko teisių apsaugos sistemos teisinį reguliavimą.
Pritarti Klausymų metu nutarta patobulinti 5 straipsnio 2 dalies (kuria siūloma keisti CK 3.210 straipsnio 4 dalį) nuostatą: „<...> Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą, bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.“ Atitinkamai patobulinta
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
2 Dėl LR CK 3.210 straipsnio pakeitimo
taip:
„ 1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. 4.
neveiksniais šioje srityje ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa
(rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes.“ Pritarti iš dalies Nuostata patobulinta iš esmės. 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)52 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. sausio 23 d. gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 bei 2017 m. vasario 1 d. prašymas pateikti pastabas skubos tvarka iki 2017 m. vasario 3 d. Susipažinus su pateiktais teisės aktų projektais, pritariame įstatymų projekto rengimo tikslams ir uždaviniams bei poreikiui keisti esantį teisinį reglamentavimą, bei teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Dėl Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263,
straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 (toliau – Įstatymo projekto):
1) Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio. Siūloma keisti CK 3.210 straipsnio 4 dalis, kurioje reglamentuojama, kokie asmenys negali būti įvaikintojais, turėtų būti koreguojama pagal aktualią šios dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2016 m. sausio 1 d. (pakeista 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566). Pritarti 23.
5, 7,25 2,4 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėjo ir įvertino gautus pasiūlymus suvienodinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) įtvirtintus reikalavimus asmenims, negalintiems būti įvaikintojais, ir asmenims, negalintiems būti globėjais (rūpintojais). Informuojame, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-402/A1-152 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 404/96 „Dėl Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstė nauja redakcija Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-803 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 386 „Dėl Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstė nauja redakcija Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais įsakymais patvirtini sąrašai yra tapatūs, t. y. ir kontraindikacijos įvaikinti, ir ligos, kuriomis sergantysis negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), yra tos pačios, todėl pirmiau minėti sąrašai apima tas pačias psichikos, piktybines, neurologines, vidaus organų, infekcines ir kt. ligas bei sveikatos sutrikimus. Manytume, kad užtektų atsisakyti Civilinio kodekso pakeitimo projektu Nr.
XIIIP-288 (toliau – Projektas) nekeičiamos Civilinio kodekso 3.217 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio „Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, o sveikatos tikrinimą, susijusį su įvaikinimu, palikti Projektu siūlomoje keisti 3.210 straipsnio 4 dalyje. Manytume, kad valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai pagal Civilinio kodekso 3.217 straipsnio 1 dalį (kuri nekeičiama) ir 3.210 straipsnio 4 dalį (kuri keičiama) turės išsiaiškinti, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje, taip pat ir naujai dėstomoje Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo asmenims neturėti „psichikos sutrikimų ar sirgti kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“. Nematytume pagrindo, kodėl turėtų skirtis vaiko globėjui (rūpintojui) keliami reikalavimai (nekeičiama Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 8 dalis) nuo sveikatos tikrinimo reikalavimų siekiant įvaikinti. Dėl formuluočių „Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ ir „asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“ Sveikatos apsaugos ministerija pritartų, kad būtų naudojama formuluotė „asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
3
yra apibrėžta CK 3.223 straipsnyje. Pritarti
Teisės departamentas 2013-03-136 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 3.
pakeisti CK 3.212 straipsnio 2 dalį, atsisakant teismo patvirtinto įvaikinamo vaiko globėjo (rūpintojo) rašytinio sutikimo dėl įvaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio CK 3.212 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo, patvirtinusio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, pareiga išaiškinti jiems įvaikinimo pasekmes. Todėl keičiant 3.212 straipsnio 2 dalį, turėtų būti atitinkamai keičiama ir su ja susijusi 3.212 straipsnio 4 dalis, kad būtų aišku, kokie joje nurodyti globėjai rūpintojai turimi omenyje. Be to, svarstytina, ar globėjas (rūpintojas) turi būti visai eliminuojamas iš įvaikinimo proceso. Atkreiptinas dėmesys, kad tol, kol globa (rūpyba) nepasibaigė, pagal CK 3.272 straipsnį, globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-066 Dėl LR CK3.212 straipsnio pakeitimų
pateiktiems pakeitimams. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)6
2) Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio. Pritariant siūlomiems pakeitimams dėl CK 3.212 straipsnio keitimo, taip pat siūlome papildomai įvertinti CK 3.212 straipsnio
Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo “ psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos kontekste. Neveiksnių asmenų teisių apsaugos įvaikinimo srityje akcentuotina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, kurioje svarstyta, ar globėjo, kaip neveiksnaus asmens atstovo, dalyvavimas procese, visada bus „pakankamas“ neveiksnaus asmens žmogaus teisių apsaugos požiūriu, atsižvelgiant į tokio proceso padarinius tėvo/motinos ir vaiko santykiams. EŽTT yra pažymėjęs, kad būtų sudėtinga sutikti su tuo, kad kiekvienas asmuo, pripažintas neveiksniu, turėtų būti automatiškai neįtraukiamas į jo vaiko įvaikinimo procesą.
Pagal EŽTT įtvirtintus standartus tėvai, kurių vaiko įvaikinimo klausimas yra sprendžiamas, turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą „pakankamu lygiu, suteikiančiu būtiną jų interesų apsaugą“ ( 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje X prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 11223/04 ). Siekiant įgyvendinti EŽTT suformuluotą taisyklę, svarstytina dėl teismo pareigos išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, jei neveiksnus asmuo tam tikra apimtimi gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus bei pasekmes, nustatymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)91
dėstomos keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje prieš žodį „šeimą“ įrašytini žodžiai „asmenų, norinčių vaiką įvaikinti“. Atsižvelgti Nutarta projektą tobulinti atsisakant projektu siūlyto 3.222 straipsnio naujos 1 dalies įtvirtinimo. 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)91
3) Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio. Svarstytinas siūlomo CK 3.222 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl vaiko, kurio tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir nustatyta globa globos institucijoje, perkėlimo į asmenų, norinčių vaiką įvaikinti šeimą, suderinamumas su CK 3.219 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą“. Tokiu būdu įvaikinimui būtų perduotas vaikas, kuris dar net nėra įtrauktas ir gali būti nebus įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Sutiktina, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo buvimas ne globos institucijoje, o norinčių jį auginti asmenų šeimoje, tačiau svarstytina, ar nesuėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, perkėlimas į tokią šeimą nėra skubotas, sukeliantis didelių lūkesčių tiek šeimai, tiek vaikui, be to, tokiu atveju turėtų būti pradedamas dar vienas teisminis vaiko perkėlimo į šeimą ir globos nustatymo teisminis procesas. Atsižvelgti Nutarta projektą tobulinti atsisakant projektu siūlyto 3.222 straipsnio naujos 1 dalies įtvirtinimo. Pažymėtina tai, kad siūlomi pakeitimai sietini su vaiko globos formos pakeitimu. Pakeisti globos formą iš globos vaikų globos institucijoje į globą šeimoje galima ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą. 30. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-069 Dėl LR CK 3.222 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo
aktai numato tokias procedūras ir šiais klausimais yra susiformavusi teigiama teismo praktika. Pažymėtina ir tai, kas siūlomi pakeitimai susiję su nuolatinės vaiko globos forma bei kt., todėl darytina išvadą, kad minėti pakeitimai galėtų būti aptarti LR CK 3 knygos VII dalyje, kurioje reglamentuojami globos ir rūpybos klausimai. Pritarti iš dalies Nutarta projektą tobulinti atsisakant projektu siūlyto 3.222 straipsnio naujos 1 dalies įtvirtinimo. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)9
dėstomoje keičiamo kodekso 3.222 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką.
Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tie atvejai, kai jie neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą, todėl projektas taisytinas, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu šiuo atveju turimi omenyje tie atvejai, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, kaip nustatyta 3.222 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnio 1 dalis), pastebėtina, kad 3.222 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vaiko perkėlimą į būsimų įtėvių šeimą tik tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota. Manytume, kad vaikas galėtų būti perkeltas į būsimų įtėvių šeimą ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas yra našlaitis ar kai vaiko tėvų valdžia yra neterminuotai apribota. Pritarti iš dalies Nutarta projektą tobulinti atsisakant projektu siūlyto 3.222 straipsnio naujos 1 dalies įtvirtinimo. 32. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0610 Pakeisti CK 3.223 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.223 straipsnis. Pirmenybė įvaikinti Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas (rūpinamas) vaikas, kurį norima įvaikinti;
4) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
7) sutuoktiniams.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „1.
Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
globa (rūpyba);
Respublikoje;
“
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0611 Dėl LR CK 3.224 straipsnio papildymo - pritartina minėtam papildymui. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)11
4) Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio. Siūlytina suderinti šiame straipsnyje siūlomą keisti CK 3.224 straipsnį su Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomais CK 3.212 straipsnio pakeitimais. CK 3.212 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad vaiko įvaikinimui nereikalingas vaikų globos institucijos, šeimynos ar globėjų centro sutikimas, tačiau CK 3.224 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas vaikų įvaikinimas užsienio valstybės piliečiui, 2 dalies 2 punkto nuostata, kuri numato vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvų sutikimą įvaikinti nekeičiama. Pritarti Projektas patobulintas. 35.
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-0613 Dėl LR CK 3.249 straipsnio pakeitimo - atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus būtų tikslinga praplėsti galimų vaiko globėjų (rūpintojų) ratą: „pakeisti 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir j j išdėstyti taip: „2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai bei kiti su vaiku emociniu ryšiu susiję asmenys , jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus;“. Pritarti
savivaldybių asociacija (2017-02-06)13
LR CK 3.249 straipsnio pakeitimo. Atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus būtų tikslinga praplėsti galimų vaiko globėjų (rūpintojų) ratą ir išdėstyti šį straipsnį tokia redakcija:
„2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko
artimieji giminaičiai bei kiti su vaiku emociniu ryšiu susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus;“. Pritarti
Teisės departamentas 2013-03-13 3.241,144 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 4. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti CK 3.241 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio atstovo pagal įstatymus funkciją, kol nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas. Atkreiptinas dėmesys, kad neaiškus siūlomos normos santykis su galiojančiomis CK normomis: 3.243 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu, 3.265 straipsnio, nustatančio vaiko globos (rūpybos) vietą,
institucija vykdo vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. Taip pat neaiškus vertinamos normos ir kitų nurodytų CK normų santykis su kartu su vertinamu projektu teikiamo projekto reg. Nr.
Nr. XIIP-321 4 straipsnyje dėstomomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 561 straipsnio nuostatomis, kad paimtas iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų vaikas laikinai apgyvendinamas šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje. Neaišku, kokias teises ir pareigas turės vaiko atžvilgiu laikinai jo atstovo pagal įstatymą funkcijas vykdanti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o kokias šeima, šeimyna, socialinės globos įstaiga, kurioje vaikas laikinai apgyvendintas. Projektas tobulintinas, suderinant tarpusavyje nurodytas teisės normas ir pašalinant nurodytus neaiškumus Nepritarti Pažymėtina, kad siūloma nuostata sietina su tais atvejais, kuomet vaikams reikia nustatyti laikinąją globą, kuri turi būti nustatoma per 3 dienas. Praktikoje susiklosto situacijos, kuomet vaikai paimami iš tėvų dėl jų kaltės, o kol paskiriama laikinoji globa ir laikinasis globėjas (rūpintojas) įstatyminiais vaiko atstovais būna tie patys tėvai. Siūloma nuostata nenurodoma, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bus vaiko globėjais , jai suteikiama pareiga atlikti nepilnamečio paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų įstatymų nustatytais pagrindais, atstovo pagal įstatymus funkciją tol, kol nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas. Be to nutarta nuostatą, kad „ Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovo pagal įstatymus funkciją tol, kol nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.“ perkelti į CK 3.250 str. 38. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2013-05-21 3.241,144 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 6. Dėl 3.241 str., 3 dalies ir 3.262 str. 1 dalies. Neaiškus teiginys, kad „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio atstovo pagal įstatymus funkciją tol, kol nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas“.
Kyla klausimai, kaip pasireikš juridinio asmens atsakomybė iš tėvų paimto vaiko atžvilgiu, ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai gaus įgaliojimą vykdyti nepilnamečio atstovo pagal įstatymą funkciją? Kokias pareigas, teises, atsakomybes, funkcijas iš tėvų paimto vaiko atžvilgiu turės Vaiko teisių apsaugos institucija? Kokios pareigos, teisės ir atsakomybės liks šeimai, šeimynai ar vaikų institucijai, kurioje vaikas bus apgyvendintas pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą dėl vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo bei priėmus sprendimą dėl socialinės globos vaikui paskyrimo? Nepritarti Pažymėtina, kad siūloma nuostata sietina su tais atvejais, kuomet vaikams reikia nustatyti laikinąją globą, kuri turi būti nustatoma per 3 dienas. Praktikoje susiklosto situacijos, kuomet vaikai paimami iš tėvų dėl jų kaltės, o kol paskiriama laikinoji globa ir laikinasis globėjas (rūpintojas) įstatyminiais vaiko atstovais būna tie patys tėvai. Siūloma nuostata nenurodoma, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bus vaiko globėjais , jai suteikiama pareiga atlikti nepilnamečio paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų įstatymų nustatytais pagrindais, atstovo pagal įstatymus funkciją tol, kol nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas. Be to nutarta nuostatą, kad „ Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio, paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų įstatymų nustatytais pagrindais, atstovo pagal įstatymus funkciją tol, kol nepilnamečiui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.“ perkelti į CK 3.250 str. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)14 6.
Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 1 dalį, išvardijant įstaigas ir organizacijas, kurios turi pareigą pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus ir nustatant pranešimo terminą. Svarstytina, ar įstaigų ir institucijų vardijimas šiuo atveju nėra perteklinis, nes tokią pačią pareigą turi ir „kiti asmenys“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiama nuostata, kiek tai susiję su nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų pareiga pranešti apie likusius be tėvų globos vaikus, yra deklaratyvi, nes nėra nustatyta atsakomybė už joje nurodytos pareigos nevykdymą, o drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik už darbinių pareigų nevykdymą. Atsižvelgti Klausymų metu straipsnis patobulintas iš esmės. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)141 Be to, prieš žodį „informuoti“ išbrauktini žodžiai „apie tai“. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
1 Dėl LR CK 3.250 straipsnio 1 dalies pakeitimo
teisėti interesai. Atsižvelgti
2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Dėl siūlomų vaiko paėmimo instituto pakeitimų (Projekto 1 3 ir 4 straipsniai, Projekto 2 7, 8,
Iš esmės pritartina 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-321 4-6 punktuose ir išvados Nr. XIIP-322 5 punkte pateiktoms pastaboms. Taip pat pažymėtina, kad nėra aiškus nei „teismo leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą“ tikslas, nei tokio leidimo išdavimo realizavimo mechanizmas.
Įstatymų projektų rengėjų teigimu įtvirtinus tokius teismo leidimus „ Teismui būtų suteikti įgaliojimai patikrinti ir įvertinti vaiko paėmimo bei laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą.“, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reguliavimą laikinoji globa
(rūpyba) būtų nustatoma jau po tokio leidimo gavimo. Įstatymų projektų rengėjai nepagrindė siūlomo teismo leidimo instituto įtvirtinimo būtinybės. Nurodoma, jog išduodamas teismo leidimą „teismas revizuos vaiko atskyrimo nuo tėvų teisėtumą ir pagrįstumą, sumažės piktnaudžiavimo ar aplaidumo paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų tikimybė“, t. y., siekiama užtikrinti vaiko paėmimo iš tėvų teisėtumą. Tačiau kartu siūloma įtvirtinti policijos pareigūno teisę įstatyme nustatytais atvejais paimti vaiką iš tėvų ar kitų įstatyminių atstovų nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams. Nepateikiant papildomos informacijos apie policijos pareigūnų pasirengimą įgyvendinti šias funkcijas, abejotina ar toks siūlymas pasitarnaus nurodyto siekio įgyvendinimui. Kompleksiškai įvertinus siūlomus pakeitimus darytina išvada, jog siūlymu įteisinti teismo leidimus siekiama panaikinti galimas kito siūlymo – įtvirtinti policijos pareigūno teisę paimti vaiką iš tėvų nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, įgyvendinimo pasekmes. Manytina, jog nurodyta vaiko teisių apsaugos specialistų nusišalinimo nuo vaiko paėmimo iš tėvų proceso priežastis (darbo laikas) laikytina nepakankama. Nėra aišku, kokios priežastys riboja galimybes pakeisti darbo laiką tokiu būdu, kuris užtikrintų tinkamą šių specialistų funkcijų vykdymą.
Pastebėtina, jog šios problemos nesprendimas suponuoja ir neigiamą kitų įstatymų projektuose siūlomų įtvirtinti nuostatų vertinimą, pavyzdžiui, lieka neaišku, kaip Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio atstovo pagal įstatymus funkciją (Projekto 2 7 straipsnio pakeitimas) savaitgaliais, jei pagal Projekto 1 4 straipsnį informaciją apie tai, jog policiją penktadienį paėmė vaiką iš tėvų, gaus tik kitą darbo dieną. Nėra apskaičiuotos siūlomų pakeitimų įgyvendinimo pasekmės, tarp jų ir finansinės, kitoms institucijoms. Administracija neturi duomenų apie laikinosios globos nustatymo ar vaiko paėmimų iš tėvų skaičių, todėl negali išsamiai įvertinti siūlomų pakeitimų pasekmių teismų sistemai, tačiau atkreipia dėmesį, jog pritarus siūlomiems pakeitimams ir neskyrus papildomų resursų teismams tai padidins teismų darbo krūvį, lėtins kitų bylų nagrinėjimo procesus. Neaišku, kodėl Projekto 1 4 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 561 straipsnio
policija, paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų, laikinai apgyvendina jį šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje.“, tos pačios dalies antrame sakinyje numatoma sudaryti tik institucijų , galinčių visą parą priimti vaiką, paimtą iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, sąrašą. Pritarti Tobulinant projektą atsisakyta siūlyto reguliavimo, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) būtų nustatoma gavus teismo leidimą. 43. Seimo kanceliarijos
2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 5. Projekto 8 straipsniu siūloma keisti CK 3.250 straipsnio 2 dalį, nustatant: „Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma , pažymėtina, jog siūloma nuostata keičia laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarką iš esmės - į laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą įtraukiant teismą. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo leidėjas pasirinkdamas galiojančią laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarką visų pirmiausia atsižvelgė į vaiko, kuriam reikalinga skubi globa (rūpyba), interesus. Galiojantis trijų dienų terminas pasirinktas tokiu būdu, kad net jei į šias dienas patektų nedarbo dienos, jau pirmąją darbo dieną po nedarbo dienų, vaikui būtų paskirta jam reikalinga globa (rūpyba). Priėmus siūlomos redakcijos CK pakeitimą į procesą įsijungtų teismas, taigi suminė laikinosios globos (rūpybos) nustatymo trukmė galėtų apimti 3 darbo dienas, per kurias atitinkama institucija kreipiasi į teismą, 5 darbo dienas, kurias teismas turi tokiems prašymams nagrinėti ir darbo diena, kurią laikinoji globa (rūpyba) nustatoma rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tarp šių dienų neabejotinai įsiterptų nedarbo dienos, taigi laikinosios globos (rūpybos), kurios tikslas - nedelsiant vaikui suteikti jam reikalingą globą (rūpybą), galimai užtruktų ilgiau nei pusę mėnesio. Svarstytina, ar tokia situacija pakankamai užtikrina vaiko, kuriam reikalinga neatidėliotina globa (rūpyba), interesus.
Antra , su įstatymo projektu nepateikti skaičiavimai, kiek padidėtų teismų krūvis dėl naujos laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarkos. Manytina, jog dėl tokio CK pakeitimo galimai turėtų būti gautos Vyriausybės (Teisingumo ministerijos), Nacionalinės teismų administracijos ar kitų atsakingų ir susijusių institucijų išvados. Pritarti Tobulinant projektą atsisakyta siūlyto reguliavimo, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) būtų nustatoma gavus teismo leidimą. 44. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 47(1) ir 56(1) straipsniais projektą Nr. XIIP-321, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 33.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-322 ir, apibendrinusi iš savivaldybių gautą nuomonę, teikia šias išvadas bei pastebėjimus:
<...>
3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 33.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-322 8 straipsnio. Siūloma vengti dviejų institucijų funkcijų dubliavimo. Šiuo metu, kai laikinąją globą (rūpybą) nustato savivaldybės administracijos direktorius, procesas yra greitas ir efektyvus.
Projekte numatytas reglamentavimas, kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija per 3 darbo dienas nuo vaiko paėmimo iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų kreipiasi į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir užtikrina laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, sukeltų papildomos biurokratinės naštos, pailgėtų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesas. Tinkamas reglamentavimas būtų ir tuo atveju, kai laikinąją globą (rūpybą) nustatytų teismas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos kreipimusi (išvengiant kreipimosi dėl leidimo nustatyti globą (rūpybą). Tuo pačiu sprendimu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo teismas taip pat galėtų priimti sprendimą dėl išlaikymo vaikui iš tėvų priteisimo. Pritarti Tobulinant projektą atsisakyta siūlyto reguliavimo, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) būtų nustatoma gavus teismo leidimą. 45. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 7. Tikslintinas 3.250 str. Šio straipsnio vykdymą praktikai įsivaizduoja taip: pvz. Gegužės 1 d. paimtas vaikas (sprendimas dėl paėmimo ir sprendimas dėl socialinės globos). Per 3 dienas, t.y. gegužės 3 d. pateikiame teismui dokumentus dėl leidimo nustatyti laikinąją globą. Teismas turi 3 dienas išspręsti prašymo priėmimo klausimą. Teismas leidimą priima per 5 dienas. Neaišku, ar teismo leidimas įsiteisės iš karto ar įsiteisėjimui bus numatytas 7 dienų terminas (apskundimui). Per 1 dieną administracijos direktorius, gavęs įsiteisėjusį teismo leidimą, nustato laikinąją globą. Laikinosios globos negalima nustatyti atgaline data. Todėl kyla klausimai, kas ir kaip atstovaus vaiką maždaug 10-14 parų nuo jo paėmimo.
Nuo kurios datos bus mokama vaiko globos išmoka - nuo vaiko paėmimo dienos ar nuo laikinosios globos nustatymo dienos? Apibendrinus iš savivaldybių gautus raštus, akivaizdu, kad teisės aktų pakeitimai nėra aiškūs, jie neišdiskutuoti su savivaldybių vaiko teisių apsaugos specialistais ir todėl praktikams kelia daugybę abejonių. Tokios diskusijos būtinos. Norime akcentuoti, kad šiuo metu baigiamas rengti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, todėl savivaldybių nuomone, inicijuojamus pakeitimus tikslinga būtų įtraukti į naujos redakcijos įstatymą arba juos išsamiai aptarti ir svarstyti kartu su nauju įstatymo projektu. Pritarti Tobulinant projektą atsisakyta siūlyto reguliavimo, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) būtų nustatoma gavus teismo leidimą. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)142
dėstoma keičiamo kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies nuostata „ ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo
“ tobulintina, nes 3.180 straipsnyje nėra nustatyta
sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo priėmimo tvarka. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)142 Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne visais atvejais gali reikėti priimti sprendimą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu vaiko tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), turėtų būti taikomas vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip tai nustatyta kodekso 3.179 straipsnyje. Pritarti 48.
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
2 LR CK 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimo - atsižvelgiant į tai, kad ribojant tėvams valdžią nepakanka turėti tik informaciją dėl galimai netinkamo tėvų pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu, o būtini aiškūs įrodymai bei kompetentingų institucijų pvz. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo priimti sprendimai, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad LR CK numatyta, jog laikinoji globa vaikams nustatoma per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos minėto straipsnio dalis turėtų būti išdėstyta taip:
„2. Pakeisti 3.250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato
ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba kitokiu būdu gavusi informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei nustačiusi, kad yra šio kodekso
nedelsdama (ne vėliau kaip per vieną dieną) imtis priemonių tokio vaiko teisėms apsaugoti (perkelti vaiką į saugią aplinką) ir šio kodekso 3.180 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Atsižvelgti Teikiamu siūlymu nurodoma formuluotė analogiška pateiktai projekte. 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)142
5) Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. Svarstytina, ar keičiant CK 3.250 straipsnio 2 dalį ir numatant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pareigą perkelti vaiką į saugią aplinką, esant CK 3.250 straipsnio 1 dalyje numatytam pranešimui apie vaiko teisių pažeidimą, vienos dienos terminas, kuriuo apibrėžiamas sąvokos „nedelsdama“ turinys, nėra per ilgas.
Tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, jis turi būti perkeltas į saugią aplinką nedelsiant. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)142 Taip pat ši nuostata turėtų būti papildyta pareiga kreiptis dėl laikinosios globos paskyrimo. Atsižvelgti Galiojančio CK
institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas.“. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)15
„globėjų centras“. Abejotina, ar globėjų centras gali būti globos rūšimi. Tai
galėtų būti globos forma, jeigu vaikas būtų globojamas globėjų centre. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-293), globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal sutartį perduoda likusį be globos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kodekso 3.253 straipsnio
vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.
Todėl neaišku, kodėl vaiko globa, kai jo globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas vykdo globėjų centras, negalėtų būti laikoma laikinąja globa. Atkreiptinas dėmesys ir į projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatą:
„Priimant sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), rajono (miesto)
savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre.“ Taigi pagal šį projekto straipsnį vaiko globa globėjų centre gali būti vadinama laikinąja globa. Atsižvelgti Be abejo, galiojančio CK 3.252 str. 1 d. nustatytos vaiko globos (rūpybos) rūšys yra laikinoji ir nuolatinė. Šis skirstymas sietinas ne tik su šių globos rūšių nustatymo tvarka, bet ir pagrindais. Laikinoji globa (rūpyba) steigiama, kai dėl tam tikrų priežasčių nepilnametis galimai laikinai patenka į padėtį, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų ir dar nėra aišku ar priežastys ir aplinkybės dėl kurių ji steigiama bus ilgesnį laika ar nuolat. Tuo tarpu pagrindai steigti nuolatinę globą (rūpybą) yra tokie, kuriems esant visą ar tikrą ilgesnį laiką tėvai negalės rūpintis savo vaiku. Projekto autorių siūloma globos (rūpybos) forma savaime nesukuria naujos vaiko globos (rūpybos) rūšies. Tačiau projekto autoriai to ir nesiūlo. Jie siūlo pildyti Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį įtvirtinančią vaiko globos (rūpybos) formas, o ne 1 dalį reglamentuojančią vaiko globos (rūpybos) rūšis. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad atsižvelgiant į globos instituto sampratą ir reguliavimą Civiliniame kodekse sąvoka „ globėjų centras “ keičiama į „ globos centras “ (o „ budinčio globėjo “ į „ budinčio globotojo “). 52. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
projekto 9 straipsnio. Atsižvelgiant į šiame straipsnyje siūlomus CK 3.251 straipsnio papildymus, numatant naują globos formą globėjų centre, turėtų būti atitinkamai peržiūrėti CK 3.253 straipsnio 1 dalis ir 3.256 straipsnis. Pritarti Šiame kontekste pažymėtina, kad pastaboje kalbama apie CK 3.252 str., o ne 3.251 str. 54. Nacionalinė teismų administracija 2013-05-2217 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Įstatymų projekto rengėjai nepagrindė Projekto 2 9 straipsnyje siūlomų pakeitimų. Manytina, kad esamas reguliavimas dera su projekte pateiktu, tad nekeistinas. Atsižvelgti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
3 Dėl LR CK 3.262 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir
pritartina. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12) 20,212
straipsnio 3 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, negali būti laikomas proporcinga priemone visų projekte nurodytų vaiko globėjų duomenų slėpimas nuo vaiko tėvų tais atvejais, kai vaiko laikinoji globa skiriama kitu nei kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Pritarti Nuostata patobulinta ir perkelta į projekto 21 straipsniu keičiamą CK
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)212 Antra, neaišku, kokį laikotarpį apima laiko aplinkybė
„nustatant“. Jeigu „nustatant“ apima visą laikinosios globos laiką ar ilgai
trunkantį laikinosios globos nustatymo procesą, tai projekto nuostata, kiek ji susijusi su būsimo globėjo ar rūpintojo, į kurio šeimą vaikas perkeltas iki globos (rūpybos) nustatymo, asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, neatskleidimu vaiko tėvams, diskutuotina jos santykyje su kitomis kodekso nuostatomis:
Pritarto 58.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)213
1) tėvai, net ir tada, kai jų valdžia apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Todėl net ir tuo atveju, kai laikinoji globa skiriama kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, draudimas atskleisti vaiko tėvams visus projekte nurodytus vaiko globėjų duomenis gali būti taikomas tik tada, kai toks duomenų atskleidimas prieštarautų vaiko interesams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)213
2) pagal kodekso 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Taigi tėvai turi teisę žinoti, kas yra jų vaiko globėjas (rūpintojas), o globėjas (rūpintojas) – pareigą teikti tėvams informaciją apie vaiką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)213 Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinamos projekto nuostatos nedera ir su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-293) 6 straipsnyje dėstomomis keičiamo įstatymo 191 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis.
Pritarti Pastaboje nurodyto projekto nuostatoje siūloma įtvirtinti budinčio globėjo pareigą bendradarbiauti su globėjų centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.), užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo biologiniais giminaičiais pagal numatytą ir su globėjų centru suderintą tvarką . 61. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03)212
dalį (Civilinio kodekso 3.262 straipsnio papildymas 3 dalimi) su Civilinio kodekso 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktais (globėjo pareiga netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams ir palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais), Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 2 dalimi, 3.161 straipsnio 3 dalimi, taip pat įvertinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintą teisę bendrauti su „motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui“, siūlytina svarstyti galimybę Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 3.262 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant vaikui laikinąją globą (rūpybą), tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko, neatskleidžiama globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens gimimo data ir vieta, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys.
Globėjas ar rūpintojas šio kodekso 3.271 straipsnio
vaiko teisių apsaugos institucijai.“ Pritarti Siūlytina pritarti ir Projekto nuostatą patobulinti nepaliekant imperatyvios vaiko globėjo ar rūpintojo duomenų neatskleidimo taisyklės. Siūloma ją taikyti tik tuo atveju, jei tai reikalinga siekiant geriausių vaiko interesų. 62. Lietuvos Teisės institutas (2017-02-03)212
interesus, nustatant vaikui laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys) neatskleidžiami tėvui (tėvams), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko ar kurių valdžia apribojama. Abejotinas šios normos imperatyvumas, kadangi galiojančio CK 3.271 str. įtvirtinta globėju pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Be to, atsižvelgiant į tai jog jei yra reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, jos siekiama, dažnai ir globos metu susitinkant, bendraujant su globojamo vaiko tėvais. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto nuostatą keisti į „savivaldybės administracijos direktoriaus ar teismo sprendimu gali būti neatskleidžiami“. Pritarti Projektas patobulintas. Pažymėtina, kad Projektu siūlyta 3.262 straipsnio 3 dalies pataisa patobulinta ir perkelta į CK 3.264 straipsnio 2 dalį.
Tuo tarpu siūlyta 3.263 straipsnio 2 dalies nuostata patobulinta ir perkelta į CPK 504 straipsnį. 63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017-02-03)212
7) Dėl Įstatymo projekto 12 ir 13 straipsnių. Svarstytina, ar siūlomi pakeitimai dėl CK 3.262 straipsnio 3 dalies ir 3.263 straipsnio 2 dalies, kuriais numatoma, kad nustatant vaikui laikinąją ar nuolatinę globą globėjo (rūpintojo) duomenys neatskleidžiami vaiko tėvams, visais atvejais yra proporcinga ir tinkama priemonė. Sutiktina, kad tam tikrais atvejais tai daryti būtina, tačiau abejotina, ar bendros taisyklės įvedimas atitinka vaiko interesus, nepažeidžia jo teisės į šeimos ryšius ir yra proporcinga priemonė biologinių tėvų teisių atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Atitinkamai CK 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose numatytos globėjo pareigos netrukdyti bendrauti vaikui su tėvais ir globėjo pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Iš šių nuostatų matyti, kad globos nustatymo atveju tiek vaikai, tiek tėvai išsaugo teisę bendrauti ir matytis, todėl neaišku, kaip šios teisės bus įgyvendinamos, jei biologiniai tėvai nežinos, kas yra vaiko globėjai.
Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų užtikrinimas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (
prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 19554/09, § 79 ir k t.). Pritarti Projektas patobulintas. Taip pat pažymėtina, kad Projektu siūlyta
straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu siūlyta 3.263 straipsnio 2 dalies nuostata patobulinta ir perkelta į CPK 504 straipsnį. 64. Lietuvos Teisės institutas (2017-02-03)212
interesus, nustatant vaikui laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė, materialinė padėtis ar kiti duomenys) neatskleidžiami tėvui (tėvams), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko ar kurių valdžia apribojama. Abejotinas šios normos imperatyvumas, kadangi galiojančio CK 3.271 str. įtvirtinta globėju pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Be to, atsižvelgiant į tai jog jei yra reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, jos siekiama, dažnai ir globos metu susitinkant, bendraujant su globojamo vaiko tėvais.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto nuostatą keisti į „savivaldybės administracijos direktoriaus ar teismo sprendimu gali būti neatskleidžiami“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)
dalies nuostatos derintinos su galiojančio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kiek tai susiję su tėvų, kurių tėvų valdžia apribota, teisės matytis su vaiku įgyvendinimu. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti teismo teisę spręsti, kokie konkretūs būsimo globėjo (rūpintojo) asmens duomenys vaiko tėvams neatskleidžiami, jeigu tai būtina, atsižvelgiant į vaiko interesus, nevardijant konkrečių asmens duomenų įstatyme. Be to, dėstant straipsnį nauja redakcija, reikia nurodyti ir straipsnio pavadinimą. Pritarti Šio straipsnio pataisų atsisakyta, o pasiūlyta 3.263 straipsnio 2 dalies nuostata patobulinta ir perkelta į CPK 504 straipsnį. 66. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-06 3.263 Dėl LR CK 3.263 straipsnio papildymo 2 dalimi - pritartina. Atsižvelgti Šio straipsnio pataisų atsisakyta, o pasiūlyta 3.263 straipsnio 2 dalies nuostata patobulinta ir perkelta į CPK 504 straipsnį. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)21 1,2
kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos nedera su galiojančiuose įstatymuose įtvirtintomis savivaldybės mero funkcijomis, taip pat atsižvelgiant į projekto 12 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina kartu pakeisti kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pritarti 68.
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
5 Dėl LR CK 3.264 papildymo 5 dalimi užtikrinat vaiko teises ir teisėtus interesus siūlytina praplėsti galimų vaiko globėju (rūpintoju) sąvoka: „Papildyti 3.264 straipsnį 5 dalimi: „5. Nustatant vaikui globą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pirmiausia pasiūlyti vaiką globoti jo giminaičiams arba asmenims su kuriais vaikas turi stiprų emocinį ryšį, jei tai yra įmanoma ir atitinka vaiko interesus.“ Pritarti iš dalies Iš esmės nuostatai pritartina, tačiau ji patobulinta nustatant eiliškumą į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant vaiko globą (rūpybą). 69. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-02-06)215
galimų vaiko globėjų (rūpintoju) sąvoką: Nustatant vaikui globą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pirmiausia pasiūlyti vaiką globoti jo giminaičiams arba asmenims su kuriais vaikas turi stiprų emocinį ryšį , jei tai yra įmanoma ir atitinka vaiko interesus.“ Pritarti iš dalies Iš esmės nuostatai pritartina, tačiau ji patobulinta nustatant eiliškumą į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant vaiko globą (rūpybą). 70. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija
5 Dėl LR CK 3.264 straipsnio papildymo 6 ir 7 dalimi
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)215
kodekso 3.264 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, išbraukiant žodžius
„arba globėjų centre“, nes pagal kartu su vertinamu projektu teikiamame
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19,
straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-293) nurodytą globėjų centro paskirtį ir funkcijas, globėjų centras neturėtų užsiimti nuolatine globa (teismas nustato tik nuolatinę globą).
Neatsižvelgti Projekto iniciatorių manymu praktikoje gali būti atvejų, kai globėjų centre teks nustatyti ir nuolatinę globą. 72. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2017-02-03)24
vaiko išlaikymo globėjų centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)24
keičiamos ir kodekso 3.267 straipsnio nuostatos, nustatant, kad rajono
(miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija prižiūri vaiko globą
(rūpybą) ne tik šeimoje, šeimynoje, bet ir globėjų centre. Pritarti Taip pat sistemiškai Projektas papildytas straipsniais keičiančiais Civilinio kodekso 3.243 straipsnio 4 dalį, 3.271 straipsnį. 74. Teisės institutas,
3 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Projekto 13 straipsniu siūloma uždrausti vaiko globėju tapti asmeniui, „jeigu įvertinus kas geriausia vaiko interesams bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį nenusprendžiama kitaip – asmenys, kurie yra teisti už tyčinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, taip pat teisti už kitą nusikalstamą veiką, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“. Pirma, formuluotė yra labai paini („teisti už tyčinę nusikalstamą veiką“ (...) „taip pat teisti už kitą nusikalstamą veiką (...)“) – atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos būna tyčinės ir dėl neatsargumo, antroje formuluot ės dalyje reikėtų įrašyti „teisti už neatsargią nusikalstamą veiką“.
Nepritarti Projektas patobulintas, nurodant konkrečius nusikaltimus, už kurias nuteistas asmuo negali būti skiriamas globėju (rūpintoju), tačiau įtvirtinant, kad d ėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgus į vaiko interesus.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-12)27 Taip pat turėtų būti keičiamas kodekso 3.274 straipsnis, papildant jį nuostata, kad globojamo vaiko globėjų centre išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija 2017-02-06 23,28 Dėl LR CK 3.266 straipsnio papildymo ir LR CK papildymo 3.2761 straipsniu
Komiteto posėdžio metu buvo aptarta, kad tokia centralizuota apskaita reikalinga tam, kad būtų galima pasinaudoti centralizuota duomenų baze, kai reikia sužinoti duomenis kitos savivaldybės duomenis, kad būtų išnaudotos visos galybės vaikui patekti į šeimą, taip pat norint žinoti apie vaiko brolius seses ir pan. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-1329 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 6.
juridinės technikos taisyklėmis tikslintinas projekto 14 straipsnis, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengimą siejant ne su įstatymo paskelbimu, o nurodant konkrečią datą iki kada privalo būti priimti minėti teisės aktai. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė29 1,2 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų įgyvendinimui reikės lėšų, t.y. iki 458760 eurų. Seimo statuto 145 straipsnio „Privalomos išvados dėl įstatymo projekto“ 1 dalyje nustatyta, kad j eigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
numatytos įstatymo įsigaliojimo datos (2017 m. rugsėjo 1 d.). Pritarti
nuomonė gauta
posėdyje pritarta ir nutarta keisti šio projekto ir lydimųjų įsigaliojimo data – 2018 m. sausio 1 d. 79. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė294 Projekto 24 straipsnis pildytinas nuostata numatančia šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino taikymo, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų sprendimų dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo atžvilgiu, nuostatas. Pritarti
80Visagino savivaldybės meras,
2013-05-13 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Visagino savivaldybės administracija iš esmės sutinka, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir atitinkamai Lietuvos Respublikos civilio kodekso tam tikros normos yra taisytinos/keistinos.
Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma, jog šiuo metu yra rengiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nauja redakcija (dėl kurios jau ne kartą buvo diskutuota, teiktos pastabos nuo vaiko teisių apsaugos skyrių, VTAT(S) vadovų asociacijos), todėl manytina, kad šiuo metu nėra tikslinga keisti tik kai kurias šio dokumento dalis. Labai tikime ir laukiame iš esmės pakeisto dokumento - Lietuvos Respublikos vaiko apsaugos įstatymo. Atsižvelgti Konkrečios pastabos projektui neteikiamos. 81. Lietuvos Respublikos finansų ministerija * Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 ir Nr. XIIIP-210-211 įgyvendinimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. prireiktų apie 178 tūkst. Eurų iš valstybės biudžeto ir apie 281 tūkst. Eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgdami į tai, kad 2017 metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išmokoms vaikams numatyta 86,8 mln eurų, o Teisingumo ministerijai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti – 5,6 mln eurų, ir įvertinę, kad lėšos šiems tikslams 2016 metais buvo panaudotos ne visos, manome, kad Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymai 2017 metais galėtų būti įgyvendinami iš asignavimų valdytojam (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Teisingumo ministerijai) patvirtintų asignavimų.
Galimybes skirti reikalingas lėšas tėvystės išmokoms ir vaiko priežiūros išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal kompetenciją turėtų įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-02-02) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP‑288 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. sausio 12 d. išvados dėl projekto 9 punkte pateiktomis pastabomis. Atsižvelgti
mokinių parlamentas 2013-05-10 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288.
Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupės pozicija, kuria siekiama išreikšti jaunimo nuomonę dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupė (toliau - LMP darbo grupė), nagrinėdama problemą dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje, reiškia didelį susirūpinimą dėl per mažo dėmesio, skiriamo smurto prevencijai, bei jaunajai kartai rodomo iškreipto visuomenės požiūrio. LMP, kaip aukščiausia mokinius atstovaujanti institucija, griežtai pasisako prieš bet ko k j smurtą.
yra ne kartą išreiškęs susirūpinimą dėl Lietuvos visuomenės toleruojamų fizinių bausmių taikymo vaikams, įžvelgiame problemą iškreiptame visuomenės požiūryje į smurtą. Net 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad vaikų fizinės bausmės yra pateisinamos. Didelį susirūpinimą kelia ir visuomenės abejingumas mušamiems vaikams, smurtas apibūdinamas kaip „senosios auklėjimo tradicijos” .
sunerimęs dėl nustatyto fizinių bausmių vaikystėje ir sunkių ligų sąryšio. Remiantis Plimuto universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, stiprus stresas, kuri sukelia fizinės bausmės, žmogaus organizmą gali paversti itin pažeidžiamu ir negalinčiu pasipriešinti ligoms. Tyrimų metu nustatyta, kad net 60 proc. astma sergančių asmenų ir net 70 proc. vėžiu sergančių žmonių patirdavo smurtą vaikystėje. Duke'o universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad su smurtu susidūrusių vaikų DNR nusilpsta ir prilygsta senstančių žmonių. Smurto sukeltos vaikystės traumos palieka pėdsaką visam gyvenimui - tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.
Agresija dažnai prasideda vaikams artimoje aplinkoje, iš kurios plinta j visuomenę. Be to, vaikai, prieš kuriuos smurtaujama, labiau linkę ir patys tuo naudotis - taip sukuriamas vadinamasis „smurto ciklas“. * Smurtas žaloja vaikų psichiką ir asmenybės suvokimą. Remiantis Em os Petkutės, paramos vaikams centro psichologės psichoterapeutės, Dalios Mickevičiūtės, vaikų ir paauglių psichiatrės, bei kitų gydytojų išvadomis, pabrėžiame, kad ankstyvoje vaikystėje patirtas smurtas gali sukelti motorinės ir psichinės vaiko raidos sutrikimų. Ateityje vaikams, patyrusiems prievartą, gali būti sunkiau mokytis ar dirbti — jie gali turėti emocinių, elgsenos, bendravimo problemų, patirta stipri prievarta gali sukelti reaktyvųjį prieraišumo sutrikimą. Vaikai praranda pasitikėjimą aplinkiniais žmonėmis. Su smurtą patyrusiais jaunuoliais sunkiau bendrauti, jie labiau užsidarę, suvaržyti. Agresija įbaugina, trukdo žmogaus vystymuisi ir, svarbiausia, tobulėjimui, asmenybės formavimuisi.
vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2012 m. 1261 vaikas patyrė smurtą. Iš viso užfiksuoti 1343 atvejai. Uždraudus bet kokį smurtą šie skaičiai gali sumažėti. Šiuo metu smurtas šeimoje suprantamas kaip normalus reiškinys. Neužkirtus kelio smurtui prieš vaikus, neįmanoma veiksmingai užtikrinti ir kitų vaiko teisių - teisės į išlikimą, orumą, sveikatą, gerovę, raidą saugioje aplinkoje. Apibendrindami poziciją Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupės nariai pabrėžia - vaikai Lietuvoje nėra apsaugoti nuo prievartos artimiausioje aplinkoje. Nukentėjęs vaikas beveik niekada nesikreipia pagalbos. Sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą svarbu ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, kompleksiškai šalinti jo priežastis, sukurti vaikams ir smurtautojams pagalbos ir prevencijos priemonių sistemą.
Fizinių bausmių draudimas skirtas ne nubausti kuo daugiau tėvų, bet sudaryti teisinį pagrindą visuomenės sąmoningumo kėlimui bei alternatyvių auklėjimo metodų plėtrai. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 84. Lietuvos Respublikos pilietis, 2013-05-05, Laima Normantaitė 2013-05-07 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288.
<...>
visų LR esamų ir būsimų piliečių vardu prašau Jūsų sustabdyti projektų
XIIP-308, XIIP-309 priėmimą, nes jie grubiai pažeidžia LR Konstituciją, LR piliečių teises, griauna šeimos institutą ir Lr ateitį. Aukščiau paminėtų projektų priėmimo pasekmė yra netoleruotina : 1.Sugriautas šeimos institutas, tėvų pareiga ir teisė auklėti vaikus. Pagal projektą XIIP-317 valstybės tiesiogiai kišasi į privatų šeimos gyvenimą drausdama auklėti vaikus, nes smurto prieš vaiką apibrėžimas yra toks platus ir abstraktus, jog nieko konkretaus neapibrėžia, o kiekvieną LR pilietį turintį vaiką automatiškai paverčia smurtautoju. 2. Sugriauta teisinė sistema ir nekaltumo prezumpcija. Pagal projektą XIIP-321, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įgauna teisę be teismo sprendimo atimti vaiką. 3. Įteisinamas dvigubos bausmės principas. Atimamas vaikas, o vėliau pagal projektą XIIP-319 tie patys tėvai iš kurių jau atimtas vaikas gali būti nubausti pinigine bauda iki 180 MGL (23 400 LT – iki 80MGL turtinės žalos atlyginimas ir iki 100 MGL neturtinės žalos atlyginimas);
4Sugriaunama teisė į viešą, teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą.
Pagal projektą XIIP-309 asmuo atskleisdamas arba paskelbdamas bylos duomenis, susijusius su nepilnamečiu gali būti nubaustas dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. 5. Numatomi įstatymo pakeitimai patys savaime yra smurtas prieš vaiką, nes nėra didesnio streso vaikui kaip atskirtis nuo tikrųjų tėvų. Paprastais žodžiais tariant:
už bet ką ir be teismo sprendimo. 2. Patys tėvai, iš kurių atėmė vaiką, susimokės valstybei, t.y. finansuos įstatymo įgyvendinimą. 3. Tėvai pradėję apie tai kalbėti viešai, bus nubausti. Peticiją prieš projektų priėmimą vos per kelias dienas pasirašė daugiau kaip 4 400 LR piliečių ir kiekvieną dieną parašų vis daugėja, Visų LR esamų ir būsimų piliečių vardu prašau Jūsų įsigilinti į šiuos įstatymo pakeitimo projektus, jų keliamas grėsmes ir pasekmes, sustabdyti jų priėmimą ir išsiaiškinti, kodėl Seimo narės pateikė Seimui projektus akivaizdžiai prieštaraujančioms LR Konstitucijai, griaunančius LR piliečių ir šeimų gerovę. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 85. Monika 2013-05-10 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Paprastas laiškas, skirtas Jums, atsakingiems už Lietuvos ateitį. Jaučiuosi esanti Lietuvos piliete, todėl man rūpi tai, kas vyksta ir gali įvykti Lietuvoje. Prašau Jus mąstyti, priimant įstatymus, nepriimti jų automatiškai dėl gražių kalbų, gerai įsiskaityti. Pasekmės gali būti skaudžios.
Pasekmės gali būti skaudžios. Jei Jūs dirbat vardan Lietuvoje, o ne vardan suinteresuotų grupių, kurių tikslas
pataisymus. LR Konstitucija gina kiekvieną žmogų. Vaikas irgi yra žmogus. Konstitucija gina ir jį. Nuo smurto, nuo žalojimų, orumo pažeidimo. LR Konstitucija taip pat apsaugo Lietuvos žmones nuo kišimosi į jų asmeninį gyvenimą. Asmenys, siūlantys daug įstatymų pataisų, kurios įvedamos prisidengiant smurtaujančiais prieš vaikus tėvais, kėsinasi į šias pamatines Konstitucija užtikrinamas teises. Todėl labai prašau – mąstykite. Reikalaukite tikslinti šiuos įstatymų projektus, kol nebus jokios galimybės jais manipuliuoti. Nes niekas negali būti tikras, kas bus Lietuvoje ir pasaulyje po 5, 10, 15 metų. Jei bus įstatymai, kuriuose labai neapibrėžtai įvardijama smurto sąvoka (teko girdėti, kad verkti prie vaiko – tai emocinis smurtas), kuriuose taikomos griežčiausios bausmės (vaiko atėmimas iš šeimos – didžiausias smurtas pirmiausiai prieš vaiką, tėvus ir šeimą) „įtariant pavojų“, gali prasidėti visiškas chaosas. Gali atsirasti grupės žmonių, suinteresuotos dideliais pinigais, gaunamais už vaikų įvaikinimą.
Įstatymams leidus iš karto, gavus skundą priimti sprendimą, kad vaikai kalti (kur nekaltumo prezumpcija) ir vaikui gresia pavojus, vaikas paimamas iš šeimos. Tėvams, kurie dėl to susijaudina sukurpiamos psichiatrinės diagnozės. Vaikas nebegali grįžti pas nesveikus tėvus. Tėvai, bijodami prarasti galutinį ryšį verčiami tylėti (įstatymo dėl neviešų teismų atskleidimo pataisa). Sakot, fantastika, panikos kėlimas? NE. Tai vyksta. Daugiausiai informacijos ateina iš UK, Norvegijos, Vokietijos, Švedijos. Prašau – neatmeskite šios informacijos kaip pasakų, gąsdinimų. Mastykite ir patys kritiškai žiūrėkite ir įvertinkite. Jūs esate valdžioje tam, kad rūpintumėtės savo tauta. Įrodykite tai. Reikalaukite tikslinti įstatymus, kad ir vaikai, kurie patiria smurtą, būtų nuo jo apsaugoti, ir kad būtų suteikiama pagalba šeimoms, nes jos yra mūsų vertybių nešėjos, kad jokiais būdais nebūtų galima manipuliuoti tauta, grasinant atimti jos vaikus. Ir tik negalvokite, kad Lietuvoje yra kitaip, čia taip nebus, o jei bus, manęs tai nepalies. NE. Mes esame ES, mums galioja tas pats, kas vyksta ES. Bet mes galim savaip pasirūpinti savo tautos vaikais. Parodydami, kad jie mums rūpi, kad mes dėl jų stengiamės, o ne kuriam abstrakčius įstatymus ir sudarom galimybes manipuliuoti korumpuotiems valdininkams. Taip, Lietuvoje daug nelaimingų vaikų. Taip, Lietuvoje tėvai daugelis naudoja smurtines auklėjimo priemones. Tai netoleruotina. Tačiau smurto smurtu neišmušim. Jei rodysim, kad mums TIKRAIO rūpi kiekviena šeima, kiekvienas tėtis, mama ar vaikas, tai ir tėvai labiau rūpinsis savo vaikais. Kai engiami tėvai, jie tyčia ar netyčia nuleidžia tai savo vaikams, Ir visuomet kenčia silpniausi. Apginkime juos, gindami šeimą. Ačiū už išklausymą. Tikiu Jūsų sveiku protu ir darbu Lietuvos tautos ir jos vaikų labui.
Trijų vaikų mama, besistengianti dėl jų gerovės savo tėvynėje, pasisakanti prieš bet kokį smurtą bet kurioje aplinkoje, už kritišką požiūrį į tai, kas vyksta pasaulyje. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 86. Inga Rakitskytė 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Aš, Inga Rakitskyte, susipažjnusi su pasiūlymais, Prieštarauju Seimo narių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės seimui pateiktų vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo pakeitimų ir su jais susijusių įstatymo pakeitimų projektų (Nr. XIIP-317, Nr. XIIP-321, Nr. XIIP-322, Nr. XIIP-323, Nr. XIIP-319, NR. XIIP-309, NR. XIIP-320, NR. XIIP-307, NR. XIIP-308, NR. XIIP-309) priėmimui, nes jie grubiai pažeidžia LR Konstituciją, LR piliečių (tarp jų ir vaikų) teises, griauna šeimos institutą ir Lietuvos Respublikos ateitį. Pati gyvenu Norvegijoje, žinau identiško įstatymo šioje šalyje veikimo pasekmes (Įstatymo abstraktumas/nekonkretumas pats savaime yra užprogramuotas nesėkmei jį taikant: įstatymas toks abstraktus, kad leidžia atimti vaiką iš bet ko ir bet kada -Vaikų apsaugos tarnybos darbuotojai tuo piktnaudžiauja; Vaikų apsaugos tarnybos darbuotojų aplaidumas ir kitos klaidos - nepakaltinami, o esant reikalui – apginami melu; ir 1.1.). Norvegijos piliečių siekis šiuo metu yra panaikinti „Barnevern" kaip instituciją arba iš pagrindų ją reorganizuoti, pradedant nuo įstatymų. Ar mes norime kopijuoti kitu šalių Nesėkmingus projektus ir diegti juos savo šalyje? Siūlau kurti savo, geresnius, įstatymus ir labai rimtai mokytis iš svetimų klaidų. Kaip minėto įstatymo pasekmė Norvegijoje yra įsikūrusių daug puikiai veikiančių įvairios pagalbos teikimo šeimoms, konsultavimo institucijų (-PMTO (Parent Management Training-Oregon), Šeimos apsaugos tarnyba, šeimos fondas ir 1.1.).
Tai puikios, nepalyginamai efektyviau veikiančios prevencinės priemonės. Reikia įsisavinti ir efektyviai pritaikyti sėkmingai veikiančias prevencines priemones vietoj nesėkmingai veikiančio įstatymo. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 87. Viktorija Deviatnikovaitė – Vaškienė, Rimantas Kadžys, Justinas Žilionis 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Aš esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 88. Ieva Verhovodka, 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Aš, Ieva Verhovodka, Lietuvos Respublikos pilietė, susipažinusi su pasiūlymais, prieštarauju žemiau nurodytiems įstatymų pakeitimams . Labai prašau juos atmesti:
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-317 (teikia O. Valiukevičiūtė); Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-321 (teikia R. Šalaševičiūtė);
Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-322 (teikia R. Šalaševičiūtė); Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-323 (teikia R.Šalaševičiūtė). Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 89.
Taraev 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Rašau šį laišką, nes aš, ir mano žmona, esame labai susirūpinę dėl Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlomo vaikų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų projekto. Iš karto norėčiau pažymėti, kad esu prieš smurtą šeimoje - savo sūnų auklėjame be fizinio ar psichologinio smurto ir manome, kad tai geriausias būdas, tačiau tai - kiekvienos šeimos reikalas ir valstybė turėtų įsikišti tikrai kraštutiniais atvejais, kai vaikui tikrai gręsia pavojus. Siūlomi pakeitimai labai miglotai apibrėžia tai, kas yra "tikrai" ir palieka be galo daug erdvės interpretacijoms bei suteikia institucijoms perdaug teisių ardyti šeimas, naikinti vaikų teisę džiaugtis buvimu prigimtinėje šeimoje. Iš esmės, siūloma • grubiai sistematizuoti vaikų auklėjimą, perduoti šią šeimos pareigą į valstybės rankas - ardyti šeimos institutą ir griauti valstybės pamatus. Išanalizavus kitų šalių pavyzdžius, nesudėtinga įžvelgti ateitį ir suprasti, juk šis įstatymas - tik pradžia. Ar Jūs norite, kad Jūsų vaikams būtų aiškinama, kaip jie turi auklėti savo vaikus? Ar norite, kad atimtų Jūsų anūkus, nes Jūsų vaikai neaprengė jų pagal valstybės standartus, negalėjo nupirkti jiems naujausio mobiliojo telefono, vaikui sušalus davė jam aviečių arbatos, o ne antibiotikų? Ar norite, kad jį atimtų todėl, kad tėvai vaikui sugalvojo duoti vyrišką arba moterišką vardą nesulaukę kol jis save "socialiai" identifikuos, neleido žiūrėti pornografinio pobūdžio animacinių filmų tiek valandų per dieną, kiek numato normatyvai? Dabar tai skamba absurdiškai, bet tai tik pradžia ir šis absurdas greit gali tapti niūria realybe. Labai prašome tvirtai pasisakyti už sveiką protą ir prieš įstatymo pakeitimų priėmimą. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 90.
Sonata Malakauskienė, 2013-06-18 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimus siūlomus O. Valiukevičiūtės ir R. Šalaševičiūtės. Labai prašau nepatvirtinti šių pakeitimų. Kviečiu į atvirą diskusiją su visuomene dėl šių klausimų. Atsižvelgti Projektas patobulintas, tačiau svarstomam projektui šiuo raštu konkrečios pastabos neteikiamos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2013-09-271 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Argumentai: Siekiant vienodos įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktikos ir užtikrinant vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais bei giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, siūlau suderinti Civilinio kodekso bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas bei vartojamas sąvokas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3.172 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais bei kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“
narė Rimantė Šalaševičiūtė 2013-09-272 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Argumentai: Argumentai analogiški aukščiau nurodytiems. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 3.176 straipsnis, išdėstyti taip:
„3.176 straipsnis. Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
1.
Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bei kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaikais. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais bei kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams. 3. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar vaiko artimieji giminaičiai bei kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai bei kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą. 4. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais bei kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti Argumentai :
Atsižvelgiant į straipsnio turinio pataisas, taisytinas ir straipsnio pavadinimas „Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais“ išbraukiant žodį „artimaisiais“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-02-114 N 1.1. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinti Įstatymo projekto Nr.
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
galioja tiek proceso dispozityvumo ir rungimosi principai, tiek kiti bendri civilinio proceso principai, todėl iš siūlomų pakeitimų nuostatų neaišku, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras įrodinės tėvų valdžios panaikinimo pagrindus, nesant tėvų, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, dėl to išreikštos valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 1 straipsnio nuostatų atsisakyti arba, jeigu siūlymui nebūtų pritarta, nurodytu Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 straipsniu keičiamą CK 3.182 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali
pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras, esant tėvų (tėvo ar motinos), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, prašymui.“ Nepritarti Pasiūlymas : Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, nutarta apskritai atsisakyti 3.182 straipsnio 3 dalies pataisų. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2
įvertinus galiojančią CK 3.219 straipsnio 3 dalį kartu su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 2 ir 5 straipsniais, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 2 straipsnyje teikiamas siūlymas tarpusavyje derintinas su CK 3.219 straipsnio
Projektas papildytas 8 straipsniu, kuriuo 3.219 straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios. 5. Seimo narė Rimantė
2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Argumentai: Įstatymo projekto straipsnis neapima asmenų, kurie pripažįstami kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnį, kuriuo keičiama Įstatymo 3.210 straipsnio 4 dalis, bei Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį, kuria keičiamas 3.269 straipsnio 6 punktas, papildyti nuostatomis dėl apribojimų taikymo ir asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus ir išdėstyti juos taip: „5 straipsnis. 3.210 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas Pakeisti 3.210 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, nuo kurių yra atskirtas vaikas, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės. Jeigu teismas, įvertinęs kas geriausia vaiko interesams bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį nenusprendžia kitaip, įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra teisti už tyčinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, taip pat teisti už kitą nusikalstamą veiką, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo ir neatlikę paskirtos bausmės.“ Nepritarti Pasiūlymas : Klausymų metu, pritariant ir pasiūlymo autorei, nutarta patobulinti 5 straipsnio 2 dalies (kuria siūloma keisti CK 3.210 straipsnio 4 dalį) nuostatą, nurodant konkrečius nusikaltimus už kuriuos nuteistas asmuo negali būti įvaikinotoju. Tuo pačiu nurodoma, kad d ėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą, bei atsižvelgdamas į vaiko interesus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 1.3. Tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-288 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo CK 3.210 straipsnio 4 dalį, nes pritarus pateiktam siūlymui būtų susiaurintas asmenų, galinčių tapti įvaikintojais, ratas – į jį patektų ir asmenys, kurie buvo teisti už finansinius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ar turtiniams interesams ir panašiai. Būtina pabrėžti, kad nurodyti nusikaltimai gali būti padaryti prieš daugelį metų, juos darant nusikalstama veika nenukreipiama prieš vaikus, kitų fizinių asmenų sveikatą, todėl pritarus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio
dėl praeityje ne fiziniams asmenims padarytų nusikaltimų net ir išnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288
tikslui – skatinti vaikų įsivaikinimą, todėl įvertinant tai, kad kiekvienu atveju klausimą dėl asmens tinkamumo įsivaikinti vaiką sprendžia teismas, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 2 dalimi keičiamą CK 3.210 straipsnio 4 dalį tikslinti ir išdėstyti taip: „4.
Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, ir kurie dėl šios ligos negalėtų įgyvendinti įvaikintojo pareigų, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes, taip pat už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, jeigu teistumas nėra išnykęs.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Nuostata patobulinta, nurodant konkrečius nusikaltimus už kuriuos nuteistas asmuo negali būti įvaikintoju. Tuo pačiu nurodoma, kad d ėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą, bei atsižvelgdamas į vaiko interesus. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3
geriausius interesus, nes geriausių vaiko interesų principas įtvirtintas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, ir CK 3.210 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas (rūpinamas) vaikas, kurį norima įvaikinti, asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) sutuoktiniams.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : nutarta 3.210 straipsnio „ Asmenys, turintys teisę įvaikinti “
tobulinant 3.223 straipsnio „ Pirmenybė įvaikinti
“ 1 dalį. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 N
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsniu keičiamas CK 3.222 straipsnio 1 ir 2 dalis:
dalimi keičiamo CK 3.222 straipsnio 1 dalies pakeitimuose siūloma reguliuoti su nuolatinės globos (rūpybos) formos pakeitimo iš institucinės globos (rūpybos) į globą (rūpybą) šeimoje susijusius klausimus, siūloma nurodytus pakeitimus, susijusius su globos (rūpybos) nustatymu, dėstyti ne CK Trečiosios knygos V dalyje „Įvaikinimas“, o CK Trečiosios knygos VII dalyje „Globa ir rūpyba“. Nepritarti Pasiūlymas:
Nutarta projektą tobulinti apskritai atsisakant projektu siūlyto 3.222 straipsnio naujos 1 dalies įtvirtinimo. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 N 1.5.2. Iš Įstatymo projekto Nr.
Iš Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo CK 3.222 straipsnio 2 dalies neaišku, ar siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sureguliuoti atvejus, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, ar ir tuos atvejus, kai vaikai neperkeliami į būsimų įtėvių šeimą. Jeigu siekiama reglamentuoti atvejus, kai vaikai perkeliami į būsimų įtėvių šeimą, atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 1 dalyje pateiktus siūlymus, tai yra kai vaikas perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą tuo atveju, kai vaiko tėvų valdžia yra laikinai apribota, įvertinant tai, kad praktikoje gali pasitaikyti ir kitų atvejų, kai vaiką tikslinga perkelti į būsimų įtėvių šeimą, jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo CK
CK 3.222 straipsnio taikymu . Nepritarti Pasiūlymas : Pastaboms pritartina, tačiau nutarta projektą tobulinti apskritai atsisakant projektu siūlyto 3.222 straipsnio naujos 1 dalies įtvirtinimo. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2
keičiama CK 3.250 straipsnio 2 dalis, įvertinant galimybę atitinkamus terminus apibrėžti valandomis. Siekiant įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per vieną dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 8 straipsnio 2 dalyje teikiamo siūlymo „nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą dieną“ formuluotė kaip tik nustato ilgesnį nei galiojantis šiuo metu terminą vertinamame straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Patobulintame projekte atsisakyta termino „ nedelsiant “ siejimo su „ bet ne vėliau kaip kitą dieną “ ir pareiga imtis vaiko teisių apsaugos priemonių sietina tik su terminu „ nedelsiant “. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-02-1115
Argumentai : Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis komitetas pritarė Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymui Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektui XIIIP-293 „globėjų centro“ pavadinimą keisti į „globos centro“ pavadinimą, atitinkamai patobulintos ir šio Civilinio kodekso pakeitimo projekto nuostatos. 12. Seimo narė Rimantė
1 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Argumentai: Suderinti Įstatyme bei Vietos savivaldos įstatyme naudojamas sąvokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnyje, kuriuo keičiama Įstatymo 3.262 straipsnio 1 dalis, bei 12 straipsnyje, kuriuo keičiama 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis, išbraukti žodžius
„rajono (miesto)“ ir juos išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 3.262 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas
išdėstyti taip: „1.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po teismo nutarties dėl leidimo nustatyti globą (rūpybą) įsiteisėjimo arba teismo sprendimu šio kodekso numatytais atvejais.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pritartina siūlymui keisti subjektą, nustatantį vaiko laikinąją globą (vietoje mero, įrašant savivaldybės administracijos direktorių), tačiau atsisakyta siūlomo reguliavimo, kad leidimą nustatyti laikinąją globą
(rūpybą) išduotų teismas. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1
atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma <...> direktoriaus sprendimu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą“, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 1 dalyje pareigą įvertinti, „ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre“, nustatyti ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kaip teikiančiam atitinkamą siūlymą (dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo savivaldybės administracijos direktoriui) subjektui. Pritarti
2 1.10. Tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-288 12 straipsnio 2 dalį, kuria CK
nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) siekiama sudaryti sąlygas vaikui grįžti į šeimą, todėl nuolatinis vaiko tėvų ir jo laikinųjų globėjų (rūpintojų) bendravimas galės užtikrinti vaiko ryšio su tėvais tęstinumą, netikslinga siūlomoje CK 3.262 straipsnio nuostatoje nustatyti draudimą atskleisti tėvams (tėvui ar motinai), kurių globos (rūpybos) neteko vaikas, bet kokius globėjo ar rūpintojo asmens duomenis, įskaitant vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pabrėžiant, kad vadovaujantis vaiko geriausiais interesais kiekvienu atveju turi būti atliekamas individualus situacijos vertinimas, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 12 straipsnio 2 dalį, kuria CK 3.262 straipsnis papildomas 3 dalimi, išdėstyti taip:
„3. Siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaikui laikinąją
globą (rūpybą), globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu ir (ar) vaiko laikinuoju globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens rašytiniu prašymu gali būti neatskleidžiami tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos (rūpybos) vaikas neteko.“ Pritarti Nuostata patobulinta ir perkelta į projekto 21 straipsniu keičiamą CK 3.264 straipsnio 2 dalį. 15. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2013-09-2721 1,2 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 12 straipsnis. 3.264 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies pakeitimas
straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „miesto (rajono), vietoj žodžių „valdybos
(mero) sprendimu (potvarkiu)“ įrašyti žodžius „administracijos direktoriaus įsakymu“ ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) administracijos direktoriaus įsakymu pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą arba teismo sprendimu. Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga.“
antrojoje dalyje išbraukti žodžius „miesto (rajono), vietoj žodžių „valdybos (mero) sprendime (potvarkyje)“ įrašyti žodžius
„administracijos direktoriaus įsakyme“ ir ją išdėstyti taip:
„2. Rajono (miesto) Savivaldybės valdybos (mero) sprendime (potvarkyje) administracijos direktoriaus įsakyme dėl vaiko globėjo skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos rūšis, vaiko globėjas, globojamas vaikas, vaiko globos vieta, institucija, atsakinga už globojamam vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai ir jos nustatymui.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pritartina siūlymui dėl subjekto skiriančio vaiko globėją (rūpintoją) laikinosios globos atveju, patikslinimo, tačiau nepritarta siūlomam reguliavimui, kad nustatant laikinąją globą (rūpybą) turi būti gautas teismo leidimas. 16. Seimo nariai Remigijus Šimašius, Dalia Kuodytė
5 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288.
Argumentai: Sprendžiant vaiko globos (rūpybos) klausimą siūlome laikytis tokios apgyvendinimo tvarkos, kai vaikas pirmiausia apgyvendinamas šeimoje ar su giminaičiu (giminaičiais), su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tokios šeimos nėra, tuomet kitoje šeimoje, jei ir tokios šeimos nėra, tuomet šeimynoje, ir galiausiai, nesuradus šeimynos, socialinės globos įstaigoje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo 3.264 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono
(miesto) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal to rajono
(miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą arba teismo sprendimu. Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga. Sprendžiant vaiko globos (rūpybos) klausimą turi būti laikomasi tokios vaiko apgyvendinimo tvarkos:
1) šeimoje ar su giminaičiu (giminaičiais), su kuriais vaiką sieja emociniai ar šeiminiai ryšiai;
2) kitoje šeimoje, neatitinkančioje šio straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžto šeiminių ar emocinių ryšių kriterijaus;
3) šeimynoje;
4) socialinės globos įstaigoje. “ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Iš esmės siūlymui pritarta, tik eiliškumas dar labiau išplėstas. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5
taisyklės yra lygiavertės ir tam tikrais atvejais gali kilti neaiškumų, kaip
vaiko teisių apsaugą, siūloma patikslinti jų santykį. Pritarti
2017-02-1121 1.11. Siekiant nuoseklumo, siūloma Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-288 14 straipsnyje (ir kituose straipsniuose) nuosekliai vartoti formuluotę „globa (rūpyba)“
2017-02-11 22,27
siūlymus dėl naujos vaiko globos (rūpybos) formos nustatymo, siūloma sistemiškai keisti ir CK 3.265 straipsnį – jame nustatyti konkrečią vaiko globos (rūpybos) vietą, kai vaikui bus taikoma globos (rūpybos) forma – vaiko globa (rūpyba) globėjų centre, ir CK
jį papildyti Įstatymo projekte Nr. XIIIP-288 siūloma nauja vaiko globos (rūpybos) forma – vaiko globa (rūpyba) globėjų centre. Pritarti
1
sakinį ir CK 3.266 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka
bendradarbiauja su kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa nustatyta jų teikimu, ir informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, išreiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus. Kai savivaldybėje nėra norą globoti (rūpinti) išreiškusių asmenų pageidaujamo amžiaus, lyties ar sveikatos vaikų, rajono
(miesto) vaiko teisių apsaugos institucija globoti (rūpinti) norintiems asmenims privalo pateikti informaciją apie kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijų teikimu institucijose globojamus (rūpinamus) vaikus pagal asmens, išreiškusio norą globoti (rūpinti), lūkestį.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „ 3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa
(rūpyba) nustatyta jų teikimu, informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, pareiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus, taip pat globoti (rūpinti) vaikus norintiems asmenims teikia informaciją apie savo ir kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijose globojamus (rūpinamus) vaikus.“
narė Rimantė
3 Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 13 straipsnis. 3.269 straipsnio pakeitimas
punkte vietoj žodžių „tyčinius nusikaltimus “ įrašyti žodžius „už tyčinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, ar teisti už kitą nusikalstamą veiką, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
Išimtiniais atvejais leidžiama būti globėju (rūpintoju) teistiems asmenims, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“ ir šį punktą išdėstyti taip: „6) jeigu įvertinus kas geriausia vaiko interesams bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį nenusprendžiama kitaip – asmenys, kurie yra teisti už tyčinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, taip pat teisti už kitą nusikalstamą veiką, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas arba pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo ir neatlikę paskirtos bausmės .“ Nepritarti Pasiūlymas : Projektas patobulintas, nurodant konkrečius nusikaltimus už kurias nuteistas asmuo negali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Taip pat įtvirtinama, kad dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgus į vaiko interesus. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3
Nr. XIIIP-288 17 straipsnio 3 dalyje teikiamą siūlymą numatyti, kad
„iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti teisminiai procesai dėl tėvų valdžios
apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ar įvaikinimo baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas“. Svarstytina, ar tokia taisykle nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės, ypač susiformavę vaikų lūkesčiai, pavyzdžiui, teisminis įvaikinimo procesas dar neprasidėjęs, bet didžioji įvaikinimo procedūrų dalis jau įvykusi, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-288 3 straipsnio 3 dalimi pakeičiamas įvaikintojų pirmenybės sąrašas ir asmuo nebetenka pirmenybės įvaikinti.
Nepritarti Pasiūlymas : manytina, kad neturėtų kilti teisės taikymo problemų, nes visais atvejais sistemiškai taikant Civilinio kodekso nuostatas yra vertinami geriausi vaiko interesai. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210,
3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-288 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-288), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybė 2013-07-11 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 )
valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 20, 21 ir 22 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Nepritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-321, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-322 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-323, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XI-1954 ,,Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.
40-1971 )
įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
),
sistemos teisinis reguliavimas ir rengiamas ne tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet ir su juo susijusių įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo) pakeitimo projektai (toliau – rengiami įstatymai). Rengiamuose įstatymuose bus siūloma stiprinti socialinį darbą su vaiku ir jo tėvų šeima (nepaimant vaiko iš šeimos), nustatyti vaikui ir jo tėvų šeimai pagalbos planą, jo turinį ir koregavimo tvarką. Jeigu anksčiau nurodytos rengiamų įstatymų teisinio reguliavimo priemonės nebūtų veiksmingos, tik tada būtų siūlomos priemonės, skirtos tėvų valdžiai apriboti, vaiko globai (rūpybai) nustatyti ir globėjui (rūpintojui) skirti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taip pat bus tobulinamos siekiant įgyvendinti Europos Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1), 3–6 straipsnių, apibrėžiančių vaikų seksualinės prievartos, seksualinio išnaudojimo, pornografijos, ryšių mezgimo su vaikais seksualiniais tikslais sampratą, 10 straipsnio, nustatančio draudimą dirbti su vaikais asmenims, kurie nuteisti už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei, ir 18 straipsnio, reglamentuojančio bendrųjų pagalbos ir apsaugos priemonių vaikams taikymą, nuostatas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas įtrauktas į 2013 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2013, Nr. 42-2066 ). Nepritarti Pasiūlymas :
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlė nepritarti projektui, nes Vyriausybė rengia naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimuosius projektus. Tačiau šiai pozicijai nepritartina, nes Seimas 2016 m. gruodžio 22 d. posėdyje Vyriausybės pateiktą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius jau grąžino iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-02-07)53 Siūlome patikslinti įvaikinimo prioritetų eiliškumą ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 3.210 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus;
4) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti;
5) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
6) Lietuvos Respublikos piliečiams;
) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus;
5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
6) sutuoktiniams. “ “ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Nutarta 3.210 straipsnio „ Asmenys, turintys teisę įvaikinti
“ 6 dalį pripažinti netekusia galios, o atitinkamas nuostatas
įtvirtinti tobulinant 3.223 straipsnio „ Pirmenybė įvaikinti
“ 1 dalį. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
(2017-02-07)51 Siekiant sudaryti galimybes įsivaikinti kuo platesniam ratui žmonių, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 3.210 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
darbingo amžiaus asmenys iki penkiasdešimt penkerių metų , tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.“ Pritarti 3.
Žmogaus teisių komitetas (2017-02-08)294 Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti projekto 17 straipsnį
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ dėl CK 3.183 papildymo nauja 5
dalimi nuostatos taikymo, nustatant, kad metų terminas iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų sprendimų dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas 2017-02-07 * Pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, bei sujungti šį projektą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210,
ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-322. Pritarti
teisių komitetas 2013-10-02 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. Projektą atmesti. Nepritarti Pasiūlymas : Pritarta komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektas XIIP-322 ir XIIIP-288) projektui. 6. Žmogaus teisių komitetas (2017-02-08) Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymą. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas 2017-02-07 * Pastaba pateikta projektui (XIIP-322), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu XIIIP-288. 6.
ir pasiūlymai : pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas bei sujungti jį su Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-288. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti jungtiniam Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektui (projektas XIIP-322 sujungtas su Projektu XIIIP-288) XIIIP-288(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] Pvz., žr. Laužikas, E. Šeimos bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai (teoriniai ir praktiniai aspektai). Seminarų medžiaga. Interaktyvus. Prieiga per internetą: http://www.vaikoteises.lt/media/file/Seimos%20bylos.pdf .