Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2019 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinimui būtinas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pataisas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs
Įstatymo projekto tikslas – sumažinti Seimo narių skaičių. 3. Dabartinis įstatymo projekte aptariamų klausimų teisinis reglamentavimas. Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, jog Seimą sudaro 141 Seimo narys. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas būtų sumažintas Seimo narių skaičius ir Seimą sudarytų 121 Seimo narys. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas bei Seimo rinkimų tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai, be kita ko nustatant, kiek Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose ir kiek – daugiamandatėje apygardoje. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo lydimieji aktai bus reikalingi, tame tarpe ir Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų aktų pakeitimai. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Seimo narių skaičiaus sumažinimas leis taupyti biudžeto lėšas, skirtas Seimo narių ir jų padėjėjų atlyginimams bei parlamentinei veiklai. 12. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė Seimo narių grupė. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Seimas, rinkimai, Seimo narių skaičius Teikia Seimo nariai:
19Aušra Papirtienė 20.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-11-14 Nr. S-2018-8565 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-2874 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2874 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto tikslas - „sumažinti Seimo narių skaičių“. Šio tikslo buvo siekiama taip pat ir 2016-09-13 Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4706, 2016-12-22 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-259, 2017-01-12 Lietuvos Respublikos Konstitucijos
esmės laikosi šiems projektams pateiktose išvadose išdėstytos pozicijos dėl Konstitucijos keitimo imperatyvų, Seimo narių skaičiaus mažinimo poveikio Tautos atstovavimui Seime, įtakos Seimo konstitucinių įgaliojimų vykdymui: keisti Konstituciją, leisti įstatymus, skirti ir atleisti Konstitucijoje numatytus valstybės pareigūnus, tvirtinti valstybės biudžetą, vykdyti parlamentinę kontrolę ir kt. Projekto siekis aiškinamas tuo, kad „Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono“. Vertinant šį argumentą atkreiptinas dėmesys, kad Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos Respublikos gyventojai, o Lietuvos Respublikos piliečiai. Duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečių skaičiaus pasikeitimą projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama, tačiau galime pažymėti, kad 1992 m. vykdant referendumą Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti Lietuvos Respublikos rinkėjų (Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę) skaičius buvo 2 549 952, o 2016 m. Seimo rinkimuose - 2 514
Respublikos Prezidentą ar balsuoti referendume, skaičius sumažėjo 35 295 rinkėjais arba 1,38 procento.
Tai reiškia, kad, rinkėjų, turinčių teisę rinkti Seimo narius, skaičius Lietuvoje sumažėjo nežymiai ir su nuolatinių gyventojų skaičiaus kitimo dinamika niekaip nekoreliuoja. Projektu teikiamas Seimo narių skaičiaus sumažinimas vien pagal šiuo metu esančią demografinę padėtį gali turėti ilgalaikes pasekmes, nes pvz., padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama. Manytina, kad vien Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas, negali paneigti Tautos atstovybės paskirties atstovauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie gyvena kitose valstybėse. Pastarieji asmenys, turintys rinkimų teisę, turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek ir per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat turi peticijos teisę ir kitas Konstitucijoje laiduojamas teises. Taigi, ir jie turėtų būti atstovaujami Tautos atstovybėje – Seime. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos, taip pat grįžti ir apsigyventi Lietuvoje (Konstitucijos 32 straipsnis). Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje (Konstitucijos 13 straipsnis). 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas, nustatantis kitokį nei šiuo metu galiojančioje Konstitucijoje nustatytas ir renkamas Seimo narių skaičius, būtų taikomas Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymime, kad Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnyje nustatyta laisvos Seimo nario vietos užėmimo tvarka numato, kad tuo atveju, jei vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūko, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji Seimo nario rinkimai.
Taigi, ir šiuo atveju rinkimai į laisvą Seimo nario vietą taip pat būtų laikomi Seimo rinkimais, ir jei tokie rinkimai turėtų būti organizuojami įsigaliojus projektu teikiamai Konstitucijos pataisai, numatančiai, kad Seimą sudaro 121 Seimo narys, bet nesibaigus 2016 m. išrinkto Seimo, kurį sudaro 141 narys, kadencijai, būtų neaišku, kaip aptariama Konstitucijos pataisa būtų taikoma. Siekiant išvengti galimų neaiškumų, projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad įstatymas taikomas „eiliniams ir pirmalaikiams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalis yra brauktina, nes atsižvelgiant į pamatinį teisinės valstybės reikalavimą - Konstitucijos viršenybės principą, Seimas, kaip įstatymų leidėjas, privalo užtikrinti Seimo rinkimų įstatymo suderinamumą su Konstitucija: tai yra jį pakeisti. Aptariama projekto nuostata brauktina ir dėl to, kad Seimo rinkimų įstatymo „pataisų“ (turėtų būti – „pakeitimų“) „priėmimas“ pats savaime jo taikymui neturėtų jokios įtakos tol, kol Seimo priimtas Seimo rinkimų įstatymas pagal Konstituciją (70 straipsnio pirmoji dalis, 71 straipsnis) nebus promulguotas: pasirašytas ir oficialiai paskelbtas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]