Projekto lyginamasis variantas
STRAIPSNIU IR Septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus.“
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengdamos karius, ir civilius statutinius valstybės tarnautojus krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus, žvalgybos pareigūnus, tarnaujančius pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dalyvauti tarptautinėse operacijose;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Tiek, kiek Krašto apsaugos ministerijos valdymoą ir valdymo struktūrosą nenustato šis straipsnis, jos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir valdymo struktūros ypatumus. Krašto apsaugos ministerijoje departamentai steigiami ir vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti.“
išdėstyti taip: „2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis karinėmis specialybėmis, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;“. 2.
išdėstyti taip: „11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius;“. 6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Statutai
atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą civilinės krašto apsaugos tarnybos tvarką ir sąlygas nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. 2. Statutai, kurie reglamentuoja karių drausminę atsakomybę ir karinės jėgos panaudojimą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tvirtinami įstatymais. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
UŽDUOTIS TARPTAUTINĖS OPERACIJOS VIETOVĖJE, TARNYBOS APMOKĖJIMAS IR APRŪPINIMAS“. 8 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis
įstatymas. Civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos. Šis straipsnis netaikomas profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas.“
Pakeisti 61¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis straipsnis taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir
išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.“
Papildyti Įstatymą 61²straipsniu. „61² straipsnis. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir pasirengime dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdančių tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos apmokėjimas 1.
Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, siunčiamiems už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. 2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 61¹ straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, taip pat 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties
(žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.“
1Pakeisti 63 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis.
Karių, aprūpinimas apranga, maistu, tarnybiniais butais ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir krašto apsaugos sistemos darbuotojų, vykdančių žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, aprūpinimas maistu“. 2. Papildyti 63 straipsnį nauja 10 dalimi. „10. Krašto apsaugos sistemos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.“
3Buvusią 63 straipsnio 10 dalį laikyti 11 dalimi. 12 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams
Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka.
Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.“
4Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių
statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 65¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65¹ straipsnis. Socialinės integracijos priemonės „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2.
2Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo
kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų atlikimą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusiu galios septintąjį skirsnį. SEPTINTASIS
1.
Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) statutinius valstybės tarnautojus, atliekančius civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis;
2) kitus valstybės tarnautojus. 2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba nustatyta tvarka atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose arba užsienio valstybių institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir
(ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai santykiai. 3. Atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies sąlygas ir būtinumą užtikrinti krašto apsaugos sistemos civilinio personalo aukštą kvalifikaciją bei stabilumą, Vyriausybė gali nustatyti apribojimus, kokiai daliai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų gali būti taikomos civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties sąlygos. Laikydamasis šių apribojimų, krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos statutinių valstybės tarnautojų pareigybes. 4. Kitų krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų tarnybos santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. 72 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos ypatumai
1Tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą:
1) taikomos šio įstatymo 73 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos bei apribojimai ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyti reikalavimai bei sąlygos;
2) Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos;
3) taikomos tarnybos apmokėjimo sąlygos, nurodytos šio įstatymo 75 straipsnyje;
4) taikomos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos aprūpinimo tarnybine uniforma sąlygos. 2.
sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo
dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. 4. Asmenis, įstojusius į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu tokius asmenis draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. 5. Asmenys, stojantys ar įstoję į civilinę krašto apsaugos tarnybą, krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Šie duomenys tikrinami. Nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingus duomenis asmuo traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą. Su nuslėpusiuoju ar sąmoningai pateikusiuoju neteisingus duomenis gali būti nutraukta civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jis atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. 73 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos būtinosios sąlygos ir apribojimai 1.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį su asmenimis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti pareigūnai. 2. Stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą asmuo priima Civilinės krašto apsaugos tarnybos statute nustatyto turinio priesaiką. 3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 6. Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti su valstybės tarnyba nesuderinama Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio
apribojimai. 7. Asmenims, dirbantiems darbo sutarčių pagrindu ir stojantiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, netaikomas reikalavimas nutraukti darbo teisinius santykius su darbdaviu. Šie asmenys tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete metu negali vykdyti darbdavio darbo užduočių ir gauti už tai darbo užmokesčio. 74 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos kvalifikacinių kategorijų sistema
patirčiai žymėti nustatoma kvalifikacinių kategorijų sistema. 2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas. Šio statuto nustatyta tvarka kvalifikacines kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras. 3. Kvalifikacinės kategorijos pavaldumo nežymi. 75 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas.
tarnautojų aprūpinimas uniformomis
apsaugos ministro patvirtintą pareigų sąrašą priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras. 77² straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos, vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 15 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 16 straipsnis. Įstatymo taikymas
pareigas, jo sutikimu kitą dieną po tarnybos santykių su krašto apsaugos sistemos institucija nutraukimo priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, jei vietoj naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės steigiama nauja karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos, ir jei jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl išsilavinimo. Toks asmuo į pasiūlytas karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas be konkurso. 2.
įstaigos vadovo pareigas, jo sutikimu kitą dieną po tarnybos santykių su krašto apsaugos sistemos institucija nutraukimo priimamas į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, jei vietoj naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės steigiama nauja įstaigos vadovo, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos, pareigybė ir jei jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Toks asmuo į pasiūlytas įstaigos vadovo pareigas priimamas be konkurso, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta kadencija skaičiuojama nuo jo priėmimo į šias pareigas dienos. 3. Naikinant civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, jeigu vietoj naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 4.
valstybės tarnautojų pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose, paliekamas jų 2018 m. gruodžio 31 d. turėtas pareiginės algos koeficientas, kuris perskaičiuojamas civilio statutinio valstybės tarnautojo 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant iš:
1) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją, – 1,15;
2) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę kategoriją, – 1,25;
3) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę kategoriją, – 1,35;
4) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 4 kvalifikacinę kategoriją, – 1,45;
5) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 5 kvalifikacinę kategoriją, – 1,55;
6) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės kategorijos, – 1. 5. Pagal šio straipsnio 4 dalį apskaičiuotas civilio statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę. 6. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis apskaičiuotas civilio statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią koeficientą, jam nustatomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas. 7.
statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią koeficientą, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas didesnis pareiginės algos koeficientas civiliam statutiniam valstybės tarnautojui taikomas tol, kol Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidintas ar sumažintas pareiginės algos koeficientas. 8. Įstatymų numatytos išeitinės išmokos mokamos tik tiems dėl civilinės krašto apsaugos tarnybos naikinimo atleidžiamiems civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems nebuvo pasiūlytos pareigos krašto apsaugos sistemos institucijose arba kurie nesutiko būti priimti į pasiūlytas pareigas. Išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatas. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, priimtam į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos taikant iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatas. 10. Civiliai statutiniai valstybės tarnautojai už iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytą materialinę žalą atsako iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Materialiniai žalai, atsiradusiai dėl veikos, padarytos nuo 2019 m. sausio 1 d., atlyginti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 ir 39 straipsnių nuostatos. 11.
tarnautojų pareigas, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina valstybės tarnautojų pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 12. Civiliai statutiniai valstybės tarnautojai, priimti į valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę į nepanaudotas kasmetines atostogas ir jos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-2864(2) lyginamasis variantas
STRAIPSNIU IR Septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus.“
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengdamos karius, ir civilius statutinius valstybės tarnautojus krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus, žvalgybos pareigūnus, tarnaujančius pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dalyvauti tarptautinėse operacijose;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Tiek, kiek Krašto apsaugos ministerijos valdymoą ir valdymo struktūrosą nenustato šis straipsnis, jos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir valdymo struktūros ypatumus. Krašto apsaugos ministerijoje departamentai steigiami ir vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti.“
išdėstyti taip: „2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis karinėmis specialybėmis, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;“. 2.
išdėstyti taip: „11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius;“. 6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Statutai
atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą civilinės krašto apsaugos tarnybos tvarką ir sąlygas nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. 2. Statutai, kurie reglamentuoja karių drausminę atsakomybę ir karinės jėgos panaudojimą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tvirtinami įstatymais. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
APRŪPINIMAS“. 8 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis
įstatymas. Civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos. Šis straipsnis netaikomas profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas.“
Pakeisti 61¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis straipsnis taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir
išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.“
Papildyti Įstatymą 61²straipsniu. „61² straipsnis. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir pasirengime dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdančių tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos apmokėjimas 1.
Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, siunčiamiems už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. 2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 61¹ straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, taip pat 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties
(žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.“
1Pakeisti 63 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis.
Karių, aprūpinimas apranga, maistu, tarnybiniais butais ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir krašto apsaugos sistemos darbuotojų, vykdančių žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, aprūpinimas maistu“. 2. Papildyti 63 straipsnį nauja 10 dalimi. „10. Krašto apsaugos sistemos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.“
3Buvusią 63 straipsnio 10 dalį laikyti 11 dalimi. 12 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams žvalgybos pareigūnams
Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka.
Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.“
4Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių
statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 65¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65¹ straipsnis. Socialinės integracijos priemonės „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2.
2Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo
kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų atlikimą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusiu galios septintąjį skirsnį. SEPTINTASIS
1.
Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) statutinius valstybės tarnautojus, atliekančius civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis;
2) kitus valstybės tarnautojus. 2. Civilinė krašto apsaugos tarnyba nustatyta tvarka atliekama krašto apsaugos sistemos institucijose, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose arba užsienio valstybių institucijose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir
(ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai santykiai. 3. Atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies sąlygas ir būtinumą užtikrinti krašto apsaugos sistemos civilinio personalo aukštą kvalifikaciją bei stabilumą, Vyriausybė gali nustatyti apribojimus, kokiai daliai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų gali būti taikomos civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties sąlygos. Laikydamasis šių apribojimų, krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos statutinių valstybės tarnautojų pareigybes. 4. Kitų krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų tarnybos santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. 72 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos ypatumai
1Tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą:
1) taikomos šio įstatymo 73 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos bei apribojimai ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyti reikalavimai bei sąlygos;
2) Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos;
3) taikomos tarnybos apmokėjimo sąlygos, nurodytos šio įstatymo 75 straipsnyje;
4) taikomos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos aprūpinimo tarnybine uniforma sąlygos. 2.
sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo
dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. 4. Asmenis, įstojusius į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu tokius asmenis draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. 5. Asmenys, stojantys ar įstoję į civilinę krašto apsaugos tarnybą, krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Šie duomenys tikrinami. Nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingus duomenis asmuo traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą. Su nuslėpusiuoju ar sąmoningai pateikusiuoju neteisingus duomenis gali būti nutraukta civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jis atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. 73 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos būtinosios sąlygos ir apribojimai 1.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį su asmenimis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti pareigūnai. 2. Stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą asmuo priima Civilinės krašto apsaugos tarnybos statute nustatyto turinio priesaiką. 3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 6. Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti su valstybės tarnyba nesuderinama Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6, 8, 9 ir 11 dalyse numatyti karių tarnybai taikomi apribojimai. 7. Asmenims, dirbantiems darbo sutarčių pagrindu ir stojantiems į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, netaikomas reikalavimas nutraukti darbo teisinius santykius su darbdaviu. Šie asmenys tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete metu negali vykdyti darbdavio darbo užduočių ir gauti už tai darbo užmokesčio. 74 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos kvalifikacinių kategorijų sistema
patirčiai žymėti nustatoma kvalifikacinių kategorijų sistema. 2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas. Šio statuto nustatyta tvarka kvalifikacines kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras. 3. Kvalifikacinės kategorijos pavaldumo nežymi. 75 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas Civilinės krašto apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas.
tarnautojų aprūpinimas uniformomis
apsaugos ministro patvirtintą pareigų sąrašą priklauso dėvėti tarnybines uniformas, jomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras. 77² straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos, vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 15 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 16 straipsnis. Įstatymo taikymas
pareigas, jo sutikimu kitą dieną po tarnybos santykių su krašto apsaugos sistemos institucija nutraukimo priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, jei vietoj naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės steigiama nauja karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos, ir jei jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl išsilavinimo. Toks asmuo į pasiūlytas karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas be konkurso. 2.
įstaigos vadovo pareigas, jo sutikimu kitą dieną po tarnybos santykių su krašto apsaugos sistemos institucija nutraukimo priimamas į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, jei vietoj naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės steigiama nauja įstaigos vadovo, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos, pareigybė ir jei jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Toks asmuo į pasiūlytas įstaigos vadovo pareigas priimamas be konkurso, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta kadencija skaičiuojama nuo jo priėmimo į šias pareigas dienos. 3. Naikinant civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, jeigu vietoj naikinamos civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos. 4.
valstybės tarnautojų pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose, paliekamas jų 2018 m. gruodžio 31 d. turėtas pareiginės algos koeficientas, kuris perskaičiuojamas civilio statutinio valstybės tarnautojo 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant iš:
1) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją, – 1,15;
2) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę kategoriją, – 1,25;
3) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę kategoriją, – 1,35;
4) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 4 kvalifikacinę kategoriją, – 1,45;
5) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, turinčiam 5 kvalifikacinę kategoriją, – 1,55;
6) civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės kategorijos, – 1. 5. Pagal šio straipsnio 4 dalį apskaičiuotas civilio statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę. 6. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis apskaičiuotas civilio statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią koeficientą, jam nustatomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas. 7.
statutinio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią koeficientą, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas didesnis pareiginės algos koeficientas civiliam statutiniam valstybės tarnautojui taikomas tol, kol Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidintas ar sumažintas pareiginės algos koeficientas. 8. Įstatymų numatytos išeitinės išmokos mokamos tik tiems dėl civilinės krašto apsaugos tarnybos naikinimo atleidžiamiems civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems nebuvo pasiūlytos pareigos krašto apsaugos sistemos institucijose arba kurie nesutiko būti priimti į pasiūlytas pareigas. Išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatas. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo civiliam statutiniam valstybės tarnautojui, priimtam į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos taikant iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatas. 10. Civiliai statutiniai valstybės tarnautojai už iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytą materialinę žalą atsako iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Materialiniai žalai, atsiradusiai dėl veikos, padarytos nuo 2019 m. sausio 1 d., atlyginti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 ir 39 straipsnių nuostatos. 11.
tarnautojų pareigas, neturintys aukštojo išsilavinimo, eina valstybės tarnautojų pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 12. Civiliai statutiniai valstybės tarnautojai, priimti į valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę į nepanaudotas kasmetines atostogas ir jos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
RESPUBLIKOS krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ STRAIPSNIŲ ir šeštojo skirsnio pavadinimo PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61² STRAIPSNIU IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS KRAŠTO
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS, lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nr. viii-49 priedėlio pakeitimo, LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ,
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA
PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1436 9 straipsnio
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr.
VIII-49 priedėlio pakeitimo, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 2 ir 6 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1669 pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370, įsigaliosiančio 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai, taip pat teisinio reglamentavimo, susijusio su siuntimu į tarptautines operacijas, trūkumai.
Statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai), užimamos pareigos nesusijusios su civilinei krašto apsaugos tarnybai būdingais ypatumais, nustatytais Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatyme. Statutinių valstybės tarnautojų užimamos pareigos nereikalauja statutinių santykių, šių asmenų vykdomos funkcijos pagal jų pobūdį priskirtinos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms. 2004 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos atžvilgiu įsigaliojęs Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso numato dviejų kategorijų subjektus, kurių atžvilgiu yra taikomas šis susitarimas – karinių pajėgų ir civilių komponento narius. Civilių komponentui priskiriami civiliai tarnautojai, vykstantys kartu su susitariančiosios šalies karinėmis pajėgomis ir dirbantys tos susitariančios šalies ginkluotosioms pajėgoms. Šių asmenų dalyvavimas tarptautinėse operacijose bei pratybose ar kituose renginiuose yra įprasta kasdienybė – šie asmenys, kaip ekspertai, dažnai pasitelkiami NATO, ES ar Jungtinių Tautų Organizacijos vykdomoje operacijoje (pvz., informacinių technologijų, logistikos specialistai, vertėjai, teisinę pagalbą ginkluotosios pajėgoms teikiantys asmenys ir kt. sričių specialistai).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas numato galimybę civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, tačiau riboja civilių asmenų ratą nustatydami tik vieną civilių asmenų kategoriją – statutinius krašto apsaugos sistemos tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamais Įstatymų projektais numatoma atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, taip pat į poreikį į tarptautines operacijas siųsti civilius asmenis, teikiamuose Įstatymų projektuose tikslinama civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų sąvoka. Įstatymų projektų tikslai:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 11, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama:
civilinės krašto apsaugos tarnybos;
pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvauti bei rengtis dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat tarptautinės operacijos vietovėje vykdyti tarnybinę užduotį;
Siekiant suderinti įstatymų nuostatas, kartu teikiami Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1669 pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 2 ir 6 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545) Teisėkūros skyriaus patarėja Jurgita Banytė, tel. (8 5) 278 7046. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Statutinių valstybės tarnautojų ir kitų civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų statusą, socialines garantijas, tarnybos pagrindus ir ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1, 2, 5, 10, 25, 60, 65, 65¹ straipsniai ir septintasis skirsnis, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo
Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnis.
XIII-1381 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio
nuostata pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas, o šiuo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“, be tam tikrų rengimosi tarptautinei operacijai sąlygų, taip pat nustato ir tarnybos apmokėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais įstatymų projektais siūloma:
tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo septintąjį skirsnį, o šio įstatymo 10, 25, 60, 65 straipsnius ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio nuostatas patikslinti atsižvelgiant į tai, kad naikinama civilinė krašto apsaugos tarnyba.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61² straipsnyje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 ir 4 straipsniuose nustatyti civilį komponentą, turintį teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (vartojama sąvoka „civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai“ keičiama sąvoka „krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“. Minėtas 5 straipsnis taip pat pildomas nuostatomis dėl minėtiems asmenims taikomo darbo (tarnybos) apmokėjimo bei kitų socialinių garantijų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone teršimo incidentų likvidavimo darbus vietoj naikinamų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių numatoma pavesti atlikti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, statutiniams valstybės tarnautojams taikyta garantija – aprūpinimas maistu – numatoma darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7 straipsniu pildomo 63 straipsnio 10 dalis). Priėmus minėtų įstatymų pakeitimus, jų nuostatos bus suderintos su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-1370, t. y. civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų vykdomos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos bus priskirtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms. Šių įstatymų pakeitimais taip pat bus užtikrintas tarptautinių operacijų karinio vieneto funkcijų, priskirtinų civilio personalo kompetencijai, vykdymas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto taikymo nuostatose numatoma krašto apsaugos sistemos civilių statutinių valstybės tarnautojų, priimtų į valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas krašto apsaugos institucijose, pareiginės algos dydžio apskaičiavimo tvarka. Šia nuostata siekiama nustatyti pareiginės algos dydžio apskaičiavimo tvarką, įvertinus planuojamo 2019 m. valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio pakeitimo įtaką (numatomą bazinio dydžio didinimą), kai nuo 2019 m. sausio 1 d., sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, dalis iki šiol darbdavio mokėtų socialinių draudimo įmokų bus perkeltos darbuotojui. Tarptautinėse operacijose dalyvaujančių asmenų tarnybos apmokėjimą nustačius Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte, nėra poreikio tarnybos apmokėjimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu, todėl Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostata keičiama numatant, kad civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas (rengimosi trukmę, vietą ir kitus panašaus pobūdžio klausimus) pavedama nustatyti krašto apsaugos ministrui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme įtvirtintas krašto apsaugos sistemai taikytinas civilių demokratinės kariuomenės kontrolės principas įpareigoja ministrą užtikrinti sprendimų dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros įgyvendinimą ir kontrolę.
Atsižvelgiant į minėtus krašto apsaugos sistemos valdymo ypatumus, taip pat į tai, kad krašto apsaugos ministras yra visos krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas, nes tam tikrų funkcijų vykdymas krašto apsaugos sistemoje yra centralizuotas (funkcijų vykdymas gynybos pajėgumų ir resursų planavimo, finansų valdymo, infrastruktūros vystymo, krašto apsaugos sistemos institucijų materialinio aprūpinimoir srityse), Įstatymo projekte numatoma, kad Krašto apsaugos ministerijoje steigiami departamentai, skirti vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti. Krašto apsaugos ministerijoje steigiamiems departamentams numatoma priskirti vienarūšių funkcijų įgyvendinimo administravimą dar ir dėl to, kad minėtų funkcijų krašto apsaugos sistemoje centralizavimas ir Krašto apsaugos ministerijoje įdiegtas dešimties metų ilgalaikis resursų planavimas lemia dideles minėtų sričių funkcijų apimtis. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimu taip pat nustatoma, kad, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir struktūros ypatumus, Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grupės Krašto apsaugos ministerijoje bus steigiamos pagal Viešojo administravimo įstatymą, t. y. jos spręs su politikos krašto apsaugos ministrui pavestoje valdymo srityse (valstybės gynyba, kariuomenės mobilizacija, valstybės teritorijos apsauga, paieška, gelbėjimas ir teršimo incidentų likvidavimas jūroje ir pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, karybos srities standartizacija, žvalgyba ir kontržvalgyba krašto apsaugos srityje, valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimo mobilizacijai organizavimas) formavimu susijusius uždavinius. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte atleistiems iš civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams numatyta garantija taikytina 6 mėnesius po jų atleidimo iš tarnybos dienos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte numatoma, kad jo 12 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad Įstatymai turi įsigalioti kartu su 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-1370, kadangi naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nebus taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, todėl susidarys situacija, kai tarnybos apmokėjimas, nuobaudų skyrimas, perkėlimas į kitas pareigas bei kiti esminiai šių asmenų statuso klausimai liks nereglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, prašoma Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti šiuos Įstatymų projektus skubos tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teikiamais Įstatymų projektais teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės ir nėra siekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pagal teikiamus projektus priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamų Įstatymų projektų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų, išskyrus kartu teikiamus, nereikės priimti. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Teikiamais projektais nesiūloma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus turės būti keičiami arba paskelbti netekusiais galios šie teisės aktai:
Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“;
priežiūros įstaigomis už kariams ir kitiems asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr.
tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;
Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 900 „Dėl Krašto apsaugos sistemoje civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių valstybės tarnautojų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 711 „Dėl Kalbos, religijos ir socialinio gyvenimo žinovų paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose užsienyje, atlyginimo už šias paslaugas, žinovų aprūpinimo ir sutarties su jais sąlygų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2013 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl Žvalgybos pareigūnų, pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, aprūpinimo sąlygų mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu tvarkos aprašo patvirtinimo“; 12.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 730 „Dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15-2 straipsnio 2 dalį“;
Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“;
reikalų ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 486 „Dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-206 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. V-793 „Dėl Krašto apsaugos sistemos statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklių patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. V-1024 „Dėl Reikalavimų atlyginti žalą, teikiamų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso pagrindu, nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-1161 „Dėl Krašto apsaugos ministerijos komisijos karių ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių valstybės tarnautojų stažui skaičiuoti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“;
apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr.
V-1142/V-1139 „Dėl Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-108 „Dėl Žmogaus palaikų transportavimo iš tarptautinių operacijų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 21. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. V-225 „Dėl Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų ir struktūros tvirtinimo“. 22. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. kovo 8 d. Nr. įsakymas Nr. V-275 „Dėl Aprūpinimo maistu ir maitinimo pagal laisvus valgiaraščius organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo tvirtinimo“;
apsaugos ministro 2015 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl Krašto apsaugos sistemos civilio statutinio valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“;
sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-833 „Dėl Civilių statutinių valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-231 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančių ekspertų sąrašo sudarymo ir jo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymas Nr.
V-516/V-688 „Dėl Karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų fiziologinių mitybos normų patvirtinimo“;
sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-503 „Dėl ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“;
sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-769 „Dėl Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro įsakymas dėl civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygų patvirtinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Civilinė krašto apsaugos tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ STRAIPSNIŲ
IR Septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, žvalgybos pareigūnas šiame įstatyme suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (žvalgybos pareigūnu laikomas asmuo, tarnaujantis žvalgybos institucijoje tiek pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, tiek pagal profesinės karo tarnybos sutartį) ir įvertinę įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomus pakeitimus (tarptautinėse operacijose dalyvautų žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno sutartį), siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 7 ir 10 straipsnius. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 6 straipsniais dėstomų straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis bei tikslintinas projekto lyginamasis variantas, kadangi 7 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje neatsispindi dėstomi pakeitimai. 3.
dėmesys, kad Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 (toliau – įstatymas Nr. XIII-1210) nuostatomis, be kita ko, yra nustatyti ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribiniai skaičiai 2019 metais ir 2024 m., civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai įvardijami šio įstatymo pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu siekiama atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, todėl, siekiant teisės aktų tarpusavio darnos atitinkamai turėtų būti keičiamas ir įstatymas Nr. XIII-1210. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ STRAIPSNIŲ
IR Septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-19 Nr. XIIIP-2864(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
IR Septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO
2018-12-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Sinkevičius – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, D. Beliackienė – Krašto apsaugos ministerijos kanclerė, J. Nagienė – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2018-11-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, žvalgybos pareigūnas šiame įstatyme suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (žvalgybos pareigūnu laikomas asmuo, tarnaujantis žvalgybos institucijoje tiek pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, tiek pagal profesinės karo tarnybos sutartį) ir įvertinę įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomus pakeitimus (tarptautinėse operacijose dalyvautų žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno sutartį), siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 7 ir 10 straipsnius. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 6 straipsniais dėstomų straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis bei tikslintinas projekto lyginamasis variantas, kadangi 7 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje neatsispindi dėstomi pakeitimai. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 (toliau – įstatymas Nr.
nuostatomis, be kita ko, yra nustatyti ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribiniai skaičiai 2019 metais ir
tarnautojai įvardijami šio įstatymo pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu siekiama atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, todėl, siekiant teisės aktų tarpusavio darnos atitinkamai turėtų būti keičiamas ir įstatymas Nr. XIII-1210. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus
Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Jolita Vasiliauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-13. 710 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, žvalgybos pareigūnas šiame įstatyme suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (žvalgybos pareigūnu laikomas asmuo, tarnaujantis žvalgybos institucijoje tiek pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, tiek pagal profesinės karo tarnybos sutartį) ir įvertinę įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomus pakeitimus (tarptautinėse operacijose dalyvautų žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno sutartį), siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 7 ir 10 straipsnius. Pritarti iš dalies Projekto 3 straipsnyje vartojama „kario“ sąvoka apima ir žvalgybos pareigūnus, tarnaujančius pagal profesinės karo tarnybos sutartį, o atskirai nurodomi tik žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį. Projekto 7 ir 10 straipsniuose vartojama „žvalgybos pareigūno“ sąvoka apima visus KAS žvalgybos pareigūnus – tiek tarnaujančius pagal profesinės karo tarnybos sutartį, tiek ir tarnaujančius pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, todėl šiuose straipsniuose sąvokos tikslinimas nėra būtinas. Siekiant sąvokų vartojimo aiškumo, siūloma keisti 8 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 60 straipsnio 2 dalis (žr. Komiteto pasiūlymą). 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 6 straipsniais dėstomų straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis bei tikslintinas projekto lyginamasis variantas, kadangi 7 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje neatsispindi dėstomi pakeitimai. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą ir jo lyginamąjį variantą. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-13. 3.
dėmesys, kad Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 (toliau – įstatymas Nr. XIII-1210) nuostatomis, be kita ko, yra nustatyti ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribiniai skaičiai 2019 metais ir
tarnautojai įvardijami šio įstatymo pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu siekiama atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, todėl, siekiant teisės aktų tarpusavio darnos atitinkamai turėtų būti keičiamas ir įstatymas Nr. XIII-1210. Atsižvelgti
karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinius skaičius 2019 m. ir 2024 m. nustatančio įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektui. 2018 m. gruodžio 5 d. šis projektas svarstomas Vyriausybės posėdyje ir bus teikiamas Seimui svarstyti šioje sesijoje kaip savarankiškas teisės aktas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-12-04. Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2864(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-12-05. 8 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl žvalgybos pareigūno sąvokos vartojimo, siūloma tikslinti projekto 8 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos. Šis straipsnis netaikomas profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2864(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius