ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant užtikrinti, kad topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Taip sutvarkyti erdviniai duomenys būtų tinkami įvairiapusiam naudojimui, pvz., teritorijų planavimui, statybų projektavimui, taip pat būtų užtikrintos sąsajos su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis. Iki šiol topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis turėjo tvarkyti savivaldybės pagal geodezininkų pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus. Tačiau savivaldybėse sukauptų topografinių planų erdvinių duomenų analizė parodė, kad tik Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės nuolat tvarko erdvinių duomenų rinkinį. Kitų savivaldybių darbuotojai topografinių planų erdvinius duomenis kaupia taikydami supaprastintas technologijas, tačiau tokiu būdu sukaupti duomenys netinka įvairiapusiam jų naudojimui. Paminėtina, kad kai kurios savivaldybės visiškai netvarko topografinių planų erdvinių duomenų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), siekdama iš esmės pagerinti susiklosčiusią situaciją, 2017 metais parengė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlė dalį geodezijos ir kartografijos darbų – savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą
funkcijų, t. y. šiuos darbus finansuoti iš valstybės biudžeto. 2017 m. liepos 4 d.
2017 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus minėtoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms savivaldybės erdvinių duomenų rinkiniui tvarkyti jau šiais metais kai kurioms savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta lėšų (ateinančiais metais minėtiems darbams vykdyti lėšos bus skirtos visoms savivaldybėms). Akivaizdu, kad nuo ateinančių metų žymiai išaugs savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbų apimtys, dėl ko, tikimasi, paspartės teritorijų planavimo, statybų projektavimo ir kt. susiję procesai. Siekiant užtikrinti, kad naudotojus pasiektų aktualūs savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenys, Projekte numatytos prielaidos įsteigti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kurioje topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Akcentuotina, kad siekiant išvengti darbų dubliavimo topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje Projektu siūloma nubrėžti aiškią takoskyrą tarp minėtus duomenis tvarkančių institucijų: savivaldybėms numatoma pavesti tvarkyti Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, išskyrus kitų asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinius duomenis, o inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros erdvinius duomenis siūloma pavesti tvarkyti šiuos objektus valdančioms institucijoms ir įmonėms. Pažymėtina, kad topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis savivaldybės bei inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą valdančios institucijos ir įmonės tvarkytų pagal vieningus erdvinių duomenų modelius ir šie duomenys būtų pasiekiami per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą. 2.
statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Projektą parengė Ž emės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus (vedėjas Vytautas Paršeliūnas, tel. (8 5) 210 0522, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Renata Tracevičienė, tel. (8 5)210 0526, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra apibrėžtos Inžinerinio tinklo, Inžinerinių tinklų plano , Kartografinio kūrinio, Palydovinės nuotraukos, Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio , Savivaldybės geodezinio tinklo, Specialiojo geodezinio tinklo, Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo bei Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sąvokos. Leidimų atlikti geodezijos ir kartografijos darbus valstybės sienos apsaugos zonoje ir teritorinėje jūroje, teisės aktuose nustatytuose valstybinės reikšmės rizikos objektuose, draudžiamose zonose, kariniuose poligonuose, taip pat leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga reikalavimai yra nustatyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio
taikomi visais atvejais atliekant geodezijos ir kartografijos darbus, ar tik vykdant Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus. Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis, Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priskirtas gyvenamųjų vietovių ribų kartografavimas (4 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų (t. y. ir gyvenamųjų vietovių) sampratą, jų steigimo, ribų nustatymo ir keitimo principus nustato Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriame Vyriausybės įgaliotai institucijai tokios funkcijos nenumatytos. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos Seime ir Vidaus reikalų ministerijoje ne kartą vyko pasitarimai dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių pavadinimų išsaugojimo. Pažymėtina, kad šiuo metu nei Geodezijos ir kartografijos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kurios institucijos kompetencijai turėtų būti priskirtas informacijos apie geografinius vietovardžius (tarp jų ir gyvenamųjų vietovių pavadinimų) tvarkymas. Šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi ne rečiau kaip kas 5 metai . Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdant valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus sukurta geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija yra valstybės turtas, jeigu ji parengta valstybės biudžeto ir užsienio paramos valstybei lėšomis. Tokia išlyga suponuoja mintį, kad valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija galėtų būti parengta ne tik valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbams vykdyti turi būti neatlyginamai suteikiama prieiga prie užsakovo lėšomis parengtos geodezinės ir kartografinės produkcijos.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie teminių geodezijos ir kartografijos darbų priskirti karinių poligonų, kovinių pozicijų ir kitų karinių objektų ar teritorijų (ribų) susiejimo su geodeziniu pagrindu darbai. Pastebėtina, kad šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra nustatyta, prie kokių geodezijos ir kartografijos darbų (valstybinių, teminių ar savivaldybių) priskirtini geodezininko atliekami geodezijos ir kartografijos darbai, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai gali būti finansuojami ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau nėra reglamentuota, kam ir kokiais pagrindais priklausytų geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jei ji būtų parengta valstybės biudžeto lėšomis. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia instituciją geodezijos, kartografijos ir valstybiniams georeferenciniams erdviniams duomenims kaupti ir tvirtina jos nuostatus. Šiuo metu visus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimą,
būdu atrinkto rangovo. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, patikėjimo teise valdo, naudoja geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją, sukurtą vykdant valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, ir ja disponuoja bei administruoja valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autorių išimtines turtines teises.
Iš dabartinio teisinio reglamentavimo nėra aišku, ar inžinerinių tinklų planų informacija yra sudedamoji topografinių planų dalis, ar visgi inžinerinių tinklų planų sudarymas yra atskira geodezijos ir kartografijos darbų rūšis. Dėl tokio neapibrėžtumo savivaldybės, vykdydamos topografinių planų ir erdvinių duomenų rinkinių sudarymo ir tvarkymo darbus, kartu tvarko ir inžinerinių tinklų planų informaciją, kas sudaro prielaidas darbų dubliavimui. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nėra sukurta jokių informacinių technologijų priemonių, kurios leistų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis tvarkyti pagal vieningą erdvinių duomenų modelį. Taigi, minėti duomenys skirtingose institucijose tvarkomi pagal skirtingus duomenų tvarkymo modelius, kas užkerta kelią įvairiapusiam tokių duomenų panaudojimui, pvz., užtikrinti sąsajas su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, naudoti teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan. Šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra nustatyti atsisakymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pagrindai. Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad g eodezininkų, turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašas skelbiamas jų kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 18 straipsnyje apibrėžta Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtis, iš kurios sektų, kad į šią infrastruktūrą patenka Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema ir Georeferencinio pagrindo kadastras.
Tačiau minėti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros komponentai yra aprašyti atskiruose Geodezijos ir kartografijos įstatymo skyriuose. Akcentuotina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijos ribą iki šiol nėra tvarkoma jokiame valstybės registre ar kadastre, o tai gali sudaryti prielaidas kilti ginčams reguliuojant visuomeninius santykius, sprendžiant ekonominius, teisėsaugos ir kt. uždavinius. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija visiems naudotojams teikiama neatlygintinai, išskyrus atvejus, kai ši produkcija naudojama pridėtinės vertės paslaugoms ar produktams sukurti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo Projekto 2 straipsnyje įtvirtinamos Inžinerinio tinklo, Inžinerinių tinklų plano , Kartografinio kūrinio, Palydovinės nuotraukos, Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio, Savivaldybės geodezinio tinklo, Specialiojo geodezinio tinklo, Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovo bei Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sąvokos bei patikslinamos Aerofotografinės nuotraukos, Geodezijos, Geodezininko, Geodezinio tinklo, Georeferencinio pagrindo žemėlapio, Kartografijos, Teminės kartografijos, Topografinio plano, Topografinio žemėlapio, Valstybinio georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio ir Žemėlapio sąvokos. Be to, atsisakoma sąvokų Kartografinių duomenų rinkinys, Kosminio vaizdo žemėlapis, Spausdintinis žemėlapis ir Topografija , kurios Projekte nėra vartojamos.
Patikslinus Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą, jog valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, bei šią nuostatą ir 12 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga išduodami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, perkėlus į Projekto 3 straipsnį, aiškiai nustatoma, kad pirmiau minėti reikalavimai taikomi visais atvejais vykdant geodezijos ir kartografijos darbus. Taip pat Projekte siūloma iš valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašo išbraukti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų kartografavimo darbus priskiriant juos prie savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų (Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip Geodezijos ir kartografijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatos būtų suderintos. Atsižvelgiant į pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos Seime ir Vidaus reikalų ministerijoje vykusių pasitarimų metu išsakytai nuostatai, kad gyvenamųjų vietovių pavadinimai yra vertinga mūsų tautos kultūros paveldo dalis, kurią būtina išsaugoti, Projekte siūloma prie valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų priskirti geografinių vietovardžių tvarkymą (Projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Siekiant užtikrinti tinkamą 2014–2020 m. laikotarpio bendros žemės ūkio politikos finansavimą, valdymą ir stebėseną, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr.
3D-900 nuspręsta nuo 2015 metų ortofotografinius žemėlapius atnaujinti kas 3 metai. Praktika parodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos meteorologines sąlygas visos Lietuvos teritorijos ortofotografinius žemėlapius optimaliausia atnaujinti per 3 metų laikotarpį (kasmet atnaujinant 1/3 šalies teritorijos). Atsižvelgiant į tai Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai būtų sudaromi ne rečiau kaip kas 3 metai. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, o vykdant šiuos darbus sukurta geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija apskaitoma kaip valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai tikslinamos Projekto 4 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatos. Projektu taip pat siūloma pakeisti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 5 straipsnį, į teminių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašą įtraukiant geodezininko atliekamus geodezijos ir kartografijos darbus (topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų sudarymas, pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas bei projektuojamų statinių ir įrenginių vietų žymėjimas ir jų faktinės padėties schemų sudarymas). Taip pat siūloma į teminių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašą įtraukti erdvinių paviršiaus modelių sudarymo darbus ir pastatų fasadų fotogrametrinius matavimus, kurie iki šiol nebuvo priskirti prie jokios geodezijos ir kartografijos darbų srities.
Be to, iš teminių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašo siūloma išbraukti karinių poligonų, kovinių pozicijų ir kitų karinių objektų ar teritorijų (ribų) susiejimo su geodeziniu pagrindu darbus. Manytume, kad siūlomi pakeitimai leistų užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą. Priklausomai nuo to, kas užsakys teminius geodezijos ir kartografijos darbus, šie darbai gali būti finansuojami iš skirtingų finansavimo šaltinių: jei teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas yra valstybės institucija, šie darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, jei užsakovas savivaldybės institucija – savivaldybės biudžeto lėšomis, jei užsakovas privatus asmuo – šio asmens lėšomis. Taip pat teminiai geodezijos ir kartografijos darbai gali būtų finansuojami ir Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis (jei tokių būtų gauta). Kaip žinia, dalis savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų (t. y. savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbai) finansuojami iš valstybės biudžeto, todėl Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti, kam ir kokiais pagrindais priklausytų geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jei ji būtų parengta valstybės biudžeto lėšomis. Kiti savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai (t. y. nurodyti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose) finansuojami savivaldybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis.
Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės politiką geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse, nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras (toliau – žemės ūkio ministras), Projektu numatoma panaikinti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, kad instituciją geodezijos, kartografijos ir valstybiniams georeferenciniams erdviniams duomenims kaupti steigia ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, atsižvelgiant į Geodezijos ir kartografijos įstatymo 9 straipsnio struktūrą, kai visos Žemės ūkio ministerijos atliekamos funkcijos išdėstomos viename straipsnyje, ir siekiant sukurti vientisą teisės sistemą Projekte siūloma įtvirtinti 8 straipsnio 3 punkto, 9 straipsnio 2 dalies13
11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatas. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus tvirtintų ž emės ūkio ministras kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru (toliau – aplinkos ministras). Paaiškintina, kad šią nuostatą Projekte siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į tai, kad per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą numatoma teikti Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija) skirtas elektronines paslaugas, bei vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.
180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu valstybės informacinė sistema steigiama kelių bendru pavaldumu nesusijusių institucijų funkcijoms atlikti, valstybės informacinę sistemą steigiančios institucijos rengia bendrą teisės akto, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai ir viena iš valstybės informacinę sistemą steigiančių institucijų skiriama valstybės informacinės sistemos valdytoja, projektą. Pagal Geodezijos ir kartografijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nuostatas, siekdama užtikrinti, kad erdviniai duomenys, kurie yra nustatomi abipus dviejų ar daugiau valstybių narių sienų, būtų darnūs, Žemės ūkio ministerija kartu su valstybėmis narėmis, turinčiomis su Lietuvos Respublika bendrą valstybės sieną, prireikus bendru sutarimu sprendžia dėl tokių bendrų elementų vaizdavimo ir padėties. Remiantis šiomis nuostatomis Projekto 9 straipsnio 1 dalies 10 punktu siūloma Žemės ūkio ministerijai pavesti planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti dalį valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų – t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus.
Be to, siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo Projekto 9 straipsnio 1 dalies 11 punktu Žemės ūkio ministerijai siūloma pavesti patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinę geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją, sukurtą vykdant valstybės sienos kartografavimo darbus, ir ja disponuoti (atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ministerija yra Georeferencinio pagrindo kadastro valdytoja, kartu Projekto 9 straipsnio 1 dalies 11 punktu ministerijai siūloma pavesti patikėjimo teise valdyti, naudoti Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir informaciją, ir jais disponuoti ). Paaiškiname, kad darbus prie Lietuvos valstybės sienos planuoja ir organizuoja Vyriausybės komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, Lietuvos Respublikos išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti, Lietuvos
Lietuvos
Lietuvos
tarpvalstybinės sienos komisijos. Pažymėtina, kad, kaip rodo praktika, perkant sienos kartografavimo paslaugas viešųjų pirkimų būdu ne visada galima tiksliai nustatyti darbų apimtis, galutinių rezultatų priėmimo tikslius terminus, nes rezultatų priėmimas ir vertinimas priklauso ir nuo kitos valstybės politikos ir sprendimų priėmimo procesų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai komisijų iškeltas užduotis dėl sunaikintų valstybės sienos ženklų ar hidrografinių pasikeitimų reikia spręsti greitai, profesionaliai, objektyviai, trumpais laiko terminais su esamomis priemonėmis ir turimais darbo resursais. Todėl komisijų darbui būtinas tiek ekspertų, tiek rangovų pastovumas, jų nuolatinis dalyvavimas demarkavimo komisijos posėdžiuose, techninių darbo grupių veikloje ir bendravimas su užsienio valstybių sienos demarkavimo ir sienos priežiūros partneriais, kurie ypač vertina įgytą pasitikėjimą.
Atsižvelgiant į tai Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu siūloma dalį valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų – t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veikiančiai valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija (toliau – GIS-Centras). Pagal siūlomas nuostatas GIS-Centras vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina. Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti pasirinkta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kadangi tik esant tokiam santykiui tarp šių abiejų viešojo administravimo subjektų (t. y. pavaldumo ryšiais tarpusavyje susijusioms institucijai ir įmonei), ministerija turėtų galimybę pavesti spręsti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimo klausimus ar įgyvendinti tarpvalstybinių komisijų sprendimus. Nors GIS-Centras rinkoje veikia ir kaip privatus subjektas, tačiau didžioji dalis šios įmonės atliekamų funkcijų priskirtina prie viešojo administravimo
procentų įmonės veiklos sudaro administracinių paslaugų teikimas. Paminėtina, kad dar 2004 metais Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatuose, patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr.
1P-86 „Dėl Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatų tvirtinimo“, buvo įtvirtinta, kad ši įmonė, be kita ko, vykdys veiklą, reikalingą siekiant tenkinti viešuosius interesus geoinformacinių technologijų, kartografijos ir geodezijos srityse; toks šios įmonės veiklos tikslas išliko iki šiol. Taigi, pavedus GIS-Centrui vykdyti valstybei būtiną funkciją, tokia veikla (t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbų vykdymas) atitiktų tikslą, kurį įmonei pavesta įgyvendinti. Svarbu pažymėti, kad nei viena Lietuvoje veikianti įmonė neturi patirties atliekant Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus, o užsienio subjektų dalyvavimas vykdant šiuos darbus galimai keltų grėsmę gautų valstybės sienos duomenų konfidencialumui. Akcentuotina, kad GIS-Centras informacijos apsaugai yra įdiegęs informacijos saugos vadybos sistemą, kuri yra sertifikuota pagal ISO/IEC 27001:2013 standarto reikalavimus. Tai vienintelė geodezijos ir kartografijos srityje veikianti įmonė Lietuvoje, kurios veiklos procesai ir informacijos sauga sertifikuoti pagal minėto tarptautinio sertifikato reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad valstybės sienos kartografavimo darbų rezultatai svarbūs visai valstybei, todėl reikalauja ypatingai patikimo tokių darbų vykdytojo, manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus tikslinga pavesti vykdyti GIS-Centrui.
Pavedant valstybei svarbias funkcijas vykdyti valstybės įmonei, manytume, turėtų būti taikoma analogija su viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarka, todėl tokią funkciją aiškiai įvardyti ir įgaliojimus ją atlikti siūlome įtvirtinti šios valstybės įmonės veiklą reglamentuojančiame įstatyme (Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, Projektu numatoma, kad GIS-Centras, kaip ir dabar, teiks Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei atliks Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau
gegužės 1 d. – užtikrins nepertraukiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą (Projekto 10 straipsnio 3 dalies 2
yra sukaupęs didžiulę patirtį erdvinės informacijos informacinių išteklių tvarkymo srityje: nuo 2004 metų ši įmonė vykdo LitPOS priežiūrą, nuo
informacijos portalą. Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį minėta įmonė yra suformavusi specialistų, turinčių kompetenciją erdvinių duomenų tvarkymo srityje, komandą, taip pat įvertinus tai, kad ji šiuo metu kartu su Žemės ūkio ministerija įgyvendina Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo projektą , planuojama GIS-Centrą skirti ir Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos tvarkytoja.
Pažymėtina, kad valstybės informacinių sistemų tvarkymas yra viešojo administravimo veikla (administracinių paslaugų teikimas, numatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkte). Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, v alstybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Vadovaujantis šia teisės akto nuostata bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
nustatyta, kad b iudžeto asignavimų valdytojai privalo paskirstyti asignavimus pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti, siūloma Projekte įtvirtinti
dalies 2
ir GIS-Centrui pavesti konkrečias viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti būtų skirtas tiesioginis finansavimas . Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 15.1 papunktyje įtvirtinta, kad, kai tą pačią valstybės informacinę sistemą turi tvarkyti kelios institucijos, nurodomi keli valstybės informacinės sistemos tvarkytojai.
Vadovaujantis šia teisės akto nuostata Projektu siūloma numatyti, kad LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą atliktų bei nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams užtikrintų du tvarkytojai: be jau minėto GIS-Centras atliekant šiuos darbus dalyvautų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Paaiškiname, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas pasirinktas LitPOS tvarkytoju todėl, kad jo padalinys – Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos institutas (toliau – Geodezijos institutas) – dalyvavo kuriant LitPOS koncepciją Lietuvoje bei nuo 2004 metų dalyvauja atliekant LitPOS palaikymo ir plėtros darbus, tad turi ilgametę patirtį šio tinklo kūrimo, administravimo bei modernizavimo srityje, aukščiausio mokslinio potencialo geodezijos specializacijos darbuotojus, reikiamą specializuotą techninę įrangą ir vienintelę Lietuvoje didelio tikslumo kalibravimo bazę Kyviškėse, būtiną LitPOS techninės įrangos komponentų kalibravimui. Svarbu paminėti, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete įrengta LitPOS nuolatinė stotis „VILNIUS“ bei duomenų tvarkymo centras, į kurį perduodami duomenų srautai iš visų 30 nuolatinių stočių. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių bei atsižvelgiant į tai, kad Geodezijos instituto nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 2004 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.
157, numatyta, kad Geodezijos institutas turi teisę vykdyti taikomuosius tyrimus, kuriems reikalingi preciziniai geodeziniai, gravimetriniai ir astronominiai matavimai, Projektu siūloma įtvirtinti 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis remiantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui būtų sukurtas teisinis pagrindas ir toliau vykdyti viešojo administravimo funkciją (t. y. tvarkyti valstybės informacinę sistemą ), kuriai būtų skirtas tiesioginis finansavimas. Remiantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 15.2 papunkčio nuostatomis, kad valstybės informacinės sistemos nuostatuose turi būti nurodoma, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) atlieka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas, taip pat išvardijamos kitos šiame įstatyme nenustatytos jų funkcijos, teisės ir pareigos, konkrečios abiejų LitPOS tvarkytojų funkcijos apibrėžtos Lietuvos
nuostatuose, patvirtintuose žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 30 d įsakymu Nr. 3D-338 „Dėl Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatų ir Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“.
Taip pat Projekte siūloma įtvirtinti 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kuriomis remdamosi i nžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nuo 2020 m. gegužės 1 d. per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą derintų pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomi inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, taip pat užtikrintų, kad per šią informacinę sistemą naudotojai pasiektų jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Paaiškiname, kad šiuo metu šios subjektų pareigos nustatytos žemesnės galios teisės aktuose. Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-754 „Dėl Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punkte nurodyta, kad topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus vertina ir jiems sudaryti reikalingą inžinerinio tinklo ar kitos inžinerinės infrastruktūros informaciją geodezininkams teikia inžinerinius tinklus ar infrastruktūrą valdančios institucijos ar įmonės vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už planų vertinimą ir informacijos teikimą geodezininkams.
Šiuo metu kai kurių savivaldybių teritorijų topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo procedūros bei jiems sudaryti reikalingos inžinerinio tinklo ar kitos inžinerinės infrastruktūros informacijos teikimas atliekamas per Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą, kitų teritorijų topografiniai planai ir inžinerinių tinklų planai derinami raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis, laikantis Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo reikalavimų. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 226 punkte nustatyta, kad kelio planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas, o 259 punkte nustatyta, kad geležinkelių linijos planas turi būti suderintas su užsakovu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, jei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nėra užsakovas.
Tai reiškia, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams pareiga derinti planus, kuriuose pažymėti jų valdomi inžinerinės infrastruktūros objektai, numatyta jau šiuo metu, todėl įtvirtinus Projekto 11 straipsnio
subjektams iš esmės nesikeis. Įtvirtinus Projekto 11 straipsnio
geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kadangi, mūsų žiniomis, šiuo metu šiems subjektams teisės aktuose nėra nustatytos pareigos teikti naudotojams jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai Projekto 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas funkcijas nuo 2020 m. gegužės 1 d. pradės vykdyti per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kuri, manome, paspartins ir palengvins šių subjektų šiuo metu vykdomas funkcijas. Siekiant sukurti teisinį pagrindą i nžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms, geležinkelių infrastruktūros valdytojams tvarkyti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis siūloma įtvirtinti Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas.
Nors iki šiol pirmiau minėtiems subjektams teisės aktuose ir nebuvo nustatytos pareigos tvarkyti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų (išskyrus Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kuri tvarko Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos duomenis), pažymėtina, kad dalis tokių institucijų ir įmonių erdvinius duomenis tvarko ir dabar. ŽŪM duomenimis, jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis šiuo metu tvarko AB „AmberGrid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LitGrid“, AB „Telia Lietuva“ ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“, tačiau jų tvarkomi erdviniai duomenys ne tik sunkiai pasiekiami naudotojams, bet dažnu atveju nėra tinkami įvairiapusiam jų naudojimui, pvz., užtikrinti sąsajas su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, naudoti teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan. Dėl šių priežasčių šiuo metu norint turėti patikimus stambaus mastelio erdvinius duomenis tos pačios teritorijos erdviniai matavimai atliekami po kelis kartus, dėl to užtrunka teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir kiti susiję procesai.
Į tvirtinus Projekto
tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojai jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis pradėtų tvarkyti pagal vieningus erdvinių duomenų modelius, o tai užtikrintų galimybę juos naudoti įvairiais tikslais (pvz., teritorijų planavimui, statybų projektavimui, įgyvendinant statinio gyvavimo ciklo procesus ir kt. reikmėms). Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad dėl Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimo inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančioms institucijoms ir įmonėms bei geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kurie ir dabar tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, administracinė ir finansinė našta neturėtų padidėti. Manytume, kad finansinė našta galėtų atsirasti tik toms inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms, kurios iki šiol netvarkė jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų, tačiau vertinant tą aplinkybę, kad tokių įmonių valdomi inžineriniai tinklai apima nedideles teritorijas, t. y. vienos savivaldybės ar kelių gyvenamųjų vietovių, finansinės naštos padidėjimas turėtų būti nežymus. Paaiškiname, kad vertinant finansinę naštą dėl Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimo, kuri, tikėtina, atsirastų smulkioms inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms, buvo remtasi bandomojo projekto, kuris buvo vykdomas Trakų rajono savivaldybėje, rezultatais. Šio projekto metu buvo tvarkomi Trakų rajono savivaldybės erdviniai duomenys.
Iš projekto rezultatų matyti, kad per mėnesį vienas specialistas gali sutvarkyti ir įkelti į erdvinių duomenų rinkinį apie 35 planus (100 m ilgio, jei plane vaizduojamas inžinerinis tinklas), o 100 m ilgio duomenų integravimas kainuoja 55 Eur. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninės paslaugos statistinės informacijos matyti, kad vienai inžinerinius tinklus valdančiai įmonei per metus vidutiniškai tektų sutvarkyti ir įkelti į erdvinių duomenų rinkinį 48 planus (4 800 m ilgio, jei plane vaizduojamas inžinerinis tinklas), o tai kainuotų apie 2 600 Eur per metus. Šią sumą sudarytų darbuotojų darbo užmokestis ir kitos išlaidos (ryšių paslaugų įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo, kitų prekių ir paslaugų įsigijimo bei pan. išlaidos). Be to, siekiant mažinti inžinerinius tinklus valdančioms įmonėms galimai atsirasiančią finansinę naštą, kylančią dėl jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo, numatoma Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinius duomenis naudotojams teikti atlygintinai, o gautas lėšas, remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 punktu, numatoma skirti minėtiems erdviniams duomenims tvarkyti. Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Projekto
alstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės bei savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, atitinkančius Vyriausybės patvirtintas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas, privalo užtikrinti, kad erdvinių duomenų rinkinius naudotojai pasiektų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.
Siekiant sudaryti teisinį pagrindą šioms institucijoms tvarkyti minėtus erdvinių duomenų rinkinius, Projekto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu siūloma pavesti s uinteresuotoms ministerijoms ir valstybės įstaigoms, tvarkančioms erdvinių duomenų rinkinius, pagal kompetenciją planuoti ir užtikrinti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas atitinkančių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis Projekto 12 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atsisakymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pagrindus. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 reguliavimą bei šio reglamento nuostatų kontekste įvertinus Geodezijos ir kartografijos įstatymo
proporcingumą siekiamiems tikslams Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl g eodezininkų, turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Duomenys apie geodezininko nuobaudas (įspėjimo apie tai, kad nepašalinus pažeidimų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas, data, terminas, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai, ir pažeidimų pašalinimo data; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo data ir pagrindas; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data ir pagrindas; kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo data ir pagrindas), kaip ir dabar, bus tvarkomi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre, tačiau viešai skelbiami nebus. Šiuo metu savivaldybės, vykdydamos topografinių planų ir erdvinių duomenų rinkinių sudarymo ir tvarkymo darbus, kartu tvarko ir inžinerinių tinklų planų informaciją, kas sudaro prielaidas dubliuoti darbus. Siekiant išvengti darbų dubliavimo topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje Projektu siūloma nubrėžti aiškią takoskyrą tarp minėtus duomenis tvarkančių institucijų: nuo
gamtinių ir antropogeninių objektų, išskyrus kitų asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinius duomenis (Projekto 2 straipsnio 31 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o inžinerinių tinklų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros erdvinius duomenis siūloma pavesti tvarkyti šiuos objektus valdančioms institucijoms ir įmonėms (Projekto 11 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Paminėtina, kad tam, jog tvarkomus topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis būtų galima naudoti įvairiais tikslais (pvz., teritorijų planavimui, statybų projektavimui, įgyvendinant statinio gyvavimo ciklo procesus ir kt. reikmėms), visi topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys turėtų būti tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Atsižvelgiant į tai Projekte numatytos prielaidos sukurti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, t. y. valstybės informacinę sistemą, kuri būtų skirta informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai tvarkyti ir vieno langelio principu teikti pastatytų ir projektuojamų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, naudojamus su teritorijų planavimu ir priežiūra, statybos valstybiniu valdymu ir statybos valstybine priežiūra, turto valdymu susijusiuose procesuose. Šios informacinės sistemos valdytoja siūloma paskirti Žemės ūkio ministeriją. Planuojama, kad Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema bus sukurta ir pradės veikti nuo 2020 m. gegužės 1 d.
Projekto trečiajame skirsnyje siūloma apibrėžti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinius duomenis ir jų teisinį statusą. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenų tvarkymas ir šios sistemos veiklos palaikymas reikalauja didelių lėšų. Iš valstybės biudžeto savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams, kurie sudarys Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos informacinį pagrindą, tvarkyti planuojama skirti 1,5 mln. eurų, o šiai sistemai palaikyti – dar beveik 0,8 mln. eurų. Finansų ministerija yra pasisakiusi, kad dėl valdžios sektoriaus deficito apribojimų ir anksčiau prisiimtų įsipareigojimų vidutinės trukmės laikotarpiu skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai palaikyti galimybės yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad iš valstybės biudžeto skirtų lėšų nepakanka, kad būtų užtikrinta Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veikla, Projekte siūloma numatyti, kad minėtos informacinėje sistemos erdviniai duomenys būtų teikiami atlygintinai, išskyrus Projekte ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas neatlygintino duomenų teikimo išimtis.
Siekiant aiškiai apibrėžti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetenciją topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų, kurie plačiai naudojami teritorijų planavimui, statybai ir jos priežiūrai, tvarkymo srityje Projekte siūloma Žemės ūkio ministerijai pavesti koordinuoti ir kontroliuoti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus bei patvirtinti šio rinkinio specifikaciją, o Aplinkos ministerijai
kontroliuoti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemos projektuojamų Žemės paviršiaus antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus ir patvirtinti šio rinkinio specifikaciją. Šias funkcijas abi ministerijos pradėtų vykdyti nuo 2020 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į Geodezijos ir kartografijos įstatymo 18 straipsnyje apibrėžtą Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, į šią infrastruktūrą patenka Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema ir Georeferencinio pagrindo kadastras, kurie aprašyti atskiruose Geodezijos ir kartografijos įstatymo skyriuose.
Siekiant logiško susiejimo ir teisinio reguliavimo vientisumo Projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros informacinius išteklius sudaro Lietuvos erdvinės informacijos portalas, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema, Georeferencinio pagrindo kadastras bei LitPOS (Projekto 19 straipsnis), bei šios infrastruktūros komponentus aprašyti viename skyriuje (VI skyrius). Akcentuotina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijos ribą iki šiol nėra tvarkoma jokiame valstybės registre ar kadastre, o tai gali sudaryti prielaidas kilti ginčams reguliuojant visuomeninius santykius, sprendžiant ekonominius, teisėsaugos ir kt. uždavinius. Siekiant užpildyti šią teisinio reglamentavimo spragą, Projekto 30 straipsnyje siūloma praplėsti Georeferencinio pagrindo kadastro objektų sąrašą, įtraukiant į jį Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje ribą. Kaip žinia, Europoje erdvinių duomenų kūrimo srityje vyrauja tendencija, kad vis daugiau šių duomenų teikiama neatlygintinai. Manome, kad tokią praktiką turėtų taikyti ir Lietuva, todėl Projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, naudojama pridėtinės vertės paslaugoms teikti ar pridėtinės vertės produktams sukurti, būtų teikiama atlygintinai. Kiti Projekto pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir siūlomi siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą, nuoseklumą ir vientisumą. 5.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas teisinis reguliavimas teigiamai paveiks vieningų ir suderintų stambaus mastelio informacinių išteklių
infrastruktūros objektų erdvinių duomenų
reguliavimo pasekmės: Projekto įgyvendinimui bus reikalingos papildomos lėšos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leistų taupyti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas, nes vieningi ir suderinti stambaus mastelio informaciniai ištekliai būtų nuolat naudojami skirtingų institucijų daugelyje sričių: valstybės registrų, kadastrų ir valstybės informacinių sistemų duomenims kurti, teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan. Tai sudarytų prielaidas išvengti darbų dubliavimo topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi viename prieigos taške
informacinėje sistemoje
pasiekiami vieningi topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys.
Tokiu atveju Lietuvos ir užsienio verslo subjektams (projektuotojams, geodezininkams, matininkams, žemėtvarkininkams, statybininkams ir kt.) reikės mažiau laiko ir pastangų pasiekti oficialius ir patikimus stambaus mastelio erdvinius duomenis, taip pat šie duomenys leis tiksliau įvertinti projektavimo ar miestų ūkio infrastruktūros objektų priežiūros darbų apimtį, netiesiogiai spartins žemės kasimo, statybos ir kt. leidimų išdavimą. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojami nauji terminai ir sąvokos įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti 1.
Priėmus Lietuvo s Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, Žemės ūkio ministerija turės parengti ir iki 2019 m. sausio 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1853 „Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 215 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1043 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo. 2. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, žemės ūkio ministras: 2.1. iki 2019 m. sausio 31 d. turės priimti šiuos įsakymus:
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros koordinavimo struktūros nustatymo;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 3D-629 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančios geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr.
3D-630 „Dėl Atlygio už valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos naudojimą pridėtinės vertės produktui kurti ir (ar) pridėtinės veiklos paslaugai teikti nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios ;
Valstybinių geodezinių tinklų g eodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
Informacijos apie geodezinių ženklų būklę teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo; 2.2. iki 2020 m. sausio 31. turės priimti šiuos įsakymus:
Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo su inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančiomis institucijomis ir įmonėmis, geležinkelių infrastruktūros valdytojais tvarkos aprašo patvirtinimo;
Savivaldybei pateiktų topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų tvarkymo aprašo patvirtinimo;
Erdvinių duomenų teikimo per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą tvarkos aprašo patvirtinimo;
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo. 3. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2020 m. sausio 31 d. aplinkos ministras turės įsakymu patvirtinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos projektuojamų Žemės paviršiaus antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją. 4. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.
IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2020 m. sausio 31 d. žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras turės įsakymu patvirtinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus ir Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenų saugos nuostatus. 5. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2019 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius t urės priimti šiuos įsakymus:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1P-209 „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir Riboženklių standartų patvirtinimo“ pakeitimo;
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1P-710-(1.3 E.) „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančios geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo formų pavyzdžių patvirtinimo“ pakeitimo;
geodezinių ženklų standartų patvirtinimo. 6. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymą, iki 2019 m. sausio 31 d. s avivaldybių administracijų direktoriai įsakymais t urės patvirtinti:
geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos bei savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarkos aprašą;
geodezinių tinklų g eodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad Projektui įgyvendinti 2020 metais reikės 250 tūkst. Eur, o nuo 2021 metų
Eur. Šios lėšos būtų skirtos Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai palaikyti. Paaiškiname, kad minėtą valstybės informacinę sistemą numatyta įsteigti įgyvendinant Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo projektą pagal 2014
metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto
„Informacinės visuomenė skatinimas“ 2.3 investicinio prioriteto „Taikomųjų IRT
(informacinės ir ryšių technologijos) e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“
orientuotais elektroniniais sprendimais padidinti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ investicinio projekto įgyvendinimo veiklas „E lektroninių paslaugų gyventojams ir verslui kūrimas tokiose srityse, kaip įvairių administracinių procedūrų tvarkymas“ ir „Erdvinių duomenų suderinamumo ir pasiekiamumo užtikrinimas“. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema pradėtų veikti nuo 2020 m. gegužės 1 d. Spėjama, kad pirmaisiais Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veikimo metais ne visi potencialūs vartotojai pradės naudotis šios sistemos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Skaičiuojama, kad 2020 metais Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinei sistemai palaikyti reikės 1 skyriaus vadovo, 1 darbo grupės vadovo ir 3 specialistų, o šių darbuotojų darbo užmokestis ir kitos išlaidos (ryšių paslaugų įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo, kitų prekių ir paslaugų įsigijimo bei pan. išlaidos) sudarys 250 tūkst. eurų. Nuo 2021 metų į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklas įsitraukus visiems vartotojams ir atitinkamai padidėjus darbų apimtims, šiai sistemai palaikyti papildomai reikės 3 grupių vadovų ir 7 specialistų.
Visų šių darbuotojų 1 metų darbo užmokestis ir kitos išlaidos (ryšių paslaugų įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo, kitų prekių ir paslaugų įsigijimo bei pan. išlaidos) sudarys 790 tūkst. eurų. Kitoms Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. Paaiškiname, kad Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkymas šiuo metu finansuojamas Žemės ūkio ministerijos 2018–2020 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-696 „Dėl Žemės ūkio ministerijos 2018–2020 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programos priemonei „Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas ir palaikymas“ įgyvendinti skirtomis lėšomis (391 tūkst. eurų), o LitPOS priežiūrai ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti reikalingos lėšos (atitinkamai 140 tūkst. eurų ir 240 tūkst. eurų) bus skirtos Žemės ūkio ministerijai numatytus asignavimus perskirsčius tarp priemonių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: planas, duomenų bazė . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė; kviestieji asmenys:
Petras Narkevičius - žemės ūkio viceministras, Neringa Tamonienė - ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Algis Bagdonas – NŽT direktoriaus pavaduotojas, Milda Stankūnaitė – NŽT Teisės departamento direktorė, Nerijus Kupstaitis – AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Jonas Sviderskis – LŽŪBA generalinis direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Atkreipiame dėmesį, jog 2018 m. balandžio 30 d. Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2042 . Pažymėtina, kad minėtu įstatymo projektu taip pat yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio 2 ir 4 dalių straipsnio nuostatas, o įstatymo projekte Nr.
XIIIP-2042 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data sutampa su teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimo data (17 straipsnio), todėl siekiant teisinio aiškumo, šie projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21) * Teikiamo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto nuostatomis siekiama iš esmės tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kurioje topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje tinkamas valstybės informacinių išteklių kūrimas, tvarkymas, valdymas, naudojimas, priežiūra, sąveika, planavimas, finansavimas ir saugumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme Nr. XI-1807 (toliau – VIIVĮ). Atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, projektas turėtų būti teikiamas įvertinti Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybai. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21) * Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad gyvenamųjų vietovių pavadinimų tvarkymas nėra reglamentuotas yra klaidinantis, todėl, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio nuostatose yra reglamentuota pavadinimų ir statuso suteikimas gyvenamosioms vietovėms ir jose esantiems objektams bei jų keitimo tvarka. Minėto įstatymo 12 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos seniūnijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Pastaba ne įstatymo projektui, o aiškinamajam raštui, kurio nėra galimybės tikslinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)2 3,4 Projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, apibrėžiant sąvokas „Erdviniai duomenys“ (2 straipsnio 3 dalis) ir „Erdvinis objektas“ (2 straipsnio 4 dalis) nuostatose minima sąvoka „geografinė vietovė“ įstatymuose nėra apibrėžta, atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti ši sąvoka išaiškinta. Be to, reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos „erdvinio objekto“ sąvokos kaip perteklinės, kadangi ši sąvoka šio įstatymo tekste niekur nevartojama. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)2 21, 22,43 Projekto 2 straipsnio 21 dalimi siūloma pakeisti Kartografijos sąvoką, vietoj
„socialinių objektų bei reiškinių“ paliekant tik „socialinių reiškinių“
grafinį modeliavimą ir kartografinių kūrinių sudarymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžiant Kartografinio kūrinio sąvoką paliekama sąvoka „socialinių objektų ir (ar) reiškiniai“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsnio 43 dalyje apibrėžiant žemėlapio sąvoką minimi socialiniai objektai bei reiškiniai. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų minėtas sąvokas suderinti tarpusavyje. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)223 Projekto 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros sutrumpinimas (LEII) toliau projekto tekste nevartojamas, todėl reikėtų jo atsisakyti. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)228 Projekto 2 straipsnio 28 dalimi siūloma numatyti, kad apibrėžiant nuotolinio skenavimo sąvoką, nustatoma, jog tai žemės ar kito (pabr.- mūsų) paviršiaus taškų erdvinių duomenų nuskaitymas erdvinio skenavimo įranga.
Pastebėtina, jog nėra aišku, kokio paviršiaus ar objekto skenavimas turimas omenyje, todėl vadovaujantis aiškumo principu, manome, kad įstatymo nuostatose turėtų būti tiksliai ir konkrečiai įvardintas koks paviršius ar objektas turimas omenyje. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)231 Projekto 2 straipsnio 31 dalyje savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio sąvoka suformuluota neaiškiai. Iš siūlomų nuostatų nėra aišku, kodėl savivaldybės erdviniams duomenims keliamas reikalavimas, jog jie būti atitinkantys 1:2000 ir didesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus reikalavimus. Nėra aišku, kam priklausytų erdvinių duomenų rinkiniai, jeigu erdvinių duomenų mastelis būtų smulkesnis nei 1:2000. Be to, mastelio gradacija apibūdinama smulkumu arba stambumu. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)234 Projekto 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžiama Teminės kartografijos sąvokoje atsiranda erdvinių duomenų tvarkymo funkcija, kurios nėra projekto 2 straipsnio 21 dalyje pateikiamoje Kartografijos sąvokoje (joje numatytas objektų ir/ar reiškinių grafinis modeliavimas ir kartografinių kūrinių sudarymas). Atsižvelgiant į tai, sąvokos tarpusavyje turėtų būti suderintos. Pritarti. 10.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)12 1,2 Siekiant įstatymuose vartojamų sąvokų suvienodinimo ir aiškumo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19, 1.22, 2.55 ir kt. straipsniuose vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 36 dalį siūloma išdėstyti taip: Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, užsakantys teminių geodezijos ir kartografijos darbų atlikimo paslaugas. Atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)237 Siekiant projekte įtvirtintų sąvokų apibrėžimo tikslumo, redaguotinas projekto 2 straipsnio 37 dalyje nustatytos sąvokos apibrėžimo tekstas atsisakant pasikartojančių žodžių. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)2 39,43
apibrėžiamose sąvokose vartojama neaiškaus turinio sąvoka „kartografinė projekcija“, kurią siekiant teisinio aiškumo reikėtų apibrėžti. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)33 Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos zonoje <...> vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įstatymas nenustato tokios tvarkos, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame tokia tvarka būtų nustatyta arba reikėtų koreguoti projekto 3 straipsnio 3 dalies tekstą. Pritarti. 14.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)33 Be to, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau nustatyti specialų teisinį reglamentavimą vykdant geodezinę ir kartografinę veiklą Valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio ruože, o ne pasienio juostoje, kuri Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtas kaip: prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis (pabr. – mūsų), skirta valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)34 Pastebėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija yra išduodami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, todėl projekto 3 straipsnio 4 dalį siūlome išbraukti kaip perteklinę. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)41 5,6 Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai yra 1:10000 ir smulkesnio mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas bei 1:10000 ir smulkesnio mastelio valstybinių topografinių žemėlapių sudarymas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (topografiniai planai bei 1:5000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai bei su jais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja. Projekto 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad į Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informacinių išteklių sudėtį įeina Georeferencinio pagrindo kadastras.
Jis skirtas užtikrinti visų valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų bei valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų, atitinkančių 1:5000 ir smulkesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, sąveikumą. Atkreiptinas dėmesys, kad mastelis 1:5000 yra stambesnis, nei 1:10000, todėl neatitinka projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyto 1:10000 ar smulkesnio mastelio reikalavimų. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)421 7, Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jokie teisės aktai nenumato, kurios institucijos kompetencijai turėtų būti priskirtas informacijos apie geografinius vietovardžius (tarp jų ir gyvenamųjų vietovių pavadinimų) tvarkymas. Tačiau projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta vienintelė nuostata, kad prie Valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų yra priskiriama ir geografinių vietovardžių tvarkymas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo III skyriaus nuostatose, kuriose nustatytas institucijų kompetencija šio įstatymo įgyvendinimo ribose, nei vienai institucijai nėra nustatytos geografinių vietovardžių tvarkymo funkcijos. Taip pat, šiuo projektu sukuriamas naujas „geografinio vietovardžio“ termino pavadinimas, todėl manytina, kad jis turėtų būti apibrėžtas prie įstatymo 2 straipsnyje išdėstytų įstatymo sąvokų. Pritarti. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)46 3,2 Siekiant projekto teksto tikslumo, glaustumo bei suvienodinimo, projekto 4 straipsnio
kartografijos darbus, išvardytus šio straipsnio 1 dalyje“ nustatant „Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus“. Atitinkamai reikėtų koreguoti projekto 6 straipsnio 2 dalį. Pritarti. 19.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose reglamentuojant geodezijos ir kartografijos darbus minimas „projektuojamų statinių žymėjimas vietovėje“, tuo tarpu galiojančio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 dalyje yra nustatytas „statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje“. Šių nuostatų pakeitimas diskutuotinas kelias aspektais:
Pirma, teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte minima sąvoka „projektuojami statiniai“ yra neaiškaus teisinio turinio, atkreiptinas dėmesys, jog ši sąvoka įstatymuose nėra apibrėžta, atsižvelgiant į tai, manytume, kad būtų tikslinga šią sąvoką numatyti teikiamame įstatymo projekte. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų sąraše nebelieka statinių ir įrenginių žymėjimo vietovėje priežiūros, todėl lieka neaišku kas ją vykdys, siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų vykdoma tik projektuojamų statinių žymėjimo vietovėje priežiūra. Trečia, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą (5 straipsnio 1 dalies 12 punktas) vykdant teminius geodezijos ir kartografijos darbus būtų galimas tik projektuojamų statinių žymėjimas vietovėje ir jų faktinės padėties schemų sudarymas, todėl kyla klausimas, kodėl nėra reglamentuojamas statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje atliekant teminius geodezijos ir kartografijos darbus. Be to, tikslintini projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto tekste esantis žodžių junginys „statinių žymėjimo vietoje“ ir projekto 5 straipsnio 1 dalies 12 punkto tekste esantis žodžių junginys „statinių vietų žymėjimas vietovėje“ juos suderinant. Pritarti 20.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)56 3,43 Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikoje valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio 7 straipsnyje yra įvardintas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektų išsamus sąrašas. Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas . Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Kitiems Lietuvos Respublikos, valstybės narės ar trečiosios šalies fiziniams asmenims – teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovams – valstybės turtas patikėjimo teise pagal bendrą teisinį reglamentavimą netūrėtų būti perduotas. Pirma, projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos nedera su projekto 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad užsakovas privalo finansuoti teminius geodezijos ir kartografijos darbus. Dėl šios priežasties kyla abejonė, ar toks teisinis reglamentavimas nesudarys galimybės trečios šalies asmeniui užsakius darbus, juos apmokėti iš valstybės biudžeto, o patikėjimo teise atliktus teminius geodezijos ir kartografijos darbus valdys, naudos, disponuos darbų užsakovas. Antra, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti nuostatos „ Kitais atvejais teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija nuosavybės teise priklauso teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui“, tiksliai įvardinant, kada minėti darbai nuosavybės teise priklausytų darbų užsakovui.
Trečia, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio
reglamentuoti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinius santykius, projekte būtina nustatyti aiškią tvarką ir sąlygas. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
jog projekto nuostatose, reglamentuojančiose teminių geodezijos ir kartografijos darbų sudarymą, atnaujinimą, tvarkymą, nuostatos keičiamos vienose paliekant tik sudarymą (pvz., 5 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose), kitose tik tvarkymą (pvz.: 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte) ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, jog atnaujinimo funkcijos atsisakoma projekto 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir kt. punktuose, tuo tarpu pagal projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančioje savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą, savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija būtų ne tik sukuriama, sudaroma, bet ir atnaujinama. Svarstytina, ar reglamentuojant minėtų darbų vykdymą, neturėtų būti konkrečiai įvardintos reikalingos funkcijos, kurias turėtų atliktos vykdant darbus. Pritarti. 22.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)7 Pažymėtina, kad projekto 7 straipsniu siūloma nustatyti Geodezijos ir kartografijos darbų finansavimo šaltinius, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks siūlomas reglamentavimas neleidžia pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, kadangi iš pateiktų straipsnio nuostatų lieka neaišku, kada bei kokiais atvejais minėti darbai bus finansuojami iš valstybės biudžeto, o kada iš savivaldybės biudžeto. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)9111 Projekto
ministerija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, bei Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija, ir juo disponuoja. Pažymėtina, jog ši nuostata nedera su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nes tai gali būti teminis kartografavimas. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)9111 Projekto 9 straipsnio 1 dalies 11 punkte išdėstyta nuostata taisytina kalbiniu požiūriu. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras tvirtina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą. Projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra skirta kaupti valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (pabr.- mūsų).
Projekto
nuostatoms, kad topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras. Įstatymo tekste turėtų būti atsisakyta normų dubliavimosi. Be to, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalies 9 ir 15 punktuose nustatytas įpareigojimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui poįstatyminiu aktu nustatyti dvejus atskirus, tačiau tos pačios – derinimo funkcijos įgyvendinimą apimančios, topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašus (topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašą ir topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo su inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančiomis institucijomis ir įmonėmis, geležinkelių infrastruktūros valdytojais tvarkos aprašą) neturėtų būti išdėstytas viename poįstatyminiame akte. Tas pats pasakytina ir apie projekto 9 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų nuostatas. Be to, svarstytina, ar nereikėtų projekto 9 straipsnio 2 dalies
išteklių valdymo įstatymo 35, 36, 37, 38 straipsniai nustato detalų informacijos teikimo institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims reglamentavimą. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)10 1,2 Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, jog Valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendins „Vyriausybės įgaliota institucija”.
Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų įvardinti konkretų subjektą. Be to, projekto 10 straipsnio pavadinime vartojama institucijų ir įmonių daugiskaitos forma, o straipsnio turinyje atsispindi tik vienos valstybės įgaliotos institucijos ir įmonės kompetencija. Straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)103 Projekto
ir kartografinės veiklos srityje veikianti valstybės įmonė
kad valstybės valdžią įgyvendina valstybės institucijos, reikėtų konkrečiai įvardinti subjektą, kuris bus įstatymu įgaliotas vykdyti projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatytus darbus. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)11 Projekto
geodezinės ir kartografinės veiklos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros srityse, 1 dalimi numatytos pareigos „suinteresuotoms ministerijoms ir valstybės įstaigoms“. Pažymėtina, kad neaiškus „suinteresuotumo“ apibrėžimas ir kokios ministerijos ar valstybės įmones turimos omenyje, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, nereikėtų minėtos nuostatos patikslinti įstatyme įvardinant konkrečias ministerijas ir valstybės įstaigas. Pritarti. 29.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1122 Projekto
savivaldybė patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro savivaldybės teritorijos archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga <...> taip pat kita savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija <...>. Minėtoje nuostatoje reikalavimą „jei ji buvo parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis“ siūlytume išbraukti kaip perteklinį. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21) * Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-553 29 straipsnio 8 dalis nustato baigtinį savivaldybės administratoriaus funkcijų sąrašą. Todėl, šiuo projektu (11 straipsnio 3 dalis) nustatant papildomas funkcijas savivaldybės administratoriui, atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, turėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas. Pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)103 Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veikiančiai valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija (toliau – GIS-Centras). Pritarti. Pagal siūlomas nuostatas GIS-Centras vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina.
Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti pasirinkta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kadangi tik esant tokiam santykiui tarp šių abiejų viešojo administravimo subjektų ( t. y. pavaldumo ryšiais tarpusavyje susijusioms institucijai ir įmonei), ministerija turėtų galimybę pavesti spręsti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimo klausimus ar įgyvendinti tarpvalstybinių komisijų sprendimus. Nors GIS-Centras rinkoje veikia ir kaip privatus subjektas, tačiau didžioji dalis šios įmonės atliekamų funkcijų priskirtina prie viešojo administravimo - apie 70 procentų įmonės veiklos sudaro administracinių paslaugų teikimas. <...> (pabr. – mūsų). Projektu siūloma numatyti, kad LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą atliktų bei nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams užtikrintų du tvarkytojai: be jau minėto GIS-Centro atliekant šiuos darbus dalyvautų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad teikiamame projekto 10 straipsnio 3 dalyje nenurodoma jokia konkreti veikianti valstybės įmonė, kuriai būtų numatoma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Pastebėtina, jog projekto 11 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti Vilniaus Gedimino technikos universitetui kompetenciją (funkcijas) tokiu būdu suteikiant universitetui viešojo administravimo įgaliojimus, tuo tarpu minėtai valstybės įmonei (GIS-Centras), kurios, remiantis projekto iniciatorių teigimu, apie 70 procentų įmonės veiklos sudaro administracinių paslaugų teikimas, nesiūloma.
Tokio siūlomo teisinio reguliavimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio
administravimo įgaliojimus įstatymu. Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytas faktines aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, diskutuotina, ar neturėtų būti siūloma valstybės įmonei suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)114 Projekto 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata įpareigojanti Vilniaus Gedimino technikos universitetui atlikti LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrinti nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams, diskutuotina Konstitucinio akademinės laisvės principo atžvilgiu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aukštosios mokyklos turi dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, kurią realizuoja per savarankiškas valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas, 2009 m. spalio 28 d. nutarimas). Be to, toks teisinis reguliavimas diskutuotinas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės bei aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos principų atžvilgiu. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1033 Projekto straipsniuose nustatomas ydingas funkcijų dubliavimasis.
Projekto 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta valstybės politiką įgyvendinančios valstybės įmonės kompetencija „atlieka LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrina nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams“ identiškai pakartojama projekto 11 straipsnio 4 dalyje: „Vilniaus Gedimino technikos universitetas atlieka LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrina nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams“. Pritarti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)121 Tikslintini projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 antros dalies tekstai juos sujungiant ir atsisakant pasikartojančių žodžių, apibūdinimų, nuorodų. Taip pat reikėtų atsisakyti projekto 12 straipsnio 1 dalies tekste
“Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo
ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus, kai jų specialistas, (pabr.- mūsų), dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį <…>, turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą <…>” nurodytos teisės aktuose nevartojamos
“civilinės sutarties” sąvokos. Be to, svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti
nuorodos “dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį” kaip perteklinės, todėl, kad įmonėje dirbančio asmens santykis su juridiniu asmeniu gali būti tik darbo sutarties pagrindu. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1232 Projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija tikslintina atsisakant perteklinių žodžių „kai asmuo įgijo šios dalies 1 punkte nustatytą išsilavinimą“, kadangi tinkamo išsilavinimo reikalavimas geodezininkui nustatytas 1 punkte, o antrajame – darbo stažo reikalavimas.
Pastebėtina, jog darbo stažas skaičiuojamas ne nuo išsilavinimo įgijimo, o nuo darbo pradžios. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)125 Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo, reikėtų atsisakyti projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostatų „Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą kartu su visais jam išduoti reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks pažymėjimas yra išduotas“. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)128 Projekto 12 straipsnio 8 dalies žodžiai „šiuos darbus užsakantis asmuo“ keistini į įstatymo sąvokose apibrėžtą terminologiją – „darbų užsakovas“. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1315 Projekto
pareiga periodiškai organizuoti tik teisinei metrologijai priskirtų geodezinių prietaisų patikrą, diskutuotinos dėl tokios pareigos nebuvimo kitų, teisinei metrologijai nepriskirtų, tačiau geodezininko veikloje naudojamų prietaisų atžvilgiu. Pritarti. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1316 Projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos „ne rečiau kaip kas 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tobulinti savo kvalifikaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas geodezininko kvalifikacijos mokymo programas“ derintinos su projekto 10 straipsnio nuostatomis, kur geodezininko kvalifikacijos mokymo programas tvirtina ne Vyriausybės įgaliota institucija, o Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. Pritarti. 40.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1321 Manytina, kad projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas reglamentavimas, kad geodezininkas turi teisę patekti tik į teminių (pabr. – mūsų) geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą <...>, yra netikslus. Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)133 Svarstytina, ar nereikėtų projekto 13 straipsnio 3 dalies atsisakyti kaip perteklinės, kadangi šia norma geodezininkui nenustatoma kitų, nei 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, tuo labiau, kad 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad geodezininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)144 Projekto 14 straipsnio 4 dalis svarstytina šiais aspektais: pirma, neaišku, kokiu pagrindu yra grindžiamas siūlymas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo panaikinimo 5 darbo dienų terminą pailginti iki 10 darbo dienų. Diskutuotina, ar toks termino išplėtimas yra pagrįstas geodezininko teisių bei teisėtų interesų atžvilgiu kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimui po to, kai jis tinkamai įgyvendina įstatyme jam nustatytus reikalavimus - per kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką ištaisyti veiklos pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir pateikti šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus. antra, tekstas „ne vėliau kaip per 10 darbo dienas“ redaguotinas kalbiniu požiūriu. Pritarti. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)145 Svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 14 straipsnio 5 dalies nauju punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu geodezininkas nevykdo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto kvalifikacijos tobulinimo. Pritarti. 44.
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)163 Projekto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad geodeziniai punktai žymimi geodeziniais ženklais, kurių standartus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išsamus Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų sąrašas, kuriame Vyriausybės įgaliotai institucijai tokia funkcija nenustatyta. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1711 Projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nuostatų „suderinus su geodezininku ženklo įtvirtinimo vietą“ atsisakymas diskutuotinas Konstitucinio nuosavybės neliečiamybės principo atžvilgiu. Siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas geodezinius ženklus įrengti nederinant su nekilnojamojo daikto savininku. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)1713 Diskutuotinas projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įstatyme vartojamos „geodezininko“ sąvokos keitimas į „matavimus atliekančio asmens“ sąvoką, kadangi „matavimus atliekančio asmens“ sąvoka daugiau projekte nevartojama, nėra tokiam asmeniui nustatyta kvalifikacinių reikalavimų, todėl neaišku, kuo skirtųsi šie specialistai. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)204 Projekto 20 straipsnio 4 dalyje turėtų būti vartojamas pilnas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pavadinimas. Pritarti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)228 Projekto 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais apribojant prieigą prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą turi būti atsižvelgiama į visuomenės interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia palyginti, kaip tenkinami visuomenės interesai atskleidus informaciją ir kaip jie tenkinami apribojant ją arba suteikiant teisę ja naudotis tam tikromis sąlygomis“.
Svarstytina, ar toks abstraktus, tačiau teisines pasekmes sukeliantis reglamentavimas atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Pritarti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)2432 Projekto 24 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad atlyginimo už informacijos, apdorojamos valstybės informacinėmis sistemomis, teikimą dydį tvirtina valstybės informacinės sistemos valdytojas. Pritarti. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)24 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų rengimo rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardintas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Atsižvelgiant į tai redaguotinos projekto 24 straipsnio 2 , 3 ir 12 dalys. Be to, logiškai nesuprantamas 3 dalies normos turinys: „jeigu kitų įstatymų nustatyta, kad <...> nurodytos paslaugos teikiamos atlygintinai – atlygį <...> nustato <...>, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip“. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21)2410 Projekto
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-01-21) * Projekte trūksta nuorodos į įstatymo priėmimo datą, kuri pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatas dėstoma vienoje eilutėje kartu su įstatymo priėmimo numeriu po įstatymo pavadinimo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Lietuvos matininkų asociacija (2019-09-25, g-2019-7676), toliau - Asociacija * Parengtas Projektas iš esmės akcentuotas į Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros ir topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinių sistemų steigimo ir tvarkymo principus. Projekte įvardijami erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojai ir jų pareigos, tačiau ignoruojami erdvinius duomenis rengiantis ir teikiantis bei statybos inžinerinius geodezinius tyrinėjimus atliekantys specialistai, – geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus turintys fiziniai asmenys. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme 15 straipsnyje 1 dalyje specialistas, galintis atlikti statybinius inžinerinius geodezinius tyrimus yra įvardijamas tyrėju, kuris privalo atlikti tyrimus pagal normatyvinius dokumentus ir pateikti tyrimų rezultatus tyrimų užsakovui. Pažymime, kad nėra jokių geodezijos normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių statinio statybos inžinerinius geodezinius tyrimus, juolab tų tyrimų tikslumą. Statybos geodeziniai tyrimai yra neatsiejami statybos technologinio proceso dalis bei užtikrinantys statybos darbų kontrolę, todėl nesuprantama kodėl Projekte statybinė (inžinerinė) geodezija visiškai nepaliesta įstatymo lygmenyje. Pritarti. 2. Asociacija (2019-09-25, g-2019-7676)5 Projekto 5 straipsnyje prie teminių geodezijos ir kartografijos darbų priskiriamas topografinių planų sudarymas, kurie daugelių atvejų yra finansuojami fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. Pažymime, kad šie duomenys per Stambaus mastelio topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo (TOPD) sistemą patenka trečioms šalims, kurios galimai netik atlieka derinimo procedūras, bet ir tikslina savo kuriamų duomenų rinkinius.
Projekte nematome jokių saugiklių, užtikrinančių duomenų, finansuojamų fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, apsaugą. Pritarti. 3. Asociacija (2019-09-25, g-2019-7676) * Projekte neišspręstas geodezinių darbų kontrolės mechanizmas. Dabartinė esama geodezinių darbų kontrolė yra visiškai neveiksminga ir neefektyvi, leidžianti piktnaudžiauti tiek erdvinių duomenų kūrimo tiek statybos geodezinių tyrinėjimų srityse. Geodezininko atliekamų darbų kontrolės nebuvimas kelią grėsmę kuriamų erdvinių duomenų rinkinių tikslumui ir išsamumui, bei tolimesniam jų panaudojimui, nekokybiškam statybų technologinių procesų vykdymui. Pritarti. 4. Asociacija
erdvinius duomenis rengiantys ir atnaujinantys specialistai už pirminių duomenų panaudojimą 27 straipsnio 1 dalyje yra priskirti prie atlygintinai duomenis teikiamųjų sąrašo. Neteisinga, kad šiuos duomenis atnaujinantys, pildantys asmenys už pirminių duomenų panaudojimą, yra priskirti prie atlygintinai duomenis teikiamųjų sąrašo Toks topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinių duomenų naudojimas, kai pagrindiniam erdvinių duomenų rengėjui ir teikėjui – geodezininkui, duomenys bus apmokestinti teatitiks lygiateisiškumo bei duomenų viešumo principo. Siūlome Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo 27 straipsnį papildyti 2 dalies 3 punktu:
3) teikiami asmenims, vykdantiems geodezinę ir kartografinę veiklą, kai topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys bus papildyti ar atnaujinti. Nesvarstyta. 5.
(2019-09-25, g-2019-7676)2 Argumentai: Įstatyme niekur nėra akcentuojama, kas yra geodezininko darbo galutinis rezultatas. Pažymėtina, kad geodezininkai parengia topografinių erdvinių duomenų rinkinį ir jo pagrindu kuriami savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniai. Šį sąvoka kyla iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-65 „ Dėl techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo. Geodeziniai darbai yra neatsiejama statybos technologinio proceso dalis ir turi būti atliekami visuose statinių statybos ir inžinerijos etapuose. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimą būtina reglamentuoti šių tyrimų atlikimo tvarką ir tikslumus. Tai neatsiejama kuriamo BIM (skaitmeninė statyba) dalis. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį naujomis sąvokomis: Topografinių erdvinių objektų rinkinys
objektų duomenys, kurie integruojami į savivaldybės erdvinių objektų duomenų rinkinį Inžineriniai geodeziniai statybiniai tyrimai - statybos proceso metu arba baigus statybas atliekami statybos konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir statinių kontroliniai geodeziniai matavimai ir techninės dokumentacijos parengimas. Pritarti. 6. Asociacija (2019-09-25, g-2019-7676)5 Argumentai:
Tokiais darbais būtų papildomai atnaujinami betimentrinių planų erdvinių duomenų rinkiniai. Pasiūlymas: Siūlome projekto 5 straipsnį „Teminiai geodezijos ir kartografijos darbai“ papildyti „batimetrinių planų ir žemėlapių rengimu“. Pritarti. 7. Asociacija (2019-09-25, g-2019-7676)611 Argumentai:
Savivaldybės neturi nei intelektualinių, nei finansinių galimybių vykdyti šiuos darbus.
Siekiant užtikrinti tokių darbų priežiūrą - kontrolę reikalingos papildomos investicijos į matavimo techniką ir duomenų apdorojimo programinę įrangą bei specialistų parengimą. Pažymėtina, kad įstatymo projekte visiškai nenumatyta geodezijos ir kartografijos darbų kontrolės mechanizmų. Geodezininko atliekamų darbų kontrolės nebuvimas kelią grėsmę kuriamų erdvinių duomenų rinkinių tikslumui ir išsamumui, bei tolimesniam jų panaudojimui. Pasiūlymas:
Siūlome naikinti 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vietoje jo perkelti 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir išdėstyti sekančiai:
„7) atlieka geodezininko vykdomų geodezijos ir
kartografijos darbų savivaldybės teritorijoje priežiūrą ir kontrolę. „
Inžinerinių tinklų naudotojai, nesilaikydami teisės aktuose numatytų prievolių atlikti naujai paklotų tinklų kontrolines geodezines nuotraukas (Geodezijos ir kartografijos technini reglamentas „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999) reikalauja atnaujinti jų valdomų tinklų erdvinius duomenis geodezininko sąskaita. Pasiūlymas:
Siūlome papildyti 11 straipsnio 5 dalį punktu:
eikia neatlygintinai geodezininkams per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis. Pritarti. 9. Asociacija (2019-09-25, g-2019-7676)1272 Argumentai: Minėtą veiklą reglamentuoja statybos techniniai reglamentai. Be to geodezijos kvalifikaciją turintys specialistai rengia vietovės planus ir žemėlapius. Ši geodezinių darbų rūšis yra svarbi atliekant vandens telkinių tyrimus, atliekant telkinių valymo nuo uždumblėjimo ir kitus projektus. Svarbu, kad šie duomenys būtų kuo tikslesni, o ypač karstiniame regione.
Tokius darbus tiksliai gali atlikti tik geodezijos specialistas. Įstatymo projekte 5 straipsnio 1 dalyje įvardinti dalinai visi geodezijos ir kartografijos darbai. Darbų skaičius, atsižvelgiant į šių dienų naujausius techninius sprendimus geodezijoje. yra tikslintinas. Nereglamentuotas tokių sričių, kaip lazerinis 3D skenavimas, aerokartografavimas dronais, skenavimas LiDAR sistema, veikla. 12 straipsnio 7 dalyje neįtraukti tokie punktai, kurie glaudžiai susiję su topografiniais ir kartografiniais darbais, todėl nesuprantama, kaip pusei darbų reikia geodezininko kvalifikacinio pažymėjimo, kitai pusei ne. Šis straipsnis turėtų būti peržiūrėtas iš esmės, siekiant užtikrinti, kad su erdvinių duomenų rinkiniais dirbtų kvalifikuoti specialistai. Pasiūlymas:
Siūlytina projekto 12 straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip „ pažymėti projektuojamųjų statinių ir įrenginių vietas
Siūlome projekto 12 straipsnio 7 dalies 3 punktą papildyti žodžiu „ir batimentrinius“ arba pipldyti nauju punktu kuriame būtų numatyti „sudaryti batimetrinius planus“. Pritarti. 11. Asociacija (2019-09-25, g-2019-7676)127 Papildyti 12 straipsnio 7 dalį naujais punktais:
5) sudaryti topografinių erdvinių objektų rinkinius;
6) geodezinių tinklų sudarymas (specialiųjų geodezinių tinklų
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, 38 straipsnis. Pasiūlymas: Tikslintinas 24 straipsnio 3 dalies 2 punktas Esama redakcija:
2) atlygį už valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustato tų erdvinių duomenų rinkinių teikėjai, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.
Nauja redakcija:
2) atlygį už valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustato tų erdvinių duomenų rinkinių teikėjai informacinių sistemų valdytojai, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip. Pritarti. Savivaldybės neturi nei intelektualinių nei
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2019-04-25, g-2019-3614) * Atsiliepdami į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2019 metų balandžio 2 d. raštą Nr. S-2019-1897, kuriuo prašoma Lietuvos savivaldybių asociacijai pateikti nuomonę apie dėl Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. ІХ-415 pakeitimo jstatymo projekto Nr. ХІІІР-2435 (toliau – (statymo projektas), atlikome savivaldybių apklausą. Informuojame, kad Įstatymo projektui savivaldybės pastabų neturi. Atkreipiame dėmesį, kad aiškinamajame rašte nėra įvardinta savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymui lėšų poreikis, kuris bus skiriamas valstybės deleguotai funkcijai įgyvendinti kaip specialioji tikslinė dotacija. Savivaldybių skaičiavimais 2020 metais suminis lėšų poreikis savivaldybėms bus apie 2 mln. eur (apklausos duomenis pagal savivaldybes dėl lėšų poreikio galima rasti internete adresu http://tiny.lt/y8w758f). Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2019-05-08) * Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2857 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Nepritarti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: atmesti Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2857 (nauja redakcija), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir Lietuvos matininkų asociacijos pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Aurimas Gaidžiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
nr. xiiip-2857 2019-05-08 Nr
: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai : biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys : Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2042. Pažymėtina, kad minėtu įstatymo projektu taip pat yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio 2 ir 4 dalių straipsnio nuostatas, o įstatymo projekte Nr. XIIIP-2042 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data sutampa su teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimo data (17 straipsnio), todėl siekiant teisinio aiškumo, šie projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.
IX-415 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto nuostatomis siekiama iš esmės tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kurioje topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje tinkamas valstybės informacinių išteklių kūrimas, tvarkymas, valdymas, naudojimas, priežiūra, sąveika, planavimas, finansavimas ir saugumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme Nr. XI-1807 (toliau – VIIVĮ). Atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, projektas turėtų būti teikiamas įvertinti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teiginys, kad gyvenamųjų vietovių pavadinimų tvarkymas nėra reglamentuotas yra klaidinantis, todėl, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio nuostatose yra reglamentuota pavadinimų ir statuso suteikimas gyvenamosioms vietovėms ir jose esantiems objektams bei jų keitimo tvarka. Minėto įstatymo 12 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos seniūnijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3,44
„Erdvinis objektas“ (2 straipsnio 4 dalis) nuostatose minima sąvoka
„geografinė vietovė“ įstatymuose nėra apibrėžta, atsižvelgiant į tai,
svarstytina, ar neturėtų būti ši sąvoka išaiškinta.
Be to, reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos „erdvinio objekto“ sąvokos kaip perteklinės, kadangi ši sąvoka šio įstatymo tekste niekur nevartojama. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-212 21,
dalimi siūloma pakeisti Kartografijos sąvoką, vietoj „socialinių objektų bei reiškinių“ paliekant tik „socialinių reiškinių“ grafinį modeliavimą ir kartografinių kūrinių sudarymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžiant Kartografinio kūrinio sąvoką paliekama sąvoka „socialinių objektų ir (ar) reiškiniai“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsnio
reiškiniai. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų minėtas sąvokas suderinti tarpusavyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
dalyje nurodytas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros sutrumpinimas
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
28
dalimi siūloma numatyti, kad apibrėžiant nuotolinio skenavimo sąvoką, nustatoma, jog tai žemės ar kito (pabr.- mūsų) paviršiaus taškų erdvinių duomenų nuskaitymas erdvinio skenavimo įranga. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokio paviršiaus ar objekto skenavimas turimas omenyje, todėl vadovaujantis aiškumo principu, manome, kad įstatymo nuostatose turėtų būti tiksliai ir konkrečiai įvardintas koks paviršius ar objektas turimas omenyje. Spręsti pagrindiniam komitetui 8.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
dalyje savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio sąvoka suformuluota neaiškiai. Iš siūlomų nuostatų nėra aišku, kodėl savivaldybės erdviniams duomenims keliamas reikalavimas, jog jie būti atitinkantys 1:2000 ir didesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus reikalavimus. Nėra aišku, kam priklausytų erdvinių duomenų rinkiniai, jeigu erdvinių duomenų mastelis būtų smulkesnis nei 1:2000. Be to, mastelio gradacija apibūdinama smulkumu arba stambumu. Spręsti pagrindiniam komitetui
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-212 21,34
dalyje apibrėžiama Teminės kartografijos sąvokoje atsiranda erdvinių duomenų tvarkymo funkcija, kurios nėra projekto 2 straipsnio 21 dalyje pateikiamoje Kartografijos sąvokoje (joje numatytas objektų ir/ar reiškinių grafinis modeliavimas ir kartografinių kūrinių sudarymas). Atsižvelgiant į tai, sąvokos tarpusavyje turėtų būti suderintos. Spręsti pagrindiniam komitetui
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1236 1,2
vartojamų sąvokų suvienodinimo ir aiškumo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19, 1.22, 2.55 ir kt. straipsniuose vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 36 dalį siūloma išdėstyti taip: Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, užsakantys teminių geodezijos ir kartografijos darbų atlikimo paslaugas. Atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Spręsti pagrindiniam komitetui
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
37 11.
Siekiant projekte įtvirtintų sąvokų apibrėžimo tikslumo, redaguotinas projekto 2 straipsnio 37 dalyje nustatytos sąvokos apibrėžimo tekstas atsisakant pasikartojančių žodžių. Spręsti pagrindiniam komitetui
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-212 39,43
ir 43 dalies topografinio žemėlapio ir žemėlapio apibrėžiamose sąvokose vartojama neaiškaus turinio sąvoka „kartografinė projekcija“, kurią siekiant teisinio aiškumo reikėtų apibrėžti. Spręsti pagrindiniam komitetui
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2315
dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos zonoje <...> vykdyti geodezinę ir kartografinę veiklą galima Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įstatymas nenustato tokios tvarkos, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame tokia tvarka būtų nustatyta arba reikėtų koreguoti projekto 3 straipsnio 3 dalies tekstą. Be to, svarstytina, ar nebūtų tikslingiau nustatyti specialų teisinį reglamentavimą vykdant geodezinę ir kartografinę veiklą Valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio ruože, o ne pasienio juostoje, kuri Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtas kaip: prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo dalis (pabr. – mūsų), skirta valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. Spręsti pagrindiniam komitetui
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 14.
Pastebėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija yra išduodami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, todėl projekto 3 straipsnio 4 dalį siūlome išbraukti kaip perteklinę. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
191233
dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai yra 1:10000 ir smulkesnio mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas bei 1:10000 ir smulkesnio mastelio valstybinių topografinių žemėlapių sudarymas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai bei archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (topografiniai planai bei 1:5000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai, valstybiniai geodeziniai tinklai bei su jais susijusi archyvinė medžiaga), ir juo disponuoja. Projekto 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad į Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informacinių išteklių sudėtį įeina Georeferencinio pagrindo kadastras. Jis skirtas užtikrinti visų valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų bei valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų, atitinkančių 1:5000 ir smulkesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, sąveikumą. Atkreiptinas dėmesys, kad mastelis 1:5000 yra stambesnis, nei 1:10000, todėl neatitinka projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 ir
pagrindiniam komitetui
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-212 16.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jokie teisės aktai nenumato, kurios institucijos kompetencijai turėtų būti priskirtas informacijos apie geografinius vietovardžius (tarp jų ir gyvenamųjų vietovių pavadinimų) tvarkymas. Tačiau projekto 4 straipsnio
nuostata, kad prie Valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų yra priskiriama ir geografinių vietovardžių tvarkymas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo III skyriaus nuostatose, kuriose nustatytas institucijų kompetencija šio įstatymo įgyvendinimo ribose, nei vienai institucijai nėra nustatytos geografinių vietovardžių tvarkymo funkcijos. Taip pat, šiuo projektu sukuriamas naujas „geografinio vietovardžio“ termino pavadinimas, todėl manytina, kad jis turėtų būti apibrėžtas prie įstatymo 2 straipsnyje išdėstytų įstatymo sąvokų. Pritarti
pagrindiniam komitetui
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
632
tikslumo, glaustumo bei suvienodinimo, projekto 4 straipsnio 3 dalies tekstas redaguotinas vietoj „Vykdant valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, išvardytus šio straipsnio 1 dalyje“ nustatant „Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus“. Atitinkamai reikėtų koreguoti projekto 6 straipsnio
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
611123
dalies 12 punkto ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose reglamentuojant geodezijos ir kartografijos darbus minimas „projektuojamų statinių žymėjimas vietovėje“, tuo tarpu galiojančio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 dalyje yra nustatytas „statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje“.
Šių nuostatų pakeitimas diskutuotinas kelias aspektais: Pirma, teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte minima sąvoka
„projektuojami statiniai“ yra neaiškaus teisinio turinio, atkreiptinas
dėmesys, jog ši sąvoka įstatymuose nėra apibrėžta, atsižvelgiant į tai, manytume, kad būtų tikslinga šią sąvoką numatyti teikiamame įstatymo projekte. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų sąraše nebelieka statinių ir įrenginių žymėjimo vietovėje priežiūros, todėl lieka neaišku kas ją vykdys, siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų vykdoma tik projektuojamų statinių žymėjimo vietovėje priežiūra. Trečia, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą (5 straipsnio 1 dalies 12 punktas) vykdant teminius geodezijos ir kartografijos darbus būtų galimas tik projektuojamų statinių žymėjimas vietovėje ir jų faktinės padėties schemų sudarymas, todėl kyla klausimas, kodėl nėra reglamentuojamas statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje atliekant teminius geodezijos ir kartografijos darbus. Be to, tikslintini projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto tekste esantis žodžių junginys „statinių žymėjimo vietoje“ ir projekto 5 straipsnio 1 dalies 12 punkto tekste esantis žodžių junginys „statinių vietų žymėjimas vietovėje“ juos suderinant. Pritarti
pagrindiniam komitetui
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2336 19.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikoje valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio 7 straipsnyje yra įvardintas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektų išsamus sąrašas. Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas . Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Kitiems Lietuvos Respublikos, valstybės narės ar trečiosios šalies fiziniams asmenims – teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovams – valstybės turtas patikėjimo teise pagal bendrą teisinį reglamentavimą netūrėtų būti perduotas. Pirma, projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos nedera su projekto 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad užsakovas privalo finansuoti teminius geodezijos ir kartografijos darbus. Dėl šios priežasties kyla abejonė, ar toks teisinis reglamentavimas nesudarys galimybės trečios šalies asmeniui užsakius darbus, juos apmokėti iš valstybės biudžeto, o patikėjimo teise atliktus teminius geodezijos ir kartografijos darbus valdys, naudos, disponuos darbų užsakovas. Antra, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti nuostatos „Kitais atvejais teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija nuosavybės teise priklauso teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui“, tiksliai įvardinant, kada minėti darbai nuosavybės teise priklausytų darbų užsakovui.
Trečia, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei siekiama kitaip reglamentuoti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinius santykius, projekte būtina nustatyti aiškią tvarką ir sąlygas. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
612 1,
nuostatose, reglamentuojančiose teminių geodezijos ir kartografijos darbų sudarymą, atnaujinimą, tvarkymą, nuostatos keičiamos vienose paliekant tik sudarymą (pvz., 5 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose), kitose tik tvarkymą (pvz.: 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte) ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, jog atnaujinimo funkcijos atsisakoma projekto 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir kt. punktuose, tuo tarpu pagal projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančioje savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų vykdymą, savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija būtų ne tik sukuriama, sudaroma, bet ir atnaujinama. Svarstytina, ar reglamentuojant minėtų darbų vykdymą, neturėtų būti konkrečiai įvardintos reikalingos funkcijos, kurias turėtų atliktos vykdant darbus. Spręsti pagrindiniam komitetui
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-217 21.
Pažymėtina, kad projekto
šaltinius, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks siūlomas reglamentavimas neleidžia pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, kadangi iš pateiktų straipsnio nuostatų lieka neaišku, kada bei kokiais atvejais minėti darbai bus finansuojami iš valstybės biudžeto, o kada iš savivaldybės biudžeto. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
dalies 11 punkte siūloma nustatyti, jog Žemės ūkio ministerija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus, bei Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija, ir juo disponuoja. Pažymėtina, jog ši nuostata nedera su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nes tai gali būti teminis kartografavimas. Spręsti pagrindiniam komitetui
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
dalies 11 punkte išdėstyta nuostata taisytina kalbiniu požiūriu. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras tvirtina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą. Projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra skirta kaupti valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (pabr.- mūsų) .
Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos identiškos projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kad topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos nuostatus tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras. Įstatymo tekste turėtų būti atsisakyta normų dubliavimosi. Be to, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalies 9 ir 15 punktuose nustatytas įpareigojimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui poįstatyminiu aktu nustatyti dvejus atskirus, tačiau tos pačios – derinimo funkcijos įgyvendinimą apimančios, topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašus (topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašą ir topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo su inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančiomis institucijomis ir įmonėmis, geležinkelių infrastruktūros valdytojais tvarkos aprašą) neturėtų būti išdėstytas viename poįstatyminiame akte. Tas pats pasakytina ir apie projekto 9 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų nuostatas. Be to, svarstytina, ar nereikėtų projekto 9 straipsnio 2 dalies 17 punkto atsisakyti kaip perteklinio, kadangi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35, 36, 37, 38 straipsniai nustato detalų informacijos teikimo institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims reglamentavimą. Spręsti pagrindiniam komitetui
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-2110 1,2
ir 2 dalyse numatoma, jog Valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendins „Vyriausybės įgaliota institucija”.
Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų įvardinti konkretų subjektą. Be to, projekto 10 straipsnio pavadinime vartojama institucijų ir įmonių daugiskaitos forma, o straipsnio turinyje atsispindi tik vienos valstybės įgaliotos institucijos ir įmonės kompetencija. Straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Spręsti pagrindiniam komitetui
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-2110 3,4
ir 4 dalyse minima Geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veikianti valstybės įmonė (pabr. – mūsų). Pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės valdžią įgyvendina valstybės institucijos, reikėtų konkrečiai įvardinti subjektą, kuris bus įstatymu įgaliotas vykdyti projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatytus darbus. Spręsti pagrindiniam komitetui
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
27Projekto 11 straipsnio,
numatančio kitų institucijų, įstaigų ir įmonių kompetenciją geodezinės ir kartografinės veiklos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros srityse, 1 dalimi numatytos pareigos
„suinteresuotoms ministerijoms ir valstybės įstaigoms“. Pažymėtina, kad
neaiškus „suinteresuotumo“ apibrėžimas ir kokios ministerijos ar valstybės įmones turimos omenyje, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, nereikėtų minėtos nuostatos patikslinti įstatyme įvardinant konkrečias ministerijas ir valstybės įstaigas. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22 28.
Projekto
savivaldybė patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro savivaldybės teritorijos archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga <...> taip pat kita savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija <...>. Minėtoje nuostatoje reikalavimą
„jei ji buvo parengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos
Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis“ siūlytume išbraukti kaip perteklinį. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-553 29 straipsnio 8 dalis nustato baigtinį savivaldybės administratoriaus funkcijų sąrašą. Todėl, šiuo projektu (11 straipsnio 3 dalis) nustatant papildomas funkcijas savivaldybės administratoriui, atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, turėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rašte teigiama, kad „Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veikiančiai valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija (toliau – GIS-Centras). Pagal siūlomas nuostatas GIS-Centras vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina.
Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti pasirinkta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kadangi tik esant tokiam santykiui tarp šių abiejų viešojo administravimo subjektų ( t. y. pavaldumo ryšiais tarpusavyje susijusioms institucijai ir įmonei), ministerija turėtų galimybę pavesti spręsti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimo klausimus ar įgyvendinti tarpvalstybinių komisijų sprendimus. Nors GIS-Centras rinkoje veikia ir kaip privatus subjektas, tačiau didžioji dalis šios įmonės atliekamų funkcijų priskirtina prie viešojo administravimo - apie 70 procentų įmonės veiklos sudaro administracinių paslaugų teikimas. <...> (pabr. – mūsų). Projektu siūloma numatyti, kad LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą atliktų bei nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams užtikrintų du tvarkytojai: be jau minėto GIS-Centro atliekant šiuos darbus dalyvautų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad teikiamame projekto 10 straipsnio 3 dalyje nenurodoma jokia konkreti veikianti valstybės įmonė, kuriai būtų numatoma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Pastebėtina, jog projekto 11 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti Vilniaus Gedimino technikos universitetui kompetenciją (funkcijas) tokiu būdu suteikiant universitetui viešojo administravimo įgaliojimus, tuo tarpu minėtai valstybės įmonei (GIS-Centras), kurios, remiantis projekto iniciatorių teigimu, apie 70 procentų įmonės veiklos sudaro administracinių paslaugų teikimas, nesiūloma.
Tokio siūlomo teisinio reguliavimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi numatyta galimybė ir valstybės įmonėms suteikti viešojo administravimo įgaliojimus įstatymu. Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytas faktines aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, diskutuotina, ar neturėtų būti siūloma valstybės įmonei suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Spręsti pagrindiniam komitetui
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įpareigojanti Vilniaus Gedimino technikos universitetui atlikti LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrinti nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams, diskutuotina Konstitucinio akademinės laisvės principo atžvilgiu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aukštosios mokyklos turi dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, kurią realizuoja per savarankiškas valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas, 2009 m. spalio 28 d. nutarimas). Be to, toks teisinis reguliavimas diskutuotinas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės bei aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos principų atžvilgiu. Spręsti pagrindiniam komitetui
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
straipsniuose nustatomas ydingas funkcijų dubliavimasis.
Projekto 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta valstybės politiką įgyvendinančios valstybės įmonės kompetencija „atlieka LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrina nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams“ identiškai pakartojama projekto 11 straipsnio 4 dalyje: „Vilniaus Gedimino technikos universitetas atlieka LitPOS stočių geodezinių punktų įrengimą ir priežiūrą, užtikrina nepertraukiamą LitPOS įrangos veiklą, duomenų priėmimą, apdorojimą ir teikimą LitPOS naudotojams“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 1,21
juos sujungiant ir atsisakant pasikartojančių žodžių, apibūdinimų, nuorodų. Taip pat reikėtų atsisakyti projekto 12 straipsnio 1 dalies tekste “Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus geodezijos ir kartografijos darbus, kai jų specialistas, (pabr.- mūsų), dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį <…>, turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą <…>” nurodytos teisės aktuose nevartojamos “civilinės sutarties” sąvokos. Be to, svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti nuorodos “dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį” kaip perteklinės, todėl, kad įmonėje dirbančio asmens santykis su juridiniu asmeniu gali būti tik darbo sutarties pagrindu. Spręsti pagrindiniam komitetui
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
žodžių „kai asmuo įgijo šios dalies 1 punkte nustatytą išsilavinimą“, kadangi tinkamo išsilavinimo reikalavimas geodezininkui nustatytas 1 punkte, o antrajame – darbo stažo reikalavimas.
Pastebėtina, jog darbo stažas skaičiuojamas ne nuo išsilavinimo įgijimo, o nuo darbo pradžios. Spręsti pagrindiniam komitetui
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
35Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo,
reikėtų atsisakyti projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostatų „Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą kartu su visais jam išduoti reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks pažymėjimas yra išduotas“. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
asmuo“ keistini į įstatymo sąvokose apibrėžtą terminologiją – „darbų užsakovas“. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
nustatoma geodezininko pareiga periodiškai organizuoti tik teisinei metrologijai priskirtų geodezinių prietaisų patikrą, diskutuotinos dėl tokios pareigos nebuvimo kitų, teisinei metrologijai nepriskirtų, tačiau geodezininko veikloje naudojamų prietaisų atžvilgiu. Spręsti pagrindiniam komitetui
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
kas 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tobulinti savo kvalifikaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas geodezininko kvalifikacijos mokymo programas“ derintinos su projekto 10 straipsnio nuostatomis, kur geodezininko kvalifikacijos mokymo programas tvirtina ne Vyriausybės įgaliota institucija, o Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. Pritarti 39.
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
reglamentavimas, kad geodezininkas turi teisę patekti tik į teminių (pabr. – mūsų) geodezijos ir kartografijos darbų užsakovui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą <...>, yra netikslus. Spręsti pagrindiniam komitetui
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kaip perteklinės, kadangi šia norma geodezininkui nenustatoma kitų, nei 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, tuo labiau, kad 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad geodezininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos
pagrindiniam komitetui
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
svarstytina šiais aspektais: pirma, neaišku, kokiu pagrindu yra grindžiamas siūlymas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo panaikinimo 5 darbo dienų terminą pailginti iki 10 darbo dienų. Diskutuotina, ar toks termino išplėtimas yra pagrįstas geodezininko teisių bei teisėtų interesų atžvilgiu kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimui po to, kai jis tinkamai įgyvendina įstatyme jam nustatytus reikalavimus - per kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką ištaisyti veiklos pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir pateikti šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus. antra, tekstas „ne vėliau kaip per 10 darbo dienas“ redaguotinas kalbiniu požiūriu. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nauju punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu geodezininkas nevykdo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto kvalifikacijos tobulinimo.
pagrindiniam komitetui
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1031
žymimi geodeziniais ženklais, kurių standartus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išsamus Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų sąrašas, kuriame Vyriausybės įgaliotai institucijai tokia funkcija nenustatyta. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
įtvirtinimo vietą“ atsisakymas diskutuotinas Konstitucinio nuosavybės neliečiamybės principo atžvilgiu. Siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas geodezinius ženklus įrengti nederinant su nekilnojamojo daikto savininku. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įstatyme vartojamos „geodezininko“ sąvokos keitimas į „matavimus atliekančio asmens“ sąvoką, kadangi „matavimus atliekančio asmens“ sąvoka daugiau projekte nevartojama, nėra tokiam asmeniui nustatyta kvalifikacinių reikalavimų, todėl neaišku, kuo skirtųsi šie specialistai. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
Lietuvos erdvinės informacijos portalą turi būti atsižvelgiama į visuomenės interesus.
Kiekvienu konkrečiu atveju reikia palyginti, kaip tenkinami visuomenės interesai atskleidus informaciją ir kaip jie tenkinami apribojant ją arba suteikiant teisę ja naudotis tam tikromis sąlygomis“. Svarstytina, ar toks abstraktus, tačiau teisines pasekmes sukeliantis reglamentavimas atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Spręsti pagrindiniam komitetui
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad atlyginimo už informacijos, apdorojamos valstybės informacinėmis sistemomis, teikimą dydį tvirtina valstybės informacinės sistemos valdytojas. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-2124 2,
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų rengimo rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardintas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Atsižvelgiant į tai redaguotinos projekto 24 straipsnio 2 , 3 ir 12 dalys. Be to, logiškai nesuprantamas 3 dalies normos turinys: „jeigu kitų įstatymų nustatyta, kad
nustato <...>, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip“. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
„kūrinių“. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-21 51.
Projekte trūksta nuorodos į įstatymo priėmimo datą, kuri pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatas dėstoma vienoje eilutėje kartu su įstatymo priėmimo numeriu po įstatymo pavadinimo. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-04-25 Atsiliepdami j Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2019 metų balandžio 2 d. raštą Nr. S-2019-1897, kuriuo prašoma Lietuvos savivaldybių asociacijai pateikti nuomonę apie dėl Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. ІХ-415 pakeitimo įstatymo projekto Nr. ХІІІР-2435 (toliau - Įstatymo projektas), atlikome savivaldybių apklausą. Informuojame, kad Įstatymo projektui savivaldybės pastabų neturi. Atkreipiame dėmesį, kad aiškinamajame rašte nėra įvardinta savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymui lėšų poreikis, kuris bus skiriamas valstybės deleguotai funkcijai įgyvendinti kaip specialioji tikslinė dotacija. Savivaldybių skaičiavimais 2020 metais suminis lėšų poreikis savivaldybėms bus apie 2 mln. Eur. (apklausos duomenis pagal savivaldybes dėl lėšų poreikio galima rasti internete adresu http://tiny.lt/y8w758f). Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2857 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Gintautas Kindurys.
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė