Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro žemės sklypas, aerodromas, specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai kilimo ir tūpimo takai, riedėjimo takai, peronai, kilimo ir tūpimo tako signalinių žiburių sistemos.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Civilinės aviacijos objektų nuosavybė
priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims. 2. Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, skirti oro navigacijos paslaugoms teikti, ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei (toliau – valstybės valdoma bendrovė), arba uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.“3 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė ar valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė ar valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamoje teritorijoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės ar valstybės institucijos nuomojamas žemės sklypas subnuomojamas ne aukciono būdu asmenims, kurių veikla susijusi su šio oro uosto veikla, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą ir nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų. Žemės subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Civilinės aviacijos objektų nuosavybė
Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, skirti oro navigacijos paslaugoms teikti, ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, išskyrus žemę, yra valstybės nuosavybė nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei (toliau – valstybės valdoma bendrovė), arba uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.“
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija
ar įstaiga oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teise, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Vyriausybė. Tarptautinį oro uostą valdančiai įmonei, valstybės institucijai ar įstaigai žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus patvirtinti tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga šių žemės sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus (jų dalis) su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamojoje zonoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės, valstybės institucijos ar įstaigos išnuomotas žemės sklypas (jo dalis), nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų, subnuomojamas tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą.“
taikymas
uostų pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą. 2. Valstybės įmonės „Oro navigacija“ pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės „Oro navigacija“ įstatinį kapitalą. 3. Tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų užimamos valstybinės žemės patikėtinės teises ir pareigas po valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo perima akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo pakeičia valstybinės žemės sklypų registro duomenis ir valstybinės žemės sklypų registro įraše įrašo patikėtinę – akcinę bendrovę Lietuvos oro uostus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-1863 2, 4,
2,
ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS nacionaliniAM saugumUI
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Aviacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Vidaus vandenų transporto kodekso projektas), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 12¹, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr.
VIII-1897 5, 6, 7, 19, 20¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Saugios laivybos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis vykdyti Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonių
Direkcija), valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau kartu – įmonės) valdymo pertvarką – valstybės įmones pertvarkyti į akcines bendroves – ir sudaryti teisines prielaidas minėtoms įmonėms po pertvarkos efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą. Baigus šią pertvarką būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas, valstybės įmonės būtų valdomos efektyviau, būtų sudarytos sąlygos diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką. Akcinių bendrovių sugeneruotas pelnas galės būti skirstomas dividendų forma valstybei ir reinvestuojamas į kitus projektus.
Tokios teisinės formos juridinis asmuo būtų atsakingas už bendrovės finansinius ir valdymo klausimus ir prisidėtų prie spartesnės atitinkamo transporto sektoriaus plėtros. Pertvarkius įmones į akcines bendroves bus gerokai aiškiau paskirstytos valdymo organų pareigos ir taip bus sustiprinta kontrolė. Profesionalios valdybos leis sumažinti politinių ciklų riziką ir užtikrins įmonės veiklos nuoseklumą ir stabilumą. Galimybės steigti dukterines bendroves skatins įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas ir išnaudoti bendradarbiavimo galimybes. Dukterinės įmonės leis efektyviau valdyti verslo riziką. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus (vedėja Roma Andruškevičienė, tel. 239 3917, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Indrė Bernotaitė (tel. 239 3849, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Esamas teisinis reglamentavimas numato, kad viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Ši principinė nuostata, kad minėti transporto objektai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, perkelta ir į specialiuosius transporto rūšių įstatymus:
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei;
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šiuo metu tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, skrydžių valdymo sistemos įrenginius, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, jūrų uostų infrastruktūrą patikėjimo teise valdo šiam tikslui įsteigtos valstybės įmonės – atitinkamai valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, valstybės įmonė „Oro navigacija“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o viešojo naudojimo geležinkelius – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. 4.
rezultatų laukiama Įstatymų projektai yra teikiami kaip vienas įstatymų paketas, nes teikiamais įstatymų projektais yra siekiama sistemiškai ir nuosekliai reglamentuoti transporto infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimus. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme yra įtvirtinti esminiai transporto infrastruktūros valdymo principai, kurie yra ir detalizuojami specialiuose atskirus transporto sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl visi įstatymai, kurių projektai teikiami, turėtų būti vertinami ir aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į teisės nuostatų tikslą ir tarpusavio santykį. Analizuojant teikiamus įstatymų projektus ir siūlant atskirų įstatymų projektų korekcijas yra itin svarbu išlaikyti teisės nuostatų suderinamumą ir užtikrinti įstatymų projektais siekiamų tikslų įgyvendinimą, t. y. paskatinti efektyvesnį valstybės turto valdymą ir sudaryti prielaidas įvykdyti transporto sektoriaus valstybės įmonių pertvarką. Taip pat reikšminga tai, kad įstatymų projektai įtvirtina specialų viešosios transporto infrastruktūros ir transporto sektoriui reikalingos valstybinės žemės reguliavimo režimą. Todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ar kiti valstybės turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja į teikiamą įstatymų projektų paketą įtraukti įstatymai. Įstatymų projektais siekiama atsisakyti nuostatų, kad tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių transporto infrastruktūra, jūrų uostų infrastruktūra išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Siūloma numatyti, kad viešoji transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei ir savivaldybei, kaip yra šiuo metu, bet ir dar dviem subjektams – uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, ir taip sudaryti teisines sąlygas po pertvarkos veiksiančių akcinių bendrovių nuosavą kapitalą formuoti iš turto, kuris priskiriamas viešajai transporto infrastruktūrai. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, Transporto veiklos pagrindų įstatyme vartojama transporto infrastruktūros objekto valdytojo sąvoka turėtų būti siejama su viešosios transporto infrastruktūros valdytojais, kurie infrastruktūrą valdo nuosavybės arba patikėjimo teise. Todėl nuostatos, reglamentuojančios viešosios transporto infrastruktūros perdavimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), netaikomos asmenų, kurie vėliau viešąją transporto infrastruktūrą valdys nuomos ar kitos teisės pagrindu, atžvilgiu. Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatą, siūloma aiškiai nustatyti, kad tik valstybinės reikšmės keliai, viešojo naudojimo geležinkeliai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai yra tie viešosios transporto infrastruktūros objektai, kurie priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, siekiant teisinio aiškumo, siūloma keisti sąvoką viešoji transporto infrastruktūra ir apibrėžti ją ne pagal šios infrastruktūros priklausomybę ir paskirtį, o nurodyti konkrečius jai priskirtinus objektus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus įstatymų projektus viešosios transporto infrastruktūros savininkais galės būti valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, ir tokie viešosios transporto infrastruktūros savininkai taps visiškai atsakingi už viešosios transporto infrastruktūros išlaikymą bei plėtrą nuosavomis lėšomis, tikslinga pakeisti esamą reguliavimą, kuris reglamentuoja pajamų, gautų iš naudojimosi viešąja transporto infrastruktūra, panaudojimą. Atitinkamos akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios galės būti viešosios transporto infrastruktūros savininkės, bus savarankiški juridiniai asmenys, todėl įstatymuose neturėtų būti reglamentuojama, kaip tokie juridiniai asmenys turėtų naudoti pajamas, gautas šiems juridiniams asmenims naudojantis jiems priklausančiu turtu. Tokio savarankiškumo suteikimas atitinkamoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurioms nuosavybės teise priklausys viešoji transporto infrastruktūra, atitiks ir pagrindinius pertvarkos tikslus – paskatins efektyvesnį valdymą ir pelno, kuris galės būti išmokėtas valstybei dividendų forma, siekimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektais žemės valdymo teisinis reglamentavimas nėra keičiamas – įmonės ją kaip ir šiuo metu, taip ir po pertvarkos valdys patikėjimo teise pagal atitinkamą transporto sektorių reglamentuojančius įstatymus. Aviacijos įstatymo, Vidaus vandenų transporto kodekso ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektais siekiama šių projektų nuostatas, reglamentuojančias viešosios transporto infrastruktūros valdymą, suderinti su Transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatomis. Aviacijos įstatymo projekte patikslinama sąvoka oro uostų infrastruktūra, nurodoma, kas sudaro skrydžių valdymo sistemos įrenginius; kaip ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekte, išplečiamas subjektų, kuriems nuosavybės teise gali priklausyti skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, ratas (gali priklausyti ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei). Aviacijos įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo
valdymą. Siūlomomis nuostatomis nėra plečiama tarptautinius oro uostus valdančių įmonių teisių, susijusių su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, apimtis, lyginant su šiuo metu valstybės įmonėms taikomu reguliavimu.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis tarptautinių oro uostų žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto (įskaitant žemę) valdymą, taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymui. Tačiau atsižvelgiant į planuojamą valstybės įmonės, šiuo metu valdančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, teisinės formos keitimą ir siekiant užtikrinti tokią pačią žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisių apimtį po pertvarkos veiksiančiai bendrovei, siekiant aiškumo Aviacijos įstatymo projektu yra patikslinamos nuostatos dėl galimybės nuomoti tarptautinių oro uostų žemę ir duoti sutikimus šios žemės subnuomai. Vidaus vandenų transporto kodekso projekte įtraukta nauja sąvoka – vidaus vandenų transporto infrastruktūra; taip pat įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenų transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu taip pat numatoma, kad uosto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomai bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ir akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.
Pastebėtina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projekte nėra būtinybės nustatyti pereinamųjų nuostatų (pavyzdžiui, nors ir keičiama įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti laisvojo uosto steigimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad laisvojo uosto steigimo procedūros nė karto nebuvo pradėtos, pereinamosios nuostatos nėra nustatomos). Atsižvelgiant į tai, kad po numatomos pertvarkos Direkcija taps akcine bendrove, t. y. privačiu juridiniu asmeniu, keičiamos nuostatos dėl uosto lėšų naudojimo – tikslinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnis, atsisakant nuostatų dėl detalaus dėstymo, kam skiriamos uosto lėšos. Šiuo pakeitimu nėra siaurinamas uosto lėšų naudojimas, kadangi po pertvarkos lėšų naudojimas atsispindės strateginiame veiklos plane. Dalis šiuo metu Direkcijos vykdomų funkcijų (t. y. tos, kurios laikytinos viešojo administravimo ir kurių negali vykdyti privatūs subjektai) perduodamos kitiems subjektams, todėl teikiamas atitinkamas Saugios laivybos įstatymo projektas. Jame numatoma:
transporto saugos administracijai, todėl atitinkamai pasikeičia uosto kapitono teisinis statusas. Nors uosto kapitonas ir toliau turės teisę duoti privalomus nurodymus uoste, neleisti laivui išplaukti iš uosto, tikrinti laivų grimzlę, akvatorijos gylį ir pan., tačiau uosto kapitonas nebeturės teisės taikyti administracinės atsakomybės subjektams, nesilaikantiems taisyklių ar trukdantiems vykdyti jo pareigas. Administracinės atsakomybės taikymas pavedamas Lietuvos transporto saugos administracijai, kurią uosto kapitonas informuos apie nustatytus pažeidimus.
Be to, pasikeitus uosto kapitono teisiniam statusui, jo sprendimai nebebus skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka. Uosto kapitono priimamų sprendimų teisėtumą ikiteismine tvarka vertins Lietuvos transporto saugos administracija, kurios priimti sprendimai galės būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Visais atvejais subjektai, dėl uosto kapitono neteisėtų veiksmų patyrę žalos, galės kreiptis į teismą civiline tvarka.
transporto saugos administracijai, kuri yra priežiūros institucija laivybos srityje.
locmano pareigas priklauso nuo jo anksčiau įgytos laivavedžio patirties. Turintiems didelę laivavedžio patirtį nebūtina stažuotis 6 mėnesius ir jie gali laikyti egzaminą locmano licencijai gauti anksčiau nei tie, kurie tokios patirties turi mažiau. Šiuo metu locmanų trūksta, todėl galimybė greičiau paruošti locmaną darbui yra svarbi uosto veiklai užtikrinti. Administracinių nusižengimų kodekso projekte, atsižvelgiant į tai, kad uosto kapitonas nebevykdys administracinės atsakomybės taikymo funkcijos, siūloma išbraukti nuostatas dėl uosto kapitono teisės pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projekte numatomi tik redakcinio pobūdžio keitimai – atsižvelgiant į būsimą pertvarką pakeičiama nuoroda į Direkcijos teisinę formą.
Atsižvelgiant į įstatymų projektų nuostatas, kad viešoji transporto infrastruktūra galės būti valdoma ne tik patikėjimo, bet ir nuosavybės teise, teikiamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas, kuriame atsisakoma nuorodų, kokia teise įmonės valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų turtą, taip pat į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą įtraukiamas naujas objektas – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose esančios apsauginės dambos, plūdurai, bunos, šliuzai, navigaciniai kelio ženklai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Kadangi įstatymų projektais sudaromos sąlygos pertvarkyti valstybės įmones į akcines bendroves, o valstybės įmonės bus pertvarkomos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus, todėl teikiant šiuos įstatymų projektus reikės keisti su Vidaus vandenų transporto kodekso projektu ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektu susijusius teisės aktus, nes juose minimi įmonių pavadinimai ir nurodyta jų teisinė forma. Pritarus įstatymų projektams, iki jų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 643 „Dėl Viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr.
kainų 2016–2018 metams nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios valstybiniame jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 631 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimą Nr.
valstybinio jūrų uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, uosto plėtrai trukdančių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių netekimui ir pašalinimui iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų kompensuoti, perdavimo savivaldybei tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 605 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūros ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 490 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr.
jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti susisiekimo ministrui iki įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus įstatymų projektams iki jų įsigaliojimo Lietuvos transporto saugos administracijai reikės nustatyti skundų dėl uosto kapitono sprendimų ir veiksmų nagrinėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Viešoji transporto infrastruktūra“, „oro uosto infrastruktūra“, „vidaus vandenų transportas“, „uosto infrastruktūra“, „uosto kapitonas“, ,,nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, skirti oro navigacijos paslaugoms teikti, ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą visi šie objektai yra valstybės nuosavybė. Iš projekte pateikto visuminio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų parenkamas (nustatomas) konkretus minėtų objektų savininkas, t.y., kuri konkrečiai skrydžių valdymo sistemos įrenginių bei skrydžių valdymo infrastruktūros dalis būtų paliekama valstybės nuosavybe, o kuri perduodama privatiems juridiniams asmenims ir tampa privačia nuosavybe. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra būtų paliekama valstybės nuosavybe ar perduodama privačių juridinių asmenų nuosavybėn. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad tarptautinį oro uostą valdo valstybės ar savivaldybės įmonė. Aukščiau minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose siūloma vartoti naują sąvoką ,,tarptautinį oro uostą valdanti įmonė“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atsižvelgiant į teikiamu įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, neturėtų būti tikslinamos ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme vartojamos sąvokos. 3.
dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės ar valstybės institucijos nuomojamas žemės sklypas subnuomojamas ne aukciono būdu asmenims, kurių veikla susijusi su šio oro uosto veikla, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą ir nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų“ (pabraukta mūsų). Ši nuostata derintina su projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomomis keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tarptautinį oro uosta valdanti įmonė ar valstybės institucija oro uosto žemę valdo patikėjimo teise, o ne nuomos teise. Todėl šias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 4. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2842(2) (toliau - projektas reg. Nr. XIIIP-2842(2)) lydintysis įstatymo projektas. Projekto reg. Nr. XIIIP-2842(2) 1 straipsniu Transporto veiklos pagrindų įstatymo 18 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,viešoji transporto infrastruktūra” ir nurodoma, kad konkretūs viešosios transporto infrastruktūros objektai nurodyti specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose. Pažymėtina, kad nei iš galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš teikiamo įstatymo projekto turinio nėra aišku, kurie civilinės aviacijos objektai būtų priskiriami viešajai transporto infrastruktūrai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kontroliuojamojoje zonoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės, valstybės institucijos ar įstaigos išnuomotas žemės sklypas (jo dalis), nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų, subnuomojamas tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar minėtų projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad kontroliuojamoje zonoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti subnuomojama taip pat tik su oro uosto veikla susijusioms reikmėms. 3.
siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą”. Projekto 3 straipsnio
pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės
„Oro navigacija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis,
nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės „Oro navigacija“ įstatinį kapitalą”. Atkreipiame dėmesį, kad projektu atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose nėra siūloma reglamentuoti aukščiau minėtų valstybės įmonių pertvarkymo procedūrų, todėl nėra aišku, kokių konkrečiai teikiamo įstatymo projekto straipsnių ar atskirų nuostatų taikymą siūloma reglamentuoti. Be to, valstybės turto investavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Pagal pastarojo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, prieš priimant sprendimą investuoti valstybės turtą (tame tarpe formuojant akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės įmonė pertvarkoma į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę), tokį investavimą siūlantis subjektas privalo jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Įvertinama, ar investavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus valstybės investavimo kriterijus ir panašiai.
Todėl tuo atveju, jeigu projekte siūlomas nustatyti tik pertvarkomos valstybės įmonės įstatinio kapitalo formavimo principas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų priimtas sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę, tai projekto nuostatos tikslintinos. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 22 d. priimto Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41(1) straipsniu ir III skyriaus dešimtuoju skirsniu įstatymą Nr. XIV-439 (toliau – įstatymas Nr. XIV-439) 9 straipsnyje keičiamo įstatymo 33 straipsnį išdėstė nauja redakcija. Pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymas XIV-439 įsigalioja 2021 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad teikiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis siūloma išdėstyti kiek kitaip nei Seimo priimtame įstatyme Nr. XIV-439. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgus į tai bei siekiant, kad įstatymu Nr. XIV-439 nebūtų pakeistas teikiamu įstatymo projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės nei 2021 m. spalio
priimto įstatymo Nr. XIV-439 pakeitimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2021-06-16
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko
pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, R.Miliūtė, L.Mogenienė, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras M.Skuodis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas L.Rudys, Susisiekimo ministerijos kancleris R.Dilba, Susisiekimo ministerijos atstovės I.Bernotaitė ir A.A.Mikalonė, VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija atstovas V.Vinokurovas, Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovas G.Kutka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-142
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, skirti oro navigacijos paslaugoms teikti, ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą visi šie objektai yra valstybės nuosavybė.
Iš projekte pateikto visuminio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų parenkamas (nustatomas) konkretus minėtų objektų savininkas, t.y., kuri konkrečiai skrydžių valdymo sistemos įrenginių bei skrydžių valdymo infrastruktūros dalis būtų paliekama valstybės nuosavybe, o kuri perduodama privatiems juridiniams asmenims ir tampa privačia nuosavybe. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra būtų paliekama valstybės nuosavybe ar perduodama privačių juridinių asmenų nuosavybėn. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę, kad tarptautinių oro
uostų infrastruktūra galėtų priklausyti ne tik valstybei, bet ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Šiuo metu valstybės įmonės Lietuvos oro uostų ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ patikėjimo teise valdomu turtu (išskyrus turtą, kuris po įstatymų pakeitimo išliks išimtine valstybės nuosavybe), kaip turtiniu įnašu bus formuojamas būsimų bendrovių įstatinis kapitalas.
Valstybės turtas privatiems juridiniams asmenims būtų perduodamas laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jau numatytų procedūrų ir kriterijų. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnyje, valstybės ir savivaldybių turto investavimo kriterijai numatyti to paties įstatymo 22 straipsnyje. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnyje taip pat numatytos institucijos, kurios priima sprendimus dėl valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, įgyvendindamos joms priskirtą kompetenciją ir įvertindamos valstybės turto perdavimo tikslingumą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, papildomų ar analogiškų kriterijų, pagal kuriuos valstybės ir savivaldybių turtas būtų perduodamas kitų subjektų nuosavybėn, įtvirtinimas Aviacijos įstatyme būtų perteklinis. Siekiant išvengti galimo reglamentavimo neaiškumo, Įstatymo projektas papildytas baigiamosiomis įgyvendinamosiomis nuostatomis iš kurių aišku, kad visas valstybės įmonių valdomas turtas (išskyrus išimtinę valstybės nuosavybę) bus investuojamas į pertvarkomą akcinę bendrovę: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas
įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą. 2.
įmonės „Oro navigacija“ pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės „Oro navigacija“ įstatinį kapitalą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-1431
3 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad tarptautinį oro uostą valdo valstybės ar savivaldybės įmonė. Aukščiau minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose siūloma vartoti naują sąvoką ,,tarptautinį oro uostą valdanti įmonė“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atsižvelgiant į teikiamu įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, neturėtų būti tikslinamos ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme vartojamos sąvokos. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„Siūloma sąvoka „tarptautinį oro uostą valdanti įmonė“ yra platesnė
sąvoka, apimanti ir sąvoką „valstybės įmonė“, todėl siūlomu reguliavimu nesukuriamas Aviacijos įstatymo ir Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo nuostatų prieštaravimas.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės Lietuvos oro uostų teisinė forma pasikeis tik užbaigus pertvarkymą (o ne vien priėmus teikiamus įstatymų pakeitimus), Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo nuostatas siūloma tikslinti užbaigus valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymą kartu su kitais teisės aktais, kuriuose minima valstybės įmonės Lietuvos oro uostų teisinė forma. Kartu akcentuotina, kad 2021 m. galiojančioje Aviacijos įstatymo redakcijoje jau yra įtvirtinta sąvoka
„tarptautinį oro uostą valdanti įmonė“. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-1422
nustatyti, kad ,,Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės ar valstybės institucijos nuomojamas žemės sklypas subnuomojamas ne aukciono būdu asmenims, kurių veikla susijusi su šio oro uosto veikla, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą ir nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų“ (pabraukta mūsų). Ši nuostata derintina su projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomomis keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tarptautinį oro uosta valdanti įmonė ar valstybės institucija oro uosto žemę valdo patikėjimo teise, o ne nuomos teise. Todėl šias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams: „Taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad Įstatymų projektų paketas Seimui pateiktas 2018 m., o 2020 m. sausio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-2373, pakeisti Įstatymo projekto 33 straipsnio 3 dalį: „3. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus (jų dalis) su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamojoje zonoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės, valstybės institucijos ar įstaigos išnuomotas žemės sklypas (jo dalis), nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų, subnuomojamas tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-14
į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„Šiuo metu valstybės įmonė Lietuvos oro uostai ir valstybės įmonė „Oro
navigacija“ turtą, kuriuo kaip turtinių įnašu numatoma formuoti šios valstybės įmonės įstatinį kapitalą, valdo patikėjimo teise.
Pertvarkant valstybės įmonę į akcinę bendrovę, kito turto perduoti bendrovei valdyti patikėjimo teise nenumatoma. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Įstatymų projektų paketo, taip pat ir Aviacijos įstatymo keitimo projekto, antikorupcinį vertinimą (2021 m. balandžio 28 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-32450).“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2021-04-28
projekto 3 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalį nuostata, kad tarptautinį oro uostą valdančios įmonės ar valstybės institucijos nuomojamas žemės sklypas subnuomojamas ne aukciono būdu asmenims, kurių veikla susijusi su šio oro uosto veikla, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą ir nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų. Iš siūlomo reglamentavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turi nustatyti tik žemės sklypo subnuomos ne aukcionu būdu tvarką, ar ir žemės nuomotojo sutikimo davimo tvarką. Esant tokiam neapibrėžtumui, galima skirtinga normų interpretacija, kuri gali pasireikšti nepakankamai ribojama žemės nuomotojo diskrecija sutikti arba nesutikti subnuomoti žemę.
Kadangi dėl nepakankamai apibrėžtos žemės nuomotojo diskrecijos didėja rizika, kad sutikimą ar atsisakymą subnuomoti žemę gali lemti ne viešasis, o asmeniniai interesai, siūlome, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad žemės klypo subnuomos ne aukciono būdu tvarką ir žemės nuomotojo sutikimo gavimo tvarką nustato Vyriausybė, arba žemės nuomotojo sutikimo davimo tvarką nustatyti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme. Pritarti. Patikslinta minima Įstatymo projekto nuostata, formuluojant ją taip, kad būtų aišku, jog tiek sutikimo tvarką, tiek atvejus, kada galima subnuoma, numatys Vyriausybės tvarka: „Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės išnuomotas žemės sklypas (jo dalis), nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų, subnuomojamas tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ne aukciono būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“2
departamentas, 2021-03-30
Respublikos susisiekimo ministerijai (2018 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 18-6273), kurios laikosi ir dabar, t. y. nėra aišku, kokiu būdu bus pertvarkomos konkrečios Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos valstybinės įmonės į privačius juridinius asmenis, kokia dalis pertvarkomų juridinių asmenų akcijų priklausys valstybei, kaip bus paskirstomas pertvarkomų juridiniu asmenų turtas, ar bus išlaikoma tokių asmenų valstybės kontrolė siekiant apsaugoti nacionalinius valstybės interesus ir pan. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ "Lietuvos oro uostai", VĮ "Oro navigacija", VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paslapčių subjektai, o VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija disponuoja įslaptinta informacija kaip Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaiga.
Nėra aišku, kaip bus įgyvendinama ir užtikrinama įslaptintos informacijos apsauga šiose valstybės įmonėse, kai jos bus pertvarkomos į privačius juridinius asmenis, ir kol juridiniai asmenys nebus gavę tiekėjo patikimumo pažymėjimų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, perduodant įslaptintą informaciją nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurioms reikia susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti ar sukurti, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo septintojo skirsnio reikalavimai. Pritarti iš dalies. Pritarti įstatymo projekto rengėjų žemiau dėstomiems argumentams:
„1. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos valstybės
įmonės į privačius juridinius asmenis bus pertvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Visos, t. y. 100 proc., pertvarkomų juridinių asmenų akcijos priklausys valstybei. Šiuo metu planuojama, kad visas pertvarkytų bendrovių turtas, kuris nėra valstybės išimtinė nuosavybė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), bus valdomas nuosavybės teise. Priėmus įstatymų projektus Seime, dėl valstybės turto investavimo bus priimami Vyriausybės sprendimai, kurie bus ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Pertvarkius valstybės įmones į bendroves, išliks įmonėms nustatyti specialieji įpareigojimai, bendrovės turės veikti efektyviai, didinti nuosavo kapitalo grąžą, užtikrinti strateginio turto saugumą, įgyvendinti akcininko jiems keliamus tikslus, tarp jų ir viešojo intereso apsaugą.
Valstybė, būdama vienintelė bendrovės akcininkė, išlaikys šių įmonių kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją, viešasis interesas taip pat bus užtikrinamas per specialiuosius įpareigojimus. Bus ir toliau užtikrinamas nacionalinis saugumas: bendrovės įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus (taip ir išliks po pertvarkos); viešoji transporto infrastruktūra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą; valstybei išimtine nuosavybės teise priklausys Konstitucijoje minima infrastruktūra; bus vykdoma bendrovių sudaromų sandorių, darbuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra; strateginis turtas bus įtraukiamas į bendrovių saugumo planus; turtas negalės būti perleidžiamas ar sunaikinamas be Vyriausybės sutikimo. Siekiant išvengti galimo reglamentavimo neaiškumo, Įstatymo projektas papildytas baigiamosiomis įgyvendinamosiomis nuostatomis (naujas 3 straipsnis) iš kurių aišku, kad visas valstybės įmonių valdomas turtas (išskyrus išimtinę valstybės nuosavybę) investuojamas į pertvarkomą akcinę bendrovę: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas
įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą. 2.
įmonės „Oro navigacija“ pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės „Oro navigacija“ įstatinį kapitalą.“
įstatymų projektus, bus sudarytos teisinės prielaidos valstybės įmonių pertvarkai į bendroves. Visas pertvarkos procesas vyks teisės aktų nustatyta tvarka, tam tikrais etapais. Valstybės įmonės atliks visas reikalingas procedūras, kad pertvarkai pasibaigus tapusios akcinėmis bendrovėmis galėtų dirbti su įslaptinta informacija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek susisiekimo, tiek kituose sektoriuose valstybės valdomų bendrovių darbuotojai turi galimybę dirbti su įslaptinta informacija. Susisiekimo ministerija remsis jau esančia gerąja praktika šioje srityje. Kartu akcentuotina, kad Susisiekimo ministerija, siekdama pasirengti sklandžiam valstybės įmonių pertvarkos procesui, Valstybės saugumo departamentui 2021 m. gegužės 28 d. pateikė raštą, kuriuo prašoma pateikti rekomendacijas dėl klausimų, susijusių su įslaptintos informacijos tvarkymu pertvarkymo metu.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pasikeitusį teisinį reguliavimą (2020 m. sausio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2373; 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymas Nr.
XIII-1662; 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 1, 2, 3, 8, 13, 16, 19, 21, 25, 26, 31, 33, 39, 40, 401, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2661; 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 3, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniais ir 5 priedu įstatymas) ir siekiant suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu atitinkamai turėtų būti patikslintas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2846 19 ir 201 straipsniai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-2849 4 priedas. Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2373, kuriuo Aviacijos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įstatymo projektas suderintinas su galiojančia įstatymo redakcija, patikslintina keičiamo įstatymo antraštė straipsnių nuorodos. Taip pat siekiant suvienodinti su Aviacijos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-532(2), Įstatymo projekto 33 straipsnis papildytinas formuluote „valstybės institucija ar įstaiga“. Pakeisti Įstatymo projektą ir išdėstyti taip (kartu įvertinta ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-11-14 1 ir 3 pastabas, Valstybės saugumo departamento 2021-03-30 1 pastabą):
“1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, skirti oro navigacijos paslaugoms teikti, ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, išskyrus žemę, yra valstybės nuosavybė nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei (toliau – valstybės valdoma bendrovė), arba uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus (jų dalis) su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamojoje zonoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės, valstybės institucijos ar įstaigos išnuomotas žemės sklypas (jo dalis), nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų, subnuomojamas tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ne aukciono būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą.“
1.
įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą. 2. Valstybės įmonės „Oro navigacija“ pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus žemę) investuojamas sudarant akcinės bendrovės „Oro navigacija“ įstatinį kapitalą.“2 LR Vyriausybė,
Įstatymo projektų įsigaliojimo dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, valstybės įmonės „Oro navigacija“, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos pertvarkymu į akcines bendroves, nustatyti vėlesnę Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2844, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2845, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2846, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2847 ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2849 įsigaliojimo datą – 2022 m. gruodžio 31 d. Pritarti.
Pritarti. Aviacijos įstatymo pakeitimo projekte įsigaliojimo data nebuvo numatyta. Įsigaliojimo data patikslinta atitinkamuose įstatymuose, kuriuose buvo numatyta jų įsigaliojimo data. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021-06-1633 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir Valstybės saugumo departamento 2021-03-30 1 pastabą, papildyti įstatymo projektą naujomis Įstatymo taikymo nuostatomis dėl supaprastinto žemės sklypų perdavimo pertvarkymo metu ir 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Tarptautinio Vilniaus, Kauno Palangos oro uostų užimamos valstybinės žemės
patikėtinės teises ir pareigas po valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo perima akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymo pakeičia valstybinės žemės sklypų registro duomenis ir įrašo valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėtinę – akcinę bendrovę Lietuvos oro uostus.“
komitetas, 2021-06-1622 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoje numatyta, kad „Kitiems <...> juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas“.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.960 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos, VĮ Lietuvos oro uostams ateityje perduodami valdyti patikėjimo teise žemės sklypų, kurie įeitų į Tarptautinio Vilniaus oro uosto, Tarptautinio Kauno oro uosto ir Tarptautinio Palangos oro uosto teritorijų ribas, patikėjimo sutartis taip pat turėtų būti notarinės formos. Siekiant ateityje sumažinti administracinę ir finansinę naštą VĮ Lietuvos oro uostams, siūloma įtvirtinti paprastesnę žemės sklypų perdavimo tvarką. Nustatoma, kad žemės sklypai perduodami valdyti patikėjimo teise Vyriausybės sprendimu, atsižvelgiant į Aviacijos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-532(2), ir pakeičiama 33 straipsnio 2 dalis: „2. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teise, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Vyriausybė. Tarptautinį oro uostą valdančiai įmonei, valstybės institucijai ar įstaigai žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus patvirtinti tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą.
Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga šių žemės sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.“
komitetas, 2021-06-16 Įstatymo projektu siūloma oro uostų infrastruktūros sąvoką yra per siaura, neapimanti visų oro uoste esančių svarbių statinių, todėl siūloma nekeisti šios sąvokos ir neteikti Aviacijos įstatymo 2 straipsnio 29 dalies keitimo:
Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Oro uosto infrastruktūra – transporto
infrastruktūros dalis, kurią sudaro žemės sklypas, aerodromas, specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai kilimo ir tūpimo takai, riedėjimo takai, peronai, kilimo ir tūpimo tako signalinių žiburių sistemos.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas, L.Savickas.. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris