Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas
teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose (kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami ( valstybės lygmeniu ) ir
(ar) juos tvirtina Vyriausybė) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės lygmeniu ir (ar) vietovės lygmeniu);“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. pradėti rengti savivaldybės ir
teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2018 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-2837(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas
teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose (kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami ( valstybės lygmeniu ) ir
(ar) juos tvirtina Vyriausybė) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės lygmeniu ir (ar) vietovės lygmeniu);“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2019 m. balandžio 30 d. pradėti rengti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2019 m. balandžio 30 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
7, 9,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai. Pateikiamu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 7, 9, 28 ir 28¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama teisinio reguliavimo aiškumo ir įstatymų suderinamumo, atsisakant atskiro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo valstybės saugomose teritorijose. Pagal šiuo metu galiojančias Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas valstybiniams parkams, valstybiniams rezervatams ir biosferos rezervatams (toliau – valstybės saugomos teritorijos) rengiami šie specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) ir šiose saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių tvarkymo planai. Dėl skirtingų įstatymų nuostatų kyla teisinė kolizija tarp toms pačioms teritorijoms parengtų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir jais nustatomo reglamentavimo. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai būtų nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių atveju – tvarkymo planuose.
Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 2 punktą siūloma keisti siekiant suderinti jo nuostatas su siūlomais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimais. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis keičiama konkrečiai nurodant, kad valstybės lygmens teritorijų (ar Vyriausybės tvirtinamų teritorijų planavimo dokumentų), kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai derinami su Kultūros ministerija ir kitomis atitinkamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 2 punkte, lyginant su esama redakcija, siūloma konkretizuoti, kad valstybės lygmeniu rengiami (ar tvirtinami Vyriausybės) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai derinami su institucijomis. Kiti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo tikslai:
1) patikslinti įstatymo nuorodą į teisės aktą, nustatantį lankymosi gamtiniuose rezervatuose tvarką;
2) uždrausti kultūriniuose draustiniuose ne kempingų teritorijose naudoti vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus apgyvendinimui, maitinimui ir nakvynei. Pažymėtina, kad gamtinių rezervatų lankymo atvejai ir tvarka (leistinos vietos, terminai, kitos specifinės sąlygos) turi būti įvertinti ir nustatyti individualiai kiekvienam gamtiniam rezervatui. Gamtiniai rezervatai gali būti lankomi gamtos mokslinių tyrimų ir stebėjimų, mokomaisiais, pažintiniais, uogavimo ir grybavimo tikslais, be to, lankytojais gali būti ne tik vietiniai gyventojai, kurie įstatyme neapibrėžti.
Atsižvelgiant į tai, tikslintina Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, kurioje teikiama nuoroda į teisės aktą, reglamentuojantį gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką. Pažymėtina, kad po paskutinio Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, nustačiusio apribojimus veiklai, galinčiai pakenkti valstybinių parkų kraštovaizdžiui, gamtiniams rekreaciniams ištekliams, Saugomų teritorijų įstatyme išliko teisinė spraga - nepasisakyta dėl kilnojamųjų objektų laikymo kultūriniuose draustiniuose. Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos draudžia ne kempinguose naudoti apgyvendinimui, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Galioja poįstatyminių teisės aktų nuostatos, draudžiančios vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų įvežimą ir laikymą valstybiniuose parkuose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti 9 straipsnio 4 dalį nauju punktu, kuris, analogiškai veiklos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose atveju, draudžia statyti, laikyti ir naudoti aukščiau nurodytus objektus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui, išskyrus saugomų teritorijų nuostatuose nustatytus atvejus (tokia išimtis numatoma Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte ir 13 straipsnio 2 dalies 9 punkte). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento (direktorius Donatas Dudutis, tel.
teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus (vedėjas Vidmantas Bezaras, tel. 8
Žolynas, tel. 8 706 278 6569, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla juose plėtojama pagal šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Šių dokumentų rengimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerija arba savivaldybės institucijos (savivaldybės paskelbtų saugomomis kultūros paveldo vietovių). Saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir valstybinių draustinių specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, jų rengimą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda, kad vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai). Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos draudžia valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus, tačiau toks draudimas nenustatytas kultūriniams draustiniams. 4.
teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma taupyti valstybės išteklius, gerinti reglamentavimą, mažinant veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų skaičių ir vengiant situacijų, kai specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais tuo pačiu lygiu nustatomi panašūs sprendiniai, suderinti Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymus tarpusavyje nustatant, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių tvarkymo planuose, t. y. atsisakoma šiuo metu atskirai papildomai rengiamų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų (Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimai). Atsižvelgiant į tai, kad paveldosaugos reikalavimus numatoma nustatyti saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose, Saugomų teritorijų 28 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles tvirtina ne Aplinkos ministerija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, analogiškai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių atvejui. Pagal šiuos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus siūlomi atitinkami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimai, kurie teikia nuorodą į Saugomų teritorijų įstatymą ir nustato išimtis, kada nėra rengiami atskiri nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.
Priėmus Įstatymų projektus, būtų pašalinta prielaida kilti prieštaravimams tarp toms pačioms teritorijoms rengiamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, taip pat galimai būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, greičiau būtų nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui svarbūs sprendiniai. Į valstybės saugomas teritorijas nepatenkančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengimo tvarka nesikeičia. Saugomų teritorijų įstatymo 28¹straipsnį taip pat siūloma papildyti nuostata, kad rengiant saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių (kultūros paveldo vietovių) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šiuo 28¹straipsnio papildymu bus užtikrinta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus rengs atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai. Siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio formuluotės patikslinimas atsižvelgiant į siūlomus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimus dėl valstybės lygmens teritorijų (ar Vyriausybės tvirtinamų teritorijų planavimo dokumentų), kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo su derinančiomis institucijomis.
Šis pakeitimas suteiks teisinio aiškumo, kurio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus derina valstybės institucijos, o kurio – Teritorijų planavimo komisija. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų, valstybinių draustinių teritorijoje esančių kultūros paveldo kompleksinių objektų ir vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai bus nustatomi tvarkymo planuose, siūloma Saugomų teritorijų įstatymo pataisa, kuri numato, kad Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles tvirtintų ne Aplinkos ministerija, bet Vyriausybės įgaliotos institucijos. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo projektu siūloma keisti Vyriausybės tvirtinamų specialiųjų planų derinimo procedūras, todėl numatomų pakeitimų įsigaliojimo atskaitos momentas – derinimas. Jeigu derinimo procedūros atliktos iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, jos atliktos pagal derinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir jos yra teisėtos, todėl, manytina, kad tikrinant tokių teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų atitiktį teisės aktams, turėtų būti vertinamas teisinis reguliavimas, galiojęs iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Siūloma Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio pataisa, patikslinanti nuorodą į teisės aktą, kuriame reglamentuojami gamtinių rezervatų lankymo atvejai ir tvarka.
veiklų ribojimą, atsižvelgiant į metų laikus, lankytojų srautą ir lankymosi dažnumą pagal mokslininkų rekomendacijas detalizuos nurodytų saugomų teritorijų nuostatai. Siūlomos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos, uždraudžiančios laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus kultūriniuose draustiniuose leis sumažinti neigiamą poveikį valstybinių parkų ir draustinių kraštovaizdžiui, gamtiniams rekreaciniams ištekliams, taip pat leis išvengti teisės aktų kolizijos, kai vienos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos draudžia minėtų objektų laikymą ir naudojimą valstybiniuose parkuose, tačiau šiuose parkuose esančių kultūrinių draustinių teritorijoms toks reglamentavimas iki šiol nenustatytas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projekto derinimo metu Kultūros ministerija pateikė pasiūlymą pakeisti 11 straipsnio 7 dalį nustatant, kad kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos kultūros paveldo vietovėje nenustatomos. Šiuo metu kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos draustinyje ir rezervate. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės arba turės teigiamą poveikį dėl geresnio reglamentavimo. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikės pakeisti šiuos galiojančius poįstatyminius teisės aktus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. Nr. D1-24 įsakymą „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-261/D1-322
„Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1086 „Dėl kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija parengs ir patvirtins:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. Nr.
Nr. D1-24 įsakymo „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-261/D1-322
„Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Vyriausybės įgaliotos institucijos parengs ir pateiks Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1086 „Dėl kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: saugoma teritorija, kultūros paveldo apsauga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2018-11-12
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies naujai siūlomų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose būtų atliekamas tuo atveju, kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami valstybės lygmeniu, bet juos tvirtina ne Vyriausybė, o kita Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, valstybės lygmens žemėtvarkos schemos, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija). Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų, siekiant pašalinti šį neaiškumą. 2. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2019-03-15
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2018-12-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-12)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Nei iš projekto aiškinamojo rašto,
nei iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies naujai siūlomų nuostatų nėra pakankamai aišku, ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose būtų atliekamas tuo atveju, kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami valstybės lygmeniu, bet juos tvirtina ne Vyriausybė, o kita Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, valstybės lygmens žemėtvarkos schemos, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija). Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų, siekiant pašalinti šį neaiškumą. Nepritarti „valstybės lygmens žemėtvarkos schemos“ atitinka sąlygą - derinimas su institucijomis.
Pakeitimu tik įvedama papildoma sąlyga tiems atvejams, kai reikės suderinti ne valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (saugomos teritorijos), bet pagal įstatymą tvirtinamus Vyriausybės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-12)
įstatymo projektu siūloma keisti teritorijų planavimo dokumentų saugomose teritorijose rengimo teisinį reglamentavimą. Korupcijos prevencijos įstatymo
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti STT išvados gautos 2018-11-26. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-11-26)1
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. 1. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui,
komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2837
(2) ir jo lyginamąjį variantą. 7. 2. Pasiūlymas:
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
apsaugos komitetas (2018-12-12)2 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 2019 m. gruodžio 31 balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2018 2019 m. gruodžio 31 balandžio
tvirtinami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2018 2019 m. gruodžio 31 balandžio 30 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2837
(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė